Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos
straipsnio 4 dalį 23 punktu: „23) užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.“
6 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto XIVP-1857(2) lyginamasis variantas
1Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos
Respublikoje ir kurie yra asmenys iki
senatvės pensiją arba neįgalumo ar šalpos kompensaciją, jiems sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar juos pripažinus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, arba senatvės ar neįgalumo pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti neįgaliaisiais.“
2Papildyti 6 straipsnio 4 dalį 23 punktu:
„23) šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti asmenys.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti
jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gruodžio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas
NR. I-13436
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – įstatymų projektai) rengimą paskatino ginkluoto konflikto Ukrainoje metu iškilusios problemos dėl užsieniečiams, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo išlaidų apmokėjimo. Nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, didelės Ukrainos teritorijos dalys vis dar yra ginkluoto konflikto zonos, iš kurių pabėgo tūkstančiai Ukrainos gyventojų. Į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos pasitraukusiems užsieniečiams prireikia įvairių sveikatos priežiūros paslaugų. Šiuo metu Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis (Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIV-1044 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“), kurios galiojimas numatytas iki 2022 m. birželio 29 d. ir užsieniečiams, pasitraukusiems (perkeltiems) iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, suteikiama laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 4 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“).
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (toliau – SDĮ) numatytas užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinosios medicinos pagalbos ir kitų būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos) apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis per Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetą (SDĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalys), jei šie užsieniečiai nepatenka į nei vieną iš SDĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – PSD) grupę. Nurodytų užsieniečių vaikams iki 18 metų, jei šie užsieniečiai nepatenka į nei vieną iš SDĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamųjų PSD grupę, be būtinosios medicinos pagalbos ir būtinųjų paslaugų valstybės biudžeto lėšomis apmokamas skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – SSĮ) 47 straipsnio 2 dalyje.
Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, arba Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsiregistravusiems negalintiems grįžti į Ukrainą užsieniečiams, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir receptiniai vaistiniai preparatai išrašomi ir išduodami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 1V-149 „Dėl užsieniečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistinių preparatų jiems išrašymo ir išdavimo nepaprastosios padėties laikotarpiu“ nustatyta tvarka. Šiuo įsakymu numatyta, kad be būtinosios medicinos pagalbos ir būtinųjų paslaugų užsieniečiams teikiamos ir nepilnamečių užsieniečių profilaktinio patikrinimo bei skiepijimo, tam tikroms asmenų grupėms teikiamos ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kai to reikalauja užsieniečio sveiktos būklė, neviršijant PSDF apdraustiems asmenims teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimties. Vykdant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais tik būtinosios medicinos pagalbos ir būtinųjų paslaugų neužtenka, todėl įsakymai buvo keičiami ir pildomi, kad užsieniečiams, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, būtų teikiamos ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos. Kol užsieniečiai, pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, nėra Lietuvos gyventojai ir yra nedraudžiami PSD, jų asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, vėliau turės būti kompensuotos valstybės biudžeto lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos teikimo metu asmenims būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos nėra pakankamos bei siekiant sukurti nuo nepaprastosios ar ekstremaliosios padėties nepriklausantį asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo mechanizmą, kuris taip pat leistų sveikatos priežiūros įstaigoms bei PSD vykdančioms institucijoms paslaugų tekimą ir apmokėjimą organizuoti bei administruoti vadovaujantis bendrosiomis PSD sistemos taisyklėmis, siūloma numatyti šių asmenų draudimą PSD valstybės biudžeto lėšomis. Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti visiems laikinąją apsaugą gavusiems užsieniečiams tokios pačios apimties ir tokia pačia tvarka bei sąlygomis kaip apdraustiesiems PSD nemokamai teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įstatymų projektų uždavinys – nustatyti, kad laikinąją apsaugą gavę asmenys šios apsaugos galiojimo metu yra draudžiami PSD valstybės biudžeto lėšomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektų iniciatoriai – Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai ir Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Vadovaujantis SSĮ 47 straipsnio 2 dalimi, valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama:
1) būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);
2) Lietuvos Respublikos karių asmens sveikatos priežiūra;
3) papildomai per programas remiama policijos ir kitų vidaus reikalų pareigūnų asmens sveikatos priežiūra;
4) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusių asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, asmenų, kuriems ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi paskirtas suėmimas, asmenų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra;
5) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies
Respublikoje, nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusių užsieniečių ir užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
6) šios dalies 5 punkte nurodytų užsieniečių vaikų iki 18 metų būtinoji medicinos pagalba, būtinosios paslaugos, skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai;
7) apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūra;
8) sveikatos apsaugos ministro patvirtinto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kompensavimas apdraustiesiems;
9) kraujo donorystė.
