Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo I-653 6 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMAS m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 46 dalį ir ją išdėstyti taip:
„46) Įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų maksimalaus nuomos mokesčio dydžio nustatymas savivaldybės teritorijoje.“
straipsnio 46 dalį laikyti 47 dalimi. „47 46) kitos funkcijos, nepriskirtos valstybės institucijoms.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
DĖL Lietuvos Respublikos CIVILINIO KODEKSO 6.583 straipsnio ir Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo I-653 6
tikslai ir uždaviniai: Augančios gyvenamojo būsto nuomos kainos didmiesčiuose yra reikšminga problema su kuria susiduria Lietuvos miestai. Per 2022 metų pirmąjį pusmetį būsto nuomos kainos Vilniuje išaugo iki 30 proc.[1]. Padidėjusios paklausos išspręsti dideliu kiekiu naujų būstų skirtų nuomai artimiausiu metu, deja, nepavyks dėl susiklosčiusių sudėtingų vieną kitą papildančių veiksnių (tiekimo grandinių sutrikimai, karas Ukrainoje ir jo sukelta pabėgėlių banga, darbuotojų trūkumas statybų sektoriuje). Todėl šiais sukrėtimais naudojasi būsto nuomotojai keldami būsto nuomos kainas. Šiuo metu centrinė valdžia turi ribotas galimybes daryti intervencijas į būsto nuomos rinką, ir, net ir turėdama formalų įrankį tai daryti juo nesinaudoja. Nekilnojamojo turto vystytojai neturi intereso plėsti pigesnio būsto pasiūlą. Savo ruožtu savivalda, galinti plėsti savivaldybės būsto institutą turi tam ribotus išteklius. Parengti tvarkas ir apskaičiuoti maksimalią būsto nuomos kainą ir taikyti ją visoje Lietuvoje yra nepraktiška, todėl šiuo įstatymo projektu siūlome suteikti teisę savivaldybių Taryboms, vietoje Vyriausybės, nustatyti maksimalią gyvenamojo būsto nuomos kainą. Tokiu būdu problema su pernelyg išaugusiomis būsto nuomos kainomis būtų sprendžiama ten, kur ji realiai yra, pavyzdžiui Vilniaus mieste. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl komercinėmis sąlygomis nuomojamo gyvenamojo būsto maksimalaus nuomos dydžio nustatymo. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamais projektais siūlome perkelti sprendimo priėmimą dėl komercinėmis sąlygomis nuomojamo būsto maksimalaus nuomos dydžio savivaldai. Tai siūloma daryti dėl praktinių priežasčių – Lietuvoje sąlygos ir būsto prieinamumas labai skiriasi, ir būsto, tame tarpe ir nuomojamo būsto prieinamumas ir nuomos kainos skiriasi kartais. Didmiesčiuose, ypač Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms – staigiai išaugus būsto nuomos paklausai žmonės priversti nuomotis yra pastatomi į padėtį, kai šie yra priversti sutikti su visomis nuomotojo sąlygomis dėl nuomos kainų kėlimo. Tai vyksta ir dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nėra kolektyvinio nuomininkų teisių atstovavimo tradicijos būdingos senoms demokratijoms. Greta to būtina įvertinti sparčiai augančios elektros, šildymo, vandens kainas, kurios gali reikšmingai sumažinti miestiečių perkamąją galią ir taip lėtinti vietos ekonomikos vystymąsi, didinti skurdo riziką. Šiuo metu galioja teisinis reguliavimas, kuriuo Vyriausybė nesinaudoja, nes iki šiol Lietuvoje maksimalios nuomos kainos niekada nebuvo įvestos. Regionuose, kuriuose nėra nuomojamo būsto trūkumo bet koks reguliavimas visos šalies mastu būtų perteklinis. Tačiau didmiesčiuose maksimalios nuomos kainos nustatymas turėtų praktinį panaudojimą – didelio kiekio asmenų besinuomojančių rinkos sąlygomis ekonominių interesų apsaugą. Tokio tipo reguliavimas yra būdingas Vakarų Europos valstybių didmiesčiams (Berlynas, Kopenhaga ir t.t.) ir turi platų miestiečių palaikymą. Siūlomas teisinis reguliavimas potencialiai sustiprintų savivaldos galias ir tuo pat metu sukurtų paskatą savivaldai spręsti būsto trūkumą naudojant jau egzistuojančius savivaldybės būsto mechanizmus arba juos plėsti. Tai būtų ir spaudimo priemonė rentos ieškančioms stambioms įmonėms ilgainiui tampančiomis svarbiausiais būsto nuomuotojais. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Nebuvo atlikta poveikio vertinimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos įstatymo pataisa neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Papildomų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 14.
išvados:
departamento Tyrimų skyrius atliko apžvalgą „Gyvenamojo būsto nuomos kainos viršutinių ribų reguliavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse apžvalga“, kurios duomenimis buvo pasinaudota rengiant teisės aktą. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Nuoma; vietos savivalda. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Gintautas Paluckas [1] https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/busto-nuomos-kaina-vilniuje-per-pusmeti-augo-30-proc-birzeli-parduota-perpus-maziau-butu-973-1744156?copied
2022-09-15 Nr. XIVP-1907 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“ 46 punkte nustatyti savivaldybių funkciją „įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų maksimalaus nuomos mokesčio dydžio nustatymas savivaldybės teritorijoje“. Šis projektas yra Civilinio kodekso 6.583 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1906 (toliau – projektas Nr. XIVP-1906), kuriuo siūloma nustatyti, kad komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis savivaldybės teritorijoje būtų ribojamas tos savivaldybės tarybos patvirtintu maksimaliu šio mokesčio dydžiu, lydimasis projektas. Teisės departamento išvadoje dėl projekto Nr. XIVP-1906 išsamiai argumentuota, kad savivaldybių tarybų sprendimais ribojant gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį, būtų suvaržyta šių patalpų savininkų laisvė sudaryti sutartis, taigi ir jų ūkinės veiklos laisvė bei nuosavybės teisė. Pagal Konstituciją asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu. Šis konstitucinis reikalavimas nereiškia, jog pakanka įstatyme numatyti tik pačią galimybę apriboti tam tikros asmens teisės ar laisvės įgyvendinimą, o konkrečiau viską galima pavesti sureguliuoti poįstatyminiu lygmeniu. Konstitucinis Teismas laikosi nuostatos, kad įstatyme privalo būti nustatyti esminiai, svarbiausi kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi jį įgyvendinant. Nurodytoje Teisės departamento išvadoje pateikta nuomonė, kad projektu Nr.
XIVP-1906 siūlomas teisinis reguliavimas, įstatyme nenustačius kriterijų, kuriais turėtų vadovautis savivaldybių tarybos, tvirtindamos maksimalų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad projektu teikiamas siūlymas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 46 punkte įtvirtinti savivaldybių funkciją nustatyti maksimalų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį savivaldybės teritorijoje, įstatyme nenustačius (projektu Nr. XIVP-1906 nesiūlant nustatyti) kriterijų, kuriais turėtų vadovautis savivaldybių tarybos, įgyvendindamos šią funkciją, taip pat prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomų pakeitimų esmė suformuluota netiksliai: palyginus projekto tekstą su galiojančio Vietos savivaldos įstatymo
straipsnio 46 dalį, o papildyti šį straipsnį nauju 46 punktu (buvusį 46 punktą laikyti 47 punktu). 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti savivaldybių funkcija įvardijama kaip „maksimalaus nuomos mokesčio dydžio nustatymas savivaldybės teritorijoje“, o kartu su šiuo projektu teikiamame Civilinio kodekso 6.583 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1906 minimas savivaldybės tarybos „patvirtintas maksimalus nuomos mokestis“. Manytume, kad šias formuluotes reikėtų tarpusavyje suderinti. 4. Projekto 2 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes šiame straipsnyje nesiūloma reguliuoti įstatymo taikymo. 5. Projekto pavadinime nurodytas klaidingas keičiamo Vietos savivaldos įstatymo numeris (turėtų būti Nr. I-533). 6. Projekto pavadinime po žodžio ,,ĮSTATYMAS“ įrašytinas trumpinys ,,NR.“. 7.
įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas, kuriuo Vietos savivaldos įstatymas išdėstytas nauja redakcija. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Ožiūnienė, tel. (8
5) 239 6168, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
I-653
2022-09-21 Nr. 102-P-36 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Irena Haase, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Linas Slušnys, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-09-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“ 46 punkte nustatyti savivaldybių funkciją „įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų maksimalaus nuomos mokesčio dydžio nustatymas savivaldybės teritorijoje“. Šis projektas yra Civilinio kodekso 6.583 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1906 (toliau – projektas Nr.
kuriuo siūloma nustatyti, kad komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis savivaldybės teritorijoje būtų ribojamas tos savivaldybės tarybos patvirtintu maksimaliu šio mokesčio dydžiu, lydimasis projektas. Teisės departamento išvadoje dėl projekto Nr. XIVP-1906 išsamiai argumentuota, kad savivaldybių tarybų sprendimais ribojant gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį, būtų suvaržyta šių patalpų savininkų laisvė sudaryti sutartis, taigi ir jų ūkinės veiklos laisvė bei nuosavybės teisė. Pagal Konstituciją asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu. Šis konstitucinis reikalavimas nereiškia, jog pakanka įstatyme numatyti tik pačią galimybę apriboti tam tikros asmens teisės ar laisvės įgyvendinimą, o konkrečiau viską galima pavesti sureguliuoti poįstatyminiu lygmeniu. Konstitucinis Teismas laikosi nuostatos, kad įstatyme privalo būti nustatyti esminiai, svarbiausi kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi jį įgyvendinant. Nurodytoje Teisės departamento išvadoje pateikta nuomonė, kad projektu Nr. XIVP-1906 siūlomas teisinis reguliavimas, įstatyme nenustačius kriterijų, kuriais turėtų vadovautis savivaldybių tarybos, tvirtindamos maksimalų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad projektu teikiamas siūlymas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 46 punkte įtvirtinti savivaldybių funkciją nustatyti maksimalų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį savivaldybės teritorijoje, įstatyme nenustačius (projektu Nr. XIVP-1906 nesiūlant nustatyti) kriterijų, kuriais turėtų vadovautis savivaldybių tarybos, įgyvendindamos šią funkciją, taip pat prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pritarti Šis projektas yra Civilinio kodekso 6.583 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1906 (toliau – projektas Nr. XIVP-1906), kuriuo siūloma nustatyti, kad komercinėmis sąlygomis išnuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis savivaldybės teritorijoje būtų ribojamas tos savivaldybės tarybos patvirtintu maksimaliu šio mokesčio dydžiu, lydimasis projektas ir Komitetas įvertino, kad projektu Nr. XIVP-1906 siūlomas teisinis reguliavimas, įstatyme nenustačius kriterijų, kuriais turėtų vadovautis savivaldybių tarybos, tvirtindamos maksimalų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 3. Komiteto sprendimas :
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. rugsėjo 15 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projektu teikiamas siūlymas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 46 punkte įtvirtinti savivaldybių funkciją nustatyti maksimalų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį savivaldybės teritorijoje, įstatyme nenustačius (projektu Nr. XIVP-1906 nesiūlant nustatyti) kriterijų, kuriais turėtų vadovautis savivaldybių tarybos, įgyvendindamos šią funkciją, taip pat prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš – nėra, susilaikė –3. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė