Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo įstatymas m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 52 straipsnio papildymas Papildyti
ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio
nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymas m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti
ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio
nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Darbuotojas turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamais ne darbo laiku.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Dalyje ES šalių: Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanija - priimti įstatymai dėl nuotolinių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo laisvalaikiu. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo „Eurofound“ ataskaitoje pažymima, kad kai kuriose šalyse, turinčiose teisę atsijungti, šią teisę galima įgyvendinti be įmonės ar atskirų darbuotojo ir darbdavio susitarimų. Be to, keliose šalyse, kuriose ši teisė nebuvo nustatyta, šis klausimas tampa vis aktualesnis ir buvo keliamas socialiniame dialoge. Dirbdami nuotolinį darbą darbuotojai ne tik patiria papildomų, jiems nekompensuojamų, su darbu susijusių išlaidų, tačiau dar ir susiduria su priverstiniu darbu ne darbo valandomis, žinoma, neapmokamu. Platus skaitmeninių darbo priemonių bei išmaniųjų telefonų naudojimas darbui sudarė prielaidas darbdaviams tam tikrus darbus darbuotojui deleguoti po darbo valandų. Jeigu darbdavys suteikia technologijas ir neribotą naudojimąsi jomis, tai nereiškia, kad darbuotojas yra prie jų „pririštas“. Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų, tapo savotišku darbuotojų išnaudojimu bei spaudimu darbuotojui visada būti prieinamam bei pasiekiamam. Dirbant nuotoliniu būdu, aktualu, pravartu nusimatyti terminą, per kurį nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus ir skambučius bei apibrėžti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasiekiamas. Reikėtų aiškiai nurodyti, kad darbas neturėtų būti atliekamas po įprastų darbo valandų ar naktį, jei to nereikalauja darbo pobūdis ar nėra atskiro darbdavio nurodymo.
Kaip žinia, už papildomas darbo valandas ir darbą naktį ar poilsio dienomis darbuotojams turi būti papildomai atlygintina, todėl siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir darbuotojų reikalavimų dėl padidinto apmokėjimo už darbą, kurio darbdavys nenurodė atlikti, nuotolinio darbo laiką ir jo fiksavimą svarbu aiškiai reglamentuoti. Pasak VU mokslininkės doc. Jurgitos Lazauskaitės - Zabielskės tam, kad žmonės neįgustų dirbti nuolatos, darbo politikos formuotojai šiuo metu intensyviai diskutuoja, o Vilniaus Universiteto psichologai atliko tyrimus dėl darbuotojo teisės atsijungti nuo interneto po darbo valandų ir dėl to nepatirti neigiamų pasekmių. VU tyrėjų atlikti Lietuvos darbuotojų tyrimai rodo, kad organizacijose, kurioms būdingas poilsio klimatas, t.y. kuriose darbuotojai gali pamiršti apie darbą po darbo valandų, neleisti darbo reikalams skverbtis į asmeninį gyvenimą ir psichologiškai atsiriboti nuo darbo jam pasibaigus, vyrauja didesnė motyvacija, mažesnis nuovargis ir didesnis pasitenkinimas pačia organizacija. Iš VU psichologų apklaustų beveik 5000 Lietuvos darbuotojų, tik 3 proc. pasisakė, kad nori grįžti į fizinę darbo vietą organizacijoje. Didžioji dauguma
darbo būdas, o Europos Komisijos skaičiavimais 37 proc. darbų Europoje gali būti dirbantys nuotoliu. Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Vadybos katedros mokslininkės doc. dr. Asta Stankevičienė ir jaunesnioji asistentė dr. Neringa Grincevičienė atliko tyrimą, kuris atskleidė nuotolinio darbo intensyvumo poveikį abiem pusėms.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad vis dėlto nuotolinio darbo intensyvumas didžia dalimi lemia, ar darbuotojas turės tinkamą pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo ir ar bus įsipareigojęs organizacijai, kurioje dirba. Taipogi tyrimas atskleidė, kad būtent nuo vadovų ir jų požiūrio į nuotolinį darbą priklauso nuotolinio darbo naudojimo intensyvumas. Užsienio mokslininkų tyrimais nustatyta, jog 42,7 proc. respondentų, dirbančių su informacinėmis technologijomis, patiria neigiamų padarinių. Pagrindiniai skundai susiję su negalėjimu atsijungti nuo skaitmeninių priemonių net naktį ar atostogaujant. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo "Eurofound" duomenimis, COVID-19 pandemijos metu Europoje beveik du trečdaliai darbuotojų dirbo iš namų, o apie 30 proc. iš jų, prisipažįsta kartais, ne savo noru, dirbantys ir ne darbo valandomis. Papildomas darbas ne darbo laiku gali būti kenksmingas sveikatai bei sudaro prielaidas, kad gali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų savaitinė darbo laiko trukmė. Keturios šalys (Belgija, Ispanija, Prancūzija ir Italija) jau priėmė konkrečius teisės aktus. Dviejose šalyse arba buvo svarstomas įstatymo projektas (Portugalijoje) arba pradėtos konsultacijos (Nyderlanduose), tačiau konkrečių teisės aktų nepriimta. Kitose valstybėse narėse požiūriai šiuo klausimu skiriasi: vienose šalyse profesinės sąjungos ragina priimti tikslinius teisės aktus, nes galiojančių teisės aktų nepakanka, kitose laikomasi nuomonės, kad kolektyvinės derybos yra geriausia reglamentavimo forma, trečiose manoma, kad galiojančių darbo laiką reglamentuojančių teisės aktų yra pakankamai. Europos Parlamentas 2021 m. sausio 21 d. priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės atsijungti.
Vienas iš daugelio raginimų valstybėms narėms yra pasiūlyti teisės aktą, kuriame būtų nustatyti būtiniausi su nuotoliniu darbu susiję reikalavimai visoje Sąjungoje. Siūlome Darbo kodekse aiškiai įtvirtinti teisę atsijungti nuo skaitmeninių priemonių, o darbdavys savo ruožtu turi parengti praktinę darbo tikslais naudojamų skaitmeninių priemonių išjungimo tvarką. Darbuotojai turi būti tinkamai informuoti apie savo teisę atsijungti. Darbdavys turi suteikti darbuotojui pakankamai informacijos nurodydami darbuotojų teisę atsijungti nedarbo metu. Projekto iniciatoriaus nuomone, tai būtų pakankama teisinio reguliavimo priemonė. Dėl naujų technologijų naudojimo darbe darbuotojo teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas užtikrinimas sparčiai keičiasi, o esamas reguliavimas nebeatitinka naujų darbo ypatumų. Projekto tikslai: užtikrinti teisę išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiamais nedarbo metu; užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, padėti išvengti galimų nesusipratimų ir ginčų. Projekto uždaviniai: šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Pastebima, kad tokia praktika turi neigiamų padarinių, nes skatina prailginti darbo laiką bei ištrinti ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo. Taigi, po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė būti nepasiekiamiems. Šią nuostatą perkelti į nacionalinę teisę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Bičiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nuotolinis darbas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme (toliau- DK).
Dėl DK 52 str. nurodyto nuotolinio darbo galima susitarti neterminuotoje, terminuotoje (DK 67-71 str.), laikinojo darbo (DK 72-80 str.), pameistrystės (DK 81-84 str.), projektinio darbo (DK 89-92 str.), darbo vietos dalijimosi (DK 93-95 str.), darbo keliems darbdaviams (DK 96-99 str.) darbo sutartyse, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės tvarka (DK 206 str. 1 d. 5 p.) Šalių susitarimas organizuoti darbą nuotoliniu būdu išdėstomas raštu. Sklandus nuotolinio darbo organizavimas užtikrinamas vidinių dokumentų pagalba, pavyzdžiui, nuotolinio darbo tvarka, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės tvarka, darbo sutartis ir kt., pvz. darbuotojams pateikiant prašymą dėl nuotolinio darbo (tiktų ir elektroniniu paštu), pasirašant atskirą susitarimą arba darbo sutarties pakeitimą. Nuotolinio darbo taisyklės aprašomos vidinėse įmonėse tvarkose arba nuotolinio darbo susitarime. Įprastai darbdaviai labiau linkę nuotolinio darbo taisykles apibrėžti vidinėse įmonės tvarkose, nes joms pasikeitus, nereikėtų su kiekvienu iš nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų pasirašinėti naujų susitarimų arba papildomų sutarties priedų. Dažniausiai tai yra palikta savireguliacijai. Susitarimo dėl nuotolinio darbo principai yra nurodyti Darbo kodekse, tačiau nėra nurodytos teisės į atsijungimą nuo skaitmeninių priemonių nedarbo metu. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siekiama darbuotojams užtikrinti teisę išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiamais nedarbo metu, užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą, padėti išvengti galimų nesusipratimų ir ginčų, pagerinti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti projektai įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: nėra. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projektų įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „teisė išjungti skaitmeninius prietaisus“, „nuotolinis darbas“, „nepasiekiamas ne darbo metu“ 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: nėra. Teikia LR Seimo nariai Parašas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Darbo kodekso 52 straipsnio papildymo
2021-02-02 Nr. XIVP-191 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 52 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“ Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pirma, svarstytina, ar įstatymo projekte siūloma taisyklė yra DK 52 straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi informacinės ir komunikacinės technologijos gali būti naudojamos ne tik dirbant nuotoliniu būdu (pagal DK 52 straipsnio 1 dalį, nuotolinis darbas yra tik darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas). Be to, darbas nuotoliniu būdu nepakeičia darbuotojo teisinio statuso ir negali būti priežastis mažinti jam darbo teisės normų suteikiamų teisių ir garantijų apimties. Pagal DK 52 straipsnio 5 dalį, darbdavys nustato darbo laiko apskaitos taisykles, o darbo laiko norma negali būti didesnė nei nustatyta DK 112 straipsnio 3 dalyje, t. y. 40 valandų per savaitę. Antra, įstatymo projekte teikiamoje formuluotėje nustatoma išimtis, kai darbuotojas neturėtų teisės atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis - jei to reikalautų darbo pobūdis, paneigia DK įtvirtintas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko taisykles, sudaro galimybę esant tam tikram darbo pobūdžiui dirbti ir ne darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis, t.y. būti pasiekiamu.
Trečia, keičiamoje DK 52 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Taigi, darbdavys ne visada reguliuoja darbuotojo darbo laiko pradžią, pabaigą, pietų pertrauką ar kasdienio poilsio laiką, todėl svarstytina, ar nekils ginčų nustatant ar darbuotojas yra pagrįstai nepasiekiamas. Įstatymo projekte numatyta vienintelė išimtis, kai darbuotojas neturėtų teisės atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis - jei to reikalautų darbo pobūdis. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad darbo sutarties šalys net negalėtų susitarti dėl atsijungimo ar pasiekiamumo skaitmeninių įrenginių priemonėmis. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės atsijungti[¹].
Šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas, be kita ko, ragina valstybes nares ir darbdavius užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuoti apie savo teisę atsijungti ir galėtų ja pasinaudoti; primena konkrečius įvairių sektorių poreikius ir skirtumus, susijusius su teise atsijungti; ragina Komisiją, remiantis išsamiu ir tinkamu vertinimu ir konsultacijomis su valstybėmis narėmis bei socialiniais partneriais, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl būtiniausių standartų ir sąlygų siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise atsijungti, ir reglamentuoti esamų ir naujų skaitmeninių priemonių naudojimą darbo tikslais, kartu atsižvelgiant į Europos socialinių partnerių bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo, kuris apima prisijungimo ir atsijungimo tvarką; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuriame būtų nustatyti būtiniausi su nuotoliniu darbu susiję reikalavimai visoje Sąjungoje, užtikrinant, kad nuotolinis darbas neturėtų įtakos nuotoliniu būdu dirbančių asmenų įdarbinimo sąlygoms; pabrėžia, kad tame teisės akte turėtų būti paaiškintos darbo sąlygos, įskaitant įrangos, pvz., esamų ir naujų skaitmeninių priemonių, tiekimą, naudojimą ir atsakomybę už ją, ir turėtų būti užtikrinta, kad toks darbas būtų atliekamas savanoriškai ir kad nuotoliniu būdu dirbančių asmenų teisės, darbo krūvis ir darbo rezultatų standartai būtų lygiaverčiai palyginamų darbuotojų teisėms, darbo krūviui ir darbo rezultatų standartams; ragina Komisiją įtraukti teisę atsijungti į savo naująją darbuotojų saugos ir sveikatos strategiją ir aiškiai parengti naujas psichosocialines priemones ir veiksmus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vien darbuotojo teisės atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamu ne darbo laiku įtvirtinimas DK yra pakankama teisinio reguliavimo priemonė. 2.
susitarę naudoti darbuotojo skaitmeninius įrenginius (galimai už tai darbuotojui kompensuojant) ar darbdavio suteiktus skaitmeninius įrenginius. Šie įrenginiai laikytini ne tik darbo, bet ir susisiekimo, informavimo priemone, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų kilti praktinio taikymo neaiškumų, pavyzdžiui, skaičiuojant informavimo, įspėjimo terminų pradžią, nes būtų neaišku nuo kada juos skaičiuoti – nuo darbdavio informacijos perdavimo momento, ar nuo darbuotojo, kuris buvo atsijungęs ir nepasiekiamas, prisijungimo prie skaitmeninių įrenginių momento. 3. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančioje DK 52 straipsnio
darbdaviai), siūlytina šios dalies formuluotes tikslinti ir subjektų apibrėžtį suvienodinti. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
pavadinime ir apibrėžiant pakeitimų esmę vietoj žodžių „PAPILDYMO“,
„papildymas“, „papildyti“ atitinkamu linksiu įrašyti žodį „pakeisti“;
atsisakyti formuluotės „ir taikymas“, nes straipsnyje nėra normų, nustatančių įstatymo taikymą, o vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. 5. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Lietuvos trišalės tarybos nuomonę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] [¹] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0021_LT.html
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Darbo kodekso 52 straipsnio paKEITIMO
2022-08-25 Nr. XIVP-191(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 52 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad „darbuotojas turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku“. Svarstytina, ar siūloma taisyklė yra DK 52 straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi skaitmeniniai įrenginiai gali būti naudojami ne tik dirbant nuotoliniu būdu (pagal DK 52 straipsnio 1 dalį, nuotolinis darbas yra tik darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas), bet ir dirbant darbo vietoje. 2. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Lietuvos trišalės tarybos nuomonę. Viešosios teisės skyriaus vedėja, laikinai atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Jurgita Meškienė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]