Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą Nr. VIII-667 ir jį išdėstyti taip:
I skyrius
1Šis įstatymas nustato turizmo paslaugų organizavimo principus, turizmo paslaugų teikimo, keliautojų ir turistų teisių apsaugos reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją turizmo srityje. 2. Šio įstatymo II skyriaus reikalavimai netaikomi:
1) organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, apimantiems trumpesnį negu 24 valandų trukmės laikotarpį, išskyrus atvejus, kai įtraukiama nakvynė;
2) organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, kuriuos fizinis arba juridinis asmuo siūlo įsigyti ne pelno tikslais, ir šios paslaugos nėra teikiamos nuolat ir nėra siūlomos plačiajai visuomenei;
3) organizuotoms turistinėms kelionėms ir turizmo paslaugų rinkiniams, įsigytiems pagal verslo kelionių organizavimo sutartis, kurios sudaromos tarp verslininko ir kito fizinio ar juridinio asmens, veikiančio su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais. 3. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Aikštelė – vieta palapinei, priekabiniam nameliui (karavanui), mobiliajam ar stacionariajam nameliui ir (ar) automobiliniam nameliui (kemperiui) statyti. 1. 2. Apgyvendinimo paslauga paslaugos – ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos ne nuolatinio gyvenimo tikslais tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. 2. 3. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantys apgyvendinimo paslaugas. 3.
3Atvykstamasis turizmas – turistų iš užsienio valstybių kelionės po Lietuvos Respubliką. 4. Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, rengiantis organizuotas turistines keliones iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką. 4. 5. Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis gamtos, kultūros, mokslo, religijos ir kitų objektų ir (ar) vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas dalyvaujant gidui. 5. Gamtiniai sveikatos veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologiškai aktyviomis savybėmis pasižymintys moksliškai ištirti ir pripažinti natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis ir kiti), taikomi sveikatos stiprinimo ir sveikatos atstatymo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Gidas – šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis ir gido pažymėjimą turintis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią teikiantis informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, religijos parodų ar ir kitus objektus arba vietoves ir turintis gido pažymėjimą. 7. Įplaukos – visos už organizuotas turistines keliones ir turizmo paslaugų rinkinius gaunamos lėšos, neatsižvelgiant į tai, ar per ataskaitinį laikotarpį jos pripažįstamos pajamomis, ar jomis nelaikomos. 8. Išvykstamasis turizmas – turistų kelionės iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes. 8. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, rengiantis organizuotas turistines keliones iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes arba iš užsienio valstybės į kitas užsienio valstybes. 9. Kaimo turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius. 10. 9.
9Kambarys (numeris) – apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis nakvynei kaip nedalomas vienetas. 10. Keliautojas – fizinis asmuo, siekiantis sudaryti arba sudaręs sutartį dėl kelionių organizavimo paslaugų – organizuotos turistinės kelionės ar turizmo paslaugų rinkinio. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių, laikomi keliautojais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (ar) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį. 11. Keliautojo grąžinimas – keliautojo parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą. 11. 12. Kelionių organizatoriaus vietinis atstovas – turisto keliautojo atvykimo vietoje esantis kelionių organizatoriaus įgaliotasis fizinis asmuo, teikiantis turistams keliautojams reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu. 12. 13. Kelionių organizatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris sudaro ir parduoda (siūlo įsigyti) organizuotą turistinę kelionę tiesiogiai, per kelionių pardavimo agentą ar kartu su kelionių pardavimo agentu arba perduoda turisto keliautojo duomenis kitam turizmo paslaugų teikėjui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktį. 13. 14. Kelionių pardavimo agentas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra kelionių organizatorius, bet parduoda ar siūlo įsigyti kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotas turistines keliones. 14. Kelionių vadovas – fizinis asmuo, teikiantis kelionės informaciją ir lydintis turistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. 15.
15Kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms. 16. Kurortinė teritorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai (gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims) kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms. 15. Lankytojas – fizinis asmuo, kuris lanko turizmo išteklius, naudojasi jais ir (ar) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta (-omis) turizmo paslauga (-omis), išskyrus apgyvendinimo paslaugas. 17. Nakvynės ir pusryčių paslauga – savarankiška, už užmokestį turistui teikiama apgyvendinimo paslauga teikiama kai kartu su nakvyne tiekiami ir pusryčiai. 18. 16. Organizuota turistinė kelionė – ne mažiau kaip dviejų skirtingų turizmo paslaugų – keleivių vežimo,; apgyvendinimo, kuris nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir yra skirtas ne nuolatinio gyvenimo tikslams,; automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos; ir bet kokios kitos paslaugos, neatsiejamos kuri nėra neatsiejama nuo šioje dalyje nurodytų turizmo paslaugų, – derinys, sudaromas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas. 17. Prioritetinės turizmo rinkos – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintame sąraše nurodytos užsienio valstybės, iš kurių siekiama pritraukti didesnį atvykstančių keliautojų, lankytojų ir turistų skaičių. 19. 18. Turistas – fizinis asmuo, siekiantis sudaryti sutartį dėl šiame įstatyme nurodytų turizmo paslaugų teikimo arba turintis teisę vykti į kelionę pagal sudarytą sutartį.
Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį kuris naudojasi ar siekia pasinaudoti apgyvendinimo arba apgyvendinimo ir kita (-omis) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta turizmo paslauga (-omis). 20. Turistinė stovyklavietė – specialiai įrengta teritorija, kurioje aikštelės nuomojamos turistams nakvoti palapinėse, kemperiuose ar kilnojamuosiuose nameliuose. 21. Turistinės stovyklos paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, kai turistinėje stovyklavietėje išnuomojama aikštelė palapinei, kemperiui ar kilnojamajam nameliui statyti. 22. Turisto grąžinimas – turisto parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą. 23. 19. Turizmo informacijos centras – turizmo paslaugų teikėjas turizmo informacijos ženklą naudojantis juridinis asmuo, nemokamai ir (ar) už atlygį turistams teikiantis paslaugas, apimančias informacijos informaciją apie turizmo paslaugas, turizmo išteklius, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą ir turizmo paslaugas rengimą, teikimą ir (ar) skleidimą. 24. 20. Turizmo ištekliai – objektai (gamtos, kultūros, mokslo, religijos, pramogų ir kiti objektai), renginiai, paslaugos ir (ar) vietovės Lietuvos Respublikoje, dominantys keliautojus, lankytojus ir turistus ar skirti jų reikmėms. 25 21. Turizmo paslauga paslaugos – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, nurodyta teikiamos paslaugos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnyje. 26. 22.
22Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas – šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis arba juridinis asmuo, padedantis turistui keliautojui įsigyti turizmo paslaugų rinkinį šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka. 27. 23. Turizmo paslaugų rinkinys – šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytomis sąlygomis tai pačiai kelionei ar toms pačioms atostogoms įsigyjamos bent dviejų skirtingų rūšių turizmo paslaugos, kurios nėra organizuota turistinė kelionė ir dėl kurių sudaromos atskiros sutartys su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais. 28. 24. Turizmo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, tiesiogiai ar per tarpininkus teikiantis teikiantys šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas turizmo paslaugas. 29. 25. Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas. 30. 26. Užsakomasis skrydis – nereguliarusis skrydis, vykdomas užsakomuoju orlaiviu. 31. 27. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ir stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti renginių priežiūros, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai), skirti rekreacinėms teritorijoms ir turistiniams objektams lankyti ir (ar) poilsiui organizuoti. 32. Vietinis turizmas – Lietuvos Respublikos gyventojų kelionės po Lietuvos Respubliką. 28. Vietinio turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, organizuojantis turistines keliones po Lietuvos Respubliką. 33. 29.
29Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. 3 straipsnis. Turizmo paslaugų rūšys
1Kelionių organizavimo paslaugos:
1) organizuota turistinė kelionė;
2) turizmo paslaugų rinkinys. 2. Kitos turizmo paslaugos:
1) turistų informavimo paslaugos;
2) apgyvendinimo paslaugos. 3. Turizmo paslaugomis šiame įstatyme taip pat laikomos paslaugos, kurios sudaro turizmo paslaugų rinkinį pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatas:
1) keleivių vežimo paslaugos (visų rūšių transportu);
2) automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos paslaugos;
3) apgyvendinimo paslaugos, kurios nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir teikiamos pagal sutartis dėl šiame įstatyme nustatytų turizmo paslaugų;
4) bet kokia kita paslauga, kuri nėra neatsiejama nuo turizmo paslaugų, nurodytų šios dalies 1, 2 ar 3 punkte. II SKYRIUS
1Turizmo paslaugų derinys laikomas organizuota turistine kelione, jeigu jis sudaromas pagal šios dalies 1 ar 2 punkte išdėstytas sąlygas:
1) turizmo paslaugas turisto keliautojo prašymu arba atsižvelgdamas į jo pasirinkimą ir prieš sudarydamas vieną sutartį dėl visų turizmo paslaugų sujungia vienas kelionių organizatorius;
2) turizmo paslaugos, nepaisant to, ar su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais yra sudaromos atskiros sutartys, ar nesudaromos, atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) turisto keliautojo pasirenkamos prieš sutinkant už jas sumokėti ir įsigyjamos vienoje pardavimo vietoje;
b) siūlomos ir (ar) parduodamos už bendrą kainą arba joms tokia kaina nustatoma;
c) reklamuojamos arba parduodamos jas vadinant terminu „organizuota turistinė kelionė“, „paketas“ ar kitu panašiu terminu;
d) sujungiamos sudarius sutartį, kuria kelionių organizatorius suteikia turistui keliautojui teisę rinktis iš įvairių turizmo paslaugų rūšių;
e) įsigyjamos iš atskirų turizmo paslaugų teikėjų naudojantis susietosiomis internetinio užsakymo sistemomis, kai turizmo paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaryta pirmoji sutartis, perduoda turisto keliautojo vardą ir pavardę, informaciją apie mokėjimą ir elektroninio pašto adresą kitam turizmo paslaugų teikėjui ar teikėjams, o sutartis su pastaruoju turizmo paslaugų teikėju ar teikėjais sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios kelionių organizavimo paslaugos užsakymo patvirtinimo. 2.
2Turizmo paslaugų derinys, kurį sudaro ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslaugos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punkte, nesanti neatsiejama kelionės dalis ir sujungta su viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nėra laikomas organizuota turistine kelione, jeigu pastarosios turizmo paslaugos atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) nesudaro didelės turizmo paslaugų derinio vertės dalies, nėra esminė derinio dalis ir nėra reklamuojamos kaip esminė derinio dalis;
2) yra pasirenkamos ir įsigyjamos po to, kai pradedama teikti viena iš turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punkte. 3. 25 procentus arba daugiau turizmo paslaugų derinio vertės sudarančios šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos kitos turizmo paslaugos laikomos didele organizuotos turistinės kelionės vertės dalimi. 4. Organizuotos turistinės kelionės pradžia laikoma bet kurios turizmo paslaugos, įtrauktos į organizuotą turistinę kelionę, teikimo pradžia. 5 straipsnis. Informacijos teikimas
1Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo turistui keliautojui valstybine kalba privalo pateikti Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją. Informacija teikiama naudojant atitinkamą šio straipsnio 4 dalyje nustatytą informacijos teikimo formą. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju kelionių organizatorius ir turizmo paslaugų teikėjas, kuriam yra perduoti turisto keliautojo duomenys, iki sutarties sudarymo privalo pateikti turistui keliautojui šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, naudodamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informacijos teikimo formą, tiek, kiek ji yra susijusi su atitinkamomis jo teikiamomis turizmo paslaugomis. 3.
3Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju turizmo paslaugų teikėjas, kuriam perduoti turisto keliautojo duomenys, nedelsdamas informuoja kelionių organizatorių apie organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymą ir pateikia kelionių organizatoriui jo, kaip kelionių organizatoriaus, prievolėms įvykdyti būtiną informaciją. Gavęs šią informaciją, kelionių organizatorius iš karto patvariojoje laikmenoje pateikia turistui keliautojui Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje ir 6.749 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. 4. Informacijos teikimo formas, kurios naudojamos sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį fiziškai dalyvaujant kelionių organizatoriui arba kelionių pardavimo agentui ir turistui keliautojui ar nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu būdu), tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministras. 5. Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas atsako už pateiktos informacijos, kuri yra neatskiriama organizuotos turistinės kelionės sutarties dalis, teisingumą, išsamumą ir tikslumą. 6 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymas
1Organizuotos turistinės kelionės sutartis tarp tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus veikiančio kelionių organizatoriaus ir turisto keliautojo sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis. 2. Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. ANTRASIS SKIRSNIS
1Organizuotas turistines keliones turi teisę rengti šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą turintis kelionių organizatorius. 2.
2Kelionių organizatorius privalo:
1) turėti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
2) užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus;
3) per 10 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiame punkte nurodytos informacijos pasikeitimą, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie:
a) įsteigtus ar panaikintus juridinio asmens filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytą veiklą;
b) kelionių organizatoriaus teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pasikeitimus;
c) prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodytų duomenų pasikeitimą;
4) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas;
5) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių organizatoriaus ataskaita);
6) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, pasibaigus atitinkamam mėnesiui, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės mėnesio dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti įplaukų lentelę, kurios formą tvirtina Vyriausybės
įgaliota institucija;
7) kai nėra teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra vietinio turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti kelionių organizatoriaus ataskaitą;
8) raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad kelionių organizatorius negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams keliautojams, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo;
9) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad: kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų, teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškėlimo, teisme priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos (bankroto) kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas pranešimas (pasiūlymas) kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto bylą; teismas priėmė sprendimą baigti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį patvirtinti taikos sutartį; bankrotą vykdant ne teismo tvarka, notaras patvirtino taiko sutartį; teismas priėmė nutartį likviduoti kelionių organizatorių – juridinį asmenį – dėl bankroto;
10) likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, pateikti Vyriausybės įgaliotai ins
titucijai naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
11) užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.
Kelionių organizatorius privalo:
1) turėti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
2) užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus;
3) per 10 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiame punkte nurodytos informacijos pasikeitimą, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie:
a) įsteigtus ar panaikintus juridinio asmens filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytą veiklą;
b) kelionių organizatoriaus teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pasikeitimus;
c) prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodytų duomenų pasikeitimą;
4) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas;
5) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių organizatoriaus ataskaita);
6) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, pasibaigus atitinkamam mėnesiui, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės mėnesio dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti įplaukų lentelę, kurios formą tvirtina Vyriausybės įg
aliota institucija;
7) kai nėra teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra vietinio turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti kelionių organizatoriaus ataskaitą;
8) raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad kelionių organizatorius negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams keliautojams, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo;
9) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad: kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų, teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškėlimo, teisme priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos (bankroto) kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas pranešimas (pasiūlymas) kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto bylą; teismas priėmė sprendimą baigti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį patvirtinti taikos sutartį; bankrotą vykdant ne teismo tvarka, notaras patvirtino taiko sutartį; teismas priėmė nutartį likviduoti kelionių organizatorių – juridinį asmenį – dėl bankroto;
10) likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, pateikti Vyriausybės įgaliotai instit
ucijai naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
11) užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Jeigu kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – teisinė forma kitokia negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto.
Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui;
12) kelionių organizatoriaus nemokumo atveju arba kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – turint finansinių sunkumų, esant galimybei, pasiūlyti turistui keliautojui tęsti organizuotą turistinę kelionę, atsižvelgiant į teisėtus turisto keliautojo lūkesčius ir organizuotos turistinės kelionės pratęsimo galimybes. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai netaikomi atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui, kuris teikia tik atvykstamojo turizmo paslaugas. 4. 3. Kitos kelionių organizatorių teisės ir pareigos nustatytos šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse. 8 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas
1Kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – atstovai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje (toliau – juridinio asmens atstovai), turi būti nepriekaištingos reputacijos. 2. Juridinio asmens atstovais laikomi:
1) savininkas;
2) vienasmenis vadovas;
3) kolegialaus valdymo organų nariai;
4) dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime. Jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, ši nuostata taikoma juridinio asmens atstovui, nurodytam šios dalies 1, 2, 3 punktuose;
5) juridinio asmens, kuris yra kelionių organizatoriaus savininkas, atstovas, nurodytas šios dalies 1, 2, 3, 4 punktuose. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo;
2) jis buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis, kai šios nuobaudos buvo skirtos administracine nuobauda, kai ši nuobauda buvo skirta už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių turizmo paslaugų teikimą ir turistų keliautojų teisių apsaugos reikalavimus, nuostatų pažeidimą, ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;
3) per pastaruosius 5 metus jam, kaip juridinio asmens atstovui – dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, įstatymų, reguliuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise juridinio asmens dalyvių susirinkime;
4) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus (juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla), kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams keliautojams, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;
5) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus – juridinio asmens, kurio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;
6) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatorius – fizinis asmuo, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar dėl kurio teismas priėmė sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams keliautojams.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo;
2) jis buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis, kai šios nuobaudos buvo skirtos administracine nuobauda, kai ši nuobauda buvo skirta už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių turizmo paslaugų teikimą ir turistų keliautojų teisių apsaugos reikalavimus, nuostatų pažeidimą, ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;
3) per pastaruosius 5 metus jam, kaip juridinio asmens atstovui – dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, įstatymų, reguliuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise juridinio asmens dalyvių susirinkime;
4) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus (juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla), kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams keliautojams, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;
5) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus – juridinio asmens, kurio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;
6) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatorius – fizinis asmuo, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar dėl kurio teismas priėmė sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams keliautojams. 4.
4Fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris pats ar juridinio asmens atstovas pagal šio straipsnio 3 dalį nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas. 9 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimas
1Kelionių organizatoriaus pažymėjimą norintis gauti asmuo Asmuo, norintis gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, turi atitikti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 11 punktuose ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą bei dokumentus, patvirtinančius atitiktį šioje dalyje nustatytiems reikalavimams. 2. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi asmens prašymą, pateiktus dokumentus ir įvertinusi asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, gali:
1) priimti sprendimą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) įpareigoti nurodyti prašymą pateikusį asmenį pateikusiam asmeniui per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo prašymo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje gavimo dienos pateikti visus būtinus trūkstamus dokumentus arba ištaisyti dokumentuose nurodytus duomenis;
3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimo, jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, neištaiso nurodytų trūkumų per šios dalies 2 punkte nustatytą terminą nepateikia visų būtinų trūkstamų dokumentų arba neištaiso dokumentuose nurodytų duomenų, arba asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnį. 3. Kelionių organizatorius gali verstis tik kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytos veiklos rūšimis (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, vietinio turizmo kelionių organizatorius). 4.
4Kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, sustabdymo pratęsimo, sustabdymo panaikinimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. 10 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas, sustabdymo pratęsimas ir panaikinimas
1.
Vyriausybės įgaliotai institucija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo, sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą 10 darbo dienų šioje dalyje nurodytais atvejais:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui asmeniui, pateikusiam šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, būtų atsisakyta išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejį, kai kelionių organizatorius tikslina prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančių dokumentų;
4) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytų įpareigojimų;
5) kelionių organizatorius raštu pranešė kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
6) motyvuotu sprendimu, kai atlikdama kelionių organizatoriaus priežiūrą Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius negali vykdyti įsipareigojimų turistams keliautojams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
7) atsiranda aplinkybių, dėl kurių kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.
Vyriausybės įgaliotai institucija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo, sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą 10 darbo dienų šioje dalyje nurodytais atvejais:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui asmeniui, pateikusiam šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, būtų atsisakyta išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejį, kai kelionių organizatorius tikslina prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančių dokumentų;
4) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytų įpareigojimų;
5) kelionių organizatorius raštu pranešė kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
6) motyvuotu sprendimu, kai atlikdama kelionių organizatoriaus priežiūrą Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius negali vykdyti įsipareigojimų turistams keliautojams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
7) atsiranda aplinkybių, dėl kurių kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. 3. Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kelionių organizatorius privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai per šioje dalyje nustatytą terminą pateikti tokio fakto paneigimą patvirtinančius dokumentus ir informaciją arba pateikti dokumentus ir informaciją, kad pasikeitė, buvo paskirti (išrinkti) nauji kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai. Kai dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Vyriausybės įgaliota institucija gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą. 4. Kai Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams keliautojams, tačiau privalo vykdyti visus iki Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams keliautojams. 5.
5Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali iki 6 12 mėnesių sustabdyti sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams keliautojams, pateikia tai pagrindžiančius dokumentus ir jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas kelionių organizatoriaus prašymu pratęsiamas ne daugiau kaip vieną kartą iki 6 mėnesių. Naują prašymą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą kelionių organizatorius gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagal šios dalies nuostatas panaikinimo. 6. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nuo informacijos apie per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pašalintas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes ar jų nebuvimą, kai sprendžiama dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atlikto šio straipsnio 5 dalies pagrindu, panaikinimo, ir tai pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos, panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą. 7. Vyriausybės įgaliota institucija netenkina kelionių organizatoriaus prašymo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, atliktą šio straipsnio 5 dalies pagrindu, anksčiau, nei sueis nustatyto sustabdymo termino pabaiga, jeigu paaiškėja, kad kelionių organizatorius atitinka bent vieną šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. 8.
8Tuo atveju, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai priimant sprendimą dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atlikto šio straipsnio 5 dalies pagrindu, panaikinimo paaiškėja, kad egzistuoja bent viena šio straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, Vyriausybės įgaliota institucija panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, atliktą šio straipsnio 5 dalies pagrindu, ir taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą. 11 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas
1Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų arba kai įstatymų, reguliuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais Juridinių asmenų registro tvarkytojui Civiliniame kodekse nustatyta tvarka, nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:
1) kelionių organizatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytą terminą arba šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
2) kelionių organizatorius pažeidžia šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą;
3) kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą gavimo dienos nepašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto trūkumo;
4) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą sprendimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras atlikti ne teismo tvarka;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, tačiau jis per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reguliuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais;
7) kelionių organizatorius – fizinis asmuo – miršta.;
8) Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų, 3.
Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:
1) kelionių organizatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytą terminą arba šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
2) kelionių organizatorius pažeidžia šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą;
3) kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą gavimo dienos nepašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto trūkumo;
4) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą sprendimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras atlikti ne teismo tvarka;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, tačiau jis per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reguliuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais;
7) kelionių organizatorius – fizinis asmuo – miršta.;
8) Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų,
3Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali panaikinti panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams keliautojams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.
4Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. TREČIASIS SKIRSNIS
1Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, išskyrus kelionių organizatorių, vykdantį atvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija. 2. Kelionių organizatorius privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai jo įgaliotojos institucijos reikalaujamą pagrįstą sumą turistų keliautojų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (arba) finansų įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių. 3. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai. 4.
4Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimas dydžiai
1Vietinio turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų. 2. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 50 000 eurų. Kai tokią veiklą vykdo kelionių organizatorius, kurio paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamos mažesnės nei 1 000 000 eurų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 20 000 eurų. 2. 3. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:
1) prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, nustatyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje;
1) 50 000 eurų, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
2) 200 000 eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
4) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis. 3. 4.
4Kai kelionių organizatorius teikia vietinio ir išvykstamojo turizmo paslaugas Tais atvejais, kai kelionių organizatorius vykdo išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus veiklas, išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir vietinio turizmo kelionių organizatoriaus veiklas, atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir vietinio turizmo kelionių organizatoriaus veiklas arba išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus, atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir vietinio turizmo kelionių organizatoriaus veiklas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma mutatis mutandis skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2 3 dalimi. 4. 5. Vyriausybės įgaliota institucija tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas. 14 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos tikslinimas
1Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje, kelionių organizatorius privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Draudimo įmonė ar finansų įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dienos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus. 2.
2Kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams keliautojams nuo jo kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo dienos iki patikslinto prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai. 15 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo apimtis mastas
1Kelionių organizatorius garantuoja, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas apima:
1) turisto keliautojo grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas keliautojas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto keliautojo ar jo vardu sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui keliautojui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties;
2) už organizuotą turistinę kelionę turisto keliautojo ar jo vardu sumokėtų pinigų grąžinimą turistui keliautojui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties;
3) kupono turistui keliautojui išdavimą šio įstatymo 17¹ 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl bent vienos iš nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties, ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu:
1) kelionių organizatoriaus nemokumo;
2) bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo
3) kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, atlikto šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu;
4) kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – mirties atveju. 3. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
1) žalos, kurią turistas keliautojas patyrė dėl netinkamos kelionių organizatoriaus suteiktų paslaugų kokybės;
2) neturtinės žalos, kurią patyrė turistas keliautojas;
3) žalos, kurią patyrė turistas keliautojas, kai Civilinio kodekso ir (arba) organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius atleidžiamas nuo atsakomybės už prisiimtų prievolių turistui keliautojui neįvykdymą;
4) žalos, kurią turistas keliautojas patyrė dėl kelionių organizatoriaus nesuteiktų į organizuotą turistinę kelionę neįtrauktų paslaugų. 4. Turistas Keliautojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos informacijos apie prašymų dėl žalos atlyginimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją. Nuostoliai atlyginami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5.
5Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma naudojama laikantis šio eiliškumo:
1) turisto keliautojo grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant sumą už būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas keliautojas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, nuostoliams kompensuoti;
2) kitiems, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, šio straipsnio 1 dalyje numatytiems nuostoliams kompensuoti ir išlaidoms padengti. 6. Prievolių įvykdymo laidavimo draudimo išmoka arba finansinėje garantijoje nustatyta suma mokama laikantis šių terminų:
1) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą turisto keliautojo grąžinimui į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas keliautojas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, išmoka nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos; šiuo atveju dokumentus ir su jais susijusią informaciją draudimo įmonei ir (arba) finansų įstaigai Vyriausybės įgaliota institucija pateikia nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo rašytinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų gavimo dienos;
2) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą kitiems šiame straipsnyje nurodytiems nuostoliams kompensuoti, išmoka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos. 7.
7Draudimo įmonė laidavimo draudimo išmokos ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai turėtus nuostolius visiškai kompensuoja kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas arba trečiasis asmuo, arba sumažinti laidavimo draudimo išmoką proporcingai kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo arba trečiojo asmens atlygintų nuostolių sumos dydžiui. Trečiajam asmeniui, atlyginusiam nuostolius, pereina reikalavimo teisė į laidavimo draudimo išmoką ar jos dalį Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 16 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo teritorija
Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymas užtikrinamas visiems organizuotą turistinę kelionę įsigijusiems turistams keliautojams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, pradinę jų išvykimo vietą ar organizuotos turistinės kelionės įsigijimo vietą ir į tai, kurioje valstybėje narėje yra už prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakinga įstaiga. 17 straipsnis. Pagalbos turistams keliautojams teikimas organizuotos turistinės kelionės metu
1Kelionių organizatorius privalo be nepagrįsto delsimo suteikti turistui keliautojui, kuriam kyla sunkumų, reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu ar nenugalimos jėgos aplinkybėmis:
1) teikti atitinkamą informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, vietos valdžios institucijas ir konsulinę pagalbą;
2) padėti turistui keliautojui pasinaudoti nuotolinio ryšio priemonėmis;
3) padėti rasti alternatyvių organizuotos turistinės kelionės paslaugų. 2. Jeigu pagalba turistui keliautojui yra reikalinga dėl priežasčių, kurios atsiranda dėl turisto keliautojo tyčinių veiksmų ar aplaidumo, kelionių organizatorius turi teisę už tokios pagalbos teikimą imti atlygį, kurio dydis negali viršyti kelionių organizatoriaus patirtų faktinių išlaidų. 17¹ 18 straipsnis. Kuponas 1.
1Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – apribojimai) ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tampa neįmanomas, turisto keliautojo ir kelionių organizatoriaus susitarimu už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę gali būti kompensuojama turistui keliautojui suteikiant kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už organizuotą turistinę kelionę turisto keliautojo arba jo vardu sumokėtų pinigų suma. 2. Kuponu turistas keliautojas gali atsiskaityti už vieną ar kelias būsimas to paties kelionių organizatoriaus organizuojamas turistines keliones, kurios (kurių) vertė atitinka kupono vertę, pasibaigus apribojimams (toliau – būsima kelionė). Kuponu turistas keliautojas gali atsiskaityti ir už būsimos kelionės dalį, jeigu būsimos kelionės kaina yra didesnė už kupono vertę, o likusią nesumokėtą būsimos kelionės kainą sumokėti pinigais. 3. Būsimai kelionei taikomos tos pačios kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sąlygos, kokios būtų taikomos, jeigu už būsimą kelionę turistas keliautojas būtų sumokėjęs pinigais arba jo vardu būtų sumokėti pinigai. 4.
4Kuponas turi atitikti šias sąlygas:
1) gali būti išduotas tik dėl tų organizuotų turistinių kelionių sutarčių, pagal kurias organizuotų turistinių kelionių pradžioje ar jų metu galiojo apribojimai;
2) gali būti išduotas tik dėl konkrečios neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės sutarties ir gali būti perleidžiamas kitiems asmenims toje sutartyje nustatytomis organizuotos turistinės kelionės sutarties perleidimo kitam turistui keliautojui sąlygomis ir tvarka;
3) kuponas gali būti naudojamas sumokėti už būsimą kelionę ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – jos dalį, kurios pradžia yra ne vėlesnė kaip 12 mėnesių pasibaigus apribojimams;
4) turistas keliautojas iki kupono išdavimo neatgavo iš kelionių organizatoriaus ar kitų subjektų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, kuri neįvyko dėl apribojimų. 5. Jeigu turistas keliautojas per šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą laikotarpį neatsiskaito už būsimą kelionę kuponu, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio laikotarpio pabaigos grąžina turistui keliautojui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą. KETVIRTASIS SKIRSNIS
1Kelionių pardavimo agentas rinkodaros tikslais savo pavadinime gali vartoti žodžių junginį „kelionių agentūra“. 2.
2Prieš pradėdamas vykdyti veiklą, kelionių pardavimo agentas Vyriausybės įgaliotai institucijai Asmuo, norintis vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos kelionių pardavimo agento deklaraciją, kurioje patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimą, pateikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentus pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, jeigu jie nėra pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (išskyrus fizinius asmenis) arba ūkinės veiklos pradžios balansą, parengtą vadovaujantis Įmonių atskaitomybės įstatymu, jeigu kelionių pardavimo agentas, kaip įregistruota nauja įmonė, nevykdė veiklos. Kelionių pardavimo agentas, kaip įregistruota nauja įmonė, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai ūkinės veiklos pradžios balansą. Metinės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo reikalavimas netaikomas įregistruotoms naujoms įmonėms. Kelionių pardavimo agentas veiklą gali vykdyti kitą dieną nuo kelionių pardavimo agento deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo kelionių pardavimo agento deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos. 3. Kelionių pardavimo agentas privalo:
1) teikti turistams keliautojams Civilinio kodekso 6.748 straipsnyje nustatytą informaciją.
Pareiga įrodyti, kad privaloma informacija buvo pateikta, tenka kelionių pardavimo agentui;
2) kelionių organizatoriaus vardu sudaryti organizuotos turistinės kelionės sutartis su turistais keliautojais šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių pardavimo agento veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių pardavimo agento ataskaita);
4) užtikrinti, kad kelionių pardavimo agento – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai kelionių pardavimo agento – juridinio asmens – teisinei formai negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių pardavimo agento turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių pardavimo agentui – fiziniam asmeniui. 4. Kai paaiškėja, kad kelionių pardavimo agentas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reguliuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais Juridinių asmenų registro tvarkytojui Civiliniame kodekse nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių pardavimo agentą apie jo teisės teikti kelionių pardavimo paslaugas panaikinimą, jeigu kelionių pardavimo agentas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo. 5.
5Jeigu kelionių pardavimo agentas nevykdo šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja kelionių pardavimo agentą pateikti kelionių pardavimo agento ataskaitą per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo dienos. 6. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių pardavimo agento teisę teikti šias paslaugas, kai:
1) kelionių pardavimo agentas neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo;
2) kelionių pardavimo agentas neįvykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo.;
3) kelionių pardavimo agentas pateikia prašymą Vyriausybės įgaliotai institucijai panaikinti teisę vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą. 7. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti kelionių pardavimo paslaugas priėmimo dienos raštu apie tai praneša kelionių pardavimo agentui. 19 20 straipsnis. Galimybė susisiekti su kelionių organizatoriumi per kelionių pardavimo agentą Kai organizuotos turistinės kelionės sutartis sudaryta per kelionių pardavimo agentą, turistas keliautojas gali pateikti pranešimus, prašymus ar pretenzijas (skundus) tiesiogiai kelionių pardavimo agentui, kuris be nepagrįsto delsimo perduoda pranešimus, prašymus ar pretenzijas (skundus) kelionių organizatoriui. Kelionių pardavimo agentui gavus turisto keliautojo pranešimus, prašymus ar pretenzijas (skundus), laikoma, kad juos gavo kelionių organizatorius. PENKTASIS SKIRSNIS
1.
Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, prieš siūlydamas turistams padėti įsigyti turizmo paslaugų rinkinį, Asmuo, norintis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklą, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaraciją, kuria patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus;
2) galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją pagal šio įstatymo 23 24 straipsnio reikalavimus. 2. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas gali vykdyti veiklą kitą dieną nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos. 3. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo:
1) teikti turistams keliautojams šio įstatymo 22 23 straipsnyje nurodytą informaciją;
2) pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklos priežiūrai atlikti (toliau – turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaita);
3) užtikrinti, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – juridinio asmens – teisinei formai negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto.
Šio punkto reikalavimas netaikomas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui – fiziniam asmeniui;
4) užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitinka šio įstatymo 23 24 straipsnio 3 dalyje 6 ir 7 dalyse nustatytą minimalią prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą arba turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo įplaukų sumą pagal visas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo sudarytas ir neįvykdytas sutartis. 4. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų arba kai įstatymų, reguliuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais Juridinių asmenų registro tvarkytojui Civiliniame kodekse nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie jo teisės verstis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla veiklą panaikinimą, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina nurodytų trūkumų. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie jo teisės verstis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla veiklą panaikinimą, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina nurodytų trūkumų.
Vyriausybės įgaliota institucija gali turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo motyvuotu prašymu pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą. 5. Jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nevykdo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją pateikti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaitą per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo dienos. 6. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis šia veikla, kai:
1) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo;
2) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neįvykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo.;
3) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas pateikia prašymą Vyriausybės įgaliotai institucijai panaikinti teisę vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklą;
4) Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų. 7. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla priėmimo dienos raštu apie tai praneša turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui. 8.
8Šio įstatymo 24 25 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl atsakomybės už užsakymo klaidas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui taikomos mutatis mutandis. 21 22 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio sudarymas
1Turizmo paslaugų rinkinys laikomas sudarytu, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas:
1) per vieną apsilankymą pardavimo vietoje ar susisiekimą su turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pardavimo vieta padeda turistui keliautojui atskirai pasirinkti kiekvieną turizmo paslaugą ir atskirai už jas sumokėti;
2) tikslingai padeda įsigyti bent vieną papildomą turizmo paslaugą iš kito turizmo paslaugų teikėjo, kuris nėra turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, kai sutartis su tokiu turizmo paslaugų teikėju sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios turizmo paslaugos užsakymo patvirtinimo. 2. Kai įsigyjama ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, ir viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, jos nesudaro turizmo paslaugų rinkinio, jeigu pastarosios paslaugos nesudaro didelės bendros paslaugų vertės dalies, nėra reklamuojamos kaip esminė kelionės ar atostogų dalis arba nėra kitais atžvilgiais esminė kelionės ar atostogų dalis. 3. Jeigu kitos kelionės šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos turizmo paslaugos sudaro 25 procentus arba daugiau turizmo paslaugų derinio vertės, tos paslaugos laikomos didele turizmo paslaugų rinkinio vertės dalimi. 22 23 straipsnis. Informacijos turistams keliautojams teikimas siūlant įsigyti turizmo paslaugų rinkinį 1.
Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas prieš turistui keliautojui įsipareigojant pagal bet kurią sutartį dėl turizmo paslaugos, kuria sukuriamas turizmo paslaugų rinkinys, ar bet kokį atitinkamą pasiūlymą, privalo aiškiai ir suprantamai pateikti turistui keliautojui šią informaciją, kad:
1) turistui keliautojui nebus suteiktos teisės, kurios pagal Civilinį kodeksą ir šį įstatymą taikomos įsigijus organizuotą turistinę kelionę;
2) kiekvienas paslaugų teikėjas yra atsakingas tik už savo tinkamą paslaugų suteikimą pagal sutartį;
3) turistui keliautojui bus grąžinti visi pinigai, sumokėti už turizmo paslaugų rinkinį, jeigu turizmo paslauga, kuri yra turizmo paslaugų rinkinio dalis, nesuteikiama dėl turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar paaiškėjus, kad jis negalės pradėti teikti turizmo paslaugos;
4) turistas keliautojas bus grąžintas į pradinę jo išvykimo vietą, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri atsakinga už keleivių vežimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas pateikia naudodamas informacijos pateikimo formą, patvirtintą Vyriausybės įgaliotos institucijos. 3. Jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nesuteikia turistui keliautojui šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos ir neužtikrina prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų laikymosi pagal šio įstatymo 23 24 straipsnį, jam taikomos kelionių organizatoriui nustatytos teisės ir pareigos, atsakomybė ir nuostatos dėl žalos atlyginimo pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, nurodytos Civilinio kodekso 6.750, 6.751 straipsniuose, 6.752¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6.753, 6.754, 6.754¹ straipsniuose, taip pat šio įstatymo 17 ir 19 20 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su turizmo paslaugomis, įtrauktomis į turizmo paslaugų rinkinį.
Turistas Keliautojas šioje dalyje nurodytu atveju taip pat įgyja šioje dalyje nurodytuose straipsniuose įtvirtintas teises. 4. Kai turistas keliautojas įsigyja turizmo paslaugų rinkinį pagal sutartį su turizmo paslaugų teikėju, kuris nėra turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, šis turizmo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie sutarties su turistu keliautoju sudarymą. 23 24 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimas
1Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija. 2. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijos reikalaujamą pagrįstą sumą keliautojų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (arba) finansų įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nevykdys šio straipsnio 5 dalyje nustatytų prievolių. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl bent vienos iš nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu: turinčias užtikrinti
1) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymą nemokumo atveju;
2) bankroto bylos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pardavėjui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo atvejais;
3) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimo, atlikto šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalies 4 straipsnio pagrindu;
4) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – mirties atveju. 4. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
1) žalos, kurią keliautojas patyrė dėl netinkamos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo suteiktų paslaugų kokybės;
2) neturtinės žalos, kurią patyrė keliautojas;
3) žalos, kurią patyrė keliautojas, kai Civilinio kodekso ir (arba) sutartyje dėl paslaugų nustatytais atvejais turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už prisiimtų prievolių keliautojui neįvykdymą;
4) žalos, kurią keliautojas patyrė dėl turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nesuteiktų į turizmo paslaugų rinkinį neįtrauktų paslaugų. 5. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas garantuoja, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas apima:
1) turisto keliautojo ar jo vardu sumokėtos pinigų sumos grąžinimo turistui keliautojui už nesuteiktą ir (ar) netinkamai suteiktą turizmo paslaugą, kuri yra turizmo paslaugų rinkinio dalis;
2) turisto keliautojo grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą;
3) būtinų turisto keliautojo apgyvendinimo išlaidų apmokėjimo iki turisto keliautojo grąžinimo, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą. 3. 6.
6Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 000 eurų. 4. 7. Kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi būt ne mažesnė kaip 50 000 eurų. 5. 8. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai. 6. 9. Lietuvos Respublikoje įsteigto turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas visiems turistams keliautojams, kurie įsigijo turizmo paslaugų rinkinį, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, pradinę išvykimo vietą ar turizmo paslaugų rinkinio įsigijimo vietą ir į tai, kurioje valstybėje narėje yra už prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakinga įstaiga. 7. 10. Šio įstatymo 15 straipsnio 4–7 dalių nuostatos dėl patirtų išlaidų atlyginimo turistams keliautojams turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui taikomos mutatis mutandis. 8. 11. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. ŠEŠTASIS SKIRSNIS
1Turizmo paslaugų teikėjas, teikiantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugas, atsako už bet kokius techninius užsakymo sistemos trūkumus, kurių atsirado dėl jo kaltės sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį ar padedant įsigyti turizmo paslaugų rinkinį. 2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugų teikėjas sutiko užsakyti organizuotą turistinę kelionę arba padėti įsigyti turizmo paslaugų rinkinį, jis atsako už bet kokias užsakymo proceso metu padarytas klaidas. 3.
3Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė netaikoma, kai užsakymo klaidos atsirado dėl turisto keliautojo kaltės arba jas sukėlė nenugalimos jėgos aplinkybės. 25 26 straipsnis. Pretenzijų (skundų) teikimas ir ginčų sprendimas
1Organizuotos turistinės kelionės metu atsiradusias pretenzijas (skundus) dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas keliautojas turi be nepagrįsto delsimo raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną pareikšti kelionės kelionių organizatoriaus vietiniam atstovui, kelionės vadovui, kontaktiniam centrui ar kitai tarnybai, o jeigu šių nėra, – kelionių organizatoriui. 2. Ginčai dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties ir dėl į turizmo paslaugų rinkinį įtrauktų paslaugų netinkamo vykdymo ar nevykdymo ne teisme gali būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba dėl pažeistų teisių gynimo kreipiantis į teismą. 3. Turistų Keliautojų pretenzijų (skundų) kelionių organizatoriui dėl žalos atlyginimo už netinkamą organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymą ar nevykdymą pateikimo senaties terminas yra 2 metai. SEPTINTASIS SKIRSNIS
26 27 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių turizmo paslaugų teikėjai ir administracinis bendradarbiavimas
1Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas kelionių organizavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, turintys prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal jų įsisteigimo Europos Sąjungos valstybės narės nustatytus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kelionių organizatoriams, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams netaikomos šio įstatymo II skyriaus nuostatos, kurios nustato reikalavimus kelionių organizatoriams ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams.
Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusiems kelionių pardavimo agentams neribojama teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ir jiems netaikomos šio įstatymo 18 19 straipsnio nuostatos. 3. Lietuvos Respublikoje yra automatiškai pripažįstami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turimi prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai, kurie atitinka įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus. 4. Vyriausybės įgaliota institucija yra kontaktinis centras Lietuvos Respublikoje, kuris teikia kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą būtiną informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus kelionių organizatorių, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus. 5. Jeigu Vyriausybės įgaliotai institucijai kyla abejonių dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ji kreipiasi į tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prašo pateikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus. 6. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą pateikti informaciją ar paaiškinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, teikia atsakymą kuo greičiau, atsižvelgdama į klausimo skubumą ir sudėtingumą, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. 27 28 straipsnis.
1Trečiosios valstybės kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas, parduodantys arba siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones Lietuvos Respublikoje, privalo būti įsisteigę Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir atitinkamai atitikti šiame įstatyme ar įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus reikalavimus, taikomus kelionių organizatoriui ir kelionių pardavimo agentui. 2. Kelionių pardavimo agentas, parduodantis kelionių organizatoriaus, neatitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, organizuotas turistines keliones, privalo laikytis Civilinio kodekso 6.748, 6.752¹, 6.754¹ straipsnių, šio įstatymo II skyriaus trečiojo skirsnio ir 19 20 straipsnio reikalavimų, išskyrus atvejus, kai kelionių pardavimo agentas pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dokumentus, patvirtinančius šioje dalyje nurodyto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, atitinkantį atitinkamai šiame įstatyme ar įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus reikalavimus. 3. Trečiosios valstybės turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, padedantis įsigyti turizmo paslaugų rinkinį Lietuvos Respublikoje, privalo būti įsisteigęs Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir atitinkamai atitikti šiame įstatyme ar įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus reikalavimus, taikomus turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams. III SKYRIUS
1Asmuo gali teikti gido paslaugas turi teisę vykdyti gido veiklą tik turėdamas gido pažymėjimą. 2. Gido pažymėjimą norintis gauti asmuo turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą.
Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi asmens prašymą gauti gido pažymėjimą, visus pateiktus dokumentus ir įvertinusi asmens atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, gali:
1) priimti sprendimą išduoti gido pažymėjimą;
2) įpareigoti prašymą pateikusį asmenį per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo pateikti visus būtinus trūkstamus dokumentus arba ištaisyti dokumentuose nurodytus duomenis;
3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti gido pažymėjimo, jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų arba jeigu asmuo neištaiso nurodytų trūkumų per šios dalies 2 punkte nustatytą terminą, ir apie tai informuoti prašymą pateikusį asmenį. 3. Gido pažymėjimas neterminuotam laikui išduodamas asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų gidų rengimo kursą, apimantį ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos dalykus, gidų veiklos teisinį reguliavimą, ir po gidų rengimo kurso išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Gidų rengimo kursai vedami ir praktinis ekskursijų vedimo egzaminas organizuojamas pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą pavyzdinę gidų rengimo kursų programą, kuri privalo atitikti šioje dalyje nurodytiems gidų rengimo kursams keliamus reikalavimus. Išklausytas gidų rengimo kursas ir išlaikytas praktinis ekskursijų vedimo egzaminas galioja 2 metus, per kuriuos asmuo turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą. 4. Gido pažymėjimo išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos aprašą ir gido pažymėjimo formą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. 5.
5Vyriausybės įgaliota institucija panaikina gido pažymėjimo galiojimą, kai:
1) asmuo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą panaikinti gido pažymėjimą;
2) gidas miršta;
3) priėmus sprendimą išduoti gido pažymėjimą, paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta asmeniui išduoti gido pažymėjimą. 6. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidas ar trečiosios valstybės pilietis, kurio Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje įgytą įgijęs gido profesinę kvalifikaciją pripažino Vyriausybės įgaliota institucija, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje (toliau – Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos gidas), kurią pripažino ir kuriam gido pažymėjimą išdavė Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras ministro patvirtinta tvarka, priimta vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje. 7. Turistus į Lietuvos Respubliką lydintis Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos gidas, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikęs išankstinę deklaraciją dėl laikinai ar ir kartais teikiamų gido paslaugų, gali laikinai ar ir kartais teikti gido paslaugas. Šios deklaracijos formą, pateikimo tvarką ir teisės laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikimo tvarką tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.
Laikinai ar kartais teikiamų Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gido paslaugų tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos gidui, norinčiam laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, netaikoma pareiga įgyti gido pažymėjimą Lietuvos Respublikoje. 8. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos ar trečiųjų valstybių pilietis, kurio trečiojoje valstybėje įgytą gido profesinę kvalifikaciją, pripažino ir kuriam gido pažymėjimą išdavė Vyriausybės įgaliota institucija, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos ar trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių gido profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse, gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. 29 30 straipsnis. Turizmo informacijos centro paslaugos centras
1Turizmo informacijos centras, teikdamas turistų informavimo paslaugas, privalo naudoti turizmo informacijos ženklą („i“ raidė žalios spalvos stačiakampyje, užrašas „Turizmo informacija“ Lietuvoje ir užrašas „Lietuvos turizmo informacija“ užsienyje) ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 2. Turizmo informacijos ženklo naudojimo tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.
Turizmo informacijos centras atlieka šias funkcijas:
1) įgyvendina žinomumo ir patrauklumo didinimo priemones, skatinančias atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą konkrečios savivaldybės teritorijoje;
2) užtikrina efektyvią turizmo informacijos sklaidą konkrečios savivaldybės teritorijoje – informuoja keliautojus, turistus, lankytojus ir verslo subjektus apie turizmo paslaugas, turizmo išteklius, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
3) identifikuoja svarbiausius spręstinus konkrečios savivaldybės teritorijoje turizmo sektoriaus uždavinius, rengia įžvalgas, atlieka aktualių užsienio turizmo rinkų analizę, vykdo turizmo stebėseną ir atlieka stebėsenos metu surinktų duomenų analizę, teikia informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms;
4) įgyvendina konkrečios savivaldybės teritorijoje strateginiuose planavimo dokumentuose numatytas priemones, siekdamas užtikrinti turizmo paslaugų ir turizmo išteklių plėtrą;
5) atlieka kitas funkcijas, susijusias su konkrečios savivaldybės teritorijoje, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra. 3. Turizmo informacijos centras bendradarbiauja su šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytu Vyriausybės įgaliotu viešuoju juridiniu asmeniu ir teikia jam informaciją apie konkrečios savivaldybės teritorijoje teikiamas turizmo paslaugas, turizmo išteklius ir lankytojų skaičių. ANTRASIS SKIRSNIS
30 31 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų rūšys paslaugos ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai 1.
Apgyvendinimo paslaugos yra skirstomos į:
1) klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: viešbučio paslaugos, motelio paslaugos, svečių namų paslaugos, kempingo paslaugos motelio paslaugas, kempingo paslaugas, svečių namų paslaugas, viešbučio paslaugas;
2) neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: apartamentų komplekso paslaugos, jaunimo nakvynės namų (angl. hostel) paslaugos paslaugas, kaimo turizmo paslaugos paslaugas, nakvynės ir pusryčių paslaugos, poilsio namų paslaugos paslaugas, privataus apgyvendinimo paslaugas, sanatorijos apgyvendinimo paslaugas, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos paslaugas, turistinės stovyklos paslaugos paslaugas, sanatorijos apgyvendinimo paslaugos, trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos. 2. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis šio įstatymo 32 33 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą. Minimalus klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikuojamo objekto (toliau – klasifikuojamas objektas) kambarių ar aikštelių skaičius – ne mažiau kaip 5 kambariai ar aikštelės. 3. Klasifikuojamosios Apgyvendinimo apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintus nustatytus atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies klasifikavimo reikalavimus. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų (objektų) kokybės lygis ženklinamas žvaigždutėmis, kurių didesnis skaičius reiškia aukštesnį kokybės lygį. Aukščiausias klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis žymimas penkiomis žvaigždutėmis. Viešbučio paslaugų kokybės lygis papildomai gali būti ženklinamas pliusu. 4.
4Klasifikuojamųjų Apgyvendinimo apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą. 5. Neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka įtrauktas į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą. 5. 6. Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, kuriame nustatytos apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžtys ir minimalus apgyvendinti skirtų kambarių skaičius. 31 32 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų teikimo bendrieji reikalavimai
1Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti turistams apgyvendinamiems asmenims tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;
2) registruoti išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą);
3) užtikrinti, kad apgyvendinami valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečiai asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę – pateiktų galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmens duomenys tvarkomi 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais;
4) saugoti šios dalies 3 punkte nurodytose registracijos kortelėse pateiktus duomenis 5 metus;
5) pasikeitus šio įstatymo 32 33 straipsnio 3 1 dalyje nurodytame prašyme arba šio įstatymo 32 straipsnyje nurodytame pranešime ar 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktiems duomenims, per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;
6) nutraukęs (sustabdęs) apgyvendinimo paslaugų teikimą, per 10 darbo dienų nuo apgyvendinimo paslaugų teikimo nutraukimo (sustabdymo) dienos apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;
7) užtikrinti sveikatos apsaugos ministro patvirtintų apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą. 2. Apgyvendinamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečių registravimo tvarkos aprašą, įskaitant registracijos kortelėse pateikiamų duomenų tvarkymą, tvirtina ekonomikos Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina Apgyvendinamų asmenų registravimo tvarkos aprašą. 32 33 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimas ir panaikinimas
1Asmuo, norintis gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir užpildytą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos klasifikavimo anketą. 2.
2Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki pažymėjimo galiojimo termino pabaigos. pateikia:
1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą;
2) iš naujo užpildytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą klasifikavimo anketą tuo atveju, jeigu joje yra pasikeitimų. 3. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir įvertinusi pateiktus dokumentus, gali:
1) priimti sprendimą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą;
2) įpareigoti pareiškėją ištaisyti nustatytus pateiktų dokumentų trūkumus per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo;
3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo, jeigu pareiškėjas neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo, nurodyto šios dalies 2 punkte. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija, išnagrinėjusi asmens prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą bei klasifikavimo anketą, per 5 darbo dienas nuo jų gavimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos priima sprendimą:
1) pripažinti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą tinkamais ir atlikti klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūrą;
2) pripažinti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą tinkamais ir išduoti tų pačių klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ir kokybės lygio apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą neatlikus klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūros tais atvejais, kai pasikeičia apgyvendinimo paslaugų teikėjas, kuris turi galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, ir nuo jo išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 2 metai;
3) nurodyti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą pateikusiam asmeniui per 5 darbo dienas ištaisyti pateiktų prašymo išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketos trūkumus;
4) informuoti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą pateikusį asmenį apie galimybę pateikti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą dėl kitų klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ar kokybės lygio arba šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, jei pateikto prašymo išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketos ar klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto trūkumai negali būti ištaisyti. 4.
4Vyriausybės įgaliota institucija per 40 darbo dienų nuo prašymo išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketos pripažinimo tinkamais dienos atlieka klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūrą ir priima sprendimą:
1) išduoti prašyme išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą nurodytų klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ir kokybės lygio apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą;
2) nurodyti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio nurodymo gavimo dienos ištaisyti klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūros metu nustatytus trūkumus;
3) neišduoti prašyme išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą nurodytų klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ar kokybės lygio apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo, jeigu klasifikuojamas apgyvendinimo paslaugų objektas neatitinka šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nurodytų atitinkamų apgyvendinimo paslaugų privalomų klasifikavimo reikalavimų ar (ir) nesurenka atitinkamų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimuose nustatyto reikiamo balų skaičiaus. 5. Jeigu prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą pateikęs asmuo neištaiso klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūros metu nustatytų trūkumų per šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą terminą, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, skirto trūkumams ištaisyti, pabaigos dienos priima sprendimą neišduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo. 4. 6. Vyriausybės įgaliota institucija išduoda apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą 5 metų laikotarpiui.
Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objektas neatitinka šio įstatymo 30 31 straipsnio 3 dalyje nurodytų atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies privalomų klasifikavimo reikalavimų, įpareigoja klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją per šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus. 5. 7. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą, kai:
1) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas nutraukia veiklą ar paties prašymu;
2) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo – miršta;
3) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reguliuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais;
2) 4) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas neįvykdo šio straipsnio 4 6 dalyje nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo ištaisyti nustatytus trūkumus per šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą terminą;
5) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo prašymu Vyriausybės įgaliota institucija išduoda naują apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą tame pačiame klasifikuojamame apgyvendinimo paslaugų objekte. 6. 8. Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. 33 34 straipsnis.
Neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai pranešimą apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą, kurio formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pranešime nurodoma: neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir kontaktiniai duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšis, apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimas, adresas, vietos koordinatės, kontaktiniai duomenys, kambarių (aikštelių, namelių) ir vietų skaičius. 1. Asmuo, norintis teikti neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas, iki šios veiklos vykdymo pradžios Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą. Asmuo kitą dieną nuo pranešimo apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo pranešime apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po pranešimo pateikimo dienos, įtraukiamas į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą ir gali teikti neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas. 2. Vyriausybės įgaliota institucija išbraukia apgyvendinimo paslaugų teikėją iš neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašo, kai:
1) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas nutraukia veiklą ar paties prašymu;
2) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo – miršta;
3) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų reguliuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais.
34 35 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą
1Lietuvos Respublikoje įsteigtų kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, šio įstatymo ir ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 2. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą, turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų informacinių sistemų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, duomenis, įskaitant asmens duomenis iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingus turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti;
2) kreiptis į Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos, trečiosios valstybės kompetentingas institucijas, turizmo paslaugų teikėjus dėl informacijos gavimo;
3) atlikti reikalingus turizmo paslaugų teikėjų, išskyrus gidų, patikrinimus;
4) reikalauti, kad turizmo paslaugų teikėjas, išskyrus gidus, atvyktų į Vyriausybės įgaliotą instituciją ir teiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu. 35 36 straipsnis. Informacijos teikimas ir skelbimas 1.
Prašymai, deklaracijos, pranešimai, pretenzijos (skundai), ataskaitos ir įplaukų lentelės Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiami paštu, elektroninėmis priemonėmis (per elektroninius valdžios vartus, taip pat per kontaktinį centrą, kaip jis suprantamas Paslaugų įstatyme) ir neelektroninėmis priemonėmis ar (paštu, elektroniniu paštu, tiesiogiai kreipiantis į Vyriausybės įgaliotą instituciją). 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama suteikti vartotojams keliautojams, lankytojams ir turistams aktualią informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą, savo interneto svetainėje skelbia šią informaciją apie:
1) kelionių organizatorius: sąrašą, kuriame nurodo kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardą, pavardę, ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos rūšį (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas vietinio turizmo kelionių organizatorius, atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius), turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą turimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą ir jo galiojimo datą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo numerį bei pažymėjimo išdavimo datą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, panaikinimą Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo teisinį pagrindą, sustabdymo termino pabaigos datą, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
2) kelionių pardavimo agentus: kelionių pardavimo agentų sąrašą, kuriame nurodo kelionių pardavimo agento – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, licencijos numerį taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos bei licencijos išdavimo datą, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sprendimo panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti vykdyti kelionių pardavimo paslaugas agento veiklą priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
3) turizmo paslaugų rinkinių pardavėjus: turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų sąrašą, kuriame nurodo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio as
mens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, licencijos numerį bei licencijos išdavimo datą, ir turimą turimo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą užtikrinimo sumą ir jo galiojimo datą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sprendimo panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla veiklą priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
4) gidus: gidų sąrašą, kuriame nurodo gido vardą, pavardę, gido pažymėjimo numerį, šio pažymėjimo išdavimo datą, užsienio kalbą, kuria vedamos ekskursijos, ir informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą;
5) asmenis, turinčius teisę laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje: asmenų, turinčių teisę laikinai ar kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, kuriame nurodo fizinio asmens, turinčio teisę laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje vardą, pavardę, įsisteigimo valstybę, paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį;
6) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodo: apgyvendinimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugų rūšį paslaugą, apgyvendinimo paslaugų kokybės lygį (žvaigždutes), klasifikuojamojo apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo klasifikavimo pažymėjimo numerį ir jo galiojimo datą, bendrą klasifikuojamojo apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių ar aikštelių ir vietų skaičių, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą;
7) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo pa
slaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugą, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, licencijos numerį, bendrą neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių ar aikštelių ir vietų skaičių.
Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama suteikti vartotojams keliautojams, lankytojams ir turistams aktualią informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą, savo interneto svetainėje skelbia šią informaciją apie:
1) kelionių organizatorius: sąrašą, kuriame nurodo kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardą, pavardę, ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos rūšį (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas vietinio turizmo kelionių organizatorius, atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius), turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą turimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą ir jo galiojimo datą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo numerį bei pažymėjimo išdavimo datą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, panaikinimą Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo teisinį pagrindą, sustabdymo termino pabaigos datą, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
2) kelionių pardavimo agentus: kelionių pardavimo agentų sąrašą, kuriame nurodo kelionių pardavimo agento – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, licencijos numerį taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos bei licencijos išdavimo datą, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sprendimo panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti vykdyti kelionių pardavimo paslaugas agento veiklą priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
3) turizmo paslaugų rinkinių pardavėjus: turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų sąrašą, kuriame nurodo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmen
s pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, licencijos numerį bei licencijos išdavimo datą, ir turimą turimo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą užtikrinimo sumą ir jo galiojimo datą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sprendimo panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla veiklą priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
4) gidus: gidų sąrašą, kuriame nurodo gido vardą, pavardę, gido pažymėjimo numerį, šio pažymėjimo išdavimo datą, užsienio kalbą, kuria vedamos ekskursijos, ir informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą;
5) asmenis, turinčius teisę laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje: asmenų, turinčių teisę laikinai ar kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, kuriame nurodo fizinio asmens, turinčio teisę laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje vardą, pavardę, įsisteigimo valstybę, paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį;
6) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodo: apgyvendinimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugų rūšį paslaugą, apgyvendinimo paslaugų kokybės lygį (žvaigždutes), klasifikuojamojo apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo klasifikavimo pažymėjimo numerį ir jo galiojimo datą, bendrą klasifikuojamojo apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių ar aikštelių ir vietų skaičių, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą;
7) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo pasla
ugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugą, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, licencijos numerį, bendrą neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių ar aikštelių ir vietų skaičių. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ar panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos įrašo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą kelionių organizatorių sąraše, nurodytame šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos pašalina įrašą apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. 4. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia kelionių organizatorių iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. 5. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia gidą iš gidų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 4 punkte. 6. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 6 punkte. 3. Informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje atnaujinama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo priėmimo dienos. 4.
4Informacija apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ar kelionių pardavimo agento teisės vykdyti veiklą panaikinimo priėmimo datą ir šio sprendimo teisinį pagrindą Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus. Kita šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija skelbiama tol, kol yra aktuali. V SKYRIUS
1Turizmo valstybinio valdymo funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, savivaldybės. 2. Vyriausybė:
1) Nacionaliniame pažangos plane nustato turizmo politikos pažangos uždavinius, nacionalinėse plėtros programose – šiuos uždavinius įgyvendinančias priemones;
2) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 37 38 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Ekonomikos ir inovacijų ministerija:
1) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl turizmo politikos pažangos uždavinių nustatymo;
2) formuoja valstybės politiką turizmo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; 2¹ 3) rengia turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas ir (arba) priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
3) 4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros:
4) 5) dalyvauja tarptautinių turizmo ir su turizmu susijusių institucijų ir organizacijų, formuojančių turizmo politiką, veikloje;
5) 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose turizmo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 38 39 straipsnis.
Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
1) įgyvendina turizmo politiką turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros srityje;
2) atlieka kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą;
3) atstovauja turistų keliautojų interesams kelionių organizatoriaus ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo atvejais, kelionių organizatoriaus ar turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – mirties atveju, taip pat kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, jeigu kelionių organizatorius turi neįvykdytų įsipareigojimų keliautojams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis, bei teisės vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklą panaikinimo, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas turi neįvykdytų įsipareigojimų keliautojams, atvejais ir organizuoja turistų keliautojų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka;
4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reguliuojančiuose turizmo rinkos priežiūrą, kurių laikymosi priežiūra priskirta Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai, nustatytas funkcijas. 39 40 straipsnis. Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo
1Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2. Viešosios įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ 1.
Vyriausybės įgalioto viešojo juridinio asmens funkcijos:
1) įgyvendina ir administruoja ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemones ir jas įgyvendinančius projektus turizmo rinkodaros srityje;
2) teikia viešąsias paslaugas,:
a) rengdama ir įgyvendindama projektus, skirtus kurdama valstybės turizmo įvaizdžio kūrimo įvaizdį ir žinomumo didinimui didindama Lietuvos žinomumą bei skatindama atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą per rengiamus ir įgyvendinamus projektus;
b) vykdydama turizmo politikai formuoti ir turizmo sektoriaus plėtrai skatinti reikalingus tyrimus susijusias su atliekamais Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimais, Lietuvoje apsilankiusių turistų tyrimais, viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros vertinimo tyrimais, kitais su turizmo sritimi susijusiais tyrimais, rengdama metodinę medžiagą, vykdydama neformalųjį švietimą ir organizuodama mokymus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir /ar fiziniams asmenimis, siekiant supažindinti su išvardintų tyrimų metu surinktais duomenimis;
c) informuodama ir konsultuodama gyventojus ir verslo subjektus apie turizmo paslaugas, , viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
3) rengia ir įgyvendina valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, rinkodaros projektus turizmo srityje;
4) kuria Lietuvos turizmo maršrutus;
5) atlieka Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
6) 5) dalyvauja inicijuojant ir įgyvendinant inicijuoja ir įgyvendina turizmo rinkodaros srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
6) rengia ir teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl svarbiausių spręstinų turizmo sektoriaus iššūkių, atlieka užsienio turizmo rinkų analizę, vykdo Lietuvos turizmo stebėseną, atlieka stebėsenos metu surinktų duomenų analizę ir teikia informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms;
7) teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl prioritetinių turizmo rinkų atrankos kriterijų nustatymo ir prioritetinių turizmo rinkų sąrašo tvirtinimo;
8) renka, kaupia, saugo, sistemina, analizuoja, vertina ir kitaip tvarko šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kituose turizmo srities teisės aktuose nustatytus duomenis apie turizmo išteklius, keliautojų ir turistų asmens duomenis;
7) 9) atlieka kitas funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra.
Vyriausybės įgalioto viešojo juridinio asmens funkcijos:
1) įgyvendina ir administruoja ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemones ir jas įgyvendinančius projektus turizmo rinkodaros srityje;
2) teikia viešąsias paslaugas,:
a) rengdama ir įgyvendindama projektus, skirtus kurdama valstybės turizmo įvaizdžio kūrimo įvaizdį ir žinomumo didinimui didindama Lietuvos žinomumą bei skatindama atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą per rengiamus ir įgyvendinamus projektus;
b) vykdydama turizmo politikai formuoti ir turizmo sektoriaus plėtrai skatinti reikalingus tyrimus susijusias su atliekamais Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimais, Lietuvoje apsilankiusių turistų tyrimais, viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros vertinimo tyrimais, kitais su turizmo sritimi susijusiais tyrimais, rengdama metodinę medžiagą, vykdydama neformalųjį švietimą ir organizuodama mokymus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir /ar fiziniams asmenimis, siekiant supažindinti su išvardintų tyrimų metu surinktais duomenimis;
c) informuodama ir konsultuodama gyventojus ir verslo subjektus apie turizmo paslaugas, , viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
3) rengia ir įgyvendina valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, rinkodaros projektus turizmo srityje;
4) kuria Lietuvos turizmo maršrutus;
5) atlieka Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
6) 5) dalyvauja inicijuojant ir įgyvendinant inicijuoja ir įgyvendina turizmo rinkodaros srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
6) rengia ir teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl svarbiausių spręstinų turizmo sektoriaus iššūkių, atlieka užsienio turizmo rinkų analizę, vykdo Lietuvos turizmo stebėseną, atlieka stebėsenos metu surinktų duomenų analizę ir teikia informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms;
7) teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl prioritetinių turizmo rinkų atrankos kriterijų nustatymo ir prioritetinių turizmo rinkų sąrašo tvirtinimo;
8) renka, kaupia, saugo, sistemina, analizuoja, vertina ir kitaip tvarko šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kituose turizmo srities teisės aktuose nustatytus duomenis apie turizmo išteklius, keliautojų ir turistų asmens duomenis;
7) 9) atlieka kitas funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta veikla yra finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 40 41 straipsnis. Savivaldybių kompetencija turizmo srityje
Savivaldybės:
1) skatina turizmo verslą kaip darbo vietų kūrimo ir gyventojų užimtumo priemonę;
2) turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemones įgyvendina per savivaldybės planavimo dokumentus;
3) rengia ir įgyvendina viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros projektus;
4) steigia savivaldybių turizmo informacijos centrus dalyvauja steigiant turizmo informacijos centrus arba suteikia teisę atlikti turizmo informacijos centro funkcijas, teikia savivaldybės turizmo informacijoms centrams dotacijas 30 straipsnio 2 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti;
5) planuoja ir įgyvendina priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai, poilsio ir turizmo veiklai šiose teritorijose plėtoti, tvarko rekreacinių teritorijų apskaitą, tvirtina rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentus;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su konkrečios geografinės teritorijos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra ir kituose turizmo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 41 42 straipsnis. Turizmo taryba
1Turizmo plėtros ir skatinimo klausimams nagrinėti ir pasiūlymams turizmo valdymo funkcijas atliekančioms šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms teikti iš turizmo verslo asociacijų, kitų asociacijų ar organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir valstybės institucijų atstovų sudaroma nuolatinė Turizmo taryba. Ne mažiau kaip pusę Turizmo tarybos narių turi sudaryti šioje dalyje nurodytų asociacijų ar organizacijų deleguoti atstovai. 2. Turizmo taryba sudaroma ir veikia vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintais Turizmo tarybos nuostatais. 3. Turizmo tarybos sudėtį tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.
4Turizmo tarybą techniškai aptarnauja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 43. straipsnis. Nacionalinė turizmo informacinė sistema
1Nacionalinė turizmo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenis ir turizmo išteklių duomenis, informaciją, dokumentus bei teikti su jais susijusias viešąsias paslaugas. 2. Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje tikslas – keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas tikslas. 3. Institucijos ir įstaigos, kiti juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintų Nacionalinės turizmo informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka privalo teikti į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą duomenis (įskaitant asmens duomenis), būtinus šiame įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos
turizmo įstatymo priedas
12006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36). 2. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1).“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Turizmo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 43 straipsnį ir šio straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Turizmo įstatymo 32 straipsnio redakcija:
„32 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų teikimo bendrieji reikalavimai
Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti apgyvendinamiems asmenims tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;
2) registruoti išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą);
3) užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius jų nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens apgyvendinimo dienos informuoja apie apgyvendintus asmenis, išskyrus kartu su jais atvykusius jų nepilnamečius vaikus, – elektroniniu būdu pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis. Asmens duomenys tvarkomi keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais;
4) pasikeitus šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ar 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktiems duomenims, per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;. 5) nutraukęs apgyvendinimo paslaugų teikimą, per 10 darbo dienų nuo apgyvendinimo paslaugų teikimo nutraukimo dienos apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;
6) užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintų apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą.“
3Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Turizmo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos kortelės, užpildytos iki šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo turi būti saugomos 5 metus nuo jų užpildymo datos. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Turizmo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 43 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 5. Prašymai, deklaracijos, pranešimai, pretenzijos (skundai), ataskaitos ir įplaukų lentelės, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas. 6. Asmuo, iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikęs Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų – apartamentų komplekso paslaugų teikimą, nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimą ar trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų teikimą, laikomas padavusiu prašymą teikti neklasifikuojamąsias privataus apgyvendinimo paslaugas. 7.
7Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo teikę apartamentų komplekso paslaugas, nakvynės ir pusryčių paslaugas ar trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo laikomi teikiančiais privataus apgyvendinimo paslaugas. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ekonomikos ir inovacijų ministras ir Vyriausybės įgaliota institucija iki 2023 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1871(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą Nr. VIII-667 ir jį išdėstyti taip:
I skyrius
1Šis įstatymas nustato turizmo paslaugų organizavimo principus, turizmo paslaugų teikimo, keliautojų ir turistų teisių apsaugos reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją turizmo srityje. 2. Šio įstatymo II skyriaus reikalavimai netaikomi:
1) organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, apimantiems trumpesnį negu 24 valandų trukmės laikotarpį, išskyrus atvejus, kai įtraukiama nakvynė;
2) organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, kuriuos fizinis arba juridinis asmuo siūlo įsigyti ne pelno tikslais, ir šios paslaugos nėra teikiamos nuolat ir nėra siūlomos plačiajai visuomenei;
3) organizuotoms turistinėms kelionėms ir turizmo paslaugų rinkiniams, įsigytiems pagal verslo kelionių organizavimo sutartis, kurios sudaromos tarp verslininko ir kito fizinio ar juridinio asmens, veikiančio su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais. 3. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Aikštelė – vieta palapinei, priekabiniam nameliui (karavanui), mobiliajam ar stacionariajam nameliui ir (ar) automobiliniam nameliui (kemperiui) statyti. 1. 2. Apgyvendinimo paslauga paslaugos – ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos ne nuolatinio gyvenimo tikslais tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. 2. 3.
3Apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantys apgyvendinimo paslaugas. 3. Atvykstamasis turizmas – turistų iš užsienio valstybių kelionės po Lietuvos Respubliką. 4. Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, rengiantis organizuotas turistines keliones iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką. 4. 5. Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis gamtos, kultūros, mokslo, religijos ir kitų objektų ir (ar) vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas dalyvaujant gidui. 5. Gamtiniai sveikatos veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologiškai aktyviomis savybėmis pasižymintys moksliškai ištirti ir pripažinti natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropeliai, molis ir kiti), taikomi sveikatos stiprinimo ir sveikatos atstatymo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka. 6. Gidas – šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis ir gido pažymėjimą turintis fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią teikiantis informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, religijos parodų ar ir kitus objektus arba vietoves ir turintis gido pažymėjimą. 7. Įplaukos – visos už organizuotas turistines keliones ir turizmo paslaugų rinkinius gaunamos lėšos, neatsižvelgiant į tai, ar per ataskaitinį laikotarpį jos pripažįstamos pajamomis, ar jomis nelaikomos. 8. Išvykstamasis turizmas – turistų kelionės iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes. 8. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, rengiantis organizuotas turistines keliones iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes arba iš užsienio valstybės į kitas užsienio valstybes. 9.
9Kaimo turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius. 10. 9. Kambarys (numeris) – apgyvendinimui skirtame pastate specialiai įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma asmenims nuomotis nakvynei kaip nedalomas vienetas. 10. Keliautojas – fizinis asmuo, siekiantis sudaryti arba sudaręs sutartį dėl kelionių organizavimo paslaugų – organizuotos turistinės kelionės ar turizmo paslaugų rinkinio. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių, laikomi keliautojais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (ar) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį. 11. Keliautojo grąžinimas – keliautojo parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą. 11. 12. Kelionių organizatoriaus vietinis atstovas – turisto keliautojo atvykimo vietoje esantis kelionių organizatoriaus įgaliotasis fizinis asmuo, teikiantis turistams keliautojams reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu. 12. 13. Kelionių organizatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris sudaro ir parduoda (siūlo įsigyti) organizuotą turistinę kelionę tiesiogiai, per kelionių pardavimo agentą ar kartu su kelionių pardavimo agentu arba perduoda turisto keliautojo duomenis kitam turizmo paslaugų teikėjui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktį. 13. 14. Kelionių pardavimo agentas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra kelionių organizatorius, bet parduoda ar siūlo įsigyti kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotas turistines keliones. 14.
14Kelionių vadovas – fizinis asmuo, teikiantis kelionės informaciją ir lydintis turistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. 15. Kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms. 16. Kurortinė teritorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai (gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims) kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms. 15. Lankytojas – fizinis asmuo, kuris lanko turizmo išteklius, naudojasi jais ir (ar) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta (-omis) turizmo paslauga (-omis), išskyrus apgyvendinimo paslaugas. 17. Nakvynės ir pusryčių paslauga – savarankiška, už užmokestį turistui teikiama apgyvendinimo paslauga teikiama kai kartu su nakvyne tiekiami ir pusryčiai. 18. 16. Organizuota turistinė kelionė – ne mažiau kaip dviejų skirtingų turizmo paslaugų – keleivių vežimo,; apgyvendinimo, kuris nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir yra skirtas ne nuolatinio gyvenimo tikslams,; automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos; ir bet kokios kitos paslaugos, neatsiejamos kuri nėra neatsiejama nuo šioje dalyje nurodytų turizmo paslaugų, – derinys, sudaromas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas. 17. Prioritetinės turizmo rinkos – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintame sąraše nurodytos užsienio valstybės, iš kurių siekiama pritraukti didesnį atvykstančių keliautojų, lankytojų ir turistų skaičių. 19. 18.
18Turistas – fizinis asmuo, siekiantis sudaryti sutartį dėl šiame įstatyme nurodytų turizmo paslaugų teikimo arba turintis teisę vykti į kelionę pagal sudarytą sutartį. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį kuris naudojasi ar siekia pasinaudoti apgyvendinimo arba apgyvendinimo ir kita (-omis) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta turizmo paslauga (-omis). 20. Turistinė stovyklavietė – specialiai įrengta teritorija, kurioje aikštelės nuomojamos turistams nakvoti palapinėse, kemperiuose ar kilnojamuosiuose nameliuose. 21. Turistinės stovyklos paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, kai turistinėje stovyklavietėje išnuomojama aikštelė palapinei, kemperiui ar kilnojamajam nameliui statyti. 22. Turisto grąžinimas – turisto parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą. 23. 19. Turizmo informacijos centras – turizmo paslaugų teikėjas turizmo informacijos ženklą naudojantis juridinis asmuo, nemokamai ir (ar) už atlygį turistams teikiantis paslaugas, apimančias informacijos informaciją apie turizmo paslaugas, turizmo išteklius, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą ir turizmo paslaugas rengimą, teikimą ir (ar) skleidimą. 24. 20. Turizmo ištekliai – objektai (gamtos, kultūros, mokslo, religijos, pramogų ir kiti objektai), renginiai, paslaugos ir (ar) vietovės Lietuvos Respublikoje, dominantys keliautojus, lankytojus ir turistus ar skirti jų reikmėms. 25 21. Turizmo paslauga paslaugos – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga, nurodyta teikiamos paslaugos, nurodytos šio įstatymo 3 straipsnyje. 26. 22.
22Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas – šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis arba juridinis asmuo, padedantis turistui keliautojui įsigyti turizmo paslaugų rinkinį šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka. 27. 23. Turizmo paslaugų rinkinys – šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytomis sąlygomis tai pačiai kelionei ar toms pačioms atostogoms įsigyjamos bent dviejų skirtingų rūšių turizmo paslaugos, kurios nėra organizuota turistinė kelionė ir dėl kurių sudaromos atskiros sutartys su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais. 28. 24. Turizmo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, tiesiogiai ar per tarpininkus teikiantis teikiantys šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas turizmo paslaugas. 29. 25. Turizmo trasa – keliauti poilsio ar turizmo tikslais suplanuotas, įrengtas ir specialiais trasos ženklais vietovėje paženklintas vientisas viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros objektas. 30. 26. Užsakomasis skrydis – nereguliarusis skrydis, vykdomas užsakomuoju orlaiviu. 31. 27. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ir stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti renginių priežiūros, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai), skirti rekreacinėms teritorijoms ir turistiniams objektams lankyti ir (ar) poilsiui organizuoti. 32. Vietinis turizmas – Lietuvos Respublikos gyventojų kelionės po Lietuvos Respubliką. 28. Vietinio turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, organizuojantis turistines keliones po Lietuvos Respubliką. 33. 29.
29Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtosiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. 3 straipsnis. Turizmo paslaugų rūšys
1Kelionių organizavimo paslaugos:
1) organizuota turistinė kelionė;
2) turizmo paslaugų rinkinys. 2. Kitos turizmo paslaugos:
1) turistų informavimo paslaugos;
2) apgyvendinimo paslaugos. 3. Turizmo paslaugomis šiame įstatyme taip pat laikomos paslaugos, kurios sudaro turizmo paslaugų rinkinį pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatas:
1) keleivių vežimo paslaugos (visų rūšių transportu);
2) automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos paslaugos;
3) apgyvendinimo paslaugos, kurios nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir teikiamos pagal sutartis dėl šiame įstatyme nustatytų turizmo paslaugų;
4) bet kokia kita paslauga, kuri nėra neatsiejama nuo turizmo paslaugų, nurodytų šios dalies 1, 2 ar 3 punkte. II SKYRIUS
1Turizmo paslaugų derinys laikomas organizuota turistine kelione, jeigu jis sudaromas pagal šios dalies 1 ar 2 punkte išdėstytas sąlygas:
1) turizmo paslaugas turisto keliautojo prašymu arba atsižvelgdamas į jo pasirinkimą ir prieš sudarydamas vieną sutartį dėl visų turizmo paslaugų sujungia vienas kelionių organizatorius;
2) turizmo paslaugos, nepaisant to, ar su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais yra sudaromos atskiros sutartys, ar nesudaromos, atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) turisto keliautojo pasirenkamos prieš sutinkant už jas sumokėti ir įsigyjamos vienoje pardavimo vietoje;
b) siūlomos ir (ar) parduodamos už bendrą kainą arba joms tokia kaina nustatoma;
c) reklamuojamos arba parduodamos jas vadinant terminu „organizuota turistinė kelionė“, „paketas“ ar kitu panašiu terminu;
d) sujungiamos sudarius sutartį, kuria kelionių organizatorius suteikia turistui keliautojui teisę rinktis iš įvairių turizmo paslaugų rūšių;
e) įsigyjamos iš atskirų turizmo paslaugų teikėjų naudojantis susietosiomis internetinio užsakymo sistemomis, kai turizmo paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaryta pirmoji sutartis, perduoda turisto keliautojo vardą ir pavardę, informaciją apie atliktą mokėjimą ir elektroninio pašto adresą kitam turizmo paslaugų teikėjui ar teikėjams, o sutartis su pastaruoju turizmo paslaugų teikėju ar teikėjais sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios kelionių organizavimo paslaugos užsakymo patvirtinimo. 2.
2Turizmo paslaugų derinys, kurį sudaro ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslaugosa, nurodytosa šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punkte, nesanti neatsiejama kelionės dalis ir sujungta su viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nėra laikomas organizuota turistine kelione, jeigu pastarosios turizmo paslaugos atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) nesudaro didelės turizmo paslaugų derinio vertės dalies, nėra esminė derinio dalis ir nėra reklamuojamos kaip esminė derinio dalis;
2) yra pasirenkamos ir įsigyjamos po to, kai pradedama teikti viena iš turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punkte. 3. 25 procentus arba daugiau turizmo paslaugų derinio vertės sudarančios šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos kitos turizmo paslaugos laikomos didele organizuotos turistinės kelionės vertės dalimi. 4. Organizuotos turistinės kelionės pradžia laikoma bet kurios turizmo paslaugos, įtrauktos į organizuotą turistinę kelionę, teikimo pradžia. 5 straipsnis. Informacijos teikimas
1Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo turistui keliautojui valstybine kalba privalo pateikti Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją. Informacija teikiama naudojant atitinkamą šio straipsnio 4 dalyje nustatytą informacijos teikimo formą. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju kelionių organizatorius ir turizmo paslaugų teikėjas, kuriam yra perduoti turisto keliautojo duomenys, iki sutarties sudarymo privalo pateikti turistui keliautojui šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, naudodamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informacijos teikimo formą, tiek, kiek ji yra susijusi su atitinkamomis jo teikiamomis turizmo paslaugomis. 3.
3Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju turizmo paslaugų teikėjas, kuriam perduoti turisto keliautojo duomenys, nedelsdamas informuoja kelionių organizatorių apie organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymą ir pateikia kelionių organizatoriui jo, kaip kelionių organizatoriaus, prievolėms įvykdyti būtiną informaciją. Gavęs šią informaciją, kelionių organizatorius iš karto patvariojoje laikmenoje pateikia turistui keliautojui Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje ir 6.749 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. 4. Informacijos teikimo formas, kurios naudojamos sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį fiziškai dalyvaujant kelionių organizatoriui arba kelionių pardavimo agentui ir turistui keliautojui ar nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu būdu), tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministras. 5. Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas atsako už pateiktos informacijos, kuri yra neatskiriama organizuotos turistinės kelionės sutarties dalis, teisingumą, išsamumą ir tikslumą. 6 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymas
1Organizuotos turistinės kelionės sutartis tarp tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus veikiančio kelionių organizatoriaus ir turisto keliautojo sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis. 2. Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. ANTRASIS SKIRSNIS
1Organizuotas turistines keliones turi teisę rengti šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą turintis kelionių organizatorius. 2.
2Kelionių organizatorius privalo:
1) turėti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
2) užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus;
3) per 10 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiame punkte nurodytos informacijos pasikeitimą, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie:
a) įsteigtus ar panaikintus juridinio asmens filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytą veiklą;
b) kelionių organizatoriaus teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pasikeitimus;
c) prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodytų duomenų pasikeitimą;
4) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas;
5) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių organizatoriaus ataskaita);
6) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, pasibaigus atitinkamam mėnesiui, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės mėnesio dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti įplaukų lentelę, kurios formą tvirtina Vyriausybės
įgaliota institucija;
7) kai nėra teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra vietinio turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti kelionių organizatoriaus ataskaitą;
8) raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad kelionių organizatorius negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams keliautojams, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo;
9) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad: kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų, teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškėlimo, teisme priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos (bankroto) kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas pranešimas (pasiūlymas) kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto bylą; teismas priėmė sprendimą baigti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį patvirtinti taikos sutartį; bankrotą vykdant ne teismo tvarka, notaras patvirtino taikos sutartį; teismas priėmė nutartį likviduoti kelionių organizatorių – juridinį asmenį – dėl bankroto;
10) likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, pateikti Vyriausybės įgali
otai institucijai naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
11) užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.
Kelionių organizatorius privalo:
1) turėti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
2) užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus;
3) per 10 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiame punkte nurodytos informacijos pasikeitimą, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie:
a) įsteigtus ar panaikintus juridinio asmens filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytą veiklą;
b) kelionių organizatoriaus teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pasikeitimus;
c) prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodytų duomenų pasikeitimą;
4) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas;
5) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių organizatoriaus ataskaita);
6) kai teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius ir (ar) atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, pasibaigus atitinkamam mėnesiui, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės mėnesio dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti įplaukų lentelę, kurios formą tvirtina Vyriausybės įg
aliota institucija;
7) kai nėra teikiamos išvykstamojo turizmo paslaugos kai jis yra vietinio turizmo kelionių organizatorius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti kelionių organizatoriaus ataskaitą;
8) raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad kelionių organizatorius negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams keliautojams, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo;
9) ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad: kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų, teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškėlimo, teisme priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos (bankroto) kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas pranešimas (pasiūlymas) kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį iškelti ar nutraukti kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto bylą; teismas priėmė sprendimą baigti kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – bankroto bylą; teismas priėmė nutartį patvirtinti taikos sutartį; bankrotą vykdant ne teismo tvarka, notaras patvirtino taikos sutartį; teismas priėmė nutartį likviduoti kelionių organizatorių – juridinį asmenį – dėl bankroto;
10) likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, pateikti Vyriausybės įgaliota
i institucijai naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
11) užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Jeigu kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – teisinė forma kitokia negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto.
Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui;
12) kelionių organizatoriaus nemokumo atveju arba kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – turint finansinių sunkumų, esant galimybei, pasiūlyti turistui keliautojui tęsti organizuotą turistinę kelionę, atsižvelgiant į teisėtus turisto keliautojo lūkesčius ir organizuotos turistinės kelionės pratęsimo galimybes. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai netaikomi atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui, kuris teikia tik atvykstamojo turizmo paslaugas. 4. 3. Kitos kelionių organizatorių teisės ir pareigos nustatytos šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse. 8 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas
1Kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – atstovai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje (toliau – juridinio asmens atstovai), turi būti nepriekaištingos reputacijos. 2. Juridinio asmens atstovais laikomi:
1) savininkas;
2) vienasmenis vadovas;
3) kolegialaus valdymo organų nariai;
4) dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime. Jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, ši nuostata taikoma juridinio asmens atstovui, nurodytam šios dalies 1, 2, 3 punktuose;
5) juridinio asmens, kuris yra kelionių organizatoriaus savininkas, atstovas, nurodytas šios dalies 1, 2, 3, 4 punktuose. 3.
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo;
2) jis buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis, kai šios nuobaudos buvo skirtos administracine nuobauda, kai ši nuobauda buvo skirta už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių turizmo paslaugų teikimą ir turistų keliautojų teisių apsaugos reikalavimus, nuostatų pažeidimą, ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;
3) per pastaruosius 5 metus jam, kaip juridinio asmens atstovui – dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, įstatymų, reguliuojančių reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise juridinio asmens dalyvių susirinkime;
4) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus (juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla), kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams keliautojams, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;
5) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus – juridinio asmens, kurio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;
6) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatorius – fizinis asmuo, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar dėl kurio teismas priėmė sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams keliautojams.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis yra pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo;
2) jis buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis, kai šios nuobaudos buvo skirtos administracine nuobauda, kai ši nuobauda buvo skirta už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių turizmo paslaugų teikimą ir turistų keliautojų teisių apsaugos reikalavimus, nuostatų pažeidimą, ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;
3) per pastaruosius 5 metus jam, kaip juridinio asmens atstovui – dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, įstatymų, reguliuojančių reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise juridinio asmens dalyvių susirinkime;
4) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus (juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla), kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams keliautojams, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;
5) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatoriaus – juridinio asmens, kurio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose;
6) per pastaruosius 5 metus buvo kelionių organizatorius – fizinis asmuo, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar dėl kurio teismas priėmė sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams keliautojams. 4.
4Fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris pats ar juridinio asmens atstovas pagal šio straipsnio 3 dalį nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas. 9 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimas
1Kelionių organizatoriaus pažymėjimą norintis gauti asmuo Asmuo, norintis gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, turi atitikti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 11 punktuose ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą bei ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šioje dalyje nustatytiems reikalavimams. 2. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi asmens prašymą, pateiktus dokumentus ir įvertinusi asmens atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, gali:
1) priimti sprendimą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) įpareigoti nurodyti prašymą pateikusį asmenį pateikusiam asmeniui per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo prašymo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje gavimo dienos pateikti visus būtinus trūkstamus dokumentus arba ištaisyti dokumentuose nurodytus duomenis;
3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimo, jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, neištaiso nurodytų trūkumų per šios dalies 2 punkte nustatytą terminą nepateikia visų būtinų trūkstamų dokumentų arba neištaiso dokumentuose nurodytų duomenų, arba asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnį. 3. Kelionių organizatorius gali verstis tik kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytos veiklos rūšimis (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, vietinio turizmo kelionių organizatorius). 4.
4Kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, sustabdymo pratęsimo, sustabdymo panaikinimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. 10 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas, sustabdymo pratęsimas ir panaikinimas
1.
Vyriausybės įgaliotai institucija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo, sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą 10 darbo dienų šioje dalyje nurodytais atvejais:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui asmeniui, pateikusiam šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, būtų atsisakyta išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejį, kai kelionių organizatorius tikslina prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančių dokumentų;
4) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytų įpareigojimų;
5) kelionių organizatorius raštu pranešė kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
6) motyvuotu sprendimu, kai atlikdama kelionių organizatoriaus priežiūrą Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius negali vykdyti įsipareigojimų turistams keliautojams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
7) atsiranda aplinkybių, dėl kurių kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai negali būti laikomasi nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.
Vyriausybės įgaliotai institucija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo, sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą 10 darbo dienų šioje dalyje nurodytais atvejais:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui asmeniui, pateikusiam šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, būtų atsisakyta išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejį, kai kelionių organizatorius tikslina prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančių dokumentų;
4) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytų įpareigojimų;
5) kelionių organizatorius raštu pranešė kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
6) motyvuotu sprendimu, kai atlikdama kelionių organizatoriaus priežiūrą Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius negali vykdyti įsipareigojimų turistams keliautojams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
7) atsiranda aplinkybių, dėl kurių kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai negali būti laikomasi nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. 3. Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius – fizinis asmuo ir kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kelionių organizatorius privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai per šioje dalyje nustatytą terminą pateikti tokio fakto paneigimą patvirtinančius dokumentus ir informaciją arba pateikti dokumentus ir informaciją, kad pasikeitė, buvo paskirti (išrinkti) nauji kelionių organizatoriaus – juridinio asmens atstovai. Kai dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Vyriausybės įgaliota institucija gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą. 4. Kai Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams keliautojams, tačiau privalo vykdyti visus iki Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams keliautojams. 5.
5Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali iki 6 12 mėnesių sustabdyti sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams keliautojams, pateikia tai pagrindžiančius dokumentus ir jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas kelionių organizatoriaus prašymu pratęsiamas ne daugiau kaip vieną kartą iki 6 mėnesių. Naują prašymą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą kelionių organizatorius gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagal šios dalies nuostatas panaikinimo. 6. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pašalintas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes ar jų nebuvimą, kai sprendžiama dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atlikto šio straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, panaikinimo ir tai pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą. 7. Vyriausybės įgaliota institucija netenkina kelionių organizatoriaus prašymo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, atliktą šio straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, anksčiau, negu sueis nustatyto sustabdymo termino pabaiga, jeigu paaiškėja, kad kelionių organizatorius atitinka bent vieną šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. 8.
8Kai, Vyriausybės įgaliotai institucijai priimant sprendimą dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atlikto šio straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, panaikinimo, paaiškėja, kad egzistuoja bent viena šio straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė, Vyriausybės įgaliota institucija panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, atliktą šio straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu, ir taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą. 11 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas
1Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais kelionių organizatorius Juridinių asmenų registro tvarkytojui Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:
1) kelionių organizatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytą terminą arba šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
2) kelionių organizatorius pažeidžia šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą;
3) kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą gavimo dienos nepašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto trūkumo;
4) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą sprendimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras atlikti ne teismo tvarka;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, tačiau jis per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai teismo leidimo vykdyti individualią veiklą, arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais;
7) kelionių organizatorius – fizinis asmuo – miršta.;
8) Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali panaikinti panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams keliautojams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus. 4. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. TREČIASIS SKIRSNIS
1Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, išskyrus kelionių organizatorių, vykdantį atvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija. 2. Kelionių organizatorius privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai jo įgaliotojos institucijos reikalaujamą pagrįstą sumą turistų keliautojų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (arba) finansų įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių. 3. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai. 4.
4Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 13 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimas dydžiai
1Vietinio turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų. 2. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 50 000 eurų. Kai tokią veiklą vykdo kelionių organizatorius, kurio paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamos mažesnės negu 1 000 000 eurų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 20 000 eurų. 2. 3. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:
1) prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, nustatyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje;
1) 50 000 eurų, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
2) 200 000 eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
4) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis. 3. 4.
4Kai kelionių organizatorius teikia vietinio ir išvykstamojo turizmo paslaugas Tais atvejais, kai kelionių organizatorius vykdo išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus veiklas, išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir vietinio turizmo kelionių organizatoriaus veiklas, atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir vietinio turizmo kelionių organizatoriaus veiklas arba išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus, atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir vietinio turizmo kelionių organizatoriaus veiklas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma mutatis mutandis skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2 3 dalimi. 4. 5. Vyriausybės įgaliota institucija tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas. 14 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos tikslinimas
1Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje, kelionių organizatorius privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Draudimo įmonė ar finansų įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dienos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus. 2.
2Kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams keliautojams nuo jo kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo dienos iki patikslinto prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai. 15 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo apimtis mastas
1Kelionių organizatorius garantuoja, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas apima:
1) turisto keliautojo grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas keliautojas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto keliautojo ar jo vardu sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui keliautojui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties;
2) už organizuotą turistinę kelionę turisto keliautojo ar jo vardu sumokėtų pinigų grąžinimą turistui keliautojui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties;
3) kupono turistui keliautojui išdavimą šio įstatymo 17¹ 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl bent dėl vienos iš nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties, ir (ar) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu:
1) kelionių organizatoriaus nemokumo;
2) bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo
3) kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, atlikto šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;
4) kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – mirties atveju. 3. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
1) žalos, kurią turistas keliautojas patyrė dėl netinkamos kelionių organizatoriaus suteiktų paslaugų kokybės;
2) neturtinės žalos, kurią patyrė turistas keliautojas;
3) žalos, kurią patyrė turistas keliautojas, kai Civilinio kodekso ir (arba) organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius atleidžiamas nuo atsakomybės už prisiimtų prievolių turistui keliautojui neįvykdymą;
4) žalos, kurią turistas keliautojas patyrė dėl kelionių organizatoriaus nesuteiktų į organizuotą turistinę kelionę neįtrauktų paslaugų. 4. Turistas Keliautojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos informacijos apie prašymų dėl žalos atlyginimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją. Nuostoliai atlyginami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5.
5Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma naudojama laikantis šio eiliškumo:
1) turisto keliautojo grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant sumą už būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas keliautojas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, nuostoliams kompensuoti;
2) kitiems, negu nurodyti šios dalies 1 punkte, šio straipsnio 1 dalyje numatytiems nuostoliams kompensuoti ir išlaidoms padengti. 6. Prievolių įvykdymo laidavimo draudimo išmoka arba finansinėje garantijoje nustatyta suma mokama laikantis šių terminų:
1) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą turisto keliautojo grąžinimui į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą tol, kol turistas keliautojas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, išmoka nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos; šiuo atveju dokumentus ir su jais susijusią informaciją draudimo įmonei ir (arba) finansų įstaigai Vyriausybės įgaliota institucija pateikia nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo rašytinįio reikalavimąo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos;
2) draudimo įmonė laidavimo draudimo išmoką ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytą sumą, skirtą kitiems šiame straipsnyje nurodytiems nuostoliams kompensuoti, išmoka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos. 7.
7Draudimo įmonė laidavimo draudimo išmokos ir (arba) finansų įstaiga suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai turėtus nuostolius visiškai kompensuoja kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas arba trečiasis asmuo, arba sumažinti laidavimo draudimo išmoką proporcingai kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo arba trečiojo asmens atlygintų nuostolių sumos dydžiui. Trečiajam asmeniui, atlyginusiam nuostolius, pereina reikalavimo teisė į laidavimo draudimo išmoką ar jos dalį Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 16 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo teritorija
Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymas užtikrinamas visiems organizuotą turistinę kelionę įsigijusiems turistams keliautojams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, pradinę jų išvykimo vietą ar organizuotos turistinės kelionės įsigijimo vietą ir į tai, kurioje valstybėje narėje yra už prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakinga įstaiga. 17 straipsnis. Pagalbos turistams keliautojams teikimas organizuotos turistinės kelionės metu
1Kelionių organizatorius privalo, be nepagrįsto delsimo, suteikti turistui keliautojui, kuriam kyla sunkumų, reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu ar nenugalimos jėgos aplinkybėmis:
1) teikti atitinkamą informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, vietos valdžios institucijas ir konsulinę pagalbą;
2) padėti turistui keliautojui pasinaudoti nuotolinio ryšio priemonėmis;
3) padėti rasti alternatyvių organizuotos turistinės kelionės paslaugų. 2. Jeigu pagalba turistui keliautojui yra reikalinga dėl priežasčių, kurios atsiranda dėl turisto keliautojo tyčinių veiksmų ar aplaidumo, kelionių organizatorius turi teisę už tokios pagalbos teikimą imti atlygį, kurio dydis negali viršyti kelionių organizatoriaus patirtų faktinių išlaidų. 17¹ 18 straipsnis. Kuponas 1.
1Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – apribojimai) ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tampa neįmanomas, turisto keliautojo ir kelionių organizatoriaus susitarimu už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę gali būti kompensuojama turistui keliautojui suteikiant kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už organizuotą turistinę kelionę turisto keliautojo arba jo vardu sumokėtų pinigų suma. 2. Kuponu turistas keliautojas gali atsiskaityti už vieną ar kelias būsimas to paties kelionių organizatoriaus organizuojamas turistines keliones, kurios (kur-ių) vertė atitinka kupono vertę, pasibaigus apribojimams (toliau – būsima kelionė). Kuponu turistas keliautojas gali atsiskaityti ir už būsimos kelionės dalį, jeigu būsimos kelionės kaina yra didesnė už kupono vertę, o likusią nesumokėtą būsimos kelionės kainą sumokėti pinigais. 3. Būsimai kelionei taikomos tos pačios kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sąlygos, kokios būtų taikomos, jeigu už būsimą kelionę turistas keliautojas būtų sumokėjęs pinigais arba jo vardu būtų sumokėti pinigai. 4.
4Kuponas turi atitikti šias sąlygas:
1) gali būti išduotas tik dėl tų organizuotų turistinių kelionių sutarčių, pagal kurias organizuotų turistinių kelionių pradžioje ar jų metu galiojo apribojimai;
2) gali būti išduotas tik dėl konkrečios neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės sutarties ir gali būti perleidžiamas kitiems asmenims toje sutartyje nustatytomis organizuotos turistinės kelionės sutarties perleidimo kitam turistui keliautojui sąlygomis ir tvarka;
3) kuponas gali būti naudojamas sumokėti už būsimą kelionę ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – jos dalį, kurios pradžia yra ne vėlesnė kaip 12 mėnesių pasibaigus apribojimams;
4) turistas keliautojas iki kupono išdavimo neatgavo iš kelionių organizatoriaus ar kitų subjektų pinigų už organizuotą turistinę kelionę, kuri neįvyko dėl apribojimų. 5. Jeigu turistas keliautojas per šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą laikotarpį neatsiskaito už būsimą kelionę kuponu, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio laikotarpio pabaigos grąžina turistui keliautojui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą. KETVIRTASIS SKIRSNIS
1Kelionių pardavimo agentas rinkodaros tikslais savo pavadinime gali vartoti žodžių junginį „kelionių agentūra“. 2.
2Prieš pradėdamas vykdyti veiklą, kelionių pardavimo agentas Vyriausybės įgaliotai institucijai Asmuo, norintis vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos kelionių pardavimo agento deklaraciją, kurioje patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimą, pateikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentus pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, jeigu jie nėra pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (išskyrus fizinius asmenis), arba ūkinės veiklos pradžios balansą, parengtą vadovaujantis Įmonių atskaitomybės įstatymu, jeigu kelionių pardavimo agentas, kaip įregistruota nauja įmonė, nevykdė veiklos. Kelionių pardavimo agentas, kaip įregistruota nauja įmonė, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai ūkinės veiklos pradžios balansą. Metinės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo reikalavimas netaikomas įregistruotoms naujoms įmonėms. Kelionių pardavimo agentas veiklą gali vykdyti kitą dieną nuo kelionių pardavimo agento deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo kelionių pardavimo agento deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos. 3. Kelionių pardavimo agentas privalo:
1) teikti turistams keliautojams Civilinio kodekso 6.748 straipsnyje nustatytą informaciją.
Pareiga įrodyti, kad privaloma informacija buvo pateikta, tenka kelionių pardavimo agentui;
2) kelionių organizatoriaus vardu sudaryti organizuotos turistinės kelionės sutartis su turistais keliautojais šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių pardavimo agento veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių pardavimo agento ataskaita);
4) užtikrinti, kad kelionių pardavimo agento – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai kelionių pardavimo agento – juridinio asmens – teisinei formai, negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių pardavimo agento turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šio punkto reikalavimas netaikomas kelionių pardavimo agentui – fiziniam asmeniui. 4. Kai paaiškėja, kad kelionių pardavimo agentas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais kelionių pardavimo agentas Juridinių asmenų registro tvarkytojui Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių pardavimo agentą apie jo teisės teikti kelionių pardavimo paslaugas panaikinimą, jeigu kelionių pardavimo agentas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo. 5.
5Jeigu kelionių pardavimo agentas nevykdo šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja kelionių pardavimo agentą pateikti kelionių pardavimo agento ataskaitą per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo dienos. 6. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių pardavimo agento teisę teikti šias paslaugas, kai kelionių pardavimo agentas:
1) kelionių pardavimo agentas neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo;
2) kelionių pardavimo agentas neįvykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo.;
3) pateikia prašymą Vyriausybės įgaliotai institucijai panaikinti teisę vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą. 7. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti kelionių pardavimo paslaugas priėmimo dienos raštu apie tai praneša kelionių pardavimo agentui. 19 20 straipsnis. Galimybė susisiekti su kelionių organizatoriumi per kelionių pardavimo agentą Kai organizuotos turistinės kelionės sutartis sudaryta per kelionių pardavimo agentą, turistas keliautojas gali pateikti pranešimus, prašymus ar pretenzijas (skundus) tiesiogiai kelionių pardavimo agentui, kuris, be nepagrįsto delsimo, perduoda pranešimus, prašymus ar pretenzijas (skundus) kelionių organizatoriui. Kai Kkelionių pardavimo agentuias gavus gauna turisto keliautojo pranešimus, prašymus ar pretenzijas (skundus), laikoma, kad juos gavo kelionių organizatorius. PENKTASIS SKIRSNIS
1.
Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, prieš siūlydamas turistams padėti įsigyti turizmo paslaugų rinkinį, Asmuo, norintis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklą, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai:
1) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaraciją, kuria patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus;
2) galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją pagal šio įstatymo 23 24 straipsnio reikalavimus. 2. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas gali vykdyti veiklą kitą dieną nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos. 3. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo:
1) teikti turistams keliautojams šio įstatymo 22 23 straipsnyje nurodytą informaciją;
2) pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklos priežiūrai atlikti (toliau – turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaita);
3) užtikrinti, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – juridinio asmens – teisinei formai, negu akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto.
Šio punkto reikalavimas netaikomas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui – fiziniam asmeniui;
4) užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitinka šio įstatymo 23 24 straipsnio 3 dalyje 6 ir 7 dalyse nustatytą minimalią prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą arba turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo įplaukų sumą pagal visas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo sudarytas ir neįvykdytas sutartis. 4. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, arba kai įstatymų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę, nustatytais atvejais turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas Juridinių asmenų registro tvarkytojui Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie jo teisės verstis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla veiklą panaikinimą, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina nurodytų trūkumų. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie jo teisės verstis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla veiklą panaikinimą, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina nurodytų trūkumų.
Vyriausybės įgaliota institucija gali turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo motyvuotu prašymu pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą. 5. Jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nevykdo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją pateikti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaitą per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo dienos. 6. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis šia veikla, kai:
1) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo;
2) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neįvykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo.;
3) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas pateikia prašymą Vyriausybės įgaliotai institucijai panaikinti teisę vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklą;
4) Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas – juridinis asmuo – turi finansinių sunkumų. 7. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla priėmimo dienos raštu apie tai praneša turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui. 8.
8Šio įstatymo 24 25 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl atsakomybės už užsakymo klaidas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui taikomos mutatis mutandis. 21 22 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio sudarymas
1Turizmo paslaugų rinkinys laikomas sudarytu, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas:
1) per vieną apsilankymą pardavimo vietoje ar per vieną susisiekimą su turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pardavimo vieta padeda turistui keliautojui atskirai pasirinkti kiekvieną turizmo paslaugą ir atskirai už jas sumokėti;
2) tikslingai padeda įsigyti bent vieną papildomą turizmo paslaugą iš kito turizmo paslaugų teikėjo, kuris nėra turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, kai sutartis su tokiu turizmo paslaugų teikėju sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios turizmo paslaugos užsakymo patvirtinimo. 2. Kai įsigyjama ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, ir viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, jos nesudaro turizmo paslaugų rinkinio, jeigu pastarosios paslaugos nesudaro didelės bendros paslaugų vertės dalies, nėra reklamuojamos kaip esminė kelionės ar atostogų dalis arba nėra kitais atžvilgiais esminė kelionės ar atostogų dalis. 3. Jeigu kitos kelionės šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos turizmo paslaugos sudaro 25 procentus arba daugiau turizmo paslaugų derinio vertės, tos paslaugos laikomos didele turizmo paslaugų rinkinio vertės dalimi. 22 23 straipsnis. Informacijos turistams keliautojams teikimas siūlant įsigyti turizmo paslaugų rinkinį 1.
Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, prieš turistui keliautojui įsipareigojant pagal bet kurią sutartį dėl turizmo paslaugos, kuria sukuriamas turizmo paslaugų rinkinys, ar bet kokį atitinkamą pasiūlymą, privalo aiškiai ir suprantamai pateikti turistui keliautojui šią informaciją, kad:
1) turistui keliautojui nebus suteiktos teisės, kurios pagal Civilinį kodeksą ir šį įstatymą taikomos įsigijus organizuotą turistinę kelionę;
2) kiekvienas paslaugų teikėjas yra atsakingas tik už savo tinkamą paslaugų suteikimą pagal sutartį;
3) turistui keliautojui bus grąžinti visi pinigai, sumokėti už turizmo paslaugų rinkinį, jeigu turizmo paslauga, kuri yra turizmo paslaugų rinkinio dalis, nesuteikiama dėl turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar paaiškėjus, kad jis negalės pradėti teikti turizmo paslaugos;
4) turistas keliautojas bus grąžintas į pradinę jo išvykimo vietą, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri atsakinga už keleivių vežimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas pateikia naudodamas informacijos pateikimo formą, patvirtintą Vyriausybės įgaliotos institucijos. 3. Jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nesuteikia turistui keliautojui šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos ir neužtikrina prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų laikymosi pagal šio įstatymo 23 24 straipsnį, jam taikomos kelionių organizatoriui nustatytos teisės ir pareigos, atsakomybė ir nuostatos dėl žalos atlyginimo pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, nurodytos Civilinio kodekso 6.750, 6.751 straipsniuose, 6.752¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6.753, 6.754, 6.754¹ straipsniuose, taip pat šio įstatymo 17 ir 19 20 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su turizmo paslaugomis, įtrauktomis į turizmo paslaugų rinkinį.
Turistas Keliautojas šioje dalyje nurodytu atveju taip pat įgyja šioje dalyje nurodytuose straipsniuose įtvirtintas teises. 4. Kai turistas keliautojas įsigyja turizmo paslaugų rinkinį pagal sutartį su turizmo paslaugų teikėju, kuris nėra turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, šis turizmo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją apie sutarties su turistu keliautoju sudarymą. 23 24 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimas
1Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija. 2. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijos reikalaujamą pagrįstą sumą keliautojų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ir (ar) finansų įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nevykdys šio straipsnio 5 dalyje nustatytų prievolių. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą bent dėl vienos iš nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties ir (ar) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu: turinčias užtikrinti
1) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymą nemokumo atveju;
2) bankroto bylos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pardavėjui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo atvejais;
3) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimo, atlikto šio įstatymo 21 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu;
4) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – mirties atveju. 4. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
1) žalos, kurią keliautojas patyrė dėl netinkamos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo suteiktų paslaugų kokybės;
2) neturtinės žalos, kurią patyrė keliautojas;
3) žalos, kurią patyrė keliautojas, kai Civilinio kodekso ir (ar) sutartyje dėl paslaugų nustatytais atvejais turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už prisiimtų prievolių keliautojui neįvykdymą;
4) žalos, kurią keliautojas patyrė dėl turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nesuteiktų į turizmo paslaugų rinkinį neįtrauktų paslaugų. 5. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas garantuoja, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas apima:
1) turisto keliautojo ar jo vardu sumokėtos pinigų sumos grąžinimogrąžinimą turistui keliautojui už nesuteiktą ir (arba) netinkamai suteiktą turizmo paslaugą, kuri yra turizmo paslaugų rinkinio dalis;
2) turisto keliautojo grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą grąžinimą, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą;
3) būtinų turisto keliautojo apgyvendinimo išlaidų apmokėjimo apmokėjimą iki turisto keliautojo grąžinimo, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą.
36. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 000 eurų. 4. 7. Kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi būti ne mažesnė kaip 50 000 eurų. 5. 8. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties ir (arba) finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos trumpiausias galiojimo terminas yra 3 mėnesiai. 6. 9. Lietuvos Respublikoje įsteigto turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas visiems turistams keliautojams, kurie įsigijo turizmo paslaugų rinkinį, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, pradinę išvykimo vietą ar turizmo paslaugų rinkinio įsigijimo vietą ir į tai, kurioje valstybėje narėje yra už prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakinga įstaiga. 7. 10. Šio įstatymo 15 straipsnio 4–7 dalių nuostatos dėl patirtų išlaidų atlyginimo turistams keliautojams turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui taikomos mutatis mutandis. 8. 11. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
1Turizmo paslaugų teikėjas, teikiantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugas, atsako už bet kokius techninius užsakymo sistemos trūkumus, kurių atsirado dėl jo kaltės sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį ar padedant įsigyti turizmo paslaugų rinkinį. 2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugų teikėjas sutiko užsakyti organizuotą turistinę kelionę arba padėti įsigyti turizmo paslaugų rinkinį, jis atsako už bet kokias užsakymo proceso metu padarytas klaidas. 3. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė netaikoma, kai užsakymo klaidos atsirado dėl turisto keliautojo kaltės arba jas sukėlė nenugalimos jėgos aplinkybės. 25 26 straipsnis. Pretenzijų (skundų) teikimas ir ginčų sprendimas
1Organizuotos turistinės kelionės metu atsiradusias pretenzijas (skundus) dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas keliautojas turi, be nepagrįsto delsimo, raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną pareikšti kelionės kelionių organizatoriaus vietiniam atstovui, kelionės vadovui, kontaktiniam centrui ar kitai tarnybai, o jeigu šių nėra, – kelionių organizatoriui. 2. Ginčai dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties ir dėl į turizmo paslaugų rinkinį įtrauktų paslaugų netinkamo vykdymo ar nevykdymo ne teisme gali būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos vVartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba dėl pažeistų teisių gynimo kreipiantis į teismą. 3. Turistų Keliautojų pretenzijų (skundų) kelionių organizatoriui dėl žalos atlyginimo už netinkamą organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymą ar nevykdymą pateikimo senaties terminas yra 2 metai.
26 27 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių turizmo paslaugų teikėjai ir administracinis bendradarbiavimas
1Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas kelionių organizavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, turintys prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal jų įsisteigimo Europos Sąjungos valstybės narės nustatytus reikalavimus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kelionių organizatoriams, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams netaikomos šio įstatymo II skyriaus nuostatos, kurios nustato reikalavimus kelionių organizatoriams ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusiems kelionių pardavimo agentams neribojama teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ir jiems netaikomos šio įstatymo 18 19 straipsnio nuostatos. 3. Lietuvos Respublikoje yra automatiškai pripažįstami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto įsisteigusių kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turimi prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai, kurie atitinka įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus. 4. Vyriausybės įgaliota institucija yra kontaktinis centras Lietuvos Respublikoje, kuris teikia kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą būtiną informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus kelionių organizatorių, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus. 5.
5Jeigu Vyriausybės įgaliotai institucijai kyla abejonių dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto įsisteigusių kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ji kreipiasi į tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prašo pateikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus. 6. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą pateikti informaciją ar paaiškinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto įsisteigusių kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, teikia atsakymą kuo greičiau, atsižvelgdama į klausimo skubumą ir sudėtingumą, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. 27 28 straipsnis. Trečiosios valstybės turizmo paslaugų teikėjų paslaugos
1Trečiosios valstybės kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas, parduodantys arba siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones Lietuvos Respublikoje, privalo būti įsisteigę Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir atitinkamai atitikti šiame įstatyme ar įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus reikalavimus, taikomus kelionių organizatoriui ir kelionių pardavimo agentui. 2. Kelionių pardavimo agentas, parduodantis kelionių organizatoriaus, neatitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, organizuotas turistines keliones, privalo laikytis Civilinio kodekso 6.748, 6.752¹, 6.754¹ straipsnių, šio įstatymo II skyriaus trečiojo skirsnio ir 19 20 straipsnio reikalavimų, išskyrus atvejus, kai kelionių pardavimo agentas pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dokumentus, patvirtinančius šioje dalyje nurodyto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą, atitinkantį atitinkamai šiame įstatyme ar įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus reikalavimus. 3.
3Trečiosios valstybės turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, padedantis įsigyti turizmo paslaugų rinkinį Lietuvos Respublikoje, privalo būti įsisteigęs Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir atitinkamai atitikti šiame įstatyme ar įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus reikalavimus, taikomus turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams. III SKYRIUS
1Asmuo gali teikti gido paslaugas turi teisę vykdyti gido veiklą tik turėdamas gido pažymėjimą. 2. Gido pažymėjimą norintis gauti asmuo turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi asmens prašymą gauti gido pažymėjimą, visus pateiktus dokumentus ir įvertinusi asmens atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, gali:
1) priimti sprendimą išduoti gido pažymėjimą;
2) įpareigoti prašymą pateikusį asmenį per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo dienos pateikti visus būtinus trūkstamus dokumentus arba ištaisyti dokumentuose nurodytus duomenis;
3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti gido pažymėjimo, jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų arba jeigu asmuo neištaiso nurodytų trūkumų per šios dalies 2 punkte nustatytą terminą, ir apie tai informuoti prašymą pateikusį asmenį. 3. Gido pažymėjimas neterminuotam laikui išduodamas asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų gidų rengimo kursą, apimantį ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos dalykus, gidų veiklos teisinį reguliavimą, ir po gidų rengimo kurso išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.
Gidų rengimo kursai vedami ir praktinis ekskursijų vedimo egzaminas organizuojamas pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą pavyzdinę gidų rengimo kursų programą, kuri privalo atitikti šioje dalyje nurodytiems gidų rengimo kursams keliamus reikalavimus. Išklausytas gidų rengimo kursas ir išlaikytas praktinis ekskursijų vedimo egzaminas galioja 2 metus, per kuriuos asmuo turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą. 4. Gido pažymėjimo išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos aprašą ir gido pažymėjimo formą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. 5. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina gido pažymėjimo galiojimą, kai:
1) asmuo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą panaikinti gido pažymėjimą;
2) gidas miršta;
3) priėmus sprendimą išduoti gido pažymėjimą, paaiškėjoa faktų, dėl kurių būtų atsisakyta asmeniui išduoti gido pažymėjimą. 6.
6Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidas ar trečiosios valstybės pilietis, kurio Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje įgytą įgijęs gido profesinę kvalifikaciją pripažino Vyriausybės įgaliota institucija, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje (toliau – Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos gidas), kurią pripažino ir kuriam gido pažymėjimą išdavė Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras ministro patvirtintu tvarkos aprašu, priimtu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje. 7. Turistus į Lietuvos Respubliką lydintis Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos gidas, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikęs išankstinę deklaraciją dėl laikinai ar ir kartais teikiamų gido paslaugų, gali laikinai ar ir kartais teikti gido paslaugas. Šios deklaracijos formą, pateikimo tvarką ir teisės laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikimo tvarkąos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Laikinai ar kartais teikiamų Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gido paslaugų tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.
Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos gidui, norinčiam laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, netaikoma pareiga įgyti gido pažymėjimą Lietuvos Respublikoje. 8. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos ar trečiųjų valstybių pilietis, kurio trečiojoje valstybėje įgytą gido profesinę kvalifikaciją, pripažino ir kuriam gido pažymėjimą išdavė Vyriausybės įgaliota institucija, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos ar trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių gido profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse, gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras, vadovaudamasis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. 29 30 straipsnis. Turizmo informacijos centro paslaugos centras
1Turizmo informacijos centras, teikdamas turistų informavimo paslaugas, privalo naudoti turizmo informacijos ženklą („i“ raidė žalios spalvos stačiakampyje, užrašas „Turizmo informacija“ Lietuvoje ir užrašas „Lietuvos turizmo informacija“ užsienyje) ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 2. Turizmo informacijos ženklo naudojimo tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.
Turizmo informacijos centras atlieka šias funkcijas:
1) įgyvendina žinomumo ir patrauklumo didinimo priemones, skatinančias atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą konkrečios savivaldybės teritorijoje;
2) užtikrina efektyvią turizmo informacijos sklaidą konkrečios savivaldybės teritorijoje – informuoja keliautojus, turistus, lankytojus ir verslo subjektus apie turizmo paslaugas, turizmo išteklius, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
3) nustato svarbiausius spręstinus konkrečios savivaldybės teritorijoje turizmo sektoriaus uždavinius, rengia įžvalgas, atlieka aktualių užsienio turizmo rinkų analizę, turizmo stebėseną ir stebėsenos metu surinktų duomenų analizę, teikia informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms;
4) įgyvendina konkrečios savivaldybės teritorijoje strateginiuose planavimo dokumentuose numatytas priemones, siekdamas užtikrinti turizmo paslaugų ir turizmo išteklių plėtrą;
5) atlieka kitas funkcijas, susijusias su konkrečios savivaldybės, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra tos savivaldybės teritorijoje. 3. Turizmo informacijos centras bendradarbiauja su šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytu Vyriausybės įgaliotu viešuoju juridiniu asmeniu ir teikia jam informaciją apie konkrečios savivaldybės teritorijoje teikiamas turizmo paslaugas, turizmo išteklius ir lankytojų skaičių. ANTRASIS SKIRSNIS
30 31 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų rūšys paslaugos ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai 1.
Apgyvendinimo paslaugos yra skirstomos į:
1) klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: viešbučio paslaugos, motelio paslaugos, svečių namų paslaugos, kempingo paslaugos motelio paslaugas, kempingo paslaugas, svečių namų paslaugas, viešbučio paslaugas;
2) neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: apartamentų komplekso paslaugos, jaunimo nakvynės namų (angl. hostel) paslaugos paslaugas, kaimo turizmo paslaugos paslaugas, nakvynės ir pusryčių paslaugos, poilsio namų paslaugos paslaugas, privataus apgyvendinimo paslaugas, sanatorijos apgyvendinimo paslaugas, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos paslaugas, turistinės stovyklos paslaugos paslaugas, sanatorijos apgyvendinimo paslaugos, trumpalaikio apgyvendinimo paslaugos. 2. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis šio įstatymo 32 33 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą. Minimalus klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikuojamo objekto (toliau – klasifikuojamas objektas) kambarių ar aikštelių skaičius – ne mažiau kaip 5 kambariai ar aikštelės. 3. Klasifikuojamosios Apgyvendinimo apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintus nustatytus atitinkamosų apgyvendinimo paslaugų rūšies klasifikavimo reikalavimus. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų (objektų) kokybės lygis ženklinamas žvaigždutėmis, kurių didesnis skaičius reiškia aukštesnį kokybės lygį. Aukščiausias klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis žymimas penkiomis žvaigždutėmis. Viešbučio paslaugų kokybės lygis papildomai gali būti ženklinamas pliuso ženklu. 4.
4Klasifikuojamųjų Apgyvendinimo apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą. 5. Neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka įtrauktas į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą. 5. 6. Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina Aapgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, kuriame nustatytos nustatomos apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžtys ir minimalus apgyvendinti skirtų kambarių skaičius. 31 32 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų teikimo bendrieji reikalavimai
1Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti turistams apgyvendinamiems asmenims tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;
2) registruoti išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą);
3) užtikrinti, kad apgyvendinami valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečiai asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę – pateiktų galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmens duomenys tvarkomi 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais;
4) saugoti šios dalies 3 punkte nurodytose registracijos kortelėse pateiktus duomenis 5 metus;
5) pasikeitus šio įstatymo 32 33 straipsnio 3 1 dalyje nurodytame prašyme arba šio įstatymo 32 straipsnyje nurodytame pranešime ar 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktiems duomenims, per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;
6) nutraukęs (sustabdęs) apgyvendinimo paslaugų teikimą, per 10 darbo dienų nuo apgyvendinimo paslaugų teikimo nutraukimo (sustabdymo) dienos apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;
7) užtikrinti sveikatos apsaugos ministro patvirtintų apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą. 2. Apgyvendinamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečių registravimo tvarkos aprašą, įskaitant registracijos kortelėse pateikiamų duomenų tvarkymą, tvirtina ekonomikos Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina apgyvendinamų asmenų registravimo tvarkos aprašą. 32 33 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimas ir panaikinimas
1Asmuo, norintis gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir užpildytą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos klasifikavimo anketą. 2.
2Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir užpildytą klasifikavimo anketą Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki pažymėjimo galiojimo termino pabaigos. pateikia:
1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą;
2) iš naujo užpildytą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą klasifikavimo anketą tuo atveju, jeigu joje yra pasikeitimų. 3. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir įvertinusi pateiktus dokumentus, gali:
1) priimti sprendimą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą;
2) įpareigoti pareiškėją ištaisyti nustatytus pateiktų dokumentų trūkumus per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo;
3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo, jeigu pareiškėjas neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo, nurodyto šios dalies 2 punkte. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija, išnagrinėjusi asmens pateiktus prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą bei klasifikavimo anketą, per 5 darbo dienas nuo jų gavimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos priima sprendimą:
1) pripažinti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą tinkamais ir atlikti klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūrą;
2) pripažinti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą tinkamais ir išduoti tų pačių klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ir kokybės lygio apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą neatlikus klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūros tais atvejais, kai pasikeičia apgyvendinimo paslaugų teikėjas, kuris turi galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, ir nuo jo išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 2 metai;
3) nurodyti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą pateikusiam asmeniui per 5 darbo dienas ištaisyti pateiktų prašymo išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketos trūkumus;
4) informuoti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą pateikusį asmenį apie galimybę pateikti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą dėl kitų klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ar kokybės lygio arba šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, jeigu pateikto prašymo išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketos ar klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto trūkumai negali būti ištaisyti. 4.
4Vyriausybės įgaliota institucija per 40 darbo dienų nuo prašymo išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketos pripažinimo tinkamais dienos atlieka klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūrą ir priima sprendimą:
1) išduoti prašyme išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą nurodytų klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ir kokybės lygio apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą;
2) nurodyti prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio nurodymo gavimo dienos ištaisyti klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūros metu nustatytus trūkumus;
3) neišduoti prašyme išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą nurodytų klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų ar kokybės lygio apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo, jeigu klasifikuojamas apgyvendinimo paslaugų objektas neatitinka šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nurodytų atitinkamų apgyvendinimo paslaugų privalomų klasifikavimo reikalavimų ar (ir) nesurenka atitinkamų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimuose nustatyto reikiamo balų skaičiaus. 5. Jeigu prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą pateikęs asmuo neištaiso klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūros metu nustatytų trūkumų per šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą terminą, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, skirto trūkumams ištaisyti, pabaigos dienos priima sprendimą neišduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo. 4. 6. Vyriausybės įgaliota institucija išduoda apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą 5 metų laikotarpiui metams.
Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad klasifikuojamo apgyvendinimo paslaugų objektas neatitinka šio įstatymo 30 31 straipsnio 3 dalyje nurodytų atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies privalomų klasifikavimo reikalavimų, įpareigoja klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją per šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus. 5. 7. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą, kai:
1) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas nutraukia veiklą ar paties prašymu;
2) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo – miršta;
3) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais;
2) 4) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas neįvykdo šio straipsnio 4 6 dalyje nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo ištaisyti nustatytus trūkumus per šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą terminą;
5) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo prašymu Vyriausybės įgaliota institucija išduoda naują apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą tame pačiame klasifikuojamame apgyvendinimo paslaugų objekte. 6. 8. Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina Aapgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. 33 34 straipsnis.
Neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai pranešimą apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą, kurio formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pranešime nurodoma: neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir kontaktiniai duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšis, apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimas, adresas, vietos koordinatės, kontaktiniai duomenys, kambarių (aikštelių, namelių) ir vietų skaičius. 1. Asmuo, norintis teikti neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas, iki šios veiklos vykdymo pradžios Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą. Asmuo kitą dieną nuo pranešimo apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo pranešime apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po pranešimo pateikimo dienos, įtraukiamas į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą ir gali teikti neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas. 2. Vyriausybės įgaliota institucija išbraukia apgyvendinimo paslaugų teikėją iš neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašo, kai:
1) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas nutraukia veiklą ar paties prašymu;
2) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis asmuo – miršta;
3) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų, reglamentuojančių juridinių asmenų veiklą, nustatytais pagrindais.
34 35 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą
1Lietuvos Respublikoje įsteigtų kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, šio įstatymo ir ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 2. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą, turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų informacinių sistemų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, duomenis, įskaitant asmens duomenis iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingus turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti;
2) kreiptis į Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos, trečiosios valstybės kompetentingas institucijas, turizmo paslaugų teikėjus dėl informacijos gavimo;
3) atlikti reikalingus turizmo paslaugų teikėjų, išskyrus gidus, patikrinimus;
4) reikalauti, kad turizmo paslaugų teikėjas, išskyrus gidus, atvyktų į Vyriausybės įgaliotą instituciją ir pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu. 35 36 straipsnis. Informacijos teikimas ir skelbimas 1.
Prašymai, deklaracijos, pranešimai, pretenzijos (skundai), ataskaitos ir įplaukų lentelės Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiami paštu, elektroninėmis elektroninių ryšių priemonėmis (per elektroninius valdžios vartus, taip pat per kontaktinį centrą, kaip jis suprantamas Paslaugų įstatyme) ir neelektroninėmis priemonėmis ar (paštu, elektroniniu paštu, tiesiogiai kreipiantis į Vyriausybės įgaliotą instituciją). 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama suteikti vartotojams keliautojams, lankytojams ir turistams aktualią informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą, savo interneto svetainėje skelbia šią informaciją apie:
1) kelionių organizatorius: sąrašą, kuriame nurodo kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardą, pavardę, ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos rūšį (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas vietinio turizmo kelionių organizatorius, atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius), turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą turimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą ir jo galiojimo datą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo numerį bei pažymėjimo išdavimo datą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, panaikinimą Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo teisinį pagrindą, sustabdymo termino pabaigos datą, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
2) kelionių pardavimo agentus: kelionių pardavimo agentų sąrašą, kuriame nurodo kelionių pardavimo agento – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, licencijos numerį taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ir licencijos išdavimo datą, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sprendimo panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti vykdyti kelionių pardavimo paslaugas agento veiklą priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
3) turizmo paslaugų rinkinių pardavėjus: turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų sąrašą, kuriame nurodo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asm
ens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, licencijos numerį ir licencijos išdavimo datą, ir turimą turimo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą užtikrinimo sumą ir jo galiojimo datą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sprendimo panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla veiklą priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
4) gidus: gidų sąrašą, kuriame nurodo gido vardą, pavardę, gido pažymėjimo numerį, šio pažymėjimo išdavimo datą, užsienio kalbą, kuria vedamos ekskursijos, ir informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą;
5) asmenis, turinčius teisę laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje: asmenų, turinčių teisę laikinai ar kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, kuriame nurodo fizinio asmens, turinčio teisę laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje vardą, pavardę, įsisteigimo valstybę, paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį;
6) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodo: apgyvendinimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugų rūšį paslaugą, apgyvendinimo paslaugų kokybės lygį (žvaigždučių skaičių), klasifikuojamojo apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo klasifikavimo pažymėjimo numerį ir jo galiojimo datą, bendrą klasifikuojamojo apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių ar aikštelių ir vietų skaičių, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą;
7) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendin
imo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugą, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, licencijos numerį, bendrą neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių ar aikštelių ir vietų skaičių.
Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama suteikti vartotojams keliautojams, lankytojams ir turistams aktualią informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą, savo interneto svetainėje skelbia šią informaciją apie:
1) kelionių organizatorius: sąrašą, kuriame nurodo kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardą, pavardę, ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos rūšį (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas vietinio turizmo kelionių organizatorius, atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius), turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą turimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą ir jo galiojimo datą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo numerį bei pažymėjimo išdavimo datą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, panaikinimą Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo teisinį pagrindą, sustabdymo termino pabaigos datą, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
2) kelionių pardavimo agentus: kelionių pardavimo agentų sąrašą, kuriame nurodo kelionių pardavimo agento – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, licencijos numerį taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ir licencijos išdavimo datą, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sprendimo panaikinti kelionių pardavimo agento teisę teikti vykdyti kelionių pardavimo paslaugas agento veiklą priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
3) turizmo paslaugų rinkinių pardavėjus: turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų sąrašą, kuriame nurodo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens
pavadinimą, juridinio asmens kodą, veiklos adresą, interneto svetainės adresą, licencijos numerį ir licencijos išdavimo datą, ir turimą turimo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą užtikrinimo sumą ir jo galiojimo datą, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sprendimo panaikinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla veiklą priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą;
4) gidus: gidų sąrašą, kuriame nurodo gido vardą, pavardę, gido pažymėjimo numerį, šio pažymėjimo išdavimo datą, užsienio kalbą, kuria vedamos ekskursijos, ir informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą;
5) asmenis, turinčius teisę laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje: asmenų, turinčių teisę laikinai ar kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, kuriame nurodo fizinio asmens, turinčio teisę laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje vardą, pavardę, įsisteigimo valstybę, paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį;
6) klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodo: apgyvendinimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugų rūšį paslaugą, apgyvendinimo paslaugų kokybės lygį (žvaigždučių skaičių), klasifikuojamojo apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo klasifikavimo pažymėjimo numerį ir jo galiojimo datą, bendrą klasifikuojamojo apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių ar aikštelių ir vietų skaičių, taip pat informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą;
7) neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus: apgyvendinimo
paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, apgyvendinimo paslaugą, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimą, apgyvendinimo paslaugų teikimo adresą, licencijos numerį, bendrą neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objekto kambarių ar aikštelių ir vietų skaičių. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ar panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos įrašo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą kelionių organizatorių sąraše, nurodytame šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos pašalina įrašą apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. 4. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia kelionių organizatorių iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. 5. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia gidą iš gidų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 4 punkte. 6. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją iš apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 6 punkte. 3. Informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje atnaujinama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo priėmimo dienos. 4.
4Informacija apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ar kelionių pardavimo agento teisės vykdyti veiklą panaikinimo priėmimo datą ir šio sprendimo teisinį pagrindą Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus. Kita šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija skelbiama tol, kol yra aktuali. V SKYRIUS
1Turizmo valstybinio valdymo funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Eekonomikos ir inovacijų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, savivaldybės. 2. Vyriausybė:
1) Nacionaliniame pažangos plane nustato turizmo politikos pažangos uždavinius, nacionalinėse plėtros programose – šiuos uždavinius įgyvendinančias priemones;
2) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. 37 38 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Ekonomikos ir inovacijų ministerija:
1) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl turizmo politikos pažangos uždavinių nustatymo;
2) formuoja valstybės politiką turizmo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; 2¹ 3) rengia turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas ir (arba) priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
3) 4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros:
4) 5) dalyvauja tarptautinių turizmo ir su turizmu susijusių institucijų ir organizacijų, formuojančių turizmo politiką, veikloje;
5) 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose turizmo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 38 39 straipsnis.
Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
1) įgyvendina turizmo politiką turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros srityje;
2) atlieka kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą;
3) atstovauja turistų keliautojų interesams kelionių organizatoriaus ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo atvejais, kelionių organizatoriaus ar turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – mirties atveju, taip pat kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, jeigu kelionių organizatorius turi neįvykdytų įsipareigojimų keliautojams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis, bei teisės vykdyti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklą panaikinimo, jeigu turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas turi neįvykdytų įsipareigojimų keliautojams, atvejais ir organizuoja turistų keliautojų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka;
4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose turizmo rinkos priežiūrą, kurių laikymosi priežiūra priskirta Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai, nustatytas funkcijas. 39 40 straipsnis. Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo
1Viešoji įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio savininkė yra valstybė, o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2. Viešosios įstaiga „Keliauk Lietuvoje“ 1.
Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo atlieka šias funkcijas:
1) įgyvendina ir administruoja ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemones ir jas įgyvendinančius projektus turizmo rinkodaros srityje;
2) teikia viešąsias paslaugas,:
a) rengdama ir įgyvendindama projektus, skirtus kurdamas valstybės turizmo įvaizdžio kūrimo įvaizdį, ir žinomumo didinimui didindamas Lietuvos žinomumą bei ir skatindamas atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą per rengiamus ir įgyvendinamus projektus;
b) vykdydamas turizmo politikai formuoti ir turizmo sektoriaus plėtrai skatinti reikalingus tyrimus susijusias su atliekamais Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimais, Lietuvoje apsilankiusių turistų tyrimais, viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros vertinimo tyrimais, kitais su turizmo sritimi susijusiais tyrimais, rengdamas metodinę medžiagą, vykdydamas neformalųjį švietimą ir organizuodamas mokymus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenimis, siekiant supažindinti su išvardytų tyrimų metu surinktais duomenimis;
c) informuodamas ir konsultuodamas gyventojus ir verslo subjektus apie turizmo paslaugas, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
3) rengia ir įgyvendina valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, rinkodaros projektus turizmo srityje;
4) kuria Lietuvos turizmo maršrutus;
5) atlieka Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
6) 5) dalyvauja inicijuojant ir įgyvendinant inicijuoja ir įgyvendina turizmo rinkodaros srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
6) rengia ir teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl svarbiausių spręstinų turizmo sektoriaus iššūkių, atlieka užsienio turizmo rinkų analizę, Lietuvos turizmo stebėseną, stebėsenos metu surinktų duomenų analizę ir teikia informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms;
7) teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl prioritetinių turizmo rinkų atrankos kriterijų nustatymo ir prioritetinių turizmo rinkų sąrašo tvirtinimo;
8) renka, kaupia, saugo, sistemina, analizuoja, vertina ir kitaip tvarko šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kituose turizmo srities teisės aktuose nustatytus duomenis apie turizmo išteklius, keliautojų ir turistų asmens duomenis;
7) 9) atlieka kitas funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra.
Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo atlieka šias funkcijas:
1) įgyvendina ir administruoja ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemones ir jas įgyvendinančius projektus turizmo rinkodaros srityje;
2) teikia viešąsias paslaugas,:
a) rengdama ir įgyvendindama projektus, skirtus kurdamas valstybės turizmo įvaizdžio kūrimo įvaizdį, ir žinomumo didinimui didindamas Lietuvos žinomumą bei ir skatindamas atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą per rengiamus ir įgyvendinamus projektus;
b) vykdydamas turizmo politikai formuoti ir turizmo sektoriaus plėtrai skatinti reikalingus tyrimus susijusias su atliekamais Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimais, Lietuvoje apsilankiusių turistų tyrimais, viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros vertinimo tyrimais, kitais su turizmo sritimi susijusiais tyrimais, rengdamas metodinę medžiagą, vykdydamas neformalųjį švietimą ir organizuodamas mokymus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenimis, siekiant supažindinti su išvardytų tyrimų metu surinktais duomenimis;
c) informuodamas ir konsultuodamas gyventojus ir verslo subjektus apie turizmo paslaugas, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą;
3) rengia ir įgyvendina valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, rinkodaros projektus turizmo srityje;
4) kuria Lietuvos turizmo maršrutus;
5) atlieka Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus;
6) 5) dalyvauja inicijuojant ir įgyvendinant inicijuoja ir įgyvendina turizmo rinkodaros srities tarptautinio bendradarbiavimo priemones;
6) rengia ir teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl svarbiausių spręstinų turizmo sektoriaus iššūkių, atlieka užsienio turizmo rinkų analizę, Lietuvos turizmo stebėseną, stebėsenos metu surinktų duomenų analizę ir teikia informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms;
7) teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl prioritetinių turizmo rinkų atrankos kriterijų nustatymo ir prioritetinių turizmo rinkų sąrašo tvirtinimo;
8) renka, kaupia, saugo, sistemina, analizuoja, vertina ir kitaip tvarko šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kituose turizmo srities teisės aktuose nustatytus duomenis apie turizmo išteklius, keliautojų ir turistų asmens duomenis;
7) 9) atlieka kitas funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta veikla yra finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 40 41 straipsnis. Savivaldybių kompetencija turizmo srityje
Savivaldybės:
1) skatina turizmo verslą kaip darbo vietų kūrimo ir gyventojų užimtumo priemonę;
2) turizmo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemones įgyvendina per savivaldybės planavimo dokumentus;
3) rengia ir įgyvendina viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros projektus;
4) steigia savivaldybių turizmo informacijos centrus, dalyvauja steigiant turizmo informacijos centrus arba suteikia teisę atlikti turizmo informacijos centro funkcijas, teikia savivaldybės turizmo informacijoms centrams dotacijas šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti;
5) planuoja ir įgyvendina priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai, poilsio ir turizmo veiklai šiose teritorijose plėtoti, tvarko rekreacinių teritorijų apskaitą, tvirtina rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentus;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su konkrečios geografinės teritorijos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra ir kituose turizmo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 41 42 straipsnis. Turizmo taryba
1Turizmo plėtros ir skatinimo klausimams nagrinėti ir pasiūlymams turizmo valdymo funkcijas atliekančioms šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms teikti iš turizmo verslo asociacijų, kitų asociacijų ar organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir valstybės institucijų atstovų sudaroma nuolatinė Turizmo taryba. Ne mažiau kaip pusę Turizmo tarybos narių turi sudaryti šioje dalyje nurodytų asociacijų ar organizacijų deleguoti atstovai. 2. Turizmo taryba sudaroma ir veikia vadovaudamasi ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintais Turizmo tarybos nuostatais. 3.
3Turizmo tarybos sudėtį tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. 4. Turizmo tarybą techniškai aptarnauja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 43 straipsnis. Nacionalinė turizmo informacinė sistema
1Nacionalinė turizmo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti, analizuoti, vertinti keliautojų ir turistų asmens duomenis ir turizmo išteklių duomenis, informaciją, dokumentus, taip pat teikti su jais susijusias viešąsias paslaugas. 2. Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje tikslas – keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas tikslas. 3. Institucijos ir įstaigos, kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintuose Nacionalinės turizmo informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka privalo teikti į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą duomenis (įskaitant asmens duomenis), būtinus šio įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos
turizmo įstatymo priedas
12006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36). 2. 1. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1).“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 43 straipsnį ir šio straipsnio 98 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Turizmo įstatymo 32 straipsnio redakcija:
„32 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų teikimo bendrieji reikalavimai
Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti apgyvendinamiems asmenims tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių (išskyrus neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjus), teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;
2) registruoti išankstinius apgyvendinimo paslaugų užsakymus (rezervavimą);
3) užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius jų nepilnamečius vaikus, patvirtintų savo tapatybę – pateiktų apgyvendinimo paslaugos teikėjui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens apgyvendinimo dienos informuoja apie apgyvendintus asmenis, išskyrus kartu su jais atvykusius jų nepilnamečius vaikus, – elektroniniu būdu pateikia reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis. Asmens duomenys tvarkomi keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais;
4) pasikeitus šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ar 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktiems duomenims, per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;
5) nutraukęs apgyvendinimo paslaugų teikimą, per 10 darbo dienų nuo apgyvendinimo paslaugų teikimo nutraukimo dienos apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją;
6) užtikrinti sveikatos apsaugos ministro patvirtintų apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimų vykdymą.“
3Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Turizmo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos kortelės, užpildytos iki šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo dienos, turi būti saugomos 5 metus nuo jų užpildymo datos. 4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Turizmo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 43 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 5. Prašymai, deklaracijos, pranešimai, pretenzijos (skundai), ataskaitos ir įplaukų lentelės, pateikti (-os) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami (-os) pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės normas. 6. Asmuo, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikęs Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos pranešimą apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų – apartamentų komplekso paslaugų teikimą, nakvynės ir pusryčių paslaugų teikimą ar trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų teikimą, laikomas padavusiu prašymą teikti neklasifikuojamąsias privataus apgyvendinimo paslaugas. 7.
7Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos teikę apartamentų komplekso paslaugas, nakvynės ir pusryčių paslaugas ar trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos laikomi teikiančiais privataus apgyvendinimo paslaugas. 8. Vyriausybė, ekonomikos ir inovacijų ministras ir Vyriausybės įgaliota institucija iki 2023 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama pakeisti ir įtvirtinti toliau –naujas nuostatas dėl: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (Tarnyba) – procedūrų. Pakeitimai leistų Tarnybai efektyviau vykdyti jai priskirtas funkcijas. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB su visais pakeitimais, 17 ir 19 straipsnių įgyvendinimo, atsižvelgiant į tai, kad visiems turistams, nepriklausomai nuo sąvokų, turi būti taikoma kelionių apsauga, siekiama nustatyti, kad kelionių organizatoriai, organizuojantys atvykstamąjį turizmą, privalo turėti draudimą arba finansinę garantiją (prievolių įvykdymo užtikrinimą). Atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2015/2302 nuostatas, taip pat siekiama papildyti Įstatymo 15 ir 23 straipsnius dėl prievolės grąžinti ne tik turisto, bet ir jo vardu sumokėtą sumą bei patikslinti organizuotos turistinės kelionės sąvoką. Pakeitimai atliekami atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą suvestinę Direktyvos (ES) 2015/2302 atitikties vertinimo ataskaitą. Taip pat įstatyme tikslinama turisto sąvoka bei nustatoma nauja keliautojo sąvoka, kuria tiesiogiai perkeliama Direktyvoje (ES) 2015/2302 vartojama keliautojo sąvoka. Šiuo tikslu kartu su Įstatymo projektu teikiamas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXV skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo projektas, kuriuo nustatomi reikalavimai organizuotos turistinės kelionės paslaugų teikimui.
Turisto sąvoka keičiama siekiant ją suderinti su 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB nuostatomis. Apgyvendinimo paslaugų. Siekiama Įstatyme apjungti kelias neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšis, įtvirtinti viešbučio paslaugų papildomą ženklinimą pliusu, patikslinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo procedūrą, apgyvendinimo paslaugų licencijų galiojimo panaikinimo pagrindus. Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ (toliau – Įstaiga) funkcijų. Pastaruoju metu Įstaigai buvo pavedama administruoti paramos priemones, susijusias su turizmo sektoriuje veikiančio verslo likvidumu ir Lietuvos turizmo konkurencingumo skatinimu. Pakeitimai aktualūs Įstaigai siekiant greitai reaguoti ne tik į besikeičiančią situaciją dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos Lietuvoje, karo Ukrainoje, bet ir vėliau, įgyvendinant turizmo sektoriaus skatinimo ir plėtros priemones, taip užtikrinant efektyvią turizmo sektoriaus plėtrą. Taip pat siekiama patikslinti esamas Įstaigos funkcijas. Nacionalinės turizmo informacinės sistemos, kurioje bus kaupiami apgyvendinimo paslaugomis Lietuvoje pasinaudojusių turistų duomenys, skirti nustatyti, keliose apgyvendinimo įstaigose apsistojo tie patys turistai, turisto šalį, nakvynių trukmę veikimo. Įstatymu siūloma nustatyti pareigą apgyvendinimo paslaugų tiekėjams elektroniniu būdu į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti informaciją apie apgyvendintus asmenis, ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka ir priemonėmis.
Nacionalinė turizmo informacinė sistema leis pagerinti surenkamų statistinių duomenų kokybę, sumažinti administracinę naštą apgyvendinimo paslaugų teikėjams bei juos kontroliuojančioms institucijoms, sukurti galimybę palyginti skirtingų valstybės institucijų surenkamus duomenis, sumažinti ekonominį ir statistinį turizmo sektoriaus šešėlį, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą bei sukurti galimybes plačiau panaudoti su turizmu Lietuvoje susijusius duomenis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus (vedėja – Eglė Sakalauskaitė, tel. 8 640 14 733, el. p. [email protected]), vyriausioji specialistė Jurgita Kačėnaitė, (tel. 8 699 22 711 , el. p. [email protected]), vyriausioji specialistė Rūta Bankauskaitė (tel. 8 659 29 670, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1Šiuo metu Įstatyme nustatyti neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšių sąvokų apibrėžimai. Taip pat klasifikuojamųjų ir neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų apibrėžimai nustatyti Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-86 „Dėl Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašo patvirtinimo“. 2. Įstatyme numatyta, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma yra privaloma kelionių organizatoriams, organizuojantiems išvykstamąjį ir vietinį turizmą, ir netaikoma atvykstamajam turizmui.
Tokios nuostatos neatitinka Direktyvos (ES) 2015/2302 17 ir 19 straipsnių, kadangi kelionių organizatoriai, organizuojantys ne tik išvykstamąjį ir vietinį, bet ir atvykstamąjį turizmą privalo turėti draudimą arba garantiją (prievolių įvykdymo užtikrinimo suma). Visiems turistams, nepriklausomai nuo kelionių organizatoriaus veiklos rūšies ir jos apibrėžimo turi būti taikoma kelionių apsauga. Pagal Direktyvos (ES) 2015/2302 nuostatas, Įstatymo 15, 17¹ ir 23 straipsniai turi būti papildyti dėl prievolės grąžinti ne tik turisto, bet ir jo vardu sumokėtą sumą. Taip pat Įstatyme įtvirtinta organizuotos turistinės kelionės sąvoka neatitinka Direktyvos (ES) 2015/2302 nuostatų, todėl turėtų būti tikslinama. 3. Šiuo metu Tarnyba turi teisę gauti kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą (pinigus iš draudimo bendrovės ar finansinės įstaigos) dviem atvejais:
1) kai kelionių organizatorius tampa nemokus (kelionių organizatoriaus nemokumą pagal Nemokumo įstatymą gali skelbti tik kreditorius esant tam tikroms sąlygoms), o tai – ilgalaikis procesas. Tarnyba, nebūdama kreditoriumi, nemokumo skelbti negali. Todėl formaliai greitai reaguoti ir panaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą (draudimo polisą arba garantiją) nėra teisinių galimybių, o kaip skubiai ir ar iš viso bus išmokėtos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos priklauso išimtinai nuo draudikų ar bankų geranoriškumo;
2) kai kelionių organizatoriui iškeliama bankroto byla. Tačiau tai – taip pat ilgas procesas, trunkantis metus, todėl draudimo polisas arba garantija šiuo atveju nepanaudojamas. Pažymėtina, kad minėti nurodyti procesai (nemokumas ir bankrotas) nepriklauso nuo Tarnybos veiksmų.
Dėl šios priežasties siekiama pakoreguoti Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį nustatančią atvejus, kada Tarnyba turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, tai yra, kad pinigai iš draudimo bendrovės ar finansinės įstaigos būtų kaip įmanoma greičiau išmokėti, siekiant atlyginti nuostolius už kelionių organizatorių nemokumą keliautojams arba pargrąžinti (repatrijuoti) keliautojus, papildant 15 straipsnio 2 dalį 3 punktu, numatančius, kad Tarnyba turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo, atlikto bet kuriuo šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu, jeigu kelionių organizatorius turi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų keliautojams. 4. Šiuo metu Įstatyme nėra įtvirtinti atvejai, kad kelionių pardavimo agentas galėtų atsisakyti teisės teikti kelionių pardavimo paslaugas ir tai, jog turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas galėtų savo noru nutraukti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo paslaugų teikimo veiklą. Atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projekto 19 ir 21 straipsniuose įtvirtinti, kad kelionių pardavimo agentas ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, norėdamas nutraukti veiklą, turi pateikti prašymą Tarnybai panaikinti teisę teikti kelionių pardavimo paslaugas ar užsiimti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų šalių piliečių gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 25 dienos įsakymu Nr. V-54 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Panaikinus Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos, Įstatyme numatytas funkcijas, susijusias su gidų veikla, nuo 2019 m. sausio 1 d. atlieka Tarnyba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.
637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ 1 punktu Tarnyba, kaip kompetentinga institucija, paskirta atsakinga už jų kompetencijai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų, įgytų Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažinimą. Visgi, Įstatyme išplėstai numatyta, jog Tarnyba atsakinga tik už Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijos Konfederacijoje įgytos gido profesinės kvalifikacijos pripažinimą, tačiau jokiame teisės akte nenumatyta institucija atsakinga už trečiosiose valstybėse įgytos gido profesinės kvalifikacijos pripažinimą. Atsižvelgiant į tai, jog Tarnybai Įstatyme jau yra pavesta funkcija pripažinti Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytą gido profesinę kvalifikaciją, tikslinga Įstatymo projekto 29 straipsnio 8 dalyje nustatyti, kad asmenų, įgijusių gido profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse ir siekiančių gido profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje, gido profesinę kvalifikaciją pripažįsta Tarnyba, o trečiųjų valstybių gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. 6. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšys. Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma atsisakyti dviejų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšių, kaip perteklinių: apartamentų komplekso paslaugos ir nakvynės ir pusryčių paslaugos.
Apartamentų komplekso paslaugos rūšies atsisakoma kadangi netikslinga išskirti apgyvendinimo paslaugų, kurios neturi esminių skiriamųjų reikalavimų, ir savo esme yra trumpalaikės – siūloma tokias paslaugas laikyti privataus apgyvendinimo paslaugomis, trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas patikslinant į privataus apgyvendinimo paslaugas. Analogiškai siūloma atsisakyti nakvynės ir pusryčių paslaugos, kurios skiriamasis bruožas – kartu su nakvyne teikiami pusryčiai. Šis požymis savo esme yra rinkodarinis, kadangi pusryčių sąvoka nėra apibrėžiama ir interpretuojama nuo pilno maitinimo iki kavos puodelio, kuris gali būti pasiūlytas ir besinaudojant kitomis apgyvendinimo paslaugomis. Tuo tarpu pagrindinė paslauga, kurią įsigyja turistas ir kurią prižiūri Tarnyba, yra apgyvendinimas. Projektu siekiama, kad visas (neturinčias ypatumų) smulkiųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas būtų galima apibūdinti viena rūšimi – privataus apgyvendinimo paslaugomis. Pažymėtina, kad teikiant kitas privataus apgyvendinimo paslaugas rinkodaros tikslais bus galima vartoti ir tokius žodžių junginius kaip „nakvynė ir pusryčiai“ ar „apartamentai“. Šiuo metu galiojančio Įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje jau yra numatyta, kad apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, kuriame nustatytos apgyvendinimo paslaugų (tiek klasifikuojamųjų, tiek neklasifikuojamųjų) rūšių apibrėžtys nustato ekonomikos ir inovacijų ministras. Apgyvendinimo paslaugų rūšis tikslinga detalizuoti ne įstatyme, bet poįstatyminiame teisės akte, taip išvengiant dažno Įstatymo keitimo bei sudarant galimybę, atsiradus poreikiui keisti sąvokų apibrėžtis, išskiriant apgyvendinimo paslaugų rūšių savybes ir numatant joms aiškius ir konkrečius reikalavimus.
Šiuo tikslu atsisakoma sąvokų: kaimo turizmo paslaugos, turistinės stovyklos paslaugos. 7. Įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukščiausias apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis žymimas penkiomis žvaigždutėmis. Šiuo metu Lietuvoje taikomi Europos viešbučių asociacijos „Hotelstars Union“ patvirtinti darnieji viešbučių klasifikavimo kriterijai (toliau – HSU viešbučių klasifikavimo kriterijai), pagal kuriuos surinkus aukštesnei klasei privalomą balų skaičių, bet atitinkant žemesnės klasės privalomus reikalavimus, viešbučio paslaugos gali būti vertinamos pliusu, pavyzdžiui „☆☆☆ +“ (surinkus ☆☆☆☆ privalomus 410 balų). 8. Turizmo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte apgyvendinimo paslaugų teikėjams nustatyta pareiga užtikrinti, kad apgyvendinami valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę. Iš šios nuostatos nebuvo aišku, ar turi būti registruojami ir Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat neaišku, ar reikia registruoti Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos piliečius.
Todėl siekiant teisinio aiškumo, projekte tiksliname nustatytąją pareigą ir siūlome nurodyti, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad apgyvendinami asmenys, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę – pateiktų galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tai reiškia, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad visi asmenys, nepaisant iš kur jie yra atvykę – Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos ar trečiųjų valstybių – privalės asmeniškai užpildyti registracijos korteles ir patvirtinti savo tapatybę.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis reikalavimas kyla iš to, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, kurios 45 straipsnis nurodo:
„Susitariančiosios Šalys įsipareigoja imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:
a) apgyvendinimo įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys pasirūpintų, kad jose apgyvendinti užsieniečiai, įskaitant kitų Susitariančiųjų Šalių ir kitų Europos Bendrijų valstybių narių piliečius, išskyrus kartu su jais atvykusius sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus arba kelionės grupių narius, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles bei patvirtintų savo tapatybę pateikdami galiojantį asmens tapatybės dokumentą;
b) užpildytos registracijos kortelės bus laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti, jeigu nacionalinės teisės aktai nenustato kitaip.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis reikalavimas kyla iš to, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, kurios 45 straipsnis nurodo:
„Susitariančiosios Šalys įsipareigoja imtis reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:
a) apgyvendinimo įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys pasirūpintų, kad jose apgyvendinti užsieniečiai, įskaitant kitų Susitariančiųjų Šalių ir kitų Europos Bendrijų valstybių narių piliečius, išskyrus kartu su jais atvykusius sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus arba kelionės grupių narius, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles bei patvirtintų savo tapatybę pateikdami galiojantį asmens tapatybės dokumentą;
b) užpildytos registracijos kortelės bus laikomos, kad būtų pateiktos arba nusiųstos kompetentingoms institucijoms, kai jų joms prireiks grėsmei pašalinti, baudžiamiesiems tyrimams arba asmenų dingimo aplinkybėms ir nelaimių aukoms išaiškinti, jeigu nacionalinės teisės aktai nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma asmenims, apsistojusiems bet kuriose komerciškai nuomojamose apgyvendinimo vietose, būtent palapinėse, gyvenamosiose priekabose ir laivuose“. Įgyvendinant šią Konvenciją, Lietuvos Respublikoje nustatytas toks teisinis reguliavimas:
a) Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apgyvendinamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečių registravimo tvarkos aprašą, kuris, be kita ko, reglamentuoja registracijos kortelėse pateikiamų duomenų tvarkymą, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras.
b) Iki šiol galioja Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
V-154 „Dėl Apgyvendinamų valstybių narių ir kitų valstybių piliečių registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Apgyvendinamų valstybių narių ir kitų valstybių piliečių registravimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kas pildo ir pasirašo registracijos korteles, kokie asmens duomenys jose nurodomi, įpareigojimas saugoti registracijos korteles 5 metus ir pateikti jas teisėsaugos institucijoms. Administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnyje nustatyta bendro pobūdžio atsakomybė už Įstatyme nustatytų apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą. Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja pagal šį straipsnį Tarnyba. Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsigaliosiančiu nuo 2024 m. sausio 1 d., siūloma pereiti prie elektroninio registravimo Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje, kurioje bus renkami turisto duomenys.
Nacionalinės turizmo informacinė sistema taip pat leis pagerinti surenkamų statistinių duomenų kokybę, sumažinti administracinę naštą apgyvendinimo paslaugų teikėjams bei juos kontroliuojančioms institucijoms, sukurti galimybę palyginti skirtingų valstybės institucijų surenkamus duomenis, sumažinti ekonominį ir statistinį turizmo sektoriaus šešėlį, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą bei sukurti galimybes plačiau panaudoti su turizmu Lietuvoje susijusius duomenis Įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo procedūra, numatyti veiksmai ir terminai asmeniui, norinčiam gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą bei Tarnybai, išduodančiai apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą. Tačiau ši procedūra nėra tiksli ir praktikoje dėl jos taikymo kyla neaiškumų. Siekiant užtikrinti aiškų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo procesą tikslinamos Įstatymo 32 straipsnio nuostatas, analogiškai tikslinamas ir Įstatymo 33 straipsnis detalizuojant neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimo procedūrą. 9. Siekiant užtikrinti sklandų Tarnybos darbą, įstatyme būtina aiškiai įtvirtinti Tarnybos teises ir pareigas. Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę iš visų fizinių ir juridinių asmenų gauti informaciją, asmens duomenis reikalingus turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti, tačiau tokia formuluotė neužtikrina Tarnybos teisės gauti visus reikalingus duomenis minėtoms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, siekiant patikrinti ar kelionių organizatorius (juridinio asmens atstovas) yra nepriekaištingos reputacijos – gauti duomenis apie teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius iš kompetentingų valstybės institucijų.
Todėl siūlytina patikslinti Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotę. 10. Įstatymo 35 straipsnyje nurodyta, kokią informaciją skelbia Tarnyba, siekdama suteikti vartotojams aktualią informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą, savo interneto svetainėje. Siekiant didinti vartotojų informuotumą siūloma nurodyti informaciją, siūloma nurodyti didesnes skelbiamos informacijos apimtis. 11. Įstatymo 39 straipsnyje nustatytos nepakankamos Įstaigos funkcijos ir planuojamoms veiklos, todėl Įstatymo projektu siūloma praplėsti Įstaigos funkcijas. 12. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės steigia turizmo informacijos centrus, tačiau praktikoje savivaldybės taryba taip pat suteikia teisę savivaldybės įstaigoms teikti turistų informavimo paslaugas, taip pat atlieka kitas funkcijas, susijusias su konkrečios geografinės teritorijos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra, todėl siūloma tai numatyti Įstatymo projekte. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma išplėsti Įstatymo reguliavimo sritį papildant siūloma įtvirtinti keliautojo sąvoka bei nustatyti, kad įstatymas nustato ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir bet ir įstaigų kompetenciją turizmo srityje. 2.
2Siūloma patikslinti Įstatyme esančių sąvokų apibrėžimus. Įstatymo projekte siūloma išvardinti apgyvendinimo paslaugų rūšis, tačiau atsisakyti apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžčių. Šiuo metu dalis neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžčių yra išdėstytos Įstatyme, dalis – kartu su klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžtimis – Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąraše (toliau – Sąrašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-86 „Dėl Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašo patvirtinimo. Apgyvendinimo paslaugų rūšis tikslinga detalizuoti ne įstatyme, bet poįstatyminiame teisės akte, taip išvengiant dažno Įstatymo keitimo bei sudarant galimybę, atsiradus poreikiui keisti sąvokų apibrėžtis, išskiriant apgyvendinimo paslaugų rūšių savybes ir numatant joms aiškius ir konkrečius reikalavimus. Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalis (kuria keičiama Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis), papildoma nauja nuostata dėl minimalaus apgyvendinimui skirtų kambarių /aikštelių skaičiaus. Ši nuostata iki šiol buvo įrašyta Sąraše, tačiau dėl ribojamojo nuostatos pobūdžio, manytina, kad ji turi būti įtvirtinta Įstatyme. Šiuo metu galiojančio Įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje jau yra numatyta, kad apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, kuriame nustatytos apgyvendinimo paslaugų (tiek klasifikuojamųjų, tiek neklasifikuojamųjų) rūšių apibrėžtys nustato ekonomikos ir inovacijų ministras. Šiuo tikslu atsisakoma Įstatyme likusių sąvokų: kaimo turizmo paslaugos, nakvynės ir pusryčių paslaugos, turistinės stovyklos paslaugos. Taip pat ir atsisakoma turistinės stovyklavietės paslaugos sąvokos, kaip nenaudojamos neaktualios sąvokos. Taip pat atsisakoma gamtinių sveikatos veiksnių sąvokos, kadangi sąvoka yra paaiškinama kurorto sąvokos apibrėžime.
Galiojančioje Įstatymo redakcijoje apgyvendinimo paslaugų teikėjas apibrėžiamas kaip „fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantys apgyvendinimo paslaugas“. Siūlytina minėtoje sąvokoje atsisakyti sakinio dalies „(toliau – juridinis asmuo)“, kadangi „kita organizacija“ ir juridinio asmens padalinys (pavyzdžiui, filialas ar atstovybė) neturi juridinio asmens statuso (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53, 2.56 straipsniai). Minėtoje sąvokoje formuluotė „kita organizacija“ vartojama, nes kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtos įmonės gali neturėti juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje gali veikti užsienyje registruotos įmonės padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra laikomas juridiniu asmeniu. Sąvokose „kelionių organizatorius“, „kelionių pardavimo agentas“ bei „turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas“ siūloma atsisakyti žodžių „kita organizacija ar jų padalinys“, kadangi kaip minėta aukščiau, padaliniai (filialai ar atstovybės) nelaikytini juridiniais asmenimis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų bei turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veikla yra pakankamai rizikinga ir galinti sukelti pakankamai didelių nuostolių turistams, pavyzdžiui, nemokumo atveju, manytina, jog kelionių organizatoriais, kelionių pardavimo agentais ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjais turėtų būti tik fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, turintys civilinį teisnumą/veiksnumą ir savarankiškumą, bet ne kitos organizacijos ar jų padaliniai.
Kadangi Įstatymo projekte kelionių organizatoriais, kelionių pardavimo agentais ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjais siūloma laikyti tik fizinius ir juridinius asmenis, o apgyvendinimo paslaugų teikėjais siūloma laikyti ne tik fizinius ir juridinius asmenis, bet ir kitas organizacijas ar jų padalinius, Įstatymo projekto sąvoką „Turizmo paslaugų teikėjas“ siūloma papildyti žodžiais „kita organizacija ar jų padalinys, kad sąvoka „Turizmo paslaugų teikėjas“ nebūtų susiaurinta apgyvendinimo paslaugų teikėjų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Direktyvos (ES) 2015/2302 3 straipsnio 7 dalyje pateikta prekiautojo sąvoka, per kurią prekiautojas apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, o organizatorius (Įstatyme atitinka kelionių organizatorių /turizmo paslaugų rinkinio pardavėją (skiriasi jų teikiama kelionių organizavimo paslaugų rūšis)) ir agentas (Turizmo įstatyme atitinka kelionių pardavimo agentą) įvardijami prekiautojais. Taigi, ir Direktyvoje (ES) 2015/2302 kelionių organizatoriai /turizmo paslaugų rinkinio pardavėjai ir kelionių pardavimo agentai suprantami kaip fiziniai ir juridiniai asmenys. Taip pat siūloma patikslinti organizuotos turistinės kelionės sąvoką suderinant su Direktyva (ES) 2015/2302.
Siekiant suderinti su Įstatyme vartojamomis sąvokomis, tikslinama turizmo informacijos centro sąvoka, nustatant, kad tai turizmo informacijos ženklą naudojantis juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, teikiantis informaciją apie turizmo išteklius. Atsižvelgiant į šį patikslinimą, atsisakoma turistų informavimo paslaugos sąvokos, kadangi, siekiant aiškumo, tokia paslauga turi būti suprantama, kaip neatlygintinas informacijos apie turizmo išteklius teikimą turistams, keliautojams ir lankytojams, o ne ūkinė veikla. Pagrindinės turizmo informacijos centro funkcijos išdėstomos Įstatymo projekto 30 straipsnyje. Įstatymo projekte siūloma patikslinti sąvokos „turistas“ apibrėžtį, kuri neturėtų būti sietina vien tik su Direktyva (ES) 2015/2302. Šiuo metu Turizmo įstatyme esanti sąvokos „turistas“ apibrėžtis nesutampa su Pasaulio turizmo rekomendacijomis turizmo statistikai, kuriose pateikiamos turizmo srities sąvokos ir jų apibrėžtys. Pagal minėtąją direktyvą turistu pripažįstamas tik sutartį su paslaugos teikėju sudarantis asmuo, o šiandieninė patirtis rodo, kad vis daugiau asmenų savarankiškai planuoja keliones nesinaudodami Turizmo įstatymo 3 straipsnyje nurodytomis paslaugomis (pvz., keliavimas kemperiu ir pan.) ar naudojasi įvairiomis kelionių platformomis (pvz., „Couchsurfing.com“), kurių pagrindu jam yra neatlygintinai suteikiamos turizmo paslaugos, arba kelionių platformomis (pvz., „Airbnb.com“, „Booking.com“), kurių pagrindu nėra sudaroma sutartis dėl turizmo paslaugų teikimo, todėl turisto sąvoka neatitinka realios praktikos. Turisto sąvoka vartojama ne tik Turizmo įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, teismų praktikoje, todėl turi būti įprasta ir aiškiai suprantama tiek fiziniams asmenims, tiek institucijoms, tiek turizmo verslo subjektams.
Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti turisto sąvoką nustatant bendrąją apibrėžtį, o siekiant tinkamo Direktyvos (ES) 2015/2302 įgyvendinimo dabar Įstatymo projekte įtvirtinti keliautojo sąvoką su dabar Turizmo įstatyme galiojančia turisto sąvokos apibrėžtimi. Įstatymo projekte siūloma tikslinant turisto sąvoką ir nustatyti naują keliautojo sąvoką, kuria būtų tiesiogiai perkelta Direktyvoje (ES) 2015/2302 vartojama keliautojo sąvoka. Turisto sąvoka keičiama siekiant ją suderinti 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB nuostatomis, siekiant išvengti neaiškumu, kylančių taikant Reglamento (ES) Nr. 692/2011 nuostatas nacionaliniame reguliavime. Kartu teikiamas ir Civilinio kodekso 6.747–6.755 straipsnių pakeitimo, kuriuo nustatomi reikalavimai organizuotos turistinės kelionės paslaugų teikimui, pakeitimo projektas. Atliekamas pakeitimas yra redakcinio pobūdžio – turisto sąvoką siūloma keisti į keliautojo sąvoką, suderinant su šiuo Įstatymo projektu. Įtvirtinus keliautojo sąvoką sistemiškai Turizmo įstatyme keičiama sąvoka turisto grąžinimas į keliautojo grąžinimą. Įtvirtinama lankytojo sąvoka. Esminis lankytojo ir turisto sąvokų skirtumas tas, kad lankytojas nesinaudoja apgyvendinimo paslaugomis. Lietuvos Respublikoje apsilankiusių užsienio ir vietinių turistų skaičius apskaičiuojamas pagal asmenų, pasinaudojusių Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytomis turizmo paslaugomis, skaičių, tai yra Lietuvos statistikos departamentui pateiktus duomenis apie apgyvendinimo paslaugomis pasinaudojusių asmenų skaičių.
Turizmo informacijos centrai, iki šiol renkantys turizmo statistikos duomenis, kurie naudojami siekiant atrinkti prioritetines turizmo vietoves, sudaryti lankomiausių, patraukliausių turizmo objektų ir renginių sąrašus, Lietuvos statistikos departamentui pateikdavo bendrą ten apsilankiusių turistų skaičių. Tačiau tas pat asmuo gali apsilankyti daugiau nei viename turizmo objekte ar renginyje, ir, tą patį asmenį skaičiuojant kiekvieną kartą, iškreipiama turizmo statistika, nes tas pats asmuo suskaičiuojamas daugiau negu vieną kartą. Dėl to kyla poreikis Turizmo įstatyme įtvirtinti ne tik turisto, bet ir lankytojo sąvoką, siekiant nustatyti takoskyrą tarp lankytojo ir turisto sąvokų apibrėžčių ir apskaičiuoti ne tik asmenų, pasinaudojusių Turizmo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytomis turizmo paslaugomis, skaičių, bet ir turizmo objektuose ir renginiuose apsilankiusių asmenų – lankytojų – skaičių. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma apibrėžti lankytojo sąvoką – nustatyti, kad „lankytojas – fizinis asmuo, kuris lanko turizmo išteklius ir naudojasi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta turizmo paslauga (-omis), išskyrus apgyvendinimo paslaugas“. Atsisakoma išvykstamojo turizmo, atvykstamojo turizmo ir vietinio turizmo sąvokų. Minėtos sąvokos jau yra apibrėžtos 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB (OL 2011 L 192, p. 17) ir yra taikomos tiesiogiai. Reglamente (ES) Nr.
Reglamente (ES) Nr. 692/2011 nustatyta, kad: vietinis turizmas – lankytojų kelionės valstybėje narėje, kuri yra jų gyvenamosios vietos valstybė; atvykstamasis turizmas – lankytojų kelionės į valstybę narę, kuri nėra jų gyvenamosios vietos valstybė; išvykstamasis turizmas – valstybės narės rezidentų kelionės už šios valstybės narės ribų. Reglamento (ES) Nr. 692/2011 pagrindu valstybės narės renka, rengia, apdoroja ir teikia suderintą statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą.. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo reguliavimo sritis yra platesnė nei Reglamento (ES) Nr. 692/2011, tai yra įstatymas nustato turizmo paslaugų organizavimo principus, turizmo paslaugų teikimo ir turistų teisių apsaugos reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje. Siekiant aiškumo, įstatymo sąvokos papildomos įstatyme vartojamomis išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus, atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir vietinio turizmo kelionių organizatoriaus sąvokomis. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, organizuojantis turistines keliones kertant valstybės sieną, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės. Išvykstamasis turizmas suprantamas plačiau nei nustatyta Reglamente (ES) Nr. 692/2011, kadangi išvykstamojo turizmo organizatoriaus organizuojamos minėtos kelionės nėra siejamos tik su Lietuva, t. y. kelionės gali būti organizuojamos ne tik iš Lietuvos į kitas valstybes, bet ir iš kitų valstybių į kitas valstybes (pavyzdžiui, iš Vokietijos į Ispaniją). Atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, organizuojantis turistines keliones kertant valstybės sieną, kai iš užsienio valstybės atvykstama į Lietuvos Respubliką. Vietinio turizmo kelionių organizatorius – kelionių organizatorius, organizuojantis turistines keliones po Lietuvos Respubliką.
Vietinio turizmo kelionių organizatoriaus sąvoka aktuali statistikos, rinkodaros, infrastruktūros gerinimo tikslais ir siejama tik su lietuvių kelionėmis po Lietuvą. Atsižvelgiant į nustatomas sąvokas, bei Tarnybos vykdomą kelionių organizatorių veiklos priežiūrą, atliekami redakcinio pobūdžio Įstatymo 7 straipsnio 5 ir 6 dalies pakeitimai. Siūloma pakeisti turizmo paslaugos sąvoka – nurodyti, kad tai už užmokestį turistams teikiamos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos paslaugos. Siūloma įtvirtinti prioritetinių rinkų sąvoką. Tai užsienio valstybės, kurioms teikiamas prioritetas siekiant pritraukti didesnį atvykstančių turistų skaičių. Prioritetinės rinkos nustatomos atsižvelgiant į Lietuvos politinius ir verslo interesus, pasaulinę ekonominę situaciją ir situaciją po COVID-19 pandemijos. 3. Įstatymo 7, 9, 12, 13 straipsnius siūloma patikslinti suderinant jų nuostatas su Direktyvos (ES) 2015/2302 17 ir 19 straipsniais, kadangi kelionių organizatoriai, organizuojantys ne tik išvykstamąjį ir vietinį, bet ir atvykstamąjį turizmą, privalo turėti draudimą (prievolių įvykdymo užtikrinimo suma). Atkreiptinas dėmesys, kad visiems keliautojams, nepriklausomai nuo kelionių organizatoriaus veiklos rūšies ir jos apibrėžimo, turi būti taikoma organizuotų kelionių apsauga, todėl įvertinus atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams teksiančią administracinę naštą, atvykstamojo turizmo kelionių organizavimo veiklos pobūdį ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo nustatoma minimali 3 000 eurų prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, kuria atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius turės apsidrausti pradėdamas veiklą. Analogiškai išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus – ne mažesnė kaip 50 000 eurų.
Augant atvykstamojo ir išvykstamojo kelionių organizatoriaus pardavimams turės būti taikomos Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatytos nuostatos. Tai yra Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatomos vietinio turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus minimalios prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos, atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turės būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų, išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus – ne mažesnė kaip 50 000 eurų, o pasikeitus išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus kelionių organizavimo būdui į keliones organizuojant užsakomaisiais skrydžiais ar padidėjus įplaukomis viršijant minimalias prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas nustatytas atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui (ne mažesnė kaip 3 000 eurų), išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui (ne mažesnė kaip 50 000 eurų), prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turės būti didžiausia iš šių – 1) 200 000 eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 2) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis; 3) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis.
Tai yra Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatomos vietinio turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus minimalios prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos, atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turės būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų, išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus – ne mažesnė kaip 50 000 eurų, o pasikeitus išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus kelionių organizavimo būdui į keliones organizuojant užsakomaisiais skrydžiais ar padidėjus įplaukomis viršijant minimalias prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas nustatytas atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui (ne mažesnė kaip 3 000 eurų), išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui (ne mažesnė kaip 50 000 eurų), prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turės būti didžiausia iš šių – 1) 200 000 eurų, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 2) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis; 3) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis veiklos vykdymo metu gali kisti, todėl siekiant užtikrinti, kad įvykdymo užtikrinimo sumos dydis būtų proporcingas įplaukoms, Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad tais atvejais, kai kelionių organizatorius vykdo išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo veiklas, išvykstamojo ir vietinio turizmo veiklas, atvykstamojo ir vietinio turizmo veiklas arba išvykstamojo, atvykstamojo ir vietinio turizmo veiklas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma mutatis mutandis skaičiuojama vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 20 000 eurų, kai kelionių organizatorius, kurio paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių bendros pajamos mažesnės nei 1 000 000 eurų, tai yra mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos – iki 1 000 000 eurų, numatomas minimalus 20 000 eurų draudimas (mažinama nuo 50 000 eurų sumos), nes šių įmonių įsipareigojimai turistams vidutiniškai yra iki 20 000 eurų. 1 000 000 pajamų suma pasirinkta kaip rodiklis, atitinkantis labai mažos įmonės statusą pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, tačiau atsisakant deklaravimo pagal minėtą įstatymą dėl per didelės administracinės naštos. Tokiu būdu siekiama palengvinti sąlygas naujai besisteigiantiems kelionių organizatoriams, įvertinant tai, kad naujoms įmonėms neturint pajamų veiklos pradžioje finansiškai sunku gauti prievolių užtikrinimo dokumentą. Dėl šios priežasties maži kelionių organizatoriai neretai lieka šešėlyje.
Be kita ko, daugiau nei pusės visų kelionių organizatorių pajamos iš išvykstamojo turizmo yra nedidelės (nuo 0 iki 285 000 eurų per metus pagal savo organizuojamas keliones), todėl dabartinė 50 000 eurų minimali suma tokiems kelionių organizatoriams yra per didelė našta. Atkreiptinas dėmesys, kad didėjant įplaukoms ir pajamoms, gautoms už organizuojamą turistinę kelionę, kelionių organizatoriai atitinkamai turės pasididinti ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktus nurodant subjektus, kurie nustatytais terminais turi teikti Tarnybai nustatytos formos ataskaitą ir įplaukų lentelę. Taip pat siūloma tikslinti 7 straipsnio 2 dalies 9 punktą jį suderinant su galiojančių įstatymų nuostatomis. Pažymėtina, kad įsigaliojus pakeitimams, svarbu, kad kelionių organizatorius tinkamai įsivertintų savo vykdomą veiklą. Tai padaryti jis gali atsakydamas sau į keletą klausimų – ar savo organizuotą turistinę kelionę parduodu turistams savo vardu, tai yra, ar savo vardu pasirašau su turistais sutartis; ar gaunu įplaukas iš turistų pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis; ar organizuotas turistines keliones parduodu savo partneriams, kurie jau savo vardu sudaro su turistais sutartis, kuria vežami turistai, ar laukiu, kol jie patys atvyksta į Lietuvos Respubliką ir tuomet siūlau savo paslaugas. Atsakymai į šiuos klausimus turės esminės įtakos, kokio dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimą turės įsigyti kelionių organizatorius. 4.
4Siūloma papildyti Įstatymo 11 straipsnio 1 punktą, papildant, kad ne tik tuomet, kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų, bet taip pat tuomet, kai įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registro tvarkytojui per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba metinės ataskaitos, Tarnyba raštu įspėja kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo Tarnybos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo. Tokiu būdu siekiama spręsti metinių finansinių ataskaitų nepateikimo Juridinių asmenų registrui tvarkytojui problematiką. Juridiniai asmenys privalo teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 120 punktą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai kelionių organizatoriai vengia teikti ataskaitas Registrų centrui, preliminarūs finansinės ataskaitos duomenys, pateikti Tarnybai, ir metinės finansinės ataskaitos duomenys, pateikti Juridinių asmenų registrui, gali nesutapti. Kuomet duomenys nesutampa, Tarnyba vadovaujasi Juridinių asmenų registre esančia informacija. Pakeitimas svarbus siekiant apsaugoti turistus nuo jų galimų nuostolių bei kelionių organizatoriaus nemokumo prevencijos tikslais, kadangi teikiamos metinės finansinės ataskaitos, kuriose yra metinės balanso ir pelno (nuostolių) lentelės, yra galutinės ir patvirtintos bei atskleidžia juridinio asmens finansinę situaciją. 5.
5Siūloma papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu:
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato atvejus, Įstatymo pažeidimus, dėl kurių galimas kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymas 10 darbo dienų su galimybe šį terminą pratęsti dar 10 darbo dienų pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalį. Kelionių organizatoriui neištaisius Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas. Pastebėtina, jog galiojančioje Įstatymo redakcijoje 10 straipsnio 1 dalyje tarp Įstatymo atvejų (pažeidimų) nurodyti ir tokie atvejai, kaip: kelionių organizatorius raštu pranešė kreditoriams ir Tarnybai apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų pagal 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą; motyvuotu sprendimu, kai atlikdama kelionių organizatoriaus priežiūrą Tarnyba nustato, kad kelionių organizatorius negali vykdyti įsipareigojimų keliautojams pagal sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis pagal 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nustačius, jog kelionių organizatorius negali ar neketina įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų keliautojams, kyla rizika, jog kelionių organizatoriai nesudarytų naujų organizuotų turistinių kelionių sutarčių su keliautojais ir tokiu būdu didintų įsipareigojimus keliautojams. Taigi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas turi būti panaikinamas kaip įmanoma greičiau. Todėl siūloma įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatantį Tarnybos teisę (pareigą) panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą kitą darbo dieną, kai Tarnyba nustato, kad kelionių organizatorius turi finansinių sunkumų, kurie suprantami taip, kaip jie apibrėžti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Atsižvelgiant į sistemiškumo ir nuoseklumo principus, nuoroda į Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (vertintina kaip perteklinė nuostata) nėra teikiama.
Siūlome tikslinti Įstatymo 10 straipsnio 5 dalį suteikiant galimybę kelionių organizatoriui jo prašymu sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą iki 12 mėnesių (vietoje dabar galimų 6 mėnesių), taip pat suteikti galimybę pratęsti kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymą papildomai iki 6 mėnesių. Tarp kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymų, įskaitant pratęsimą, turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių terminas. Toks pakeitimas palengvintų sąlygas kelionių organizatoriams, norintiems laikinai dėl sezoniškumo, ekstremalios situacijos ar pan. nevykdyti kelionių organizatoriaus veiklos, kadangi maksimalus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminas galėtų būti prailgintas net iki 18 mėnesių. Taip pat dėl laikino kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo kelionių organizatorius galėtų ilgesnį laiką nevykdyti veiklos, kai šiam tai yra ekonomiškai nenaudinga ir tokiu būdu patirti mažiau nuostolių bei dėl tokio sustabdymo neprarasti kelionių organizatoriaus pažymėjimo ir taip išvengti administracinės naštos siekiant gauti naują pažymėjimą. Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pakeitimu „jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų“ siūloma aiškiai atriboti Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies normų konkurenciją – esant Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies aplinkybėms, pavyzdžiui, kai kelionių organizatorius neturi prievolių draudimo ir prašo taikyti Įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, t. y. stabdyti pažymėjimo galiojimą, ir tokiu būdu apeidamas įstatymų reikalavimų laikymąsi bandytų išvengti Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nurodytų pasekmių. Kelionių organizatoriui neatitinkant Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nurodytų reikalavimų, gali grėsti kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimas pagal Įstatymo 11 straipsnį.
Atkreiptinas dėmesys, kad 10 straipsnio 6 dalį siūloma papildyti aplinkybe dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo, kad Tarnyba ne vėliau kaip kitą dieną nuo pagrindžiančių dokumentų gavimo panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, atliktą minėtu šio straipsnio 5 dalies pagrindu, jei panaikinimo dieną nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Įstatymo 10 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi nustatant, kad Tarnyba netenkina kelionių organizatoriaus prašymo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, atliktą šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pagrindu, anksčiau nei sueis nustatyto sustabdymo termino pabaiga, jeigu paaiškėja, jog kelionių organizatorius atitinka bent vieną šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Kadangi Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje numatyta, kaip sprendžiama kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atlikto Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pagrindu, situacija, kai nėra Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, Įstatymo 10 straipsnį siūloma papildyti nauja 8 dalimi nustatant, kokiu būdu sprendžiama kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atlikto Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pagrindu, situacija, kai egzistuoja Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. 6.
6Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyti du atvejai – 1) kelionių organizatoriaus nemokumas; ir 2) kelionių organizatoriui pradėtos bankroto /likvidavimo procedūros, mirtis – kuomet Tarnyba, kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, skirtą atlyginti nuostolius keliautojams dėl to, kad, pavyzdžiui, kelionių organizatorius negali įvykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties ar grąžinti keliautojų į pradinę jų išvykimo vietą. Siūloma papildyti Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį 3 punktu, numatant, kad Tarnyba turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo, atlikto šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Siūlomas Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies papildymas 3 punktu leistų greičiau atgauti pinigus turistams dėl kelionių organizatorių nemokumo ar sugrąžinti turistus, kadangi kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra viena iš Tarnybos funkcijų. 7. Taip pat siūlome Įstatymo projekto 19 ir 21 straipsniuose įtvirtinti, kad kelionių pardavimo agentas ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, norėdami nutraukti veiklą, turi pateikti prašymą Tarnybai panaikinti teisę teikti kelionių pardavimo agento ar turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo paslaugas. Šiuo metu tokia galimybė minėtiems subjektams nėra nustatyta. Taip pat atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai. 8. Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalyje siūloma aiškiau nustatyti Tarnybos teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą minėtoje dalyje nustatytais atvejais. Tarnyba veikianti kaip naudos gavėja turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagal turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ir draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją. Taip siekiama laiku užtikrinti turisto apsaugą, kylančią iš turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo sutartinių prievolių nevykdymo.
Siekiant visame įstatyme išlaikyti aiškią ir vienodą įstatymo struktūrą, 24 straipsnio 2 nuostatos papildytos analogiškomis formuluotėmis kaip kelionių organizatorių atveju (15 straipsnio 2 dalis). Taip pat siūloma tikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalį, atsisakant blanketinės nuorodos į Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir aiškiai nustatant, kad kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra ta šalis, kuri yra atsakinga už keleivių vežimą neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skydžiais, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma privalo būti ne mažesnė kaip 50 000 eurų. Atkreiptina, kad nuostata šiuo metu nukreipia į kelionių organizatoriaus draudimo sumą, todėl tikslinga skirtingų subjektų reguliavimą įtvirtinti atskirose įstatymo nuostatose. 9. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje ir 26 straipsnio 1 dalyje naudojamos sąvokos – „kelionių vadovas“, kadangi Įstatymas nenumato kvalifikacinių reikalavimų kelionių vadovui, nereguliuoja kelionių vadovo veiklos. 10. Siūloma Įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje formuluotę „teikti gido paslaugas“ pakeisti į „vykdyti gido veiklą“, kadangi gido paslaugų teikimas iš esmės yra ekonominės veiklos vykdymas. Analogiškai Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje patikslinamas gido apibrėžimas, kad gidas – fizinis asmuo, per ekskursijas teikiantis informaciją apie gamtos, kultūros, mokslo, religijos ir kitus objektus ir (ar) vietoves ir turintis gido pažymėjimą. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje siūlome patikslinti, kad ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina gido pažymėjimo išdavimo, panaikinimo ir gido pažymėjimo keitimo tvarkos aprašą ir gido pažymėjimo formą. Siūlome, Įstatyme numatyti ne tik gido pažymėjimo išdavimo ir gido pažymėjimo panaikinimo, bet ir gido pažymėjimo blanko keitimo tvarką.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet gido kvalifikacija yra patvirtinta, tačiau gidas nori pakeisti gido pažymėjimą, kadangi pakeitė vardą (ir) ar pavardę, asmens kodą, gido pažymėjimas nusidėvėjo ar jį prarado ir panašiai. Todėl tikslinga, kad keičiant pažymėjimą būtų numatyta paprastesnė procedūra, nei išduodant naują gido pažymėjimą, kadangi gido pažymėjimo keitimas nėra tapatu gido kvalifikacijos pripažinimui. Kadangi Įstatyme nenumatytas pagrindas gido pažymėjimo keitimui (tik pažymėjimo išdavimas ir panaikinimas), Tarnyba turi išspręsti susiklosčiusią situaciją ir iš asmenų, kuriems kyla poreikis keisti gido pažymėjimą (pavyzdžiui, asmuo pameta pažymėjimą), privalo prašyti visų privalomų dokumentų (gidų rengimo kursų baigimo pažymėjimą, aukštojo mokslo diplomą, asmens nuotrauką) gido pažymėjimui gauti iš naujo, tarsi išduotų pažymėjimą (pripažintų kvalifikaciją) pirmą kartą, kadangi gido pažymėjimo keitimas visiškai nesureguliuotas. Manytina, jog keičiant gido pažymėjimą, iš privalomų dokumentų pakaktų pateikti tik asmens nuotrauką ir, esant poreikiui, kitus dokumentus (pavyzdžiui, santuokos liudijimą, jei po gido pažymėjimo išdavimo gidas būtų keitęs pavardę). Pasitaiko nemažai situacijų, kuomet gido pažymėjimą nori pasikeisti asmuo, kuris neturi gidų rengimo kursų pažymėjimo (tam tikrais periodais, siekiant įgyti gido pažymėjimą pakako turėti tam tikros srities aukštojo mokslo diplomą ir lankyti gidų rengimo kursų nereikėjo). Tuomet, kyla klausimas, kokiu pagrindu pakeisti gido pažymėjimą asmeniui, neturinčiam gidų rengimo kursų baigimo pažymėjimo, nes pažymėjimas yra vienas iš privalomų dokumentų tam, kad būtų išduotas gido pažymėjimas.
Įstatymo projekto 28 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus, įrašant trūkstamą formuluotę „Europos Sąjungos valstybės narės“, tokiu būdu suderinant su Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis. Papildoma, kad asmenims, kuriems pripažinta gido kvalifikacija ir kuriam gido pažymėjimą išdavė Vyriausybės įgaliota institucija, pagal Įstatymo projekto 28 straipsnio 6 ir 8 dalis, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje. Dėl teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 28 straipsnio 7 dalyje siūloma patikslinti, jog turistus į Lietuvos Respubliką lydinčiam Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidui, kuris siekia laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, netaikoma pareiga įgyti gido pažymėjimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat patikslinamas ekonomikos ir inovacijų ministro tvarkos aprašo pavadinimas dėl Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje įsisteigusių gidų teisės laikinai ar kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikimo. Įstatymo projekto 28 straipsnį siūloma papildyti 8 dalimi nurodant, kad trečiojoje valstybėje įgyta gido profesinė kvalifikacija turi būti pripažinta Vyriausybės įgaliotos institucijos jam išduodant gido pažymėjimą, leidžiantį teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje bei tai, kad trečiųjų šalių gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Šiuo metu trečiųjų šalių piliečių profesinės kvalifikacijos pripažinimo funkcija nepriskirta jokiai institucijai.
Trečiųjų šalių piliečių gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-54 „Dėl Trečiųjų šalių piliečių gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 11. Įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo 30 straipsnį, numatantį turizmo informacijos centro paslaugų reguliavimą, siekiant suderinti Įstatyme vartojamas sąvokas. Turizmo informacijos centras apibrėžiamas kaip turizmo informacijos ženklą naudojantis juridinis asmuo, nemokamai ir (ar) už atlygį turistams teikiantis informaciją apie turizmo paslaugas, turizmo išteklius, viešąją turizmo ir poilsio infrastruktūrą. Kadangi būtent įstatymuose turi būti numatytos subjektų teisės ir pareigos, Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalyje nustatomos turizmo informacijos centro funkcijos:
1) įgyvendina žinomumo ir patrauklumo didinimo priemones, skatinančias atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą šioje vietovėje – turizmo informacijos centrai šiuo metu konkrečioje geografinėje vietovėje vykdo rinkodaros ir viešinimo priemones (pvz., organizuoja informacinius turus gidams, žurnalistams ir kt., dalyvauja tarptautinėse ir nacionalinėse parodose bei konferencijose). Taip pat rūpinasi užsakomaisiais straipsniais, kuria informacinius filmus ir užsiima informacinių-kartografinių leidinių leidyba ir kt. 2) užtikrina nemokamą ir efektyvią turizmo informacijos sklaidą informuojant ir konsultuojant lankytojus, turistus ir verslo subjektus apie turizmo paslaugas, produktus, turizmo ir poilsio infrastruktūrą – turizmo informacijos centrai šiuo metu užtikrina nemokamą turizmo informacijos sklaidą, aptarnauja interesantus turizmo informacijos centruose ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.
3) identifikuoja svarbiausius spręstinus turizmo sektoriaus iššūkius, rengia įžvalgas, atlieka aktualių turizmo rinkų analizę, vykdo turizmo stebėseną ir analizę, teikia informaciją valstybės institucijoms, įstaigoms ir kitoms organizacijoms – turizmo informacijos centrai šiuo metu teikia informaciją Lietuvos statistikos departamentui, Įstaigai, Lietuvos savivaldybėms, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų tarnybai ir kt. Turizmo informacijos centrai vykdo turizmo srautų stebėseną, rengia analizes, kurios atsispindi turizmo informacijos centrų veiklos ataskaitose ir kituose savivaldybių strateginiuose dokumentuose. 4) įgyvendina konkrečios geografinės vietovės strateginiuose planavimo dokumentuose numatytas priemones užtikrinant turizmo paslaugų ir produktų plėtrą – turizmo informacijos centrai šiuo metu dalyvauja rengiant savivaldybių strateginius dokumentus, yra atsakingi už strateginių dokumentų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, vykdo turizmo informacijos centrams priskirtas priemones. Taip pat padeda rengiant regioninius (pvz. Lietuvos regionų plėtros planų rengimas), nacionalinius dokumentus (pvz. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas) ir kt. 5) atlieka kitas steigėjo pavestas funkcijas, susijusias su konkrečios geografinės vietovės, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra – turizmo informacijos centrai šiuo metu vykdo ir kitas steigėjų pavestas funkcijas.
Atkreipiamas dėmesys, kad Įstatyme nustatyta, kad turizmo informacijos centras lankytojams gali teiktu bendro pobūdžio informaciją apie konkrečios Lietuvos Respublikos geografinės vietovės, kurioje veikia konkretus turizmo informacijos centras gamtos, kultūros, mokslo, religijos ir kitus objektus, renginius ir paslaugas. Bendro pobūdžio informacijos teikimas reiškia, kad atvykusiam į turizmo informacijos centrą lankytojui pagal jo išvardintus poreikius bus pateikiama informacija kur ir kokie turizmo objektai, pažintiniai takai ar kiti turizmo objektai yra, nemokamai duodami lankstinukai, žemėlapiai, objektų aprašymai. Taip pat., pvz., turizmo informacijos centras gali teikti ir kitą aktualią nemokamą informaciją – apie konkrečios Lietuvos Respublikos geografinės vietovės, kurioje veikia konkretus turizmo informacijos centras esančias maitinimo, apgyvendinimo, sveikatinimo ir sveikatingumo įstaigas, SPA paslaugas, pramogų vietas ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad toks informacijos teikimas neturėtų būti laikomas turistų informavimo paslaugomis ir nepatenka į Įstatymo 3 straipsnyje nurodytas turistų informavimo paslaugas, kurios yra laikytinos ūkine veikla, kadangi teikiama bendra informacija siekiant pritraukti lankytojus ir turistus į tam tikrą geografinę vietovę, kurioje veikia turizmo informacijos. Skirtingai nei turizmo informacijos centras, gidas – teikia specialią informaciją ekskursijų apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves, kitus turizmo išteklius, t.y. teikia mokamas paslaugas lankytojams, parduoda ekskursijas.
Kitas paslaugas įstaiga gali teikti tik tokiu atveju, jei teisė vykdyti kitą veiklą numatyta kitais teisės aktais, jeigu tai netrukdo atlikti Įstatyme turizmo centrams nustatytų funkcijų ir jei tai nesukelia nesąžiningos konkurencijos (veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatoms) arba jei yra teikiamos neatlygintinai. 12. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšys. Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma atsisakyti dviejų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšių, kaip perteklinių: apartamentų komplekso paslaugos ir nakvynės ir pusryčių paslaugos. Apartamentų komplekso paslaugos rūšies atsisakoma kadangi netikslinga išskirti apgyvendinimo paslaugų, kurios neturi esminių skiriamųjų reikalavimų, ir savo esme yra trumpalaikės – siūloma tokias paslaugas laikyti privataus apgyvendinimo paslaugomis, trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas patikslinant į privataus apgyvendinimo paslaugas. Analogiškai siūloma atsisakyti nakvynės ir pusryčių paslaugos, kurios skiriamasis bruožas – kartu su nakvyne teikiami pusryčiai. Šis požymis savo esme yra rinkodarinis, kadangi pusryčių sąvoka nėra apibrėžiama ir interpretuojama nuo pilno maitinimo iki kavos puodelio, kuris gali būti pasiūlytas ir besinaudojant kitomis apgyvendinimo paslaugomis. Tuo tarpu pagrindinė paslauga, kurią įsigyja turistas ir kurią prižiūri Tarnyba, yra apgyvendinimas. Projektu siekiama, kad visas (neturinčias ypatumų) smulkiųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas būtų galima apibūdinti viena rūšimi – privataus apgyvendinimo paslaugomis.
Pažymėtina, kad teikiant kitas privataus apgyvendinimo paslaugas rinkodaros tikslais bus galima vartoti ir tokius žodžių junginius kaip „nakvynė ir pusryčiai“ ar „apartamentai“. Trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų sąvoka suprantama, kad apgyvendinimo paslaugos teikiamos gyvenamosios paskirties patalpose – namuose, butuose, kitose patalpose ir (ar) kambariuose (numeriuose). Minėtas apibrėžimas neriboja, kokios kitos paslaugos ar kokio prabangos lygio apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos. Taip pat tikslinamas nakvynės namų (angl. hostel) paslaugos į jaunimo nakvynės namus (angl. hostel), siekiant išvengti painiojimo su nakvynės namais, teikiančias socialines paslaugas. Įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aukščiausias klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis žymimas penkiomis žvaigždutėmis. Šiuo metu Lietuvoje taikomi Europos viešbučių asociacijos „Hotelstars Union“ patvirtinti darnieji viešbučių klasifikavimo kriterijai (toliau – HSU viešbučių klasifikavimo kriterijai), pagal kuriuos surinkus aukštesnei klasei privalomą balų skaičių, bet atitinkant žemesnės klasės privalomus reikalavimus, viešbučio paslaugos gali būti vertinamos pliusu, pavyzdžiui, „☆☆☆ +“ (surinkus ☆☆☆☆ privalomus 410 balų), todėl siūloma Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad viešbučio paslaugų kokybės lygis papildomai gali būti ženklinamas pliusu. Tikslinamas Įstatymo projekto 31 punkto 4 punktas papildant, kad Tarnyba ne tik atlieka klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą, bet ir priima sprendimą dėl klasifikavimo. Taip pat tvirtina klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą.
Įstatymo projekto 31 punktas papildomas nauju 5 punktu, kuriame pateikiama nuoroda į Įstatymo projekto 34 straipsnį, nustatant kad neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka įtrauktas į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą. Naujos pareigos šiuo pakeitimu nėra sukuriamos, minėtas reikalavimas jau buvo įtvirtintas Įstatymo 33 straipsnyje, o šiuo pakeitimu Įstatymo projekto 34 straipsnyje siūloma aiškiau nustatyti neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimo procedūrą ir terminus. 13. Papildyti Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsižvelgiant į naujai kuriamą Nacionalinę turizmo informacinę sistemą ir nustatant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalės į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti apgyvendinamo asmens duomenis ne vėliau kaip per 24 valandas nuo asmens apgyvendinimo. Tuo pačiu atsisakoma registracijos kortelių pildymo ir saugojimo, nes turistų duomenys bus tvarkomi ir saugomi Nacionalinės turizmo informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Nacionalinė turizmo informacinė sistema taip pat leis pagerinti surenkamų statistinių duomenų kokybę, sumažinti administracinę naštą apgyvendinimo paslaugų teikėjams bei juos kontroliuojančioms institucijoms, sukurti galimybę palyginti skirtingų valstybės institucijų surenkamus duomenis, sumažinti ekonominį ir statistinį turizmo sektoriaus šešėlį, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą bei sukurti galimybes plačiau juos panaudoti. Minėtas punktas taip pat papildomas asmens duomenų tvarkymo tikslu – turistų apskaita ir 1990 m. birželio 19 d.
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9) įgyvendinimas. 13. Įstatymo projekto 33 straipsnyje siūloma detalizuoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo procedūrą, pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindus ir Įstatymo projekto 34 straipsnyje patikslinti neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimo pradžią ir pabaigą. Įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalyje patikslinami asmens, norinčio teikti klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas veiksmai norint gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, 2 – 7 dalyse patikslinami Tarnybos atliekami veiksmai bei jų terminai. Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalyje nustatomi, asmens, norinčio teikti neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas veiksmai ir siūloma detalizuoti neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimo procedūros pradžią ir pabaigą. Minėti pakeitimai aiškiau sureglamentuos apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo ir neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimo procedūras ir terminus, suderinant juos su Viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais terminais. 14. Įstatymo projekto 35 straipsnyje siūloma atlikti redakcinį pakeitimą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir siekiant suvienodinti Įstatyme vartojamas sąvokas, papildant trūkstamu žodžiu „veiklos“, t. y. nustatyti, kad Tarnyba atlieka atitinkamų paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą. Siekiant užtikrinti sklandų Tarnybos darbą, Įstatyme būtina aiškiai įtvirtinti Tarnybos teises ir pareigas.
Įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę iš visų fizinių ir juridinių asmenų gauti informaciją, asmens duomenis reikalingus turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti, tačiau tokia formuluotė neužtikrina Tarnybos teisės gauti visus reikalingus duomenis minėtoms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, siekiant patikrinti, ar kelionių organizatorius (juridinio asmens atstovas) yra nepriekaištingos reputacijos – gauti duomenis apie teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius iš kompetentingų valstybės institucijų, taip pat duomenis iš registrų ir pan. Todėl siūlytina Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotę patikslinti suteikiant Tarnybai teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų informacinių sistemų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūros funkcijoms atlikti, taip įgyvendinant Tarnybos teisę gauti visus duomenis, reikalingus duomenis minėtoms funkcijoms atlikti. Taip pat siūlytina papildyti Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos institucijomis. 15. Įstatymo projekto 36 straipsnį siūloma patikslinti siekiant didinti vartotojų informuotumą ir nurodant, kokią informaciją interneto svetainėje skelbia Tarnyba. Duomenų, nurodytų Įstatymo projekto 36 straipsnyje, skelbimas suteikia vartotojams galimybę įvertinti turizmo paslaugų teikėjų patikimumą (rizikingumą) prieš sudarant su juo turizmo paslaugų sutartį, tai yra sužinoti, ar konkretus turizmo paslaugų teikėjas turi teisę veikti /yra licencijuotas ir ar jo veikla nėra apibota (licencija sustabdyta, panaikinta).
Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymai, deklaracijos, pranešimai, pretenzijos (skundai), ataskaitos ir įplaukų lentelės Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiami elektroninėmis priemonėmis (per elektroninius valdžios vartus, taip pat per kontaktinį centrą taip, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme) ir neelektroninėmis priemonėmis (paštu, elektroniniu paštu, tiesiogiai kreipiantis į Vyriausybės įgaliotą instituciją). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1702, Paslaugų įstatyme ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatyme numatytas kontaktinis centras yra „Inovacijų agentūra“, per kurį galima teikti dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant Direktyvos nuostatas Įstatymo 8 straipsnyje kelionių organizatoriui yra nustatytas privalomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Minėto straipsnio 3 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant kelionių organizatorius – fizinis asmuo ar juridinio asmens atstovai – nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Nustačius Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies aplinkybes, jog kelionių organizatorius nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, aplinkybės (aktualios) galioja 5 metus.
Dėl šios priežasties bei siekiant sudaryti galimybę vartotojams patikrinti sprendimo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo datą bei pagrindą, Įstatymo projekto 36 straipsnio 4 dalyje pasiūlyta nurodyti skelbtiną informaciją apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą bei atitinkamo sprendimo priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą Tarnybos interneto svetainėje, informaciją skelbiant 5 metus. Atsižvelgiant į tai, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjai vartotojams siūlo turizmo paslaugų rinkinius, kurie pasižymi itin dideliu panašumu į organizuotą turistinę kelionę (sudaromas iš tų pačių turizmo paslaugų kaip ir organizuota turistinę kelionė, skiriasi šiek tiek kelionės sudarymo principu, kaip ir organizuota turistinė kelionė užtikrinami prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentais) bei tai, kad kelionių pardavimo agentai dažniausiai veikia kaip tarpininkai vartotojams tiesiogiai parduodami kelionių organizatorių sudarytas organizuotas turistines keliones, yra siūloma informuoti apie atstovaujamųjų kelionių organizatorių vykdomą veiklą bei finansinę būklę. Todėl manytina, kad informacija apie turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ar kelionių pardavimo agento teisės vykdyti veiklą panaikinimą bei atitinkamo sprendimo priėmimo datą ir jo teisinį pagrindą Tarnybos interneto svetainėje taip pat turėtų būti skelbiama 5 metus. Atsižvelgiant į tai, jog tokios veiklos kaip gido paslaugų teikimas bei apgyvendinimo paslaugų teikimas yra mažiau rizikingos finansine prasme negu kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų bei turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų veikla, informacija apie gido paslaugų teikėjų bei apgyvendinimo paslaugų teikėjų pažymėjimo (licencijos) panaikinimą papildomai Tarnybos interneto svetainėje neskelbiama. 16.
16Siūloma, siekiant teisinio aiškumo, patikslinti Įstatymo V skyriaus pavadinimą bei Įstatymo projekto 37 straipsnį papildant formuluote „turizmo valstybinis valdymas“. Kadangi tokia formuluotė „turizmo valstybinis valdymas“ apima ir formuluotę „turizmo politikos formavimas“. Siūloma papildyti Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalį nuostata, kad Turizmo valstybinio valdymo funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka ne tik nurodytos institucijos, bet ir Įstaiga, kadangi įstaigai šiuo Įstatymo projektu siūloma pavesti jai vykdyti viešojo administravimo funkcijas. 17. Siūloma patikslinti Įstatymo 39 straipsnio 3 punktą nurodant faktiškai atliekamas Tarnybos funkcijas. Taip pat Įstatymo 39 straipsnio 2 ir 4 punktuose siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimą. 18. Siūloma papildyti Įstatymo 40 straipsnio 2 dalį aiškiai nurodant įstaigos funkcijas. Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad Įstaiga įgyvendina ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas turizmo sektoriaus plėtrą skatinančias priemones ir (arba) projektus. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos Lietuvoje Įstaigai buvo pavesta administruoti paramos priemones, susijusias su turizmo sektoriaus likvidumu ir konkurencingumo skatinimu bei kitomis turizmo sektoriui skirtomis paramos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad turizmo sektorius vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 situacijos Lietuvoje ir yra ypač jautrus geopolitiniams neramumams, turizmo sektoriui reikalingos paramos priemonės ne tik COVID-19 pandemijos metu bet ir jai pasibaigus, taip siekiant užtikrinti turizmo sektoriaus likvidumą, konkurencingumo skatinimą.
Taip pat siūloma nurodyti Įstaigos jau dabar atliekamas funkcijas – kad Įstaiga teikia viešąsias paslaugas rengdama ir įgyvendindama projektus, skirtus valstybės turizmo įvaizdžio kūrimo ir žinomumo didinimui bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrai ir teikia viešąsias paslaugas, vykdydama turizmo politikai formuoti ir turizmo sektoriaus plėtrai skatinti reikalingus tyrimus, teikdama informavimo ir konsultavimo viešąsias paslaugas gyventojams ir verslo subjektams apie turizmo paslaugas, produktus, viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūrą, tai yra teikia viešąsias paslaugas susijusias su atliekamais Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimais, Lietuvoje apsilankiusių turistų tyrimais, viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros vertinimo tyrimais, kitais su turizmo sritimi susijusiais tyrimais, rengiama metodine medžiaga, vykdomu neformaliuoju švietimu ir organizuojamais mokymais, skirtais valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir /ar fiziniams asmenimis, siekiant supažindinti su išvardintų tyrimų metu surinktais duomenimis bei paslaugas, susijusias su gyventojų ir verslo subjektų informavimu ir konsultavimu apie turizmo paslaugas, produktus, viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.
Taip pat siūloma nurodyti Įstaigos jau dabar atliekamas funkcijas – kad Įstaiga teikia viešąsias paslaugas rengdama ir įgyvendindama projektus, skirtus valstybės turizmo įvaizdžio kūrimo ir žinomumo didinimui bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrai ir teikia viešąsias paslaugas, vykdydama turizmo politikai formuoti ir turizmo sektoriaus plėtrai skatinti reikalingus tyrimus, teikdama informavimo ir konsultavimo viešąsias paslaugas gyventojams ir verslo subjektams apie turizmo paslaugas, produktus, viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūrą, tai yra teikia viešąsias paslaugas susijusias su atliekamais Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimais, Lietuvoje apsilankiusių turistų tyrimais, viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros vertinimo tyrimais, kitais su turizmo sritimi susijusiais tyrimais, rengiama metodine medžiaga, vykdomu neformaliuoju švietimu ir organizuojamais mokymais, skirtais valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir /ar fiziniams asmenimis, siekiant supažindinti su išvardintų tyrimų metu surinktais duomenimis bei paslaugas, susijusias su gyventojų ir verslo subjektų informavimu ir konsultavimu apie turizmo paslaugas, produktus, viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis viešosiomis paslaugomis Įstaiga sukuria valstybės garantuojamą ir visuomenės nariams vienodai prieinama naudą, kadangi kurdama valstybės turizmo įvaizdį ir didindama žinomumą, Įstaiga vykdo nuolatinę komunikaciją per reklamos kampanijas užsienio rinkose ir užtikrina jose nuolatinę Lietuvos vardo komunikaciją, pritraukdama Lietuvai lėšas, didindama turizmo dalį bendrajame vidaus produkte (BVP).
Taip pat Įstaiga teikia viešąsias paslaugas skatindama atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą, organizuodama verslui ir galutiniam vartotojui – turistui – skirtas rinkodaros veiklas atvykstamojo ir vietinio turizmo rinkose: organizuoja pažintinius turus žurnalistams ir kelionių organizatoriams, pristato Lietuvą tarptautinėse turizmo parodose, organizuoja renginius, skirtus kelionių organizatoriams ir turistams, organizuoja turizmo verslui kontaktų muges, kuria produktus, iš kurių gauna naudą visa visuomenė bei rezultatais naudojasi turizmo verslas, kiti subjektai (pavyzdžiui, rengiami ir dalinami leidiniai visuomenei, verslui, Lietuvos Respublikos institucijoms, Lietuvos Respublikos ambasadose užsienyje, parodose, renginiuose, visuomenei vykdoma turizmo informacijos sklaida, verslui ir visuomenei kuriamas elektroninis Lietuvos turistinių objektų katalogas, kitos duomenų bazės (pavyzdžiui, nuotraukų)), vykdo kitas reklamos kampanijas vietinio ir atvykstamojo turizmo rinkose (turistinių objektų, renginių ir kt. pristatymas socialiniuose tinkluose, laidos, filmai, kt.) ir pan. Siekdama gerinti turizmo produktų pasiūlą ir identifikuoti Lietuvoje prieinamų turizmo paslaugų bei produktų konkurencingumą, palyginus su kitomis rinkomis ar produktais, Įstaiga kaupia ir renka duomenis bei organizuoja Lietuvos turizmo paslaugų ir produktų tyrimus.
Šių tyrimų rezultatai sukuria valstybės garantuojamą ir visuomenės nariams vienodai prieinamą naudą – turizmo ekosistemos dalyvių informuotumą ir postūmį prisitaikyti prie tarptautinių tendencijų bei išnaudoti Lietuvos turizmo potencialą, pavyzdžiui, pritraukiant investicijas bei didinti tiek turizmo konkurencingumą, tiek ir turizmo srities indėlį į Lietuvos ekonomiką (didinti turizmo dalį BVP ir pan.). Atlikdama Lietuvoje apsilankiusių turistų tyrimus, Įstaiga siekia identifikuoti bendrą Lietuvos turizmo patrauklumą ir atlieka tiek vietinių, tiek užsienio turistų tyrimus, siekdama išsiaiškinti keletą svarbių rodiklių, tokių kaip pasitenkinimo lygmuo, kokybės vertinimas, lūkesčių atitikimas. Šie duomenys itin reikalingi ir naudojami informuoti turizmo bendruomenę apie keliautojų lūkesčius bei kaip jie yra išpildomi Lietuvoje. Šie tyrimai atliekami kasmet, todėl leidžia vertinti ilgalaikį pokytį bei formuluoti reikšmingas įžvalgas, kurios svarbios tiek turizmo verslui, tiek valstybės institucijoms, tiek švietimo ir mokymo tikslais. Minėti tyrimai yra vertingi siekiant identifikuoti turizmo sektoriaus problemas, problemų sprendimo būdus, kad turizmo sektoriuje veikiantys viešieji ir privatūs subjektai gebėtų greičiau vertinti besikeičiančias tendencijas, pritraukti naujus investuotojus, vystyti jau veikiančius verslus bei pritraukti naujų lankytojų. Gauti tyrimų rezultatai bus naudojami turistų patirčiai Lietuvoje gerinti, skatinti į naujas turizmo paslaugas ar produktus kuriantį vietinį verslą ir esamos turizmo infrastruktūros gerinimą investicijoms bei Įstaigos veiklos optimizavimui (pavyzdžiui, tikslingiau vykdyti tarptautines rinkodaros kampanijas ir stebėti jų poveikį lankytojų skaičiui).
Įstaigos tikslas, atliekant viešojo turizmo ir poilsio infrastruktūros vertinimo tyrimus – nuolatinis turistinių objektų infrastruktūros vertinimas bei ilgalaikės įžvalgos apie progresą bei skirtingų regionų situaciją, kurios svarbios visos Lietuvos mastu veikiančioms valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, o taip pat privačiam turizmo sektoriui, kuriant naujus turizmo produktus ir teikiant paslaugas. Taip pat Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalyje išskiriama faktiškai Įstaigos teikiama viešoji paslauga, tokia kaip vykdomas gyventojų ir verslo subjektų informavimas ir konsultavimas apie Lietuvos turizmo paslaugas, produktus, turizmo ir poilsio infrastruktūrą. Įstaiga, pristatydama Lietuvos turizmo paslaugas, produktus, turizmo ir poilsio infrastruktūrą tarptautinėse turizmo parodose, dalinamuose leidiniuose, internete, socialiniuose tinkluose, laidose, videofilmuose, turizmo verslo kontaktų mugėse, suteikdama viešą prieigą prie duomenų bazėse kaupiamų duomenų, organizuojamuose turizmo renginiuose visuomenei, turistams ir kelionių organizatoriams, pristatydama įvairių tyrimų metu surinktų duomenų analizę, organizuodama turizmo srities mokymus vykdo gyventojų ir verslo subjektų informavimą ir konsultavimą, teikdama valstybės garantuojamą ir visuomenės nariams vienodai prieinama naudą.
Siūloma papildyti Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu numatant, kad Įstaiga rengia ir teikia siūlymus ir strategines įžvalgas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl svarbiausių spręstinų turizmo sektoriaus iššūkių, atlieka užsienio turizmo rinkų analizę, vykdo Lietuvos turizmo stebėseną ir atlieka stebėsenos metu surinktų duomenų analizę ir teikia informaciją valstybės institucijoms ir įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms. Siūloma papildyti Įstatymo projekto 40 straipsnį 3 dalį nauju 10 punktu, numatant, kad Įstaiga rengia ir teikia siūlymus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl prioritetinių turizmo rinkų atrankos kriterijų nustatymo ir prioritetinių turizmo rinkų sąrašo tvirtinimo. Atsižvelgiant į kintančią situaciją pasaulyje, tarptautinius santykius, COVID-19 pandemijos įtaką svarbu nustatyti prioritetinius turizmo rinkų atrankos kriterijus ir patvirtinti prioritetinių turizmo rinkų, iš kurių siekiama pritraukti didesnį atvykstančių turistų skaičių, sąrašą. Siūloma papildyti Įstatymo projekto 40 straipsnį 4 dalimi – nustatyti, kad Įstaigos veikla finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. Iki 2020 m. 2/3 Įstaigos veiklos buvo finansuojama naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Įstaiga 2019 metais panaudojo 2,354 mln. eurų, 2020 metais panaudojo 1,928 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, 2021 metais panaudojo 806,5 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, papildomai iš valstybės biudžeto Įstaiga panaudojo 3468,2 tūkst. eurų. Įstaigos veikloms įgyvendinti 2022 metams iš valstybės biudžeto numatyta 2829,0 tūkst. eurų ir 1992,69 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, todėl būtina nustatyti, kad Įstaigos veikla finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų neviršijant 2022–2024 m. numatytų maksimalių asignavimų limitų. Pažymėtina, kad Įstaigos lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai gautos lėšos. Kadangi Įstaiga neteikia mokamų paslaugų, negauna paramos, kitomis teisėtai gaunamomis lėšomis galima laikyti įgyvendinamus projektus ES lėšomis. 19. Siūloma Įstatymo projekto 41 straipsnio 4 punkte nustatyti, kad savivaldybės steigia ne tik savivaldybių turizmo informacijos centrus, bet ir kitas įstaigas turizmo informacijos centro funkcijoms atlikti, dalyvauja steigiant turizmo informacijos centrus arba suteikia teisę atlikti turizmo informacijos centro funkcijas, teikia turizmo informacijoms centrams dotacijas 30 straipsnio 2 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti. Tokiu būdu savivaldybė galės kartu su kitomis savivaldybėmis steigti turizmo informacijos centrą ar kitą turistų informavimo paslaugas teiksiančią įstaigą. Pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 6 straipsnį viena iš nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonių – funkcinių zonų[¹] formavimo viešųjų paslaugų tinklo efektyvumui didinti skatinimas.
Savivaldybių bendradarbiavimo, kai teikiamos viešosios paslaugos, svarba ir būtinybė jį didinti akcentuojama ir 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane. Taip pat siūloma papildyti, kad savivaldybės atlieka kitas funkcijas, susijusias su konkrečios geografinės teritorijos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimu, atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtra. 20. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti naują, 43, straipsnį „Nacionalinė turizmo informacinė sistema“ ir jame nustatyti Nacionalinės turizmo informacinės sistemos paskirtį, asmens duomenų tvarkymo tikslą ir pareigą įstatyme nustatytiems subjektams teikti duomenis į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą ekonomikos ir inovacija ministro patvirtintų Nacionalinės turizmo informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka. Nauja valstybinė informacinė sistema leis pagerinti surenkamų statistinių duomenų kokybę, sumažinti administracinę naštą apgyvendinimo paslaugų teikėjams bei juos kontroliuojančioms institucijoms, sukurti galimybę palyginti skirtingų valstybės institucijų surenkamus duomenis, sumažinti ekonominį ir statistinį turizmo sektoriaus šešėlį, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą bei sukurti galimybes plačiau juos panaudoti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos sudarys geresnes ir aiškesnes sąlygas įgyvendinti Įstatymą. Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 reikalavimus, kelionių organizatoriai organizuojantys atvykstamąjį turizmą privalės turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kuri turi būti turi būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų. Nustatyta, kad tiek vietinio turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus minimali prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 3 000 eurų, išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus – ne mažesnė kaip 50 000 eurų.
Pažymėtina, kad išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis veiklos vykdymo metu gali kisti siekiant užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis būtų proporcingas įplaukoms, t. y. būtų didžiausias iš šių: 1) vietinio turizmo kelionių organizatoriaus ar atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus minimali 3 000 Eur prievolių įvykdymo užtikrinimo suma ir išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus minimali 50 000 Eur prievolių įvykdymo užtikrinimo suma; 2) 200 000 eurų – organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis; 4) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis. Kelionių organizatorius informaciją apie draudimą pateikti Tarnybai turės Kelionių organizatoriaus ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka, t. y. pradėdamas vykdyti veiklą. Turėti šią sumą kelionių organizatorius privalės visą veiklos vykdymo laiką, draudimą pateikiant Tarnybai likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo draudimo poliso arba garantijos dokumento galiojimo pabaigos.
Siekiant palengvinti administracinę naštą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų, išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui, kurio paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus bendros pajamos mažesnės nei 1 000 000 eurų nustatoma prievolių įvykdymo užtikrinimo suma – ne mažesnė kaip 20 000 eurų. Tačiau kartu taip pat užtikrinti, kad būtų apsaugoti keliautojų interesai kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Siekiant palengvinti verslo sąlygas kelionių organizatoriams, prašantiems laikinai dėl sezoniškumo, ekstremalios situacijos ar kitų priežasčių leisti nevykdyti kelionių organizatoriaus veiklos, prailginamas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo stabdymas iki 12 mėnesių (šiuo metu nustatyti 6 mėnesiai), taip pat suteikti galimybę pratęsti sustabdytą kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą papildomai iki 6 mėnesių. Dėl laikino kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo kelionių organizatorius galėtų ilgesnį laiką nevykdyti veiklos, kai šiam tai būtų ekonomiškai nenaudinga ir tokiu būdu patirti mažiau nuostolių bei dėl tokio sustabdymo neprarasti kelionių organizatoriaus pažymėjimo, ir taip išvengti administracinės naštos siekiant gauti naują kelionių organizatoriaus pažymėjimą (licenciją). Apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kurie ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) trečiųjų valstybių piliečių apgyvendinimo dienos į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka turės pateikti informaciją apie apgyvendintus Europos Sąjungos valstybių narių ir (arba) trečiųjų valstybių piliečius.
Elektroniniu būdu į Nacionalinę turizmo informacinę sistemą renkami duomenys leis pagerinti surenkamų statistinių duomenų kokybę, sumažinti administracinę naštą apgyvendinimo paslaugų teikėjams bei juos kontroliuojančioms institucijoms, sukurti galimybę palyginti skirtingų valstybės institucijų surenkamus duomenis, sumažinti ekonominį ir statistinį turizmo sektoriaus šešėlį, pagreitinti minėtų duomenų surinkimą bei sukurti galimybės plačiau panaudoti su turizmu Lietuvoje susijusius duomenis. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti dvi naujas ir patikslinti vieną jau esančią sąvoką.
Minėtosios sąvokos yra vertinamos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti
1Ekonomikos ir inovacijų ministerija turės:
1.1. pakeisti Kelionių organizatoriaus ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.2. patvirtinti Apgyvendinamų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečių registravimo tvarkos aprašą, kuriuo bus numatytas Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje pateikiamų duomenų tvarkymas; 1.3. pakeisti Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 4-86 „Dėl Apgyvendinimo paslaugų rūšių sąrašo patvirtinimo“; 1.4. pakeisti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 4-462 „Dėl Atitinkamų apgyvendinimo paslaugų rūšių klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo“, papildant viešbučių paslaugų klasifikavimo kriterijais; 1.5. pakeisti Gido pažymėjimo išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. kovo 7 d. įsakymu Nr.
4-150 „Dėl Gido pažymėjimo išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo ir Gido pažymėjimo formos patvirtinimo“; 1.6. patvirtinti Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos ar trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių gido profesinę kvalifikaciją trečiosiose valstybėse, gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą; 1.7. pakeisti Gido profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal gido profesiją ar laikinai ir kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą tvarkos aprašą; 1.8. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“; 1.9. pakeisti Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-557 „Dėl Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo nuostatų patvirtinimo“. 2. Lietuvos statistikos departamentas turės pakeisti: 2.1. Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymą dėl apgyvendinimo paslaugų statistinės ataskaitos HOT-01 (mėnesinės) statistinio formuliaro patvirtinimo; 2.2. Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymą dėl apgyvendinimo paslaugų statistinės ataskaitos HOT-01 (ketvirtinės) statistinio formuliaro patvirtinimo; 2.3.
Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymą dėl apgyvendinimo paslaugų statistinės ataskaitos HOT-02 (ketvirtinės) statistinio formuliaro patvirtinimo.“
3Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba turės pakeisti:
3.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-57 „Dėl Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“; 3.2. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-58 „Dėl Standartinės informacijos teikimo formų patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstaigos 2021 metų veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-263 „Dėl Viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ 2021 metų veiklos plano patvirtinimo“, 01-05-01-08-02 priemonės 2 veiksmui „Sukurti ir įdiegti nacionalinę turistų elektroninės apskaitos sistemą“ yra numatyta po 150 tūkst. eurų 2022–2024 m.) ir palaikymui (po 50 tūkst. eurų 2023–2024 m.). Reikalingos valstybės biudžeto lėšos yra numatytos Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2022–2024 metų strateginio veiklos plane bei Lietuvos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nr. XIV-745, kurį Seimas patvirtino 2021 m. gruodžio 14 d. Iki 2020 m. 2/3 Įstaigos veiklos buvo finansuojama naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
Įstaiga 2019 metais panaudojo 2,354 mln. eurų, 2020 metais panaudojo 1,928 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, 2021 metais panaudojo 806,5 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, papildomai iš valstybės biudžeto Įstaiga panaudojo 3468,2 tūkst. eurų. Įstaigos veikloms įgyvendinti 2022 metams iš valstybės biudžeto numatyta 2829,0 tūkst. eurų ir 1992,69 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Todėl būtina nustatyti, kad Įstaigos veikla finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 5-6 punktai papildyti atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių pareigomis, dėl kurių atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai Tarnybai kas ketvirtį turės teikti ataskaitas, kurias Tarnyba per tam tikrą laiką turės tinkamai įvertinti. Dėl aukščiau minėtų priežasčių yra išplečiamos Tarnybos funkcijos bei didėja administracinė našta (darbo krūvis). Siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką Tarnybos funkcijų atlikimą Tarnybai reikės papildomo etato, kuriam 2023 metams lėšų poreikis būtų apie 28,5 tūkst. eurų (metinis darbo užmokestis su „Sodros“ įmokomis – apie 24,25 tūkst. eurų, darbo vietos aprūpinimui – 4,25 tūkst. eurų (kompiuteris, baldai, telefonas, išlaikymo išlaidos). 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuojasi su turizmo paslaugų teikėjais ir kitų institucijų specialistais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „turizmas“, „apgyvendinimo paslaugos“, „gidas“, „Keliauk Lietuvoje“. 16.
Nėra. [¹] Funkcinė zona – dviejų ar daugiau savivaldybių tarybų bendru sutarimu formuojama Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ribų nesaistoma vientisa teritorija, pasižyminti esamais ar kuriamais ekonominiais ir (arba) socialiniais ryšiais, skirta viešosioms paslaugoms bendrai teikti ir (arba) esamos ir (ar) būsimos viešosios infrastruktūros objektams bendrai steigti ir (ar) naudoti.
2022-06-30 Nr. XIVP-1871 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti: „Keliautojo grąžinimas – keliautojo parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą.“ Pastebėtina, kad toliau keičiamo įstatymo tekste (15 straipsnio
dalies 4 punktas, 24 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir 39 straipsnio 3 punktas) vartojamas terminas „keliautojo grąžinimas į pradinę jo išvykimo vietą“, kuris jau neapima keliautojo grąžinimo į kitą sutarties šalių sutartą vietą. Projektas tobulintinas, visame įstatymo tekste vietoje termino „keliautojo grąžinimas į pradinę jo išvykimo vietą“ įrašant terminą „keliautojo grąžinimas“. 2. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte po skaičiaus „4“ vietoje žodžio
„straipsnio“ įrašytinas žodis „punkto“. 3. Vadovaujantis
teisinio aiškumo principu, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje po žodžių
“klasifikavimo pažymėjimą ir” įrašytinas žodis “užpildytą”, o šio straipsnio 3
dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžių „klasifikavimo pažymėjimą bei“ įrašytinas žodis „pateiktą“. 4. Tikslintina projekto 2 straipsnio 1 dalies nuoroda, nes projekto 2 straipsnis neturi 9 dalies. 5.
5Svarstytina,
ar atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytus Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, tikslus bei jos 45 straipsnio formuluotę, neturėtų būti tikslinamos projekto 2 straipsnyje dėstomo Turizmo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, prieš žodžius „nepilnamečių vaikų“ atsisakant žodelio „jų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos tikslais apgyvendinimo paslaugų teikėjai turėtų rinkti visų apgyvendintų nepilnamečių asmenų duomenis, nepriklausomai nuo to, ar jie yra atvykusiųjų vaikai, ar tik su jais kartu keliaujantys (pavyzdžiui kartu keliaujančių senelių ir vaikaičių atveju). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2022-10-12 Nr. XIVP-1871(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo Turizmo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis, atskiriant kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymo panaikinimo procedūras keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 5 dalies pagrindais: „6. Jeigu kelionių organizatorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes arba kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atlikto šio straipsnio 5 dalies pagrindu, panaikinimo dieną nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie minėtų aplinkybių pašalinimą ar jų nebuvimą ir tai pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą.“ Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
DĖL Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas nR. xivp-1871ES (Nauja redakcija) 2022-09-21
Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
11
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti: „Keliautojo grąžinimas – keliautojo parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą.“ Pastebėtina, kad toliau keičiamo įstatymo tekste (15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas ir 6 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 24 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir 39 straipsnio 3 punktas) vartojamas terminas „keliautojo grąžinimas į pradinę jo išvykimo vietą“, kuris jau neapima keliautojo grąžinimo į kitą sutarties šalių sutartą vietą. Projektas tobulintinas, visame įstatymo tekste vietoje termino „keliautojo grąžinimas į pradinę jo išvykimo vietą“ įrašant terminą „keliautojo grąžinimas“. Pritarti
33
įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte po skaičiaus „4“ vietoje žodžio
„straipsnio“ įrašytinas žodis „punkto“. Pritarti
departamentas
2 3.
2
dalyje po žodžių “klasifikavimo pažymėjimą ir” įrašytinas žodis “užpildytą”, o šio straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžių „klasifikavimo pažymėjimą bei“ įrašytinas žodis „pateiktą“. Pritarti
1
neturi 9 dalies. Pritarti
23
Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, tikslus bei jos 45 straipsnio formuluotę, neturėtų būti tikslinamos projekto 2 straipsnyje dėstomo Turizmo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, prieš žodžius „nepilnamečių vaikų“ atsisakant žodelio „jų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos tikslais apgyvendinimo paslaugų teikėjai turėtų rinkti visų apgyvendintų nepilnamečių asmenų duomenis, nepriklausomai nuo to, ar jie yra atvykusiųjų vaikai, ar tik su jais kartu keliaujantys (pavyzdžiui kartu keliaujančių senelių ir vaikaičių atveju). Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija 2022-09-19 Nr. Nr. 22-033 (2022-09-19 Nr. G-2022-7641)2 Išrašas iš 2022-09-19 rašto Nr. Nr. 22-033: Argumentai: „<...> iš Turizmo įstatymo buvo išbraukta kaimo turizmo sąvoka ir šių paslaugų tiekėjai prilyginti butų miestuose nuomotojams su kuo negalime sutikti, nes kaimo turizmas nėra vien komercinė turizmo veikla.
Visų pirma kaimo turizmas svarbus darniam regionų vystymuisi. Lietuvos kaimo turizmo asociacija daug dėmesio skiria turizmo vystymui kaime, įvairiomis priemonėmis skatiname etnografinio paveldo išsaugojimą kaimo turizmo sodybose, esame nusimatę rekomendacijas sodybų įrengimui, aktyviai naudojame sodybų klasifikacijos sistemą. Kaimo turizmas valstybės lygiu yra matomas kaip atskiras sektorius, kuris svarbus regionų savitumui ir gyvybingumui užtikrinti. Kaimo turizmas, kaip atskiras sektorius turi atstovą Lietuvos turizmo rūmuose, LKTA yra Europos kaimo turizmo federacijos narė, užima viceprezidento postą. Daugeliui šalių esame pavyzdys kaip turi būti skatinamas, vystomas ir administruojamas kaimo turizmas valstybės lygiu. Iki šiol Turizmo įstatyme buvęs kaimo turizmo apibrėžimas – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama paslauga kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius – puikiai apibūdino teikiamų paslaugų specifiką, skatino teikti papildomas paslaugas turistams ir tokiu būdu kurti darbo vietas regionuose bei didinti regionų patrauklumą. Dėl kaimo turizmo veiklos svarbos regionų vystymui ir mažo pelningumo, šis sektorius visoje Europoje yra remiamas pagal įvairias socialines ir kaimo plėtros schemas.
Panaikinus kaimo turizmo apibrėžimą, susidursime su didelėmis administracinėmis problemomis: ES ir Lietuva remia regionų plėtrą, skatina verslo pradžią ir vystymą juose, todėl paramą administruojančios institucijos, tokios kaip Nacionalinė mokėjimo agentūra, naudoja kaimo turizmo terminą, kuris padeda atskirti apgyvendinimo paslaugas teikiančius subjektus regionuose nuo būtų nuomotojų mieste ir tikslingai nukreipti paramą. Pasiūlymas:
Todėl prašome atsižvelgi į šias pastabas, nepritarti šiai naujajai Turizmo įstatymo redakcijai ir pasiūlyti palikti esamą kaimo turizmo apibrėžimą ir naujoje Turizmo įstatymo redakcijoje. Nesvarstyta Pasiūlymas posėdyje atsiimtas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1871 ES ir Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vidmantas Kanopa. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1871ES 2022-09-21
Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-301
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti: „Keliautojo grąžinimas – keliautojo parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą.“ Pastebėtina, kad toliau keičiamo įstatymo tekste (15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas ir 6 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 24 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir 39 straipsnio 3 punktas) vartojamas terminas „keliautojo grąžinimas į pradinę jo išvykimo vietą“, kuris jau neapima keliautojo grąžinimo į kitą sutarties šalių sutartą vietą. Projektas tobulintinas, visame įstatymo tekste vietoje termino „keliautojo grąžinimas į pradinę jo išvykimo vietą“ įrašant terminą „keliautojo grąžinimas“. Pritarti
2LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-301
3 2.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte po skaičiaus „4“ vietoje žodžio „straipsnio“ įrašytinas žodis „punkto“. Pritarti
3LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-301
teisinio aiškumo principu, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje po žodžių
“klasifikavimo pažymėjimą ir” įrašytinas žodis “užpildytą”, o šio straipsnio
įrašytinas žodis „pateiktą“. Pritarti
4LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekto 2 straipsnio 1 dalies nuoroda, nes projekto 2 straipsnis neturi 9 dalies. Pritarti
5LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
5Svarstytina,
ar atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytus Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, tikslus bei jos 45 straipsnio formuluotę, neturėtų būti tikslinamos projekto 2 straipsnyje dėstomo Turizmo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, prieš žodžius „nepilnamečių vaikų“ atsisakant žodelio „jų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos tikslais apgyvendinimo paslaugų teikėjai turėtų rinkti visų apgyvendintų nepilnamečių asmenų duomenis, nepriklausomai nuo to, ar jie yra atvykusiųjų vaikai, ar tik su jais kartu keliaujantys (pavyzdžiui kartu keliaujančių senelių ir vaikaičių atveju). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas. Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIVP-1871 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti Turizmo politikos skyriaus vedėjo funkcijas Rūta Bankauskaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Kačėnaitė, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Turizmo rinkos priežiūros skyriaus vedėjas Valdemaras Stempkauskas; patarėja Ieva Lankelienė, Všį „Keliauk Lietuvoje“ Projektų administravimo poskyrio vadovė Lina Druto, Administravimo skyriaus vadovė Ieva Brogienė, Lietuvos kelionių verslo asociacijos atstovas Udrius Armalis, Lietuvos draudikų asociacijos Projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-301
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti: „Keliautojo grąžinimas – keliautojo parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą.“ Pastebėtina, kad toliau keičiamo įstatymo tekste (15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas ir 6 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 24 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir 39 straipsnio 3 punktas) vartojamas terminas „keliautojo grąžinimas į pradinę jo išvykimo vietą“, kuris jau neapima keliautojo grąžinimo į kitą sutarties šalių sutartą vietą. Projektas tobulintinas, visame įstatymo tekste vietoje termino „keliautojo grąžinimas į pradinę jo išvykimo vietą“ įrašant terminą „keliautojo grąžinimas“. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto pirmu straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 dalies 1 punktą ir 6 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnio 5 dalį ir 39 straipsnio 3 punktą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-301
įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte po skaičiaus „4“ vietoje žodžio
„straipsnio“ įrašytinas žodis „punkto“. Pritarti
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto pirmu straipsniu keičiamo įstatymo patikslintą 24 str. 3 d. 3 p. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-301
teisinio aiškumo principu, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje po žodžių
“klasifikavimo pažymėjimą ir” įrašytinas žodis “užpildytą”, o šio straipsnio
įrašytinas žodis „pateiktą“.
Pritarti iš dalies Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 daliai, tačiau siūlomą pakeitimą tikslinti taip: žodį „pateiktą“ pakeičiant į daugiskaitos linksnį „pateiktus“ ir įrašant ne po žodžių „klasifikavimo pažymėjimą bei“, bet po žodžių „išnagrinėjusi asmens“, nes asmuo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia du dokumentus, kuriuos ji turi išnagrinėti, t. y. prašymą ir anketą. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto pirmu straipsniu keičiamo įstatymo patikslintą 33 str. 2 d. ir 33 str. 3 d. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekto 2 straipsnio 1 dalies nuoroda, nes projekto 2 straipsnis neturi 9 dalies. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto patikslintą 2 str. 1 d. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-302
5Svarstytina,
ar atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytus Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, tikslus bei jos 45 straipsnio formuluotę, neturėtų būti tikslinamos projekto 2 straipsnyje dėstomo Turizmo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, prieš žodžius „nepilnamečių vaikų“ atsisakant žodelio „jų“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencijos tikslais apgyvendinimo paslaugų teikėjai turėtų rinkti visų apgyvendintų nepilnamečių asmenų duomenis, nepriklausomai nuo to, ar jie yra atvykusiųjų vaikai, ar tik su jais kartu keliaujantys (pavyzdžiui kartu keliaujančių senelių ir vaikaičių atveju). Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Turizmo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2022-09-21 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1871 ES ir Komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą, kuriuo pritariama pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui. 2. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-09-22 Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1871 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarti
pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymas: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Bagdonas, Lukas Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė