Projekto lyginamasis variantas
2022
Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi, 4-11 dalis atitinkamai laikyti 5-12 dalimis: „7 straipsnis. Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registras
recipientų registras (toliau – registras) yra valstybės registras, kurį steigia ir kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Registro objektai yra šie:
1) asmenys, pareiškę sutikimą (nesutikimą), kad jų audiniai, organai po jų mirties būtų atiduoti transplantacijai;
2) gyvi donorai;
3) mirę donorai;
4) recipientai;
5) su žmogaus audiniais, ląstelėmis (įskaitant žmogaus lytines ląsteles), organais atliekami veiksmai. 3. Registro objektai registruojami Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro nuostatuose (toliau – Registro nuostatai) nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą davusiam asmeniui Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduodama donoro kortelė. 4 5. Registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija). 5 6. Registro tvarkytojas yra Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 6 7. Registro duomenų teikėjai ir gavėjai yra Registro nuostatuose nurodyti subjektai, registro tvarkytojui teikiantys ir iš jo gaunantys teisės aktuose nustatytus duomenis, informaciją ir dokumentus Registro nuostatuose nustatyta tvarka. 7 8. Registro duomenų teikėjų ir gavėjų teisės ir pareigos reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose. 8 9.
dokumentai būtų tinkamai surašyti, pateikti laiku ir atitiktų susijusių registrų duomenis. 9 10. Registre saugomi duomenys yra konfidencialūs ir teikiami Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 10 11. Registro duomenų konfidencialumą užtikrina visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi šio registro duomenimis. 11 12. Turi būti užtikrintas registre tvarkomų duomenų atsekamumas.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narės Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
Projekto lyginamasis variantas
2023
1Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi:
„4. Įregistravęs šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą,
registro tvarkytojas jį pareiškusiam asmeniui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda donoro kortelę.“
dalis laikyti 4-11 dalimis:
„4 5. Registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
(toliau – Sveikatos apsaugos ministerija). 5 6. Registro tvarkytojas yra Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 6 7. Registro duomenų teikėjai ir gavėjai yra Registro nuostatuose nurodyti subjektai, registro tvarkytojui teikiantys ir iš jo gaunantys teisės aktuose nustatytus duomenis, informaciją ir dokumentus Registro nuostatuose nustatyta tvarka. 7 8. Registro duomenų teikėjų ir gavėjų teisės ir pareigos reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Registro nuostatuose ir kituose teisės aktuose. 8 9. Teikėjai privalo užtikrinti, kad jų teikiami duomenys, informacija ir dokumentai būtų tinkamai surašyti, pateikti laiku ir atitiktų susijusių registrų duomenis. 9 10. Registre saugomi duomenys yra konfidencialūs ir teikiami Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. 10 11. Registro duomenų konfidencialumą užtikrina visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi šio registro duomenimis. 11 12. Turi būti užtikrintas registre tvarkomų duomenų atsekamumas.“
1Pakeisti VI skyriaus pavadinimą:
Papildyti 14 straipsnį 2 dalimi ir pakeisti 14 straipsnio pavadinimą: „14 straipsnis.
