1 Projekto lyginamasis variantas
2022
1Pakeisti 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus.“
straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Elektros energetika
perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:
1) elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;
2) elektros energijos gamyba ir (arba) tiekimas, kuris apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija. 2.
organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla elektros energetikos sektoriuje, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:
1) elektros energija gaminama kitoms veiklos rūšims, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje ar šio įstatymo 5, 7 ir 8 straipsniuose;
2) elektros energijos gamybos ir (arba) tiekimo, kuris apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija, kiekiai priklauso tik nuo elektros suvartojimo savo reikmėms ar ūkio poreikiams ir neviršija 30 procentų įmonės pagaminto vidutinio elektros energijos kiekio per
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Perkantysis subjektas turi siekti, kad:
1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;
3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai;
4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir
(ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;
5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“
dalimi: „6.
Siekdama šio straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti perkantiesiems subjektams keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.“
straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali) sudaryti pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai Komisijai. Jeigu perkantysis subjektas atlikti pirkimų procedūras įgalioja kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotasis subjektas. Komisija dirba pagal ją sudariusio subjekto patvirtintą darbo reglamentą, yra jam atskaitinga ir atlieka tik rašytines jo užduotis ir įpareigojimus. Reikalavimo sudaryti Komisiją perkantysis subjektas gali nesilaikyti atlikdamas mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atliekamas atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūras ar šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“
straipsnį 7 dalimi:
„7. Perkantysis subjektas paskiria asmenį (asmenis),
atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu Komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 97 ir 98 straipsnių išmanymą.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“
galios 32 straipsnio 4 dalį. 4.
sutarties sudarymo) suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų. 6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Interesų konfliktas
konfliktams priskiriami atvejai, kai perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai, ekspertai ar stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. 2. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. 3.
3Jeigu perkantysis subjektas,
kuris yra perkančioji organizacija, gauna pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, šio perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, nustatęs, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo
nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose. 33 straipsnis. Interesų konfliktas perkančiajame subjekte
subjekto interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai, ekspertai ar stebėtojai, dalyvaujantys pirkime ar galintys daryti įtaką jo rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. 2.
perkančioji organizacija, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;
2) pateikti šio įstatymo 102 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo. Jeigu perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, gauna pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, šio perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą.
Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, nustatęs, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirkimas gali būti atliekamas skaidant
pirkimo objektą Perkantysis subjektas, siekdamas didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdamas į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis Perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.“
2Papildyti 41 straipsnį 4 dalimi:
„4. Perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tarptautinio pirkimo atveju – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL
2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos);“. 10 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) informacija pagal šio įstatymo 59 straipsnį
ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8
tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo
ir aplinkos apsaugos, socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai, jeigu taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;“. 3. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka, jeigu taikytina;“. 4. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pirkimo dokumentai rengiami vadovaujantis Lietuvos
Respublikos valstybinės kalbos įstatymu lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.“
pakeitimas
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais
susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, ir dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos. Jeigu dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju taikomos šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, perkantysis subjektas su tiekėjais gali susiderinti kitą, nei šioje dalyje nurodytas, terminą.“
2Papildyti 49 straipsnį 9 dalimi:
„9. Perkantysis subjektas savo iniciatyva
gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.
Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkantysis subjektas privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju esminės pirkimo sąlygos negali būti keičiamos. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį
šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkantysis subjektas taiko šio įstatymo 58 straipsnio 7 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 13 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirkimo procedūros metu, taip pat sustabdžius pirkimo
procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkantysis subjektas gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalimi dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
2Pakeisti 57 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalimi dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
1Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo gali nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą.
Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalimi. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida.“
2Papildyti 58 straipsnį 6 dalimi:
„6. Perkantysis subjektas gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinęs jo dalį nustato, kad pasiūlymas, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, turi būti atmetamas. Taikant šią nuostatą pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jei ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai.“
3Papildyti 58 straipsnį 7 dalimi:
„7.
Perkantysis subjektas gali pasirinkti, ar dokumentų, įrodančių atitiktį šio įstatymo 50 straipsnio 8, 9 dalių, 58 straipsnio 4¹ dalies 1, 2 punktų ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 8, 9 dalių reikalavimams, prašo iš visų kandidatų ar dalyvių, ar tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu reikalaujama išsilavinimo, ar profesinės kvalifikacijos, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą, ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą, arba reikalaujama turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perkantysis subjektas nurodo pirkimo dokumentuose
ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkantysis subjektas turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.“ 2.
Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Perkantysis subjektas, norėdamas priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdamas įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas, tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai arba pagal preliminariojoje sutartyje pirkimo dokumentuose nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“
šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų.
Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. 10. Perkantysis subjektas gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinęs jo dalį nustato, kad pasiūlymas vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais turi būti atmetamas. 19 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus ir įtraukimą į kvalifikacijos vertinimo sistemą
dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 2.
ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją, kad buvo pasinaudota šio įstatymo 64 straipsnio 10 dalimi, šio įstatymo 50 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų. 3. Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 4. Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 5. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos įvertina tiekėjo kvalifikaciją ir informuoja ją pateikusį tiekėją apie kvalifikacijos vertinimo rezultatus.
Jeigu tiekėjo kvalifikacijos vertinimas užtruks ilgiau negu
kvalifikavimo gavimo dienos raštu pateikia tiekėjui priežastis, dėl kurių jo kvalifikacijos vertinimas užsitęs, kartu nurodo konkrečią datą (ši data negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos), kurią jis gaus perkančiojo subjekto sprendimą dėl įtraukimo ar neįtraukimo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. 6. Perkantysis subjektas, nusprendęs neįtraukti paraišką dėl kvalifikavimo pateikusio tiekėjo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja tokį tiekėją apie savo sprendimą ir pateikia jo motyvuotus argumentus, pagrįstus šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. 7. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas gali pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo tik remdamasis šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Apie tokį ketinimą perkantysis subjektas turi raštu motyvuodamas savo sprendimą pranešti tiekėjui prieš 15 dienų iki jo pašalinimo iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo. 8.
susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiojo subjekto ar jo įgaliotojo subjekto pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiojo subjekto vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas. 1. Perkantysis subjektas kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai:
1) supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;
2) pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 2.
kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją, kad buvo pasinaudota šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalimi, šio įstatymo 50 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų. 3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiojo subjekto pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiojo subjekto pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajam subjektui dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. 4. Suinteresuoti kandidatai gali prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis. 5.
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 6. Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 7. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas ne vėliau kaip per
kvalifikaciją ir informuoja ją pateikusį tiekėją apie kvalifikacijos vertinimo rezultatus. Jeigu tiekėjo kvalifikacijos vertinimas užtruks ilgiau negu
kvalifikavimo gavimo dienos raštu pateikia tiekėjui priežastis, dėl kurių jo kvalifikacijos vertinimas užsitęs, kartu nurodo konkrečią datą (ši data negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos), kada jis gaus perkančiojo subjekto sprendimą dėl įtraukimo ar neįtraukimo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. 8. Perkantysis subjektas, nusprendęs neįtraukti paraišką dėl kvalifikavimo pateikusio tiekėjo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja tokį tiekėją apie savo sprendimą ir pateikia jo motyvuotus argumentus, pagrįstus šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. 9. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas gali pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo tik remdamasis šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais.
Apie tokį ketinimą perkantysis subjektas turi raštu motyvuodamas savo sprendimą pranešti tiekėjui prieš 15 dienų iki jo pašalinimo iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo. 10. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiojo subjekto ar jo įgaliotojo subjekto pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiojo subjekto vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „73 straipsnis. Skelbiamų derybų vykdymas
gali vykdyti visais atvejais. 2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai. 3.
skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija;
5) šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. 4. Kai dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu, skelbiamas derybas perkantysis subjektas gali vykdyti šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;
2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija;
3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais. 5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai. 1. Skelbiamas derybas perkantysis subjektas gali vykdyti visais atvejais. 2.
būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai. Vykdydamas supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkantysis subjektas gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus. 3. Perkantysis subjektas skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;
5) šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. 4.
reguliariu orientaciniu skelbimu, skelbiamas derybas perkantysis subjektas gali vykdyti šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;
2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju iškart prašoma pateikti pirminius pasiūlymus. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija pateikiama kviečiant pateikti pirminius pasiūlymus;
3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais. 5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai.“
Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) derybas vesti vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis narys ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 79 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų
dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai;“. 2. Papildyti 79 straipsnio 6 dalį 10 punktu:
„10) prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms
deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.
Jeigu perkantysis subjektas ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, jis turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus.“
3Papildyti 79 straipsnio 6 dalį 11 punktu:
„11) dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkantysis subjektas taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu. Perkantysis subjektas vykdydamas neskelbiamas derybas kitais pagrindais gali nesilaikyti šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimų dokumentams keliamų reikalavimų.“24 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją
sudariusio subjekto vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys.
Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančio subjekto darbuotojai. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją (išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 87 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gautas kandidatų paraiškas perkantysis subjektas
turi patikrinti per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo paraiškų gavimo dienos. Šis Pagrįstais atvejais šis terminas gali būti pailgintas iki 15 darbo dienų, kai tikrinamos pirmosios paraiškos, gautos po skelbimo apie pirkimą, skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kai prireikia papildomos dokumentacijos papildomų dokumentų ar kitokio papildomo patikrinimo dėl kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti ilgesnį paraiškų, kurios gaunamos iki pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, patikrinimo terminą. Perkantysis subjektas negali išsiųsti pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu tol, kol nesibaigė šis tiekėjų paraiškų tikrinimo terminas;“. 2. Pakeisti įstatymo 87 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Perkantysis subjektas suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti paraiškas per visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis sąlygomis.
Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo paraiškos atmetimą.“26 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas pirkimams organizuoti,
pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, laimėjusiam pasiūlymui ir pirkimo ar preliminariajai sutarčiai pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalį paskelbti gali įgalioti kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją. Tam jis privalo įgaliotajam subjektui nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis
(jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
Tuo atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiojo subjekto nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį ar nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“
straipsnio 8 dalį 4 punktu: „4) pirkimas atliekamas šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkantysis subjektas raštu pateiktą laimėjusio dalyvio laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kuriai taikomi šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai arba kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jas pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas perkančiojo subjekto pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiojo subjekto ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.“
straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) perkančiojo subjekto vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
2Papildyti 95 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“
jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė –
vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“. 2. Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija
pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“. 3.
punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. 30 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 100 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos, ar atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys pagal kompetenciją, kuriems šie įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją. Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojančių ir (ar) audituojančių viešųjų juridinių asmenų vykdant pirkimų priežiūrą priimami sprendimai, atliekami vertinimai neturi prieštarauti rekomendacijoms, gairėms, konsultacijomis ar kitiems metodiniams dokumentams, kuriuos parengė Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą funkciją.“
2Papildyti 100 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu.“31 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 101 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 9) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių teikimą, taip pat informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL 2012 L 316, p. 1);
nauju 15 punktu: „15) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiajame subjekte veikia pirkimų vidaus kontrolė;“. 3. Papildyti 101 straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) patvirtinti šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
atitinkamai laikyti 17 punktu. 32 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „103 straipsnis. Pirkimo eigą pagrindžiantys dokumentai ir jų saugojimas
pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. 2. Pirkimus prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras. 3.
dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo sutarties įvykdymo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 103 straipsnis. Perkančiojo subjekto atsakomybė ir pirkimų vidaus kontrolė
atliekamus pirkimus atsako perkančiojo subjekto vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 3. Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiojo subjekto patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiojo subjekto kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Perkantysis subjektas turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. 5.
įgyvendinimu susijusių reikalavimų laikymąsi, šio įstatymo 100 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras, taip pat gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus. 6. Planavimo ir pasirengimo pirkimams dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo sutarties įvykdymo. Šioje dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.“33 straipsnis. 106 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 106 straipsnį. 106 straipsnis. Perkančiojo subjekto vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
pirkimus atsako perkančiojo subjekto vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 34 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas Pakeisti 107 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) (mažos vertės pirkimų atveju – raštu) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 109 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą tol, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudaro pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį ne anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau negu po 15 dienų.“
papildymas 113¹ straipsniu Papildyti įstatymą 113¹ straipsniu:
„113¹ straipsnis. Žala, padaryta konkurenciją pirkimuose ribojančiais
susitarimais
Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkurenciją ribojančiais tiekėjų tarpusavio susitarimais viešajame pirkime yra padaroma žala, kurią sudaro 10 procentų nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės, o jei pirkimo sutartis nutraukiama, – nuo perkančiojo subjekto atliktų mokėjimų už tas prekes, paslaugas, darbus vertės. 2. Konkurencijos tarybai informavus perkantįjį subjektą apie priimtą nutarimą dėl 1 dalyje nurodyto susitarimo, kai nutarimas nebuvo apskųstas teismui per numatytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties susitarimo, perkantysis subjektas privalo kreiptis pats arba gali įgalioti centrinę perkančiąją organizaciją, kuri atliko atitinkamą pirkimą, kreiptis į teismą arba imtis kitų žalos atlyginimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų priemonių dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos perkančiajam subjektui atlyginimo.
Šis įpareigojimas netaikomas, jeigu tiekėjas savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už padarytą žalą.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio
preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 Komiteto patobulinto įstatymo Projekto Nr. XIVP-1922(2) lyginamasis variantas
2022
1Papildyti 2 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, kuris kitame juridiniame asmenyje:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), arba
2) kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ir kurio valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų). Susijusiu asmeniu laikomi:
a) juridinių asmenų atveju – asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą arba pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus;
b) fizinių asmenų atveju – sutuoktiniai, tėvai ir jų vaikai (įvaikiai).“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus.“
straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtosiamos Viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Elektros energetika
perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems šioms veiklos rūšims:
1) elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas;
2) elektros energijos gamyba ir (arba) tiekimas, kuris apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija. 2.
organizacija, veikla nelaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla elektros energetikos sektoriuje, jeigu tenkinamos šios abi sąlygos kartu:
1) elektros energija gaminama kitoms veiklos rūšims, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje ar šio įstatymo 5, 7 ir 8 straipsniuose;
2) elektros energijos gamybos ir (ar) tiekimo, kuris apima didmeninę ir mažmeninę prekybą elektros energija, kiekiai priklauso tik nuo elektros suvartojimo savo reikmėms ar ūkio poreikiams ir neviršija 30 procentų įmonės pagaminto vidutinio elektros energijos kiekio per
pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba“. 2. Papildyti 19 straipsnio 2 dalį 3 punktu: „3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkantysis subjektas (kuris yra perkančioji organizacija), kuris yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro sutartį su jį kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar kitu to perkančiojo subjekto kontroliuojamu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančiąja organizacija.
Perkančiame subjekte, su kuriuo sudaroma sutartis, neturi būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.“
straipsnį 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus
administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
Papildyti Įstatymą 19¹ straipsniu:
„19¹ straipsnis. Pirkimai iš susijusios įmonės
1.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi sutartims, kai perkantysis subjektas siekia užtikrinti vidaus administravimą ir atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų, siekianti vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius 3 metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 2. Jeigu susijusi įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose reikalaujami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 3. Kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 4. Pagal šį straipsnį susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus. 5.
grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą:
1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas;
2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui;
3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 6. Siekdamas sukurti sąlygas pirkimų iš susijusių įmonių sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas:
1) tvirtindamas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant pirkimų iš susijusių įmonių sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
3) per 15 dienų nuo pirkimo iš susijusios įmonės sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu pirkimo iš susijusios įmonės sandorio galiojimo laikotarpiu. 8. Šiame straipsnyje nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
straipsnio pakeitimas 1.
29 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perkantysis subjektas turi siekti, kad:
1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos, nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 7 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;
3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai;
4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;
5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“
dalimi: „6.
Siekdama šio straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti perkantiesiems subjektams keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.“
straipsnio pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali) sudaryti pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Perkantysis subjektas gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai Komisijai. Jeigu perkantysis subjektas atlikti pirkimų procedūras įgalioja kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotasis subjektas. Komisija dirba pagal ją sudariusio subjekto patvirtintą darbo reglamentą, yra jam atskaitinga ir atlieka tik rašytines jo užduotis ir įpareigojimus. Reikalavimo sudaryti Komisiją perkantysis subjektas gali nesilaikyti atlikdamas mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atliekamas atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūras ar šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas. “
dalimi:
„7. Perkantysis subjektas paskiria asmenį (asmenis),
atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu Komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 97 ir 98 straipsnių nuostatų išmanymą.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, jis privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiojo subjekto nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra ne nėra konfidenciali.“
galios 32 straipsnio 4 dalį. 4.
sutarties sudarymo) suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų. 8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Interesų konfliktas
konfliktams priskiriami atvejai, kai perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai, ekspertai ar stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. 2. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. 3.
3Jeigu perkantysis subjektas,
kuris yra perkančioji organizacija, gauna pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, šio perkančiojo subjekto vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, nustatęs, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo
nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose. 33 straipsnis. Interesų konfliktas perkančiajame subjekte
subjekto interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkantieji subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, iniciatoriai, Komisijos nariai, ekspertai ar stebėtojai, dalyvaujantys pirkime ar galintys daryti įtaką jo rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. 2.
perkančioji organizacija, siekdamas užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;
2) pateikti šio įstatymo 102 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu.“
pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio
įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 50 straipsnio 9 dalies, 68 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio, 94 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyrių ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatos ir perkančiojo subjekto tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma.
Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. Šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiojo subjekto veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkantysis subjektas iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirkimas gali būti atliekamas skaidant
pirkimo objektą Perkantysis subjektas, siekdamas didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdamas į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką.
Pirkimo objektas skaidomas kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis Perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.“
2Papildyti 41 straipsnį 4 dalimi:
„4. Perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tarptautinio pirkimo atveju – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1) 2019 m. rugsėjo 23 d.
1) 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES)
punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) informacija pagal šio įstatymo 59 straipsnį
ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8
tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų pirkimo dokumentų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo
ir aplinkos apsaugos, socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai, jeigu taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;“. 3. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka, jeigu taikytina;“. 4. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pirkimo dokumentai rengiami vadovaujantis Lietuvos
Respublikos valstybinės kalbos įstatymu lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.“
pakeitimas
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais
susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje, ir dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.
Jeigu dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju taikomos šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, perkantysis subjektas su tiekėjais gali susiderinti kitą, negu šioje dalyje nurodytas terminas, terminą.“
2Papildyti 49 straipsnį 9 dalimi:
„9. Perkantysis subjektas savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkantysis subjektas privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos
srityje, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdamas su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, sprendžia, ar tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinęs kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. Perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, kelia reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, kai sandorio pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laiko, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytas į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdamas prekių ar paslaugų pirkimus, kurių objektas apima BVPŽ kodai nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) techninės ar programinės įrangos prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“
3Papildyti 50 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas ar jį kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šių subjektų atžvilgiu šio straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
straipsnio pakeitimas
„3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 50
straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų:“. 1. Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Perkančioji organizacija,Perkantysis subjektas tikrindama tikrindamas pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai dokumentus ar kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kai perkančiojo subjekto prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus. 2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
2Papildyti 52 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis:
„4.
Perkantysis subjektas bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai:
1) perkantysis subjektas turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungęs prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;
2) perkantysis subjektas šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. 6. Perkantysis subjektas gali nereikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, jei iš kitų šaltinių, nei nurodyta šios straipsnio 5 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams.“
pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirkimo procedūros metu, taip pat sustabdžius pirkimo
procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkantysis subjektas gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalimi dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
2Pakeisti 57 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalimi dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
1Pakeisti 58 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkantysis subjektas gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiojo subjekto pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4².
Perkantysis subjektas, tikrindamas paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio 4¹ dalies 1 ir 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio straipsnio 4¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, jis privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus. Perkantysis subjektas šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
3Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo gali nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.
Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalimi. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“
2Papildyti 58 straipsnį 6 dalimi:
„6. Perkantysis subjektas gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinęs jo dalį nustato, kad pasiūlymas, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, turi būti atmetamas. Taikant šią nuostatą, pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jeigu ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu reikalaujama išsilavinimo, ar profesinės kvalifikacijos, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą, ar profesinės patirties, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą, arba reikalaujama turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 64 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perkantysis subjektas nurodo pirkimo dokumentuose
ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkantysis subjektas turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.“
2Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Perkantysis subjektas, norėdamas priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdamas įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia, arba, įvertinus pasiūlymus, lieka tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka.
Tais atvejais, kKai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai arba pagal preliminariojoje sutartyje pirkimo dokumentuose nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“
šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas pasiūlymus radęs pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jo nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. 10. Perkantysis subjektas gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinęs jo dalį nustato, kad pasiūlymas vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais turi būti atmetamas. 23 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus ir įtraukimą į kvalifikacijos vertinimo sistemą 1.
Perkantysis subjektas kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 2.
ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją, kad buvo pasinaudota šio įstatymo 64 straipsnio 10 dalimi, šio įstatymo 50 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų. 3. Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 4. Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 5. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos įvertina tiekėjo kvalifikaciją ir informuoja ją pateikusį tiekėją apie kvalifikacijos vertinimo rezultatus.
Jeigu tiekėjo kvalifikacijos vertinimas užtruks ilgiau negu
kvalifikavimo gavimo dienos raštu pateikia tiekėjui priežastis, dėl kurių jo kvalifikacijos vertinimas užsitęs, kartu nurodo konkrečią datą (ši data negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos), kurią jis gaus perkančiojo subjekto sprendimą dėl įtraukimo ar neįtraukimo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. 6. Perkantysis subjektas, nusprendęs neįtraukti paraišką dėl kvalifikavimo pateikusio tiekėjo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja tokį tiekėją apie savo sprendimą ir pateikia jo motyvuotus argumentus, pagrįstus šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. 7. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas gali pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo tik remdamasis šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Apie tokį ketinimą perkantysis subjektas turi raštu motyvuodamas savo sprendimą pranešti tiekėjui prieš 15 dienų iki jo pašalinimo iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo. 8.
susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiojo subjekto ar jo įgaliotojo subjekto pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiojo subjekto vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas. 1. Perkantysis subjektas kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta atliekant pirkimo procedūrą, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkantysis subjektas taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai:
1) supaprastinto pirkimo atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;
2) pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 2.
kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją, kad buvo pasinaudota šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalimi, šio įstatymo 50 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų. 3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiojo subjekto pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiojo subjekto pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajam subjektui dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. 4.
prašyti perkančiojo subjekto supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis. 5. Perkantysis subjektas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 6. Jeigu perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, jis, įvertinęs pasiūlymus, nustatęs pasiūlymų eilę ir priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 7. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas ne vėliau kaip per
kvalifikaciją ir informuoja ją pateikusį tiekėją apie kvalifikacijos vertinimo rezultatus. Jeigu tiekėjo kvalifikacijos vertinimas užtruks ilgiau negu
kvalifikavimo gavimo dienos raštu pateikia tiekėjui priežastis, dėl kurių jo kvalifikacijos vertinimas užsitęs, kartu nurodo konkrečią datą (ši data negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo paraiškos dėl kvalifikavimo gavimo dienos), kada jis gaus perkančiojo subjekto sprendimą dėl įtraukimo ar neįtraukimo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. 8. Perkantysis subjektas, nusprendęs neįtraukti paraišką dėl kvalifikavimo pateikusio tiekėjo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja tokį tiekėją apie savo sprendimą ir pateikia jo motyvuotus argumentus, pagrįstus šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. 9.
vertinimo sistemą sudaręs ir taikantis perkantysis subjektas gali pašalinti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo tik remdamasis šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. Apie tokį ketinimą perkantysis subjektas turi raštu, motyvuodamas savo sprendimą, pranešti tiekėjui prieš 15 dienų iki jo pašalinimo iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo. 10. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiojo subjekto ar jo įgaliotojo subjekto pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiojo subjekto vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „73 straipsnis. Skelbiamų derybų vykdymas
subjektas gali vykdyti visais atvejais. 2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai. 3.
skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija;
5) šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. 4. Kai dalyvauti pirkime kviečiama reguliariu orientaciniu skelbimu, skelbiamas derybas perkantysis subjektas gali vykdyti šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;
2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija;
3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais. 5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai. 1. Skelbiamas derybas perkantysis subjektas gali vykdyti visais atvejais. 2.
būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai. Vykdydamas supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkantysis subjektas gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus. 3. Perkantysis subjektas skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos, šio įstatymo 5 priedo 1 punkte nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;
5) šio įstatymo 75 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. 4.
reguliariu orientaciniu skelbimu, skelbiamas derybas perkantysis subjektas gali vykdyti šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 43 arba 44 ir 47 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdamas tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;
2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju iškart prašoma pateikti pirminius pasiūlymus. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos, šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodyta informacija pateikiama kviečiant pateikti pirminius pasiūlymus;
3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais. 5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai.“
Pakeisti 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) derybas vesti vadovaujantisdamasis šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kKai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis narys ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.“
pakeitimas
straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų
būdu taip pat gali būti perkamos perkami:“. 2. Pakeisti 79 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų
dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai;“. 3.
3Papildyti 79 straipsnio 6 dalį 10, 11 ir 12 punktais:
„10) prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms
deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkantysis subjektas ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, jis turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;
11) dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą. 12) maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 3, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems etapams taikomų šio įstatymo ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkantysis subjektas taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu. Perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas kitais pagrindais, gali nesilaikyti šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimų dokumentams keliamų reikalavimų.“29 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas Pakeisti 85 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją
sudariusio subjekto vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas.
Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančio subjekto darbuotojai. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją (išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 87 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gautas kandidatų paraiškas perkantysis subjektas
turi patikrinti per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo paraiškų gavimo dienos. Šis Pagrįstais atvejais šis terminas gali būti pailgintas iki 15 darbo dienų, kai tikrinamos pirmosios paraiškos, gautos po skelbimo apie pirkimą, skelbimo apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kai prireikia papildomos dokumentacijos papildomų dokumentų ar kitokio papildomo patikrinimo dėl kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nustatyti ilgesnį paraiškų, kurios gaunamos iki pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, patikrinimo terminą. Perkantysis subjektas negali išsiųsti pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu tol, kol nesibaigė šis tiekėjų paraiškų tikrinimo terminas;“. 2. Pakeisti įstatymo 87 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Perkantysis subjektas suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti paraiškas per visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis sąlygomis. Perkantysis subjektas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo paraiškos atmetimą.“31 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Perkantysis subjektas pirkimams organizuoti,
pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, laimėjusiam pasiūlymui ir pirkimo ar preliminariajai sutarčiai pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalį paskelbti gali įgalioti kitą perkantįjį subjektą ar perkančiąją organizaciją. Tam jis privalo įgaliotajam subjektui nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiojo subjekto nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ar tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis
(jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
Tuo atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiojo subjekto nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkantysis subjektas siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį ar nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“
straipsnio 8 dalį 4 punktu: „4) pirkimas atliekamas šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkantysis subjektas raštu pateiktą laimėjusio dalyvio laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kuriai taikomi šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai arba kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems reglamentuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jas pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 79 straipsnio
pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkantysis subjektas turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nurodytas perkančiojo subjekto pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiojo subjekto ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.“
straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) perkančiojo subjekto vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
2Papildyti 95 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas sutarties turinio nekeičia pagal individualius poreikius.“
jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė –
vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“. 2. Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija
pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“. 3.
punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą ir skaidymą, atskyrimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. 35 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Pakeisti 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) paaiškėjo šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje, 58 straipsnio 4¹ dalyje ir (ar) Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.“
1Pakeisti 100 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos, ar atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys pagal kompetenciją, kuriems šie įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją. Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojančių ir (ar) audituojančių viešųjų juridinių asmenų vykdant pirkimų priežiūrą priimami sprendimai, atliekami vertinimai neturi prieštarauti rekomendacijoms, gairėms, rašytinėms konsultacijoms ar kitiems metodiniams dokumentams, kuriuos parengė Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 101 straipsnio
2Papildyti 100 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto b papunktyje, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu.“
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 101 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 9) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų subjektų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 50, 51, 52, 59, 60, 61 ir 66 straipsnių teikimą, taip pat informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL 2012 L 316, p. 1);
naujais 15 ir 16 punktais:
„15) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiajame subjekte vykdomas pirkimų
organizavimas ir pirkimų vidaus kontrolė;“. 16) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą;“. 4. Buvusius 101 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktus atitinkamai laikyti 17 ir 18 punktais. 5.
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus savo funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;“. 6. Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkantįjį subjektą juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai iki perkančiojo subjekto juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 7. Papildyti 101 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu: „6) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 8.
netekusiu galios 101 straipsnio 2 dalies 8 punktą: „8) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 9. Buvusius 101 straipsnio 2 dalies 6–7 punktus laikyti 7–8 punktais. 10. Papildyti 101 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos
įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“38 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „103 straipsnis. Pirkimo eigą pagrindžiantys dokumentai ir jų saugojimas
pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. 2. Pirkimus prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras. 3. Planavimo ir pasirengimo pirkimams dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo sutarties įvykdymo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 103 straipsnis. Perkančiojo subjekto atsakomybė ir pirkimų vidaus kontrolė 1.
Už perkančiojo subjekto atliekamus pirkimus atsako perkančiojo subjekto vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 3. Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiojo subjekto patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiojo subjekto kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Perkantysis subjektas turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. 5. Siekiant užtikrinti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų laikymąsi, šio įstatymo 100 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras, taip pat gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus. 6. Planavimo ir pasirengimo pirkimams dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo sutarties įvykdymo. Šioje dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiu galios 106 straipsnį. 106 straipsnis. Perkančiojo subjekto vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
pirkimus atsako perkančiojo subjekto vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 40 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas Pakeisti 107 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) (mažos vertės pirkimų atveju – raštu) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju – raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 109 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkantysis subjektas, gavęs pretenziją, nedelsdamas sustabdo pirkimo procedūrą tol, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkantysis subjektas negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudaro pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį ne anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jo priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau negu po 15 dienų.“
Įstatymo papildymas 113¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 113¹ straipsniu:
„113¹ straipsnis. Žala, padaryta konkurenciją pirkimuose ribojančiais
susitarimais
Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkurenciją ribojančiais tiekėjų tarpusavio susitarimais viešajame pirkime yra padaroma žala, kurią sudaro 10 procentų nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės, o jeigu pirkimo sutartis nutraukiama, – nuo perkančiojo subjekto atliktų mokėjimų už tas prekes, paslaugas, darbus vertės. 2. Kai Konkurencijos taryba informuoja perkantįjį subjektą apie priimtą nutarimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo, jeigu nutarimas nebuvo apskųstas teismui per numatytą apskundimo terminą, arba įsiteisėja teismo sprendimas dėl to paties susitarimo, perkantysis subjektas privalo kreiptis pats arba gali įgalioti centrinę perkančiąją organizaciją, kuri atliko atitinkamą pirkimą, kreiptis į teismą arba imtis kitų žalos atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų priemonių dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos perkančiajam subjektui atlyginimo. Šis įpareigojimas netaikomas, jeigu tiekėjas savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už padarytą žalą.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2.
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 4. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMo, lietuvos respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 PAKEITIMO įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 90¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 ir 9¹ straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO projektų
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95,
įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr.
XIII-328 pakeitimo įstatymo (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo NR. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 90¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo NR. VIII-2032 9 ir 9¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti atlikus viešųjų pirkimų sistemos poveikio vertinimą, kuriuo buvo siekiama įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įvardintus tikslus, susijusius su viešųjų pirkimų sistemos efektyvinimu, išsiaiškinti viešųjų pirkimų sistemos ypatumus ir priimti reikiamus sprendimus dėl jos tobulinimo, kurie galėtų padėti efektyviau vykdyti viešuosius pirkimus ir pasiekti geresnių rezultatų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vertindama viešųjų pirkimų sistemą, analizavo Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, rengė viešąją konsultaciją, kurios metu buvo organizuoti susitikimai ir diskusijos su savivaldybių, didžiųjų perkančiųjų organizacijų, mažesnių perkančiųjų organizacijų, asociacijų, finansinę paramą administruojančių institucijų, tiekėjų atstovais, taip pat skelbtos perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų apklausos. Gauti rezultatai parodė, kad Įstatymo pakeitimas, kuris dažniausiai nurodomas kaip tinkamas viešųjų pirkimų sistemos efektyvumui pagerinti, nėra pagrindinė priemonė Vyriausybės suformuluotiems tikslams pasiekti.
Nors perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų atstovai, paklausti, su kokiais sunkumais susiduria, vykdydami viešuosius pirkimus, ir kaip juos būtų galima pagerinti, pirmiausia mini įstatymo nuostatų keitimą, tačiau nuodugniau aiškinantis, ką reikėtų tobulinti, dažniausiai nurodo, kad pirkimų dalyviams labiausiai trūksta standartinių dokumentų, tipinių sutarčių sąlygų ir aktyvesnės Viešųjų pirkimų tarnybos pagalbos. Intensyvios ir išsamios diskusijos padėjo identifikuoti tas viešųjų pirkimų sistemos sritis, kurioms reikia skirti papildomą dėmesį siekiant geresnių viešųjų pirkimų rezultatų ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų vartotojams:
procedūras, o ne galutinį rezultatą;
produktus ar paslaugas pasiūlyti viešajam sektoriui. Esminiai veiksmai, reikalingi minėtoms sritims tobulinimui, nurodyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame ir paskelbtame dokumente „Viešųjų pirkimų problematika ir kryptys“ ir yra daugiau susiję su viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimu. Įstatymų projektais siekiama padėti spręsti kai kurias praktines problemas, palengvinanti pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, skatinanti aktyvesnį tiekėjų dalyvavimą pirkimuose, stiprinti vidaus kontrolės sistemas perkančiosiose organizacijose, užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus (vedėja – Aurelija Ylė, tel.
021, el. p. [email protected]) patarėja Dovilė Šacikauskė, tel. 8 652
projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje išvardinti specialūs atvejai, kada atliekant paslaugų pirkimus Įstatymo reikalavimai netaikomi. Įstatyme (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme Nr. XIII-328 (toliau – KS įstatymas) nustatyta pareiga, išskyrus tam tikrus atvejus, perkančiosioms organizacijoms pirkimo procedūroms atlikti sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija). Komisija gali būti nesudaroma mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms atlikti. Nusprendusi sudaryti Komisiją mažos vertės pirkimui perkančioji organizacija į jos sudėtį turi įtraukti asmenį, turintį pirkimų specialisto pažymėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti ne tik viešojo pirkimo komisijos narys, kuris priima sprendimus, bet ir stebėtojas, sekretorius, ekspertas, tačiau šie asmenys nedalyvauja sprendimų priėmimo procese. Įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinti bendri informacijos konfidencialumo reikalavimai pirkimuose. Taip pat įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai, turint abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, kreiptis į tiekėją, kad jis įrodytų, kodėl jo nurodyta informacija yra konfidenciali. Tiekėjas tokius įrodymus turi pateikti per perkančiosios organizacijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą.
Pagal Įstatymo 72 straipsnio 3 dalį (KS įstatymo 80 straipsnio 2 dalį), perkančioji organizacija, vykdydama supaprastintus pirkimus, socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimus ar tarptautinius pirkimus, kai pirkimą neišvengiamai būtina atlikti itin skubiai, neskelbiamų derybų būdu gali nesilaikyti neskelbiamų derybų etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Įstatymo 21 straipsnyje (KS įstatymo 33 straipsnyje) įtvirtinta pareiga perkančiosioms organizacijoms reikalauti, kad jos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, pirkimų komisijos (toliau – Komisija) nariai ar ekspertai, stebėtojai pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato pareigą perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovams, pirkimų komisijų nariams, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims, atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams, pirkimo iniciatoriams deklaruoti privačius interesus pateikiant privačių interesų deklaraciją. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (KS įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje) įtvirtinta teisė suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška.
Pažymėtina, kad siekiant skaidrumo ir viešumo viešuosiuose pirkimuose, Įstatymo 86 straipsnio 9 dalyje (KS įstatymo 94 straipsnio 9 dalyje) įtvirtinta pareiga perkančiosioms organizacijoms Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CPVIS) skelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus. Vienas iš atvejų, kai minėtas reikalavimas nėra taikomas – laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Įstatymo 29 straipsnis (KS įstatymo 41 straipsnis) reglamentuoja pirkimo procedūrų pradžią ir pabaigą. Minėto straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, kada perkančioji organizacija nutraukia pirkimo procedūras. Be nurodytų atvejų, perkančioji organizacija iki pirkimo sutarties sudarymo taip pat gali savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Įstatymas nustato pareigą perkančiajai organizacijai tarptautinės vertės pirkimus ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimų objektus skaidyti į dalis. Pagrindinės priežastys, kada perkančioji organizacija gali nesilaikyti minėtos pareigos, nurodytos Įstatymo 28 straipsnyje. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija nusprendžia pirkimo objekto neskaidyti į dalis, tokio veiksmo pagrindimą ji turi pateikti pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija po pirkimo dokumentų paskelbimo gali tikslinti tik tą informaciją, kurioje pastebėjo klaidas, t. y. yra leidžiami tik klaidų ištaisymai.
Pažymėtina, kad tokiu atveju yra skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai, apie kuriuos informuojami visi suinteresuoti tiekėjai. Perkančioji organizacija įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos yra rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, gali taikyti dinaminę pirkimo sistemą. Taikydamos dinaminę pirkimų sistemą perkančiosios organizacijos gautas kandidatų paraiškas turi patikrinti per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą. Praktikoje kyla klausimų, nuo kokio įvykio skaičiuojamas minėtas terminas (Įstatymo 79 straipsnio 5 dalis; KS įstatymo 87 straipsnio 5 dalis). Įstatymo III skyriuje (KS įstatymo III skyriuje) įtvirtinti pirkimų būdai, kuriais perkančioji organizacija gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Dažniausiai perkančiųjų organizacijų pasirenkamas pirkimo būdas – atviras konkursas. Pirkimą vykdant atviro konkurso būdu derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo yra draudžiamos. Skelbiamų derybų būdas perkančiosioms organizacijoms nepatrauklus dėl ilgesnės procedūrų trukmės. Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje (KS įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atveju privalo, o kitų pirkimų atveju gali, reikalauti, kad tiekėjas pateiktų pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
Įstatymas suteikia teisę perkančiajai organizacijai, veikiančiai gynybos srityje, valdančiai ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiančiai srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytai į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, atliekant su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, įvertinti visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir priimti sprendimą dėl tiekėjų, jų subtiekėjų ir ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, dalyvavimo pirkimuose. Tuo atveju, kai pirkimo dokumentuose yra nustatomi Įstatymo 37 straipsni 8, 9 dalyse ar 47 straipsnio 8, 9 dalyse nurodyti reikalavimai, perkančioji organizacija prašo tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius šių reikalavimų atitiktį. Pažymėtina, kad tokių dokumentų pateikimas užtrunka. Be to perkančioji organizacija turi tikrinti visų tiekėjų, esančių sudarytoje pasiūlymų eilėje, pasiūlymus. Įstatymo
pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų, kurie yra tikrinami dėl nusikalstamų veikų padarymo, ratas. Įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas (KS įstatymo 59 straipsnio
pašalinimo pagrindą, kai jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Nors Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priima nutarimus dėl draudžiamų susitarimų sudarymo viešųjų pirkimų bylose (pavyzdžiui, 2015 m.
Konkurencijos tarybos nustatyti pažeidimai viešuosiuose pirkimuose sudarė 50 procentų visų Konkurencijos tarybos nustatytų draudžiamų susitarimų, 2016 m. –
neteikia ieškinių dėl žalos, patirtos dėl draudžiamų susitarimų sudarytų viešuosiuose pirkimuose, atlyginimo. Atitinkamai žala valstybės biudžetui, t. y. mokesčių mokėtojams, nėra atlyginama. Nei Įstatyme, nei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nėra nustatyta jokia prezumpcija dėl žalos dydžio. Perkančiosios organizacijos, taip pat už jas pirkimus atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos neįpareigotos teikti ieškinių dėl žalos atlyginimo, jeigu Konkurencijos tarybos priimtu nutarimu, kuris nebuvo apskųstas teismui per numatytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui nustatoma, kad jų atliktuose viešuosiuose pirkimuose laimėtoju buvo pripažintas, pirkimo sutartį sudarė ir mokėjimai pagal ją buvo atlikti tiekėjui, kuris tame pirkime sudarė draudžiamų susitarimų. Konkurencijos įstatymo 44 straipsnyje numatyta prezumpcija, kad yra padaryta žala, jeigu yra padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas pažeidimas. Tačiau pastaroji prezumpcija neapibrėžia konkretaus žalos dydžio ir nediferencijuoja draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose situacijų. Įstatymo
organizacija gali naudotis tik atlikdama supaprastintus pirkimus. Įstatymas (KS įstatymas) numato galimybę perkančiosioms organizacijoms prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktą pasiūlymą, ištaisyti aritmetines klaidas. Pažymėtina, kad kiti pasiūlymo keitimai negalimi. Įprastai viešojo pirkimo sutartys yra sudaromos raštu.
Įstatymo 86 straipsnyje (KS įstatymo 94 straipsnio 7 dalis) nustatyti reikalavimai raštu sudaromai sutarčiai. Perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai žodines sutartis reikia sudaryti užsienyje. Šiuo metu riba, iki kada leidžiama pirkimo sutartis užsienyje sudaryti žodžiu yra sunkiai pritaikoma tam tikruose pirkimuose (pavyzdžiui, nuomojant transportą, perkant paviljonui parodoje interneto paslaugas, logistikos paslaugas). Tokiu atveju, pavyzdžiui, apsunkinamas pasiruošimas parodai ir tenka sudaryti rašytines sutartis, kurių sudarymas su kitos valstybės tiekėju komplikuotas, o kai kurie tiekėjai nesutinka pasirašyti sutarčių. Įstatymas nustato pareigą perkančiajai organizacijai gavus pretenziją nedelsiant sustabdyti pirkimo procedūrą. Pirkimo procedūra turi būti sustabdyta iki pretenzijos išnagrinėjimo ir atitinkamo sprendimo priėmimo. Esant tokiam teisiniam reguliavimui pirkimo trukmė ilgėja, pavyzdžiui, pretenzijos nagrinėjimo metu negalima tiekėjams teikti susipažinti pirkimo laimėtojo pasiūlymo informacijos. Pažymėtina ir tai, kad pirkimuose sprendimai gali būti dviejų rūšių: tie, kuriuos priėmus atsiranda neištaisomos teisinės pasekmės, ir tie, kuriuos vėliau galima keisti, o toks keitimas nesukuria teisinių pasekmių. Įstatyme ir KS įstatyme nustatyta, kad pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos, Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojančios institucijos. Pažymėtina, kad kitoms institucijoms pirkimų priežiūros funkcija nustatyta specialiuose įstatymuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio. Praktikoje kylant klausimų, kokių nekilnojamųjų daiktų pirkimus galima atlikti vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtinta išimtimi, siūloma, atsižvelgiant į 2014 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) nustatytos išimties apimtį, Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte aiškiai įtvirtinti, kad nekilnojamas daiktas, kuriam įsigyti nereikia taikyti Įstatymo reikalavimų, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje. 2021 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34¹, 37, 38, 39, 40, 40¹, 40³, 40⁴, 43, 45, 47, 48, 51, 52 , įstatymo papildymo 32¹, 40⁵ straipsniais, 34² straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymui Nr. XIV-180 buvo pakeistos vartojamos sąvokos, t. y. sąvoka
„audiovizualinės žiniasklaidos paslauga“ pakeista sąvoka „visuomenės
informavimo ir audiovizualinėmis priemonėmis paslauga“. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 2 punktą. Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio, 7 straipsnio, 11 straipsnio 3, 4 dalių ir Projekto 3 straipsnio, 10 straipsnio 2, 3 dalių. Praktikoje kyla klausimų, ar pirkimams, kurių procedūros nereguliuojamos Įstatymu, privalu laikytis vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3-5 punktais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų rodiklių ar kriterijų dėl inovatyvių pirkimų skatinimo, aplinkosauginių ir socialinių klausimų sprendimo. Pažymėtina, kad tokius kriterijus būtų sudėtinga ir ne visuomet tikslinga taikyti užsienyje atliekamiems pirkimams.
Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalį (Projekto 3 straipsnyje keičiamo KS įstatymo
organizacija. Atitinkamai siūloma papildyti Įstatymo 17 straipsnį (KS įstatymo 29 straipsnį) nauja dalimi, kurioje įtvirtinama galimybė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti rodiklius minėtiems tikslams ir (ar) kriterijus, kuriais vadovaudamasi perkančioji organizacija siektų Įstatyme įtvirtintų tikslų. Atsižvelgiant į Įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pirkimų specifiką, Įstatymo projekto 7 straipsnyje keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija turi siekti Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų tikslų, tačiau šiems pirkimams nebūtų reikalavimo vadovautis Vyriausybės nustatytais kriterijais. Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio ir Projekto 4 straipsnio. Norėdama pasiekti gerų viešųjų pirkimų rezultatų, perkančioji organizacija turi skirti reikiamą dėmesį pasirengimo pirkimui etapui: bendrauti su rinkos dalyviais, apsibrėžti esmines perkamo objekto savybes, nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sutarties vykdymo sąlygas. Taip pat svarbu ne tik gerai pasirengti pirkimui, bet ir skirti pakankamai dėmesio sutarčių vykdymui. Pirkimo pasirengimo ir vykdymo etapuose įdėtos pastangos neduos efektyvaus rezultato, jeigu nebus visiškai įvykdytos sutarties sąlygos, priimtas objektas neatitiks kokybės reikalavimų ir pan.
Įvertinus tai, kad Direktyvoje 2014/24/ES ir ją įgyvendinančiame įstatyme formuojamas naujas požiūris, kas laikoma viešuoju pirkimu, t. y. pirkimas yra procesas nuo jo planavimo momento iki sutarties vykdymo etapo, Įstatymo projekte siūloma aiškiai įvardyti, kad Komisijos įgaliojimai galėtų būti suprantami plačiau ir apimti daugiau pirkimo etapų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma išplėsti Komisijos įgaliojimus ir leisti jai veikti nuo pirkimo inicijavimo iki sutarties įvykdymo. Įvertinus pirkimų ir pačių organizacijų specifiką, Įstatymo projekte siūloma perkančiajai organizacijai suteikti teisę sudaryti atskiras komisijas pirkimo pasirengimo, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams arba visas užduotis numatyti viešojo pirkimo komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nesiekiama detaliai nustatyti, kokioms užduotims sudaroma komisija, kokia turėtų būti komisijos narių atsakomybė ir pan. Tai paliekama spręsti pačiai perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija, įvertinusi perkamą objektą, galės priimti spendimą dėl užduočių nustatymo komisijai. Pažymėtina, kad siekiant didesnį dėmesį skirti tinkamam sutarčių vykdymui, Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkančioji organizacija paskirti asmenį arba sudaryti komisiją, atsakingą už sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimai perkančiosiose organizacijose skirtingi, taip pat skiriasi perkančiųjų organizacijų pobūdis ir taikoma praktika, siūloma suteikti diskrecijos teisę pačiai perkančiajai organizacijai nuspręsti, kurį sutarčių vykdymo priežiūros variantą pasirinkti.
Siekiant išvengti galimybės atskirais atvejais ilginti pirkimo procedūras bei formuoti skirtingą praktiką institucijoje, manytina kad perkančioji organizacija turėtų iš esmės panašiose viešųjų pirkimų procedūrose taikyti tą pačią praktiką skiriant už sutarties vykdymą atsakingą asmenį ar komisiją. Siekiant greitesnių, paprastesnių ir sklandesnių viešųjų pirkimų procedūrų, Įstatymo projekto 4 straipsnyje keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (Projekto 4 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje) siūloma atsisakyti pridėtinės vertės nesukuriančių procedūrų ir nustatyti, kad Komisija gali būti nesudaroma 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, t. y. tais atvejais, kai atliekant pirkimą nėra priimami diskutuotini sprendimai. Pažymėtina, kad įstatymai nustatytų galimybę nesudaryti Komisijos, tačiau kiekvienu atveju, atsižvelgusi į pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar tikslinga nesudaryti Komisijos. Įvertinus tai, kad mažos vertės pirkimų atveju Komisija gali būti nesudaroma, nėra pagrįsta kelti aukštesnius reikalavimus Komisijai, jeigu mažos vertės pirkimų atveju ji būtų sudaryta. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 4 straipsnyje keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (Projekto 4 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje) siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl pirkimų specialisto pažymėjimo turėjimo nebūtų taikomos mažos vertės pirkimų atveju.
Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo tikslo įgyvendinimą, t. y., kad pirkimuose ir sprendimų priėmime dalyvautų kvalifikuoti viešųjų pirkimų specialistai, siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnyje keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (Projekto 4 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje) nustatyti, kad ne tik Komisijoje būtų, bet ir Komisijos posėdyje dalyvautų narys, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Dėl Įstatymo projekto 25, 26 straipsnių, 30 straipsnio 4 dalies ir Projekto 22, 23 straipsnių ir 27 straipsnio 3 dalies. Įvertinus perkančiųjų organizacijų pasiūlymus dėl paprastesnio neskelbiamų derybų vykdymo, Įstatymo projekto 26 straipsnyje keičiamo Įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje (Projekto 22 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje) taip pat siūloma nustatyti galimybę vykdant neskelbiamas derybas nesilaikyti visų pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų, nustatytų Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, tais atvejais, kai Įstatymo 72 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės netaikyti pirkimo procedūroms taikomų reikalavimų. Diskusijų su perkančiosiomis organizacijomis metu pastebėta, kad tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, kai prekes ar paslaugas reikia įsigyti iš konkretaus tiekėjo dėl kitų priežasčių, nei nurodyta Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2 punkte) pirkimo procedūros atliekamos dirbtinai, kad atitiktų Įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 6 dalį (Projekto 22 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 79 straipsnio 6 dalį) papildyti naujomis neskelbiamų derybų sąlygomis supaprastintuose pirkimuose.
Perkančiosios organizacijos, pirkdamos knygas iš leidėjų, ypač kitų valstybių leidėjų, susiduria su sunkumais vykdydamos pirkimo procedūras. Dažnu atveju, tiekėjai, kuriems mažmeninė prekyba nėra pagrindinė veikla, nėra suinteresuoti rengti ir teikti pasiūlymą, o perkant per tarpininkus įsigyjama brangiau. Siekiant palengvinti ir sutrumpinti tokių pirkimų vykdymą, Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 6 dalį (Projekto 22 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 79 straipsnio 6 dalį) siūloma papildyti nauju neskelbiamų derybų atveju, kuomet knygos įsigyjamos tiesiogiai iš leidėjų. Mokslo įstaigos kiekvienais metais turi paskirti recenzentus, komisijos narius studentų baigiamųjų darbų vertinimui. Pritaikyti įprastas pirkimo procedūras tokiems pirkimams sudėtinga, kadangi reikalingi ekspertai jau yra žinomi ir nėra suinteresuoti teikti pasiūlymus pagal Įstatyme keliamus reikalavimus. Siekiant supaprastinti parinkimo procesą, siūloma papildyti Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 7 punktą nustatant, kad supaprastintų pirkimų atveju mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugas būtų galima įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Siekiant įsigijimų procesą padaryti lankstesniu, kai perkančioji organizacija supaprastintuose pirkimuose vykdydama skelbiamas derybas gauna visus netinkamus pasiūlymus ar paraiškas, siūloma papildyti Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio
dalį) nauju punktu ir nustatyti, kad tokiu atveju būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas.
Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, ketindama taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, turi visus skelbiamų derybų kandidatus ir dalyvius informuoti, kad jų pateikti pasiūlymai ar paraiškos yra netinkami. Praktikoje susiduriama su sunkumais, kuomet Lietuvos profesionalūs sportininkai yra siunčiami į stovyklas užsienio valstybėse. Stovyklos parenkamos atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, taip pat į specifinius ir individualius kiekvieno profesionalaus sportininko poreikius. Dažniausiai stovyklos turi standartines sutartis, kurios nėra keičiamos. Panaši situacija yra ir tuomet, kai aukšto meistriškumo sportininkai dalyvauja tarptautinėse varžybose, kurias organizuoja tarptautinės asociacijos. Tokiu atveju, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėją, pervežimo paslaugas ir pan. parenka organizatorius, o perkančioji organizacija tik apmoka gautą sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 6 dalis pildoma nauju punktu suteikiančia teisę perkančiajai organizacijai neskelbiamas derybas supaprastintų pirkimų atveju vykdyti tada, kai perkamos stovyklų ir kitos paslaugos profesionaliems sportininkams, atstovaujantiems Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, ir kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius. Socialines paslaugas teikiančios perkančiosios organizacijos socialių problemų turintiems asmenims siekia formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius, sudaryti sąlygas mokytis įsigyti tam tikrų prekių (pavyzdžiui, rūbų) ar paslaugų.
Globotiniams būtina sudaryti įprastines gyvenimiškas galimybes rinktis ir lyginti prekes, mokytis skaičiuoti ir lyginti kainas, tokiu būdu ruošiantis savarankiškam gyvenimui. Siekiant, kad formalios viešųjų pirkimų procedūros netrukdytų tokių įgūdžių formavimui, siūloma perkančiosioms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas, sudaryti galimybes vykdyti neskelbiamas derybas (kurioms gali būti netaikomi jokie procedūriniai reikalavimai), kai prekės ar paslaugos perkamos savarankiškumui ugdyti ir (ar) individualiems gyventojų poreikiams tenkinti. Perkančiosioms organizacijoms, dalyvaujant parodose, kyla iššūkių, kai parodos organizatoriaus prašoma pagrįsti, kad jis yra vienintelis tiekėjas, o gavus tokį pagrindimą prašoma pateikti pirminį pasiūlymą. Pažymėtina, kad daugeliu atveju parodos organizatoriai nesuprantu, kodėl prašomas vienintelio tiekėjo pagrindimas, tai pat kyla problemų dėl sutarčių pasirašymo, nes parodos organizatorių internetiniame puslapyje yra skelbiamos bendrosios, specialiosios sąlygos, kuriomis turi vadovautis visi, kurie nori dalyvauti parodoje. Be to, sutarčių sąlygų, kurias siūlo parodos organizatorius, keisti negalima. Siekiant supaprastinti dalyvavimo parodose įsigijimo paslaugas bei supaprastinti pirkimų vykdymą, Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio
neskelbiamas derybas supaprastintų pirkimų atveju vykdyti tada, kai tiesiogiai iš organizatoriaus perkamos dalyvavimo parodoje paslaugos pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą. Lietuvos universitetų mokslo ir studijų darbuotojų privalo atitikti minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus, nustatytus Lietuvos mokslo tarybos.
Vienas iš pagrindinių akademinių darbuotojų minimalių kvalifikacijos reikalavimų – mokslinių straipsnių publikavimas periodiniuose leidiniuose, kuriuose moksliniai straipsniai skelbiami remiantis mokslinių recenzentų išvadomis ir jie turi cituojamumo rodiklį (angl. Impact factor). Mokslinių straipsnių skelbimas minėtuose tarptautiniuose leidiniuose laikomas mokslo kokybės įvertinimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pažymėtina, kad publikuojami tik tie moksliniai straipsniai, kurie praeina griežtą recenzavimą, t. y. universiteto akademinių darbuotojų pateikti straipsniai praeina griežtą atranką, kurios tikslias – atrinkti ir publikuoti tik vertingus ir mokslinį potencialią turinčius straipsnius, po kurios priima sprendimą dėl straipsnio publikavimo. Taigi tarptautiniai mokslo leidiniai viešojo pirkimo procedūroje nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 6 dalis papildyti nauju punktu suteikiančiu teisę perkančiajai organizacijai neskelbiamas derybas supaprastintų pirkimų atveju vykdyti tada, kai perkamos mokslinių straipsnių skelbimo referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėje duomenų bazėje (pvz., Clarivate Analytics Web of Science) tarptautiniuose leidiniuose paslaugos. Vertinant Įstatymo 72 straipsnio 3 dalies reguliavimą darytina išvada, kad pirkimams netaikant procedūrinių reikalavimų neturėtų būti taikomas Įstatymo 86 straipsnyje nustatytas atidėjimo terminas. Tačiau praktikoje taikant šias nuostatas kyla klausimų.
Siekiant aiškumo Įstatymo projekto 30 straipsnio 4 dalyje keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 8 dalį (Projekto 27 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 94 straipsnio 8 dalį) siūloma papildyti nauju atveju, kada perkančioji organizacija gali netaikyti atidėjimo termino, t. y. nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų netaikyti atidėjimo termino ir pirkimo sutartį sudaryti greičiau, kai pirkimas atliekamas šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais neskelbiamų derybų pagrindais. Toks siūlymas atitiktų ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2b straipsnio a dalies nuostatas. Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 2 dalies, 38 straipsnio ir Projekto 4 straipsnio 4 dalies, 28 straipsnio 1 dalies, 31, 32 straipsnių. Pažymėtina, kad vykdant viešuosius pirkimus svarbu ne tik gerai atlikti pirkimo procedūras, bet ypač daug dėmesio perkančioji organizacija turėtų skirti sprendimams iki pirkimo procedūrų pradžios, taip pat sutarties vykdymui, t. y. vertinti, ar tikrai įsigijo tą produktą, paslaugas ar darbus, kurių prašyta pirkimo dokumentuose ir nurodyta pasiūlymuose. Siekiant užtikrinti viso pirkimo proceso teisėtumą ir racionalų lėšų panaudojimą būtina skatinti perkančiąsias organizacijas stiprinti pirkimų vidaus kontrolės sistemas. Todėl Įstatymo projekte (Projekte) siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai apibrėžti pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujančių asmenų, įskaitant asmenį, kuris būtų atsakingas už sutarties vykdymą, funkcijas, atsakomybę ir atskaitomybę.
Siekiant užtikrinti pakankamą perkančiųjų organizacijų vidaus kontrolės sistemų veikimą, siūloma Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 95 straipsnio 1 dalį (Projekto 31 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 101 straipsnio
funkciją, pagal kurią ji galėtų pagal savo kompetenciją vertinti, kaip veikia pirkimų vidaus kontrolės sistema perkančiosiose organizacijose. Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies ir Projekto 5 straipsnio 1 dalies. Įvertinus tai, kad Įstatyme tiekėjams yra įtvirtinta pareiga pagrįsti jų nurodomos informacijos konfidencialumą bei siekiant trumpinti pirkimų procedūras, Įstatymo projekto 5 straipsnyje keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (Projekto 5 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje) siūloma nustatyti trumpesnį 3 darbo dienų terminą, kurį perkančioji organizacija turi duoti tiekėjui, kad jis pagrįstų nurodytą konfidencialią informaciją. Dėl Įstatymo projekto 5, 22 straipsnių, 30 straipsnio 5 dalies ir Projekto 5, 19 straipsnių, 26 straipsnio 4 dalies. Siekiant lankstumo tiekėjų teisėtų interesų gynimo procese, perkančiosioms organizacijoms Įstatymo projekto 22 straipsnyje keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje (Projekto 19 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 68 straipsnio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikti ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą. Suinteresuotieji dalyviai visada gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu iki atidėjimo termino pabaigos.
Siekiant tinkamai užtikrinti tiekėjų teisę ginti savo interesus, taip pat siūloma nustatyti, kad Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas, t. y. jeigu perkančioji organizacija užtruko dvi dienas pateikdama informaciją suinteresuotam dalyviui, tai Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas dviem dienom. Dėl Įstatymo projekto 6, 27 straipsnių ir Projekto 6, 24 straipsnių. Siekiant sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms atsisakant besidubliuojančių reikalavimų, Įstatymo projekto 6 ir
KS įstatymo 33 ir 85 straipsnius) siūloma papildyti nuostatomis, pagal kurias asmenys, dalyvaujantys pirkimo procedūrose ar priimantys su pirkimu susijusius sprendimus, galėtų neteikti nešališkumo deklaracijos, jeigu jiems pareiga deklaruoti privačius interesus nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies.
Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimus, pateiktas korupcijos rizikas, susijusias su paramos teikimu viešajam sektoriui ir viešaisiais pirkimais, bei siekiant dar didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo ir susitarimų dėl pirkimų užkardymo, siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai pasibaigus pirkimui paviešinti Įstatymo projekto 6 straipsnyje keičiamo Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo
kurį teikiama ataskaita (vardus, pavardes). Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, t. y. minėtų asmenų duomenys jau viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju papildomi asmenų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, duomenys nebūtų viešinami tokiu būdu būtų laikantis asmens duomenų kiekio mažinimo principo, o tik jau skelbiami duomenys susiejami su konkrečiu įvykdytu pirkimu. Įvertinus tai, kad viešųjų pirkimų duomenys yra aktualūs viešojo intereso apsaugai, pavyzdžiui, valstybės intuicijoms atliekant patikrinimus ar tyrimus, Įstatymo projekte nenustatomas tokių duomenų skelbimo laikotarpis. Dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio ir Projekto 7 straipsnio. Direktyvos 2014/24/ES (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2014/17/EB (toliau - Direktyva 2014/25/ES), preambulėje nurodyta, kad perkančioji organizacija turėtų būti įpareigota svarstyti, ar tikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis, atsižvelgiant į, jos nuomone, susijusias priežastis, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros.
Šis nuostatos taikymo aspektas labai svarbus perkančiosioms organizacijoms vertinant susiklosčiusią praktiką Lietuvoje, kai priežiūrą atliekančios institucijos šiuo metu galiojančią prievolę pirkimo objektą skaidyti į dalis vertina labai griežtai pirkimo skaidymo tikslą laikydamos aukščiau už kitus pirkimų tikslus – galimą konkurencijos sumažėjimą, sutarties neįvykdymo tikimybę ir pan. Atsižvelgiant į tai bei siekiant nustatyti aiškesnes teisines sąlygas perkančiosioms organizacijoms, priimančioms sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, siūloma keisti Įstatymo projekto 8 straipsnyje keičiamą Įstatymo 28 straipsnį (Projekto 7 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 40 straipsnio 1 dalį) atsisakant tiesioginio reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis (kurio nepritaikius perkančiajai organizacijai tekdavo įrodinėjimo našta priežiūrą atliekančioms institucijoms), tačiau aiškiai įtvirtinant pareigą perkančiajai organizacijai kiekvieną kartą prieš priimant sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis atsižvelgti į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Nusprendusi pirkimo objekto neskaidyti į dalis, ji tai pagrindžiančias aplinkybes turės nurodyti pirkimo dokumentuose. Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio ir Projekto 8 straipsnio.
Praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.). Ne visuomet perkančiosios organizacijos klaidas galima priskirti viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimams ar aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti. Taigi perkančioji organizacija neturi pasirinkimo nutraukti pirkimo procedūras net ir tuo atveju, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai. Siekiant sudaryti sąlygas paprasčiau vykdyti viešuosius pirkimus, Įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje ir pildomoje 4 dalyje (Projekto 8 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 33 straipsnio
pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. Dėl Įstatymo projekto 12, 28 straipsnių ir Projekto 11, 25 straipsnio. Sistemiškai įvertinus Direktyvos 2014/24/ES 34 straipsnio nuostatas ir siekiant teisės akto aiškumo, siūloma Įstatymo projekto 28 straipsnyje keičiamame Įstatymo 79 straipsnyje (Projekto 25 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 87 straipsnyje) nustatyti, kad taikant dinaminę pirkimų sistemą gautas kandidatų paraiškas perkančioji organizacija turi patikrinti ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų terminą nuo paraiškų gavimo dienos.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paskelbus apie dinaminę pirkimų sistemą paraiškų gali būti labai daug ir perkančioji organizacija gali nespėti jas patikrinti, siūloma nustatyti, kad pirkimo dokumentuose gali būti nustatytas ilgesnis paraiškų, kurios gaunamos iki pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, patikrinimo terminas. Taip pat siekiant suvienodinti tiekėjų informavimo terminus, pirkimus atliekant naudojantis dinamine pirkimo sistemos pagrindu, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 28 straipsnyje keičiamo Įstatymo 79 straipsnio (Projekto 25 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 87 straipsnyje) 8 dalį nustatant 3 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos terminą, per kurį perkančioji organizacija praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo paraiškos atmetimą. Pirkimų, atliekamų dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, metu perkančiosios organizacijos gauna tiekėjų paklausimų, kurių nagrinėjimui ir informacijos tiekėjui pateikimui nėra nustatytas atskiras terminas. Perkančioji organizacija vadovaujasi bendru terminu, įtvirtintu Įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje (KS įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje).
Įvertinus įprastą pirkimų, atliekamų dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, terminą (10 dienų) ir galimybes tiekėjams suspėti pateikti paklausimus, siūloma Įstatymo projekto 12 straipsnyje keičiamame Įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje (Projekto 11 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje) nustatyti trumpesnį 4 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos informacijos tiekėjams pateikimo terminą. Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūloma aiškiai ne centrinės valdžios perkančiajai organizacijai nustatyti teisę dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju su tiekėjais susitarti kitą, negu šioje dalyje nurodytas, terminą, jei tokia perkančioji organizacija pasinaudoja teise susitarti su tiekėjais dėl pasiūlymo pateikimo termino. Dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies ir Projekto 11 straipsnio 2 dalies. Paskelbus pirkimo dokumentus ir gavus tiekėjų prašymus juos paaiškinti, patikslinti, ar gavus pretenziją dėl pirkimo dokumentų, perkančioji organizacija, kol nesuėjęs pasiūlymų pateikimo terminas, gali nuspręsti pakeisti, patikslinti pirkimo dokumentus. Tuo atveju, kai tikslinant informaciją buvo padaryta reikšmingų pakeitimų ar informacija patikslinta likus mažai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. Pažymėtina, kad, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (byla C 368/10, byla C-298/15) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (byla Nr.
3K-3-177-916/2016, byla Nr. e3K-7-23-248/2017) praktiką, esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) negali būti keičiamos. Siekiant lankstumo, siūloma Įstatymo projekto 12 straipsnyje keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje (Projekto 11 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje) nustatyti, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti ar patikslinti dokumentus iki tol, kol nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija tikslina skelbime paskelbtą informaciją, ji taip pat turi patikslintini skelbimą ir, atsižvelgdama į tikslinamos informacijos pobūdį ir kiekį bei siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkime, pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Pažymėtina, kad tarptautinių pirkimų atveju negalėtų būti daromi esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, jei juos padarius pirkimu būtų suinteresuoti nauji teikėjai. Dėl Įstatymo projekto 14 straipsnio ir Projekto 13 straipsnio. Teismui sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu baigiasi pasiūlymo galiojimas. Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai tokiu atveju prašyti tiekėjo pratęsti pasiūlymo galiojimą. Todėl atnaujinus pirkimo procedūras gali nebebūti nei vieno galiojančio pasiūlymo.
Siekiant spręsti tokias situacijas ir sudaryti galimybę toliau vykdyti pirkimą, Įstatymo projekto 14 straipsnyje keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje (Projekto
siūloma papildyti nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija galėtų prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimą sustabdytų pirkimo procedūrų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Dėl Įstatymo projekto 15 straipsnio ir Projekto 14 straipsnio. Esant sudėtingai ekonominei situacijai šalyje (pavyzdžiui, finansinė krizė, ekonomikos sąstingis ir pan.), tiekėjai susiduria su sunkumais, kai norėdami dalyvauti pirkimuose turi pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tuo metu jie turi turėti papildomų lėšų, kurias galėtų įšaldyti iki pirkimo pabaigos. Dažnai tiekėjai, ypač mažos ir vidutinės įmonės, tokių papildomų lėšų neturi. Siekiant palengvinti ir paskatinti tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, Įstatymo projekto 15 straipsnyje keičiamo 42 straipsnio 1 dalyje (Projekto
siūloma nustatyti galimybę pačioms perkančiosioms organizacijoms, įvertinus pirkimo pobūdį ir svarbą, nuspręsti, ar pirkimo metu prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Dėl Įstatymo projekto 16 straipsnio ir Projekto 15 straipsnio. Kai susipažinimas su pateiktais pasiūlymais vyksta elektroninėmis priemonėmis, reikalavimas tai atlikti komisijos posėdyje praranda tikslingumą, kadangi tokiame posėdyje sprendimai nėra priimami, o visi veiksmai fiksuojami elektroninėje sistemoje, todėl tai yra daugiau techninis veiksmas. Siekiant supaprastinti pirkimų procedūras, siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnyje keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (Projekto 15 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje) nustatyti galimybę nereikalauti su pateiktais pasiūlymais susipažinti Komisijos posėdyje.
Tokiu atveju su pasiūlymu galėtų susipažinti vienas iš Komisijos narių suėjus pasiūlymų pateikimo terminui. Įvertinus tai, kad visi Komisijos veiksmai matomi elektroninių sistemų audito sekoje, o susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros fiksavimas yra perteklinis procedūrinis veiksmas, Įstatymo projekto 16 straipsnyje keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje (Projekto
siūloma nustatyti, kad Komisijos protokolas gali būti nepildomas, kai su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Dėl Įstatymo projekto 17 straipsnio ir Projekto 16 straipsnio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdytose grupinėse diskusijose perkančiosios organizacijos pažymėjo, kad praktikoje dažnai susiduria su situacijomis, kai pasiūlyme esant netikslumų jos negali leisti tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio patikslinimų ar pataisymų ir pasiūlymą turi atmesti. Tokiais atvejais gali būti ne tik atmetami racionaliausi pasiūlymai, bet gali tekti pirkimą vykdyti iš naujo. Įvertinus išsakytus pastebėjimus bei siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą, Įstatymo projekto 17 straipsnyje keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje (Projekto 16 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje) siūloma nustatyti galimybę tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta.
Pažymėtina, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami tie pasiūlymų duomenys, kurie bus vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu gali būti tikslinami duomenys. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo pateiktuose duomenyse esančias korektūros ar skaičiavimo klaidas, gali nuspręsti pati atlikti patikslinimus, o į tiekėją kreiptis tik dėl padarytų pataisymų teisingumo patvirtinimo. Praktikoje Įstatymo 55 straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo ir jį atmesti pasinaudojama ir dėl tos priežasties, kad nurodyta kaina yra per didelė. Tačiau toks atmetimas neturėtų būti galimas (ir būtų nesuderinamas su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies
naudingiausią pasiūlymą ketinama išrinkti pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Todėl siūloma Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (Projekto 16 straipsnyje pildomo KS įstatymo 58 straipsnio 7 dalyje) nustatyti, kad jeigu pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, o ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, perkančioji organizacija negalėtų atmesti tokio pasiūlymo.
Dėl 17 straipsnio 3 dalies, 13, 20 straipsnių ir Projekto 16 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio. Siekiant spartinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą, tenkančią perkančiosioms organizacijoms prašant tiekėjų pateikti ir tikrinant jų pateiktus dokumentus dėl tiekėjų ar jų tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų atitikimą nacionaliniams saugumo interesams, Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje pildomo Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje (Projekto
nustatyti galimybę perkančiosioms organizacijoms reikalauti pateikti įrodančius dokumentus tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš priimant sprendimą jo pasiūlymą pripažinti laimėjusiu. Dėl Įstatymo projekto 18 straipsnio. Siekiant supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, Įstatymo projekte siūloma supaprastintų pirkimų atveju susiaurinti dėl teistumo tikrinamų asmenų ratą. Tokių pirkimų atveju būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, buhalteris ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių pirkimų atveju tikrinamų asmenų sąrašas yra įtvirtintas Direktyvoje 2014/24/ES ir negali būti keičiamas. Dėl Įstatymo projekto 19 straipsnio ir Projekto 17 straipsnio.
Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamą Įstatymo 49 straipsnio 2 dalį (Projekto 17 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 62 straipsnio 2 dalį). Dėl Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalies. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2014/24/ES preambulės 97 punkto ir 67 straipsnio nuostatas, sutarties sudarymo kriterijai turi būti susiję su sutarties dalyku, tai yra, susiję su pirkimo objektu, ir negali būti susiję su bendra įmonės politika. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 55 straipsnio 12 dalies nuostatos neatitinka Direktyvoje 2014/24/ES nustatyto reguliavimo, siūloma keisti Įstatymo projekto 21 straipsnyje keičiamą Įstatymo 55 straipsnio 12 dalį, nustatant iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusį reguliavimą, t. y. galimybę perkančiajai organizacijai nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio ir Projekto 20 straipsnio. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirmiausia prašo tiekėjo pateikti paraiškas dalyvauti pirkime, o paskui pateikti pirminius pasiūlymus. Taigi paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, o pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Tokiu būdu pirkimo procedūra išsitęsia.
Pažymėtina, kad tarptautinių pirkimų atveju skelbiamų derybų sąlygos ir vykdymas į nacionalinę teisę perkeltas įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES nuostatas ir negali būti keičiamas. Siekiant paspartinti supaprastintų pirkimų, atliekamų skelbiamų derybų būdu, vykdymą, Įstatymo projekto 23 straipsnyje keičiamame Įstatymo 64 straipsnyje (Projekto 20 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 73 straipsnyje) siūloma sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai sutrumpinti skelbiamų derybų vykdymą – neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų, o iškart pateikti pirminius pasiūlymus. Dėl Įstatymo projekto 24 straipsnio ir Projekto 21 straipsnio. Siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms efektyviau ir greičiau vykdyti pirkimo procedūras, siūloma nustatyti teisę derybų protokolą pasirašyti ne tik Komisijos pirmininkui, bet jam nesant ir kitam Komisijos nariui, kuris pirmininkauja posėdžiui. Dėl Įstatymo projekto 29 straipsnio ir Projekto 26 straipsnio. Perkančioji organizacija gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti. Tačiau pati perkančioji organizacija turi skelbti informaciją pagal Įstatymo 86 straipsnio
Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (Projekto 26 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 91 straipsnyje) nustatyti, kad perkančioji organizacija gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją ir paskelbti pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalį. Dėl Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalies.
Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 5 dalies 9 punkte siūloma nustatyti galimybę pirkimo sutartį sudaryti ilgesniam kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo laikotarpiui, kai įsigyjamos prekės, paslaugos, darbai susiję su Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonėmis. Tokiu būdu būtų užtikrinamas paslaugų tęstinumas ir viso programavimo laikotarpio metu būtų galima turėti vienintelį paslaugų teikėją, kuris visiškai atsakytų už visu laikotarpiu teikiamus darbus ir jų atlikimo kokybę. Taip pat manytina, kad galimi paslaugų tiekėjai, žinodami apie ilgalaikę sutartį, galėtų pasiūlyti mažesnę paslaugų teikimo kainą, nei šiuo metu esanti, ir tai leistų sutaupyti dalį biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, 2020 m. spalio mėnesį Lietuvoje atlikdamas auditą, pastebėjo, kad paslaugos, susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonėmis, turi būti perkamos ilgesniam kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo laikotarpiui. Dėl Įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalies. Siekiant supaprastinti užsienyje sudaromų sutarčių procedūras, kad pirkimai vyktų greičiau ir paprasčiau, taip pat atsižvelgiant į kylančias prekių, paslaugų ir darbų kainas, siūloma Įstatymo projekto 30 straipsnyje keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 7 dalyje nustatyti didesnę (15 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio) užsienyje sudaromų sutarčių vertės ribą, kuomet galima sutartis sudaryti žodžiu. Dėl Įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalies ir Projekto 26 straipsnio 3 dalies. Praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kuomet turi skelbti laimėjusį pasiūlymą, raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, tačiau sistemingas tokios informacijos skelbimas yra „jautrus“ ir kelia iššūkių institucijų veiklai bei valstybės saugumui.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškiai reglamentuoti galimybę neskelbti tam tikros informacijos, Įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalyje keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 9 dalyje (Projekto
aiškiai nustatyti, kad perkančioji organizacija gali neviešinti šio dalyje nurodytos informacijos, jeigu informacijai taikomi konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai. Dėl Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalies ir Projekto 28 straipsnio 2 dalies. Diskusijų su perkančiosiomis organizacijomis metu keltas klausimas dėl reikalavimų raštu sudaromai pirkimo sutarčiai, nes ne visais atvejais, pavyzdžiui, perkant lėktuvo bilietus, sutartis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus. Tai ypač aktualu, kai sudaroma standartinė sutartis, kuri nėra keičiama pagal kiekvienos perkančiosios organizacijos poreikius. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 87 straipsnį (Projekto 28 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 95 straipsnį) siūloma papildyti nauja dalimi, kurioje būtų nustatyta galimybė netaikyti minėto straipsnio reikalavimų raštu sudaromai sutarčiai, kurios vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai visiems prekių, paslaugų ar darbų gavėjams nustatomas vienodas sutarties turinys. Dėl Įstatymo projekto 32 straipsnio ir Projekto 29 straipsnio. Esant sudėtingai geopolitinei situacijai pasaulyje, pirkimų vykdytojai ir tiekėjai susiduria su sunkumais vykdant sudarytas viešojo pirkimo sutartis.
Pažymėtina, kad ženkliai pabrangus kai kurioms statybinėms medžiagoms, energijos ištekliams ir kitiems resursams, stringant tiekimo grandinėms ir vėluojant užsakytoms medžiagoms, vis dažniau perkančiosios organizacijos susiduria su poreikiu keisti viešojo pirkimo sutartis, visų pirma peržiūrint jose nurodytas kainas. Įstatymo 89 straipsnyje, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, įtvirtinti atvejai, kada galima keisti pirkimo ar preliminariąją sutartį. Dvi Įstatymo 89 straipsnyje nustatytos sutarčių keitimo sąlygos (1 dalies 2 ir 3 punktuose) siejamos su bendra pirkimo sutarties pakeitimų verte, kuri negali viršyti 100 procentų pradinės sutarties vertės. Įvertinus tai, kad Direktyva 2014/24/ES tokio ribojimo nenumato, ekonominę situaciją, lemiančią spartų kainų didėjimą, bei siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas keisti pirkimo sutartį, siūloma Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose (Projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse keičiamo KS įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose) nustatyti tik atskiro pirkimo sutarties pakeitimo vertės ribą, t. y. kad pakeitimas negali viršyti 50 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės, atsisakant šios nuostatos taikymo ribojimo dėl bendros pirkimo sutarties pakeitimų vertės.
Įvertinus Direktyvos 2014/24/ES nuostatas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą C461/20, kuriuo aiškinamos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos dėl pirkimo sutarties šalies keitimo, kai mokumo problemų turinčio pradinio tiekėjo sudarytos pirkimo sutartys perduodamos vykdyti naujam tiekėjui bei siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas perkančiajai organizacijai keisti pirkimo sutarties šalį, siūloma Įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalyje keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje (Projekto 29 straipsnio 3 dalyje keičiamo KS įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje) nustatyti galimybę keisti tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, kai dėl jo restruktūrizavimo, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, jo teises ar pareigas visas ar dalį jų perima kitas tiekėjas. Dėl Įstatymo projekto 33 straipsnio ir Projekto 30 straipsnio. Susiklosčiusią praktiką, kad visas dėmesys skiriamas tinkamam pirkimo procedūrų atlikimui, o ne pirkimo rezultatui, didele dalimi lėmė itin smulkmeniška, griežta ir formali pirkimų priežiūros institucijų atliekama kontrolė.
Dėl per griežto ir formalaus įstatymo nuostatų interpretavimo, nevertinant, kokią įtaką konstatuotas pažeidimas padarė pirkimo rezultatams, sudaromos sąlygos visą dėmesį skirti tik tinkamam pirkimo procedūrų atlikimui. Tokia kontrolė grindžiama pagrindiniais principais (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo), tačiau tuomet nukrypstama nuo vieno iš esminių viešųjų pirkimų tikslų – racionaliai naudojant biudžeto lėšas įsigyti tai, ko reikia. Todėl labai svarbu, kad tiek priežiūrą atliekančios institucijos, tiek perkančiosios organizacijos gebėtų derinti viešiesiems pirkimams keliamus tikslus ir principus bei surastų tinkamą jų pusiausvyrą. Taip pat susiklosto situacijų, kai tas pačias teisės normas pirkimų priežiūrą atliekančios institucijos (Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Centrinė projektų valdymo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra ir kt.) aiškina skirtingai. Tai ne tik sunkina pirkimo proceso atlikimą, bet ir mažina pasitikėjimą institucijomis. Be to, perkančiosios organizacijos atsargiau žiūri į vertinamojo pobūdžio nuostatų taikymą, renkasi saugesnę pirkimų strategiją, prioritetą teikdamos šabloniškam pirkimo dokumentų parengimui, o ne išsamiai pirkimo objekto analizei ir aprašymui.
Siekiant keisti minėtą praktiką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 33 straipsnyje keičiamo Įstatymo 92 straipsnio 3 dalį (Projekto 30 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 100 straipsnio 3 dalį) ir nustatyti, kad Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, atlikdami pirkimų priežiūrą, priima sprendimus taip, kad jie neprieštarautų Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamoms rekomendacijoms dėl įstatymo taikymo. Tokiu būdu būtų išvengiama skirtingo tų pačių teisės aktų nuostatų aiškinimo ir atitinkamų pasekmių sukėlimo perkančiosioms organizacijoms. Siekiant užtikrinti vienodą viešųjų pirkimų praktikos formavimą, taip pat siūloma atsisakyti kitais įstatymais institucijoms suteiktų teisių atlikti viešųjų pirkimų priežiūrą ir tokią pareigą palikti tik Viešųjų pirkimų tarnybai. Atsižvelgiant į tai, tikslinamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatos, pagal kurias Centrinei projektų valdymo agentūrai suteiktos teisės atlikti viešųjų pirkimų priežiūrą. Dėl Įstatymo projekto 34 straipsnio. Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos veiksmų vieningumą, sėkmingai įgyvendinti iškeltus tikslus viešųjų pirkimų srityje, Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą Viešųjų pirkimų tarnybai strateginius veiklos planus derinti su už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakinga institucija. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nepriklausomumas ir savarankiškumas priimti sprendimus dėl konkrečių pažeidimų būtų išlaikytas. Dėl Įstatymo projekto 39 straipsnio ir Projekto 35 straipsnio.
Siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą, tikslinga atsisakyti reikalavimo perkančiajai organizacijai stabdyti pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pateikta pretenzija, bet svarbu užtikrinti, kad nebūtų sudaroma sutartis, kol nesibaigia apskundimo terminai. Atitinkamai siūloma tikslinti Įstatymo projekto 39 straipsnyje keičiamo Įstatymo 103 straipsnio 2 dalį (Projekto 34 straipsnyje keičiamo KS įstatymo
sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo sprendimo išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui dienos. Dėl Įstatymo projekto 40 straipsnio ir Projekto 36 straipsnio. Perkančiosioms organizacijoms žalos įrodinėjimas viešuosiuose pirkimuose yra labai sudėtingas. Įstatymo projektu (Projektu) siūloma numatyti, kad jeigu yra nustatyta, jog viešajame pirkime buvo sudarytas draudžiamas susitarimas tarp konkurentų, kuriuo siekiama riboti konkurenciją, yra preziumuojama, kad pažeidimas sukėlė žalą, kurios dydis 10 procentų nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės. Tokiu būdu perkančiosioms organizacijoms bus lengviau įrodinėti žalos dydį ir padidės tikimybė prisiteisti žalą.
Siekiant skatinti perkančiąsias organizacijas ginti viešąjį interesą Įstatymo projektu siūloma jas įpareigoti kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kai Konkurencijos taryba informuoja perkančiąją organizaciją apie priimtą nutarimą, kuris nebuvo apskųstas teismui per numatytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui nustatoma, kad jų atliktuose viešuosiuose pirkimuose laimėtoju buvo pripažintas, pirkimo sutartį sudarė ir mokėjimai pagal ją buvo atlikti tiekėjui, kuris tame pirkime sudarė draudžiamų susitarimų, arba imtis kitų žalos atlyginimą reguliuojančių priemonių dėl žalos atlyginimo perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, mediacija, arbitražas, tiesioginis kreipimasis į tiekėją). Pažymėtina, kad toks įpareigojimas perkančiajai organizacijai nebūtų taikomas tuo atveju, jeigu tiekėjas savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už padarytą žalą. Padaugėjus ieškinių dėl žalos atlyginimo ir žalos priteisimo atvejų, galės būti atlyginama valstybės patirta žala. Taip pat tokiu būdu tiekėjai bus veiksmingiau atgrasomi nuo susitarimų sudarymo viešuosiuose pirkimuose, tad naujasis reguliavimas prisidės prie veiksmingos konkurencijos užtikrinimo. Siūloma 10 procentų žalos dydžio prezumpcija kartelių atvejais jau dabar galioja Latvijoje ir Vengrijoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadove dėl konkurencijos institucijų kuriamos naudos skaičiavimo nurodoma, kad, nesant papildomų duomenų, kartelių atvejais siūloma laikyti, kad dėl jų atsirandanti permoka siekia 10 procentų; tokį ar panašų (10-15 procentų) permokos dydį skaičiuodamos naudą taiko didžiausios pasaulio konkurencijos institucijos, įskaitant Europos Komisiją. Dėl Projekto 2 straipsnio.
Dėl Projekto 2 straipsnio. Atsižvelgiant į praktikoje perkantiesiems subjektams kylančius klausimus bei Direktyvos 2014/25/ES 7 ir 9 straipsnių nuostatas, pagal kurias perkančiojo subjekto pirkimams skirtiems elektros energijos gamybai ir
(arba) tiekimui taikomos minėtos direktyvos nuostatos, atitinkamai siūloma tikslinti Projekto 2 keičiamo KS įstatymo 6 straipsnį. Šiuo pakeitimu būtų aiškiau nurodyta, kad KS įstatymo nuostatos taikomos ne tik tuomet, kai pirkimas, skirtas elektros energijos gamybos ir tiekimo veiklos rūšims, bet ir kai jis skirtas kuriai nors vienai iš šių veiklos rūšių . 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Įstatymo pakeitimai, kuriais nustatoma prievolė perkančiosios organizacijoms parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais mažos vertės pirkimų planus ir paskelbti planuojamų atlikti tokių pirkimų suvestinę. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos atlieka daug smulkių pirkimų, kurie nėra suplanuoti, ir dėl to turi dažnai keisti paskelbtus pirkimų planus. Atsižvelgiant į perkančiosioms organizacijoms teksiančią administracinę naštą siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnius ir atsisakyti minėtos pareigos perkančiosioms organizacijoms. Nuo 2023 m. sausio 1 d. taip pat įsigalios viešųjų pirkimų centralizavimą reglamentuojančios nuostatos. Perkančiosioms organizacijoms besiruošiant šių nuostatų įgyvendinimui kyla neaiškumų dėl jų taikymo. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95,
įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo NR.
99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 90¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose nustatyti, kad perkančiosioms organizacijoms, kurios atlieka centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, turi būti taikoma pareiga prekes, paslaugas ar darbus įsigyti iš Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų katalogo. Taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad savivaldybių įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių pirkimai nėra centralizuojami savivaldybės tarybos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios įmonės pačios priima sprendimus dėl pirkimų centralizavimo. Siekiant aiškesnio ir tikslesnio viešųjų pirkimų reglamentavimo Įstatymo projekte ir Projekte atliekami ir kiti techninio pobūdžio pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos sudarys lankstesnes, paprastesnes ir aiškesnes sąlygas vykdyti pirkimus, kas skatins tiekėjus aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Išsamus poveikio vertinimas pateikiamas dokumente „Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys“. Padaugėjus ieškinių dėl žalos atlyginimo ir žalos priteisimo atvejų, galės būti efektyviau atlyginama valstybės (mokesčių mokėtojų) patirta žala, tiekėjai bus veiksmingiau atgrasomi nuo susitarimų sudarymo viešuosiuose pirkimuose, tad naujas reguliavimas prisidės prie veiksmingos konkurencijos užtikrinimo. 6.
situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymų projektais nustatoma pareiga viešinti Komisijos narius turės teigiamą įtaką korupcijos mažinimui. Tokiu būdu bus galima identifikuoti galimas korupcijos rizikas bei tokia nuostata veiks prevenciškai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes, pavyzdžiui, pasiūlymų galiojimo užtikrinimas nebebus privalomas visais atvejais, tiekėjai nebebus šalinami iš pirkimo procedūrų dėl formalių pasiūlymuose padarytų klaidų, lankstesnės skelbiamų derybų vykdymo sąlygos skatins tiekėjus dalyvauti pirkimuose, aiškus informacijos gavimo terminas pirkimus vykdant per dinaminę pirkimų sistemą, sudarys galimybes lengviau paklausti perkančiosios organizacijos apie pirkimo sąlygas. Priėmus Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, perkančiosios organizacijos galės paprasčiau ir greičiau įsigyti prekes ir (ar) paslaugas iš konkretaus tiekėjo tam tikrais atvejais: mokslinių darbų vertinimo paslaugas, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjant leidinius, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir kitas paslaugas, kai paslaugų teikėją parenka pats renginio organizatorius, taip pat prekes ar paslaugas, skirtas socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti, dalyvavimo parodose paslaugas, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą. Pažymėtina, kad siūlomos naujos neskelbiamų derybų sąlygos yra labai ribojamos sąlygose nurodytų aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms pirkimo kitu būdu praktiškai įvykdyti neįmanoma arba nėra tikslinga jį vykdyti, nes tiekėjas yra vienintelis.
Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai reikia įsigyti mokslinius ar kitus specifinius leidinius, nes leidėjai juos parduoda tik tiesiogiai savo elektroninėse parduotuvėse. Dažnu atveju tokiems tiekėjams leidinių pardavimas yra mažmeninė prekyba ir nėra pagrindinė veikla, o perkant per tarpininkus įsigyjama brangiau. Taigi toks tiekėjas nėra suinteresuotas rengti ir teikti pasiūlymą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Tuo tarpu, perkančioji organizacija eikvotų žmogiškuosius ir finansinius išteklius bandydama imituoti pirkimą ir įsigyti reikiamą prekę. Kalbant apie prekes ar paslaugas, įsigyjamas tiesiogiai iš parodos ar stovyklos organizatoriaus, pažymėtina, kad perkančioji organizacija, nusprendus dalyvauti parodoje ar siųsti aukšto meistriškumo sportininkus į stovyklą, sutinka su organizatoriaus pateiktomis standartinėmis dalyvavimo sąlygomis. Tokiu atveju ji neturi galimybės rinktis kitus tiekėjus negu tie, kurie nurodyti dalyvavimo sąlygose, kurios nėra keičiamos. Įvertinus šias aplinkybes, nustatyta, kad esamas teisinis reguliavimas sukuria dirbtines kliūtis greitai ir efektyviai įsigyti prekes ir paslaugas aukščiau nurodytose situacijose. Situacijų analizė rodo, kad ir šiuo metu vykdomuose pirkimuose dalyvauja tik tie tiekėjai, kurie dalyvautų neskelbiamų pirkimų būdu vykdomuose pirkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas nedarys poveikio konkurencijai rinkoje, neįtakos smulkaus ir vidutinio verslo subjektų pasitraukimo bei kainų, tačiau palengvins ir pagreitins pirkimų vykdymą bei sumažins administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms.
Vertinant neskelbiamų derybų sąlygą, kuria siekiama leisti perkančiosioms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas, įsigyti prekių ar paslaugų neskelbiamų derybų būdu, kai jos skirtos socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir jų individualiems poreikiams tenkinti, galima teigti, siūlomu teisiniu reguliavimu iš dalies ribojama konkurencija viešuosiuose pirkimuose. Tačiau tai daroma pagrįstai ir tik tokia apimtimi, kokia yra būtina pasiekti nuostatos tikslus – sudaryti kuo geresnes sąlygas socialines paslaugas teikiančioms perkančiosioms organizacijoms formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius socialių problemų turintiems asmenims, mokyti įsigyti tam tikrų prekių (pavyzdžiui, rūbų) ar paslaugų. Manytina, kad labai svarbu tokių įstaigų globotiniams sudaryti kuo įprastesnes gyvenimiškas galimybes rinktis ir lyginti prekes, mokytis skaičiuoti ir lyginti kainas. Pažymėtina, kad ne visas prekes ir (ar) paslaugas, skirtas socialinių paslaugų gavėjams, bus galima įsigyti naudojantis šia neskelbiamų derybų sąlyga, o tik tas, kuriomis bus ugdomas savarankiškumas ir tenkinamas individualus poreikis. Šiuo metu vykdant pirkimus kitais įstatyme nustatytais būdais minėtą tikslą pasiekti labai sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios nuostatos socialinis tikslas yra svarbesnis nei ūkio subjektų verslo interesai. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis.
Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų. Įstatymo projekte nustatoma pareiga Viešųjų pirkimų tarnybai derinti strateginį veiklos planą su už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakinga institucija. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo NR. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir 9¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
teisės aktų – kas ir kada juos turės priimti Priėmus Įstatymų projektus, Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės patikslinti ataskaitų teikimo tvarką, pagal kurią perkančioji organizacija ir perkantysis subjektas kartu su ataskaita turės pateikti informaciją apie Komisijos narius. 13. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymų projektus, neigiamo ar teigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo analizuoti Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiami duomenys apie viešuosius pirkimus, rengta viešoji konsultacija, kurios metu buvo organizuoti susitikimai ir diskusijos su savivaldybių, didžiųjų perkančiųjų organizacijų, mažesnių perkančiųjų organizacijų, asociacijų, finansinę paramą administruojančių institucijų, tiekėjų atstovais, taip pat skelbtos perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų apklausos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“, „pirkimas“, „pirkimo sutartis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymai turėtų būti išversti į anglų kalbą.
2022-09-12 Nr. XIVP–1922 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 41 straipsnio nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija „negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiojo subjekto interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. 2. Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada perkantysis subjektas gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. 3.
įstatymo 85 straipsnio 3 dalies formuluotė „išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami“ keistina į formuluotę „išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja“. 4. Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 103 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė - Akimovienė, tel. (8 5)
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-12-06 Nr. XIVP–1922(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Viešųjų pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4¹ dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „kontroliuojantis asmuo“. Sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ siejama tik su „daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)“ valdymu. Tokia sąvokos konstrukcija galėtų būti vertinama kaip per siaura, neapimanti visų formų teisinių formų juridinių asmenų dalyvių (kai dalyvavimas juridiniame asmenyje nėra apibrėžiamas akcijomis, dalimis ar pajais), bei neapimanti kitų nei dalyvių susirinkimas kontrolės formų. Svarstytina, ar sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ neturėtų būti konstruojama numatant balsavimo teises juridinio asmens dalyvių susirinkime bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje pateikiamą sąvokos
„kontrolė“ apibrėžimą, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotos
finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateikiamą sąvokos „tiesioginis lemiamas poveikis įmonei“ apibrėžimą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „kontroliuojantis asmuo“ aiškinimo, net ir nesant jos apibrėžimo Viešųjų pirkimų įstatyme, yra pasisakiusi Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2022 m. kovo 30 d. rekomendacijose ir išaiškinimuose[1], todėl gali būti svarstytina ir siūlomo apibrėžimo būtinybė apskritai. 2.
įstatymo 2 straipsnio 4¹dalies
asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą arba pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl tokia nuostata, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems asmenims būtų tiesiogiai taikomi „kitų valstybių“ nacionaliniai teisės aktai, negali būti sudėtine Lietuvos Respublikos įstatymų dalimi. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma projekto įsigaliojimo data 2023 m. sausio 1 d., tačiau 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kurioje keičiasi įstatymo struktūra ir straipsnių numeracija. Kadangi viešųjų paslaugų teikimo administravimas bus reglamentuojamas nebe 9, o 55 Vietos savivaldos įstatymo straipsnyje, projekte būtina pateikti dvi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijas su skirtingomis nuorodomis į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, viena kurių atitinkamai įsigaliotų 2023 m. balandžio 1 d. kartu su nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. 4. Redakciniu aspektu tikslintinas projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas, žodžius „valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės“ įvardijant vienaskaita.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-naujai-isigaliojusiu-viesuju-pirkimu-istatymo-nuostatu-praktinio-taikymo
DĖL
2022-10-12
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Ewelina Dobrowolska, Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys:
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos referentė Audronė Janulaitytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, UAB „EPSO-G“ Pirkimų vadovė Megana Margytė – Maksimiak, UAB
„EPSO-G“ Viešųjų pirkimų teisės vadovas Martynas Palionis, UAB „Ignitis grupės
paslaugų centras“ Grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenko, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Krasauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-128
Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 41 straipsnio nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija
„negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo
dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiojo subjekto interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. Pritarti Argumentai:
Siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikių neatitinkantis pirkimo objektas, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1223
Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada perkantysis subjektas gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“.
Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnį jį išdėstyti taip: „Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 3,
sudaryti nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems etapams taikomų šio įstatymo ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkantysis subjektas taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu. Perkantysis subjektas vykdydamas neskelbiamas derybas kitais pagrindais gali nesilaikyti šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimų dokumentams keliamų reikalavimų.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1224
Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalies formuluotė „išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami“ keistina į formuluotę „išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja“. Pritarti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1232
Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 103 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
procedūrų ataskaitoje pateikti visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardus ir pavardes yra perteklinis ir sukuria neproporcingai didelę administracinę naštą perkančiai organizacijai. Didelėse organizacijose pirkimų proceso atsakomybės būna paskirstytos skirtingiems asmenims, taip siekiant užtikrinti, kad procesas nebūtų sutelktas tik vieno ar kelių asmenų rankose ir taip užtikrinant kuo didesnį proceso skaidrumą, todėl dažnai tas asmenų sąrašas būna labai platus. Dideliuose viešųjų pirkimų projektuose vien pasiūlymų vertinimo komanda gali būti sudaryta iš kelių dešimčių asmenų, todėl visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardų ir pavardžių nurodymas pirkimo procedūrų ataskaitoje šį procesą labai stipriai išilgintų, o tokios informacijos išviešinimas papildomos pridėtinės vertės nesukurtų. Kaip nurodyta VPĮ ir PĮ projektuose, viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, taigi pirkimų procese dalyvaujančių asmenų duomenys jau yra išviešinti ir užtikrintas skaidrumo principo laikymasis.
Pažymėtina, kad valstybės institucijoms atliekant konkrečių pirkimų patikrinimus ar vertinimus perkančiosios organizacijos gali surinkti ir pateikti konkrečiame pirkime dalyvavusių asmenų sąrašus. Minėti patikrinimai ir vertinimai atliekami dėl nedidelio kiekio pirkimų, todėl manome, jog nėra tikslinga nustatyti perteklinės pareigos perkančiosioms organizacijoms kiekvieno pirkimo atveju viešinti visų su konkrečiu pirkimu susijusių asmenų duomenis. Galiausiai pažymėtina, kad su pirkimu susijusių asmenų išviešinimas jau pasibaigus pirkimui nepadės užtikrinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalyje suformuluoto tikslo – užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams. Šio tikslo pasiekimui pakanka VPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių, t. y. savalaikio interesų konflikto situacijų identifikavimo perkančiojoje organizacijoje ir asmenų pašalinimo iš su pirkimu susijusių sprendimų priėmimo. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome naikinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą (atitinkamai PĮ projekto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą): „2.
Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;. 2) pateikti šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimus, identifikuotas korupcijos rizikas, susijusias su paramos teikimu viešajam sektoriui ir viešaisiais pirkimais, siekiant kuo didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo ir susitarimų dėl pirkimų užkardymo, įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą perkančiajam subjektui pasibaigus pirkimui paviešinti nurodytus asmenis, susijusius su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, t. y. minėtų asmenų duomenys jau yra viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
2UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-038
Nuostatoje numatoma, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. Teiginys
„negali sudaryti sutarties“ nėra aiškus, nes net ir tuo atveju, kai
perkančioji organizacija klaidingai apsirašo pirkimo objekto reikalavimus, nusimato netinkamas pirkimo objekto apimtis ir pan., perkančioji organizacija sudaryti sutartį tokiu atveju gali, tačiau tokios sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio, interesų bei viešųjų pirkimų siekio, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 29 straipsnio 4 dalį (atitinkamai PĮ projekto 41 straipsnio 4 dalį), išdėstant taip: „4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio ir/ar prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos ne racionaliai.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina siūlymui tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį. Siūlomą nuostatos formuluotę žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 6. 3. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2112
<...>
problematikos, teikiant jautria informacijos apie techninės ar programinės įrangos gamintojus ar juos kontroliuojančius asmenis Siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeisti PĮ 52 str. 3 d.). Žemiau teikiame kelis alternatyvius variantus.
I variantas Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str. 3 d.) išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlom ų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“.
Aukščiau minėto pakeitimo poreikis grindžiamas tuo, kad esamas reguliavimas, numatantis būtinybę iš gamintojo ir (ar) palaikymą teikiančio asmens reikalauti steigimo dokumentų, JAR išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų, sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes daugumoje atvejų objektyviai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių. Visuotinai žinoma, kad daugumos Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia; 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška; 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams.
Jeigu nebus pakeistas reikalavimas, perkančiosios organizacijos gali susidurti su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nebus pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turės būti atmesti. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams. Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitelkti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąraše nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos metodą ir aptariam u VPĮ / PĮ taikymo aspektu.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal esamą reglamentavimą, registrų išrašus turėtų pateikti ne tik palaikymą teikiantis asmuo ir gamintojas, bet ir juos kontroliuojantys asmenys. Akivaizdu, kad gamintojas neteiks savo ar jį kontroliuojančių asmenų registro išrašų, nes, kaip jau buvo minėta, tarptautiniai IT gamintojai neatskleidžia tokių duomenų, o šis reikalavimas tik jiems ir taikomas (nes reikalavimas galioja perkant IT objektus). Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Jei visgi nebūtų pritarta aukščiau išdėstytam VPĮ 39 straipsnio 3 dalies (atitinkamai PĮ 52 str. 3 d.) keitimo siūlymui, žemiau teikiame alternatyvų siūlymą. Alternatyva II Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str.
3 d.) išdėstyti taip: „3 Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina su Lietuvos verslo konfederacijos teiginiu, kad galiojantis reguliavimas, numatantis pareigą perkantiesiems subjektams iš tiekėjų reikalauti dokumentų, kurie ne visada gali būti pateikti, sukelia neproporcingai didelę administracinę naštą.
3 d.) išdėstyti taip: „3 Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina su Lietuvos verslo konfederacijos teiginiu, kad galiojantis reguliavimas, numatantis pareigą perkantiesiems subjektams iš tiekėjų reikalauti dokumentų, kurie ne visada gali būti pateikti, sukelia neproporcingai didelę administracinę naštą. Taip pat sutiktina su tuo, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, tikslinga nustatyti, kad jai įrodinėjimo reikalavimai dėl atitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams netaikomi.
Iš esmės pritariant Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymams (I variantui) teiktini siūlymai dėl paprastesnio techninės ar programinės įrangos įsigijimo. Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 5, 7, 8, 11. Dėl II alternatyvos, sutiktina, kad tikslinga svarstyti klausimus dėl vieno subjekto, kuris rinktų kauptų ir sistemintų informaciją apie tiekėjų atitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams. Visgi manytina, kad tai turėtų būti sprendžiama Vyriausybės lygmeniu, priimant sprendimus dėl institucijos, kuri galėtų efektyviausiai atlikti šią funkciją. 4. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-0312
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato, kad perkančiosios organizacijos, tikrindamos pasiūlymų atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 daliai iš gamintojo ir (ar) palaikymą teikiančio asmens turi reikalauti jo steigimo dokumentų, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų. Toks reguliavimas sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes dažnai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių.
Daugumos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia, 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams. Esant tokiam reglamentavimui perkančiosios organizacijos susiduria su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir gali likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nėra pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turi būti atmesti. Mūsų vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams. Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitekti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš LR Vyriausybės sąraše[1] nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija[2] dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos būdą ir aptariamu VPĮ / PĮ taikymo aspektu.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus, tai numatyta ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) siūlomų prekių gamintojo deklaracijos dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms. 4.
arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi žymiai platesnius įgaliojimus ir galimybes patikrinti gamintojus, nei atskiros perkančiosios organizacijos, būtų racionalu, jog būtent Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atliktų gamintojų patikrą ir sudarytų viešą sąrašą IT gamintojų, kurie patys ir juos kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip tai numatyta VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje. Tokiu atveju, jei gamintojas yra nurodytame sąraše, iš jo dokumentų pagal VPĮ
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. 4. Jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pateiktas pasiūlymas iš esmės identiškas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymui.
Atsižvelgiant į tai žr. argumentus prie 3 Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymo ir Audito komiteto pasiūlymus Nr. 5, 7, 8, 11. 5. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2112
techninio sąvokos patikslinimo Atkreipiame dėmesį į galiojančios ir keičiamos PĮ 52 straipsnio 3 dalies formuluotės turinį: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkantysis subjektas taiko šio įstatymo 58 straipsnio 7 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:...“. PĮ naudojama sąvoka perkantysis subjektas. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8. 6. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2116
4Dėl problematikos,
susijusios su duomenų/įrodymų apie prekių sudėtinių dalių kilmę, patikrinimo Siūlome pakeisti VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalį (atitinkamai keičiant PĮ 58 str. 4¹ d.) ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“. Siūlymą išbraukti reikalavimus, susijusius su prekių dalimis, grindžiame tuo, kad galiojančios formuluotės taikymas praktikoje sukelia daug neaiškumų ir iš esmės padidina ginčų riziką.
Pavyzdžiui, perkant kompiuterį, nėra aišku, ar reikia gauti dokumentus / įrodymus, kad kiekviena atskiro kompiuterio sudėtinė prekės dalis (pvz. varžtas, ekranas, laidas ir t.t.) nėra RU/BY kilmės. LVK vertinimu, ši galiojanti teisės norma yra neaiški, dviprasmiška ir netiksli, todėl neatitinka vieno aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
didesnę ginčų galimybę, pirkimo dalyviai turi teisę ginčyti laimėtoją, jei, susipažinę su jo pasiūlymu, nustatytų, kad nėra pateikti įrodymai dėl visų in corpore prekių sudėtinių dalių, o visi pirkimo dokumentų neaiškumai traktuojami tiekėjo naudai. Perkamas prekes gali sudaryti didelis skaičius sudėtinių dalių, pvz. perkant automobilį, jį sudaro tūkstančiai skirtingų detalių, kurios pagamintos skirtingose pasaulio dalyse, skirtingose gamyklose. Tiekėjai, siekdami įrodyti, kad jų siūloma prekė atitinka VPĮ keliamus reikalavimus, turėtų dėl visų prekės sudėtinių dalių pateikti įrodymus, kad jos nėra iš VPĮ
lemtų, kad tiekėjai turėtų surinkti ir pateikti didelį kiekį dokumentų, o perkančioji organizacija juos tikrinti. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai ir taip susiduria su konkurencijos stygiumi, nes tiekėjai vengia dalyvauti juose dėl didelės biurokratijos bei didelio dokumentacijos kiekio. Neužtikrinus konkurencijos, nebūtų pasiektas ir racionalus lėšų panaudojimo tikslas.
Manome, netikrinant visų prekių sudėtinių dalių, būtų galima užtikrinti ir saugumo reikalavimus ir tuo pačiu sumažinant nebūtinos dokumentacijos pateikimo ir tikrinimo poreikį. Pritarti iš dalies Argumentai: Sutinkant su Lietuvos verslo konfederacijos argumentais bei siekiant perkantiesiems subjektams sudaryti galimybes sulaukti daugiau pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose ypač mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju, didinti konkurencingumą, siūlytina perkantiesiems subjektams sudaryti galimybes vertinti paraiškas ar pasiūlymus pagal pasirinktas sąlygas arba sąlygos dalis (nebūtinai vertinant dėl visų in corpore prekių sudėtinių dalių). Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9. 7. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-0316
Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ projekte (atitinkamai ir PĮ projekte) naikinama 55 straipsnio 9 dalis, kuri numatė galimybę taisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų, tikslinga šia nuostata papildyti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio
aritmetinių skaičiavimo klaidų, kurios gali būti ištaisomos, todėl nesant galimybės tokias klaidas ištaisyti, būtų visiškai neracionalu vien dėl tokio neženklaus trūkumo atmesti pasiūlymą. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį), išdėstant taip: „3.
Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, gali paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.“ Nepritarti Įstatymo projektu, siūloma atsisakyti nuostatų, detaliai reglamentuojančių kokius konkrečius dokumentus galima papildyti, patikslinti ar pateikti, ir nustatyti teisę perkančiajam subjektui pačiam spręsti dėl pasiūlymo tikslinimo. Pritarus svarstomu įstatymo projektu keičiamai Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 5 dalies formuluotei, perkantysis subjektas turės teisę prašyti ištaisyti pastebėtas aritmetines klaidas. Atsižvelgiant į tai, nuostatos tikslinimas nėra tikslingas. 8.
8UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-0319
N
Siekiant išvengti dalyvių piktnaudžiavimo ir sąmoningo noro vilkinti pirkimo procedūras, kai prašymas pateikti laimėjusį pasiūlymą susipažinimui būtų teikiamas paskutinę atidėjimo termino dieną, siūlome nustatyti terminą dalyviams, per kiek dienų jie turėtų paprašyti pateikti susipažinimui laimėjusį pasiūlymą nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, kad būtų taikoma atidėjimo termino pratęsimo sąlyga. Manome, kad ne tik perkančioji organizacija, bet ir dalyviai turi būti suinteresuoti laiku sureaguoti į perkančiosios organizacijos pateikiamą informaciją ir nevilkinti pirkimo procedūrų. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 58 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 68 straipsnio 3 dalį), išdėstant taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie
sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Jeigu suinteresuotas dalyvis paprašė perkančiosios organizacijos šios informacijos ne vėliau kaip per 5 dienas (supaprastintų pirkimų atveju per – per 2 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, tTokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas.
Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Nepritarti Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę suinteresuotiems dalyviams prašyti perkančiojo subjekto pateikti laimėjusį pasiūlymą iki atidėjimo termino pabaigos. Kiekvienu atveju tiekėjui reikia skirtingo laiko įvertinti gautą informaciją, todėl nėra tikslinga nurodyti atskirą terminą, per kurį jis galėtų kreiptis į perkantįjį subjektą. Taip pat nustatoma galimybė perkančiajam subjektui kartu su 68 straipsnio 1 dalyje teikiama informacija pateikti ir laimėjusį pasiūlymą. Papildomai Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10. 9. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-21 *
kontroliuojančio asmens sąvokos įvedimo Siūlome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPI) ir Lietuvos Respublikos pirkimu, atliekamu vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srities perkančiųjų subjektų. įstatyme (toliau - PI) Įvesti aiškią kontroliuojančio asmens sąvoką. Šiuo metu nėra aišku, kokia kontroliuojančio asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija. Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose.
Pažymėtina, jog perkančiosios organizacijos, skirtingai nuo Konkurencijos tarybos, neturi reikalingų pajėgumų, įgaliojimų ir kompetencijos savarankiškai įvertinti ir nustatyti kontroliuojančius asmenis pagal Konkurencijos įstatymą. Tyrimai dėl kontroliuojančio asmens nustatymo pagal Konkurencijos įstatymą iš esmės pakeistų visą pirkimų procesą ir jį sustabdytų. Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamente (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (aktuali redakcija) prie straipsnio, taikomo viešiesiems pirkimams, aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas, jei sandoris planuojamas ar sudarytas: b) su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu.
Kontroliuojančio asmens sąvoką siūlome išdėstyti taip: „Kontroliuojantis asmuo - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris:
procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių j paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina Lietuvos verslo konfederacijos siūlymui svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti kontroliuojančio asmens sąvoką. Kartu siūlytina kontroliuojančio asmens sąvokos apibrėžties nesieti su kitomis teisėmis (akcijų (dalių, pajų) turėtojų) į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinėmis teisėmis jas įsigyti, kadangi įstatyme išvardinti atitiktį patvirtinantys dokumentai šių faktų neįrodo. Siūlomą sąvokos apibrėžtį žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. 10. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-03 *
Šiuo metu nėra aišku, kokia kontroliuojančio asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija tikrindama tiekėjų atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies, 45 straipsnio 2¹ dalies, 47 straipsnio 8 dalies ir kitų straipsnių reikalavimams (atitinkamai ir analogiškiems PĮ straipsnių reikalavimams). Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose.
Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamentas (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje prie straipsnio taikomo viešiesiems pirkimams aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas jei sandoris planuojamas ar sudarytas su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu. Aiškiai apibrėžus kontroliuojančio asmens sąvoką VPĮ ir PĮ, būtų išvengta skirtingų interpretacijų tarp perkančiųjų organizacijų, tiekėjų, tikrinančių institucijų. Tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose iš anksto aiškiai žinotų, kokių dokumentų bus reikalaujama, perkančiosios organizacijos žinotų, kokius konkrečius duomenis turi tikrinti.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome papildyti VPĮ 2 straipsnį (atitinkamai PĮ 2 straipsnį), nauja dalimi, ją išdėstant taip: „Kontroliuojantis asmuo – tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris:
1) kontroliuojamame vienete tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina siūlymui svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti kontroliuojančio asmens sąvoką. Kartu siūlytina kontroliuojančio asmens sąvokos apibrėžties nesieti su kitomis teisėmis (akcijų (dalių, pajų) turėtojų) į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinėmis teisėmis jas įsigyti, kadangi įstatyme išvardinti atitiktį patvirtinantys dokumentai šių faktų neįrodo. Siūlomą sąvokos apibrėžtį žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. 11. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-03 *
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatos, įsigaliosiančiomis nuo
operatorius turi teisę įsigyti lankstumo paslaugas ir jomis naudotis skirstomuosiuose tinkluose, vadovaudamasis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) patvirtintu Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), (EEĮ 40(1) str. 1 d.).
PĮ nėra taikomas, Elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugos (toliau – lankstumo paslaugos) suprantamos kaip elektros energijos rinkos dalyvių teikiamos paslaugos, kurias skirstomųjų tinklų operatorius įsigyja reaguodamas į lankstumo poreikį savo valdomuose elektros tinkluose ir siekdamas užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą (EEĮ 2 str. 19 d.). Atitinkamai, lankstumas elektros energetikos sistemoje sudaro galimybę koreguoti elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo apimtį reaguojant į numatomus ar nenumatomus išorės veiksnius, tarp jų elektros energijos paklausos ir (ar) pasiūlos pokyčius bei kainų pokyčius elektros energijos rinkoje, siekiant nepertraukiamo ir efektyvaus paslaugų elektros energetikos sistemoje teikimo (EEĮ 2 str. 18 d.). EEĮ numato lankstumo paslaugų teikimo būdus: (i) elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymas; (ii) vartotojo paklausos pokyčio valdymas; (iii) paklausos telkimas; (iv) energijos kaupimas ir perkrovos valdymas; (v) kitos skirstomųjų tinklų operatoriaus veikloje reikalingas paslaugos, kurios būtinos nepertraukiamam ir efektyviam elektros energijos skirstymo paslaugų teikimui užtikrinti, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą. Taigi, EEĮ pateikta lankstumo paslaugų samprata suponuoja, jog skirstomųjų tinklų operatoriaus įsigyjamos lankstumo paslaugos turi užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus (EEĮ 40(1) str. 2 d.).
ko, Apraše nustatytos lankstumo paslaugų įsigijimo nuostatos turi užtikrinti skaidrią, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiamą procedūrą, užtikrinančią veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių dalyvavimą (EEĮ 40(1) str. 2 d.). EEĮ taip pat įtvirtinamos lankstumo paslaugų įsigijimo sąlygos. Visų pirma, tokių paslaugų pirkimas turi būti ekonomiškai veiksmingas arba dėl tokio pirkimo neatsiranda didelių rinkos iškraipymų arba didesnės perkrovos (EEĮ 40(1) str. 4 d.). Antra, skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, kartu užtikrinant nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą (EEĮ 40(1) str. 5 d.). Tai reiškia, kad skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę pirkti lankstumo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti skirstomųjų tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą (EEĮ 40(1) str. 5 d.). Viešųjų pirkimų procedūrų taikymas lankstumo paslaugų įsigijimui turėtų būti netaikytinas, nes:
operatorius turi poreikį įsigyti trumpo periodo lankstumo paslaugas, kurias įsigyti reikia diena prieš įvykį. Vykdant viešųjų pirkimų procedūras iš plataus rato subjektų, nebūtų įmanoma trumpo periodo paslaugų įsigyti laiku;
Dėl šios priežasties reikalingas greitas lankstumo paslaugų įsigijimas, kuris turi trukti iki vienos dienos;
Olandijoje, Italijoje, Norvegijoje. Yra nemažai šalių, kurios testuoja tokias platformas: Suomija, Ispanija, Vokietija ir pan. Lankstumo paslaugų įsigijimas per rinkos platformą būtų skaidrus, nes skirstomųjų tinklų operatorius nedalyvautų rinkimosi procese. Įsigijimai būtų vykdomi pagal su VERT suderintą pirkimo aprašą, o įsigijimų kontrolę taip pat atliktų
(The EU Agency for the Cooperation of Energy Regulators (ACER)) šiuo metu derina gaires tokių paslaugų naudojimui.
Gairėse indikuojama, kad skirstymo tinklo operatoriai turi teisę naudotis lankstumo paslaugų rinkos platformomis. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome PĮ 16 straipsnį papildyti nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) skirstomųjų tinklų operatoriaus atliekamiems elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugų pirkimams. Tokių pirkimų tvarką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Direktyvose 2004/18/EB ir 2004/17/EB yra nustatytas baigtinis sąrašas išimčių, kada gali būti netaikomas viešųjų pirkimų reguliavimas. Dėl šios priežasties nesutiktina su AB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymu elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugų pirkimams netaikyti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo. 12. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-03 *
Siūlome papildyti PĮ ir VPĮ nauju straipsniu dėl pirkimo iš susijusios įmonės. Šiuo siūlymu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, numatančiais galimybę netaikant viešojo pirkimo procedūrų vykdyti pirkimus tarp susijusių įmonių arba įmonių, vykdančių panašią veiką ar siekiančių bendrų tikslų, nustatant aiškius ir tikslius kriterijus bei sąlygas. ES direktyvose numatytos viešojo pirkimo taisyklių taikymo išimtys, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams suteikiant daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms tenkanti administracinė našta ir sudaroma galimybė racionaliai naudoti įmonių lėšas.
Siūlomomis nuostatomis, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, siekiama užtikrinti atitinkamą, tapačią ar panašią komunalinę veiklą vykdančių įmonių tarpusavio paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą, taip pat – išvengti perteklinio ir neretai dirbtinio viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, mažinti neskelbiamų pirkimų skaičių ir išvengti kitų piktnaudžiavimo ar netinkamo VPĮ bei PĮ taikymo ar netaikymo atvejų (kitų alternatyvių teisinių santykių, pavyzdžiui, jungtinės veiklos, bendradarbiavimo arba partnerystės, sukūrimo siekiant išvengti konkurencijos ir VPĮ bei PĮ reikalavimų taikymo). Taip pat, siūlomose nuostatose nustatyti kriterijai ir sąlygos leis užtikrinti sudaromų sandorių skaidrumą, nes įprastai tokius kriterijus atitinkančios įmonės yra siejamos aiškiais pavaldumo ir kontrolės ryšiais, veikia kaip viena kitos struktūriniai padaliniai, taiko aiškius atskirtos atsakomybės ir nešališkumo principus. Numatytos sandorių galimybės leis užtikrinti efektyvumo principo įgyvendinimą veikiant masto sinergijai, taikant veiklų atskyrimo principą bei kompetencijų ir aptarnavimo funkcijų koncentraciją, aiškią ir teisės aktų nustatytą organizacinę, valdymo ir kontrolės struktūrą. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos leis Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonių grupėms taikyti tarptautinėje praktikoje įprastą pažangiausią aptarnavimo paslaugų centrų praktiką (daugiau nei 75 proc. Fortune 500 įmonių turi savo paslaugų centrus: Barclays, CSC, Danske Bank, SEB, Citco, Western Union ir kt.), neapsunkinat tokios veiklos perteklinėmis ar dažnu atveju net neįgyvendinamomis viešojo pirkimo procedūromis.
Siūlome papildyti VPĮ ir PĮ nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„XX straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės
perkantysis subjektas arba perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, atlieka pirkimą iš susijusios įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš prekių pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi.
Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš darbų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 2. Tuo atveju, kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 3. Susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) reikalavimus. 4.
netaikomas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas arba; 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui arba; 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant siūlymui išplėsti galimybes valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti vidaus sandorius, siūlytina įtvirtinti galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Taip pat numatomos ir galimybes vidaus sandorius vykdyti susijusioms įmonės. Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2, 3. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 3 straipsnio (17 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1922 3 straipsnio (29 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto/PĮ 29 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotes įterpiant žodį „neigiama“ ir išdėstyti jas taip:
„4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė
neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir
(ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai“. Pritarti
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-09-274
(1),4
pasiūlymai:
išplėtimas didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau
Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė. Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
ir 4 dalims;
<...>
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad svarstomu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų subjektų teisę (ne pareigą), tam tikrais atvejais tai pačiai komisijai veikti ne tik pirkimo atlikimo, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo procesuose. Pastebėtina, kad ir dabar praktikoje pirkimų komisijos bendradarbiauja su pirkimų iniciatoriais. Tai itin aktualu sudėtingų pirkimų atveju, ir tais atvejais, kai pirkimų atlikimui svarbus laiko momentas. Sudėtingų pirkimų atvejais komisijos dalyvavimas pirkimų pasirengimo etape galėtų prisidėti prie komisijos didesnio pirkimo objekto išmanymo ir profesionalesnio pirkimo atlikimo, ypač dėl to, kad komisijos turės būti specialisto pažymėjimą turintys asmenys.
Įvertinus siūlomos nuostatos tikslus, svarstomu įstatymo projektu teikiamas nuostatas, susijusias su viešųjų pirkimų proceso skaidrinimu (interesų konflikto deklaravimu), siūlytina nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai. 3. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-034
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 4 straipsnio (19 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 4 straipsnio (31 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 19 straipsnio 3 dalies / PĮ 31 straipsnio 3 dalies straipsnių formuluotes ir išdėstyti jas taip: „3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 6 straipsnio (21 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1922 5 straipsnio (33 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba atkreipė dėmesį, jog dabartinis reguliavimas bei atliekami pakeitimai neaptaria, kaip turi būti elgiamasi, kai į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio
nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.
Veiksmus, kuriuos turi atlikti į interesų konfliktą patekęs perkančiosios organizacijos vadovas, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“
<...>
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad interesų konflikto perkančiajame subjekte atveju būtų taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, be kito ko reglamentuojančios ir atvejus, kuomet į interesų konfliktą patenka perkančiojo subjekto vadovas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, siūlytina svarstomame įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad į interesų konflikto situaciją patekę perkančiojo subjekto atstovai, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 4. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-037
(3)N
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 8 straipsnio (28 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 7 straipsnio (40 straipsnio pakeitimas) – siekiant suvienodinti formuluotę su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis, Tarnyba siūlytų patikslinti keičiamą VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, išdėstant ją taip: „1. Perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos kurių numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jose apibrėžti apibrėžiant šių dalių mastą apimtį ir dalyką. Atitinkamai turėtų būti patikslinama ir keičiama PĮ 40 straipsnio 1 dalis.
Taip pat pakeitimų projektuose siūlomą šių straipsnių 3 dalies formuluotę siūlytume patikslinti, ją išdėstant taip: „Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis ar pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.
<...>
tarnybos siūlymui tikslinti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, nes dabar galiojanti nuostata taip ir išdėstyta įstatyme: „40 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis
skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus.“
2Pasiūlymas numatyti išimtį dėl nuostatų netaikymo Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,
transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymui neaktualus, nes jame nėra nuostatų dėl pirkimų objekto neskaidymo į dalis ir tokio sprendimo pagrindimo. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-278
pasiūlymai:
procedūras nėra pakankamai reglamentuojama. VPĮ projekto Nr.
VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama. Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
daliai;
<...>
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6. 7. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-038
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 9 straipsnio (29 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 8 straipsnio (41 straipsnio pakeitimas) – Tarnybos nuomone, reikėtų patikslinti siūlomą naują 4 dalies formuluotę, ją išdėstant taip:
„4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva
nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“
<...>
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 6. 8.
8Viešųjų pirkimų tarnyba,
2022-10-0311
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 12 straipsnio (36 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 11 straipsnio (49 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomas VPĮ 36 straipsnio 6 dalies/ PĮ 49 straipsnio 9 dalies formuluotes, suvienodinant jas su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis ir išdėstant taip: „Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“
<...>
9Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-09-2716
<...>
pareigą) prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr.
Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę. Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte. Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali:
1 daliai;
<...>
Nepritarti Pažymėtina kad Europos Sąjungos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES taip pat numatyta teisė, o ne pareiga, perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui prašyti patikslinti pasiūlymą. Tokiu būdu siekiama, kad teikėjai atsakingai rengtų pasiūlymus ir dirbtinai nevilkintų pirkimo procedūrų. Pažymėtina, kad įstatymo projektu iš esmės keičiamas reguliavimas, kuriuo galima tikslinti pasiūlymą – siūloma perkančiajam subjektui suteikti daugiau diskrecijos. Be kita ko, tokiu keitimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų atmesti pasiūlymai, kai padaromos ne tik įstatyme išvardintos klaidos. 10. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0316
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 17 straipsnio (45 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 16 straipsnio (58 straipsnio pakeitimas) – pakeitimų projektuose numatyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis/PĮ 58 straipsnio 5 dalis).
Tarnyba siūlo atsisakyti šios nuostatos, kadangi ji neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 nutartyje[3] suformuotos praktikos. Vadovaujantis LAT suformuota praktika, pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio. Galimybė patikslinti ar papildyti savo pirminį pasiūlymą priklauso nuo to, ar laikomasi VPĮ principų, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika, svarbu, kad tikslinant pasiūlymus būtų laikomasi šių pagrindinių taisyklių:
situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, pakeitimais siūlomas reguliavimas siaurina tiekėjų galimybę tikslinti savo pasiūlymus.
Pavyzdžiui, ekonominio naudingumo vertinime tiekėjas nurodė specialisto, už kurio kvalifikaciją suteikiami ekonominio naudingumo balai, patirtį skaičiais, tačiau iš kartu teikiamų dokumentų matyti, kad skaičiai, nurodyti pasiūlymo formoje nesutampa su skaičiais, nurodytais kartu pridedamuose dokumentuose. Pagal siūlomą reguliavimą toks paprastas tikslinimas, ištaisant formalias klaidas, nebūtų galimas, kadangi tai yra duomuo, kuris vertinamas sudarant pasiūlymų eilę.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina, kad tikslinga atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9. 11. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0327
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 27 straipsnio (94 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, Tarnyba siūlo patikslinti siūlomą 86 straipsnio 2 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „2.
Laikoma, kad Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jeigu:
pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento,
organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba
pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba
neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, arba
jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba
sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų., Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo
Atitinkamai siūlytume patikslinti ir keičiamą PĮ 94 straipsnio 2 dalies formuluotę. Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos siūlomas straipsnio nuostatų išdėstymas pakeičia įstatymo projekto siūlomo straipsnio esmę. Siūlomi 5 ir 6 punktai laikytini atskirais atvejais, nesusijusiais su 1-4 punktuose nurodytais atsisakymo sudaryti sutartį atvejais.
Todėl netikslinga atsisakymo sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartis pagrindus dėstyti punktais. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas dėstymas iš esmės yra neteisingas, nes Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai. 12. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0328
<...>
Pakeitimų projektai taip pat papildo VPĮ 19 straipsnį / PĮ 31 straipsnį nauja 7 dalimi, kuri numato, jog už pirkimo sutarties vykdymą atsakingais galima skirti ne tik asmenis, bet ir Komisiją. Tarnyba atkreipia Jūsų dėmesį, kad ši nauja nuostata yra susijusi su VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies
pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalis), kurios numato pareigą pirkimo sutartyje nustatyti už sutarties vykdymą atsakingą asmenį (asmenis). Tarnyba siūlytų patikslinti VPĮ pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalimi/ PĮ pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalimi atliekamus VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų pakeitimus ir išdėstyti šias nuostatas atsižvelgiant į galimybę, jog sutarties vykdymą atsakinga gali būti ir Komisija. Pvz., VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata galėtų būti formuluojama taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu už sutarties vykdymą skiriamas atsakingas asmuo (asmenys) ar Komisija, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
<...>
Nepritarti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 95 straipsnis reglamentuoja raštu sudaromos pirkimų sutarties turinį. Minėto straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad raštu sudaromoje sutartyje turi būti nurodytas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą.
Iš esmės nurodomas kontaktinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai pirkimų komisiją sudaro keletas žmonių, todėl nėra tikslinga juos visus nurodyti sutartyje. Tiekėjui svarbu ne visi komisijos nariai, o tie, su kuriais bus reikalinga bendrauti, todėl tikslinga pirkimo sutartyje nurodyti konkrečius kontaktinius asmenis, o ne komisiją in corpore. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatos siūlytina netikslinti. 13. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2728
pasiūlymai:
<...>
įstatyme nustatytų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui sudarytų galimybę sutarties šalims piktnaudžiauti susitariant dėl galimai viešojo intereso neatitinkančio sutarties turinio. VPĮ projekto Nr. 1919 31 straipsnio 2 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“ Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, iš siūlymo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi, pavyzdžiui, ar pirkimo sutartyje gali būti nenustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus ar tikslus jų kiekis (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršys 15 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą bus galima neskelbti, mažės tokių pirkimų viešumas ir skaidrumas, manome, kad galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui gali būti taikoma selektyviai ir gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome detaliau reglamentuoti, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi ir svarstyti, ar numatoma 15 000 Eur riba, iki kada šie reikalavimai gali būti netaikomi, yra proporcinga galimai rizikai, susijusiai su galimybe sutarties šalims piktnaudžiauti dėl sutarties turinio sudarymo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.2.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 28 straipsnio 2 daliai;
<...>
Nepritarti Sutiktina su įstatymo projekto iniciatorių teigimu, kad perkantieji subjektai gali susidurti su praktiniais sunkumais, kuomet sudarant standartines sutartis būtina laikytis įstatyme nustatytų pirkimų sutarčių turinio reikalavimų.
Siekiant išvengti tokių situacijų siūlytina pritarti teikiamoms pataisoms, pagal kurias viešųjų pirkimų sutartims galėtų būti netaikomi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyti sutarties turinio reikalavimai, kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjams. Manytina, kad detalizuoti, kurie konkrečiai viešųjų pirkimų sutarties turiniui keliami reikalavimai netaikomi yra netikslinga, nes standartinės sutartys gali būti skirtingos. Įtvirtinus detalizavimą – nebūtų išspręsta praktikoje kylanti problema, su kuria susiduria perkantieji subjektai. Atsižvelgiant į tai, kad svarstomame įstatyme yra numatyta, kad pirkimai iki 15 000 Eur gali vykti neskelbiamų derybų būdu, taip pat į tai, kad įstatymo projektu siekiama paprastinti viešųjų pirkimų vykdymą atliepiant į perkantiesiems subjektams praktikoje kylančias problemas, manytina, kad perkantieji subjektai, įvertinę perkamą objektą bei atsižvelgdami į pirkimo ypatumus, patys galėtų pasirinkti, kuriuos sutarties turinio reikalavimus tikslinga įtraukti į sutartį. 14. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0330
(11)N
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 33 straipsnio (92 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 30 straipsnio (100 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomą VPĮ 92 straipsnio 11 dalies/ PĮ 100 straipsnio 11 dalies pakeitimą, nustatant, kad turi būti skelbiama ir pažeidimo padarymo data.
Tokiu būdu perkančiosios organizacijos galėtų priimti sprendimus dėl pašalinimo pagrindų, nes vien buvimas šiose nuostatose minimuose sąrašuose nėra pakankamas pagrindas. Pvz., VPĮ 92 straipsnio 11 dalis galėtų būti dėstoma taip: „11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte 7 punkto b papunktyje, įskaitant informaciją apie pažeidimo padarymo datą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
Sutiktina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai skelbiant duomenis apie minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių subjektų pažeidimo padarymo datą, perkantiesiems subjektams būtų paprasčiau realizuoti Viešųjų pirkimų įstatymo
pirkimų procedūros. Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia informaciją apie 1128 subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų. Pažymėtina, kad inspekcija esant perkančiojo subjekto prašymui, turi pareigą pateikti papildomą informaciją apie tiekėjus. Todėl prieš priimant sprendimus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateikto siūlymo, būtina įvertinti tokios pareigos realizavimo finansinių kaštų, sukuriamos papildomos administracinės naštos bei siekiamų realizuoti tikslų santykį. 15. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0331
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 35 straipsnio (95 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1922 31 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti naujai siūlomą VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktą/ PĮ 101 straipsnio 1 dalies 15 punktą, žodžius „vidaus kontrolė“ pakeičiant žodžiu „valdysena“, taip aiškiau išdėstant, kad Tarnyba turės galimybes vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus. Pvz., VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktas tuomet būtų dėstomas taip: „19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų valdysena vidaus kontrolė;“.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymo esmei, teikiamą formuluotę žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 12. 16. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0332
N
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 36 straipsnio (97 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 32 straipsnio (103 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlo patikslinti keičiamą VPĮ 97 straipsnio 2 dalies/PĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“. Taikomos atsakomybės rūšių išvardinimas yra perteklinė nuostata, kadangi konkrečiu atveju taikomos atsakomybės rūšį apsprendžia kiti specialieji teisės aktai. Taipogi, Tarnybos vertinimu, sąvoka „veika“ yra nevartotina – ji būdinga baudžiamajai teisei.
<...>
17Viešųjų pirkimų tarnyba,
2022-10-0334
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 38 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1922 34 straipsnio (107 straipsnio pakeitimas) Tarnybos nuomone, reikėtų atsisakyti siūlomo VPĮ 101 straipsnio 3 dalies/PĮ 107 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimo. Siūlomu pakeitimu sukuriamas pirkimų vykdytojus klaidinantis reglamentavimas. Pažymėtina, jog visi šiuo metu galiojančioje nuostatoje numatyti pretenzijos pateikimo būdai (pateikimas faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) laikytini pretenzijos pateikimu raštu, ir konkretų jam priimtiną būdą renkasi tiekėjas.
<...>
Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1922 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacijos bei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ argumentus dėl kontroliuojančio asmens apibrėžties įtvirtinimo svarstomame įstatyme siekiant palengvinti perkančiųjų subjektų veiksmus tikrinant tiekėjus, siūlytina nustatyti aiškius kriterijus, kas laikoma, kontroliuojančiu asmeniu. Sąvoka apibrėžtina atsižvelgiant į tai, ką svarbu tikrinti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1.
Papildyti 2 straipsnį 4¹ dalimi: „4¹. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, kuris kitame juridiniame asmenyje:
pajų), arba
2) kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ir kurio valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų). Susijusiu asmeniu laikomi:
a) juridinių asmenų atveju – asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą arba pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus;
b) fizinių asmenų atveju – sutuoktiniai, tėvai ir jų vaikai (įvaikiai).“
straipsnio 1, 2 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. Pritarti
2Seimo Audito komitetas,
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas valstybės valdomoms įmonėms draudžia sudaryti vidaus sandorius, atkreipiant dėmesį, kad valstybės valdomos įmonės, bendrovių grupės, kurios yra perkantieji subjektai neturi galimybės patikimu, nuosekliu būdu įgyvendinti funkcijų centralizavimo projektus, užtikrinti pažangią aptarnavimo paslaugų centrų veiklą ir tuo pasiekti veiklos gerinimo, optimizavimo tikslų, atsižvelgiant į UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymą išplėsti vidaus sandorių sudarymo galimybes valstybės įmonėms, siūlytina tikslinti įstatymo nuostatas įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba“
straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkantysis subjektas (kuris yra perkančioji organizacija), kuris yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
4Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro sutartį su jį kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar kitu to perkančiojo subjekto kontroliuojamu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančiąja organizacija. Perkančiame subjekte, su kuriuo sudaroma sutartis, neturi būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.“
6 dalimi ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti
suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
straipsnių numeraciją. Pritarti 3.
3Seimo Audito komitetas,
2022-10-12 4N (19¹)N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas valstybės valdomoms įmonėms draudžia sudaryti vidaus sandorius, atkreipiant dėmesį, kad valstybės valdomos įmonės, bendrovių grupės, kurios yra perkantieji subjektai neturi galimybės patikimu, nuosekliu būdu įgyvendinti funkcijų centralizavimo projektus, užtikrinti pažangią aptarnavimo paslaugų centrų veiklą ir tuo pasiekti veiklos gerinimo, optimizavimo tikslų, atsižvelgiant į UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymą išplėsti vidaus sandorių sudarymo galimybes valstybės įmonėms, siūlytina tikslinti įstatymo nuostatas įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas) ir iš susijusių įmonių. Pasiūlymas:
taip: „4 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹ straipsniu Papildyti įstatymą 19¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis. Pirkimai iš susijusios įmonės 1.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi sutartims, kai perkantysis subjektas siekia užtikrinti vidaus administravimą ir atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų, siekianti vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 2. Jeigu susijusi įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose reikalaujami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 3. Tuo atveju, kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 4.
laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus. 5. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą:
1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas. 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui. 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 6. Siekdamas sukurti sąlygas pirkimų iš susijusių įmonių sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas:
1) tvirtindamas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant pirkimų iš susijusių įmonių sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
3) per 15 dienų nuo pirkimo iš susijusios įmonės sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu pirkimo iš susijusios įmonės sandorio galiojimo laikotarpiu. 8.
administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
straipsnių numeraciją. 4. Seimo Audito komitetas, 2022-10-126
N Argumentai: Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja deklaruojančio asmens pareigą nusišalinti. Minėto straipsnio nuostatos turi būti taikomos ir intereso konflikto perkančiajame subjekte atveju. Be kita ko, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „<...> Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.“ Atsižvelgiant į tai, kad interesų konflikto perkančiajame subjekte atveju būtų taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, be kito ko reglamentuojančios ir atvejus, kuomet į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, siūlytina svarstomame įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad į interesų konflikto situaciją patekę perkančiosios organizacijos subjektai, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio
situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas pašalinti tiekėją. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.“ Pritarti 5.
Seimo Audito komitetas, 2022-10-12 9N
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkantieji subjektai susiduria su sunkumais, kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkantiesiems subjektams ir tiekėjams, siūlytina paprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ argumentus bei pasiūlymus dėl perkantiesiems subjektams ir tiekėjams tenkančios neproporcingos administracinės naštos teikiant ir tikrinant dokumentus, siūlytina nustatyti galimybę mažos vertės pirkimų atveju netaikyti įstatymo 50 straipsnio 9 dalies ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimų techninei specifikacijai ir tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitikimą nacionalinio saugumo interesams, kai pirkimas atitinka dvi sąlygas:
1) sutarties vertė yra mažesnė kaip 5000 Eur;
2) nėra suteikiama prieiga prie informacinių sistemų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju perkantysis subjektas vis tiek turėtų iš viešų šaltinių įsitikinti, kad tiekėjas yra patikimas. Pasiūlymas:
nauju 8 straipsniu: „8 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 50 straipsnio
dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyrių ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatos ir perkančiojo subjekto tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies
nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus 34 straipsnio
nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. Šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiojo subjekto veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkantysis subjektas iš viešai prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“ 2.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų subjektų teisę nutraukti pradėtas pirkimo ar konkurso procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų. Pritariant Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms, sutiktina, kad projekto nuostata yra netiksli, galimai sudaranti sąlygas piktnaudžiauti procedūrų nutraukimais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajam subjektui, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 41 straipsnį 4 dalimi: „4. Perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“ Pritarti 7.
Seimo Audito komitetas, 2022-10-12 15N
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkantieji subjektai susiduria su sunkumais, kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkantiesiems subjektams ir tiekėjams, siūlytina paprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ teiktus argumentus ir pasiūlymus, siūlytina:
Atsižvelgiant į tai, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, siūlytina nustatyti, kad šių subjektų atžvilgiu reikalavimas tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui netaikomas. Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju 15 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „8. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdamas su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, sprendžia, ar tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinęs kompetentingų institucijų pateiktą informaciją.
Perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, kelia reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, kai sandorio pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laiko, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.“
2Pakeisti 50 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytas į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdamas prekių ar paslaugų pirkimus, kurių objektas apima BVPŽ kodai nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) techninės ar programinės įrangos prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“
50 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jei prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas ar jį
kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šių subjektų atžvilgiu šio straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
8Seimo Audito komitetas,
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkantieji subjektai susiduria su sunkumais kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkantiesiems subjektams ir tiekėjams, siūloma supaprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ teiktus argumentus ir pasiūlymus, siekiant operatyvumo, kad pirkimai vyktų greičiau kai yra taikomi nacionalinio saugumo reikalavimai, siūloma iš tiekėjų reikalauti pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš pirkimus laimėjusio dalyvio – ne baigtinio įstatyme išvardinto dokumentų sąrašo (kurių ne visada ir pavyksta gauti pavyzdžiui dėl to, kad tiekėjų turimi dokumentai traktuojami kaip konfidenciali informacija), o vieno ar kelių dokumentų, nurodytų įstatyme. Be konkrečiai keičiamame įstatyme nurodytų dokumentų siūlytina nustatyti galimybę pateikti ir kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus, bet tik tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties reikalavimams ar tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami. Kad pirkimai vyktų greičiau, papildomai siūlytina numatyti atvejus, kada atitiktį reikalavimams patvirtinančių dokumentų nereikalaujama. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 4, 9 ir 15 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
1Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 16 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkantysis subjektas taiko šio įstatymo 58 straipsnio 7 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 1. Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija,Perkantysis subjektas tikrindama tikrindamas pasiūlymo atitiktį šio įstatymo
dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai dokumentus. Tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams ar tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami, perkantysis subjektas gali priimti ir kitus jam priimtinus dokumentus.
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Perkantysis subjektas gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
3Papildyti 52 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai perkantysis subjektas turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungęs prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.“
Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas, kai tenka įrodinėti ar visos sudėtines prekės dalys nėra pagamintos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio
viešuosiuose pirkimuose, o perkantieji subjektai susiduria su pasirinkimo trūkumu, siūlytina nustatyti perkantiesiems subjektams galimybes atmesti paraišką ar pasiūlymą esant bent vienai iš perkančiojo subjekto pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių, o ne dėl visų prekių sudėtinių dalių. Atkreipiant dėmesį, kad siekiant palengvinti perkantiesiems subjektams galimybes sulaukti daugiau pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose esant mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju, ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra priėmusi sprendimą dėl nuostatų taikymo, siūlytina nustatyti, kad perkantysis subjektas iš tiekėjų gali reikalauti pateikti laisvos formos atitikties įstatymo reikalavimams deklaraciją, o visų įrodančių dokumentų reikalauti iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. 2. Įstatymo projektu, siekiant sudaryti galimybę tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio pataisymus, siūloma numatyti teisę tiekėjui tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta. Tačiau įstatymo projektu įtvirtinamas draudimas tikslinti pasiūlymo duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Manytina, kad toks draudimas yra neproporcingas, nes juo siaurinama tiekėjų galimybė tikslinti savo pasiūlymus tais atvejais, kai taisomos formalios/redakcinės klaidos, duomenyse, kurie yra vertinami sudarant pasiūlymų eilę.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte įtvirtintas draudimas neatitinka aktualiausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos argumentuotus siūlymus atsisakyti minėto draudimo, siūlytina atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalį, Viešųjų pirkimų tarnyba šios nuostatos įgyvendinamuosius teisės aktus parengs iki 2022 m. gruodžio 31 d. 3. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 4, 9 ir 15 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
ir jį išdėstyti taip: „16 20 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas „1. Pakeisti 58 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „4¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkantysis subjektas gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiojo subjekto pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4².
Perkantysis subjektas, tikrindamas paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio 4¹ dalies 1 ir 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio
laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio straipsnio 4¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, jis privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus. Perkantysis subjektas šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
13. Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas gali nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“
24. Papildyti 58 straipsnį 6 dalimi:
„6. Perkantysis subjektas gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinęs jo dalį nustato, kad pasiūlymas, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, turi būti atmetamas.
Taikant šią nuostatą pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jei ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai.“ „3. Papildyti 58 straipsnį 7 dalimi:
„7. Perkantysis subjektas gali pasirinkti, ar dokumentų,
įrodančių atitiktį šio įstatymo 50 straipsnio 8, 9 dalių, 58 straipsnio 4¹ dalies 1, 2 punktų ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 8, 9 dalių reikalavimams, prašo iš visų kandidatų ar dalyvių, ar tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“
straipsnių numeraciją. Pritarti
10Seimo Audito komitetas,
2022-10-1219
Argumentai: Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę perkančiajam subjektui laimėjusio dalyvio pasiūlymą pateikti kartu su informacija, teikiama pagal svarstomo įstatymo 68 straipsnio 3 dalį. Jei šia galimybe nepasinaudojama, tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises, siūloma atidėjimo terminą pratęsti tam laikui, per kurį perkantysis subjektas pateikia pasiūlymą, t. y. jeigu informacija pateikta per 2 dienas, tai atidėjimo terminas pratęsiamas 2 dienom ir apie tai informuojami visi tiekėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos iškeltas pastabas Viešųjų pirkimų įstatymui, analogiškai siūlytina patikslinti šio įstatymo nuostatą dėl atvejų, kuomet pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamą Įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiojo subjekto pranešimo apie sprendimą
nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiojo subjekto pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajam subjektui dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“
11Seimo Audito komitetas,
2022-10-12 34N
Įvertinus Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymus ir iš dalies pritarus paprastinti pirkimų vykdymą perkantiesiems subjektams, veikiantiems gynybos srityje, valdantiems ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiantiems srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytiems į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, tikslinga keičiamame įstatyme numatyti ir saugiklius, nustatant, kad išvardinti perkantieji subjektai gali vienašališkai nutraukti preliminarias ir (ar) pirkimo sutartis, paaiškėjus, kad prekės ar paslaugos (arba tiekėjo interesai) gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju 34 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Pakeisti 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paaiškėjo šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje, 58 straipsnio 4¹ dalyje
ir (ar) Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.“
pirkimų tarnybos kompetencija apima pirkimų, kurie atliekami visiškai nesilaikant viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų, vertinimą. Tais atvejais, kai priimamas neteisingas sprendimas dėl juridinio asmens neatitikimo perkančiojo subjekto apibrėžimui, sutarties neatitikimo viešojo pirkimo sutarties apibrėžimui, išimties netinkamo taikymo ar pan. ir dėl šių sprendimų atliekant pirkimus nesivadovaujama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, padaromas grubiausias įstatymo pažeidimas.
Tačiau šiais atvejais taip pat keliamas klausimas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali vertinti pirkimą, kuris juridinio asmens teigimu nėra viešasis pirkimas, taip pat ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali atlikti vertinimus dėl juridinio asmens sprendimų ar veiksmų nelaikyti savęs perkančiuoju subjektu. Todėl būtina patikslinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos formuluotę, iš kurios būtų aišku, kad įstatymo laikymosi priežiūra apima ir įstatymo nuostatų, kurios lemia pareigą taikyti įstatymo reikalavimus, laikymosi priežiūrą. Atitinkamai, tikslinga aiškiau suformuluoti Viešųjų pirkimų tarnybos teises. Iš 101 straipsnio 2 dalies nuostatų turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti informaciją ir dokumentus ne tik susijusius su konkrečiu viešuoju pirkimu, bet ir visus kitus dokumentus, kurie reikalingi funkcijoms atlikti. Taip pat turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimai pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus apima visus sprendimus ir veiksmus, kurie prieštarauja įstatymo nuostatoms, t. y. ir tuos sprendimus ir veiksmus, kurie lemia visišką įstatymo reikalavimų nesilaikymą (pvz., dėl netinkamo perkančiojo subjekto, pirkimo sutarties apibrėžimo ar išimčių interpretavimo). 2.
tarnybos sprendimų būtų laikomasi, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai teisę, nustačius įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, priimti įpareigojančius sprendimus juridinių asmenų atžvilgiu dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimų vykdymo pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, neteisėtų sprendimų ar veiksmų, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, pakeitimo ar panaikinimo. Taip pat nustačiusi, kad sutartys sudarytos neteisėtai, gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir
(arba) alternatyvių sankcijų taikymo. 3. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją vertinti, kaip perkančiajame subjekte veikia pirkimų vidaus kontrolė. Atsižvelgiant į tarnybos siekį vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, ne tik susijusius su pirkimų vidaus kontrole, siūlytina išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybai projektu pavedamą funkciją, nustatant, kad tarnyba vertina kaip perkančiajame subjekte vykdomas pirkimų organizavimas ir kaip veikia pirkimų vidaus kontrolė. 4.
problemas, kai Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus sprendimą perkantieji subjektai turi galimybes apskundus tarnybos vertinimus toliau vykdyti pirkimus nesilaikant Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo reikalavimų, siūlytina nustatyti, kad skundo padavimas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo perkantysis subjektas įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimus ar veiksmus, kurie lemia šio įstatymo reikalavimų nesilaikymą, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip. 5. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 4, 9, 15 ir 34 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 36 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;“. 1. 2. Pripažinti netekusiu galios
dalį nauju 15 punktu: „15) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiajame subjekte vykdomas pirkimų organizavimas ir veikia pirkimų vidaus kontrolė;“. 3. 4. Papildyti 101 straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) patvirtinti šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
dalies 16 punktą atitinkamai laikyti 17 punktu.
Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus savo funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;“. 6. Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkantįjį subjektą juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai iki perkančiojo subjekto juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 7. Papildyti 101 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 8.
straipsnio 2 dalies 8 punktą: „8) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 9. Buvusius 101 straipsnio 2 dalies 6-7 punktus laikyti 7-8 punktais. 10. Papildyti 101 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“
13Seimo Audito komitetas,
2022-10-1234
Argumentai:
tarnybos pastabą dėl svarstomu įstatymo projektu 34 straipsniu sukuriamo galimai pirkimų vykdytojus klaidinančio reglamentavimo siūlytina detaliai nurodyti kokiais būdais teikiamos pretenzijos perkančiajam subjektui. Siūlytina įtvirtinti bendrąją taisyklę, kad visos pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis (pretenzijos pateikimas elektroninėmis priemonėmis yra laikomas pateiktu raštu), o mažos vertės pirkimų atveju pretenzija turi būti teikiama raštu, tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 4, 9, 15 ir 34 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
1Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34
Pakeisti 107 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis (mažos vertės pirkimų atveju – raštu) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju - raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“
straipsnių numeraciją. Pritarti
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Razma. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja R. Petrukaitė) [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/35e281a0b0c711ec8d9390588bf2de65 [2] https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/faqs-sanctions-russia-public-procurement_en.pdf [3] https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Dovilė Šacikauskė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Sigitas Dzekunskas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų politikos skyriaus vedėja Ramunė Bernotienė, Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Sergėjus Montvila, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Pirkimų teisės vadovė Inga Andriušytė, Grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1311
teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 8 straipsnio
ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 41 straipsnio nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija „negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiojo subjekto interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. Pritarti Įstatymo projekto nuostatą redaguoti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, kuriam pritarta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1327
atvejus, kada perkantysis subjektas gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydamas „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.
Komiteto pasiūlymą Nr. 7 ir patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1329
atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami“ keistina į formuluotę „išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 8 ir patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1338
varinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 9 ir patobulintą įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-211
<...> 1. Dėl kontroliuojančio asmens sąvokos įvedimo Siūlome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPI) ir Lietuvos Respublikos pirkimu, atliekamu vandentvarkos. energetikos, transporto ir pašto paslaugu srities perkančiųjų subjektų. įstatyme (toliau - PI) Įvesti aiškią kontroliuojančio asmens sąvoką. Šiuo metu nėra aišku, kokia kontroliuojančio asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija. Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Pažymėtina, jog perkančiosios organizacijos, skirtingai nuo Konkurencijos tarybos, neturi reikalingų pajėgumų, įgaliojimų ir kompetencijos savarankiškai įvertinti ir nustatyti kontroliuojančius asmenis pagal Konkurencijos įstatymą.
Tyrimai dėl kontroliuojančio asmens nustatymo pagal Konkurencijos įstatymą iš esmės pakeistų visą pirkimų procesą ir jį sustabdytų. Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamente (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (aktuali redakcija) prie straipsnio, taikomo viešiesiems pirkimams, aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas, jei sandoris planuojamas ar sudarytas: b) su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu.
Kontroliuojančio asmens sąvoką siūlome išdėstyti taip: „Kontroliuojantis asmuo - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris: 1) kontroliuojamame vienete tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių j paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba 2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenim is valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projektą tobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2, kuriam pritarta. 2. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-031
asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija tikrindama tiekėjų atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies, 45 straipsnio 2¹ dalies, 47 straipsnio 8 dalies ir kitų straipsnių reikalavimams (atitinkamai ir analogiškiems PĮ straipsnių reikalavimams). Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamentas (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.
833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje prie straipsnio taikomo viešiesiems pirkimams aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas jei sandoris planuojamas ar sudarytas su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu. Aiškiai apibrėžus kontroliuojančio asmens sąvoką VPĮ ir PĮ, būtų išvengta skirtingų interpretacijų tarp perkančiųjų organizacijų, tiekėjų, tikrinančių institucijų. Tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose iš anksto aiškiai žinotų, kokių dokumentų bus reikalaujama, perkančiosios organizacijos žinotų, kokius konkrečius duomenis turi tikrinti.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome papildyti VPĮ 2 straipsnį (atitinkamai PĮ 2 straipsnį), nauja dalimi, ją išdėstant taip:
„Kontroliuojantis asmuo – tai juridinis ar
fizinis asmuo, kuris:
1) kontroliuojamame vienete tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“ Pritarti iš dalies Žr. argumentus dėl viena pozicija aukščiau pateikto Verslo konfederacijos pasiūlymo Nr. 1. 3. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-03
elektros energetikos įstatymo nuostatos, įsigaliosiančiomis nuo 2023 m. sausio 1 d. (toliau – EEĮ), numato, kad skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę įsigyti lankstumo paslaugas ir jomis naudotis skirstomuosiuose tinkluose, vadovaudamasis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau
Aprašas), (EEĮ 40(1) str. 1 d.).
1 d.). Atsižvelgiant į tai tikslinga nustatyti, kad lankstumo paslaugų įsigijimams PĮ nėra taikomas, Elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugos (toliau – lankstumo paslaugos) suprantamos kaip elektros energijos rinkos dalyvių teikiamos paslaugos, kurias skirstomųjų tinklų operatorius įsigyja reaguodamas į lankstumo poreikį savo valdomuose elektros tinkluose ir siekdamas užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą (EEĮ 2 str. 19 d.). Atitinkamai, lankstumas elektros energetikos sistemoje sudaro galimybę koreguoti elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo apimtį reaguojant į numatomus ar nenumatomus išorės veiksnius, tarp jų elektros energijos paklausos ir (ar) pasiūlos pokyčius bei kainų pokyčius elektros energijos rinkoje, siekiant nepertraukiamo ir efektyvaus paslaugų elektros energetikos sistemoje teikimo (EEĮ 2 str. 18 d.). EEĮ numato lankstumo paslaugų teikimo būdus: (i) elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymas; (ii) vartotojo paklausos pokyčio valdymas; (iii) paklausos telkimas; (iv) energijos kaupimas ir perkrovos valdymas; (v) kitos skirstomųjų tinklų operatoriaus veikloje reikalingas paslaugos, kurios būtinos nepertraukiamam ir efektyviam elektros energijos skirstymo paslaugų teikimui užtikrinti, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą. Taigi, EEĮ pateikta lankstumo paslaugų samprata suponuoja, jog skirstomųjų tinklų operatoriaus įsigyjamos lankstumo paslaugos turi užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus (EEĮ 40(1) str. 2 d.).
nustatytos lankstumo paslaugų įsigijimo nuostatos turi užtikrinti skaidrią, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiamą procedūrą, užtikrinančią veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių dalyvavimą (EEĮ 40(1) str. 2 d.). EEĮ taip pat įtvirtinamos lankstumo paslaugų įsigijimo sąlygos. Visų pirma, tokių paslaugų pirkimas turi būti ekonomiškai veiksmingas arba dėl tokio pirkimo neatsiranda didelių rinkos iškraipymų arba didesnės perkrovos (EEĮ 40(1) str. 4 d.). Antra, skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, kartu užtikrinant nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą (EEĮ 40(1) str. 5 d.). Tai reiškia, kad skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę pirkti lankstumo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti skirstomųjų tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą (EEĮ 40(1) str. 5 d.). Viešųjų pirkimų procedūrų taikymas lankstumo paslaugų įsigijimui turėtų būti netaikytinas, nes:
operatorius turi poreikį įsigyti trumpo periodo lankstumo paslaugas, kurias įsigyti reikia diena prieš įvykį. Vykdant viešųjų pirkimų procedūras iš plataus rato subjektų, nebūtų įmanoma trumpo periodo paslaugų įsigyti laiku;
energijos vartojimui ir atsinaujinančios energetikos gamybos daliai bendroje sistemoje, tam tikrais laiko momentais ar atskiruose tinklo segmentuose skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklas gali tapti perkrautas dėl per didelių energijos srautų ar lokalių įtampos problemų. Esant įtampos nukrypimams gali susidaryti neigiamas efektas klientams ar jų buityje naudojamiems prietaisams.
Dėl šios priežasties reikalingas greitas lankstumo paslaugų įsigijimas, kuris turi trukti iki vienos dienos;
procedūrų organizavimas šių paslaugų įsigijimui būtų per brangus. Dažnu atveju lankstumo paslauga gali kainuoti tik kelis eurus už lokaciją, tokia suma neatsveria viešojo pirkimo organizavimo kaštų;
panašaus principo paslaugas teikia perdavimo tinklo operatoriui, nesiūlytų savo paslaugų per viešuosius pirkimus, nes šios procedūros jiems per sudėtingos, užima per daug laiko palyginus su atlygiu, kurį jie gautų. Lankstumo paslaugų įsigijimui svarstytina alternatyva – lankstumo paslaugų rinkos platforma, kuri turėtų skaičiavimų algoritmus. Lankstumo paslaugas sudaro dvi dedamosios: rezervacijos ir aktyvacijos kainos. Priklausomai nuo šių dedamųjų dydžių ir planuojamų aktyvacijos skaičių gali stipriai keistis poreikis, kurias lankstymo paslaugas įsigyti konkrečiu metu labiausiai apsimoka. Jei lankstumo paslaugas reikėtų pirkti vykdant viešuosius pirkimas, skirstomųjų tinklų operatorius pats turėtų vertinti pasiūlymus, o įsigijimus vykdant per specialią platformą tai vyktų automatiškai pagal sudėliotą algoritmą ir tuometinę situaciją. Pažymėtina, kad rinkoje jau veikai tokios platformos ir algoritmai, pvz. Jungtinėje karalystėje, Olandijoje, Italijoje, Norvegijoje. Yra nemažai šalių, kurios testuoja tokias platformas: Suomija, Ispanija, Vokietija ir pan. Lankstumo paslaugų įsigijimas per rinkos platformą būtų skaidrus, nes skirstomųjų tinklų operatorius nedalyvautų rinkimosi procese. Įsigijimai būtų vykdomi pagal su VERT suderintą pirkimo aprašą, o įsigijimų kontrolę taip pat atliktų VERT. ACER (The EU Agency for the Cooperation of Energy Regulators (ACER)) šiuo metu derina gaires tokių paslaugų naudojimui.
Gairėse indikuojama, kad skirstymo tinklo operatoriai turi teisę naudotis lankstumo paslaugų rinkos platformomis. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome PĮ 16 straipsnį papildyti nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) skirstomųjų tinklų operatoriaus atliekamiems elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugų pirkimams. Tokių pirkimų tvarką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Direktyvose 2004/18/EB ir 2004/17/EB yra nustatytas baigtinis sąrašas išimčių, kada gali būti netaikomas viešųjų pirkimų reguliavimas. Dėl šios priežasties nesutiktina su AB
„Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymu elektros
energetikos sistemos lankstumo paslaugų pirkimams netaikyti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo. 4. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-038
pateikti visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardus ir pavardes yra perteklinis ir sukuria neproporcingai didelę administracinę naštą perkančiai organizacijai. Didelėse organizacijose pirkimų proceso atsakomybės būna paskirstytos skirtingiems asmenims, taip siekiant užtikrinti, kad procesas nebūtų sutelktas tik vieno ar kelių asmenų rankose ir taip užtikrinant kuo didesnį proceso skaidrumą, todėl dažnai tas asmenų sąrašas būna labai platus. Dideliuose viešųjų pirkimų projektuose vien pasiūlymų vertinimo komanda gali būti sudaryta iš kelių dešimčių asmenų, todėl visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardų ir pavardžių nurodymas pirkimo procedūrų ataskaitoje šį procesą labai stipriai išilgintų, o tokios informacijos išviešinimas papildomos pridėtinės vertės nesukurtų.
Kaip nurodyta VPĮ ir PĮ projektuose, viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, taigi pirkimų procese dalyvaujančių asmenų duomenys jau yra išviešinti ir užtikrintas skaidrumo principo laikymasis. Pažymėtina, kad valstybės institucijoms atliekant konkrečių pirkimų patikrinimus ar vertinimus perkančiosios organizacijos gali surinkti ir pateikti konkrečiame pirkime dalyvavusių asmenų sąrašus. Minėti patikrinimai ir vertinimai atliekami dėl nedidelio kiekio pirkimų, todėl manome, jog nėra tikslinga nustatyti perteklinės pareigos perkančiosioms organizacijoms kiekvieno pirkimo atveju viešinti visų su konkrečiu pirkimu susijusių asmenų duomenis. Galiausiai pažymėtina, kad su pirkimu susijusių asmenų išviešinimas jau pasibaigus pirkimui nepadės užtikrinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalyje suformuluoto tikslo – užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams. Šio tikslo pasiekimui pakanka VPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių, t. y. savalaikio interesų konflikto situacijų identifikavimo perkančiojoje organizacijoje ir asmenų pašalinimo iš su pirkimu susijusių sprendimų priėmimo. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome naikinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą (atitinkamai PĮ projekto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą): „2.
Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;. 2) pateikti šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimus, identifikuotas korupcijos rizikas, susijusias su paramos teikimu viešajam sektoriui ir viešaisiais pirkimais, siekiant kuo didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo ir susitarimų dėl pirkimų užkardymo, įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą perkančiajam subjektui pasibaigus pirkimui paviešinti nurodytus asmenis, susijusius su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, t. y. minėtų asmenų duomenys jau yra viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Sutiktina numatyti vėlesnį Įstatymo nuostatos įsigaliojimą – nuo 2024 m. sausio 1 d. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10. 5.
5UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-0311
organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. Teiginys „negali sudaryti sutarties“ nėra aiškus, nes net ir tuo atveju, kai perkančioji organizacija klaidingai apsirašo pirkimo objekto reikalavimus, nusimato netinkamas pirkimo objekto apimtis ir pan., perkančioji organizacija sudaryti sutartį tokiu atveju gali, tačiau tokios sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio, interesų bei viešųjų pirkimų siekio, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 29 straipsnio 4 dalį (atitinkamai PĮ projekto 41 straipsnio 4 dalį), išdėstant taip: „4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio ir/ar prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos ne racionaliai.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto nuostatą tikslinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, kuriam pritarta. 6. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2116
<...>
programinės įrangos gamintojus ar juos kontroliuojančius asmenis Siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeisti PĮ 52 str. 3 d.). Žemiau teikiame kelis alternatyvius variantus. I variantas Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str. 3 d.) išdėstyti taip: „3.
3 d.) išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“.
Aukščiau minėto pakeitimo poreikis grindžiamas tuo, kad esamas reguliavimas, numatantis būtinybę iš gamintojo ir (ar) palaikymą teikiančio asmens reikalauti steigimo dokumentų, JAR išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų, sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes daugumoje atvejų objektyviai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių. Visuotinai žinoma, kad daugumos Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia; 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška; 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams.
Jeigu nebus pakeistas reikalavimas, perkančiosios organizacijos gali susidurti su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nebus pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turės būti atmesti. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams. Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitelkti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąraše nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos metodą ir aptariam u VPĮ / PĮ taikymo aspektu.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal esamą reglamentavimą, registrų išrašus turėtų pateikti ne tik palaikymą teikiantis asmuo ir gamintojas, bet ir juos kontroliuojantys asmenys. Akivaizdu, kad gamintojas neteiks savo ar jį kontroliuojančių asmenų registro išrašų, nes, kaip jau buvo minėta, tarptautiniai IT gamintojai neatskleidžia tokių duomenų, o šis reikalavimas tik jiems ir taikomas (nes reikalavimas galioja perkant IT objektus). Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Jei visgi nebūtų pritarta aukščiau išdėstytam VPĮ 39 straipsnio 3 dalies (atitinkamai PĮ 52 str. 3 d.) keitimo siūlymui, žemiau teikiame alternatyvų siūlymą. Alternatyva II Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str.
3 d.) išdėstyti taip: „3 Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
<...>
Pritarti iš dalies Sutiktina su Lietuvos verslo konfederacijos teiginiu, kad galiojantis reguliavimas, numatantis pareigą perkantiesiems subjektams iš tiekėjų reikalauti dokumentų, kurie ne visada gali būti pateikti, sukelia neproporcingai didelę administracinę naštą. Iš dalies pritariant Audito komiteto pasiūlymui Nr. 9, siūloma patikslinti Įstatymo 52 straipsnį pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6 dėl Įstatymo 52 str. tikslinimo. 7.
7UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-0316
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato, kad perkančiosios organizacijos, tikrindamos pasiūlymų atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 daliai iš gamintojo ir (ar) palaikymą teikiančio asmens turi reikalauti jo steigimo dokumentų, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų. Toks reguliavimas sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes dažnai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių. Daugumos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia, 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams. Esant tokiam reglamentavimui perkančiosios organizacijos susiduria su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir gali likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nėra pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turi būti atmesti. Mūsų vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams.
Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitekti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš LR Vyriausybės sąraše[1] nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija[2] dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos būdą ir aptariamu VPĮ / PĮ taikymo aspektu. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus, tai numatyta ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) siūlomų prekių gamintojo deklaracijos dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms. 4.
arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi žymiai platesnius įgaliojimus ir galimybes patikrinti gamintojus, nei atskiros perkančiosios organizacijos, būtų racionalu, jog būtent Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atliktų gamintojų patikrą ir sudarytų viešą sąrašą IT gamintojų, kurie patys ir juos kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip tai numatyta VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje. Tokiu atveju, jei gamintojas yra nurodytame sąraše, iš jo dokumentų pagal VPĮ
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. 4. Jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“ Pritarti iš dalies Pateiktas pasiūlymas iš esmės identiškas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymui. Atsižvelgiant į tai, žr. argumentus dėl 3 Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymo. 8.
8Lietuvos verslo konfederacija,
2022-09-2116
techninio sąvokos patikslinimo Atkreipiame dėmesį į galiojančios ir keičiamos PĮ 52 straipsnio 3 dalies formuluotės turinį:
„3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį
šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkantysis subjektas taiko šio įstatymo 58 straipsnio 7 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:...". PĮ naudojama sąvoka perkantysis subjektas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6 ir Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2120
4Dėl problematikos,
susijusios su duomenų/įrodymų apie prekių sudėtinių dalių kilmę, patikrinimo Siūlome pakeisti VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalį (atitinkamai keičiant PĮ 58 str. 4¹ d.) ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“. Siūlymą išbraukti reikalavimus, susijusius su prekių dalimis, grindžiame tuo, kad galiojančios formuluotės taikymas praktikoje sukelia daug neaiškumų ir iš esmės padidina ginčų riziką.
Pavyzdžiui, perkant kompiuterį, nėra aišku, ar reikia gauti dokumentus / įrodymus, kad kiekviena atskiro kompiuterio sudėtinė prekės dalis (pvz. varžtas, ekranas, laidas ir t.t.) nėra RU/BY kilmės. LVK vertinimu, ši galiojanti teisės norma yra neaiški, dviprasmiška ir netiksli, todėl neatitinka vieno aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
didesnę ginčų galimybę, pirkimo dalyviai turi teisę ginčyti laimėtoją, jei, susipažinę su jo pasiūlymu, nustatytų, kad nėra pateikti įrodymai dėl visų in corpore prekių sudėtinių dalių, o visi pirkimo dokumentų neaiškumai traktuojami tiekėjo naudai. Perkamas prekes gali sudaryti didelis skaičius sudėtinių dalių, pvz. perkant automobilį, jį sudaro tūkstančiai skirtingų detalių, kurios pagamintos skirtingose pasaulio dalyse, skirtingose gamyklose. Tiekėjai, siekdami įrodyti, kad jų siūloma prekė atitinka VPĮ keliamus reikalavimus, turėtų dėl visų prekės sudėtinių dalių pateikti įrodymus, kad jos nėra iš VPĮ 92 str. 15 d. numatyto sąrašo valstybių ar teritorijų. Dažnu atveju tai lemtų, kad tiekėjai turėtų surinkti ir pateikti didelį kiekį dokumentų, o perkančioji organizacija juos tikrinti. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai ir taip susiduria su konkurencijos stygiumi, nes tiekėjai vengia dalyvauti juose dėl didelės biurokratijos bei didelio dokumentacijos kiekio. Neužtikrinus konkurencijos, nebūtų pasiektas ir racionalus lėšų panaudojimo tikslas.
Manome, netikrinant visų prekių sudėtinių dalių, būtų galima užtikrinti ir saugumo reikalavimus ir tuo pačiu sumažinant nebūtinos dokumentacijos pateikimo ir tikrinimo poreikį. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto nuostatą tikslinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10, kuriam pritarta. 10. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-0320
(atitinkamai ir PĮ projekte) naikinama 55 straipsnio 9 dalis, kuri numatė galimybę taisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų, tikslinga šia nuostata papildyti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį). Dalyvių pateiktuose pasiūlymuose neretai pasitaiko smulkių aritmetinių skaičiavimo klaidų, kurios gali būti ištaisomos, todėl nesant galimybės tokias klaidas ištaisyti, būtų visiškai neracionalu vien dėl tokio neženklaus trūkumo atmesti pasiūlymą. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį), išdėstant taip:
„3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius,
neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida.
Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, gali paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.“ Nepritarti Įstatymo projektu, siūloma atsisakyti nuostatų, detaliai reglamentuojančių kokius konkrečius dokumentus galima papildyti, patikslinti ar pateikti, ir nustatyti teisę perkančiajam subjektui pačiam spręsti dėl pasiūlymo tikslinimo. Pritarus svarstomu įstatymo projektu keičiamai Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 straipsnio 5 dalies formuluotei, perkantysis subjektas turės teisę prašyti ištaisyti pastebėtas aritmetines klaidas. Atsižvelgiant į tai, nuostatos tikslinimas nėra tikslingas. 11. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-0323
Siekiant išvengti dalyvių piktnaudžiavimo ir sąmoningo noro vilkinti pirkimo procedūras, kai prašymas pateikti laimėjusį pasiūlymą susipažinimui būtų teikiamas paskutinę atidėjimo termino dieną, siūlome nustatyti terminą dalyviams, per kiek dienų jie turėtų paprašyti pateikti susipažinimui laimėjusį pasiūlymą nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, kad būtų taikoma atidėjimo termino pratęsimo sąlyga.
Manome, kad ne tik perkančioji organizacija, bet ir dalyviai turi būti suinteresuoti laiku sureaguoti į perkančiosios organizacijos pateikiamą informaciją ir nevilkinti pirkimo procedūrų. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 58 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 68 straipsnio 3 dalį), išdėstant taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie
sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Jeigu suinteresuotas dalyvis paprašė perkančiosios organizacijos šios informacijos ne vėliau kaip per 5 dienas (supaprastintų pirkimų atveju per – per 2 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, tTokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas.
Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Nepritarti Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę suinteresuotiems dalyviams prašyti perkančiojo subjekto pateikti laimėjusį pasiūlymą iki atidėjimo termino pabaigos. Kiekvienu atveju tiekėjui reikia skirtingo laiko įvertinti gautą informaciją, todėl nėra tikslinga nurodyti atskirą terminą, per kurį jis galėtų kreiptis į perkantįjį subjektą. Taip pat nustatoma galimybė perkančiajam subjektui kartu su 68 straipsnio 1 dalyje teikiama informacija pateikti ir laimėjusį pasiūlymą. Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 11. 12. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-033
(19¹) Siūlome papildyti PĮ ir VPĮ nauju straipsniu dėl pirkimo iš susijusios įmonės. Šiuo siūlymu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, numatančiais galimybę netaikant viešojo pirkimo procedūrų vykdyti pirkimus tarp susijusių įmonių arba įmonių, vykdančių panašią veiką ar siekiančių bendrų tikslų, nustatant aiškius ir tikslius kriterijus bei sąlygas. ES direktyvose numatytos viešojo pirkimo taisyklių taikymo išimtys, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams suteikiant daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms tenkanti administracinė našta ir sudaroma galimybė racionaliai naudoti įmonių lėšas.
Siūlomomis nuostatomis, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, siekiama užtikrinti atitinkamą, tapačią ar panašią komunalinę veiklą vykdančių įmonių tarpusavio paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą, taip pat – išvengti perteklinio ir neretai dirbtinio viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, mažinti neskelbiamų pirkimų skaičių ir išvengti kitų piktnaudžiavimo ar netinkamo VPĮ bei PĮ taikymo ar netaikymo atvejų (kitų alternatyvių teisinių santykių, pavyzdžiui, jungtinės veiklos, bendradarbiavimo arba partnerystės, sukūrimo siekiant išvengti konkurencijos ir VPĮ bei PĮ reikalavimų taikymo). Taip pat, siūlomose nuostatose nustatyti kriterijai ir sąlygos leis užtikrinti sudaromų sandorių skaidrumą, nes įprastai tokius kriterijus atitinkančios įmonės yra siejamos aiškiais pavaldumo ir kontrolės ryšiais, veikia kaip viena kitos struktūriniai padaliniai, taiko aiškius atskirtos atsakomybės ir nešališkumo principus. Numatytos sandorių galimybės leis užtikrinti efektyvumo principo įgyvendinimą veikiant masto sinergijai, taikant veiklų atskyrimo principą bei kompetencijų ir aptarnavimo funkcijų koncentraciją, aiškią ir teisės aktų nustatytą organizacinę, valdymo ir kontrolės struktūrą. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos leis Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonių grupėms taikyti tarptautinėje praktikoje įprastą pažangiausią aptarnavimo paslaugų centrų praktiką (daugiau nei 75 proc. Fortune 500 įmonių turi savo paslaugų centrus:
Barclays, CSC, Danske Bank, SEB, Citco, Western Union ir kt.), neapsunkinat tokios veiklos perteklinėmis ar dažnu atveju net neįgyvendinamomis viešojo pirkimo procedūromis.
Pasiūlymas: Siūlome papildyti VPĮ ir PĮ nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„XX straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės
perkantysis subjektas arba perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, atlieka pirkimą iš susijusios įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš prekių pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš darbų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi.
Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 2. Tuo atveju, kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 3. Susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) reikalavimus. 4. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas arba; 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui arba; 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų.“ Pritarti iš dalies Pritarti Audito komiteto pasiūlymams Nr.
bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti vidaus sandorius, įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Vis dėlto siūlytina praplėsti vidaus administravimo paslaugų sąrašą, įtraukiant teisines paslaugas. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 ir patobulintą įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog Tarnybos siūlomi pakeitimų formuluočių patikslinimai tekste žymimi juos pabraukiant. 1) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 3 straipsnio (17 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
straipsnio (29 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto/PĮ 29 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotes įterpiant žodį „neigiama“ ir išdėstyti jas taip: „4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir patobulintą įstatymo projektą. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-036
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 4 straipsnio (19 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 4 straipsnio (31 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 19 straipsnio 3 dalies / PĮ 31 straipsnio 3 dalies straipsnių formuluotes ir išdėstyti jas taip: „3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.
Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir patobulintą įstatymo projektą. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-276
įgaliojimų išplėtimas didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams. Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose. Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė.
Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad svarstomu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų subjektų teisę (ne pareigą), tam tikrais atvejais tai pačiai komisijai veikti ne tik pirkimo atlikimo, bet ir iniciavimo ir
(ar) sutarties vykdymo procesuose. Pastebėtina, kad ir dabar praktikoje pirkimų komisijos bendradarbiauja su pirkimų iniciatoriais. Tai itin aktualu sudėtingų pirkimų atveju, ir tais atvejais, kai pirkimų atlikimui svarbus laiko momentas. Sudėtingų pirkimų atvejais komisijos dalyvavimas pirkimų pasirengimo etape galėtų prisidėti prie komisijos didesnio pirkimo objekto išmanymo ir profesionalesnio pirkimo atlikimo, ypač dėl to, kad komisijos turės būti specialisto pažymėjimą turintys asmenys. Įvertinus siūlomos nuostatos tikslus, svarstomu įstatymo projektu teikiamas nuostatas, susijusias su viešųjų pirkimų proceso skaidrinimu (interesų konflikto deklaravimu), siūlytina nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai. 4. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-038
3) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 6 straipsnio (21 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1922 5 straipsnio (33 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba atkreipė dėmesį, jog dabartinis reguliavimas bei atliekami pakeitimai neaptaria, kaip turi būti elgiamasi, kai į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio
nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.
Veiksmus, kuriuos turi atlikti į interesų konfliktą patekęs perkančiosios organizacijos vadovas, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad interesų konflikto perkančiajame subjekte atveju būtų taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, be kito ko reglamentuojančios ir atvejus, kuomet į interesų konfliktą patenka perkančiojo subjekto vadovas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, siūlytina svarstomame įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad į interesų konflikto situaciją patekę perkančiojo subjekto atstovai, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Žr. pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5 patobulintą įstatymo projektą. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0310
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 8 straipsnio (28 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 7 straipsnio (40 straipsnio pakeitimas) – siekiant suvienodinti formuluotę su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis, Tarnyba siūlytų patikslinti keičiamą VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, išdėstant ją taip: „1. Perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos kurių numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jose apibrėžti apibrėžiant šių dalių mastą apimtį ir dalyką. Atitinkamai turėtų būti patikslinama ir keičiama PĮ 40 straipsnio 1 dalis.
Taip pat pakeitimų projektuose siūlomą šių straipsnių 3 dalies formuluotę siūlytume patikslinti, ją išdėstant taip: „Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis ar pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. Nepritarti
tarnybos siūlymui. Pasiūlymas numatyti išimtį dėl nuostatų netaikymo Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymui neaktualus, nes jame nėra nuostatų dėl pirkimų objekto neskaidymo į dalis ir tokio sprendimo pagrindimo.“
6Viešųjų pirkimų tarnyba,
2022-10-0311
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 9 straipsnio (29 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 8 straipsnio (41 straipsnio pakeitimas) – Tarnybos nuomone, reikėtų patikslinti siūlomą naują 4 dalies formuluotę, ją išdėstant taip:
„4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva
nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“ Pritarti Įstatymo projekto nuostatą tobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, kuriam pritarta. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2711
pakankamai reglamentuojama. VPĮ projekto Nr.
VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama. Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 8 straipsnio 2 daliai;
Nr. 1925 4 straipsniui;
iš dalies Įstatymo projekto nuostatą tikslinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7, kuriam pritarta. 8. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0314
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 12 straipsnio (36 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 11 straipsnio (49 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomas VPĮ 36 straipsnio 6 dalies/ PĮ 49 straipsnio 9 dalies formuluotes, suvienodinant jas su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis ir išdėstant taip: „Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.
Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5 ir patobulintą įstatymo projektą. 9. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2720
papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę.
Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte. Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 1.2.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 16 straipsnio 1 daliai; 1.2.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 28 straipsniui;
Pažymėtina kad Europos Sąjungos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES taip pat numatyta teisė, o ne pareiga, perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui prašyti patikslinti pasiūlymą. Tokiu būdu siekiama, kad teikėjai atsakingai rengtų pasiūlymus ir dirbtinai nevilkintų pirkimo procedūrų. Pažymėtina, kad įstatymo projektu iš esmės keičiamas reguliavimas, kuriuo galima tikslinti pasiūlymą – siūloma perkančiajam subjektui suteikti daugiau diskrecijos. Be kita ko, tokiu keitimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų atmesti pasiūlymai, kai padaromos ne tik įstatyme išvardintos klaidos. 10. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0320
straipsnio (45 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 16 straipsnio (58 straipsnio pakeitimas) – pakeitimų projektuose numatyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis/PĮ 58 straipsnio 5 dalis).
Tarnyba siūlo atsisakyti šios nuostatos, kadangi ji neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 nutartyje[3] suformuotos praktikos. Vadovaujantis LAT suformuota praktika, pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio. Galimybė patikslinti ar papildyti savo pirminį pasiūlymą priklauso nuo to, ar laikomasi VPĮ principų, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika, svarbu, kad tikslinant pasiūlymus būtų laikomasi šių pagrindinių taisyklių:
ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, pakeitimais siūlomas reguliavimas siaurina tiekėjų galimybę tikslinti savo pasiūlymus.
Pavyzdžiui, ekonominio naudingumo vertinime tiekėjas nurodė specialisto, už kurio kvalifikaciją suteikiami ekonominio naudingumo balai, patirtį skaičiais, tačiau iš kartu teikiamų dokumentų matyti, kad skaičiai, nurodyti pasiūlymo formoje nesutampa su skaičiais, nurodytais kartu pridedamuose dokumentuose. Pagal siūlomą reguliavimą toks paprastas tikslinimas, ištaisant formalias klaidas, nebūtų galimas, kadangi tai yra duomuo, kuris vertinamas sudarant pasiūlymų eilę. Pritarti iš dalies Sutiktina, kad tikslinga atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Įstatymo projekto nuostatą tikslinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10, kuriam pritarta. 11. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0332
Nr. XIVP-1919 30 straipsnio (86 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
siūlomą 86 straipsnio 2 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „2.
Laikoma, kad Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jeigu:
sudaryti, arba arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento,
pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba
šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba
straipsnio 4 dalyje, arba
preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba
kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų., Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo
Atitinkamai siūlytume patikslinti ir keičiamą PĮ 94 straipsnio 2 dalies formuluotę. Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos siūlomas straipsnio nuostatų išdėstymas pakeičia įstatymo projekto siūlomo straipsnio esmę. Siūlomi 5 ir 6 punktai laikytini atskirais atvejais, nesusijusiais su 1-4 punktuose nurodytais atsisakymo sudaryti sutartį atvejais.
Todėl netikslinga atsisakymo sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartis pagrindus dėstyti punktais. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas dėstymas iš esmės yra neteisingas, nes Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai. 12. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2733
nustatytų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui sudarytų galimybę sutarties šalims piktnaudžiauti susitariant dėl galimai viešojo intereso neatitinkančio sutarties turinio. VPĮ projekto Nr. 1919 31 straipsnio 2 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“ Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, iš siūlymo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi, pavyzdžiui, ar pirkimo sutartyje gali būti nenustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus ar tikslus jų kiekis (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršys 15 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą bus galima neskelbti, mažės tokių pirkimų viešumas ir skaidrumas, manome, kad galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui gali būti taikoma selektyviai ir gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome detaliau reglamentuoti, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi ir svarstyti, ar numatoma 15 000 Eur riba, iki kada šie reikalavimai gali būti netaikomi, yra proporcinga galimai rizikai, susijusiai su galimybe sutarties šalims piktnaudžiauti dėl sutarties turinio sudarymo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.2.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 28 straipsnio 2 daliai;
Sutiktina su įstatymo projekto iniciatorių teigimu, kad perkantieji subjektai gali susidurti su praktiniais sunkumais, kuomet sudarant standartines sutartis būtina laikytis įstatyme nustatytų pirkimų sutarčių turinio reikalavimų. Siekiant išvengti tokių situacijų siūlytina pritarti teikiamoms pataisoms, pagal kurias viešųjų pirkimų sutartims galėtų būti netaikomi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyti sutarties turinio reikalavimai, kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjams. Manytina, kad detalizuoti, kurie konkrečiai viešųjų pirkimų sutarties turiniui keliami reikalavimai netaikomi yra netikslinga, nes standartinės sutartys gali būti skirtingos. Įtvirtinus detalizavimą – nebūtų išspręsta praktikoje kylanti problema, su kuria susiduria perkantieji subjektai.
Atsižvelgiant į tai, kad svarstomame įstatyme yra numatyta, kad pirkimai iki 15 000 Eur gali vykti neskelbiamų derybų būdu, taip pat į tai, kad įstatymo projektu siekiama paprastinti viešųjų pirkimų vykdymą atliepiant į perkantiesiems subjektams praktikoje kylančias problemas, manytina, kad perkantieji subjektai, įvertinę perkamą objektą bei atsižvelgdami į pirkimo ypatumus, patys galėtų pasirinkti, kuriuos sutarties turinio reikalavimus tikslinga įtraukti į sutartį. 13. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0333
Pakeitimų projektai taip pat papildo VPĮ 19 straipsnį / PĮ 31 straipsnį nauja 7 dalimi, kuri numato, jog už pirkimo sutarties vykdymą atsakingais galima skirti ne tik asmenis, bet ir Komisiją. Tarnyba atkreipia Jūsų dėmesį, kad ši nauja nuostata yra susijusi su VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies
pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalis), kurios numato pareigą pirkimo sutartyje nustatyti už sutarties vykdymą atsakingą asmenį (asmenis). Tarnyba siūlytų patikslinti VPĮ pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalimi/ PĮ pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalimi atliekamus VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų pakeitimus ir išdėstyti šias nuostatas atsižvelgiant į galimybę, jog sutarties vykdymą atsakinga gali būti ir Komisija.
Pvz., VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata galėtų būti formuluojama taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu už sutarties vykdymą skiriamas atsakingas asmuo (asmenys) ar Komisija, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“ Nepritarti Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 95 straipsnis reglamentuoja raštu sudaromos pirkimų sutarties turinį. Minėto straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad raštu sudaromoje sutartyje turi būti nurodytas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą. Iš esmės nurodomas kontaktinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai pirkimų komisiją sudaro keletas žmonių, todėl nėra tikslinga juos visus nurodyti sutartyje. Tiekėjui svarbu ne visi komisijos nariai, o tie, su kuriais bus reikalinga bendrauti, todėl tikslinga pirkimo sutartyje nurodyti konkrečius kontaktinius asmenis, o ne komisiją in corpore. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatos siūlytina netikslinti. 14. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0330
Nr. XIVP-1919 33 straipsnio (92 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
straipsnio 11 dalies/ PĮ 100 straipsnio 11 dalies pakeitimą, nustatant, kad turi būti skelbiama ir pažeidimo padarymo data.
Tokiu būdu perkančiosios organizacijos galėtų priimti sprendimus dėl pašalinimo pagrindų, nes vien buvimas šiose nuostatose minimuose sąrašuose nėra pakankamas pagrindas. Pvz., VPĮ 92 straipsnio 11 dalis galėtų būti dėstoma taip: „11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte 7 punkto b papunktyje, įskaitant informaciją apie pažeidimo padarymo datą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“ Nepritarti Sutiktina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai skelbiant duomenis apie minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių subjektų pažeidimo padarymo datą, perkantiesiems subjektams būtų paprasčiau realizuoti Viešųjų pirkimų įstatymo
pirkimų procedūros. Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia informaciją apie 1128 subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų. Pažymėtina, kad inspekcija esant perkančiojo subjekto prašymui, turi pareigą pateikti papildomą informaciją apie tiekėjus. Todėl prieš priimant sprendimus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateikto siūlymo, būtina įvertinti tokios pareigos realizavimo finansinių kaštų, sukuriamos papildomos administracinės naštos bei siekiamų realizuoti tikslų santykį. 15. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0337
10) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 35 straipsnio (95 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
patikslinti naujai siūlomą VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktą/ PĮ 101 straipsnio 1 dalies 15 punktą, žodžius „vidaus kontrolė“ pakeičiant žodžiu „valdysena“, taip aiškiau išdėstant, kad Tarnyba turės galimybes vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus. Pvz., VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktas tuomet būtų dėstomas taip: „19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų valdysena vidaus kontrolė;“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto nuostatą tobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13, kuriam pritarta. 16. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0338
11) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 36 straipsnio (97 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
straipsnio 2 dalies/PĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip:
„2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi
asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“. Taikomos atsakomybės rūšių išvardinimas yra perteklinė nuostata, kadangi konkrečiu atveju taikomos atsakomybės rūšį apsprendžia kiti specialieji teisės aktai. Taipogi, Tarnybos vertinimu, sąvoka „veika“ yra nevartotina – ji būdinga baudžiamajai teisei. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 9 ir patobulintą įstatymo projektą. 17. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0340
Nr. XIVP-1919 38 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Tarnybos nuomone, reikėtų atsisakyti siūlomo VPĮ 101 straipsnio 3 dalies/PĮ 107 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimo. Siūlomu pakeitimu sukuriamas pirkimų vykdytojus klaidinantis reglamentavimas. Pažymėtina, jog visi šiuo metu galiojančioje nuostatoje numatyti pretenzijos pateikimo būdai (pateikimas faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) laikytini pretenzijos pateikimu raštu, ir konkretų jam priimtiną būdą renkasi tiekėjas. Pritarti Įstatymo projekto nuostatą tobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 14, kuriam pritarta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Lukas Savickas, 2022-10-2526
2021 m. Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetai pasiekė susitarimą dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra labai svarbi, siekiant Europos žaliojo kurso tikslų sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams rinktis sveiką ir darnią mitybą. Vienas svarbiausių šios strategijos tikslų – trumpesnės maisto tiekimo grandinės, siekiant, kad tarp vartotojo ir augintojo būtų ne daugiau, kaip vienas tarpininkas. Trumposios maisto grandinės viešuosiuose pirkimuose naudingos ir vartotojui, ir gamintojui – skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, suteikiant galimybę dalyvauti regioniniams, smulkiems, geografiškai mažiausiai nutolusiems tiekėjams, tokiu būdu užtikrinant kokybiškesnių, šviežesnių, vertingesnių maisto produktų gavimą vartotojams. Tai ypač svarbu, aprūpinant maisto produktais darželius, mokyklas, gydymo įstaigas.
Vis dėlto, Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. paskelbta analizė atskleidė, kad jau eilę metų maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje dominuoja didieji tiekėjai – su 10 iš jų sudarytų sutarčių vertė siekia apie 70 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės, tuo tarpu maisto produktų pirkimo sutarčių, sudarytų su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, fiziniais asmenimis, žemės ūkio bendrovėmis pagal vertę siekia vos apie 2 proc. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlau skatinti pirkimus iš smulkiųjų ūkininkų ir numatyti galimybę perkančiajai organizacijai supaprastintų pirkimų atvejais maisto produktus iš trumpųjų maisto tiekimo grandinių įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai;“. 2. Papildyti 79 straipsnio 6 dalį 10 punktu: „10) prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkantysis subjektas ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, jis turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus.“
straipsnio 6 dalį 11 punktu: „11) dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą.“
straipsnio 6 dalį 12 punktu: „12) maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės.“ Pritarti Pritarti Seimo nario L. Savicko pasiūlymui dėl Įstatymo
redakcijai. Žr.
Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2022-10-14 pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1922 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 2. Seimo Audito komitetas, 2022-10-141
Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos bei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ argumentus dėl kontroliuojančio asmens apibrėžties įtvirtinimo svarstomame įstatyme siekiant palengvinti perkančiųjų subjektų veiksmus tikrinant tiekėjus, siūlytina nustatyti aiškius kriterijus, kas laikoma, kontroliuojančiu asmeniu. Sąvoka apibrėžtina atsižvelgiant į tai, ką svarbu tikrinti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 2 straipsnį 4¹ dalimi: „4¹. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, kuris kitame juridiniame asmenyje:
pajų), arba
2) kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ir kurio valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų).
Susijusiu asmeniu laikomi:
a) juridinių asmenų atveju – asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą arba pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus;
b) fizinių asmenų atveju – sutuoktiniai, tėvai ir jų vaikai (įvaikiai).“
straipsnio 1, 2 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo Audito komitetas, 2022-10-143
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas valstybės valdomoms įmonėms draudžia sudaryti vidaus sandorius, atkreipiant dėmesį, kad valstybės valdomos įmonės, bendrovių grupės, kurios yra perkantieji subjektai neturi galimybės patikimu, nuosekliu būdu įgyvendinti funkcijų centralizavimo projektus, užtikrinti pažangią aptarnavimo paslaugų centrų veiklą ir tuo pasiekti veiklos gerinimo, optimizavimo tikslų, atsižvelgiant į UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymą išplėsti vidaus sandorių sudarymo galimybes valstybės įmonėms, siūlytina tikslinti įstatymo nuostatas įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Pasiūlymas:
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba“
straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkantysis subjektas (kuris yra perkančioji organizacija), kuris yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
4Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro sutartį su jį kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar kitu to perkančiojo subjekto kontroliuojamu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančiąja organizacija. Perkančiame subjekte, su kuriuo sudaroma sutartis, neturi būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.“
6 dalimi ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti
suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti iš dalies Pritarti Audito komiteto pasiūlymui Nr.
3, kuriuo siūloma išplėsti galimybes valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti vidaus sandorius, įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Vis dėlto siūlytina praplėsti vidaus administravimo paslaugų sąrašą, įtraukiant teisines paslaugas. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 ir patobulintą įstatymo projektą. 4. Seimo Audito komitetas, 2022-10-14 4N (19¹)N Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas valstybės valdomoms įmonėms draudžia sudaryti vidaus sandorius, atkreipiant dėmesį, kad valstybės valdomos įmonės, bendrovių grupės, kurios yra perkantieji subjektai neturi galimybės patikimu, nuosekliu būdu įgyvendinti funkcijų centralizavimo projektus, užtikrinti pažangią aptarnavimo paslaugų centrų veiklą ir tuo pasiekti veiklos gerinimo, optimizavimo tikslų, atsižvelgiant į UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymą išplėsti vidaus sandorių sudarymo galimybes valstybės įmonėms, siūlytina tikslinti įstatymo nuostatas įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas) ir iš susijusių įmonių. Pasiūlymas:
taip: „4 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹ straipsniu Papildyti įstatymą 19¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „19¹ straipsnis. Pirkimai iš susijusios įmonės 1.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi sutartims, kai perkantysis subjektas siekia užtikrinti vidaus administravimą ir atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios susijusios įmonės arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų, siekianti vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš perkančiojo subjekto ar perkančiosios organizacijos statusą turinčios įmonės, susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš paslaugų teikimo buvo gauta suteikus paslaugas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš prekių tiekimo buvo gauta patiekus jas perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius trejus metus bent 80 procentų susijusios įmonės vidutinių pardavimo pajamų iš darbų atlikimo buvo gauta atlikus darbus perkančiajam subjektui ar kitoms įmonėms, su kuriomis ji yra susijusi. 2. Jeigu susijusi įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose reikalaujami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 3. Tuo atveju, kai daugiau kaip vienos perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 4.
laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus. 5. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą:
1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas. 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui. 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų. 6. Siekdamas sukurti sąlygas pirkimų iš susijusių įmonių sandorių sudarymo priežiūrai, perkantysis subjektas:
1) tvirtindamas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytus einamaisiais kalendoriniais metais planuojamų atlikti pirkimų planus, juose pateikia informaciją apie planuojamus atlikti šiame straipsnyje nurodytus pirkimus;
2) reikalauja iš tiekėjo, kad vykdant pirkimų iš susijusių įmonių sandorius sąskaitos už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus (toliau – sąskaitos faktūros) būtų teikiamos šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
3) per 15 dienų nuo pirkimo iš susijusios įmonės sandorio sudarymo ar nuo kiekvieno jo pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal juos pradžios, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbia sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus;
4) per 30 dienų nuo ataskaitinių kalendorinių metų pabaigos Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka pateikia visų per kalendorinius metus atliktų šiame straipsnyje nurodytų pirkimų ataskaitą. 7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi visu pirkimo iš susijusios įmonės sandorio galiojimo laikotarpiu. 8.
administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo Audito komitetas, 2022-10-148
N Argumentai: Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja deklaruojančio asmens pareigą nusišalinti. Minėto straipsnio nuostatos turi būti taikomos ir intereso konflikto perkančiajame subjekte atveju. Be kita ko, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „<...> Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.“ Atsižvelgiant į tai, kad interesų konflikto perkančiajame subjekte atveju būtų taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, be kito ko reglamentuojančios ir atvejus, kuomet į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, siūlytina svarstomame įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad į interesų konflikto situaciją patekę perkančiosios organizacijos subjektai, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio
situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas pašalinti tiekėją. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6.
6Seimo Audito komitetas,
2022-10-149
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkantieji subjektai susiduria su sunkumais, kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkantiesiems subjektams ir tiekėjams, siūlytina paprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ argumentus bei pasiūlymus dėl perkantiesiems subjektams ir tiekėjams tenkančios neproporcingos administracinės naštos teikiant ir tikrinant dokumentus, siūlytina nustatyti galimybę mažos vertės pirkimų atveju netaikyti įstatymo
dalies ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimų techninei specifikacijai ir tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitikimą nacionalinio saugumo interesams, kai pirkimas atitinka dvi sąlygas:
1) sutarties vertė yra mažesnė kaip 5000 Eur;
2) nėra suteikiama prieiga prie informacinių sistemų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju perkantysis subjektas vis tiek turėtų iš viešų šaltinių įsitikinti, kad tiekėjas yra patikimas. Pasiūlymas:
nauju 8 straipsniu: „8 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 50 straipsnio
dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyrių ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatos ir perkančiojo subjekto tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies
nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus
to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. Šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiojo subjekto veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkantysis subjektas iš viešai prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.
Pritarti iš dalies Pritariant Audito komiteto pasiūlymo Nr. 6 esmei dėl perkančiosios organizacijos atliekamų tikrinimų iš prieinamų šaltinių dėl tiekėjų ir kitų įstatyme nustatytų subjektų tikrinimo dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siūloma patikslinti 37 str. 2 d. nuostatą, išbraukiant žodį
„viešai“. Taikant šią nuostatą neturėtų būti svarbu, ar prieinami šaltiniai,
kurie leidžia įsitikinti, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruotas nurodytose valstybėse, yra vieši. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo remtis viešai prieinamais šaltiniais. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1411
Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų subjektų teisę nutraukti pradėtas pirkimo ar konkurso procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų. Pritariant Seimo Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms, sutiktina, kad projekto nuostata yra netiksli, galimai sudaranti sąlygas piktnaudžiauti procedūrų nutraukimais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajam subjektui, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 41 straipsnį 4 dalimi: „4.
Perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiojo subjekto poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 8. Seimo Audito komitetas, 2022-10-14 15N
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkantieji subjektai susiduria su sunkumais, kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkantiesiems subjektams ir tiekėjams, siūlytina paprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ teiktus argumentus ir pasiūlymus, siūlytina:
Atsižvelgiant į tai, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, siūlytina nustatyti, kad šių subjektų atžvilgiu reikalavimas tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui netaikomas. Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju 15 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „8. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdamas su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, sprendžia, ar tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinęs kompetentingų institucijų pateiktą informaciją.
Perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, kelia reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, kai sandorio pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Perkantysis subjektas, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laiko, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.“
2Pakeisti 50 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Perkantysis subjektas, veikiantis gynybos srityje, valdantis ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiantis srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytas į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdamas prekių ar paslaugų pirkimus, kurių objektas apima BVPŽ kodai nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) techninės ar programinės įrangos prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“
50 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jei prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas ar jį
kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šių subjektų atžvilgiu šio straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1416
1.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkantieji subjektai susiduria su sunkumais kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkantiesiems subjektams ir tiekėjams, siūloma supaprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ teiktus argumentus ir pasiūlymus, siekiant operatyvumo, kad pirkimai vyktų greičiau kai yra taikomi nacionalinio saugumo reikalavimai, siūloma iš tiekėjų reikalauti pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš pirkimus laimėjusio dalyvio – ne baigtinio įstatyme išvardinto dokumentų sąrašo (kurių ne visada ir pavyksta gauti pavyzdžiui dėl to, kad tiekėjų turimi dokumentai traktuojami kaip konfidenciali informacija), o vieno ar kelių dokumentų, nurodytų įstatyme. Be konkrečiai keičiamame įstatyme nurodytų dokumentų siūlytina nustatyti galimybę pateikti ir kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus, bet tik tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties reikalavimams ar tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami. Kad pirkimai vyktų greičiau, papildomai siūlytina numatyti atvejus, kada atitiktį reikalavimams patvirtinančių dokumentų nereikalaujama. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 4, 9 ir 15 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
1Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 16 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkantysis subjektas taiko šio įstatymo 58 straipsnio 7 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 1. Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija,Perkantysis subjektas tikrindama tikrindamas pasiūlymo atitiktį šio įstatymo
dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai dokumentus. Tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams ar tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami, perkantysis subjektas gali priimti ir kitus jam priimtinus dokumentus.
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Perkantysis subjektas gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
3Papildyti 52 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai perkantysis subjektas turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungęs prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti iš dalies Iš dalies pritariant Audito komiteto pasiūlymui Nr. 9, siūloma patikslinti Įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatą, įšbraukiant sakinį, kad perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo atitiktį nacionalinio saugumo nuostatoms, gali prašyti įstatyme neišvardintų dokumentų tik tuomet, kai įstatyme išvardinti dokumentai neįrodo tiekėjo atitikties reikalavimams (...).
Nėra aišku, kodėl įstatyme išvardinti dokumentai laikomi svarbesniais už kitus oficialius dokumentus, jei pastarieji galėtų įrodyti atitiktį reikalavimams. Todėl tikslinga nuostatą formuluoti taip, kad įstatyme būtų išvardintas nebaigtinis dokumentų sąrašas ir visi oficialūs dokumentai būtų lygiaverčiai, jei jie įrodo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams. Siekiant aiškumo, tikslinga nustatyti pateikiamų dokumentų galiojimo terminą. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, optimalus terminas būtų 3 mėnesiai. Taip pat tikslintina įstatymo
organizacijai bet kuriuo pirkimo procedūros metu paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti dokumentus, įrodančius jų atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Tad siūlytina minimą nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į jau galiojančią analogišką Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 4 d. nuostatą. Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, tikslinga nustatyti, kad perkančioji organizacija nereikalauja atitiktį įstatymo 50 str. 9 d. reikalavimams įrodančių dokumentų, jei ji šiuos dokumentus turi iš ankstesnių procedūrų. Praktikoje laikoma, kad perkančioji organizacija turi dokumentus, jei jų išdavimo data atitinka keliamus reikalavimus. Be to, praktikoje tikrinant pasiūlymo atitiktį 50 str. 9 d. reikalavimams, tenka prašyti asmens dokumentų net ir iš įmonių akcininkų, kurie pasaulyje gerai žinomi. Tiekėjai tokių dokumentų negali pateikti, o perkančioji organizacija dėl dokumentų nepateikimo turi atmesti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą net ir tuo atveju, kai ji žino, kad pasiūlymas atitinka reikalavimus.
Todėl tikslinga sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai atitiktį reikalavimams tikrinti lanksčiau ir patikslinti įstatymo 52 str. 5 ir 6 dalis. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 10. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1420
ar visos sudėtines prekės dalys nėra pagamintos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje nurodytose valstybėse ar teritorijose, apsunkina tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, o perkantieji subjektai susiduria su pasirinkimo trūkumu, siūlytina nustatyti perkantiesiems subjektams galimybes atmesti paraišką ar pasiūlymą esant bent vienai iš perkančiojo subjekto pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių, o ne dėl visų prekių sudėtinių dalių. Atkreipiant dėmesį, kad siekiant palengvinti perkantiesiems subjektams galimybes sulaukti daugiau pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose esant mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju, ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra priėmusi sprendimą dėl nuostatų taikymo, siūlytina nustatyti, kad perkantysis subjektas iš tiekėjų gali reikalauti pateikti laisvos formos atitikties įstatymo reikalavimams deklaraciją, o visų įrodančių dokumentų reikalauti iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. 2. Įstatymo projektu, siekiant sudaryti galimybę tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio pataisymus, siūloma numatyti teisę tiekėjui tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta. Tačiau įstatymo projektu įtvirtinamas draudimas tikslinti pasiūlymo duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę.
Manytina, kad toks draudimas yra neproporcingas, nes juo siaurinama tiekėjų galimybė tikslinti savo pasiūlymus tais atvejais, kai taisomos formalios/redakcinės klaidos, duomenyse, kurie yra vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte įtvirtintas draudimas neatitinka aktualiausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos argumentuotus siūlymus atsisakyti minėto draudimo, siūlytina atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalį, Viešųjų pirkimų tarnyba šios nuostatos įgyvendinamuosius teisės aktus parengs iki 2022 m. gruodžio 31 d. 3. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 4, 9 ir 15 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
ir jį išdėstyti taip: „16 20 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas „1. Pakeisti 58 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „4¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkantysis subjektas gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiojo subjekto pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4².
Perkantysis subjektas, tikrindamas paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio 4¹ dalies 1 ir 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio
laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio straipsnio 4¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, jis privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus. Perkantysis subjektas šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
13. Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas gali nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“
24. Papildyti 58 straipsnį 6 dalimi:
„6. Perkantysis subjektas gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinęs jo dalį nustato, kad pasiūlymas, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, turi būti atmetamas.
Taikant šią nuostatą pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jei ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose nėra nurodęs pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai.“ „3. Papildyti 58 straipsnį 7 dalimi:
„7. Perkantysis subjektas gali pasirinkti, ar dokumentų,
įrodančių atitiktį šio įstatymo 50 straipsnio 8, 9 dalių, 58 straipsnio 4¹ dalies 1, 2 punktų ir mutatis mutandis taikomo Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 8, 9 dalių reikalavimams, prašo iš visų kandidatų ar dalyvių, ar tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1423
Argumentai: Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę perkančiajam subjektui laimėjusio dalyvio pasiūlymą pateikti kartu su informacija, teikiama pagal svarstomo įstatymo 68 straipsnio 3 dalį. Jei šia galimybe nepasinaudojama, tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises, siūloma atidėjimo terminą pratęsti tam laikui, per kurį perkantysis subjektas pateikia pasiūlymą, t. y. jeigu informacija pateikta per 2 dienas, tai atidėjimo terminas pratęsiamas 2 dienom ir apie tai informuojami visi tiekėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos iškeltas pastabas Viešųjų pirkimų įstatymui, analogiškai siūlytina patikslinti šio įstatymo nuostatą dėl atvejų, kuomet pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamą Įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiojo subjekto pranešimo apie sprendimą
nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiojo subjekto pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajam subjektui dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai. Perkantysis subjektas laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 12.
12Seimo Audito komitetas,
2022-10-1435
Įvertinus Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymus ir iš dalies pritarus paprastinti pirkimų vykdymą perkantiesiems subjektams, veikiantiems gynybos srityje, valdantiems ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiantiems srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytiems į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, tikslinga keičiamame įstatyme numatyti ir saugiklius, nustatant, kad išvardinti perkantieji subjektai gali vienašališkai nutraukti preliminarias ir (ar) pirkimo sutartis, paaiškėjus, kad prekės ar paslaugos (arba tiekėjo interesai) gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
įstatymo projektą nauju 34 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas Pakeisti 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paaiškėjo šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje, 58 straipsnio 4¹ dalyje
ir (ar) Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 13. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1437
Argumentai:
pirkimų tarnybos kompetencija apima pirkimų, kurie atliekami visiškai nesilaikant viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų, vertinimą. Tais atvejais, kai priimamas neteisingas sprendimas dėl juridinio asmens neatitikimo perkančiojo subjekto apibrėžimui, sutarties neatitikimo viešojo pirkimo sutarties apibrėžimui, išimties netinkamo taikymo ar pan. ir dėl šių sprendimų atliekant pirkimus nesivadovaujama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, padaromas grubiausias įstatymo pažeidimas.
Tačiau šiais atvejais taip pat keliamas klausimas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali vertinti pirkimą, kuris juridinio asmens teigimu nėra viešasis pirkimas, taip pat ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali atlikti vertinimus dėl juridinio asmens sprendimų ar veiksmų nelaikyti savęs perkančiuoju subjektu. Todėl būtina patikslinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos formuluotę, iš kurios būtų aišku, kad įstatymo laikymosi priežiūra apima ir įstatymo nuostatų, kurios lemia pareigą taikyti įstatymo reikalavimus, laikymosi priežiūrą. Atitinkamai, tikslinga aiškiau suformuluoti Viešųjų pirkimų tarnybos teises. Iš 101 straipsnio 2 dalies nuostatų turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti informaciją ir dokumentus ne tik susijusius su konkrečiu viešuoju pirkimu, bet ir visus kitus dokumentus, kurie reikalingi funkcijoms atlikti. Taip pat turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimai pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus apima visus sprendimus ir veiksmus, kurie prieštarauja įstatymo nuostatoms, t. y. ir tuos sprendimus ir veiksmus, kurie lemia visišką įstatymo reikalavimų nesilaikymą (pvz., dėl netinkamo perkančiojo subjekto, pirkimo sutarties apibrėžimo ar išimčių interpretavimo). 2.
tarnybos sprendimų būtų laikomasi, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai teisę, nustačius įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, priimti įpareigojančius sprendimus juridinių asmenų atžvilgiu dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimų vykdymo pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, neteisėtų sprendimų ar veiksmų, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, pakeitimo ar panaikinimo. Taip pat nustačiusi, kad sutartys sudarytos neteisėtai, gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir
(arba) alternatyvių sankcijų taikymo. 3. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją vertinti, kaip perkančiajame subjekte veikia pirkimų vidaus kontrolė. Atsižvelgiant į tarnybos siekį vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, ne tik susijusius su pirkimų vidaus kontrole, siūlytina išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybai projektu pavedamą funkciją, nustatant, kad tarnyba vertina kaip perkančiajame subjekte vykdomas pirkimų organizavimas ir kaip veikia pirkimų vidaus kontrolė. 4.
problemas, kai Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus sprendimą perkantieji subjektai turi galimybes apskundus tarnybos vertinimus toliau vykdyti pirkimus nesilaikant Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo reikalavimų, siūlytina nustatyti, kad skundo padavimas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo perkantysis subjektas įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimus ar veiksmus, kurie lemia šio įstatymo reikalavimų nesilaikymą, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip. 5. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 4, 9, 15 ir 34 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 36 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;“. 1. 2. Pripažinti netekusiu galios
dalį nauju 15 punktu: „15) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiajame subjekte vykdomas pirkimų organizavimas ir veikia pirkimų vidaus kontrolė;“. 3. 4. Papildyti 101 straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) patvirtinti šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
dalies 16 punktą atitinkamai laikyti 17 punktu.
Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus savo funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiojo subjekto ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;“. 6. Pakeisti 101 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkantįjį subjektą juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai iki perkančiojo subjekto juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkantįjį subjektą nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 7. Papildyti 101 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 8.
101 straipsnio 2 dalies 8 punktą: „8) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“. 9. Buvusius 101 straipsnio 2 dalies 6-7 punktus laikyti 7-8 punktais. 10. Papildyti 101 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo
juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 14. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1440
Argumentai:
tarnybos pastabą dėl svarstomu įstatymo projektu 34 straipsniu sukuriamo galimai pirkimų vykdytojus klaidinančio reglamentavimo siūlytina detaliai nurodyti kokiais būdais teikiamos pretenzijos perkančiajam subjektui. Siūlytina įtvirtinti bendrąją taisyklę, kad visos pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis (pretenzijos pateikimas elektroninėmis priemonėmis yra laikomas pateiktu raštu), o mažos vertės pirkimų atveju pretenzija turi būti teikiama raštu, tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 4, 9, 15 ir 34 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
1Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34
Pakeisti 107 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis (mažos vertės pirkimų atveju – raštu) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju - raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2022-10-243
pasiūlymui Nr. 3, kuriuo siūloma išplėsti galimybes valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti vidaus sandorius, įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Vis dėlto siūlytina praplėsti vidaus administravimo paslaugų sąrašą, įtraukiant teisines paslaugas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba“. 2. Papildyti 19 straipsnio 2 dalį 3 punktu: „3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja perkantysis subjektas (kuris yra perkančioji organizacija), kuris yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
3Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, sudaro sutartį su jį kontroliuojančiu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančioji organizacija, ar kitu to perkančiojo subjekto kontroliuojamu perkančiuoju subjektu, kuris yra perkančiąja organizacija. Perkančiame subjekte, su kuriuo sudaroma sutartis, neturi būti tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.“
dalimi:
„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti
suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
2Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-245
Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą Nr. 1, reikalinga patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabą įstatymo projektui Nr. XIVP-1923 dėl nuostatų tarpusavio suderinimo, reikia išbraukti įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 5 straipsniu keičiamą Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punktą, atitinkamai patikslinti įstatymo projekto Nr. XIVP-1923 1 straipsnį. Komiteto pasiūlymai:
įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;“
2Išbraukti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punktą:
„5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų
prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“
3Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-246
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas. “
4Ekonomikos komitetas,
2022-10-269
Argumentai: Pritariant Audito komiteto pasiūlymo Nr. 6 esmei dėl perkančiosios organizacijos atliekamų tikrinimų iš prieinamų šaltinių dėl tiekėjų ir kitų įstatyme nustatytų subjektų tikrinimo dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siūloma patikslinti 37 str. 2 d. nuostatą, išbraukiant žodį „viešai“. Taikant šią nuostatą neturėtų būti svarbu, ar prieinami šaltiniai, kurie leidžia įsitikinti, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruotas nurodytose valstybėse, yra vieši. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo remtis viešai prieinamais šaltiniais. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą nauju 9 straipsniu: „9 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 44, 47 straipsnių, 50 straipsnio
dalių, 99 straipsnio, VI ir VII skyrių ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatos ir perkančiojo subjekto tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu mažos vertės neskelbiamas pirkimas atliekamas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies
nustatytomis sąlygomis ar į mažos vertės neskelbiamą pirkimą kviečiamas tik vienas tiekėjas, šio įstatymo 34 straipsnio reikalavimų, išskyrus
to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 90 straipsnio reikalavimų, jeigu atliekamas mažos vertės neskelbiamas pirkimas, kurio numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. Šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies ir Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiojo subjekto vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiojo subjekto veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis.
Tokiu atveju perkantysis subjektas iš viešai prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
5Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2414
Argumentai: Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą Nr. 8, reikalinga patikslinti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 49 str. 9 dalį ir išdėstyti ją taip:
„9. Perkantysis subjektas savo iniciatyva gali paaiškinti
(patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkantysis subjektas privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai. būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“ Pritarti 6.
Ekonomikos komitetas, 2022-10-2616
įšbraukiant sakinį, kad perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo atitiktį nacionalinio saugumo nuostatoms, gali prašyti įstatyme neišvardintų dokumentų tik tuomet, kai įstatyme išvardinti dokumentai neįrodo tiekėjo atitikties reikalavimams (...). Nėra aišku, kodėl įstatyme išvardinti dokumentai laikomi svarbesniais už kitus oficialius dokumentus, jei pastarieji galėtų įrodyti atitiktį reikalavimams. Todėl tikslinga nuostatą formuluoti taip, kad įstatyme būtų išvardintas nebaigtinis dokumentų sąrašas ir visi oficialūs dokumentai būtų lygiaverčiai, jei jie įrodo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams. Siekiant aiškumo, tikslinga nustatyti pateikiamų dokumentų galiojimo terminą. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, optimalus terminas būtų 3 mėnesiai. Taip pat tikslintina įstatymo 52 str. 4 dalis, suteikiant teisę perkančiajai organizacijai bet kuriuo pirkimo procedūros metu paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti dokumentus, įrodančius jų atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Tad siūlytina minimą nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į jau galiojančią analogišką Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 4 d. nuostatą. Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, tikslinga nustatyti, kad perkančioji organizacija nereikalauja atitiktį įstatymo 50 str. 9 d. reikalavimams įrodančių dokumentų, jei ji šiuos dokumentus turi iš ankstesnių procedūrų. Praktikoje laikoma, kad perkančioji organizacija turi dokumentus, jei jų išdavimo data atitinka keliamus reikalavimus.
Be to, praktikoje tikrinant pasiūlymo atitiktį 50 str. 9 d. reikalavimams, tenka prašyti asmens dokumentų net ir iš įmonių akcininkų, kurie pasaulyje gerai žinomi. Tiekėjai tokių dokumentų negali pateikti, o perkančioji organizacija dėl dokumentų nepateikimo turi atmesti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą net ir tuo atveju, kai ji žino, kad pasiūlymas atitinka reikalavimus. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai atitiktį reikalavimams tikrinti lanksčiau ir patikslinti įstatymo 52 str. 5 ir 6 dalis. Pasiūlymas:
1Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų:“. 1. Pakeisti 52 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Perkančioji organizacija,Perkantysis subjektas tikrindama tikrindamas pasiūlymo atitiktį šio įstatymo
pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai dokumentus ar kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kai perkančiojo subjekto prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus. 2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis: „4.
Perkantysis subjektas bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį 50 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai:
subjektas turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungęs prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;
subjektas šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. 6. Perkantysis subjektas gali nereikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, jei iš kitų šaltinių, nei nurodyta šios straipsnio 5 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams.“
7Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2427
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, reikalinga patikslinti įstatymo projekto 27 straipsnį. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo Įstatymo 80 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 4 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkantysis subjektas, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, 3,
sudaryti nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems etapams taikomų šio įstatymo ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų.
Šių reikalavimų perkantysis subjektas taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydamas neskelbiamas derybas šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu. Perkantysis subjektas vykdydamas neskelbiamas derybas kitais pagrindais gali nesilaikyti šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimų dokumentams keliamų reikalavimų.“
8Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2429
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3, reikalinga patikslinti įstatymo projekto 29 straipsnį. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo Įstatymo 85 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją sudariusio subjekto vadovas arba jo įgaliotas šio subjekto ar bendru pavaldumu susijusio kito subjekto darbuotojas. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančio subjekto darbuotojai. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją (išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami jie privačius interesus deklaruoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) ir konfidencialumo pasižadėjimą.
Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.“
9Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2438
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 4, reikalinga patikslinti įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalį. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 38 straipsniu keičiamo įstatymo 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. veiksmus ir sprendimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
10Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2643 Argumentai: Įstatymo pakeitimu reikalaujama ataskaitoje pateikti asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes. Tuo siekiama užkirsti kelią galimiems susitarimams viešuosiuose pirkimuose. Pagal STT duomenis, daug susitarimų vyksta pirminiame viešųjų pirkimų etape, kuomet pirkimas tik inicijuojamas. Nors pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus pirkimų iniciatoriui yra, tačiau jis galutinėje viešųjų pirkimų ataskaitoje nebesimato. Tikimasi, kad su nauja viešųjų pirkimų informacine sistema, tokios informacijos pateikimas taps sklandesnis ir paprastesnis. Sistemą numatoma įdiegti 2023 m.
IV ketvirtyje, todėl nuostatos įsigaliojimą siūloma numatyti nuo 2024 m. sausio 1 d. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto svarstymas Seime užsitęsė, siūloma patikslinti Įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus
d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsigalioja 2024 m. sausio
procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Lukas Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/35e281a0b0c711ec8d9390588bf2de65 [2] https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/faqs-sanctions-russia-public-procurement_en.pdf [3] https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6