Projekto lyginamasis variantas
I- 119624
24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;
4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;
5) įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;
6) paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota;
7) jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto lyginamasis variantas
1196
Ų
pakeitimas Papildyti 24 straipsnį 10 punktu: „
10) jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą.“
Papildyti 30 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) priima sprendimus dėl išimties tvarka
suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms.“
punktu: „
3) preliminariai nagrinėja vidaus reikalų ministro kreipimąsi dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio
siūlymus šiuo klausimu. Asmuo, dėl kurio yra gautas vidaus reikalų ministro kreipimasis, ir (ar) jam atstovaujantis advokatas Pilietybės reikalų komisijos posėdyje turi teisę teikti paaiškinimus dėl šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytų aplinkybių;“. 2. Buvusį 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. 4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) pasirašo Respublikos Prezidento dekretus
dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo, grąžinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms;“. 2.
išdėstyti taip: „
5) kreipiasi į Respublikos Prezidentą dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ir (ar) gavus apie tai atitinkamą informaciją iš kompetentingų valstybės institucijų;“. 2. Buvusį 32 straipsnio 5 punktą laikyti 6 punktu. 5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą šiais klausimais, taip pat vidaus reikalų ministro pavedimu rengia dokumentus dėl suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms;“. 6 straipsnis.
Pakeisti 33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos pirmosios instancijos administracinį teismą šiais klausimais, taip pat vidaus reikalų ministro pavedimu rengia dokumentus dėl suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms;“. 7 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
skelbimas Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo , ir suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms , vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2023 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2024 sausio 1 d. 3.
institucijos iki 2023 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai, taip pat visam regionui. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato pilietybės suteikimo, turint kitos valstybės pilietybę atvejus, tačiau suteiktos išimties tvarka pilietybės netekimo mechanizmai nėra pakankami ir neatliepia dabartinės geopolitinės situacijos. Suteikus pilietybę išimties tvarka, asmuo gali naudotis ne tik jos suteikiamomis privilegijomis, bet ir vykdyti pareigas. Lietuvos valstybės saugumas ir jo užtikrinimas yra viena svarbiausių Lietuvos Respublikos piliečio pareigų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šio Projekto tikslas yra ištaisyti šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos reguliavimo trūkumus – patikslinti Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio formuluotę, ir nedviprasmiškai įtvirtinti pilietybės netekimo atvejus, jeigu asmens veiksmai sukelia grėsmę Lietuvos, regiono ir valstybių sąjungininkių saugumui, o taip pat palaiko grėsmę keliančias valstybes. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras, Andrius Vyšniauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Įstatymo 24 straipsnį numatyti šeši atvejai, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybė, tačiau nenumatomas atvejis, kuris sukurtų mechanizmą pilietybės netekimui, ją įgijus išimties tvarka, esant ir kitos valstybės piliečiu, jeigu asmuo palaiko valstybes agresores ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos, regiono ir sąjungininkių saugumui. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte, siekiant aiškumo, siūloma papildyti Pilietybės įstatymo 24 straipsnį 7 punktu ir sukonkretinti, kokiu atveju išimties tvarka įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, atlikus nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius veiksmus, jos netektų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Lietuvos Respublikos pilietybės gali netekti atskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau Įstatymo projekto iniciatoriaus nuomone, toks padarinys yra proporcingas siekiui gerinti Lietuvos valstybės ir regiono saugumo situaciją. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą su juo privalės būti suderinti visi susiję teisės ir poįstatyminiai aktai. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekte keičiamos sąvokos iki Įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bus suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir aprobuotos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Lietuvos Respublikos pilietybė“, „Lietuvos Respublikos pilietis“,
„Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2022-09-05 Nr. XIVP-1914 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio
Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“. Vertinant siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai jo aspektai. 1.1. Projekte numatytas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems dvigubą (daugybinę) pilietybę, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams , kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu) . Asmenys, turintys tik Lietuvos Respublikos pilietybę (nesvarbu, kokiu būdu ji įgyta), taip pat asmenys, dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu, negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą ir turimą kitos valstybės pilietybę, būtų traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota , kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną , vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus. Mūsų nuomone, kriterijai, pagal kuriuos projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta piliečių kategorija pilietybės netekimo aspektu išskirta iš kitų Lietuvos Respublikos piliečių (kitos valstybės pilietybės turėjimas ir tam tikras Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdas – ji suteikta išimties tvarka), konstitucinio pagrįstumo požiūriu vertintini nevienodai. Pažymėtina, kad asmuo, netekęs vienintelės turimos Lietuvos Respublikos pilietybės, liktų asmeniu be pilietybės. Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas Susitariančiųjų Valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės (8 straipsnio 1 dalis).
Ratifikuodamas šią konvenciją, Seimas pasinaudojo joje numatyta išlygos galimybe (8 straipsnio 3 dalis) ir pareiškė, kad Lietuvos Respublika išsaugo teisę pripažinti asmenį netekusiu pilietybės (neatsižvelgiant į tai, kad jis taps asmeniu be pilietybės ) Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 punktuose numatytais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindais ir sąlygomis (t. y. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, arba paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta). Laikantis šio Lietuvos Respublikos tarptautinio įsipareigojimo, asmenims, turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybę, projekte numatytas naujas jos netekimo pagrindas negalėtų būti taikomas, taigi šių asmenų teisinė padėtis pilietybės netekimo aspektu iš esmės skiriasi nuo dvigubą (daugybinę) pilietybę turinčių asmenų teisinės padėties, todėl skirtingas nurodytų asmenų kategorijų traktavimas aptariamu atžvilgiu būtų konstituciškai pagrįstas. Tačiau pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo.
Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, suponuoja vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje: „Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.“ Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai,
iškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).
Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės, tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Mūsų nuomone, projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui . 1.2. Projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo formuluotės yra teisiškai netikslios ir turėtų būti tobulinamos, arba turėtų būti pateikiamos kai kurių projekte vartojamų terminų apibrėžtys, kuriomis būtų atskleistas jų teisinis turinys. Nepatikslinus projekto formuluočių, taikant siūlomą nustatyti naują pilietybės netekimo pagrindą praktikoje kiltų esminių neaiškumų arba apskritai būtų neįmanoma jo taikyti. 1.2.1.
siūlomas naujas pilietybės netekimo pagrindas, ir veiksmus, kurie lemtų pilietybės netekimą, projekte pavartota tokia gramatinė konstrukcija, pagal kurią nurodyti veiksmai nėra susieti su tuo asmeniu ir galėtų būti atlikti bet kurio kito asmens; šią dviprasmišką konstrukciją reikėtų pakeisti taip, kad pilietybės asmuo netektų tik dėl savo veiksmų (pavyzdžiui, „jeigu <...> asmuo savo veiksmais kelia grėsmę <...>“, ar pan.). 1.2.2. Neaišku, kokie būtent veiksmai turėtų būti laikomi keliančiais grėsmę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“; šiuos veiksmus reikėtų sukonkretinti. Be to, formuluotę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“ siūlytume pakeisti siauresnio turinio formuluote „Lietuvos valstybės saugumo interesams“ (arba „nacionalinio saugumo interesams“, ar pan.), nes sąvoka „valstybės interesai“ yra labai plati, ir abejotina, ar grėsmė bet kuriems valstybėms interesams galėtų būti pakankamas pagrindas tokiam sunkiam teisiniam padariniui kaip pilietybės netekimas kilti. 1.2.3. Neaišku ir tai, kokius konkrečius veiksmus ar veiklą reikėtų vertinti kaip valstybės, keliančios grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių bei valstybių sąjungininkių saugumui, „palaikymą“, taip pat kokio regiono valstybės ir kokios valstybės sąjungininkės turimos omenyje. 1.2.4. Reikėtų sukonkretinti ir neaiškią formuluotę „pažeminus Lietuvos valstybės vardą“ (apskritai abejotina, ar atskiro piliečio veiksmais įmanoma pažeminti Lietuvos valstybės vardą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši formuluotė gramatiškai nedera su konstrukcija „jeigu <...>“. 1.2.5. Svarstytina, ar kuo konkrečiau ir aiškiau apibrėžiant asmens veiksmus (veiklą), galinčius sukelti tokį sunkų teisinį padarinį kaip pilietybės netekimas, kartu neturėtų būti nurodytas ir tam tikras būtinas šio asmens subjektyvus santykis su tais veiksmais, t. y. ar nereikėtų nustatyti, kad tie veiksmai turėtų būti sąmoningi, tyčiniai ar pan. 1.3.
nenumatytas joks pilietybės netekimo siūlomu nauju pagrindu įgyvendinimo mechanizmas: nesiūloma nustatyti, kas ir kaip inicijuotų piliečio veiksmų (veiklos) tyrimą, koks valstybės pareigūnas ar institucija turėtų kompetenciją įvertinti tuos veiksmus (veiklą) ir priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nurodytu pagrindu, kaip šis sprendimas galėtų būti skundžiamas, ir kt. (plg., pavyzdžiui, su Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 3, 4 punktais, 33 straipsnio 3, 5 punktais ir 34 straipsniu). Mūsų nuomone, esminiai tokio teisinio mechanizmo elementai turėtų būti nustatyti būtent Pilietybės įstatyme, o ne poįstatyminiu lygmeniu. 2. Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad šio projekto tikslas yra papildyti Pilietybės įstatymą nauju Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindu (nauju šio įstatymo 24 straipsnio 7 punktu), pagal kurį pilietybės būtų netenkama dėl tam tikrų nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmens veiksmų; jokie kiti pakeitimai aiškinamajame rašte nepaminėti. Tačiau palyginus projekto tekstą su galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsniu matyti, kad projekte nėra numatyti pilietybės netekimo pagrindai, kurie nustatyti galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 ir 9 punktuose („ paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus“ ir „ jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą“ ). P rojekto lyginamajame variante nėra pažymėta, kad projektu siūloma pripažinti šiuos punktus netekusiais galios (šių punktų nuostatos nėra perbrauktos, jų apskritai nėra, taigi projekto lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos pagrindu).
Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu iš tiesų yra siekiama atsisakyti nurodytų dviejų pilietybės netekimo pagrindų , todėl šiuo aspektu projekto nevertiname. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teisės technikos taisykles, pildant įstatymo straipsnį nauju punktu, nereikia viso straipsnio išdėstyti nauja redakcija, užtenka pateikti naujojo punkto tekstą, taigi vertinamu projektu Pilietybės įstatymo 24 straipsnis galėtų būti papildytas 10 punktu (žr. teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 145 punktą). 3. Siūlytume projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
DĖL
24, 30, 31, 32, 33 IR 36
Ų
2022-12-21 Nr. XIVP-1914(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 1 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio
asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka , būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą“. Šis Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik tiems dvigubą (daugybinę) pilietybę turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams , kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu) . Asmenys, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu (t. y. dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais), negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą, būtų traktuojama skirtingai nei kiti dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota , kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną , vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus. Mūsų vertinimu, pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, nėra konstitucinio pagrindo . Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo : pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, lemia vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje:
„Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo
pagrindą.“ Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimai). A iškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).
Atsižvelgdami į tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo (ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės), tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai , nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Remdamiesi šiais argumentais, laikomės Teisės departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. išvadoje Nr. XIVP-1914 pateiktos pozicijos , kad projekto 1 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui . 2. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Projekto svarstymo komitetuose metu jį pakeitus, projekto 2 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį papildyti 6 punktu ir jame nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimus „priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms“.
Pagal projekto 3 straipsniu Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Pilietybės reikalų komisija preliminariai nagrinėtų vidaus reikalų ministro kreipimąsi dėl tokio Respublikos Prezidento sprendimo priėmimo ir teiktų Respublikos Prezidentui siūlymus šiuo klausimu, o projekto 4 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 32 straipsnyje (atitinkamai
vidaus reikalų ministro įgaliojimus kreiptis į Respublikos Prezidentą, inicijuojant tokių sprendimų priėmimą, ir pasirašyti (kontrasignuoti) Respublikos Prezidento dekretus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Pagal projekto 7 straipsniu keičiamą Pilietybės įstatymo 36 straipsnį tokie Respublikos Prezidento dekretai būtų skelbiami Teisės aktų registre. Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimai įstatymo nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos pilietybę .
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pilietybės suteikimas reiškia, jog yra konstatuojama, kad tarp asmens ir valstybės atsirado nuolatinis teisinis ryšys, kad toks asmuo tampa valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos nariu; Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai); jis turi teisę, bet ne pareigą teikti pilietybę išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems nuopelnų Lietuvos Respublikai – net jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės turi nuopelnų Lietuvos Respublikai, jam Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali būti neteikiama; tai sprendžiama Respublikos Prezidento nuožiūra (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas). Tačiau iš Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto kylanti išskirtinė Respublikos Prezidento teisė teikti Lietuvos Respublikos pilietybę neapima jo teisės priimti sprendimus dėl jos netekimo
Konstitucinio Teismo aktuose formuojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje. Sprendimai dėl pilietybės suteikimo ir jos netekimo pagal teisinius padarinius asmens teisiniam statusui yra nesulyginami – netekus pilietybės nutrūksta asmens teisinis ryšys su valstybe ir jis netenka visų piliečio teisių bei laisvių ir valstybės globos.
Tokius sunkius teisinius padarinius asmeniui sukeliantys sprendimai teisinėje valstybėje negali būti priimami politinių vykdomųjų institucijų nuožiūra , t. y. šios institucijos juos priimti galėtų tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kurių buvimui konstatuoti nereikia teisinio vertinimo, o sprendimus, kuriems pagrįsti būtina ištirti faktines aplinkybes ir jas įvertinti, teisinėje valstybėje turi priimti teismai . Pažymėtina, kad projektu siūlomą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymas (t. y. faktinių aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas, ar asmuo savo veiksmais sukėlė grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai išreiškė palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą), atsižvelgiant į kylančius sunkius teisinius padarinius asmens teisiniam statusui, turėtų būti teisinio, o ne politinio vertinimo dalykas, ir šiuos teisės klausimus turėtų spręsti tik profesiniu pagrindu sudaromos teisminės valdžios institucijos. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje nėra numatyta, jog Respublikos Prezidentas spręstų žmogaus teisių ir laisvių apribojimo klausimus , taip pat kad įstatymuose Respublikos Prezidentui nustatomų įgaliojimų pobūdis neturėtų disonuoti ar konkuruoti su konstituciniais Respublikos Prezidento įgaliojimais, prieštarauti konstituciniam Lietuvos valstybės vadovo statusui (1999 m. kovo 4 d. nutarimas).
Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekto 2, 3, 4 ir 7 straipsniais siūlomas teisinis reguliavimas , pagal kurį Respublikos Prezidentas turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, „paaiškėjus“ vertinamojo pobūdžio aplinkybėms, kad „asmuo savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą“, neatitinka Respublikos Prezidento, kaip politinės vykdomosios valdžios institucijos, konstitucinio statuso ir prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui . 3.
pagal galiojantį Pilietybės įstatymą sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo tokiais pagrindais, kuriems nustatyti būtinas teisinis vertinimas (paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus), vidaus reikalų ministro prašymu priima Vilniaus apygardos administracinis teismas (32 straipsnio 4 punktas, 33 straipsnio 5 punktas, 34 straipsnis), taigi projektu teikiamas teisinis reguliavimas sistemiškai nederėtų ir su kitomis Pilietybės įstatymo nuostatomis. 4. Pažymėtina ir tai, kad pagal projekto 4 straipsniu siūlomą teisinį reguliavimą vidaus reikalų ministras turėtų kontrasignuoti Respublikos Prezidento dekretus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo projekte numatytu pagrindu, kurių priėmimą pats ir inicijuotų. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucijos 85 straipsnyje įtvirtinto Respublikos Prezidento dekretų kontrasignavimo instituto paskirtį ir esmę . Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 85 straipsnį Ministrui Pirmininkui arba ministrui tenka pareiga prieš pasirašant Respublikos Prezidento dekretą įsitikinti, ar jis yra išleistas paisant Konstitucijos ir laikantis atitinkamuose įstatymuose nustatytos tvarkos, kitų nustatytų reikalavimų; tai yra atsvara Respublikos Prezidento sprendimams, jeigu jais būtų nepaisoma Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, būtų piktnaudžiaujama Respublikos Prezidento įgaliojimais, jam nustatytais Konstitucijoje ir įstatymuose (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). 5.
įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodyti asmens veiksmai, galintys sukelti tokį sunkų teisinį padarinį kaip pilietybės netekimas, mūsų nuomone, turėtų būti apibrėžti kaip tyčiniai ( prieš žodį „veiksmais“ siūlytume įrašyti „tyčiniais“ ). 6. Projekto 1 straipsniu teikiamame Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte vartojama sąvoka „Lietuvos Respublikos interesai“ yra labai plati, todėl, mūsų nuomone, abejotina, ar grėsmė bet kuriems Lietuvos Respublikos interesams gali būti pakankamas pagrindas tokiam sunkiam teisiniam padariniui kaip pilietybės netekimas kilti. Atsižvelgdami į tai, siūlytume formuluotę „Lietuvos Respublikos interesams“ pakeisti siauresnio turinio formuluote „Lietuvos Respublikos saugumo interesams“ (plg. su tos pačios nuostatos formuluote „grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams“). 7. Projekto 1 straipsniu teikiamame Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytas papildomas asmens veiksmus apibūdinantis požymis „taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą“ , mūsų nuomone, yra perteklinis ir galėtų nereikalingai pasunkinti šiame punkte numatyto pilietybės netekimo pagrindo buvimo nustatymą , nes apskritai abejotina, ar atskiro piliečio veiksmais, kuriais keliama grėsmė Lietuvos Respublikos interesams arba reiškiamas palaikymas grėsmę keliančiai valstybei, pažeminamas Lietuvos Respublikos vardas. Kartu pažymėtina ir tai, kad iš šio punkto nuostatos konstrukcijos nėra visiškai aišku, ar požymis „taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą“ yra siejamas su abiem šioje nuostatoje nurodytais veiksmais, t. y. tiek su grėsmės Lietuvos Respublikos interesams kėlimu, tiek su palaikymo grėsmę keliančiai valstybei reiškimu, ar tik su antruoju iš šių veiksmų. 8.
įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 31 straipsnio 3 dalies 3 punkto,
vartojama formuluotė „paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms“ keistina formuluote „ šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nustatytu pagrindu
“. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo Pilietybės įstatymo
kreiptis į Respublikos Prezidentą, inicijuojant sprendimų dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimą, vartojama formuluotė
„ir (ar) gavus apie tai atitinkamą informaciją iš kompetentingų valstybės
institucijų“ yra nesuderinta su kitomis projekto nuostatomis (ji nevartojama nė vienoje kitoje projekto nuostatoje) ir išbrauktina kaip perteklinė
straipsniais keičiamo Pilietybės įstatymo
o nuostatos, kuriomis įtvirtinti Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliojimai teikti vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė „negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta“, yra nesuderintos su šio įstatymo 24 straipsnio 6 punkte nustatytu pilietybės netekimo pagrindu
Lietuvos Respublikos pilietybė „negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota
“. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir Pilietybės įstatymo
o bei34 straipsn io nuostatas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
DĖL
AR
2022-09-21 Nr. 102-P-36 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Irena Haase, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Linas Slušnys, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniosios patarėjos: Ona Buišienė, Viktorija Staugaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte įtvirtinti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą: „jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“. Vertinant siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai jo aspektai. 1.1.
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems dvigubą (daugybinę) pilietybę, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu). Asmenys, turintys tik Lietuvos Respublikos pilietybę (nesvarbu, kokiu būdu ji įgyta), taip pat asmenys, dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu, negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą ir turimą kitos valstybės pilietybę, būtų traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos
nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus.
Mūsų nuomone, kriterijai, pagal kuriuos projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta piliečių kategorija pilietybės netekimo aspektu išskirta iš kitų Lietuvos Respublikos piliečių (kitos valstybės pilietybės turėjimas ir tam tikras Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdas – ji suteikta išimties tvarka), konstitucinio pagrįstumo požiūriu vertintini nevienodai. Pažymėtina, kad asmuo, netekęs vienintelės turimos Lietuvos Respublikos pilietybės, liktų asmeniu be pilietybės. Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas Susitariančiųjų Valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės (8 straipsnio 1 dalis). Ratifikuodamas šią konvenciją, Seimas pasinaudojo joje numatyta išlygos galimybe (8 straipsnio 3 dalis) ir pareiškė, kad Lietuvos Respublika išsaugo teisę pripažinti asmenį netekusiu pilietybės (neatsižvelgiant į tai, kad jis taps asmeniu be pilietybės ) Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 punktuose numatytais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindais ir sąlygomis (t. y. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, arba paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta).
Laikantis šio Lietuvos Respublikos tarptautinio įsipareigojimo, asmenims, turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybę, projekte numatytas naujas jos netekimo pagrindas negalėtų būti taikomas, taigi šių asmenų teisinė padėtis pilietybės netekimo aspektu iš esmės skiriasi nuo dvigubą (daugybinę) pilietybę turinčių asmenų teisinės padėties, todėl skirtingas nurodytų asmenų kategorijų traktavimas aptariamu atžvilgiu būtų konstituciškai pagrįstas. Tačiau pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, suponuoja vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje: „Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.“ Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimai). Aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).
Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės, tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Mūsų nuomone, projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui . Nepritarti 3.
3Komiteto sprendimas :
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. rugsėjo 05 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad24 straipsnio 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1914 2022-11-30 Nr. 102-P-50 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas , Česlav Olševski. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Respublikos Prezidento patarėja Austėja Petkūnienė, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, VRM Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskaitė, LRS Teisės departamento vyr. patarėja Ona Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte įtvirtinti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą: „jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“.
Vertinant siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai jo aspektai. 1.1. Projekte numatytas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems dvigubą (daugybinę) pilietybę, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu). Asmenys, turintys tik Lietuvos Respublikos pilietybę (nesvarbu, kokiu būdu ji įgyta), taip pat asmenys, dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu, negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą ir turimą kitos valstybės pilietybę, būtų traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus. Mūsų nuomone, kriterijai, pagal kuriuos projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta piliečių kategorija pilietybės netekimo aspektu išskirta iš kitų Lietuvos Respublikos piliečių (kitos valstybės pilietybės turėjimas ir tam tikras Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdas – ji suteikta išimties tvarka), konstitucinio pagrįstumo požiūriu vertintini nevienodai. Pažymėtina, kad asmuo, netekęs vienintelės turimos Lietuvos Respublikos pilietybės, liktų asmeniu be pilietybės. Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas Susitariančiųjų Valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės (8 straipsnio 1 dalis).
Ratifikuodamas šią konvenciją, Seimas pasinaudojo joje numatyta išlygos galimybe (8 straipsnio 3 dalis) ir pareiškė, kad Lietuvos Respublika išsaugo teisę pripažinti asmenį netekusiu pilietybės (neatsižvelgiant į tai, kad jis taps asmeniu be pilietybės) Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 punktuose numatytais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindais ir sąlygomis (t. y. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, arba paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta). Laikantis šio Lietuvos Respublikos tarptautinio įsipareigojimo, asmenims, turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybę, projekte numatytas naujas jos netekimo pagrindas negalėtų būti taikomas, taigi šių asmenų teisinė padėtis pilietybės netekimo aspektu iš esmės skiriasi nuo dvigubą (daugybinę) pilietybę turinčių asmenų teisinės padėties, todėl skirtingas nurodytų asmenų kategorijų traktavimas aptariamu atžvilgiu būtų konstituciškai pagrįstas. Tačiau pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo.
Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, suponuoja vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio
įgijimo pagrindą.“ Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimai). Aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).
Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės, tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Mūsų nuomone, projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui . TTK svarstė 2022-09-21 Komitetas projekto prieštaravimą vertino TTK 2022-09-21 d.( Nr. 102-P-36) posėdyje ir priėmė sprendimą, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-051
Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo formuluotės yra teisiškai netikslios ir turėtų būti tobulinamos, arba turėtų būti pateikiamos kai kurių projekte vartojamų terminų apibrėžtys, kuriomis būtų atskleistas jų teisinis turinys.
Nepatikslinus projekto formuluočių, taikant siūlomą nustatyti naują pilietybės netekimo pagrindą praktikoje kiltų esminių neaiškumų arba apskritai būtų neįmanoma jo taikyti. 1.2.1. Apibrėžiant asmenį, kuriam būtų taikomas projektu siūlomas naujas pilietybės netekimo pagrindas, ir veiksmus, kurie lemtų pilietybės netekimą, projekte pavartota tokia gramatinė konstrukcija, pagal kurią nurodyti veiksmai nėra susieti su tuo asmeniu ir galėtų būti atlikti bet kurio kito asmens; šią dviprasmišką konstrukciją reikėtų pakeisti taip, kad pilietybės asmuo netektų tik dėl savo veiksmų (pavyzdžiui, „jeigu <...> asmuo savo veiksmais kelia grėsmę <...>“, ar pan.). Pritarti Formuluotės patikslintos, žr. komiteto pasiūlymai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-051
laikomi keliančiais grėsmę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“; šiuos veiksmus reikėtų sukonkretinti. Be to, formuluotę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“ siūlytume pakeisti siauresnio turinio formuluote „Lietuvos valstybės saugumo interesams“ (arba „nacionalinio saugumo interesams“, ar pan.), nes sąvoka „valstybės interesai“ yra labai plati, ir abejotina, ar grėsmė bet kuriems valstybėms interesams galėtų būti pakankamas pagrindas tokiam sunkiam teisiniam padariniui kaip pilietybės netekimas kilti. Pritarti
2022-09-051 1.2.3.
Neaišku ir tai, kokius konkrečius veiksmus ar veiklą reikėtų vertinti kaip valstybės, keliančios grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių bei valstybių sąjungininkių saugumui, „palaikymą“, taip pat kokio regiono valstybės ir kokios valstybės sąjungininkės turimos omenyje. Pritarti
2022-09-051
formuluotę „pažeminus Lietuvos valstybės vardą“ (apskritai abejotina, ar atskiro piliečio veiksmais įmanoma pažeminti Lietuvos valstybės vardą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši formuluotė gramatiškai nedera su konstrukcija „jeigu <...>“. Pritarti
2022-09-051
apibrėžiant asmens veiksmus (veiklą), galinčius sukelti tokį sunkų teisinį padarinį kaip pilietybės netekimas, kartu neturėtų būti nurodytas ir tam tikras būtinas šio asmens subjektyvus santykis su tais veiksmais, t. y. ar nereikėtų nustatyti, kad tie veiksmai turėtų būti sąmoningi, tyčiniai ar pan. Pritarti iš dalies Formuluotė patikslinta, žr. komiteto pasiūlymus. Netikslinga papildyti, kad veiksmai buvo sąmoningi ar tyčiniai, tokiu atveju subjektui priimančiam sprendimą, reikės konstatuoti, kad veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai, vadinasi, mažų mažiausiai, reikės apklausti asmenį. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-05 2-6 N 1.3.
Projekte nenumatytas joks pilietybės netekimo siūlomu nauju pagrindu įgyvendinimo mechanizmas: nesiūloma nustatyti, kas ir kaip inicijuotų piliečio veiksmų (veiklos) tyrimą, koks valstybės pareigūnas ar institucija turėtų kompetenciją įvertinti tuos veiksmus (veiklą) ir priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nurodytu pagrindu, kaip šis sprendimas galėtų būti skundžiamas, ir kt. (plg., pavyzdžiui, su Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 3, 4 punktais, 33 straipsnio 3, 5 punktais ir 34 straipsniu). Mūsų nuomone, esminiai tokio teisinio mechanizmo elementai turėtų būti nustatyti būtent Pilietybės įstatyme, o ne poįstatyminiu lygmeniu. Pritarti
pasiūlymus
rašte pažymėta, kad šio projekto tikslas yra papildyti Pilietybės įstatymą nauju Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindu (nauju šio įstatymo
tikrų nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmens veiksmų; jokie kiti pakeitimai aiškinamajame rašte nepaminėti. Tačiau palyginus projekto tekstą su galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsniu matyti, kad projekte nėra numatyti pilietybės netekimo pagrindai, kurie nustatyti galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 ir 9 punktuose („ paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus“ ir „jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą“ ).
Projekto lyginamajame variante nėra pažymėta, kad projektu siūloma pripažinti šiuos punktus netekusiais galios (šių punktų nuostatos nėra perbrauktos, jų apskritai nėra, taigi projekto lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos pagrindu). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu iš tiesų yra siekiama atsisakyti nurodytų dviejų pilietybės netekimo pagrindų, todėl šiuo aspektu projekto nevertiname. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teisės technikos taisykles, pildant įstatymo straipsnį nauju punktu, nereikia viso straipsnio išdėstyti nauja redakcija, užtenka pateikti naujojo punkto tekstą, taigi vertinamu projektu Pilietybės įstatymo 24 straipsnis galėtų būti papildytas
(žr. teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 145 punktą). Pritarti Žr. komiteto pasiūlymus. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgti Atsižvelgti pagrindiniam komitetui. 10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-09-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į TD pastabas, kurioms komitetas pritarė bei komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-301 Atsižvelgiant į TD pastabas, siūlomą formuluotę išdėstyti taip:
„Papildyti 24 straipsnį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:
„
10) jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkių saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą.“
2022-11-302 Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma projektą papildyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Papildyti 30 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „
pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms.“
2022-11-303 Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma projektą papildyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 31 straipsnio 3 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„
išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiuo klausimu . Asmuo , dėl kurio yra gautas vidaus reikalų ministro kreipimasis, ir (ar) jam atstovaujantis advokatas Pilietybės reikalų komisijos posėdyje turi teisę teikti paaiškinimus dėl šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytų aplinkybių;“
2022-11-304 Atsižvelgiant į TD pastabas, siūloma projektą papildyti 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 32 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pasirašo Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo, grąžinimo, taip pat dekretus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ;
taip: „
suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ir (ar) gavus apie tai atitinkamą informaciją iš kompetentingų institucijų;“
2022-11-305 Atsižvelgiant į TD pastabas, ir į tai, kad priimtas įstatymas XIV-1602, kuris keičia Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 5 punkto formuluotę, įsigaliosiančią nuo 2024 -01-01, siūloma projektą papildyti 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas 1.
33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą šiais klausimais, taip pat vidaus reikalų ministrui, jo pavedimu rengia dokumentus dėl suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms. „ 1.1. Ši 5 punkto formuluotė galioja iki 2023 gruodžio 31 d. 2. Pakeisti 33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos pirmosios instancijos administracinį teismą šiais klausimais, taip pat vidaus reikalų ministrui, jo pavedimu rengia dokumentus dėl suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms. „
Pritarti 6.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-306 Nustačius siūlomą reguliavimą, Pilietybės įstatyme taip pat reikia numatyti ir priimto sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteiktos išimties tvarka netekimo paskelbimo tvarką. Todėl siūloma papildyti projektą 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo , ir suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms , vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.“
2022-11-30 Y Atsižvelgiant į tai, kad projektas pasipildė naujais 5 straipsniais, reikalinga pakeisti ir projekto pavadinimą, kurį siūloma išdėstyti taip:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
DĖL
AR
24, 30, 31, 32, 33 IR 36
2022-12-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 1 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte įtvirtinti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą: „jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka , būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą“.
Šis Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik tiems dvigubą (daugybinę) pilietybę turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu). Asmenys, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu (t. y. dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais), negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą, būtų traktuojama skirtingai nei kiti dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos
savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus. Mūsų vertinimu, pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, nėra konstitucinio pagrindo . Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo : pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, lemia vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje: „Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.“ Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimai). Aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).
Atsižvelgdami į tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo (ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės), tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai , nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Remdamiesi šiais argumentais, laikomės Teisės departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. išvadoje Nr. XIVP-1914 pateiktos pozicijos , kad projekto
tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui . Nepritarti Komitetas svarstė šią TD poziciją 2022-09-21d. (Nr. 102-P-36) ir priėmė sprendimą, kad siūlomas projekto 24 straipsnio 7 punktas (patobulintame projekte tampa 10 punktu) neprieštarauja Konstitucijai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
Projekto svarstymo komitetuose metu jį pakeitus, projekto 2 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį papildyti
nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimus „priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms“. Pagal projekto 3 straipsniu Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Pilietybės reikalų komisija preliminariai nagrinėtų vidaus reikalų ministro kreipimąsi dėl tokio Respublikos Prezidento sprendimo priėmimo ir teiktų Respublikos Prezidentui siūlymus šiuo klausimu, o projekto 4 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 32 straipsnyje (atitinkamai 5 ir 1 punktuose) įtvirtinti vidaus reikalų ministro įgaliojimus kreiptis į Respublikos Prezidentą, inicijuojant tokių sprendimų priėmimą, ir pasirašyti (kontrasignuoti) Respublikos Prezidento dekretus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Pagal projekto 7 straipsniu keičiamą Pilietybės įstatymo
Teisės aktų registre. Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimai įstatymo nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos pilietybę .
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pilietybės suteikimas reiškia, jog yra konstatuojama, kad tarp asmens ir valstybės atsirado nuolatinis teisinis ryšys, kad toks asmuo tampa valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos nariu; Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (2003 m. gruodžio 30 d.,
pilietybę išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems nuopelnų Lietuvos Respublikai – net jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės turi nuopelnų Lietuvos Respublikai, jam Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali būti neteikiama; tai sprendžiama Respublikos Prezidento nuožiūra (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas). Tačiau iš Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto kylanti išskirtinė Respublikos Prezidento teisė teikti Lietuvos Respublikos pilietybę neapima jo teisės priimti sprendimus dėl jos netekimo
Tokius sunkius teisinius padarinius asmeniui sukeliantys sprendimai teisinėje valstybėje negali būti priimami politinių vykdomųjų institucijų nuožiūra , t. y. šios institucijos juos priimti galėtų tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kurių buvimui konstatuoti nereikia teisinio vertinimo, o sprendimus, kuriems pagrįsti būtina ištirti faktines aplinkybes ir jas įvertinti, teisinėje valstybėje turi priimti teismai . Pažymėtina, kad projektu siūlomą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymas (t. y. faktinių aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas, ar asmuo savo veiksmais sukėlė grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai išreiškė palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą), atsižvelgiant į kylančius sunkius teisinius padarinius asmens teisiniam statusui, turėtų būti teisinio, o ne politinio vertinimo dalykas, ir šiuos teisės klausimus turėtų spręsti tik profesiniu pagrindu sudaromos teisminės valdžios institucijos. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje nėra numatyta, jog Respublikos Prezidentas spręstų žmogaus teisių ir laisvių apribojimo klausimus , taip pat kad įstatymuose Respublikos Prezidentui nustatomų įgaliojimų pobūdis neturėtų disonuoti ar konkuruoti su konstituciniais Respublikos Prezidento įgaliojimais, prieštarauti konstituciniam Lietuvos valstybės vadovo statusui (1999 m. kovo 4 d. nutarimas).
Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekto 2, 3, 4 ir 7 straipsniais siūlomas teisinis reguliavimas , pagal kurį Respublikos Prezidentas turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, „paaiškėjus“ vertinamojo pobūdžio aplinkybėms, kad „asmuo savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir ((ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą“, neatitinka Respublikos Prezidento, kaip politinės vykdomosios valdžios institucijos, konstitucinio statuso ir prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui . Nepritarti Manytina, kad jei Respublikos Prezidentas pagal Pilietybės įstatymą turi diskreciją suteikti pilietybę išimties tvarka, tai ir turėtų priimti galutinį sprendimą dėl pilietybės suteiktos išimties tvarka netekimo. Projekte numatytas ir šio viso proceso, kurį atlieka vykdomosios institucijos, įgyvendinimo mechanizmas. Pažymėtina, kad pagal Latvijos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimus taip pat nustatyta, kad piliečiai dėl analogiškų pagrindų gali netekti pilietybės ir kad Ministrų kabinetas nustato procedūras ir sprendimui dėl pilietybės netekimo priimti atsakingą instituciją, kurios sprendimai gali būti skundžiami Latvijos administracinės teisenos įstatymo pagrindais. 3.
3Komiteto sprendimas :
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. gruodžio 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad:
punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, galimai neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –2 , susilaikė – 2 (sprendimą lėmė pirmininko balsas). 3.2. teisinis reguliavimas , pagal kurį Respublikos Prezidentas turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo galimai neprieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –0, susilaikė – 4 (balsavimui teikta, kad minėta formuluotė prieštarauja Konstitucijai. Sprendimą lėmė pirmininko balsas). 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
2022-12-07 Nr. 112-P-43 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai: Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūną Valinską pavaduojantis Seimo narys Vytautas Kernagis. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė Kviestieji asmenys: Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. vyresnioji patarėja O. Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-09-05 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte įtvirtinti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą: „jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“. Vertinant siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai jo aspektai. 1.1.
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems dvigubą (daugybinę) pilietybę, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu). Asmenys, turintys tik Lietuvos Respublikos pilietybę (nesvarbu, kokiu būdu ji įgyta), taip pat asmenys, dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu, negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą ir turimą kitos valstybės pilietybę, būtų traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus.
Mūsų nuomone, kriterijai, pagal kuriuos projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta piliečių kategorija pilietybės netekimo aspektu išskirta iš kitų Lietuvos Respublikos piliečių (kitos valstybės pilietybės turėjimas ir tam tikras Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdas – ji suteikta išimties tvarka), konstitucinio pagrįstumo požiūriu vertintini nevienodai. Pažymėtina, kad asmuo, netekęs vienintelės turimos Lietuvos Respublikos pilietybės, liktų asmeniu be pilietybės. Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas Susitariančiųjų Valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės (8 straipsnio 1 dalis). Ratifikuodamas šią konvenciją, Seimas pasinaudojo joje numatyta išlygos galimybe (8 straipsnio 3 dalis) ir pareiškė, kad Lietuvos Respublika išsaugo teisę pripažinti asmenį netekusiu pilietybės (neatsižvelgiant į tai, kad jis taps asmeniu be pilietybės) Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 punktuose numatytais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindais ir sąlygomis (t. y. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, arba paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta).
Laikantis šio Lietuvos Respublikos tarptautinio įsipareigojimo, asmenims, turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybę, projekte numatytas naujas jos netekimo pagrindas negalėtų būti taikomas, taigi šių asmenų teisinė padėtis pilietybės netekimo aspektu iš esmės skiriasi nuo dvigubą (daugybinę) pilietybę turinčių asmenų teisinės padėties, todėl skirtingas nurodytų asmenų kategorijų traktavimas aptariamu atžvilgiu būtų konstituciškai pagrįstas. Tačiau pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, suponuoja vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio
įgijimo pagrindą.“ Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimai). Aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).
Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės, tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Mūsų nuomone, projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui . Nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto prieštaravimą vertino TTK 2022-09-21 d.( Nr. 102-P-36) posėdyje ir priėmė sprendimą, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-051
Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo formuluotės yra teisiškai netikslios ir turėtų būti tobulinamos, arba turėtų būti pateikiamos kai kurių projekte vartojamų terminų apibrėžtys, kuriomis būtų atskleistas jų teisinis turinys.
Nepatikslinus projekto formuluočių, taikant siūlomą nustatyti naują pilietybės netekimo pagrindą praktikoje kiltų esminių neaiškumų arba apskritai būtų neįmanoma jo taikyti. 1.2.1. Apibrėžiant asmenį, kuriam būtų taikomas projektu siūlomas naujas pilietybės netekimo pagrindas, ir veiksmus, kurie lemtų pilietybės netekimą, projekte pavartota tokia gramatinė konstrukcija, pagal kurią nurodyti veiksmai nėra susieti su tuo asmeniu ir galėtų būti atlikti bet kurio kito asmens; šią dviprasmišką konstrukciją reikėtų pakeisti taip, kad pilietybės asmuo netektų tik dėl savo veiksmų (pavyzdžiui, „jeigu <...> asmuo savo veiksmais kelia grėsmę <...>“, ar pan.). Pritarti
patobulintą variantą
2022-09-051
laikomi keliančiais grėsmę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“; šiuos veiksmus reikėtų sukonkretinti. Be to, formuluotę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“ siūlytume pakeisti siauresnio turinio formuluote
„Lietuvos valstybės saugumo interesams“ (arba „nacionalinio saugumo
interesams“, ar pan.), nes sąvoka „valstybės interesai“ yra labai plati, ir abejotina, ar grėsmė bet kuriems valstybėms interesams galėtų būti pakankamas pagrindas tokiam sunkiam teisiniam padariniui kaip pilietybės netekimas kilti. Pritarti
2022-09-051 1.2.3.
Neaišku ir tai, kokius konkrečius veiksmus ar veiklą reikėtų vertinti kaip valstybės, keliančios grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių bei valstybių sąjungininkių saugumui, „palaikymą“, taip pat kokio regiono valstybės ir kokios valstybės sąjungininkės turimos omenyje. Pritarti
2022-09-051
formuluotę „pažeminus Lietuvos valstybės vardą“ (apskritai abejotina, ar atskiro piliečio veiksmais įmanoma pažeminti Lietuvos valstybės vardą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši formuluotė gramatiškai nedera su konstrukcija „jeigu <...>“. Pritarti
2022-09-051
apibrėžiant asmens veiksmus (veiklą), galinčius sukelti tokį sunkų teisinį padarinį kaip pilietybės netekimas, kartu neturėtų būti nurodytas ir tam tikras būtinas šio asmens subjektyvus santykis su tais veiksmais, t. y. ar nereikėtų nustatyti, kad tie veiksmai turėtų būti sąmoningi, tyčiniai ar pan. Pritarti iš dalies
2022-09-05 2-6 N
nenumatytas joks pilietybės netekimo siūlomu nauju pagrindu įgyvendinimo mechanizmas: nesiūloma nustatyti, kas ir kaip inicijuotų piliečio veiksmų (veiklos) tyrimą, koks valstybės pareigūnas ar institucija turėtų kompetenciją įvertinti tuos veiksmus (veiklą) ir priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nurodytu pagrindu, kaip šis sprendimas galėtų būti skundžiamas, ir kt. (plg., pavyzdžiui, su Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 3, 4 punktais, 33 straipsnio 3, 5 punktais ir 34 straipsniu). Mūsų nuomone, esminiai tokio teisinio mechanizmo elementai turėtų būti nustatyti būtent Pilietybės įstatyme, o ne poįstatyminiu lygmeniu.
Pritarti
patobulintą variantą
rašte pažymėta, kad šio projekto tikslas yra papildyti Pilietybės įstatymą nauju Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindu (nauju šio įstatymo
tikrų nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmens veiksmų; jokie kiti pakeitimai aiškinamajame rašte nepaminėti. Tačiau palyginus projekto tekstą su galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsniu matyti, kad projekte nėra numatyti pilietybės netekimo pagrindai, kurie nustatyti galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 ir 9 punktuose („ paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus“ ir „jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą“ ). Projekto lyginamajame variante nėra pažymėta, kad projektu siūloma pripažinti šiuos punktus netekusiais galios (šių punktų nuostatos nėra perbrauktos, jų apskritai nėra, taigi projekto lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos pagrindu). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu iš tiesų yra siekiama atsisakyti nurodytų dviejų pilietybės netekimo pagrindų, todėl šiuo aspektu projekto nevertiname. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teisės technikos taisykles, pildant įstatymo straipsnį nauju punktu, nereikia viso straipsnio išdėstyti nauja redakcija, užtenka pateikti naujojo punkto tekstą, taigi vertinamu projektu Pilietybės įstatymo 24 straipsnis galėtų būti papildytas
(žr. teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 145 punktą). Pritarti
numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Komitetas siūlo vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-09-01 * Įvertinę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1914 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-301 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į TD pastabas, kurioms komitetas pritarė bei komiteto pasiūlymus. Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pasiūlymas :
„Papildyti 24 straipsnį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:
„
10) jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkių saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą.“ Pritarti 2.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-302 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pasiūlymas : „2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Papildyti 30 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „
pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms.“
2022-11-303 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pasiūlymas : „3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 31 straipsnio 3 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„
išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiuo klausimu . Asmuo , dėl kurio yra gautas vidaus reikalų ministro kreipimasis, ir (ar) jam atstovaujantis advokatas Pilietybės reikalų komisijos posėdyje turi teisę teikti paaiškinimus dėl šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytų aplinkybių;“
2022-11-304 Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Pasiūlymas : „4 straipsnis.
Pasiūlymas : „4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 32 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pasirašo Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo, grąžinimo, taip pat dekretus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ;
taip: „
suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priėmimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms ir (ar) gavus apie tai atitinkamą informaciją iš kompetentingų valstybės institucijų;“
2022-11-305 Argumentai: atsižvelgiant į TD pastabas, ir į tai, kad priimtas įstatymas XIV-1602, kuris keičia Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 5 punkto formuluotę, įsigaliosiančią nuo 2024 -01-01, siūloma projektą papildyti 5 straipsniu. Pasiūlymas „5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą šiais klausimais, taip pat vidaus reikalų ministrui, jo pavedimu rengia dokumentus dėl suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms.
„ 1.1. Ši 5 punkto formuluotė galioja iki 2023 gruodžio 31 d. 2. Pakeisti 33 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
5) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos pirmosios instancijos administracinį teismą šiais klausimais, taip pat vidaus reikalų ministrui, jo pavedimu rengia dokumentus dėl suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms. „
Pritarti 6.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022-11-306 Argumentai: nustačius siūlomą reguliavimą, Pilietybės įstatyme taip pat reikia numatyti ir priimto sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteiktos išimties tvarka netekimo paskelbimo tvarką. Pasiūlymas : siūloma papildyti projektą 6 straipsniu „6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo , ir suteiktos išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms , vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.“
2022-11-30 Y Pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad projektas pasipildė naujais
išdėstyti taip:
1196 24, 30, 31, 32, 33, 36
Ų
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
. 7.1. Sprendimas : pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus patobulintam įstatymo projektui XIVP-1914 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš –nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Tomas Bičiūnas. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė