Projekto lyginamasis variantas
2022
1Pakeisti 2 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus.“
ir ją išdėstyti taip: „49. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;“. 2.
2Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkančioji organizacija turi siekti, kad:
1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;
3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai;
4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir
(ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;
5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“
straipsnį 6 dalimi: „6.
Siekdama šio straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti perkančiosioms organizacijoms keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.“
1Pakeisti 19 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Perkančioji organizacija gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai Komisijai. Jeigu perkančioji organizacija atlikti pirkimų procedūras įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Reikalavimo sudaryti Komisiją perkančioji organizacija gali nesilaikyti atlikdama mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atliekamas atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūras ar šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“
4Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi:
„7. Perkančioji organizacija paskiria asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu Komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 89 ir 90 straipsnių išmanymą.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.“
netekusia galios 20 straipsnio 4 dalį. 4.
kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų. 6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Interesų konfliktas
kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. 2. Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. 3. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio
ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą.
Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose. 21 straipsnis. Interesų konfliktas perkančiojoje organizacijoje
perkančiosios organizacijos interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkime ar galintys daryti įtaką jo rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. 2.
kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;
2) pateikti šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio
ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas pašalinti tiekėją.
Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atliekant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–17 straipsnių, išskyrus 17 straipsnio 6 dalį,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“
2Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atliekant ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–17 straipsnių, išskyrus
skyriaus nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Šioje dalyje nurodytų tarptautinių renginių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis
supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. 2. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. 3. Statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimas turi būti atliekamas dalimis (atskiriant statinio statybos darbų pirkimą nuo statinio projektavimo paslaugų pirkimo), kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką.
Pareiga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į dalis gali būti netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų susijęs ir perkančioji organizacija privalėtų koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, kodėl netikslinga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į atskiras dalis. 4. Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo:
1) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą;
2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomos nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius;
3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas. 1.
organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos kurių numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jose apibrėžti šių dalių mastą ir dalyką. 2. Perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis ar pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. 4. Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo:
1) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą;
2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomos nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius;
3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.“
straipsnį 4 dalimi: „4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“
pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tarptautinio pirkimo atveju – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1)
reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos);“. 11 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) informacija apie šio įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8 10 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“. 2.
straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai pagrindimas, kaip nustatyta šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje;“. 3. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos, socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai, jeigu taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;“. 4. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka, jeigu taikytina;“. 5. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai
gali būti rengiami ir kitomis kalbomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkančioji organizacija ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 7 dalyje, ir dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.
Jeigu dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju taikomos šio įstatymo 62 straipsnio 6 dalies nuostatos, perkančioji organizacija su tiekėjais gali susiderinti kitą, nei šioje dalyje nurodytas, terminą.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose paskelbta informacija, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai. Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 14 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pirkimo procedūros metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalimi dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
ir ją išdėstyti taip: „9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir
perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
1.
1Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus
dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida.“
2Papildyti 45 straipsnį 4 dalimi:
„4. Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Taikant šią nuostatą pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jei ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai.
Šios dalies nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą.“
3Papildyti 45 straipsnį 5 dalimi:
„5. Perkančioji organizacija gali pasirinkti,
ar dokumentų, įrodančių atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 8, 9 dalių, 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir 47 straipsnio 8, 9 dalių reikalavimams, prašo iš visų kandidatų ar dalyvių, ar tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos
padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;“. 19 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu reikalaujama išsilavinimo, ar profesinės kvalifikacijos, kaip nustatyta šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punkte, ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „12. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 21 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.“
išdėstyti taip: „8.
Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai, arba pagal preliminariojoje sutartyje pirkimo dokumentuose nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“
straipsnio 9 ir 10 dalis. 9. Vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. 10.
nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Šios dalies nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą. 4. Pakeisti 55 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą.
Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus
dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 2.
kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 55 straipsnio 10 dalies nuostatomis, o šio įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų. 3. Perkančioji organizacija šio straipsnio
atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 5.
susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas. 1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai:
1) supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;
2) pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 2.
organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o šio įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų. 3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. 4. Suinteresuoti kandidatai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis. 5.
organizacija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 6. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 7. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Skelbiamų derybų vykdymas
būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pirminius pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis. 2.
būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką. 3. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;
5) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. 4. Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija skelbiamas derybas gali vykdyti šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;
2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija;
3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais. 5.
pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai. 64 straipsnis. Skelbiamų derybų vykdymas
pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pirminius pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis. Vykdydama supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus. 2. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir mastą ir nuspręsti, ar pateikti paraišką ar pirminį pasiūlymą, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiška neteikiama. 3.
organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir
(arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;
5) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. 4. Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija skelbiamas derybas gali vykdyti šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus išreikšti susidomėjimą;
2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju iškart prašoma pateikti pirminius pasiūlymus. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija.
Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija pateikiama kviečiant pateikti pirminius pasiūlymus;
3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais. 5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) derybas vesti vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas posėdžiui pirmininkaujantis narys ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.“
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai;“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) mokslo ir studijų institucijų veiklos,
mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos;“. 3. Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 12 punktu:
„12) prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms
deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;“. 4.
punktu: „13) aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugos ir kitos paslaugos sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius;“. 5. Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 14 punktu: „14) prekės ir paslaugos, kai jos skirtos perkančiosios organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir (ar) jų individualiems poreikiams tenkinti.“
6Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 15 punktu:
„15) dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą.“
7Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 16 punktu:
„16) mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir
turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugos.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu.
Jeigu perkančioji organizacija nesilaiko šių reikalavimų vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, ji, pradėjusi pirkimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėjus, su kuriais ketinama derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Reikalavimas kreiptis į šias institucijas gali būti netaikomas išimtiniais atvejais, kai dėl neatidėliotinos būtinybės sudaryti pirkimo sutartį būtina greičiau negu per 3 darbo dienas arba yra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus, ir pirkimo sutartį su juo būtina sudaryti siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Perkančioji organizacija nepradeda derybų su tiekėju, jeigu pateikta informacija sudaro pagrindą spręsti, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to yra pagrindas abejoti šio tiekėjo sąžiningumu, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir nėra kitų tiekėjų. Perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas kitais pagrindais, nei nurodyti šioje dalyje, gali nesilaikyti šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų.“ 2.
Pakeisti 72 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ar tiekėjas (tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas) buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;“. 27 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją (išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.“
straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gautas kandidatų paraiškas perkančioji organizacija turi patikrinti per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo paraiškų gavimo dienos.
Šis Pagrįstais atvejais šis terminas gali būti pailgintas iki 15 darbo dienų, kai tikrinamos pirmosios paraiškos, gautos po skelbimo apie pirkimą, kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kai prireikia papildų papildomų dokumentų ar kitokio papildomo patikrinimo dėl kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti ilgesnį paraiškų, kurios gaunamos iki pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, patikrinimo terminą. Perkančioji organizacija negali išsiųsti pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, kol nesibaigė šis tiekėjų paraiškų tikrinimo terminas;“. 2. Pakeisti įstatymo 79 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti paraiškas per visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per vieną darbo dieną 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo paraiškos atmetimą.“
pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, laimėjusiam pasiūlymui ir pirkimo ar preliminariajai sutarčiai pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalį paskelbti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją.
Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 86 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“
straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr.1083/2006 (OL 2013 L 347, p.
320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, Europos žemės ūkio garantijų fondo, kuriam taikytinos nuostatos, nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;“. 3. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5
mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 15 000 Eur (dešimt penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
straipsnio 8 dalį 4 punktu: „4) pirkimas atliekamas šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kuriai taikomi šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai arba kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
2Papildyti 87 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“
2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“. 2. Pakeisti 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“. 3.
straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį i jį išdėstyti taip:
„b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą
ir skaidymą, atskyrimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. 33 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos, ar atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją, kuriems šie įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją. Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojančių ir (ar) audituojančių viešųjų juridinių asmenų vykdant pirkimų priežiūrą priimami sprendimai, atliekami vertinimai neturi prieštarauti rekomendacijoms, gairėms, konsultacijomis ar kitiems metodiniams dokumentams, kuriuos parengė Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte 7 punkto b papunktyje, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“
93 straipsnio pakeitimas Papildyti 93 straipsnio 7 dalimi:
„7. Viešųjų pirkimų tarnyba strateginį veiklos planą derina su ministerija,
atsakinga už viešųjų pirkimų politikos formavimą.“
straipsnio pakeitimas
netekusiu galios 95 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 9) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo teikimą, įskaitant informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL 2012 L 316, p. 1);
2Papildyti 95 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu:
„19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų vidaus kontrolė;“. 3. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
straipsnio 1 dalies 19 punktą atitinkamai laikyti 21 punktu. 36 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „97 straipsnis. Pirkimo eigą pagrindžiantys dokumentai ir jų saugojimas
dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. 2. Pirkimus prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras. 3.
dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 97 straipsnis. Perkančiosios organizacijos atsakomybė ir pirkimų vidaus kontrolė
perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. 3. Pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujantys asmenys (perkančiosios organizacijos struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. 5.
susijusių reikalavimų laikymąsi, šio įstatymo 92 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras, taip pat gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus. 6. Planavimo ir pasirengimo pirkimams dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – 4 metus nuo pirkimo sutarties įvykdymo. Šioje dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 100 straipsnį. 100 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 38 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) (mažos vertės pirkimų atveju – raštu) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.“
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudaro pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.“
papildymas 108 straipsniu Papildyti įstatymą 108 straipsniu: „108 straipsnis. Žala, padaryta konkurenciją pirkimuose ribojančiais susitarimais
straipsnio 3 dalyje nurodytais konkurenciją ribojančiais tiekėjų tarpusavio susitarimais viešajame pirkime yra padaroma žala, kurią sudaro 10 procentų nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės, o jei pirkimo sutartis nutraukiama, – nuo perkančiosios organizacijos atliktų mokėjimų už tas prekes, paslaugas, darbus vertės. 2. Konkurencijos tarybai informavus perkančiąją organizaciją apie priimtą nutarimą dėl 1 dalyje nurodyto susitarimo, kai nutarimas nebuvo apskųstas teismui per numatytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties susitarimo, perkančioji organizacija privalo kreiptis pati arba gali įgalioti centrinę perkančiąją organizaciją, kuri atliko atitinkamą pirkimą, kreiptis į teismą arba imtis kitų žalos atlyginimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų priemonių dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos perkančiajai organizacijai atlyginimo.
Šis įpareigojimas netaikomas, jeigu tiekėjas savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už padarytą žalą.“
Pakeisti Įstatymo 2 priedo 11 punktą ir ją išdėstyti taip:
„11. 75231210-9–75231230-5; 75240000-0–75252000-7; 794300000-7; 98113100-9
Kalėjimų paslaugos, visuomenės saugumo ir gelbėjimo paslaugos, išskyrus paslaugas, nenurodytas kurios nepatenka į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritį pagal šio įstatymo 6 straipsnio
taikymas
įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio
pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 4. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1919(2) lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį 15¹dalimi:
„15¹. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, kuris kitame juridiniame asmenyje:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) arba
2) kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ir kurio valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų). Susijusiu asmeniu laikomi:
a) juridinių asmenų atveju – asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą arba pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus;
b) fizinių asmenų atveju – sutuoktiniai, tėvai ir jų vaikai (įvaikiai).“
2Pakeisti 2 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus.“
ir ją išdėstyti taip: „49.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtosiamos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas
supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 70 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 174 000 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;“. 2.
2Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos
straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos
vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba“. 2. Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas
įsigyja perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
3Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamoji perkančioji organizacija sudaro sutartį su ją kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar kita tos perkančiosios organizacijos kontroliuojamąja perkančiąją organizacija, jeigu perkančiojoje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.“
4Papildyti 10 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkančioji organizacija turi siekti, kad:
1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;
2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;
3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai;
4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;
5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“
straipsnį 6 dalimi: „6.
Siekdama šio straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti perkančiosioms organizacijoms keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.“
1Pakeisti 19 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai Pirkimą atliekantys ir kiti su pirkimu susiję asmenys“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo (mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Perkančioji organizacija gali sudaryti atskiras komisijas pasirengimo pirkimui, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams vykdyti arba tokias užduotis nustatyti pirkimo procedūras atliekančiai Komisijai. Jeigu perkančioji organizacija atlikti pirkimų procedūras įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. Reikalavimo sudaryti Komisiją perkančioji organizacija gali nesilaikyti atlikdama mažos vertės pirkimų procedūras, pagal preliminariąją sutartį atliekamas atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūras, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūras ar šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, sutartis sudaroma preliminarios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos pagrindu.“
4Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi:
„7. Perkančioji organizacija paskiria asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu Komisijai nustatytos užduotys apima visus sutarties vykdymo etapus. Skiriant asmenį (asmenis), atsakingą (atsakingus) už pirkimo sutarties vykdymą, turi būti atsižvelgiama į pirkimo objekto ir šio įstatymo 89 ir 90 straipsnių nuostatų išmanymą.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 3 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nėra nekonfidenciali.“
netekusia galios 20 straipsnio 4 dalį. 4.
kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų. 8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Interesų konfliktas
kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. 2. Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. 3. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą.
Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose. 21 straipsnis. Interesų konfliktas perkančiojoje organizacijoje
perkančiosios organizacijos interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkime ar galintys daryti įtaką jo rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. 2.
užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;
2) pateikti šio įstatymo
interesų derinimo įstatymo
kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas pašalinti tiekėją.
Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.“.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.
Šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
2Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atliekant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–17 straipsnių, išskyrus 17 straipsnio 6 dalį,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“
3Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Atliekant ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–17 straipsnių, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalį, 26 straipsnio, 86 straipsnio 7 dalies ir VI skyriaus nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Šioje dalyje nurodytų tarptautinių renginių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Pirkimo objekto skaidymas į dalis
supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. 2. Tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. 3. Statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimas turi būti atliekamas dalimis (atskiriant statinio statybos darbų pirkimą nuo statinio projektavimo paslaugų pirkimo), kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką.
Pareiga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į dalis gali būti netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų susijęs ir perkančioji organizacija privalėtų koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, kodėl netikslinga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į atskiras dalis. 4. Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo:
1) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą;
2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomos nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius;
3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas. 1.
organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos iš jų numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. 2. Perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis arba pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. 4. Kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo:
1) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą;
2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomi nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius;
3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.“
straipsnį 4 dalimi: „4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) tarptautinio pirkimo atveju – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1)
reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos);“. 13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) informacija apie šio įstatymo 46 straipsnio 3 ir 8 10 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;“. 2.
straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai pagrindimas, kaip nustatyta šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje;“. 3. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos, socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai, jeigu taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;“. 4. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) reikalavimai ir (arba) kriterijai dėl statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka, jeigu taikytina;“. 5. Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai
gali būti rengiami ir kitomis kalbomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkančioji organizacija ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 7 dalyje, ir dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo pagreitintų procedūrų atvejais – 3 dienos.
Jeigu dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju taikomos šio įstatymo 62 straipsnio 6 dalies nuostatos, perkančioji organizacija su tiekėjais gali susiderinti kitą, negu šioje dalyje nurodytas, terminą.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose
paskelbta informacija, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai. Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“
1Pakeisti 37 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos
informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.
Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, sprendžia, ar tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinusi kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, kelia reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, kai sandorio pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laiko, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.“
2Pakeisti 37 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama prekių ir paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) techninės ar programinės įrangos prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo
teritorijose;
2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“
3Papildyti 37 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas ar jį kontroliuojantis asmuo yra
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šiems subjektams šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų: pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: 1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis irašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus. 2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
2Papildyti 39 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis:
„4.
Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai:
1) perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;
2) perkančioji organizacija šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. 6. Perkančioji organizacija gali nereikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šios straipsnio 5 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams.“
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimo procedūros metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama.“
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo, o kitų pirkimų atveju gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta Komisijos posėdyje, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalimi dalimis, su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.“
ir ją išdėstyti taip: „9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus Komisija įformina pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus rekvizitus parengtu protokolu, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir
perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“
3Papildyti 45 straipsnį 4 ir 5 dalimis:
„4. Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Taikant šią nuostatą pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jei ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai.
Šios dalies nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą. 5. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Perkančioji organizacija šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos
padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (supaprastinto pirkimo atveju – tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo ar asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus), per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;“. 22 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 47 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, įsigydama prekių ar paslaugų, kurių BVPŽ kodai nurodyti šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
47 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar
juos kontroliuojantys asmenys yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šiems subjektams šio įstatymo 47 straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu reikalaujama išsilavinimo, ar profesinės kvalifikacijos, kaip nustatyta šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punkte, ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 51 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: 1) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai; dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus.
Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: 1) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai; dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus
turi pateikti dokumentus. 2) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“ 2.
Papildyti 51 straipsnį 13 dalimi: „13. Perkančioji organizacija gali neprašyti šio straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalyje, gali nustatyti atitiktį keliamiems reikalavimams.“
1Pakeisti 55 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kKai dėl pirkimo objekto ypatybių objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.“
išdėstyti taip: „8. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka.
Tais atvejais, kKai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai, arba pagal preliminariojoje sutartyje pirkimo dokumentuose nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“
straipsnio 9 ir 10 dalis. 9. Vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. 10. Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas.
Šios dalies nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus
dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 2.
kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 55 straipsnio 10 dalies nuostatomis, o šio įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų. 3. Perkančioji organizacija šio straipsnio
atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 5.
susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas. 1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą iš naujo ar netaikyti dinaminės pirkimų sistemos. Šioje dalyje nurodytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai:
1) supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu;
2) pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. 2.
organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas:
a) laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus;
b) informaciją apie derybų ir konkurencinio dialogo su dalyviais eigą ir pažangą;
3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o šio įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų. 3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ 4.
Suinteresuoti kandidatai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis. 5. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai. 6. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais. 7. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Skelbiamų derybų vykdymas
būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai.
Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pirminius pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis. 2. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką. 3. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;
5) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. 4.
organizacija skelbiamas derybas gali vykdyti šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;
2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija;
3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais. 5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai. 64 straipsnis. Skelbiamų derybų vykdymas
pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pirminius pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis. Vykdydama supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus. 2. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir mastą ir nuspręsti, ar pateikti paraišką ar pirminį pasiūlymą, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiška neteikiama. 3.
organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas ar pirminius pasiūlymus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos neteikiamos;
2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;
3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;
4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nebuvo teikiamos. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija. Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija pateikiama kvietime pateikti pirminius pasiūlymus;
5) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;
6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją. 4. Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija skelbiamas derybas gali vykdyti šiais etapais:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus išreikšti susidomėjimą;
2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas, išskyrus atvejus, kai supaprastintų pirkimų atveju iš karto prašoma pateikti pirminius pasiūlymus. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija.
Kai supaprastintų pirkimų atveju paraiškos nėra teikiamos, šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija pateikiama kviečiant pateikti pirminius pasiūlymus;
3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais. 5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) derybas vesti vadovaudamasijantis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas posėdžio pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.“
1Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamios:“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai;“. 3. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) mokslo ir studijų institucijų veiklos,
mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos;“. 4. Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 punktais:
„12) prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms
deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.
Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;
13) aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugos ir kitos paslaugos sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius;
14) prekės ir paslaugos, kai jos skirtos perkančiosios organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir (ar) jų individualiems poreikiams tenkinti;
15) dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą;
16) mokslinių straipsnių skelbimo paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas;
17) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms teikti reikalingos prekės ir (ar) paslaugos, jeigu moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra finansuojama privataus juridinio asmens lėšomis ir gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens poreikiams tenkinti;
18) maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali
būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo.
Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punkto a papunktį, 3 punktus punktą ar 4 dalį.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šio įstatymo pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu. Jeigu perkančioji organizacija nesilaiko šių reikalavimų vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, ji, pradėjusi pirkimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Sspecialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėjus, su kuriais ketinama derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo.
Reikalavimas kreiptis į šias institucijas gali būti netaikomas išimtiniais atvejais, kai dėl neatidėliotinos būtinybės sudaryti pirkimo sutartį būtina greičiau negu per 3 darbo dienas arba yra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus, ir pirkimo sutartį su juo būtina sudaryti siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Perkančioji organizacija nepradeda derybų su tiekėju, jeigu pateikta informacija sudaro pagrindą spręsti, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to yra pagrindas abejoti šio tiekėjo sąžiningumu, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir nėra kitų tiekėjų. Perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas kitais pagrindais, nei nurodyti šioje dalyje, gali nesilaikyti šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų.“
3Pakeisti 72 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ar tiekėjas (tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas) buvo pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;“. 31 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją (išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.“
straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gautas kandidatų paraiškas perkančioji organizacija turi patikrinti per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo paraiškų gavimo dienos. Šis Pagrįstais atvejais šis terminas gali būti pailgintas iki 15 darbo dienų, kai tikrinamos pirmosios paraiškos, gautos po skelbimo apie pirkimą, kvietimo patvirtinti susidomėjimą arba kai prireikia papildų papildomų dokumentų ar kitokio papildomo patikrinimo dėl kandidatų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti ilgesnį paraiškų, kurios gaunamos iki pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, patikrinimo terminą. Perkančioji organizacija negali išsiųsti pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu tol, kol nesibaigė šis tiekėjų paraiškų tikrinimo terminas;“. 2.
2Pakeisti įstatymo 79 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti paraiškas per visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per vieną darbo dieną 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo paraiškos atmetimą.“
pakeitimas Pakeisti 83 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, laimėjusiam pasiūlymui ir pirkimo ar preliminariajai sutarčiai pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalį paskelbti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 86 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento arba neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.“
straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) finansinių priemonių ar fondų fondo, kaip šios sąvokos apibrėžtosiamos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr.1083/2006 (OL 2013 L 347, p.
320), 2 straipsnio 11 ir 27 punktuose, Europos žemės ūkio garantijų fondo, kuriam taikytinos nuostatos, nustatytos 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, finansų inžinerijos priemonių, įskaitant kartu teikiamas subsidijas, valdymo ir (arba) įgyvendinimo paslaugų;“. 3. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 5
mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 15 000 Eur (dešimt penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“
straipsnio 8 dalį 4 punktu: „4) pirkimas atliekamas šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio laimėjusį pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kuriai taikomi šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai arba kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo dienos, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Pirkimo sutartys sudaromos taikant Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos:
1) nėra taikytinos perkamam objektui arba
2) nėra pritaikomos dėl perkamo objekto ypatumų ir perkančioji organizacija pagrindžia savo sprendimą netaikyti tipinių pirkimo sutarčių sąlygų. Pagrindimas nurodomas šio įstatymo
straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma. Sutartyje turi būti nustatytos šios dalies 3 punkte nurodytoje metodikoje nustatytos privalomos sutarties peržiūros sąlygos. Tais atvejais, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 mėnesiai, sutartyje privalo būti nustatyta su mokesčių pasikeitimu nesusijusi sutarties kainos peržiūros sąlyga, išskyrus atvejus, kai dėl kainos apskaičiavimo būdo toks perskaičiavimas yra negalimas (pavyzdžiui, taikant kintamo įkainio arba išlaidų atlyginimo kainodarą);“. 4. Pakeisti 87 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
5Papildyti 87 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas sutarties turinio nekeičia pagal individualius poreikius.“
2 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“. 2. Pakeisti 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo;“. 3. Pakeisti 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip:
„b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, įskaitant jungimą
ir skaidymą, atskyrimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros, pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiškai arba iš dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;“. 37 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) paaiškėjo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, 45 straipsnio 2¹ dalyje ir (ar) 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos, ar atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją, kuriems šie įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją. Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojančių ir (ar) audituojančių viešųjų juridinių asmenų vykdant pirkimų priežiūrą priimami sprendimai, atliekami vertinimai neturi prieštarauti rekomendacijoms, gairėms, rašytinėms konsultacijoms ar kitiems metodiniams dokumentams, kuriuos parengė Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą funkciją.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte 7 punkto b papunktyje, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 93 straipsnio 7 dalimi:
„7. Viešųjų pirkimų tarnyba strateginį veiklos planą derina su ministru,
atsakingu už viešųjų pirkimų politikos formavimą.“
straipsnio pakeitimas 1.
95 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 95 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 9) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 37, 38, 39, 46, 47, 48, 50, 51 ir 57 straipsnių nuostatų taikymo teikimą, įskaitant informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL 2012 L 316, p. 1);
3Papildyti 95 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu:
„19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir pirkimų vidaus kontrolė;“. 4. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarkos aprašą.“
straipsnio 1 dalies 19 punktą laikyti 21 punktu. 6. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;“. 7.
95 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai iki perkančiosios organizacijos juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 8. Papildyti 95 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu: „6) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;”. 9. Pripažinti netekusiu galios 95 straipsnio 2 dalies 9 punktą: „9) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“
dalies 6–8 punktus laikyti 7–9 punktais. 11. Papildyti 95 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „97 straipsnis. Pirkimo eigą pagrindžiantys dokumentai ir jų saugojimas
dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. 2. Pirkimus prižiūrinčios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras. 3. Planavimo ir pasirengimo pirkimams dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. 97 straipsnis. Perkančiosios organizacijos atsakomybė ir pirkimų vidaus kontrolė
perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 3.
asmenys (perkančiosios organizacijos struktūriniai padaliniai) nurodomi, jų funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė apibrėžiama perkančiosios organizacijos patvirtintame pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos apraše. Perkančiosios organizacijos kuriama ir įgyvendinama pirkimų vidaus kontrolės sistema turi padėti užtikrinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nurodytų vidaus kontrolės tikslų pasiekimą per visą pirkimo procesą – nuo pasirengimo pirkimui iki pirkimo sutarties įvykdymo. 4. Perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis. 5. Siekiant užtikrinti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų laikymąsi, šio įstatymo 92 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras, taip pat gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus. 6. Planavimo ir pasirengimo pirkimams dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, Komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi 4 metus nuo pirkimo pabaigos, preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai – 4 metus nuo pirkimo sutarties įvykdymo. Šioje dalyje nurodyti dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 100 straipsnį. 100 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
atliekamus viešuosius pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas. 2.
2Komisijos nariai, ekspertai,
stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti asmenys už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 43 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju – raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudaro pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.“
papildymas 108 straipsniu Papildyti Įstatymą 108 straipsniu: „108 straipsnis. Žala, padaryta konkurenciją pirkimuose ribojančiais susitarimais 1.
Jeigu neįrodoma kitaip, laikoma, kad Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkurenciją ribojančiais tiekėjų tarpusavio susitarimais viešajame pirkime yra padaroma žala, kurią sudaro 10 procentų nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės, o jeigu pirkimo sutartis nutraukiama,
Pakeisti Įstatymo 2 priedo 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11. 75231210-9–75231230-5; 75240000-0–75252000-7; 794300000-7; 98113100-9
Kalėjimų paslaugos, visuomenės saugumo ir gelbėjimo paslaugos, išskyrus paslaugas, nenurodytas kurios nepatenka į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritį pagal šio įstatymo 6 straipsnio 9 punkte punktą“
taikymas
įstatymas, išskyrus 12 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja
pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 4. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMo, lietuvos respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 PAKEITIMO įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 90¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 ir 9¹ straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO projektų
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95,
įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr.
XIII-328 pakeitimo įstatymo (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo NR. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 90¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo NR. VIII-2032 9 ir 9¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti atlikus viešųjų pirkimų sistemos poveikio vertinimą, kuriuo buvo siekiama įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įvardintus tikslus, susijusius su viešųjų pirkimų sistemos efektyvinimu, išsiaiškinti viešųjų pirkimų sistemos ypatumus ir priimti reikiamus sprendimus dėl jos tobulinimo, kurie galėtų padėti efektyviau vykdyti viešuosius pirkimus ir pasiekti geresnių rezultatų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vertindama viešųjų pirkimų sistemą, analizavo Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, rengė viešąją konsultaciją, kurios metu buvo organizuoti susitikimai ir diskusijos su savivaldybių, didžiųjų perkančiųjų organizacijų, mažesnių perkančiųjų organizacijų, asociacijų, finansinę paramą administruojančių institucijų, tiekėjų atstovais, taip pat skelbtos perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų apklausos. Gauti rezultatai parodė, kad Įstatymo pakeitimas, kuris dažniausiai nurodomas kaip tinkamas viešųjų pirkimų sistemos efektyvumui pagerinti, nėra pagrindinė priemonė Vyriausybės suformuluotiems tikslams pasiekti.
Nors perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų atstovai, paklausti, su kokiais sunkumais susiduria, vykdydami viešuosius pirkimus, ir kaip juos būtų galima pagerinti, pirmiausia mini įstatymo nuostatų keitimą, tačiau nuodugniau aiškinantis, ką reikėtų tobulinti, dažniausiai nurodo, kad pirkimų dalyviams labiausiai trūksta standartinių dokumentų, tipinių sutarčių sąlygų ir aktyvesnės Viešųjų pirkimų tarnybos pagalbos. Intensyvios ir išsamios diskusijos padėjo identifikuoti tas viešųjų pirkimų sistemos sritis, kurioms reikia skirti papildomą dėmesį siekiant geresnių viešųjų pirkimų rezultatų ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų vartotojams:
procedūras, o ne galutinį rezultatą;
produktus ar paslaugas pasiūlyti viešajam sektoriui. Esminiai veiksmai, reikalingi minėtoms sritims tobulinimui, nurodyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame ir paskelbtame dokumente „Viešųjų pirkimų problematika ir kryptys“ ir yra daugiau susiję su viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimu. Įstatymų projektais siekiama padėti spręsti kai kurias praktines problemas, palengvinanti pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, skatinanti aktyvesnį tiekėjų dalyvavimą pirkimuose, stiprinti vidaus kontrolės sistemas perkančiosiose organizacijose, užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus (vedėja – Aurelija Ylė, tel.
021, el. p. [email protected]) patarėja Dovilė Šacikauskė, tel. 8 652
projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje išvardinti specialūs atvejai, kada atliekant paslaugų pirkimus Įstatymo reikalavimai netaikomi. Įstatyme (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme Nr. XIII-328 (toliau – KS įstatymas) nustatyta pareiga, išskyrus tam tikrus atvejus, perkančiosioms organizacijoms pirkimo procedūroms atlikti sudaryti viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija). Komisija gali būti nesudaroma mažos vertės pirkimų procedūroms, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu atliekamo kiekvieno konkretaus pirkimo procedūroms atlikti. Nusprendusi sudaryti Komisiją mažos vertės pirkimui perkančioji organizacija į jos sudėtį turi įtraukti asmenį, turintį pirkimų specialisto pažymėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti ne tik viešojo pirkimo komisijos narys, kuris priima sprendimus, bet ir stebėtojas, sekretorius, ekspertas, tačiau šie asmenys nedalyvauja sprendimų priėmimo procese. Įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinti bendri informacijos konfidencialumo reikalavimai pirkimuose. Taip pat įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai, turint abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, kreiptis į tiekėją, kad jis įrodytų, kodėl jo nurodyta informacija yra konfidenciali. Tiekėjas tokius įrodymus turi pateikti per perkančiosios organizacijos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą.
Pagal Įstatymo 72 straipsnio 3 dalį (KS įstatymo 80 straipsnio 2 dalį), perkančioji organizacija, vykdydama supaprastintus pirkimus, socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimus ar tarptautinius pirkimus, kai pirkimą neišvengiamai būtina atlikti itin skubiai, neskelbiamų derybų būdu gali nesilaikyti neskelbiamų derybų etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Įstatymo 21 straipsnyje (KS įstatymo 33 straipsnyje) įtvirtinta pareiga perkančiosioms organizacijoms reikalauti, kad jos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, pirkimų komisijos (toliau – Komisija) nariai ar ekspertai, stebėtojai pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nustato pareigą perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovams, pirkimų komisijų nariams, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims, atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams, pirkimo iniciatoriams deklaruoti privačius interesus pateikiant privačių interesų deklaraciją. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (KS įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje) įtvirtinta teisė suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška.
Pažymėtina, kad siekiant skaidrumo ir viešumo viešuosiuose pirkimuose, Įstatymo 86 straipsnio 9 dalyje (KS įstatymo 94 straipsnio 9 dalyje) įtvirtinta pareiga perkančiosioms organizacijoms Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CPVIS) skelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus. Vienas iš atvejų, kai minėtas reikalavimas nėra taikomas – laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu. Įstatymo 29 straipsnis (KS įstatymo 41 straipsnis) reglamentuoja pirkimo procedūrų pradžią ir pabaigą. Minėto straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai, kada perkančioji organizacija nutraukia pirkimo procedūras. Be nurodytų atvejų, perkančioji organizacija iki pirkimo sutarties sudarymo taip pat gali savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Įstatymas nustato pareigą perkančiajai organizacijai tarptautinės vertės pirkimus ar statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimų objektus skaidyti į dalis. Pagrindinės priežastys, kada perkančioji organizacija gali nesilaikyti minėtos pareigos, nurodytos Įstatymo 28 straipsnyje. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija nusprendžia pirkimo objekto neskaidyti į dalis, tokio veiksmo pagrindimą ji turi pateikti pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija po pirkimo dokumentų paskelbimo gali tikslinti tik tą informaciją, kurioje pastebėjo klaidas, t. y. yra leidžiami tik klaidų ištaisymai.
Pažymėtina, kad tokiu atveju yra skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai, apie kuriuos informuojami visi suinteresuoti tiekėjai. Perkančioji organizacija įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos yra rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, gali taikyti dinaminę pirkimo sistemą. Taikydamos dinaminę pirkimų sistemą perkančiosios organizacijos gautas kandidatų paraiškas turi patikrinti per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą. Praktikoje kyla klausimų, nuo kokio įvykio skaičiuojamas minėtas terminas (Įstatymo 79 straipsnio 5 dalis; KS įstatymo 87 straipsnio 5 dalis). Įstatymo III skyriuje (KS įstatymo III skyriuje) įtvirtinti pirkimų būdai, kuriais perkančioji organizacija gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Dažniausiai perkančiųjų organizacijų pasirenkamas pirkimo būdas – atviras konkursas. Pirkimą vykdant atviro konkurso būdu derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo yra draudžiamos. Skelbiamų derybų būdas perkančiosioms organizacijoms nepatrauklus dėl ilgesnės procedūrų trukmės. Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje (KS įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad perkančioji organizacija darbų tarptautinių pirkimų atveju privalo, o kitų pirkimų atveju gali, reikalauti, kad tiekėjas pateiktų pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
Įstatymas suteikia teisę perkančiajai organizacijai, veikiančiai gynybos srityje, valdančiai ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiančiai srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytai į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, atliekant su nacionaliniu saugumu susijusių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, įvertinti visus galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnius ir priimti sprendimą dėl tiekėjų, jų subtiekėjų ir ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiamasi, dalyvavimo pirkimuose. Tuo atveju, kai pirkimo dokumentuose yra nustatomi Įstatymo 37 straipsni 8, 9 dalyse ar 47 straipsnio 8, 9 dalyse nurodyti reikalavimai, perkančioji organizacija prašo tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius šių reikalavimų atitiktį. Pažymėtina, kad tokių dokumentų pateikimas užtrunka. Be to perkančioji organizacija turi tikrinti visų tiekėjų, esančių sudarytoje pasiūlymų eilėje, pasiūlymus. Įstatymo
pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų, kurie yra tikrinami dėl nusikalstamų veikų padarymo, ratas. Įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas (KS įstatymo 59 straipsnio
pašalinimo pagrindą, kai jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų. Nors Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priima nutarimus dėl draudžiamų susitarimų sudarymo viešųjų pirkimų bylose (pavyzdžiui, 2015 m.
Konkurencijos tarybos nustatyti pažeidimai viešuosiuose pirkimuose sudarė 50 procentų visų Konkurencijos tarybos nustatytų draudžiamų susitarimų, 2016 m. –
neteikia ieškinių dėl žalos, patirtos dėl draudžiamų susitarimų sudarytų viešuosiuose pirkimuose, atlyginimo. Atitinkamai žala valstybės biudžetui, t. y. mokesčių mokėtojams, nėra atlyginama. Nei Įstatyme, nei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nėra nustatyta jokia prezumpcija dėl žalos dydžio. Perkančiosios organizacijos, taip pat už jas pirkimus atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos neįpareigotos teikti ieškinių dėl žalos atlyginimo, jeigu Konkurencijos tarybos priimtu nutarimu, kuris nebuvo apskųstas teismui per numatytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui nustatoma, kad jų atliktuose viešuosiuose pirkimuose laimėtoju buvo pripažintas, pirkimo sutartį sudarė ir mokėjimai pagal ją buvo atlikti tiekėjui, kuris tame pirkime sudarė draudžiamų susitarimų. Konkurencijos įstatymo 44 straipsnyje numatyta prezumpcija, kad yra padaryta žala, jeigu yra padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas pažeidimas. Tačiau pastaroji prezumpcija neapibrėžia konkretaus žalos dydžio ir nediferencijuoja draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose situacijų. Įstatymo
organizacija gali naudotis tik atlikdama supaprastintus pirkimus. Įstatymas (KS įstatymas) numato galimybę perkančiosioms organizacijoms prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktą pasiūlymą, ištaisyti aritmetines klaidas. Pažymėtina, kad kiti pasiūlymo keitimai negalimi. Įprastai viešojo pirkimo sutartys yra sudaromos raštu.
Įstatymo 86 straipsnyje (KS įstatymo 94 straipsnio 7 dalis) nustatyti reikalavimai raštu sudaromai sutarčiai. Perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai žodines sutartis reikia sudaryti užsienyje. Šiuo metu riba, iki kada leidžiama pirkimo sutartis užsienyje sudaryti žodžiu yra sunkiai pritaikoma tam tikruose pirkimuose (pavyzdžiui, nuomojant transportą, perkant paviljonui parodoje interneto paslaugas, logistikos paslaugas). Tokiu atveju, pavyzdžiui, apsunkinamas pasiruošimas parodai ir tenka sudaryti rašytines sutartis, kurių sudarymas su kitos valstybės tiekėju komplikuotas, o kai kurie tiekėjai nesutinka pasirašyti sutarčių. Įstatymas nustato pareigą perkančiajai organizacijai gavus pretenziją nedelsiant sustabdyti pirkimo procedūrą. Pirkimo procedūra turi būti sustabdyta iki pretenzijos išnagrinėjimo ir atitinkamo sprendimo priėmimo. Esant tokiam teisiniam reguliavimui pirkimo trukmė ilgėja, pavyzdžiui, pretenzijos nagrinėjimo metu negalima tiekėjams teikti susipažinti pirkimo laimėtojo pasiūlymo informacijos. Pažymėtina ir tai, kad pirkimuose sprendimai gali būti dviejų rūšių: tie, kuriuos priėmus atsiranda neištaisomos teisinės pasekmės, ir tie, kuriuos vėliau galima keisti, o toks keitimas nesukuria teisinių pasekmių. Įstatyme ir KS įstatyme nustatyta, kad pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos, Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojančios institucijos. Pažymėtina, kad kitoms institucijoms pirkimų priežiūros funkcija nustatyta specialiuose įstatymuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio. Praktikoje kylant klausimų, kokių nekilnojamųjų daiktų pirkimus galima atlikti vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtinta išimtimi, siūloma, atsižvelgiant į 2014 m. vasario 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES) nustatytos išimties apimtį, Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte aiškiai įtvirtinti, kad nekilnojamas daiktas, kuriam įsigyti nereikia taikyti Įstatymo reikalavimų, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje. 2021 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34¹, 37, 38, 39, 40, 40¹, 40³, 40⁴, 43, 45, 47, 48, 51, 52 , įstatymo papildymo 32¹, 40⁵ straipsniais, 34² straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymui Nr. XIV-180 buvo pakeistos vartojamos sąvokos, t. y. sąvoka
„audiovizualinės žiniasklaidos paslauga“ pakeista sąvoka „visuomenės
informavimo ir audiovizualinėmis priemonėmis paslauga“. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 2 punktą. Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio, 7 straipsnio, 11 straipsnio 3, 4 dalių ir Projekto 3 straipsnio, 10 straipsnio 2, 3 dalių. Praktikoje kyla klausimų, ar pirkimams, kurių procedūros nereguliuojamos Įstatymu, privalu laikytis vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3-5 punktais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų rodiklių ar kriterijų dėl inovatyvių pirkimų skatinimo, aplinkosauginių ir socialinių klausimų sprendimo. Pažymėtina, kad tokius kriterijus būtų sudėtinga ir ne visuomet tikslinga taikyti užsienyje atliekamiems pirkimams.
Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalį (Projekto 3 straipsnyje keičiamo KS įstatymo
organizacija. Atitinkamai siūloma papildyti Įstatymo 17 straipsnį (KS įstatymo 29 straipsnį) nauja dalimi, kurioje įtvirtinama galimybė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti rodiklius minėtiems tikslams ir (ar) kriterijus, kuriais vadovaudamasi perkančioji organizacija siektų Įstatyme įtvirtintų tikslų. Atsižvelgiant į Įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų pirkimų specifiką, Įstatymo projekto 7 straipsnyje keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija turi siekti Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų tikslų, tačiau šiems pirkimams nebūtų reikalavimo vadovautis Vyriausybės nustatytais kriterijais. Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio ir Projekto 4 straipsnio. Norėdama pasiekti gerų viešųjų pirkimų rezultatų, perkančioji organizacija turi skirti reikiamą dėmesį pasirengimo pirkimui etapui: bendrauti su rinkos dalyviais, apsibrėžti esmines perkamo objekto savybes, nustatyti aiškius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sutarties vykdymo sąlygas. Taip pat svarbu ne tik gerai pasirengti pirkimui, bet ir skirti pakankamai dėmesio sutarčių vykdymui. Pirkimo pasirengimo ir vykdymo etapuose įdėtos pastangos neduos efektyvaus rezultato, jeigu nebus visiškai įvykdytos sutarties sąlygos, priimtas objektas neatitiks kokybės reikalavimų ir pan.
Įvertinus tai, kad Direktyvoje 2014/24/ES ir ją įgyvendinančiame įstatyme formuojamas naujas požiūris, kas laikoma viešuoju pirkimu, t. y. pirkimas yra procesas nuo jo planavimo momento iki sutarties vykdymo etapo, Įstatymo projekte siūloma aiškiai įvardyti, kad Komisijos įgaliojimai galėtų būti suprantami plačiau ir apimti daugiau pirkimo etapų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma išplėsti Komisijos įgaliojimus ir leisti jai veikti nuo pirkimo inicijavimo iki sutarties įvykdymo. Įvertinus pirkimų ir pačių organizacijų specifiką, Įstatymo projekte siūloma perkančiajai organizacijai suteikti teisę sudaryti atskiras komisijas pirkimo pasirengimo, ginčų nagrinėjimo ar sutarties vykdymo etapams arba visas užduotis numatyti viešojo pirkimo komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte nesiekiama detaliai nustatyti, kokioms užduotims sudaroma komisija, kokia turėtų būti komisijos narių atsakomybė ir pan. Tai paliekama spręsti pačiai perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija, įvertinusi perkamą objektą, galės priimti spendimą dėl užduočių nustatymo komisijai. Pažymėtina, kad siekiant didesnį dėmesį skirti tinkamam sutarčių vykdymui, Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą perkančioji organizacija paskirti asmenį arba sudaryti komisiją, atsakingą už sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimai perkančiosiose organizacijose skirtingi, taip pat skiriasi perkančiųjų organizacijų pobūdis ir taikoma praktika, siūloma suteikti diskrecijos teisę pačiai perkančiajai organizacijai nuspręsti, kurį sutarčių vykdymo priežiūros variantą pasirinkti.
Siekiant išvengti galimybės atskirais atvejais ilginti pirkimo procedūras bei formuoti skirtingą praktiką institucijoje, manytina kad perkančioji organizacija turėtų iš esmės panašiose viešųjų pirkimų procedūrose taikyti tą pačią praktiką skiriant už sutarties vykdymą atsakingą asmenį ar komisiją. Siekiant greitesnių, paprastesnių ir sklandesnių viešųjų pirkimų procedūrų, Įstatymo projekto 4 straipsnyje keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (Projekto 4 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje) siūloma atsisakyti pridėtinės vertės nesukuriančių procedūrų ir nustatyti, kad Komisija gali būti nesudaroma 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, t. y. tais atvejais, kai atliekant pirkimą nėra priimami diskutuotini sprendimai. Pažymėtina, kad įstatymai nustatytų galimybę nesudaryti Komisijos, tačiau kiekvienu atveju, atsižvelgusi į pirkimo pobūdį ir sudėtingumą, perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar tikslinga nesudaryti Komisijos. Įvertinus tai, kad mažos vertės pirkimų atveju Komisija gali būti nesudaroma, nėra pagrįsta kelti aukštesnius reikalavimus Komisijai, jeigu mažos vertės pirkimų atveju ji būtų sudaryta. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 4 straipsnyje keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (Projekto 4 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje) siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl pirkimų specialisto pažymėjimo turėjimo nebūtų taikomos mažos vertės pirkimų atveju.
Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo tikslo įgyvendinimą, t. y., kad pirkimuose ir sprendimų priėmime dalyvautų kvalifikuoti viešųjų pirkimų specialistai, siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnyje keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (Projekto 4 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje) nustatyti, kad ne tik Komisijoje būtų, bet ir Komisijos posėdyje dalyvautų narys, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Dėl Įstatymo projekto 25, 26 straipsnių, 30 straipsnio 4 dalies ir Projekto 22, 23 straipsnių ir 27 straipsnio 3 dalies. Įvertinus perkančiųjų organizacijų pasiūlymus dėl paprastesnio neskelbiamų derybų vykdymo, Įstatymo projekto 26 straipsnyje keičiamo Įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje (Projekto 22 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje) taip pat siūloma nustatyti galimybę vykdant neskelbiamas derybas nesilaikyti visų pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų, nustatytų Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, tais atvejais, kai Įstatymo 72 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės netaikyti pirkimo procedūroms taikomų reikalavimų. Diskusijų su perkančiosiomis organizacijomis metu pastebėta, kad tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, kai prekes ar paslaugas reikia įsigyti iš konkretaus tiekėjo dėl kitų priežasčių, nei nurodyta Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2 punkte) pirkimo procedūros atliekamos dirbtinai, kad atitiktų Įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 6 dalį (Projekto 22 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 79 straipsnio 6 dalį) papildyti naujomis neskelbiamų derybų sąlygomis supaprastintuose pirkimuose.
Perkančiosios organizacijos, pirkdamos knygas iš leidėjų, ypač kitų valstybių leidėjų, susiduria su sunkumais vykdydamos pirkimo procedūras. Dažnu atveju, tiekėjai, kuriems mažmeninė prekyba nėra pagrindinė veikla, nėra suinteresuoti rengti ir teikti pasiūlymą, o perkant per tarpininkus įsigyjama brangiau. Siekiant palengvinti ir sutrumpinti tokių pirkimų vykdymą, Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 6 dalį (Projekto 22 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 79 straipsnio 6 dalį) siūloma papildyti nauju neskelbiamų derybų atveju, kuomet knygos įsigyjamos tiesiogiai iš leidėjų. Mokslo įstaigos kiekvienais metais turi paskirti recenzentus, komisijos narius studentų baigiamųjų darbų vertinimui. Pritaikyti įprastas pirkimo procedūras tokiems pirkimams sudėtinga, kadangi reikalingi ekspertai jau yra žinomi ir nėra suinteresuoti teikti pasiūlymus pagal Įstatyme keliamus reikalavimus. Siekiant supaprastinti parinkimo procesą, siūloma papildyti Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 7 punktą nustatant, kad supaprastintų pirkimų atveju mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugas būtų galima įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Siekiant įsigijimų procesą padaryti lankstesniu, kai perkančioji organizacija supaprastintuose pirkimuose vykdydama skelbiamas derybas gauna visus netinkamus pasiūlymus ar paraiškas, siūloma papildyti Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio
dalį) nauju punktu ir nustatyti, kad tokiu atveju būtų galima vykdyti neskelbiamas derybas.
Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, ketindama taikyti šį neskelbiamų derybų būdą, turi visus skelbiamų derybų kandidatus ir dalyvius informuoti, kad jų pateikti pasiūlymai ar paraiškos yra netinkami. Praktikoje susiduriama su sunkumais, kuomet Lietuvos profesionalūs sportininkai yra siunčiami į stovyklas užsienio valstybėse. Stovyklos parenkamos atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, taip pat į specifinius ir individualius kiekvieno profesionalaus sportininko poreikius. Dažniausiai stovyklos turi standartines sutartis, kurios nėra keičiamos. Panaši situacija yra ir tuomet, kai aukšto meistriškumo sportininkai dalyvauja tarptautinėse varžybose, kurias organizuoja tarptautinės asociacijos. Tokiu atveju, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėją, pervežimo paslaugas ir pan. parenka organizatorius, o perkančioji organizacija tik apmoka gautą sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 6 dalis pildoma nauju punktu suteikiančia teisę perkančiajai organizacijai neskelbiamas derybas supaprastintų pirkimų atveju vykdyti tada, kai perkamos stovyklų ir kitos paslaugos profesionaliems sportininkams, atstovaujantiems Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, ir kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius. Socialines paslaugas teikiančios perkančiosios organizacijos socialių problemų turintiems asmenims siekia formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius, sudaryti sąlygas mokytis įsigyti tam tikrų prekių (pavyzdžiui, rūbų) ar paslaugų.
Globotiniams būtina sudaryti įprastines gyvenimiškas galimybes rinktis ir lyginti prekes, mokytis skaičiuoti ir lyginti kainas, tokiu būdu ruošiantis savarankiškam gyvenimui. Siekiant, kad formalios viešųjų pirkimų procedūros netrukdytų tokių įgūdžių formavimui, siūloma perkančiosioms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas, sudaryti galimybes vykdyti neskelbiamas derybas (kurioms gali būti netaikomi jokie procedūriniai reikalavimai), kai prekės ar paslaugos perkamos savarankiškumui ugdyti ir (ar) individualiems gyventojų poreikiams tenkinti. Perkančiosioms organizacijoms, dalyvaujant parodose, kyla iššūkių, kai parodos organizatoriaus prašoma pagrįsti, kad jis yra vienintelis tiekėjas, o gavus tokį pagrindimą prašoma pateikti pirminį pasiūlymą. Pažymėtina, kad daugeliu atveju parodos organizatoriai nesuprantu, kodėl prašomas vienintelio tiekėjo pagrindimas, tai pat kyla problemų dėl sutarčių pasirašymo, nes parodos organizatorių internetiniame puslapyje yra skelbiamos bendrosios, specialiosios sąlygos, kuriomis turi vadovautis visi, kurie nori dalyvauti parodoje. Be to, sutarčių sąlygų, kurias siūlo parodos organizatorius, keisti negalima. Siekiant supaprastinti dalyvavimo parodose įsigijimo paslaugas bei supaprastinti pirkimų vykdymą, Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio
neskelbiamas derybas supaprastintų pirkimų atveju vykdyti tada, kai tiesiogiai iš organizatoriaus perkamos dalyvavimo parodoje paslaugos pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą. Lietuvos universitetų mokslo ir studijų darbuotojų privalo atitikti minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus, nustatytus Lietuvos mokslo tarybos.
Vienas iš pagrindinių akademinių darbuotojų minimalių kvalifikacijos reikalavimų – mokslinių straipsnių publikavimas periodiniuose leidiniuose, kuriuose moksliniai straipsniai skelbiami remiantis mokslinių recenzentų išvadomis ir jie turi cituojamumo rodiklį (angl. Impact factor). Mokslinių straipsnių skelbimas minėtuose tarptautiniuose leidiniuose laikomas mokslo kokybės įvertinimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pažymėtina, kad publikuojami tik tie moksliniai straipsniai, kurie praeina griežtą recenzavimą, t. y. universiteto akademinių darbuotojų pateikti straipsniai praeina griežtą atranką, kurios tikslias – atrinkti ir publikuoti tik vertingus ir mokslinį potencialią turinčius straipsnius, po kurios priima sprendimą dėl straipsnio publikavimo. Taigi tarptautiniai mokslo leidiniai viešojo pirkimo procedūroje nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 25 straipsnyje keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 6 dalis papildyti nauju punktu suteikiančiu teisę perkančiajai organizacijai neskelbiamas derybas supaprastintų pirkimų atveju vykdyti tada, kai perkamos mokslinių straipsnių skelbimo referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėje duomenų bazėje (pvz., Clarivate Analytics Web of Science) tarptautiniuose leidiniuose paslaugos. Vertinant Įstatymo 72 straipsnio 3 dalies reguliavimą darytina išvada, kad pirkimams netaikant procedūrinių reikalavimų neturėtų būti taikomas Įstatymo 86 straipsnyje nustatytas atidėjimo terminas. Tačiau praktikoje taikant šias nuostatas kyla klausimų.
Siekiant aiškumo Įstatymo projekto 30 straipsnio 4 dalyje keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 8 dalį (Projekto 27 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 94 straipsnio 8 dalį) siūloma papildyti nauju atveju, kada perkančioji organizacija gali netaikyti atidėjimo termino, t. y. nustatyti, kad perkančioji organizacija galėtų netaikyti atidėjimo termino ir pirkimo sutartį sudaryti greičiau, kai pirkimas atliekamas šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatytais neskelbiamų derybų pagrindais. Toks siūlymas atitiktų ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2b straipsnio a dalies nuostatas. Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 2 dalies, 38 straipsnio ir Projekto 4 straipsnio 4 dalies, 28 straipsnio 1 dalies, 31, 32 straipsnių. Pažymėtina, kad vykdant viešuosius pirkimus svarbu ne tik gerai atlikti pirkimo procedūras, bet ypač daug dėmesio perkančioji organizacija turėtų skirti sprendimams iki pirkimo procedūrų pradžios, taip pat sutarties vykdymui, t. y. vertinti, ar tikrai įsigijo tą produktą, paslaugas ar darbus, kurių prašyta pirkimo dokumentuose ir nurodyta pasiūlymuose. Siekiant užtikrinti viso pirkimo proceso teisėtumą ir racionalų lėšų panaudojimą būtina skatinti perkančiąsias organizacijas stiprinti pirkimų vidaus kontrolės sistemas. Todėl Įstatymo projekte (Projekte) siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai apibrėžti pirkimų vidaus kontrolės procese dalyvaujančių asmenų, įskaitant asmenį, kuris būtų atsakingas už sutarties vykdymą, funkcijas, atsakomybę ir atskaitomybę.
Siekiant užtikrinti pakankamą perkančiųjų organizacijų vidaus kontrolės sistemų veikimą, siūloma Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 95 straipsnio 1 dalį (Projekto 31 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 101 straipsnio
funkciją, pagal kurią ji galėtų pagal savo kompetenciją vertinti, kaip veikia pirkimų vidaus kontrolės sistema perkančiosiose organizacijose. Dėl Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies ir Projekto 5 straipsnio 1 dalies. Įvertinus tai, kad Įstatyme tiekėjams yra įtvirtinta pareiga pagrįsti jų nurodomos informacijos konfidencialumą bei siekiant trumpinti pirkimų procedūras, Įstatymo projekto 5 straipsnyje keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (Projekto 5 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje) siūloma nustatyti trumpesnį 3 darbo dienų terminą, kurį perkančioji organizacija turi duoti tiekėjui, kad jis pagrįstų nurodytą konfidencialią informaciją. Dėl Įstatymo projekto 5, 22 straipsnių, 30 straipsnio 5 dalies ir Projekto 5, 19 straipsnių, 26 straipsnio 4 dalies. Siekiant lankstumo tiekėjų teisėtų interesų gynimo procese, perkančiosioms organizacijoms Įstatymo projekto 22 straipsnyje keičiamo Įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje (Projekto 19 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 68 straipsnio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikti ir laimėjusio dalyvio pasiūlymą. Suinteresuotieji dalyviai visada gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu iki atidėjimo termino pabaigos.
Siekiant tinkamai užtikrinti tiekėjų teisę ginti savo interesus, taip pat siūloma nustatyti, kad Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas, t. y. jeigu perkančioji organizacija užtruko dvi dienas pateikdama informaciją suinteresuotam dalyviui, tai Įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas dviem dienom. Dėl Įstatymo projekto 6, 27 straipsnių ir Projekto 6, 24 straipsnių. Siekiant sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms atsisakant besidubliuojančių reikalavimų, Įstatymo projekto 6 ir
KS įstatymo 33 ir 85 straipsnius) siūloma papildyti nuostatomis, pagal kurias asmenys, dalyvaujantys pirkimo procedūrose ar priimantys su pirkimu susijusius sprendimus, galėtų neteikti nešališkumo deklaracijos, jeigu jiems pareiga deklaruoti privačius interesus nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies.
Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimus, pateiktas korupcijos rizikas, susijusias su paramos teikimu viešajam sektoriui ir viešaisiais pirkimais, bei siekiant dar didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo ir susitarimų dėl pirkimų užkardymo, siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai pasibaigus pirkimui paviešinti Įstatymo projekto 6 straipsnyje keičiamo Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo
kurį teikiama ataskaita (vardus, pavardes). Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, t. y. minėtų asmenų duomenys jau viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju papildomi asmenų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, duomenys nebūtų viešinami tokiu būdu būtų laikantis asmens duomenų kiekio mažinimo principo, o tik jau skelbiami duomenys susiejami su konkrečiu įvykdytu pirkimu. Įvertinus tai, kad viešųjų pirkimų duomenys yra aktualūs viešojo intereso apsaugai, pavyzdžiui, valstybės intuicijoms atliekant patikrinimus ar tyrimus, Įstatymo projekte nenustatomas tokių duomenų skelbimo laikotarpis. Dėl Įstatymo projekto 8 straipsnio ir Projekto 7 straipsnio. Direktyvos 2014/24/ES (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2014/17/EB (toliau - Direktyva 2014/25/ES), preambulėje nurodyta, kad perkančioji organizacija turėtų būti įpareigota svarstyti, ar tikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis, atsižvelgiant į, jos nuomone, susijusias priežastis, netaikant jos atžvilgiu administracinės ar teisminės priežiūros.
Šis nuostatos taikymo aspektas labai svarbus perkančiosioms organizacijoms vertinant susiklosčiusią praktiką Lietuvoje, kai priežiūrą atliekančios institucijos šiuo metu galiojančią prievolę pirkimo objektą skaidyti į dalis vertina labai griežtai pirkimo skaidymo tikslą laikydamos aukščiau už kitus pirkimų tikslus – galimą konkurencijos sumažėjimą, sutarties neįvykdymo tikimybę ir pan. Atsižvelgiant į tai bei siekiant nustatyti aiškesnes teisines sąlygas perkančiosioms organizacijoms, priimančioms sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, siūloma keisti Įstatymo projekto 8 straipsnyje keičiamą Įstatymo 28 straipsnį (Projekto 7 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 40 straipsnio 1 dalį) atsisakant tiesioginio reikalavimo skaidyti pirkimo objektą į dalis (kurio nepritaikius perkančiajai organizacijai tekdavo įrodinėjimo našta priežiūrą atliekančioms institucijoms), tačiau aiškiai įtvirtinant pareigą perkančiajai organizacijai kiekvieną kartą prieš priimant sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis atsižvelgti į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Nusprendusi pirkimo objekto neskaidyti į dalis, ji tai pagrindžiančias aplinkybes turės nurodyti pirkimo dokumentuose. Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio ir Projekto 8 straipsnio.
Praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai joms reikia nutraukti pirkimo procedūras dėl įvykusių klaidų rengiant pirkimo dokumentus (pavyzdžiui, dėl neteisingų duomenų rengiant techninę specifikaciją ir pan.). Ne visuomet perkančiosios organizacijos klaidas galima priskirti viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimams ar aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti. Taigi perkančioji organizacija neturi pasirinkimo nutraukti pirkimo procedūras net ir tuo atveju, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebi, kad pirkimo dokumentuose padarė esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai. Siekiant sudaryti sąlygas paprasčiau vykdyti viešuosius pirkimus, Įstatymo projekto 9 straipsnyje keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje ir pildomoje 4 dalyje (Projekto 8 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 33 straipsnio
pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. Dėl Įstatymo projekto 12, 28 straipsnių ir Projekto 11, 25 straipsnio. Sistemiškai įvertinus Direktyvos 2014/24/ES 34 straipsnio nuostatas ir siekiant teisės akto aiškumo, siūloma Įstatymo projekto 28 straipsnyje keičiamame Įstatymo 79 straipsnyje (Projekto 25 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 87 straipsnyje) nustatyti, kad taikant dinaminę pirkimų sistemą gautas kandidatų paraiškas perkančioji organizacija turi patikrinti ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų terminą nuo paraiškų gavimo dienos.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paskelbus apie dinaminę pirkimų sistemą paraiškų gali būti labai daug ir perkančioji organizacija gali nespėti jas patikrinti, siūloma nustatyti, kad pirkimo dokumentuose gali būti nustatytas ilgesnis paraiškų, kurios gaunamos iki pirmojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl konkretaus pirkimo dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, patikrinimo terminas. Taip pat siekiant suvienodinti tiekėjų informavimo terminus, pirkimus atliekant naudojantis dinamine pirkimo sistemos pagrindu, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 28 straipsnyje keičiamo Įstatymo 79 straipsnio (Projekto 25 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 87 straipsnyje) 8 dalį nustatant 3 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos terminą, per kurį perkančioji organizacija praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo paraiškos atmetimą. Pirkimų, atliekamų dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, metu perkančiosios organizacijos gauna tiekėjų paklausimų, kurių nagrinėjimui ir informacijos tiekėjui pateikimui nėra nustatytas atskiras terminas. Perkančioji organizacija vadovaujasi bendru terminu, įtvirtintu Įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje (KS įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje).
Įvertinus įprastą pirkimų, atliekamų dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, terminą (10 dienų) ir galimybes tiekėjams suspėti pateikti paklausimus, siūloma Įstatymo projekto 12 straipsnyje keičiamame Įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje (Projekto 11 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje) nustatyti trumpesnį 4 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos informacijos tiekėjams pateikimo terminą. Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūloma aiškiai ne centrinės valdžios perkančiajai organizacijai nustatyti teisę dinaminės pirkimų sistemos pagrindu atliekamo pirkimo atveju su tiekėjais susitarti kitą, negu šioje dalyje nurodytas, terminą, jei tokia perkančioji organizacija pasinaudoja teise susitarti su tiekėjais dėl pasiūlymo pateikimo termino. Dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies ir Projekto 11 straipsnio 2 dalies. Paskelbus pirkimo dokumentus ir gavus tiekėjų prašymus juos paaiškinti, patikslinti, ar gavus pretenziją dėl pirkimo dokumentų, perkančioji organizacija, kol nesuėjęs pasiūlymų pateikimo terminas, gali nuspręsti pakeisti, patikslinti pirkimo dokumentus. Tuo atveju, kai tikslinant informaciją buvo padaryta reikšmingų pakeitimų ar informacija patikslinta likus mažai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. Pažymėtina, kad, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (byla C 368/10, byla C-298/15) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (byla Nr.
3K-3-177-916/2016, byla Nr. e3K-7-23-248/2017) praktiką, esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) negali būti keičiamos. Siekiant lankstumo, siūloma Įstatymo projekto 12 straipsnyje keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje (Projekto 11 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje) nustatyti, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti ar patikslinti dokumentus iki tol, kol nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija tikslina skelbime paskelbtą informaciją, ji taip pat turi patikslintini skelbimą ir, atsižvelgdama į tikslinamos informacijos pobūdį ir kiekį bei siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkime, pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Pažymėtina, kad tarptautinių pirkimų atveju negalėtų būti daromi esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, jei juos padarius pirkimu būtų suinteresuoti nauji teikėjai. Dėl Įstatymo projekto 14 straipsnio ir Projekto 13 straipsnio. Teismui sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu baigiasi pasiūlymo galiojimas. Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai tokiu atveju prašyti tiekėjo pratęsti pasiūlymo galiojimą. Todėl atnaujinus pirkimo procedūras gali nebebūti nei vieno galiojančio pasiūlymo.
Siekiant spręsti tokias situacijas ir sudaryti galimybę toliau vykdyti pirkimą, Įstatymo projekto 14 straipsnyje keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje (Projekto
siūloma papildyti nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija galėtų prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimą sustabdytų pirkimo procedūrų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu. Dėl Įstatymo projekto 15 straipsnio ir Projekto 14 straipsnio. Esant sudėtingai ekonominei situacijai šalyje (pavyzdžiui, finansinė krizė, ekonomikos sąstingis ir pan.), tiekėjai susiduria su sunkumais, kai norėdami dalyvauti pirkimuose turi pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tuo metu jie turi turėti papildomų lėšų, kurias galėtų įšaldyti iki pirkimo pabaigos. Dažnai tiekėjai, ypač mažos ir vidutinės įmonės, tokių papildomų lėšų neturi. Siekiant palengvinti ir paskatinti tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, Įstatymo projekto 15 straipsnyje keičiamo 42 straipsnio 1 dalyje (Projekto
siūloma nustatyti galimybę pačioms perkančiosioms organizacijoms, įvertinus pirkimo pobūdį ir svarbą, nuspręsti, ar pirkimo metu prašyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Dėl Įstatymo projekto 16 straipsnio ir Projekto 15 straipsnio. Kai susipažinimas su pateiktais pasiūlymais vyksta elektroninėmis priemonėmis, reikalavimas tai atlikti komisijos posėdyje praranda tikslingumą, kadangi tokiame posėdyje sprendimai nėra priimami, o visi veiksmai fiksuojami elektroninėje sistemoje, todėl tai yra daugiau techninis veiksmas. Siekiant supaprastinti pirkimų procedūras, siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnyje keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (Projekto 15 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje) nustatyti galimybę nereikalauti su pateiktais pasiūlymais susipažinti Komisijos posėdyje.
Tokiu atveju su pasiūlymu galėtų susipažinti vienas iš Komisijos narių suėjus pasiūlymų pateikimo terminui. Įvertinus tai, kad visi Komisijos veiksmai matomi elektroninių sistemų audito sekoje, o susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros fiksavimas yra perteklinis procedūrinis veiksmas, Įstatymo projekto 16 straipsnyje keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje (Projekto
siūloma nustatyti, kad Komisijos protokolas gali būti nepildomas, kai su paraiškomis ar pasiūlymais susipažįstama naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Dėl Įstatymo projekto 17 straipsnio ir Projekto 16 straipsnio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdytose grupinėse diskusijose perkančiosios organizacijos pažymėjo, kad praktikoje dažnai susiduria su situacijomis, kai pasiūlyme esant netikslumų jos negali leisti tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio patikslinimų ar pataisymų ir pasiūlymą turi atmesti. Tokiais atvejais gali būti ne tik atmetami racionaliausi pasiūlymai, bet gali tekti pirkimą vykdyti iš naujo. Įvertinus išsakytus pastebėjimus bei siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą, Įstatymo projekto 17 straipsnyje keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje (Projekto 16 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje) siūloma nustatyti galimybę tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta.
Pažymėtina, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami tie pasiūlymų duomenys, kurie bus vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu gali būti tikslinami duomenys. Pavyzdžiui, perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo pateiktuose duomenyse esančias korektūros ar skaičiavimo klaidas, gali nuspręsti pati atlikti patikslinimus, o į tiekėją kreiptis tik dėl padarytų pataisymų teisingumo patvirtinimo. Praktikoje Įstatymo 55 straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo ir jį atmesti pasinaudojama ir dėl tos priežasties, kad nurodyta kaina yra per didelė. Tačiau toks atmetimas neturėtų būti galimas (ir būtų nesuderinamas su Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies
naudingiausią pasiūlymą ketinama išrinkti pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Todėl siūloma Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (Projekto 16 straipsnyje pildomo KS įstatymo 58 straipsnio 7 dalyje) nustatyti, kad jeigu pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, o ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, perkančioji organizacija negalėtų atmesti tokio pasiūlymo.
Dėl 17 straipsnio 3 dalies, 13, 20 straipsnių ir Projekto 16 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio. Siekiant spartinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą, tenkančią perkančiosioms organizacijoms prašant tiekėjų pateikti ir tikrinant jų pateiktus dokumentus dėl tiekėjų ar jų tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų atitikimą nacionaliniams saugumo interesams, Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje pildomo Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje (Projekto
nustatyti galimybę perkančiosioms organizacijoms reikalauti pateikti įrodančius dokumentus tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo prieš priimant sprendimą jo pasiūlymą pripažinti laimėjusiu. Dėl Įstatymo projekto 18 straipsnio. Siekiant supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, Įstatymo projekte siūloma supaprastintų pirkimų atveju susiaurinti dėl teistumo tikrinamų asmenų ratą. Tokių pirkimų atveju būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, buhalteris ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių pirkimų atveju tikrinamų asmenų sąrašas yra įtvirtintas Direktyvoje 2014/24/ES ir negali būti keičiamas. Dėl Įstatymo projekto 19 straipsnio ir Projekto 17 straipsnio.
Siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnyje keičiamą Įstatymo 49 straipsnio 2 dalį (Projekto 17 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 62 straipsnio 2 dalį). Dėl Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalies. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2014/24/ES preambulės 97 punkto ir 67 straipsnio nuostatas, sutarties sudarymo kriterijai turi būti susiję su sutarties dalyku, tai yra, susiję su pirkimo objektu, ir negali būti susiję su bendra įmonės politika. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 55 straipsnio 12 dalies nuostatos neatitinka Direktyvoje 2014/24/ES nustatyto reguliavimo, siūloma keisti Įstatymo projekto 21 straipsnyje keičiamą Įstatymo 55 straipsnio 12 dalį, nustatant iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusį reguliavimą, t. y. galimybę perkančiajai organizacijai nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio ir Projekto 20 straipsnio. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirmiausia prašo tiekėjo pateikti paraiškas dalyvauti pirkime, o paskui pateikti pirminius pasiūlymus. Taigi paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, o pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Tokiu būdu pirkimo procedūra išsitęsia.
Pažymėtina, kad tarptautinių pirkimų atveju skelbiamų derybų sąlygos ir vykdymas į nacionalinę teisę perkeltas įgyvendinant Direktyvos 2014/24/ES nuostatas ir negali būti keičiamas. Siekiant paspartinti supaprastintų pirkimų, atliekamų skelbiamų derybų būdu, vykdymą, Įstatymo projekto 23 straipsnyje keičiamame Įstatymo 64 straipsnyje (Projekto 20 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 73 straipsnyje) siūloma sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai sutrumpinti skelbiamų derybų vykdymą – neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų, o iškart pateikti pirminius pasiūlymus. Dėl Įstatymo projekto 24 straipsnio ir Projekto 21 straipsnio. Siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms efektyviau ir greičiau vykdyti pirkimo procedūras, siūloma nustatyti teisę derybų protokolą pasirašyti ne tik Komisijos pirmininkui, bet jam nesant ir kitam Komisijos nariui, kuris pirmininkauja posėdžiui. Dėl Įstatymo projekto 29 straipsnio ir Projekto 26 straipsnio. Perkančioji organizacija gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti. Tačiau pati perkančioji organizacija turi skelbti informaciją pagal Įstatymo 86 straipsnio
Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (Projekto 26 straipsnyje keičiamame KS įstatymo 91 straipsnyje) nustatyti, kad perkančioji organizacija gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją ir paskelbti pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalį. Dėl Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalies.
Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 5 dalies 9 punkte siūloma nustatyti galimybę pirkimo sutartį sudaryti ilgesniam kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo laikotarpiui, kai įsigyjamos prekės, paslaugos, darbai susiję su Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonėmis. Tokiu būdu būtų užtikrinamas paslaugų tęstinumas ir viso programavimo laikotarpio metu būtų galima turėti vienintelį paslaugų teikėją, kuris visiškai atsakytų už visu laikotarpiu teikiamus darbus ir jų atlikimo kokybę. Taip pat manytina, kad galimi paslaugų tiekėjai, žinodami apie ilgalaikę sutartį, galėtų pasiūlyti mažesnę paslaugų teikimo kainą, nei šiuo metu esanti, ir tai leistų sutaupyti dalį biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, 2020 m. spalio mėnesį Lietuvoje atlikdamas auditą, pastebėjo, kad paslaugos, susijusios su Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonėmis, turi būti perkamos ilgesniam kaip 3 metų nuo sutarties įsigaliojimo laikotarpiui. Dėl Įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalies. Siekiant supaprastinti užsienyje sudaromų sutarčių procedūras, kad pirkimai vyktų greičiau ir paprasčiau, taip pat atsižvelgiant į kylančias prekių, paslaugų ir darbų kainas, siūloma Įstatymo projekto 30 straipsnyje keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 7 dalyje nustatyti didesnę (15 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio) užsienyje sudaromų sutarčių vertės ribą, kuomet galima sutartis sudaryti žodžiu. Dėl Įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalies ir Projekto 26 straipsnio 3 dalies. Praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kuomet turi skelbti laimėjusį pasiūlymą, raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, tačiau sistemingas tokios informacijos skelbimas yra „jautrus“ ir kelia iššūkių institucijų veiklai bei valstybės saugumui.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškiai reglamentuoti galimybę neskelbti tam tikros informacijos, Įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalyje keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 9 dalyje (Projekto
aiškiai nustatyti, kad perkančioji organizacija gali neviešinti šio dalyje nurodytos informacijos, jeigu informacijai taikomi konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai. Dėl Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalies ir Projekto 28 straipsnio 2 dalies. Diskusijų su perkančiosiomis organizacijomis metu keltas klausimas dėl reikalavimų raštu sudaromai pirkimo sutarčiai, nes ne visais atvejais, pavyzdžiui, perkant lėktuvo bilietus, sutartis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus. Tai ypač aktualu, kai sudaroma standartinė sutartis, kuri nėra keičiama pagal kiekvienos perkančiosios organizacijos poreikius. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalyje keičiamo Įstatymo 87 straipsnį (Projekto 28 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 95 straipsnį) siūloma papildyti nauja dalimi, kurioje būtų nustatyta galimybė netaikyti minėto straipsnio reikalavimų raštu sudaromai sutarčiai, kurios vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai visiems prekių, paslaugų ar darbų gavėjams nustatomas vienodas sutarties turinys. Dėl Įstatymo projekto 32 straipsnio ir Projekto 29 straipsnio. Esant sudėtingai geopolitinei situacijai pasaulyje, pirkimų vykdytojai ir tiekėjai susiduria su sunkumais vykdant sudarytas viešojo pirkimo sutartis.
Pažymėtina, kad ženkliai pabrangus kai kurioms statybinėms medžiagoms, energijos ištekliams ir kitiems resursams, stringant tiekimo grandinėms ir vėluojant užsakytoms medžiagoms, vis dažniau perkančiosios organizacijos susiduria su poreikiu keisti viešojo pirkimo sutartis, visų pirma peržiūrint jose nurodytas kainas. Įstatymo 89 straipsnyje, kaip ir Direktyvoje 2014/24/ES, įtvirtinti atvejai, kada galima keisti pirkimo ar preliminariąją sutartį. Dvi Įstatymo 89 straipsnyje nustatytos sutarčių keitimo sąlygos (1 dalies 2 ir 3 punktuose) siejamos su bendra pirkimo sutarties pakeitimų verte, kuri negali viršyti 100 procentų pradinės sutarties vertės. Įvertinus tai, kad Direktyva 2014/24/ES tokio ribojimo nenumato, ekonominę situaciją, lemiančią spartų kainų didėjimą, bei siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas keisti pirkimo sutartį, siūloma Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose (Projekto 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse keičiamo KS įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose) nustatyti tik atskiro pirkimo sutarties pakeitimo vertės ribą, t. y. kad pakeitimas negali viršyti 50 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės, atsisakant šios nuostatos taikymo ribojimo dėl bendros pirkimo sutarties pakeitimų vertės.
Įvertinus Direktyvos 2014/24/ES nuostatas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą C461/20, kuriuo aiškinamos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos dėl pirkimo sutarties šalies keitimo, kai mokumo problemų turinčio pradinio tiekėjo sudarytos pirkimo sutartys perduodamos vykdyti naujam tiekėjui bei siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas perkančiajai organizacijai keisti pirkimo sutarties šalį, siūloma Įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalyje keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje (Projekto 29 straipsnio 3 dalyje keičiamo KS įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje) nustatyti galimybę keisti tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, kai dėl jo restruktūrizavimo, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, jo teises ar pareigas visas ar dalį jų perima kitas tiekėjas. Dėl Įstatymo projekto 33 straipsnio ir Projekto 30 straipsnio. Susiklosčiusią praktiką, kad visas dėmesys skiriamas tinkamam pirkimo procedūrų atlikimui, o ne pirkimo rezultatui, didele dalimi lėmė itin smulkmeniška, griežta ir formali pirkimų priežiūros institucijų atliekama kontrolė.
Dėl per griežto ir formalaus įstatymo nuostatų interpretavimo, nevertinant, kokią įtaką konstatuotas pažeidimas padarė pirkimo rezultatams, sudaromos sąlygos visą dėmesį skirti tik tinkamam pirkimo procedūrų atlikimui. Tokia kontrolė grindžiama pagrindiniais principais (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo), tačiau tuomet nukrypstama nuo vieno iš esminių viešųjų pirkimų tikslų – racionaliai naudojant biudžeto lėšas įsigyti tai, ko reikia. Todėl labai svarbu, kad tiek priežiūrą atliekančios institucijos, tiek perkančiosios organizacijos gebėtų derinti viešiesiems pirkimams keliamus tikslus ir principus bei surastų tinkamą jų pusiausvyrą. Taip pat susiklosto situacijų, kai tas pačias teisės normas pirkimų priežiūrą atliekančios institucijos (Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Centrinė projektų valdymo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra ir kt.) aiškina skirtingai. Tai ne tik sunkina pirkimo proceso atlikimą, bet ir mažina pasitikėjimą institucijomis. Be to, perkančiosios organizacijos atsargiau žiūri į vertinamojo pobūdžio nuostatų taikymą, renkasi saugesnę pirkimų strategiją, prioritetą teikdamos šabloniškam pirkimo dokumentų parengimui, o ne išsamiai pirkimo objekto analizei ir aprašymui.
Siekiant keisti minėtą praktiką, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 33 straipsnyje keičiamo Įstatymo 92 straipsnio 3 dalį (Projekto 30 straipsnyje keičiamo KS įstatymo 100 straipsnio 3 dalį) ir nustatyti, kad Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, atlikdami pirkimų priežiūrą, priima sprendimus taip, kad jie neprieštarautų Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamoms rekomendacijoms dėl įstatymo taikymo. Tokiu būdu būtų išvengiama skirtingo tų pačių teisės aktų nuostatų aiškinimo ir atitinkamų pasekmių sukėlimo perkančiosioms organizacijoms. Siekiant užtikrinti vienodą viešųjų pirkimų praktikos formavimą, taip pat siūloma atsisakyti kitais įstatymais institucijoms suteiktų teisių atlikti viešųjų pirkimų priežiūrą ir tokią pareigą palikti tik Viešųjų pirkimų tarnybai. Atsižvelgiant į tai, tikslinamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatos, pagal kurias Centrinei projektų valdymo agentūrai suteiktos teisės atlikti viešųjų pirkimų priežiūrą. Dėl Įstatymo projekto 34 straipsnio. Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos veiksmų vieningumą, sėkmingai įgyvendinti iškeltus tikslus viešųjų pirkimų srityje, Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą Viešųjų pirkimų tarnybai strateginius veiklos planus derinti su už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakinga institucija. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nepriklausomumas ir savarankiškumas priimti sprendimus dėl konkrečių pažeidimų būtų išlaikytas. Dėl Įstatymo projekto 39 straipsnio ir Projekto 35 straipsnio.
Siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą, tikslinga atsisakyti reikalavimo perkančiajai organizacijai stabdyti pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pateikta pretenzija, bet svarbu užtikrinti, kad nebūtų sudaroma sutartis, kol nesibaigia apskundimo terminai. Atitinkamai siūloma tikslinti Įstatymo projekto 39 straipsnyje keičiamo Įstatymo 103 straipsnio 2 dalį (Projekto 34 straipsnyje keičiamo KS įstatymo
sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo sprendimo išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui dienos. Dėl Įstatymo projekto 40 straipsnio ir Projekto 36 straipsnio. Perkančiosioms organizacijoms žalos įrodinėjimas viešuosiuose pirkimuose yra labai sudėtingas. Įstatymo projektu (Projektu) siūloma numatyti, kad jeigu yra nustatyta, jog viešajame pirkime buvo sudarytas draudžiamas susitarimas tarp konkurentų, kuriuo siekiama riboti konkurenciją, yra preziumuojama, kad pažeidimas sukėlė žalą, kurios dydis 10 procentų nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės. Tokiu būdu perkančiosioms organizacijoms bus lengviau įrodinėti žalos dydį ir padidės tikimybė prisiteisti žalą.
Siekiant skatinti perkančiąsias organizacijas ginti viešąjį interesą Įstatymo projektu siūloma jas įpareigoti kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kai Konkurencijos taryba informuoja perkančiąją organizaciją apie priimtą nutarimą, kuris nebuvo apskųstas teismui per numatytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui nustatoma, kad jų atliktuose viešuosiuose pirkimuose laimėtoju buvo pripažintas, pirkimo sutartį sudarė ir mokėjimai pagal ją buvo atlikti tiekėjui, kuris tame pirkime sudarė draudžiamų susitarimų, arba imtis kitų žalos atlyginimą reguliuojančių priemonių dėl žalos atlyginimo perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, mediacija, arbitražas, tiesioginis kreipimasis į tiekėją). Pažymėtina, kad toks įpareigojimas perkančiajai organizacijai nebūtų taikomas tuo atveju, jeigu tiekėjas savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už padarytą žalą. Padaugėjus ieškinių dėl žalos atlyginimo ir žalos priteisimo atvejų, galės būti atlyginama valstybės patirta žala. Taip pat tokiu būdu tiekėjai bus veiksmingiau atgrasomi nuo susitarimų sudarymo viešuosiuose pirkimuose, tad naujasis reguliavimas prisidės prie veiksmingos konkurencijos užtikrinimo. Siūloma 10 procentų žalos dydžio prezumpcija kartelių atvejais jau dabar galioja Latvijoje ir Vengrijoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadove dėl konkurencijos institucijų kuriamos naudos skaičiavimo nurodoma, kad, nesant papildomų duomenų, kartelių atvejais siūloma laikyti, kad dėl jų atsirandanti permoka siekia 10 procentų; tokį ar panašų (10-15 procentų) permokos dydį skaičiuodamos naudą taiko didžiausios pasaulio konkurencijos institucijos, įskaitant Europos Komisiją. Dėl Projekto 2 straipsnio.
Dėl Projekto 2 straipsnio. Atsižvelgiant į praktikoje perkantiesiems subjektams kylančius klausimus bei Direktyvos 2014/25/ES 7 ir 9 straipsnių nuostatas, pagal kurias perkančiojo subjekto pirkimams skirtiems elektros energijos gamybai ir
(arba) tiekimui taikomos minėtos direktyvos nuostatos, atitinkamai siūloma tikslinti Projekto 2 keičiamo KS įstatymo 6 straipsnį. Šiuo pakeitimu būtų aiškiau nurodyta, kad KS įstatymo nuostatos taikomos ne tik tuomet, kai pirkimas, skirtas elektros energijos gamybos ir tiekimo veiklos rūšims, bet ir kai jis skirtas kuriai nors vienai iš šių veiklos rūšių . 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Įstatymo pakeitimai, kuriais nustatoma prievolė perkančiosios organizacijoms parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais mažos vertės pirkimų planus ir paskelbti planuojamų atlikti tokių pirkimų suvestinę. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos atlieka daug smulkių pirkimų, kurie nėra suplanuoti, ir dėl to turi dažnai keisti paskelbtus pirkimų planus. Atsižvelgiant į perkančiosioms organizacijoms teksiančią administracinę naštą siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnius ir atsisakyti minėtos pareigos perkančiosioms organizacijoms. Nuo 2023 m. sausio 1 d. taip pat įsigalios viešųjų pirkimų centralizavimą reglamentuojančios nuostatos. Perkančiosioms organizacijoms besiruošiant šių nuostatų įgyvendinimui kyla neaiškumų dėl jų taikymo. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95,
įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo NR.
99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 90¹ straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose nustatyti, kad perkančiosioms organizacijoms, kurios atlieka centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, turi būti taikoma pareiga prekes, paslaugas ar darbus įsigyti iš Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų katalogo. Taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad savivaldybių įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių pirkimai nėra centralizuojami savivaldybės tarybos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios įmonės pačios priima sprendimus dėl pirkimų centralizavimo. Siekiant aiškesnio ir tikslesnio viešųjų pirkimų reglamentavimo Įstatymo projekte ir Projekte atliekami ir kiti techninio pobūdžio pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos sudarys lankstesnes, paprastesnes ir aiškesnes sąlygas vykdyti pirkimus, kas skatins tiekėjus aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Išsamus poveikio vertinimas pateikiamas dokumente „Viešųjų pirkimų problematika ir sprendimų kryptys“. Padaugėjus ieškinių dėl žalos atlyginimo ir žalos priteisimo atvejų, galės būti efektyviau atlyginama valstybės (mokesčių mokėtojų) patirta žala, tiekėjai bus veiksmingiau atgrasomi nuo susitarimų sudarymo viešuosiuose pirkimuose, tad naujas reguliavimas prisidės prie veiksmingos konkurencijos užtikrinimo. 6.
situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Įstatymų projektais nustatoma pareiga viešinti Komisijos narius turės teigiamą įtaką korupcijos mažinimui. Tokiu būdu bus galima identifikuoti galimas korupcijos rizikas bei tokia nuostata veiks prevenciškai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes, pavyzdžiui, pasiūlymų galiojimo užtikrinimas nebebus privalomas visais atvejais, tiekėjai nebebus šalinami iš pirkimo procedūrų dėl formalių pasiūlymuose padarytų klaidų, lankstesnės skelbiamų derybų vykdymo sąlygos skatins tiekėjus dalyvauti pirkimuose, aiškus informacijos gavimo terminas pirkimus vykdant per dinaminę pirkimų sistemą, sudarys galimybes lengviau paklausti perkančiosios organizacijos apie pirkimo sąlygas. Priėmus Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, perkančiosios organizacijos galės paprasčiau ir greičiau įsigyti prekes ir (ar) paslaugas iš konkretaus tiekėjo tam tikrais atvejais: mokslinių darbų vertinimo paslaugas, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjant leidinius, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir kitas paslaugas, kai paslaugų teikėją parenka pats renginio organizatorius, taip pat prekes ar paslaugas, skirtas socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti, dalyvavimo parodose paslaugas, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą. Pažymėtina, kad siūlomos naujos neskelbiamų derybų sąlygos yra labai ribojamos sąlygose nurodytų aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms pirkimo kitu būdu praktiškai įvykdyti neįmanoma arba nėra tikslinga jį vykdyti, nes tiekėjas yra vienintelis.
Pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai reikia įsigyti mokslinius ar kitus specifinius leidinius, nes leidėjai juos parduoda tik tiesiogiai savo elektroninėse parduotuvėse. Dažnu atveju tokiems tiekėjams leidinių pardavimas yra mažmeninė prekyba ir nėra pagrindinė veikla, o perkant per tarpininkus įsigyjama brangiau. Taigi toks tiekėjas nėra suinteresuotas rengti ir teikti pasiūlymą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Tuo tarpu, perkančioji organizacija eikvotų žmogiškuosius ir finansinius išteklius bandydama imituoti pirkimą ir įsigyti reikiamą prekę. Kalbant apie prekes ar paslaugas, įsigyjamas tiesiogiai iš parodos ar stovyklos organizatoriaus, pažymėtina, kad perkančioji organizacija, nusprendus dalyvauti parodoje ar siųsti aukšto meistriškumo sportininkus į stovyklą, sutinka su organizatoriaus pateiktomis standartinėmis dalyvavimo sąlygomis. Tokiu atveju ji neturi galimybės rinktis kitus tiekėjus negu tie, kurie nurodyti dalyvavimo sąlygose, kurios nėra keičiamos. Įvertinus šias aplinkybes, nustatyta, kad esamas teisinis reguliavimas sukuria dirbtines kliūtis greitai ir efektyviai įsigyti prekes ir paslaugas aukščiau nurodytose situacijose. Situacijų analizė rodo, kad ir šiuo metu vykdomuose pirkimuose dalyvauja tik tie tiekėjai, kurie dalyvautų neskelbiamų pirkimų būdu vykdomuose pirkimuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas nedarys poveikio konkurencijai rinkoje, neįtakos smulkaus ir vidutinio verslo subjektų pasitraukimo bei kainų, tačiau palengvins ir pagreitins pirkimų vykdymą bei sumažins administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms.
Vertinant neskelbiamų derybų sąlygą, kuria siekiama leisti perkančiosioms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas, įsigyti prekių ar paslaugų neskelbiamų derybų būdu, kai jos skirtos socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir jų individualiems poreikiams tenkinti, galima teigti, siūlomu teisiniu reguliavimu iš dalies ribojama konkurencija viešuosiuose pirkimuose. Tačiau tai daroma pagrįstai ir tik tokia apimtimi, kokia yra būtina pasiekti nuostatos tikslus – sudaryti kuo geresnes sąlygas socialines paslaugas teikiančioms perkančiosioms organizacijoms formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius socialių problemų turintiems asmenims, mokyti įsigyti tam tikrų prekių (pavyzdžiui, rūbų) ar paslaugų. Manytina, kad labai svarbu tokių įstaigų globotiniams sudaryti kuo įprastesnes gyvenimiškas galimybes rinktis ir lyginti prekes, mokytis skaičiuoti ir lyginti kainas. Pažymėtina, kad ne visas prekes ir (ar) paslaugas, skirtas socialinių paslaugų gavėjams, bus galima įsigyti naudojantis šia neskelbiamų derybų sąlyga, o tik tas, kuriomis bus ugdomas savarankiškumas ir tenkinamas individualus poreikis. Šiuo metu vykdant pirkimus kitais įstatyme nustatytais būdais minėtą tikslą pasiekti labai sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios nuostatos socialinis tikslas yra svarbesnis nei ūkio subjektų verslo interesai. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis.
Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų. Įstatymo projekte nustatoma pareiga Viešųjų pirkimų tarnybai derinti strateginį veiklos planą su už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakinga institucija. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo NR. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir 9¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
teisės aktų – kas ir kada juos turės priimti Priėmus Įstatymų projektus, Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės patikslinti ataskaitų teikimo tvarką, pagal kurią perkančioji organizacija ir perkantysis subjektas kartu su ataskaita turės pateikti informaciją apie Komisijos narius. 13. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymų projektus, neigiamo ar teigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo analizuoti Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiami duomenys apie viešuosius pirkimus, rengta viešoji konsultacija, kurios metu buvo organizuoti susitikimai ir diskusijos su savivaldybių, didžiųjų perkančiųjų organizacijų, mažesnių perkančiųjų organizacijų, asociacijų, finansinę paramą administruojančių institucijų, tiekėjų atstovais, taip pat skelbtos perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų apklausos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“, „pirkimas“, „pirkimo sutartis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymai turėtų būti išversti į anglų kalbą.
2022-09-12 Nr. XIVP–1919 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 8 straipsniu keičiamoje Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 28 straipsnio 3 dalyje žodis
„atitinkamų“ išbrauktinas kaip perteklinis, nes tarptautinio pirkimo vertės
ribos yra objektyviai nustatytos ir nieko papildomai neatitinka. 2. Projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija „negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiosios organizacijos interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. 3. Projekto 25 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 16 punkte siūloma nustatyti tarptautinių leidinių požymį „turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama „citavimo indekso“ sąvoka, o „tarptautinių duomenų bazių“ sąvoka taip pat vertintina kaip itin plati ir neapibrėžta. Svarstytina, ar pirmą kartą įstatyme vartojant šias sąvokas jos neturėtų būti apibrėžtos ar paaiškintos, nustatyti reikalavimai citavimo indekso lygiui, nustatyti minimalūs reikalavimai ar pateiktos nuorodos į tokius reikalavimus tarptautinėms duomenų bazėms ir pan.
Nenustačius papildomų sąlygų, įstatymo reikalavimus galėtų atitikti citavimo rodikliai ir pagal, pavyzdžiui, Web of Science, Scopus ar Google Scholar duomenų bazes, ir pagal vien komerciniais tikslais veikiantiems leidiniams remti sukurtas pseudobazes. 4. Projekto 26 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. 5. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies formuluotė „išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami“ keistina į formuluotę „išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja“. 6. Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 7 dalyje turėtų būti nurodytas strateginio veiklos plano derinimas ne su ministerija, o su ministru. 7. Projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 97 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė - Akimovienė, tel. (8 5)
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P.
Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-12-06 Nr. XIVP–1919(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 15¹ dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „kontroliuojantis asmuo“. Sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ siejama tik su „daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)“ valdymu. Tokia sąvokos konstrukcija galėtų būti vertinama kaip per siaura, neapimanti visų formų teisinių formų juridinių asmenų dalyvių (kai dalyvavimas juridiniame asmenyje nėra apibrėžiamas akcijomis, dalimis ar pajais), bei neapimanti kitų nei dalyvių susirinkimas kontrolės formų. Svarstytina, ar sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ neturėtų būti konstruojama numatant balsavimo teises juridinio asmens dalyvių susirinkime bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje pateikiamą sąvokos
„kontrolė“ apibrėžimą, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotos
finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateikiamą sąvokos „tiesioginis lemiamas poveikis įmonei“ apibrėžimą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl sąvokos „kontroliuojantis asmuo“ aiškinimo, net ir nesant jos apibrėžimo Viešųjų pirkimų įstatyme, yra pasisakiusi Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2022 m. kovo 30 d. rekomendacijose ir išaiškinimuose[1], todėl gali būti svarstytina ir siūlomo apibrėžimo būtinybė apskritai. 2.
punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad susijusiais asmenimis būtų laikomi asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą arba pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl tokia nuostata, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems asmenims būtų tiesiogiai taikomi „kitų valstybių“ nacionaliniai teisės aktai, negali būti sudėtine Lietuvos Respublikos įstatymų dalimi. 3. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma projekto įsigaliojimo data 2023 m. sausio 1 d., tačiau 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kurioje keičiasi įstatymo struktūra ir straipsnių numeracija. Kadangi viešųjų paslaugų teikimo administravimas bus reglamentuojamas nebe 9, o 55 Vietos savivaldos įstatymo straipsnyje, projekte būtina pateikti dvi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijas su skirtingomis nuorodomis į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, viena kurių atitinkamai įsigaliotų 2023 m. balandžio 1 d. kartu su nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5)
M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-naujai-isigaliojusiu-viesuju-pirkimu-istatymo-nuostatu-praktinio-taikymo
2022-10-05
pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas Rimvydas Petrauskas, Viešųjų pirkimų direktorius Darius Vedrickas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Juras Banys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-128
pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 28 straipsnio 3 dalyje žodis
„atitinkamų“ išbrauktinas kaip perteklinis, nes tarptautinio pirkimo
vertės ribos yra objektyviai nustatytos ir nieko papildomai neatitinka. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-09-129
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija „negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli.
Net jei pirkimo dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiosios organizacijos interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-09-1225
Projekto 25 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 16 punkte siūloma nustatyti tarptautinių leidinių požymį „turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama
„citavimo indekso“ sąvoka, o „tarptautinių duomenų bazių“ sąvoka taip pat
vertintina kaip itin plati ir neapibrėžta. Svarstytina, ar pirmą kartą įstatyme vartojant šias sąvokas jos neturėtų būti apibrėžtos ar paaiškintos, nustatyti reikalavimai citavimo indekso lygiui, nustatyti minimalūs reikalavimai ar pateiktos nuorodos į tokius reikalavimus tarptautinėms duomenų bazėms ir pan. Nenustačius papildomų sąlygų, įstatymo reikalavimus galėtų atitikti citavimo rodikliai ir pagal, pavyzdžiui, Web of Science, Scopus ar Google Scholar duomenų bazes, ir pagal vien komerciniais tikslais veikiantiems leidiniams remti sukurtas pseudobazes. Pritarti
„16) mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo
indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1226
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-09-1227
Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies formuluotė „išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami“ keistina į formuluotę „išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja“. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-09-1234
Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 7 dalyje turėtų būti nurodytas strateginio veiklos plano derinimas ne su ministerija, o su ministru. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-09-1236
Projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 97 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
prezidentas D. Gedvilas, 2022-09-208
galiojanti imperatyvi pareiga projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai įstatymo projekte keičiama į mažiau griežtą nuostatą, tačiau pastaroji vis tiek suponuoja projektavimo ir statybos pirkimą atskirai. Asociacijos diskusijose su Aplinkos ministerija bei kitomis institucijomis buvo aptarta, kad projektavimo ir statybos privalomas pirkimas atskirai nepasiteisino, kadangi: 1) visas statybos procesas ženkliai pailgėja ir neišvengiamai pabrangsta, o proceso greitis tam tikrais atvejais yra ypač svarbus (pvz. dėl sezoniškumo, dėl finansavimo įsisavinimo terminų ir kt.);
2) padidėja perkančiosioms organizacijoms administracinė našta, nes reikia įgyvendinti 2 atskirus pirkimus ir vėliau administruoti 2 atskiras sutartis;
3) projektavimo paslaugų konkursai dažnai neįvyksta, nes nedidelės apimties projektavimo paslaugų užsakymais rinka nesidomi (pvz.: renovacijoje); 4) neišnaudojama statytojo (užsakovo) galimybė projektavimo procese pasinaudoti rangovo žiniomis, kurios sudarytų prielaidas parengti praktiškesnius ir finansiškai labiau apgalvotus projektus. Būtent rangovai gali pasiūlyti, kokį sprendinį ar medžiagas konkrečiu atveju geriau naudoti, kaip racionaliau išspręsti vieną ar kitą mazgą, kaip logiškiau suderinti tam tikras medžiagas, kokių statinio sprendinių įgyvendinimas bus pernelyg sudėtingas ir brangus, kokie projekto sprendiniai kelia riziką statinio stabilumui ar kokybiniams parametrams arba priešingai - yra nepagrįstai išbranginti dėl projektuotojo praktinių žinių stokos ir bandymo „apsidrausti“ nuo klaidų. Statytojo (užsakovo) galimybė projektavimo procese pasinaudoti rangovo žiniomis užsakovui yra naudinga. Užsienio praktikoje tai suprantama kaip privalumas ir statybos procesas reguliuojamas taip, kad išnaudoti šį privalumą, o ne jo netekti. Spręsti pagrindiniame komitete
prezidentas D.
Gedvilas, 2022-09-20 Siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir operatyvumo, didelę reikšmę turi standartizuoti dokumentai, kurie sumažina perkančiosioms organizacijoms administracinę naštą, eliminuoja žmogiškojo faktoriaus riziką, pakelia procedūras į aukštesnį kokybinį lygį. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę rengti ne tik rekomenduotinas dokumentų formas, bet ir privalomas (pvz. standartinių sutarčių formas). Siūlome įteisinti tokią Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją ir teise. Spręsti pagrindiniame komitete
prezidentas D. Gedvilas, 2022-09-20
Asociacija nepritaria
organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių. Vietoje to įstatymo projekte siūloma galimybė vertinti „į ateitį“ mokėtiną darbo užmokestį. Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir „šešėlinę ekonomiką. Vertinant darbuotojams mokamą darbo užmokestį, skatinamos sąžiningos įmonės, kartu mažinamas „šešėlis“. Todėl darbo užmokesčio vertinimas iš principo yra teisinga praktika, tačiau lieka esminis klausimas, kokį darbo užmokestį vertinti - faktiškai išmokėtą „už praeitį“ ar deklaruojamą „į ateitį“. Pažymėtina, kad deklaruojamo „į ateitį“ darbo užmokesčio vertinimas sudaro galimybes piktnaudžiauti nurodant nerealius darbo užmokesčius. Perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio. Tokio modelio taikymas sukelia perkančiajai organizacijai administracinę naštą, taip pat prievolę saugoti tiekėjo darbuotojų asmens duomenis. Toks modelis praktikoje sunkiai pritaikomas ir nepasiteisino.
Tuo tarpu galimybė vertinti darbo užmokestį „už praeitį“, t.y. už paskutinius 12 mėnesių, žymiai paprasčiau pritaikoma praktikoje, nesukelia perkančiosioms organizacijoms bei tiekėjams didelės administracinės naštos ir nėra susijusi su asmens duomenų apsauga. Taikant šį modelį, tiekėjams nėra galimybės piktnaudžiauti deklaruojant nerealius darbo užmokesčius, kadangi vertinamas faktiškai mokėtas darbo užmokestis, kuris parodo faktinę situaciją apie tiekėją ir negali būti suklastotas. Siūlome palikti perkančiųjų organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių. Spręsti pagrindiniame komitete
direktorė I. Rizgelė, 2022-09-21
kontroliuojančio asmens sąvokos įvedimo siūlome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPI) ir Lietuvos Respublikos pirkimu, atliekamu vandentvarkos. energetikos, transporto ir pašto paslaugu srities perkančiųjų subjektų. įstatyme (toliau - PI) Įvesti aiškią kontroliuojančio asmens sąvoką. Šiuo metu nėra aišku, kokia kontroliuojančio asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija. Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Pažymėtina, jog perkančiosios organizacijos, skirtingai nuo Konkurencijos tarybos, neturi reikalingų pajėgumų, įgaliojimų ir kompetencijos savarankiškai įvertinti ir nustatyti kontroliuojančius asmenis pagal Konkurencijos įstatymą. Tyrimai dėl kontroliuojančio asmens nustatymo pagal Konkurencijos įstatymą iš esmės pakeistų visą pirkimų procesą ir jį sustabdytų. Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste.
Pavyzdžiui, Tarybos reglamente (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (aktuali redakcija) prie straipsnio, taikomo viešiesiems pirkimams, aiškiai nurodyta, jog 5 straipsnis taikomas, jei sandoris planuojamas ar sudarytas: b) su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu. Kontroliuojančio asmens sąvoką siūlome išdėstyti taip: „Kontroliuojantis asmuo - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris: 1) kontroliuojamame vienete tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba 2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.". Spręsti pagrindiniame komitete
direktorė I. Rizgelė, 2022-09-2113
2.
Dėl problematikos, teikiant jautrią informaciją apie techninės ar programinės įrangos gamintojus ar juos kontroliuojančius asmenis Siūlome pakeisti VPĮ
kelis alternatyvius variantus. I variantas Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str. 3 d.) išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.
Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.". Aukščiau minėto pakeitimo poreikis grindžiamas tuo, kad esamas reguliavimas, numatantis būtinybę iš gamintojo ir (ar) palaikymą teikiančio asmens reikalauti steigimo dokumentų, JAR išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų, sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes daugumoje atvejų objektyviai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių.
Visuotinai žinoma, kad daugumos Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia; 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška; 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams. Jeigu nebus pakeistas reikalavimas, perkančiosios organizacijos gali susidurti su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nebus pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turės būti atmesti. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams. Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitelkti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąraše nurodytų teritorijų.
Pažymėtina, kad Europos Komisija dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos metodą ir aptariamu VPĮ / PĮ taikymo aspektu. Atkreipiame dėmesį, kad pagal esamą reglamentavimą, registrų išrašus turėtų pateikti ne tik palaikymą teikiantis asmuo ir gamintojas, bet ir juos kontroliuojantys asmenys. Akivaizdu, kad gamintojas neteiks savo ar jį kontroliuojančių asmenų registro išrašų, nes, kaip jau buvo minėta, tarptautiniai IT gamintojai neatskleidžia tokių duomenų, o šis reikalavimas tik jiems ir taikomas (nes reikalavimas galioja perkant IT objektus). Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Jei visgi nebūtų pritarta aukščiau išdėstytam VPĮ 39 straipsnio 3 dalies (atitinkamai PĮ 52 str. 3 d.) keitimo siūlymui, žemiau teikiame alternatyvų siūlymą. II variantas Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str. 3 d.) išdėstyti taip: „3.
3 d.) išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.". Šį siūlymą teikiame atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi žymiai platesnius įgaliojimus ir galimybes patikrinti gamintojus, nei atskiros perkančiosios organizacijos, būtų racionalu, jog būtent ši ministerija atliktų gamintojų patikrą ir sudarytų viešą sąrašą IT gamintojų, kurie patys ir jų kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip tai numatyta VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje.
Tokiu atveju, jei gamintojas yra nurodytame sąraše, iš jo dokumentų pagal VPĮ 39 straipsnio 3 dalį galima būtų nereikalauti. Spręsti pagrindiniame komitete
direktorė I. Rizgelė, 2022-09-2117
problematikos, susijusios su duomenų/įrodymu apie prekių sudėtiniu dalių kilme, patikrinimo Siūlome pakeisti VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalį (atitinkamai keičiant PI 58 str. 4¹ d.) ir ja išdėstyti taip: „2¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlo prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo
arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.". Siūlymą išbraukti reikalavimus, susijusius su prekių dalimis, grindžiame tuo, kad galiojančios formuluotės taikymas praktikoje sukelia daug neaiškumų ir iš esmės padidina ginčų riziką.
Pavyzdžiui, perkant kompiuterį, nėra aišku, ar reikia gauti dokumentus /įrodymus, kad kiekviena atskiro kompiuterio sudėtinė prekės dalis (pvz. varžtas, ekranas, laidas ir t.t.) nėra RU/BY kilmės. LVK vertinimu, ši galiojanti teisės norma yra neaiški, dviprasmiška ir netiksli, todėl neatitinka vieno aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 6 p.). Pažymėtina, kad aiškumo principo nebuvimas savaime sukelia didesnę ginčų galimybę, pirkimo dalyviai turi teisę ginčyti laimėtoją, jei, susipažinę su jo pasiūlymu, nustatytų, kad nėra pateikti įrodymai dėl visų in corpore prekių sudėtinių dalių, o visi pirkimo dokumentų neaiškumai traktuojami tiekėjo naudai. Perkamas prekes gali sudaryti didelis skaičius sudėtinių dalių, pvz. perkant automobilį, jį sudaro tūkstančiai skirtingų detalių, kurios pagamintos skirtingose pasaulio dalyse, skirtingose gamyklose. Tiekėjai, siekdami įrodyti, kad jų siūloma prekė atitinka VPĮ keliamus reikalavimus, turėtų dėl visų prekės sudėtinių dalių pateikti įrodymus, kad jos nėra iš VPĮ 92 str. 15 d. numatyto sąrašo valstybių ar teritorijų. Dažnu atveju tai lemtų, kad tiekėjai turėtų surinkti ir pateikti didelį kiekį dokumentų, o perkančioji organizacija juos tikrinti. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai ir taip susiduria su konkurencijos stygiumi, nes tiekėjai vengia dalyvauti juose dėl didelės biurokratijos bei didelio dokumentacijos kiekio. Neužtikrinus konkurencijos, nebūtų pasiektas ir racionalus lėšų panaudojimo tikslas.
Manome, netikrinant visų prekių sudėtinių dalių, būtų galima užtikrinti ir saugumo reikalavimus ir tuo pačiu sumažinant nebūtinos dokumentacijos pateikimo ir tikrinimo poreikį. Spręsti pagrindiniame komitete
direktorė I. Rizgelė, 2022-09-2120
administracinės naštos tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms, vykdant viešuosius pirkimus mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju Siūlome pakeisti VPĮ 51 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjų siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašas arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.
Taip 5 pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams;
2) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams;
3) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintojas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, prašoma tai patvirtinančios informacijos.".
Paaiškindami šio siūlymo poreikį, pažymime, kad dėl reikalavimų, susijusių su sudedamosiomis prekių dalimis jau pasisakėme šiame rašte aukščiau. Taip pat siūlome atsisakyti reikalavimo tiekėjui pateikti jį kontroliuojančių, taip pat subtiekėją, ūkio subjektą ir gamintoją kontroliuojančių asmenų registrų išrašus, nes tai labai didelė materialinė ir administracinė našta perkančiajai organizacijai ir tiekėjui, nėra laikomasi proporcingumo principo, numatančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, taip pat procedūrų koncentruotumo principo. Svarbu pažymėti, kad didelę dalį informacijos apie tiekėją kontroliuojančius asmenis galima bus pamatyti iš jo pateiktų dokumentų (JAR, JADIS), papildomai galima būtų prašyti deklaracijos, taip pat pirkimo dokumentuose galima numatyti teisę prašyti papildomų dokumentų, jei kiltų poreikis. LVK vertinimu, jeigu tiekėjas, subtiekėjas, ūkio subjektas ar gamintojas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui.
Be to, svarstant galimybes, kaip mažiau apkrauti verslą, tačiau tuo pačiu užtikrinti, kad nebus sukelta grėsmė nacionaliniam saugumui, verta atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (NSUSOAĮ) 10 str. 4 d. yra aiški nuostata, kad „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, taip pat valstybės valdomos bendrovės ir jų dukterinės bendrovės atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama. Manome, kad pagal analogiją, ši nuostata galėtų būti taikoma ir viešųjų pirkimų atžvilgiu, todėl siūlome papildyti VPĮ nuostata, kuria vadovaujantis 1-2-3 kategorijų įmonėms pagal NSUSOAĮ nereiktų teikti VPĮ 51 str. 12 dalyje nurodytų pažymų, išrašų, nes jos atitinka nacionalinio saugumo interesus. Spręsti pagrindiniame komitete
direktorė I. Rizgelė, 2022-09-21
reikalavimo pateikti duomenis apie tiekėjo arba jo atsakingo asmens teistumą LVK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje svarstant naujus VPĮ pakeitimus būtų tikslinga dar kartą grįžti prie klausimo, susijusio su reikalavimais pateikti duomenis, tikrinant tiekėjo arba jo atsakingo asmens teistumą. Teigiamai vertiname Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą siekiant supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintu pirkimu atveju susiaurinti dėl teistumo tikrinamų asmenų ratą (tokių pirkimų atveju būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, buhalteris ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus), tačiau manome, kad siūlomas supaprastinimas nėra pakankamas.
Siūlymas būtų VPĮ numatyti, kad reikalavimas pateikti teistumo pažymą, patvirtinančią, kad tiekėjas nėra teistas už VPĮ 46 str. 1 d. nurodytas nusikalstamas veikas, neturėtų būti taikomas tiems subjektams, kurių vadovų ir kitų atsakingų asmenų reputacijai lygiaverčius reikalavimus nustato kiti teisės aktai, o už jų priežiūrą ir kontrolę yra atsakingos konkrečios institucijos (pavyzdžiui, toks reikalavimas neturėtų būti taikomas draudikams, kuriems griežtus reputacinius reikalavimus nustato draudimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, o jų priežiūrą vykdo ir už vadovų bei kitų atsakingų asmenų reputaciją yra atsakingas Lietuvos bankas, taip pat neturėtų būti taikoma bankams, svarstytina ir dėl kitų subjektų). Tai būtų aktualu tiek supaprastintiems, tiek tarptautiniams pirkimams. Aukščiau minėto siūlymo įgyvendinimas reikšmingai palengvintų padėtį pirkimuose dalyvaujančių Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios yra užsienio kapitalo įmonės, vykdančios veiklą ir kitose užsienio valstybėse, arba yra kitų užsienio valstybių įmonių filialai, o tokių įmonių dalis vadovaujančių asmenų yra užsienio valstybių piliečiai. Problemos, su kuriomis susiduriama: 1.
Įmonių valdymo ir priežiūros organų nariams, kurie tiesiogiai nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, t. y. de facto neatstovauja tiekėjo viešajame pirkime ir nepriima dėl jo sudaromų sandorių sprendimų, kyla pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos būtinybės rinkti tokių asmenų jautrius, aukštesnio lygio apsaugos reikalaujančius duomenis. 2. Kadangi dėl teistumo duomenų tenka kreiptis į atsakingas užsienio valstybių institucijas, o taip pat yra atvejai, kai vienu metu kreipiamasi į kelias užsienio valstybes, kuriose nustatyta skirtinga tokios informacijos pateikimo tvarka ir terminai, yra susiduriama su objektyviais šių duomenų gavimo ir dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sunkumais. Taip pat reikėtų įvertinti ir patiriamus kaštus, kadangi visi iš užsienio valstybių atsakingų institucijų gauti dokumentai turi būti apostilizuoti pas notarą, tai reikalauja tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, tiek laiko resursų. Spręsti pagrindiniame komitete
R. Petrauskas, 2022-09-261
skatinimas – svarbus Europos Sąjungos (toliau – ES) tikslas, nustatytas Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 179 straipsnyje, kuriame teigiama, kad
„Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą,
sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi (…)“. 2021 m. kovo 15d. Europos Komisija patvirtino ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ strateginį planą, kurio tikslas – užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla būtų prisidedama prie ES prioritetų įgyvendinimo, bei užtikrinti neutralų poveikį klimatui ir žaliąjai ES.
Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030” didelis dėmesys skiriamas MTTPI vystymui, teigiama, kad būtina „Sukurti palankią mokslo ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams“, „sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą, stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir sutelkiant geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą“. Svarbi priemonė, siekiant šio tikslo, yra užsienio, tarp jų ir lietuvių kilmės tyrėjų, kurie įgijo išsilavinimą ir patirtį užsienio universitetuose ir mokslo įstaigose, pritraukimas į Lietuvą. Problematika. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos šiuo metu susiduria su MTEP taikomomis viešųjų pirkimų (toliau – VP) nuostatomis, kurios trukdo įgyvendinti šiuos tikslus ir daro Lietuvos mokslininkus ir į Lietuvą atvykusius užsienio mokslininkus nekonkurencingus tarptautinėje erdvėje, nes šiuo metu VP procedūros susijusios su MTEP veikla yra labai ilgos ir sudėtingos. MTTPI veikla, ypač gamtos, medicinos ir technologijos mokslų srityse reikalauja įvairių sudėtingų, šiuolaikiškų ir inovatyvių darbo priemonių ir prietaisų, ypač vykdant tarptautinius projektus ir užsakomuosius MTTPI darbus. Šie darbai reikalauja greito prekių ir priemonių įsigijimo, kurio planavimas yra praktiškai negalimas dėl nuolat besikeičiančio tyrimų pobūdžio bei naujų nenumatytų tyrimų poreikio mokslinių tyrimų procesuose. Siekiant įgyvendinti visas šias nuostatas ir plėtoti konkurencingus tarptautinėje rinkoje mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros ir inovacijų darbus būtini pokyčiai viešųjų pirkimų ekosistemoje.
Siūlome, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) atsirastų išimtys perkant prekes ir paslaugas, kurios susijusios su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymu, ypač įgyvendinant „Europos horizonto“ ir kitus tarptautinius ir nacionalinius konkursinius projektus. Viešųjų pirkimų įstatyme trečiajame skirsnyje esančiuose straipsniuose yra numatytos išimtys šio įstatymo reikalavimų netaikymui, ir juose galėtų atsirasti išimtys įgyvendinant tarptautinių ir nacionalinių organizacijų finansuojamus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros projektus. Siūlome papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoka
„projektas“, kurios būtų apibrėžiamas kaip perkančiosios organizacijos
vykdoma laikina veikla, skirta aiškiai apibrėžtiems tikslams pasiekti per numatytą laiką ir dėl kurios pasirašoma projekto įgyvendinimo ir finansavimo sutartis ir (arba) priimamas sprendimas dėl finansavimo (tais atvejais, kai nėra sudaroma projekto įgyvendinimo ir finansavimo sutartis). Papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnį nauja 17 dalimi, Projekto atveju skaičiuojant numatomą prekės ar paslaugos pirkimo vertę tik pagal konkrečiame projekte numatytų įsigyti to paties tipo prekių ar paslaugų bendrą numatomą pirkimo vertę. Nepritarti Išimtys, kada įstatymo reikalavimų galima netaikyti, yra nustatytos ES direktyvose ir jų plėsti negalima. Numatomos pirkimo vertės taisyklės nustatytos ES direktyvose ir negali būti keičiamos. Tuo atveju, kai perkamos prekės ar paslaugos yra ne to paties tipo, kaip perkamos įprastai, yra išskirtinės ir pan., tai tokių pirkimų vertė ir šiuo metu skaičiuojama atskirai. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga apibrėžti šios sąvokos turinį įstatyme. 10. Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas R.
Petrauskas, 2022-09-267
Problematika. Vykdant tarptautinius ir nacionalinius projektus mokslo ir studijų institucijos turi įsigyti daug unikalių ir vienetinių prekių bei paslaugų, kurių vertė neviršija 10000 Eurų be PVM (nuo 2023 m. 15000 Eurų be PVM). Paminėtina, jog vykdant bendrus mokslo ir verslo (ar viešojo sektoriaus) bendradarbiavimo projektus arba verslo (ar viešojo sektoriaus) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus, mokslo ir studijų institucijos susiduria su įgyvendinimo problemomis dėl sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų. Siūlymas: 25 str. 5 d. Atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 17 ir 96 straipsnius, netaikomi:
1) Perkančiosioms organizacijoms kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio);
2) pirkimams, kurie vykdomi siekiant įgyvendinti tarptautinius ir nacionalinius projektus bei bendrus mokslo ir verslo (ar viešojo sektoriaus) bendradarbiavimo projektus arba verslo (ar viešojo sektoriaus) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus, ir kurių vertė neviršija
2) pirkimams, kurie vykdomi, siekiant įgyvendinti projektą, ir kurių vertė neviršija 15000 Eurų be PVM. Nepritarti Išimtys, kada įstatymo reikalavimų galima netaikyti, yra nustatytos ES direktyvose ir jų plėsti negalima. 11. Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-09-26 (4,
situacija, prekių ir paslaugų kainų šuolis dėl globalių pokyčių visų pasaulio šalių ekonomikose, kuriuos lėmė energetinių resursų kainų pokyčiai, yra rimta ir skubi priežastis peržiūrėti įstatyme numatytą maksimalią mažos vertės pirkimo ribą.
Statistikos departamento duomenimis vien nuo šių metų pradžios vartotojų kainos pokytis rodo 13,7% infliaciją. Vien šiais duomenimis remiantis mažos vertės pirkimo riba turėtų būti didinama iki 66.000 Eur, o darbų pirkimo atveju iki 165.000 Eur. Vertinant kainų kilimo tendencijas dėl karo Ukrainoje ir jo pasekmių pasaulio ekonomikai, siūlome mažos vertės pirkimų ribas pakelti mažiausiais 20% - tai yra mažos vertės pirkimo riba turėtų būti didinama bent iki 70.000 Eur be PVM, o darbų pirkimo atveju
Siūloma formuluotė: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 70
tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 174 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.“
R. Petrauskas, 2022-09-2625
įmonės užsako MTEP paslaugas ar perka MTEP produktus, pagrindiniai užsakovų keliami reikalavimai MSI, kaip užsakymo vykdytojai, yra inovatyvumas ir MTEP sprendimo parengimo greitis, ypatingai tokiose konkurencinguose sektoriuose kaip biotechnologijos, IT, lazerinės technologijos ir pan.
Pagal šiuo metu galiojantį LR Viešųjų pirkimų įstatymą MSI, gavusios užsakymą MTEP sprendimui sukurti, privalo taikyti viešųjų pirkimų procedūras reagentams, medžiagoms ir kitoms prekėms ar paslaugoms, kurios reikalingos minėtam užsakymui sukurti. Viešųjų pirkimų procedūros šiais atvejais yra ribojančios veiklos operatyvumą, nes medžiagų, reagentų ir pan. įsigijimas užtrunka mažiausiai 6-9 mėnesius. Todėl Lietuvos MSI praranda konkurencines pozicijas, ypatingai siekdamos bendradarbiauti su tarptautiniu mastu veikiančiomis verslo ir/ar viešojo sektoriaus įmonėmis. Siekdami spręsti tokias situacijas siūlome formuoti specifines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, taikomas viešajame sektoriuje veikiančių Lietuvos MSI atliekamų MTEP sprendimų kūrimui, kuomet MTEP sprendimo sukūrimo užsakymas yra inicijuojamas verslo ir (arba) viešojo sektoriaus įmonių, apmokamas užsakovų lėšomis ir sukurto MTEP sprendimo nauda atitenka užsakovui (pridedama). Šiuo projektu siūlome tikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnį, papildant jį nuostata, kuri apibrėžtų LR Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą viešojo sektoriaus MSI, gavusioms verslo ir (arba) viešojo sektoriaus įmonių užsakymą MTEP ir inovacijų sprendimams sukurti. Pritarti iš dalies Siūloma formuluotė:
Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 17 punktu:
„17) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros
paslaugoms teikti reikalingos prekės ir (ar) paslaugos, jeigu moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra finansuojama privataus juridinio asmens lėšomis ir gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens poreikiams tenkinti.“ 14.
Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-09-263
kriterijų bei jų nustatymo tvarkos kyla pagrįsta abejonė dėl perkančiosios organizacijos galimybių savarankiškai sukurti keliamus rodiklius ir (ar) kriterijus, kurie tenkintų kontroliuojančias institucijas, atsižvelgiant į vykdomų pirkimų įvairovę. Ši nauja VPĮ nuostata kelia ženklų neapibrėžtumą taikyme. Siūlymas:
straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalo nustatyti perkančiosioms organizacijoms keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.“ Nepritarti LRV turi turėti teisę ir lankstumą spręsti, kokiu būdu sieks užsibrėžtų tikslų nustatant kriterijus ar rodiklius. LRV turėtų nustatyti tik tokius kriterijus, kurie būtini norint spręsti aplinkos apsaugos, socialines ar kitas problemas. Visa kita turėtų būti reguliuojama per rekomendacijas, gaires ir pan. Perkančioji organizacija, norėdama siekti tikslų bet kurioje srityje, galėtų sau nusistatyti kriterijus ir rodiklius bei jų siekti. 15. Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-09-264
Pagal esamą formuluotę, perkančioji organizacija praktikoje iš tiesų privalės užtikrinti, kad į komisijos sudėtį būtų įtraukti ne mažiau kaip 2 (du) komisijos nariai, turintys specialisto pažymėjimą - priešingu atveju, jei bus tik 1 (vienas) komisijos narys turintis specialisto pažymėjimą, tokiu atveju šiam susirgus ar dėl kitų pateisinamų priežasčių nebūnant darbe, komisijos darbas jokiais atvejais negalėtų vykti. Vadinasi, atsiranda žmogiškųjų išteklių problematika, papildomos sąnaudos perkančiajai organizacijai, rizika, kad nebus galimybės savalaikiai įvykdyti net ir strategiškai svarbius pirkimus. Siūlymas:
Atsakyti reikalavimo, nustatyto 19 str. 3 d. nuostatoje (dėl privalomo dalyvavimo kiekviename viešojo pirkimo komisijos posėdyje komisijos nario, turinčio specialisto pažymėjimą) kaip perteklinio arba mažinti pirkimų, kuriems taikomas šis reikalavimas, apimtis. Pritarti iš dalies Esamu reguliavimu siekiama skatinti pirkėjų profesionalumą, todėl buvo įvesta pirkimo specialistų atestavimo sistema. Manytina, kad siekiant pirkimų efektyvumo ir profesionalesnių sprendimų, didesnės vertės pirkimo procedūrų vykdyme turėtų dalyvauti atestuoti nariai. Projekte jau siūloma tokio reikalavimo netaikyti mažos vertės pirkimų atveju. Įvertinus tai, kad diskutuotini sprendimai nėra priimami, kai atliekamos pirkimų procedūros pagal sudarytas preliminarias sutartis ir sukurtas dinamines pirkimų sistemas, siūloma papildyti 19 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad šiais atvejais pirkimo komisija gali būti nesudaryta. Siūloma formuluotė:
Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į
jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą.
Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas ar sudaroma sutartis preliminarios sutarties, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“
R. Petrauskas, 2022-09-2622
dalyje atsiranda nauja nuostata: „3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Neaišku kaip pažymėta nuostatos dalis bus praktiškai įgyvendinama. Pavyzdžiui, tiekėjas pateikė prašymą susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymų paskutinę atidėjimo termino dieną. Perkančioji organizacija laimėjusio tiekėjo pasiūlymą pateikia po 2 darbo dienų.
Klausimas: kaip kiti suinteresuoti dalyviai sužinos, kad yra pratęstas atidėjimo terminas t. y. kokius veiksmus perkančioji organizacija turi atlikti gavusi tokį prašymą, kad nebūtų pažeistos kitų suinteresuotų dalyvių teisės? Pažymėtina, jog prašymo gavimo dieną perkančioji organizacija negali nurodyti iš anksto tikslios datos kada pateiks laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, kadangi turi tam pasirengti, atsižvelgiant į vykdomo pirkimo apimtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VPĮ 102 str. 3 d. tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Pritarti Įstatymo projekto 20 str. nuostata perkeliama į 58 straipsnį ir tikslinama. Terminas, per kurį tiekėjas gali paprašyti pateikti pasiūlymą trumpinamas, nes pasibaigus atidėjimo terminui tiekėjai praranda galimybę teikti pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nustatyti laimėjusį sprendimą. Tiekėjai turi teisę teikti ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia 6 mėnesius, tačiau palikti galioti galimybę prašyti pateikti laimėjusį pasiūlymą tokiu laikotarpiu netikslinga, nes sudarius sutartį laimėjęs pasiūlymas yra skelbiamas. Patikslinta nuostata taip pat siekiama suteikti galimybę perkančiajai organizacijai laimėjusio dalyvio pasiūlymą pateikti kartu su informacija, teikiama pagal Įstatymo 58 str. 3. Jei šia galimybe nepasinaudojama, tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises, siūloma atidėjimo terminą pratęsti tam laikui, per kurį perkančioji organizacija pateikia pasiūlymą, t. y. jeigu informacija pateikta per 2 dienas, tai atidėjimo terminas pratęsiamas 2 dienom ir apie tai informuojami visi tiekėjai. Dėl atvejų, kuomet pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, siūloma patikslinti formuluotę:
Siūloma patikslinta formuluotė: „3.
Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“
R. Petrauskas, 2022-09-266
traktuoti kas yra pagalbinės pirkimų veiklos ir kieno ir (ar) kokie konkrečiai darbuotojai tai yra. Siūlymas: Detaliau apibrėžti pagalbinių pirkimų veiklų paslaugų teikėjo ir jo darbuotojų sąvokas. Nepritarti Sąvoka pateikta
direktyvos nuostatas
R. Petrauskas, 2022-09-266
nuostata, kuri sukuria papildomą administracinę naštą kiekvienai perkančiajai organizacijai. Vadovaujantis įstatymo 96 straipsnio 2 d. 1 p.
organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, pateikia kiekvienų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo
ataskaita turės būti papildoma Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo
organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovais, perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariais, perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenimis, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertais, viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatoriais (toliau – pirkimo iniciatorius). Dažnu atveju ataskaitose bus nuolat minimi tie patys perkančiosios organizacijos atstovai (vadovas, viešųjų pirkimų specialistai), o skaidrumo principo įgyvendinimas netaps efektyvesnis. Siūlymas: Vertinti nurodytos dalies įtraukimo tikslingumą arba spręsti dėl nurodytos informacijos integracijos ir paėmimo iš pirminių sistemų, nekuriant papildomos administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms. Nepritarti Pakeitimu siekiama užkirsti kelią galimiems susitarimams viešuosiuose pirkimuose.
Pagal STT duomenis, daug susitarimų vyksta pirminiame viešųjų pirkimų etape, kuomet pirkimas tik inicijuojamas. Nors pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus pirkimų iniciatoriui yra, tačiau jis galutinėje viešųjų pirkimų ataskaitoje nebesimato. Tikimasi, kad su nauja viešųjų pirkimų informacine sistema, kurią numatoma įdiegti 2023 m. IV ketvirtyje, tokios informacijos pateikimas taps sklandesnis ir paprastesnis. 19. Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-09-26
numatyta pareiga skelbti rinkos konsultaciją po neįvykusio viešojo pirkimo, dažnai neatneša siekiamos naudos – pavyzdžiui, įsigyjamas pirkimo objektas yra paprastas, ir tam, kad būtų tinkamai nustatyti jam keliami reikalavimai, nereikia turėti specifinės informacijos ar žinių. Praktika įsigyjant tokį pirkimo objektą yra susiformavusi, nusistovėjusi, rizikos yra tipinės, gerai žinomos, suvaldomos, tačiau perkančioji organizacija pasiūlymų negauna dažnai dėl nuo tiekėjo priklausančių veiksmų (netinkamo pasiūlymo pateikimo, aplaidumo ir pan.). Pagal įsigaliojusią VPĮ nuostatą Perkančioji organizacija, norėdama pakartotinai paskelbti tokį pirkimą, privalo įgyvendinti prievolę viešai skelbti rinkos tyrimą, bet akivaizdu, kad naudos iš tokio rinkos tyrimo nebus, tik bus neadekvačiai prailginamos pirkimo procedūros. Taip pat nurodytas VPĮ straipsnis yra dviprasmiškas ir gali būti skirtingai traktuojamas skirtingų Perkančiųjų organizacijų – kas laikytina tokiomis pačiomis arba panašiomis prekėmis, paslaugomis, ir darbais; nuo kokio konkrečiai veiksmo skaičiuojami 12 pastarųjų mėnesių ir pan. Siūlymas. Grįžti į ankščiau galiojusį reguliavimą ir palikti teisę pačioms Perkančiosioms organizacijoms savarankiškai nuspręsti dėl rinkos konsultacijos reikalingumo arba VPĮ 27 str.
apibrėžti, panaikinant dviprasmybę ir neaiškumą kas laikytina tokiomis pačiomis ar panašiomis prekėmis, paslaugomis ar darbais, patikslinant termino taikymo sąlygas bei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant situacijas, kuomet rinkos tyrimo paskelbimas galėtų būti neprivalomas. Pritarti
R. Petrauskas, 2022-09-268
projektavimo paslaugų neskaidymo į dalis pagrįsti vykdant ne tik tarptautinį, bet ir supaprastintą atvirą konkursą. Siūlymas:
dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte nebelieka absoliučios pareigos skaidyti pirkimus. Siūlomais pakeitimais siekiama keisti požiūrį į pirkimo skaidymą į dalis. Pakeitimu siūloma atsisakyti absoliutaus reikalavimo skaidyti pirkimą į dalis ir nustatyti galimybę pačiai perkančiajai organizacijai priimti sprendimą įvertinus smulkaus ir vidutinio verslo galimybes dalyvauti pirkime, siekį didinti teikėjų konkurenciją. Ši nuostata galiotų ir statybos darbų bei projektavimo paslaugų atveju. Tačiau siekiant užtikrinti smulkaus ir vidutinio verslo aktyvesnį dalyvavimą pirkimuose, tuo atveju, kai perkančioji organizacija nuspręstų minėtų pirkimų neskaidyti, pagrindimą turėtų nurodyti pirkimo dokumentuose. 21. Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-09-2611
Problematika nurodyta prie Įstatymo 17 straipsnio pastabų. Siūlymas: Palikti šiuo metu galiojančią 35 str. 9 d. redakciją. Pritarti iš dalies Žr. 20 pasiūlymo argumentus. 22. Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-09-2614
Problematika.
Perkančiosios organizacijos gali sustabdyti pirkimo procedūras ir kitais atvejais (pvz.: gavus pretenziją), ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Siūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimo procedūros metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama.“ Nepritarti Teismui sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu baigiasi pasiūlymo galiojimas. Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai tokiu atveju prašyti tiekėjo pratęsti pasiūlymo galiojimą. Todėl atnaujinus pirkimo procedūras gali nebebūti nei vieno galiojančio pasiūlymo. Atsižvelgiant į tai, svarbu sudaryti galimybę pirkimui vykti toliau. Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, gali sudaryti pirkimo sutartį, tačiau ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie priimtą sprendimą dienos, t. y. nebereikalaujama priimti sprendimo dėl pirkimo procedūros sustabdymo. 23. Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas
Nepaisant 71 str. 6 d. siūlomo papildymo 16 punktu, kuomet suteikiama galimybė mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse paslaugas įsigyti neskelbiamų derybų būdu, neviršijant supaprastintų pirkimų vertės, tačiau svarbu pažymėti, jog šis papildymas iš esmės neišsprendžia esamos mokslinių straipsnių skelbimo problemos, nes teikiama nuostata taikoma tik supaprastinto pirkimo atveju, bet negali būti taikoma tarptautinio pirkimo atveju. Pažymėtina, jog daugelis Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų viršija supaprastinto pirkimo vertes ir šia nuostata pasinaudoti visiškai negalės. Siūlymas: pakartotinai vertinti 2022 m. kovo 28 d. LURK rašte Nr. 3013 pateiktą poziciją, ieškant galimybių papildyti įstatymo 6 straipsnį atveju, kuriam nėra taikomas LR VPĮ – t.y. įsigyjant mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugas. Nepritarti Išimčių sąrašas, kai galima netaikyti įstatymo reikalavimų, nustatytas ES direktyvose ir yra baigtinis. Todėl nustatyti naujų išimčių negalima. Siūloma formuluotė:
straipsnio 6 dalį 16 punktu:
„16) mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo
indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas.“
R. Petrauskas, 2022-09-2630
VPĮ redakcijai, Perkančiosioms organizacijoms atsirado naujų įpareigojimų, kurių taikymo tikslas ir apimtis nėra aiški, o nauda abejotina, bet tai neišvengiamai didina administracinę naštą, ilgina viešųjų pirkimų procedūrų terminus bei didina viešųjų pirkimų vykdymo išlaidas: Pagal LR VPĮ 86 str.
Perkančiosioms organizacijoms tenkanti pareiga - nuo 2022 m. sausio 1 d. perkančiosios organizacijos CVP IS privalo viešinti ir žodžiu sudaromas sutartis (neatsižvelgiant į sutarties vertę bei į tai, ar pasiūlymas buvo pateiktas žodžiu ar raštu). Atkreipiame dėmesį, kad tokia papildoma pareiga Perkančiosioms organizacijoms sukuria itin didelę biurokratinę naštą. Priklausomai nuo perkančiosios organizacijos dydžio bei faktinių poreikių, tokių žodinių sutarčių (kurias nuo 2022 m. sausio 1 d. privaloma viešinti) sudaroma nuo kelių šimtų iki net 6000 vnt. per metus. Todėl tokia papildoma žodinių sutarčių viešinimo pareiga yra itin didelės apimties nauja pareiga ir iš perkančiųjų organizacijų pareikalaus didelių papildomų žmogiškųjų resursų šios pareigos įgyvendinimui. Ši papildoma pareiga Perkančiosioms organizacijoms viešinti žodines sutartis paneigia mažos vertės pirkimų, kaip pirkimo rūšies ir žodinių sutarčių sudarymo prasmę – itin operatyvų ir paprastą vykdymą. Pabrėžiame, kad perkančiosios organizacijos privalės viešinti tokius paprastus ir smulkius įsigijimus, kaip automobilio vienkartinio parkavimo paslaugos, viešojo transporto bilietų įsigijimas ir pan. Siūlymas. Pakeisti Įsakymo nuostatas ir įpareigoti perkančiąsias organizacijas viešinti žodines viešųjų pirkimų sutartis, kurių vertė didesnė už 3 000 Eur be PVM. Nepritarti Pažymėtina, kad šia nuostata siekiama viešinti daugiau viešųjų pirkimų duomenų ir tokiu būdu didinti jų skaidrumą bei keisti vyraujantį visuomenės požiūrį, kad viešosios lėšos išleidžiamos netinkamai. Manytina, kad ir toliau viešiesiems pirkimams turėtų būti taikomas skaidrumo standartas.
Šios informacijos skelbimo sukeliama administracinė našta sumažės su viešųjų pirkimų informacinės sistemos tobulinimu. Tikimasi, kad su nauja viešųjų pirkimų informacine sistema, kurią numatoma įdiegti 2023 m. IV ketvirtyje, tokios informacijos pateikimas taps sklandesnis ir paprastesnis. 25. Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas R. Petrauskas, 2022-09-2631
projektu siūloma 87 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, sakančia kad tam tikroms pirkimo sutartims (kurių vertė iki 15000 Eur), šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi. Pastebėtina, kad reikalavimus sutarties turiniui pirmiausiai nustato LR civilinio kodekso VI knygos normos, kurių privalomumo negali atšaukti Viešųjų pirkimų įstatymas. Nepritarti Įstatymo projekte nesiekiama atšaukti LR civilinio kodekso nuostatų. Šiuo pakeitimu siūloma netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių sutarčių turinį, jei pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur. 26. UAB ,,Ignitis“ grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, 2022-10-036
pateikti visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardus ir pavardes yra perteklinis ir sukuria neproporcingai didelę administracinę naštą perkančiai organizacijai. Didelėse organizacijose pirkimų proceso atsakomybės būna paskirstytos skirtingiems asmenims, taip siekiant užtikrinti, kad procesas nebūtų sutelktas tik vieno ar kelių asmenų rankose ir taip užtikrinant kuo didesnį proceso skaidrumą, todėl dažnai tas asmenų sąrašas būna labai platus. Dideliuose viešųjų pirkimų projektuose vien pasiūlymų vertinimo komanda gali būti sudaryta iš kelių dešimčių asmenų, todėl visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardų ir pavardžių nurodymas pirkimo procedūrų ataskaitoje šį procesą labai stipriai išilgintų, o tokios informacijos išviešinimas papildomos pridėtinės vertės nesukurtų.
Kaip nurodyta VPĮ ir PĮ projektuose, viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, taigi pirkimų procese dalyvaujančių asmenų duomenys jau yra išviešinti ir užtikrintas skaidrumo principo laikymasis. Pažymėtina, kad valstybės institucijoms atliekant konkrečių pirkimų patikrinimus ar vertinimus perkančiosios organizacijos gali surinkti ir pateikti konkrečiame pirkime dalyvavusių asmenų sąrašus. Minėti patikrinimai ir vertinimai atliekami dėl nedidelio kiekio pirkimų, todėl manome, jog nėra tikslinga nustatyti perteklinės pareigos perkančiosioms organizacijoms kiekvieno pirkimo atveju viešinti visų su konkrečiu pirkimu susijusių asmenų duomenis. Galiausiai pažymėtina, kad su pirkimu susijusių asmenų išviešinimas jau pasibaigus pirkimui nepadės užtikrinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalyje suformuluoto tikslo – užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams. Šio tikslo pasiekimui pakanka VPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių, t. y. savalaikio interesų konflikto situacijų identifikavimo perkančiojoje organizacijoje ir asmenų pašalinimo iš su pirkimu susijusių sprendimų priėmimo. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome naikinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą (atitinkamai PĮ projekto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą): „2.
Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;. 2) pateikti šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes.“
pagrindiniame komitete
Macijauskienė, 2022-10-039
organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. Teiginys „negali sudaryti sutarties“ nėra aiškus, nes net ir tuo atveju, kai perkančioji organizacija klaidingai apsirašo pirkimo objekto reikalavimus, nusimato netinkamas pirkimo objekto apimtis ir pan., perkančioji organizacija sudaryti sutartį tokiu atveju gali, tačiau tokios sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio, interesų bei viešųjų pirkimų siekio, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 29 straipsnio 4 dalį (atitinkamai PĮ projekto 41 straipsnio 4 dalį), išdėstant taip: „4.
Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio ir/ar prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos ne racionaliai.“
Macijauskienė, 2022-10-0317
tai, kad VPĮ projekte (atitinkamai ir PĮ projekte) naikinama 55 straipsnio 9 dalis, kuri numatė galimybę taisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų, tikslinga šia nuostata papildyti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį). Dalyvių pateiktuose pasiūlymuose neretai pasitaiko smulkių aritmetinių skaičiavimo klaidų, kurios gali būti ištaisomos, todėl nesant galimybės tokias klaidas ištaisyti, būtų visiškai neracionalu vien dėl tokio neženklaus trūkumo atmesti pasiūlymą. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį), išdėstant taip: „3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.
Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, gali paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.“
grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, 2022-10-0322
išvengti dalyvių piktnaudžiavimo ir sąmoningo noro vilkinti pirkimo procedūras, kai prašymas pateikti laimėjusį pasiūlymą susipažinimui būtų teikiamas paskutinę atidėjimo termino dieną, siūlome nustatyti terminą dalyviams, per kiek dienų jie turėtų paprašyti pateikti susipažinimui laimėjusį pasiūlymą nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, kad būtų taikoma atidėjimo termino pratęsimo sąlyga. Manome, kad ne tik perkančioji organizacija, bet ir dalyviai turi būti suinteresuoti laiku sureaguoti į perkančiosios organizacijos pateikiamą informaciją ir nevilkinti pirkimo procedūrų.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 58 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 68 straipsnio 3 dalį), išdėstant taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie
sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Jeigu suinteresuotas dalyvis paprašė perkančiosios organizacijos šios informacijos ne vėliau kaip per 5 dienas (supaprastintų pirkimų atveju per – per 2 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, tTokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 3. 30. UAB ,,Ignitis“ grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, 2022-10-031
asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija tikrindama tiekėjų atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies, 45 straipsnio 2¹ dalies, 47 straipsnio 8 dalies ir kitų straipsnių reikalavimams (atitinkamai ir analogiškiems PĮ straipsnių reikalavimams). Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose.
Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamentas (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje prie straipsnio taikomo viešiesiems pirkimams aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas jei sandoris planuojamas ar sudarytas su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu. Aiškiai apibrėžus kontroliuojančio asmens sąvoką VPĮ ir PĮ, būtų išvengta skirtingų interpretacijų tarp perkančiųjų organizacijų, tiekėjų, tikrinančių institucijų. Tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose iš anksto aiškiai žinotų, kokių dokumentų bus reikalaujama, perkančiosios organizacijos žinotų, kokius konkrečius duomenis turi tikrinti.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome papildyti VPĮ 2 straipsnį (atitinkamai PĮ 2 straipsnį), nauja dalimi, ją išdėstant taip:
„Kontroliuojantis asmuo – tai juridinis ar
fizinis asmuo, kuris:
1) kontroliuojamame vienete tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“
grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, 2022-10-0313
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato, kad perkančiosios organizacijos, tikrindamos pasiūlymų atitiktį VPĮ
reikalauti jo steigimo dokumentų, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų. Toks reguliavimas sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes dažnai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių.
Daugumos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia, 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams. Esant tokiam reglamentavimui perkančiosios organizacijos susiduria su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir gali likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nėra pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turi būti atmesti. Mūsų vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams. Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitekti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš LR Vyriausybės sąraše[1] nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija[2] dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos būdą ir aptariamu VPĮ / PĮ taikymo aspektu.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus, tai numatyta ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) siūlomų prekių gamintojo deklaracijos dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms. 4. Jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“ Spręsti pagrindiniame komitete 32.
UAB ,,Ignitis“ grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, 2022-10-0313
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi žymiai platesnius įgaliojimus ir galimybes patikrinti gamintojus, nei atskiros perkančiosios organizacijos, būtų racionalu, jog būtent Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atliktų gamintojų patikrą ir sudarytų viešą sąrašą IT gamintojų, kurie patys ir juos kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip tai numatyta VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje. Tokiu atveju, jei gamintojas yra nurodytame sąraše, iš jo dokumentų pagal VPĮ
argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. 4. Jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“
grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, 2022-10-03 Siūlome papildyti PĮ ir VPĮ nauju straipsniu dėl pirkimo iš susijusios įmonės.
Šiuo siūlymu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, numatančiais galimybę netaikant viešojo pirkimo procedūrų vykdyti pirkimus tarp susijusių įmonių arba įmonių, vykdančių panašią veiką ar siekiančių bendrų tikslų, nustatant aiškius ir tikslius kriterijus bei sąlygas. ES direktyvose numatytos viešojo pirkimo taisyklių taikymo išimtys, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams suteikiant daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms tenkanti administracinė našta ir sudaroma galimybė racionaliai naudoti įmonių lėšas. Siūlomomis nuostatomis, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, siekiama užtikrinti atitinkamą, tapačią ar panašią komunalinę veiklą vykdančių įmonių tarpusavio paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą, taip pat – išvengti perteklinio ir neretai dirbtinio viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, mažinti neskelbiamų pirkimų skaičių ir išvengti kitų piktnaudžiavimo ar netinkamo VPĮ bei PĮ taikymo ar netaikymo atvejų (kitų alternatyvių teisinių santykių, pavyzdžiui, jungtinės veiklos, bendradarbiavimo arba partnerystės, sukūrimo siekiant išvengti konkurencijos ir VPĮ bei PĮ reikalavimų taikymo). Taip pat, siūlomose nuostatose nustatyti kriterijai ir sąlygos leis užtikrinti sudaromų sandorių skaidrumą, nes įprastai tokius kriterijus atitinkančios įmonės yra siejamos aiškiais pavaldumo ir kontrolės ryšiais, veikia kaip viena kitos struktūriniai padaliniai, taiko aiškius atskirtos atsakomybės ir nešališkumo principus. Numatytos sandorių galimybės leis užtikrinti efektyvumo principo įgyvendinimą veikiant masto sinergijai, taikant veiklų atskyrimo principą bei kompetencijų ir aptarnavimo funkcijų koncentraciją, aiškią ir teisės aktų nustatytą organizacinę, valdymo ir kontrolės struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos leis Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonių grupėms taikyti tarptautinėje praktikoje įprastą pažangiausią aptarnavimo paslaugų centrų praktiką (daugiau nei 75 proc. Fortune 500 įmonių turi savo paslaugų centrus: Barclays, CSC, Danske Bank, SEB, Citco, Western Union ir kt.), neapsunkinat tokios veiklos perteklinėmis ar dažnu atveju net neįgyvendinamomis viešojo pirkimo procedūromis. Siūlome papildyti VPĮ ir PĮ nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„XX straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės
perkantysis subjektas arba perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, atlieka pirkimą iš susijusios įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi.
Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš prekių pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš darbų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 2.
perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 3. Susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) reikalavimus. 4. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas arba; 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui arba; 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius D. Vedrickas, 2022-09-1317
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) teikia siūlymą dėl 45 straipsnio 3 dalies formuluotės. Dabartiniame pakeitimo projekte numatyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Tarnyba siūlo atsisakyti šios nuostatos, kadangi ši neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 nutartyje[3] suformuotos praktikos.
Vadovaujantis LAT suformuota praktika, pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio. Galimybė patikslinti ar papildyti savo pirminį pasiūlymą priklauso nuo to, ar laikomasi VPĮ principų, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika, svarbu, kad tikslinant pasiūlymus būtų laikomasi šių pagrindinių taisyklių:
1) pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
2) antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, Projekte siūlomas reguliavimas siaurina tiekėjų galimybę tikslinti savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, ekonominio naudingumo vertinime tiekėjas nurodė specialisto, už kurio kvalifikaciją suteikiami ekonominio naudingumo balai, patirtį skaičiais, tačiau iš kartu teikiamų dokumentų matyti, kad skaičiai, nurodyti pasiūlymo formoje nesutampa su skaičiais, nurodytais kartu pridedamuose dokumentuose.
Pagal siūlomą reguliavimą toks paprastas tikslinimas, ištaisant formalias klaidas, nebūtų galimas, kadangi tai yra duomuo, kuris vertinamas sudarant pasiūlymų eilę. Tarnyba prašo atsižvelgti į teikiamą siūlymą atsisakyti 45 straipsnio 3 dalyje suformuoto draudimo tikslinti pasiūlymo duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Spręsti pagrindiniame komitete
išplėtimas didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams. Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose. Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė.
Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Spręsti pagrindiniame komitete
pareigą) prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę. Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte. Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Spręsti pagrindiniame komitete
Siūloma nustatyti papildoma galimybė nutraukti procedūras nėra pakankamai reglamentuojama. VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama. Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Spręsti pagrindiniame komitete
5Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Ž.
Bartkus, 2022-09-2731
Siūloma galimybė netaikyti įstatyme nustatytų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui sudarytų galimybę sutarties šalims piktnaudžiauti susitariant dėl galimai viešojo intereso neatitinkančio sutarties turinio. VPĮ projekto Nr. 1919 31 straipsnio 2 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip
kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“ Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, iš siūlymo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi, pavyzdžiui, ar pirkimo sutartyje gali būti nenustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus ar tikslus jų kiekis (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog nuo
numatoma pirkimo sutarties vertė neviršys 15 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą bus galima neskelbti, mažės tokių pirkimų viešumas ir skaidrumas, manome, kad galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui gali būti taikoma selektyviai ir gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome detaliau reglamentuoti, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi ir svarstyti, ar numatoma
proporcinga galimai rizikai, susijusiai su galimybe sutarties šalims piktnaudžiauti dėl sutarties turinio sudarymo. Spręsti pagrindiniame komitete 6.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius D. Vedrickas, 2022-10-033
straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 3 straipsnio (29 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto/PĮ 29 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotes įterpiant žodį „neigiama“ ir išdėstyti jas taip:
„4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė
neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir
(ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai“. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 4 straipsnio (31 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 19 straipsnio 3 dalies / PĮ 31 straipsnio 3 dalies straipsnių formuluotes ir išdėstyti jas taip: „3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas. Pakeitimų projektai taip pat papildo VPĮ 19 straipsnį / PĮ 31 straipsnį nauja 7 dalimi, kuri numato, jog už pirkimo sutarties vykdymą atsakingais galima skirti ne tik asmenis, bet ir Komisiją. Tarnyba atkreipia Jūsų dėmesį, kad ši nauja nuostata yra susijusi su VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies
pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalis), kurios numato pareigą pirkimo sutartyje nustatyti už sutarties vykdymą atsakingą asmenį (asmenis). Tarnyba siūlytų patikslinti VPĮ pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalimi/ PĮ pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalimi atliekamus VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų pakeitimus ir išdėstyti šias nuostatas atsižvelgiant į galimybę, jog sutarties vykdymą atsakinga gali būti ir Komisija. Pvz., VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata galėtų būti formuluojama taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu už sutarties vykdymą skiriamas atsakingas asmuo (asmenys) ar Komisija, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
pagrindiniame komitete
straipsnio (21 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1922 5 straipsnio (33 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba atkreipė dėmesį, jog dabartinis reguliavimas bei atliekami pakeitimai neaptaria, kaip turi būti elgiamasi, kai į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio
nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Veiksmus, kuriuos turi atlikti į interesų konfliktą patekęs perkančiosios organizacijos vadovas, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“
pagrindiniame komitete
9Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius D.
Vedrickas, 2022-10-038
straipsnio (28 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 7 straipsnio (40 straipsnio pakeitimas) – siekiant suvienodinti formuluotę su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis, Tarnyba siūlytų patikslinti keičiamą VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, išdėstant ją taip: „1. Perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos kurių numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jose apibrėžti apibrėžiant šių dalių mastą apimtį ir dalyką. Atitinkamai turėtų būti patikslinama ir keičiama PĮ 40 straipsnio 1 dalis. Taip pat pakeitimų projektuose siūlomą šių straipsnių 3 dalies formuluotę siūlytume patikslinti, ją išdėstant taip: „Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis ar pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsnio (29 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 8 straipsnio (41 straipsnio pakeitimas) – Tarnybos nuomone, reikėtų patikslinti siūlomą naują 4 dalies formuluotę, ją išdėstant taip: „4.
Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“
pagrindiniame komitete
straipsnio (36 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 11 straipsnio (49 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomas VPĮ 36 straipsnio 6 dalies/ PĮ 49 straipsnio 9 dalies formuluotes, suvienodinant jas su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis ir išdėstant taip: „Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“
pagrindiniame komitete
straipsnio (45 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 16 straipsnio (58 straipsnio pakeitimas) – pakeitimų projektuose numatyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis/PĮ 58 straipsnio 5 dalis). Tarnyba siūlo atsisakyti šios nuostatos, kadangi ji neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 nutartyje[4] suformuotos praktikos. Vadovaujantis LAT suformuota praktika, pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio. Galimybė patikslinti ar papildyti savo pirminį pasiūlymą priklauso nuo to, ar laikomasi VPĮ principų, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika, svarbu, kad tikslinant pasiūlymus būtų laikomasi šių pagrindinių taisyklių:
ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, pakeitimais siūlomas reguliavimas siaurina tiekėjų galimybę tikslinti savo pasiūlymus.
Pavyzdžiui, ekonominio naudingumo vertinime tiekėjas nurodė specialisto, už kurio kvalifikaciją suteikiami ekonominio naudingumo balai, patirtį skaičiais, tačiau iš kartu teikiamų dokumentų matyti, kad skaičiai, nurodyti pasiūlymo formoje nesutampa su skaičiais, nurodytais kartu pridedamuose dokumentuose. Pagal siūlomą reguliavimą toks paprastas tikslinimas, ištaisant formalias klaidas, nebūtų galimas, kadangi tai yra duomuo, kuris vertinamas sudarant pasiūlymų eilę. Spręsti pagrindiniame komitete
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 27 straipsnio (94 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, Tarnyba siūlo patikslinti siūlomą 86 straipsnio 2 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „2. Laikoma, kad Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jeigu:
1) tiekėjas raštu atsisako ją sudaryti, arba arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento,
2) iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba
3) atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba
4) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, arba
5) , laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba
6) neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų., Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo
Atitinkamai siūlytume patikslinti ir keičiamą PĮ 94 straipsnio 2 dalies formuluotę. Spręsti pagrindiniame komitete
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 30 straipsnio (100 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomą VPĮ 92 straipsnio 11 dalies/ PĮ 100 straipsnio 11 dalies pakeitimą, nustatant, kad turi būti skelbiama ir pažeidimo padarymo data.
Tokiu būdu perkančiosios organizacijos galėtų priimti sprendimus dėl pašalinimo pagrindų, nes vien buvimas šiose nuostatose minimuose sąrašuose nėra pakankamas pagrindas. Pvz., VPĮ 92 straipsnio 11 dalis galėtų būti dėstoma taip: „11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte 7 punkto b papunktyje, įskaitant informaciją apie pažeidimo padarymo datą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“
pagrindiniame komitete
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 31 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti naujai siūlomą VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktą/ PĮ 101 straipsnio 1 dalies 15 punktą, žodžius „vidaus kontrolė“ pakeičiant žodžiu „valdysena“, taip aiškiau išdėstant, kad Tarnyba turės galimybes vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus. Pvz., VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktas tuomet būtų dėstomas taip: „19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų valdysena vidaus kontrolė;“. 16. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius D. Vedrickas, 2022-10-0336
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 32 straipsnio (103 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlo patikslinti keičiamą VPĮ 97 straipsnio 2 dalies/PĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2.
Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“. Taikomos atsakomybės rūšių išvardinimas yra perteklinė nuostata, kadangi konkrečiu atveju taikomos atsakomybės rūšį apsprendžia kiti specialieji teisės aktai. Taipogi, Tarnybos vertinimu, sąvoka „veika“ yra nevartotina – ji būdinga baudžiamajai teisei. Spręsti pagrindiniame komitete
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 38 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 34 straipsnio (107 straipsnio pakeitimas) Tarnybos nuomone, reikėtų atsisakyti siūlomo VPĮ 101 straipsnio 3 dalies/PĮ 107 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimo. Siūlomu pakeitimu sukuriamas pirkimų vykdytojus klaidinantis reglamentavimas. Pažymėtina, jog visi šiuo metu galiojančioje nuostatoje numatyti pretenzijos pateikimo būdai (pateikimas faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) laikytini pretenzijos pateikimu raštu, ir konkretų jam priimtiną būdą renkasi tiekėjas. Spręsti pagrindiniame komitete
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1919 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-10-05
Argumentai: Atsižvelgiant į LURK siūlymą ir vertinant kainų kilimo tendencijas dėl karo Ukrainoje ir jo pasekmių pasaulio ekonomikai, siūloma mažos vertės pirkimų ribas pakelti 20%. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos
vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 70 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 174 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki septyniasdešimt keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.“
komisijoje turi būti du nariai, turintys specialisto pažymėjimą, siūloma tikslinti 19 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į
jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas ar sudaroma sutartis preliminarios sutarties, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“
pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, siūloma patikslinti projekto formuluotę Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios
organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Pritarti 4.
Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-10-0525
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kad galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama „citavimo indekso“ sąvoka, o
„tarptautinių duomenų bazių“ sąvoka taip pat vertintina kaip itin plati ir
neapibrėžta, siūloma įtvirtinti, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos mokslinių straipsnių skelbimas, kai atranką vykdo paslaugos teikėjas. Pasiūlymas:
straipsnio 6 dalį 16 punktu:
„16) mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo
indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas.“
MTEP paslaugas ir jų pagrindiniai reikalavimai yra sprendimų parengimų greitis, siūloma papildyti projekto 25 straipsnį nauju punktu, kuriame nustatoma dar viena neskelbiamų derybų sąlygų išimtis. Pasiūlymas: Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 17 punktu:
„17) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros
paslaugoms teikti reikalingos prekės ir (ar) paslaugos, jeigu moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra finansuojama privataus juridinio asmens lėšomis ir gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens poreikiams tenkinti.“
sutarimu. 8.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Biuro patarėja Rūta Steponėnienė [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/35e281a0b0c711ec8d9390588bf2de65 [2] https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/faqs-sanctions-russia-public-procurement_en.pdf [3] https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6 [4] https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1919 2022-10-12
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos referentė Audronė Janulaitytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, UAB „EPSO-G“ Pirkimų vadovė Megana Margytė – Maksimiak, UAB „EPSO-G“ Viešųjų pirkimų teisės vadovas Martynas Palionis, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenko, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Krasauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-128
N Projekto 8 straipsniu keičiamoje Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
tarptautinio pirkimo vertės ribos yra objektyviai nustatytos ir nieko papildomai neatitinka. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-129
Projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostata dėl teisės nutraukti pirkimo procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija
„negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo
dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiosios organizacijos interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. Pritarti Argumentai:
Siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1225
Projekto 25 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 16 punkte siūloma nustatyti tarptautinių leidinių požymį „turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama „citavimo indekso“ sąvoka, o „tarptautinių duomenų bazių“ sąvoka taip pat vertintina kaip itin plati ir neapibrėžta.
Svarstytina, ar pirmą kartą įstatyme vartojant šias sąvokas jos neturėtų būti apibrėžtos ar paaiškintos, nustatyti reikalavimai citavimo indekso lygiui, nustatyti minimalūs reikalavimai ar pateiktos nuorodos į tokius reikalavimus tarptautinėms duomenų bazėms ir pan. Nenustačius papildomų sąlygų, įstatymo reikalavimus galėtų atitikti citavimo rodikliai ir pagal, pavyzdžiui, Web of Science, Scopus ar Google Scholar duomenų bazes, ir pagal vien komerciniais tikslais veikiantiems leidiniams remti sukurtas pseudobazes. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina pagrindiniam komitetui svarstomo įstatymo projekto sąvokas tikslinti atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo komiteto nuomonę bei siūlymus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1226
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kada perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 72 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šio įstatymo pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu. Jeigu perkančioji organizacija nesilaiko šių reikalavimų vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, ji, pradėjusi pirkimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėjus, su kuriais ketinama derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Reikalavimas kreiptis į šias institucijas gali būti netaikomas išimtiniais atvejais, kai dėl neatidėliotinos būtinybės sudaryti pirkimo sutartį būtina greičiau negu per 3 darbo dienas arba yra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus, ir pirkimo sutartį su juo būtina sudaryti siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Perkančioji organizacija nepradeda derybų su tiekėju, jeigu pateikta informacija sudaro pagrindą spręsti, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to yra pagrindas abejoti šio tiekėjo sąžiningumu, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir nėra kitų tiekėjų. Perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas kitais pagrindais, nei nurodyti šioje dalyje, gali nesilaikyti šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1227
Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies formuluotė „išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami“ keistina į formuluotę „išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1234
N Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 7 dalyje turėtų būti nurodytas strateginio veiklos plano derinimas ne su ministerija, o su ministru. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-1236
Projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 97 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-211
kontroliuojančio asmens sąvokos įvedimo Siūlome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPI) ir Lietuvos Respublikos pirkimu, atliekamu vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugu srities perkančiųjų subjektų. įstatyme (toliau - PI) Įvesti aiškią kontroliuojančio asmens sąvoką. Šiuo metu nėra aišku, kokia kontroliuojančio asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija. Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Pažymėtina, jog perkančiosios organizacijos, skirtingai nuo Konkurencijos tarybos, neturi reikalingų pajėgumų, įgaliojimų ir kompetencijos savarankiškai įvertinti ir nustatyti kontroliuojančius asmenis pagal Konkurencijos įstatymą. Tyrimai dėl kontroliuojančio asmens nustatymo pagal Konkurencijos įstatymą iš esmės pakeistų visą pirkimų procesą ir jį sustabdytų. Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamente (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (aktuali redakcija) prie straipsnio, taikomo viešiesiems pirkimams, aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas, jei sandoris planuojamas ar sudarytas: b) su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui.
Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu. Kontroliuojančio asmens sąvoką siūlome išdėstyti taip: „Kontroliuojantis asmuo - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris:
procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių j paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina Lietuvos verslo konfederacijos siūlymui svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti kontroliuojančio asmens sąvoką. Kartu siūlytina kontroliuojančio asmens sąvokos apibrėžties nesieti su kitomis teisėmis (akcijų (dalių, pajų) turėtojų) į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinėmis teisėmis jas įsigyti, kadangi įstatyme išvardinti atitiktį patvirtinantys dokumentai šių faktų neįrodo. Siūlomą sąvokos apibrėžtį žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. 2.
2UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-031
Šiuo metu nėra aišku, kokia kontroliuojančio asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija tikrindama tiekėjų atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies, 45 straipsnio 2¹ dalies, 47 straipsnio 8 dalies ir kitų straipsnių reikalavimams (atitinkamai ir analogiškiems PĮ straipsnių reikalavimams). Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamentas (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje prie straipsnio taikomo viešiesiems pirkimams aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas jei sandoris planuojamas ar sudarytas su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu. Aiškiai apibrėžus kontroliuojančio asmens sąvoką VPĮ ir PĮ, būtų išvengta skirtingų interpretacijų tarp perkančiųjų organizacijų, tiekėjų, tikrinančių institucijų. Tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose iš anksto aiškiai žinotų, kokių dokumentų bus reikalaujama, perkančiosios organizacijos žinotų, kokius konkrečius duomenis turi tikrinti.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome papildyti VPĮ 2 straipsnį (atitinkamai PĮ 2 straipsnį), nauja dalimi, ją išdėstant taip: „Kontroliuojantis asmuo – tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris:
1) kontroliuojamame vienete tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina siūlymui svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti kontroliuojančio asmens sąvoką. Kartu siūlytina kontroliuojančio asmens sąvokos apibrėžties nesieti su kitomis teisėmis (akcijų (dalių, pajų) turėtojų) į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinėmis teisėmis jas įsigyti, kadangi įstatyme išvardinti atitiktį patvirtinantys dokumentai šių faktų neįrodo. Siūlomą sąvokos apibrėžtį žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1. 3. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-262 (6),25
(16)N Problematika. Nepaisant 71 str.
Nepaisant 71 str. 6 d. siūlomo papildymo 16 punktu, kuomet suteikiama galimybė mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse paslaugas įsigyti neskelbiamų derybų būdu, neviršijant supaprastintų pirkimų vertės, tačiau svarbu pažymėti, jog šis papildymas iš esmės neišsprendžia esamos mokslinių straipsnių skelbimo problemos, nes teikiama nuostata taikoma tik supaprastinto pirkimo atveju, bet negali būti taikoma tarptautinio pirkimo atveju. Pažymėtina, jog daugelis Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų viršija supaprastinto pirkimo vertes ir šia nuostata pasinaudoti visiškai negalės. Siūlymas: pakartotinai vertinti 2022 m. kovo 28 d. LURK rašte Nr. 3013 pateiktą poziciją, ieškant galimybių papildyti įstatymo 6 straipsnį atveju, kuriam nėra taikomas LR VPĮ – t.y. įsigyjant mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugas. Pagal analogiją siūlytina tapačiai vertinti ir siūlomą VPĮ 71 str. 6 d. 15 p. dėl
“dalyvavimo parodose, paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos
organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą.” Įtraukiant, teatrus, spektaklius, muges ir pan. Tokio pobūdžio paslaugos įtrauktinos į VPĮ 6 str. apimtį. Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja specialius atvejus, kai Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad išimčių, kurioms esant galima netaikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų normų, sąrašas yra baigtinis, įtvirtintas Viešųjų pirkimų direktyvoje (2014/24/ES). Dėl šios priežasties nesutiktina su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos siūlymu šį sąrašą praplėsti. 2.
universitetų rektorių konferencijos siūlymo praplėsti atvejus, kuomet tam tikros specifinės paslaugos (dalyvavimo parodose) gali būti įsigyjamos neskelbiamų derybų būdu, siūlytina apsispręsti pagrindiniam komitetui įvertinus Švietimo ir mokslo komiteto nuomonę. 4. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-263
Problematika. Nesant patvirtintų keliamų rodiklių ir (ar) kriterijų bei jų nustatymo tvarkos kyla pagrįsta abejonė dėl perkančiosios organizacijos galimybių savarankiškai sukurti keliamus rodiklius ir (ar) kriterijus, kurie tenkintų kontroliuojančias institucijas, atsižvelgiant į vykdomų pirkimų įvairovę. Ši nauja VPĮ nuostata kelia ženklų neapibrėžtumą taikyme. Siūlymas:
institucija privalo nustatyti perkančiosioms organizacijoms keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina su argumentu, kad perkančiosioms organizacijoms būtų paprasčiau siekti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų tikslų, jeigu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų rodiklius ar kriterijus dėl inovatyvių pirkimų skatinimo, aplinkosauginių ir socialinių klausimų sprendimo. Visgi pastebėtina ir tai, kad dėl esamos geopolitinės ir ekonominės situacijos apibrėžtų kriterijų laikymasis gali apsunkinti viešųjų pirkimų procesą. Pažymėtina ir tai, kad svarstomu įstatymo projektu nėra panaikinama teisė Vyriausybei minėtus kriterijus nustatyti, priešingai – suteikiama galimybė reaguoti į esamą praktinę situaciją. 5. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-264
Pagal esamą formuluotę, perkančioji organizacija praktikoje iš tiesų privalės užtikrinti, kad į komisijos sudėtį būtų įtraukti ne mažiau kaip 2 (du) komisijos nariai, turintys specialisto pažymėjimą - priešingu atveju, jei bus tik 1 (vienas) komisijos narys turintis specialisto pažymėjimą, tokiu atveju šiam susirgus ar dėl kitų pateisinamų priežasčių nebūnant darbe, komisijos darbas jokiais atvejais negalėtų vykti. Vadinasi, atsiranda žmogiškųjų išteklių problematika, papildomos sąnaudos perkančiajai organizacijai, rizika, kad nebus galimybės savalaikiai įvykdyti net ir strategiškai svarbius pirkimus. Siūlymas:
Atsakyti reikalavimo, nustatyto 19 str. 3 d. nuostatoje (dėl privalomo dalyvavimo kiekviename viešojo pirkimo komisijos posėdyje komisijos nario, turinčio specialisto pažymėjimą) kaip perteklinio arba mažinti pirkimų, kuriems taikomas šis reikalavimas, apimtis. Nepritarti Svarstomu įstatymo projektu jau įtvirtinama išimtis dėl mažos vertės pirkimų, kuriuos atliekant Komisijoje galės nebūti specialisto pažymėjimą turinčio komisijos nario. Pritarus teiktam pasiūlymui nebus užtikrinta jau išreikšta įstatymų leidėjo valia stiprinti viešųjų pirkimų dalyvių profesionalumą, užtikrinant minimalų reikalavimą pirkimų komisijoje dalyvauti bent vienam asmeniui, turinčiam pirkimų specialisto pažymėjimą. 6. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-266
Problematika. Perkančiosios organizacijos gali skirtingai traktuoti kas yra pagalbinės pirkimų veiklos ir kieno ir (ar) kokie konkrečiai darbuotojai tai yra. Siūlymas: Detaliau apibrėžti pagalbinių pirkimų veiklų paslaugų teikėjo ir jo darbuotojų sąvokas. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalyse įtvirtintos sąvokos: „22.
Pagalbinė viešųjų pirkimų veikla
1) techninės infrastruktūros, kuria naudodamasi perkančioji organizacija gali atlikti prekių, paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų procedūras arba sudaryti preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, suteikimas;
2) konsultavimas dėl viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo ar dokumentų rengimo;
3) parengimas atlikti viešuosius pirkimus ir viešųjų pirkimų procedūrų organizavimas.“; „23. Pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjas – tiekėjas, rinkoje siūlantis pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugas.“. Manytina, kad esamas teisinis reglamentavimas yra detalus ir pakankamas. Be to, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, esant poreikiui perkančiąsias organizacijas įstatymo taikymo klausimais neatlygintinai konsultuoja Viešųjų pirkimų tarnyba. 7. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-266
N
Problematika. 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas yra nauja nuostata, kuri sukuria papildomą administracinę naštą kiekvienai perkančiajai organizacijai. Vadovaujantis įstatymo 96 straipsnio 2 d. 1 p. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, pateikia kiekvienų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios.
Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo
turės būti papildoma Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytais asmenimis: perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovais, perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariais, perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenimis, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertais, viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatoriais (toliau – pirkimo iniciatorius). Dažnu atveju ataskaitose bus nuolat minimi tie patys perkančiosios organizacijos atstovai (vadovas, viešųjų pirkimų specialistai), o skaidrumo principo įgyvendinimas netaps efektyvesnis. Siūlymas: Vertinti nurodytos dalies įtraukimo tikslingumą arba spręsti dėl nurodytos informacijos integracijos ir paėmimo iš pirminių sistemų, nekuriant papildomos administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimus, identifikuotas korupcijos rizikas, susijusias su paramos teikimu viešajam sektoriui ir viešaisiais pirkimais, siekiant kuo didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo ir susitarimų dėl pirkimų užkardymo, įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai pasibaigus pirkimui paviešinti nurodytus asmenis, susijusius su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, t. y. minėtų asmenų duomenys jau viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Sutiktina, kad yra būtina ieškoti būdų, kaip tokia informacija galėtų būti gaunama (paimama) iš pirminių sistemų, kuriuose jau yra nurodyti šie asmenys, siekiant nekurti papildomos administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms. Tai galėtų būti realizuota su nauja viešųjų pirkimų informacine sistema, kurią numatoma įdiegti 2023 m. IV ketvirtyje. 8. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
procedūrų ataskaitoje pateikti visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardus ir pavardes yra perteklinis ir sukuria neproporcingai didelę administracinę naštą perkančiai organizacijai. Didelėse organizacijose pirkimų proceso atsakomybės būna paskirstytos skirtingiems asmenims, taip siekiant užtikrinti, kad procesas nebūtų sutelktas tik vieno ar kelių asmenų rankose ir taip užtikrinant kuo didesnį proceso skaidrumą, todėl dažnai tas asmenų sąrašas būna labai platus.
Dideliuose viešųjų pirkimų projektuose vien pasiūlymų vertinimo komanda gali būti sudaryta iš kelių dešimčių asmenų, todėl visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardų ir pavardžių nurodymas pirkimo procedūrų ataskaitoje šį procesą labai stipriai išilgintų, o tokios informacijos išviešinimas papildomos pridėtinės vertės nesukurtų. Kaip nurodyta VPĮ ir PĮ projektuose, viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, taigi pirkimų procese dalyvaujančių asmenų duomenys jau yra išviešinti ir užtikrintas skaidrumo principo laikymasis. Pažymėtina, kad valstybės institucijoms atliekant konkrečių pirkimų patikrinimus ar vertinimus perkančiosios organizacijos gali surinkti ir pateikti konkrečiame pirkime dalyvavusių asmenų sąrašus. Minėti patikrinimai ir vertinimai atliekami dėl nedidelio kiekio pirkimų, todėl manome, jog nėra tikslinga nustatyti perteklinės pareigos perkančiosioms organizacijoms kiekvieno pirkimo atveju viešinti visų su konkrečiu pirkimu susijusių asmenų duomenis. Galiausiai pažymėtina, kad su pirkimu susijusių asmenų išviešinimas jau pasibaigus pirkimui nepadės užtikrinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalyje suformuluoto tikslo – užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams. Šio tikslo pasiekimui pakanka VPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių, t. y. savalaikio interesų konflikto situacijų identifikavimo perkančiojoje organizacijoje ir asmenų pašalinimo iš su pirkimu susijusių sprendimų priėmimo.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome naikinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą (atitinkamai PĮ projekto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą): „2. Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;. 2) pateikti šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes.“ Nepritarti Žr. argumentus prie Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlymo Nr. 6. 9. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-267
Problematika. Vykdant tarptautinius ir nacionalinius projektus mokslo ir studijų institucijos turi įsigyti daug unikalių ir vienetinių prekių bei paslaugų, kurių vertė neviršija 10000 Eurų be PVM (nuo 2023 m. 15000 Eurų be PVM). Paminėtina, jog vykdant bendrus mokslo ir verslo (ar viešojo sektoriaus) bendradarbiavimo projektus arba verslo (ar viešojo sektoriaus) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus, mokslo ir studijų institucijos susiduria su įgyvendinimo problemomis dėl sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų. Siūlymas: 25 str. 5 d.
5 d. Atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 17 ir 96 straipsnius, netaikomi:
1) Perkančiosioms organizacijoms kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio);
2) pirkimams, kurie vykdomi siekiant įgyvendinti tarptautinius ir nacionalinius projektus bei bendrus mokslo ir verslo (ar viešojo sektoriaus) bendradarbiavimo projektus arba verslo (ar viešojo sektoriaus) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus, ir kurių vertė neviršija 15000 Eurų be PVM. ARBA
2) pirkimams, kurie vykdomi, siekiant įgyvendinti projektą, ir kurių vertė neviršija 15000 Eurų be PVM. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas galimybę netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nustatė toms perkančiosioms organizacijoms, kurių per einamuosius finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Atsižvelgiant į tai, kad tiek jau priimtomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, tiek svarstomu įstatymo projektu yra siūlomos priemonės, paprastinančios viešųjų pirkimų procedūras, taip pat į tai, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas yra skirtas užtikrinti viešųjų lėšų tinkamą, racionalų, skaidrų panaudojimą, siūlytina pateiktam pasiūlymui nepritarti. 10. Lietuvos statybininkų asociacija, 2022-09-208
paslaugų ir statybos darbų pirkimo atskirai (VPĮ 28 str.) Šiuo metu galiojanti imperatyvi pareiga projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai įstatymo projekte keičiama į mažiau griežtą nuostatą, tačiau pastaroji vis tiek suponuoja projektavimo ir statybos pirkimą atskirai.
Asociacijos diskusijose su Aplinkos ministerija bei kitomis institucijomis buvo aptarta, kad projektavimo ir statybos privalomas pirkimas atskirai nepasiteisino, kadangi:
1) visas statybos procesas ženkliai pailgėja ir neišvengiamai pabrangsta, o proceso greitis tam tikrais atvejais yra ypač svarbus (pvz. dėl sezoniškumo, dėl finansavimo įsisavinimo terminų ir kt.);
2) padidėja perkančiosioms organizacijoms administracinė našta, nes reikia įgyvendinti 2 atskirus pirkimus ir vėliau administruoti 2 atskiras sutartis;
3) projektavimo paslaugų konkursai dažnai neįvyksta, nes nedidelės apimties projektavimo paslaugų užsakymais rinka nesidomi (pvz.: renovacijoje);
4) neišnaudojama statytojo (užsakovo) galimybė projektavimo procese pasinaudoti rangovo žiniomis, kurios sudarytų prielaidas parengti praktiškesnius ir finansiškai labiau apgalvotus projektus. Būtent rangovai gali pasiūlyti, kokį sprendinį ar medžiagas konkrečiu atveju geriau naudoti, kaip racionaliau išspręsti vieną ar kitą mazgą, kaip logiškiau suderinti tam tikras medžiagas, kokių statinio sprendinių įgyvendinimas bus pernelyg sudėtingas ir brangus, kokie projekto sprendiniai kelia riziką statinio stabilumui ar kokybiniams parametrams arba priešingai - yra nepagrįstai išbranginti dėl projektuotojo praktinių žinių stokos ir bandymo „apsidrausti“ nuo klaidų. Statytojo (užsakovo) galimybė projektavimo procese pasinaudoti rangovo žiniomis užsakovui yra naudinga. Užsienio praktikoje tai suprantama kaip privalumas ir statybos procesas reguliuojamas taip, kad išnaudoti šį privalumą, o ne jo netekti.
Siūlome atsisakyti pareigos projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai, t.v. siūlome palikti tai statytojo (užsakovo) pasirinkimui. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu nėra įtvirtinama perkančiųjų organizacijų pareiga projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai. Priešingai, sudaromos sąlygos perkančiosioms organizacijoms įsivertinus rinką priimti sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Sutiktina su įstatymo projekto iniciatorių teigimu, kad toks reguliavimas galėtų padėti į viešųjų pirkimų konkursus pritraukti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, didintų konkurenciją. Pastebėtina ir tai, vertinant Lietuvos statybininkų asociacijos argumentus, perkančiosios organizacijos galės projektavimo paslaugas ir statybos darbus įsigyti neskaidant pirkimo. 11. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-268
Problematika. Išlieka pareiga statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų neskaidymo į dalis pagrįsti vykdant ne tik tarptautinį, bet ir supaprastintą atvirą konkursą. Siūlymas: 28 str. 2. Perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. Nepritarti Žr. argumentus prie 8 Lietuvos statybininkų asociacijos pasiūlymo. 12. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-039
Nuostatoje numatoma, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.
Teiginys „negali sudaryti sutarties“ nėra aiškus, nes net ir tuo atveju, kai perkančioji organizacija klaidingai apsirašo pirkimo objekto reikalavimus, nusimato netinkamas pirkimo objekto apimtis ir pan., perkančioji organizacija sudaryti sutartį tokiu atveju gali, tačiau tokios sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio, interesų bei viešųjų pirkimų siekio, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 29 straipsnio 4 dalį (atitinkamai PĮ projekto 41 straipsnio 4 dalį), išdėstant taip: „4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio ir/ar prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos ne racionaliai.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina siūlymui tikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį. Siūlomą nuostatos formuluotę žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 5. 13. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2611
Išlieka pareiga statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų neskaidymo į dalis pagrįsti vykdant ne tik tarptautinį, bet ir supaprastintą atvirą konkursą. Siūlymas: Palikti šiuo metu galiojančią 35 str. 9 d. redakciją.
Žr. argumentus prie 8 Lietuvos statybininkų asociacijos pasiūlymo. Papildomai paminėtina, kad perkančiųjų organizacijų teikiami duomenys dėl projektavimo paslaugų ir statybos darbų pirkimų skaidymo užtikrintų priimamų sprendimų skaidrumą bei viešumą, taip pat užtikrintų galimybę rinkti, sisteminti bei analizuoti informaciją, kuri būtų objektyvus duomenų šaltinis esant poreikiui keisti teisinį reglamentavimą šiuo klausimu. 14. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2113
problematikos, teikiant jautria informacijos apie techninės ar programinės įrangos gamintojus ar juos kontroliuojančius asmenis Siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeisti PĮ 52 str. 3 d.). Žemiau teikiame kelis alternatyvius variantus. I variantas Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str. 3 d.) išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.
Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“.
Aukščiau minėto pakeitimo poreikis grindžiamas tuo, kad esamas reguliavimas, numatantis būtinybę iš gamintojo ir (ar) palaikymą teikiančio asmens reikalauti steigimo dokumentų, JAR išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų, sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes daugumoje atvejų objektyviai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių. Visuotinai žinoma, kad daugumos Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia; 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška; 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams.
Jeigu nebus pakeistas reikalavimas, perkančiosios organizacijos gali susidurti su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nebus pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turės būti atmesti. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams. Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitelkti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąraše nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos metodą ir aptariam u VPĮ / PĮ taikymo aspektu.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal esamą reglamentavimą, registrų išrašus turėtų pateikti ne tik palaikymą teikiantis asmuo ir gamintojas, bet ir juos kontroliuojantys asmenys. Akivaizdu, kad gamintojas neteiks savo ar jį kontroliuojančių asmenų registro išrašų, nes, kaip jau buvo minėta, tarptautiniai IT gamintojai neatskleidžia tokių duomenų, o šis reikalavimas tik jiems ir taikomas (nes reikalavimas galioja perkant IT objektus). Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Jei visgi nebūtų pritarta aukščiau išdėstytam VPĮ 39 straipsnio 3 dalies (atitinkamai PĮ 52 str. 3 d.) keitimo siūlymui, žemiau teikiame alternatyvų siūlymą. Alternatyva II Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str.
3 d.) išdėstyti taip: „3 Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“.
3 d.) išdėstyti taip: „3 Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“. Šį siūlymą teikiame atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi žymiai platesnius įgaliojimus ir galimybes patikrinti gamintojus, nei atskiros perkančiosios organizacijos, būtų racionalu, jog būtent ši ministerija atliktų gamintojų patikrą ir sudarytų viešą sąrašą IT gamintojų, kurie patys ir jų kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip tai numatyta VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje.
Tokiu atveju, jei gamintojas yra nurodytame sąraše, iš jo dokumentų pagal VPĮ 39 straipsnio 3 dalį galima būtų nereikalauti. Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina su Lietuvos verslo konfederacijos teiginiu, kad galiojantis reguliavimas, numatantis pareigą perkančiosioms organizacijoms iš tiekėjų reikalauti dokumentų, kurie ne visada gali būti pateikti, sukeliama neproporcingai didelę administracinę naštą. Taip pat sutiktina su tuo, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, tikslinga nustatyti, kad jai įrodinėjimo reikalavimai dėl atitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams netaikomi. Iš esmės pritariant Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymams (I variantui) teiktini siūlymai dėl paprastesnio techninės ar programinės įrangos įsigijimo. Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 4, 6, 7, 10, 11, 14. Dėl II alternatyvos, sutiktina, kad tikslinga svarstyti klausimus dėl vieno subjekto, kuris rinktų kauptų ir sistemintų informaciją apie tiekėjų atitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams. Visgi manytina, kad tai turėtų būti sprendžiama Vyriausybės lygmeniu, priimant sprendimus dėl institucijos, kuri galėtų efektyviausiai atlikti šią funkciją. 15.
15UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-0313
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato, kad perkančiosios organizacijos, tikrindamos pasiūlymų atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 daliai iš gamintojo ir (ar) palaikymą teikiančio asmens turi reikalauti jo steigimo dokumentų, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų. Toks reguliavimas sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes dažnai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių. Daugumos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia, 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams. Esant tokiam reglamentavimui perkančiosios organizacijos susiduria su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir gali likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nėra pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turi būti atmesti. Mūsų vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams.
Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitekti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš LR Vyriausybės sąraše[1] nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija[2] dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos būdą ir aptariamu VPĮ / PĮ taikymo aspektu. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus, tai numatyta ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) siūlomų prekių gamintojo deklaracijos dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms. 4.
arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi žymiai platesnius įgaliojimus ir galimybes patikrinti gamintojus, nei atskiros perkančiosios organizacijos, būtų racionalu, jog būtent Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atliktų gamintojų patikrą ir sudarytų viešą sąrašą IT gamintojų, kurie patys ir juos kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip tai numatyta VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje. Tokiu atveju, jei gamintojas yra nurodytame sąraše, iš jo dokumentų pagal VPĮ
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. 4. Jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pateiktas pasiūlymas iš esmės identiškas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymui.
Atsižvelgiant į tai žr. argumentus prie 14 Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymo ir Audito komiteto pasiūlymus Nr. 4, 6, 7, 10, 11, 14. 16. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2614
Problematika. Perkančiosios organizacijos gali sustabdyti pirkimo procedūras ir kitais atvejais (pvz.: gavus pretenziją), ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Siūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimo procedūros metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama.“ Nepritarti Pritarti teikiamam pasiūlymui netikslinga, nes praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su situacijomis, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu baigiasi pasiūlymo galiojimas. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra nustatytos galimybės perkančiajai organizacijai tokiu atveju prašyti tiekėjo pratęsti pasiūlymo galiojimą, todėl atnaujinus pirkimo procedūras gali nebelikti nė vieno galiojančio pasiūlymo. Svarbu sudaryti galimybes, kad pirkimai vyktų toliau. Pastebėtina, kad svarstomu įstatymo projektu nebereikalaujama priimti sprendimo dėl pirkimo procedūros sustabdymo gavus pretenziją.
Siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, gali sudaryti pirkimo sutartį, tačiau ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie priimtą sprendimą dienos. Atsižvelgiant į tai, svarstomos nuostatos tikslinimas nėra aktualus. 17. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2117
4Dėl problematikos,
susijusios su duomenų/įrodymų apie prekių sudėtiniu daliu kilme, patikrinimo Siūlome pakeisti VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalį (atitinkamai keičiant PĮ 58 str. 4¹ d.) ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“. Siūlymą išbraukti reikalavimus, susijusius su prekių dalimis, grindžiame tuo, kad galiojančios formuluotės taikymas praktikoje sukelia daug neaiškumų ir iš esmės padidina ginčų riziką.
Pavyzdžiui, perkant kompiuterį, nėra aišku, ar reikia gauti dokumentus / įrodymus, kad kiekviena atskiro kompiuterio sudėtinė prekės dalis (pvz. varžtas, ekranas, laidas ir t.t.) nėra RU/BY kilmės. LVK vertinimu, ši galiojanti teisės norma yra neaiški, dviprasmiška ir netiksli, todėl neatitinka vieno aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
didesnę ginčų galimybę, pirkimo dalyviai turi teisę ginčyti laimėtoją, jei, susipažinę su jo pasiūlymu, nustatytų, kad nėra pateikti įrodymai dėl visų in corpore prekių sudėtinių dalių, o visi pirkimo dokumentų neaiškumai traktuojami tiekėjo naudai. Perkamas prekes gali sudaryti didelis skaičius sudėtinių dalių, pvz. perkant automobilį, jį sudaro tūkstančiai skirtingų detalių, kurios pagamintos skirtingose pasaulio dalyse, skirtingose gamyklose. Tiekėjai, siekdami įrodyti, kad jų siūloma prekė atitinka VPĮ keliamus reikalavimus, turėtų dėl visų prekės sudėtinių dalių pateikti įrodymus, kad jos nėra iš VPĮ 92 str. 15 d. numatyto sąrašo valstybių ar teritorijų. Dažnu atveju tai lemtų, kad tiekėjai turėtų surinkti ir pateikti didelį kiekį dokumentų, o perkančioji organizacija juos tikrinti. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai ir taip susiduria su konkurencijos stygiumi, nes tiekėjai vengia dalyvauti juose dėl didelės biurokratijos bei didelio dokumentacijos kiekio. Neužtikrinus konkurencijos, nebūtų pasiektas ir racionalus lėšų panaudojimo tikslas.
Manome, netikrinant visų prekių sudėtinių dalių, būtų galima užtikrinti ir saugumo reikalavimus ir tuo pačiu sumažinant nebūtinos dokumentacijos pateikimo ir tikrinimo poreikį. Pritarti iš dalies Argumentai: Sutinkant su Lietuvos verslo konfederacijos argumentais bei siekiant perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybes sulaukti daugiau pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose ypač mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju, didinti konkurencingumą, siūlytina perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybes vertinti paraiškas ar pasiūlymus pagal pasirinktas sąlygas arba sąlygos dalis (nebūtinai vertinant dėl visų in corpore prekių sudėtinių dalių). Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8. 18. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-0317
Atsižvelgiant į tai, kad VPĮ projekte (atitinkamai ir PĮ projekte) naikinama 55 straipsnio 9 dalis, kuri numatė galimybę taisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų, tikslinga šia nuostata papildyti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį). Dalyvių pateiktuose pasiūlymuose neretai pasitaiko smulkių aritmetinių skaičiavimo klaidų, kurios gali būti ištaisomos, todėl nesant galimybės tokias klaidas ištaisyti, būtų visiškai neracionalu vien dėl tokio neženklaus trūkumo atmesti pasiūlymą. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį), išdėstant taip: „3.
Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, gali paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.“ Nepritarti Įstatymo projektu, siūloma atsisakyti nuostatų, detaliai reglamentuojančių kokius konkrečius dokumentus galima papildyti, patikslinti ar pateikti, ir nustatyti teisę perkančiajai organizacijai pačiai spręsti dėl pasiūlymo tikslinimo. Pritarus svarstomu įstatymo projektu keičiamai Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio
pastebėtas aritmetines klaidas. Atsižvelgiant į tai, nuostatos tikslinimas nėra tikslingas. 19. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2118
Dėl reikalavimo pateikti duomenis apie tiekėjo arba jo atsakingo asmens teistumą LVK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje svarstant naujus VPĮ pakeitimus būtų tikslinga dar kartą grįžti prie klausimo, susijusio su reikalavimais pateikti duomenis, tikrinant tiekėjo arba jo atsakingo asmens teistumą. Teigiamai vertiname Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą siekiant supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintu pirkimu atveju susiaurinti dėl teistumo tikrinamų asmenų ratą (tokių pirkimų atveju būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, buhalteris ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus), tačiau manome, kad siūlomas supaprastinimas nėra pakankamas. Siūlymas būtų VPĮ numatyti, kad reikalavimas pateikti teistumo pažymą, patvirtinančią, kad tiekėjas nėra teistas už VPĮ 46 str. 1 d. nurodytas nusikalstamas veikas, neturėtų būti taikomas tiems subjektams, kurių vadovų ir kitų atsakingų asmenų reputacijai lygiaverčius reikalavimus nustato kiti teisės aktai, o už jų priežiūrą ir kontrolę yra atsakingos konkrečios institucijos (pavyzdžiui, toks reikalavimas neturėtų būti taikomas draudikams, kuriems griežtus reputacinius reikalavimus nustato draudimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, o jų priežiūrą vykdo ir už vadovų bei kitų atsakingų asmenų reputaciją yra atsakingas Lietuvos bankas, taip pat neturėtų būti taikoma bankams, svarstytina ir dėl kitų subjektų). Tai būtų aktualu tiek supaprastintiems, tiek tarptautiniams pirkimams. Aukščiau minėto siūlymo įgyvendinimas reikšmingai palengvintų padėtį pirkimuose dalyvaujančių Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios yra užsienio kapitalo įmonės, vykdančios veiklą ir kitose užsienio valstybėse, arba yra kitų užsienio valstybių įmonių filialai, o tokių įmonių dalis vadovaujančių asmenų yra užsienio valstybių piliečiai.
Problemos, su kuriomis susiduriama:
organų nariams, kurie tiesiogiai nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, t. y. de facto neatstovauja tiekėjo viešajame pirkime ir nepriima dėl jo sudaromų sandorių sprendimų, kyla pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos būtinybės rinkti tokių asmenų jautrius, aukštesnio lygio apsaugos reikalaujančius duomenis. 2. Kadangi dėl teistumo duomenų tenka kreiptis į atsakingas užsienio valstybių institucijas, o taip pat yra atvejai, kai vienu metu kreipiamasi į kelias užsienio valstybes, kuriose nustatyta skirtinga tokios informacijos pateikimo tvarka ir terminai, yra susiduriama su objektyviais šių duomenų gavimo ir dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sunkumais. Taip pat reikėtų įvertinti ir patiriamus kaštus, kadangi visi iš užsienio valstybių atsakingų institucijų gauti dokumentai turi būti apostilizuoti pas notarą, tai reikalauja tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, tiek laiko resursų.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritartina siekiui mažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis apie teistumą. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatyme yra taikomi griežtesni reikalavimai teikėjui, norinčiam dalyvauti pirkime. Pavyzdžiui, ūkio subjektui, norinčiam gauti licenciją verstis draudimo veikla, galioja reikalavimas nebūti teistam 3 metus, tuo tarpu Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas reikalavimas nebūti teistam – 5 metai. Norint supaprastinti teistumo patikrą tiekėjams, turėtų būti suvienodinti jų veiklai taikomi reikalavimai su viešuosiuose pirkimuose nustatytais.
Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatyti reikalavimai perkelti iš Viešųjų pirkimų direktyvos 2014/24/ES. Suvienodinus atitinkamai veiklai vykdyti (licencijai gauti) keliamas sąlygas su viešuosiuose pirkimuose taikomais reikalavimais ir užtikrinus, kad šiuos reikalavimus ūkio subjektas atitiks visu licencijos turėjimo laikotarpiu, taip pat padarius informaciją neatlygintinai prieinamą kiekvienai perkančiajai organizacijai, tiekėjams nebereikėtų teikti pažymų perkančiajai organizacijai, nes ir šiuo metu galioja nuostatos (įstatymo 50 str. 7 d.) įpareigojančios perkančiąją organizaciją informaciją pasitikrinti pačiai, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. 20. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2120
naštos tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms, vykdant viešuosius pirkimus mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju Siūlome pakeisti VPĮ 51 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašas arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2 punktų ir
(ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams;
2) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.
Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 45 straipsnio 2 1 dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams;
3) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintojas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“ Paaiškindami šio siūlymo poreikį, pažymime, kad dėl reikalavimų, susijusių su sudedamosiomis prekių dalimis jau pasisakėme šiame rašte aukščiau. Taip pat siūlome atsisakyti reikalavimo tiekėjui pateikti jį kontroliuojančių, taip pat subtiekėją, ūkio subjektą ir gamintoją kontroliuojančių asmenų registrų išrašus, nes tai labai didelė materialinė ir administracinė našta perkančiajai organizacijai ir tiekėjui, nėra laikomasi proporcingumo principo, numatančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, taip pat procedūrų koncentruotumo principo.
Svarbu pažymėti, kad didelę dalį informacijos apie tiekėją kontroliuojančius asmenis galima bus pamatyti iš jo pateiktų dokumentų (JAR, JADIS), papildomai galima būtų prašyti deklaracijos, taip pat pirkimo dokumentuose galima numatyti teisę prašyti papildomų dokumentų, jei kiltų poreikis. LVK vertinimu, jeigu tiekėjas, subtiekėjas, ūkio subjektas ar gamintojas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Be to, svarstant galimybes, kaip mažiau apkrauti verslą, tačiau tuo pačiu užtikrinti, kad nebus sukelta grėsmė nacionaliniam saugumui, verta atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (NSUSOAĮ) 10 str. 4 d. yra aiški nuostata, kad „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, taip pat valstybės valdomos bendrovės ir jų dukterinės bendrovės atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama Manome, kad pagal analogiją, ši nuostata galėtų būti taikoma ir viešųjų pirkimų atžvilgiu, todėl siūlome papildyti VPĮ nuostata, kuria vadovaujantis 1-2-3 kategorijų įmonėms pagal NSUSOAĮ nereiktų teikti VPĮ 51 str.
nacionalinio saugumo interesus. Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina su Lietuvos verslo konfederacijos teiginiu, kad galiojantis reguliavimas, numatantis reikalavimą tiekėjui pateikti jį kontroliuojančių, taip pat subtiekėją, ūkio subjektą ir gamintoją kontroliuojančių asmenų registrų išrašus, sukelia administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, neužtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas. Taip pat sutiktina su tuo, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, tikslinga nustatyti, kad jai įrodinėjimo reikalavimai dėl atitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams netaikomi. Iš esmės pritariant Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymams, teiktini siūlymai dėl paprastesnio reglamentavimo, kokių dokumentų turėtų būti reikalaujama vertinant tiekėją, jo pateiktą paraišką, pasiūlymą mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju. Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 4, 6, 7, 8, 10, 11, 14. 21.
21Lietuvos statybininkų asociacija,
2022-09-2021
užmokesčio vertinimo (VPĮ 55 str.) Asociacija nepritaria 55 straipsnio 12 dalies pakeitimui, pagal kurį siūloma panaikinti perkančiųjų organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių. Vietoje to įstatymo projekte siūloma galimybė vertinti „į ateitį“ mokėtiną darbo užmokestį. Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir „šešėlinę“ ekonomiką. Vertinant darbuotojams mokamą darbo užmokestį, skatinamos sąžiningos įmonės, kartu mažinamas „šešėlis“. Todėl darbo užmokesčio vertinimas iš principo yra teisinga praktika, tačiau lieka esminis klausimas, kokį darbo užmokestį vertinti - faktiškai išmokėtą „už praeitį44 ar deklaruojamą „į ateitį44. Pažymėtina, kad deklaruojamo „į ateitį44 darbo užmokesčio vertinimas sudaro galimybes piktnaudžiauti nurodant nerealius darbo užmokesčius. Perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio. Tokio modelio taikymas sukelia perkančiajai organizacijai administracinę naštą, taip pat prievolę saugoti tiekėjo darbuotojų asmens duomenis. Toks modelis praktikoje sunkiai pritaikomas ir nepasiteisino. Tuo tarpu galimybė vertinti darbo užmokestį „už praeitį“, t.y. už paskutinius 12 mėnesių, žymiai paprasčiau pritaikoma praktikoje, nesukelia perkančiosioms organizacijoms bei tiekėjams didelės administracinės naštos ir nėra susijusi su asmens duomenų apsauga. Taikant šį modelį, tiekėjams nėra galimybės piktnaudžiauti deklaruojant nerealius darbo užmokesčius, kadangi vertinamas faktiškai mokėtas darbo užmokestis, kuris parodo faktinę situaciją apie tiekėją ir negali būti suklastotas. Siūlome palikti perkančiųjų organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių.
Nepritarti Keičiama Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, kai perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio, prieštarauja Viešųjų pirkimų direktyvos (2014/24/ES) nuostatoms. Pagal Direktyvą 2014/24/ES pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su atitinkamos viešųjų pirkimų sutarties dalyku: „Laikoma, kad sutarties skyrimo kriterijai yra susieti su viešųjų pirkimų sutarties dalyku, kai jie susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais“. Todėl vertinant pasiūlymus gali būti vertinama tik tų darbuotojų, kurie vykdys pirkimo sutartį, atlyginimai, o tų darbuotojų, kurių veikla nėra susijusi su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, atlyginimai negali būti įtraukti į pasiūlymų vertinimą. Kadangi gali būti vertinami sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimas, t. y. atlyginimas, kurį darbuotojas gaus už konkrečios užduoties, reikalingos sutarčiai įvykdyti, atlikimą, todėl negali būti vertinamas tokių darbuotojų paskutinių
kurios sudarymo vertinamas pasiūlymas. 22. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2622 (58),5
dalyje atsiranda nauja nuostata: „3.
Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Neaišku kaip pažymėta nuostatos dalis bus praktiškai įgyvendinama. Pavyzdžiui, tiekėjas pateikė prašymą susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymų paskutinę atidėjimo termino dieną. Perkančioji organizacija laimėjusio tiekėjo pasiūlymą pateikia po 2 darbo dienų. Klausimas: kaip kiti suinteresuoti dalyviai sužinos, kad yra pratęstas atidėjimo terminas t. y. kokius veiksmus perkančioji organizacija turi atlikti gavusi tokį prašymą, kad nebūtų pažeistos kitų suinteresuotų dalyvių teisės? Pažymėtina, jog prašymo gavimo dieną perkančioji organizacija negali nurodyti iš anksto tikslios datos kada pateiks laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, kadangi turi tam pasirengti, atsižvelgiant į vykdomo pirkimo apimtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VPĮ 102 str. 3 d. tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12. 23.
23UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-0322
N
Siekiant išvengti dalyvių piktnaudžiavimo ir sąmoningo noro vilkinti pirkimo procedūras, kai prašymas pateikti laimėjusį pasiūlymą susipažinimui būtų teikiamas paskutinę atidėjimo termino dieną, siūlome nustatyti terminą dalyviams, per kiek dienų jie turėtų paprašyti pateikti susipažinimui laimėjusį pasiūlymą nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, kad būtų taikoma atidėjimo termino pratęsimo sąlyga. Manome, kad ne tik perkančioji organizacija, bet ir dalyviai turi būti suinteresuoti laiku sureaguoti į perkančiosios organizacijos pateikiamą informaciją ir nevilkinti pirkimo procedūrų. SIŪLYMAS, KAIP TIKSLINTI NUOSTATOS PROJEKTĄ Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 58 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 68 straipsnio 3 dalį), išdėstant taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie
sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Jeigu suinteresuotas dalyvis paprašė perkančiosios organizacijos šios informacijos ne vėliau kaip per 5 dienas (supaprastintų pirkimų atveju per – per 2 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, tTokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas.
Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Nepritarti Įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę suinteresuotiems dalyviams prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą iki atidėjimo termino pabaigos. Kiekvienu atveju tiekėjui reikia skirtingo laiko įvertinti gautą informaciją, todėl nėra tikslinga nurodyti atskirą terminą, per kurį jis galėtų kreiptis į perkančiąją organizaciją. Taip pat nustatoma galimybė perkančiajai organizacijai kartu su
informacija pateikti ir laimėjusį pasiūlymą. Papildomai Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12. 24. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2630
VPĮ redakcijai, Perkančiosioms organizacijoms atsirado naujų įpareigojimų, kurių taikymo tikslas ir apimtis nėra aiški, o nauda abejotina, bet tai neišvengiamai didina administracinę naštą, ilgina viešųjų pirkimų procedūrų terminus bei didina viešųjų pirkimų vykdymo išlaidas: Pagal LR VPĮ 86 str. 9 d. reikšminga nauja Perkančiosioms organizacijoms tenkanti pareiga - nuo 2022 m. sausio 1 d. perkančiosios organizacijos CVP IS privalo viešinti ir žodžiu sudaromas sutartis (neatsižvelgiant į sutarties vertę bei į tai, ar pasiūlymas buvo pateiktas žodžiu ar raštu).
Atkreipiame dėmesį, kad tokia papildoma pareiga Perkančiosioms organizacijoms sukuria itin didelę biurokratinę naštą. Priklausomai nuo perkančiosios organizacijos dydžio bei faktinių poreikių, tokių žodinių sutarčių (kurias nuo 2022 m. sausio 1 d. privaloma viešinti) sudaroma nuo kelių šimtų iki net 6000 vnt. per metus. Todėl tokia papildoma žodinių sutarčių viešinimo pareiga yra itin didelės apimties nauja pareiga ir iš perkančiųjų organizacijų pareikalaus didelių papildomų žmogiškųjų resursų šios pareigos įgyvendinimui. Ši papildoma pareiga Perkančiosioms organizacijoms viešinti žodines sutartis paneigia mažos vertės pirkimų, kaip pirkimo rūšies ir žodinių sutarčių sudarymo prasmę – itin operatyvų ir paprastą vykdymą. Pabrėžiame, kad perkančiosios organizacijos privalės viešinti tokius paprastus ir smulkius įsigijimus, kaip automobilio vienkartinio parkavimo paslaugos, viešojo transporto bilietų įsigijimas ir pan. Siūlymas. Pakeisti Įsakymo nuostatas ir įpareigoti perkančiąsias organizacijas viešinti žodines viešųjų pirkimų sutartis, kurių vertė didesnė už 3 000 Eur be PVM. Nepritarti Žodinių sutarčių viešinimas padeda siekti viešųjų pirkimų vykdymo skaidrumo bei asignavimų valdytojų lėšų naudojimo viešumo. Sukurtas įrankis žodinėms sutartims viešinti yra priemonė, padedanti institucijoms paprastai ir greitai susitvarkyti su mažos vertės pirkimų apskaita. Siekiant viešųjų pirkimų vykdymo didesnio skaidrumo, informacijos apie vykdytus pirkimus prieinamumo, pateikta informacija apie institucijų išleistas lėšas vykdant viešuosius pirkimus, sudarant sutartis žodžiu, gali būti prieinama suinteresuotoms institucijoms, visuomenei. 25.
konferencija, 2022-09-2631
VPĮ 87 str. 1 d. nustatytos privalomos pirkimo sutarties sąlygos:
turinys
1Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu,
turi būti nustatyta:
1) sutarties šalių teisės ir pareigos;
2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis;
3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką;
4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
5) sutarties prievolių įvykdymo terminai;
6) sutarties įvykdymo užtikrinimas;
7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma;
8) ginčų sprendimo tvarka;
9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka;
10) sutarties galiojimas;
11) subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka;
12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas. Įstatymo projektu siūloma 87 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, sakančia kad tam tikroms pirkimo sutartims (kurių vertė iki 15000 Eur), šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi. Pastebėtina, kad reikalavimus sutarties turiniui pirmiausiai nustato LR civilinio kodekso VI knygos normos, kurių privalomumo negali atšaukti Viešųjų pirkimų įstatymas. Atsižvelgti Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis kodeksas detaliai nereglamentuoja sutarčių turinio. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. 26.
26Lietuvos statybininkų asociacija,
2022-09-20 * Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės tvirtinti standartizuotas dokumentų formas Siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir operatyvumo, didelę reikšmę turi standartizuoti dokumentai, kurie sumažina perkančiosioms organizacijoms administracinę naštą, eliminuoja žmogiškojo faktoriaus riziką, pakelia procedūras į aukštesnį kokybinį lygį. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę rengti ne tik rekomenduotinas dokumentų formas, bet ir privalomas (pvz. standartinių sutarčių fonas). Siūlome įteisinti tokią Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją ir teisę. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13. 27. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-26 * Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTTPI) skatinimas – svarbus Europos Sąjungos (toliau – ES) tikslas, nustatytas Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 179 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi (…)“. 2021 m. kovo 15d. Europos Komisija patvirtino ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ strateginį planą, kurio tikslas – užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla būtų prisidedama prie ES prioritetų įgyvendinimo, bei užtikrinti neutralų poveikį klimatui ir žaliąjai ES. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030” didelis dėmesys skiriamas MTTPI vystymui, teigiama, kad būtina „Sukurti palankią mokslo ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams“, „sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą, stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir sutelkiant geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą“.
Svarbi priemonė, siekiant šio tikslo, yra užsienio, tarp jų ir lietuvių kilmės tyrėjų, kurie įgijo išsilavinimą ir patirtį užsienio universitetuose ir mokslo įstaigose, pritraukimas į Lietuvą. Problematika. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos šiuo metu susiduria su MTEP taikomomis viešųjų pirkimų (toliau – VP) nuostatomis, kurios trukdo įgyvendinti šiuos tikslus ir daro Lietuvos mokslininkus ir į Lietuvą atvykusius užsienio mokslininkus nekonkurencingus tarptautinėje erdvėje, nes šiuo metu VP procedūros susijusios su MTEP veikla yra labai ilgos ir sudėtingos. MTTPI veikla, ypač gamtos, medicinos ir technologijos mokslų srityse reikalauja įvairių sudėtingų, šiuolaikiškų ir inovatyvių darbo priemonių ir prietaisų, ypač vykdant tarptautinius projektus ir užsakomuosius MTTPI darbus. Šie darbai reikalauja greito prekių ir priemonių įsigijimo, kurio planavimas yra praktiškai negalimas dėl nuolat besikeičiančio tyrimų pobūdžio bei naujų nenumatytų tyrimų poreikio mokslinių tyrimų procesuose. Siekiant įgyvendinti visas šias nuostatas ir plėtoti konkurencingus tarptautinėje rinkoje mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros ir inovacijų darbus būtini pokyčiai viešųjų pirkimų ekosistemoje. Siūlome, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) atsirastų išimtys perkant prekes ir paslaugas, kurios susijusios su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymu, ypač įgyvendinant „Europos horizonto“ ir kitus tarptautinius ir nacionalinius konkursinius projektus.
Viešųjų pirkimų įstatyme trečiajame skirsnyje esančiuose straipsniuose yra numatytos išimtys šio įstatymo reikalavimų netaikymui, ir juose galėtų atsirasti išimtys įgyvendinant tarptautinių ir nacionalinių organizacijų finansuojamus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros projektus. Siūlome papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoka „projektas“, kurios būtų apibrėžiamas kaip perkančiosios organizacijos vykdoma laikina veikla, skirta aiškiai apibrėžtiems tikslams pasiekti per numatytą laiką ir dėl kurios pasirašoma projekto įgyvendinimo ir finansavimo sutartis ir (arba) priimamas sprendimas dėl finansavimo (tais atvejais, kai nėra sudaroma projekto įgyvendinimo ir finansavimo sutartis). Papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnį nauja 17 dalimi, Projekto atveju skaičiuojant numatomą prekės ar paslaugos pirkimo vertę tik pagal konkrečiame projekte numatytų įsigyti to paties tipo prekių ar paslaugų bendrą numatomą pirkimo vertę. Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
Siūlytina pagrindiniam komitetui dėl teikiamo pasiūlymo apsispręsti įvertinus Švietimo ir mokslo komiteto nuomonę. 28. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-26 *
Problematika. Įstatymo 4 str. 3 d. numatoma maksimali mažos vertės pirkimo riba 58.000 Eur, o darbų pirkimo atveju 145.000 Eur. Susiklosčiusi ekonominė situacija, prekių ir paslaugų kainų šuolis dėl globalių pokyčių visų pasaulio šalių ekonomikose, kuriuos lėmė energetinių resursų kainų pokyčiai, yra rimta ir skubi priežastis peržiūrėti įstatyme numatytą maksimalią mažos vertės pirkimo ribą.
Statistikos departamento duomenimis vien nuo šių metų pradžios vartotojų kainos pokytis rodo 13,7% infliaciją. Vien šiais duomenimis remiantis mažos vertės pirkimo riba turėtų būti didinama iki 66.000 Eur, o darbų pirkimo atveju iki 165.000 Eur. Vertinant kainų kilimo tendencijas dėl karo Ukrainoje ir jo pasekmių pasaulio ekonomikai, siūlome mažos vertės pirkimų ribas pakelti mažiausiais 20% - tai yra mažos vertės pirkimo riba turėtų būti didinama bent iki 70.000 Eur be PVM, o darbų pirkimo atveju – bent iki
Svarstomu įstatymo projektu atsižvelgiant į geopolitinę ir ekonominę situaciją, lemiančią spartų kainų didėjimą siūloma atsisakyti ribojimų dėl bendros pirkimų sutarties pakeitimų vertės. Šiam pakeitimui Komitete siūlytina pritarti. Manytina, kad kiti su pirkimų ribų nustatymu susiję pakeitimai grindžiant išsamiais skaičiavimais turėtų būti sistemiškai įvertinti ir teikiami viešųjų pirkimų politiką formuojančios Ekonomikos ir inovacijos ministerijos. 29. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-26 *
įmonės užsako MTEP paslaugas ar perka MTEP produktus, pagrindiniai užsakovų keliami reikalavimai MSI, kaip užsakymo vykdytojai, yra inovatyvumas ir MTEP sprendimo parengimo greitis, ypatingai tokiose konkurencinguose sektoriuose kaip biotechnologijos, IT, lazerinės technologijos ir pan. Pagal šiuo metu galiojantį LR Viešųjų pirkimų įstatymą MSI, gavusios užsakymą MTEP sprendimui sukurti, privalo taikyti viešųjų pirkimų procedūras reagentams, medžiagoms ir kitoms prekėms ar paslaugoms, kurios reikalingos minėtam užsakymui sukurti.
Viešųjų pirkimų procedūros šiais atvejais yra ribojančios veiklos operatyvumą, nes medžiagų, reagentų ir pan. įsigijimas užtrunka mažiausiai 6-9 mėnesius. Todėl Lietuvos MSI praranda konkurencines pozicijas, ypatingai siekdamos bendradarbiauti su tarptautiniu mastu veikiančiomis verslo ir/ar viešojo sektoriaus įmonėmis. Siekdami spręsti tokias situacijas siūlome formuoti specifines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, taikomas viešajame sektoriuje veikiančių Lietuvos MSI atliekamų MTEP sprendimų kūrimui, kuomet MTEP sprendimo sukūrimo užsakymas yra inicijuojamas verslo ir
(arba) viešojo sektoriaus įmonių, apmokamas užsakovų lėšomis ir sukurto MTEP sprendimo nauda atitenka užsakovui (pridedama). Šiuo projektu siūlome tikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnį, papildant jį nuostata, kuri apibrėžtų LR Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą viešojo sektoriaus MSI, gavusioms verslo ir (arba) viešojo sektoriaus įmonių užsakymą MTEP ir inovacijų sprendimams sukurti. Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
Siūlytina pagrindiniam komitetui dėl teikiamo pasiūlymo apsispręsti įvertinus Švietimo ir mokslo komiteto nuomonę. 30. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-26 *
Problematika. Pažymėtina, jog Perkančiosioms organizacijoms numatyta pareiga skelbti rinkos konsultaciją po neįvykusio viešojo pirkimo, dažnai neatneša siekiamos naudos – pavyzdžiui, įsigyjamas pirkimo objektas yra paprastas, ir tam, kad būtų tinkamai nustatyti jam keliami reikalavimai, nereikia turėti specifinės informacijos ar žinių.
Praktika įsigyjant tokį pirkimo objektą yra susiformavusi, nusistovėjusi, rizikos yra tipinės, gerai žinomos, suvaldomos, tačiau perkančioji organizacija pasiūlymų negauna dažnai dėl nuo tiekėjo priklausančių veiksmų (netinkamo pasiūlymo pateikimo, aplaidumo ir pan.). Pagal įsigaliojusią VPĮ nuostatą Perkančioji organizacija, norėdama pakartotinai paskelbti tokį pirkimą, privalo įgyvendinti prievolę viešai skelbti rinkos tyrimą, bet akivaizdu, kad naudos iš tokio rinkos tyrimo nebus, tik bus neadekvačiai prailginamos pirkimo procedūros. Taip pat nurodytas VPĮ straipsnis yra dviprasmiškas ir gali būti skirtingai traktuojamas skirtingų Perkančiųjų organizacijų – kas laikytina tokiomis pačiomis arba panašiomis prekėmis, paslaugomis, ir darbais; nuo kokio konkrečiai veiksmo skaičiuojami 12 pastarųjų mėnesių ir pan. Siūlymas. Grįžti į ankščiau galiojusį reguliavimą ir palikti teisę pačioms Perkančiosioms organizacijoms savarankiškai nuspręsti dėl rinkos konsultacijos reikalingumo arba VPĮ 27 str. 1 d. aiškiau apibrėžti, panaikinant dviprasmybę ir neaiškumą kas laikytina tokiomis pačiomis ar panašiomis prekėmis, paslaugomis ar darbais, patikslinant termino taikymo sąlygas bei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant situacijas, kuomet rinkos tyrimo paskelbimas galėtų būti neprivalomas. Nepritarti Perkančiųjų organizacijų pareiga skelbti rinkos konsultaciją po neįvykusio viešojo pirkimo įtvirtinta siekiant užtikrinti realias rinkos sąlygas atitinkančius viešuosius pirkimus bei išvengti pirkimo iš vieno tiekėjo situacijų. Teisinis reguliavimas dėl privalomų rinkos konsultacijų galioja tik nuo 2022 m. sausio 1 d.
Dėl trumpo nuostatos galiojimo laikotarpio, dar nėra atsakingų institucijų įvertina ir objektyviais duomenimis pagrįsta, ar galiojantis teisinis reguliavimas realizuoja įstatymo leidėjo tikslus. Nesant faktiniais duomenimis pagrįsto vertinimo, įstatymo keitimai laikytini netikslingais. 31. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-03 *
Siūlome papildyti PĮ ir VPĮ nauju straipsniu dėl pirkimo iš susijusios įmonės. Šiuo siūlymu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, numatančiais galimybę netaikant viešojo pirkimo procedūrų vykdyti pirkimus tarp susijusių įmonių arba įmonių, vykdančių panašią veiką ar siekiančių bendrų tikslų, nustatant aiškius ir tikslius kriterijus bei sąlygas. ES direktyvose numatytos viešojo pirkimo taisyklių taikymo išimtys, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams suteikiant daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms tenkanti administracinė našta ir sudaroma galimybė racionaliai naudoti įmonių lėšas. Siūlomomis nuostatomis, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, siekiama užtikrinti atitinkamą, tapačią ar panašią komunalinę veiklą vykdančių įmonių tarpusavio paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą, taip pat – išvengti perteklinio ir neretai dirbtinio viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, mažinti neskelbiamų pirkimų skaičių ir išvengti kitų piktnaudžiavimo ar netinkamo VPĮ bei PĮ taikymo ar netaikymo atvejų (kitų alternatyvių teisinių santykių, pavyzdžiui, jungtinės veiklos, bendradarbiavimo arba partnerystės, sukūrimo siekiant išvengti konkurencijos ir VPĮ bei PĮ reikalavimų taikymo).
Taip pat, siūlomose nuostatose nustatyti kriterijai ir sąlygos leis užtikrinti sudaromų sandorių skaidrumą, nes įprastai tokius kriterijus atitinkančios įmonės yra siejamos aiškiais pavaldumo ir kontrolės ryšiais, veikia kaip viena kitos struktūriniai padaliniai, taiko aiškius atskirtos atsakomybės ir nešališkumo principus. Numatytos sandorių galimybės leis užtikrinti efektyvumo principo įgyvendinimą veikiant masto sinergijai, taikant veiklų atskyrimo principą bei kompetencijų ir aptarnavimo funkcijų koncentraciją, aiškią ir teisės aktų nustatytą organizacinę, valdymo ir kontrolės struktūrą. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos leis Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonių grupėms taikyti tarptautinėje praktikoje įprastą pažangiausią aptarnavimo paslaugų centrų praktiką (daugiau nei 75 proc. Fortune 500 įmonių turi savo paslaugų centrus: Barclays, CSC, Danske Bank, SEB, Citco, Western Union ir kt.), neapsunkinat tokios veiklos perteklinėmis ar dažnu atveju net neįgyvendinamomis viešojo pirkimo procedūromis. Siūlome papildyti VPĮ ir PĮ nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„XX straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės
1.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi, kai perkantysis subjektas arba perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, atlieka pirkimą iš susijusios įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš prekių pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš darbų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 2.
perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 3. Susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) reikalavimus. 4. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas arba; 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui arba; 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant siūlymui išplėsti galimybes valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti vidaus sandorius, siūlytina įtvirtinti galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
straipsnio (17 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto/PĮ 29 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotes įterpiant žodį „neigiama“ ir išdėstyti jas taip:
„4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė
neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir
(ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai“.
<...>
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-09-274
(1),4
pasiūlymai:
išplėtimas didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams. Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose.
Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė. Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad svarstomu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų organizacijų teisę (ne pareigą), tam tikrais atvejais tai pačiai komisijai veikti ne tik pirkimo atlikimo, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo procesuose. Pastebėtina, kad ir dabar praktikoje pirkimų komisijos bendradarbiauja su pirkimų iniciatoriais. Tai itin aktualu sudėtingų pirkimų atveju, ir tais atvejais, kai pirkimų atlikimui svarbus laiko momentas. Sudėtingų pirkimų atvejais komisijos dalyvavimas pirkimų pasirengimo etape galėtų prisidėti prie komisijos didesnio pirkimo objekto išmanymo ir profesionalesnio pirkimo atlikimo, ypač dėl to, kad komisijos turės būti specialisto pažymėjimą turintys asmenys. Įvertinus siūlomos nuostatos tikslus, svarstomu įstatymo projektu teikiamas nuostatas, susijusias su viešųjų pirkimų proceso skaidrinimu (interesų konflikto deklaravimu), siūlytina nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai. 3.
3Viešųjų pirkimų tarnyba,
2022-10-034
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 4 straipsnio (19 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 4 straipsnio (31 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 19 straipsnio 3 dalies / PĮ 31 straipsnio 3 dalies straipsnių formuluotes ir išdėstyti jas taip: „3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 6 straipsnio (21 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 5 straipsnio (33 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba atkreipė dėmesį, jog dabartinis reguliavimas bei atliekami pakeitimai neaptaria, kaip turi būti elgiamasi, kai į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo.
Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio
nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.
Veiksmus, kuriuos turi atlikti į interesų konfliktą patekęs perkančiosios organizacijos vadovas, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“
<...>
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad interesų konflikto perkančiojoje organizacijoje atveju būtų taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, be kito ko reglamentuojančios ir atvejus, kuomet į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, siūlytina svarstomame įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad į interesų konflikto situaciją patekę perkančiosios organizacijos subjektai, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 3. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-038
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 8 straipsnio (28 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 7 straipsnio (40 straipsnio pakeitimas) – siekiant suvienodinti formuluotę su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis, Tarnyba siūlytų patikslinti keičiamą VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, išdėstant ją taip: „1. Perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos kurių numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jose apibrėžti apibrėžiant šių dalių mastą apimtį ir dalyką. Atitinkamai turėtų būti patikslinama ir keičiama PĮ 40 straipsnio 1 dalis.
Taip pat pakeitimų projektuose siūlomą šių straipsnių 3 dalies formuluotę siūlytume patikslinti, ją išdėstant taip: „Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis ar pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai:
tarnybos siūlymui tikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 1 dalį. 2. Tačiau nepritartina siūlymui numatyti išimtį, kad nuostatos galėtų būti netaikomos vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nes Europos Sąjungos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES numatyta, kad visais tarptautinio pirkimo atvejais reikalinga pagrįsti perkančiosios organizacijos sprendimą neskaidytį pirkimo objektą į dalis. 6. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-039
(4)N Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 9 straipsnio (29 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 8 straipsnio (41 straipsnio pakeitimas) – Tarnybos nuomone, reikėtų patikslinti siūlomą naują 4 dalies formuluotę, ją išdėstant taip:
„4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva
nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“ Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-279
pasiūlymai:
procedūras nėra pakankamai reglamentuojama. VPĮ projekto Nr.
VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama. Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 5. 8. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0312
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 12 straipsnio (36 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 11 straipsnio (49 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomas VPĮ 36 straipsnio 6 dalies/ PĮ 49 straipsnio 9 dalies formuluotes, suvienodinant jas su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis ir išdėstant taip: „Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus.
Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“
<...>
9Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-09-2717
pasiūlymai:
<...>
pareigą) prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę. Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte. Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Nepritarti Pažymėtina kad Europos Sąjungos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES taip pat numatyta teisė, o ne pareiga, perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui prašyti patikslinti pasiūlymą. Tokiu būdu siekiama, kad teikėjai atsakingai rengtų pasiūlymus ir dirbtinai nevilkintų pirkimo procedūrų. Pažymėtina, kad įstatymo projektu iš esmės keičiamas reguliavimas, kuriuo galima tikslinti pasiūlymą – siūloma perkančiajai organizacijai suteikti daugiau diskrecijos. Be kita ko, tokiu keitimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų atmesti pasiūlymai, kai padaromos ne tik įstatyme išvardintos klaidos. 10. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-09-1317
susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) teikia siūlymą dėl 45 straipsnio 3 dalies formuluotės. Dabartiniame pakeitimo projekte numatyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Tarnyba siūlo atsisakyti šios nuostatos, kadangi ši neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 nutartyje[3] suformuotos praktikos. Vadovaujantis LAT suformuota praktika, pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio.
Galimybė patikslinti ar papildyti savo pirminį pasiūlymą priklauso nuo to, ar laikomasi VPĮ principų, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika, svarbu, kad tikslinant pasiūlymus būtų laikomasi šių pagrindinių taisyklių:
situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, Projekte siūlomas reguliavimas siaurina tiekėjų galimybę tikslinti savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, ekonominio naudingumo vertinime tiekėjas nurodė specialisto, už kurio kvalifikaciją suteikiami ekonominio naudingumo balai, patirtį skaičiais, tačiau iš kartu teikiamų dokumentų matyti, kad skaičiai, nurodyti pasiūlymo formoje nesutampa su skaičiais, nurodytais kartu pridedamuose dokumentuose. Pagal siūlomą reguliavimą toks paprastas tikslinimas, ištaisant formalias klaidas, nebūtų galimas, kadangi tai yra duomuo, kuris vertinamas sudarant pasiūlymų eilę.
Tarnyba prašo atsižvelgti į teikiamą siūlymą atsisakyti 45 straipsnio 3 dalyje suformuoto draudimo tikslinti pasiūlymo duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina, kad tikslinga atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9. 11. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0317
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 17 straipsnio (45 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 16 straipsnio (58 straipsnio pakeitimas) – pakeitimų projektuose numatyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis/PĮ 58 straipsnio 5 dalis). Tarnyba siūlo atsisakyti šios nuostatos, kadangi ji neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 nutartyje[4] suformuotos praktikos. Vadovaujantis LAT suformuota praktika, pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio. Galimybė patikslinti ar papildyti savo pirminį pasiūlymą priklauso nuo to, ar laikomasi VPĮ principų, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos.
Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika, svarbu, kad tikslinant pasiūlymus būtų laikomasi šių pagrindinių taisyklių:
situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, pakeitimais siūlomas reguliavimas siaurina tiekėjų galimybę tikslinti savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, ekonominio naudingumo vertinime tiekėjas nurodė specialisto, už kurio kvalifikaciją suteikiami ekonominio naudingumo balai, patirtį skaičiais, tačiau iš kartu teikiamų dokumentų matyti, kad skaičiai, nurodyti pasiūlymo formoje nesutampa su skaičiais, nurodytais kartu pridedamuose dokumentuose. Pagal siūlomą reguliavimą toks paprastas tikslinimas, ištaisant formalias klaidas, nebūtų galimas, kadangi tai yra duomuo, kuris vertinamas sudarant pasiūlymų eilę.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Sutiktina, kad tikslinga atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę.
Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9. 12. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0330
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 27 straipsnio (94 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, Tarnyba siūlo patikslinti siūlomą 86 straipsnio 2 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „2. Laikoma, kad Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jeigu:
sudaryti, arba arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento,
2) iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba
3) atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba
4) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, arba
5) , laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.
Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba
6) neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų., Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo
Atitinkamai siūlytume patikslinti ir keičiamą PĮ 94 straipsnio 2 dalies formuluotę. Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos siūlomas straipsnio nuostatų išdėstymas pakeičia įstatymo projekto siūlomo straipsnio esmę. Siūlomi 5 ir 6 punktai laikytini atskirais atvejais, nesusijusiais su 1-4 punktuose nurodytais atsisakymo sudaryti sutartį atvejais. Todėl netikslinga atsisakymo sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartis pagrindus dėstyti punktais. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas dėstymas iš esmės yra neteisingas, nes Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir jų punktai. 13.
13Viešųjų pirkimų tarnyba,
2022-10-0331
<...>
Pakeitimų projektai taip pat papildo VPĮ 19 straipsnį / PĮ 31 straipsnį nauja 7 dalimi, kuri numato, jog už pirkimo sutarties vykdymą atsakingais galima skirti ne tik asmenis, bet ir Komisiją. Tarnyba atkreipia Jūsų dėmesį, kad ši nauja nuostata yra susijusi su VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies
pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalis), kurios numato pareigą pirkimo sutartyje nustatyti už sutarties vykdymą atsakingą asmenį (asmenis). Tarnyba siūlytų patikslinti VPĮ pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalimi/ PĮ pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalimi atliekamus VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų pakeitimus ir išdėstyti šias nuostatas atsižvelgiant į galimybę, jog sutarties vykdymą atsakinga gali būti ir Komisija. Pvz., VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata galėtų būti formuluojama taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu už sutarties vykdymą skiriamas atsakingas asmuo (asmenys) ar Komisija, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“
<...>
Nepritarti Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnis reglamentuoja raštu sudaromos pirkimų sutarties turinį. Minėto straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad raštu sudaromoje sutartyje turi būti nurodytas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą. Iš esmės nurodomas kontaktinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai pirkimų komisiją sudaro keletas žmonių, todėl nėra tikslinga juos visus nurodyti sutartyje. Tiekėjui svarbu ne visi komisijos nariai, o tie, su kuriais bus reikalinga bendrauti, todėl tikslinga pirkimo sutartyje nurodyti konkrečius kontaktinius asmenis, o ne komisiją in corpore. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatos siūlytina netikslinti. 14.
14Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-09-2731
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
<...>
nustatytų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui sudarytų galimybę sutarties šalims piktnaudžiauti susitariant dėl galimai viešojo intereso neatitinkančio sutarties turinio. VPĮ projekto Nr. 1919 31 straipsnio 2 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“ Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, iš siūlymo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi, pavyzdžiui, ar pirkimo sutartyje gali būti nenustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus ar tikslus jų kiekis (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršys 15 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą bus galima neskelbti, mažės tokių pirkimų viešumas ir skaidrumas, manome, kad galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui gali būti taikoma selektyviai ir gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome detaliau reglamentuoti, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi ir svarstyti, ar numatoma 15 000 Eur riba, iki kada šie reikalavimai gali būti netaikomi, yra proporcinga galimai rizikai, susijusiai su galimybe sutarties šalims piktnaudžiauti dėl sutarties turinio sudarymo.
<...>
Nepritarti Sutiktina su įstatymo projekto iniciatorių teigimu, kad perkančiosios organizacijos gali susidurti su praktiniais sunkumais, kuomet sudarant standartines sutartis būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimų sutarčių turinio reikalavimų. Siekiant išvengti tokių situacijų siūlytina pritarti teikiamoms pataisoms, pagal kurias viešųjų pirkimų sutartims galėtų būti netaikomi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti sutarties turinio reikalavimai, kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjams. Manytina, kad detalizuoti, kurie konkrečiai viešųjų pirkimų sutarties turiniui keliami reikalavimai netaikomi yra netikslinga, nes standartinės sutartys gali būti skirtingos. Įtvirtinus detalizavimą – nebūtų išspręsta praktikoje kylanti problema, su kuria susiduria perkančiosios organizacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad svarstomame įstatyme yra numatyta, kad pirkimai iki 15 000 Eur gali vykti neskelbiamų derybų būdu ir kad įstatymo projektu siekiama paprastinti viešųjų pirkimų vykdymą atliepiant į perkančiosioms organizacijoms praktikoje kylančias problemas, manytina, kad perkančiosios organizacijos, įvertinusios perkamą objektą bei atsižvelgdamos į pirkimo ypatumus, pačios galėtų pasirinkti, kuriuos sutarties turinio reikalavimus tikslinga įtraukti į sutartį. 15. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0333
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 33 straipsnio (92 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 30 straipsnio (100 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomą VPĮ 92 straipsnio 11 dalies/ PĮ 100 straipsnio 11 dalies pakeitimą, nustatant, kad turi būti skelbiama ir pažeidimo padarymo data. Tokiu būdu perkančiosios organizacijos galėtų priimti sprendimus dėl pašalinimo pagrindų, nes vien buvimas šiose nuostatose minimuose sąrašuose nėra pakankamas pagrindas. Pvz., VPĮ 92 straipsnio 11 dalis galėtų būti dėstoma taip: „11.
Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte 7 punkto b papunktyje, įskaitant informaciją apie pažeidimo padarymo datą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“
<...>
Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai: Sutiktina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai skelbiant duomenis apie minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių subjektų pažeidimo padarymo datą, perkančiosioms organizacijoms būtų paprasčiau realizuoti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 b punkte įtvirtintą galimybę pašalinti tiekėją iš pirkimų procedūros. Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia informaciją apie 1128 subjektus, neatitinkančius minimalių mokesčių mokėtojo kriterijų. Pažymėtina, kad inspekcija esant perkančiosios organizacijos prašymui, turi pareigą pateikti papildomą informaciją apie tiekėjus. Todėl prieš priimant sprendimus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateikto siūlymo, būtina įvertinti tokios pareigos realizavimo finansinių kaštų, sukuriamos papildomos administracinės naštos bei siekiamų realizuoti tikslų santykį. 16. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0335
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 31 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti naujai siūlomą VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktą/ PĮ 101 straipsnio 1 dalies 15 punktą, žodžius „vidaus kontrolė“ pakeičiant žodžiu „valdysena“, taip aiškiau išdėstant, kad Tarnyba turės galimybes vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus.
Pvz., VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktas tuomet būtų dėstomas taip: „19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų valdysena vidaus kontrolė;“.
<...>
Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymo esmei, teikiamą formuluotę žr. Audito komiteto pasiūlyme Nr. 15. 17. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0336
<...>
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 36 straipsnio (97 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 32 straipsnio (103 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlo patikslinti keičiamą VPĮ 97 straipsnio 2 dalies/PĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“. Taikomos atsakomybės rūšių išvardinimas yra perteklinė nuostata, kadangi konkrečiu atveju taikomos atsakomybės rūšį apsprendžia kiti specialieji teisės aktai. Taipogi, Tarnybos vertinimu, sąvoka „veika“ yra nevartotina – ji būdinga baudžiamajai teisei.
<...>
18Viešųjų pirkimų tarnyba,
2022-10-0338
Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 38 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1922 34 straipsnio (107 straipsnio pakeitimas) Tarnybos nuomone, reikėtų atsisakyti siūlomo VPĮ 101 straipsnio 3 dalies/PĮ 107 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimo. Siūlomu pakeitimu sukuriamas pirkimų vykdytojus klaidinantis reglamentavimas. Pažymėtina, jog visi šiuo metu galiojančioje nuostatoje numatyti pretenzijos pateikimo būdai (pateikimas faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) laikytini pretenzijos pateikimu raštu, ir konkretų jam priimtiną būdą renkasi tiekėjas. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 16. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1919 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacijos bei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ argumentus dėl kontroliuojančio asmens apibrėžties įtvirtinimo svarstomame įstatyme siekiant palengvinti perkančiųjų organizacijų veiksmus tikrinant tiekėjus, siūlytina nustatyti aiškius kriterijus, kas laikoma, kontroliuojančiu asmeniu. Sąvoka apibrėžtina atsižvelgiant į tai, ką svarbu tikrinti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
1 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 2 straipsnį 15¹ dalimi: „15¹.
Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, kuris kitame juridiniame asmenyje:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), arba
2) kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ir kurio valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų). Susijusiu asmeniu laikomi:
a) juridinių asmenų atveju – asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą arba pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus;
b) fizinių asmenų atveju – sutuoktiniai, tėvai ir jų vaikai (įvaikiai).“
straipsnio 1, 2 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. Pritarti
2Seimo Audito komitetas,
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas valstybės valdomoms įmonėms draudžia sudaryti vidaus sandorius, atkreipiant dėmesį, kad valstybės valdomos įmonės, bendrovių grupės, kurios yra perkančiosios organizacijos neturi galimybės patikimu, nuosekliu būdu įgyvendinti funkcijų centralizavimo projektus, užtikrinti pažangią aptarnavimo paslaugų centrų veiklą ir tuo pasiekti veiklos gerinimo, optimizavimo tikslų, atsižvelgiant į UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymą Nr. 31 išplėsti vidaus sandorių sudarymo galimybes valstybės įmonėms, siūlytina tikslinti įstatymo nuostatas įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Pasiūlymas:
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba“. 2. Papildyti 10 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja
perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
3Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamoji perkančioji organizacija sudaro sutartį su ją kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar kita tos perkančiosios organizacijos kontroliuojamąja perkančiąją organizacija, jeigu perkančiojoje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.“
6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti
suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
straipsnių numeraciją. Pritarti
3Seimo Audito komitetas,
2022-10-126
Argumentai: Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja deklaruojančio asmens pareigą nusišalinti. Minėto straipsnio nuostatos turi būti taikomos ir intereso konflikto perkančiojoje organizacijoje atveju.
Be kita ko, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „<...> Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.“ Atsižvelgiant į tai, kad interesų konflikto perkančiojoje organizacijoje atveju būtų taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, be kito ko reglamentuojančios ir atvejus, kuomet į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, siūlytina svarstomame įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad į interesų konflikto situaciją patekę perkančiosios organizacijos subjektai, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu.
Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio
situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas pašalinti tiekėją. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, siūlytina paprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus.
Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ argumentus bei pasiūlymus dėl perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams tenkančios neproporcingos administracinės naštos teikiant ir tikrinant dokumentus, siūlytina nustatyti galimybę mažos vertės pirkimų atveju netaikyti įstatymo 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies reikalavimų techninei specifikacijai ir tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitikimą nacionalinio saugumo interesams, kai pirkimas atitinka dvi sąlygas:
1) sutarties vertė yra mažesnė kaip 5000 Eur;
2) nėra suteikiama prieiga prie informacinių sistemų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju perkančioji organizacija vis tiek turėtų iš viešų šaltinių įsitikinti, kad tiekėjas yra patikimas. Pasiūlymas:
straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 37 straipsnio 9 dalies,
5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte,
įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje 34 nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis. Šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš viešai prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
straipsnio 1, 2 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. Pritarti 5.
5Seimo Audito komitetas,
2022-10-129
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų organizacijų teisę nutraukti pradėtas pirkimo ar konkurso procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų. Pritariant Seimo Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastaboms, sutiktina, kad projekto nuostata yra netiksli, galimai sudaranti sąlygas piktnaudžiauti procedūrų nutraukimais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 29 straipsnį 4 dalimi: „4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“
6Seimo Audito komitetas,
2022-10-12 14N
(9), (10)N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, siūlytina paprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus.
Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ teiktus argumentus ir pasiūlymus, siūlytina: Kai vykdomi viešieji pirkimai yra susiję su nacionaliniu saugumu, siūlytina atsisakyti prekių sudedamųjų dalių tikrinimo, paliekant pareigą tikrinti prekę ir gamintoją. Atsižvelgiant į perkančiosioms organizacijoms praktikoje kylančias problemas, kai perkant darbus įsigyjama ir įranga, kurios kodai išvardinti BVPŽ kodų sąraše pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 9 dalį, tačiau išvardinti kodai darbų neapima, siūlytina tikslinti įstatymo nuostatas, kad ne tik techninei ar programinei įrangai, jos priežiūrai ar palaikymui įsigyti yra taikomi reikalavimai, bet taikoma bendrai prekėms ir paslaugoms pagal BVPŽ kodų sąrašą, kad perkančiosios organizacijos lanksčiau galėtų šias nuostatas taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, siūlytina nustatyti, kad šių subjektų atžvilgiu reikalavimas tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui netaikomas. Pasiūlymas:
Įstatymo projektą nauju 14 straipsniu: „14 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „8.
Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, sprendžia, ar tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinusi kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, kelia reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, kai sandorio pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laiko, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.“
ir ją išdėstyti taip: „9.
Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama prekių ir paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) techninės ar programinės įrangos prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“
dalimi:
„10. Jei prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas ar jį
kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šių subjektų atžvilgiu įstatymo 37 straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
7Seimo Audito komitetas,
(4)N, (5)N Argumentai: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, siūloma supaprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ teiktus argumentus ir pasiūlymus, siekiant operatyvumo, kad pirkimai vyktų greičiau kai yra taikomi nacionalinio saugumo reikalavimai, siūlytina iš tiekėjų reikalauti pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš pirkimus laimėjusio dalyvio – ne baigtinio įstatyme išvardinto dokumentų sąrašo (kurių ne visada ir pavyksta gauti pavyzdžiui dėl to, kad tiekėjų turimi dokumentai laikomi konfidencialia informacija), o vieno ar kelių dokumentų, nurodytų įstatyme. Be konkrečiai keičiamame įstatyme nurodytų dokumentų siūlytina nustatyti galimybę pateikti ir kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, bet tik tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties reikalavimams, o tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami. Kad pirkimai vyktų greičiau, papildomai siūlytina numatyti atvejus, kada atitiktį reikalavimams patvirtinančių dokumentų nereikalaujama. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3 ir 14 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„13 15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 1. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis irašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus. Tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams ar tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami, perkančioji organizacija gali priimti ir kitus jai priimtinus dokumentus.
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
2Papildyti 39 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Perkančioji organizacija gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
3Papildyti 39 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.“
straipsnių numeraciją. Pritarti 8.
8Seimo Audito komitetas,
tai, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas, kai tenka įrodinėti ar visos sudėtinės prekės dalys nėra pagamintos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio
viešuosiuose pirkimuose, o perkančiosios organizacijos susiduria su pasirinkimo trūkumu, siūlytina nustatyti perkančiosioms organizacijoms galimybes atmesti paraišką ar pasiūlymą esant bent vienai iš perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių, o ne dėl visų prekių sudėtinių dalių. Atkreipiant dėmesį, kad siekiant palengvinti perkančiosioms organizacijoms galimybes sulaukti daugiau pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose esant mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju, ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra priėmusi sprendimą dėl nuostatų taikymo, siūlytina nustatyti, kad perkančioji organizacija iš tiekėjų gali reikalauti pateikti laisvos formos atitikties įstatymo reikalavimams deklaraciją, o visų įrodančių dokumentų reikalauti iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 17 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 45 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“
laikyti 2 ir 3 dalimis. 3.
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „34. Papildyti 45 straipsnį 5 dalimi:
„5. Perkančioji organizacija gali pasirinkti, ar
dokumentų, įrodančių atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 8, 9 dalių, 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir 47 straipsnio 8, 9 dalių reikalavimams, prašo iš visų kandidatų ar dalyvių, ar tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Perkančioji organizacija šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
9Seimo Audito komitetas,
2022-10-1217
projektu, siekiant sudaryti galimybę tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio pataisymus, siūloma numatyti teisę tiekėjui tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta. Tačiau įstatymo projektu įtvirtinamas draudimas tikslinti pasiūlymo duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę.
Manytina, kad toks draudimas yra neproporcingas, nes juo siaurinama tiekėjų galimybė tikslinti savo pasiūlymus tais atvejais, kai taisomos formalios/redakcinės klaidos, duomenyse, kurie yra vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte įtvirtintas draudimas neatitinka aktualiausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos argumentuotus siūlymus atsisakyti minėto draudimo, siūlytina atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį, Viešųjų pirkimų tarnyba šios nuostatos įgyvendinamuosius teisės aktus parengs iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus įstatymo projekto 17 straipsniui, atitinkamai tikslinama svarstomo įstatymo projekto straipsnio dalių numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus
dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.
Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“
10Seimo Audito komitetas,
2022-10-1221 N
Argumentai: Atsižvelgiant į perkančiosioms organizacijoms praktikoje kylančias problemas, kai perkant darbus įsigyjama ir įranga, kurios kodai išvardinti BVPŽ kodų sąraše pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 9 dalį, tačiau išvardinti kodai darbų neapima, siūlytina tikslinti įstatymo nuostatas, kad ne tik techninei ar programinei įrangai, jos priežiūrai ar palaikymui įsigyti yra taikomi reikalavimai, bet taikoma bendrai prekėms ir paslaugoms pagal BVPŽ kodų sąrašą, kad perkančiosios organizacijos lanksčiau galėtų jas taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, tikslinga nustatyti, kad šių subjektų atžvilgiu reikalavimas tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui netaikomas.
Toks subjektas neturėtų kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl tikslintinos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tiekėjo kvalifikacijos tikrinimą, kai perkančioji organizacija yra veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Pasiūlymas:
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 21 straipsniu:
„21 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 47 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, įsigydama prekių ar paslaugų, kurių BVPŽ kodai nurodyti šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
10 dalimi:
„10. Jei tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai,
kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šių subjektų atžvilgiu įstatymo 47 straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
11Seimo Audito komitetas,
2022-10-1220
Argumentai: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis reguliavimas, numatantis reikalavimą tiekėjui pateikti jį kontroliuojančių, taip pat subtiekėją, ūkio subjektą ir gamintoją kontroliuojančių asmenų atitinkamus dokumentus, sukelia administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, nėra užtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą, kad pirkimai vyktų greičiau, siūloma iš tiekėjų reikalauti pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš pirkimus laimėjusio dalyvio – ne baigtinio įstatyme išvardinto dokumentų sąrašo (kurių ne visada ir pavyksta gauti pavyzdžiui dėl to, dėl tiekėjų turimi dokumentai traktuojami kaip konfidenciali informacija) vieno ar kelių dokumentų, nurodytų įstatyme. Be aiškiai išvardintų dokumentų siūlytina nustatyti galimybę pateikti ir kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, bet tik tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties reikalavimams, o tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 14 ir 21 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
1Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 23 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 51 straipsnio 12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „12. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. Pakeisti 51 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: 1) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai; dokumentus. Tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams ar tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami, perkančioji organizacija gali priimti ir kitus jai priimtinus dokumentus. 2) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“ 2.
straipsnių numeraciją. Pritarti
12Seimo Audito komitetas,
2022-10-1222
Argumentai: Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę perkančiajai organizacijai laimėjusio dalyvio pasiūlymą pateikti kartu su informacija, teikiama pagal Įstatymo 58 straipsnio
ginti savo pažeistas teises, siūloma atidėjimo terminą pratęsti tam laikui, per kurį perkančioji organizacija pateikia pasiūlymą, t. y. jeigu informacija pateikta per 2 dienas, tai atidėjimo terminas pratęsiamas 2 dienom ir apie tai informuojami visi tiekėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos iškeltas pastabas, siūlytina patikslinti įstatymo nuostatą dėl atvejų, kuomet pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamą Įstatymo 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie
sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą.
Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“
13Seimo Audito komitetas,
2022-10-1231
(2)N Argumentai: Pritariant Lietuvos statybininkų asociacijos argumentams, kad standartizuoti dokumentai turi didelę reikšmę viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumui, operatyvumui, sklandžiam vykdymui, kelia daugiau pasitikėjimo tarp sutarties šalių, siūlytina svarstomame įstatyme įtvirtinti, kad viešųjų pirkimų sutartys yra sudaromos taikant Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines pirkimų sutarčių sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių visos viešųjų pirkimų sutartys negali būti standartizuotos, siūlytina nustatyti, kad tipinės pirkimų sutarčių sąlygos gali būti netaikomos kai jos nėra pritaikomos perkamam objektui arba dėl kito perkančiosios organizacijos nurodyto pagrindimo. Pasiūlymas:
31 straipsnį naujomis 1 ir 2 dalimis ir jas išdėstyti taip: „1. Pakeisti 87 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pirkimo sutartys sudaromos taikant Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos:
1) nėra taikytinos perkamam objektui arba
2) nėra pritaikomos dėl perkamo objekto ypatumų ir perkančioji organizacija pagrindžia savo sprendimą netaikyti tipinių pirkimo sutarčių sąlygų. Pagrindimas nurodomas šio įstatymo
straipsnio 1-3 dalis atitinkamai laikyti 2-4 dalimis.“
2Buvusias įstatymo projekto 31 straipsnio 1 ir 2 dalis atitinkamai laikyti 3 ir 4 dalimis. Pritarti
14Seimo Audito komitetas,
2022-10-1236 N
Įvertinus Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymus ir iš dalies pritarus paprastinti pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiančioms srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, tikslinga keičiamame įstatyme numatyti ir saugiklius, nustatant, kad išvardintos perkančiosios organizacijos gali vienašališkai nutraukti preliminarias ir (ar) pirkimo sutartis, paaiškėjus, kad prekės ar paslaugos (arba tiekėjo interesai) gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
1Papildyti Įstatymo projektą nauju 36 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paaiškėjo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, 45 straipsnio 2¹ dalyje
ir (ar) 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti
15Seimo Audito komitetas,
2022-10-1235
1.
Praktikoje kyla neaiškumų, ar Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija apima pirkimų, kurie atliekami visiškai nesilaikant viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų, vertinimą. Tais atvejais, kai priimamas neteisingas sprendimas dėl juridinio asmens neatitikimo perkančiosios organizacijos apibrėžimui, sutarties neatitikimo viešojo pirkimo sutarties apibrėžimui, išimties netinkamo taikymo ar pan. ir dėl šių sprendimų atliekant pirkimus nesivadovaujama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, padaromas grubiausias įstatymo pažeidimas. Tačiau šiais atvejais taip pat keliamas klausimas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali vertinti pirkimą, kuris juridinio asmens teigimu nėra viešasis pirkimas, taip pat ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali atlikti vertinimus dėl juridinio asmens sprendimų ar veiksmų nelaikyti savęs perkančiąja organizacija. Todėl būtina patikslinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos formuluotę, iš kurios būtų aišku, kad įstatymo laikymosi priežiūra apima ir įstatymo nuostatų, kurios lemia pareigą taikyti įstatymo reikalavimus, laikymosi priežiūrą. Atitinkamai, tikslinga aiškiau suformuluoti Viešųjų pirkimų tarnybos teises. Iš 95 straipsnio 2 dalies nuostatų turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti informaciją ir dokumentus ne tik susijusius su konkrečiu viešuoju pirkimu, bet ir visus kitus dokumentus, kurie reikalingi funkcijoms atlikti. Taip pat turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimai pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus apima visus sprendimus ir veiksmus, kurie prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, t. y. ir tuos sprendimus ir veiksmus, kurie lemia visišką įstatymo reikalavimų nesilaikymą (pvz., dėl netinkamo perkančiosios organizacijos, pirkimo sutarties apibrėžimo ar išimčių interpretavimo). 2.
tarnybos sprendimų būtų laikomasi, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai teisę, nustačius įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, priimti įpareigojančius sprendimus juridinių asmenų atžvilgiu dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimų vykdymo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neteisėtų sprendimų ar veiksmų, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, pakeitimo ar panaikinimo. Taip pat nustačiusi, kad sutartys sudarytos neteisėtai, gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. 3. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją vertinti, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų vidaus kontrolė. Atsižvelgiant į tarnybos siekį vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, ne tik susijusius su pirkimų vidaus kontrole, siūlytina išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybai projektu pavedamą funkciją, nustatant, kad tarnyba vertina kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir kaip veikia pirkimų vidaus kontrolė. 4. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, kai Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus sprendimą perkančiosios organizacijos turi galimybes apskundus tarnybos vertinimus toliau vykdyti pirkimus nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, siūlytina nustatyti, kad skundo padavimas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija įpareigojama pakeisti ar panaikinti sprendimus ar veiksmus, kurie lemia šio įstatymo reikalavimų nesilaikymą, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip. 5.
5Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3,
14, 21 ir 36 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 39 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;“. 12. Pripažinti netekusiu galios 95 straipsnio
19 punktu: „19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir veikia pirkimų vidaus kontrolė;“. 34. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
punktą atitinkamai laikyti 21 punktu. 6. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gauti iš perkančiosios organizacijos ar
kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;“. 7.
išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai iki perkančiosios organizacijos juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 8. Papildyti 95 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir
(arba) alternatyvių sankcijų taikymo;”. 9. Pripažinti netekusiu galios 95 straipsnio 2 dalies 9 punktą: „9) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“
10Buvusius 95 straipsnio 2 dalies 6-8 punktus laikyti 7-9 punktais. 11. Papildyti 95 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“
16Seimo Audito komitetas,
2022-10-1238
Argumentai:
tarnybos pastabą dėl svarstomu įstatymo projektu 38 straipsniu sukuriamo galimai pirkimų vykdytojus klaidinančio reglamentavimo siūlytina detaliai nurodyti kokiais būdais teikiamos pretenzijos perkančiajai organizacijai. Siūlytina įtvirtinti bendrąją taisyklę, kad visos pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis (pretenzijos pateikimas elektroninėmis priemonėmis yra laikomas pateiktu raštu), o mažos vertės pirkimų atveju pretenzija turi būti teikiama raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 14, 21 ir 36 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis (mažos vertės pirkimų atveju – raštu) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju - raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Razma.
Razma. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja R. Petrukaitė) [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/35e281a0b0c711ec8d9390588bf2de65 [2] https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/faqs-sanctions-russia-public-procurement_en.pdf [3] https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6 [4] https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Viešųjų pirkimų politikos skyriaus patarėja Dovilė Šacikauskė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Sigitas Dzekunskas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų politikos skyriaus vedėja Ramunė Bernotienė, Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Sergėjus Montvila, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ Pirkimų teisės vadovė Inga Andriušytė, Grupės pirkimų vadovė Inga Macijauskienė, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-09-138
Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
įstatymas) 28 straipsnio 3 dalyje žodis „atitinkamų“ išbrauktinas kaip perteklinis, nes tarptautinio pirkimo vertės ribos yra objektyviai nustatytos ir nieko papildomai neatitinka. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5 ir patobulintą įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-139
nutraukti pirkimo procedūras, jei pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija „negali sudaryti pirkimo sutarties“ vertintina kaip netiksli. Net jei pirkimo dokumentuose ir padarytos tokios klaidos, objektyviai pirkimo sutartis gali būti sudaryta, tik ji neatitiks perkančiosios organizacijos interesų, ir, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, „pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai“. Dėl šios priežasties sąlyga „negali sudaryti pirkimo sutarties“ keistina nurodant minėtas aplinkybes. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto nuostatą, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12, kuriam pritarta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1325
siūloma nustatyti tarptautinių leidinių požymį „turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama „citavimo indekso“ sąvoka, o
„tarptautinių duomenų bazių“ sąvoka taip pat vertintina kaip itin plati ir
neapibrėžta.
Svarstytina, ar pirmą kartą įstatyme vartojant šias sąvokas jos neturėtų būti apibrėžtos ar paaiškintos, nustatyti reikalavimai citavimo indekso lygiui, nustatyti minimalūs reikalavimai ar pateiktos nuorodos į tokius reikalavimus tarptautinėms duomenų bazėms ir pan. Nenustačius papildomų sąlygų, įstatymo reikalavimus galėtų atitikti citavimo rodikliai ir pagal, pavyzdžiui, Web of Science, Scopus ar Google Scholar duomenų bazes, ir pagal vien komerciniais tikslais veikiantiems leidiniams remti sukurtas pseudobazes. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto nuostatą, atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą Nr. 5, kuriam pritarta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1326
nustatyti atvejus, kada perkančioji organizacija gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama „kitų <…> pirkimo sutarties <…> formai nustatytų reikalavimų“. Ši nuostata tikslintina nurodant, kad turimi omenyje tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, nes siūloma formuluotė gali būti suprantama ir kaip konkuruojanti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 ir 1.74 straipsniuose nustatytais imperatyviais reikalavimais sandorių formai. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 9 ir patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1327
atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami“ keistina į formuluotę „išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 10 ir patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1334
6.
Projekto
veiklos plano derinimas ne su ministerija, o su ministru. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 12 ir patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-09-1336
vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 13 ir patobulintą įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-211
kontroliuojančio asmens sąvokos įvedimo Siūlome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPI) ir Lietuvos Respublikos pirkimu, atliekamu vandentvarkos. energetikos, transporto ir pašto paslaugu srities perkančiųjų subjektų. įstatyme (toliau - PI) Įvesti aiškią kontroliuojančio asmens sąvoką. Šiuo metu nėra aišku, kokia kontroliuojančio asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija. Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Pažymėtina, jog perkančiosios organizacijos, skirtingai nuo Konkurencijos tarybos, neturi reikalingų pajėgumų, įgaliojimų ir kompetencijos savarankiškai įvertinti ir nustatyti kontroliuojančius asmenis pagal Konkurencijos įstatymą. Tyrimai dėl kontroliuojančio asmens nustatymo pagal Konkurencijos įstatymą iš esmės pakeistų visą pirkimų procesą ir jį sustabdytų.
Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamente (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (aktuali redakcija) prie straipsnio, taikomo viešiesiems pirkimams, aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas, jei sandoris planuojamas ar sudarytas: b) su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu. Kontroliuojančio asmens sąvoką siūlome išdėstyti taip: „Kontroliuojantis asmuo - tai juridinis ar fizinis asmuo, kuris:
procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.". Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto nuostatą, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8, kuriam pritarta. 2.
2UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-031
asmens sąvoka turėtų vadovautis perkančioji organizacija tikrindama tiekėjų atitiktį VPĮ 37 straipsnio 9 dalies, 45 straipsnio 2¹ dalies, 47 straipsnio 8 dalies ir kitų straipsnių reikalavimams (atitinkamai ir analogiškiems PĮ straipsnių reikalavimams). Kontrolės požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Siekiant aiškumo, siūloma pasinaudoti Europos Sąjungos gerąja praktika, nustatant kontroliuojančio asmens sąvoką sankcijų taikymo kontekste. Pavyzdžiui, Tarybos reglamentas (ES) 2022/576 2022 m. balandžio 8 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje prie straipsnio taikomo viešiesiems pirkimams aiškiai nurodyta, jog 5k straipsnis taikomas jei sandoris planuojamas ar sudarytas su juridiniu asmeniu, subjektu ar organizacija, kuriuose daugiau kaip 50 % nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktuose yra aiškiai nurodyta, kas bus laikoma kontroliuojančiu asmeniu, tokiu būdu užtikrinant teisės taikymo aiškumą. Todėl būtų naudinga pasinaudoti gerąja Europos Sąjungos teisės aktų rengimo patirtimi ir aiškiai numatyti, ką perkančioji organizacija turėtų laikyti kontroliuojančiu asmeniu. Aiškiai apibrėžus kontroliuojančio asmens sąvoką VPĮ ir PĮ, būtų išvengta skirtingų interpretacijų tarp perkančiųjų organizacijų, tiekėjų, tikrinančių institucijų. Tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose iš anksto aiškiai žinotų, kokių dokumentų bus reikalaujama, perkančiosios organizacijos žinotų, kokius konkrečius duomenis turi tikrinti.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome papildyti VPĮ 2 straipsnį (atitinkamai PĮ 2 straipsnį), nauja dalimi, ją išdėstant taip:
„Kontroliuojantis asmuo – tai juridinis ar
fizinis asmuo, kuris:
1) kontroliuojamame vienete tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto nuomonę dėl Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymo aukščiau Nr. 1 ir ADK pasiūlymo Nr. 8, kuriam pritarta. 3. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-26 <...>Problematika. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos šiuo metu susiduria su MTEP taikomomis viešųjų pirkimų (toliau – VP) nuostatomis, kurios trukdo įgyvendinti šiuos tikslus ir daro Lietuvos mokslininkus ir į Lietuvą atvykusius užsienio mokslininkus nekonkurencingus tarptautinėje erdvėje, nes šiuo metu VP procedūros susijusios su MTEP veikla yra labai ilgos ir sudėtingos. MTTPI veikla, ypač gamtos, medicinos ir technologijos mokslų srityse reikalauja įvairių sudėtingų, šiuolaikiškų ir inovatyvių darbo priemonių ir prietaisų, ypač vykdant tarptautinius projektus ir užsakomuosius MTTPI darbus. Šie darbai reikalauja greito prekių ir priemonių įsigijimo, kurio planavimas yra praktiškai negalimas dėl nuolat besikeičiančio tyrimų pobūdžio bei naujų nenumatytų tyrimų poreikio mokslinių tyrimų procesuose.
Siekiant įgyvendinti visas šias nuostatas ir plėtoti konkurencingus tarptautinėje rinkoje mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros ir inovacijų darbus būtini pokyčiai viešųjų pirkimų ekosistemoje. Siūlome, kad Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas) atsirastų išimtys perkant prekes ir paslaugas, kurios susijusios su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymu, ypač įgyvendinant „Europos horizonto“ ir kitus tarptautinius ir nacionalinius konkursinius projektus. Viešųjų pirkimų įstatyme trečiajame skirsnyje esančiuose straipsniuose yra numatytos išimtys šio įstatymo reikalavimų netaikymui, ir juose galėtų atsirasti išimtys įgyvendinant tarptautinių ir nacionalinių organizacijų finansuojamus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros projektus.
Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnį nauja 17 dalimi, Projekto atveju skaičiuojant numatomą prekės ar paslaugos pirkimo vertę tik pagal konkrečiame projekte numatytų įsigyti to paties tipo prekių ar paslaugų bendrą numatomą pirkimo vertę. Nepritarti Išimtys, kada įstatymo reikalavimų galima netaikyti, yra nustatytos ES direktyvose ir jų plėsti negalima. Numatomos pirkimo vertės taisyklės nustatytos ES direktyvose ir negali būti keičiamos.
Tuo atveju, kai perkamos prekės ar paslaugos yra ne to paties tipo, kaip perkamos įprastai, yra išskirtinės ir pan., tai tokių pirkimų vertė ir šiuo metu skaičiuojama atskirai. 4. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-262
vertės pirkimo riba 58.000 Eur, o darbų pirkimo atveju 145.000 Eur. Susiklosčiusi ekonominė situacija, prekių ir paslaugų kainų šuolis dėl globalių pokyčių visų pasaulio šalių ekonomikose, kuriuos lėmė energetinių resursų kainų pokyčiai, yra rimta ir skubi priežastis peržiūrėti įstatyme numatytą maksimalią mažos vertės pirkimo ribą. Statistikos departamento duomenimis vien nuo šių metų pradžios vartotojų kainos pokytis rodo 13,7% infliaciją. Vien šiais duomenimis remiantis mažos vertės pirkimo riba turėtų būti didinama iki 66.000 Eur, o darbų pirkimo atveju iki 165.000 Eur. Vertinant kainų kilimo tendencijas dėl karo Ukrainoje ir jo pasekmių pasaulio ekonomikai, siūlome mažos vertės pirkimų ribas pakelti mažiausiais 20%
Patikslinti įstatymo projekto nuostatą, atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą Nr. 2, kuriam pritarta. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-265
nustatymo tvarkos kyla pagrįsta abejonė dėl perkančiosios organizacijos galimybių savarankiškai sukurti keliamus rodiklius ir (ar) kriterijus, kurie tenkintų kontroliuojančias institucijas, atsižvelgiant į vykdomų pirkimų įvairovę. Ši nauja VPĮ nuostata kelia ženklų neapibrėžtumą taikyme. Siūlymas: 6.
Siūlymas:
straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalo nustatyti perkančiosioms organizacijoms keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.“ Nepritarti LRV turi turėti teisę ir lankstumą spręsti, kokiu būdu sieks užsibrėžtų tikslų nustatant kriterijus ar rodiklius. LRV turėtų nustatyti tik tokius kriterijus, kurie būtini norint spręsti aplinkos apsaugos, socialines ar kitas problemas. Visa kita turėtų būti reguliuojama per rekomendacijas, gaires ir pan. Perkančioji organizacija, norėdama siekti tikslų bet kurioje srityje, galėtų sau nusistatyti kriterijus ir rodiklius bei jų siekti. 6. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-266
privalės užtikrinti, kad į komisijos sudėtį būtų įtraukti ne mažiau kaip 2
(du) komisijos nariai, turintys specialisto pažymėjimą - priešingu atveju, jei bus tik 1 (vienas) komisijos narys turintis specialisto pažymėjimą, tokiu atveju šiam susirgus ar dėl kitų pateisinamų priežasčių nebūnant darbe, komisijos darbas jokiais atvejais negalėtų vykti. Vadinasi, atsiranda žmogiškųjų išteklių problematika, papildomos sąnaudos perkančiajai organizacijai, rizika, kad nebus galimybės savalaikiai įvykdyti net ir strategiškai svarbius pirkimus. Siūlymas:
Atsakyti reikalavimo, nustatyto 19 str. 3 d. nuostatoje (dėl privalomo dalyvavimo kiekviename viešojo pirkimo komisijos posėdyje komisijos nario, turinčio specialisto pažymėjimą) kaip perteklinio arba mažinti pirkimų, kuriems taikomas šis reikalavimas, apimtis. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir patobulintą įstatymo projektą. 7.
7UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-038
pateikti visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardus ir pavardes yra perteklinis ir sukuria neproporcingai didelę administracinę naštą perkančiai organizacijai. Didelėse organizacijose pirkimų proceso atsakomybės būna paskirstytos skirtingiems asmenims, taip siekiant užtikrinti, kad procesas nebūtų sutelktas tik vieno ar kelių asmenų rankose ir taip užtikrinant kuo didesnį proceso skaidrumą, todėl dažnai tas asmenų sąrašas būna labai platus. Dideliuose viešųjų pirkimų projektuose vien pasiūlymų vertinimo komanda gali būti sudaryta iš kelių dešimčių asmenų, todėl visų asmenų, kurie susiję su pirkimu, vardų ir pavardžių nurodymas pirkimo procedūrų ataskaitoje šį procesą labai stipriai išilgintų, o tokios informacijos išviešinimas papildomos pridėtinės vertės nesukurtų. Kaip nurodyta VPĮ ir PĮ projektuose, viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, taigi pirkimų procese dalyvaujančių asmenų duomenys jau yra išviešinti ir užtikrintas skaidrumo principo laikymasis. Pažymėtina, kad valstybės institucijoms atliekant konkrečių pirkimų patikrinimus ar vertinimus perkančiosios organizacijos gali surinkti ir pateikti konkrečiame pirkime dalyvavusių asmenų sąrašus. Minėti patikrinimai ir vertinimai atliekami dėl nedidelio kiekio pirkimų, todėl manome, jog nėra tikslinga nustatyti perteklinės pareigos perkančiosioms organizacijoms kiekvieno pirkimo atveju viešinti visų su konkrečiu pirkimu susijusių asmenų duomenis. Galiausiai pažymėtina, kad su pirkimu susijusių asmenų išviešinimas jau pasibaigus pirkimui nepadės užtikrinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalyje suformuluoto tikslo – užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams.
Šio tikslo pasiekimui pakanka VPĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių, t. y. savalaikio interesų konflikto situacijų identifikavimo perkančiojoje organizacijoje ir asmenų pašalinimo iš su pirkimu susijusių sprendimų priėmimo. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome naikinti VPĮ projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą (atitinkamai PĮ projekto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą): „2. Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi:
1) reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkime dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs privačius interesus, o asmenys, kuriems neprivaloma deklaruoti privačius interesus, – pasirašę Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją;. 2) pateikti šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes.“ Pritarti iš dalies Pakeitimu siekiama užkirsti kelią galimiems susitarimams viešuosiuose pirkimuose. Pagal STT duomenis, daug susitarimų vyksta pirminiame viešųjų pirkimų etape, kuomet pirkimas tik inicijuojamas. Nors pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus pirkimų iniciatoriui yra, tačiau jis galutinėje viešųjų pirkimų ataskaitoje nebesimato. Tikimasi, kad su nauja viešųjų pirkimų informacine sistema, tokios informacijos pateikimas taps sklandesnis ir paprastesnis. Sistemą numatoma įdiegti 2023 m. IV ketvirtyje.
IV ketvirtyje. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, t. y. minėtų asmenų duomenys jau viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 14 dėl nuostatos įsigaliojimo termino nukėlimo – 2024 m. sausio 1 d. 8. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-268
Problematika. Perkančiosios organizacijos gali skirtingai traktuoti kas yra pagalbinės pirkimų veiklos ir kieno ir (ar) kokie konkrečiai darbuotojai tai yra. Siūlymas: Detaliau apibrėžti pagalbinių pirkimų veiklų paslaugų teikėjo ir jo darbuotojų sąvokas. Nepritarti Sąvokos pateiktos Įstatymo 2 str. 22 ir 23 dalyse. Šios sąvokos įvirtintos perkeliant ES direktyvos nuostatas. 9. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-268
administracinę naštą kiekvienai perkančiajai organizacijai. Vadovaujantis įstatymo 96 straipsnio 2 d. 1 p. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, pateikia kiekvienų šio įstatymo
procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 78 straipsnio 5 dalies 1 punktą.
Šiuo atveju ši ataskaita turės būti papildoma Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodytais asmenimis: perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovais, perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariais, perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenimis, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertais, viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatoriais (toliau – pirkimo iniciatorius). Dažnu atveju ataskaitose bus nuolat minimi tie patys perkančiosios organizacijos atstovai (vadovas, viešųjų pirkimų specialistai), o skaidrumo principo įgyvendinimas netaps efektyvesnis. Siūlymas: Vertinti nurodytos dalies įtraukimo tikslingumą arba spręsti dėl nurodytos informacijos integracijos ir paėmimo iš pirminių sistemų, nekuriant papildomos administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktus analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimus, identifikuotas korupcijos rizikas, susijusias su paramos teikimu viešajam sektoriui ir viešaisiais pirkimais, siekiant kuo didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo ir susitarimų dėl pirkimų užkardymo, įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai pasibaigus pirkimui paviešinti nurodytus asmenis, susijusius su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita.
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ataskaitoje būtų nurodomi tų asmenų vardai ir pavardės, kuriems pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus jau nustatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, t. y. minėtų asmenų duomenys jau viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Sutiktina, kad yra būtina ieškoti būdų, kaip tokia informacija galėtų būti gaunama (paimama) iš pirminių sistemų, kuriuose jau yra nurodyti šie asmenys, siekiant nekurti papildomos administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms. Tai galėtų būti realizuota su nauja viešųjų pirkimų informacine sistema, kurią numatoma įdiegti 2023 m. IV ketvirtyje. 10. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-269
Problematika. Vykdant tarptautinius ir nacionalinius projektus mokslo ir studijų institucijos turi įsigyti daug unikalių ir vienetinių prekių bei paslaugų, kurių vertė neviršija 10000 Eurų be PVM (nuo 2023 m. 15000 Eurų be PVM). Paminėtina, jog vykdant bendrus mokslo ir verslo (ar viešojo sektoriaus) bendradarbiavimo projektus arba verslo (ar viešojo sektoriaus) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus, mokslo ir studijų institucijos susiduria su įgyvendinimo problemomis dėl sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų. Siūlymas: 25 str. 5 d.
įstatymo 17 ir 96 straipsnius, netaikomi:
prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio);
2) pirkimams, kurie vykdomi siekiant įgyvendinti tarptautinius ir nacionalinius projektus bei bendrus mokslo ir verslo (ar viešojo sektoriaus) bendradarbiavimo projektus arba verslo (ar viešojo sektoriaus) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus, ir kurių vertė neviršija 15000 Eurų be PVM
2) pirkimams, kurie vykdomi, siekiant įgyvendinti projektą, ir kurių vertė neviršija 15000 Eurų be PVM. Nepritarti Šia įstatymo nuostata perkančiosioms organizacijoms, kurios per metus viešiesiems pirkimams išleidžia labai nedidelę sumą lėšų, suteikiama teisė pirkimus vykdyti vadovaujantis tik keliomis įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad kalbama apie bendrą pirkimams išleidžiamą sumą. Tuo tarpu pateiktame siūlyme kalbama apie dalį pirkimų, kuriems viešųjų pirkimų taisyklės turi būti taikomos. Gali būti taip, kad nors pirkimo vertė neviršija 15 000 eur, tačiau toks pirkimas turi būti atliekamas pagal tarptautiniams pirkimams taikomas taisykles. Atsižvelgiant į tai, siūloma išimtis negalima. 11. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-26 *
pareiga skelbti rinkos konsultaciją po neįvykusio viešojo pirkimo, dažnai neatneša siekiamos naudos – pavyzdžiui, įsigyjamas pirkimo objektas yra paprastas, ir tam, kad būtų tinkamai nustatyti jam keliami reikalavimai, nereikia turėti specifinės informacijos ar žinių.
Praktika įsigyjant tokį pirkimo objektą yra susiformavusi, nusistovėjusi, rizikos yra tipinės, gerai žinomos, suvaldomos, tačiau perkančioji organizacija pasiūlymų negauna dažnai dėl nuo tiekėjo priklausančių veiksmų (netinkamo pasiūlymo pateikimo, aplaidumo ir pan.). Pagal įsigaliojusią VPĮ nuostatą Perkančioji organizacija, norėdama pakartotinai paskelbti tokį pirkimą, privalo įgyvendinti prievolę viešai skelbti rinkos tyrimą, bet akivaizdu, kad naudos iš tokio rinkos tyrimo nebus, tik bus neadekvačiai prailginamos pirkimo procedūros. Taip pat nurodytas VPĮ straipsnis yra dviprasmiškas ir gali būti skirtingai traktuojamas skirtingų Perkančiųjų organizacijų – kas laikytina tokiomis pačiomis arba panašiomis prekėmis, paslaugomis, ir darbais; nuo kokio konkrečiai veiksmo skaičiuojami 12 pastarųjų mėnesių ir pan. Siūlymas. Grįžti į ankščiau galiojusį reguliavimą ir palikti teisę pačioms Perkančiosioms organizacijoms savarankiškai nuspręsti dėl rinkos konsultacijos reikalingumo arba VPĮ 27 str. 1 d. aiškiau apibrėžti, panaikinant dviprasmybę ir neaiškumą kas laikytina tokiomis pačiomis ar panašiomis prekėmis, paslaugomis ar darbais, patikslinant termino taikymo sąlygas bei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant situacijas, kuomet rinkos tyrimo paskelbimas galėtų būti neprivalomas. Nepritarti Perkančiųjų organizacijų pareiga skelbti rinkos konsultaciją po neįvykusio viešojo pirkimo įtvirtinta siekiant užtikrinti realias rinkos sąlygas atitinkančius viešuosius pirkimus bei išvengti pirkimo iš vieno tiekėjo situacijų. Teisinis reguliavimas dėl privalomų rinkos konsultacijų galioja tik nuo 2022 m. sausio 1 d.
Dėl trumpo nuostatos galiojimo laikotarpio, dar nėra atsakingų institucijų įvertina ir objektyviais duomenimis pagrįsta, ar galiojantis teisinis reguliavimas realizuoja įstatymo leidėjo tikslus. Nesant faktiniais duomenimis pagrįsto vertinimo, įstatymo keitimai laikytini netikslingais. 12. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2610
Problematika. Išlieka pareiga statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų neskaidymo į dalis pagrįsti vykdant ne tik tarptautinį, bet ir supaprastintą atvirą konkursą. Siūlymas: 28 str. 2. Perkančioji organizacija, nusprendusi tarptautinio pirkimo neskaidyti į dalis, sprendimo pagrindimą nurodo pirkimo dokumentuose. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte nebelieka absoliučios pareigos skaidyti pirkimus. Siūlomais pakeitimais siekiama keisti požiūrį į pirkimo skaidymą į dalis. Pakeitimu siūloma atsisakyti absoliutaus reikalavimo skaidyti pirkimą į dalis ir nustatyti galimybę pačiai perkančiajai organizacijai priimti sprendimą įvertinus smulkaus ir vidutinio verslo galimybes dalyvauti pirkime, siekį didinti teikėjų konkurenciją. Ši nuostata galiotų ir statybos darbų bei projektavimo paslaugų atveju. Tačiau siekiant užtikrinti smulkaus ir vidutinio verslo aktyvesnį dalyvavimą pirkimuose, tuo atveju, kai perkančioji organizacija nuspręstų minėtų pirkimų neskaidyti, pagrindimą turėtų nurodyti pirkimo dokumentuose. 13. Lietuvos statybininkų asociacija, 2022-09-2010
str.) Šiuo metu galiojanti imperatyvi pareiga projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai įstatymo projekte keičiama į mažiau griežtą nuostatą, tačiau pastaroji vis tiek suponuoja projektavimo ir statybos pirkimą atskirai.
Asociacijos diskusijose su Aplinkos ministerija bei kitomis institucijomis buvo aptarta, kad projektavimo ir statybos privalomas pirkimas atskirai nepasiteisino, kadangi:
1) visas statybos procesas ženkliai pailgėja ir neišvengiamai pabrangsta, o proceso greitis tam tikrais atvejais yra ypač svarbus (pvz. dėl sezoniškumo, dėl finansavimo įsisavinimo terminų ir kt.);
2) padidėja perkančiosioms organizacijoms administracinė našta, nes reikia įgyvendinti 2 atskirus pirkimus ir vėliau administruoti 2 atskiras sutartis;
3) projektavimo paslaugų konkursai dažnai neįvyksta, nes nedidelės apimties projektavimo paslaugų užsakymais rinka nesidomi (pvz.: renovacijoje);
rangovo žiniomis, kurios sudarytų prielaidas parengti praktiškesnius ir finansiškai labiau apgalvotus projektus. Būtent rangovai gali pasiūlyti, kokį sprendinį ar medžiagas konkrečiu atveju geriau naudoti, kaip racionaliau išspręsti vieną ar kitą mazgą, kaip logiškiau suderinti tam tikras medžiagas, kokių statinio sprendinių įgyvendinimas bus pernelyg sudėtingas ir brangus, kokie projekto sprendiniai kelia riziką statinio stabilumui ar kokybiniams parametrams arba priešingai - yra nepagrįstai išbranginti dėl projektuotojo praktinių žinių stokos ir bandymo „apsidrausti“ nuo klaidų. Statytojo (užsakovo) galimybė projektavimo procese pasinaudoti rangovo žiniomis užsakovui yra naudinga. Užsienio praktikoje tai suprantama kaip privalumas ir statybos procesas reguliuojamas taip, kad išnaudoti šį privalumą, o ne jo netekti.
Siūlome atsisakyti pareigos projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai, t. y. siūlome palikti tai statytojo (užsakovo) pasirinkimui. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu nėra įtvirtinama perkančiųjų organizacijų pareiga projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai. Priešingai, sudaromos sąlygos perkančiosioms organizacijoms įsivertinus rinką priimti sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Sutiktina su įstatymo projekto iniciatorių teigimu, kad toks reguliavimas galėtų padėti į viešųjų pirkimų konkursus pritraukti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, didintų konkurenciją. Pastebėtina ir tai, vertinant Lietuvos statybininkų asociacijos argumentus, perkančiosios organizacijos galės projektavimo paslaugas ir statybos darbus įsigyti neskaidant pirkimo. 14. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-0311
Nuostatoje numatoma, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. Teiginys „negali sudaryti sutarties“ nėra aiškus, nes net ir tuo atveju, kai perkančioji organizacija klaidingai apsirašo pirkimo objekto reikalavimus, nusimato netinkamas pirkimo objekto apimtis ir pan., perkančioji organizacija sudaryti sutartį tokiu atveju gali, tačiau tokios sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio, interesų bei viešųjų pirkimų siekio, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 29 straipsnio 4 dalį (atitinkamai PĮ projekto 41 straipsnio 4 dalį), išdėstant taip: „4.
Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties sudarymas neatitiktų perkančiosios organizacijos poreikio ir/ar prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos ne racionaliai.“ Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto nuostatą, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12, kuriam pritarta. 15. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2613
Problematika nurodyta 5 eilutėje (17 str. pastabų) Siūlymas: Palikti šiuo metu galiojančią 35 str. 2 d. 9 p. redakciją. Nepritarti Perkančiųjų organizacijų teikiami duomenys dėl projektavimo paslaugų ir statybos darbų pirkimų skaidymo užtikrintų priimamų sprendimų skaidrumą bei viešumą, taip pat užtikrintų galimybę rinkti, sisteminti bei analizuoti informaciją, kuri būtų objektyvus duomenų šaltinis esant poreikiui keisti teisinį reglamentavimą šiuo klausimu. 16. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2116
techninės ar programinės įrangos gamintojus ar juos kontroliuojančius asmenis Siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeisti PĮ 52 str. 3 d.). Žemiau teikiame kelis alternatyvius variantus. I variantas Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str. 3 d.) išdėstyti taip: „3.
3 d.) išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas – nėra tokios dalies) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“.
Aukščiau minėto pakeitimo poreikis grindžiamas tuo, kad esamas reguliavimas, numatantis būtinybę iš gamintojo ir (ar) palaikymą teikiančio asmens reikalauti steigimo dokumentų, JAR išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų, sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes daugumoje atvejų objektyviai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių. Visuotinai žinoma, kad daugumos Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia; 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška; 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams.
Jeigu nebus pakeistas reikalavimas, perkančiosios organizacijos gali susidurti su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nebus pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turės būti atmesti. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams. Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitelkti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąraše nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos metodą ir aptariam u VPĮ / PĮ taikymo aspektu.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal esamą reglamentavimą, registrų išrašus turėtų pateikti ne tik palaikymą teikiantis asmuo ir gamintojas, bet ir juos kontroliuojantys asmenys. Akivaizdu, kad gamintojas neteiks savo ar jį kontroliuojančių asmenų registro išrašų, nes, kaip jau buvo minėta, tarptautiniai IT gamintojai neatskleidžia tokių duomenų, o šis reikalavimas tik jiems ir taikomas (nes reikalavimas galioja perkant IT objektus). Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Jei visgi nebūtų pritarta aukščiau išdėstytam VPĮ 39 straipsnio
alternatyvų siūlymą. Alternatyva II Siūlome VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai pakeičiant PĮ 52 str.
3 d.) išdėstyti taip: „3 Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“.
3 d.) išdėstyti taip: „3 Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra perkančioji organizacija, perkantysis subjektas ar kita valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, prašoma tai patvirtinančios informacijos.“. Šį siūlymą teikiame atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija turi žymiai platesnius įgaliojimus ir galimybes patikrinti gamintojus, nei atskiros perkančiosios organizacijos, būtų racionalu, jog būtent ši ministerija atliktų gamintojų patikrą ir sudarytų viešą sąrašą IT gamintojų, kurie patys ir jų kontroliuojantys asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip tai numatyta VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje.
Tokiu atveju, jei gamintojas yra nurodytame sąraše, iš jo dokumentų pagal VPĮ 39 straipsnio 3 dalį galima būtų nereikalauti. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 7. 17. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-0316
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato, kad perkančiosios organizacijos, tikrindamos pasiūlymų atitiktį VPĮ
reikalauti jo steigimo dokumentų, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ar atitinkamų kitos valstybės dokumentų. Toks reguliavimas sukelia neproporcingai didelę naštą pirkimų vykdytojams, nes dažnai gauti nurodytus dokumentus iš programinės įrangos gamintojų nėra galimybių.
Daugumos valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių kompiuteriuose naudojamos Microsoft IT sistemos (licencijų pagrindu), tačiau Microsoft gamintojas, taip pat kaip ir daugelis kitų didelių tarptautinių kompiuterinės ir komunikacinės įrangos ir sistemos gamintojų, tokių kaip Apple, Cloudflare ar Samsung neteikia ir nesutiktų pateikti nurodytų dokumentų, nes: 1) steigimo dokumentai ir bendrovių akcininkai yra itin konfidenciali informacija, kurią paminėtos bendrovės ypač saugo ir jos neatskleidžia, 2) daugelis nurodytų bendrovių yra listinguojamos, todėl jų akcininkai nuolat kinta, o jų vidinė organizacinė struktūra yra itin dinamiška 3) tokio reikalavimo nėra Europos Sąjungos direktyvose ir reglamentuose, o Lietuvos rinka yra per maža, kad tarptautinės bendrovės keistų savo praktiką, nesant Europos Sąjungos imperatyvių įpareigojimų atskleisti jautrią informaciją viešai visiems pirkėjams. Esant tokiam reglamentavimui perkančiosios organizacijos susiduria su nenumatytais iššūkiais įprastinėje veikloje ir gali likti be būtinų jų veiklai IT įrankių (įskaitant antivirusines ir kibernetinio saugumo sistemas), nes visi pasiūlymai, kuriuose nėra pateikti VPĮ 39 str. 9 d. nurodyti dokumentai, privalomai turi būti atmesti. Mūsų vertinimu, gamintojo deklaracija galėtų būti prilyginta aptariamiems dokumentams. Deklaracijoje gamintojas turėtų patvirtinti, kad jis, jo pasitekti asmenys ir jų kontroliuojantys asmenys nėra iš LR Vyriausybės sąraše[1] nurodytų teritorijų. Pažymėtina, kad Europos Komisija[2] dėl sankcijų patikros taip pat rekomenduoja naudoti tipinę deklaracijos formą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume naudotis nurodyta gerąja praktika ir taikyti šį deklaracijos būdą ir aptariamu VPĮ / PĮ taikymo aspektu.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu gamintojas ar palaikymą teikiantis subjektas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus, tai numatyta ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai;
3) siūlomų prekių gamintojo deklaracijos dėl atitikimo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies nuostatoms. 4. Jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome pakeisti VPĮ 39 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ 53 straipsnio 3 dalį) ir šį straipsnį papildyti nauja dalimi, jas išdėstant taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai, išskyrus jeigu gamintojas nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paskelbtame sąraše kaip nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. 4.
ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinė bendrovė, jo atitikties šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams patikra nėra atliekama.“ Pritarti iš dalies Pateiktas pasiūlymas iš esmės identiškas Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymui aukščiau. 18. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2617
Problematika. Perkančiosios organizacijos gali sustabdyti pirkimo procedūras ir kitais atvejais (pvz.: gavus pretenziją), ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Siūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimo procedūros metu, taip pat sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą, neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama.“ Nepritarti Teismui sustabdžius pirkimo procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu baigiasi pasiūlymo galiojimas. Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai tokiu atveju prašyti tiekėjo pratęsti pasiūlymo galiojimą. Todėl atnaujinus pirkimo procedūras gali nebebūti nei vieno galiojančio pasiūlymo. Atsižvelgiant į tai, svarbu sudaryti galimybę pirkimui vykti toliau. Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, gali sudaryti pirkimo sutartį, tačiau ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie priimtą sprendimą dienos, t. y. nebereikalaujama priimti sprendimo dėl pirkimo procedūros sustabdymo. 19. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2120
4.
Dėl problematikos, susijusios su duomenų/įrodymų apie prekių sudėtinių dalių kilmę, patikrinimo Siūlome pakeisti VPĮ 45 straipsnio 2¹ dalį (atitinkamai keičiant PI 58 str. 4¹ d.) ir ją išdėstyti taip:
„2¹. Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlo prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo
teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.".
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlo prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo
teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.". Siūlymą išbraukti reikalavimus, susijusius su prekių dalimis, grindžiame tuo, kad galiojančios formuluotės taikymas praktikoje sukelia daug neaiškumų ir iš esmės padidina ginčų riziką.
Pavyzdžiui, perkant kompiuterį, nėra aišku, ar reikia gauti dokumentus /įrodymus, kad kiekviena atskiro kompiuterio sudėtinė prekės dalis (pvz. varžtas, ekranas, laidas ir t.t.) nėra RU/BY kilmės. LVK vertinimu, ši galiojanti teisės norma yra neaiški, dviprasmiška ir netiksli, todėl neatitinka vieno aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 6 p.). Pažymėtina, kad aiškumo principo nebuvimas savaime sukelia didesnę ginčų galimybę, pirkimo dalyviai turi teisę ginčyti laimėtoją, jei, susipažinę su jo pasiūlymu, nustatytų, kad nėra pateikti įrodymai dėl visų in corpore prekių sudėtinių dalių, o visi pirkimo dokumentų neaiškumai traktuojami tiekėjo naudai. Perkamas prekes gali sudaryti didelis skaičius sudėtinių dalių, pvz. perkant automobilį, jį sudaro tūkstančiai skirtingų detalių, kurios pagamintos skirtingose pasaulio dalyse, skirtingose gamyklose. Tiekėjai, siekdami įrodyti, kad jų siūloma prekė atitinka VPĮ keliamus reikalavimus, turėtų dėl visų prekės sudėtinių dalių pateikti įrodymus, kad jos nėra iš VPĮ 92 str. 15 d. numatyto sąrašo valstybių ar teritorijų. Dažnu atveju tai lemtų, kad tiekėjai turėtų surinkti ir pateikti didelį kiekį dokumentų, o perkančioji organizacija juos tikrinti. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai ir taip susiduria su konkurencijos stygiumi, nes tiekėjai vengia dalyvauti juose dėl didelės biurokratijos bei didelio dokumentacijos kiekio. Neužtikrinus konkurencijos, nebūtų pasiektas ir racionalus lėšų panaudojimo tikslas.
Manome, netikrinant visų prekių sudėtinių dalių, būtų galima užtikrinti ir saugumo reikalavimus ir tuo pačiu sumažinant nebūtinos dokumentacijos pateikimo ir tikrinimo poreikį. Pritarti iš dalies Sutinkant su Lietuvos verslo konfederacijos argumentais bei siekiant perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybes sulaukti daugiau pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose ypač mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju, didinti konkurencingumą, siūlytina perkančiosioms organizacijoms sudaryti galimybes vertinti paraiškas ar pasiūlymus pagal pasirinktas sąlygas arba sąlygos dalis (nebūtinai vertinant dėl visų in corpore prekių sudėtinių dalių). Patikslinti įstatymo projekto nuostatas pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 15, kuriam pritarta. 20. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-0320
(atitinkamai ir PĮ projekte) naikinama 55 straipsnio 9 dalis, kuri numatė galimybę taisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų, tikslinga šia nuostata papildyti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį). Dalyvių pateiktuose pasiūlymuose neretai pasitaiko smulkių aritmetinių skaičiavimo klaidų, kurios gali būti ištaisomos, todėl nesant galimybės tokias klaidas ištaisyti, būtų visiškai neracionalu vien dėl tokio neženklaus trūkumo atmesti pasiūlymą. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 45 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 58 straipsnio 5 dalį), išdėstant taip: „3.
Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, gali paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.“ Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto nuostatą pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 16, kuriam pritarta. 21. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2121
reikalavimo pateikti duomenis apie tiekėjo arba jo atsakingo asmens teistumą LVK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje svarstant naujus VPĮ pakeitimus būtų tikslinga dar kartą grįžti prie klausimo, susijusio su reikalavimais pateikti duomenis, tikrinant tiekėjo arba jo atsakingo asmens teistumą.
Teigiamai vertiname Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą siekiant supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintu pirkimu atveju susiaurinti dėl teistumo tikrinamų asmenų ratą (tokių pirkimų atveju būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, buhalteris ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus), tačiau manome, kad siūlomas supaprastinimas nėra pakankamas. Siūlymas būtų VPĮ numatyti, kad reikalavimas pateikti teistumo pažymą, patvirtinančią, kad tiekėjas nėra teistas už VPĮ 46 str. 1 d. nurodytas nusikalstamas veikas, neturėtų būti taikomas tiems subjektams, kurių vadovų ir kitų atsakingų asmenų reputacijai lygiaverčius reikalavimus nustato kiti teisės aktai, o už jų priežiūrą ir kontrolę yra atsakingos konkrečios institucijos (pavyzdžiui, toks reikalavimas neturėtų būti taikomas draudikams, kuriems griežtus reputacinius reikalavimus nustato draudimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, o jų priežiūrą vykdo ir už vadovų bei kitų atsakingų asmenų reputaciją yra atsakingas Lietuvos bankas, taip pat neturėtų būti taikoma bankams, svarstytina ir dėl kitų subjektų). Tai būtų aktualu tiek supaprastintiems, tiek tarptautiniams pirkimams. Aukščiau minėto siūlymo įgyvendinimas reikšmingai palengvintų padėtį pirkimuose dalyvaujančių Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios yra užsienio kapitalo įmonės, vykdančios veiklą ir kitose užsienio valstybėse, arba yra kitų užsienio valstybių įmonių filialai, o tokių įmonių dalis vadovaujančių asmenų yra užsienio valstybių piliečiai. Problemos, su kuriomis susiduriama: 1.
Įmonių valdymo ir priežiūros organų nariams, kurie tiesiogiai nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, t. y. de facto neatstovauja tiekėjo viešajame pirkime ir nepriima dėl jo sudaromų sandorių sprendimų, kyla pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos būtinybės rinkti tokių asmenų jautrius, aukštesnio lygio apsaugos reikalaujančius duomenis. 2. Kadangi dėl teistumo duomenų tenka kreiptis į atsakingas užsienio valstybių institucijas, o taip pat yra atvejai, kai vienu metu kreipiamasi į kelias užsienio valstybes, kuriose nustatyta skirtinga tokios informacijos pateikimo tvarka ir terminai, yra susiduriama su objektyviais šių duomenų gavimo ir dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sunkumais. Taip pat reikėtų įvertinti ir patiriamus kaštus, kadangi visi iš užsienio valstybių atsakingų institucijų gauti dokumentai turi būti apostilizuoti pas notarą, tai reikalauja tiek finansinių, tiek žmogiškųjų, tiek laiko resursų. <...> Pritarti iš dalies Pritartina siekiui mažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis apie teistumą. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatyme yra taikomi griežtesni reikalavimai teikėjui, norinčiam dalyvauti pirkime. Pavyzdžiui, ūkio subjektui, norinčiam gauti licenciją verstis draudimo veikla, galioja reikalavimas nebūti teistam 3 metus, tuo tarpu Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas reikalavimas nebūti teistam – 5 metai. Norint supaprastinti teistumo patikrą tiekėjams, turėtų būti suvienodinti jų veiklai taikomi reikalavimai su viešuosiuose pirkimuose nustatytais. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatyti reikalavimai perkelti iš Viešųjų pirkimų direktyvos 2014/24/ES.
Suvienodinus atitinkamai veiklai vykdyti (licencijai gauti) keliamas sąlygas su viešuosiuose pirkimuose taikomais reikalavimais ir užtikrinus, kad šiuos reikalavimus ūkio subjektas atitiks visu licencijos turėjimo laikotarpiu, taip pat padarius informaciją neatlygintinai prieinamą kiekvienai perkančiajai organizacijai, tiekėjams nebereikėtų teikti pažymų perkančiajai organizacijai, nes ir šiuo metu galioja nuostatos (įstatymo 50 str. 7 d.) įpareigojančios perkančiąją organizaciją informaciją pasitikrinti pačiai, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. 22. Lietuvos verslo konfederacija, 2022-09-2124
administracinės naštos tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms, vykdant viešuosius pirkimus mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju Siūlome pakeisti VPĮ 51 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio
įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:
1) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentų kopija, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašas arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.
Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2 punktų ir
(ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams;
2) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai. Taip pat tiekėjas pateikia jo siūlomų prekių gamintojo deklaraciją dėl atitikimo šio įstatymo 45 straipsnio 2 1 dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams;
3) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių gamintojas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, prašoma tai patvirtinančios informacijos.".
Paaiškindami šio siūlymo poreikį, pažymime, kad dėl reikalavimų, susijusių su sudedamosiomis prekių dalimis jau pasisakėme šiame rašte aukščiau. Taip pat siūlome atsisakyti reikalavimo tiekėjui pateikti jį kontroliuojančių, taip pat subtiekėją, ūkio subjektą ir gamintoją kontroliuojančių asmenų registrų išrašus, nes tai labai didelė materialinė ir administracinė našta perkančiajai organizacijai ir tiekėjui, nėra laikomasi proporcingumo principo, numatančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, taip pat procedūrų koncentruotumo principo. Svarbu pažymėti, kad didelę dalį informacijos apie tiekėją kontroliuojančius asmenis galima bus pamatyti iš jo pateiktų dokumentų (JAR, JADIS), papildomai galima būtų prašyti deklaracijos, taip pat pirkimo dokumentuose galima numatyti teisę prašyti papildomų dokumentų, jei kiltų poreikis. LVK vertinimu, jeigu tiekėjas, subtiekėjas, ūkio subjektas ar gamintojas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, tai nurodyta straipsnio nuostata turėtų būti netaikoma arba taikoma supaprastinta tvarka. Akivaizdu, kad valstybės įstaiga, įmonė ar valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma bendrovė negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui.
Be to, svarstant galimybes, kaip mažiau apkrauti verslą, tačiau tuo pačiu užtikrinti, kad nebus sukelta grėsmė nacionaliniam saugumui, verta atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (NSUSOAĮ)
svarbios įmonės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, taip pat valstybės valdomos bendrovės ir jų dukterinės bendrovės atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama“. Manome, kad pagal analogiją, ši nuostata galėtų būti taikoma ir viešųjų pirkimų atžvilgiu, todėl siūlome papildyti VPĮ nuostata, kuria vadovaujantis 1-2-3 kategorijų įmonėms pagal NSUSOAĮ nereiktų teikti VPĮ 51 str. 12 dalyje nurodytų pažymų, išrašų, nes jos atitinka nacionalinio saugumo interesus. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 8 ir patobulintą įstatymo projektą. 23. Lietuvos statybininkų asociacija, 2022-09-2025
užmokesčio vertinimo (VPĮ 55 str.) Asociacija nepritaria 55 straipsnio 12 dalies pakeitimui, pagal kurį siūloma panaikinti perkančiųjų organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių. Vietoje to įstatymo projekte siūloma galimybė vertinti „į ateitį“ mokėtiną darbo užmokestį. Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir
„šešėlinę“ ekonomiką. Vertinant darbuotojams mokamą darbo užmokestį,
skatinamos sąžiningos įmonės, kartu mažinamas „šešėlis“. Todėl darbo užmokesčio vertinimas iš principo yra teisinga praktika, tačiau lieka esminis klausimas, kokį darbo užmokestį vertinti - faktiškai išmokėtą „už praeitį“ ar deklaruojamą „į ateitį“.
Pažymėtina, kad deklaruojamo „į ateitį“ darbo užmokesčio vertinimas sudaro galimybes piktnaudžiauti nurodant nerealius darbo užmokesčius. Perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio. Tokio modelio taikymas sukelia perkančiajai organizacijai administracinę naštą, taip pat prievolę saugoti tiekėjo darbuotojų asmens duomenis. Toks modelis praktikoje sunkiai pritaikomas ir nepasiteisino. Tuo tarpu galimybė vertinti darbo užmokestį „už praeitį“, t. y. už paskutinius 12 mėnesių, žymiai paprasčiau pritaikoma praktikoje, nesukelia perkančiosioms organizacijoms bei tiekėjams didelės administracinės naštos ir nėra susijusi su asmens duomenų apsauga. Taikant šį modelį, tiekėjams nėra galimybės piktnaudžiauti deklaruojant nerealius darbo užmokesčius, kadangi vertinamas faktiškai mokėtas darbo užmokestis, kuris parodo faktinę situaciją apie tiekėją ir negali būti suklastotas. Siūlome palikti perkančiųjų organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių. Pritarti Ekonomikos komitetas pritarė asociacijos pasiūlymui nekeisti Įstatymo 55 straipsnio 12 dalies, todėl siūloma iš įstatymo projekto išbraukti 21 straipsnio 4 dalį. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 24.
24UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“,
2022-10-0326
išvengti dalyvių piktnaudžiavimo ir sąmoningo noro vilkinti pirkimo procedūras, kai prašymas pateikti laimėjusį pasiūlymą susipažinimui būtų teikiamas paskutinę atidėjimo termino dieną, siūlome nustatyti terminą dalyviams, per kiek dienų jie turėtų paprašyti pateikti susipažinimui laimėjusį pasiūlymą nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, kad būtų taikoma atidėjimo termino pratęsimo sąlyga. Manome, kad ne tik perkančioji organizacija, bet ir dalyviai turi būti suinteresuoti laiku sureaguoti į perkančiosios organizacijos pateikiamą informaciją ir nevilkinti pirkimo procedūrų. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome koreguoti VPĮ projekto 58 straipsnio 3 dalį (atitinkamai PĮ projekto 68 straipsnio 3 dalį), išdėstant taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie
sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Jeigu suinteresuotas dalyvis paprašė perkančiosios organizacijos šios informacijos ne vėliau kaip per 5 dienas (supaprastintų pirkimų atveju per – per 2 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos, tTokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas.
Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto nuostatą pagal Švietimo ir mokslo komiteto bei Audito komiteto pasiūlymus, kuriems (kadangi jie identiški) pritarta. 25. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2626
lygiagrečiai keičiamas VPĮ 58 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje atsiranda nauja nuostata:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie
sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Neaišku kaip pažymėta nuostatos dalis bus praktiškai įgyvendinama. Pavyzdžiui, tiekėjas pateikė prašymą susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymų paskutinę atidėjimo termino dieną.
Perkančioji organizacija laimėjusio tiekėjo pasiūlymą pateikia po 2 darbo dienų. Klausimas: kaip kiti suinteresuoti dalyviai sužinos, kad yra pratęstas atidėjimo terminas t. y. kokius veiksmus perkančioji organizacija turi atlikti gavusi tokį prašymą, kad nebūtų pažeistos kitų suinteresuotų dalyvių teisės? Pažymėtina, jog prašymo gavimo dieną perkančioji organizacija negali nurodyti iš anksto tikslios datos kada pateiks laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, kadangi turi tam pasirengti, atsižvelgiant į vykdomo pirkimo apimtis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis VPĮ 102 str. 3 d. tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Pritarti iš dalies Jau apsispręsta: žr. Komiteto argumentus aukščiau dėl UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymo Nr. 24, kuriam Komitetas pritarė iš dalies. 26. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2629
ar perka MTEP produktus, pagrindiniai užsakovų keliami reikalavimai MSI, kaip užsakymo vykdytojai, yra inovatyvumas ir MTEP sprendimo parengimo greitis, ypatingai tokiose konkurencinguose sektoriuose kaip biotechnologijos, IT, lazerinės technologijos ir pan. Pagal šiuo metu galiojantį LR Viešųjų pirkimų įstatymą MSI, gavusios užsakymą MTEP sprendimui sukurti, privalo taikyti viešųjų pirkimų procedūras reagentams, medžiagoms ir kitoms prekėms ar paslaugoms, kurios reikalingos minėtam užsakymui sukurti. Viešųjų pirkimų procedūros šiais atvejais yra ribojančios veiklos operatyvumą, nes medžiagų, reagentų ir pan. įsigijimas užtrunka mažiausiai 6-9 mėnesius.
Todėl Lietuvos MSI praranda konkurencines pozicijas, ypatingai siekdamos bendradarbiauti su tarptautiniu mastu veikiančiomis verslo ir/ar viešojo sektoriaus įmonėmis. Siekdami spręsti tokias situacijas siūlome formuoti specifines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, taikomas viešajame sektoriuje veikiančių Lietuvos MSI atliekamų MTEP sprendimų kūrimui, kuomet MTEP sprendimo sukūrimo užsakymas yra inicijuojamas verslo ir (arba) viešojo sektoriaus įmonių, apmokamas užsakovų lėšomis ir sukurto MTEP sprendimo nauda atitenka užsakovui (pridedama). Šiuo projektu siūlome tikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnį, papildant jį nuostata, kuri apibrėžtų LR Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą viešojo sektoriaus MSI, gavusioms verslo ir (arba) viešojo sektoriaus įmonių užsakymą MTEP ir inovacijų sprendimams sukurti. Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto nuostatą pagal Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą Nr. 6, kuriam pritarta. 27. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2629
kuomet suteikiama galimybė mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse paslaugas įsigyti neskelbiamų derybų būdu, neviršijant supaprastintų pirkimų vertės, tačiau svarbu pažymėti, jog šis papildymas iš esmės neišsprendžia esamos mokslinių straipsnių skelbimo problemos, nes teikiama nuostata taikoma tik supaprastinto pirkimo atveju, bet negali būti taikoma tarptautinio pirkimo atveju. Pažymėtina, jog daugelis Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų viršija supaprastinto pirkimo vertes ir šia nuostata pasinaudoti visiškai negalės. Siūlymas: pakartotinai vertinti 2022 m. kovo 28 d. LURK rašte Nr.
LURK rašte Nr. 3013 pateiktą poziciją, ieškant galimybių papildyti įstatymo 6 straipsnį atveju, kuriam nėra taikomas LR VPĮ – t.y. įsigyjant mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugas. Pagal analogiją siūlytina tapačiai vertinti ir siūlomą VPĮ 71 str. 6 d. 15 p. dėl “dalyvavimo parodose, paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą.” Įtraukiant, teatrus, spektaklius, muges ir pan. Tokio pobūdžio paslaugos įtrauktinos į VPĮ 6 str. apimtį. Nepritarti Patikslinti įstatymo projekto nuostatą pagal Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą Nr. 5, kuriam pritarta. 28. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2634
VPĮ redakcijai, Perkančiosioms organizacijoms atsirado naujų įpareigojimų, kurių taikymo tikslas ir apimtis nėra aiški, o nauda abejotina, bet tai neišvengiamai didina administracinę naštą, ilgina viešųjų pirkimų procedūrų terminus bei didina viešųjų pirkimų vykdymo išlaidas: Pagal LR VPĮ 86 str. 9 d. reikšminga nauja Perkančiosioms organizacijoms tenkanti pareiga - nuo 2022 m. sausio 1 d. perkančiosios organizacijos CVP IS privalo viešinti ir žodžiu sudaromas sutartis (neatsižvelgiant į sutarties vertę bei į tai, ar pasiūlymas buvo pateiktas žodžiu ar raštu). Atkreipiame dėmesį, kad tokia papildoma pareiga Perkančiosioms organizacijoms sukuria itin didelę biurokratinę naštą. Priklausomai nuo perkančiosios organizacijos dydžio bei faktinių poreikių, tokių žodinių sutarčių (kurias nuo 2022 m. sausio 1 d. privaloma viešinti) sudaroma nuo kelių šimtų iki net 6000 vnt. per metus. Todėl tokia papildoma žodinių sutarčių viešinimo pareiga yra itin didelės apimties nauja pareiga ir iš perkančiųjų organizacijų pareikalaus didelių papildomų žmogiškųjų resursų šios pareigos įgyvendinimui.
Ši papildoma pareiga Perkančiosioms organizacijoms viešinti žodines sutartis paneigia mažos vertės pirkimų, kaip pirkimo rūšies ir žodinių sutarčių sudarymo prasmę – itin operatyvų ir paprastą vykdymą. Pabrėžiame, kad perkančiosios organizacijos privalės viešinti tokius paprastus ir smulkius įsigijimus, kaip automobilio vienkartinio parkavimo paslaugos, viešojo transporto bilietų įsigijimas ir pan. Siūlymas. Pakeisti Įsakymo nuostatas ir įpareigoti perkančiąsias organizacijas viešinti žodines viešųjų pirkimų sutartis, kurių vertė didesnė už 3 000 Eur be PVM. Nepritarti Pažymėtina, kad šia nuostata siekiama viešinti daugiau viešųjų pirkimų duomenų ir tokiu būdu didinti jų skaidrumą bei keisti vyraujantį visuomenės požiūrį, kad viešosios lėšos išleidžiamos netinkamai. Manytina, kad ir toliau viešiesiems pirkimams turėtų būti taikomas skaidrumo standartas. Šios informacijos skelbimo sukeliama administracinė našta sumažės su viešųjų pirkimų informacinės sistemos tobulinimu. Tikimasi, kad su nauja viešųjų pirkimų informacine sistema, kurią numatoma įdiegti 2023 m. IV ketvirtyje, tokios informacijos pateikimas taps sklandesnis ir paprastesnis. 29. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 2022-09-2635
1Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta:
1) sutarties šalių teisės ir pareigos;
2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis;
3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką;
4) mokėjimo tvarka.
Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
5) sutarties prievolių įvykdymo terminai;
6) sutarties įvykdymo užtikrinimas;
7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma;
8) ginčų sprendimo tvarka;
9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka;
10) sutarties galiojimas;
11) subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka;
12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas. Įstatymo projektu siūloma 87 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, sakančia kad tam tikroms pirkimo sutartims (kurių vertė iki 15000 Eur), šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi. Pastebėtina, kad reikalavimus sutarties turiniui pirmiausiai nustato LR civilinio kodekso VI knygos normos, kurių privalomumo negali atšaukti Viešųjų pirkimų įstatymas. Nepritarti Įstatymo projekte nesiekiama atšaukti LR civilinio kodekso nuostatų. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Šiuo pakeitimu siūloma netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių sutarčių turinį, jei pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur. 30. Asociacija „Lietuvos keliai“, 2022-10-2035
„Lietuvos keliai“ pritaria ir palaiko LR Seimo Audito komiteto pasiūlymui Nr. 13, kurio siūlomą Viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 (Projektas) 31 straipsnį papildyti naujomis 1 ir 2 dalimis. Pritariame, kad standartizuoti dokumentai turi didelę reikšmę viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumui, operatyvumui, sklandžiam vykdymui, kelia daugiau pasitikėjimo tarp sutarties šalių. Palaikome siūlymą įstatyme numatyti nuostatas, kad viešųjų pirkimų sutartys yra sudaromos taikant Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patvirtintas tipines pirkimų sutarčių sąlygas, tuo pačiu įtvirtinant, kad tik tais išskirtiniais ir objektyviai pagrindžiamais atvejais, kuriais viešųjų pirkimų tipinės sutartys negali būti sudaromos, jos nėra pritaikomos perkamam objektui arba dėl kito perkančiosios organizacijos nurodyto pagrindo, būtų galima netaikyti tipinės sutarties sudarymo reikalavimo. Audito komiteto siūlymas Projektą papildyti 31 straipsnio naujomis 1 ir 2 dalimis, kuriose įtvirtintas tipinės sutarties naudojimas, išspręstų tarp sutarties šalių kylančių klausimų, įgalintų užsakovo ir tiekėjo derybas spręsti ginčus sutarties pagrindais, pagreitintų sutarčių, o tuo pačiu ir fizinių darbų, atlikimo terminus. Atkreipiame dėmesį, kad Asociacija „Lietuvos keliai“ jau ne kartą kėlė klausimus dėl šiuo metu kelių sektoriuje naudojamų rangos sutarčių kokybės ir visapusiškumo. Jei LAKD ir savivaldybės būtų naudoję VPT parengtą rangos sutarties projektą, būtume išvengę ir dalies situacijų dėl kainų indeksavimo, kurias iššaukė Rusijos sukeltas karas. Pabrėžiame, kad rengiant VPT tipinę rangos sutartį, ji buvo suderinta su socialiniais partneriais: Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos statybininkų asociacija, Aplinkos projektų valdymo agentūra, todėl jos taikymas priimtinas visoms suinteresuotoms šalims: užsakovams ir rangovams. VPT, kartu su socialiniais partneriais rengė šią sutartį tikėdamasi, kad ilgainiui šis dokumentas taps įprastu, gerai suprantamu standartu viešuosiuose pirkimuose visame statybų sektoriuje.
Esame tikri, kad LAKD ir savivaldybėms pradėjus naudoti tipinę VPT rangos sutartį rangovai galėtų pasiūlyti mažesnę kainą už tuos pačius darbus, valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliau. Taip pat daug sutarčių vykdymo metu kylančių sutarties vykdymo kliūčių ir ginčų šalys galėtų išspręsti pačios, vadovaudamosi sutarties nuostatomis, negaišdamos laiko ir finansinių resursų bylinėjimuisi. Šiuo metu kelių tiesimo sektoriuje taikomos rangos sutartys perkelia rangovams pernelyg didelę riziką ir atsakomybę, arba nereguliuoja daugelio klausimų ir tuo perkelia riziką rangovams. Prisiimdami įsipareigojimus pagal dabar taikomas sutartis, rangovai yra priversti įtraukti į kainą kompensaciją už papildomas rizikas arba apskritai atsisakyti dalyvauti pirkimuose. Tai sąlygoja darbų brangimą ir tiekėjų konkurencijos mažėjimą. Atsižvelgti Žr. Komiteto nuomonę dėl Audito komiteto pasiūlymo Nr. 20. 31. Lietuvos statybininkų asociacija, 2022-09-2040
Viešųjų pirkimų tarnybos teisės tvirtinti standartizuotas dokumentų formas Siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir operatyvumo, didelę reikšmę turi standartizuoti dokumentai, kurie sumažina perkančiosioms organizacijoms administracinę naštą, eliminuoja žmogiškojo faktoriaus riziką, pakelia procedūras į aukštesnį kokybinį lygį. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų teisę rengti ne tik rekomenduotinas dokumentų formas, bet ir privalomas (pvz. standartinių sutarčių formas). Siūlome įteisinti tokią Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją ir teisę. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto nuostatą pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 20, kuriam pritarta. 32. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, 2022-10-03 * Siūlome papildyti PĮ ir VPĮ nauju straipsniu dėl pirkimo iš susijusios įmonės.
Šiuo siūlymu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę su Europos Sąjungos teisės reikalavimais, numatančiais galimybę netaikant viešojo pirkimo procedūrų vykdyti pirkimus tarp susijusių įmonių arba įmonių, vykdančių panašią veiką ar siekiančių bendrų tikslų, nustatant aiškius ir tikslius kriterijus bei sąlygas. ES direktyvose numatytos viešojo pirkimo taisyklių taikymo išimtys, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams suteikiant daugiau pasirinkimo galimybių, sumažinama joms tenkanti administracinė našta ir sudaroma galimybė racionaliai naudoti įmonių lėšas. Siūlomomis nuostatomis, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, siekiama užtikrinti atitinkamą, tapačią ar panašią komunalinę veiklą vykdančių įmonių tarpusavio paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą, taip pat – išvengti perteklinio ir neretai dirbtinio viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, mažinti neskelbiamų pirkimų skaičių ir išvengti kitų piktnaudžiavimo ar netinkamo VPĮ bei PĮ taikymo ar netaikymo atvejų (kitų alternatyvių teisinių santykių, pavyzdžiui, jungtinės veiklos, bendradarbiavimo arba partnerystės, sukūrimo siekiant išvengti konkurencijos ir VPĮ bei PĮ reikalavimų taikymo). Taip pat, siūlomose nuostatose nustatyti kriterijai ir sąlygos leis užtikrinti sudaromų sandorių skaidrumą, nes įprastai tokius kriterijus atitinkančios įmonės yra siejamos aiškiais pavaldumo ir kontrolės ryšiais, veikia kaip viena kitos struktūriniai padaliniai, taiko aiškius atskirtos atsakomybės ir nešališkumo principus. Numatytos sandorių galimybės leis užtikrinti efektyvumo principo įgyvendinimą veikiant masto sinergijai, taikant veiklų atskyrimo principą bei kompetencijų ir aptarnavimo funkcijų koncentraciją, aiškią ir teisės aktų nustatytą organizacinę, valdymo ir kontrolės struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos leis Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonių grupėms taikyti tarptautinėje praktikoje įprastą pažangiausią aptarnavimo paslaugų centrų praktiką (daugiau nei 75 proc. Fortune 500 įmonių turi savo paslaugų centrus: Barclays, CSC, Danske Bank, SEB, Citco, Western Union ir kt.), neapsunkinat tokios veiklos perteklinėmis ar dažnu atveju net neįgyvendinamomis viešojo pirkimo procedūromis. Pasiūlymas:
Siūlome papildyti VPĮ ir PĮ nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„XX straipsnis. Pirkimas iš susijusios įmonės
perkantysis subjektas arba perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, atlieka pirkimą iš susijusios įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), arba įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų subjektų su tikslu vykdyti šio įstatymo 5–11 straipsniuose nurodytą veiklą, atlieka pirkimą iš įmonės (perkančiojo subjekto, kuris yra perkančioji organizacija, arba perkančiosios organizacijos), susijusios su bent vienu iš šių perkančiųjų subjektų, ir kai tenkinamos šios sąlygos:
1) paslaugų pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi.
Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 finansinius metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
2) prekių pirkimo sutarčių atveju – jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš prekių pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus;
3) darbų pirkimo sutarčių atveju, jeigu per paskutinius 3 finansinius metus ne mažiau kaip 80 procentų susijusios įmonės gautų vidutinių pajamų iš darbų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš perkančiojo subjekto ar kitos įmonės, su kuria ji yra susijusi. Jeigu įmonė vykdė veiklą mažiau kaip 3 metus, tai atitinkami rezultatai turi būti numatyti pagal jos veiklos planus. 2.
perkančiojo subjekto susijusios įmonės teikiamos paslaugos, tiekiamos prekės ar atliekami darbai yra tie patys ar panašūs, taikant šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktus įvertinamos visų šių susijusių įmonių bendrai gaunamos pardavimo pajamos. 3. Susijusia įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiojo subjekto atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas) reikalavimus. 4. Tuo atveju, kai įmonei netaikomas Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, susijusia įmone laikoma bet kuri įmonė, jeigu tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 1) šiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti perkantysis subjektas arba; 2) ši įmonė gali daryti perkančiajam subjektui arba; 3) šiai įmonei ir kartu perkančiajam subjektui daro kita įmonė dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reguliuojančių teisės aktų.“ Pritarti iš dalies Pritariant siūlymui išplėsti galimybes valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti vidaus sandorius, siūlytina įtvirtinti galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 ir patobulintą įstatymo projektą. 33.
įmonių grupė nesutinka su trečiųjų šalių pasiūlymais įstatymo pagrindu suteikti Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – VPT) teisę rengti ne tik rekomenduotinas sutarčių tipines sąlygas bei formas, bet ir privalomas. Standartizuotų pirkimo sutarčių rengimas ir privalomas jų naudojimas apima ne tik viešųjų pirkimų įgyvendinimo funkciją, bet ir visos rinkos reguliavimo funkciją per šalių sutartinius civilinius santykius todėl pagrįstai kyla klausimas, ar viešųjų pirkimų įstatymų leidėjui per LR viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, suteikti tokio masto įgaliojimai. VPT, kaip pirkimų politiką įgyvendinančios organizacijos, viena iš pagrindinių funkcijų teikti pagalbą perkančiosios organizacijoms įvairiomis priemonėmis. Kaip viena iš priemonių yra rekomendacijų, įvairių standartizuotų formų bei dokumentų rengimas, kuris tam tikra dalimi jau dabar veikia ir turi veikti kaip pagalba, bet jokiu būdu ne prievolė. Priešingu atveju bus iškreipta standartizavimo tikroji nauda ir sukels daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu mastu daug metų perkančiosios organizacijos skatinamos gerinti viešųjų pirkimų rodiklius dėl pirkimų kokybės, greičio, konkurencijos užtikrinimo ir svarbiausia prisitaikymo prie rinkos ir kuo didesnio įtraukimo į pirkimo procesą, kad būtų pereita nuo perkančiosios organizacijos kaip
„sąlygas diktuojančio monopolisto“, prie partnerystės su potencialiais
tiekėjais modelio visame pirkimo procese, kuris nenuginčijamai padeda pasiekti pačius geriausius rezultatus. Atitinkamai teikiame papildomus argumentus dėl nepritarimo siūlymui: Ø Nepagrįstai apribojamas sutarčių laisvės principas Sutarties laisvės principas yra neatsiejama sutarčių teisės dalis ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Europos Sąjungoje. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius.
Svarbu pažymėti, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (LR civilinio kodekso 6.154 str., 6.156 str. ir kiti str.). Sutarčių laisvės principas gali būti ribojamas tik išskirtiniais atvejais, kai tai numato atitinkami teisės aktai. Šiuo atveju nėra pateikta jokių skaičiavimų ar įtikinamų statistinių, apklausos ar kitų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog VPT standartizuotos sutarčių formos kaip nors sumažintų administracinius kaštus ar padidintų konkurenciją, todėl nėra jokios teisėtos priežasties, lemiančios rinkos dalyvių esminių teisių apribojimą pirkimo metu. Sutartis nėra formalus dokumentas, kurį pasirašo šalys, o yra esminis dokumentas ir suprantamas kaip viso viešojo pirkimo rezultatas. Jau nuo pat poreikio atsiradimo šalys pradeda derintis savo poreikius (konsultacijos su rinka) ir interesus bei siekia bendro tikslo.
Ø Sumažėjęs tiekėjų įsitraukimas ir konkurencija Tiekėjų vaidmuo pirkimo procedūroje yra labai svarbus ir tiekėjai įvairiomis priemonėmis nuolat skatinami bei motyvuojami kuo labiau įtraukti į pirkimo procesą-konkrečiai rengiant/koreguojant konkretaus pirkimo sutarties sąlygas: jie teikia pastabas, pasiūlymus, pretenzijas sutarties turiniui, susijusiam su konkrečiu objektu bei jo specifika, o ne bendroms standartizuotoms nuostatoms, kurios jau yra patapę normomis. Tačiau, jei bus privaloma laikytis visa apimtimi standartizuotų sutarčių formų, tiekėjai neteks šios teisės bei mažės su suinteresuotumas bei aktyvumus pirkimuose.
Užsienio kapitalo dalyviai tikėtina didžiąja dalimi nustos dalyvauti pirkimuose Lietuvoje, nes nebus galimybės atsižvelgti į jų sąlygas. Ø Pernelyg dideli skirtumai tarp pirkimo objektų, perkančiųjų organizacijų ir potencialių tiekėjų Lietuvoje perkančiosios organizacijos iš esmės skiriasi pagal savo veiklos pobūdį ir sritį, jų veikloms ir perkamiems objektams taikomi skirtingi reikalavimai, gamybos procesai, pristatymo, montavimo, perdavimo, testavimo, patentavimo ir kitos sąlygos. Taip pat ir terminai, netesybos, reikalavimai priklauso nuo perkančiosios organizacijos veiklos srities, nuo pirkimo objekto specifikos, kritiškumo, jo naudojimo paskirties ir eilės kitų faktorių, kurių visų iš anksto neįmanoma nustatysi ir aprašysi vienoje sutartyje. Taip pat nuo potencialių tiekėjų, kurie dažnai yra užsienio kapitalo dalyviai, turintys atskiras politikas ir sąlygas pirkimų dalyvavime. Siekiant gero sutarčių standartizavimo efekto, neišvengiamas jų skirstymas pagal pirkimo rūšis, bet ne tik pagal prekės, paslaugos ar darbai, bet ir pagal jų specifiką, kaip pavyzdžiui, paslaugų yra labai įvairių ir jų specifika labai skiriasi (IT paslaugos, mokymų paslaugos, konsultavimo/teisinės paslaugos, techninės priežiūros paslaugos, įvairių tyrimų paslaugos ir t.t.) Tuo atveju, jeigu būtų svarstoma standartizuotojoje sutarties formoje palikti tik tipines sutartines nuostatas, kurios visais atvejais nesikeistų, o visas kitas specifines nuostatas perkelti į techninę specifikaciją ar į atskirą sutarties priedą, tai tokiu atveju standartinė sutartis nepasiektų jos rengimo tikslo, t. y. perkančiosios organizacijos teisės numatyti jai palankias sąlygas nebūtų apribotos, nes tą tikslą ji pasiektų per techninę specifikaciją arba sutarties priedą.
Taigi, standartinių sutarčių formų rengimas tik padidintų VPT administracines išlaidas ir apsunkintų perkančiųjų organizacijų darbą, nes jos turėtų šiuo metu naudojamas sąlygas pritaikyti pagal naują formą ir
(ar) papildomai grįstis kodėl negali naudotis standartine VPT patvirtinta forma. Ø Derybos/konkurencinis dialogas kaip pirkimo būdas didele dalimi praras aktualumą ir neatneš siekiamos naudos Nustačius prievolę naudoti standartizuotas sutarčių formas, aktualumą praranda derybų/konkurencinio dialogo kaip pirkimo būdų taikymas, nes šalys pirkimo proceso metu negalės keisti VPT patvirtintų sutarčių sąlygų arba kiekvieną kartą, renkantis atitinkamus pirkimo būdus, turės raštu pagrįsti kodėl reikia ne tik derėtis, bet ir kodėl su derybomis nedera standartizuotos sutarties formos naudojimas.
Ø Administracinė našta Tik pati perkančioji organizacija geriausiai žino savo poreikius ir priemones, kurios geriausiai gali padėti pasiekti reikiamus rezultatus.
Todėl sukūrus tokią sistemą, pagal kurią kiekvieną kartą esant poreikiui taikyti kitokias nei standartines nuostatas reikėtų pasigrįsti kodėl nuo jų nukrypstama, tai nepagrįstai padidintų perkančiosios organizacijos administracinius kaštus bei pirkimo procedūrų laiką. Ø Neaiški atsakomybė Jei standartizuotas sutarčių formas tvirtins VPT ir jos bus privalomos, nėra aišku, kas tokiu atveju bus atsakingas už atsakymą į pretenziją dėl tokios sutarties sąlygų ir (ar) kas atstovaus ginčą teisme dėl standartizuotos VPT patvirtintos sutarties sąlygų?
Jeigu ginčas kiltų dėl pačios standartizuotos sutarties sąlygos netinkamumo arba jos aiškinimo, tai manytina, kad visuose tokio pobūdžio ginčuose turėtų atstovauti ir visus su tuo susijusius nuostolius prisiimti VPT, nes perkančioji negalėjo įtakoti ar keisti VPT patvirtintos sutarties. Ø VPT pajėgumai ir kompetencija Įvedus tokią prievolę, VPT susidurs su tinkamų sutarčių formų parengimo/keitimo/konsultavimo/administravimo klausimais, kurie bus aktualūs ne tik iki kol bus parengti atitinkami dokumentai, bet ir vėlesniuose sutarties taikymo/vykdymo etapuose bei pareikalaus didelio dėmesio bei iššūkių bendraujant su perkančiosiomis organizacijomis ir tiekėjais įvairiose situacijose.
Ø Nukrypstama nuo tarptautinės praktikos Pagal tarptautinę praktiką standartizuotos sutarties nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio, kurias visada galima keisti esant poreikiui ir tai veikia kaip pasiteisinusi praktika nematant poreikio dirbtinai didinti prievolių mastą. Pasiteisinęs modelis su Fidic sutarčių sąlygomis, kurios labai dažnai, ypač dideliuose statybos rangos pirkimuose, naudojamos ir kurios kiekvieną kartą tikslingai tam tikra dalimi koreguojamos pagal pirkimo objekto specifiškumą ir jam pritaikomos, tačiau niekam nereikia dėl to pasigrįsti ir pan. Apibendrinant, labai palaikome dokumentų standartizavimą, įskaitant sutarčių pagal specifiką, tačiau tik kaip pagalbinę priemonę, kuri neturi būti prievolė, nes sukurs priešingą efektą.
Jeigu visgi būtų nuspręsta palikti prievolę, o ne teisę naudoti standartines sutarčių sąlygas ir formas, tokiu atveju siūlytume: Ø taikyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį standartizuotos sutarčių formos būtų taikomos kaip rekomendacinės ir tokiu būtų stebima kaip tai veikia praktikoje; Ø standartizavus sutarčių nuostatas palikti galimybė perkančiosioms organizacijoms pildyti ir (ar) keisti sąlygas pagal pirkimo pobūdį ir specifiką, turėtų būti suteikiamas lankstumas adaptuoti sutartį prie perkančiosios organizacijos poreikių ir pirkimo objekto specifikos bei tiekėjų galimybių;
Ø visais atvejais atsisakyti prievolės tarptautinės vertės pirkimuose. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto nuomonę dėl Audito komiteto pasiūlymo Nr. 20, kuriam pritarta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog Tarnybos siūlomi pakeitimų formuluočių patikslinimai tekste žymimi juos pabraukiant. 1) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 3 straipsnio (17 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
straipsnio (29 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto/PĮ 29 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotes įterpiant žodį „neigiama“ ir išdėstyti jas taip:
„4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė
neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir
(ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai“. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2 ir patobulintą įstatymo projektą. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-276
4
įgaliojimų išplėtimas didintų funkcijų koncentracijos prielaidas. VPĮ projekto Nr. 1919 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūloma keisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, papildyti šį straipsnį 7 dalimi ir išplėsti viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimus, kad ji galėtų (numatoma diskrecija) veikti ne tik pirkimo atlikimo etape, bet ir iniciavimo ir (ar) sutarties vykdymo. Iš aiškinamajame rašte pateikiamos informacijos darytina išvada, kad tokiu pakeitimu siekiama, kad organizuojant pirkimo procesą didesnis dėmesys būtų skiriamas iniciavimo ir sutarties vykdymo etapams. Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, nekvestionuojame pasirengimo pirkimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo svarbos pirkimo procedūrose.
Tačiau laikomės pozicijos, kad kontrolės galimybės didėja ir neskaidrių susitarimų tikimybė mažėja, kai pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijos yra kaip įmanoma labiau atskirtos. Ir atvirkščiai, kai šios funkcijos sutelkiamos vieno asmens ar vienos asmenų grupės (komisijos) rankose, išauga korupcijos pasireiškimo ir neskaidrių sprendimų tikimybė. Manome, kad aiškinamajame rašte nurodomas šio pakeitimo siekis gali būti pasiekiamas be galimybių koncentruoti pirkimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo priežiūros funkcijas įtvirtinimo įstatyminiame lygmenyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atsakyti nurodyto pakeitimo ir įstatyminiame lygmenyje įtvirtinti prikimo iniciavimo, jo atlikimo ir sutarties vykdymo funkcijų atskyrimą. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 1.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 4 straipsnio 2 ir 4 dalims;
dalims;
Atkreiptinas dėmesys, kad svarstomu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų organizacijų teisę (ne pareigą), tam tikrais atvejais tai pačiai komisijai veikti ne tik pirkimo atlikimo, bet ir inicijavimo ir (ar) sutarties vykdymo procesuose. Pastebėtina, kad ir dabar praktikoje pirkimų komisijos bendradarbiauja su pirkimų iniciatoriais. Tai itin aktualu sudėtingų pirkimų atveju, ir tais atvejais, kai pirkimų atlikimui svarbus laiko momentas. Sudėtingų pirkimų atvejais komisijos dalyvavimas pirkimų pasirengimo etape galėtų prisidėti prie komisijos didesnio pirkimo objekto išmanymo ir profesionalesnio pirkimo atlikimo, ypač dėl to, kad komisijos turės būti specialisto pažymėjimą turintys asmenys.
Įvertinus siūlomos nuostatos tikslus, svarstomu įstatymo projektu teikiamas nuostatas, susijusias su viešųjų pirkimų proceso skaidrinimu (interesų konflikto deklaravimu), siūlytina nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai. 3. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-036
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 4 straipsnio (19 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 4 straipsnio (31 straipsnio pakeitimas) – siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamas VPĮ 19 straipsnio 3 dalies / PĮ 31 straipsnio 3 dalies straipsnių formuluotes ir išdėstyti jas taip: „3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 3 ir patobulintą įstatymo projektą. 4. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-038
3) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1919 6 straipsnio (21 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 5 straipsnio (33 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba atkreipė dėmesį, jog dabartinis reguliavimas bei atliekami pakeitimai neaptaria, kaip turi būti elgiamasi, kai į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, todėl siūlytina papildyti Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų konflikto situaciją, privalo nusišalinti nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio
nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.
Veiksmus, kuriuos turi atlikti į interesų konfliktą patekęs perkančiosios organizacijos vadovas, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.“ Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo nuostatą pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10, kuriam pritarta. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0310
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 8 straipsnio (28 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 7 straipsnio (40 straipsnio pakeitimas) – siekiant suvienodinti formuluotę su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis, Tarnyba siūlytų patikslinti keičiamą VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, išdėstant ją taip: „1. Perkančioji organizacija, siekdama didinti tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos kurių numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jose apibrėžti apibrėžiant šių dalių mastą apimtį ir dalyką. Atitinkamai turėtų būti patikslinama ir keičiama PĮ 40 straipsnio 1 dalis. Taip pat pakeitimų projektuose siūlomą šių straipsnių 3 dalies formuluotę siūlytume patikslinti, ją išdėstant taip: „Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu arba jeigu pirkimas, kurio vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis ar pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 5.
nuostatos galėtų būti netaikomos vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nes Europos Sąjungos direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES numatyta, kad visais tarptautinio pirkimo atvejais reikalinga pagrįsti perkančiosios organizacijos sprendimą neskaidyti pirkimo objektą į dalis. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2711
galimybė nutraukti procedūras nėra pakankamai reglamentuojama. VPĮ projekto Nr. 1919 9 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu, be kita ko, „<...> pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties.“ Manome, kad formuluotė „esminė klaida, dėl kurios perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties“ yra abstrakti bei neinformatyvi, ir dėl to ji gali būti plačiai interpretuojama. Siekdami mažinti galimybes piktnaudžiauti nepagrįstais procedūrų nutraukimais, ir tuo pačiu sudaryti galimybę nutraukti procedūras, kai pradėjusi pirkimo procedūras pastebima, kad pirkimo dokumentuose yra esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kada pirkimo dokumentų klaida laikoma esmine. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.1.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 8 straipsnio 2 daliai; 2.1.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 4 straipsniui;
Jau apsispręsta balsuojant dėl Teisės departamento pastabos Nr. 2. Patikslinti įstatymo projekto nuostatą pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12, kuriam pritarta. 7. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0311
pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1919 9 straipsnio (29 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 8 straipsnio (41 straipsnio pakeitimas) – Tarnybos nuomone, reikėtų patikslinti siūlomą naują 4 dalies formuluotę, ją išdėstant taip:
„4. Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva
nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“ Pritarti Žr. Komiteto nuomonę dėl viena pozicija aukščiau pateikto STT pasiūlymo Nr. 6. 8. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0314
straipsnio (36 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 11 straipsnio (49 straipsnio pakeitimas) – Tarnyba siūlytų patikslinti siūlomas VPĮ 36 straipsnio 6 dalies/ PĮ 49 straipsnio 9 dalies formuluotes, suvienodinant jas su viešuosius pirkimus reglamentuojančių direktyvų nuostatomis ir išdėstant taip: „Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Tuo atveju, kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių pirkimu galėtų būti suinteresuoti nauji tiekėjai būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.“ Pritarti Žr.
Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 6 ir patobulintą įstatymo projektą. 9. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-09-1320
su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) teikia siūlymą dėl 45 straipsnio 3 dalies formuluotės. Dabartiniame pakeitimo projekte numatyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Tarnyba siūlo atsisakyti šios nuostatos, kadangi ši neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 nutartyje[³] suformuotos praktikos. Vadovaujantis LAT suformuota praktika, pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio. Galimybė patikslinti ar papildyti savo pirminį pasiūlymą priklauso nuo to, ar laikomasi VPĮ principų, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos.
Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika, svarbu, kad tikslinant pasiūlymus būtų laikomasi šių pagrindinių taisyklių:
1) pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
2) antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, Projekte siūlomas reguliavimas siaurina tiekėjų galimybę tikslinti savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, ekonominio naudingumo vertinime tiekėjas nurodė specialisto, už kurio kvalifikaciją suteikiami ekonominio naudingumo balai, patirtį skaičiais, tačiau iš kartu teikiamų dokumentų matyti, kad skaičiai, nurodyti pasiūlymo formoje nesutampa su skaičiais, nurodytais kartu pridedamuose dokumentuose. Pagal siūlomą reguliavimą toks paprastas tikslinimas, ištaisant formalias klaidas, nebūtų galimas, kadangi tai yra duomuo, kuris vertinamas sudarant pasiūlymų eilę. Tarnyba prašo atsižvelgti į teikiamą siūlymą atsisakyti 45 straipsnio 3 dalyje suformuoto draudimo tikslinti pasiūlymo duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Pritarti iš dalies Jau apsispręsta balsuojant dėl UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymo Nr. 20.
pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 16, kuriam pritarta. 10. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0320
straipsnio (45 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922 16 straipsnio (58 straipsnio pakeitimas) – pakeitimų projektuose numatyta, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis/PĮ 58 straipsnio 5 dalis). Tarnyba siūlo atsisakyti šios nuostatos, kadangi ji neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20 nutartyje[4] suformuotos praktikos. Vadovaujantis LAT suformuota praktika, pasiūlymo tikslinimo mechanizmas nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos iškelto reikalavimo ir tiekėjo pasiūlymo trūkumo pobūdžio. Galimybė patikslinti ar papildyti savo pirminį pasiūlymą priklauso nuo to, ar laikomasi VPĮ principų, o ne nuo to, ar reikalavimai kvalifikuotini kaip atrankos kriterijai (kvalifikacijos sąlygos), kaip techninės specifikacijos ar kaip sutarties įvykdymo sąlygos. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika, svarbu, kad tikslinant pasiūlymus būtų laikomasi šių pagrindinių taisyklių:
ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus (ir kurių nepateikimas pagal aiškiai suformuluotas pirkimo sąlygas lemia pasiūlymo atmetimą), nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų;
galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, pakeitimais siūlomas reguliavimas siaurina tiekėjų galimybę tikslinti savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, ekonominio naudingumo vertinime tiekėjas nurodė specialisto, už kurio kvalifikaciją suteikiami ekonominio naudingumo balai, patirtį skaičiais, tačiau iš kartu teikiamų dokumentų matyti, kad skaičiai, nurodyti pasiūlymo formoje nesutampa su skaičiais, nurodytais kartu pridedamuose dokumentuose. Pagal siūlomą reguliavimą toks paprastas tikslinimas, ištaisant formalias klaidas, nebūtų galimas, kadangi tai yra duomuo, kuris vertinamas sudarant pasiūlymų eilę. Pritarti iš dalies Jau apsispręsta: žr. Ekonomikos komiteto nuomonę dėl Viešųjų pirkimų tarnybos viena pozicija aukščiau pateikto pasiūlymo. 11. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2720
prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis būtų sudaromos sąlygos tendencingai vertinti tiekėjų pateiktus dokumentus ar duomenis Pagal esamą reglamentavimą, Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu VPĮ projekto Nr. 1919 17 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti ne pareigą prašyti patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, o teisę.
Manome, kad tokios diskrecijos nustatymas sudarys sąlygas šia teise naudotis nesąžiningai, t. y. galimos situacijos, kai tam tikrais atvejais dėl asmeninio suinteresuotumo nebus prašoma patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktus dokumentus ar duomenis, bet pasiūlymai bus iš karto atmetami ar nepalankiai įvertinami pagal akivaizdžiai netikslius dokumentus ar duomenis (neobjektyviai dėl akivaizdžių netikslumų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio pakeitimo motyvai nenurodomi aiškinamajame rašte. Siekdami neišbalansuoti esamo reglamentavimo, siūlome atsisakyti minėto pakeitimo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 1.2.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 16 straipsnio 1 daliai; 1.2.2. VPGSĮ projekto Nr. 1925 28 straipsniui;
straipsnio 3 daliai. Nepritarti Jau apsispręsta aukščiau. Pritarti Audito komiteto pasiūlymui Nr. 16. 12. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0334
Nr. XIVP-1919 30 straipsnio (86 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
siūlomą 86 straipsnio 2 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip: „2.
Laikoma, kad Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, atsisakė ją sudaryti, jeigu:
1) tiekėjas raštu atsisako ją sudaryti, arba arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento,
2) iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba
3) atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba
4) tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, arba
5) , laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tokiu atveju arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba
6) neįvykdo kitų pirkimo sutartyje nustatytų jos įsigaliojimo sąlygų., Tokiu atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, nepateikusio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ar neįvykdžiusio kitų pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygų, jeigu tenkinamos šio įstatymo
Atitinkamai siūlytume patikslinti ir keičiamą PĮ 94 straipsnio 2 dalies formuluotę. Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos siūlomas straipsnio nuostatų išdėstymas pakeičia įstatymo projekto siūlomo straipsnio esmę. Siūlomi 5 ir 6 punktai laikytini atskirais atvejais, nesusijusiais su 1-4 punktuose nurodytais atsisakymo sudaryti sutartį atvejais.
Todėl netikslinga atsisakymo sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartis pagrindus dėstyti punktais. 13. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0335
Pakeitimų projektai taip pat papildo VPĮ 19 straipsnį / PĮ 31 straipsnį nauja 7 dalimi, kuri numato, jog už pirkimo sutarties vykdymą atsakingais galima skirti ne tik asmenis, bet ir Komisiją. Tarnyba atkreipia Jūsų dėmesį, kad ši nauja nuostata yra susijusi su VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies
pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalis), kurios numato pareigą pirkimo sutartyje nustatyti už sutarties vykdymą atsakingą asmenį (asmenis). Tarnyba siūlytų patikslinti VPĮ pakeitimo projekto 31 straipsnio 1 dalimi/ PĮ pakeitimo projekto 28 straipsnio 1 dalimi atliekamus VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 12 punkto/ PĮ 95 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų pakeitimus ir išdėstyti šias nuostatas atsižvelgiant į galimybę, jog sutarties vykdymą atsakinga gali būti ir Komisija. Pvz., VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata galėtų būti formuluojama taip: „12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu už sutarties vykdymą skiriamas atsakingas asmuo (asmenys) ar Komisija, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.“ Nepritarti Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnis reglamentuoja raštu sudaromos pirkimų sutarties turinį. Minėto straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad raštu sudaromoje sutartyje turi būti nurodytas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą. Iš esmės nurodomas kontaktinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai pirkimų komisiją sudaro keletas žmonių, todėl nėra tikslinga juos visus nurodyti sutartyje.
Tiekėjui svarbu ne visi komisijos nariai, o tie, su kuriais bus reikalinga bendrauti, todėl tikslinga pirkimo sutartyje nurodyti konkrečius kontaktinius asmenis, o ne komisiją in corpore. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatos siūlytina netikslinti. 14. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-2735
nustatytų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui sudarytų galimybę sutarties šalims piktnaudžiauti susitariant dėl galimai viešojo intereso neatitinkančio sutarties turinio. VPĮ projekto Nr. 1919 31 straipsnio 2 dalimi siūloma Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4. Šio straipsnio reikalavimai gali būti netaikomi raštu sudaromai sutarčiai, jeigu numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjas jo nekeičia pagal individualius poreikius.“ Kaip nurodėme 2022 m. vasario 24 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje, iš siūlymo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi, pavyzdžiui, ar pirkimo sutartyje gali būti nenustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus ar tikslus jų kiekis (Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog nuo 2023 m. sausio 1 d., kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršys 15 000 Eur, apie mažos vertės pirkimą bus galima neskelbti, mažės tokių pirkimų viešumas ir skaidrumas, manome, kad galimybė netaikyti tam tikrų reikalavimų pirkimo sutarties turiniui gali būti taikoma selektyviai ir gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome detaliau reglamentuoti, kurie reikalavimai pirkimo sutarties turiniui gali būti netaikomi ir svarstyti, ar numatoma 15 000 Eur riba, iki kada šie reikalavimai gali būti netaikomi, yra proporcinga galimai rizikai, susijusiai su galimybe sutarties šalims piktnaudžiauti dėl sutarties turinio sudarymo. Pažymėtina, kad ši pastaba taip pat aktuali: 2.2.1. KSPĮ projekto Nr. 1922 28 straipsnio 2 daliai;
Sutiktina su įstatymo projekto iniciatorių teigimu, kad perkančiosios organizacijos gali susidurti su praktiniais sunkumais, kuomet sudarant standartines sutartis būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimų sutarčių turinio reikalavimų. Siekiant išvengti tokių situacijų siūlytina pritarti teikiamoms pataisoms, pagal kurias viešųjų pirkimų sutartims galėtų būti netaikomi Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti sutarties turinio reikalavimai, kai sutarties turinys yra vienodas visiems tokių prekių, paslaugų ar darbų gavėjams ir tiekėjams. Manytina, kad detalizuoti, kurie konkrečiai viešųjų pirkimų sutarties turiniui keliami reikalavimai netaikomi yra netikslinga, nes standartinės sutartys gali būti skirtingos. Įtvirtinus detalizavimą – nebūtų išspręsta praktikoje kylanti problema, su kuria susiduria perkančiosios organizacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad svarstomame įstatyme yra numatyta, kad pirkimai iki 15 000 Eur gali vykti neskelbiamų derybų būdu ir kad įstatymo projektu siekiama paprastinti viešųjų pirkimų vykdymą atliepiant į perkančiosioms organizacijoms praktikoje kylančias problemas, manytina, kad perkančiosios organizacijos, įvertinusios perkamą objektą bei atsižvelgdamos į pirkimo ypatumus, pačios galėtų pasirinkti, kuriuos sutarties turinio reikalavimus tikslinga įtraukti į sutartį. 15. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0338
Nr. XIVP-1919 33 straipsnio (92 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
straipsnio 11 dalies/ PĮ 100 straipsnio 11 dalies pakeitimą, nustatant, kad turi būti skelbiama ir pažeidimo padarymo data. Tokiu būdu perkančiosios organizacijos galėtų priimti sprendimus dėl pašalinimo pagrindų, nes vien buvimas šiose nuostatose minimuose sąrašuose nėra pakankamas pagrindas. Pvz., VPĮ 92 straipsnio 11 dalis galėtų būti dėstoma taip:
„11. Informaciją apie subjektus, neatitinkančius minimalių patikimo mokesčių
mokėtojo kriterijų, kaip tai numatyta šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punkte 7 punkto b papunktyje, įskaitant informaciją apie pažeidimo padarymo datą, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu.“ Nepritarti Viešųjų pirkimų tarnyba po diskusijų papildomuose komitetuose pritaria komitetų nuomonei - nepritarti. 16. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0340
10) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 35 straipsnio (95 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
patikslinti naujai siūlomą VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktą/ PĮ 101 straipsnio 1 dalies 15 punktą, žodžius „vidaus kontrolė“ pakeičiant žodžiu „valdysena“, taip aiškiau išdėstant, kad Tarnyba turės galimybes vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus. Pvz., VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 19 punktas tuomet būtų dėstomas taip: „19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų valdysena vidaus kontrolė;“. Pritarti iš dalies Patikslinti įstatymo projekto nuostatą pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 22, kuriam pritarta. 17. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0341
11) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 36 straipsnio (97 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
straipsnio 2 dalies/PĮ 103 straipsnio 2 dalies nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, yra traukiami tarnybinėn, administracinėn, civilinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“. Taikomos atsakomybės rūšių išvardinimas yra perteklinė nuostata, kadangi konkrečiu atveju taikomos atsakomybės rūšį apsprendžia kiti specialieji teisės aktai. Taipogi, Tarnybos vertinimu, sąvoka „veika“ yra nevartotina – ji būdinga baudžiamajai teisei. Pritarti Jau apsispręsta balsuojant dėl Teisės departamento pastabos Nr. 7. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 13 ir patobulintą įstatymo projektą. 18. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2022-10-0343
12) Dėl VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1919 38 straipsnio (101 straipsnio pakeitimas)/ PĮ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1922
Tarnybos nuomone, reikėtų atsisakyti siūlomo VPĮ 101 straipsnio 3 dalies/PĮ 107 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimo. Siūlomu pakeitimu sukuriamas pirkimų vykdytojus klaidinantis reglamentavimas. Pažymėtina, jog visi šiuo metu galiojančioje nuostatoje numatyti pretenzijos pateikimo būdai (pateikimas faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) laikytini pretenzijos pateikimu raštu, ir konkretų jam priimtiną būdą renkasi tiekėjas. Pritarti Patikslinti įstatymo projekto nuostatą pagal Audito komiteto pasiūlymą Nr. 23, kuriam pritarta (techninė klaida
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Lukas Savickas, 2022-10-2429
Argumentai:
plėtros bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetai pasiekė susitarimą dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kuri yra labai svarbi, siekiant Europos žaliojo kurso tikslų sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams rinktis sveiką ir darnią mitybą. Vienas svarbiausių šios strategijos tikslų – trumpesnės maisto tiekimo grandinės, siekiant, kad tarp vartotojo ir augintojo būtų ne daugiau, kaip vienas tarpininkas.
Trumposios maisto grandinės viešuosiuose pirkimuose naudingos ir vartotojui, ir gamintojui – skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, suteikiant galimybę dalyvauti regioniniams, smulkiems, geografiškai mažiausiai nutolusiems tiekėjams, tokiu būdu užtikrinant kokybiškesnių, šviežesnių, vertingesnių maisto produktų gavimą vartotojams. Tai ypač svarbu, aprūpinant maisto produktais darželius, mokyklas, gydymo įstaigas. Vis dėlto, Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. paskelbta analizė atskleidė, kad jau eilę metų maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje dominuoja didieji tiekėjai – su 10 iš jų sudarytų sutarčių vertė siekia apie 70 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės, tuo tarpu maisto produktų pirkimo sutarčių, sudarytų su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, fiziniais asmenimis, žemės ūkio bendrovėmis pagal vertę siekia vos apie
smulkiųjų ūkininkų ir numatyti galimybę perkančiajai organizacijai supaprastintų pirkimų atvejais maisto produktus iš trumpųjų maisto tiekimo grandinių įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „2) muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai, tiesiogiai iš leidėjų įsigyjami leidiniai;“. 2. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų, reikalingų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, mokslinių darbų ekspertinio vertinimo paslaugos;“. 3.
punktu: „12) prekės, paslaugos ar darbai, jeigu skelbiamoms deryboms visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jeigu perkančioji organizacija ketina šiuo pagrindu taikyti neskelbiamų derybų būdą, ji turi visiems skelbiamų derybų kandidatams ir dalyviams pranešti, kad jie pateikė netinkamas paraiškas ar netinkamus pirkimo pasiūlymus;“. 4. Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 13 punktu: „13) aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų, vykstančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, paslaugos ir kitos paslaugos sportininkams, kurie atstovauja Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose, kai paslaugų teikėją parenka renginio organizatorius;“. 5. Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 14 punktu: „14) prekės ir paslaugos, kai jos skirtos perkančiosios organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, socialinių paslaugų gavėjų savarankiškumui ugdyti ir (ar) jų individualiems poreikiams tenkinti.“
straipsnio 6 dalį 15 punktu: „15) dalyvavimo parodose paslaugos, kai jos įsigyjamos iš parodos organizatoriaus pagal visiems paslaugų gavėjams taikomą vienodą paslaugų kainodarą.“
dalį 16 punktu: „16) mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugos. 8. Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 17 punktu: „17) maisto produktai, kai jie įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės.“ Pritarti Pritarti Seimo nario L. Savicko pasiūlymui dėl Įstatymo 71 straipsnio 6 dalies papildymo nauju 18 punktu ir teikiamai punkto redakcijai. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2.
2Seimo narys Andrius Bagdonas,
2022-11-1130
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama pirkimo procedūroms taikomų reikalavimų. Įstatymo 2 priede nurodytos paslaugos apima ir kultūros paslaugas, o 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos – meninį atlikimą ar unikalaus meno kurinio sukūrimą. Toks reguliavimas, esant poreikiui, kultūros įstaigoms leidžia tiesiogiai sudaryti sutartis su atlikėjais atsižvelgiant į kūrinio vadovo siūlymus. Nepaisant supaprastinto sutarčių su atlikėjais sudarymo reguliavimo, Įstatymo 72 straipsnio 1 dalis nustato, jog tam, kad perkančioji organizacija galėtų atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, ji turi gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą arba paskelbti savanorišką ex ante skaidrumo skelbimą. Toks reikalavimas sukuria netikslingą administracinę naštą, kadangi sudaryti sutartis su atlikėjais ar unikalaus meno kūrinio kūrėjais kitu Įstatyme nustatytu būdu nebūtų įmanoma. Todėl siūlytina atsisakyti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų, kai atliekamas pirkimas neskelbiamų derybų būdu pagal 71 straipsnio 2 punkto a papunktį. Pastebėtina, kad sudarius pirkimo sutartį šiuo pagrindu išliktų reikalavimas perkančiajai organizacijai pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą. Todėl Viešųjų pirkimų tarnyba galės vertinti atliktų neskelbiamų derybų pasirinkimo pagrindus ir, prireikus, teikti atitinkamas išvadas. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 26 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą,
Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 ir 2 dalims atitinkamai laikyti 2 ir 3 dalimis. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-10-05 pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1919 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Pritarta Ekonomikos komiteto sprendimui – pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 2. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-10-052
Argumentai: Atsižvelgiant į LURK siūlymą ir vertinant kainų kilimo tendencijas dėl karo Ukrainoje ir jo pasekmių pasaulio ekonomikai, siūloma mažos vertės pirkimų ribas pakelti 20%. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 70 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai septyniasdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145
keturi tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 3. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-10-056
komisijoje turi būti du nariai, turintys specialisto pažymėjimą, siūloma tikslinti 19 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į
jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti, išskyrus atvejus, kai atliekamas mažos vertės pirkimas ar sudaroma sutartis preliminarios sutarties, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą Nr. 3, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 str. keičiamo įstatymo 19 str. 3 d. Pakeisti įstatymo projekto 4 str. keičiamo įstatymo 19 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3.
Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, sutartis sudaroma preliminarios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos pagrindu.“
4Seimo Švietimo ir mokslo komitetas,
2022-10-0526
pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, siūloma patikslinti projekto formuluotę Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo
apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai.
Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 5. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-10-0529
įstatymuose nėra apibrėžta ar vartojama „citavimo indekso“ sąvoka, o
„tarptautinių duomenų bazių“ sąvoka taip pat vertintina kaip itin plati ir
neapibrėžta, siūloma įtvirtinti, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkamos mokslinių straipsnių skelbimas, kai atranką vykdo paslaugos teikėjas. Pasiūlymas:
straipsnio 6 dalį 16 punktu:
„16) mokslinių straipsnių skelbimo tarptautiniuose leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo
indeksą tarptautinėse duomenų bazėse, paslaugos, kai skelbiamų mokslinių straipsnių atranką vykdo tiesioginis paslaugos teikėjas.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, 2022-10-0529
MTEP paslaugas ir jų pagrindiniai reikalavimai yra sprendimų parengimų greitis, siūloma papildyti projekto 25 straipsnį nauju punktu, kuriame nustatoma dar viena neskelbiamų derybų sąlygų išimtis. Pasiūlymas: Papildyti 71 straipsnio 6 dalį 17 punktu: „17) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugoms teikti reikalingos prekės ir (ar) paslaugos, jeigu moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra finansuojama privataus juridinio asmens lėšomis ir gauta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros nauda naudojama privataus juridinio asmens poreikiams tenkinti.“ Pritarti Žr.
Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Seimo Audito komitetas, 2022-10-14 pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1919 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Pritarta Ekonomikos komiteto sprendimui – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 8. Seimo Audito komitetas, 2022-10-141
(15¹) N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos bei UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ argumentus dėl kontroliuojančio asmens apibrėžties įtvirtinimo svarstomame įstatyme siekiant palengvinti perkančiųjų organizacijų veiksmus tikrinant tiekėjus, siūlytina nustatyti aiškius kriterijus, kas laikoma, kontroliuojančiu asmeniu. Sąvoka apibrėžtina atsižvelgiant į tai, ką svarbu tikrinti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
1 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 2 straipsnį 15¹ dalimi: „15¹. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, kuris kitame juridiniame asmenyje:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), arba
2) kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) ir kurio valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų).
Susijusiu asmeniu laikomi:
a) juridinių asmenų atveju – asmenys, kurių metinė finansinė atskaitomybė turi būti konsoliduota pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą arba pagal kitų valstybių teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus reikalavimus;
b) fizinių asmenų atveju – sutuoktiniai, tėvai ir jų vaikai (įvaikiai).“
atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 9. Seimo Audito komitetas,
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas valstybės valdomoms įmonėms draudžia sudaryti vidaus sandorius, atkreipiant dėmesį, kad valstybės valdomos įmonės, bendrovių grupės, kurios yra perkančiosios organizacijos neturi galimybės patikimu, nuosekliu būdu įgyvendinti funkcijų centralizavimo projektus, užtikrinti pažangią aptarnavimo paslaugų centrų veiklą ir tuo pasiekti veiklos gerinimo, optimizavimo tikslų, atsižvelgiant į UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymą Nr. 31 išplėsti vidaus sandorių sudarymo galimybes valstybės įmonėms, siūlytina tikslinti įstatymo nuostatas įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
10 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
„2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba“. 2. Papildyti 10 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja
perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
3Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5. Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamoji perkančioji organizacija sudaro sutartį su ją kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar kita tos perkančiosios organizacijos kontroliuojamąja perkančiąją organizacija, jeigu perkančiojoje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.“
4Papildyti 10 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti
suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
iš dalies Pritarti Audito komiteto pasiūlymui, tačiau Projektą tikslinti pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1, atsižvelgiant į tai, kad 2022-10-26 Ekonomikos komiteto posėdžio metu buvo pritarta žodžiu išsakytam Projekto 10 str.
tikslinimui - skliaustus papildyti įterpiant žodžius „teisinės paslaugos“:
„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti
suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
10Seimo Audito komitetas,
2022-10-148
Argumentai: Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja deklaruojančio asmens pareigą nusišalinti. Minėto straipsnio nuostatos turi būti taikomos ir intereso konflikto perkančiojoje organizacijoje atveju. Be kita ko, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „<...> Perkančiųjų subjektų vadovų, perkančiojo subjekto pirkimo komisijos narių, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašą tvirtina VTEK kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba.“ Atsižvelgiant į tai, kad interesų konflikto perkančiojoje organizacijoje atveju būtų taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, be kito ko reglamentuojančios ir atvejus, kuomet į interesų konfliktą patenka perkančiosios organizacijos vadovas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, siūlytina svarstomame įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad į interesų konflikto situaciją patekę perkančiosios organizacijos subjektai, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, patekę į interesų
konflikto situaciją, privalo nusišalinti ar gali būti nušalinami nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu.
Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio
nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 11.
11Seimo Audito komitetas,
2022-10-149
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, siūlytina paprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ argumentus bei pasiūlymus dėl perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams tenkančios neproporcingos administracinės naštos teikiant ir tikrinant dokumentus, siūlytina nustatyti galimybę mažos vertės pirkimų atveju netaikyti įstatymo 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies reikalavimų techninei specifikacijai ir tikrinant tiekėjo kvalifikacijos atitikimą nacionalinio saugumo interesams, kai pirkimas atitinka dvi sąlygas:
1) sutarties vertė yra mažesnė kaip 5000 Eur;
2) nėra suteikiama prieiga prie informacinių sistemų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju perkančioji organizacija vis tiek turėtų iš viešų šaltinių įsitikinti, kad tiekėjas yra patikimas. Pasiūlymas:
straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 37 straipsnio 9 dalies,
5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte,
įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje 34 nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis. Šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš viešai prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis.
Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Audito komiteto pasiūlymui, tačiau 2 dalies paskutiniame sakinyje išbraukti žodį „viešai“. Manytina, neturėtų būti svarbu, ar prieinami šaltiniai, kurie leidžia įsitikinti, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruotas nurodytose valstybėse, yra vieši. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo remtis tik viešai prieinamais šaltiniais. Taip pat patikslinti 2 dalies trečią sakinį, išbraukiant nereikalingus skaičius „34”: vietoj „šio įstatymo 82 straipsnyje
nustatytų reikalavimų“. Žr. ir Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 12. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1411
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti perkančiųjų organizacijų teisę nutraukti pradėtas pirkimo ar konkurso procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų. Pritariant Seimo Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastaboms, sutiktina, kad projekto nuostata yra netiksli, galimai sudaranti sąlygas piktnaudžiauti procedūrų nutraukimais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, aiškiai nurodant, kad galimybė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras yra siejama su pasekmėmis - pirkimas tampa nebetikslingas ar jam įvykus būtų nusipirktas ne tas objektas, kokio reikia perkančiajai organizacijai, kurios atsirado dėl klaidų, padarytų pirkimų dokumentuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 29 straipsnį 4 dalimi: „4.
Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties. pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 13. Seimo Audito komitetas, 2022-10-14 15N
(9), (10)N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais, kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, siūlytina paprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ teiktus argumentus ir pasiūlymus, siūlytina:
Kai vykdomi viešieji pirkimai yra susiję su nacionaliniu saugumu, siūlytina atsisakyti prekių sudedamųjų dalių tikrinimo, paliekant pareigą tikrinti prekę ir gamintoją. Atsižvelgiant į perkančiosioms organizacijoms praktikoje kylančias problemas, kai perkant darbus įsigyjama ir įranga, kurios kodai išvardinti BVPŽ kodų sąraše pagal keičiamo įstatymo
tikslinti įstatymo nuostatas, kad ne tik techninei ar programinei įrangai, jos priežiūrai ar palaikymui įsigyti yra taikomi reikalavimai, bet taikoma bendrai prekėms ir paslaugoms pagal BVPŽ kodų sąrašą, kad perkančiosios organizacijos lanksčiau galėtų šias nuostatas taikyti.
Atsižvelgiant į tai, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, siūlytina nustatyti, kad šių subjektų atžvilgiu reikalavimas tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui netaikomas. Pasiūlymas:
straipsniu: „14 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„8. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti
ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, sprendžia, ar tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, įvertinusi kompetentingų institucijų pateiktą informaciją.
Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, kelia reikalavimą, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, kai sandorio pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laiko, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.“
išdėstyti taip: „9.
Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama prekių ir paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai:
1) techninės ar programinės įrangos prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.“
3Papildyti 37 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jei prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas ar jį
kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šių subjektų atžvilgiu įstatymo 37 straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 14. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1416
(4)N, (5)N Argumentai: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje perkančiosios organizacijos susiduria su sunkumais kuomet reikia tikrinti tiekėjus ir kitus įstatyme nustatytus subjektus dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, siūloma supaprastinti įstatymo nuostatas, susijusias su reikalavimais tiekėjams ir kitiems įstatyme nustatytiems subjektams atitikti nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centro“ teiktus argumentus ir pasiūlymus, siekiant operatyvumo, kad pirkimai vyktų greičiau kai yra taikomi nacionalinio saugumo reikalavimai, siūlytina iš tiekėjų reikalauti pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš pirkimus laimėjusio dalyvio – ne baigtinio įstatyme išvardinto dokumentų sąrašo (kurių ne visada ir pavyksta gauti pavyzdžiui dėl to, kad tiekėjų turimi dokumentai laikomi konfidencialia informacija), o vieno ar kelių dokumentų, nurodytų įstatyme. Be konkrečiai keičiamame įstatyme nurodytų dokumentų siūlytina nustatyti galimybę pateikti ir kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, bet tik tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties reikalavimams, o tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami. Kad pirkimai vyktų greičiau, papildomai siūlytina numatyti atvejus, kada atitiktį reikalavimams patvirtinančių dokumentų nereikalaujama. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3 ir 14 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „13 15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 1. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis irašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus. Tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams ar tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami, perkančioji organizacija gali priimti ir kitus jai priimtinus dokumentus.
2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
išdėstyti taip: „4. Perkančioji organizacija gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.“
iš dalies Iš dalies pritariant Audito komiteto pasiūlymui Nr. 14, siūloma patikslinti Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatą, įšbraukiant sakinį, kad perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo atitiktį nacionalinio saugumo nuostatoms, gali prašyti įstatyme neišvardintų dokumentų tik tuomet, kai įstatyme išvardinti dokumentai neįrodo tiekėjo atitikties reikalavimams.
Nėra aišku, kodėl įstatyme išvardinti dokumentai laikomi svarbesniais už kitus oficialius dokumentus, jei pastarieji galėtų įrodyti atitiktį reikalavimams. Todėl tikslinga nuostatą formuluoti taip, kad įstatyme būtų išvardintas nebaigtinis dokumentų sąrašas ir visi oficialūs dokumentai būtų lygiaverčiai, jei jie įrodo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams. Siekiant aiškumo tikslinga nustatyti pateikiamų dokumentų galiojimo terminą. Krašto apsaugos ministerijos teigimu optimalus terminas būtų 3 mėnesiai. Taip pat tikslintina įstatymo
organizacijai bet kuriuo pirkimo procedūros metu paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti dokumentus, įrodančius jų atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Tad siūlytina minimą nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į jau galiojančią analogišką Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 4 d. nuostatą. Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, tikslinga nustatyti, kad perkančioji organizacija nereikalauja atitiktį įstatymo 37 str. 9 d. reikalavimams įrodančių dokumentų, jei ji šiuos dokumentus turi iš ankstesnių procedūrų, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 7 d. 2 p. Praktikoje laikoma, kad perkančioji organizacija turi dokumentus, jei jų išdavimo data atitinka keliamus reikalavimus. Be to, praktikoje tikrinant pasiūlymo atitiktį 37 str. 9 d. reikalavimams, tenka prašyti asmens dokumentų net ir iš įmonių akcininkų, kurie pasaulyje gerai žinomi. Tiekėjai tokių dokumentų negali pateikti, o perkančioji organizacija dėl dokumentų nepateikimo turi atmesti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą net ir tuo atveju, kai ji žino, kad pasiūlymas atitinka reikalavimus.
Todėl tikslinga sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai atitiktį reikalavimams tikrinti lanksčiau ir patikslinti įstatymo 39 str. 5 ir 6 dalis. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 15. Seimo Audito komitetas,
tai, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas, kai tenka įrodinėti ar visos sudėtinės prekės dalys nėra pagamintos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio
viešuosiuose pirkimuose, o perkančiosios organizacijos susiduria su pasirinkimo trūkumu, siūlytina nustatyti perkančiosioms organizacijoms galimybes atmesti paraišką ar pasiūlymą esant bent vienai iš perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių, o ne dėl visų prekių sudėtinių dalių. Atkreipiant dėmesį, kad siekiant palengvinti perkančiosioms organizacijoms galimybes sulaukti daugiau pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose esant mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju, ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra priėmusi sprendimą dėl nuostatų taikymo, siūlytina nustatyti, kad perkančioji organizacija iš tiekėjų gali reikalauti pateikti laisvos formos atitikties įstatymo reikalavimams deklaraciją, o visų įrodančių dokumentų reikalauti iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 17 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 45 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių:
1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose;
2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę;
3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų;
5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.“
laikyti 2 ir 3 dalimis. 3.
išdėstyti taip: „34. Papildyti 45 straipsnį 5 dalimi:
„5. Perkančioji organizacija gali pasirinkti, ar dokumentų, įrodančių atitiktį
šio įstatymo 37 straipsnio 8, 9 dalių, 45 straipsnio 2¹ dalies 1,
ar dalyvių, ar tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, prieš nustatydama jo pasiūlymą laimėjusiu. Informacija apie tokį pasirinkimą nurodoma pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Perkančioji organizacija šių dokumentų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 16. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1420
projektu, siekiant sudaryti galimybę tiekėjui atlikti redakcinio pobūdžio pataisymus, siūloma numatyti teisę tiekėjui tikslinti, papildyti, paaiškinti ar pateikti naujus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, jeigu šių dokumentų ar duomenų trūksta. Tačiau įstatymo projektu įtvirtinamas draudimas tikslinti pasiūlymo duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę.
Manytina, kad toks draudimas yra neproporcingas, nes juo siaurinama tiekėjų galimybė tikslinti savo pasiūlymus tais atvejais, kai taisomos formalios/redakcinės klaidos, duomenyse, kurie yra vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte įtvirtintas draudimas neatitinka aktualiausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos argumentuotus siūlymus atsisakyti minėto draudimo, siūlytina atsisakyti nuostatos, kad tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymų duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę. Visgi siekiant užtikrinti, kad atsisakius minėtos nuostatos nebūtų piktnaudžiaujama tikslinant pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, siūlytina nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatytų taisykles, kaip pasiūlymai turėtų būti tikslinami, papildomi arba paaiškinami. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį, Viešųjų pirkimų tarnyba šios nuostatos įgyvendinamuosius teisės aktus parengs iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus įstatymo projekto 17 straipsniui, atitinkamai tikslinama svarstomo įstatymo projekto straipsnio dalių numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Pakeisti 45 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.
Tikslinant pasiūlymus negali būti keičiami pasiūlymo duomenys, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje ketinama nurodyti kaina ar sąnaudos, išskyrus atvejus, kai taisoma pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo klaida. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 17. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1422 N
Argumentai: Atsižvelgiant į perkančiosioms organizacijoms praktikoje kylančias problemas, kai perkant darbus įsigyjama ir įranga, kurios kodai išvardinti BVPŽ kodų sąraše pagal keičiamo įstatymo
tikslinti įstatymo nuostatas, kad ne tik techninei ar programinei įrangai, jos priežiūrai ar palaikymui įsigyti yra taikomi reikalavimai, bet taikoma bendrai prekėms ir paslaugoms pagal BVPŽ kodų sąrašą, kad perkančiosios organizacijos lanksčiau galėtų jas taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad jeigu tiekėjas ar gamintojas ar kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, tikslinga nustatyti, kad šių subjektų atžvilgiu reikalavimas tikrinti grėsmę nacionaliniam saugumui netaikomas.
Toks subjektas neturėtų kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl tikslintinos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tiekėjo kvalifikacijos tikrinimą, kai perkančioji organizacija yra veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. Pasiūlymas:
straipsniu: „21 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „9.
Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, įsigydama prekių ar paslaugų, kurių BVPŽ kodai nurodyti šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
2Papildyti 47 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jei tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai,
kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardintos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šių subjektų atžvilgiu įstatymo 47 straipsnio 9 dalis yra netaikoma.“
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 18. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1424
Argumentai: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis reguliavimas, numatantis reikalavimą tiekėjui pateikti jį kontroliuojančių, taip pat subtiekėją, ūkio subjektą ir gamintoją kontroliuojančių asmenų atitinkamus dokumentus, sukelia administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams, nėra užtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas, siekiant supaprastinti pirkimų vykdymą, kad pirkimai vyktų greičiau, siūloma iš tiekėjų reikalauti pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš pirkimus laimėjusio dalyvio – ne baigtinio įstatyme išvardinto dokumentų sąrašo (kurių ne visada ir pavyksta gauti pavyzdžiui dėl to, dėl tiekėjų turimi dokumentai traktuojami kaip konfidenciali informacija) vieno ar kelių dokumentų, nurodytų įstatyme. Be aiškiai išvardintų dokumentų siūlytina nustatyti galimybę pateikti ir kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, bet tik tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties reikalavimams, o tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 14 ir 21 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 23 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 12 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „12. Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. Pakeisti 51 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: 1) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai; dokumentus. Tais atvejais, kai pateikti dokumentai neįrodo atitikties 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams ar tiekėjas pagrindžia, kad oficialūs dokumentai yra neišduodami, perkančioji organizacija gali priimti ir kitus jai priimtinus dokumentus. 2) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“ 2.
Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Pritarti iš dalies Pritarti Audito komiteto pasiūlymo daliai iš tiekėjo reikalauti atitikties deklaracijos, kai perkančioji organizacija atlieka tikrinimą dėl tiekėjo atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad tikslinama Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostata, įšbraukiant sakinį, kad perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo atitiktį nacionalinio saugumo nuostatoms, gali prašyti įstatyme neišvardintų dokumentų tik tuomet, kai įstatyme išvardinti dokumentai neįrodo tiekėjo atitikties reikalavimams. Nėra aišku, kodėl įstatyme išvardinti dokumentai laikomi svarbesniais už kitus oficialius dokumentus, jei pastarieji galėtų įrodyti atitiktį reikalavimams. Todėl tikslinga nuostatą formuluoti taip, kad įstatyme būtų išvardintas nebaigtinis dokumentų sąrašas ir visi oficialūs dokumentai būtų lygiaverčiai, jei jie įrodo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams. Siekiant aiškumo tikslinga nustatyti pateikiamų dokumentų galiojimo terminą. Krašto apsaugos ministerijos teigimu optimalus terminas būtų 3 mėnesiai. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 19. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1426
Argumentai: Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę perkančiajai organizacijai laimėjusio dalyvio pasiūlymą pateikti kartu su informacija, teikiama pagal Įstatymo 58 straipsnio 3 dalį.
Jei šia galimybe nepasinaudojama, tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises, siūloma atidėjimo terminą pratęsti tam laikui, per kurį perkančioji organizacija pateikia pasiūlymą, t. y. jeigu informacija pateikta per 2 dienas, tai atidėjimo terminas pratęsiamas 2 dienom ir apie tai informuojami visi tiekėjai. Atsižvelgiant į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos iškeltas pastabas, siūlytina patikslinti įstatymo nuostatą dėl atvejų, kuomet pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamą Įstatymo 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo
apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiamas vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 20.
20Seimo Audito komitetas,
2022-10-1435
(2)N Argumentai: Pritariant Lietuvos statybininkų asociacijos argumentams, kad standartizuoti dokumentai turi didelę reikšmę viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumui, operatyvumui, sklandžiam vykdymui, kelia daugiau pasitikėjimo tarp sutarties šalių, siūlytina svarstomame įstatyme įtvirtinti, kad viešųjų pirkimų sutartys yra sudaromos taikant Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines pirkimų sutarčių sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių visos viešųjų pirkimų sutartys negali būti standartizuotos, siūlytina nustatyti, kad tipinės pirkimų sutarčių sąlygos gali būti netaikomos kai jos nėra pritaikomos perkamam objektui arba dėl kito perkančiosios organizacijos nurodyto pagrindimo. Pasiūlymas:
31 straipsnį naujomis 1 ir 2 dalimis ir jas išdėstyti taip: „1. Pakeisti 87 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pirkimo sutartys sudaromos taikant Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos:
1) nėra taikytinos perkamam objektui arba
2) nėra pritaikomos dėl perkamo objekto ypatumų ir perkančioji organizacija pagrindžia savo sprendimą netaikyti tipinių pirkimo sutarčių sąlygų. Pagrindimas nurodomas šio įstatymo
straipsnio 1-3 dalis atitinkamai laikyti 2-4 dalimis.“
atitinkamai laikyti 3 ir 4 dalimis. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 21.
21Seimo Audito komitetas,
2022-10-1437 N
Įvertinus Lietuvos verslo konfederacijos ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pasiūlymus ir iš dalies pritarus paprastinti pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiančioms srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, tikslinga keičiamame įstatyme numatyti ir saugiklius, nustatant, kad išvardintos perkančiosios organizacijos gali vienašališkai nutraukti preliminarias ir (ar) pirkimo sutartis, paaiškėjus, kad prekės ar paslaugos (arba tiekėjo interesai) gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas:
straipsniu ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) paaiškėjo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, 45 straipsnio 2¹ dalyje
ir (ar) 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.“
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 22. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1440
pirkimų tarnybos kompetencija apima pirkimų, kurie atliekami visiškai nesilaikant viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų, vertinimą. Tais atvejais, kai priimamas neteisingas sprendimas dėl juridinio asmens neatitikimo perkančiosios organizacijos apibrėžimui, sutarties neatitikimo viešojo pirkimo sutarties apibrėžimui, išimties netinkamo taikymo ar pan. ir dėl šių sprendimų atliekant pirkimus nesivadovaujama Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, padaromas grubiausias įstatymo pažeidimas.
Tačiau šiais atvejais taip pat keliamas klausimas, ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali vertinti pirkimą, kuris juridinio asmens teigimu nėra viešasis pirkimas, taip pat ar Viešųjų pirkimų tarnyba gali atlikti vertinimus dėl juridinio asmens sprendimų ar veiksmų nelaikyti savęs perkančiąja organizacija. Todėl būtina patikslinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos formuluotę, iš kurios būtų aišku, kad įstatymo laikymosi priežiūra apima ir įstatymo nuostatų, kurios lemia pareigą taikyti įstatymo reikalavimus, laikymosi priežiūrą. Atitinkamai, tikslinga aiškiau suformuluoti Viešųjų pirkimų tarnybos teises. Iš 95 straipsnio 2 dalies nuostatų turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti informaciją ir dokumentus ne tik susijusius su konkrečiu viešuoju pirkimu, bet ir visus kitus dokumentus, kurie reikalingi funkcijoms atlikti. Taip pat turi būti aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimai pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus apima visus sprendimus ir veiksmus, kurie prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, t. y. ir tuos sprendimus ir veiksmus, kurie lemia visišką įstatymo reikalavimų nesilaikymą (pvz., dėl netinkamo perkančiosios organizacijos, pirkimo sutarties apibrėžimo ar išimčių interpretavimo). 2.
tarnybos sprendimų būtų laikomasi, siūlytina nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai teisę, nustačius įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, priimti įpareigojančius sprendimus juridinių asmenų atžvilgiu dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimų vykdymo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neteisėtų sprendimų ar veiksmų, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti viešuosius pirkimus reglamentuojančio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, pakeitimo ar panaikinimo. Taip pat nustačiusi, kad sutartys sudarytos neteisėtai, gindama viešąjį interesą, Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir
(arba) alternatyvių sankcijų taikymo. 3. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją vertinti, kaip perkančiojoje organizacijoje veikia pirkimų vidaus kontrolė. Atsižvelgiant į tarnybos siekį vertinti įvairius viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo aspektus, ne tik susijusius su pirkimų vidaus kontrole, siūlytina išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybai projektu pavedamą funkciją, nustatant, kad tarnyba vertina kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir kaip veikia pirkimų vidaus kontrolė. 4. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, kai Viešųjų pirkimų tarnybai priėmus sprendimą perkančiosios organizacijos turi galimybes apskundus tarnybos vertinimus toliau vykdyti pirkimus nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, siūlytina nustatyti, kad skundo padavimas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, kuriuo perkančioji organizacija įpareigojama pakeisti ar panaikinti sprendimus ar veiksmus, kurie lemia šio įstatymo reikalavimų nesilaikymą, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip. 5.
3, 14, 21 ir 36 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 39 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų nuostatų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus nuostatų vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius, taip pat nuostatų, lemiančių pareigą taikyti šio įstatymo reikalavimus;“. 12. Pripažinti netekusiu galios 95 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 23. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį nauju 19 punktu: „19) pagal savo kompetenciją vertina, kaip perkančiojoje organizacijoje vykdomas pirkimų organizavimas ir veikia pirkimų vidaus kontrolė;“. 34. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu: „20) tvirtina šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros vykdymo tvarką.“
punktą atitinkamai laikyti 21 punktu. 6. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gauti iš perkančiosios organizacijos ar
kitų asmenų su pirkimu, įskaitant pirkimo sutarties vykdymą, susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų;“. 7.
išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją juridinį asmenį sustabdyti pirkimo procedūras pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai iki perkančiosios organizacijos juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“. 8. Papildyti 95 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;”. 9. Pripažinti netekusiu galios 95 straipsnio 2 dalies 9 punktą: „9) nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;“
laikyti 7-9 punktais. 11. Papildyti 95 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Skundo padavimas dėl sprendimo, kuriuo juridinis asmuo Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojamas pakeisti ar panaikinti sprendimą ar veiksmą prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nesustabdo Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija ar teismas nusprendžia kitaip.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 23. Seimo Audito komitetas, 2022-10-1443
Argumentai:
tarnybos pastabą dėl svarstomu įstatymo projektu 38 straipsniu sukuriamo galimai pirkimų vykdytojus klaidinančio reglamentavimo siūlytina detaliai nurodyti kokiais būdais teikiamos pretenzijos perkančiajai organizacijai. Siūlytina įtvirtinti bendrąją taisyklę, kad visos pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis (pretenzijos pateikimas elektroninėmis priemonėmis yra laikomas pateiktu raštu), o mažos vertės pirkimų atveju pretenzija turi būti teikiama raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą įstatymo projektą papildyti naujais 3, 14, 21 ir 36 straipsniais, atitinkamai keičiama svarstomo įstatymo projekto straipsnio numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant
atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis (mažos vertės pirkimų atveju – raštu) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis, o mažos vertės pirkimų atveju - raštu tiekėjo pasirinktomis priemonėmis.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio
Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2022-10-264
Pritarti Audito komiteto pasiūlymui Nr. 9, kuriuo siūloma išplėsti galimybes valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms sudaryti vidaus sandorius, įtvirtinant galimybę valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas). Vis dėlto siūlytina teisinių paslaugų kategorija praplėsti vidaus administravimo paslaugų sąrašą. Pasiūlymas: „4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip:
„2) įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos
vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi arba“. 2. Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„3) vidaus administravimui reikalingas paslaugas įsigyja
perkančiosios organizacijos, kurios yra valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.“
3Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5.
Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai kontroliuojamoji perkančioji organizacija sudaro sutartį su ją kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar kita tos perkančiosios organizacijos kontroliuojamąja perkančiąją organizacija, jeigu perkančiojoje organizacijoje, su kuria sudaroma sutartis, nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.“
4Papildyti 10 straipsnį 6 dalimi:
„6. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas vidaus administravimas turi būti
suprantamas kaip veikla, kuria užtikrinamas perkančiosios organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).“
2Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-265
Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą Nr. 1, siūloma patikslinti Įstatymo 17 str. 2 d. 4 p., įterpiant žodį „neigiama“. Taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, pateiktą įstatymo projektui Nr. XIVP-1920 dėl nuostatų tarpusavio suderinimo, reikalinga iš įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 išbraukti 5 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 17 straipsnio
straipsnyje. Komiteto pasiūlymai:
įstatymo 17 str. 2 d.
2 d. 4 p. ir jį išdėstyti taip: „4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė neigiama įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;“
straipsnio 1 dalies 5 punktą: „5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir
(arba) kriterijai.“
3Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-266
Iš dalies pritariant Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlymui Nr. 6, Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymui Nr. 3 ir atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą Nr. 3, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 str. keičiamo įstatymo 19 str. 3 d. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 str. keičiamo įstatymo 19 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į
jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų, – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Reikalavimas bent vienam Komisijos nariui turėti pirkimų specialisto pažymėjimą ir užtikrinti tokio specialisto dalyvavimą posėdyje netaikomas, kai atliekamas mažos vertės pirkimas, sutartis sudaroma preliminarios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos pagrindu.“
4Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-269
Argumentai: Pritariant Audito komiteto pasiūlymo Nr. 11 esmei dėl perkančiosios organizacijos atliekamų tikrinimų iš prieinamų šaltinių dėl tiekėjų ir kitų įstatyme nustatytų subjektų tikrinimo dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams, siūloma patikslinti 25 str. 2 d. nuostatą, išbraukiant žodį „viešai“. Taikant šią nuostatą neturėtų būti svarbu, ar prieinami šaltiniai, kurie leidžia įsitikinti, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruotas nurodytose valstybėse, yra vieši. Todėl siūloma atsisakyti reikalavimo remtis tik viešai prieinamais šaltiniais. Komiteto pasiūlymas:
Pasiūlymas:
straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 37 straipsnio 9 dalies,
5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.
Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte,
įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Be to, gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis. Šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies reikalavimai gali būti netaikomi, kai sutarties vertė neviršija 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir tiekėjui, subtiekėjui ar ūkio subjektui, kurio pajėgumais yra remiamasi, nėra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos perkančiosios organizacijos veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis. Tokiu atveju perkančioji organizacija iš viešai prieinamų šaltinių įsitikina, kad prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas nėra registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.“
dalimis. Pritarti 5.
5Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2610
Argumentai: Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą Nr. 5 bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabą Nr. 1, jog Projekto 8 straipsniu keičiamoje Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 28 straipsnio 3 dalyje žodis „atitinkamų“ išbrauktinas kaip perteklinis, siūloma tikslinti 8 straipsniu keičiamą Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 3 dalį. Komiteto pasiūlymai:
projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 str. 1 d.:
„1. Perkančioji organizacija, siekdama didinti
tiekėjų konkurenciją ir atsižvelgdama į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, priima sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, dėl kiekvienos iš jų numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką.“
projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 28 str. 3 d.:
„3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pirkimas,
kurio vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, atliekamas naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo priemonėmis arba pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu.“
6Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2614
Argumentai: Paskelbus pirkimo dokumentus ir gavus tiekėjų prašymus juos paaiškinti, patikslinti, ar gavus pretenziją dėl pirkimo dokumentų, perkančioji organizacija, kol nesuėjęs pasiūlymų pateikimo terminas, gali nuspręsti pakeisti, patikslinti pirkimo dokumentus. Tuo atveju, kai tikslinant informaciją buvo padaryta reikšmingų pakeitimų ar informacija patikslinta likus mažai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.
Pažymėtina, kad, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (byla C 368/10, byla C-298/15) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (byla Nr. 3K-3-177-916/2016, byla Nr. e3K-7-23-248/2017) praktiką, esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) negali būti keičiamos. Siekiant lankstumo ir atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą pasiūlymą Nr. 8, siūloma nustatyti, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti ar patikslinti dokumentus iki tol, kol nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija tikslina skelbime paskelbtą informaciją, ji taip pat turi patikslintini skelbimą ir, atsižvelgdama į tikslinamos informacijos pobūdį ir kiekį bei siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkime, pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą. Pažymėtina, kad tarptautinių pirkimų atveju negalėtų būti daromi esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių. Pasiūlymas:
Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose
paskelbta informacija, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai. Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.
Kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiu laikotarpiu, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Tarptautinių pirkimų atveju negali būti daromi tokie esminiai pirkimo sąlygų pakeitimai, dėl kurių būtų buvę galima leisti dalyvauti kitiems kandidatams nei iš pradžių atrinktieji arba pirkimo procedūra būtų pritraukusi daugiau dalyvių.““
7Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2616
Iš dalies pritariant Audito komiteto pasiūlymui Nr. 14, siūloma patikslinti Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatą, įšbraukiant sakinį, kad perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjo atitiktį nacionalinio saugumo nuostatoms, gali prašyti įstatyme neišvardintų dokumentų tik tuomet, kai įstatyme išvardinti dokumentai neįrodo tiekėjo atitikties reikalavimams. Nėra aišku, kodėl įstatyme išvardinti dokumentai laikomi svarbesniais už kitus oficialius dokumentus, jei pastarieji galėtų įrodyti atitiktį reikalavimams. Todėl tikslinga nuostatą formuluoti taip, kad įstatyme būtų išvardintas nebaigtinis dokumentų sąrašas ir visi oficialūs dokumentai būtų lygiaverčiai, jei jie įrodo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams. Siekiant aiškumo tikslinga nustatyti pateikiamų dokumentų galiojimo terminą. Krašto apsaugos ministerijos teigimu optimalus terminas būtų 3 mėnesiai. Taip pat tikslintina įstatymo
organizacijai bet kuriuo pirkimo procedūros metu paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti dokumentus, įrodančius jų atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Tad siūlytina minimą nuostatą tikslinti, atsižvelgiant į jau galiojančią analogišką Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 4 d. nuostatą.
4 d. nuostatą. Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, tikslinga nustatyti, kad perkančioji organizacija nereikalauja atitiktį įstatymo 37 str. 9 d. reikalavimams įrodančių dokumentų, jei ji šiuos dokumentus turi iš ankstesnių procedūrų, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 7 d. 2 p. Praktikoje laikoma, kad perkančioji organizacija turi dokumentus, jei jų išdavimo data atitinka keliamus reikalavimus. Be to, praktikoje tikrinant pasiūlymo atitiktį 37 str. 9 d. reikalavimams, tenka prašyti asmens dokumentų net ir iš įmonių akcininkų, kurie pasaulyje gerai žinomi. Tiekėjai tokių dokumentų negali pateikti, o perkančioji organizacija dėl dokumentų nepateikimo turi atmesti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą net ir tuo atveju, kai ji žino, kad pasiūlymas atitinka reikalavimus. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai atitiktį reikalavimams tikrinti lanksčiau ir patikslinti įstatymo 39 str. 5 ir 6 dalis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„13 16 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „3. Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo (išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija taiko šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalies nuostatas) reikalauja šių dokumentų:“. 1. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų: pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus:
1) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinis irašas išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus. 2) jeigu techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantis asmuo arba gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
2Papildyti 39 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis:
„4.
Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai:
1) perkančioji organizacija turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis;
2) perkančioji organizacija šiuos dokumentus jau turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. 6. Perkančioji organizacija gali nereikalauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šios straipsnio 5 dalyje, gali nustatyti pasiūlymo atitiktį keliamiems reikalavimams.“
8Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2624
Pritarti Audito komiteto pasiūlymo Nr. 18 daliai iš tiekėjo reikalauti atitikties deklaracijos, kai perkančioji organizacija atlieka tikrinimą dėl tiekėjo atitikimo nacionalinio saugumo nuostatoms, tačiau, atsižvelgiant į argumentus dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo Nr. 7, siūloma patikslinti Įstatymo 51 straipsnio 12 ir 13 dalis. Pasiūlymai:
ir ją išdėstyti taip: „12.
Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 2 punktų ir (ar) 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja šių dokumentų pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: 1) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra juridinis asmuo, pateikiama juridinio asmens vadovo patvirtinta patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopija kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai; dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus
tiekėjas turi pateikti dokumentus.
2) jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopija, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopija ir pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkami valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentai.“
13 dalimi: „13. Perkančioji organizacija gali neprašyti šio straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalyje, gali nustatyti atitiktį keliamiems reikalavimams.“
9Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2630
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 4 dėl Projekto 26 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies, jog minima nuostata tikslintina nurodant, kad omenyje turimi tik keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai sutarties formai, siūloma tikslinti Projekto 26 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalį. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 72 straipsnio 3 dalį: „1. Pakeisti 72 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų šio įstatymo pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui ir formai nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, išskyrus reikalavimą sutartį pasirašyti raštu. Jeigu perkančioji organizacija nesilaiko šių reikalavimų vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis, ji, pradėjusi pirkimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėjus, su kuriais ketinama derėtis dėl pirkimo sutarties sudarymo. Reikalavimas kreiptis į šias institucijas gali būti netaikomas išimtiniais atvejais, kai dėl neatidėliotinos būtinybės sudaryti pirkimo sutartį būtina greičiau negu per 3 darbo dienas arba yra vienintelis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus, ir pirkimo sutartį su juo būtina sudaryti siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Perkančioji organizacija nepradeda derybų su tiekėju, jeigu pateikta informacija sudaro pagrindą spręsti, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą ir dėl to yra pagrindas abejoti šio tiekėjo sąžiningumu, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir nėra kitų tiekėjų. Perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas kitais pagrindais, nei nurodyti šioje dalyje, gali nesilaikyti šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų pirkimo dokumentams keliamų reikalavimų.“
10Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2531
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 5, jog Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies formuluotė „išskyrus atvejus, kai privatūs interesai deklaruojami“ keistina į formuluotę „išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja“, siūloma tikslinti Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalį. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 31 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vertinimo komisijos pirmininku skiriamas ją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos nariais gali būti ne tik vertinimo komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai.
Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją (išskyrus atvejus, kai jie privačius interesus deklaruoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka) ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent tokios pačios arba lygiavertės kvalifikacijos. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.“
11Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2535
Dabartinė VPĮ redakcija nenumato nei indeksacijos taikymo, nei jos privalomumo, t. y. kainos peržiūros klausimas nėra įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu. Kainos peržiūros klausimas yra reguliuojamas išimtinai Kainodaros metodikoje. Todėl šiuo pakeitimu VPĮ būtų atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kainodaros metodikoje yra nustatyti privalomi kainos peržiūros atvejai ir jie turi būti nustatyti pirkimo sutartyje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 87 str. 2 d. 7 p.: „7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma. Sutartyje turi būti nustatytos šios dalies 3 punkte nurodytoje metodikoje nustatytos privalomos sutarties peržiūros sąlygos. Tais atvejais, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 mėnesiai, sutartyje privalo būti nustatyta su mokesčių pasikeitimu nesusijusi sutarties kainos peržiūros sąlyga, išskyrus atvejus, kai dėl kainos apskaičiavimo būdo toks perskaičiavimas yra negalimas (pavyzdžiui, taikant kintamo įkainio arba išlaidų atlyginimo kainodarą);“
12Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2639
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr.
6, jog Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 7 dalyje turėtų būti nurodytas strateginio veiklos plano derinimas ne su ministerija, o su ministru, siūloma tikslinti minėtą dalį. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Viešųjų pirkimų tarnyba strateginį veiklos planą derina
su ministerija ministru, atsakinga atsakingu už viešųjų pirkimų politikos formavimą.“
13Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2641
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 7, jog Projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 97 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose vardinamos atsakomybės, kuri gali būti taikoma nurodytiems asmenims, rūšys, vertintinos kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio reguliavimo, todėl jų atsisakytina, siūloma tikslinti minėtos dalies nuostatas. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 97 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, už sutarties vykdymą atsakingi asmenys ir kiti pirkimuose dalyvaujantys ar galintys daryti įtaką jų rezultatams asmenys už savo veiksmus ir sprendimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“
14Seimo Ekonomikos komitetas,
2022-10-2647 Argumentai: Įstatymo pakeitimu reikalaujama ataskaitoje pateikti asmenų, kurie susiję su pirkimu, už kurį teikiama ataskaita, vardus, pavardes. Tuo siekiama užkirsti kelią galimiems susitarimams viešuosiuose pirkimuose. Pagal STT duomenis, daug susitarimų vyksta pirminiame viešųjų pirkimų etape, kuomet pirkimas tik inicijuojamas. Nors pareiga deklaruoti viešus ir privačius interesus pirkimų iniciatoriui yra, tačiau jis galutinėje viešųjų pirkimų ataskaitoje nebesimato.
Tikimasi, kad su nauja viešųjų pirkimų informacine sistema, tokios informacijos pateikimas taps sklandesnis ir paprastesnis. Sistemą numatoma įdiegti 2023 m. IV ketvirtyje, todėl nuostatos įsigaliojimą siūloma numatyti nuo 2024 m. sausio 1 d. taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto svarstymas Seime užsitęsė, siūloma patikslinti Įstatymo įsigaliojimo nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
d. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 14 d. 54. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Lukas Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/35e281a0b0c711ec8d9390588bf2de65 [2] https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/faqs-sanctions-russia-public-procurement_en.pdf [3] https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6 [4] https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=d643ccb9-45f4-4dbc-b123-73f3116343b6