1060 Įstatymo projektas Farmacijos įstatymo Nr. X-709 59(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Linas Slušnys, Seimo narė Jurgita Sejonienė, Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Seimo narys Domas Griškevičius XIVP-1885 202

Lietuva · XIVP-1885 · 2022-07-04 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2022-07-04
  2. Aiškinamasis raštas · 2022-07-04
  3. Teisės departamento išvada · 2022-07-04

Lyginamasis variantas

2022-07-04 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 59¹ straipsniO

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 59¹ straipsnio pakeitimas

„2. Lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota

nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina negali būti didesnė negu šio nekompensuojamojo vaistinio preparato (dėl kurio išduotas lygiagretaus importo leidimas) registruotojo deklaruota kaina. Neatitikus šio reikalavimo, lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina laikoma šio nekompensuojamojo vaistinio preparato (dėl kurio išduotas lygiagretaus importo leidimas) registruotojo deklaruota kaina.”

„5. Šio straipsnio 1, 2, 3, ir 4 ir 5 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi nekompensuojamiesiems receptiniams vardiniams vaistiniams preparatams.“

3. Buvusias įstatymo 59¹ straipsnio 2-6 dalis laikyti atitinkamai 3-7

dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis

įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia Seimo nariai Linas Slušnys Jurgita Sejonienė Paulė Kuzmickienė Dalia Asanavičiūtė Domas Griškevičius

Aiškinamasis raštas

2022-07-04 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 59¹ straipsniO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 59¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslai:

1. Mažinti pacientų išlaidas nekompensuojamiesiems

vaistiniams preparatams, apsaugoti pacientus nuo nepagrįstai didesnių išlaidų šiems vaistams - dėl esamo nekompensuojamųjų vaistų kainų nepakankamo reguliavimo kainos atžvilgiu didmeniniai pirkėjai, vaistinės nėra suinteresuotos parduoti pacientams mažesnės kainos preparatą, nes parduodami tokius vaistus esant reguliuojamiems tik maksimaliems antkainiams gali uždirbti mažiau. Tai esmingai paveikia pacientų teises;

2. didinti nekompensuojamųjų vaistinių

preparatų sektoriaus skaidrumą - panaikinti galimybes vaistininkams piktnaudžiauti proteguojant brangesnių konkretaus gamintojo nekompensuojamųjų vaistų pardavimą gyventojams;

3. sudaryti sąlygas geresniam nekompensuojamųjų

vaistinių preparatų prieinamumui užtikrinti panaikinant galimybes vaistinėms naudoti

„pirmos rankos“ taisyklę, t.y. pirmiausia pasiūlant pacientui konkretaus

gamintojo brangesnius nekompensuojamuosius vaistus, taip pat „lentynos mokesčio“, t.y. patekimo į vaistines sąlygai, surinkimui ir didmenininkų suteiktų nuolaidų nuslėpimui;

4. didinti nekompensuojamųjų vaistų gamintojų

ir platintojų konkurenciją - taikant „pirmos rankos“ taisyklę ar „lentynos mokestį“ rinkose gali sumažėti konkurencija, taip pat atsiranda pagrindas padidinti preparato kainas, kad būtų galima padengti su tokia taisykle ir (ar) mokesčiu susijusias išlaidas. Įstatymo projektu siekiama nustatyti taisyklę, kad jei yra deklaruota nekompensuojamojo vaisto kaina, tai jo analogo, tiekiamo į Lietuvą lygiagretaus importo leidimo turėtojo, kaina turėtų būti deklaruojama ne didesnė.

Neatitikus šio reikalavimo, nekompensuojamųjų vaistų kainyne lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina nurodoma tokia pati, kaip šio nekompensuojamojo vaistinio preparato analogo deklaruota kaina. Ši taisyklė – kad lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruojama vaisto kaina nebūtų didesnė nei jo analogo - paremta tuo, kad lygiagretaus importo leidimas išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus (įstatymo 2 straipsnio 57 dalis). Tačiau nesant jokiam nekompensuojamojo vaisto deklaruotos kainos reguliavimui, praktikoje dažnu atveju lygiagretaus importo leidimo turėtojai deklaruoja didesnes savo įvežamo į Lietuvą nekompensuojamojo vaisto, kuris yra analogiškas jo registruotojo atžvilgiu, kainas, negu jos deklaruojamos vaistinio preparato registruotojo. Tokiu būdu susiklosto situacija, kad analogiški vaistai, nors ir pritaikius tuos pačius Vyriausybės nustatytus antkainius, pacientams kainuoja brangiau, didesnis ir tokių vaistų pelningumas, o esant didesnei produkto deklaruotai kainai, produkto antkainiai, nustatyti procentais, atitinkamai taip pat didesni. Tai lemia aukščiau paminėtas neigiamas pasekmes visų pirma pacientams, taip pat tokių vaistų prieinamumui, efektyviai konkurencijai ir farmacijos sektoriaus skaidrumui (per brangesnių vaistų pacientams pardavimo protegavimą ir kitas situacijas, kaip nurodyta aukščiau).

Atitinkamai, siekiant išvengti šių neigiamų pasekmių tiek pacientams, tiek visai nekompensuojamų vaistų rinkai, siūloma nustatyti reikalavimą, kad maksimali deklaruojama kaina analogiškų vaistų atžvilgiu būtų vienoda, o jei tokio reikalavimo lygiagretaus importo leidimo turėtojai nesilaikytų – nustatyti panašią taisyklę kaip yra ir su kompensuojamaisiais analogiškais lygiagretaus importo turėtojų ir registruotojų vaistais, t.y. analogiškiems lygiagretaus importo turėtojų vaistams nustatoma ta pati bazinė kaina, nuo kurios – vienodos

  • ir taikomi nustatyti didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai[1]. Lygiagretus vaistinių preparatų importas (bei lygiagretus platinimas) turėtų būti priemonė, galinti sukurti kainų konkurenciją rinkodaros teisės turėtojo platinamam patentiniam vaistui tuo laikotarpiu, kol dar nėra pradėta generinių vaistinių preparatų gamyba. Įmonių, užsiimančių vaistų lygiagrečiu importu, veikla grindžiama laisvo prekių ir

paslaugų judėjimo principu, įtvirtintu Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Vaistų kainos Europos Sąjungos valstybėse narėse skiriasi, todėl pagrindinis įmonių, užsiimančių vaistų lygiagrečiu importu, veiklos principas – vaistus iš valstybių narių, kuriose jų kaina yra žemesnė, importuoti į valstybes nares, kuriose jų kaina yra aukštesnė taip suteikiant vartotojams ne tik tiesioginę (kai lygiagrečiai importuojamu būdu įvežamas vaistas siūlomas už mažesnę kainą nei šio vaisto registruotojo platinamas analogiškas vaistas), bet ir netiesioginę naudą. Lygiagretus vaistų importas turėtų skatinti vaistų platinimu bei prekyba užsiimančių įmonių tarpusavio konkurenciją, atitinkamai - įtakoti registruotojų platinamų vaistų kainų mažėjimą.

Būtent šiuo tikslu tiek Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu, tiek Europos Sąjungos teisės aktais yra nustatytas ir garantuojamas greitas ir paprastas lygiagretaus importo leidimų išdavimas, nes tokio importo esmė ir turėtų būti pigesnių vaistų tiekimas į rinką atveriant kelią vaistinių preparatų kainoms mažėti. Tačiau Lietuvos praktikoje, konkrečiai – nekompensuojamųjų vaistų sektoriuje, kaip paminėta aukščiau, tokie lygiagretaus importo galimi sukurti konkurencijos skatinimo, vaistų kainų mažėjimo sprendimai neveikia. Priešingai nei yra sureguliuota kompensuojamųjų vaistų sektoriuje, kur analogiški vaistai konkuruoja savo kainomis, nes į kompensuojamųjų analogiškų vaistų grupę gali patekti tik mažiausias kainas pateikę Lietuvai tiek registruotojai, tiek lygiagretaus importo leidimo turėtojai, šiuo atveju, nesant jokios taisyklės dėl deklaruotos kainos, lygiagretaus importo leidimo turėtojai deklaruoja ne mažesnes, kaip kad ir turėtų būti siekiant konkuruoti (kaip nurodyta aukščiau), bet didesnes savo importuojamų vaistų kainas.

Kaip pavyzdys pateikiamos šiuo metu galiojančios nekompensuojamųjų vaistų (tiek vaistų registruotojo, tiek analogų, importuojamų lygiagrečiai) kainos žemiau lentelėje: Pavadinimas Deklaruota kaina Mažmeninė kaina (su PVM) Registruotojo Lygiagretaus importo leidimo turėtojo Registruotojo Lygiagretaus importo leidimo turėtojo Atrovent N 20 µg/dozėje suslėgtasis įkvepiamasis tirpalas 200 dozių N1 (Boehringer Ingelheim International GmbH) 6,59 6,88 9,12 9,28 Azitrox 500mg plėvele dengtos tabletės N3 (ZENTIVA k.s., Čekija) 2,30 3,90 3,41 5,49 Cialis 20mg plėvele dengtos tabletės N2 (alu/PVC) (Eli Lilly Nederland B.V., Nyderlandai) 22,35 22,54 28,34 28,58 Zovirax 50 mg/g kremas 2 g, N1 (GlaxoSmithKline Consumer Healthcare (UK) Trading Limited, Didžioji Britanija) 5,80 6,84 9,25 10,64 Valaciclovir Actavis 500 mg plėvele dengtos tabletės N10 (Actavis Group PTC ehf, Islandija) 8,98 15,20 12,09 19,98 TORVACARD 20mg plėvele dengtos tabletės N30 (ZENTIVA k.s., Čekija) 2,97 3,80 4,18 5,35 Tezeo 80mg tabletės N30 (ZENTIVA k.s., Čekija) 3,94 4,65 5,55 6,49 Rocuronium bromide Kalceks 10 mg/ml injekcinis ar infuzinis tirpalas 5 ml N10 (AS KALCEKS, Latvija) 39,55 40,25 50,14 51,03 Paroxetine Orion 20 mg plėvele dengtos tabletės N30 (Orion Corporation, Danija) 2,58 4,86 4,91 6,79 Lexotanil 3 mg tabletės N30 (Roche Lietuva, UAB , Lietuva) 1,85 2,30 2,98 3,50 Akivaizdu, jog lygiagretaus importo leidimo turėtojams deklaruojant didesnes savo importuojamų vaistų, palyginus su analogų, tiekiamų registruotojų, kainas konkurencija išsikreipia, vaistinės nėra suinteresuotos parduoti pacientams mažesnės kainos preparatą, nes parduodami tokius vaistus esant reguliuojamiems tik maksimaliems antkainiams gali uždirbti mažiau, ir dėl to nukenčia pacientai, turintys savo lėšomis pirkti brangesnius vaistus.

Kaip pavyzdys pateikiamos šiuo metu galiojančios nekompensuojamųjų vaistų (tiek vaistų registruotojo, tiek analogų, importuojamų lygiagrečiai) kainos žemiau lentelėje: Pavadinimas Deklaruota kaina Mažmeninė kaina (su PVM) Registruotojo Lygiagretaus importo leidimo turėtojo Registruotojo Lygiagretaus importo leidimo turėtojo Atrovent N 20 µg/dozėje suslėgtasis įkvepiamasis tirpalas 200 dozių N1 (Boehringer Ingelheim International GmbH) 6,59 6,88 9,12 9,28 Azitrox 500mg plėvele dengtos tabletės N3 (ZENTIVA k.s., Čekija) 2,30 3,90 3,41 5,49 Cialis 20mg plėvele dengtos tabletės N2 (alu/PVC) (Eli Lilly Nederland B.V., Nyderlandai) 22,35 22,54 28,34 28,58 Zovirax 50 mg/g kremas 2 g, N1 (GlaxoSmithKline Consumer Healthcare (UK) Trading Limited, Didžioji Britanija) 5,80 6,84 9,25 10,64 Valaciclovir Actavis 500 mg plėvele dengtos tabletės N10 (Actavis Group PTC ehf, Islandija) 8,98 15,20 12,09 19,98 TORVACARD 20mg plėvele dengtos tabletės N30 (ZENTIVA k.s., Čekija) 2,97 3,80 4,18 5,35 Tezeo 80mg tabletės N30 (ZENTIVA k.s., Čekija) 3,94 4,65 5,55 6,49 Rocuronium bromide Kalceks 10 mg/ml injekcinis ar infuzinis tirpalas 5 ml N10 (AS KALCEKS, Latvija) 39,55 40,25 50,14 51,03 Paroxetine Orion 20 mg plėvele dengtos tabletės N30 (Orion Corporation, Danija) 2,58 4,86 4,91 6,79 Lexotanil 3 mg tabletės N30 (Roche Lietuva, UAB , Lietuva) 1,85 2,30 2,98 3,50 Akivaizdu, jog lygiagretaus importo leidimo turėtojams deklaruojant didesnes savo importuojamų vaistų, palyginus su analogų, tiekiamų registruotojų, kainas konkurencija išsikreipia, vaistinės nėra suinteresuotos parduoti pacientams mažesnės kainos preparatą, nes parduodami tokius vaistus esant reguliuojamiems tik maksimaliems antkainiams gali uždirbti mažiau, ir dėl to nukenčia pacientai, turintys savo lėšomis pirkti brangesnius vaistus. Konstitucinis teismas yra nustatęs, kad vykdydamos konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi sukurti tokią sveikatos priežiūros finansavimo sistemą, kuri užtikrintų reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ir būtinų vaistų finansinį prieinamumą (įperkamumą).

Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“, suponuoja tai, kad įstatymais ir kitais teisės aktais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos teisinis reguliavimas, kuris sudarytų prielaidas ne tik sukurti platų vaistinių tinklą, kad vaistinėse būtų pakankamai kokybiškų, efektyvių ir saugių vaistų, kad aprūpinimo vaistais sistema veiktų sklandžiai, bet kad ir būtų reguliuojamos vaistų kainos, kad informacija apie vaistus ir jų vartojimą būtų laisvai prieinama bei tinkamai skelbiama ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nekompensuojamojo vaisto deklaruotos kainos reguliavimą siekiant išvengti situacijų, kai lygiagretaus importo leidimo turėtojai deklaruoja didesnes savo įvežamo į Lietuvą nekompensuojamojo vaisto, kuris yra analogiškas jo registruotojo atžvilgiu, kainas, negu jos deklaruojamos vaistinio preparato registruotojo. Tokiu būdu siekiama panaikinti galimybes situacijoms, kad analogiški vaistai, nors ir pritaikius tuos pačius Vyriausybės nustatytus antkainius, pacientams kainuoja brangiau, o esant didesnei produkto deklaruotai kainai, produkto antkainiai, nustatyti procentais, atitinkamai taip pat didesni. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Slušnys, el. p. [email protected], tel. (8 5) 2396672. 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai

santykiai Šiuo metu Farmacijos įstatymo 59¹ straipsnyje, reglamentuojančiame nekompensuojamųjų vaistinių preparatų kainodarą, yra numatyta, kad tokių vaistinių preparatų registruotojai ir lygiagretaus importo leidimo turėtojai deklaruoja šių preparatų Lietuvos Respublikai taikomas kainas, o didmeninio platinimo licencijos turėtojas bei vaistinė ar vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, parduodami nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnių atitinkamai didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių negu nustatyti Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 257 “Dėl Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių sąrašo patvirtinimo“. Taigi, nekompensuojamųjų vaistų kaina reguliuojama tik per nustatytus didmeninius ir mažmeninius prekybos antkainius, o taisyklių dėl analogiškų nekompensuojamų vaistų kainų dydžio, tarpusavio konkuravimo skatinimo ar pan., kaip kad yra nustatyta kompensuojamųjų kainų atžvilgiu, nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad lygiagretaus importo leidimo turėtojo nekompensuojamojo vaistinio preparato taikoma Lietuvos Respublikai kaina (deklaruota kaina) nebūtų didesnė nei šio nekompensuojamojo vaistinio preparato registruotojo deklaruota kaina, siekiant sumažinti Lietuvos pacientų išlaidas nekompensuojamiesiems vaistams, padidinti nekompensuojamų vaistų rinkos skaidrumą, efektyvinti rinkos dalyvių konkurenciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti taisyklė nepažeis konkurencijos teisės, nes, kaip minėta, lygiagretaus importo leidimo turėtojams deklaruojant didesnes kainas, konkurencija, priešingai, išsikreipia (dėl aukščiau minėtų priežasčių). Konkurenciją pažeidžia nepagrįsti ir neobjektyvūs ribojimai kažkuriam vienam iš rinkos dalyvių, kurių pasekoje jis negali laisvai patekti į rinką ir (ar) joje laisvai išsilaikyti. Tačiau šiuo atveju, t.y. nekompensuojamųjų vaistų rinkoje, lygiagretaus importo leidimo turėtojams, kurių veiklos esmė ir yra pigesnių vaistų platinimas, nėra sudaromos kokios nors papildomos kliūtys nei patekti į rinką (nėra nustatoma jokių papildomų leidimų gavimo reikalavimų, jokių privalomų papildomų kainos nuolaidų, ar kitų barjerų norint atvežti vaistus į Lietuvą), nei konkuruoti vaistų kainomis (nes nustatoma tokia pati maksimali kainos riba palyginus su vaisto analogu, kurio pigesnę versiją būtent lygiagretaus importo leidimo turėtojas ir turėtų atvežti į Lietuvą). Tačiau kadangi nekompensuojamųjų vaistų atžvilgiu lygiagretaus importo leidimo turėtojai Lietuvoje iš esmės veikia priešingai nei kokiu tikslu jiems ir yra išduodami leidimai, todėl įvedus siūlomą taisyklę skaidri, objektyvi ir efektyvi rinkos dalyvių tarpusavio konkurencija vaistų kainomis kaip tik bus atstatyta. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminologinei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps

verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, būtų sudarytos konkurencingesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. turės būti pakeisti šie poįstatyminiai teisės aktai, tvirtinami sveikatos apsaugos ministro įsakymais:

1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymas Nr.

V-203 „Dėl nekompensuojamojo vaistinio preparato registruotojo ar lygiagretaus importo leidimo turėtojo taikomos Lietuvos Respublikai nekompensuojamojo vaistinio preparato kainos deklaravimo ir šio vaistinio preparato kainos, deklaruotos referencinėse valstybėse, pateikimo tvarkos aprašo, paraiškos įrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, paraiškos įrašyti medicinos pagalbos priemonę į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną ir paraiškos deklaruoti nekompensuojamojo vaistinio preparato kainą formų patvirtinimo“;

2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. V-228

„Dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir

kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „nekompensuojamieji vaistiniai preparatai“, „lygiagretaus importo leidimo turėtojas“, „deklaruota kaina“, „lygiagretaus importo leidimo sustabdymas“. 15.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi

pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Linas Slušnys [1] Remiantis Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir pacientų priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994 (su vėlesniais pakeitimais), 7 ir 9 punktais.

Teisės departamento išvada

2022-07-04 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 59¹ straipsniO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-07-07 Nr. XIVP-1885 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu keičiamo įstatymo 59¹ straipsnio 2 dalyje

siūloma nustatyti, kad lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina negali būti didesnė negu šio nekompensuojamojo vaistinio preparato (dėl kurio išduotas lygiagretaus importo leidimas) registruotojo deklaruota kaina. Tačiau vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokia nekompensuojamojo vaistinio preparato registruotojo deklaruota kaina turima omenyje. Pažymėtina, kad lygiagretaus importo esmė ir yra vykdyti į Bendrijos vaistinių preparatų registrą įrašyto vaistinio preparato didmeninį platinimą, kai jis įvežamas į Lietuvos Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato registruotojo platinimo tinklu. Kitaip sakant, jeigu pats vaistinio preparato registruotojas, kuris įregistravęs vaistinį preparatą eksportuojančioje šalyje, netiekia savo vaistinio preparato Lietuvos Respublikos rinkai, jis atitinkamai ir nedeklaruoja kainos, taikomos Lietuvos Respublikai. Jeigu projekto iniciatoriai, vis dėlto, siekia nustatyti, kad lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina negali būti didesnė negu tapataus Lietuvos Respublikoje registruoto vaistinio preparato ar pakankamai į jį panašaus Lietuvos Respublikoje registruoto vaistinio preparato registruotojo deklaruojamos kainos, taip keičiamame įstatyme ir reikėtų nurodyti. 2.

2. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai

priklauso valstybės politikos farmacinės ir kitos veiklos, susijusios su farmacijos produktais, srityje, organizavimas, koordinavimas ir kontroliavimas, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:

  • projekto

1 straipsnio 2 ir 3 dalis keistinos vietomis, t.y. likusios straipsnio dalys

pirma turi būti pernumeruojamos, o tik tada keičiamos jau pernumeruotos dalys. Atitinkamai šio straipsnio 3 dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 59¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip“;

  • projekto

1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimų esmėje brauktinas žodis „įstatymo”;

  • projekte

įstatymą pasirašančiojo asmens vardas ir pavardė nenurodomi. 4. Projekto

2 straispnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio

straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio 2 dalyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]