donorystės skatinimas
sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos už suteiktas žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos proceso paslaugas kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybė įgyvendina Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės skatinimo programą (toliau – donorystės skatinimo programa). Tuo tikslu Vyriausybė parengia donorystės skatinimo programą, paskiria koordinuojančią ir už jos įgyvendinimą atsakingą valstybės instituciją ir numato šios programos vykdymo finansavimą valstybės lėšomis.“
ir įgyvendinimas
aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narės Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuva pagal donorystės mastą yra beveik pasiekusi ES vidurkį ir milijonui gyventojų tenka 18.6 efektyvių donorų. Tačiau donoro kortelė, kuri reikšmingai padeda artimiesiems apsispręsti dėl mirusiojo organų dovanojimo, nėra populiari. Ją turi vos per 38 tūkst. 18-50 metų Lietuvos gyventojų ir tik beveik 3 tūkst. vyresnei amžiaus grupei priklausančių asmenų. Iš dalies tai sąlygoja ribotas kortelės išdavimo vietų skaičius, nes jis apribotas sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, kurių darbuotojai pasižymi dideliu užimtumu ir dažnai tiesiog vengia pasiūlyti iš anksto išreikšti sutikimą donorystei po mirties. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis per ntb.lrv.lt, tačiau jos mažiau patrauklios vyresniems Lietuvos gyventojams. Daugelyje Europos šalių, turinčių išankstinio sutikimo donorystei pareiškimo galimybę, didžiojoje dalyje JAV valstijų, Naujojoje Zelandijoje sutikimo išreiškimo vietų skaičius yra platesnis. Čia sutikimą galima duoti išsiimant ar keičiant vairuotojo pažymėjimą, o dažnai – ir asmens dokumentus. Todėl teikiamų įstatymų projektų tikslas – įstatymu įtvirtinti donoro kortelės sąvoką bei išplėsti jos išdavimo vietų skaičių, taip įgalinant kuo didesnį kiekį Lietuvos piliečių išreikšti savo valią dovanoti organus po jų mirties. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Šį projektą parengė Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Lietuvoje asmuo, norintis tapti organų donoru po mirties, raštu išreiškia savo sutikimą. Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o asmeniui išduodama donoro kortelė, kurios egzistavimas bei išdavimo tvarka numatyta tik poįstatyminiame reguliavime. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis, prisijungęs prie sistemos per Elektroninės valdžios vartus svetainėje ntb.lrv.lt. Pasirašyti nustatytos formos sutikimą galima ir kontaktiniu būdu, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje. Bet kuriuo atveju, po asmens mirties dėl sutikimo donorytei atsiklausiama asmens artimųjų. Įstatymas leidžia asmeniui, išreiškusiam sutikimą būti donoru po mirties, bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Tačiau šiuo metu Lietuvoje asmenys neturi galimybės išreikšti sutikimo būti donorais po jų mirties tuomet, kai jiems išduodama arba keičiama vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė arba pasas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūlomas reguliavimas, įgalinant donoro kortelės gavimą tuo metu, kai išduodami keičiami asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, pasas) bei vairuotojo pažymėjimas, išplėstų donoro kortelės išdavimo vietų skaičių. Paminėtieji dokumentai išduodami daugeliui žmonių ir pastoviai atnaujinami juos keičiant, tad, remiantis kitų valstybių patirtimi, galima prognozuoti nuoseklų sutikimų donorystei po mirties skaičiaus augimą. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje įvedus sutikimą išduodant vairuotojo pažymėjimą, sutikimų donorystei skaičius išaugo 53 procentais (šaltinis: Discussion paper: Registers for deceased organ donation. AOC 2020). Asmenys, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau išlaikytų galimybę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą donorystei.
Taip pat išlaikoma šiuo metu galiojančiame reguliavime įtvirtintą artimųjų teisę išreikšti savo sutikimą/nesutikimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nekils. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Siekiant užtikrinti donoro kortelės naudojimo plėtrą, kartu keičiami Žmogaus autinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas, asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos.
Sąvoka „donoro kortelė“, nors ir šiuo metu naudojama poįstatyminiame reguliavime, nėra įvertinta Terminų bando įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Sveikatos apsaugos ministras bei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki
aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Donoro kortelės sistema yra sukurta, tad sukūrimui papildomos sąnaudos nebus reikalingos. Tačiau „Regitra“ bei Migracijos departamentas, įgiję papildomą funkciją, patirs didesnes sąnaudas vairuotojo pažymėjimo, tapatybės kortelės bei paso išdavimui. Dėl to, turėtų būti gauta Vyriausybės išvada, įvertinant jiems skirtų asignavimų didinimą. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Donorystė“, „transplantacija“,
„donoro kortelė“, „asmens tapatybės kortelė“, „pasas“, „vairuotojo pažymėjimas“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narės Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuva pagal donorystės mastą yra beveik pasiekusi ES vidurkį ir milijonui gyventojų tenka 18.6 efektyvių donorų. Tačiau donoro kortelė, kuri reikšmingai padeda artimiesiems apsispręsti dėl mirusiojo organų dovanojimo, nėra populiari. Ją turi vos per 38 tūkst. 18-50 metų Lietuvos gyventojų ir tik beveik 3 tūkst. vyresnei amžiaus grupei priklausančių asmenų. Iš dalies tai sąlygoja ribotas kortelės išdavimo vietų skaičius, nes jis apribotas sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, kurių darbuotojai pasižymi dideliu užimtumu ir dažnai tiesiog vengia pasiūlyti iš anksto išreikšti sutikimą donorystei po mirties. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis per ntb.lrv.lt, tačiau jos mažiau patrauklios vyresniems Lietuvos gyventojams. Daugelyje Europos šalių, turinčių išankstinio sutikimo donorystei pareiškimo galimybę, didžiojoje dalyje JAV valstijų, Naujojoje Zelandijoje sutikimo išreiškimo vietų skaičius yra platesnis. Čia sutikimą galima duoti išsiimant ar keičiant vairuotojo pažymėjimą, o dažnai – ir asmens dokumentus. Kita problema – donorystės skatinimui (reklamai) Lietuvoje iš esmės neskiriama dėmesio, donorystės skatinimas nėra laikomas valstybės prioritetu.
Laikinai vykdanti nacionalinio transplantacijos biuro (Biuras) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pareigas Ieva Grybauskienė 2022 m. gruodžio 21 d. savo rašte Seimo nariams atsakydama į klausimą dėl tikslinių lėšų donorystės skatinimui/reklamai nurodė, kad „Tikslinių lėšų, kurios bus skiriamos donorystės viešinimui ir reklamai, nebuvo. Biuras viešinimo ir reklamos funkcijas vykdė iš sutaupytų lėšų, kurios buvo skirtos kitoms išlaidoms ar darbo užmokesčiui. Tačiau pernai klipų transliacijoms per LRT buvo išleisti 2000,13 Eur., 2021 m. – 7686,16 Eur., 2020 m. – 2904 Eur. Taip pat nuo 2020 metų po 2500 Eur. iš darbo užmokesčio fondo buvo skiriama žurnalistų konkurso rengimui ir jiems skirtiems apdovanojimams.“ Taigi, biuras gavo ne tik kad negavo tikslinių lėšų, bet ir donorystės skatinimo tikslu naudojo darbo užmokesčio fondą, tam aukodamas darbuotojų pajamas. Biuras taip pat nurodė, kad yra paramos gavėjas ir gali gauti 1,2 proc. GPM. Visgi,
„šie pinigai skiriami kitoms sritims, o ne viešinimui ir reklamai.“ Viešinimui
buvo gauta lėšų tik pritraukus privačius rėmėjus, 2022 m. „Eurovaistinė“ apmokėjo NTB TV klipų gamybos ir transliavimo kaštus. Jų bendra suma buvo – 6517,67 Eur. Taip pat šiemet prie Europos organų donorystės dienos organizavimo prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė ir projekto įgyvendinimui skyrė 10 000 Eur., VŠĮ Nacionalinis kraujo centras apmokėjo su renginiu susijusiąs sąskaitas už 1550 Eur. Biuro teikimu, iki 2020 m. viešinimo skleidėjai buvo tik NTB darbuotojai – važiavo skaitė paskaitas, dalyvavo akcijose , įvairių Lietuvos miestų šventėse, kur kvietė ten ir važiavome su žalia palapine. Menkas ne tik koordinatorių atlyginimas, kaip Biuras nurodo „ Šiuo metu NTB dirba 6 koordinatoriai, užimta 4,45 etato.
Jų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių apie 2472, į rankas su priedais už naktinius budėjimus apie 1495 Eur. Įprastai jų atlygis siekia apie 1080 Eur. į rankas.“ Tačiau yra problemų ir su komunikacijos skyriumi. Tai neįtikėtinai didelė personalo kaita. Komunikacijos skyriuje nuo 2018 metų sausio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio buvo įdarbinti 23 darbuotojai. 20 iš jų išėjo iš Biuro. Panašus nestabilumas ir kitur: Biuro duomenimis, Teisės ir veiklos skyriuje minėtu laikotarpiu buvo įdarbintos 7 darbuotojos, 4 iš jų išėjo iš Biuro. Transplantacijų koordinavimo skyriuje buvo įdarbinti 22 darbuotojai, 16 iš jų išėjo iš Biuro. Per 5 metus buvo įdarbinti 4 darbuotojai, kuriems konkretus skyrius nebuvo priskirtas. 2 iš jų išėjo iš Biuro, tarp jų – įstaigos vadovas. Biure likusios darbuotojos yra buhalterė ir administratorė. Vadovas nėra paskirtas. Visa tai rodo, kad būtinas atidesnis požiūris į organų donorystės skatinimą (reklamą), ką užtikrintų tikslinis finansavimas per donorystės skatinimo programą. Todėl teikiamų įstatymų projektų tikslas – įstatymu įtvirtinti donoro kortelės sąvoką, išplėsti jos išdavimo vietų skaičių, taip įgalinant kuo didesnį kiekį Lietuvos piliečių išreikšti savo valią dovanoti organus po jų mirties ir nustatyti, kad valstybė kuria donorystės skatinimo programą bei skiria jai biudžeto lėšų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Šį projektą parengė Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Lietuvoje asmuo, norintis tapti organų donoru po mirties, raštu išreiškia savo sutikimą.
Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o asmeniui išduodama donoro kortelė, kurios egzistavimas bei išdavimo tvarka numatyta tik poįstatyminiame reguliavime. Sutikimą, kad donorystei būtų paimami jo organai ar audiniai po jo mirties asmuo gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis, prisijungęs prie sistemos per Elektroninės valdžios vartus svetainėje ntb.lrv.lt. Pasirašyti nustatytos formos sutikimą galima ir kontaktiniu būdu, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje. Bet kuriuo atveju, po asmens mirties dėl sutikimo donorytei atsiklausiama asmens artimųjų. Įstatymas leidžia asmeniui, išreiškusiam sutikimą būti donoru po mirties, bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Tačiau šiuo metu Lietuvoje asmenys neturi galimybės išreikšti sutikimo būti donorais po jų mirties tuomet, kai jiems išduodama arba keičiama vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė arba pasas. Donorystės skatinimas (reklama) valstybiniu lygmeniu iš esmės nekoordinuojama, tam, žinant medijų įkainius, neskiriama tikslinių lėšų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūlomas reguliavimas, įgalinant donoro kortelės gavimą tuo metu, kai išduodami keičiami asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, pasas) bei vairuotojo pažymėjimas, išplėstų donoro kortelės išdavimo vietų skaičių. Paminėtieji dokumentai išduodami daugeliui žmonių ir pastoviai atnaujinami juos keičiant, tad, remiantis kitų valstybių patirtimi, galima prognozuoti nuoseklų sutikimų donorystei po mirties skaičiaus augimą. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje įvedus sutikimą išduodant vairuotojo pažymėjimą, sutikimų donorystei skaičius išaugo 53 procentais (šaltinis: Discussion paper: Registers for deceased organ donation. AOC 2020).
AOC 2020). Asmenys, kaip ir šiuo metu, taip ir toliau išlaikytų galimybę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą donorystei. Taip pat išlaikoma šiuo metu galiojančiame reguliavime įtvirtintą artimųjų teisę išreikšti savo sutikimą/nesutikimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad Valstybė įgyvendina donorystės skatinimo programą. Tuo tikslu Vyriausybė parengia donorystės skatinimo programą, paskira ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos vykdymo finansavimą valstybės lėšomis. Kaip Seimo tyrimų skyrius savo analizėje pastebi, moksliniai tyrimai rodo, kad, kad „didesnis dėmesys švietimui ir plačiosios visuomenės informavimui apie transplantacijos naudą yra geriausias būdas pasiekti organų donorystės skaičių didėjimą“. Tad tikimasi, kad įgyvendinus valstybės programą, skatinant donorystę, šviečiant žmones sulauksime donorų skaičiaus augimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nekils. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Siekiant užtikrinti donoro kortelės naudojimo plėtrą, kartu keičiami Žmogaus autinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas, asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos. Sąvoka „donoro kortelė“, nors ir šiuo metu naudojama poįstatyminiame reguliavime, nėra įvertinta Terminų bando įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Sveikatos apsaugos, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai bei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Donoro kortelės sistema yra sukurta, tad sukūrimui papildomos sąnaudos nebus reikalingos.
Tačiau „Regitra“ bei Migracijos departamentas, įgiję papildomą funkciją, patirs didesnes sąnaudas vairuotojo pažymėjimo, tapatybės kortelės bei paso išdavimui. Taip pat valstybinės programos finansavimui. Dėl to, turėtų būti gauta Vyriausybės išvada, įvertinant jiems skirtų asignavimų didinimą. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Donorystė“, „transplantacija“,
„donoro kortelė“, „asmens tapatybės kortelė“, „pasas“, „vairuotojo pažymėjimas“,
„ valstybinė programa“, „donorystės skatinimas“. 16. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo narės Agnė Širinskienė Asta Kubilienė
2022-07-01 Nr. XIVP-1874 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymą papildyti nuostata, pagal kurią asmeniui, pareiškusiam sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai, būtų išduodama donoro kortelė. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, šiuo ir kartu teikiamais kitais projektais siekiama paskatinti kuo daugiau asmenų pareikšti tokį sutikimą. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad donoro kortelė „reikšmingai padeda artimiesiems apsispręsti dėl mirusiojo organų dovanojimo“. Atsižvelgiant į tai, kad donoro kortelė, patvirtinanti asmens pareikštą sutikimą dėl audinių, ląstelių, organų donorystės, šiuo metu yra išduodama pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-384 redakcija) patvirtintą Asmens sutikimo ir nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, tvarkos aprašą, manytina, kad projektu siūloma nuostata pati savaime aptariamo sutikimo pareiškimo santykių nepakeistų, jeigu įstatyme numatant šios kortelės išdavimą kartu nebūtų patikslintas ja patvirtinamo sutikimo teisinės galios reguliavimas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme šio sutikimo teisinė galia reguliuojama implicitiškai, netiesiogiai.
Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (t. y. nepareiškė nei sutikimo, nei nesutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties), audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Taigi, pagal šią galiojančio įstatymo nuostatą, asmeniui pareiškus sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantuoti, artimųjų sutikimo tam nereikia, tačiau, kaip teigiama vertinamo projekto aiškinamajame rašte, taip pat Seime įregistruoto Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1867 aiškinamajame rašte, šio įstatymo taikymo praktika yra tokia, kad dėl mirusio asmens, pareiškusio aptariamą sutikimą, audinių, organų paėmimo transplantacijai vis tiek sprendžia jo artimieji. Pažymėtina, kad veiksnus asmuo sprendimus dėl savo kūno priima pats, jo artimieji neturi tokių teisių (išskyrus tam tikrus atvejus, kai asmuo negali išreikšti ir iš anksto nėra išreiškęs valios dėl jo gydymo), todėl ir po asmens mirties jo artimieji negali įgyti teisės priimti su jo kūnu susijusių sprendimų, kuriais būtų paneigta mirusiojo išreikšta valia. Pabrėžtina ir tai, kad asmens valia po mirties tapti audinių, organų donoru niekaip nevaržo ir neapsunkina jo artimųjų teisių ir pareigų, susijusių su to asmens laidojimu, įgyvendinimo, todėl turėtų būti gerbiama.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad įstatyme numatant donoro kortelės išdavimą asmenims, pareiškusiems sutikimą dėl audinių, organų donorystės po mirties, ir plečiant galimybes pareikšti šį sutikimą (tai siūloma kartu teikiamais lydimaisiais įstatymų projektais), taip siekiant paskatinti kuo daugiau asmenų tai padaryti, svarbu aiškiai nustatyti šio sutikimo teisinę galią, nepaliekant prielaidų įstatymo nuostatų aiškinti ir taikyti taip, kad šiuo sutikimu išreikšta mirusiojo valia jo artimųjų sprendimu gali būti paneigta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama, – ši nuostata yra perteklinė, nes joje kartojama iš esmės tas pat, kas pasakyta prieš tai išdėstytoje nuostatoje (kad mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios – t. y. nei sutikimo, nei nesutikimo
Mūsų nuomone, siūlomos nuostatos ryšys su šio straipsnio reguliavimo dalyku nėra akivaizdus, todėl siūlytume apsvarstyti, ar jos nereikėtų patikslinti, susiejant donoro kortelės išdavimą su sutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties įregistravimu nurodytame registre ir (arba) tiesiogiai nurodant, kad donoro kortelę išduoda šio registro tvarkytojas (pavyzdžiui, išdėstant šią nuostatą taip: „Įregistravęs šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą, registro tvarkytojas jį pareiškusiam asmeniui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda donoro kortelę.“). Jeigu siūloma nuostata nebūtų tikslinama, eksplicitiškai susiejant donoro kortelę su registru, įvertintina, ar ši nuostata sistemiškai labiau nederėtų keičiamo įstatymo 4 straipsnyje, kuriame yra nustatyta asmens teisė pareikšti sutikimą dėl donorystės. 3. Pagal teisės technikos taisykles, pildant įstatymo straipsnį nauja dalimi, nereikia išdėstyti viso straipsnio, užtenka pateikti naujosios dalies tekstą. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalyje reikėtų išdėstyti naująją dalį (ne visą straipsnį), o projekto 1 straipsnio 2 dalyje turėtų būti numatytas kitų dalių pernumeravimas (žr. teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 150–151 punktus). 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Sveikatos apsaugos ministerija“ reikėtų įrašyti „Sveikatos apsaugos ministras“. 5.
nuostatų dėstymo eiliškumą, sukeistinos vietomis – 1 dalyje nustatytinas įstatymo įsigaliojimas (tokiu atveju joje turėtų būti numatyta 2 daliai taikytina išimtis), o 2 dalyje – pavedimas priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime įregistruotu Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1867 siūloma apskritai atsisakyti asmens sutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties. Pagal Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį šie projektai turėtų būti Seimo posėdyje pateikiami ir svarstomi kartu. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]t V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2023-02-07 Nr. XIVP-1874(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymą papildyti nuostata, pagal kurią asmeniui, pareiškusiam sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai, būtų išduodama donoro kortelė. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, šiuo ir kartu teikiamais kitais projektais siekiama paskatinti kuo daugiau asmenų pareikšti tokį sutikimą. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad donoro kortelė „reikšmingai padeda artimiesiems apsispręsti dėl mirusiojo organų dovanojimo“. Atsižvelgiant į tai, kad donoro kortelė, kuria patvirtinamas asmens pareikštas sutikimas dėl audinių, ląstelių, organų donorystės, šiuo metu yra išduodama pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-384 redakcija) patvirtintą Asmens sutikimo ir nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų paimti ir atiduoti transplantuoti, tvarkos aprašą, manytina, kad projektu siūloma nuostata pati savaime aptariamo sutikimo pareiškimo santykių nepakeistų, jeigu įstatyme numatant šios kortelės išdavimą kartu nebūtų patikslintas ja patvirtinamo sutikimo teisinės galios reguliavimas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad galiojančiame Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatyme šio sutikimo teisinė galia reguliuojama implicitiškai, netiesiogiai.
Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (t. y. nepareiškė nei sutikimo, nei nesutikimo tapti audinių, organų donoru po mirties), audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Taigi, pagal šią galiojančio įstatymo nuostatą, asmeniui pareiškus sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantuoti, artimųjų sutikimo tam nereikia, tačiau, kaip matyti iš vertinamo projekto aiškinamojo rašto, taip pat Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1867 aiškinamojo rašto, galiojančio įstatymo taikymo praktika yra tokia, kad dėl mirusio asmens, pareiškusio aptariamą sutikimą, audinių, organų paėmimo transplantacijai vis tiek sprendžia jo artimieji. Pažymėtina, kad veiksnus asmuo sprendimus dėl savo kūno priima pats, jo artimieji neturi tokių teisių (išskyrus tam tikrus atvejus, kai asmuo negali išreikšti ir iš anksto nėra išreiškęs valios dėl jo gydymo), todėl ir po asmens mirties jo artimieji neturėtų įgyti teisės priimti su jo kūnu susijusių sprendimų, kuriais būtų paneigta mirusiojo išreikšta valia. Pabrėžtina ir tai, kad asmens valia po mirties tapti audinių, organų donoru niekaip nevaržo ir neapsunkina jo artimųjų teisių ir pareigų, susijusių su to asmens laidojimu, įgyvendinimo, todėl turėtų būti gerbiama.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad įstatyme numatant donoro kortelės išdavimą asmenims, pareiškusiems sutikimą dėl audinių, organų donorystės po mirties, ir plečiant galimybes pareikšti šį sutikimą (tai siūloma kartu teikiamais lydimaisiais įstatymų projektais), taip siekiant paskatinti kuo daugiau asmenų tai padaryti, svarbu aiškiai nustatyti šio sutikimo teisinę galią, nepaliekant prielaidų įstatymo nuostatų aiškinti ir taikyti taip, kad šiuo sutikimu išreikšta mirusiojo valia jo artimųjų sprendimu gali būti paneigta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama, – ši nuostata yra perteklinė, nes joje kartojama iš esmės tas pat, kas pasakyta prieš tai išdėstytoje nuostatoje (kad mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo valios – t. y. nei sutikimo, nei nesutikimo – dėl donorystės po mirties, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste), tačiau kartu gali būti ir klaidinanti, nes joje nepatikslinta, jog kalbama tik apie savo valios neišreiškusį mirusįjį. Siekiant teisinio aiškumo ir glaustumo, šios nuostatos atsisakytina. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti valstybės įsipareigojimą įgyvendinti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės skatinimo programą ir nustatyti, kad „tuo tikslu Vyriausybė parengia donorystės skatinimo programą, paskiria koordinuojančią ir už jos įgyvendinimą atsakingą valstybės instituciją ir numato šios programos vykdymo finansavimą valstybės lėšomis“.
Svarstytina, ar šis pavedimas Vyriausybei nebūtų perteklinis, atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti bendro pobūdžio pavedimą Vyriausybei iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o Vyriausybės pareiga vykdyti įstatymus ir planuojant valstybės biudžetą numatyti tam reikalingas lėšas, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos. Jeigu aptariamo pavedimo Vyriausybei užtikrinti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės skatinimo programos įgyvendinimą vis dėlto nebūtų atsisakoma, siūlytume jo formuluotę patikslinti taip: „Vyriausybė tvirtina donorystės skatinimo programą, skiria šios programos įgyvendinimą koordinuojančią ir už jį atsakingą valstybės instituciją ir užtikrina šios programos įgyvendinimo finansavimą valstybės lėšomis.“
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 3.1. Projekto pavadinime turi atsispindėti ir projekto 2 straipsniu teikiamas siūlymas pakeisti VI skyriaus pavadinimą. 3.2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodant siūlomo pakeitimo esmę prieš skaičių ir žodį „4 dalimi“ įrašytinas žodis „nauja“. 3.3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„5-12 dalis laikyti 4-11 dalimis:“ įrašytina formuluotė „Buvusias 7 straipsnio 4–11 dalis laikyti atitinkamai 5–12
dalimis.“, o pačios 7 straipsnio 5–12 dalių nuostatos nedėstytinos. 3.4.
3.4. Projekto 2 straipsnyje nurodant siūlomo pakeitimo esmę po žodžio „pavadinimą“ įrašytina formuluotė „ir jį išdėstyti taip“. 3.5. Vienintelės projekto 2 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 3.6. Projekto 3 straipsnyje siūlomo pakeitimo esmę reikėtų formuluoti taip: „Pakeisti
teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]