Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dėl neatsargumo) padarė tiesioginę tikrąją žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, privalo šią žalą atlyginti šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Karių ribotos materialinės atsakomybės
atvejai ir atlygintinos žalos dydžiai
1Profesinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto,
piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip trys profesinės karo tarnybos kario mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai. 2. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du pareiginės algos baziniai dydžiai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinti atitinkamų metų pareiginės algos baziniai dydžiai, kurie taikomi apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – pareiginės algos bazinis dydis) . 3.
karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į tarnybą, pratybas ar mokymus, už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą tarnybos metu dėl neatsargumo , padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip mėnesinis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve arba savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinis atlyginimas. 4. Kariūnai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip dvi kariūno mėnesinės stipendijos. 4. 5. Vadai (viršininkai) už žalą, padarytą tuo, kad dėl jų neatsargios veikos buvo per daug išmokėta pinigų, nebuvo paskirti atsakingi asmenys tvarkyti materialinių ar piniginių vertybių apskaitos ar apsaugos, buvo prarastas, sunaikintas ar sugadintas turtas, atsako pusės padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip šeši vado (viršininko) mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atlygintinos žalos dydis ribotos materialinės
atsakomybės atvejais gali būti mažinamas, jei karys išlaiko mažamečius ar nedarbingus šeimos narius ir jei dėl išskaitymų iš jo tarnybinio atlyginimo, išmokos buitinėms išlaidoms ar stipendijos šeimos pajamos vienam šeimos nariui sumažėtų iki dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų bazinių socialinių išmokų sumos.“
ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Tarnybinio atlyginimo , stipendijos dydžio nustatymas“
2Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Profesinės karo tarnybos kario tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu karys materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas žalos padarymo dieną galiojęs jam paskirtas ir mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas kartu su priedais ir priemokomis .“
3Papildyti 10 straipsnį 4 dalimi:
„
dydžiu kariūnas materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikoma žalos padarymo dieną galiojusi jam mokama stipendija. “
Papildyti 19 straipsnį 3 punktu: ,,3) kai padarytos žalos dydis neviršija pusės Vyriausybės tvirtinamo bazinės socialinės išmokos dydžio ir karys, padaręs žalą, sutinka ją atlyginti šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. “
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kario
, kariūno ar profesinės karo tarnybos kario padaryta žala, esant ribotai materialinei atsakomybei, jei žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, atlyginama vadovaujantis vado (viršininko) įsakymu, išskaitant iš profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo , kariūno stipendijos ar privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokos buitinėms išlaidoms. “
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Visiškos materialinės atsakomybės atveju, kai žala neviršija šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų dydžių ir žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, žala atlyginama vadovaujantis vado (viršininko) įsakymu, atitinkamai išskaitant iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų karių tarnybinio atlyginimo, stipendijos, kurio kurių dydis nustatomas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, išmokos buitinėms išlaidoms, kitų pajamų ar turto. Jei žala viršija įstatymo 4 straipsnyje nurodytus dydžius ir nėra sudarytas susitarimas atlyginti žalą, ji atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, ieškinius. “
taip:
„4. Vado (viršininko) įsakymas dėl žalos atlyginimo
turi būti paskelbtas kariui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio įsakymo išleidimo dienos. Jeigu privalomosios karo tarnybos karys baigė privalomąją tarnybą, mokymus, pratybas ar įvykdė užduotį, kuriai atlikti buvo pašauktas, profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčiai pasibaigus, kariūno tarnybos sutarčiai pasibaigus, įsakymas dėl žalos atlyginimo turi būti išsiųstas kariui į jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio įsakymo išleidimo dienos. “
Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skundo padavimas sustabdo išskaitymus iš kario
tarnybinio atlyginimo , stipendijos, išmokų buitinėms išlaidoms .“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
žalą, padarytą privalomosios pradinės karo tarnybos kario , kariūno ar profesinės karo tarnybos kario, perduodamas vykdyti krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje kariai tarnauja, buhalterinės apskaitos padaliniui. 2. Vado (viršininko) įsakymas atlyginti materialinę žalą, padarytą kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos rezervo kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kai žala neviršija šių asmenų vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, perduodamas krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje tarnauja karys, buhalterinės apskaitos padaliniui išieškoti iš kario tarnybinio atlyginimo. Jeigu žala, padaryta kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, viršija nurodytą dydį, ji išieškoma per antstolį įstatymų nustatyta tvarka. 3. Privalomosios karo tarnybos kariui atlikus tarnybą ar pasibaigus profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčiai, likusi neišieškota žalos dalis išieškoma per antstolį vado (viršininko) įsakymo pagrindu. “
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Išskaitymų iš kario tarnybinio atlyginimo apribojimas
profesinės karo tarnybos kario, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo , kariūno stipendijos ir 50 procentų privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokų buitinėms išlaidoms.
Kai žala padaryta nusikalstama veika ir išieškojimas nėra nukreiptas į kitą turtą arba kai atliekami ir kiti išskaitymai, jei išieškojimas nėra nukreiptas į kario turtą, išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 50 procentų profesinės karo tarnybos kario, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo , kariūno stipendijos ar 70 procentų privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokų buitinėms išlaidoms. 2. Neleidžiama daryti išskaitymų iš išeitinės pašalpos išmokos , kompensacijų ir kitų išmokų, į kurias pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas išieškojimas negali būti nukreipiamas.“
įsigaliojimo, baigiami atlikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. 2. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su kariūnų materialine atsakomybe, taikomos, kai žala yra padaryta po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dėl neatsargumo) padarė tiesioginę tikrąją žalą (tiesioginius nuostolius) krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, privalo šią žalą atlyginti šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Karių ribotos materialinės atsakomybės
atvejai ir atlygintinos žalos dydžiai
1Profesinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto,
piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip trys profesinės karo tarnybos kario mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai. 2. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du pareiginės algos baziniai dydžiai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinti atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) baziniai dydžiai, kurie taikomi apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – pareiginės algos bazinis dydis) . 3.
karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į tarnybą, pratybas ar mokymus, už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą tarnybos metu dėl neatsargumo , padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip mėnesinis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve arba savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinis atlyginimas. 4. Kariūnai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip dvi kariūno mėnesinės stipendijos. 4. 5. Vadai (viršininkai) už žalą, padarytą tuo, kad dėl jų neatsargios veikos buvo per daug išmokėta pinigų, nebuvo paskirti atsakingi asmenys tvarkyti materialinių ar piniginių vertybių apskaitos ar apsaugos, buvo prarastas, sunaikintas ar sugadintas turtas, atsako pusės padarytos tikrosios žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip šeši vado (viršininko) mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atlygintinos žalos dydis ribotos materialinės
atsakomybės atvejais gali būti mažinamas, jei karys išlaiko mažamečius vaikus ar nedarbingus šeimos narius ir jei dėl išskaitymų iš jo tarnybinio atlyginimo, išmokos buitinėms išlaidoms ar stipendijos šeimos pajamos vienam šeimos nariui sumažėtų iki dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų bazinių socialinių išmokų sumos.“
ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Tarnybinio atlyginimo , stipendijos dydžio nustatymas“
2Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Profesinės karo tarnybos kario tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu karys materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas žalos padarymo dieną galiojęs jam paskirtas ir mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas kartu su priedais ir priemokomis .“
3Papildyti 10 straipsnį 4 dalimi:
„
dydžiu kariūnas materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikoma žalos padarymo dieną galiojusi jam mokama stipendija. “
Papildyti 19 straipsnį 3 punktu: ,,3) kai padarytos žalos dydis neviršija pusės Vyriausybės tvirtinamo bazinės socialinės išmokos dydžio ir karys, padaręs žalą, sutinka ją atlyginti šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. “
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kario
, kariūno ar profesinės karo tarnybos kario padaryta žala, esant ribotai materialinei atsakomybei, jei žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, atlyginama vadovaujantis vado (viršininko) įsakymu, išskaitant iš profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo , kariūno stipendijos ar privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokos buitinėms išlaidoms. “
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Visiškos materialinės atsakomybės atveju, kai žala neviršija šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų dydžių ir žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, žala atlyginama vadovaujantis vado (viršininko) įsakymu, atitinkamai išskaitant iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų karių tarnybinio atlyginimo, stipendijos, kurio kurių dydis nustatomas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, išmokos buitinėms išlaidoms, kitų pajamų ar turto. Jei žala viršija šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus dydžius ir nėra sudarytas susitarimas atlyginti žalą, ji atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, ieškinius. “
taip:
„4. Vado (viršininko) įsakymas dėl žalos atlyginimo
turi būti paskelbtas kariui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio įsakymo išleidimo priėmimo dienos. Jeigu privalomosios karo tarnybos karys baigė privalomąją tarnybą, mokymus, pratybas ar įvykdė užduotį, kuriai atlikti buvo pašauktas, profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčiai, kariūno tarnybos sutarčiai pasibaigus, įsakymas dėl žalos atlyginimo turi būti išsiųstas kariui į jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio įsakymo išleidimo priėmimo dienos. “
Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skundo padavimas sustabdo išskaitymus iš kario
tarnybinio atlyginimo , stipendijos, išmokų buitinėms išlaidoms .“
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
žalą, padarytą privalomosios pradinės karo tarnybos kario , kariūno ar profesinės karo tarnybos kario, perduodamas vykdyti krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje karys kariai tarnauja, buhalterinės finansinės apskaitos padaliniui. 2. Vado (viršininko) įsakymas atlyginti materialinę žalą, padarytą kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos rezervo kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kai žala neviršija šių asmenų vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, perduodamas krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje karys tarnauja karys , buhalterinės finansinės apskaitos padaliniui išieškoti iš kario tarnybinio atlyginimo. Jeigu žala, padaryta kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, viršija šioje dalyje nurodytą dydį, ji išieškoma per antstolį įstatymų nustatyta tvarka. 3. Privalomosios karo tarnybos kariui atlikus tarnybą ar pasibaigus profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčiai, likusi neišieškota žalos dalis išieškoma per antstolį vado (viršininko) įsakymo pagrindu. “
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Išskaitymų iš kario tarnybinio atlyginimo apribojimas
profesinės karo tarnybos kario, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo , kariūno stipendijos ir 50 procentų privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokų buitinėms išlaidoms.
Kai žala padaryta nusikalstama veika ir išieškojimas nėra nukreiptas į kitą turtą arba kai atliekami ir kiti išskaitymai, jei išieškojimas nėra nukreiptas į kario turtą, išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 50 procentų profesinės karo tarnybos kario, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo , kariūno stipendijos ar 70 procentų privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokų buitinėms išlaidoms. 2. Neleidžiama daryti išskaitymų iš išeitinės pašalpos išmokos , kompensacijų ir kitų išmokų, į kurias pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas išieškojimas negali būti nukreipiamas.“
įsigaliojimo, baigiami atlikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. 2. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su kariūnų materialine atsakomybe, taikomos, kai žala yra padaryta po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Dėl tarnybinių patikrinimų Karių materialinę atsakomybę krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymas (toliau – Karių materialinės atsakomybės įstatymas), kuris nustato karių materialinės atsakomybės už žalą, padarytą KAS institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką. Šiuo metu Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatos įpareigoja karinių vienetų vadus skirti tarnybinį patikrinimą dėl kiekvieno atvejo, kai kariai padaro materialinę žalą, išskyrus Karių materialinės atsakomybės įstatymo 19 straipsnyje nurodytus atvejus. Tarnybinio patikrinimo skyrimo ir atlikimo tvarką, atliekančio karininko teises ir pareigas, tarnybinio patikrinimo metu nustatomas aplinkybes, žalos padarymo dalyvius, įrodymus, išvados surašymo tvarką, kontrolę reglamentuoja Karių materialinės atsakomybės įstatymo 11–18 straipsniai. Atlikdamas tarnybinį patikrinimą, karininkas atitraukiamas nuo savo tiesioginių funkcijų, sugaištamas laikas žalos padarymo aplinkybėms nustatyti, kariams apklausti, įrodymams surinkti bei kitiems veiksmams, nustatytiems Karių materialinės atsakomybės įstatyme, atlikti. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, karininkams svarbu dalyvauti mokymuose, pratybose, atnaujinti karybos įgūdžius, dirbti su nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais (toliau – NPPKT kariai), ugdyti jų fizines ir moralines savybes, atlikti kitas karininkams priskirtas funkcijas.
Dažnai kariui padarius materialinę žalą iš karto būna akivaizdžios žalos padarymo aplinkybės (pavyzdžiui, karys pratybose tiesiog pameta smulkų ekipuotės daiktą) bei nedidelis žalos dydis, tačiau Karių materialinės atsakomybės įstatyme tokiems atvejams nenumatyta išimčių ir įstatymas vis tiek įpareigoja atlikti tarnybinį patikrinimą. Visa tai lemia padarytai žalai neproporcingai dideles laiko, žmogiškųjų ir kitų išteklių sąnaudas. Pavyzdžiui,
etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigadoje „Žemaitija“ atliktas tarnybinis patikrinimas dėl NPPKT karių padarytos materialinės žalos. Tarnybinio patikrinimo išvadą sudaro 29 lapai, surinktos medžiagos apimtis –
materialinę žalą už prarastus daiktus. Atkreiptinas dėmesys į nustatytą prarastų daiktų likutinę vertę: už taktinės atakos pirštines ir kepuraitę – 4,15 Eur, už kompasą su liniuote ir veidrodėliu – 1,70 Eur, už šlepetes ir marškinėlius – 8,01 Eur, už kilimėlį po miegmaišiu – 15,25 Eur, už atšvaitą – 0,10 Eur ir panašiai. LK Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ 2021 m. rugpjūčio mėnesį, pasibaigus pratyboms „Karaliaus Kirtis 2021“, buvo atliekami keturi tarnybiniai patikrinimai dėl prarastų ekipuotės daiktų. Atlikus minėtus tarnybinius patikrinimus, vienas NPPKT karys turėjo atlyginti padarytą materialinę žalą – 3,75 Eur. Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl NPPKT karių prarastų ekipuotės daiktų. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl dvidešimt vieno NPPKT kario.
nuo materialinės atsakomybės vadovaujantis Karių materialinės atsakomybės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi. Du NPPKT kariai turėjo atlyginti padarytą materialinę žalą – 7,50 Eur ir 5,49 Eur. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione per 2019 metus buvo atlikti 48 tarnybiniai patikrinimai dėl prarastų ar sugadintų materialinių vertybių. Materialinėn atsakomybėn buvo patraukti 23 kariai, kurie turėjo atlyginti padarytą materialinę žalą nuo 0,29 Eur iki 537,24 Eur. Vidutinis atlygintinos žalos dydis šiame batalione buvo 62,74 Eur. Tarnybinio patikrinimo atlikimo trukmė – nuo kelių dienų iki mėnesio ar daugiau. Atsižvelgiant į tai, Karių materialinės atsakomybės įstatymo 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma papildyti Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatas dėl atvejų, kada tarnybinis patikrinimas nėra skiriamas. Siekiant išvengti tarnybiniam patikrinimui skiriamų laiko sąnaudų ir žmogiškųjų išteklių neefektyvaus naudojimo, Įstatymo projektu siūloma Karių materialinės atsakomybės įstatymo 19 straipsnį („ Atvejai, kai tarnybinis patikrinimas neskiriamas“) papildyti 3 punktu ir nustatyti teisinį reguliavimą, kai padarytos žalos dydis neviršija pusės Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio ir karys sutinka atlyginti padarytą žalą Karių materialinės atsakomybės įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka („Žalos atlyginimas susitarimo būdu“), tarnybinis patikrinimas gali būti neskiriamas (nuo 2022 m. birželio 1 d. pusė BSI yra 23 Eur). Žalos dydis, kurio neviršijus tarnybinis patikrinimas nebūtų skiriamas, siejamas su BSI, siekiant išvengti konkretaus dydžio pinigine išraiška įtvirtinimo įstatyme, nes kaskart keičiantis ekonominei situacijai ir daiktų vertei reikėtų rengti įstatymo pakeitimus.
Paminėtina, kad praktikoje yra ir kitų atvejų, kai žalos dydžio vertinimas siejamas su BSI, pvz., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunkčio nuostatas įgyvendinančio Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-373 „Dėl Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punkte yra numatyta, jog mažareikšmės žalos dydis yra lygus pusei BSI. Dėl kariūnų materialinės atsakomybės Karių materialinės atsakomybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas taikomas tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje numatyta, jog tikrąją karo tarnybą atlieka, be kita ko, ir kariūnai. Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatos detalizuoja profesinės karo tarnybos karių, privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką. Kadangi Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatomis detalizuojama konkrečių karių materialinė atsakomybė, šios nuostatos kariūnams negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma papildyti Karių materialinės atsakomybės įstatymą nuostatomis, reglamentuojančiomis kariūnų materialinę atsakomybę.
Kariūnas yra karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis. Kariūnai, rengiami karininkais, dalyvauja pratybose, atlieka tarnybą, kurios metu suteikiama būtina ekipuotė, patikimas kitas turtas. Kariūnai, kaip ir kiti kariai, už padarytą žalą, prarastus ekipuotės daiktus ar kitą patikėtą turtą turėtų atlyginti Karių materialinės atsakomybės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Karių materialinės atsakomybės įstatymo nuostatos pagal jo paskirtį taikytinos ir kariūnams, o jų atsakomybės už padarytą žalą sąlygos, ribos, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarka nėra detalizuota, Įstatymo projektu siūloma atitinkamai pakeisti (papildyti) Karių materialinės atsakomybės įstatymą ir nustatyti kariūnų materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas, žalos nustatymo bei atlyginimo tvarką. Siūlomomis nuostatomis nesukuriamas naujas teisinis reglamentavimas, nes kariūnams analogiškai taikoma atsakomybė kaip ir kitiems tikrosios karo tarnybos kariams už jų veiksmais padarytą žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms. Įstatymo projekto tikslai:
KAS skaičių ir dėl to karininkams tenkančią administracinę naštą. 2. Nustatyti kariūnų materialinę atsakomybę. Įstatymo projekto uždaviniai:
kurio būtų galima neskirti tarnybinio patikrinimo (pusė BSI), bei papildomą sąlygą – susitarimą atlyginti žalą Karių materialinės atsakomybės įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. 2.
atsakomybės už krašto apsaugos sistemos institucijoms padarytą žalą sąlygas, ribas bei žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė, parengė Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento (direktorius plk. ltn. Darius Senikas, tel. (8 5) 278 5016, el. p. [email protected] ) Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus (vedėja Žydrė Abourida, tel. (8 5) 278 5011, el. p. [email protected] ) vyr. specialistė Rasa Leonavičienė (tel. (8 5) 264 8522, el. p. [email protected] ), Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyr. specialistas mjr. Laurynas Mikelėnas (tel. (8 5) 264 8524, el. p. laurynas.mikelenas @mil.lt), Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected] ) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Augustas Zakarevičius (tel. (8 5) 273 5586, el. p. [email protected] ) ir Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus patarėja Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė (tel. (8 5) 263 5908, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl tarnybinių patikrinimų Karių materialinės atsakomybės įstatymo 19 straipsnyje nustatytas baigtinis atvejų, kada tarnybinis patikrinimas gali būti neskiriamas, sąrašas. Šiuo metu nėra galimybės neatlikti tarnybinio patikrinimo tokiais atvejais, kai padaryta žala yra nedidelė, žalos padarymo aplinkybės yra aiškios, karys pripažįsta padarytą žalą bei sutinka ją atlyginti ir tarnybinio patikrinimo atlikimas nėra tikslingas.
Dėl kariūnų materialinės atsakomybės Nors Karių materialinės atsakomybės įstatymo paskirtis yra nustatyti tikrąją karo tarnybą atliekančių asmenų materialinę atsakomybę už padarytą žalą, tačiau kariūnų materialinė atsakomybė jame nėra reglamentuojama. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
padarytos žalos dydis neviršytų pusės Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto bazinės socialinės išmokos dydžio (23 Eur) ir karys savo noru sutiktų atlyginti žalą Karių materialinės atsakomybės įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Sureguliuoti kariūnų materialinės atsakomybės už žalą, padarytą krašto apsaugos sistemos institucijoms, sąlygas, ribas bei žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Karių materialinės atsakomybės įstatymo 4, 10, 21, 25, 26 straipsniai pildomi atitinkamomis nuostatomis dėl kariūnų, taigi kariūnai, kaip ir kiti kariai, už padarytą žalą, prarastus ekipuotės daiktus ar kitą kariūnui patikėtą turtą turės atlyginti Karių materialinės atsakomybės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. Įstatymo projektu taip pat atliekami kiti tikslinamojo pobūdžio pakeitimai:
„žala“, tai yra išbraukti žodžius „tiesioginę tikrąją“. Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 6.249, 6.250 straipsniuose nurodoma žala, tiesioginiai nuostoliai, turtinė ir neturtinė žala.
Sąvoka „tiesioginė tikroji žala“ Civiliniame kodekse nėra vartojama;
Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų pareiginės algos bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas;
tarnybines pareigas“ siekiant suvienodinti 4 straipsnyje vartojamas sąvokas – kitose 4 straipsnio dalyse vartojamos sąvokos „einant tarnybines pareigas“;
atlyginimo yra mokami priedai bei priemokos , 10 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad profesinės karo tarnybos kario tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu karys materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas tarnybinis atlyginimas ne tik su priedais, bet ir su priemokomis. Priėmus minėtus siūlymus, sumažėtų netikslingų tarnybinių patikrinimų skaičius, taip pat būtų sudarytos sąlygos kariūnams taikyti materialinę atsakomybę tokia pat tvarka kaip ir kitiems kariams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą , sumažėtų netikslingų tarnybinių patikrinimų skaičius, administracinė našta karininkams, jie galėtų daugiau tarnybos laiko skirti savo tiesioginėms funkcijoms atlikti, taip pat būtų sudarytos sąlygos kariūnams taikyti materialinę atsakomybę tokia pat tvarka kaip ir kitiems kariams. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projektu teikiamą įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar panaikinti kitų įstatymų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų negauta. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Materialinė atsakomybė“, „kariai“, „krašto apsaugos
sistemos institucijos“, „kariūnai“, „žala“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-07-26 Nr. XIVP-1900 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
išvengti skirtingo įstatymų nuostatų interpretavimo ir atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis keičiamo Karių materialinės atsakomybės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, karių neteisėta kalta veika krašto apsaugos sistemos institucijoms padaryta žala apimtų tik tiesioginius nuostolius, siūlytina derinti projekto nuostatas su Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „žalą“ įrašyti žodžius „(tiesioginius nuostolius)“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas tvirtina pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius
„baziniai dydžiai“ įrašyti žodį skliaustuose „(atlyginimo)“. 3. Įstatymo
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj žodžio ,,mažamečius“ įrašyti žodį ,,vaikus”, kadangi sąvoka ,,mažametis“ plačiau yra apibrėžiama tik baudžiamojoje teisėje ir jais, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, laikomi vaikai iki 14 metų, tuo tarpu pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaikas yra žmogus iki 18 metų, kurį tėvai privalo materialiai išlaikyti. 4. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,viršija“ įrašytinas žodis ,,šio“. 5.
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,nuo šio įsakymo išleidimo dienos“ įrašytini žodžiai ,,nuo šio įsakymo priėmimo dienos“, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnį, teisės aktas yra priimamas, bet ne išleidžiamas. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-680, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 1 d., kuriuo Buhalterinės apskaitos įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į Finansinės apskaitos įstatymą, sąvoka „buhalterinė apskaita“ keičiama sąvoka „finansinė apskaita“, projekto
„buhalterinės apskaitos“ įrašytini žodžiai „finansinės apskaitos“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARIŲ MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1857 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-12-09 Nr. XIVP- 1900(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Arvydas Pocius, Andrius Mazuronis, Raimondas Lopata, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai:
KAM kanclerė Kristina Deviatnikovaitė, KAM TD Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk.ltn. Andrius Jagminas, KAM Gynybos politikos grupės vadovas Andrius Vaivada. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
išvengti skirtingo įstatymų nuostatų interpretavimo ir atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis keičiamo Karių materialinės atsakomybės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, karių neteisėta kalta veika krašto apsaugos sistemos institucijoms padaryta žala apimtų tik tiesioginius nuostolius, siūlytina derinti projekto nuostatas su Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „žalą“ įrašyti žodžius „(tiesioginius nuostolius)“. Pritarti 2.
Teisės departamentas, 2022-07-262 Atsižvelgiant į tai, kad Seimas tvirtina pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „baziniai dydžiai“ įrašyti žodį skliaustuose „(atlyginimo)“. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-07-263 Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj žodžio ,,mažamečius“ įrašyti žodį ,,vaikus”, kadangi sąvoka ,,mažametis“ plačiau yra apibrėžiama tik baudžiamojoje teisėje ir jais, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, laikomi vaikai iki 14 metų, tuo tarpu pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaikas yra žmogus iki 18 metų, kurį tėvai privalo materialiai išlaikyti. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-07-266 Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,viršija“ įrašytinas žodis ,,šio“. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-07-266 Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,nuo šio įsakymo išleidimo dienos“ įrašytini žodžiai ,,nuo šio įsakymo priėmimo dienos“, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnį, teisės aktas yra priimamas, bet ne išleidžiamas. Pritarti
Teisės departamentas, 2022-07-26 Atsižvelgiant į tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-680, įsigaliojusio 2022 m. gegužės 1 d., kuriuo Buhalterinės apskaitos įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į Finansinės apskaitos įstatymą, sąvoka „buhalterinė apskaita“ keičiama sąvoka „finansinė apskaita“, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj žodžių „buhalterinės apskaitos“ įrašytini žodžiai „finansinės apskaitos“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Papildomų komitetų išvados: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Laurynas Kasčiūnas . Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas