Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos CIVILINIO PROCESO KODEKSO Nr. IX-743 282 Straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 282 straipsnio papildymas 7 dalimi Papildyti 282 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7) dėl streiko teisėtumo“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL Lietuvos Respublikos CIVILINIO PROCESO KODEKSO Nr. IX-743 282
projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje nuo esminių darbo kodekso pakeitimų įgyvendintų 2016-2017 metais stebimas didesnis postūmis profesinėms sąjungoms naudotis savo teisėmis, tame tarpe ir streikuoti. Ši teisė yra įtvirtinta Konstitucijos 51 straipsnyje, tačiau istoriškai buvo apribota įstatymų bei odiozinės teismų praktikos. Nuo
teise stebėti bandymai piktnaudžiaujant teisiniu procesu vilkinti streiko pradžią, skundžiant pradinį streiko teisėtumą patvirtinantį sprendimą. Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos organizuojamo streiko atžvilgiu šis teisinis procesas tęsėsi beveik pusantrų metų, o „Achemos“ profesinės sąjungos organizuoto streiko atžvilgiu beveik metus. Pastebėtina, kad streiko organizavimas Lietuvoje yra griežtai teisėtai apibrėžtas ir teisine, organizacine ir ekonomine prasme sudėtingas ir brangus teisinis procesas, kurio pagrindinę naštą neša profesinės sąjungos. Dėl šio proceso sudėtingumo nuo 2016 metų nepasitaikė nei vieno atvejo, kai pirmosios instancijos teismui pripažinus streiką esantį teisėtą antrosios instancijos teismas būtų pakeitęs pirminį sprendimą. Konstatuotina, kad darbdaviai esantys darbo ginče dėl kolektyvinės sutarties (tai pagal Darbo Kodeksą išlieka vieninteliu pagrindu pradėti streiką), kurių profesinės sąjungos pradeda procesą inicijuoti streiką piktnaudžiauja teisine sistema ir teise, taip vilkindami streikų pradžią. Pasirinkti streikuoti ir numatyti streiko pradžios laiką turi būti profesinių sąjungų teisė ir prerogatyva.
Todėl inicijuojame Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektą, kurio tikslas yra įtraukti sprendimus dėl streikų teisėtumo į Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio apibrėžiamą skubiai vykdomų teismo sprendimų ar nutarčių sąrašą. Priėmus įstatymo projektą apskundus teismo sprendimą streikas galėtų vykti, o apskundimas nestabdytų streiko. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu sprendimas dėl streiko teisėtumo yra vykdomas įprasta civilinio kodekso tvarka, su išimtimi, kad pirminis teismo sprendimas turi būti priimtas per penkias darbo dienas (Darbo kodekso 251 straipsnis). Darbo kodeksas niekaip nereguliuoja šio sprendimo skundimo ir vėlesnio svarstymo teisme trukmės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įtraukus sprendimą dėl streiko teisėtumo į Civilinio proceso kodekso
profesinė sąjunga galėtų pradėti nesulaukusi apeliacijos rezultatų. Teisminė praktika rodo, kad pirminiai sprendimai dėl streiko teisėtumo iki šiol yra patvirtinami. Dėl šios priežasties gali sumažėti teisminių ginčų dėl streiko teisėtumo, skundžiant pirminę teismo nutartį, nes jie taps beprasmiški, nes nebestabdys streiko pradžios. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nebuvo atlikta poveikio vertinimo. 6.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos įstatymo pataisa neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildomų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Streikas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO NR. IX-743 282 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO 2022-06-28 Nr. XIVP-1848 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nutartis dėl streiko teisėtumo. Taigi teismas turėtų nukreipti skubiai vykdyti sprendimus ar nutartis tiek dėl streiko pripažinimo teisėtu, tiek dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, neaišku, kokie veiksmai turėtų būti atlikti skubiai, kai teismas nukreiptų skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį dėl streiko pripažinimo teisėtu. Antra, pastebėtina, kad teismas ir pagal galiojančius įstatymus gali nukreipti vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti (Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o pagal Darbo kodekso 251 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas, jeigu toks sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 251 straipsnio 2 dalyje nustatytas sutrumpintas terminas byloms dėl streiko teisėtumo išnagrinėti – teismas šias bylas turi išnagrinėti per penkias darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas kodekso pakeitimas yra būtinas, o jeigu taip – ar nebūtų tikslingiau keisti ne Civilinio proceso kodeksą, o Darbo kodeksą, kuriame jau yra įtvirtintos specialios bylų dėl streiko teisėtumo nagrinėjimo nuostatos. 2.
straipsnis turi tik 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis turėtų būti pildomas 2 dalies 7 punktu, o ne 7 dalimi. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1. projekto pavadinime brauktini žodžiai „NR. IX-743”;
dalimi”;
taikymas“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-11-08
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauską pavaduojantis Andrius Navickas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos:
Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo teisės grupės patarėja Liudvika Gražulienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-281 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sprendimus ar nutartis dėl streiko teisėtumo. Taigi teismas turėtų nukreipti skubiai vykdyti sprendimus ar nutartis tiek dėl streiko pripažinimo teisėtu, tiek dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, neaišku, kokie veiksmai turėtų būti atlikti skubiai, kai teismas nukreiptų skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį dėl streiko pripažinimo teisėtu.
Antra, pastebėtina, kad teismas ir pagal galiojančius įstatymus gali nukreipti vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti (Civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o pagal Darbo kodekso 251 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu, streikas negali būti pradėtas, o jau vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas, jeigu toks sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 251 straipsnio 2 dalyje nustatytas sutrumpintas terminas byloms dėl streiko teisėtumo išnagrinėti – teismas šias bylas turi išnagrinėti per penkias darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas kodekso pakeitimas yra būtinas, o jeigu taip – ar nebūtų tikslingiau keisti ne Civilinio proceso kodeksą, o Darbo kodeksą, kuriame jau yra įtvirtintos specialios bylų dėl streiko teisėtumo nagrinėjimo nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
kodekso 282 straipsnis turėtų būti pildomas 2 dalies 7 punktu, o ne 7 dalimi. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-28 1,2
3Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose,
patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 3.1. projekto pavadinime brauktini žodžiai „NR.
IX-743”; 3.2. projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „7 dalimi”;
taikymas“. Atsižvelgti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-07-05 Įvertinę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1848 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-151 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-679 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1848 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
reguliavimo pokyčiai netikslingi, nes, juos įgyvendinus, nebūtų pasiektas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – skatinti streikų organizavimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 251, 252 straipsnių nuostatas teisė pradėti ar vykdyti streiką nesiejama su teismo sprendimo dėl streiko teisėtumo, kuriuo streikas pripažintas teisėtu, įsiteisėjimu.
Teismui išnagrinėjus bylą dėl streiko teisėtumo ir streiką pripažinus teisėtu, streikas galėtų būti pradėtas, o tęstis jis galėtų net ir darbdaviui apskundus teismo sprendimą. Apskundus teismo sprendimą, kuriuo streikas pripažintas teisėtu, streikas nebūtų stabdomas, o šio teismo sprendimo nukreipimas vykdyti skubiai iš esmės nesukeltų jokių procesinių pasekmių. Be to, teismui pripažinus streiką teisėtu ir teismui nukreipus sprendimą vykdyti skubiai, neaišku, kokie veiksmai turėtų būti atliekami skubiai. Pritarti
bylą dėl streiko teisėtumo ir streiką pripažinus neteisėtu, nesulaukus teismo sprendimo dėl streiko pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo, būtų stabdomi visi streikai. Pagal Darbo kodekso 251 straipsnio 4 dalies nuostatą draudimas pradėti streiką ir vykstančio streiko nutraukimas siejami su teismo sprendimo, kuriuo streikas pripažintas neteisėtu, įsiteisėjimo momentu arba šio sprendimo nukreipimu vykdyti skubiai. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas ir šiuo metu užtikrina galimybę teismo sprendimą vykdyti skubiai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį tose bylose, kuriose dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti ieškovui didelę žalą arba apskritai gali tapti neįmanoma ar labai sunku įvykdyti sprendimą ar nutartį. Jei teisme sprendžiamas klausimas dėl jau vykstančio streiko teisėtumo, teismas, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso teisinį reguliavimą, gali įvertinti ir šiuo klausimu priimamo teismo sprendimo vykdymo aplinkybes.
Atsižvelgiant į šiame punkte nurodytus argumentus, galima teigti, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, numatantis skubų visų teismo sprendimų, kuriais streikas pripažintas neteisėtu, vykdymą, iš esmės prieštarauja Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui
projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, kurio laikantis teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: projektą
atmesti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teisės departamento pateiktas pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Hasse, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Hasse Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė