DĖL Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo NR. I-1057 6 straipsnio PAKEITIMO įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 70 straipsnio Papildymo projektų
Seimo statuto projektų rengimą paskatinusios priežastys, šių projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto dėl Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio papildymo projekto (toliau – Seimo statuto projektas) rengimą paskatino poreikis įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. KT140-N11/2021 (toliau – KT nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą (toliau – EŽTT sprendimas) bendrąsias priemones. KT nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 89-1985) (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 1 daliai, 43 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra sudaromos prielaidos pernelyg suvaržyti arba nepagrįstai pasunkinti Konstitucijos 43 straipsnio
reikalauja Konstitucija, turi (arba laikui bėgant įgyja) atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai, teisę būti išskirtoms iš kitų tradicinėmis nesančių bažnyčių bei religinių organizacijų suteikiant joms specialų statusą, nes valstybės pripažintos religinės organizacijos statuso įgijimo procedūros trukmė tampa itin ilga.
EŽTT sprendimu nustatyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 13 straipsnio ir 14 straipsnio, taikomo kartu su 9 straipsniu, pažeidimai, nurodant šiuos Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo trūkumus:
Respublikos Seimas nesuteikia valstybės pripažinimo, ir todėl nustatytas Konvencijos 13 straipsnio, nustatančio tokių priemonių būtinybę, pažeidimas;
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime yra konstatavęs, jog valstybės pripažintos bažnyčios ir religinės organizacijos statuso suteikimas yra įstatymų leidėjo prerogatyva, todėl nekeičiant Konstitucijos šios funkcijos perduoti kitam (nepolitiniam) subjektui nėra galimybės.
Įstatymo ir Seimo statuto projektais siekiama:
1) įgyvendinti KT nutarimą, pakeičiant Konstitucijai prieštaraujančią minėtą Įstatymo 6 straipsnio
valstybės pripažinimo;
2) įgyvendinant EŽTT sprendimo nuostatas patobulinti teisinį reguliavimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms, sumažinant nepagrįstų, neobjektyvių ir savavališkų sprendimų tikimybę, detaliau reguliuojant jų rengimo ir priėmimo tvarką, nustatant tam tikrus reikalavimus jų turiniui ir aiškiau nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant valstybės pripažinimą, taip užtikrinant religijos ir tikėjimo laisvės apsaugą, įskaitant galimybę apskųsti sprendimą dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą pagal Konstitucijos 106 straipsnį. 2. Įstatymo ir Seimo statuto projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo ir Seimo statuto projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. SV-S-450 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo nuostatoms tobulinti sudarymo“ sudaryta darbo grupė (darbo grupės pirmininkas Andrius Navickas (tel. 239 6550, el. p. [email protected]); Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės patarėjas Donatas Glodenis (el. p. [email protected]), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė (el. p. [email protected]), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė (tel. 2396809, el. p. eg[email protected]) ir kt. 3.
yra reguliuojami Įstatymo ir Seimo statuto projektuose aptariami teisiniai santykiai Šiuo metu valstybės pripažinimo religinėms bendrijoms suteikimo tvarka nustatyta Įstatymo 6 straipsnyje.
Išskirtini aktualūs šio teisinio reguliavimo aspektai:
1) Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata „Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos“ pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai; be to, šioje dalyje nenustatyta, kuri diena yra „prašymo nepatenkinimo diena“, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas pakartotinio kreipimosi dėl valstybės pripažinimo pateikimo terminas: ar Seimo balsavimo, kurio metu nepriimamas nutarimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo, ar Seimo nutarimo atsisakyti religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą priėmimo diena;
2) Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą, tačiau nėra nustatyti terminai, per kuriuos turi būti pateikta ši išvada ir priimtas Seimo sprendimas, taip pat nenustatyta šios išvados rengimo tvarka;
3) nėra nustatyta valstybės pripažinimo siekiančios religinės bendrijos teisė susipažinti su atitinkama Teisingumo ministerijos išvada ir dėl jos teikti pastabas ar dalyvauti Seimui svarstant dėl valstybės pripažinimo suteikimo;
4) nenustatyta, kokiu Seimo aktu religinei bendrijai suteikiamas valstybės pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti, nėra nustatyti reikalavimai tokiam Seimo aktui (pvz., dėl sprendimo pagrindų ir motyvų nurodymo), nėra nustatyta, kas ir kokia tvarka turi parengti Seimo akto dėl valstybės pripažinimo projektą;
5) nenurodytos pasekmės, Seimui nepriėmus jokio sprendimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai (pvz., pritrūkus balsų priimti pateiktą Seimo nutarimo projektą);
6) Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos, be kita ko, jei jos „palaikomos visuomenės“, nors Konstitucijos
organizacijų turimos „atramos visuomenėje“ sąvoka;
7) nenumatyta religinei bendrijai suteikto valstybės pripažinimo atšaukimo tvarka.
Išskirtini aktualūs šio teisinio reguliavimo aspektai:
1) Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata „Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos“ pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai; be to, šioje dalyje nenustatyta, kuri diena yra „prašymo nepatenkinimo diena“, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas pakartotinio kreipimosi dėl valstybės pripažinimo pateikimo terminas: ar Seimo balsavimo, kurio metu nepriimamas nutarimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo, ar Seimo nutarimo atsisakyti religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą priėmimo diena;
2) Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą, tačiau nėra nustatyti terminai, per kuriuos turi būti pateikta ši išvada ir priimtas Seimo sprendimas, taip pat nenustatyta šios išvados rengimo tvarka;
3) nėra nustatyta valstybės pripažinimo siekiančios religinės bendrijos teisė susipažinti su atitinkama Teisingumo ministerijos išvada ir dėl jos teikti pastabas ar dalyvauti Seimui svarstant dėl valstybės pripažinimo suteikimo;
4) nenustatyta, kokiu Seimo aktu religinei bendrijai suteikiamas valstybės pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti, nėra nustatyti reikalavimai tokiam Seimo aktui (pvz., dėl sprendimo pagrindų ir motyvų nurodymo), nėra nustatyta, kas ir kokia tvarka turi parengti Seimo akto dėl valstybės pripažinimo projektą;
5) nenurodytos pasekmės, Seimui nepriėmus jokio sprendimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai (pvz., pritrūkus balsų priimti pateiktą Seimo nutarimo projektą);
6) Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos, be kita ko, jei jos „palaikomos visuomenės“, nors Konstitucijos
organizacijų turimos „atramos visuomenėje“ sąvoka;
7) nenumatyta religinei bendrijai suteikto valstybės pripažinimo atšaukimo tvarka. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama patobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, jį papildant (tikslinant), naikinant jo spragas ir suderinant jį su Konstitucijos bei Konvencijos reikalavimais.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 6 straipsnį ir jame:
1) nustatyti, kad, Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, pakartotinai dėl valstybės pripažinimo kreiptis būtų galima praėjus
5 dalis);
2) numatyti, kad Seimo priimtu sprendimu atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai laikytinas atitinkamo Seimo nutarimo priėmimas, o ne Seimo balsavimas, kurio metu joks nutarimas nepriimamas (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis);
3) nustatyti 6 mėnesių terminą Seimui pateikiamos Teisingumo ministerijos išvados dėl valstybės pripažinimo siekiančios religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams pateikimui (su galimybe teisingumo ministro motyvuotu sprendimu šį terminą pratęsti dar ne ilgiau kaip 6 mėnesiams), taip pat nustatyti, kad ši išvada rengiama teisingumo ministro patvirtinta tvarka, o išvados kopija išsiunčiama religinei bendrijai susipažinti (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis);
4) įtvirtinti religinės bendrijos teisę susipažinti su minėta Teisingumo ministerijos pateikta išvada ir dėl jos teikti pastabas Seimui, taip pat jas pristatyti Seimui svarstant dėl valstybės pripažinimo suteikimo (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 3, 4 dalys);
5) aiškiai nurodyti, kad Seimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo ar atsisakymo jį suteikti sprendžia priimdamas atitinkamą Seimo nutarimą (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis);
6) nustatyti 3 mėnesių terminą nuo minėtos Teisingumo ministerijos išvados pateikimo dienos Seimo nutarimo dėl valstybės pripažinimo religinei bendrijai suteikimo arba atsisakymo jį suteikti priėmimui (neįskaičiuojant laiko tarp Seimo sesijų) (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis);
7) nustatyti, kad, Seimui nepriėmus sprendimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai (pvz., pritrūkus balsų pateiktam Seimo nutarimo projektui priimti), valstybės pripažinimo klausimas Seime būtų sprendžiamas pakartotinai tol, kol bus priimtas Seimo nutarimas suteikti religinei bendrijai valstybės pripažinimą arba atsisakyti jį suteikti, taip užtikrinant, kad sprendimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo (ar atsisakymo jį suteikti) religinei bendrijai būtų įtvirtintas teisės akte (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis);
8) nustatyti, kad Seimo nutarime dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą būtų nurodytas tokio nutarimo pagrindas (pagrindai) ir motyvai, taip sudarant galimybę vėlesnei teisminei patikrai (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis);
9) vietoj Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąvokos „palaikomos visuomenės“ įrašyti Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje vartojamą „atramos visuomenėje“ sąvoką, taip išvengiant teisinio neapibrėžtumo dėl galimų šių sąvokų reikšmių skirtumų (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis);
pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio ne tik jos, bet ir jai priklausančios religinės bendruomenės įregistravimo (teisėto veikimo) Lietuvoje (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis);
valstybės suteikto pripažinimo religinėms bendrijoms atšaukimo pagrindus ir tvarką (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis).
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 6 straipsnį ir jame:
1) nustatyti, kad, Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, pakartotinai dėl valstybės pripažinimo kreiptis būtų galima praėjus
5 dalis);
2) numatyti, kad Seimo priimtu sprendimu atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai laikytinas atitinkamo Seimo nutarimo priėmimas, o ne Seimo balsavimas, kurio metu joks nutarimas nepriimamas (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis);
3) nustatyti 6 mėnesių terminą Seimui pateikiamos Teisingumo ministerijos išvados dėl valstybės pripažinimo siekiančios religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams pateikimui (su galimybe teisingumo ministro motyvuotu sprendimu šį terminą pratęsti dar ne ilgiau kaip 6 mėnesiams), taip pat nustatyti, kad ši išvada rengiama teisingumo ministro patvirtinta tvarka, o išvados kopija išsiunčiama religinei bendrijai susipažinti (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis);
4) įtvirtinti religinės bendrijos teisę susipažinti su minėta Teisingumo ministerijos pateikta išvada ir dėl jos teikti pastabas Seimui, taip pat jas pristatyti Seimui svarstant dėl valstybės pripažinimo suteikimo (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 3, 4 dalys);
5) aiškiai nurodyti, kad Seimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo ar atsisakymo jį suteikti sprendžia priimdamas atitinkamą Seimo nutarimą (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis);
6) nustatyti 3 mėnesių terminą nuo minėtos Teisingumo ministerijos išvados pateikimo dienos Seimo nutarimo dėl valstybės pripažinimo religinei bendrijai suteikimo arba atsisakymo jį suteikti priėmimui (neįskaičiuojant laiko tarp Seimo sesijų) (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis);
7) nustatyti, kad, Seimui nepriėmus sprendimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai (pvz., pritrūkus balsų pateiktam Seimo nutarimo projektui priimti), valstybės pripažinimo klausimas Seime būtų sprendžiamas pakartotinai tol, kol bus priimtas Seimo nutarimas suteikti religinei bendrijai valstybės pripažinimą arba atsisakyti jį suteikti, taip užtikrinant, kad sprendimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo (ar atsisakymo jį suteikti) religinei bendrijai būtų įtvirtintas teisės akte (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis);
8) nustatyti, kad Seimo nutarime dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą būtų nurodytas tokio nutarimo pagrindas (pagrindai) ir motyvai, taip sudarant galimybę vėlesnei teisminei patikrai (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis);
9) vietoj Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąvokos „palaikomos visuomenės“ įrašyti Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje vartojamą „atramos visuomenėje“ sąvoką, taip išvengiant teisinio neapibrėžtumo dėl galimų šių sąvokų reikšmių skirtumų (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis);
pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio ne tik jos, bet ir jai priklausančios religinės bendruomenės įregistravimo (teisėto veikimo) Lietuvoje (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis);
valstybės suteikto pripažinimo religinėms bendrijoms atšaukimo pagrindus ir tvarką (siūloma Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis). Seimo statuto projektu siūloma nustatyti Seimo Žmogaus teisių komiteto pareigą rengti Seimo nutarimų projektus dėl valstybės pripažinimo suteikimo (ar jo atšaukimo) religinėms bendrijoms, įvertinus Teisingumo ministerijos išvadą ir dėl jos pateiktas religinės bendrijos pastabas.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų teisės aktų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projektas ir Seimo statuto projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas ir Seimo statutas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymo projektas ir Seimo statuto projektas įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7. Galima priimtų teisės aktų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų Įstatymo projekto ir Seimo statuto projekto nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar Įstatymo ir Seimo statuto projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo ir Seimo statuto projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo ir Seimo statuto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo ir Seimo statuto inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Įstatymo ir Seimo statuto projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo ir Seimo statuto projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus, naujų sąvokų nenustato. Todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11.
Seimo statuto projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo ir Seimo statuto projektai atitinka Konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui ir Seimo statutui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Įstatymo įgyvendinimui iki įstatymo įsigaliojimo reikės parengti teisingumo ministro įsakymu tvirtinamą išvadų dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms rengimo tvarką, todėl įstatymas turėtų įsigalioti bent po trijų mėnesių nuo jo priėmimo dienos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui ir Seimo statutui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo ir Seimo statuto įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma šių lėšų sutaupyti. 14. Įstatymo ir Seimo statuto projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo ir Seimo statuto projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo ir Seimo statuto projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „religinė grupė“, „religinė institucija“, „religinė bendruomenė“,
„religinė bendrija“, „valstybės pripažinimas“, „valstybė ir bažnyčia“,
„religinių įsitikinimų laisvė“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Žmogaus teisių komiteto
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius,
Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės patarėjas Donatas Glodenis; Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė; Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė-Širmenė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-28 Įvertinę teikiamo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-281
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti, nurodant, kad 6 mėnesių terminas išvadai pateikti skaičiuojamas ne nuo informacijos apie religinės bendrijos kreipimąsi dėl valstybės pripažinimo gavimo Teisingumo ministerijoje dienos, o nuo kreipimosi kopijos gavimo Teisingumo ministerijoje (nes būtent kreipimosi kopiją, o ne informaciją apie kreipimąsi į Seimą gaus Teisingumo ministerija). Pritarti Žr. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 1.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-281
į tai, kad būtent įstatymas nustato 6 mėnesių terminą teisingumo ministrui jo kompetencijai priklausančiu klausimu pateikti išvadą galutinį sprendimą religinės bendrijos pripažinimo klausimu priimančiai institucijai - Seimui, manytina, kad būtent Seimas (arba atitinkamai Seimo vykdomoji institucija - Seimo valdyba) teisingumo ministro prašymu turėtų spręsti šio termino pratęsimo klausimą. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo
ministras galėtų priimti sprendimą dėl šio termino pratęsimo. Nepritarti Formalaus Seimo in corpore ar Seimo valdybos kreipimosi į Teisingumo ministeriją nėra numatyta, nėra tikslinga reguliuoti, kad termino pratęsimas jau būtų nustatomas Seimo ar Seimo valdybos sprendimu. Įstatymo projekte taip pat nurodoma, kad išvada dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams rengiama teisingumo ministro nustatyta tvarka, kurioje ir turėtų būti nustatytos sąlygos, kurioms esant teisingumo ministras galėtų priimti sprendimą dėl išvados pateikimo termino pratęsimo. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-281
3.
Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją valstybės valdžios institucijoms kylanti pareiga religinių bendrijų pripažinimo srityje išlikti neutralioms reiškia, kad tuo atveju, jei valstybė nustato reguliavimą, pagal kurį religinės grupės gali įgyti ypatingą su tam tikromis privilegijomis siejamą juridinio asmens statusą, visoms pageidaujančioms religinėms grupėms turi būti suteikta sąžininga galimybė kreiptis dėl tokio statuso įgijimo, nustatytieji kriterijai turi būti taikomi be jokios diskriminacijos, o valstybės institucijos, įgyvendinančios reguliavimo funkciją religijos laisvės srityje, sprendimus turi priimti neutraliai ir nešališkai, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, nustatančia, kad tuo atveju, kai Teisingumo ministerija pateikia teigiamą išvadą, t.y. išvadą, kad religinė bendrija turi atramą visuomenėje ir jos mokymas ar apeigos neprieštarauja įstatymams ir (arba) dorai, rengiamas ir teikiamas Seimui svarstyti nutarimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinės bendrijos projektas. Atitinkamai 6 dalis (reglamentuojanti Seimo nutarimo dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą turinį) turėtų būti papildyta pirmu sakiniu, nustatančiu, kad tuo atveju, kai Teisingumo ministerija pateikia neigiamą išvadą, t.y. išvadą, kad religinė bendrija neturi atramos visuomenėje ir jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ir (arba) dorai, rengiamas ir teikiamas Seimui svarstyti nutarimo dėl atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą projektas. Nepritarti Siūlymas nustatyti Seimo teisės spręsti dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai išankstinį ribojimą kelia abejones dėl atitikties Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalį suteikti valstybės pripažintos bažnyčios bei religinės organizacijos statusą yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime ir 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarime, aiškinant Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalį, taip pat yra pažymėta, kad bažnyčios bei religinės organizacijos, nesančios tradicinėmis Lietuvoje, valstybės pripažinimą gali įgyti Seimo valia ir sprendimu, o sprendžiant, ar tam tikrai bažnyčiai, religinei organizacijai suteiktinas valstybės pripažinimas, būtina įsitikinti (kad dėl to nekiltų jokių abejonių), kad ji tikrai turi atramą visuomenėje ir jos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Pastebėtina, kad, nustačius Seimo teisės ribojimą Teisingumo ministerijos išvada, taptų beprasmės siūlomos įstatymo nuostatos dėl religinės bendrijos, susipažinusios su Teisingumo ministerijos išvada, teisės pateikti pastabas Seimui ir pristatyti jas Seimo nutarimo projekto svarstymų Seime metu, taip pat beprasmės būtų kartu siūlomos Seimo statuto nuostatos, pagal kurias Seimo Žmogaus teisių komitetas, rengdamas nutarimo projektą, turėtų įvertinti Teisingumo ministerijos išvadą ir dėl jos pateiktas religinės bendrijos pastabas. Teisingumo ministerijos išvada negali įpareigoti Seimo, Seimas turi diskreciją spręsti tuos klausimus, todėl komitetas gali, išsamiai išnagrinėjęs viską, parengti bet kokį Seimo nutarimo projektą. Seimas negali būti paverčiamas formaliu notaru, tvirtinančiu vykdomosios valdžios institucijos išvadą.
Taip pat reikėtų pastebėti, kad kriterijai dėl valstybės pripažinimo yra ganėtinai aptakūs, išplaukia iš pačios Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir todėl yra įmanoma situacija, kai Seimas tam tikrą religinę bendriją vertins kitaip, nei Teisingumo ministerija. Pvz., įstatymas nenustato konkretaus narių skaičiaus ar egzistavimo laikotarpio, kurių derinį jau būtų galima vertinti kaip užtektiną atramą visuomenėje. Taip pat ir apeigų ir mokymo neprieštaravimo įstatymui ir dorai aspektu gali būti vertinamųjų situacijų, kurios galėtų būti vertinamos kaip ribinės. Teisingumo ministerijos išvada turėtų atskleisti tuos aspektus, tačiau nėra neįmanoma situacija, kurioje Seimas, susipažinęs su religinės bendrijos mokymu, apeigomis, veiklos laikotarpiu ir narių skaičiumi pagal Teisingumo ministerijos išvadą, jos tinkamumą pripažinimui vertins kitaip. Tokiu atveju tik yra svarbu, kad Seimo sprendimai būtų motyvuoti. 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-28 Sistemiškai vertinant siūlomą valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai reguliavimą, manome kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio paskutinės dalies nuostata, numatanti, kad valstybės pripažinimas gali būti atšaukiamas, jeigu Seimas, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą, nusprendžia, kad religinė bendrija nebeatitinka valstybės pripažinimo suteikimo kriterijų, yra klaidinanti. Pažymėtina, kad būtent Teisingumo ministerija yra kompetentinga institucija, kuri priima išvadą dėl religinės bendrijos atitikties ar neatitikties įstatyme įtvirtintiems kriterijams o Seimas yra tik formalų sprendimą dėl religinės bendrijos valstybės pripažinimo ar nepripažinimo priimanti institucija, t.y. ji pati nesprendžia, ar religinė bendrija nebeatitinka valstybės pripažinimo suteikimo įstatyminių kriterijų.
Atsižvelgiant į tai, siūlome šią nuostatą taisyti pagal aukščiau išdėstytas pastabas, kuriomis siūloma tikslinti atitinkamų Seimo nutarimo projektų rengimo ir teikimo Seimui svarstyti, atsižvelgiant į gautas Teisingumo ministerijos išvadas, procedūras. Nepritarti Seimas neturėtų būti tik formalaus sprendimo priėmėju, argumentai prie 3 pastabos. 1.5 Seimo kanceliarijos
3 Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo nuostatas“ įrašytini žodžiai
„pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Religinių bendruomenių ir
bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas“. Tačiau pažymėtina, kad iš šios dalies formuluotės nėra aišku, pagal kurias nuostatas ir būtent kokiomis sąlygomis turi būti tęsiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti religinių bendrijų kreipimųsi dėl valstybės pripažinimo nagrinėjimai. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu projektu tiesiog įtvirtinami nauji ir konkretūs sprendimų priėmimo terminai, galbūt tikslingiau ir aiškiau būtų tiesiog nurodyti, kokie sprendimo dėl valstybės pripažinimo terminai taikomi tiems kreipimųsi nagrinėjimams, kurie Seimui pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti Žr. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-07-05 Įvertinę Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1850 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:-. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
Argumentai: Teisės departamento pastaba Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Religinė bendrija, kreipdamasi į Seimą dėl valstybės pripažinimo, šio kreipimosi kopiją pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija per 6 mėnesius nuo informacijos apie religinės bendrijos kreipimąsi dėl valstybės pripažinimo tokio kreipimosi kopijos Teisingumo ministerijoje gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams (toliau – Teisingumo ministerijos išvada) ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti. Teisingumo ministerijos išvados pateikimo Seimui terminas teisingumo ministro motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Pritarti
3 Argumentai: Teisės departamento pastaba Nr. 5. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktų religinių bendrijų kreipimųsi dėl valstybės pripažinimo nagrinėjimas tęsiamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Jeigu Teisingumo ministerijos išvada nėra pateikta Seimui, ji pateikiama per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jei Seimas, gavęs Teisingumo išvadą, nėra priėmęs nutarimo dėl valstybės pripažinimo religinei bendrijai suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, valstybės pripažinimo klausimą jis išsprendžia per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų. Pritarti
paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Patarėja Eglė Lukšienė, el.p.: [email protected]