Vadovaujantis SSĮ 47 straipsnio 2 dalimi, valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama:
1) būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);
2) Lietuvos Respublikos karių asmens sveikatos priežiūra;
3) papildomai per programas remiama policijos ir kitų vidaus reikalų pareigūnų asmens sveikatos priežiūra;
4) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusių asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, asmenų, kuriems ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi paskirtas suėmimas, asmenų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra;
5) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies
Respublikoje, nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusių užsieniečių ir užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
6) šios dalies 5 punkte nurodytų užsieniečių vaikų iki 18 metų būtinoji medicinos pagalba, būtinosios paslaugos, skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai;
7) apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu, nurodytų Sveikatos draudimo įstatyme, asmens sveikatos priežiūra;
8) sveikatos apsaugos ministro patvirtinto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kompensavimas apdraustiesiems;
9) kraujo donorystė. Vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 1 dalimi, PSD draudžiami šie užsieniečiai:
dirba arba kurie dirbo Lietuvoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse;
Vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalimis, valstybės biudžeto lėšomis, kuriomis disponuoja PSDF biudžetas, apmokama užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, sveikatos priežiūra (išskyrus, kai šie užsieniečiai patenka į bent vieną iš SDĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamųjų PSD grupę). Jiems valstybės biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą sudaro būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos bei nurodytų užsieniečių vaikams iki 18 metų – skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai. 4.
teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymų projektais siūloma SDĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, jos galiojimo metu įgyja asmenų, kurie draudžiami PSD statusą, ir šio straipsnio 4 dalyje – kad jie PSD yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis. Atitinkamai siūloma keisti SSĮ 47 straipsnio 2 dalį. Priėmus siūlomus pakeitimus, laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai laikinosios apsaugos galiojimo laikotarpiu galės gauti tokios pačios apimties ir tokia pačia tvarka bei sąlygomis PSDF biudžeto lėšomis apmokamą asmens sveikatos priežiūrą kaip visi apdraustieji PSD, o ne tik būtinąją medicinos pagalbą ir būtinąsias paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymo projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir plėtrai neatsilieps. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais naujos sąvokos nesiūlomos ir nesiūloma keisti galiojančias sąvokas. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymams įgyvendinti reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
2) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 1V-149 „Dėl užsieniečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo ir receptinių vaistinių preparatų jiems išrašymo ir išdavimo laikinosios apsaugos galiojimo laikotarpiu“. Šių teisės aktų projektus parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jie turės būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Priėmus Įstatymų projektus, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau jų kiekį, atsižvelgiant į ginkluoto konflikto Ukrainoje situaciją, tiksliai prognozuoti sudėtinga. Šiuo metu iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje į Lietuvą yra pasitraukę daugiau nei 57 tūkst. užsieniečių, iš jų įsidarbino ir yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu 7,7 tūkst. užsieniečių. Tad šiuo metu iki 49 tūkst. užsieniečių reikėtų drausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyta, kad 2022 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 508,4 Eur už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. Numatomas 2023 metų valstybės biudžeto įmokos dydis – 537,7 Eur (6,98 proc. 12 užpraeitų metų (2021 m.) minimaliųjų mėnesinių algų (2021 m. 642 Eur) (SDĮ 16 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, valstybės biudžeto lėšų poreikis iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje į Lietuvą yra pasitraukusių užsieniečių privalomajam sveikatos draudimui: 2022 m. II pusmečiui – 12 mln. Eur (49 tūkst. asmenų x 508,4 Eur) / 2), 2023 m. – 26 mln. Eur (49 tūkst. asmenų x 537,7 Eur), jei esančių Lietuvoje užsieniečių skaičius liktų toks pats. Šiais metais ukrainiečių gydymas per mėnesį pareikalauja vidutiniškai apie
išvados. Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai: laikinoji apsauga, užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai
2022-06-28 Nr. XIVP-1857 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taisyti numatytą įstatymo įsigaliojimo datą - 2022 m. liepos 1 d., nes įstatymas iki šios datos tikrai nebus priimtas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-12-07 Nr. XIVP-1857(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Derinant projekto nuostatas su galiojančiais socialinio draudimo santykius reguliuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamame įstatymo 6 straipsnio 1 dalį 7 punkte vietoj žodžių „gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją arba neįgalumo ar šalpos kompensaciją“ įrašytini žodžiai „gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją arba netekto darbingumo pensiją, šalpos neįgalumo pensiją ar šalpos kompensaciją“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje reikėtų taisyti numatytą įstatymo įsigaliojimo datą - 2022 m. liepos 1 d., nes įstatymas iki šios datos tikrai nebus priimtas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 3. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-07-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP‑1857 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-14 d. nutarimas Nr. 1120 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-653 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1857 (toliau – SDĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1858 (toliau – SSĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu ir užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu, šiuo metu gauna valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos). Tai atitinka 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikinąją apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą 13 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybės narės asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga, sudaro galimybes gauti būtiną socialinės apsaugos paramą ir lėšų pragyvenimui, jeigu jie neturi pakankamai pajamų, taip pat sveikatos priežiūrai, ir kad nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, būtina parama sveikatos priežiūrai apima bent skubiąją pagalbą ir būtiną ligos gydymą. Direktyvos 2001/55/EB 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga ir turi specialių poreikių, tokiems kaip nelydimi nepilnamečiai ar asmenys, buvę kankinti, išžaginti ar patyrę kitokį didelį psichologinį, fizinį ar lytinį smurtą, valstybės narės suteikia būtiną medicininę ar kitą paramą.
Pažymėtina, kad nepilnamečiams, pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims ir neįgaliesiems paprastai reikalinga ne tik būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos, tačiau ir kitos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios jų poreikius (pvz., medicininės reabilitacijos paslaugos, profilaktiniai patikrinimai, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose ir kt.) ir orų gyvenimą. Tačiau priešingai nei darbingo amžiaus asmenys, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys nepilnamečiai, pensinio amžiaus sulaukę asmenys ir neįgalieji, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dėl savo amžiaus ir (arba) sveikatos būklės (neįgalumo) neturi galimybės arba turi ribotą galimybę dirbti ir tapti apdraustaisiais Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus asmenis), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai yra draudžiamieji. Jie tampa apdraustaisiais, kai draudėjas arba jie patys pradeda mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nepilnamečiai šeimos nariai apdraudžiami valstybės biudžeto lėšomis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ (toliau – nutarimas Nr.
224) 1.10 papunkčiu, užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu ir užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi teisę gauti kai kurias kitas (t. y. nepatenkančias į būtinąją medicinos pagalbą ir būtinąsias paslaugas) sveikatos priežiūros ir susijusias paslaugas (imunoprofilaktiką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), nėštumo priežiūrą, tikrinimą dėl tuberkuliozės, siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mobilias slaugos paslaugas registracijos centre, medicininės reabilitacijos paslaugas (tik asmenys, sužeisti karinių veiksmų Ukrainoje metu), kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neviršijant privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimties, jei to reikia dėl sveikatos būklės – tik nepilnamečiai, pensinio amžiaus sulaukę asmenys ir neįgalieji, taip pat pavėžėjimą (į II ir (ar) III lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą planinėms būtinosioms paslaugoms gauti ir į fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą būtinosioms paslaugoms gauti) ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas). Nutarimo Nr. 224 2.14 papunktyje numatyta, kad minėti užsieniečiai pagal galimybes nepaprastosios padėties, įvestos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, galiojimo laikotarpiu turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšomis apmokamus receptinius vaistinius preparatus.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į valstybės biudžeto galimybes, informavo, kad nepaprastosios padėties, paskelbtos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki
vaistinių preparatų, išduotų vaistinėse tik nutarimo Nr. 224 2.14.1 papunktyje nurodytiems asmenims (nepilnamečiams, užsiregistravusiems nutarimo Nr. 224 2.3 papunktyje nustatyta tvarka), išlaidos. Atsižvelgiant į tai bei į valstybės biudžeto galimybes prisiimti įsipareigojimus sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų laikinosios apsaugos gavėjams atžvilgiu, SDĮ projektu turėtų būti nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir kurie yra asmenys iki 18 metų arba gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją arba neįgalumo ar šalpos kompensaciją, sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, arba senatvės ar neįgalumo pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti neįgaliaisiais (toliau – nepilnamečiai, neįgalieji bei gaunantys pensiją).
Kitiems užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turėtų būti užtikrinama būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos. Atsižvelgus į šio punkto ketvirtojoje pastraipoje pateiktą pasiūlymą, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokama tik Sveikatos draudimo įstatymo
nenurodytų užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos, todėl atsisakytina SDĮ projekto 1 straipsnio 3 dalies. 2.
teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalies 1 punktu, teisę gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą turi ne tik užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu, bet ir užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu. Pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos. Atitinkamai Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad šių užsieniečių, nenurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šiomis nuostatomis užtikrinama minėtų užsieniečių sveikatos priežiūra nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, neatsižvelgiant, ar yra priimtas Europos Sąjungos sprendimas dėl laikinosios apsaugos suteikimo šios šalies gyventojams. Tačiau jeigu nepaprastoji padėtis arba ekstremalioji situacija būtų atšaukta, net jei būtų priimtas Europos Sąjungos sprendimas dėl laikinosios apsaugos suteikimo šios šalies gyventojams, pagal galiojančias įstatymų nuostatas šie užsieniečiai iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo liktų be sveikatos priežiūros garantijų.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti užtikrinta užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, sveikatos priežiūra. Šių užsieniečių sveikatos priežiūra turėtų būti tokios pat apimties kaip ir kitų užsieniečių, dėl kurių statuso dar nėra priimti galutiniai sprendimai, pvz., užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną užsieniečių, t. y. jiems turėtų būti užtikrinta būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.
Atsižvelgiant į tai, SDĮ projekto 1 straipsnis papildytinas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punkto keitimu jį išdėstant taip: „6) užsieniečių:
a) gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
b) turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.“ Atsižvelgiant į šiame nutarimo punkte ir šio nutarimo 1 punkte pateiktus pasiūlymus, SSĮ projekto 1 straipsniu keičiamą Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punktą siūlytina išdėstyti taip: „5) užsieniečių:
a) pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
b) kuriems suteikta laikinoji apsauga, išskyrus apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
c) kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
d) nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
e) gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
f) turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;“.
Atsižvelgiant į tai, SDĮ projekto 1 straipsnis papildytinas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punkto keitimu jį išdėstant taip: „6) užsieniečių:
a) gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
b) turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.“ Atsižvelgiant į šiame nutarimo punkte ir šio nutarimo 1 punkte pateiktus pasiūlymus, SSĮ projekto 1 straipsniu keičiamą Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punktą siūlytina išdėstyti taip: „5) užsieniečių:
a) pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
b) kuriems suteikta laikinoji apsauga, išskyrus apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
c) kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
d) nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
e) gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
f) turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;“. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytas priežastis, būtina kuo skubiau priimti SDĮ projektą ir SSĮ projektą, kad nepilnamečiams, neįgaliems bei gaunantiems pensiją užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, būtų užtikrintas jiems būtinų kompensuojamųjų vaistinių preparatų apmokėjimas.
Įvertinus tai bei tai, kad SDĮ projekto 2 straipsnio 1 dalyje ir SSĮ projekto 2 straipsnyje nurodyta data jau praėjusi, siūlytina atsisakyti SDĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies ir SSĮ projekto 2 straipsnio (t. y. įstatymai turėtų įsigalioti kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre). 3. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, nurodytą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 7–9 punktuose, turi tik Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai). Būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos LNSS įstaigose teikiamos nemokamai visiems nuolatiniams gyventojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į paciento apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir jo gyvenamąją vietą. Būtinųjų paslaugų teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Užsienio šalių piliečiams, asmenims be pilietybės, nepriskiriamiems nuolatiniams gyventojams ir nenurodytiems šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose, LNSS įstaigos teikia būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo
ne tik nuolatiniai gyventojai, bet ir užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pvz., Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 2² punktai).
Atsižvelgiant į tai, SSĮ projektas turėtų būti papildytas Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies keitimu, kuriuo Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio
asmens sveikatos priežiūrą, nurodytą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 9 punktuose, turi tik Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje (toliau – nuolatiniai gyventojai), o valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, nurodytą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, – asmenys, nurodyti Sveikatos draudimo įstatyme“. 4. Priėmus Įstatymų projektus, reikės papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų nepilnamečių, neįgalių bei gaunančių pensiją užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, privalomojo sveikatos draudimo įmokoms laikinosios apsaugos laikotarpiu, tačiau jų sumą, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą situaciją ir trukmę, tiksliai prognozuoti sudėtinga. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/ukraine-dashboards), 2022 m. spalio 27 d. iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką buvo pasitraukę (perkelti) beveik 69 tūkst. užsieniečių, iš jų nepilnamečiai ir vyresni nei 65 m. asmenys sudaro apie 28 tūkst. (nepilnamečiai – 24,8 tūkst., vyresni nei 65 m. – 3,3 tūkst., neįgalių bei 60–65 m. užsieniečių statistika nepateikta). Numatomas 2023 m. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydis metams – 537,7 Eur (6,98 proc.
m. 642 Eur) (Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, valstybės biudžeto lėšų poreikis iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) nepilnamečių bei vyresnių nei 65 m. asmenų privalomajam sveikatos draudimui 2023 m. sudarytų ne mažiau kaip 15 mln. Eur (28 tūkst. asmenų x 537,7 Eur), jei į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) nepilnamečių ir vyresnių nei 65 m. asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius išliktų toks pat. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir nutarimu Nr. 224, nuo 2022 m. kovo 3 d. iki šiol užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (visų lygių sveikatos priežiūros paslaugoms, medicininės reabilitacijos paslaugoms) išleista apie 13 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis visų iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) neįsidarbinusių (t. y. neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu) asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, privalomajam sveikatos draudimui 2023 m. sudarytų 24,7 mln. Eur (46 tūkst. asmenų x 537,7 Eur), jei į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) neįsidarbinusių (t. y. neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu) užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius išliktų toks pat.
Šioje pastraipoje nurodytų užsieniečių skaičius apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama statistine informacija (prieiga https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/lietuva-ukrainai/ukrainieciai-lietuvoje-statistika?lang=lt), kad iki 2022 m. spalio 25 d. įsidarbino ir yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu 19,4 tūkst. užsieniečių, pasitraukusių (perkeltų) iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką, ir 2022 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kad dėl 947 užsieniečių dar nėra priimti sprendimai dėl laikinosios apsaugos suteikimo ir 2 630 užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu nagrinėjimas nutrauktas. Atsižvelgiant į išliekantį neapibrėžtumą dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą raidos ir iš Ukrainos pasitraukusių (perkeltų) asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičiaus artimiausioje ateityje, papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas gali kelti riziką viešųjų finansų tvarumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų neskiriama arba skiriama nepakankamai. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIVP-1857 ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarime Nr. 1120 pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Majauskas, A.Čepononis, L.Jonaitis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO XIVP-1857 2022-11-23
pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, komiteto narę M. Navickienę pavaduojantis V. Kernagis, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos: M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys:
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Pečkauskas, A. Storpirštienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, T. Ragauskas, LR Prezidento patarėjas P. Gradeckas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-1021 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priklauso valstybės politikos privalomojo sveikatos draudimo srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas, bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP‑1858 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-141 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-653 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1857 (toliau – SDĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1858 (toliau – SSĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu ir užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu, šiuo metu gauna valstybės biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą ir kitas būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos). Tai atitinka 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikinąją apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą
naudojasi laikinąja apsauga, sudaro galimybes gauti būtiną socialinės apsaugos paramą ir lėšų pragyvenimui, jeigu jie neturi pakankamai pajamų, taip pat sveikatos priežiūrai, ir kad nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies nuostatų, būtina parama sveikatos priežiūrai apima bent skubiąją pagalbą ir būtiną ligos gydymą. Direktyvos 2001/55/EB 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga ir turi specialių poreikių, tokiems kaip nelydimi nepilnamečiai ar asmenys, buvę kankinti, išžaginti ar patyrę kitokį didelį psichologinį, fizinį ar lytinį smurtą, valstybės narės suteikia būtiną medicininę ar kitą paramą.
Pažymėtina, kad nepilnamečiams, pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims ir neįgaliesiems paprastai reikalinga ne tik būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos, tačiau ir kitos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinančios jų poreikius (pvz., medicininės reabilitacijos paslaugos, profilaktiniai patikrinimai, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose ir kt.) ir orų gyvenimą. Tačiau priešingai nei darbingo amžiaus asmenys, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys nepilnamečiai, pensinio amžiaus sulaukę asmenys ir neįgalieji, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dėl savo amžiaus ir (arba) sveikatos būklės (neįgalumo) neturi galimybės arba turi ribotą galimybę dirbti ir tapti apdraustaisiais Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo
Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus asmenis), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai yra draudžiamieji. Jie tampa apdraustaisiais, kai draudėjas arba jie patys pradeda mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nepilnamečiai šeimos nariai apdraudžiami valstybės biudžeto lėšomis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ (toliau – nutarimas Nr.
apsaugos laikotarpiu ir užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi teisę gauti kai kurias kitas (t. y. nepatenkančias į būtinąją medicinos pagalbą ir būtinąsias paslaugas) sveikatos priežiūros ir susijusias paslaugas (imunoprofilaktiką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), nėštumo priežiūrą, tikrinimą dėl tuberkuliozės, siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mobilias slaugos paslaugas registracijos centre, medicininės reabilitacijos paslaugas (tik asmenys, sužeisti karinių veiksmų Ukrainoje metu), kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neviršijant privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimties, jei to reikia dėl sveikatos būklės – tik nepilnamečiai, pensinio amžiaus sulaukę asmenys ir neįgalieji, taip pat pavėžėjimą (į II ir (ar) III lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą planinėms būtinosioms paslaugoms gauti ir į fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą būtinosioms paslaugoms gauti) ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas). Nutarimo Nr. 224 2.14 papunktyje numatyta, kad minėti užsieniečiai pagal galimybes nepaprastosios padėties, įvestos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, galiojimo laikotarpiu turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšomis apmokamus receptinius vaistinius preparatus.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsižvelgdama į valstybės biudžeto galimybes, informavo, kad nepaprastosios padėties, paskelbtos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. valstybės biudžeto lėšomis apmokamos receptinių vaistinių preparatų, išduotų vaistinėse tik nutarimo Nr. 224 2.14.1 papunktyje nurodytiems asmenims (nepilnamečiams, užsiregistravusiems nutarimo Nr. 224 2.3 papunktyje nustatyta tvarka), išlaidos. Atsižvelgiant į tai bei į valstybės biudžeto galimybes prisiimti įsipareigojimus sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų laikinosios apsaugos gavėjams atžvilgiu, SDĮ projektu turėtų būti nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir kurie yra asmenys iki 18 metų arba gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją arba neįgalumo ar šalpos kompensaciją, sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, arba senatvės ar neįgalumo pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti neįgaliaisiais (toliau – nepilnamečiai, neįgalieji bei gaunantys pensiją).
Kitiems užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turėtų būti užtikrinama būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos. Pritarti
3 Atsižvelgus į šio punkto ketvirtojoje pastraipoje pateiktą pasiūlymą, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokama tik Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nenurodytų užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos, todėl atsisakytina SDĮ projekto 1 straipsnio 3 dalies.
Pritarti iš dalies Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės pastabai pritartina, tačiau atsižvelgus į LRV išvados 2 punktą, siūloma įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą papildyti, nurodant, kad valstybės lėšomis apmokamos užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos. Komiteto pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-1413 2.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalies 1 punktu, teisę gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą turi ne tik užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu, bet ir užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu. Pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio
priežiūrai priskiriama užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos. Atitinkamai Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad šių užsieniečių, nenurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šiomis nuostatomis užtikrinama minėtų užsieniečių sveikatos priežiūra nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, neatsižvelgiant, ar yra priimtas Europos Sąjungos sprendimas dėl laikinosios apsaugos suteikimo šios šalies gyventojams. Tačiau jeigu nepaprastoji padėtis arba ekstremalioji situacija būtų atšaukta, net jei būtų priimtas Europos Sąjungos sprendimas dėl laikinosios apsaugos suteikimo šios šalies gyventojams, pagal galiojančias įstatymų nuostatas šie užsieniečiai iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo liktų be sveikatos priežiūros garantijų.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti užtikrinta užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, sveikatos priežiūra. Šių užsieniečių sveikatos priežiūra turėtų būti tokios pat apimties kaip ir kitų užsieniečių, dėl kurių statuso dar nėra priimti galutiniai sprendimai, pvz., užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną užsieniečių, t. y. jiems turėtų būti užtikrinta būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos. Atsižvelgiant į tai, SDĮ projekto 1 straipsnis papildytinas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punkto keitimu jį išdėstant taip: „6) užsieniečių:
a) gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
b) turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos.“ Pritarti Pasiūlymo turiniui pritartina, tačiau, manytina, kad siūlomas pakeitimas turėtų būti įtvirtintas ne keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 6 punktas, o 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas 4.
1 Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytas priežastis, būtina kuo skubiau priimti SDĮ projektą ir SSĮ projektą, kad nepilnamečiams, neįgaliems bei gaunantiems pensiją užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, būtų užtikrintas jiems būtinų kompensuojamųjų vaistinių preparatų apmokėjimas. Įvertinus tai bei tai, kad SDĮ projekto
praėjusi, siūlytina atsisakyti SDĮ projekto 2 straipsnio 1 dalies ir SSĮ projekto 2 straipsnio (t. y. įstatymai turėtų įsigalioti kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre). Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad reikalingas laikas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimui bei pasirengimui įstatymo įgyvendinimui, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą numatyti 2022-12-15 Komiteto pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 gruodžio 15 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo 2022 m. gruodžio 14 d. priima
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
valstybės biudžeto lėšų nepilnamečių, neįgalių bei gaunančių pensiją užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, privalomojo sveikatos draudimo įmokoms laikinosios apsaugos laikotarpiu, tačiau jų sumą, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą situaciją ir trukmę, tiksliai prognozuoti sudėtinga. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/ukraine-dashboards), 2022 m. spalio 27 d. iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką buvo pasitraukę (perkelti) beveik 69 tūkst. užsieniečių, iš jų nepilnamečiai ir vyresni nei 65 m. asmenys sudaro apie 28 tūkst. (nepilnamečiai – 24,8 tūkst., vyresni nei 65 m. – 3,3 tūkst., neįgalių bei 60–65 m. užsieniečių statistika nepateikta). Numatomas 2023 m. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydis metams – 537,7 Eur (6,98 proc. 12 (2021 m.) minimaliųjų mėnesinių algų (2021 m. 642 Eur) (Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, valstybės biudžeto lėšų poreikis iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) nepilnamečių bei vyresnių nei 65 m. asmenų privalomajam sveikatos draudimui 2023 m. sudarytų ne mažiau kaip 15 mln. Eur (28 tūkst. asmenų x 537,7 Eur), jei į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) nepilnamečių ir vyresnių nei 65 m. asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius išliktų toks pat. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir nutarimu Nr.
224, nuo 2022 m. kovo 3 d. iki šiol užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (visų lygių sveikatos priežiūros paslaugoms, medicininės reabilitacijos paslaugoms) išleista apie 13 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis visų iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) neįsidarbinusių (t. y. neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu) asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, privalomajam sveikatos draudimui 2023 m. sudarytų 24,7 mln. Eur (46 tūkst. asmenų x 537,7 Eur), jei į Lietuvos Respubliką pasitraukusių (perkeltų) neįsidarbinusių (t. y. neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu) užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius išliktų toks pat. Šioje pastraipoje nurodytų užsieniečių skaičius apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama statistine informacija (prieiga https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/lietuva-ukrainai/ukrainieciai-lietuvoje-statistika?lang=lt), kad iki 2022 m. spalio 25 d. įsidarbino ir yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu 19,4 tūkst. užsieniečių, pasitraukusių (perkeltų) iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą į Lietuvos Respubliką, ir 2022 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kad dėl
apsaugos suteikimo ir 2 630 užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu nagrinėjimas nutrauktas.
Atsižvelgiant į išliekantį neapibrėžtumą dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą raidos ir iš Ukrainos pasitraukusių (perkeltų) asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičiaus artimiausioje ateityje, papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas gali kelti riziką viešųjų finansų tvarumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų neskiriama arba skiriama nepakankamai. Atsižvelgti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1857 ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1857(2) ir Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-11-231 Argumentai: pasiūlymai teikiami, atsižvelgus į Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga
Lietuvos Respublikoje ir kurie yra asmenys iki 18 metų arba asmenys gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensiją arba neįgalumo ar šalpos kompensaciją, sukakus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, arba senatvės ar neįgalumo pensiją pagal šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktus, arba Lietuvos Respublikos arba šalies, iš kurios pasitraukusiems asmenims suteikta laikinoji apsauga, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti neįgaliaisiais.“
2Papildyti 6 straipsnio 4 dalį 23 punktu:
„23) užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti asmenys.“
išdėstyti taip:
„3) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems
prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);“. Pritarti 2.
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-11-232 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 gruodžio 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo 2022 m. gruodžio 14 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Sejonienė, O. Leiputė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė