Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 71 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu tokie asmenys gali įrodyti, kad:
1) nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo ir
2) jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 71 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu šie asmenys gali įrodyti, kad:
1) nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo ir
2) jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į gautą Europos Komisijos (toliau – Komisija) pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. INFR(2020)4057 oficialaus pranešimo dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje (toliau – oficialus pranešimas), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama patikslinti bendrą susijusių asmenų gauto atlygio skaičiavimą, nustatant, ar buvo viršyta privaloma registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais riba. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Netiesioginių mokesčių skyriaus (vedėja Asta Zelo, tel. 219 9383) vyriausioji specialistė Giedrė Morkūnienė (tel. 239 0229). 3.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 71 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal PVM įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (pastaruosus 12 mėnesių) viršijo PVM įstatyme nustatytą registravimosi PVM mokėtojais ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už šią ribą. Tokių nuostatų tikslas – atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 273 straipsnį, pagal kurį Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėms narėms leidžiama nustatyti kitas prievoles, kurias jos laiko būtinomis siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai renkamas PVM ir užkertamas kelias sukčiavimui, užkirsti kelią mokesčių vengimui, kai verslas yra dirbtinai skaidomas siekiant išvengti prievolės registruotis PVM mokėtoju, t. y. apsisaugoti nuo atvejų, kai asmuo, norėdamas išvengti PVM mokėjimo, arba pats steigia kelis atskirus juridinius asmenis, arba su juo susiję asmenys steigia kitus juridinius asmenis, tokiu būdu gaunamos pajamas išskaidomos tarp skirtingų įmonių ir nepasiekiamas PVM įstatyme nustatytas privalomo registravimosi PVM mokėtojais ribos dydis. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Oficialiame pranešime, pateiktame Lietuvai 2021 metų liepą, Komisija laikosi nuomonės, kad PVM direktyvoje speciali mažoms įmonėms nustatyta schema negali būti taikoma remiantis visa bendra asmenų, kuriems taikoma nuostata dėl kovos su mokesčio vengimu, apyvarta, jeigu tie asmenys yra teisiškai nepriklausomi ir jeigu jų struktūros nėra tik dirbtinės ir iš esmės sukurtos tam, kad būtų galima pasinaudoti mokesčio lengvata. Todėl PVM įstatymas neturėtų apimti atvejų, kai įmonių elgsena nėra susijusi su dirbtiniu skaidymu. Komisija pabrėžia, kad tokia padėtis būtų ištaisyta, jei vietoj absoliučios taisyklės nustatymo apmokestinamiesiems asmenims būtų sudaryta galimybė įrodyti, kad dirbtinio suskaidymo nėra. Todėl, atsižvelgiant į oficialiame pranešime išdėstytus argumentus, Įstatymo projekte siūloma patikslinti PVM įstatymo 71 straipsnio 7 dalį, suteikiant apmokestinamiesiems asmenims galimybę įrodyti, kad dirbtinio verslo suskaidymo nėra ir dėl to jiems netaikoma nuostata dėl bendro to paties asmens ir jo kontroliuojamų juridinių asmenų gauto (gautino) atlygio skaičiavimo. Šiuo tikslu asmenys privalo turėti įrodymų, kad:
1) nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo ir
2) jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais, t. y. jie vykdo nesusijusią ekonominę veiklą. Tokiu būdu apmokestinamieji asmenys, galintys įrodyti, kad nėra dirbtinio verslo suskaidymo, turės galimybę nesiregistruoti PVM mokėtojais (susijusių asmenų gauto atlygio skaičiavimo schema pateikiama aiškinamojo rašto priede). Mokesčių administratorius atitiktį keliamiems reikalavimams patikrintų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytų bendrųjų kontrolės procedūrų metu.
Numatyta sąlyga dėl faktiškai vykdomos to paties pobūdžio ekonominės veiklos būtų vertinamojo pobūdžio, nesusiejant veiklų su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau – EVRK) nurodytų rūšių veiklomis. Asmenys numatomų vykdyti veiklų rūšis pagal EVRK nurodo registravimosi Mokesčių mokėtojų registre (toliau – Registras) metu, tačiau vėliau teikiant mokesčių administratoriui ataskaitas, deklaracijas ar kitą informaciją, duomenys apie faktiškai vykdomą veiklą nenurodomi. Registravimosi Registre metu asmenys dažnai nurodo ne tik pagrindinę numatomos vykdyti veiklos rūšį pagal EVRK, tačiau ir papildomas veiklas, kuriomis planuoja užsiimti, tačiau praktikoje asmenų faktiškai vykdoma veikla ne visada sutampa su registruojantis Registre pagal EVRK nurodytų rūšių veiklomis. Kadangi registruojant PVM mokėtojais vertinamas iš faktiškai vykdytos veiklos per metus gauto atlygio dydis, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokio pobūdžio veikla asmuo faktiškai užsiima, o ne kokių rūšių veiklos pagal EVRK buvo nurodytos registruojantis Registre. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nuostata turės teigiamą poveikį smulkiajam verslui, nes susiję asmenys, galintys įrodyti, kad nėra dirbtinio verslo suskaidymo, turės galimybę nesiregistruoti PVM mokėtojais. 8.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pridėtinės vertės mokestis“, „susiję asmenys“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.
IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto priedas
2022-08-25 Nr. XIVP-1915 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti
straipsnio7 dalį ir joje nustatyti išimtį, kai bendrai neturi būti skaičiuojama keleto kontroliuojamų juridinių asmenų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus. Išimčiai siūloma nustatyti šias sąlygas, kurias privalėtų galėti įrodyti asmenys: nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo ir jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, Europos Komisijos (pažeidimo Nr. INFR(2020)4057) oficialaus pranešimo santraukoje[1] nurodoma, jog „Komisija mano, kad neįtraukti į specialią PVM schemą įmonių, kurios, nors ir yra finansiškai susijusios, tačiau vykdo visiškai savarankišką ekonominę veiklą, yra neproporcinga ir prieštarauja fiskalinio neutralumo principui“. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Komisija kaip pagrindinį kriterijų nurodo „visiškai savarankišką ekonominę veiklą“, todėl svarstytina, ar projekte siūloma sąlyga „nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo“ yra proporcinga ir neprieštaraus fiskalinio neutralumo principui. Pažymėtina, jog pagal projekto formuluotę išimtis negalėtų būti taikoma, jei būtų nors vienas pasikartojantis valdymo organo narys, nors jis netgi negalėtų daryti lemiamos įtakos priimamiems sprendimams. Antra, projekto formuluotės „faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio“ turinys nėra aiškus.
Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „numatyta sąlyga dėl faktiškai vykdomos to paties pobūdžio ekonominės veiklos būtų vertinamojo pobūdžio, nesusiejant veiklų su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau – EVRK) nurodytų rūšių veiklomis. <...> tačiau praktikoje asmenų faktiškai vykdoma veikla ne visada sutampa su registruojantis Registre pagal EVRK nurodytų rūšių veiklomis. Kadangi registruojant PVM mokėtojais vertinamas iš faktiškai vykdytos veiklos per metus gauto atlygio dydis, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokio pobūdžio veikla asmuo faktiškai užsiima, o ne kokių rūšių veiklos pagal EVRK buvo nurodytos registruojantis Registre“. Taigi, tik iš aiškinamojo rašto sektų, jog nustatant ar faktiškai vykdoma veikla nėra to paties pobūdžio būtų vertinama, kuriomis iš registruotų EVRK veiklų subjektas užsiima faktiškai. Pažymėtina, jog iš aptariamos projekto formuluotės turėtų būti aišku, kas bus konkrečiai vertinama nustatant ekonominės veiklos pobūdį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Viešosios teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Jurgita Meškienė A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] https://ec.europa.eu/atwork/applying-eu-law/infringements- proceedings/infringement_decisions/index.cfm?lang_code=EN&typeOfSearch=true&active_only=0&noncom=0&r_dossier=INFR%282020%294057&decision_date_from=&decision_date_to=&title=&submit=Search
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS
2022-12-05 Nr. XIVP-1915(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas, 2022-08-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 71 straipsnio 7 dalį ir joje nustatyti išimtį, kai bendrai neturi būti skaičiuojama keleto kontroliuojamų juridinių asmenų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus. Išimčiai siūloma nustatyti šias sąlygas, kurias privalėtų galėti įrodyti asmenys: nė vienas jų valdymo organas ir
(arba) atskiras valdymo organų narys nėra tas pats asmuo ir jų faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai ar interesais. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, Europos Komisijos (pažeidimo Nr.
INFR(2020)4057) oficialaus pranešimo santraukoje[¹] nurodoma, jog „Komisija mano, kad neįtraukti į specialią PVM schemą įmonių, kurios, nors ir yra finansiškai susijusios, tačiau vykdo visiškai savarankišką ekonominę veiklą, yra neproporcinga ir prieštarauja fiskalinio neutralumo principui“. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Komisija kaip pagrindinį kriterijų nurodo „visiškai savarankišką ekonominę veiklą“, todėl svarstytina, ar projekte siūloma sąlyga
„nė vienas jų valdymo organas ir (arba) atskiras valdymo organų narys nėra
tas pats asmuo“ yra proporcinga ir neprieštaraus fiskalinio neutralumo principui. Pažymėtina, jog pagal projekto formuluotę išimtis negalėtų būti taikoma, jei būtų nors vienas pasikartojantis valdymo organo narys, nors jis netgi negalėtų daryti lemiamos įtakos priimamiems sprendimams. Nepritarti Vengimo registruotis PVM mokėtoju prevencijos tikslais to paties asmens įvairių veiklų apyvartos turėtų būti skaičiuojamos bendrai. Be to, teisės akte būtų sudėtinga apibrėžti, kada asmuo laikomas galinčiu daryti lemiamą įtaką, kada
Teisės departamentas, 2022-08-25 Antra, projekto formuluotės „faktiškai vykdoma ekonominė veikla nėra to paties pobūdžio“ turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „numatyta sąlyga dėl faktiškai vykdomos to paties pobūdžio ekonominės veiklos būtų vertinamojo pobūdžio, nesusiejant veiklų su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (toliau – EVRK) nurodytų rūšių veiklomis. <...> tačiau praktikoje asmenų faktiškai vykdoma veikla ne visada sutampa su registruojantis Registre pagal EVRK nurodytų rūšių veiklomis. Kadangi registruojant PVM mokėtojais vertinamas iš faktiškai vykdytos veiklos per metus gauto atlygio dydis, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokio pobūdžio veikla asmuo faktiškai užsiima, o ne kokių rūšių veiklos pagal EVRK buvo nurodytos registruojantis Registre“.
Taigi, tik iš aiškinamojo rašto sektų, jog nustatant ar faktiškai vykdoma veikla nėra to paties pobūdžio būtų vertinama, kuriomis iš registruotų EVRK veiklų subjektas užsiima faktiškai. Pažymėtina, jog iš aptariamos projekto formuluotės turėtų būti aišku, kas bus konkrečiai vertinama nustatant ekonominės veiklos pobūdį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Nepritarti Vertinamojo pobūdžio sąlyga dėl faktiškai vykdomos veiklos atitinka reikalavimą registruojant PVM mokėtoju vertinti faktiškai vykdytų veiklų apyvartas. Be to, negalima vertinimo susieti, pvz., su Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (registravimosi Mokesčių mokėtojų registre metu nurodoma ne tik pagrindinė, bet ir papildomos numatomos vykdyti veiklos rūšys pagal EVRK. Tačiau vėliau mokesčių deklaracijose nenurodomi duomenys apie faktiškai vykdomą veiklą pagal EVRK, o ji ne visada sutampa su registre nurodytomis veiklomis). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
sprendimas: pritarti Iniciatorių pateiktam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1915 bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1915(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė