Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. „3. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija: „2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-1917(2) Lyginamasis variantas
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. „3. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija: „2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino situacija, kad nuo
Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) pareigas gali eiti pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 19 str. nuostata, jog Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę. Pažymėtina, kad ši praktika kai tokias pareigas einančio valstybės tarnautojo darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę, yra labai pasiteisinusi. Šiuo metu Seime iš viso dirba 509 Seimo narių patarėjų, padėjėjų ir frakcijos referentų, iš jų apie 25 proc. dirba daugiau nei 60 val. per savaitę (83 asmenų dirba 1,5 etato arba 60 val./per savaitę ir 44 asmenų dirba 1,25 etato arba 50 val./per savaitę).
Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisinio saugumo principas – vienas esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai prasideda asmenims įgijus valstybės tarnautojo statusą, kuris siejamas su asmens priėmimu į valstybės tarnybą, tuomet asmuo ir valstybė įgyja abipuses teises ir pareigas, kurių turinys kinta keičiantis valstybės tarnautojo statusui ir kurių nelieka jį praradus. Svarbu paminėti, kad Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigos yra „laikinos“, nes asmeniui einančiam šias pareigas yra taikomos mažesnės socialinės garantijos nei kitiems valstybės tarnautojams, t. y. karjeros valstybės tarnautojai arba statutiniai valstybės tarnautojai. Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas laikas (baigiasi Seimo nario kadencija) arba jis praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko (Seimo nario) pasitikėjimą. Tačiau pažymėtina, kad tiek vieni, tiek kiti valstybės tarnautojai įstoję į valstybės tarnybą įgyja teisėtus lūkesčius.
Valstybės tarnautojai, kurie pagal VTĮ įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos, todėl manome, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus VTĮ nuostatai, jog Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) pareigas gali eiti pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę bus pažeistas teisinio saugumo principas ir valstybės tarnautojų (dirbančių daugiau nei 60 valandų per savaitę) teisės bei jų teisėti lūkesčiai. Po 2020 metais įvykusių Seimo rinkimų jie buvo priimti į tarnybą atitinkamomis sąlygomis, kad jų darbas valstybės tarnyboje užtikrina tam tikras jų finansines garantijas per jiems mokamą darbo užmokestį už vykdomas funkcijas ir turimas kompetencijas. Paminėtina, kad būtent darbo užmokestis yra labiausiai kritikuojamų ir daugiausiai diskusijų sukeliančių valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, nes iš esmės jis nėra konkurencingas ir tai dar labiau išryškėjo ypatingai šiuo metu esant didelei infliacijai. Nepaisant to, kad 40 valandų per savaitę darbo laiko reguliavimas nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 112 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimaliąją leidžiamą darbo laiko normą, t. y. 40 valandų per savaitę, tai nėra teisinga, nes to paties Darbo kodekso 114 straipsnis nustato maksimaliojo darbo laiko reikalavimus ir nedraudžia darbuotojui sudaryti su tuo pačiu darbdaviu susitarimo dėl papildomo darbo pagal Darbo kodekso 35 straipsnį.
Tokiu atveju darbo laikas, įskaitant ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per septynių dienų laikotarpį, neįskaitant pietų pertraukos, negali būti ilgesnis nei 60 valandų. Atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojus 40 valandų teisiniam reguliavimui Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo teisinė padėtis būtų prastesnė nei darbuotojų, kurių darbo santykius reguliuoja Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai kas paminėta, teikiamo Įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. liktų galiojanti šiuo metu esantis reguliavimas, jog Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame VTĮ 19 str. 1 d. 2 p. yra numatyta, kad Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę. Ši nuostata galioja nuo 2018 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalios VTĮ 19 str. 1 d. 2 p. redakcija, mažinanti maksimalų darbo valandų skaičių per savaitę iki 40 valandų. Ši nuostata turėjo įsigalioti nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau jos įsigaliojimas 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymu Nr. XIII-3408 buvo nukeltas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti VTĮ 19 str. 1 d. 2 p. redakcijos, turinčios įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d. ir palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą, kad Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę. Tokiu būdu būtų užtikrinti šiuo metu Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas einančių teisėti lūkesčiai. Jie galėtų toliau tęsti tarnybą tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis į ją stojo bei gauti teisėtą atlygį už atliktą darbą t. y. tam tikrą laiką būtų išlaikytos ir įgyvendinamos Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo įgytos teisės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Seimo nario patarėjas“, „Seimo nario padėjėjas“, „Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai
2022-08-16 Nr. XIVP-1917 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios nuo
dalies 2 punkto redakciją, pagal kurią Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, būtų nustatytas maksimalus 40 valandų per savaitę darbo laikas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1370, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio
valandų per savaitę iki 2023 m. sausio 1 d., o nuo šios datos, kaip ir visiems valstybės tarnautojams, nustatoma bendra taisyklė, kad darbo laikas einant visas aukščiau minėtas pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Taigi, tokiu būdu yra užtikrinamas Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų lygiateisiškumas su kitais valstybės tarnautojais. Privatinės teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Daina Petrauskaitė J. Meškienė, tel.
(85) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-12-07 Nr. XIVP-1917(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ĮSTATYMo projekto Nr. XIVP-1917
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-08-16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją, pagal kurią Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, būtų nustatytas maksimalus
reguliavimas svarstytinas.
Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1370, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl jų galimybės dirbti iki 60 valandų per savaitę iki 2023 m. sausio 1 d., o nuo šios datos, kaip ir visiems valstybės tarnautojams, nustatoma bendra taisyklė, kad darbo laikas einant visas aukščiau minėtas pareigas negali būti ilgesnis kaip
Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų lygiateisiškumas su kitais valstybės tarnautojais. Įvertinta Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. birželio 29 d.,
pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo ir karjeros valstybės tarnautojo teisinė padėtis nėra identiška, jiems taikomi skirtingi priėmimo į tarnybą, tarnybinės veiklos vertinimo ir kt. reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia lygiateisiškumo principo. 2.
2Teisingumo ministerija,
2022-09-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1917 (toliau – Projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu siūloma pripažinti netekusia galios nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, kurie eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, būtų nustatytas maksimalus 40 valandų per savaitę darbo laikas. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (toliau - Direktyva 2003/88/EB) nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo[¹]. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) suformuotą jurisprudenciją Direktyva 2003/88 siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus, skirtus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti derinant nacionalinės teisės aktus dėl darbo laiko trukmės[²]. Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad šiuo darbo laiko organizavimo taisyklių suderinimu Europos Sąjungos lygmeniu siekiama užtikrinti geresnę darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, suteikiant jiems minimalius poilsio laikotarpius, ypač dienos poilsį[³]. Taip pat, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją darbuotoją reikia laikyti silpnesniąja darbo santykių šalimi, todėl būtina užtikrinti, kad darbdavys neturėtų galimybės apriboti jo teisių[⁴].
Direktyvos 2003/88/EB 6 straipsnis nustato maksimalų savaitės darbo laiką - valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinybę garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą <...> vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos. Tokia direktyvos nuostata, visų pirma, reiškia, kad maksimalus darbo laikas negali viršyti 48 valandų per savaitę, visų antra, kad maksimalus darbo laikas per savaitę skaičiuojamas įskaičiuojant viršvalandžius. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad pagal Direktyvos 2003/88/EB 6 straipsnio b punktą valstybės narės privalo numatyti 48 valandų maksimalų vidutinį savaitės darbo laiką, įskaitant viršvalandžius, kaip tai aiškiai patikslinta minėtoje nuostatoje, nuo kurios, nesant šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos prielaidos[⁵], kuri šiuo atveju nesvarbi, negalima nukrypti, net jeigu atitinkamas darbuotojas yra davęs sutikimą[⁶]. Teisingumo Teismas taip pat formuoja praktiką, kad Direktyvos 2003/88/EB reikalavimai yra taikomi visoms su tuo pačiu darbdaviu sudarytoms sutartims, t. y. taip pat ir visoms darbovietėje einamoms pareigoms. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 punktą ir 3 straipsnį reikia aiškinti taip: kai darbuotojas su tuo pačiu darbdaviu yra sudaręs kelias darbo sutartis, tame 3 straipsnyje numatytą minimalų kasdienio poilsio laiką reikia taikyti visoms toms darbo sutartimis bendrai, o ne kiekvienai iš jų atskirai[⁷]. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad Direktyva 2003/88/EB nustato ir kitus darbo ir poilsio laiko reikalavimus.
Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnis nustato, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą. Direktyvos 2003/88/EB 5 straipsnis nustato, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 24 valandų nepertraukiamo poilsio laiką ir 3 straipsnyje nurodomas 11 kasdienio poilsio valandų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtina užtikrinti Direktyvos 2003/88/EB reikalavimų taikymą, reguliuojant Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurie eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas darbo laiką. Įvertinta Direktyva nėra tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos teisės aktas. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų įgyvendinama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodekso 114 straipsnyje nustatomi maksimalaus darbo laiko reikalavimai. Šio straipsnio 2 punkte numatyta, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Įstatymo projektu siekiama palikti galioti teisinį reguliavimą, kuris aiškiai apibrėžia situacijas, kada politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali dirbti iki 60 valandų per savaitę, t. y. kai jis eina ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas neįpareigoja politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo visais atvejais dirbti 60 valandų per savaitę. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui suteikiama galimybė dirbti 60 valandų per savaitę ir ji realizuojama tik esant valstybės tarnautojo aiškiai išreikštai valiai. Situacija, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas eina pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eina Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, prilygintina Darbo kodekse numatytam susitarimui dėl papildomo darbo. Vadinasi, tokiu atveju maksimalus darbo laikas per savaitę gali būti 60 valandų (įskaitant viršvalandžius ir susitarimą dėl papildomo darbo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reguliuojant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurie eina ne vienas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas Seimo kanceliarijoje, darbo laiką, užtikrinamas Direktyvos 2003/88/EB reikalavimų dėl darbo laiko taikymas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-1917(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 9 Komiteto nariai). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė