Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos
m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas. Papildyti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą
ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Privalomai sveikata tikrinama:
kiekvienais metais, iki jiems sukanka aštuoniolika metų;
kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką;
periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką;
programas pagal amžiaus grupę bei lytį, - periodiškai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos patvirtintą, PSDF lėšomis apmokamų, ligų prevencijos programų sąrašą. 2.
teisę pasitikrinti sveikatą, o darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę darbuotojo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai, darbdavys moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva. 3. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimo prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustato darbdavys. 4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. 5. Privalomo įsidarbinančių asmenų, darbuotojų ir asmenų, kurių darbas buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogeninių, mutageninių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Straipsnio pakeitimai:
įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Orinta Leiputė Rimantė Šalaševičiūtė (Parašas)
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos ĮSTATYMo NR. IX-1672 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 21 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
5) darbuotojų, patenkančių į ligų ankstyvosios diagnostikos programas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą PSDF lėšomis apmokamų ligų ankstyvosios diagnostikos programų sąrašą - sveikatos įstaigos nurodytu laiku. 2. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą atvejį. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras parengia įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki 2022 m.
gruodžio 25 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos prezidentas Teikia Seimo nariai Orinta Leiputė Rimantė Šalaševičiūtė (Parašas)
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino mažas, ypač darbingo amžiaus žmonių, aktyvumas pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Higienos institutas konstatuoja, kad ypač išaugęs mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Įtakos turėjo ir Covid 19 pandemija paskatinusi žmones atidėti prevencines sveikatos patikras, dėl ko žmonėms nustatomos jau pažengusios ligos, kurioms reikalingas sudėtingesnis ir brangesnis gydymas. Sveikatos patikra turi būti skatinama įvairiausiais būdais ir vienas iš jų - įtraukti prevencines programas į privalomą pasitikrinti sveikatą sąrašą ir taip suteikti galimybę turėti apmokamą laisvą dieną. Darbdaviai yra suinteresuoti, kad jų darbuotojai būtų sveiki ir darbingi, todėl prevencinis sveikatos tikrinamasis turėtų būti vienas iš prioritetų, sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos, iš kurių 4 yra vėžio ankstyvos diagnostikos prevencinės programos bei atliekami tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui. Programų taikymas priklauso nuo amžiaus, lyties ir taikomi skirtingi laiko intervalai, kas 1-2-3 metus. Prevencinių programų vykdymui kasmet skiriama vis daugiau PSDF lėšų: 2021 m. buvo skirta 24,9 mln. Eur (5 proc. daugiau nei 2020 m ir 26 proc. daugiau nei 2019 m.). Taip pat skatinamos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, skiriant joms papildomą mokėjimą už gerus darbo rezultatus. Tačiau akivaizdu, kad vien šių priemonių neužtenka, kad žmonės aktyviau dalyvautų prevencinėse programose.
Atkreiptinas dėmesys, kad tik dalis prevencinių programų taikomos darbingo amžiaus žmonėms, todėl laisva nuo darbo diena mokant atlyginimo vidurkį, sveikatos patikrai pagal amžiaus grupei, lyčiai priklausantį grafiką nebūtų labai dažnai pasikartojanti finansinė našta darbdaviams. Ankstyva diagnostika, savalaikis gydymas gelbėtų žmonių gyvybes, leistų jiems išlikti darbingais, gyventi kokybišką gyvenimą bei sutaupytų PSDF fondo lėšas pacientų brangiam gydymui. Tikėtina, kad priėmus įstatymą, tai bus viena iš efektyvių skatinamųjų priemonių ir suaktyvins dirbančius žmones tikrintis sveikatą prevenciniais tikslais, užtikrinant ligos nustatymą ankstyvoje stadijoje, bei bus išvengta sunkių ligos padarinių bei ilgo nedarbingumo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečiai įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narės Orinta Leiputė, Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose laisva diena dėl pasinaudojimo ligų prevencinėmis programomis nėra reglamentuota. Numatyti privalomi sveikatos patikrinimai yra orientuoti į darbuotojus iki 18 metų amžiaus, į darbuotojus dirbančius naktimis ir pamainomis, į žmones su negalią ir darbuotojus, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai. Bet nemažiau svarbu ir prevencinis sveikatos patikrinimas, taip užtikrinant nustatyti ligas kuo ankstesnėje ligos stadijoje. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį papildyti privalomų sveikatos patikrinimų sąrašą, įrašant asmenis turinčius dalyvauti prevencinėse programose, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Darbdavys už šią laisvą diena moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11.
teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Prevencinis sveikatos tikrinimas turi būti prioritetas žmogaus teisių kontekste. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Tikslų lėšų poreikį numatytų Vyriausybė. Jį nustatyti projekto teikėjams sudėtinga, nes lėšos yra iš skirtingų šaltinių t.y. valstybės biudžeto ir privačių darbdavių. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Prevencinis sveikatos patikrinimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Orinta Leiputė Rimantė Šalaševičiūtė
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino mažas, ypač darbingo amžiaus žmonių, aktyvumas pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Higienos institutas konstatuoja, kad ypač išaugęs mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Įtakos turėjo ir Covid 19 pandemija paskatinusi žmones atidėti prevencines sveikatos patikras, dėl ko žmonėms nustatomos jau pažengusios ligos, kurioms reikalingas sudėtingesnis ir brangesnis gydymas. Sveikatos patikra turi būti skatinama įvairiausiais būdais ir vienas iš jų - įtraukti prevencines programas į privalomą pasitikrinti sveikatą sąrašą ir taip suteikti galimybę turėti apmokamą laisvą dieną. Darbdaviai yra suinteresuoti, kad jų darbuotojai būtų sveiki ir darbingi, todėl prevencinis sveikatos tikrinamasis turėtų būti vienas iš prioritetų, sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šiuo metu Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos, iš kurių 4 yra vėžio ankstyvos diagnostikos prevencinės programos bei atliekami tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui. Programų taikymas priklauso nuo amžiaus, lyties ir taikomi skirtingi laiko intervalai, kas 1-2-3 metus. Prevencinių programų vykdymui kasmet skiriama vis daugiau PSDF lėšų: 2021 m. buvo skirta 24,9 mln. Eur (5 proc. daugiau nei 2020 m ir 26 proc. daugiau nei 2019 m.). Taip pat skatinamos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, skiriant joms papildomą mokėjimą už gerus darbo rezultatus. Tačiau akivaizdu, kad vien šių priemonių neužtenka, kad žmonės aktyviau dalyvautų prevencinėse programose.
Atkreiptinas dėmesys, kad tik dalis prevencinių programų taikomos darbingo amžiaus žmonėms, todėl laisva nuo darbo diena mokant atlyginimo vidurkį, sveikatos patikrai pagal amžiaus grupei, lyčiai priklausantį grafiką nebūtų labai dažnai pasikartojanti finansinė našta darbdaviams. Ankstyva diagnostika, savalaikis gydymas gelbėtų žmonių gyvybes, leistų jiems išlikti darbingais, gyventi kokybišką gyvenimą bei sutaupytų PSDF fondo lėšas pacientų brangiam gydymui. Tikėtina, kad priėmus įstatymą, tai bus viena iš efektyvių skatinamųjų priemonių ir suaktyvins dirbančius žmones tikrintis sveikatą prevenciniais tikslais, užtikrinant ligos nustatymą ankstyvoje stadijoje, bei bus išvengta sunkių ligos padarinių bei ilgo nedarbingumo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečiai įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narės Orinta Leiputė, Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose laisva diena dėl pasinaudojimo ligų prevencinėmis programomis nėra reglamentuota. Numatyti privalomi sveikatos patikrinimai yra orientuoti į darbuotojus iki 18 metų amžiaus, į darbuotojus dirbančius naktimis ir pamainomis, į žmones su negalią ir darbuotojus, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai. Bet nemažiau svarbu ir prevencinis sveikatos patikrinimas, taip užtikrinant nustatyti ligas kuo ankstesnėje ligos stadijoje. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį papildyti privalomų sveikatos patikrinimų sąrašą, įrašant asmenis turinčius dalyvauti prevencinėse programose, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Darbdavys už šią laisvą diena moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11.
teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Prevencinis sveikatos tikrinimas turi būti prioritetas žmogaus teisių kontekste. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Tikslų lėšų poreikį numatytų Vyriausybė. Jį nustatyti projekto teikėjams sudėtinga, nes lėšos yra iš skirtingų šaltinių t.y. valstybės biudžeto ir privačių darbdavių. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Prevencinis sveikatos patikrinimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Orinta Leiputė Rimantė Šalaševičiūtė
2022-07-25 Nr. XIVP-1899 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad privalomi sveikatos tikrinimai turi būti atliekami ir tų darbuotojų atžvilgiu, kurie patenka į ligų prevencijos programas pagal amžiaus grupę bei lytį, - jie būtų tikrinami periodiškai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos patvirtintą, PSDF lėšomis apmokamų, ligų prevencijos programų sąrašą. Vertinant siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo esmė ir paskirtis yra įvertinti ir įsitikinti, kad darbuotojų fiziologinė būklė yra tinkama jų dirbamam darbui atlikti. Kitaip sakant, sveikatą tikrintis privalo arba tie darbuotojai, kurių sveikatai darbas gali kelti riziką dėl jų fiziologinės būklės (ar fiziologinių duomenų), arba tie darbuotojai, kurių sveikatai riziką kelia pats darbo pobūdis (darbas naktimis ar pamainomis, darbas pavojingose ar kenksmingose sąlygose). Tuo tarpu projekto iniciatorių siūlomoje nuostatoje darbuotojų sveikatos tikrinimas nėra betarpiškai susijęs su jų dirbamu darbu bei jo galimu poveikiu darbuotojų sveikatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas yra savanoriškas; jis nėra privalomas jokiai amžiaus ar pagal dirbamą darbą sudarytai asmenų grupei. Pabrėžtina, kad pagal ligų prevencijos programas besitikrinantys asmenys yra darbingi, jie įprastai jaučiasi sveikai, o sveikatą tikrinasi tik profilaktiškai, siekdami užkirsti kelią galimam sveikatos pablogėjimui ateityje.
Taigi, sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas nėra niekaip susijęs nei su asmens fiziologiniais gebėjimais tinkamai atlikti jo dirbamą darbą, nei su jo dirbamo darbo pobūdžiu. Taip pat pažymėtina, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas). Tuo tarpu sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas, kaip jau minėta aukščiau, nesiejamas nei su asmens gebėjimais, nei su jo galimybėmis dirbti atitinkamą darbą.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad siūlomas reguliavimas, pagal kurį privalomas periodinis sveikatos tikrinimas pagal ligų prevencijos programas būtų laikomas būtina sąlyga darbuotojui dirbti jo dirbamą darbą (kai darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, būtų nušalinamas nuo darbo ir jam nebūtų mokamas darbo užmokestis) nedera nei su Konstitucinio Teismo formuojama jurisprudencija, nei su bendraisiais darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimais. 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir nuspręsta palikti projekto iniciatorių siūlomą nuostatą, ją reikėtų taisyti, tikslinant sveikatos apsaugos ministro (o ne ministerijos) tvirtinamų ligų ankstyvosios diagnostikos (o ne ligų prevencijos) programų pavadinimus, bei atsisakant perteklinių ir jokio teisinio krūvio neturinčių nuostatų – kad programos priemonės finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis bei, kad programų priemonės taikomos darbuotojams pagal amžių ir lytį (visos šios sąlygos yra savaime suprantamos bei numatytos pačiose sveikatos apsaugos ministro tvirtinamose programose). 3. Atsižvelgiant į tai, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal atitinkamų ligų ankstyvosios diagnostikos programas atliekami kartą per tam tikrą laiko tarpą (kartą per metus, du tris ar penkis metus), svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, numatančiomis, kada po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti atliekami pirmieji sveikatos pagal atitinkamą ankstyvosios diagnostikos programą tikrinimai (galbūt tikslinga nustatyti, kad pirmieji sveikatos patikrinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip programoje nustatytas maksimalus terminas, per kurį gali būti atlikta ši sveikatos tikrinimo paslauga). 4.
į tai, kad projektu siūloma keisti patį profilaktinių sveikatos tikrinimų principą, t.y. jis taptų nebe savanoriškas, o iš esmės privalomas (nes nepasitikrinęs žmogus nebegalėtų įgyvendinti savo teisės į darbą), projektas pildytinas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis, įpareigojančiomis sveikatos apsaugos ministrą patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus, kuriuose būtų pakeistos ankstyvosios diagnostikos programų vykdymo sąlygos. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje formuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų žymiai daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
punktu:“. Tuo tarpu dėstomojoje straipsnio dalyje turi būti dėstomas tik pildomas punktas, o ne visa nauja dalies redakcija;
straipsnių pavadinimų taškas nededamas;
pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-10-31 Nr. XIVP-1899(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad privalomi sveikatos tikrinimai turi būti atliekami ir tų darbuotojų atžvilgiu, kurie patenka į ligų ankstyvosios diagnostikos programas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą PSDF lėšomis apmokamų ligų ankstyvosios diagnostikos programų sąrašą – sveikatos įstaigos nurodytu laiku. Vertinant siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo esmė ir paskirtis yra įvertinti ir įsitikinti, kad darbuotojų fiziologinė būklė yra tinkama jų dirbamam darbui atlikti. Kitaip sakant, sveikatą tikrintis privalo arba tie darbuotojai, kurių sveikatai darbas gali kelti riziką dėl jų fiziologinės būklės (ar fiziologinių duomenų), arba tie darbuotojai, kurių sveikatai riziką kelia pats darbo pobūdis (darbas naktimis ar pamainomis, darbas pavojingose ar kenksmingose sąlygose). Tuo tarpu projekto iniciatorių siūlomoje nuostatoje darbuotojų sveikatos tikrinimas nėra betarpiškai susijęs su jų dirbamu darbu bei jo galimu poveikiu darbuotojų sveikatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas yra savanoriškas; jis nėra privalomas jokiai amžiaus ar pagal dirbamą darbą sudarytai asmenų grupei. Pabrėžtina, kad pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas besitikrinantys asmenys yra darbingi, jie įprastai jaučiasi sveikai, o sveikatą tikrinasi tik profilaktiškai, siekdami užkirsti kelią galimam sveikatos pablogėjimui ateityje.
Taigi, sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas nėra niekaip susijęs nei su asmens fiziologiniais gebėjimais tinkamai atlikti jo dirbamą darbą, nei su jo dirbamo darbo pobūdžiu. Taip pat pažymėtina, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d.,
pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas). Tuo tarpu sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos prevencijos programas, kaip jau minėta aukščiau, nesiejamas nei su asmens gebėjimais, nei su jo galimybėmis dirbti atitinkamą darbą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad siūlomas reguliavimas, nedera nei su Konstitucinio Teismo formuojama jurisprudencija, nei su bendraisiais darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimais. 2.
nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir nuspręsta palikti projekto iniciatorių siūlomą nuostatą, ją reikėtų taisyti, kad neaišku, kaip darbdavys, kuriam yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, turėtų užtikrinti, kad darbuotojas pasitikrintų sveikatą ,,sveikatos įstaigos nurodytu laiku“. Be to, reikėtų atsisakyti perteklinės ir jokio teisinio krūvio neturinčios nuostatos – kad programos priemonės finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis, kadangi tai numatoma sveikatos apsaugos ministro tvirtinamose programose. 3. Atsižvelgiant į tai, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal atitinkamų ligų ankstyvosios diagnostikos programas atliekami kartą per tam tikrą laiko tarpą (kartą per metus, du tris ar penkis metus), svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, numatančiomis, kada po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti atliekami pirmieji sveikatos pagal atitinkamą ankstyvosios diagnostikos programą tikrinimai (galbūt tikslinga nustatyti, kad pirmieji sveikatos patikrinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip programoje nustatytas maksimalus terminas, per kurį gali būti atlikta ši sveikatos tikrinimo paslauga). 4. Tikslintinas įstatymo projekto 2 straipsnis: straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“; 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį; 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„parengia įstatymą įgyvendinančius teisės aktus“ įrašytini žodžiai „priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 5. Atsižvelgiant
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos taip: ,,Respublikos Prezidentas“. 6.
į tai, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje formuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų žymiai daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-1899(2) 2023-05-31
komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Rimantė Šalaševičiūtė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai:
Rūta Juršaitė – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Aldona Sabaitienė – Darbo aplinkos skyriaus vedėja; Eigilė Čygaitė-Elzbergienė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos vyriausioji ekspertė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad privalomi sveikatos tikrinimai turi būti atliekami ir tų darbuotojų atžvilgiu, kurie patenka į ligų ankstyvosios diagnostikos programas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą PSDF lėšomis apmokamų ligų ankstyvosios diagnostikos programų sąrašą – sveikatos įstaigos nurodytu laiku. Vertinant siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo esmė ir paskirtis yra įvertinti ir įsitikinti, kad darbuotojų fiziologinė būklė yra tinkama jų dirbamam darbui atlikti.
Kitaip sakant, sveikatą tikrintis privalo arba tie darbuotojai, kurių sveikatai darbas gali kelti riziką dėl jų fiziologinės būklės (ar fiziologinių duomenų), arba tie darbuotojai, kurių sveikatai riziką kelia pats darbo pobūdis (darbas naktimis ar pamainomis, darbas pavojingose ar kenksmingose sąlygose). Tuo tarpu projekto iniciatorių siūlomoje nuostatoje darbuotojų sveikatos tikrinimas nėra betarpiškai susijęs su jų dirbamu darbu bei jo galimu poveikiu darbuotojų sveikatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas yra savanoriškas; jis nėra privalomas jokiai amžiaus ar pagal dirbamą darbą sudarytai asmenų grupei. Pabrėžtina, kad pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas besitikrinantys asmenys yra darbingi, jie įprastai jaučiasi sveikai, o sveikatą tikrinasi tik profilaktiškai, siekdami užkirsti kelią galimam sveikatos pablogėjimui ateityje. Taigi, sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas nėra niekaip susijęs nei su asmens fiziologiniais gebėjimais tinkamai atlikti jo dirbamą darbą, nei su jo dirbamo darbo pobūdžiu. Taip pat pažymėtina, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai).
Žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas). Tuo tarpu sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos prevencijos programas, kaip jau minėta aukščiau, nesiejamas nei su asmens gebėjimais, nei su jo galimybėmis dirbti atitinkamą darbą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad siūlomas reguliavimas, nedera nei su Konstitucinio Teismo formuojama jurisprudencija, nei su bendraisiais darbuotojų privalomo sveikatos tikrinimo reikalavimais. Pritarti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-311
nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir nuspręsta palikti projekto iniciatorių siūlomą nuostatą, ją reikėtų taisyti, kad neaišku, kaip darbdavys, kuriam yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, turėtų užtikrinti, kad darbuotojas pasitikrintų sveikatą ,,sveikatos įstaigos nurodytu laiku“.
Be to, reikėtų atsisakyti perteklinės ir jokio teisinio krūvio neturinčios nuostatos – kad programos priemonės finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis, kadangi tai numatoma sveikatos apsaugos ministro tvirtinamose programose. Pritarti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31
į tai, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal atitinkamų ligų ankstyvosios diagnostikos programas atliekami kartą per tam tikrą laiko tarpą (kartą per metus, du tris ar penkis metus), svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, numatančiomis, kada po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti atliekami pirmieji sveikatos pagal atitinkamą ankstyvosios diagnostikos programą tikrinimai (galbūt tikslinga nustatyti, kad pirmieji sveikatos patikrinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip programoje nustatytas maksimalus terminas, per kurį gali būti atlikta ši sveikatos tikrinimo paslauga). Pritarti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Seimo kanceliarijos
įstatymo projekto 2 straipsnis: straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“; 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį; 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „parengia įstatymą įgyvendinančius teisės aktus“ įrašytini žodžiai
„priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31 5.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos taip: ,,Respublikos Prezidentas“. Pritarti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31
į tai, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje formuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų žymiai daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Gauta Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvada (2023-03-21). 9. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, 2022-11-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1899(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Trišalė taryba, 2023-03-21 SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1899(2) (po svarstymo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos bei Darbo santykių komisijos posėdžiuose). NUTARTA:
sutarimu nepritarti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1899(2), tačiau pritarti šio įstatymo projekto idėjai. 2.
sąjungų pusė siūlo papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodeksą nuostata (nuostatomis) dėl darbdavio darbuotojui suteikiamo darbo laiko pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas ir apmokėjimo už šį darbo laiką. 3. Darbdavių pusė siūlo už darbo laiką pasitikrinti sveikatai pagal prevencines programas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pritarti iš dalies Sveikatos reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, 2023-05-17 išvadoje pažymėta: „Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis gali būti apmokama tik sveikatos priežiūra, todėl iš PSDF biudžeto lėšų apmokėti už darbdavio darbuotojams suteikiamą laiką sveikatai pasitikrinti, galimybių nėra.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2023-05-17 Nepritarti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672
Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projekto iniciatoriams patobulinti, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nuomonę. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonę (2023-03-21 protokolas Nr. TTP-4) ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Sveikatos reikalų komitetas
dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO XIVP-1899(2) 2023-05-17
pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai P. Kuzmickienė, O. Leiputė, D. Morgana, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, A. Veryga. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai R. Juršaitė, A. Sabaitienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Kacevičius, T. Golubajeva, T. Ragauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma įtvirtinti nuostatą, numatančią, kad privalomi sveikatos tikrinimai turi būti atliekami ir tų darbuotojų atžvilgiu, kurie patenka į ligų ankstyvosios diagnostikos programas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą PSDF lėšomis apmokamų ligų ankstyvosios diagnostikos programų sąrašą – sveikatos įstaigos nurodytu laiku.
Vertinant siūlomą nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo esmė ir paskirtis yra įvertinti ir įsitikinti, kad darbuotojų fiziologinė būklė yra tinkama jų dirbamam darbui atlikti. Kitaip sakant, sveikatą tikrintis privalo arba tie darbuotojai, kurių sveikatai darbas gali kelti riziką dėl jų fiziologinės būklės (ar fiziologinių duomenų), arba tie darbuotojai, kurių sveikatai riziką kelia pats darbo pobūdis (darbas naktimis ar pamainomis, darbas pavojingose ar kenksmingose sąlygose). Tuo tarpu projekto iniciatorių siūlomoje nuostatoje darbuotojų sveikatos tikrinimas nėra betarpiškai susijęs su jų dirbamu darbu bei jo galimu poveikiu darbuotojų sveikatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas yra savanoriškas; jis nėra privalomas jokiai amžiaus ar pagal dirbamą darbą sudarytai asmenų grupei. Pabrėžtina, kad pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas besitikrinantys asmenys yra darbingi, jie įprastai jaučiasi sveikai, o sveikatą tikrinasi tik profilaktiškai, siekdami užkirsti kelią galimam sveikatos pablogėjimui ateityje. Taigi, sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos programas nėra niekaip susijęs nei su asmens fiziologiniais gebėjimais tinkamai atlikti jo dirbamą darbą, nei su jo dirbamo darbo pobūdžiu.
Taip pat pažymėtina, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais – kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis; tokie reikalavimai gali apimti tam tikro išsilavinimo turėjimą, moralines ir kitas savybes (gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir t. t.), specialios teisės įgijimą (vairuotojams ir t. t.) ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas). Tuo tarpu sveikatos tikrinimas pagal ligų ankstyvosios diagnostikos prevencijos programas, kaip jau minėta aukščiau, nesiejamas nei su asmens gebėjimais, nei su jo galimybėmis dirbti atitinkamą darbą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad siūlomas reguliavimas, nedera nei su Konstitucinio
sveikatos tikrinimo reikalavimais. Pritarti
nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą ir nuspręsta palikti projekto iniciatorių siūlomą nuostatą, ją reikėtų taisyti, kad neaišku, kaip darbdavys, kuriam yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, turėtų užtikrinti, kad darbuotojas pasitikrintų sveikatą ,,sveikatos įstaigos nurodytu laiku“.
Be to, reikėtų atsisakyti perteklinės ir jokio teisinio krūvio neturinčios nuostatos – kad programos priemonės finansuojamos
tvirtinamose programose. Pritarti
į tai, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai pagal atitinkamų ligų ankstyvosios diagnostikos programas atliekami kartą per tam tikrą laiko tarpą (kartą per metus, du tris ar penkis metus), svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, numatančiomis, kada po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti atliekami pirmieji sveikatos pagal atitinkamą ankstyvosios diagnostikos programą tikrinimai (galbūt tikslinga nustatyti, kad pirmieji sveikatos patikrinimai turi būti atlikti ne vėliau kaip programoje nustatytas maksimalus terminas, per kurį gali būti atlikta ši sveikatos tikrinimo paslauga). Pritarti
įstatymo projekto 2 straipsnis: straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“; 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį; 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „parengia įstatymą įgyvendinančius teisės aktus“ įrašytini žodžiai
„priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos taip: ,,Respublikos Prezidentas“. Pritarti
6.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje formuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų žymiai daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl įstatymo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
Respublikos Teisingumo ministerija, 2022-11-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1899(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Trišalė taryba, 2023-03-21 SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1899(2) (po svarstymo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos bei Darbo santykių komisijos posėdžiuose). NUTARTA:
ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1899(2), tačiau pritarti šio įstatymo projekto idėjai. 2. Profesinių sąjungų pusė siūlo papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodeksą nuostata (nuostatomis) dėl darbdavio darbuotojui suteikiamo darbo laiko pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas ir apmokėjimo už šį darbo laiką. 3.
prevencines programas apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pritarti iš dalies Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis gali būti apmokama tik sveikatos priežiūra, todėl iš PSDF biudžeto lėšų apmokėti už darbdavio darbuotojams suteikiamą laiką sveikatai pasitikrinti, galimybių nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1899(2) ir siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projekto iniciatoriams patobulinti, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nuomonę. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Navickienė, Z. Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė