ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO, lIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje numatyta didinti Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir remiant jos pastangas organizuoti ir koordinuoti ginkluotą bei neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, remti jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą. Ypatingai svarbus piliečių pasirengimas neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui taikos metu, nes vis daugiau valstybei kylančių grėsmių yra nekarinio, hibridinio pobūdžio (informacinės ir kibernetinės atakos, priešiškų užsienio valstybių žvalgybos tarnybų ardomoji veikla, įvairūs minkštosios galios projektai). Apklausos rodo, kad ginkluoto užpuolimo atveju prie šalies gynybos norėtų prisidėti apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Apie 16 tūkst. gyventojų tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) ir LŠS. Lietuvoje yra žmonių, kurie pasiryžę valstybę ginti ne tik ginklu, bet ir savo žiniomis bei gebėjimais. Medikai, informatikai, inžinieriai ir kitų specialybių žmonės nori prisidėti prie valstybės saugumo. Ir šioje vietoje LŠS kaip sukarinta visuomeninė organizacija, galinti apimti platesnį veiklos barą nei KASP, nelimituojama ribinio karių skaičiaus, galėtų tapti visuomenės atsparumo plataus spektro grėsmėms ramsčiu ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo stuburu.
Pasiūlius lanksčias tęstinio-karinio rengimo sąlygas, taip pat sąlygas prisijungti įvairių sričių ekspertams, Šaulių sąjunga galėtų tapti masine organizacija, stipriai papildančia kariuomenės rezervą. Be to, koronaviruso ligos (COVID-19) pandemija ir nelegalios migracijos krizė, kuri yra Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos prieš ES dalis, parodė, kad Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) yra pasitelkiama kai reikia atlikti visuomenei ir valstybei svarbias funkcijas. Pastaruosius dvejus metus LŠS lygiai tiek pat bendradarbiauja su krašto apsaugos sistema, kiek ir su vidaus reikalų sistema, taip pat savivaldybėmis, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo sistemomis. Šauliai budėjo kontrolės punktuose, kada buvo ribojamas eismas tarp savivaldybių, siekiant suvaldyti pandemijos plitimą, dirbo vakcinavimo centruose, padeda pasirūpinti senoliais, pristato maistą, šauliai padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir prisideda prie valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Taigi, nors LŠS yra orientuota į pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jos organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, tačiau ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS gali vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų[1] vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – padėti gyventojams patenkinti būtinuosius poreikius, telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai ir pan.
LŠS vykdant ne tik karines, bet ir įvairias civilines užduotis, natūraliai kyla poreikis pertvarkyti pačią organizaciją. Tai turėtų būti ne tiek savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, o labiau savanoriška visuomenės saugumo asociacija, atliekanti daugiau ir įvairesnių civilinių užduočių. Ginkluotos gynybos (karo) atveju LŠS remtų šalies ginkluotąsias pajėgas, vykdytų ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą. LŠS efektyvumui didelių iššūkių kelia finansavimas, kuris yra nepakankamas, siekiant įgyvendinti Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatytus uždavinius. Nors Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. priėmė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris numato galimybę Vyriausybės sprendimu perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Lietuvos kariuomenės valdomą trumpalaikį ir ilgalaikį materialų turtą, reikalingą LŠS uždaviniams įgyvendinti, tačiau LŠS vis dar trūksta ekipuotės, o turimi koviniai ginklai yra pasenę, beveik pusė valdomo transporto yra neperspektyvus. Todėl akivaizdu, kad reikia keisti LŠS finansavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai ir matant nepakankamai išnaudojamą LŠS potencialą įgyvendinant piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui uždavinius, kurie apimtų pasirengimą neginkluotam pasipriešinimui,[2] parengtas Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimai. LŠS pertvarka, išplėstos funkcijos, didesnis finansavimas, sustiprintos šaulių kompetencijos leistų pritraukti daugiau pilietiškų žmonių į organizaciją, kurie nebūtinai ginklu gali ir nori prisidėti prie savo valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimo. Šiuo metu LŠS priklauso apie 11 tūkst. narių.
Tačiau keliama ambicija iki 2033 m. gruodžio 31 d. sutelkti 50 tūkst. aktyvių narių. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Įstatymų projektus parengė Seimo valdybos 2022 m. balandžio
pertvarkymo koncepcijai ir jai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektams parengti (darbo grupės vadovas – Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, koordinatoriai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjai Simonas Klimanskis ir Emilė Balodytė). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu galiojantis Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas nustato statusą, veiklą, struktūrą ir centrines institucijas, turto sandarą, finansavimo, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, valstybės turto perdavimo LŠS tvarką, taip pat LŠS narių statusą, veiklą, atsakomybę ir socialines garantijas. Pagal šį įstatymą LŠS yra valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija. Organizacija yra finansuojama per Krašto apsaugos ministeriją. Krašto apsaugos ministras yra LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. LŠS funkcijos yra orientuotos į pasirengimą ginkluotai gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą ir vykdymą, taip pat ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu.
Pažymėtina, kad dabar galiojantis LŠS įstatymas leidžia šauliams prisidėti užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą, ir ne tik susijusių su valstybės gynyba ar vidaus saugumu, kas daroma per pagalbos teikimą kariuomenei ar vidaus reikalų statutinėms įstaigoms. LŠS taip pat gali padėti užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, palaikyti ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą. Vadovaujantis LŠS įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, LŠS padeda kariuomenei, kai ši teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kai reikia tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių. Tai reiškia, kad prireikus tam tikrų krizių ir ekstremalių situacijų metu LŠS gali padėti kariuomenei užtikrinti valstybės ar savivaldybių institucijų pastatų, kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, dokumentų ir archyvų, energetikos ir transporto infrastruktūros objektų apsaugą.
Prie gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, susijusios su valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, užtikrinimo gali būti priskirta ir LŠS įstatymo 20¹ straipsnyje numatyta šaulių pagalba savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu vykdant Karo padėties įstatyme savivaldybės administracijos direktoriui nustatytas funkcijas. Pagal LŠS įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, LŠS gali padėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms šalinti ekstremalių įvykių padarinius ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, taip pat padėti vykdyti atskiras užduotis ekstremalių situacijų metu. Tai gali apimti ir LŠS pagalbą užtikrinant gyvybiškai svarbią valstybei funkciją, susijusią su gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimu – pavyzdžiui, padėti aprūpinti gyventojus maisto produktais ir geriamuoju vandeniu, tačiau įstatyme tai nėra aiškiai nurodyta. Taip pat LŠS potencialas galėtų būti panaudojamas, kada kokių nors krizių metu prireikia pagalbos valstybės įstaigoms vykdyti tarptautinę veiklą: telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai ar organizuoti galimo valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Tai dar viena gyvybiškai svarbi valstybės funkcija, susijusi su tarptautine veikla. LŠS vadu gali būti 3 metams skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys.
LŠS vado pavaduotojais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, o rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti skiriami asmenys, turintys minėtą išsilavinimą ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą, bet kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Pažymėtina, kad LŠS vado pavaduotojų skaičių LŠS vado siūlymu tvirtina LŠS suvažiavimas. Pagal galiojančią tvarką Krašto apsaugos ministras šio įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą (skiriant LŠS vadą reikalingas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) ir LŠS suvažiavimo pritarimas), taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus arba įgalioja LŠS vadą skirti į pareigas, atleisti iš jų ir nušalinti nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, apdovanoja piniginėmis premijomis LŠS vadą, jo pavaduotojus ir rinktinių vadus. Taip pat krašto apsaugos ministras LŠS vado teikimu gali apdovanoti piniginėmis premijomis už labai gerą tarnybos įvertinimą LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, LŠS vadas – rinktinių vadų pavaduotojus.
Jeigu paskirtas LŠS vadas, jo pavaduotojas ar rinktinės vadas nėra profesinės karo tarnybos karys (LŠS vadu gali būti skiriamas tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys), įstatymų ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu, jo pavaduotoju ar rinktinės vadu nutraukiama ir krašto apsaugos ministro įsakymu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu, jo pavaduotoju ar rinktinės vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui, jo pavaduotojui at rinktinės vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu, o LŠS vado pavaduotojui ar rinktinės vadui – praradus LŠS vado pasitikėjimą. Taip pat toks LŠS vadas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų krašto apsaugos ministro sprendimu. Tuo tarpu, jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu, nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Toks LŠS vadas jis gali būti nušalintas nuo pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Įstatymas numato, kad skiriant į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas šaulį, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, būtinas krašto apsaugos ministro įsakymas LŠS vado prašymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkelti profesinės karo tarnybos karį į šias pareigas. Pasibaigus įgaliojimų laikui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą.
Jeigu LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui, bet jo profesinės karo tarnybos sutartis nenutraukiama, jis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jam mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. LŠS vado pavaduotojui, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, mokamos pareiginės algos dydis yra lygus majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Rinktinės vadui, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, mokamos pareiginės algos dydis yra lygus kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui.
Antrą kartą į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – atitinkamai majoro (komandoro leitenanto) ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Rinktinės vado pavaduotojui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą į rinktinės vado pavaduotojo pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui, trečią ir kitus kartus paskirtam į šias pareigas asmeniui – leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui trečiaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Įstatymas numato, kad krašto apsaugos ministras tvirtina sąrašą kitų, ne LŠS vado, jo pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams pareiginė alga, priemokos ir premijos mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant LŠS darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Pagal galiojantį įstatymą krašto apsaugos ministras gali pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui tirti galimus LŠS vado, jo pavaduotojų ar rinktinių vadų drausminius nusižengimus, turi teisę skirti drausmines nuobaudas LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus, o LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams – atleidimą iš pareigų. Šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais siekiant nustatyti, ar šaulio mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu, taip pat ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, nustatytų tarnybinio tyrimo komisija. Ją sudaro ir jos darbo tvarką nustatyto krašto apsaugos ministras. Kompensacijos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jų mokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Šauliui, kuris žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas, o jeigu žuvusiojo artimieji nusprendžia statyti kitokį paminklą, apmokama krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio paminklo statymo išlaidų dalis. Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi, profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas.
LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui. Jis taip pat yra atskaitingas LŠS suvažiavimui. LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai yra tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat atskaitingi LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu formuojant LŠS rinktines sudarančius padalinius nėra taikomi kompetencijų kriterijai ar prioritetai. Padalinius sudaro įvairaus profilio, skirtingų kompetencijų šauliai. Pažymėtina, kad nei Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, nei Lietuvos šaulių sąjungos statute nėra atskirai išskirtas LŠS mokymų centras ir reglamentuota jo veikla. Jokiuose politiniuose dokumentuose nėra numatyta LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų minimali riba. Dėl to LŠS nuolat susiduria su nepakankamu finansavimu – 2020 m. skirta tik 2,04 mln. eurų. Todėl trūksta lėšų naujai moderniai ginkluotei, įsigyti, šaulius pilnai aprūpinti uniformomis (jas nemažai šaulių turi įsigyti už savo asmenines lėšas), neišgalima įsigyti naujų transporto priemonių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Teikiamu Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektu numatomi esminiai LŠS pakeitimai susiję su LŠS vadovybės skyrimu, atskaitomybe, kompetencijomis ir finansavimu. Atsižvelgiant į išsiplėtusias LŠS funkcijas, ji būtų traktuojama kaip valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą, viešąją tvarką ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta ir universali asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.
LŠS funkcijos, kaip ir dabar, būtų orientuotos į pasirengimą ginkluotai gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, taip pat ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS galėtų vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – t. y. padėti palaikyti ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, padėti gyventojams patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius, padėti valstybės įstaigoms vykdyti tarptautinę veiklą: telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai, organizuoti galimo valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Pastaruoju atveju LŠS turėtų bendradarbiauti su išeivijos šauliais ir jų susivienijimais bei Užsienio reikalų ministerija. Numatoma, kad Vyriausybė paskirtų LŠS veiklą koordinuosiančią instituciją. Taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos turėtų skirti sąveikos pareigūnus, užtikrinsiančius sklandų šaulių pasirengimą vykdyti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu.
LŠS vadu galėtų būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys. Numatoma, kad Ministras Pirmininkas teiktų Vyriausybei 4 metams skirti į pareigas, atleisti iš pareigų ir nušalinti nuo pareigų LŠS vadą. Pažymėtina, kad Vyriausybei skiriant LŠS vadą būtų reikalingas NSGK ir LŠS suvažiavimo pritarimas, kuris turėtų būti pareiškiamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Ministro Pirmininko teikimo. NSGK ir LŠS suvažiavimui nepritarus Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, buvusio LŠS vado pavaduotoją, iki kol bus pritarta kitai LŠS vado kandidatūrai. Kita LŠS vado kandidatūra turi būti pateikta per 2 mėnesius. Jeigu į LŠS vado pareigas būtų skiriamas šaulys, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, jis būtų perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, būtų atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Vyriausybės nutarimu, Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Taip pat LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, galėtų būti nušalintas nuo pareigų Vyriausybės nutarimu, Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu į LŠS vado pareigas būtų skiriamas šaulys, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, jis būtų perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Vyriausybės nutarimu, Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru, atleidus jį iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Taip pat LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, galėtų būti nušalintas nuo pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru, Vyriausybės nutarimu Vidaus tarnybos statute nustatytais atvejais.
Jeigu paskirtas į pareigas LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, jis LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu būtų nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis būtų atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu galėtų būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Taip pat LŠS vadas, kuris yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu galėtų būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais. LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis būtų lygus kariuomenės vadui ir policijos generalinio komisarui pirmaisiais ir vėlesniais metais priklausančių tarnybinių atlyginimų vidurkiui atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus. Vyriausybė galėtų apdovanoti piniginėmis premijomis LŠS vadą. Atlyginimas ir piniginės premijos LŠS vadui būtų mokamos iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Įstatymo projekte numatoma, kad kai LŠS vado nėra arba jis negali eiti pareigų, arba yra nušalintas nuo pareigų, LŠS vado pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų. Kai LŠS vadas atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų, LŠS vado pavaduotojui laikinai eiti LŠS vado pareigas pavestų Vyriausybė, kitais atvejais – LŠS vadas.
LŠS vadas būtų tiesiogiai pavaldus Vyriausybei, atskaitingas LŠŠ suvažiavimui ir Vyriausybei. LŠS vadas teiktų LŠS veiklos ataskaitas kiekvienam eiliniam LŠS suvažiavimui, taip pat neeiliniam suvažiavimui, tai būtų įtraukta į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę. Metinę LŠS veiklos ataskaitą LŠS vadas teiktų Vyriausybei ir NSGK. Vyriausybės ir NSGK reikalavimu LŠS vadas teiktų informaciją ir atsakytų į jam pateiktus klausimus. Taip pat LŠS vadas galės šaukti neeilinius LŠS suvažiavimus ne tik LŠS Centro valdybos arba ne mažiau kaip penkių rinktinių visuotinių susirinkimų, bet ir Vyriausybės siūlymu. Įstatymo projekte numatyta, kad LŠS suvažiavimas LŠS vado siūlymu tvirtina LŠS vado pavaduotojų skaičių. Jų atsakomybės sritis nustatytų LŠS vadas. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais būtų skiriami turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą šauliai, kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Siekiant didesnio organizacijos vadovybės nepriklausomumo, numatyta, kad LŠS vado pavaduotoju ar rinktinės vadu paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu 4 metams skirtų į pareigas, atleistų iš jų ir nušalintų nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus. Paskirtas į pareigas LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas turės sudaryti terminuotą darbo sutartį su LŠS. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vado pavaduotoju ar rinktinės vadu nutraukiama ir jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas atleidžiamas iš pareigų LŠS nutraukus su juo darbo sutartį Darbo kodekse nustatytais pagrindais.
LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas taip pat atleidžiamas iš pareigų ir LŠS nutraukia su juo darbo sutartį nesibaigus įgaliojimų terminui jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. Taip pat LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų LŠS vado sprendimu. Rinktinės vado pavaduotojų skyrimo tvarka nesikeičia, tik vieneriais metais ilgėja kadencijos trukmė – jais 4 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki
išsilavinimą. Šaulys eiti rinktinės vado pavaduotojo pareigas skiriamas LŠS vado įsakymu, LŠS su juo sudaro darbo sutartį. Darbo užmokestis, piniginės premijos LŠS vado pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams būtų mokami iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų LŠS veiklai. LŠS vado pavaduotojui, rinktinės vadui ir jo pavaduotojui, kitiems nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams mokamos pareiginės algos dydis negali būti didesnis už LŠS vadui pirmaisiais ir vėlesniais tarnybos metais mokamos pareiginės algos dydį atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus. LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius nustatytų LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymams, darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti.
LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų kasmetinės veiklos vertinimas atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. Pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo atvejus ir dydžius nustatytų LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis taikydamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies dydžiui nustatyti, priemokoms ir premijoms skirti. LŠS Centro valdybai suteikiama teisė apdovanoti piniginėmis premijomis LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus. LŠS rinktinių vadų pavaduotojus, taip pat ir mokymų centro viršininką premijuotų LŠS vadas. LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai būtų tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat atskaitingi LŠS vadui ir LŠS Centro valdybai. Siekiant stiprinti šaulių kompetencijas ir įgūdžius, įstatymo projekte reglamentuojama LŠS mokymų centro, kuris iš esmės veiktų kaip pilietinio pasipriešinimo kompetencijų centras, veikla. Numatyta, kad mokymų centras:
šaulių karinį rengimą, pasirengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.
Šiuo atveju LŠŠ bendradarbiautų su Lietuvos kariuomene;
susijusias su pagalbos teikimu kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu. Organizuojant šiuos mokymus LŠS bendradarbiautų su vidaus reikalų statutinėmis įstaigomis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
mokymus valstybės sektoriaus, visuomenės ir verslo atstovams nacionalinio saugumo ir krašto gynybos temomis;
krašto gynybos dalyko programos dėstymui bendrojo lavinimo mokyklose rengimą;
srityje, kvalifikacijos tobulinimui skirtus renginius (mokymus, kursus, pratybas, stovyklas ar kitus);
kuriuo 4 metams būtų skiriamas turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. Mokymų centro viršininku paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose. Mokymų centro viršininką skirtų LŠS vadas, LŠS su juo sudarant darbo sutartį. Mokymų centro viršininkas būtų tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas LŠS vadui, kuris būtų atsakingas už šaulių rengimo kokybę. Viršininkas būtų atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama Darbo kodekse nustatytais pagrindais.
Mokymų centro viršininkui darbo užmokestis būtų mokamas iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų LŠS veiklai. Kaip ir LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių, mokymų centro viršininko darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydį nustatytų LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti. Lygiai taip pat viršininko kasmetinės veiklos vertinimas būtų atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu nustatytų pareiginės algos kintamąją dalį, skirtų priemokas ir premijas mokymų centro viršininkui. Tai būtų atliekama vėlgi mutatis mutandis taikant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies dydžiui nustatyti, priemokoms ir premijoms skirti. Siūloma nustatyti, kad mokymų centro viršininkas:
1) vadovauja mokymų centrui ir organizuoja jo darbą;
2) atstovauja mokymų centrui LŠS centrinėse institucijose, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
3) užtikrina mokymų centro veiklai skiriamų finansinių ir kitų išteklių naudojimą;
4) atlieka kitus LŠS vado pavedimus.
Mokymų centro veikla būtų finansuojama iš tų pačių LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, lėšų poreikį LŠS vadui suderinus su LŠS Centro valdyba. Atsižvelgiant į rinktinių poreikius, mokymų centras gali būti decentralizuotas ir turėti savo filialus su tiesiogiai pavaldžiais centro darbuotojais prie rinktinių. Mokymų centro filialų mokymų programos būtų suderintos su bendra mokymų centro šaulių kompetencijų ir įgūdžių ugdymo programa. Mokymų centro filialų steigimo tvarką nustatytų LŠS vadas. Siekiant išgryninti LŠS rinktines sudarančių padalinių kompetencijų profilius, siūloma nustatyti, kad padaliniai būtų savanoriškumo pagrindu formuojami atsižvelgiant į pagrindines šaulių kategorijas: koviniai šauliai, ginkluoto pasipriešinimo šauliai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai. Kiekvienas šaulys galėtų laisvai pasirinkti, į kurį padalinį nori jungtis. Keičiant LŠS finansavimo tvarką, siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto asignavimai organizacijos veiklai finansuoti teisės aktų nustatyta tvarka būtų skiriami LŠS. LŠS vadas būtų asignavimų valdytojas. Šioje vietoje atskirai siūloma parlamentinių partijų susitarime dėl saugumo ir gynybos politikos gairių įtvirtinti LŠS finansavimo „grindis“ – t. y. skiriami valstybės biudžeto asignavimai turi būti ne mažesni kaip 2 procentai nuo krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo metu tai sudarytų 30 mln. eurų per metus. Lyginant su dabartinėmis sumomis, LŠS finansavimas didėtų aštuonis–devynis kartus.
Pažymėtina, kad tai nebūtų lėšos nuo krašto apsaugai skiriamo valstybės biudžeto finansavimo, kuris šiuo metu siekia 2,52 proc. BVP. Jos būtų numatytos atskira valstybės biudžeto eilute. Didesnis finansavimas leistų geriau aprūpinti šaulius, užtikrinti geresnes ir kokybiškesnes tarnybos sąlygas. Papildomos lėšos būtų skiriamos LŠS infrastruktūros gerinimui (pastatų remontui ir renovacijai, naujų transporto priemonių įsigijimui). Šauliai būtų pilnai aprūpinami uniformomis, apsaugos ir specialiosiomis priemonėmis. Taip pat numatomas vadinamasis „šaulio krepšelis“
LŠS vidaus auditą. Tuo tarpu vidaus audito, apimančio kovinius šaulių būrius, šaulių karinį rengimą, atlikimą Vyriausybė pavestų krašto apsaugos ministrui įgalioti krašto apsaugos sistemos instituciją. Vyriausybei suteikiama teisė perduoti LŠS Garbės teismui nagrinėti bylas, skirti drausmines nuobaudas LŠS vadui, išskyrus drausmines nuobaudas už Šaulių etikos kodekso pažeidimus, o LŠS Centro valdybai teisė skirti drausmines nuobaudas LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams – atleidimą iš pareigų.
T. y. teisė skirti drausmines nuobaudas, kaip ir teisė tirti drausmės pažeidimus, suteikiama tiems subjektams, kurie skiria šaulius į minėtas atitinkamas pareigas. Kalbant apie šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejus, siekiant nustatyti, ar šaulio mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu, taip pat ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, nustatytų tarnybinio tyrimo komisija. Ją sudaro ir jos darbo tvarką nustatytų nebe krašto apsaugos ministras, o Vyriausybė. Kompensacijos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais būtų mokamos iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jų mokėjimo tvarką nustatytų LŠS vadas Centro valdybos pritarimu. Taip numatoma, kad šauliui, kuris žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų pastatomas LŠS Centro valdybos patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas, o jeigu žuvusiojo artimieji nusprendžia statyti kitokį paminklą, apmokama LŠS vado LŠS Centro valdybos pritarimu nustatyto dydžio paminklo statymo išlaidų dalis. Atsižvelgiant į tai, kad šaulys, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, į LŠS vado pareigas būtų perkeliamas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, atitinkamai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma tikslinti šią perkėlimo tvarką, numatant, kad profesinės karo tarnybos karininkas Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 metų perkeltas į LŠS vado pareigas. Atsižvelgiant į tai, jog LŠS vadu galės būti skiriamas ir ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko laipsnį turintis pareigūnas, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 papildymo 31² straipsniu įstatymo projektu siūloma papildyti Vidaus tarnybos statutą nuostata, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 metų perkeltas į LŠS vado pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas būtų LŠS vadas, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu numatoma, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra ne tik įstaigų, bet ir asociacijų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai. Šio įstatymo pataisose taip pat nurodoma, kad asociacija, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, yra LŠS. Tikimasi, kad tokia LŠS pertvarka suteiks postūmį organizacijos, galinčios apimti platesnį veiklos barą nei gynyba, vystymuisi ir tapti visuomenės saugumo, atsparumo plataus spektro grėsmėms ramsčiu ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo stuburu.
Išsiplėtusių LŠS funkcijų įtvirtinimas įstatyme suteiktų daugiau aiškumo, padėtų žmonėms, svarstantiems, ar įstoti į LŠS, aiškiai identifikuoti jos veiklą, pavyzdžiui, kad tai organizacija ne vien apie pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai, bet ir apie neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, visuomenės atsparumo didinimą, visuomenės saugumo užtikrinimą, ir nebūtinai ginklu. O LŠS stiprėjimas didintų ir valstybės bei visuomenės atsparumą, gynybinį potencialą, nes ištikus kokiai nors kritinei situacijai, valstybėje visada bus žmonių kurie mokės ir galės atlikti kai kurias valstybės ir visuomenės stabilumui reikalingas funkcijas, leisdami valstybės institucijoms ir atitinkamoms struktūroms koncentruotis ties tomis veiklomis, kur kyla didesnės rizikos ar grėsmės. Siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jų įgyvendinimui. Šauliai, paskirti į pareigas iki to laiko, jas eis toliau, kaip numatyta šiuo metu galiojančioje LŠS įstatymo redakcijoje, arba iki įgaliojimų termino pabaigos. Įgaliojimų terminui pasibaigus jau po šio įstatymo įsigaliojimo, į atitinkamas pareigas šauliai bus skiriami šio įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat išlieka šaulio tarnybos stažas, išlieka ir toliau bus mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos kompensacijos ir vienkartinės pašalpos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, galioja LŠS sudarytos ir galiojančios bendradarbiavimo sutartys su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis, švietimo įstaigomis.
O pradėtos drausminių nuobaudų skyrimo, tarnybos, kasmetinės veiklos vertinimo ir kitos procedūros bei tyrimai tęsiami, kol bus baigti, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, įstatymiškai įtvirtinus išsiplėtusias LŠS funkcijas, pačią organizaciją priskyrus prie Vyriausybės ir LŠS atskira valstybės biudžeto eilute užtikrinus didesnį finansavimą, būtų suteiktas naujas pagreitis LŠS vystymuisi. Kaip minėta, LŠS taptų masiškesne daugiasektorine organizacija, galinčia pritraukti daugiau įvairesnio profesinio profilio pilietiškų žmonių, savo žiniomis ir gebėjimais norinčių prisidėti prie valstybės ir visuomenės saugumo plačiąja prasme. Tai neabejotinai padidintų visuomenės pilietinę galią, atsparumą, atgrasymą ir galiausiai valstybės gynybinį potencialą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Siekiant inkorporuoti naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą į teisinę sistemą kartu keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos, Vidas tarnybos statuto pakeitimo ir Biudžeto sandaros įstatymai. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Naujos redakcijos Lietuos šaulių sąjungos įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2022 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? LŠS veiklai finansuoti bus skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurie turės būti ne mažesni kaip 2 procentai nuo Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Šiuo metu tai sudarytų 30 mln. eurų per metus. Tačiau tai nebūtų lėšos nuo gynybai skiriamo valstybės biudžeto finansavimo. Jos būtų numatytos atskira valstybės biudžeto eilute. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Lietuvos šaulių sąjunga“,
„šauliai“, „LŠS vadas“, „LŠS vado pavaduotojai“, „LŠS rinktinių vadai“,
„visuomenės saugumas“, „LŠS veikla“, „LŠS tikslai“, „LŠS uždaviniai“, „LŠS
funkcijos“, „rengimas šaulio tarnybai“, „LŠS finansavimas“, „LŠS mokymų centras“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys, Para Laurynas Kasčiūnas Darbo grupės vadovas [1] Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 23. [2] Seimo patvirtinta Pilietinio pasipriešinimo strategija numato, jog Lietuvos kariuomenė organizuos ir vykdys piliečių rengimą ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui (rezistencijai), o Lietuvos šaulių sąjunga organizuos ir vykdys piliečių rengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.
2022-06-29 Nr. XIVP-1838 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) preambulėje,
punkte rašant formuluotę „ekstremalių situacijų“ žodis „ekstremalių“ keistinas žodžiu „ekstremaliųjų“ (žr. Civilinės saugos įstatymo galiojančios redakcijos nuostatas ir Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1819) tekstą). Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 bei 2 dalyse vartojama formuluotė „ekstremalių įvykių“ (t. y. turėtų būti „ekstremaliųjų įvykių“). 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta ir universali asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos šaulių sąjunga savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas LŠS taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja šiam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, aptariamos normos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIVP-1841) 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų sąrašą į jį įrašant ir Lietuvos šaulių sąjungą. Pastebėtina, kad kiti asignavimų valdytojai yra išimtinai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, tuo tarpu Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama. Siekiant teisinio aiškumo, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka „Šaulio tarnyba“. Nustatyta, kad „Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises“. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, šaulio tarnyba būtų vykdoma sudarius darbo sutartį. Toks tarnybos organizavimo būdas diskutuotinas, nes tarnybos teisiniai santykiai savo esme ir reguliavimo tvarka skiriasi nuo darbo organizavimo formos, kuri organizuojama taikant darbo teisės normas bei principus, todėl svarstytina, ar įstatymo projekte pasirinktas tarnybos teisinių santykių reguliavimo būdas atitinka jų esmę ir, ar dėl tokio reguliavimo nekils darbo teisės normų praktinio taikymo problemų. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime ir 8 straipsnio 4 punkte reikėtų nuosekliai vartoti keičiamo įstatymo 1 straipsnyje įvestą Lietuvos šaulių sąjungos trumpinį „LŠS“. Taip pat pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 3 straipsnyje pakartotinai Lietuvos šaulių sąjungos trumpinio „LŠS“ įvesti nereikia. 5.
(keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, jungiantis veikiančius Lietuvos šaulių sąjungos padalinius, o kitose nuostatose numatyta, kad LŠS sudaro LŠS centrinės institucijos, rinktinės ir jų padaliniai), keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti nustatant, kad šaulių rinktinė yra Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, susidedantis iš aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose veikiančių šaulių rinktinės padalinių. 6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad Asociacijų įstatymas LŠS taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja šiam įstatymui. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu yra nekorektiška, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Kitaip tariant, Asociacijų įstatyme neturėtų būti normų, prieštaraujančių keičiamam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti bendrųjų ir specialiųjų teisės normų taikymo taisyklę esant jų tarpusavio konkurencijai: „Jeigu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytos kitokios asociacijų veiklą reglamentuojančios taisyklės nei šiame įstatyme, taikomos šio įstatymo nuostatos”. 7. Projekto 4 straipsnyje ir toliau įstatymo projekto tekste, kalbant apie LŠS kolegialius valdymo, kontrolės ir kito pobūdžio organus, vartojamas terminas „institucija“.
Nepaisant to, kad toks terminas vartojamas ir galiojančioje įstatymo redakcijoje, šis terminas vertintinas kaip klaidinantis ir neatspindintis teisinio reguliavimo esmės, neatitinkantis bendrinės šio žodžio reikšmės[1], kai terminas „institucija“ yra suprantamas ir aiškinamas kaip visuomenės reikalų įstaiga, visuomenės santykių forma, neatitinkantis įstatymuose susiklosčiusios šio termino vartojimo praktikos, kai jis suprantamas ir vartojamas, kai kalbama apie tam tikrą juridinį asmenį kaip visumą, tačiau ne kaip apie tam tikro juridinio asmens valdymo ar kito pobūdžio organą. Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai kalbama apie LŠS, kaip juridinio asmens, kurio teisinė forma yra asociacija, valdymo organus, kontrolės organus ir kitus susijusius organus, siūlytina vartoti tikslų ir aiškų terminą „organas“, kuris derėtų su Asociacijų įstatymo nuostatomis ir būtų aiškus bei atitiktų praktiką, susiklosčiusią įstatymų leidyboje. 8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos šaulių sąjungos statute reglamentuojamų teisinių santykių sąrašas. Šios dalies nuostatas siūlytina tikslinti keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie teisiniai santykiai yra reguliuojami aptariamame įstatymo projekte (pavyzdžiui, rinktinių ir jų padalinių vadų skyrimo ir atleidimo tvarka, mokymo centro viršininko skyrimo tvarka ir kt.), jų reguliavimo statute reikėtų atsisakyti. Antra, normos, reguliuojančios asmenų teises, pareigas ir atsakomybę (pavyzdžiui, šaulių skatinimas ir apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą), turėtų būti reguliuojamos įstatyme, o statute nurodytinos tarnybos (darbo) santykius įgyvendinančios nuostatos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 4 straipsnio 2 dalį, statutą tvirtintų Vyriausybė. 9.
9Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma, kad LŠS statute reglamentuojamos
„bendrosios šaulių teisės ir pareigos“. Žodžio „bendrosios“ vartojimas
aptariamoje formuluotėje suponuoja, kad greta bendrųjų šaulių teisių ir pareigų egzistuoja ir specialiosios teisės ir pareigos. Tokiu atveju neaišku, kokiame teisės akte reglamentuojamos pastarosios, todėl siūlytina keičiamo įstatymo redakciją tikslinti (galbūt atsisakant žodžio „bendrosios“). 10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Vyriausybės pareigą rengti statuto projektą, derinti jį su LŠS, taisytinos, nes pati Vyriausybė, t. y. valstybės valdžią vykdanti Lietuvos Respublikos kolegiali vykdomoji institucija, jokių Vyriausybės nutarimų projektų nerengia ir jų nederina. Šiuos veiksmus Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka atlieka Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės įstaigos, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Taip pat sunkiai įsivaizduojamas reikalavimo, kad LŠS statuto pakeitimo projektas būtų rengiamas kartu su šaulių vado įgaliotais šauliais, įgyvendinimas, nes kaip jau minėta aukščiau už Vyriausybės nutarimo projekto rengimą šiuo atveju būtų atsakinga būtent Krašto apsaugos ministerija. 11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis suformuluota klaidingai, nes, pirma, LŠS vadas ne įgyvendina LŠS teises ir pareigas, o LŠS įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, o antra, LŠS vadas nėra vienintelis valdymo organas, per kurį LŠS įgyja visas teises ir jas įgyvendina. 12.
nuostatos, numatančios, kad LŠS vadovų algos, premijos, priemokos, o taip pat LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo išlaidos (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos su pagalba LŠS veiklai administruoti susijusios išlaidos apmokamos iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, suponuoja, kad LŠS prilyginama biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išlaikomų valstybės biudžeto lėšomis, statusui, o jos veikla prilyginama viešojo administravimo subjektų vykdomai viešojo administravimo veiklai arba viešųjų įstaigų vykdomai viešųjų paslaugų, už kurių teikimą atsakinga valstybė, teikimo veiklai. Tačiau vertinant LŠS veiklą, pažymėtinas esminis momentas, atskiriantis ją nuo kitų aukščiau nurodytų subjektų – LŠS yra savanoriškai susikūrusi ir savanorystės pagrindu veikianti asociacija, vienijanti bendro tikslo ir uždavinių siekiančius bendraminčius – šaulius. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė niekaip nedalyvavo ir nedalyvauja šios asociacijos steigime, veikloje ar valdyme. Ši asociacija nevykdo ir jokių viešojo administravimo funkcijų, neteikia valstybės garantuojamų viešųjų paslaugų, o jos tikslas - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo, atgrasymo, viešojo saugumo užtikrinimo, valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat taikos metu rengti Lietuvos Respublikos piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems, suponuoja, kad jos paskirtis ir veiklos pobūdis yra būdingas visoms asociacijoms - vienyti bendraminčius, siekiančius bendrų tikslų.
Nekvestionuodami valstybės galimybių remti tokią asociaciją, atsižvelgiant į kai kurių jos vykdomų funkcijų svarbą, vis dėlto, manome, kad visiškas jos ūkinės veiklos finansavimas, joje dirbančių šaulių darbo užmokesčio mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis, turėtų atitinkamai koreliuoti su valstybės atstovavimu ir dalyvavimu šio viešojo juridinio asmens veikloje ir valdyme ar veiklos ir valdymo tiesioginės priežiūros funkcijomis. Todėl svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti atitinkamai papildytas. 13. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje antrojo sakinio „Jį tvirtina Vyriausybė, tvirtindama LŠS statute” atsisakytina kaip perteklinio, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė”, o tai, kad LŠS vėliava reglamentuojama LŠS statute, nurodoma, 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte. Dėl analogiškų motyvų kaip perteklinių atsisakytina 4 straipsnio 3 ir 4 dalių antrųjų sakinių. 14. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatoma, jog LŠS „šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą <…> civilinės saugos sistemos pajėgoms”[[2]].
Atkreiptinas dėmesys, jog Seime svarstomas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1819), kuriame civilinės saugos sistemos pajėgas siūloma pervadinti „civilinės saugos pajėgomis”. Jeigu pastarasis įstatymo projektas būtų priimtas, tuomet atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir keičiamas įstatymas. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje turėtų būti nurodyta, koks konkretus subjektas LŠS vadą skiria į pareigas, atleidžia ir nušalina nuo jų, taip pat apdovanoja piniginėmis premijomis. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio turinio matyti, jog šiuo subjektu siūloma numatyti Vyriausybę. Tačiau vertinant tokį siūlymą, būtina pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, Vyriausybė neatlieka tokio pobūdžio funkcijų, kaip juridinio asmens, kurio veikla niekaip nesusijusi su Vyriausybės vadovaujama valstybės vykdomosios valdžios valdymo sritimi, vadovo skyrimo į pareigas ar jo skatinimo. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kada Vyriausybė skiria į pareigas ir atleidžia iš jų tam tikrus asmenis, ar juos skatina. Tai Vyriausybės atstovai, Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas, Vyriausybės įstaigų vadovai, kiti įstatymų nustatyti valstybės tarnautojai ir pareigūnai.
Šios nuostatos formuluotė, sisteminė galiojančių įstatymų nuostatų analizė bei viešojo administravimo funkcijas vykdančių asmenų skyrimo į pareigas tvarka suponuoja, kad Vyriausybė valstybės tarnautojus ir pareigūnus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia tik tais atvejais, kai jie yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybei, vadovauja Vyriausybės įsteigtai valstybės institucijai arba kurių veikla, susijusi su Vyriausybės vykdomomis funkcijomis, kas lemia jų atskaitingumą valstybės vykdomajai institucijai. Atsižvelgiant į tai, manome, kad nuostatos, dėl asociacijos vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo, LŠS vado drausminių nusižengimų tyrimo, jo skatinimo ir kitų veiksmų atlikimo, perduodančios šias funkcijas Vyriausybės kompetencijai yra nepagrįstos ir nederančios su konstituciniais ir įstatyminiais Vyriausybės įgaliojimais. Todėl manytina, kad šiuo aspektu projekto nuostatos turėtų būti kompleksiškai peržiūrėtos ir pakoreguotos. 15. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinime turėtų būti nurodytas pilnas Krašto apsaugos ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. 16. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos. Pirma, reikėtų tikslinti nuostatą „Krašto apsaugos ministerija administruoja krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS“, nes jos teisinis turinys nesuprantamas. Antra, reikėtų atsisakyti arba tikslinti nuostatą, pagal kurią LŠS vado prašymu teisės aktų nustatyta tvarka krašto apsaugos sistemos institucijose tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims gali būti skiriamos užduotys, susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kariams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams bei pareigūnams yra nustatyti draudimai ar ribojimai dirbti kitą darbą, gauti kitą atlygį, todėl aptariamos įstatymo projekto nuostatos gali prieštarauti imperatyvioms tų asmenų darbą ar tarnybą reguliuojančioms normoms. Be to, nevisiškai aišku, kokios užduotys yra apibrėžiamos kaip susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje. 17. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų”. Nelabai aišku, dėl kokių priežasčių LŠS patiriamas išlaidas siūloma apmokėti iš Krašto apsaugos ministerijai, o ne pačiai LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, nors pati LŠS tiesiogiai disponuotų valstybės biudžeto asignavimais, kurių valdytojas pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį būtų LŠS vadas. 18. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta kokiais klausimais teikiama kariuomenės pagalba Lietuvos šaulių sąjungai. Kai kuri pagalba (pavyzdžiui, organizuoti ir vykdyti LŠS renginius) diskutuotina, nes tokia veikla nėra kariuomenės funkcija. Svarstytina ir šios dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią kariuomenė padėtų LŠS atrinkti tikrajai karo tarnybai tinkamus šaulius, nes LŠS tikrosios karo tarnybos karių atrankos nevykdo. 19.
dalies ir 40 straipsnio 1 dalies ryšiai leidžia teigti, kad keičiamo įstatymo
ginklai. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 5 dalį atitinkamai patikslinti ir prieš žodį „ginklus” įrašyti žodį „šaunamuosius”. Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 daliai (žr. jos tarpusavio ryšį su keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi) bei 18 straipsnio 2 daliai (žr. jos tarpusavio ryšį su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi). 20. Teoriškai įmanomos situacijos, kai keičiamo įstatymo 17 straipsnyje numatytos pagalbos teikimo metu šaulys pastebi daromą viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau jis užbaigiamas dar iki to momento, kai šaulys kreipiasi į policijos pareigūnus. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyti šauliams pareigą pranešti policijos pareigūnams ne tik apie vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir apie tokį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris jau yra įvykdytas. 21. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nustatyta pagalba civilinės saugos sistemos pajėgoms teikiama apskrityje, kurios teritorijoje įvyko ar vyksta ekstremalus įvykis ar susidarė ekstremali situacija, veikiančios LŠS rinktinės vado įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-1819) tokia institucija nebėra numatyta. 22. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „civilinės saugos operacijų vadovas“ tikslintina, nes Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1819) įvedama tiesiog
„operacijų vadovo“ sąvoka. 23. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinime
nurodytinas pilnas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”.
nurodytinas pilnas Užsienio reikalų ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. 25. Išanalizavus keičiamo įstatymo 23 straipsnio turinį, manytina, jog tikslesnis keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas būtų toks: „LŠS pagalba organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje”. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nesant jokių ypatingųjų aplinkybių, pavyzdžiui, nepaskelbus mobilizacijos, nesant karo padėties ir t. t., nėra ir negali būti jokio objektyvaus poreikio, kad LŠS vykdytų veiklą, susijusią su pagalba organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Todėl siūlytina nustatyti šio straipsnio nuostatų galiojimo sąlygas, susiejant jas su objektyviomis aplinkybėmis. Be to, straipsnio turinyje reikėtų atsisakyti perteklinių pasikartojančių žodžių „kartu su“. 26. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio antrame sakinyje vietoje žodžių „Šis reikalavimas netaikomas” įrašytini žodžiai „Šio straipsnio nuostatos netaikomos”. 27. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 punkte numatyta, kad LŠS centrinėmis institucijomis yra ir kitos šio straipsnio 1–5 punktuose nurodytų institucijų įsteigtos jų patariamosios ir pagalbinės institucijos. Ši nuostata diskutuotina, nes neaišku pagal kokius kriterijus nustatytas toks institucijų skirstymas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme apibrėžta 28 straipsnio 1 – 5 punktuose nurodytų institucijų kompetencija, jų sudarymo tvarka iš esmės skiriasi nuo nurodytų 6 punkte, todėl svarstytina, ar jos, atsižvelgiant į jų steigimo tvarką, priskirtinos centrinėms institucijoms. 28. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir keičiamo įstatymo 30 straipsnyje reguliuojama LŠS vado skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo nuo pareigų tvarka.
Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Neaišku, kokios pareigos yra apibrėžtos formuluote „perkeliamas į šias pareigas“, todėl aptariama norma nesuprantama, neaiškumą reikėtų pašalinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalies atitinkamai formuluotei. 29. Pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį galima suprasti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas į „atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys“, kuriam nekeliami jokie turėto vidaus tarnybos laipsnio ir išsilavinimo reikalavimai. Tokia išvada darytina iš siūlomos normos konstrukcijos: „LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys“, kurioje minėtas kandidatūros reikalavimas prijungiamas jungtuku „arba“, kaip visiškai savarankiškas ir nesietinas su anksčiau išvardintais reikalavimais vado kandidatūrai. Svarstytina, ar tokia alternatyva yra pagrįsta, nes visais kitais atvejais keliami tiek išsilavinimo, tiek laipsnio reikalavimai. Tuo atveju, jei į atsargą išėjusiam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui, keliami tiek laipsnio, tiek išsilavinimo reikalavimai, normos pabaiga turėtų būti dėstoma taip:
„<...> laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos ar į atsargą išėjęs
vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“.
Taip pat pažymėtina, jog nėra aišku, ar buvimas LŠS nariu yra būtina sąlyga tapti vadu visais atvejais, ar ji siejama tik su į atsargą išėjusio vidaus tarnybos sistemos pareigūnu. Tuo atveju, jei narystė LŠS yra būtina visais atvejais, ši sąlyga dėstytina nuostatos pradžioje, greta kitos bendrosios sąlygos, turėti aukštąjį išsilavinimą. 30. Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1280(2)), kuriame numatomos dvi politinių organizacijų formos – politinės partijos ir politiniai komitetai. Jeigu minėtas įstatymo projektas būtų priimtas, tuomet atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis ir 34 straipsnio
komitetai”. 31. Pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį LŠS vadas būtų skiriamas ketveriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti LŠS organai – LŠC Centro valdyba, LŠS Centro kontrolės komisija, LŠS Garbės teismas būtų sudaromi trejų metų terminui. Be to, eilinis LŠC suvažiavimas vyktų kas trejus metus. Svarstytina, ar siekiant pakeisti LŠC vado kadencijos trukmę, neturėtų būti sistemiškai keičiamos ir kitų LŠC organų kadencijų trukmės, siekiant užtikrinti sklandų ir sisteminį visos LŠC veiklos tęstinumą bei atsižvelgiant į šių organų funkcijų sąsajumą su LŠS vado veikla, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į tai, jog LŠC Centro valdyba yra institucija padedanti LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų ir t.t. 32. Remiantis keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi, LŠS vadas galėtų būti skiriamas tik „su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo pritarimu”.
Mūsų nuomone, vieno Seimo komitetų sprendimo (pritarimo) imperatyvus pobūdis Vyriausybės priimamam sprendimui vertintinas kaip nepagrįstai apribojantis Vyriausybės sprendimų priėmimo laisvę ir svarstytinas konstitucinio valdžių atskyrimo principo kontekste (pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį valdžios galias riboja Konstitucija; iš Konstitucijos nuostatų nekyla Vyriausybės pareiga imperatyviai paisyti vieno Seimo komitetų sprendimų). Valdžių atskyrimo principą, mūsų nuomone, labiau atitiktų Seimo komiteto neimperatyvaus pobūdžio nuomonė dėl LŠS vado kandidatūros. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turėtų būti nustatyta ir tai, kaip būtų sprendžiamas LŠS vado skyrimo klausimas tuo atveju, jei nustatytais terminais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir LŠS suvažiavimas nepateiktų nei pritarimo, nei nepritarimo kandidatūrai. Manytina, kad siekiant užtikrinti atsakingo valdymo principo įgyvendinimą ir LŠS veiklos vykdymą su paskirtu vadu, o ne laikino pobūdžio vadovaujančiu asmeniu, įstatyme turėtų būti nustatyta, jog tokiu atveju laikoma, kad pritarimas kandidatūrai yra gautas. 33. Įvertinus keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalių nuostatas, darytina išvada, kad LŠS vado skyrimo, atleidimo ir nušalinimo tvarka bei LŠS vado teisinis statusas (pareigūnas ar darbuotojas) kyla iš to, kokioje institucijoje jis tarnavo ar dirbo iki jį paskiriant LŠS vadu. Toks teisinis reguliavimas teisės požiūriu ydingas, nes į tas pačias pareigas būtų skiriama ir iš jų atleidžiama skirtinga tvarka, todėl nedera su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu. Nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad skiriant, perkeliant, nušalinant ar atleidžiant asmenį reikėtų laikytis tų pačių (derinimo, sutikimo, pritarimo gavimo ir pan.) procedūrų.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatant kitų šiame įstatyme numatytų asmenų (vado pavaduotojų, padalinių vadų skyrimo, perkėlimo, nušalinimo, atleidimo taisykles, jas reikėtų reguliuoti taip, kad tos pačios procedūros būtų taikomos tiek į atitinkamas pareigas priimant, tiek atleidžiant asmenį, tiek taikant jam nuobaudas ar skatinant. 34. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog ministrai yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui pirmininkui, todėl pasirinkta teisinė konstrukcija stokoja teisinės logikos ir neatitinka subordinacijos principo, įtvirtinto Vyriausybės įstatyme. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl analizuojamo straipsnio 11 dalies. 35. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje pirmą kartą teikiant nuorodą į Vidaus tarnybos statutą, jo pavadinimas rašytinas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. 36. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų.
Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“ Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, LŠS vado darbo sutarties šalimi – darbdaviu, būtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, tarp LŠS vado ir Vyriausybės kanceliarijos nėra nustatyta jokių darbo santykių požymių turinčių ryšių (atrankos į pareigas, skyrimo į pareigas ar pan.), todėl nesant tarp minėtų subjektu darbo santykių požymių, tarp jų negali būti sudaryta ir darbo sutartis, kaip tų požymių teisinė išraiška. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutarties sudarymas sukelia šalims DK nustatytas teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi, Vyriausybės kanceliarija ne tik turėtų susitarti, pavyzdžiui, dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo užmokesčio, bet ir jį mokėti.
Vyriausybės kanceliarija, kaip LŠS vado darbdavys ne tik turėtų teisę, bet ir privalėtų sudaryti vadui darbo sąlygas, suteikti atostogas, kontroliuoti jo darbą ir t. t. Manytina, kad įstatymo projekte teikiamų teisinių santykių kontekste toks teisinis reguliavimas iš esmės netinkamas. 37. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 13 dalį siūlytina tikslinti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje numatyta piniginė premija už labai gerą tarnybos įvertinimą, galima preziumuoti, kad čia kalbama ne apie apdovanojimą, o apie premijos skyrimą, todėl šioje dalyje vietoj žodžio „apdovanoti“ siūlytina įrašyti žodį „skirti“. 38. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai LŠS vado nėra arba jis negali eiti pareigų, arba yra nušalintas nuo pareigų, LŠS vado pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų. Kai LŠS vadas atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų, LŠS vado pavaduotojui laikinai eiti LŠS vado pareigas paveda Vyriausybė, kitais atvejais
pavaduojantis asmuo galėtų vykdyti visas LŠS vadui įstatymo pavestas funkcijas. Toks reguliavimas diskutuotinas tuo aspektu, jog skirtinga vadovaujančių asmenų skyrimo tvarka imperatyviai suponuoja ir skirtingą jų teisių ir pareigų apimtį. Tai reiškia, jog LŠS vado pavaduotojo, paskirto pavaduoti LŠS vadą teisių ir pareigų apimtis negali būti prilyginama Vyriausybės paskirto LŠS vado teisių ir pareigų apimčiai. Siekiant tikslo, kad LŠS vadą pavaduojantis asmuo turėtų tokius pat įgaliojimus kaip ir LŠS vadas, pavaduotojas įgaliojimus taip pat turėtų gauti iš Vyriausybės.
Galbūt būtų tikslinga nustatyti, kad Vyriausybė, skirdama LŠS vadą kartu nurodytų ir pavaduotoją, įgaliotą pavaduoti LŠS vadą, jam negalint laikinai eiti pareigų. Taip pat manome, kad tuo atveju, kai LŠS vadą pavaduotų ne Vyriausybės paskirtas, t. y. LŠS vado pavaduotojas, projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, kurias LŠS vado funkcijas (itin riboto pobūdžio), galėtų vykdyti šis asmuo. 39. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šis įstatymas ir LŠS statutas nenustato kitaip, LŠS Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra rekomendaciniai. Siekiant išvengti skirtingo Centro valdybos sprendimų imperatyvo aiškinimo, aptariamame straipsnyje ar kitur siūlytina nustatyti, kurie Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra privalomi. 40. Visose keičiamo įstatymo 32 straipsnio dalyse turėtų būti vartojamas pilnas LŠS Centro kontrolės komisijos pavadinimas (o ne tiesiog „Centro kontrolės komisija” ar „Komisija”). 41. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies pirmojo sakinio „Bylų nagrinėjimas LŠS Garbės teisme gali vykti rašytinio ir žodinio proceso arba tik rašytinio proceso tvarka” gramatinė konstrukcija suponuoja, kad egzistuoja dvi bylų nagrinėjimo LŠS Garbės teisme formos – mišri forma, kai toje pačioje byloje paeiliui taikomas ir rašytinis, ir žodinis bylos nagrinėjimas, ir išimtinai rašytinio proceso forma. Manytina, jog tam tikrais atvejais gali būti tikslinga bylą nagrinėti išimtinai žodinio proceso tvarka (pvz., kai sprendžiamas klausimas dėl pačių griežčiausių drausminių nuobaudų skyrimo), todėl siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalį tikslinti. 42. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma, kad mokymų centras „vykdo mokymus valstybės sektoriaus, visuomenės ir verslo atstovams”.
Visų pirma, pažymėtina, jog teisės aktuose įprasta vartoti formuluotę „viešasis sektorius”, o ne „valstybės sektorius”. Antra, teisiškai nėra tikslu sakyti, kad asmuo atstovauja verslą, nes verslas yra ne kokia nors fizinius asmenis jungianti organizacija, o tam tikra veikla[[3]]. Trečia, neaišku, ar šiame punkte vartojant žodį „atstovams” omenyje turimi kitų asmenų teises įgyvendinantys subjektai (būtent tokia prasmė šiam žodžiui suteikiama teisminį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose), ar galbūt žodis „atstovams” šiame kontekste traktuotinas plačiau – t. y. kaip apimantis absoliučiai bet kokius asmenis, turinčius sąsajų su valstybės sektoriumi, visuomene ir verslu. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punktą tobulinti. 43. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 5 punkte esantis žodis „rengimą” rašytinas iškart po žodžio „pedagogų”. Kartu atkreipiame dėmesį, į tai, kad pedagogus rengia aukštosios mokyklos, todėl nuostata koreguotina, atsižvelgiant į tai, jog omenyje galimai turėtas pedagogų kvalifikacijos kėlimas, suteikiant jiems tam tikrų papildomų žinių, reikalingų tam tikro dalyko programos dėstymui. 44. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Mokymo centrui vadovauti 4 metams skiriamas turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. Pastebėtina, jog kelia abejonių, kad mokymo centro vadovui, atsižvelgiant į Mokymų centrui nustatomas funkcijas, nekeliami jokie papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su tam tikros darbo patirties, tam tikros studijų krypties išsilavinimo, ar kitokie reikalavimai. 45.
sakinį siūlytina dėstyti taip: „Mokymų centro viršininkas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas LŠS vadui”. 46. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalies punktas tikslintinas, nustatant, jog Mokymų centro viršininkas atlieka ne bet kokius LŠS vado pavedimus, o tik tuos, kurie susiję su Mokymų centro funkcijų vykdymu. 47. Pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 5 punktą šauliais negalėtų tapti Lietuvos Respublikos piliečiai per paskutinius penkerius metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos. Neaišku, dėl kokių motyvų toks apribojimas nenustatomas dėl tų pačių priežasčių (priesaikos sulaužymo) iš pareigų atleistiems teisėjams, kitiems valstybės pareigūnams (pavyzdžiui, prokurorams), nors savo esme susidurtina su identiška situacija, todėl ir pasekmės turėtų būti analogiškos. Nors Valstybės tarnybos įstatyme ir nėra įtvirtinti valstybės tarnautojo priesaika ir atitinkamos jos sulaužymo pasekmės, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina įvardyti statutinę valstybės tarnybą. 48. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje reikėtų konkrečiai nurodyti, ar į LŠS galimai neteisėtai nepriimtas asmuo dėl jo nepriėmimo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ar į administracinį teismą. Keltina prielaida, jog tokio pobūdžio bylos teismingos administraciniams teismas. Pvz., teismų praktikoje konstatuota, kad bylos dėl šauliams paskirtų drausminių nuobaudų teismingos būtent administraciniams teismams[[4]]. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet analogiškai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 44 straipsnio 16 dalis.
Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, jog sprendimą įpareigoti priimti asmenį į LŠS gali priimti ne tik LŠS Garbės teismas, bet ir bylą išnagrinėjęs bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas. 49. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog narystė LŠS gali baigtis, be kita ko, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalis reglamentuoja ne narystės LŠS pasibaigimo pagrindus, o mokymų centro viršininko kasmetinės veiklos vertinimo, pareiginės algos nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo klausimus. 50. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose siūloma nustatyti, kad asmuo šalinamas iš LŠS įsigaliojus LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymui ar įsigaliojus LŠS Garbės teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, jog tokių įsakymų ir sprendimų įsigaliojimas tiesiogiai sietinas su asmenų teisių ir pareigų apimtimi ir galimybe kreiptis į teismą ginti galimai pažeistas savo teises, manytina, kad įstatyme turėtų būti aiškiai aptarta šių dokumentų įsigaliojimo tvarka. 51. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 5 punkte LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų pašalinimas iš LŠS siejamas su krašto apsaugos generalinio inspektoriaus išvada, kuria konstatuojama, kad „asmuo, eidamas LŠS vado pareigas, sulaužė šaulio priesaiką”. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, kadangi akivaizdu, jog šiuo atveju generalinio inspektoriaus išvadoje turėtų būti vertinamas ne LŠS vado, o LŠS vado pavaduotojo arba rinktinės vado elgesys ir tokio elgesio atitiktis šaulio priesaikai. 52.
reikėtų konkretizuoti, kad šio punkto pagrindu asmuo iš LŠS šalinamas tada, kai jis pripažintas padaręs ne bet kokį teisės pažeidimą, o būtent drausminį nusižengimą (žr. keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punktą). 53. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio paskutinės dvi dalys pagal eiliškumą turėtų būti ne 6 ir 7, o 8 ir 9 dalys. 54. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti teikiama ne į keičiamo įstatymo 44 straipsnį, o į keičiamo įstatymo 45 straipsnį. 55. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalis tobulintina: 55.1. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies formuluotė „Jeigu šaulys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje” nėra tiksli. Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sąvoka „baudžiamoji byla” vartotina tik tais atvejais, kai baudžiamasis procesas yra pasiekęs bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Būtent šiai proceso stadijai būdingas keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas proceso dalyvis – kaltinamasis. Tuo tarpu įtariamasis kaip proceso dalyvis baudžiamajame procese dalyvauja išimtinai tik pačioje pirmoje baudžiamojo proceso stadijoje – ikiteisminiame tyrime. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje vietoje sąvokos „baudžiamojoje byloje” vartoti bendresnio pobūdžio sąvoką „baudžiamajame procese”, kuri koreliuotų su abiem keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytomis proceso dalyvių rūšimis. 55.2. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje po žodžio „įtariamo” įrašytini žodžiai „ar kaltinamo” (past. – įtarimas baudžiamajame procese būdingas ikiteisminiam tyrimui, o kaltinimas – teisminiam bylos nagrinėjimui). 55.3. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog įsigaliojus išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą keičiamo įstatymo 44 straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas.
Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas gali baigtis, be kita ko, asmens atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia baudžiamojo proceso pabaiga reiškia, kad asmens veikoje buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau teismas priėmė sprendimą nepasmerkti asmens valstybės vardu ir neskirti jam bausmės. Aplinkybė, jog asmens veikoje nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, suponuoja, jog tokiu atveju egzistuoja pakankamai prielaidų svarstyti dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagal keičiamo įstatymo nuostatas. Be to, drausminės nuobaudos skyrimo klausimas galėtų būti keliamas baudžiamajam procesui pasibaigus ir kitais pagrindais – pvz., ikiteisminį tyrimą nutraukus dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (tačiau galbūt padaryta veika, kuri atitinka drausminio nusižengimo požymius). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį dėstyti taip: „Įsigaliojus sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą[[5]], arba išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 44 straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas”. 56. Remiantis tuo, kas išdėstyta šios išvados 55.3 pastaboje, siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad darbo užmokestis ir delspinigiai už nušalinimo laikotarpį nemokami, jeigu šaulys nušalinimo laikotarpiu vykusiame baudžiamajame procese buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamojo proceso užbaigimas asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės reiškia, kad asmuo buvo įtariamas ir kaltinamas pagrįstai, todėl, mūsų nuomone, būtų neteisinga kompensuoti piniginius nuostolius tokioje situacijoje. Kartu svarstytina galimybė nekompensuoti darbo užmokesčio bei delspinigių ir tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (past. – Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą iš esmės prilygimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui[[6]]). Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet po žodžių „nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla” įrašytini žodžiai skliausteliuose: „(išskyrus atvejus, kai šaulys buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jam nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad šaulys pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas)”. 57. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos išskiriama rengiamos ir daromos nusikalstamos veikos („pastebėję rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką”).
Toks nusikalstamų veikų klasifikavimas suderinamas su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, pagal kurias rengiamos nusikalstamos veikos yra tokios nusikalstamos veikos, kurios yra pasiekusios rengimosi stadiją, o daromos nusikalstamos veikos – tai tokios veikos, kurios yra pasiekusios kėsinimosi stadiją (t. y. nusikalstamą veiką darantis asmuo jau yra pradėjęs realizuoti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius). Tačiau pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos teisinės kategorijos vartojamos nenuosekliai. Antai keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte iš pradžių kalbama tik apie daromas nusikalstamas veikas („gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką”), o po to – jau ir apie rengiamas, ir apie daromas nusikalstamas veikas („pastebėję rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką”). Siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo vidinę darną, siūlytina keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „gavę pranešimą apie” įrašyti žodžius „rengiamą ar”. 58. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Vidaus tarnybos statutu, siūlytina keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje po žodžio „tarnybos” įrašyti žodį „sistemos”. 59. Keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 1 punkte kaip šiurkštus drausminis nusižengimas turėtų būti įvardijamas ne tik šaulio priesaikos sulaužymas, bet ir jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymas. Pastebėtina, kad jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 4 punkte traktuojamas kaip pagrindas pašalinti asmenį iš LŠS, o pašalinimas iš LŠS kaip drausminė nuobauda gali būti skiriamas tik už šiurkščius drausminius nusižengimus (keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalis). 60.
kompensacijos ir vienkartinės pašalpos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, kurios, pagal šio straipsnio 1 dalį, būtų mokamos „neatsižvelgiant į draudimo išmokas“. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1,
(tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas ir šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau – ligos išmoka); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius keičiamo įstatymo 47 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio skiriamos analogiškos paskirties išmokos būtų išmokamos du kartus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 59 straipsnyje nustatyta, kad savo esme analogiškos išmokos mažinamos priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos dydžiu. Tuo atveju, jei siūlomu reguliavimu nesiekiama, kad dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio skiriamos analogiškos paskirties išmokos būtų išmokamos du kartus, keičiamo įstatymo 47 straipsnio normos tikslintinos. Tuo atveju, jei tokio tikslo teikiamu reguliavimu sąmoningai siekta bei siūlomo reguliavimo nepatikslinus, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. 61. Svarstytinos keičiamo įstatymo 47 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos piniginės kompensacijos šauliui būtų neišmokamos tuo atveju, jeigu šaulys žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta jam darant tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas. Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 5 dalies 1 punktą atitinkamos piniginės kompensacijos galėtų būti išmokamos, jeigu šaulys žūtų, susižalotų, būtų sužalotas ar jo sveikata būtų sutrikdyta jam darant neatsargią nusikalstamą veiką.
Nors bendru atveju neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (past. – neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), tačiau pažymėtina, jog ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. Baudžiamojo kodekso 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms nusikalstamoms veikoms, taigi įskaitant ir neatsargias nusikalstamas veikas, būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Atitinkamai, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įtvirtinta nuostata, leidžianti šauliui gauti pinigines išmokas net ir padarius pavojingus bei neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). 62. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pavadinimą žodžių „Lietuvos Respublikos” rašyti nereikia, kadangi pilnas šio teisės akto pavadinimas jau yra nurodytas keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. 63. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose gali būti nustatyti LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu.
Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas. Pagal DK 114 straipsnį, kuris nustato maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, darbo laiko režimas negali pažeisti šiame straipsnyje nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, nebent šio kodekso normos nustato kitaip, taigi, LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu negali būti nustatyti, todėl nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į DK nustatytus reikalavimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 103 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Pagal DK 144 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.
Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos. 64. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos šaulių sąjungos teisinė forma yra asociacija, tad jos valdymo organas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą (kai kurios asociacijos gali rinktis pildyti ir supaprastintą finansinę apskaitą). Tuo tarpu biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos šaulių sąjunga taptų asignavimų valdytoja, teigtina, kad reikalavimai jos apskaitos tvarkymui neturėtų būti griežtesni. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, jog Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-1841, keliamas klausimas dėl biudžeto asignavimų valdytojo teisinio statuso suteikimo LŠS pagrįstumo. 65. Atsižvelgus į galiojančiame Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatyta Lietuvos krašto apsaugos ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 66. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 67. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje po žodžio „įskaitomi” įrašytinas žodis „į”. 68. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje formuluotė „drausminių nuobaudų skyrimo” keistina formuluote „drausminių nusižengimų tyrimo”. 69. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra užregistruotas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr.
VIII-375 9, 14, 15, 18, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1830), kurio numatoma įsigaliojimo data sutampa su vertinamo projekto įsigaliojimo data (2023 m. sausio 1 d.). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/institucija?paieska=institucija&i=c5a7d18c-bb82-408d-9e56-0f735f6c6333 [2] Analogiškos formuluotės vartojamos ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje, 16, 19 straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 41 straipsnyje. [3] Plačiau apie žodžio „verslas“ reikšmę žr.: http://lkz.lt/?zodis=verslas&id=30067950000. [4] Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2007 m. gegužės 22 d. nutartis T-2007-05. [5] Past. – sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba baudžiamąją bylą apima prieš tai pastaboje minėtą sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnis, 303 straipsnio 4 dalis). [6] Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog „Palyginus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą su kitais baudžiamosios teisės institutais, galima daryti išvadą, kad savo esme jis panašus į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą <…>”.
2022-11-03 Nr. XIVP-1838(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suderinamumo, projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nereikėtų atskleisti, ar į komendantinius LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus skiriami šauliai turėtų būti tinkami tikrajai karo tarnybai (tačiau jos neatlikti). Be to, šioje dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos šaulių sąjungos vado“, nes ši vado funkcija įtvirtinta 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 2. Pažymėtina, kad straipsnyje, apibrėžiančiame įstatyme vartojamas sąvokas, trumpiniai nevartojami ir neįvedami, todėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje atsisakytina vartojamo trumpinio „LŠS“. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, apibrėžiančioje „šaulio specialiosios tarnybos“ sąvoką, nurodyta, kad ši tarnyba apima ir Lietuvos šaulių sąjungai priklausančių ar jos naudojamų objektų ir teritorijų, taip pat Vyriausybės nutarimų pagrindu Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų objektų ir teritorijų saugojimą. Vertinant šios nuostatos turinį, pažymėtina, kad nuostata, numatanti, kad šaulio specialioji tarnyba apima Lietuvos šaulių sąjungai priklausančių ar jos naudojamų objektų ir teritorijų saugojimą, reiškia įvairiais pagrindais Lietuvos šaulių sąjungos valdomų ar naudojamų objektų, įskaitant ir Vyriausybės nutarimais priskirtų objektų, saugojimą, todėl formuluotė „taip pat Vyriausybės nutarimų pagrindu Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų objektų ir teritorijų“ galėtų būti vertintina kaip perteklinė.
Kita vertus, jeigu šia nuostata siekiama nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjunga saugo ne tik jai priklausančius ar jos naudojamus objektus, o taip pat ir tuos objektus ir teritorijas, kurias saugoti jiems pavesta, po žodžių „Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų“ įrašytinas žodis „saugoti“. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotė. Taip pat pažymime, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį su 9 straipsnio 1 dalies 7 punktu reikėtų suderinti dar ir tuo aspektu, kad 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog objektai ir teritorijos LŠS gali būti priskirti ne tik Vyriausybės nutarimų, tačiau ir sutarčių pagrindu. 4. Sąvokos keičiamo įstatymo 2 straipsnyje turėtų būti išdėstytos abėcėline tvarka, t. y. sąvoka „šaulio specialioji tarnyba“ turėtų būti dėstoma po sąvokos „neginkluoto pasipriešinimo šaulys“. 5. Nėra aišku, kas turima omenyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, numatančiame, kad LŠS statute turi būti nustatyta LŠS statuso suteikimo ir atėmimo tvarka. LŠS teisinis statusas apibrėžtas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad LŠS yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, o jos teisinė forma - asociacija. Pažymėtina, kad šie LŠS statusą apibrėžiantys elementai buvo apspręsti ją steigiant bei nustatant esminius šio juridinio asmens veiklos principus.
Todėl LŠS statute paprasčiausiai negali būti kažkokių kitokių aukščiau minėto LŠS statuso suteikimą, keitimą ar netgi atėmimą reglamentuojančių nuostatų. 6. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Dėl pateikto LŠS statuto ir jo pakeitimo projektų balsuojama LŠS suvažiavime“ (čia ir toliau – išskirta mūsų). Iš teikiamų nuostatų neaišku kokias teisines pasekmes sukelia balsavimas dėl pateikto LŠS statuto ir jo pakeitimo projektų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šią dalį, Vyriausybė turi tik įvertinti suvažiavimo pateiktus siūlymus. 7. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės atstovai yra valstybės pareigūnai, vykdantys savivaldybių administracinę priežiūrą, ir kurių funkcijos niekaip nesusijusios su LŠS statuto projekto rengimu, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „kartu su Vyriausybės atstovais” siūlome įrašyti žodžius „kartu su Vyriausybės įgaliota institucija“. 8. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje antrojo sakinio „LŠS ženklą tvirtina Vyriausybė, tvirtindama LŠS statute“ atsisakytina kaip perteklinio, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė, o tai, kad LŠS ženklas reglamentuojamas LŠS statute, jau nurodyta 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte. Dėl analogiškų motyvų kaip perteklinis brauktinas ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys. 9. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys, nustatantis, kad paprastai ne mažiau kaip 1/3 LŠS vado pavaduotojų turi būti ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, yra ne šio straipsnio, o straipsnio, reglamentuojančio LŠS vado pavaduotojų skyrimo į pareigas reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, siūlome šį sakinį perkelti į keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalį.
Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas dėl pavaduotojų karinio laipsnio svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, tokia siūloma rekomendacinio pobūdžio nuostata kažkokių konkrečių įpareigojimų ar imperatyvų teisinių santykių dalyviams nesukuria. Antra, nėra aišku, kaip būtų taikoma tokia nuostata, jeigu būtų nustatytas, pvz., keturių ar penkių vado pavaduotojų skaičius (tokiu atveju ši nuostata būtų tinkamai įgyvendinta tik tuo atveju, kai net du pavaduotojai būtų profesinės karo tarnybos kariai ir turėtų majoro (komandoro leitenanto) laipsnį). Galbūt tikslingiau ir logiškiau būtų nustatyti, kad tuo atveju, jeigu pavaduotojų būtų trys ar mažiau, bent vienas iš jų turėtų būti profesinės karo tarnybos karys, turintis atitinkamą laipsnį, o jeigu daugiau nei trys – profesinės karo tarnybos kariais, turinčiais atitinkamą laipsnį, turėtų būti bent du pavaduotojai. 10. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 2 punkte aiškiai nurodyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas į Tarybą skiria du atstovus, kiti šioje dalyje nurodyti subjektai – po vieną. 11. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Krašto apsaugos ministras yra LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas“. Pastebėtina, kad valstybės biudžeto asignavimai LŠS atskirai neskiriami, o vadovaujantis keičiamo įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi „Valstybės biudžeto asignavimai LŠS veiklai finansuoti teisės aktų nustatyta tvarka skiriami Krašto apsaugos ministerijai, juos išskiriant iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą tikslinti taip: „Krašto apsaugos ministras yra Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų skirtų LŠS veiklai finansuoti valdytojas“. 12.
nuostatą „Krašto apsaugos ministerija administruoja krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS“, nes jos teisinis turinys nesuprantamas. Be to, nevisiškai aišku, kokios šioje dalyje nurodytos užduotys, skiriamos kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, kaip susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje, turimos omenyje. 13. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad LŠS vadas įstatymų ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija, taisytina, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartys sudaromos Darbo kodekso nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustato šis kodeksas (Darbo kodekso 3 straipsnio 5 dalis). 14. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad pareiginė alga ir premijos nurodytiems LŠS šauliams mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, neviršijant LŠS darbo užmokesčiui skirtų lėšų, taisytina, nes Krašto apsaugos ministerijai skiriamuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos LŠS darbo užmokesčiui atskirai nebus nurodomos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi „Valstybės biudžeto asignavimai LŠS veiklai finansuoti teisės aktų nustatyta tvarka skiriami Krašto apsaugos ministerijai, juos išskiriant iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatoje po žodžio „asignavimų“ įrašyti formuluotę „skirtų LŠS veiklai finansuoti“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 daliai, 48 straipsnio 8 daliai, 49 straipsnio 6 ir 7 dalims, 50 straipsnio 10 ir 11 dalims. 15.
mokamos pareiginės algos dydis yra lygus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotam tarnybiniam atlyginimui, pridėjus 3,5 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus), priedą už atsakomybę per mėnesį. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-2098(2)) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIVP-2099(2)), kuriuose siūloma nustatyti kitokias nei dabar galiojančios pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo ir tvirtinimo bei darbo apmokėjimo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 10 dalies bei 50 straipsnio nuostatos, reguliuojančios darbo apmokėjimo taisykles, turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į galimai įsigaliosiantį teisinį reguliavimą, baigiamosiose projekto nuostatose turėtų būti nustatyta data, kada minėtos normos bus pradėtos taikyti apskaičiuojant karių tarnybinius atlyginimus. 16. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šis įstatymas ir LŠS statutas nenustato kitaip, LŠS Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra privalomi. Vertinant šios nuostatos turinį, nėra aiškus jos santykis su kai kuriomis šio straipsnio 5 dalyje nustatytomis Centro valdybos funkcijomis. Nekvestionuojant, pavyzdžiui, 5 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytais klausimais priimamų Centro valdybos sprendimų privalomumo, vis dėlto, nėra aišku kokio pobūdžio sprendimai būtų priimami 1, 3 ar 4 punkte nurodytais atvejais.
Pažymėtina, kad nors eksplicitiškai ir nenurodyta, kad šiais klausimais būtų priimami rekomendacinio pobūdžio Centro valdybos sprendimai ar išvados, tačiau pats svarstomų klausimų pobūdis ir sisteminė keičiamo įstatymo nuostatų, įtvirtinančių LŠS valdymo institucijų kompetenciją, analizė suponuoja, kad Centro valdyba rengtų ir priimtų tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus (nuomonę, išvadą, pasiūlymą). Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti skirtingo Centro valdybos sprendimų imperatyvo aiškinimo, aptariamame straipsnyje ar kitur siūlytina nustatyti, kurie Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra privalomi. 17. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai nustatyti, kad LŠS Centro kontrolės komisijos nariai turi po vieną pavaduotoją. Jeigu, vis dėlto, siūloma nustatyti didesnį pavaduotojų skaičių, tai keičiamame įstatyme taip pat turėtų būti atskleista. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatomas su LŠS Garbės teismo narių pavaduotojais susijęs reguliavimas. 18. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip: „Paprastai ne mažiau kaip du Garbės teismo nariai ir ne mažiau kaip du Garbės teismo narių pavaduotojai turi turėti aukštąjį teisės studijų krypties išsilavinimą“. 19. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 5 punktas tikslintinas, nes Valstybės tarnybos įstatyme nėra įtvirtinti nei valstybės tarnautojo priesaika, nei atitinkamai ir jos sulaužymo pasekmės.
Be to, aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina atsižvelgiant ir į tai, kad ji gali būti suprasta ir taip, kad šauliais negalėtų tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, atleisti iš tikrosios karo tarnybos, valstybės tarnybos ar statutinės valstybės tarnybos dėl bet kokių priežasčių (pavyzdžiui, atsistatydinę iš pareigų savo noru). 20. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti, kad sprendimą įpareigoti priimti asmenį į LŠS gali priimti ne tik administracinis teismas, tačiau ir LŠS Garbės teismas (nes pagal keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalį LŠS Garbės teismo sprendimai jo nagrinėjamose bylose yra privalomi kitoms LŠS institucijoms ir visiems šauliams). 21. Keičiamo įstatymo 56 straipsnio 5 punkte numatyta, kad „LŠS turtą sudaro už valstybės biudžeto asignavimus įgytas turtas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad LŠS lėšomis gali būti „valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos“. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų teisės normos taikymo problemų, siūlytina šias normas derinti tarpusavyje. 22. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnio 1–12 dalys, 13 dalies 1–5, 7–15 punktai ir 14–17 dalys įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. anksčiau negu visa nauja keičiamo įstatymo redakcija. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 53 punktą, dėstant teisės aktą nauja redakcija, negali būti nustatomas atskirų jo struktūrinių dalių ankstesnis įsigaliojimas.
Atsižvelgiant į tai, atskiru įstatymu, įsigaliosiančiu 2022 m. gruodžio 1 d., reikėtų keisti šiuo metu galiojantį Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą, pakeitimuose nustatant projekto 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1–12 dalyse, 13 dalies 1–5, 7–15 punktuose ir 14–17 dalyse nurodytą reguliavimą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) preambulėje,
punkte rašant formuluotę „ekstremalių situacijų“ žodis „ekstremalių“ keistinas žodžiu „ekstremaliųjų“ (žr. Civilinės saugos įstatymo galiojančios redakcijos nuostatas ir Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1819) tekstą). Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 bei 2 dalyse vartojama formuluotė „ekstremalių įvykių“ (t. y. turėtų būti „ekstremaliųjų įvykių“). Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta ir universali asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos šaulių sąjunga savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas LŠS taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja šiam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, aptariamos normos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1841) 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų sąrašą į jį įrašant ir Lietuvos šaulių sąjungą. Pastebėtina, kad kiti asignavimų valdytojai yra išimtinai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, tuo tarpu Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama. Siekiant teisinio aiškumo, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka „Šaulio tarnyba“. Nustatyta, kad „Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises“. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, šaulio tarnyba būtų vykdoma sudarius darbo sutartį.
Toks tarnybos organizavimo būdas diskutuotinas, nes tarnybos teisiniai santykiai savo esme ir reguliavimo tvarka skiriasi nuo darbo organizavimo formos, kuri organizuojama taikant darbo teisės normas bei principus, todėl svarstytina, ar įstatymo projekte pasirinktas tarnybos teisinių santykių reguliavimo būdas atitinka jų esmę ir, ar dėl tokio reguliavimo nekils darbo teisės normų praktinio taikymo problemų. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 3,84
straipsnio pavadinime ir 8 straipsnio 4 punkte reikėtų nuosekliai vartoti keičiamo įstatymo 1 straipsnyje įvestą Lietuvos šaulių sąjungos trumpinį
„LŠS“. Taip pat pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 3 straipsnyje pakartotinai
Lietuvos šaulių sąjungos trumpinio „LŠS“ įvesti nereikia. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
įstatymo nuostatas tarpusavyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, jungiantis veikiančius Lietuvos šaulių sąjungos padalinius, o kitose nuostatose numatyta, kad LŠS sudaro LŠS centrinės institucijos, rinktinės ir jų padaliniai), keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti nustatant, kad šaulių rinktinė yra Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, susidedantis iš aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose veikiančių šaulių rinktinės padalinių. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje numatoma, kad Asociacijų įstatymas LŠS taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja šiam įstatymui.
Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu yra nekorektiška, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Kitaip tariant, Asociacijų įstatyme neturėtų būti normų, prieštaraujančių keičiamam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti bendrųjų ir specialiųjų teisės normų taikymo taisyklę esant jų tarpusavio konkurencijai: „Jeigu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytos kitokios asociacijų veiklą reglamentuojančios taisyklės nei šiame įstatyme, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Pritarti.. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir toliau įstatymo projekto tekste, kalbant apie LŠS kolegialius valdymo, kontrolės ir kito pobūdžio organus, vartojamas terminas „institucija“. Nepaisant to, kad toks terminas vartojamas ir galiojančioje įstatymo redakcijoje, šis terminas vertintinas kaip klaidinantis ir neatspindintis teisinio reguliavimo esmės, neatitinkantis bendrinės šio žodžio reikšmės, kai terminas „institucija“ yra suprantamas ir aiškinamas kaip visuomenės reikalų įstaiga, visuomenės santykių forma, neatitinkantis įstatymuose susiklosčiusios šio termino vartojimo praktikos, kai jis suprantamas ir vartojamas, kai kalbama apie tam tikrą juridinį asmenį kaip visumą, tačiau ne kaip apie tam tikro juridinio asmens valdymo ar kito pobūdžio organą.
Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai kalbama apie LŠS, kaip juridinio asmens, kurio teisinė forma yra asociacija, valdymo organus, kontrolės organus ir kitus susijusius organus, siūlytina vartoti tikslų ir aiškų terminą
„organas“, kuris derėtų su Asociacijų įstatymo nuostatomis ir būtų aiškus bei
atitiktų praktiką, susiklosčiusią įstatymų leidyboje. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos šaulių sąjungos statute reglamentuojamų teisinių santykių sąrašas. Šios dalies nuostatas siūlytina tikslinti keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie teisiniai santykiai yra reguliuojami aptariamame įstatymo projekte (pavyzdžiui, rinktinių ir jų padalinių vadų skyrimo ir atleidimo tvarka, mokymo centro viršininko skyrimo tvarka ir kt.), jų reguliavimo statute reikėtų atsisakyti. Antra, normos, reguliuojančios asmenų teises, pareigas ir atsakomybę (pavyzdžiui, šaulių skatinimas ir apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą), turėtų būti reguliuojamos įstatyme, o statute nurodytinos tarnybos (darbo) santykius įgyvendinančios nuostatos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 4 straipsnio 2 dalį, statutą tvirtintų Vyriausybė. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
110 9.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma, kad LŠS statute reglamentuojamos
„bendrosios šaulių teisės ir pareigos“. Žodžio „bendrosios“ vartojimas
aptariamoje formuluotėje suponuoja, kad greta bendrųjų šaulių teisių ir pareigų egzistuoja ir specialiosios teisės ir pareigos. Tokiu atveju neaišku, kokiame teisės akte reglamentuojamos pastarosios, todėl siūlytina keičiamo įstatymo redakciją tikslinti (galbūt atsisakant žodžio „bendrosios“). Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatos, numatančios Vyriausybės pareigą rengti statuto projektą, derinti jį su LŠS, taisytinos, nes pati Vyriausybė, t. y. valstybės valdžią vykdanti Lietuvos Respublikos kolegiali vykdomoji institucija, jokių Vyriausybės nutarimų projektų nerengia ir jų nederina. Šiuos veiksmus Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka atlieka Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės įstaigos, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Taip pat sunkiai įsivaizduojamas reikalavimo, kad LŠS statuto pakeitimo projektas būtų rengiamas kartu su šaulių vado įgaliotais šauliais, įgyvendinimas, nes kaip jau minėta aukščiau už Vyriausybės nutarimo projekto rengimą šiuo atveju būtų atsakinga būtent Krašto apsaugos ministerija. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalis suformuluota klaidingai, nes, pirma, LŠS vadas ne įgyvendina LŠS teises ir pareigas, o LŠS įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, o antra, LŠS vadas nėra vienintelis valdymo organas, per kurį LŠS įgyja visas teises ir jas įgyvendina. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-295 4,5 12.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, numatančios, kad LŠS vadovų algos, premijos, priemokos, o taip pat LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo išlaidos (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos su pagalba LŠS veiklai administruoti susijusios išlaidos apmokamos iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, suponuoja, kad LŠS prilyginama biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išlaikomų valstybės biudžeto lėšomis, statusui, o jos veikla prilyginama viešojo administravimo subjektų vykdomai viešojo administravimo veiklai arba viešųjų įstaigų vykdomai viešųjų paslaugų, už kurių teikimą atsakinga valstybė, teikimo veiklai. Tačiau vertinant LŠS veiklą, pažymėtinas esminis momentas, atskiriantis ją nuo kitų aukščiau nurodytų subjektų – LŠS yra savanoriškai susikūrusi ir savanorystės pagrindu veikianti asociacija, vienijanti bendro tikslo ir uždavinių siekiančius bendraminčius – šaulius. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė niekaip nedalyvavo ir nedalyvauja šios asociacijos steigime, veikloje ar valdyme.
Ši asociacija nevykdo ir jokių viešojo administravimo funkcijų, neteikia valstybės garantuojamų viešųjų paslaugų, o jos tikslas - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo, atgrasymo, viešojo saugumo užtikrinimo, valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat taikos metu rengti Lietuvos Respublikos piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems, suponuoja, kad jos paskirtis ir veiklos pobūdis yra būdingas visoms asociacijoms - vienyti bendraminčius, siekiančius bendrų tikslų. Nekvestionuodami valstybės galimybių remti tokią asociaciją, atsižvelgiant į kai kurių jos vykdomų funkcijų svarbą, vis dėlto, manome, kad visiškas jos ūkinės veiklos finansavimas, joje dirbančių šaulių darbo užmokesčio mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis, turėtų atitinkamai koreliuoti su valstybės atstovavimu ir dalyvavimu šio viešojo juridinio asmens veikloje ir valdyme ar veiklos ir valdymo tiesioginės priežiūros funkcijomis. Todėl svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti atitinkamai papildytas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje antrojo sakinio „Jį tvirtina Vyriausybė, tvirtindama LŠS statute” atsisakytina kaip perteklinio, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė”, o tai, kad LŠS vėliava reglamentuojama LŠS statute, nurodoma, 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte. Dėl analogiškų motyvų kaip perteklinių atsisakytina 4 straipsnio 3 ir 4 dalių antrųjų sakinių.
Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12115
straipsnio 1 dalies 5 punkte numatoma, jog LŠS „šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą <…> civilinės saugos sistemos pajėgoms”]. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime svarstomas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1819), kuriame civilinės saugos sistemos pajėgas siūloma pervadinti „civilinės saugos pajėgomis”. Jeigu pastarasis įstatymo projektas būtų priimtas, tuomet atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir keičiamas įstatymas. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje turėtų būti nurodyta, koks konkretus subjektas LŠS vadą skiria į pareigas, atleidžia ir nušalina nuo jų, taip pat apdovanoja piniginėmis premijomis. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio turinio matyti, jog šiuo subjektu siūloma numatyti Vyriausybę. Tačiau vertinant tokį siūlymą, būtina pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, Vyriausybė neatlieka tokio pobūdžio funkcijų, kaip juridinio asmens, kurio veikla niekaip nesusijusi su Vyriausybės vadovaujama valstybės vykdomosios valdžios valdymo sritimi, vadovo skyrimo į pareigas ar jo skatinimo. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kada Vyriausybė skiria į pareigas ir atleidžia iš jų tam tikrus asmenis, ar juos skatina. Tai Vyriausybės atstovai, Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas, Vyriausybės įstaigų vadovai, kiti įstatymų nustatyti valstybės tarnautojai ir pareigūnai.
Šios nuostatos formuluotė, sisteminė galiojančių įstatymų nuostatų analizė bei viešojo administravimo funkcijas vykdančių asmenų skyrimo į pareigas tvarka suponuoja, kad Vyriausybė valstybės tarnautojus ir pareigūnus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia tik tais atvejais, kai jie yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybei, vadovauja Vyriausybės įsteigtai valstybės institucijai arba kurių veikla, susijusi su Vyriausybės vykdomomis funkcijomis, kas lemia jų atskaitingumą valstybės vykdomajai institucijai. Atsižvelgiant į tai, manome, kad nuostatos, dėl asociacijos vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo, LŠS vado drausminių nusižengimų tyrimo, jo skatinimo ir kitų veiksmų atlikimo, perduodančios šias funkcijas Vyriausybės kompetencijai yra nepagrįstos ir nederančios su konstituciniais ir įstatyminiais Vyriausybės įgaliojimais. Todėl manytina, kad šiuo aspektu projekto nuostatos turėtų būti kompleksiškai peržiūrėtos ir pakoreguotos. Pritarti. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinime turėtų būti nurodytas pilnas Krašto apsaugos ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatos tikslintinos. Pirma, reikėtų tikslinti nuostatą „Krašto apsaugos ministerija administruoja krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS“, nes jos teisinis turinys nesuprantamas. Antra, reikėtų atsisakyti arba tikslinti nuostatą, pagal kurią LŠS vado prašymu teisės aktų nustatyta tvarka krašto apsaugos sistemos institucijose tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims gali būti skiriamos užduotys, susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kariams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams bei pareigūnams yra nustatyti draudimai ar ribojimai dirbti kitą darbą, gauti kitą atlygį, todėl aptariamos įstatymo projekto nuostatos gali prieštarauti imperatyvioms tų asmenų darbą ar tarnybą reguliuojančioms normoms. Be to, nevisiškai aišku, kokios užduotys yra apibrėžiamos kaip susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų”. Nelabai aišku, dėl kokių priežasčių LŠS patiriamas išlaidas siūloma apmokėti iš Krašto apsaugos ministerijai, o ne pačiai LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, nors pati LŠS tiesiogiai disponuotų valstybės biudžeto asignavimais, kurių valdytojas pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį būtų LŠS vadas. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta kokiais klausimais teikiama kariuomenės pagalba Lietuvos šaulių sąjungai. Kai kuri pagalba (pavyzdžiui, organizuoti ir vykdyti LŠS renginius) diskutuotina, nes tokia veikla nėra kariuomenės funkcija.
Svarstytina ir šios dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią kariuomenė padėtų LŠS atrinkti tikrajai karo tarnybai tinkamus šaulius, nes LŠS tikrosios karo tarnybos karių atrankos nevykdo. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 15 straipsnio 5 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies ryšiai leidžia teigti, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje omenyje turimi ne bet kokie ginklai, o būtent šaunamieji ginklai. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 5 dalį atitinkamai patikslinti ir prieš žodį „ginklus” įrašyti žodį „šaunamuosius”. Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 daliai (žr. jos tarpusavio ryšį su keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi) bei 18 straipsnio 2 daliai (žr. jos tarpusavio ryšį su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi). Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
situacijos, kai keičiamo įstatymo 17 straipsnyje numatytos pagalbos teikimo metu šaulys pastebi daromą viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau jis užbaigiamas dar iki to momento, kai šaulys kreipiasi į policijos pareigūnus. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyti šauliams pareigą pranešti policijos pareigūnams ne tik apie vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir apie tokį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris jau yra įvykdytas. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 21.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nustatyta pagalba civilinės saugos sistemos pajėgoms teikiama apskrityje, kurios teritorijoje įvyko ar vyksta ekstremalus įvykis ar susidarė ekstremali situacija, veikiančios LŠS rinktinės vado įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-1819) tokia institucija nebėra numatyta. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
vartojama sąvoka „civilinės saugos operacijų vadovas“ tikslintina, nes Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1819) įvedama tiesiog „operacijų vadovo“ sąvoka. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinime nurodytinas pilnas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodytinas pilnas Užsienio reikalų ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 23 straipsnio turinį, manytina, jog tikslesnis keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas būtų toks: „LŠS pagalba organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje”. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nesant jokių ypatingųjų aplinkybių, pavyzdžiui, nepaskelbus mobilizacijos, nesant karo padėties ir t. t., nėra ir negali būti jokio objektyvaus poreikio, kad LŠS vykdytų veiklą, susijusią su pagalba organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje.
Todėl siūlytina nustatyti šio straipsnio nuostatų galiojimo sąlygas, susiejant jas su objektyviomis aplinkybėmis. Be to, straipsnio turinyje reikėtų atsisakyti perteklinių pasikartojančių žodžių „kartu su“. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio antrame sakinyje vietoje žodžių „Šis reikalavimas netaikomas” įrašytini žodžiai „Šio straipsnio nuostatos netaikomos”. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 punkte numatyta, kad LŠS centrinėmis institucijomis yra ir kitos šio straipsnio 1–5 punktuose nurodytų institucijų įsteigtos jų patariamosios ir pagalbinės institucijos. Ši nuostata diskutuotina, nes neaišku pagal kokius kriterijus nustatytas toks institucijų skirstymas. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme apibrėžta 28 straipsnio 1 – 5 punktuose nurodytų institucijų kompetencija, jų sudarymo tvarka iš esmės skiriasi nuo nurodytų 6 punkte, todėl svarstytina, ar jos, atsižvelgiant į jų steigimo tvarką, priskirtinos centrinėms institucijoms. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
30595
straipsnio 5 dalies 5 punkte ir keičiamo įstatymo 30 straipsnyje reguliuojama LŠS vado skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo nuo pareigų tvarka.
Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Neaišku, kokios pareigos yra apibrėžtos formuluote „perkeliamas į šias pareigas“, todėl aptariama norma nesuprantama, neaiškumą reikėtų pašalinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalies atitinkamai formuluotei. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
30 straipsnio 3 dalį galima suprasti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas į „atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys“, kuriam nekeliami jokie turėto vidaus tarnybos laipsnio ir išsilavinimo reikalavimai. Tokia išvada darytina iš siūlomos normos konstrukcijos: „LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys“, kurioje minėtas kandidatūros reikalavimas prijungiamas jungtuku „arba“, kaip visiškai savarankiškas ir nesietinas su anksčiau išvardintais reikalavimais vado kandidatūrai. Svarstytina, ar tokia alternatyva yra pagrįsta, nes visais kitais atvejais keliami tiek išsilavinimo, tiek laipsnio reikalavimai.
Tuo atveju, jei į atsargą išėjusiam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui, keliami tiek laipsnio, tiek išsilavinimo reikalavimai, normos pabaiga turėtų būti dėstoma taip: „<...> laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos ar į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“. Taip pat pažymėtina, jog nėra aišku, ar buvimas LŠS nariu yra būtina sąlyga tapti vadu visais atvejais, ar ji siejama tik su į atsargą išėjusio vidaus tarnybos sistemos pareigūnu. Tuo atveju, jei narystė LŠS yra būtina visais atvejais, ši sąlyga dėstytina nuostatos pradžioje, greta kitos bendrosios sąlygos, turėti aukštąjį išsilavinimą. Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
svarstomas Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1280(2)), kuriame numatomos dvi politinių organizacijų formos
dėmesys, jog kiti LŠS organai – LŠC Centro valdyba, LŠS Centro kontrolės komisija, LŠS Garbės teismas būtų sudaromi trejų metų terminui. Be to, eilinis LŠC suvažiavimas vyktų kas trejus metus.
Svarstytina, ar siekiant pakeisti LŠC vado kadencijos trukmę, neturėtų būti sistemiškai keičiamos ir kitų LŠC organų kadencijų trukmės, siekiant užtikrinti sklandų ir sisteminį visos LŠC veiklos tęstinumą bei atsižvelgiant į šių organų funkcijų sąsajumą su LŠS vado veikla, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į tai, jog LŠC Centro valdyba yra institucija padedanti LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų ir t.t. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi, LŠS vadas galėtų būti skiriamas tik „su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo pritarimu”. Mūsų nuomone, vieno Seimo komitetų sprendimo (pritarimo) imperatyvus pobūdis Vyriausybės priimamam sprendimui vertintinas kaip nepagrįstai apribojantis Vyriausybės sprendimų priėmimo laisvę ir svarstytinas konstitucinio valdžių atskyrimo principo kontekste (pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį valdžios galias riboja Konstitucija; iš Konstitucijos nuostatų nekyla Vyriausybės pareiga imperatyviai paisyti vieno Seimo komitetų sprendimų). Valdžių atskyrimo principą, mūsų nuomone, labiau atitiktų Seimo komiteto neimperatyvaus pobūdžio nuomonė dėl LŠS vado kandidatūros. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turėtų būti nustatyta ir tai, kaip būtų sprendžiamas LŠS vado skyrimo klausimas tuo atveju, jei nustatytais terminais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir LŠS suvažiavimas nepateiktų nei pritarimo, nei nepritarimo kandidatūrai. Manytina, kad siekiant užtikrinti atsakingo valdymo principo įgyvendinimą ir LŠS veiklos vykdymą su paskirtu vadu, o ne laikino pobūdžio vadovaujančiu asmeniu, įstatyme turėtų būti nustatyta, jog tokiu atveju laikoma, kad pritarimas kandidatūrai yra gautas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-2930 8, 9, 10, 11 33.
Įvertinus keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalių nuostatas, darytina išvada, kad LŠS vado skyrimo, atleidimo ir nušalinimo tvarka bei LŠS vado teisinis statusas (pareigūnas ar darbuotojas) kyla iš to, kokioje institucijoje jis tarnavo ar dirbo iki jį paskiriant LŠS vadu. Toks teisinis reguliavimas teisės požiūriu ydingas, nes į tas pačias pareigas būtų skiriama ir iš jų atleidžiama skirtinga tvarka, todėl nedera su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu. Nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad skiriant, perkeliant, nušalinant ar atleidžiant asmenį reikėtų laikytis tų pačių (derinimo, sutikimo, pritarimo gavimo ir pan.) procedūrų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatant kitų šiame įstatyme numatytų asmenų (vado pavaduotojų, padalinių vadų) skyrimo, perkėlimo, nušalinimo, atleidimo taisykles, jas reikėtų reguliuoti taip, kad tos pačios procedūros būtų taikomos tiek į atitinkamas pareigas priimant, tiek atleidžiant asmenį, tiek taikant jam nuobaudas ar skatinant. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-2930 9,11
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog ministrai yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui pirmininkui, todėl pasirinkta teisinė konstrukcija stokoja teisinės logikos ir neatitinka subordinacijos principo, įtvirtinto Vyriausybės įstatyme. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl analizuojamo straipsnio 11 dalies. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
straipsnio 9 dalyje pirmą kartą teikiant nuorodą į Vidaus tarnybos statutą, jo pavadinimas rašytinas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”.
Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“ Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, LŠS vado darbo sutarties šalimi – darbdaviu, būtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, tarp LŠS vado ir Vyriausybės kanceliarijos nėra nustatyta jokių darbo santykių požymių turinčių ryšių (atrankos į pareigas, skyrimo į pareigas ar pan.), todėl nesant tarp minėtų subjektu darbo santykių požymių, tarp jų negali būti sudaryta ir darbo sutartis, kaip tų požymių teisinė išraiška. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutarties sudarymas sukelia šalims DK nustatytas teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi, Vyriausybės kanceliarija ne tik turėtų susitarti, pavyzdžiui, dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo užmokesčio, bet ir jį mokėti. Vyriausybės kanceliarija, kaip LŠS vado darbdavys ne tik turėtų teisę, bet ir privalėtų sudaryti vadui darbo sąlygas, suteikti atostogas, kontroliuoti jo darbą ir t. t. Manytina, kad įstatymo projekte teikiamų teisinių santykių kontekste toks teisinis reguliavimas iš esmės netinkamas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
straipsnio 13 dalį siūlytina tikslinti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje numatyta piniginė premija už labai gerą tarnybos įvertinimą, galima preziumuoti, kad čia kalbama ne apie apdovanojimą, o apie premijos skyrimą, todėl šioje dalyje vietoj žodžio
„apdovanoti“ siūlytina įrašyti žodį „skirti“. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai LŠS vado nėra arba jis negali eiti pareigų, arba yra nušalintas nuo pareigų, LŠS vado pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų.
Kai LŠS vadas atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų, LŠS vado pavaduotojui laikinai eiti LŠS vado pareigas paveda Vyriausybė, kitais atvejais – LŠS vadas.“ Atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą reguliavimą tam tikrais atvejais, kai pavaduotojui LŠS vado pareigas pavestų vykdyti LŠS vadas, šis pavaduojantis asmuo galėtų vykdyti visas LŠS vadui įstatymo pavestas funkcijas. Toks reguliavimas diskutuotinas tuo aspektu, jog skirtinga vadovaujančių asmenų skyrimo tvarka imperatyviai suponuoja ir skirtingą jų teisių ir pareigų apimtį. Tai reiškia, jog LŠS vado pavaduotojo, paskirto pavaduoti LŠS vadą teisių ir pareigų apimtis negali būti prilyginama Vyriausybės paskirto LŠS vado teisių ir pareigų apimčiai. Siekiant tikslo, kad LŠS vadą pavaduojantis asmuo turėtų tokius pat įgaliojimus kaip ir LŠS vadas, pavaduotojas įgaliojimus taip pat turėtų gauti iš Vyriausybės. Galbūt būtų tikslinga nustatyti, kad Vyriausybė, skirdama LŠS vadą kartu nurodytų ir pavaduotoją, įgaliotą pavaduoti LŠS vadą, jam negalint laikinai eiti pareigų. Taip pat manome, kad tuo atveju, kai LŠS vadą pavaduotų ne Vyriausybės paskirtas, t. y. LŠS vado pavaduotojas, projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, kurias LŠS vado funkcijas (itin riboto pobūdžio), galėtų vykdyti šis asmuo. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šis įstatymas ir LŠS statutas nenustato kitaip, LŠS Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra rekomendaciniai. Siekiant išvengti skirtingo Centro valdybos sprendimų imperatyvo aiškinimo, aptariamame straipsnyje ar kitur siūlytina nustatyti, kurie Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra privalomi. Pritarti. 40.
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyse turėtų būti vartojamas pilnas LŠS Centro kontrolės komisijos pavadinimas (o ne tiesiog „Centro kontrolės komisija” ar „Komisija”). Pritarti. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 dalies pirmojo sakinio „Bylų nagrinėjimas LŠS Garbės teisme gali vykti rašytinio ir žodinio proceso arba tik rašytinio proceso tvarka” gramatinė konstrukcija suponuoja, kad egzistuoja dvi bylų nagrinėjimo LŠS Garbės teisme formos – mišri forma, kai toje pačioje byloje paeiliui taikomas ir rašytinis, ir žodinis bylos nagrinėjimas, ir išimtinai rašytinio proceso forma. Manytina, jog tam tikrais atvejais gali būti tikslinga bylą nagrinėti išimtinai žodinio proceso tvarka (pvz., kai sprendžiamas klausimas dėl pačių griežčiausių drausminių nuobaudų skyrimo), todėl siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalį tikslinti. Pritarti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma, kad mokymų centras „vykdo mokymus valstybės sektoriaus, visuomenės ir verslo atstovams”. Visų pirma, pažymėtina, jog teisės aktuose įprasta vartoti formuluotę „viešasis sektorius”, o ne „valstybės sektorius”. Antra, teisiškai nėra tikslu sakyti, kad asmuo atstovauja verslą, nes verslas yra ne kokia nors fizinius asmenis jungianti organizacija, o tam tikra veikla. Trečia, neaišku, ar šiame punkte vartojant žodį „atstovams” omenyje turimi kitų asmenų teises įgyvendinantys subjektai (būtent tokia prasmė šiam žodžiui suteikiama teisminį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose), ar galbūt žodis „atstovams” šiame kontekste traktuotinas plačiau – t. y. kaip apimantis absoliučiai bet kokius asmenis, turinčius sąsajų su valstybės sektoriumi, visuomene ir verslu. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punktą tobulinti. Pritarti. 43.
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
straipsnio 1 dalies 5 punkte esantis žodis „rengimą” rašytinas iškart po žodžio „pedagogų”. Kartu atkreipiame dėmesį, į tai, kad pedagogus rengia aukštosios mokyklos, todėl nuostata koreguotina, atsižvelgiant į tai, jog omenyje galimai turėtas pedagogų kvalifikacijos kėlimas, suteikiant jiems tam tikrų papildomų žinių, reikalingų tam tikro dalyko programos dėstymui. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Mokymo centrui vadovauti 4 metams skiriamas turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. Pastebėtina, jog kelia abejonių, kad mokymo centro vadovui, atsižvelgiant į Mokymų centrui nustatomas funkcijas, nekeliami jokie papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su tam tikros darbo patirties, tam tikros studijų krypties išsilavinimo, ar kitokie reikalavimai. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
pirmąjį sakinį siūlytina dėstyti taip: „Mokymų centro viršininkas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas LŠS vadui”. Pritarti. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 dalies punktas tikslintinas, nustatant, jog Mokymų centro viršininkas atlieka ne bet kokius LŠS vado pavedimus, o tik tuos, kurie susiję su Mokymų centro funkcijų vykdymu. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35
piliečiai per paskutinius penkerius metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.
Neaišku, dėl kokių motyvų toks apribojimas nenustatomas dėl tų pačių priežasčių (priesaikos sulaužymo) iš pareigų atleistiems teisėjams, kitiems valstybės pareigūnams (pavyzdžiui, prokurorams), nors savo esme susidurtina su identiška situacija, todėl ir pasekmės turėtų būti analogiškos. Nors Valstybės tarnybos įstatyme ir nėra įtvirtinti valstybės tarnautojo priesaika ir atitinkamos jos sulaužymo pasekmės, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina įvardyti statutinę valstybės tarnybą. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalyje reikėtų konkrečiai nurodyti, ar į LŠS galimai neteisėtai nepriimtas asmuo dėl jo nepriėmimo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ar į administracinį teismą. Keltina prielaida, jog tokio pobūdžio bylos teismingos administraciniams teismas. Pvz., teismų praktikoje konstatuota, kad bylos dėl šauliams paskirtų drausminių nuobaudų teismingos būtent administraciniams teismams Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet analogiškai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 44 straipsnio 16 dalis. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, jog sprendimą įpareigoti priimti asmenį į LŠS gali priimti ne tik LŠS Garbės teismas, bet ir bylą išnagrinėjęs bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog narystė LŠS gali baigtis, be kita ko, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju.
Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalis reglamentuoja ne narystės LŠS pasibaigimo pagrindus, o mokymų centro viršininko kasmetinės veiklos vertinimo, pareiginės algos nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo klausimus. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 3,4
straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose siūloma nustatyti, kad asmuo šalinamas iš LŠS įsigaliojus LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymui ar įsigaliojus LŠS Garbės teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, jog tokių įsakymų ir sprendimų įsigaliojimas tiesiogiai sietinas su asmenų teisių ir pareigų apimtimi ir galimybe kreiptis į teismą ginti galimai pažeistas savo teises, manytina, kad įstatyme turėtų būti aiškiai aptarta šių dokumentų įsigaliojimo tvarka. Pritarti. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
75
straipsnio 7 dalies 5 punkte LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų pašalinimas iš LŠS siejamas su krašto apsaugos generalinio inspektoriaus išvada, kuria konstatuojama, kad „asmuo, eidamas LŠS vado pareigas, sulaužė šaulio priesaiką”. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, kadangi akivaizdu, jog šiuo atveju generalinio inspektoriaus išvadoje turėtų būti vertinamas ne LŠS vado, o LŠS vado pavaduotojo arba rinktinės vado elgesys ir tokio elgesio atitiktis šaulio priesaikai. Pritarti. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
77
straipsnio 7 dalies 7 punkte reikėtų konkretizuoti, kad šio punkto pagrindu asmuo iš LŠS šalinamas tada, kai jis pripažintas padaręs ne bet kokį teisės pažeidimą, o būtent drausminį nusižengimą (žr. keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punktą) Pritarti. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-2935 6,7 53.
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio paskutinės dvi dalys pagal eiliškumą turėtų būti ne 6 ir 7, o 8 ir 9 dalys. Pritarti. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3822
straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti teikiama ne į keičiamo įstatymo 44 straipsnį, o į keičiamo įstatymo 45 straipsnį. Pritarti. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalis tobulintina:
straipsnio 2 dalies formuluotė „Jeigu šaulys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje” nėra tiksli. Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sąvoka „baudžiamoji byla” vartotina tik tais atvejais, kai baudžiamasis procesas yra pasiekęs bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Būtent šiai proceso stadijai būdingas keičiamo įstatymo 38 straipsnio
proceso dalyvis baudžiamajame procese dalyvauja išimtinai tik pačioje pirmoje baudžiamojo proceso stadijoje – ikiteisminiame tyrime. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje vietoje sąvokos „baudžiamojoje byloje” vartoti bendresnio pobūdžio sąvoką „baudžiamajame procese”, kuri koreliuotų su abiem keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytomis proceso dalyvių rūšimis. 55.2 Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje po žodžio „įtariamo” įrašytini žodžiai „ar kaltinamo” (past. – įtarimas baudžiamajame procese būdingas ikiteisminiam tyrimui, o kaltinimas – teisminiam bylos nagrinėjimui). 55.3 Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog įsigaliojus išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą keičiamo įstatymo 44 straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas.
Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas gali baigtis, be kita ko, asmens atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia baudžiamojo proceso pabaiga reiškia, kad asmens veikoje buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau teismas priėmė sprendimą nepasmerkti asmens valstybės vardu ir neskirti jam bausmės. Aplinkybė, jog asmens veikoje nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, suponuoja, jog tokiu atveju egzistuoja pakankamai prielaidų svarstyti dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagal keičiamo įstatymo nuostatas. Be to, drausminės nuobaudos skyrimo klausimas galėtų būti keliamas baudžiamajam procesui pasibaigus ir kitais pagrindais – pvz., ikiteisminį tyrimą nutraukus dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (tačiau galbūt padaryta veika, kuri atitinka drausminio nusižengimo požymius). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį dėstyti taip: „Įsigaliojus sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą. arba išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 44 straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas” Pritarti. 56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
išdėstyta šios išvados 55.3 pastaboje, siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad darbo užmokestis ir delspinigiai už nušalinimo laikotarpį nemokami, jeigu šaulys nušalinimo laikotarpiu vykusiame baudžiamajame procese buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamojo proceso užbaigimas asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės reiškia, kad asmuo buvo įtariamas ir kaltinamas pagrįstai, todėl, mūsų nuomone, būtų neteisinga kompensuoti piniginius nuostolius tokioje situacijoje. Kartu svarstytina galimybė nekompensuoti darbo užmokesčio bei delspinigių ir tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (past. – Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą iš esmės prilygimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui[). Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet po žodžių „nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla” įrašytini žodžiai skliausteliuose: „(išskyrus atvejus, kai šaulys buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jam nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad šaulys pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas)”. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
straipsnio 2 dalies 2 punkte kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos išskiriama rengiamos ir daromos nusikalstamos veikos („pastebėję rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką”).
Toks nusikalstamų veikų klasifikavimas suderinamas su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, pagal kurias rengiamos nusikalstamos veikos yra tokios nusikalstamos veikos, kurios yra pasiekusios rengimosi stadiją, o daromos nusikalstamos veikos – tai tokios veikos, kurios yra pasiekusios kėsinimosi stadiją (t. y. nusikalstamą veiką darantis asmuo jau yra pradėjęs realizuoti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius). Tačiau pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos teisinės kategorijos vartojamos nenuosekliai. Antai keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte iš pradžių kalbama tik apie daromas nusikalstamas veikas („gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką”), o po to – jau ir apie rengiamas, ir apie daromas nusikalstamas veikas („pastebėję rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką”). Siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo vidinę darną, siūlytina keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „gavę pranešimą apie” įrašyti žodžius „rengiamą ar”. Pritarti. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo nuostatas su Vidaus tarnybos statutu, siūlytina keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje po žodžio „tarnybos” įrašyti žodį „sistemos”. Pritarti. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
įstatymo nuostatas su Vidaus tarnybos statutu, siūlytina keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje po žodžio „tarnybos” įrašyti žodį „sistemos” Pritarti. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje nustatytos kompensacijos ir vienkartinės pašalpos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, kurios, pagal šio straipsnio 1 dalį, būtų mokamos „neatsižvelgiant į draudimo išmokas“.
Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1, 2 ir kitus straipsnius, šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas ir šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau – ligos išmoka); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;
3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius keičiamo įstatymo 47 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio skiriamos analogiškos paskirties išmokos būtų išmokamos du kartus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 59 straipsnyje nustatyta, kad savo esme analogiškos išmokos mažinamos priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos dydžiu. Tuo atveju, jei siūlomu reguliavimu nesiekiama, kad dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio skiriamos analogiškos paskirties išmokos būtų išmokamos du kartus, keičiamo įstatymo 47 straipsnio normos tikslintinos. Tuo atveju, jei tokio tikslo teikiamu reguliavimu sąmoningai siekta bei siūlomo reguliavimo nepatikslinus, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. Pritarti. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
51
įstatymo 47 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos piniginės kompensacijos šauliui būtų neišmokamos tuo atveju, jeigu šaulys žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta jam darant tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas. Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 5 dalies 1 punktą atitinkamos piniginės kompensacijos galėtų būti išmokamos, jeigu šaulys žūtų, susižalotų, būtų sužalotas ar jo sveikata būtų sutrikdyta jam darant neatsargią nusikalstamą veiką.
Nors bendru atveju neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (past. – neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), tačiau pažymėtina, jog ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. Baudžiamojo kodekso 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms nusikalstamoms veikoms, taigi įskaitant ir neatsargias nusikalstamas veikas, būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Atitinkamai, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įtvirtinta nuostata, leidžianti šauliui gauti pinigines išmokas net ir padarius pavojingus bei neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Apsispręsti pagrindiniame komitete. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalyje nurodant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pavadinimą žodžių „Lietuvos Respublikos” rašyti nereikia, kadangi pilnas šio teisės akto pavadinimas jau yra nurodytas keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. Pritarti. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 63.
Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose gali būti nustatyti LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas. Pagal DK 114 straipsnį, kuris nustato maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, darbo laiko režimas negali pažeisti šiame straipsnyje nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, nebent šio kodekso normos nustato kitaip, taigi, LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu negali būti nustatyti, todėl nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į DK nustatytus reikalavimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 103 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Pagal DK 144 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinė forma yra asociacija, tad jos valdymo organas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą (kai kurios asociacijos gali rinktis pildyti ir supaprastintą finansinę apskaitą). Tuo tarpu biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos šaulių sąjunga taptų asignavimų valdytoja, teigtina, kad reikalavimai jos apskaitos tvarkymui neturėtų būti griežtesni. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, jog Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430
klausimas dėl biudžeto asignavimų valdytojo teisinio statuso suteikimo LŠS pagrįstumo Pritarti. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
galiojančiame Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatyta Lietuvos krašto apsaugos ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 66.
Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje po žodžio „įskaitomi” įrašytinas žodis „į”. Pritarti. 68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje formuluotė „drausminių nuobaudų skyrimo” keistina formuluote „drausminių nusižengimų tyrimo”. Pritarti. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9, 14, 15, 18, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1830), kurio numatoma įsigaliojimo data sutampa su vertinamo projekto įsigaliojimo data (2023 m. sausio 1 d.). Pritarti. 70. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-07-221 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1838 (toliau
Lietuvos šaulių sąjungai. Kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, ateityje bus siūloma parlamentinių partijų susitarime dėl saugumo ir gynybos politikos gairių įtvirtinti, kad Lietuvos šaulių sąjungai skiriami valstybės biudžeto asignavimai turi būti ne mažesni kaip 2 procentai nuo krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Nurodoma, kad tai sudarytų 30 mln. eurų per metus ir lyginant su dabartinėmis sumomis, Lietuvos šaulių sąjungos finansavimas didėtų aštuonis–devynis kartus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta Lietuvos šaulių sąjungos teisė teikti asmens ir turto saugos paslaugas, kurios iš esmės yra laikomos ekonomine veikla, nes šios paslaugos gali būti teikiamos rinkoje. Taip pat numatytos ir kitos galimybės verstis ekonomine veikla steigiant įmones ar sudarant sandorius, sutartis (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos šaulių sąjungos finansavimo iš valstybės biudžeto dalis ateityje gali ženkliai didėti ir dėl to turėti teigiamos įtakos jos vykdomai ekonominei veiklai rinkoje, šis asociacijos finansavimas gali būti vertinamas kaip valstybės pagalba, kaip tai yra suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Primintina, kad apie valstybės pagalbos priemonę turėtų būti pranešama Europos Komisijai laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnyje nustatytų procedūrų ir ji galėtų būti įgyvendinama tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Atsižvelgiant į tai, papildomai siūlytina gauti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadą dėl Įstatymo projekto suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis. Pritarti. 71.
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72
„Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų
aprašo patvirtinimo“, teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus, neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje išbraukti nuorodą „(OL 2016 L 119, p. 1)“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-05
preambulės paskutinėje pastraipoje išryškinti LŠS pagrindinę – pilietinės savigynos paskirtį, šią pastraipą išdėstant tokia redakcija: [LR Seimas,] „siekdamas stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ir visų ginkluotųjų pajėgų grandį bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą“, Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius,
2 Siūlau LŠS sąvokos (sampratos) apibrėžtyje jos dabartinės esminės paskirties kaip savaveiksmės pilietinės savigynos asociacijos nekeisti pagalbos valstybės funkcijų vykdymui universalios asociacijos apibrėžtimi, 2 straipsnio 2 dalį pataisyti ir išdėstyti taip: „2.
Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama savanoriška ir savaveiksmė sukarinta pilietinio pasipriešinimo agresijai asociacija [VAR: pilietinės savigynos nuo agresijos asociacija], ir padedanti užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta ir universali asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą“. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius,
1 Siūlau papildyti 3 straipsnio 1 dalį po žodžių „nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu“ įterpiant žodžius „Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu“ ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais“ Pritarti. 4. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius,
2 Siūlau pakeisti šio straipsnio 2 dalį nustatant, kad LŠS statutą tvirtina krašto apsaugos ministras ir šią dalį su pakeitimais išdėstyti taip: „2. LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė įsakymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Prieš tvirtindamas ar keisdamas LŠS statutą, krašto apsaugos ministras Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus.
LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia Vyriausybė Krašto apsaugos ministerija kartu su LŠS vado įgaliotais šauliais“. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-057 Siūlau pakeisti 7 straipsnyje išvardytų tikslų eiliškumą, pirmiausia nurodant prioritetinius veiklos tikslus, po to – kitus taikos meto tikslus ir pertvarkytą straipsnio tekstą išdėstyti taip: „7 straipsnis. LŠS tikslai. LŠS pagrindiniai nuolatinės veiklos tikslai stiprinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą yra: a) Lietuvos Respublikos piliečių rengimas savanoriškam ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui agresijai; b) piliečių telkimas aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo informacinėms grėsmėms, potencialaus agresoriaus atgrasymo; visuomenės pilietinis, patriotinis ir tautinis ugdymas – būti pasitikinčiais savimi, kūrybingais, motyvuotais, drausmingais Lietuvos Respublikos piliečiais, pasirengusiais ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems; c) LŠS tikslai išskirtiniais atvejais – užsienio valstybių veiksmais keliant rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei, taip pat, konfliktų, krizių ir įvairios kilmės ekstremalių situacijų atvejais – padėti valstybės institucijoms užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą“. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6.
Česlovas Vytautas Stankevičius,
16 Siūlau išbraukti šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, kurias suformuluotas taip: „ 6) teisės aktų nustatyta tvarka teikti ( kam?) asmens ir turto saugos paslaugas;“ Išbraukimo motyvai: a) pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymą asmens ir turto ginkluotą ir neginkluotą saugą pagal sutartis su klientais vykdo licencijuotos saugos tarnybos ir juridinių asmenų saugos padaliniai; b) įstatymo projekte nėra konkretizuota, kuriais atvejais LŠS būtina suteikti išimtinę teisę ir kokiems jos uždaviniams įgyvendinti bei funkcijoms (pagal LŠS Įst. 11 str. 2 d) atlikti. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 7. Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-0512 1, 2, 4 Projekte teikiamą 1 dalį išbraukti. Naują 1-ąją dalį suformuluoti panaudojant NSPĮ nuostatas:
Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat jį apdovanoja piniginėmis premijomis. LŠS vadas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. “1. Vyriausybė organizuoja piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui valstybinės sistemos funkcionavimą. Piliečius apmokant įvairių pasipriešinimo ir civilinės saugos būdų Vyriausybė nustato jų aprūpinimo būtinomis techninėmis priemonėmis tvarką“. Projekto 12 straipsnio 2 dalį išbraukti, o trečią dalį padaryti antrąja. : 2. Vyriausybė gali paskirti LŠS veiklą koordinuojančią instituciją. 2.
skiria sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą vykdyti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu.
c) 12 straipsnio 4 dalį patikslinti ir padaryti trečiąją dalimi: 4. 3. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka LŠS vidaus finansinį ir ūkinės veiklos su valstybės biudžeto parama auditą. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 8. Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius,
2 LŠS santykiai su Krašto apsaugos ministerija. (Kadangi projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad LŠS biudžetas bus atskiras nuo KAM biudžeto (skiriamas ne pastarojo sąskaita), o LŠS asignavimų valdytojas bus LŠS vadas, siūlau 13 straipsnio („Santykiai su Krašto apsaugos ministerija“) 2 dalies pirmąjį sakinį išbraukti:
ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai krašto gynybos srityje reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 9. Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-0523 Dėl projekto 23 straipsnio „LŠS pagalba vykdant tarptautinę veiklą“.
Kadangi užduoties valstybės institucijoms organizuoti „valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje“ nei LR ginkluotos gynybos strategija, nei įstatymai nenumato, siūlau teikiamą šio straipsnio formuluotę išbraukti ir pakeisti tokia nauja formuluote: „LŠS kartu su kartu su išeivijos šauliais bei jų organizacijomis teikia pagalbą valstybės institucijoms organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka LŠS vadas ir jo įgalioti rinktinių vadai bendradarbiauja su priimančiosios šalies Lietuvos teritorijoje išdėstytų ir veikiančių NATO ginkluotųjų pajėgų padalinių štabais. LŠS rinktinių padaliniai gali Lietuvos teritorijos gynybai išdėstytiems, arba tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstantiems NATO pajėgų padaliniams, teikti reikalingą vietinę civilinės-karinės logistikos pagalbą, kariuomenės vado įsakymu nustatytas tvarka vykdyti skirtas pagalbos užduotis “. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 10. Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-0530 Dėl projekto 30 straipsnio. a) Siūlau pakeisti
taip: „3. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą aktyviajame rezerve atliekantis ar atsargos karys karininkas, kuris ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo teikimo į pareigas dienos yra aktyvus LŠS narys. ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys, Siūlau pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ją išdėstant tokia redakcija: „7.
LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo pritarimu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir LŠS suvažiavimas pritarimą arba nepritarimą krašto apsaugos ministro Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai turi pareikšti per du mėnesius nuo Ministro Pirmininko ministro teikimo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir LŠS suvažiavimui nepritarus krašto apsaugos ministro teikiamai kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko ministras kariuomenės vado teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, ne žemesnio kaip majoro laipsnio kariuomenės rezervo ar atsargos karininką – buvusio LŠS vado pavaduotoją, o tokio nesant – kitą kariuomenės rezervo ar atsargos karininką šaulį, iki bus pritarta kitai LŠS vado kandidatūrai. Kita LŠS vado kandidatūra turi būti pateikta ne per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį.
c) 30 straipsnio 8 dalį pakeisti taip: „8. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro įsakymu perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos sistemoje, arba nutraukus su juo nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.
d) projekto 30 straipsnio 9 ir 10 dalis siūlau išbraukti, kadangi siūlau, jog LŠS vadu turėtų būti skiriamas tik profesinės karo tarnybos karininkas.
e) Vietoj jų siūlau projekto 30 straipsnį papildyti tokia nauja 9 dalimi (identiška galiojančio įstatymo 26 str. 8 d).: „9. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir krašto apsaugos ministro įsakymu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu“.
f) Siūlau projekto 30 straipsnį papildyti tokia nauja 10 dalimi (identiška galiojančio įstatymo 26 str.9 d).: „10.
Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jis krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais“.
g) Projekto 30 straipsnio 12 dalį reikia išbraukti kaip nesuderinamą su KASirKT įstatymo nustatytais kariuomenės karininkų atlyginimų pagrindais. Siūlau ją pakeisti nauja 12 dalimi (identiška galiojančio įstatymo 26 str.10 d.). „12. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jam mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui“. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Audronius Ažubalis, 2022-09-07 Pream-bulė Argumentai: Tarptautinio masto Rusijos karinės agresijos tiesioginės ir ilgalaikės grėsmės aplinkoje Lietuvai gyvybiškais svarbu stiprinti Lietuvos kariuomenės ir visų ginkluotųjų pajėgų (įskaitant kovinius šaulių būrius) gynybinį pajėgumą, pasirengimą visuotinei ir besąlygiškai gynybai nuo agresijos. Nacionalinio saugumo strategijos p. 34.8 numatyta: „34.8. didinti Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos ir jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir, remiant jos pastangas organizuoti ir koordinuoti neginkluotą gynybą bei nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, remti jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą“. Pilietinio pasipriešinimo strategijoje yra pabrėžta, kad: „Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos dalis“. Vadovaujantis šiomis strateginėmis nuostatomis LŠS įstatyme turi būti apibrėžiamas jos kaip sukarintos pilietinės savigynos asociacijos profilis dabarčiai ir ateičiai, juo grindžiamas Sąjungos savaveiksmės veiklos prioritetinis tikslas. Galiojančiame LŠS įstatyme asociacijos profilio apibrėžtis suformuluota taip: „valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija prie Krašto apsaugos ministerijos“. Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta pagrindinę LŠS paskirtį pakeisti taip: „valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos ir universali asociacija prie Vyriausybės“.
Įstatymo projekte teikiamas LŠS apibrėžties pakeitimas prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 24 skyriaus „Lietuvos šaulių sąjunga“ nuostatoms: „Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal specialų įstatymą ir savo statutą. Jos dalyvavimą krašto apsaugos sistemos veikloje ir bendradarbiavimą su krašto apsaugos sistemos ir kitomis valstybės institucijomis reglamentuoja įstatymas ir bendradarbiavimo sutartys.“ Sutinkamai su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (NSPĮ), LŠS įstatymas turi ne atskirti krašto apsaugos sistemos dalyvę LŠS nuo Krašto apsaugos ministerijos, bet nustatyti jos dalyvavimą krašto apsaugos sistemos veikloje. Reikia vadovautis NSPĮ nuostatomis, kad: „Lietuvos gynybinė galia grindžiama Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui; NATO sąjungininkų teikiama pagalba ir solidarumu; įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo tarnyba; kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu; piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai; geru kariuomenės ir civilių piliečių savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu“. „Valstybė remia savaveiksmes visuomenės organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo“. Lietuvos Šaulių sąjungos (toliau - LŠS) įstatymo pakeitimo projekto preambulės paskutinėje pastraipoje siūlau išryškinti LŠS pagrindinę - pilietinės savigynos paskirtį. Nacionalinio saugumo strategijos p.
integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos ir jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir, remiant jos pastangas organizuoti ir koordinuoti neginkluotą gynybą bei nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, remti jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą“. Pilietinio pasipriešinimo strategijoje yra pabrėžta, kad: „Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos dalis“. Vadovaujantis šiomis strateginėmis nuostatomis LŠS įstatyme turi būti apibrėžiamas jos kaip sukarintos pilietinės savigynos asociacijos profilis dabarčiai ir ateičiai, juo grindžiamas Sąjungos savaveiksmės veiklos prioritetinis tikslas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto preambulės paskutinę pastraipą ir ją išdėstyti taip: „siekdamas stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ir visų ginkluotųjų pajėgų grandį, bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą,“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo narys Audronius Ažubalis, 2022-09-072 Argumentai Siūlau LŠS „Garbės šaulio“ sąvoką, nes LŠS turėtų įgyti teisę aktyviems ir nusipelniusiems asmenims suteikti išskirtinės garbės arba pripažinimo statusą. Tai asmenys (nebūtinai Lietuvos piliečiai), kurie ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstybės ar Šaulių sąjungos gerovės ir vystymosi. Atsižvelgiant į LŠS augantį pripažinimą Lietuvos valstybės saugumo sistemoje, taip pat į organizacijos kintančią struktūrą ir uždavinius, komendantinių šaulių vaidmenį LŠS organizacijoje, siūlau reglamentuoti „komendantinio šaulio“ sąvoką.
Taip pat siūlau LŠS sąvokos (sampratos) apibrėžtyje laikytis jos dabartinės ir esminės paskirties kaip savaveiksmės pilietinės savigynos asociacijos nekeisti pagalbos valstybės funkcijų vykdymui universalios asociacijos apibrėžtimi. Priėmus projektais siūlomus pakeitimus, kuriais iš esmės keičiamas LŠS santykis su Krašto apsaugos ministerija, būtų daromas neigiamas poveikis nuosekliam gynybos ir krašto apsaugos politikos formavimui, sistemiškam jos įgyvendinimo užtikrinimui. Išskirtinis LŠS vaidmuo, įgyvendinant valstybės gyvybiškai svarbią funkciją „Valstybės gynyba“ yra išskirtas Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ 38.4 papunktyje „didinti Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos ir jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir, remiant jos pastangas organizuoti ir koordinuoti neginkluotą gynybą bei nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, remti jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą“ bei Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“, 7.1 papunktyje nurodytą LŠS funkciją organizuoti ir vykdyti piliečių rengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.
Pažymėtina, kad nors LŠS įstatymo projektu vienu iš LŠS tikslų numatoma pagalba visų valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo užtikrinimui, šiam tikslui pasiekti nebūtina keisti LŠS santykio su Krašto apsaugos ministerija, nes ir vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, LŠS teikia pagalbą kitoms institucijoms (suvaldant ekstremaliąsias situacijas tiek dėl masinio užsieniečių antplūdžio, tiek dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės LŠS prisidėjo vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu). Atsižvelgiant į tai, Nutarimo projektą siūlytina papildyti siūlymu svarstyti, ar siekiant LŠS įstatymo projekto tikslų, yra tikslinga keisti LŠS santykį su Krašto apsaugos ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos mobilizacijos metu yra užtikrinamos per mobilizacinę sistemą – įgyvendinant Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą, gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti mobilizacinės sistemos subjektams yra skiriamos valstybinės mobilizacinės užduotys, sudaromas civilinio mobilizacinio personalo. Priskyrus LŠS tam tikrų valstybės institucijų funkcijų būtų atsisakyta esminio LŠS principų – savarankiškumo ir savaveiksmiškumo. Sąjungai atsirastų teisinės prievolės įgyvendinti kitų valstybės institucijų užduotis. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (toliau NSPĮ), „Valstybė remia savaveiksmes visuomenės organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo.“ Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnį jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Garbės šaulys – Lietuvai ir šaulių sąjungai nusipelnęs asmuo. 1.2.
metų. 3. Komendantinis šaulys - pilnametis šaulys, priskirtas viešosios tvarkos apsaugos komendantūros funkcijų atlikimui suformuotiems Lietuvos šaulių sąjungos padaliniams, arba šaulys, kuriam atskiru Lietuvos šaulių sąjungos arba jos rinktinės vado įsakymu yra pavestos vykdyti viešosios tvarkos apsaugos komendantūros funkcijos kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Vyriausybės patvirtintuose Viešosios tvarkos apsaugos komendantūrų nuostatuose arba Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka pasitektas savivaldybės administracijos direktoriaus jo Karo padėties įstatymu nustatytų funkcijų atlikimui. 2.4. Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama savanoriška ir savaveiksmė sukarinta pilietinio pasipriešinimo agresijai asociacija, ir padedanti užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta ir universali asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą. 3.5. Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai – rinktinių padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie yra tinkami tikrajai karo tarnybai, bet jos neatlieka. 4.6. Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises. 5.7. Šaulys – Lietuvos šaulių sąjungos narys. 6.8. Šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, jungiantis aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose veikiančius Lietuvos šaulių sąjungos padalinius. 7.9. Karinė įranga suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme. 8.10.
apibrėžta Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo narys Audronius Ažubalis,
1 Argumentai Pasirengimo gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovavimo struktūrą nustato Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 4 str. 2 d.: „2. Pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją“. Pagal NSPĮ, „Vyriausybė koordinuoja nacionalinį saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimą bei ministerijų ir kitų valstybės įstaigų, atliekančių šias funkcijas, veiklą, sutelkia šias įstaigas aktualiems ir svarbiems nacionalinio saugumo uždaviniams spręsti“. Vyriausybės vadovavimas pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai pagal kompetenciją reiškia bendrą vadovavimą priimant reikalingus teisės aktus (nutarimus ir sprendimus), o krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui priskirtas vadovavimas yra tiesioginis. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 str. nustato, kad krašto apsaugos ministras vadovauja visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Pagal NSPĮ, „Gynybos veiksmų civilinę vadovybę sudaro Respublikos Prezidentas ir krašto apsaugos ministras“. „<...> operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais“. Pasiūlymas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais“ Pritarti. 4. Seimo narys Audronius Ažubalis,
2 Argumentai Krašto apsaugos ministerija yra vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija. Pagal (NSPĮ) įstatymą LŠS yra krašto apsaugos sistemos dalyvė, tad savo pagrindinę pasirengimo ginkluotai ir neginkluotais gynybai nuo agresijos paskirtį gali efektyviai realizuoti tik būdama glaudžiai susijusi su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene. Ginkluotoms pajėgoms priskiriami LŠS kovinių šaulių būriai, kurie karo padėties ar agresijos atveju vykdys karinės vadovybės paskirtas funkcijas, yra tiesiogiai integruoti į ginkluotąsias pajėgas kaip jų dalis. Kita ginkluotų šaulių dalis galės būti pasitelkta teritorinių karinių komendantų funkcijų vykdymui. Ji karo padėties atveju galės padėti savivaldybių administracijos direktoriams priskirtų karo padėties funkcijų vykdymui. Tokiu būdu didžioji LŠS struktūros, dalis privalo nuolat tobulinti savo sąveiką su ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos struktūra. Įvertinant šį faktą, taip pat vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategijos 34.8 punkto reikalavimu – didinti LŠS integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos ir jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje, teikiamas LŠS atskyrimas nuo KAM ir priskyrimas prie Vyriausybės yra nepagrįstas ir visiškai nepriimtinas. Siūlomas LŠS statuso pakeitimas iš „Asociacijos prie KAM“ į „Asociacijos prie LRV“ statusą viršija Vyriausybės įstatymo suteiktas teises.
Jis suteikia Vyriausybei teisę steigti Vyriausybės įstaigas, bet nesuteikia teisės prie Vyriausybės turėti jai pavaldžios savanoriškos sukarintas organizacijas. Sukarintos pilietinės savigynos asociacijos priskyrimas „prie Vyriausybės“ ( tiesioginiam pavaldumui) apskritai nebūdingas demokratinėms valstybėms. Pagalbos teikimas vykdomosios valdžios ir civilinės saugos institucijoms paskirtis yra nenuolatinė, dalies LŠS narių teikiama savanoriškumo (savanorystės) pagrindu, susidarius išskirtinėms grėsmės aplinkybėms ir atsiradus civilinės visuomenės saugos poreikiams – krizinių ar ekstremalių situacijų dėl gaivalinių nelaimių, infrastruktūros katastrofų ir kitais išskirtiniais atvejais. Pasirengimo gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovavimo struktūrą nustato Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 4 str. 2 d.: „2. Pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją“. „Vyriausybė koordinuoja nacionalinį saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimą bei ministerijų ir kitų valstybės įstaigų, atliekančių šias funkcijas, veiklą, sutelkia šias įstaigas aktualiems ir svarbiems nacionalinio saugumo uždaviniams spręsti“[1]. Vyriausybės vadovavimas pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai pagal kompetenciją reiškia bendrą vadovavimą priimant reikalingus teisės aktus (nutarimus ir sprendimus), o krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui priskirtas vadovavimas yra tiesioginis. KASO ir KT[2] įstatymas nustato, kad krašto apsaugos ministras vadovauja visos krašto apsaugos sistemos veiklai. „Gynybos veiksmų civilinę vadovybę sudaro Respublikos Prezidentas ir krašto apsaugos ministras.
„<...> operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais“. Lietuvos kariuomenės (LK) bendradarbiavimo su kitomis institucijomis prioritetinės sritys – LK ir institucijų, sudarančių LR ginkluotąsias pajėgas, bendras karinis rengimas ir operacinis planavimas. Lietuvos kariuomenės planavimo direktyvose LK kariniams vienetams skiriamos užduotys bendradarbiauti su LŠS: koordinuoti LŠS kovinių būrių priskyrimą prie LK vienetų; remti LŠS šaulių karinį rengimą, orientuotą veikti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje kartu su LK vienetais; remti šaulių karinį rengimą, orientuotą į kariniams vienetams priskirtų Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių pasirengimą veikti LK vienetų sudėtyje, kartu vykdant LK vienetams Valstybės ginkluotųjų pajėgų gynybos operacijų plane (VGGPGOP) nustatytas užduotis. Įvertinant šiame skyrelyje cituotas įstatymų normas ir argumentus, LŠS kaip pilietinės savigynos organizacija turi būti prie Krašto apsaugos ministerijos. Jos statuso pakeitimui į universalios pagalbos valstybės institucijoms organizaciją prie Vyriausybės pritarti negalima. Pasiūlymas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė įsakymu
tvirtina krašto apsaugos ministras. Prieš tvirtindamas ar keisdamas LŠS statutą, krašto apsaugos ministras Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia Vyriausybė Krašto apsaugos ministerija kartu su LŠS vado įgaliotais šauliais“. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5.
Audronius Ažubalis, 2022-09-077 Argumentai Nuo 1997 m. galiojančiame LŠS įstatyme tarnyba Lietuvos šaulių sąjungoje valstybės pripažinta kaip vienas iš būdų LR piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, <...> taip pat taikos metu pasirengti neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui metu. LŠS savanoriškai prisiimtas tikslas pasirengti visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui yra valstybės pripažintas NSPĮ. Šis LŠS tikslas yra pagrindinis ir nuolatinis. Greta šio pagrindinio tikslo LŠS įstatymo preambulėje pripažįstamas LŠS kaip policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkės, pilietinio ir tautinio ugdymo subjekto pobūdis. Ribotos trukmės pagalbą policijai ir kitoms valstybės institucijoms LŠS teikia ir toliau galės teikti ekstremalių situacijų metu. LŠS įstatymo projektuose numatyto LŠS pagrindinės veiklos profilio pakeitimo kaip prieštaraujančio galiojančioms strateginėms NSPĮ normoms siūlau atsisakyti. Siūlau pakeisti 7 straipsnyje išvardytų tikslų eiliškumą, pirmiausia nurodant prioritetinius veiklos tikslus, po to – kitus taikos meto tikslus. Pasiūlymas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
LŠS tikslai LŠS pagrindiniai nuolatinės veiklos tikslai stiprinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą yra:
a) Lietuvos Respublikos piliečių rengimas savanoriškam ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui agresijai;
b) piliečių telkimas aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo informacinėms grėsmėms, potencialaus agresoriaus atgrasymo; visuomenės pilietinis, patriotinis ir tautinis ugdymas – būti pasitikinčiais savimi, kūrybingais, motyvuotais, drausmingais Lietuvos Respublikos piliečiais, pasirengusiais ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems;
c) LŠS tikslai išskirtiniais atvejais – užsienio valstybių veiksmais keliant rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei, taip pat, konfliktų, krizių ir įvairios kilmės ekstremalių situacijų atvejais – padėti valstybės institucijoms užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Seimo narys Audronius Ažubalis,
16 Argumentai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išvadose dėl atitikties Europos Sąjungos teisei siūloma gauti LR konkurencijos tarybos išvadą dėl Įstatymo suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis Europos Sąjungoje, nes 11 str. 1 d. 6 p. numatoma įtvirtinti Lietuvos šaulių sąjungos teisę teikti asmens ir turto paslaugas, kurios iš esmės yra laikomos ekonomine veikla, nes šios paslaugos gali būti teikiamos rinkoje. Tose pačiose išvadose dėl suderinamumo su Europos Sąjungos teise, atsižvelgiama į tai, kad LR šaulių sąjungos finansavimo iš valstybės biudžeto dalis ateityje ženkliai didės (nuo 8 iki 9 kartų), o tai gali turėti tiesioginės įtakos ekonominei veiklai šalyje, nes valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti.
Tai yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daroma įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi siūlau išbraukti 11 str. 1 d. 6 p. Išbraukimo motyvai:
a) pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymą asmens ir turto ginkluotą ir neginkluotą saugą, sutartis su klientais vykdo licencijuotos saugos tarnybos ir juridinių asmenų saugos padaliniai;
b) įstatymo projekte nėra konkretizuota, kuriais atvejais LŠS būtina suteikti išimtinę teisę ir kokiems jos uždaviniams įgyvendinti bei funkcijoms (pagal LŠS įst. 11 str. 2 d) atlikti.
c) Pagal LR Teisingumo ministerijos išvadą, LŠS suteikus teisę teikti asmens ir turto saugos paslaugas ir gavus ženkliai didesnę valstybės finansinę paramą, gali būti pažeisti laisvos prekybos principai. Pasiūlymas Išbraukti 11 str. 1 d. 6 p.:
„6) teisės aktų nustatyta tvarka teikti asmens ir
turto saugos paslaugas;“ Pritarti. 7. Seimo narys Audronius Ažubalis,
1 Argumentai Seimo Teisės departamento išvadose pastebima, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje turėtų būti nurodyta, koks konkretus subjektas LŠS vadą skiria į pareigas, atleidžia ir nušalina nuo jų, taip pat apdovanoja piniginėmis premijomis. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio turinio matyti, jog šiuo subjektu siūloma numatyti Vyriausybę.
Tačiau vertinant tokį siūlymą, būtina pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, Vyriausybė neatlieka tokio pobūdžio funkcijų, kaip juridinio asmens, kurio veikla niekaip nesusijusi su Vyriausybės vadovaujama valstybės vykdomosios valdžios valdymo sritimi, vadovo skyrimo į pareigas ar jo skatinimo. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kada Vyriausybė skiria į pareigas ir atleidžia iš jų tam tikrus asmenis, ar juos skatina. Tai Vyriausybės atstovai, Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas, Vyriausybės įstaigų vadovai, kiti įstatymų nustatyti valstybės tarnautojai ir pareigūnai. Šios nuostatos formuluotė, sisteminė galiojančių įstatymų nuostatų analizė bei viešojo administravimo funkcijas vykdančių asmenų skyrimo į pareigas tvarka suponuoja, kad Vyriausybė valstybės tarnautojus ir pareigūnus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia tik tais atvejais, kai jie yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybei, vadovauja Vyriausybės įsteigtai valstybės institucijai arba kurių veikla, susijusi su Vyriausybės vykdomomis funkcijomis, kas lemia jų atskaitingumą valstybės vykdomajai institucijai. Atsižvelgiant į tai, manome, kad nuostatos, dėl asociacijos vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo, LŠS vado drausminių nusižengimų tyrimo, jo skatinimo ir kitų veiksmų atlikimo, perduodančios šias funkcijas Vyriausybės kompetencijai yra nepagrįstos ir nederančios su konstituciniais ir įstatyminiais Vyriausybės įgaliojimais. Todėl manytina, kad šiuo aspektu projekto nuostatos turėtų būti kompleksiškai peržiūrėtos ir pakoreguotos. Pasiūlymas Pakeisti 12 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat jį apdovanoja piniginėmis premijomis. LŠS vadas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Vyriausybė organizuoja piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui valstybinės sistemos funkcionavimą. Piliečius apmokant įvairių pasipriešinimo ir civilinės saugos būdų Vyriausybė nustato jų aprūpinimo būtinomis techninėmis priemonėmis tvarką. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 8. Seimo narys Audronius Ažubalis,
2 Argumentai Įstatymo projekte (12 str.) rašoma: „Vyriausybė gali paskirti LŠS veiklą koordinuojančią instituciją“. Kadangi numatoma LŠS atskirti nuo krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos, pagal nutylėjimą KAM nebūtų paskirta „organizacijos prie LRV“ koordinuojančia institucija. Sprendžiant pagal teikiamą projektą, kad LŠS vadu gali tapti vidaus reikalų pareigūnas, tokia institucija galimai numatoma paskirti VRM arba Vyriausybės kanceliariją, kurios neturi savo struktūroje rengimo pilietinei gynybai patirties. Koordinuoti šaulių parengimą ginkluotai ir pilietinei gynybai nėra įstatymu priskirta VRM funkcija. Pasiūlymas Išbraukti 12 str. 2 dalį, ją pakeisti į 12 str. 3 d. nuostatas ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: „2. Vyriausybė gali paskirti LŠS veiklą koordinuojančią instituciją. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos skiria sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą vykdyti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 9.
Ažubalis,
3 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad LŠS taptų savarankišku biudžeto asignavimų valdytoju, turėtų būti užtikrinama ir LŠS kaip biudžeto asignavimų valdytojo skaidri finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų peržiūra, taip pat patikrinama LŠS vykdoma veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, todėl siūlytina nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija turėtų atlikti ne vidaus, bet finansinį ir veiklos auditą. Pasiūlymas Išbraukti 12 str. 3 d., ją pakeisti į 12 str. 4 dalies nuostatas ir ją išdėstyti taip:
„4. 3. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka LŠS vidaus finansinį
ir veiklos auditą.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 10. Seimo narys Audronius Ažubalis,
2 Argumentai Pritariu LŠS veiklos plėtrai numatytam atskiram didesniam valstybės biudžeto lėšų asignavimui teikiant pirmenybę nuolatiniam piliečių rengimui ginkluotai gynybai ir neginkluotam pasipriešinimui agresijos atveju. Siūlau aiškiai nustatyti, kad valstybės biudžeto skiriamų metinių asignavimų LŠS santykinis limitas nustatomas iki 2 proc. nuo krašto apsaugos sistemos biudžeto dydžio, o konkretus atskiro nuo KAM (savarankiško) biudžeto asignavimų dydis nustatomas pagal LŠS konkrečias metines veiklos programas, bet ne KAM biudžeto limito mažinimo sąskaita. Siūloma nustatyti, kad LŠS biudžetas būtų atskiras nuo KAM biudžeto (skiriamas ne pastarojo sąskaita), o LŠS asignavimų valdytojas bus LŠS vadas. Pasiūlymas Pakeisti 13 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos,
susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai krašto gynybos srityje reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 11. Seimo narys Audronius Ažubalis, 2022-09-0723 Argumentai Užduoties valstybės institucijoms organizuoti „valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje“ nei LR ginkluotos gynybos strategija, nei įstatymai nenumato. Pasiūlymas Pakeisti 23 str. ir jį išdėstyti taip:
„LŠS kartu su kartu su išeivijos šauliais bei jų
organizacijomis teikia pagalbą valstybės institucijoms organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka LŠS vadas ir jo įgalioti rinktinių vadai bendradarbiauja su priimančiosios šalies Lietuvos teritorijoje išdėstytų ir veikiančių NATO ginkluotųjų pajėgų padalinių štabais. LŠS rinktinių padaliniai gali Lietuvos teritorijos gynybai išdėstytiems, arba tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstantiems NATO pajėgų padaliniams, teikti reikalingą vietinę civilinės-karinės logistikos pagalbą, kariuomenės vado įsakymu nustatytas tvarka vykdyti skirtas pagalbos užduotis“. Pritarti. 12.
Audronius Ažubalis,
3 Argumentai Galiojantis LŠS įstatymas nustato, kad LŠS vadu skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinė karo tarnybos karys, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys. LŠS vadas skiriamas krašto apsaugos ministro įsakymu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo pritarimu 3 metams. Taigi, pagal galiojantį LŠS įstatymą, Lietuvos Šaulių sąjungos vadas turi būti didelę profesinės tarnybos kariuomenėje patirtį turintis aukšto karinio laipsnio kariuomenės karininkas. Kaip teisingai pastebima Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastaboje, Vyriausybė valstybės tarnautojus ir pareigūnus į pareigas skiria tik tada, kai jų vykdomos funkcijos lemia jų atskaitingumą valstybės vykdomajai institucijai. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į esamą valstybės sąrangą, LŠS įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo LŠS įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, galintys būti skiriami LŠS vadu (kariai ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnai), nėra tiesiogiai pavaldus Vyriausybei, nevykdo jos pavedimų ir jai neatsiskaito. Projekte numatyta, kad Ministro Pirmininko teikimu LŠS vadu Vyriausybė gali skirti ne tik kariuomenės profesinės karo tarnybos, ne tik tarnybą kariuomenės rezerve atliekantį ar atsargos karininką, bet taip pat ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos pareigūnas, kuris yra LŠS narys (nesvarbu, prieš kiek laiko juo būtų tapęs). Numatyta, kad LŠS vadą Ministro Pirmininko teikimu 4 metams skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų Vyriausybė 4 metams (tai prilygsta Vyriausybės kadencijai), o karininkas – LŠS vadas tampa tiesiogiai pavaldus Vyriausybei. Nuostatos dėl vado skyrimo tvarkos visais aspektais yra ydingos.
Teikiamame projekte nepaisoma KASO ir KTĮ (42 str.), kuris nustato, kad profesinės karo tarnybos karininkas gali būti perkeliamas į kitą tarnybos vietą ar kitas pareigas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Ši karininkų rotacijos norma neturi išimčių. LŠS vado skyrimo atveju įstatymas nustato konkrečiai: „Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas“. Neaišku, ar numatoma, jog LŠS vadas turėtų būti atleistas iš profesinė karo tarnybos, kad kaip civilis asmuo galėtų sudaryti terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pagal teikiamą tvarką LŠS vadas, būdamas Vyriausybės kanceliarijos pareigūnas, kartu būtų pavaldus Vyriausybei (kitam juridiniam asmeniui), ir kaip vyriausiasis pareigūnas vadovautų LŠS (trečiajam juridiniam asmeniui). Tokio trigubo pavaldumo precedento teisės aktuose nepavyko aptikti. Neginčytina, kad LŠS yra krašto apsaugos sistemos veiklos dalyvė, kuriai vadovauti įgaliotas krašto apsaugos ministras. Tačiau LŠS Įstatymo pakeitimo projekte teikiamas LŠS vado paskyrimo tvarkos pakeitimas LŠS įstatyme reikštų KA ministro tiesioginių įgaliojimų perdavimą Ministras Pirmininkui ir Vyriausybei. Čia verta atkreipti dėmesį į tai, kad KASO ir KTĮ 10 str. nustato, jog valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – ir krašto apsaugos ministras. Operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui, kuris civilinės vadovybės duotas užduotis įgyvendina kariuomenės vado įsakymais.
NSPĮ nustato, jog „pagrindinė policijos, kaip nacionalinio saugumo sistemos sudedamosios dalies, paskirtis
Lietuvos kariuomenės karininkai.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir įvertinant realią Rusijos agresijos grėsmę, kad LŠS vadu krašto apsaugos ministras skirtų tik profesinės karo tarnybos karininką ir nepritarti įstatymo projekte teikiamam papildymui, kad vadu taip pat galėtų būtų skiriamas vadovavimo gynybos veiksmams pasirengimo neturintis vidaus tarnybos karininkas. Pasiūlymas Pakeisti 30 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą aktyviajame rezerve atliekantis ar atsargos karys karininkas, kuris ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo teikimo į pareigas dienos yra aktyvus LŠS narys. ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 13. Seimo narys Audronius Ažubalis,
6 Argumentai Pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį LŠS vadas būtų skiriamas ketveriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti LŠS organai – LŠS Centro valdyba, LŠS Centro kontrolės komisija, LŠS Garbės teismas būtų sudaromi trejų metų terminui. Be to, eilinis LŠS suvažiavimas vyktų kas trejus metus. Svarstytina, ar siekiant pakeisti LŠS vado kadencijos trukmę, neturėtų būti sistemiškai keičiamos ir kitų LŠS organų kadencijų trukmės, siekiant užtikrinti sklandų ir sisteminį visos LŠS veiklos tęstinumą bei atsižvelgiant į šių organų funkcijų sąsają su LŠS vado veikla, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į tai, jog LŠS Centro valdyba yra institucija padedanti LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų ir t.t.
Be to, numatyta, kad LŠS vadą Ministro Pirmininko teikimu 4 metams skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų Vyriausybė 4 metams (tai prilygsta Vyriausybės kadencijai), o karininkas – LŠS vadas tampa tiesiogiai pavaldus Vyriausybei. Pasiūlymas Pakeisti 30 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. LŠS vadas skiriamas ketveriems trims metams. Tas pats asmuo gali būti skiriamas LŠS vadu ne daugiau kaip du kartus iš eilės.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 14. Seimo narys Audronius Ažubalis,
7 Pasiūlymas Pakeisti 30 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko
krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo pritarimu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir LŠS suvažiavimas pritarimą arba nepritarimą krašto apsaugos ministro Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai turi pareikšti per du mėnesius nuo Ministro Pirmininko ministro teikimo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir LŠS suvažiavimui nepritarus krašto apsaugos ministro teikiamai kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko ministras kariuomenės vado teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, ne žemesnio kaip majoro laipsnio kariuomenės rezervo ar atsargos karininką – buvusio LŠS vado pavaduotoją, o tokio nesant – kitą kariuomenės rezervo ar atsargos karininką šaulį, iki bus pritarta kitai LŠS vado kandidatūrai.
Kita LŠS vado kandidatūra turi būti pateikta ne per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 15. Seimo narys Audronius Ažubalis,
8 Pasiūlymas Pakeisti 30 str. 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra
profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro įsakymu perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos sistemoje, arba nutraukus su juo nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 16. Seimo narys Audronius Ažubalis,
9 Argumentai Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, jog ministrai yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui pirmininkui, todėl pasirinkta teisinė konstrukcija stokoja teisinės logikos ir neatitinka subordinacijos principo, įtvirtinto Vyriausybės įstatyme. Kaip jau buvo minėta, VRM įgaliota formuoti valstybės politiką viešojo saugumo srityje, o ne krašto apsaugos srityje. Tai iš esmės skirtingi dalykai. Pasiūlymas Pakeisti 30 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra vidaus
tarnybos sistemos pareigūnas, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru, Vyriausybės nutarimu, atleidus jį iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir krašto apsaugos ministro įsakymu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu“. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 17.
Audronius Ažubalis,
10 Argumentai Kaip savo išvadose pastebi Seimo Teisės departamentas, pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, LŠS vado darbo sutarties šalimi – darbdaviu, būtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, tarp LŠS vado ir Vyriausybės kanceliarijos nėra nustatyta jokių darbo santykių požymių turinčių ryšių (atrankos į pareigas, skyrimo į pareigas ar pan.), todėl nesant tarp minėtų subjektu darbo santykių požymių, tarp jų negali būti sudaryta ir darbo sutartis, kaip tų požymių teisinė išraiška. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutarties sudarymas sukelia šalims DK nustatytas teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi, Vyriausybės kanceliarija ne tik turėtų susitarti, pavyzdžiui, dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo užmokesčio, bet ir jį mokėti. Vyriausybės kanceliarija, kaip LŠS vado darbdavys ne tik turėtų teisę, bet ir privalėtų sudaryti vadui darbo sąlygas, suteikti atostogas, kontroliuoti jo darbą ir t. t. Manytina, kad įstatymo projekte teikiamų teisinių santykių kontekste toks teisinis reguliavimas iš esmės netinkamas. Pasiūlymas Pakeisti 30 str. 10 d. ir ją išdėstyti taip: „10. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.
Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jis krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais“. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 18. Seimo narys Audronius Ažubalis,
12 Argumentai Vadovaujantis LŠS įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo LŠS Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostata, LŠS vadu galėtų būti skiriamas ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys, todėl siūlomas LŠS vado pareiginės algos dydžio nustatymas lemtų situacijas, kai LŠS vado profesinės karo tarnybos kario pareiginės algos dydis viršytų pagal jo turimą karinį laipsnį priklausančios pareiginės algos dydį. Profesinės karo tarnybos karių pareiginė alga yra nustatoma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Pagal galiojančią sistemą profesinės karo tarnybos karių pareiginė alga priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario laipsnio.
Ši principinė nuostata nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar profesinės karo tarnybos karys yra perkeliamas į kitas pareigas kitoje institucijoje, todėl profesinės karo tarnybos kario kaip LŠS vado pareiginės algos nustatymas LŠS Įstatyme iškreiptų esamą sistemą. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlytina nereguliuoti LŠS vado kaip profesinės karo tarnybos kario atlyginimo (reguliuojama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme), o LŠS vado pareigas einančiam tarnybą rezerve atliekančiam arba atsargos kariui nustatyti atlyginimą, atitinkantį minimaliam kariniam laipsniui (pulkininko leitenanto (komandoro)) priskirtą atlyginimą. LŠS projektu nauja redakcija dėstomo LŠS Įstatymo 30 straipsnio 12 dalyje numatoma, kad LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus kariuomenės vadui ir policijos generalinio komisarui pirmaisiais ir vėlesniais metais priklausančių tarnybinių atlyginimų vidurkiui atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus, tokiu būdu asociacijos vadovo pareiginės algos dydį iš esmės prilyginant svarbiausių valstybės institucijų, užtikrinančių ginkluotą valstybės gynybą ir viešąjį saugumą, vadovų pareiginės algos dydžiui. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis LŠS Įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo LŠS Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostata, LŠS vadu, galėtų būti skiriamas ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos arba ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, todėl siūlomas LŠS vado pareiginės algos dydžio nustatymas sąlygotų situacijas, kuomet LŠS vado pareiginės algos dydis, viršytų pagal jo turimą karinį ar vidaus tarnybos laipsnį priklausančios pareiginės algos dydį.
Profesinės karo tarnybos karių pareiginė alga yra nustatoma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Pagal galiojančią sistemą, profesinės karo tarnybos karių pareiginė alga priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario laipsnio. Ši principinė nuostata nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar profesinės karo tarnybos karys yra perkeliamas į kitas pareigas kitoje institucijoje, todėl profesinės karo tarnybos kario kaip LŠS vado pareiginės algos nustatymas LŠS Įstatyme iškreiptų esamą sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimo projekte siūlytina nurodyti, kad LŠS vado pareiginės algos dydžio prilyginimas kariuomenės vado ir policijos generalinio komisaro tarnybinių atlyginimų vidurkiui, atsižvelgiant į atitinkamas pareigas užimantiems asmenims keliamus reikalavimus, jų atsakomybes, turimą laipsnį ir galiojančią apmokėjimo sistemą, laikytinas ydingu. Pasiūlymas Pakeisti 30 str. 12 d. ir ją išdėstyti taip: „12. LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus kariuomenės vadui ir policijos generalinio komisarui pirmaisiais ir vėlesniais metais priklausančių tarnybinių atlyginimų vidurkiui atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus.
Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jam mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui“. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 19. Seimo narys Audronius Ažubalis,
2 Argumentai Dabartine tvarka LŠS Centro valdybos nariais tampama atviro balsavimo LŠS Suvažiavime metu, suteikiant galimybę tiems patiems Centro valdybos nariams tęsti savo kadencijas be jokių laiko apribojimų. Rotacijos nebuvimas mažina valdymo efektyvumą organizacijoje ir neužtikrina demokratinių sąlygų bei valdymo efektyvumo organizacijos viduje. Atsižvelgiant į LŠS svarbą valstybės ir tautos gyvenime, stiprinant nacionalinį saugumą, būtina užtikrinti LŠS Centro valdybos, kuri yra kolegiali vykdomoji LŠS institucija, padedanti LŠS vadui vadovauti ir vykdyti LŠS veiklą tarp LŠS Suvažiavimų, narių rotaciją. Be to, situacija LŠS viduje yra paradoksali dėl LŠS Suvažiavime numatytos tvarkos rinkti Centro valdybos narius atviru balsavimu, tačiau juos atleisti, ar išreikšti nepasitikėjimą – slaptu balsavimu. Taigi reikalinga įtvirtinti nuostatą, jog LŠS suvažiavime dėl pritarimo LŠS Centro valdybos narių kandidatūroms balsuojama slaptai. Pasiūlymas Pakeisti 31 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LŠS Centro valdyba sudaroma trejiems metams. Į LŠS Centro valdybą pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai.
Kitus devynis Centro valdybos narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas, remdamasis slaptu balsavimu. Tas pats asmuo LŠS Centro valdybos nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Jie Centro valdybos nariai negali būti skiriami rinktinių vadais ir jų pavaduotojais.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV-S-599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7–10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1838 (toliau – LŠS įstatymo projektas) ir susijusiam Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1839, kurių tikslas – plėsti Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) vaidmenį užtikrinant valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą taikos ir karo metu, telkiant skirtingų institucijų pastangas ir išteklius, siekiant visų piliečių įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo stiprinant nacionalinį saugumą ir keliant šalies atsparumo konvencinėms ir hibridinėms grėsmėms lygį, atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Programa), 240 punkte išdėstytą pagrindinę šios srities iniciatyvą
Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5332 ir su juo susijusių įstatymų projektų atšaukimo ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-1819 ir jo lydimieji įstatymų pakeitimo projektai, kuriais, be kita ko, siekiama pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms, krizių likvidavimo ir jų padarinių šalinimo procesus koordinuoti Vyriausybės lygmeniu, tam įsteigiant Nacionalinį krizių valdymo centrą), tačiau pasiūlyti Seimui tobulinti LŠS įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
remiamos ir padedančios užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriškos sukarintos ir universalios asociacijos tikslus, pavedamų uždavinių ir vykdomų funkcijų apimtį, numatomus pakeitimus, susijusius su LŠS vado skyrimu, atskaitomybe bei LŠS finansavimu, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme Vyriausybei nustatytus pagrindinius uždavinius koordinuoti nacionalinį saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovauja Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, siūlome LŠS įstatymo projekto 12 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas LŠS santykis su Vyriausybe, nustatyti, kad Vyriausybė sudaro patariamąsias funkcijas atliekančią LŠS veiklos koordinavimo tarybą (toliau – Taryba). Taryba svarstytų LŠS veiklos krypčių ir prioritetų, finansavimo ir kitus strateginius klausimus, šiais klausimais teiktų rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui, LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui. Siūlome nustatyti, kad Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybė.
Į Tarybos sudėtį būtų įtraukiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitų ministerijų atstovai, atsižvelgiant į LŠS įstatymo projekto trečiajame skirsnyje apibrėžiamus LŠS santykius su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, prireikus ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų atstovai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlome atsisakyti LŠS įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią Vyriausybė galėtų paskirti LŠS veiklą koordinuojančią instituciją. Pritarti. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1221
tikslinti LŠS įstatymo projektu siūlomus nustatyti Vyriausybės įgaliojimus ir funkcijas: patikslinti LŠS įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad LŠS statutą tvirtina Vyriausybė, ir nustatyti, kad LŠS statuto projektą rengia ir LŠS suvažiavimui teikia Vyriausybės įgaliota institucija, o ne Vyriausybė. Siūlome tikslinti LŠS įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir aiškiai nurodyti, kad Vyriausybė šio įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas LŠS vadą (atleidžia iš jų, nušalina nuo pareigų, taip pat jį apdovanoja) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkelia į LŠS vado pareigas, o LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju – skiria laikinąjį LŠS vadą. Pritarti. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
132
nepritarti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-1841 ir LŠS skiriamas lėšas tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, išskiriant jas iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų, siūlome išbraukti LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad LŠS vadas yra LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, o LŠS įstatymo projekto 13 straipsnį, kuriame apibrėžiami LŠS santykiai su Krašto apsaugos ministerija, papildyti ir nustatyti, kad krašto apsaugos ministras yra LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Pritarti. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
30431 10,184
nustatyti, kad terminuotą darbo sutartį su LŠS vadu sudaro Krašto apsaugos ministerija (atitinkamai išbraukti LŠS įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad terminuotą darbo sutartį su LŠS vadu sudaro Vyriausybės kanceliarija, ir šiuo aspektu patikslinti LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio
projekto 30 straipsnio 18 dalį ir nustatyti, kad LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui, nekeičiant šios dalies nuostatos, kad LŠS vadas atskaitingas LŠS suvažiavimui ir Vyriausybei. Pritarti. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1119
projektu siekiama plėsti esamas LŠS funkcijas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad LŠS gali vykdyti funkcijas, padedančias užtikrinti valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu – padėti gyventojams patenkinti būtinuosius poreikius, telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai ir pan. Vienas iš LŠS įstatymo projekto 7 straipsnyje išvardytų LŠS tikslų – stiprinti nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo užtikrinimo.
Tačiau LŠS įstatymo projekte nenustatoma šiam tikslui pasiekti skirtų LŠS funkcijų ar teisių. LŠS įstatymo projekto 9 straipsnyje nurodytos LŠS funkcijos ir 11 straipsnyje nurodytos LŠS teisės lieka tokios pačios, kokias nustato galiojantis teisinis reguliavimas. Siekiant aiškumo, kokiomis 4 priemonėmis ar veiksmais LŠS siektų šių tikslų, o piliečiai galėtų aktyviai prisidėti prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo užtikrinimo, siūlome minėtus straipsnius papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis LŠS funkcijas ir teises siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas (valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų veiklą ir jos tęstinumą, ekonominės ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimą, vidaus saugumą, tarptautinę veiklą), įvertinus jų santykį su mobilizacine sistema, nustatančia gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą mobilizacijos metu, mobilizacijos sistemos subjektams skiriamas valstybės mobilizacines užduotis, civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudarymą ir kitas funkcijas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimui pateikto Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9, 14, 15, 18, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1830 nuostatas, kuriomis tikslinamos LŠS funkcijos, susijusios su LŠS pagalba civilinės saugos pajėgoms. Siūlytume LŠS įstatymo projekto 19 straipsnio nuostatas suderinti su nurodytu įstatymo projektu siūlomais pakeitimais. Pritarti. 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Siūlome LŠS įstatymo projekto preambulėje, 7, 8, 9, 11, 13 ir 21 straipsniuose vartojamą sąvoką „pilietinis ir tautinis ugdymas“ keisti į sąvoką „pilietinis ir patriotinis ugdymas“ atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, 34 punkto nuostatas, pagal kurias užtikrinant valstybės ir savivaldybių institucijų bei piliečių pasirengimo remti ginkluotos gynybos užduočių vykdymą turi būti remiamas būtent LŠS vykdomas pilietinis ir patriotinis ugdymas. Pritarti. 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11
projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė padeda LŠS planuoti, organizuoti ir vykdyti šaulių karinį rengimą, pasirengimą pagalbinėms gynybos užduotims vykdyti ir pilietiniam pasipriešinimui. Tačiau pilietinis pasipriešinimas ir pagalbinės gynybos funkcijos gali apimti tiek ginkluotus, tiek neginkluotus veiksmus, kurie nėra susiję su Lietuvos kariuomenės funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, siūlome LŠS įstatymo projekte išsamiau reglamentuoti LŠS santykį su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos kariuomenės pagalbą LŠS. Pritarti. 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
*
projekto 27 straipsnio 5 dalyje išvardytos pagrindinės šaulių kategorijos: koviniai šauliai, ginkluoto pasipriešinimo šauliai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai ir jaunieji šauliai. LŠS įstatymo projekte neatskleidžiama kovinių šaulių, ginkluoto pasipriešinimo šaulių ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių samprata, todėl siūlome papildyti LŠS įstatymo projektą naujomis sąvokomis, apibrėžiančiomis šias šaulių kategorijas. Pritarti. 28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
43 3, 9, 10, 11, 123 1.9.
LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad LŠS vadu gali būti skiriamas ne tik karys, bet ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus 5 tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys, o LŠS įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti tik šauliai, kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Pažymėtina, kad pagrindinio LŠS uždavinio – pasirengimo valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui įgyvendinimas reikalauja ne tik specialiųjų žinių, bet ir ilgametės nepertraukiamo darbo patirties planuojant, organizuojant ir vykdant karinį rengimą, o už šio uždavinio įgyvendinimą atsakingas asmuo turėtų turėti reikiamas karybos žinias ir tinkamą karinį parengtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad karinio planavimo ir karinio sprendimo priėmimo proceso sistemiškai yra mokomi tik Lietuvos kariuomenės karininkai. Todėl siūlome LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas tik aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys. Atsižvelgus į šį pasiūlymą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys negalėtų būti skiriamas LŠS vadu; atitinkamai reikėtų atsisakyti LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 9 dalies ir 43 straipsnio 3 dalies nuostatų ir tikslinti 30 straipsnio 10, 11 ir 12 dalių nuostatas.
Siūlome LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 12 dalyje nustatyti, kad LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis lygus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotam tarnybiniam atlyginimui, pridėjus 3,5 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus), priedą už atsakomybę per mėnesį. Pritarti. 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įstatymo projekto 34 straipsnyje reglamentuotos mokymų centro funkcijos ir kitos su mokymų centro viršininko pareigybe ir mokymų centro finansavimu susijusios nuostatos. Tačiau iš LŠS įstatymo projekto 34 straipsnio nuostatų neaišku, koks yra mokymų centro statusas – ar tai atskiras juridinio asmens statusą turintis subjektas, ar tai LŠS struktūrinis padalinys. Atkreiptinas dėmesys, kad LŠS įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog LŠS struktūra reglamentuojama LŠS statute, todėl jeigu mokymų centras yra LŠS struktūrinis padalinys, siūlome atsisakyti mokymų centro detalaus aprašymo ir LŠS įstatymo projekte dėstyti tik svarbiausias su mokymų centru susijusias nuostatas (t. y. nustatyti tik mokymų centro funkcijas). Pritarti. 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
5 1.11.
949391
5
įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad LŠS koviniai būriai karo padėties metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis. Asmenys, įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, paskelbus mobilizaciją ar karo padėties metu vykdo mobilizacines ir (ar) priimančiosios šalies paramos 6 teikimo užduotis. Siekiant išvengti atvejų, kai civilinės mobilizacinės institucijos ir ginkluotosios pajėgos priskirs tuos pačius žmones skirtingoms užduotims vykdyti, siūlome LŠS įstatymo projekte nustatyti, kad asmenys, įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, negali būti LŠS kovinių būrių šauliais. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti LŠS įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą.“ Pritarti. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
6
įstatymo projekto 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šauliui iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmokama LŠS vado LŠS Centro valdybos pritarimu nustatyta dalis asmeninių išlaidų ginklams, jų priedėliams ir šaudmenims įsigyti šaulio tarnybai. LŠS įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad didesnis finansavimas leistų geriau aprūpinti šaulius, užtikrinti geresnes ir kokybiškesnes tarnybos sąlygas. Padidinus LŠS finansavimą, būtų sudarytos sąlygos taip pat ir aprūpinti šaulius tarnybiniais ginklais, todėl asmeninių išlaidų ginklams apmokėjimas iš valstybės biudžeto būtų netikslingas. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti LŠS įstatymo projekto 48 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pritarti. 32. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
38
1912 1.13.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Atsižvelgiant į tai, kad LŠS įstatymo projekte nustatytais atvejais sudarius darbo sutartį yra taikomos Darbo kodekso nuostatos, LŠS įstatymo projekto nuostatos dėl drausminės atsakomybės, drausminių nusižengimų, nušalinimo nuo darbo, darbo laiko, darbo sutarties sudarymo turi būti suderintos su Darbo kodekso nuostatomis. Pažymėtina, kad LŠS įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog šaulio teisių, pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant LŠS tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises yra laikomas šaulio tarnyba, tačiau LŠS įstatymo projekte nustatytais atvejais su šauliu yra sudaroma darbo sutartis. Svarstytina, ar šaulio tarnyba turėtų būti reguliuojama darbo sutartimi, kurią sudarius atsirandantys individualieji darbo santykiai yra reglamentuojami Darbo kodekso nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad skirtingas tarnybos santykių ir darbo santykių pobūdis lemia ir taikytinų jiems reguliavimo metodų bei priemonių specifiką. Todėl LŠS įstatymo projektas nesukuria aiškumo, kaip praktikoje būtų taikomos kai kurios juo siūlomos įtvirtinti nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodeksas nenumato galimybės taikyti drausminę atsakomybę, jame nėra nuostatų dėl drausminių nusižengimų ir drausminių nuobaudų, nors šie klausimai reglamentuojami LŠS įstatymo projekto 43–46 straipsniuose, o LŠS įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad šauliui, padariusiam drausminį nusižengimą (kuris 45 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip šaulio tarnybos pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl šaulio kaltės), skiriama drausminė 7 nuobauda.
LŠS įstatymo projekto 38 straipsnio nuostatos dėl šaulio nušalinimo nuo pareigų taip pat iš esmės skiriasi nuo nustatytų Darbo kodekso 49 straipsnyje, įskaitant skirtingus nušalinimo pagrindus, darbo užmokesčio mokėjimo nušalinimo laikotarpiu nuostatas ir pan. LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 19 dalyje ir 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad, kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti, jiems vadovauti ar dalyvauti, kasdienė LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų, šaulių, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas. Neaišku, ar siekiama, kad tokiam aštuonias valandas viršijančiam darbo laikui būtų taikomos Darbo kodekso nuostatos (pavyzdžiui, šio kodekso 119 straipsnis, nustatantis reikalavimą gauti darbuotojo sutikimą dirbti viršvalandinį darbą ir galimą viršvalandžių trukmę, ar 144 straipsnis, įtvirtinantis apmokėjimo už viršvalandžius nuostatas). Apsispręsti pagrindiniame komitete. 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
papildyti LŠS įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatoma, kad šaulį, atliekantį šaulio tarnybą ir pateikusį tai patvirtinančią LŠS vado, jo pavaduotojo arba rinktinės vado išduotą pažymą, privaloma išleisti iš darbo iki 10 darbo dienų per metus, ir numatyti galimybę vidaus tarnybos sistemos pareigūno dalyvavimą LŠS veikloje tarnybos metu suderinti su statutinės įstaigos vadovu.
Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1838 (toliau – projektas) siekiama plėsti Lietuvos šaulių sąjungos vaidmenį užtikrinant valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą taikos ir karo metu, telkiant skirtingų institucijų pastangas ir išteklius, siekiant visų piliečių įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo stiprinant nacionalinį saugumą ir keliant šalies atsparumo konvencinėms ir hibridinėms grėsmėms lygį, pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, piliečių ir subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, išvadose pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Liudas Jonaitis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė [1] Citata iš NSPĮ. [2] Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, 10 str.
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas. Kviestieji asmenys: LRVK Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas, LŠS vadas Albertas Dapkus, LŠS vado pavaduotojas Židrūnas Šadauskis, LŠS atstovai Vytautas Reklaitis ir Egidijus Papečkys, LŠS 201-osios kuopos vadui Paulius Baltrušaitis, LŠS narys Haroldas Daublys, KAM viceministras Žilvinas Tomkus, LK Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms plk. Žilvinas Gaubys, LK vado padėjėjas plk. ltn. Andrius Jagminas, KAM Gynybos politikos grupės vadovas Andrius Vaivada, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, VRM Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Jurgita Žilinskaitė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėjas Andrius Jautakis, FINMIN Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus patarėja Gražina Sakalauskienė, LRSK TD Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, LRP Vyr. Patarėjas Kęstutis Budrys, LRP patarėjas Tomas Godliauskas, LRP patarėja Rima Malakauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-291 1(12)3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) preambulėje, 12 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte rašant formuluotę „ekstremalių situacijų“ žodis
„ekstremalių“ keistinas žodžiu „ekstremaliųjų“ (žr. Civilinės saugos įstatymo
galiojančios redakcijos nuostatas ir Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1819) tekstą). Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 bei 2 dalyse vartojama formuluotė „ekstremalių įvykių“ (t. y. turėtų būti „ekstremaliųjų įvykių“). Pritarti2 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(2)2
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos šaulių sąjunga
Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas LŠS taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja šiam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, aptariamos normos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Biudžeto sandaros įstatymo Nr.
I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1841) 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų sąrašą į jį įrašant ir Lietuvos šaulių sąjungą. Pastebėtina, kad kiti asignavimų valdytojai yra išimtinai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, tuo tarpu Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama. Siekiant teisinio aiškumo, projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti3 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(2)4
apibrėžiama sąvoka „Šaulio tarnyba“. Nustatyta, kad „Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises“. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, šaulio tarnyba būtų vykdoma sudarius darbo sutartį. Toks tarnybos organizavimo būdas diskutuotinas, nes tarnybos teisiniai santykiai savo esme ir reguliavimo tvarka skiriasi nuo darbo organizavimo formos, kuri organizuojama taikant darbo teisės normas bei principus, todėl svarstytina, ar įstatymo projekte pasirinktas tarnybos teisinių santykių reguliavimo būdas atitinka jų esmę ir, ar dėl tokio reguliavimo nekils darbo teisės normų praktinio taikymo problemų. Nepritarti Projekte reglamentuota, kad Šaulio tarnyba atliekama visuomeniniais pagrindais ir darbo sutartis sudaroma tik su šauliais, kurie vykdo nuolatines šaulio tarnybos pareigas. 4 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(3,
ir 8 straipsnio 4 punkte reikėtų nuosekliai vartoti keičiamo įstatymo 1 straipsnyje įvestą Lietuvos šaulių sąjungos trumpinį „LŠS“.
Taip pat pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 3 straipsnyje pakartotinai Lietuvos šaulių sąjungos trumpinio „LŠS“ įvesti nereikia. Pritarti5 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(2)6
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, jungiantis veikiančius Lietuvos šaulių sąjungos padalinius, o kitose nuostatose numatyta, kad LŠS sudaro LŠS centrinės institucijos, rinktinės ir jų padaliniai), keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti nustatant, kad šaulių rinktinė yra Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, susidedantis iš aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir
(ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose veikiančių šaulių rinktinės padalinių. Pritarti . 6 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(3)2
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad Asociacijų įstatymas LŠS taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja šiam įstatymui. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu yra nekorektiška, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Kitaip tariant, Asociacijų įstatyme neturėtų būti normų, prieštaraujančių keičiamam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti bendrųjų ir specialiųjų teisės normų taikymo taisyklę esant jų tarpusavio konkurencijai: „Jeigu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytos kitokios asociacijų veiklą reglamentuojančios taisyklės nei šiame įstatyme, taikomos šio įstatymo nuostatos”.
7 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(4)
straipsnyje ir toliau įstatymo projekto tekste, kalbant apie LŠS kolegialius valdymo, kontrolės ir kito pobūdžio organus, vartojamas terminas
„institucija“. Nepaisant to, kad toks terminas vartojamas ir galiojančioje
įstatymo redakcijoje, šis terminas vertintinas kaip klaidinantis ir neatspindintis teisinio reguliavimo esmės, neatitinkantis bendrinės šio žodžio reikšmės[[1]], kai terminas
„institucija“ yra suprantamas ir aiškinamas kaip visuomenės reikalų įstaiga,
visuomenės santykių forma, neatitinkantis įstatymuose susiklosčiusios šio termino vartojimo praktikos, kai jis suprantamas ir vartojamas, kai kalbama apie tam tikrą juridinį asmenį kaip visumą, tačiau ne kaip apie tam tikro juridinio asmens valdymo ar kito pobūdžio organą. Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai kalbama apie LŠS, kaip juridinio asmens, kurio teisinė forma yra asociacija, valdymo organus, kontrolės organus ir kitus susijusius organus, siūlytina vartoti tikslų ir aiškų terminą „organas“, kuris derėtų su Asociacijų įstatymo nuostatomis ir būtų aiškus bei atitiktų praktiką, susiklosčiusią įstatymų leidyboje. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme yra terminas institucija, be to žodžio institucija reikšmė yra nustatyti, o apibrėžtis kuri nors visuomenės įstaiga, todėl termino keisti nereikia. 8 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(4)1
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos šaulių sąjungos statute reglamentuojamų teisinių santykių sąrašas. Šios dalies nuostatas siūlytina tikslinti keliais aspektais.
Pirma, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie teisiniai santykiai yra reguliuojami aptariamame įstatymo projekte (pavyzdžiui, rinktinių ir jų padalinių vadų skyrimo ir atleidimo tvarka, mokymo centro viršininko skyrimo tvarka ir kt.), jų reguliavimo statute reikėtų atsisakyti. Antra, normos, reguliuojančios asmenų teises, pareigas ir atsakomybę (pavyzdžiui, šaulių skatinimas ir apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą), turėtų būti reguliuojamos įstatyme, o statute nurodytinos tarnybos (darbo) santykius įgyvendinančios nuostatos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 4 straipsnio 2 dalį, statutą tvirtintų Vyriausybė. Pritarti iš dalies Argumentai:
Tikslinga projekte išbraukti žodžius rinktinių ir jų padalinių vadų skyrimo ir atleidimo tvarka, ir mokymo centro viršininko skyrimo tvarka, nes tai numatyta projekte. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir juos išdėstyti taip: „5) rinktinių ir jų padalinių vadų skyrimo ir atleidimo tvarka, kolegialių institucijų formavimo ir darbo organizavimo tvarka, kompetencija ir atsakomybė;“9 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(4)110
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma, kad LŠS statute reglamentuojamos „bendrosios šaulių teisės ir pareigos“. Žodžio „bendrosios“ vartojimas aptariamoje formuluotėje suponuoja, kad greta bendrųjų šaulių teisių ir pareigų egzistuoja ir specialiosios teisės ir pareigos. Tokiu atveju neaišku, kokiame teisės akte reglamentuojamos pastarosios, todėl siūlytina keičiamo įstatymo redakciją tikslinti (galbūt atsisakant žodžio „bendrosios“). Pritarti10 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(4)2 10.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Vyriausybės pareigą rengti statuto projektą, derinti jį su LŠS, taisytinos, nes pati Vyriausybė, t. y. valstybės valdžią vykdanti Lietuvos Respublikos kolegiali vykdomoji institucija, jokių Vyriausybės nutarimų projektų nerengia ir jų nederina. Šiuos veiksmus Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka atlieka Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės įstaigos, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Taip pat sunkiai įsivaizduojamas reikalavimo, kad LŠS statuto pakeitimo projektas būtų rengiamas kartu su šaulių vado įgaliotais šauliais, įgyvendinimas, nes kaip jau minėta aukščiau už Vyriausybės nutarimo projekto rengimą šiuo atveju būtų atsakinga būtent Krašto apsaugos ministerija. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte tikslinga reglamentuoti, kad LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė. Prieš tvirtindama ar keisdama LŠS statutą, Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia Vyriausybės įgaliota institucija kartu su LŠS vado įgaliotais šauliais. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė. Prieš tvirtindama ar keisdama LŠS statutą, Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. Dėl pateikto LŠS statuto ir jo pakeitimo projektų balsuojama LŠS suvažiavime. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia LŠS kartu su Vyriausybės atstovais.“11 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(5)2 11.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis suformuluota klaidingai, nes, pirma, LŠS vadas ne įgyvendina LŠS teises ir pareigas, o LŠS įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, o antra, LŠS vadas nėra vienintelis valdymo organas, per kurį LŠS įgyja visas teises ir jas įgyvendina. Pritarti12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(5)
įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos, numatančios, kad LŠS vadovų algos, premijos, priemokos, o taip pat LŠS veiklai naudojamų pastatų išlaikymo išlaidos (mokesčiai už suvartotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, gamtines dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas), transporto ir kitos su pagalba LŠS veiklai administruoti susijusios išlaidos apmokamos iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, suponuoja, kad LŠS prilyginama biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išlaikomų valstybės biudžeto lėšomis, statusui, o jos veikla prilyginama viešojo administravimo subjektų vykdomai viešojo administravimo veiklai arba viešųjų įstaigų vykdomai viešųjų paslaugų, už kurių teikimą atsakinga valstybė, teikimo veiklai. Tačiau vertinant LŠS veiklą, pažymėtinas esminis momentas, atskiriantis ją nuo kitų aukščiau nurodytų subjektų – LŠS yra savanoriškai susikūrusi ir savanorystės pagrindu veikianti asociacija, vienijanti bendro tikslo ir uždavinių siekiančius bendraminčius – šaulius. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė niekaip nedalyvavo ir nedalyvauja šios asociacijos steigime, veikloje ar valdyme.
Ši asociacija nevykdo ir jokių viešojo administravimo funkcijų, neteikia valstybės garantuojamų viešųjų paslaugų, o jos tikslas - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo, atgrasymo, viešojo saugumo užtikrinimo, valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat taikos metu rengti Lietuvos Respublikos piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems, suponuoja, kad jos paskirtis ir veiklos pobūdis yra būdingas visoms asociacijoms - vienyti bendraminčius, siekiančius bendrų tikslų. Nekvestionuodami valstybės galimybių remti tokią asociaciją, atsižvelgiant į kai kurių jos vykdomų funkcijų svarbą, vis dėlto, manome, kad visiškas jos ūkinės veiklos finansavimas, joje dirbančių šaulių darbo užmokesčio mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis, turėtų atitinkamai koreliuoti su valstybės atstovavimu ir dalyvavimu šio viešojo juridinio asmens veikloje ir valdyme ar veiklos ir valdymo tiesioginės priežiūros funkcijomis. Todėl svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti atitinkamai papildytas. Pritarti13 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(4,
įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje antrojo sakinio „Jį tvirtina Vyriausybė, tvirtindama LŠS statute” atsisakytina kaip perteklinio, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė”, o tai, kad LŠS vėliava reglamentuojama LŠS statute, nurodoma, 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte. Dėl analogiškų motyvų kaip perteklinių atsisakytina 4 straipsnio 3 ir 4 dalių antrųjų sakinių.
14 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(9,
15
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatoma, jog LŠS „šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą <…> civilinės saugos sistemos pajėgoms”[[2]]. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime svarstomas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1819), kuriame civilinės saugos sistemos pajėgas siūloma pervadinti
„civilinės saugos pajėgomis”. Jeigu pastarasis įstatymo projektas būtų
priimtas, tuomet atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir keičiamas įstatymas. Keičiamo įstatymo
subjektas LŠS vadą skiria į pareigas, atleidžia ir nušalina nuo jų, taip pat apdovanoja piniginėmis premijomis. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio turinio matyti, jog šiuo subjektu siūloma numatyti Vyriausybę. Tačiau vertinant tokį siūlymą, būtina pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, Vyriausybė neatlieka tokio pobūdžio funkcijų, kaip juridinio asmens, kurio veikla niekaip nesusijusi su Vyriausybės vadovaujama valstybės vykdomosios valdžios valdymo sritimi, vadovo skyrimo į pareigas ar jo skatinimo. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kada Vyriausybė skiria į pareigas ir atleidžia iš jų tam tikrus asmenis, ar juos skatina. Tai Vyriausybės atstovai, Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas, Vyriausybės įstaigų vadovai, kiti įstatymų nustatyti valstybės tarnautojai ir pareigūnai.
Šios nuostatos formuluotė, sisteminė galiojančių įstatymų nuostatų analizė bei viešojo administravimo funkcijas vykdančių asmenų skyrimo į pareigas tvarka suponuoja, kad Vyriausybė valstybės tarnautojus ir pareigūnus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia tik tais atvejais, kai jie yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybei, vadovauja Vyriausybės įsteigtai valstybės institucijai arba kurių veikla, susijusi su Vyriausybės vykdomomis funkcijomis, kas lemia jų atskaitingumą valstybės vykdomajai institucijai. Atsižvelgiant į tai, manome, kad nuostatos, dėl asociacijos vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo, LŠS vado drausminių nusižengimų tyrimo, jo skatinimo ir kitų veiksmų atlikimo, perduodančios šias funkcijas Vyriausybės kompetencijai yra nepagrįstos ir nederančios su konstituciniais ir įstatyminiais Vyriausybės įgaliojimais. Todėl manytina, kad šiuo aspektu projekto nuostatos turėtų būti kompleksiškai peržiūrėtos ir pakoreguotos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Būtina tikslinti LŠS įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir aiškiai nurodyti, kad Vyriausybė šio įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas LŠS vadą (atleidžia iš jų, nušalina nuo pareigų, taip pat jį apdovanoja) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkelia į LŠS vado pareigas, o LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju – skiria laikinąjį LŠS vadą.
Siūlomi Vyriausybei nustatyti įgaliojimai skirti LŠS vadą atitinka LŠS įstatymo projektu siūlomus pokyčius – plėsti LŠS vaidmenį užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir telkiant skirtingų institucijų pastangas bei išteklius, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme Vyriausybei nustatytus pagrindinius uždavinius, tarp jų užtikrinti, kad visos civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų parengti privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti, ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio, kuriame apibrėžti pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai, nuostatoms (šio straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai). Pasiūlymas: „1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Vyriausybė šio įstatymo nustatyta tvarka ir Ministro Pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus, taip pat juos apdovanoja piniginėmis premijomis. Paprastai ne mažiau kaip 1/3 LŠS vado pavaduotojų turi būti ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai.“15 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(13) 15.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinime turėtų būti nurodytas pilnas Krašto apsaugos ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. Pritarti16 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(13)2
įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos. Pirma, reikėtų tikslinti nuostatą „Krašto apsaugos ministerija administruoja krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimą su LŠS“, nes jos teisinis turinys nesuprantamas. Antra, reikėtų atsisakyti arba tikslinti nuostatą, pagal kurią LŠS vado prašymu teisės aktų nustatyta tvarka krašto apsaugos sistemos institucijose tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims gali būti skiriamos užduotys, susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kariams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams bei pareigūnams yra nustatyti draudimai ar ribojimai dirbti kitą darbą, gauti kitą atlygį, todėl aptariamos įstatymo projekto nuostatos gali prieštarauti imperatyvioms tų asmenų darbą ar tarnybą reguliuojančioms normoms. Be to, nevisiškai aišku, kokios užduotys yra apibrėžiamos kaip susijusios su pagalba LŠS veiklos administravimo srityje. Pritarti17 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(13)2 17.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų”. Nelabai aišku, dėl kokių priežasčių LŠS patiriamas išlaidas siūloma apmokėti iš Krašto apsaugos ministerijai, o ne pačiai LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, nors pati LŠS tiesiogiai disponuotų valstybės biudžeto asignavimais, kurių valdytojas pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį būtų LŠS vadas. Pritarti18 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(14)13
įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta kokiais klausimais teikiama kariuomenės pagalba Lietuvos šaulių sąjungai. Kai kuri pagalba (pavyzdžiui, organizuoti ir vykdyti LŠS renginius) diskutuotina, nes tokia veikla nėra kariuomenės funkcija. Svarstytina ir šios dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią kariuomenė padėtų LŠS atrinkti tikrajai karo tarnybai tinkamus šaulius, nes LŠS tikrosios karo tarnybos karių atrankos nevykdo. Pritarti19 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(15)5
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies ryšiai leidžia teigti, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje omenyje turimi ne bet kokie ginklai, o būtent šaunamieji ginklai. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 5 dalį atitinkamai patikslinti ir prieš žodį „ginklus” įrašyti žodį „šaunamuosius”.
Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 daliai (žr. jos tarpusavio ryšį su keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi) bei
straipsnio 3 dalimi). Pritarti20 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(17)
įmanomos situacijos, kai keičiamo įstatymo 17 straipsnyje numatytos pagalbos teikimo metu šaulys pastebi daromą viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau jis užbaigiamas dar iki to momento, kai šaulys kreipiasi į policijos pareigūnus. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyti šauliams pareigą pranešti policijos pareigūnams ne tik apie vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir apie tokį viešosios tvarkos pažeidimą, kuris jau yra įvykdytas. Pritarti21 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(19)2
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nustatyta pagalba civilinės saugos sistemos pajėgoms teikiama apskrityje, kurios teritorijoje įvyko ar vyksta ekstremalus įvykis ar susidarė ekstremali situacija, veikiančios LŠS rinktinės vado įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-1819) tokia institucija nebėra numatyta. Pritarti22 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(19)4
įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „civilinės saugos operacijų vadovas“ tikslintina, nes Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1819) įvedama tiesiog „operacijų vadovo“ sąvoka.
23 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(20)
įstatymo 20 straipsnio pavadinime nurodytinas pilnas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. Pritarti24 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(22)
įstatymo 22 straipsnio pavadinime nurodytinas pilnas Užsienio reikalų ministerijos pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos”. Pritarti25 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(23)
keičiamo įstatymo 23 straipsnio turinį, manytina, jog tikslesnis keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas būtų toks: „LŠS pagalba organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje”. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nesant jokių ypatingųjų aplinkybių, pavyzdžiui, nepaskelbus mobilizacijos, nesant karo padėties ir t. t., nėra ir negali būti jokio objektyvaus poreikio, kad LŠS vykdytų veiklą, susijusią su pagalba organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Todėl siūlytina nustatyti šio straipsnio nuostatų galiojimo sąlygas, susiejant jas su objektyviomis aplinkybėmis. Be to, straipsnio turinyje reikėtų atsisakyti perteklinių pasikartojančių žodžių „kartu su“. Pritarti26 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(25)
įstatymo 25 straipsnio antrame sakinyje vietoje žodžių „Šis reikalavimas netaikomas” įrašytini žodžiai „Šio straipsnio nuostatos netaikomos”. Pritarti27 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 28 straipsnio 6 punkte numatyta, kad LŠS centrinėmis institucijomis yra ir kitos šio straipsnio 1–5 punktuose nurodytų institucijų įsteigtos jų patariamosios ir pagalbinės institucijos. Ši nuostata diskutuotina, nes neaišku pagal kokius kriterijus nustatytas toks institucijų skirstymas.
Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme apibrėžta 28 straipsnio 1 – 5 punktuose nurodytų institucijų kompetencija, jų sudarymo tvarka iš esmės skiriasi nuo nurodytų 6 punkte, todėl svarstytina, ar jos, atsižvelgiant į jų steigimo tvarką, priskirtinos centrinėms institucijoms. Pritarti28 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(29,
75
įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir keičiamo įstatymo 30 straipsnyje reguliuojama LŠS vado skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo nuo pareigų tvarka. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Neaišku, kokios pareigos yra apibrėžtos formuluote
„perkeliamas į šias pareigas“, todėl aptariama norma nesuprantama,
neaiškumą reikėtų pašalinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalies atitinkamai formuluotei. Pritarti29 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30)3
įstatymo 30 straipsnio 3 dalį galima suprasti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas į „atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys“, kuriam nekeliami jokie turėto vidaus tarnybos laipsnio ir išsilavinimo reikalavimai.
Tokia išvada darytina iš siūlomos normos konstrukcijos: „LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys“, kurioje minėtas kandidatūros reikalavimas prijungiamas jungtuku „arba“, kaip visiškai savarankiškas ir nesietinas su anksčiau išvardintais reikalavimais vado kandidatūrai. Svarstytina, ar tokia alternatyva yra pagrįsta, nes visais kitais atvejais keliami tiek išsilavinimo, tiek laipsnio reikalavimai. Tuo atveju, jei į atsargą išėjusiam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui, keliami tiek laipsnio, tiek išsilavinimo reikalavimai, normos pabaiga turėtų būti dėstoma taip: „<...> laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos ar į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas“. Taip pat pažymėtina, jog nėra aišku, ar buvimas LŠS nariu yra būtina sąlyga tapti vadu visais atvejais, ar ji siejama tik su į atsargą išėjusio vidaus tarnybos sistemos pareigūnu. Tuo atveju, jei narystė LŠS yra būtina visais atvejais, ši sąlyga dėstytina nuostatos pradžioje, greta kitos bendrosios sąlygos, turėti aukštąjį išsilavinimą. Pritarti30 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30,
2
šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1280(2)), kuriame numatomos dvi politinių organizacijų formos – politinės partijos ir politiniai komitetai.
Jeigu minėtas įstatymo projektas būtų priimtas, tuomet atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis ir 34 straipsnio 2 dalis, kuriose vartojama sąvoka „visuomeniniai rinkimų komitetai”. Pritarti31 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30)6
įstatymo 30 straipsnio 6 dalį LŠS vadas būtų skiriamas ketveriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti LŠS organai – LŠC Centro valdyba, LŠS Centro kontrolės komisija, LŠS Garbės teismas būtų sudaromi trejų metų terminui. Be to, eilinis LŠC suvažiavimas vyktų kas trejus metus. Svarstytina, ar siekiant pakeisti LŠC vado kadencijos trukmę, neturėtų būti sistemiškai keičiamos ir kitų LŠC organų kadencijų trukmės, siekiant užtikrinti sklandų ir sisteminį visos LŠC veiklos tęstinumą bei atsižvelgiant į šių organų funkcijų sąsajumą su LŠS vado veikla, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į tai, jog LŠC Centro valdyba yra institucija padedanti LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų ir t.t. Pritarti32 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30)7
keičiamo įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi, LŠS vadas galėtų būti skiriamas tik
„su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo
pritarimu”. Mūsų nuomone, vieno Seimo komitetų sprendimo (pritarimo) imperatyvus pobūdis Vyriausybės priimamam sprendimui vertintinas kaip nepagrįstai apribojantis Vyriausybės sprendimų priėmimo laisvę ir svarstytinas konstitucinio valdžių atskyrimo principo kontekste (pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį valdžios galias riboja Konstitucija; iš Konstitucijos nuostatų nekyla Vyriausybės pareiga imperatyviai paisyti vieno Seimo komitetų sprendimų). Valdžių atskyrimo principą, mūsų nuomone, labiau atitiktų Seimo komiteto neimperatyvaus pobūdžio nuomonė dėl LŠS vado kandidatūros.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turėtų būti nustatyta ir tai, kaip būtų sprendžiamas LŠS vado skyrimo klausimas tuo atveju, jei nustatytais terminais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir LŠS suvažiavimas nepateiktų nei pritarimo, nei nepritarimo kandidatūrai. Manytina, kad siekiant užtikrinti atsakingo valdymo principo įgyvendinimą ir LŠS veiklos vykdymą su paskirtu vadu, o ne laikino pobūdžio vadovaujančiu asmeniu, įstatyme turėtų būti nustatyta, jog tokiu atveju laikoma, kad pritarimas kandidatūrai yra gautas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte tikslinga nustatyti, kad LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu ir LŠS suvažiavimo pritarimu, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikia nuomonę dėl LŠS vado skyrimo. Jeigu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepateikia nuomonės, o LŠS suvažiavimas nepareiškia pritarimo arba nepritarimo Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai per dviejų mėnesių laikotarpį nuo Ministro Pirmininko teikimo, laikoma, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ją apsvarstė, o LŠS suvažiavimas – jai pritarė. Pasiūlymai:
Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„76. LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu,
su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto komitetui pareiškus nuomonę ir pritarus LŠS suvažiavimui suvažiavimo pritarimu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir nuomonę, o LŠS suvažiavimas pritarimą arba nepritarimą Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai turi pareikšti per du mėnesius nuo Ministro Pirmininko teikimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir LŠS suvažiavimui nepritarus Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, buvusio LŠS vado pavaduotoją, iki kol bus pritarta kitai LŠS vado kandidatūrai. Kita LŠS vado kandidatūra turi būti pateikta ne per ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį. Jeigu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepareiškia nuomonės, o LŠS suvažiavimas nepareiškia pritarimo arba nepritarimo Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai per dviejų mėnesių laikotarpį nuo Ministro Pirmininko teikimo, laikoma, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ją nuomonę pareiškė, o LŠS suvažiavimas – jai pritarė.“33 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30) 8,9,
keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalių nuostatas, darytina išvada, kad LŠS vado skyrimo, atleidimo ir nušalinimo tvarka bei LŠS vado teisinis statusas (pareigūnas ar darbuotojas) kyla iš to, kokioje institucijoje jis tarnavo ar dirbo iki jį paskiriant LŠS vadu. Toks teisinis reguliavimas teisės požiūriu ydingas, nes į tas pačias pareigas būtų skiriama ir iš jų atleidžiama skirtinga tvarka, todėl nedera su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu. Nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad skiriant, perkeliant, nušalinant ar atleidžiant asmenį reikėtų laikytis tų pačių (derinimo, sutikimo, pritarimo gavimo ir pan.) procedūrų.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatant kitų šiame įstatyme numatytų asmenų (vado pavaduotojų, padalinių vadų skyrimo, perkėlimo, nušalinimo, atleidimo taisykles, jas reikėtų reguliuoti taip, kad tos pačios procedūros būtų taikomos tiek į atitinkamas pareigas priimant, tiek atleidžiant asmenį, tiek taikant jam nuobaudas ar skatinant. Pritarti iš dalies Argumentai:
LŠS vykdo gyvybiškai svarbias funkcijas, o jų vykdymui reikia specifinės patirties. Atsižvelgiant, kad LŠS vadu gali būti profesinės karo tarnybos karys ar tarnybą rezerve atliekantis atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų amžiaus dimisijoje esantis atsargos karys, todėl vado skyrimo, atleidimo ir nušalinimo tvarka skirtinga. Atsisakyta LŠS vadu skirti vidaus tarnybos sistemos pareigūną, todėl atsisakyta 30 straipsnio 9 dalies. Pagal patobulintą komiteto projektą terminuota darbo sutartis bus sudaroma ne su Vyriausybės kanceliarija, o su Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM). Darbo užmokestis bus mokamas iš KAM skiriamų valstybės biudžeto asignavimų Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 7, 8, 9 dalis ir jas išdėstyti taip: „7. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į LŠS vado pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui, nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo, jo sutikimu, gali sudaryti terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui.
Jeigu terminuota darbo sutartis nesudaroma, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu, LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. 8. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. 9. Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais.
Jeigu LŠS vadas yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, jis Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais.“34 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30)9
įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog ministrai yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui pirmininkui, todėl pasirinkta teisinė konstrukcija stokoja teisinės logikos ir neatitinka subordinacijos principo, įtvirtinto Vyriausybės įstatyme. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl analizuojamo straipsnio 11 dalies. Pritarti35 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30)9
įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje pirmą kartą teikiant nuorodą į Vidaus tarnybos statutą, jo pavadinimas rašytinas su žodžiais „Lietuvos
36 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30)10
įstatymo 30 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų.
Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“ Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, LŠS vado darbo sutarties šalimi – darbdaviu, būtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, tarp LŠS vado ir Vyriausybės kanceliarijos nėra nustatyta jokių darbo santykių požymių turinčių ryšių (atrankos į pareigas, skyrimo į pareigas ar pan.), todėl nesant tarp minėtų subjektu darbo santykių požymių, tarp jų negali būti sudaryta ir darbo sutartis, kaip tų požymių teisinė išraiška. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutarties sudarymas sukelia šalims DK nustatytas teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi, Vyriausybės kanceliarija ne tik turėtų susitarti, pavyzdžiui, dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo užmokesčio, bet ir jį mokėti.
Vyriausybės kanceliarija, kaip LŠS vado darbdavys ne tik turėtų teisę, bet ir privalėtų sudaryti vadui darbo sąlygas, suteikti atostogas, kontroliuoti jo darbą ir t. t. Manytina, kad įstatymo projekte teikiamų teisinių santykių kontekste toks teisinis reguliavimas iš esmės netinkamas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pagal patobulintą komiteto projektą terminuota darbo sutartis bus sudaroma ne su Vyriausybės kanceliarija, o su Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM). Darbo užmokestis bus mokamas iš KAM skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ”8. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“37 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30)13
įstatymo 30 straipsnio 13 dalį siūlytina tikslinti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje numatyta piniginė premija už labai gerą tarnybos įvertinimą, galima preziumuoti, kad čia kalbama ne apie apdovanojimą, o apie premijos skyrimą, todėl šioje dalyje vietoj žodžio „apdovanoti“ siūlytina įrašyti žodį „skirti“.
38 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(30)14
įstatymo 30 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai LŠS vado nėra arba jis negali eiti pareigų, arba yra nušalintas nuo pareigų, LŠS vado pareigas laikinai eina vienas iš jo pavaduotojų. Kai LŠS vadas atleidžiamas ar nušalinamas nuo pareigų, LŠS vado pavaduotojui laikinai eiti LŠS vado pareigas paveda Vyriausybė, kitais atvejais – LŠS vadas.“ Atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą reguliavimą tam tikrais atvejais, kai pavaduotojui LŠS vado pareigas pavestų vykdyti LŠS vadas, šis pavaduojantis asmuo galėtų vykdyti visas LŠS vadui įstatymo pavestas funkcijas. Toks reguliavimas diskutuotinas tuo aspektu, jog skirtinga vadovaujančių asmenų skyrimo tvarka imperatyviai suponuoja ir skirtingą jų teisių ir pareigų apimtį. Tai reiškia, jog LŠS vado pavaduotojo, paskirto pavaduoti LŠS vadą teisių ir pareigų apimtis negali būti prilyginama Vyriausybės paskirto LŠS vado teisių ir pareigų apimčiai. Siekiant tikslo, kad LŠS vadą pavaduojantis asmuo turėtų tokius pat įgaliojimus kaip ir LŠS vadas, pavaduotojas įgaliojimus taip pat turėtų gauti iš Vyriausybės. Galbūt būtų tikslinga nustatyti, kad Vyriausybė, skirdama LŠS vadą kartu nurodytų ir pavaduotoją, įgaliotą pavaduoti LŠS vadą, jam negalint laikinai eiti pareigų. Taip pat manome, kad tuo atveju, kai LŠS vadą pavaduotų ne Vyriausybės paskirtas, t. y. LŠS vado pavaduotojas, projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, kurias LŠS vado funkcijas (itin riboto pobūdžio), galėtų vykdyti šis asmuo. Pritarti39 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(31)4 39.
Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šis įstatymas ir LŠS statutas nenustato kitaip, LŠS Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra rekomendaciniai. Siekiant išvengti skirtingo Centro valdybos sprendimų imperatyvo aiškinimo, aptariamame straipsnyje ar kitur siūlytina nustatyti, kurie Centro valdybos sprendimai LŠS vadui yra privalomi. Pritarti40 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(32)
keičiamo įstatymo 32 straipsnio dalyse turėtų būti vartojamas pilnas LŠS
komisija” ar „Komisija”). Pritarti41 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(33)7
įstatymo 33 straipsnio 7 dalies pirmojo sakinio „Bylų nagrinėjimas LŠS Garbės teisme gali vykti rašytinio ir žodinio proceso arba tik rašytinio proceso tvarka” gramatinė konstrukcija suponuoja, kad egzistuoja dvi bylų nagrinėjimo LŠS Garbės teisme formos – mišri forma, kai toje pačioje byloje paeiliui taikomas ir rašytinis, ir žodinis bylos nagrinėjimas, ir išimtinai rašytinio proceso forma. Manytina, jog tam tikrais atvejais gali būti tikslinga bylą nagrinėti išimtinai žodinio proceso tvarka (pvz., kai sprendžiamas klausimas dėl pačių griežčiausių drausminių nuobaudų skyrimo), todėl siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalį tikslinti. Pritarti42 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(34)14
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma, kad mokymų centras „vykdo mokymus valstybės sektoriaus, visuomenės ir verslo atstovams”. Visų pirma, pažymėtina, jog teisės aktuose įprasta vartoti formuluotę „viešasis sektorius”, o ne „valstybės sektorius”.
Antra, teisiškai nėra tikslu sakyti, kad asmuo atstovauja verslą, nes verslas yra ne kokia nors fizinius asmenis jungianti organizacija, o tam tikra veikla[[3]]. Trečia, neaišku, ar šiame punkte vartojant žodį „atstovams” omenyje turimi kitų asmenų teises įgyvendinantys subjektai (būtent tokia prasmė šiam žodžiui suteikiama teisminį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose), ar galbūt žodis „atstovams” šiame kontekste traktuotinas plačiau – t. y. kaip apimantis absoliučiai bet kokius asmenis, turinčius sąsajų su valstybės sektoriumi, visuomene ir verslu. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina keičiamo įstatymo
43 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(34)15
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 5 punkte esantis žodis „rengimą” rašytinas iškart po žodžio „pedagogų”. Kartu atkreipiame dėmesį, į tai, kad pedagogus rengia aukštosios mokyklos, todėl nuostata koreguotina, atsižvelgiant į tai, jog omenyje galimai turėtas pedagogų kvalifikacijos kėlimas, suteikiant jiems tam tikrų papildomų žinių, reikalingų tam tikro dalyko programos dėstymui. Pritarti44 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(34)2
įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Mokymo centrui vadovauti 4 metams skiriamas turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. Pastebėtina, jog kelia abejonių, kad mokymo centro vadovui, atsižvelgiant į Mokymų centrui nustatomas funkcijas, nekeliami jokie papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su tam tikros darbo patirties, tam tikros studijų krypties išsilavinimo, ar kitokie reikalavimai. Pritarti45 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(34)6 45.
Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį siūlytina dėstyti taip:
„Mokymų centro viršininkas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas LŠS vadui”. Pritarti
46 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(34)7
įstatymo 34 straipsnio 7 dalies punktas tikslintinas, nustatant, jog Mokymų centro viršininkas atlieka ne bet kokius LŠS vado pavedimus, o tik tuos, kurie susiję su Mokymų centro funkcijų vykdymu. Pritarti47 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(35)35
įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 5 punktą šauliais negalėtų tapti Lietuvos Respublikos piliečiai per paskutinius penkerius metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos. Neaišku, dėl kokių motyvų toks apribojimas nenustatomas dėl tų pačių priežasčių (priesaikos sulaužymo) iš pareigų atleistiems teisėjams, kitiems valstybės pareigūnams (pavyzdžiui, prokurorams), nors savo esme susidurtina su identiška situacija, todėl ir pasekmės turėtų būti analogiškos. Nors Valstybės tarnybos įstatyme ir nėra įtvirtinti valstybės tarnautojo priesaika ir atitinkamos jos sulaužymo pasekmės, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina įvardyti statutinę valstybės tarnybą. Pritarti48 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(35)5
įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje reikėtų konkrečiai nurodyti, ar į LŠS galimai neteisėtai nepriimtas asmuo dėl jo nepriėmimo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ar į administracinį teismą. Keltina prielaida, jog tokio pobūdžio bylos teismingos administraciniams teismas.
Pvz., teismų praktikoje konstatuota, kad bylos dėl šauliams paskirtų drausminių nuobaudų teismingos būtent administraciniams teismams[[4]]. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet analogiškai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 44 straipsnio 16 dalis. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, jog sprendimą įpareigoti priimti asmenį į LŠS gali priimti ne tik LŠS Garbės teismas, bet ir bylą išnagrinėjęs bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas. Pritarti49 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(35)6
įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog narystė LŠS gali baigtis, be kita ko, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalis reglamentuoja ne narystės LŠS pasibaigimo pagrindus, o mokymų centro viršininko kasmetinės veiklos vertinimo, pareiginės algos nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo klausimus. Pritarti50 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(35)734
įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktuose siūloma nustatyti, kad asmuo šalinamas iš LŠS įsigaliojus LŠS vado ar jo įgalioto rinktinės vado įsakymui ar įsigaliojus LŠS Garbės teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, jog tokių įsakymų ir sprendimų įsigaliojimas tiesiogiai sietinas su asmenų teisių ir pareigų apimtimi ir galimybe kreiptis į teismą ginti galimai pažeistas savo teises, manytina, kad įstatyme turėtų būti aiškiai aptarta šių dokumentų įsigaliojimo tvarka. Pritarti51 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(35)75 51.
Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 5 punkte LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų pašalinimas iš LŠS siejamas su krašto apsaugos generalinio inspektoriaus išvada, kuria konstatuojama, kad „asmuo, eidamas LŠS vado pareigas, sulaužė šaulio priesaiką”. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, kadangi akivaizdu, jog šiuo atveju generalinio inspektoriaus išvadoje turėtų būti vertinamas ne
atitiktis šaulio priesaikai. Pritarti52 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(35)77
įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 7 punkte reikėtų konkretizuoti, kad šio punkto pagrindu asmuo iš LŠS šalinamas tada, kai jis pripažintas padaręs ne bet kokį teisės pažeidimą, o būtent drausminį nusižengimą (žr. keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punktą). Pritarti53 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(35)
įstatymo 35 straipsnio paskutinės dvi dalys pagal eiliškumą turėtų būti ne 6 ir 7, o 8 ir 9 dalys. Pritarti54 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(37,
2
įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti teikiama ne į keičiamo įstatymo 44 straipsnį, o į keičiamo įstatymo 45 straipsnį. Pritarti55 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(38)2
įstatymo 38 straipsnio 2 dalis tobulintina:
įstatymo 38 straipsnio 2 dalies formuluotė „Jeigu šaulys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje” nėra tiksli. Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sąvoka „baudžiamoji byla” vartotina tik tais atvejais, kai baudžiamasis procesas yra pasiekęs bylos nagrinėjimo teisme stadiją.
Būtent šiai proceso stadijai būdingas keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas proceso dalyvis – kaltinamasis. Tuo tarpu įtariamasis kaip proceso dalyvis baudžiamajame procese dalyvauja išimtinai tik pačioje pirmoje baudžiamojo proceso stadijoje – ikiteisminiame tyrime. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje vietoje sąvokos „baudžiamojoje byloje” vartoti bendresnio pobūdžio sąvoką
„baudžiamajame procese”, kuri koreliuotų su abiem keičiamo įstatymo 38
straipsnio 2 dalyje nurodytomis proceso dalyvių rūšimis. 55.2. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje po žodžio „įtariamo” įrašytini žodžiai „ar kaltinamo” (past. – įtarimas baudžiamajame procese būdingas ikiteisminiam tyrimui, o kaltinimas – teisminiam bylos nagrinėjimui). 55.3. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog įsigaliojus išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą keičiamo įstatymo 44 straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas. Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas gali baigtis, be kita ko, asmens atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia baudžiamojo proceso pabaiga reiškia, kad asmens veikoje buvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau teismas priėmė sprendimą nepasmerkti asmens valstybės vardu ir neskirti jam bausmės. Aplinkybė, jog asmens veikoje nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, suponuoja, jog tokiu atveju egzistuoja pakankamai prielaidų svarstyti dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagal keičiamo įstatymo nuostatas.
Be to, drausminės nuobaudos skyrimo klausimas galėtų būti keliamas baudžiamajam procesui pasibaigus ir kitais pagrindais – pvz., ikiteisminį tyrimą nutraukus dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (tačiau galbūt padaryta veika, kuri atitinka drausminio nusižengimo požymius). Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį dėstyti taip: „Įsigaliojus sprendimui nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą[[5]], arba išteisinamajam nuosprendžiui, jeigu yra pagrindas įtarti, kad šaulys padarė drausminį nusižengimą, nurodytą šio įstatymo 44 straipsnyje, pradedamas drausminio nusižengimo tyrimas”. Pritarti56 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(38)5
56Remiantis tuo,
kas išdėstyta šios išvados 55.3 pastaboje, siūlytina keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad darbo užmokestis ir delspinigiai už nušalinimo laikotarpį nemokami, jeigu šaulys nušalinimo laikotarpiu vykusiame baudžiamajame procese buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo proceso užbaigimas asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės reiškia, kad asmuo buvo įtariamas ir kaltinamas pagrįstai, todėl, mūsų nuomone, būtų neteisinga kompensuoti piniginius nuostolius tokioje situacijoje.
Kartu svarstytina galimybė nekompensuoti darbo užmokesčio bei delspinigių ir tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (past. – Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą iš esmės prilygimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutui[[6]]). Jeigu pastabai būtų pritarta, tuomet po žodžių „nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla” įrašytini žodžiai skliausteliuose: „(išskyrus atvejus, kai šaulys buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba jam nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad šaulys pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas)”. Pritarti57 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(41)22
įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos išskiriama rengiamos ir daromos nusikalstamos veikos („pastebėję rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką”). Toks nusikalstamų veikų klasifikavimas suderinamas su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, pagal kurias rengiamos nusikalstamos veikos yra tokios nusikalstamos veikos, kurios yra pasiekusios rengimosi stadiją, o daromos nusikalstamos veikos – tai tokios veikos, kurios yra pasiekusios kėsinimosi stadiją (t. y. nusikalstamą veiką darantis asmuo jau yra pradėjęs realizuoti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius).
Tačiau pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos teisinės kategorijos vartojamos nenuosekliai. Antai keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte iš pradžių kalbama tik apie daromas nusikalstamas veikas („gavę pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką”), o po to – jau ir apie rengiamas, ir apie daromas nusikalstamas veikas („pastebėję rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką”). Siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo vidinę darną, siūlytina keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „gavę pranešimą apie” įrašyti žodžius „rengiamą ar”. Pritarti58 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(43)3
keičiamo įstatymo nuostatas su Vidaus tarnybos statutu, siūlytina keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje po žodžio „tarnybos” įrašyti žodį „sistemos”. Pritarti59 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(45)2
įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 1 punkte kaip šiurkštus drausminis nusižengimas turėtų būti įvardijamas ne tik šaulio priesaikos sulaužymas, bet ir jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymas. Pastebėtina, kad jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies 4 punkte traktuojamas kaip pagrindas pašalinti asmenį iš LŠS, o pašalinimas iš LŠS kaip drausminė nuobauda gali būti skiriamas tik už šiurkščius drausminius nusižengimus (keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalis). Pritarti60 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(47) 60.
Keičiamo įstatymo 47 straipsnyje nustatytos kompensacijos ir vienkartinės pašalpos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, kurios, pagal šio straipsnio
Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 1, 2 ir kitus straipsnius, šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas ir šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau – ligos išmoka); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius keičiamo įstatymo 47 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio skiriamos analogiškos paskirties išmokos būtų išmokamos du kartus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 59 straipsnyje nustatyta, kad savo esme analogiškos išmokos mažinamos priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos dydžiu. Tuo atveju, jei siūlomu reguliavimu nesiekiama, kad dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio skiriamos analogiškos paskirties išmokos būtų išmokamos du kartus, keičiamo įstatymo 47 straipsnio normos tikslintinos. Tuo atveju, jei tokio tikslo teikiamu reguliavimu sąmoningai siekta bei siūlomo reguliavimo nepatikslinus, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos preambulėje įtvirtintam darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytam draudimui varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. Pritarti61 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(47)
keičiamo įstatymo 47 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos piniginės kompensacijos šauliui būtų neišmokamos tuo atveju, jeigu šaulys žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta jam darant tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas. Pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 5 dalies 1 punktą atitinkamos piniginės kompensacijos galėtų būti išmokamos, jeigu šaulys žūtų, susižalotų, būtų sužalotas ar jo sveikata būtų sutrikdyta jam darant neatsargią nusikalstamą veiką.
Nors bendru atveju neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (past. – neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), tačiau pažymėtina, jog ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. Baudžiamojo kodekso 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms nusikalstamoms veikoms, taigi įskaitant ir neatsargias nusikalstamas veikas, būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Atitinkamai, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įtvirtinta nuostata, leidžianti šauliui gauti pinigines išmokas net ir padarius pavojingus bei neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Pritarti62 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(49,
4
įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pavadinimą žodžių „Lietuvos Respublikos” rašyti nereikia, kadangi pilnas šio teisės akto pavadinimas jau yra nurodytas keičiamo įstatymo
63 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-29 1(49)12 63.
Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose gali būti nustatyti LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas. Pagal DK 114 straipsnį, kuris nustato maksimaliojo darbo laiko reikalavimus, darbo laiko režimas negali pažeisti šiame straipsnyje nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, nebent šio kodekso normos nustato kitaip, taigi, LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu negali būti nustatyti, todėl nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į DK nustatytus reikalavimus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 103 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Pagal DK 144 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos. Pritarti64 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad Lietuvos šaulių sąjungos teisinė forma yra asociacija, tad jos valdymo organas yra atsakingas už finansinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą (kai kurios asociacijos gali rinktis pildyti ir supaprastintą finansinę apskaitą). Tuo tarpu biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita organizuojama ir metinių ataskaitų rinkinys, metinė veiklos ataskaita rengiami, teikiami ir skelbiami Buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos šaulių sąjunga taptų asignavimų valdytoja, teigtina, kad reikalavimai jos apskaitos tvarkymui neturėtų būti griežtesni. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, jog Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-1841, keliamas klausimas dėl biudžeto asignavimų valdytojo teisinio statuso suteikimo LŠS pagrįstumo. Pritarti65 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
galiojančiame Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatyta Lietuvos krašto apsaugos ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
66 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Nepritarti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 67 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
projekto 2 straipsnio 3 dalyje po žodžio „įskaitomi” įrašytinas žodis „į”. Pritarti68 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
projekto 2 straipsnio 4 dalyje formuluotė „drausminių nuobaudų skyrimo” keistina formuluote „drausminių nusižengimų tyrimo”. Pritarti69 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, jog Seime yra užregistruotas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9, 14, 15, 18, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
projekto įsigaliojimo data (2023 m. sausio 1 d.). Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-05 Dėl preambulės.
Siūlau LŠS įstatymo projekto preambulės paskutinėje pastraipoje išryškinti LŠS pagrindinę – pilietinės savigynos paskirtį, šią pastraipą išdėstant tokia redakcija: [LR Seimas,]
„siekdamas stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ir visų ginkluotųjų
pajėgų grandį bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą“. Nepritarti Nors LŠS yra orientuota į pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jos organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, tačiau ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS gali vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų[¹] vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – padėti gyventojams patenkinti būtinuosius poreikius, telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai. 2. Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-05 1(2)2 Dėl 2 straipsnio 2 dalies. Siūlau LŠS sąvokos (sampratos) apibrėžtyje jos dabartinės esminės paskirties kaip savaveiksmės pilietinės savigynos asociacijos nekeisti pagalbos valstybės funkcijų vykdymui universalios asociacijos apibrėžtimi, 2 straipsnio 2 dalį pataisyti ir išdėstyti taip: „2. Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama savanoriška ir savaveiksmė[7] sukarinta pilietinio pasipriešinimo agresijai asociacija [VAR: pilietinės savigynos nuo agresijos asociacija], ir padedanti užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta ir universali asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą“.
Nepritarti LŠS vykdant ne tik karines, bet ir įvairias civilines užduotis, natūraliai kyla poreikis pertvarkyti pačią organizaciją. Tai turėtų būti ne tiek savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, o labiau savanoriška visuomenės saugumo asociacija, atliekanti daugiau ir įvairesnių civilinių užduočių. Ginkluotos gynybos (karo) atveju LŠS remtų šalies ginkluotąsias pajėgas, vykdytų ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą. 3. Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-05 1(3) Dėl 3 straipsnio. Siūlau papildyti 3 straipsnio 1 dalį po žodžių „nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu“ įterpiant žodžius „Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu“ ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais“. Pritarti
1(4)5 Dėl 4 straipsnio (LŠS statutas)
krašto apsaugos ministras ir šią dalį su pakeitimais išdėstyti taip: „2. LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė įsakymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Prieš tvirtindamas ar keisdamas LŠS statutą, krašto apsaugos ministras Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus.
LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia Vyriausybė Krašto apsaugos ministerija kartu su LŠS vado įgaliotais šauliais“. Nepritarti Atsižvelgiant į išsiplėtusias LŠS funkcijas, ji būtų traktuojama kaip valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą, viešąją tvarką ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą. LŠS funkcijos, kaip ir dabar, būtų orientuotos į pasirengimą ginkluotai gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, taip pat ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS galėtų vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – t. y. padėti palaikyti ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, padėti gyventojams patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius. Atsižvelgiant į tai , kad LŠS jau dabar vykdo ir įvairias civilines užduotis, todėl jos statutą turi tvirtinti Vyriausybė. 5. Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-057 Dėl 7 straipsnio. Siūlau pakeisti 7 straipsnyje išvardytų tikslų eiliškumą, pirmiausia nurodant prioritetinius veiklos tikslus, po to – kitus taikos meto tikslus ir pertvarkytą straipsnio tekstą išdėstyti taip: „7 straipsnis. LŠS tikslai.
LŠS tikslai. LŠS pagrindiniai nuolatinės veiklos tikslai stiprinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą yra: a) Lietuvos Respublikos piliečių rengimas savanoriškam ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui agresijai; b) piliečių telkimas aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo informacinėms grėsmėms, potencialaus agresoriaus atgrasymo; visuomenės pilietinis, patriotinis ir tautinis ugdymas – būti pasitikinčiais savimi, kūrybingais, motyvuotais, drausmingais Lietuvos Respublikos piliečiais, pasirengusiais ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems; c) LŠS tikslai išskirtiniais atvejais – užsienio valstybių veiksmais keliant rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei, taip pat, konfliktų, krizių ir įvairios kilmės ekstremalių situacijų atvejais – padėti valstybės institucijoms užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Tikslinga projekte LŠS tikslus papildyti žodžiais potencialaus agresoriaus atgrasymo. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo, potencialaus agresoriaus atgrasymo, valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų atlikimo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat taikos metu rengti Lietuvos Respublikos piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems.“
1(11)1 Dėl 11-ojo straipsnio 1 dalies. LŠS teisės.
LŠS teisės. Siūlau išbraukti šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, kurias suformuluotas taip:
„ 6) teisės aktų nustatyta tvarka teikti ( kam?) asmens ir turto saugos
paslaugas;“ Išbraukimo motyvai: a) pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymą asmens ir turto ginkluotą ir neginkluotą saugą pagal sutartis su klientais vykdo licencijuotos saugos tarnybos ir juridinių asmenų saugos padaliniai; b) įstatymo projekte nėra konkretizuota, kuriais atvejais LŠS būtina suteikti išimtinę teisę ir kokiems jos uždaviniams įgyvendinti bei funkcijoms (pagal LŠS Įst. 11 str. 2 d) atlikti. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame LŠS įstatymo 11 straipsnio (Šaulių teisės) 1 dalies 6 punkte numatyta, kad vykdydama savo veiklą, LŠS teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti asmens ir turto saugos paslaugas. Objektų apsaugą šauliai vykdė nuo 1991 m. o karinius objektus pradėjo saugoti nuo 2008 m. LŠS saugo tik objektus kurių apsaugai keliamas reikalavimas apsaugą vykdyti tik su „A“ (automatiniais) kategorijos ginklais ir komerciniais pagrindais. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu privačios saugos firmos negali disponuoti A kategorijos ginklais tokiu būdu LŠS nesudaro konkurencijos saugos firmoms ir taip nėra iškreipiama konkurencija. 7. Česlovas Vytautas Stankevičius, 2022-08-05 1(12) Dėl 12 straipsnis. LŠS santykiai su Vyriausybe
a) Projekte teikiamą 1 dalį išbraukti. Naują 1-ąją dalį suformuluoti panaudojant NSPĮ nuostatas:
Pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat jį apdovanoja piniginėmis premijomis. LŠS vadas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. “1. Vyriausybė organizuoja piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui valstybinės sistemos funkcionavimą.
Piliečius apmokant įvairių pasipriešinimo ir civilinės saugos būdų Vyriausybė nustato jų aprūpinimo būtinomis techninėmis priemonėmis tvarką“.
b) Projekto 12 straipsnio 2 dalį išbraukti, o trečią dalį padaryti antrąja. : 2. Vyriausybė gali paskirti LŠS veiklą koordinuojančią instituciją. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos skiria sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą vykdyti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu.
c) 12 straipsnio 4 dalį patikslinti ir padaryti trečiąją dalimi: 4. 3. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka LŠS vidaus finansinį ir ūkinės veiklos su valstybės biudžeto parama auditą. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariame nuostatai, kad Vyriausybė organizuoja piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui valstybinės sistemos funkcionavimą. Piliečius apmokant įvairių pasipriešinimo ir civilinės saugos būdų Vyriausybė nustato jų aprūpinimo būtinomis techninėmis priemonėmis tvarką, tačiau siūlomas reglamentavimas nėra susijęs su Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu. Projekte tikslinga reglamentuoti, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka LŠS finansinį ir veiklos auditą. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.Vyriausybės įgaliota institucija atlieka LŠS vidaus finansinį ir veiklos auditą.“
1(13) Dėl 13 straipsnio. LŠS santykiai su Krašto apsaugos ministerija. (Kadangi projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti, kad LŠS biudžetas bus atskiras nuo KAM biudžeto (skiriamas ne pastarojo sąskaita), o LŠS asignavimų valdytojas bus LŠS vadas, siūlau 13 straipsnio („Santykiai su Krašto apsaugos ministerija“) 2 dalies pirmąjį sakinį išbraukti: 2.
LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai krašto gynybos srityje reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą. Pritarti
1(23) Dėl projekto 23 straipsnio „LŠS pagalba vykdant tarptautinę veiklą“. Kadangi užduoties valstybės institucijoms organizuoti „valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje“ nei LR ginkluotos gynybos strategija, nei įstatymai nenumato, siūlau teikiamą šio straipsnio formuluotę išbraukti ir pakeisti tokia nauja formuluote: „LŠS kartu su kartu su išeivijos šauliais bei jų organizacijomis teikia pagalbą valstybės institucijoms organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka LŠS vadas ir jo įgalioti rinktinių vadai bendradarbiauja su priimančiosios šalies Lietuvos teritorijoje išdėstytų ir veikiančių NATO ginkluotųjų pajėgų padalinių štabais.
LŠS rinktinių padaliniai gali Lietuvos teritorijos gynybai išdėstytiems, arba tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstantiems NATO pajėgų padaliniams, teikti reikalingą vietinę civilinės-karinės logistikos pagalbą, kariuomenės vado įsakymu nustatytas tvarka vykdyti skirtas pagalbos užduotis “. Pritarti iš dalies Argumentai:
Tikslinga projekto 23 straipsnį papildyti 2 dalimi ir reglamentuoti, kad LŠS bendradarbiauja ir teikia pagalbą ne NATO pajėgomis, o su sąjungininkų karinėmis pajėgomis. Pasiūlymas: Papildyti 23 straipsnį 2 dalimi: „2. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka LŠS vadas ir jo įgalioti rinktinių vadai bendradarbiauja su priimančiosios šalies Lietuvos teritorijoje išdėstytų ir veikiančių sąjungininkų karinių pajėgų padalinių štabais. LŠS rinktinių padaliniai gali Lietuvos teritorijos gynybai išdėstytiems arba tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstantiems sąjungininkų pajėgų padaliniams teikti reikalingą vietinę civilinės-karinės logistikos pagalbą, kariuomenės vado įsakymu nustatyta tvarka vykdyti skirtas pagalbos užduotis.“
1(30) Dėl projekto 30 straipsnio. a) Siūlau pakeisti
taip: „3. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą aktyviajame rezerve atliekantis ar atsargos karys karininkas, kuris ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo teikimo į pareigas dienos yra aktyvus LŠS narys. ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys,
b) Siūlau pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ją išdėstant tokia redakcija: „7.
LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo pritarimu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir LŠS suvažiavimas pritarimą arba nepritarimą krašto apsaugos ministro Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai turi pareikšti per du mėnesius nuo Ministro Pirmininko ministro teikimo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir LŠS suvažiavimui nepritarus krašto apsaugos ministro teikiamai kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko ministras kariuomenės vado teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, ne žemesnio kaip majoro laipsnio kariuomenės rezervo ar atsargos karininką – buvusio LŠS vado pavaduotoją, o tokio nesant
c) 30 straipsnio 8 dalį pakeisti taip: „8. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro įsakymu perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos sistemoje, arba nutraukus su juo nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.
d) projekto 30 straipsnio 9 ir 10 dalis siūlau išbraukti, kadangi siūlau, jog LŠS vadu turėtų būti skiriamas tik profesinės karo tarnybos karininkas.
e) Vietoj jų siūlau projekto 30 straipsnį papildyti tokia nauja 9 dalimi (identiška galiojančio įstatymo 26 str. 8 d).: „9. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir krašto apsaugos ministro įsakymu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu“.
f) Siūlau projekto 30 straipsnį papildyti tokia nauja 10 dalimi (identiška galiojančio įstatymo 26 str.9 d).: „10.
Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jis krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais“.
g) Projekto 30 straipsnio 12 dalį reikia išbraukti kaip nesuderinamą su KASirKT įstatymo nustatytais kariuomenės karininkų atlyginimų pagrindais. Siūlau ją pakeisti nauja 12 dalimi (identiška galiojančio įstatymo 26 str.10 d.). „12. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jam mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Projekte tikslinga numatyti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo teikimo į pareigas dienos yra aktyvus LŠS narys, aukštąjį išsilavinimą įgijęs ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą
įgijęs ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, kuris ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jo kandidatūros teikimo yra LŠS narys.“
2022-09-30 Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio–Pūtvio klubas (toliau – Klubas) egzistuoja jau virš 20 metų. Šis Klubas yra įsteigtas Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) Centro valdybos ir, būdamas šios centrinės LŠS institucijos patariamuoju dariniu, turi organizacinį savarankiškumą. Šiuo raštu teikiame pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1838 (toliau – Projektas). Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-09-21 nutarimu Nr. 949 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1838, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1839, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 papildymo 31-2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1840 ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1841“ (toliau – Vyriausybės išvada) išsakytam pritarimui Projektui ir išdėstytiems siūlymams kaip toliau tobulinti šį Projektą. Klubas savo ruožtu atkreipia įstatymo leidėjo dėmesį į Projekte esančias ir Vyriausybės išvadoje siūlomas tobulinimui nuostatas, jas papildydamas ar pateikdamas kaip savarankišką pastabą ar siūlymą:
Į Vyriausybės išvadoje siūlomą Vyriausybės sudaromą patariamąsias funkcijas atliekančios LŠS veiklos koordinavimo tarybos (toliau
Prezidento institucijos vaidmenį ginkluotųjų pajėgų sistemoje, statusą Valstybės gynimo taryboje, siūlytume įtraukti Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atstovą;
2022-09-30 1(12) Atsižvelgdami į Projekto 12 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) suteiktus įgaliojimus skirti į pareigas LŠS vadą, 30 straipsnio 6 dalyje nurodytą ketverių metų terminą, kuriam LŠS vadas yra paskiriamas eiti pareigas, parinkto į LŠS vadus žmogiškųjų resursų panaudojimo efektyvumą ir ekonomiškumą, Projekto 30 straipsnio 7 dalyje nustatytą daugiapakopę skyrimo į šias pareigas procedūrą, siūlome tobulinti Projekto 30 straipsnio 8 dalyje nurodytą LŠS vado atleidimo tvarką vietoje žodžių „pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka“ įrašant žodžius „pasibaigus ketverių metų paskyrimo į LŠS vadus terminui atleidžiamas iš jų šio įstatymo nustatyta tvarka“.
Atitinkamai pakoreguotinos Projekto 48 ir 49 straipsnių ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatos ir 45 straipsnio 6 dalį po žodžių „karo kapelionai – 65 metus“ papildžius žodžiais „arba paskirti į Lietuvos šaulių sąjungos vadus iki jiems sueis paskyrimo į pareigas ketverių metų terminas“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant, kad LŠS vadas skiriamas 3 metams, bet dažnai į atsargą yra išleidžiamas neištarnavęs LŠV vadu 3 metus, todėl projekte tikslinga reglamentuoti, kad jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo sudaro terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į LŠS vado pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui, nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo, jo sutikimu, gali sudaryti terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui. Jeigu terminuota darbo sutartis nesudaroma, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu. Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu, LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“
2022-09-30 Papildyti projektą nauju 34¹straipsniu ir jį išdėstyti taip: „34¹ straipsnis. Vlado
(toliau – Klubas) yra LŠS vadui pavaldus ir atskaitingas LŠS struktūrinis padalinys, puoselėjantis ir propaguojantis LŠS tradicijas, istoriją ir Vlado Putvinskio-Pūtvio suformuluotą patriotinę ideologiją bei ją atspindinčią šauliškumo sampratą. 2.
funkcijas:
1) aktualizuoja šauliškumo ideologiją, atskleistą per LŠS Etikos kodekse suformuluotą šauliškumo sampratą, bei užtikrina jos sklaidą LŠS, Lietuvoje bei išeivijoje;
2) rūpinasi Vlado Putvinskio-Pūtvio atminimo įamžinimu ir jo idėjų propagavimu;
3) pataria LŠS vadui ir LŠS Centro valdybai įgyvendinant šių LŠS centrinių institucijų funkcijas;
4) rūpinasi už Lietuvos laisvę žuvusių šaulių, partizanų, karių ir kitų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kovojusių asmenų atminimo įamžinimu;
5) užsiima LŠS organizacijos tradicijų sklaida;
6) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių organizacijomis, užsiimančiomis panašia veikla;
7) tyrinėja LŠS, pilietinio pasipriešinimo ir kovų už Lietuvos nepriklausomybę istoriją bei skleidžia ją visuomenėje;
8) dalyvauja rengiant šaulių mokymų ir kursų programas.“ Atitinkamai siūlome papildyti Projekto
žodžius „Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentą“. Nepritarti Šis įstatymo projektas nustato Lietuvos šaulių sąjungos statusą, veiklą, struktūrą ir centrines institucijas, turto sandarą, finansavimo, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, valstybės turto perdavimo LŠS tvarką, taip pat LŠS narių statusą, veiklą, atsakomybę ir socialines garantijas. Projekte numatyta, kad LŠS vykdydama savo veiklą, LŠS įstatymų nustatyta tvarka gali steigti įmones ir viešąsias įstaigas, tačiau LŠS klubų ir asociacijų reglamentuoti netikslinga. 14. E. Diržius ir H. Daublys 2022-10-12 1(12)1
Papildyti 12 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: 1.
Vyriausybė šio įstatymo nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus, taip pat juos apdovanoja piniginėmis premijomis. Ne mažiau 1/3 visų LŠS vado pavaduotųjų privalo turėti profesinės karo tarnybos kario, atsargos ar dimisijos pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį. Pritarti
2022-10-12 1(12)5 Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip: 5. Taryba:
1) svarsto LŠS veiklos krypčių ir prioritetų, finansavimo ir kitus strateginius klausimus, šiais klausimais teikia rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui; svarsto LŠS ir Lietuvos Vyriausybės, Ministerijų, Lietuvos kariuomenės, policijos ir kitų valstybės institucijų sąveikos krypčių ir prioritetų, finansavimo ir kitus klausimus, šiais klausimais teikia rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui;
2) svarsto ir vertina LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymą, šiais klausimais teikia pastabas, rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui. svarsto ir vertina LŠS bei valstybinių institucijų metinių sąveikos planų bei veiklos programų vykdymą, šiais klausimais teikia pastabas, rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui. 7. Vyriausybės įgaliota institucija kartu su LŠS Centro kontrolės komisija atlieka LŠS finansinį ir veiklos auditą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma reglamentuoti, kad Taryba svarsto LŠS veiklos krypčių ir prioritetų, finansavimo, sąveikos su valstybės institucijomis ir kitus strateginius klausimus, šiais klausimais teikia rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui.
Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Taryba:
1) svarsto LŠS veiklos krypčių ir prioritetų, finansavimo, sąveikos su valstybės institucijomis ir kitus strateginius klausimus, šiais klausimais teikia rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui;
2) svarsto ir vertina LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymą, šiais klausimais teikia pastabas, rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui.“
2022-10-12 1(29) 1,5 Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
institucija, sudaryta iš suvažiavimo dalyvių: išrinktų rinktinių atstovų, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų narystės LŠS stažą, ir pagal pareigas suvažiavime dalyvaujančių šaulių. Kiekvienos rinktinės atstovų suvažiavime skaičių, proporcingą rinktinėse esančių šaulių skaičiui, iš anksto nustato LŠS Centro valdyba LŠS vado siūlymu. Pagal pareigas su balso teise LŠS suvažiavime dalyvauja LŠS vadas ir jo pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai, LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininkas, LŠS Garbės teismo pirmininkas ir rinktinių vadai. Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip: 5.
LŠS suvažiavimas:
1) svarsto ir tvirtina LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus, teikia Vyriausybei išvadas dėl šių projektų;
2) LŠS Garbės teismo pirmininko teikimu priima svarsto ir keičia Šaulių etikos kodeksą ir LŠS Garbės teismo reglamentą;
3) LŠS statuto nustatytais atvejais svarsto ir priima kitus LŠS veiklą reglamentuojančius LŠS vidaus teisės aktus;
4) LŠS vado teikimu svarsto, tvirtina ir keičia LŠS veiklos strategiją;
5) Ministro Pirmininko teikimu pritaria arba nepritaria LŠS vado skyrimui, taip pat pareikšdamas nepasitikėjimą LŠS vadu teikia siūlymą Vyriausybei atleisti LŠS vadą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui;
6) LŠS vado siūlymu svarsto ir tvirtina LŠS vado pavaduotojų skaičių;
7) LŠS statuto nustatyta tvarka renka ir atleidžia LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo narius ir jų pavaduotojus;
8) svarsto ir tvirtina LŠS vado, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo ataskaitas ir pranešimus;
9) svarsto kitus LŠS aktualius klausimus ir priima dėl jų pareiškimus, rezoliucijas ir kitus dokumentus. 6. Visi klausimai LŠS suvažiavime sprendžiami paprasta suvažiavime dalyvaujančių LŠS narių balsų dauguma. Dėl pritarimo arba nepritarimo Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai balsuojama slaptai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma patikslinti LŠS svarstomus klausimus. Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
LŠS suvažiavime:
1) svarstomi ir tvirtinami LŠS statuto ir jo pakeitimo projektai, teikiamos Vyriausybei išvados dėl šių projektų;
2) LŠS Garbės teismo pirmininko teikimu svarstomas, priimamas ir keičiamas Šaulių etikos kodeksas ir LŠS Garbės teismo reglamentas;
3) LŠS statuto nustatytais atvejais svarstomi ir priimami kiti LŠS veiklą reglamentuojantys LŠS vidaus teisės aktai;
4) LŠS vado teikimu svarstoma, tvirtinama ir keičiama LŠS veiklos strategija;
5) Ministro Pirmininko teikimu pritariama arba nepritariama LŠS vado skyrimui, taip pat pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu teikiamas siūlymas Vyriausybei atleisti LŠS vadą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui;
6) LŠS vado siūlymu svarstomas ir tvirtinamas LŠS vado pavaduotojų skaičius;
7) LŠS statuto nustatyta tvarka renkami ir atleidžiami LŠS Centro valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo nariai ir jų pavaduotojai;
8) svarstomi LŠS vado, LŠS Centro kontrolės komisijos ir LŠS Garbės teismo ataskaitos ir pranešimai;
9) svarstomi kiti LŠS aktualūs klausimai ir dėl jų priimami pareiškimai, rezoliucijos ir kiti dokumentai.“
2022-10-12 1(30)16 Pakeisti 30 straipsnio 16 dalį ir išdėstyti taip:
16LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui bei taktiniu ir operaciniu lygiu - Lietuvos
kariuomenės vadui. Jis taip pat atskaitingas LŠŠ suvažiavimui ir Vyriausybei. LŠS vadas teikia LŠS veiklos ataskaitas kiekvienam eiliniam LŠS suvažiavimui, taip pat neeiliniam suvažiavimui, jeigu LŠS veiklos ataskaita yra LŠS statuto nustatyta tvarka įtraukta į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę. Metinę LŠS veiklos ataskaitą LŠS vadas teikia Vyriausybei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Vyriausybės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto reikalavimu LŠS vadas teikia informaciją ir atsako į jam pateiktus klausimus.
Pritarti iš dalies Argumentai: LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir taip užtikrinamas demokratinis civilinės kontrolės principas. Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui. Jis taip pat atskaitingas LŠŠ suvažiavimui ir Vyriausybei. LŠS vadas teikia LŠS veiklos ataskaitas kiekvienam eiliniam LŠS suvažiavimui, taip pat neeiliniam suvažiavimui, jeigu LŠS veiklos ataskaita yra LŠS statuto nustatyta tvarka įtraukta į neeilinio suvažiavimo darbotvarkę. Metinę LŠS veiklos ataskaitą LŠS vadas teikia Vyriausybei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Vyriausybės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto reikalavimu LŠS vadas teikia informaciją ir atsako į jam pateiktus klausimus.“
2022-10-12 1(31,32,33) Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
metams. Į LŠS Centro valdybą pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai. Kitus devynis ne mažiau nei devynis Centro valdybos narius ir jų pavaduotojus, turinčius ne mažesnį nei 5 metų narystės LŠS stažą renka LŠS suvažiavimas slaptu balsavimu. Jie negali būti skiriami rinktinių vadais ir jų pavaduotojais. Vadas ir jo pavaduotojai negali turėti daugiau nei 25% balsų teisės Centro valdyboje. Pakeisti 31 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir išdėstyti taip:
6) pritaria arba nepritaria LŠS vado teikiamoms LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų ir mokymų centro viršininko kandidatūroms;Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
trejiems metams. Ją sudaro penki nariai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų narystės LŠS stažą.
Paprastai bent du LŠS Centro kontrolės komisijos nariai ir bent du jų pavaduotojai turi turėti aukštąjį ekonominį, vadybinį ar teisinį išsilavinimą. LŠS Centro kontrolės komisijos nariais ir jų pavaduotojais negali būti LŠS vadas ir jo pavaduotojai, rinktinių vadai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai ir jų pavaduotojai, LŠS Garbės teismo nariai ir jų pavaduotojai. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
nepriekaištingos reputacijos šauliai turintys ne mažesnį kaip 3 metų narystės LŠS stažą. Paprastai ne mažiau kaip 1/3 LŠS Garbės teismo narių ir jų pavaduotojų turi turėti teisinį išsilavinimą. LŠS Garbės teismo nariais ir jų pavaduotojais negali būti LŠS vadas ir jo pavaduotojai, rinktinių vadai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro valdybos nariai ir jų pavaduotojai, LŠS Centro kontrolės komisijos nariai ir jų pavaduotojai, rinktinių garbės teismų nariai ir jų pavaduotojai. Nepritarti Atsižvelgiant, kad LŠS yra auganti organizacija nėra tikslinga reglamentuoti, kad LŠS Centro valdybą, LŠS Garbės teismą bei LŠS Centro kontrolės komisiją gali sudaryti nariai turintys narystės LŠS stažą. Į LŠS Centro valdybą pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai, tačiau jiems yra tik 6 mėnesių reikalavimas. 19. E. Diržius ir H. Daublys 2022-10-12 1(50) Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:
pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, mokymų centro viršininko ir kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių statuso ypatybės 2.
LŠS vado pavaduotojais 3 metams skiriami įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, o rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. Papildyti 50 straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti taip:
gali būti skiriami šauliai, turintys šiame straipsnyje nustatytą išsilavinimą ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą bei turintys ne mažesnį kaip 5 metų narystės LŠS stažą, bet kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Papildyti 50 straipsnį 4 dalimi ir išdėstyti taip: Mokymų centro viršininku 3 metams skiriamas įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią nacionaliniu saugumu ir gynyba, viešuoju saugumu ar civiline sauga ne žemesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turinti profesinės karo tarnybos karys. Mokymų centro viršininku gali būti skiriamas šioje dalyje nustatytą išsilavinimą įgijęs ir veiklos patirtį turintis šaulys bei įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, bet kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. LŠS vado pavaduotoju, rinktinės vadu ar mokymų centro viršininku paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą politiniuose komitetuose.
Papildyti 50 straipsnį 5 dalimi ir išdėstyti taip: Rinktinės vado pavaduotojais 3 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų narystės LŠS stažą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlomas reglamentuoti, kad LŠS vado pavaduotojais 3 metams skiriami turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, kurie ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jų kandidatūros teikimo yra LŠS nariai. Pasiūlymas: Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LŠS vado pavaduotojais 3 metams skiriami turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, kurie ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jų kandidatūros teikimo yra LŠS nariai, o rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti skiriami šauliai, turintys šiame straipsnyje nustatytą išsilavinimą, nustatytą laiką iki jų kandidatūros teikimo esantys LŠS nariai ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą, bet kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Mokymų centro viršininku 3 metams skiriamas įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią nacionaliniu saugumu ir gynyba, viešuoju saugumu ar civiline sauga, ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos karys.
Mokymų centro viršininku gali būti skiriamas šioje dalyje nustatytą išsilavinimą įgijęs ir veiklos patirtį turintis šaulys bei įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. LŠS vado pavaduotoju, rinktinės vadu ar mokymų centro viršininku paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą politiniuose komitetuose. Rinktinės vado pavaduotojais 3 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą.“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-07-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1838 (toliau
Kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, ateityje bus siūloma parlamentinių partijų susitarime dėl saugumo ir gynybos politikos gairių įtvirtinti, kad Lietuvos šaulių sąjungai skiriami valstybės biudžeto asignavimai turi būti ne mažesni kaip 2 procentai nuo krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Nurodoma, kad tai sudarytų 30 mln. eurų per metus ir lyginant su dabartinėmis sumomis, Lietuvos šaulių sąjungos finansavimas didėtų aštuonis–devynis kartus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta Lietuvos šaulių sąjungos teisė teikti asmens ir turto saugos paslaugas, kurios iš esmės yra laikomos ekonomine veikla, nes šios paslaugos gali būti teikiamos rinkoje. Taip pat numatytos ir kitos galimybės verstis ekonomine veikla steigiant įmones ar sudarant sandorius, sutartis (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos šaulių sąjungos finansavimo iš valstybės biudžeto dalis ateityje gali ženkliai didėti ir dėl to turėti teigiamos įtakos jos vykdomai ekonominei veiklai rinkoje, šis asociacijos finansavimas gali būti vertinamas kaip valstybės pagalba, kaip tai yra suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.
Primintina, kad apie valstybės pagalbos priemonę turėtų būti pranešama Europos Komisijai laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnyje nustatytų procedūrų ir ji galėtų būti įgyvendinama tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Atsižvelgiant į tai, papildomai siūlytina gauti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadą dėl Įstatymo projekto suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame LŠS įstatymo 11 straipsnio (Šaulių teisės) 1 dalies 6 punkte numatyta, kad vykdydama savo veiklą, LŠS teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti asmens ir turto saugos paslaugas. Objektų apsaugą šauliai vykdė nuo 1991 m. o karinius objektus pradėjo saugoti nuo 2008 m. LŠS saugo tik objektus kurių apsaugai keliamas reikalavimas apsaugą vykdyti tik su „A“ (automatiniais) kategorijos ginklais ir komerciniais pagrindais. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu privačios saugos firmos negali disponuoti A kategorijos ginklais tokiu būdu LŠS nesudaro konkurencijos saugos firmoms ir taip nėra iškreipiama konkurencija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-07-22
Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus, neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje išbraukti nuorodą „(OL 2016 L 119, p. 1)“. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV‑S‑599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7–10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1838 (toliau – LŠS įstatymo projektas) ir susijusiam Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1839, kurių tikslas – plėsti Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) vaidmenį užtikrinant valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą taikos ir karo metu, telkiant skirtingų institucijų pastangas ir išteklius, siekiant visų piliečių įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo stiprinant nacionalinį saugumą ir keliant šalies atsparumo konvencinėms ir hibridinėms grėsmėms lygį, atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Programa), 240 punkte išdėstytą pagrindinę šios srities iniciatyvą – tęsti LŠS integraciją į valstybės gynybą ir maksimaliai išnaudoti LŠS potencialą ugdant visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą, valią gintis, stiprinant atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, užtikrinant organizuotą dalyvavimą ginkluotoje gynyboje ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, skiriant reikiamus išteklius LŠS keliamiems tikslams paremti ir sudarant palankesnes sąlygas šiai organizacijai stiprėti, kitas Programoje nurodytas piliečių atsparumui ir aktyviam dalyvavimui stiprinant nacionalinį saugumą skirtas iniciatyvas, taip pat dera su įgyvendinamomis Programoje numatytomis koordinuoto valstybės institucijų atsako į nacionalinio saugumo grėsmes ir veiksmingos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos sukūrimo iniciatyvomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5332 ir su juo susijusių įstatymų projektų atšaukimo ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIVP-1819 ir jo lydimieji įstatymų pakeitimo projektai, kuriais, be kita ko, siekiama pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms, krizių likvidavimo ir jų padarinių šalinimo procesus koordinuoti Vyriausybės lygmeniu, tam įsteigiant Nacionalinį krizių valdymo centrą), tačiau pasiūlyti Seimui tobulinti LŠS įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
remiamos ir padedančios užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriškos sukarintos ir universalios asociacijos tikslus, pavedamų uždavinių ir atliekamų funkcijų apimtį, numatomus pakeitimus, susijusius su LŠS vado skyrimu, atskaitomybe bei LŠS finansavimu, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme Vyriausybei nustatytus pagrindinius uždavinius koordinuoti nacionalinį saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo
gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovauja Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, siūlome LŠS įstatymo projekto 12 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas LŠS santykis su Vyriausybe, nustatyti, kad Vyriausybė sudaro patariamąsias funkcijas atliekančią LŠS veiklos koordinavimo tarybą (toliau – Taryba). Taryba svarstytų LŠS veiklos krypčių ir prioritetų, finansavimo ir kitus strateginius klausimus, šiais klausimais teiktų rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui, LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui. Siūlome nustatyti, kad Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybė.
Į Tarybos sudėtį būtų įtraukiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir kitų ministerijų atstovai, atsižvelgiant į LŠS įstatymo projekto trečiajame skirsnyje apibrėžiamus LŠS santykius su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, prireikus ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų atstovai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlome atsisakyti LŠS įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią Vyriausybė galėtų paskirti LŠS veiklą koordinuojančią instituciją. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21
tikslinti LŠS įstatymo projektu siūlomus nustatyti Vyriausybės įgaliojimus ir funkcijas: patikslinti LŠS įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad LŠS statutą tvirtina Vyriausybė, ir nustatyti, kad LŠS statuto projektą rengia ir LŠS suvažiavimui teikia Vyriausybės įgaliota institucija, o ne Vyriausybė. Siūlome tikslinti LŠS įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir aiškiai nurodyti, kad Vyriausybė šio įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas LŠS vadą (atleidžia iš jų, nušalina nuo pareigų, taip pat jį apdovanoja) arba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkelia į LŠS vado pareigas, o LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju – skiria laikinąjį LŠS vadą.
Siūlomi Vyriausybei nustatyti įgaliojimai skirti LŠS vadą atitinka LŠS įstatymo projektu siūlomus pokyčius – plėsti LŠS vaidmenį užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir telkiant skirtingų institucijų pastangas bei išteklius, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme Vyriausybei nustatytus pagrindinius uždavinius, tarp jų užtikrinti, kad visos civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų parengti privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti, ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio, kuriame apibrėžti pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai, nuostatoms (šio straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai). Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21
kurių siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
ir LŠS skiriamas lėšas tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, išskiriant jas iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų, siūlome išbraukti LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad LŠS vadas yra LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, o LŠS įstatymo projekto 13 straipsnį, kuriame apibrėžiami LŠS santykiai su Krašto apsaugos ministerija, papildyti ir nustatyti, kad krašto apsaugos ministras yra LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1(12)
apsaugos ministerija (atitinkamai išbraukti LŠS įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad terminuotą darbo sutartį su LŠS vadu sudaro Vyriausybės kanceliarija, ir šiuo aspektu patikslinti LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 10 dalį ir 43 straipsnio 4 dalį). Taip pat siūlome tikslinti LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 18 dalį ir nustatyti, kad LŠS vadas yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui, nekeičiant šios dalies nuostatos, kad LŠS vadas atskaitingas LŠS suvažiavimui ir Vyriausybei. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1(9)
LŠS funkcijas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad LŠS gali atlikti funkcijas, padedančias užtikrinti valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu – padėti gyventojams patenkinti būtinuosius poreikius, telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai ir pan. Vienas iš LŠS įstatymo projekto 7 straipsnyje išvardytų LŠS tikslų – stiprinti nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo užtikrinimo. Tačiau LŠS įstatymo projekte nenustatoma šiam tikslui pasiekti skirtų LŠS funkcijų ar teisių.
LŠS įstatymo projekto 9 straipsnyje nurodytos LŠS funkcijos ir 11 straipsnyje nurodytos LŠS teisės lieka tokios pačios, kokias nustato galiojantis teisinis reguliavimas. Siekiant aiškumo, kokiomis priemonėmis ar veiksmais LŠS siektų šių tikslų, o piliečiai galėtų aktyviai prisidėti prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo užtikrinimo, siūlome minėtus straipsnius papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis LŠS funkcijas ir teises siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas (valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų veiklą ir jos tęstinumą, ekonominės ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimą, vidaus saugumą, tarptautinę veiklą), įvertinus jų santykį su mobilizacine sistema, nustatančia gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą mobilizacijos metu, mobilizacijos sistemos subjektams skiriamas valstybės mobilizacines užduotis, civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudarymą ir kitas funkcijas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimui pateikto Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9, 14, 15, 18, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1830 nuostatas, kuriomis tikslinamos LŠS funkcijos, susijusios su LŠS pagalba civilinės saugos pajėgoms. Siūlytume LŠS įstatymo projekto 19 straipsnio nuostatas suderinti su nurodytu įstatymo projektu siūlomais pakeitimais. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1.6. Siūlome LŠS įstatymo projekto preambulėje, 7, 8, 9, 11, 13 ir 21 straipsniuose vartojamą sąvoką „pilietinis ir tautinis ugdymas“ keisti į sąvoką „pilietinis ir patriotinis ugdymas“ atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr.
IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, 34 punkto nuostatas, pagal kurias užtikrinant valstybės ir savivaldybių institucijų bei piliečių pasirengimo remti ginkluotos gynybos užduočių vykdymą turi būti remiamas būtent LŠS vykdomas pilietinis ir patriotinis ugdymas. Nepritarti Tautinio ugdymo pagrindiniai tikslai – brandinti asmens tautinę ir kultūrinę savimonę, sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros identiteto išsaugojimui ir istoriniam tęstinumui, Spartėjant globalizacijai, kultūrinei integracijai, ekonominei emigracijai siekiama, kad žmonės puoselėtų savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas, gebėtų interpretuoti tautos tradicinę kultūrą, vertintų, ja remdamiesi kurtų naujas nacionalinės kultūros vertybes ir įgytų tautinio bei pilietinio sąmoningumo pradmenų. Tautinis ugdymas remiasi tautos prigimtimi, vidiniais jos raidos dėsniais, todėl netikslinga šios sąvokos atsisakyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1(14)
punkte nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė padeda LŠS planuoti, organizuoti ir vykdyti šaulių karinį rengimą, pasirengimą pagalbinėms gynybos užduotims vykdyti ir pilietiniam pasipriešinimui. Tačiau pilietinis pasipriešinimas ir pagalbinės gynybos funkcijos gali apimti tiek ginkluotus, tiek neginkluotus veiksmus, kurie nėra susiję su Lietuvos kariuomenės funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, siūlome LŠS įstatymo projekte išsamiau reglamentuoti LŠS santykį su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos kariuomenės pagalbą LŠS. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1.8.
LŠS įstatymo projekto 27 straipsnio 5 dalyje išvardytos pagrindinės šaulių kategorijos: koviniai šauliai, ginkluoto pasipriešinimo šauliai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai ir jaunieji šauliai. LŠS įstatymo projekte neatskleidžiama kovinių šaulių, ginkluoto pasipriešinimo šaulių ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių samprata, todėl siūlome papildyti LŠS įstatymo projektą naujomis sąvokomis, apibrėžiančiomis šias šaulių kategorijas. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1(30)
numatyta, kad LŠS vadu gali būti skiriamas ne tik karys, bet ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys, o LŠS įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti tik šauliai, kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Pažymėtina, kad pagrindinio LŠS uždavinio – pasirengimo valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui įgyvendinimas reikalauja ne tik specialiųjų žinių, bet ir ilgametės nepertraukiamo darbo patirties planuojant, organizuojant ir vykdant karinį rengimą, o už šio uždavinio įgyvendinimą atsakingas asmuo turėtų turėti reikiamas karybos žinias ir tinkamą karinį parengtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad karinio planavimo ir karinio sprendimo priėmimo proceso sistemiškai yra mokomi tik Lietuvos kariuomenės karininkai. Todėl siūlome LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas tik aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys.
Atsižvelgus į šį pasiūlymą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys negalėtų būti skiriamas LŠS vadu; atitinkamai reikėtų atsisakyti LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 9 dalies ir 43 straipsnio 3 dalies nuostatų ir tikslinti 30 straipsnio 10, 11 ir 12 dalių nuostatas. Siūlome LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 12 dalyje nustatyti, kad LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis lygus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotam tarnybiniam atlyginimui, pridėjus 3,5 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus), priedą už atsakomybę per mėnesį. Pritarti iš dalies Argumentai:
Netikslinga reglamentuoti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas tik aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys, ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo teikimo į pareigas dienos yra aktyvus LŠS narys, nes tokių kandidatų yra tik keli. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą įgijęs ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, kuris ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jo kandidatūros teikimo yra LŠS narys.“ Pakeisti 30 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos
įstatymo 60 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotam tarnybiniam atlyginimui, pridėjus 3,5 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus), priedą už atsakomybę per mėnesį.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1(34) LŠS įstatymo projekto 34 straipsnyje reglamentuotos mokymų centro funkcijos ir kitos su mokymų centro viršininko pareigybe ir mokymų centro finansavimu susijusios nuostatos. Tačiau iš LŠS įstatymo projekto 34 straipsnio nuostatų neaišku, koks yra mokymų centro statusas – ar tai atskiras juridinio asmens statusą turintis subjektas, ar tai LŠS struktūrinis padalinys. Atkreiptinas dėmesys, kad LŠS įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog LŠS struktūra reglamentuojama LŠS statute, todėl jeigu mokymų centras yra LŠS struktūrinis padalinys, siūlome atsisakyti mokymų centro detalaus aprašymo ir LŠS įstatymo projekte dėstyti tik svarbiausias su mokymų centru susijusias nuostatas (t. y. nustatyti tik mokymų centro funkcijas).
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1(48) LŠS įstatymo projekto 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šauliui iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmokama LŠS vado LŠS Centro valdybos pritarimu nustatyta dalis asmeninių išlaidų ginklams, jų priedėliams ir šaudmenims įsigyti šaulio tarnybai. LŠS įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad didesnis finansavimas leistų geriau aprūpinti šaulius, užtikrinti geresnes ir kokybiškesnes tarnybos sąlygas. Padidinus LŠS finansavimą, būtų sudarytos sąlygos taip pat ir aprūpinti šaulius tarnybiniais ginklais, todėl asmeninių išlaidų ginklams apmokėjimas iš valstybės biudžeto būtų netikslingas. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti LŠS įstatymo projekto 48 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1(43) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra Darbo kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Atsižvelgiant į tai, kad LŠS įstatymo projekte nustatytais atvejais sudarius darbo sutartį yra taikomos Darbo kodekso nuostatos, LŠS įstatymo projekto nuostatos dėl drausminės atsakomybės, drausminių nusižengimų, nušalinimo nuo darbo, darbo laiko, darbo sutarties sudarymo turi būti suderintos su Darbo kodekso nuostatomis.
Pažymėtina, kad LŠS įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog šaulio teisių, pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant LŠS tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises yra laikomas šaulio tarnyba, tačiau LŠS įstatymo projekte nustatytais atvejais su šauliu yra sudaroma darbo sutartis. Svarstytina, ar šaulio tarnyba turėtų būti reguliuojama darbo sutartimi, kurią sudarius atsirandantys individualieji darbo santykiai yra reglamentuojami Darbo kodekso nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad skirtingas tarnybos santykių ir darbo santykių pobūdis lemia ir taikytinų jiems reguliavimo metodų bei priemonių specifiką. Todėl LŠS įstatymo projektas nesukuria aiškumo, kaip praktikoje būtų taikomos kai kurios juo siūlomos įtvirtinti nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodeksas nenumato galimybės taikyti drausminę atsakomybę, jame nėra nuostatų dėl drausminių nusižengimų ir drausminių nuobaudų, nors šie klausimai reglamentuojami LŠS įstatymo projekto 43–46 straipsniuose, o šio projekto 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad šauliui, padariusiam drausminį nusižengimą (kuris 45 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip šaulio tarnybos pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl šaulio kaltės), skiriama drausminė nuobauda. LŠS įstatymo projekto 38 straipsnio nuostatos dėl šaulio nušalinimo nuo pareigų taip pat iš esmės skiriasi nuo nustatytų Darbo kodekso
mokėjimo nušalinimo laikotarpiu nuostatas ir pan.
LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 19 dalyje ir 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad, kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti, jiems vadovauti ar dalyvauti, kasdienė LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų, šaulių, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas. Neaišku, ar siekiama, kad tokiam aštuonias valandas viršijančiam darbo laikui būtų taikomos Darbo kodekso nuostatos (pavyzdžiui, šio kodekso 119 straipsnis, nustatantis reikalavimą gauti darbuotojo sutikimą dirbti viršvalandinį darbą ir galimą viršvalandžių trukmę, ar 144 straipsnis, įtvirtinantis apmokėjimo už viršvalandžius nuostatas). Pritarti iš dalies Argumentai:
LŠS įstatymo projekto 30 straipsnio 19 dalyje ir 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad, kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti, jiems vadovauti ar dalyvauti, kasdienė LŠS vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų, šaulių, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas. Neaišku, ar siekiama, kad tokiam aštuonias valandas viršijančiam darbo laikui būtų taikomos Darbo kodekso nuostatos (pavyzdžiui, šio kodekso 119 straipsnis, nustatantis reikalavimą gauti darbuotojo sutikimą dirbti viršvalandinį darbą ir galimą viršvalandžių trukmę, ar 144 straipsnis, įtvirtinantis apmokėjimo už viršvalandžius nuostatas).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra Darbo kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. tačiau darbo kodeksas nenumato galimybės taikyti drausminę atsakomybę, nes jame nėra nuostatų dėl drausminių nusižengimų ir nuobaudų, todėl šie klausimai reglamentuojami 43-46 straipsniuose. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti, jiems vadovauti ar juose dalyvauti, kasdienė LŠS vado darbo laiko trukmė gali viršyti 8 darbo valandas, nepažeidžiant Darbo kodekse nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.“ Pakeisti 50 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar
kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, mokymų centro viršininko, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti 8 darbo valandas, nepažeidžiant Darbo kodekse nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 1(48)1 Siūlome papildyti LŠS įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatoma, kad šaulį, atliekantį šaulio tarnybą ir pateikusį tai patvirtinančią LŠS vado, jo pavaduotojo arba rinktinės vado išduotą pažymą, privaloma išleisti iš darbo iki 10 darbo dienų per metus, ir numatyti galimybę vidaus tarnybos sistemos pareigūno dalyvavimą LŠS veikloje tarnybos metu suderinti su statutinės įstaigos vadovu.
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-21 LŠS įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad LŠS veiklai finansuoti bus skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kurie turėtų būti ne mažesni kaip 2 proc. Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiuo metu tai sudarytų daugiau nei 30 mln. eurų per metus. Taip pat pažymima, kad tai nebūtų krašto apsaugai skiriamo valstybės biudžeto finansavimo, kuris šiuo metu siekia 2,52 proc. BVP, lėšos. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktą valstybės biudžeto projektą rengia Vyriausybė. Konstitucijos 130 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė sudaro valstybės biudžeto projektą ir pateikia jį Seimui. Taigi, Konstitucijoje įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą yra nustatyti tik Vyriausybei. Konstitucijos nuostata, kad įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą turi Vyriausybė, reiškia, kad Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta ir kt.
Valstybės biudžeto projekte numatydama valstybės išlaidas, Vyriausybė yra saistoma atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvo, konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos normų ir principų. Pažymėtina, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 Argumentai: Tarptautinio masto Rusijos karinės agresijos tiesioginės ir ilgalaikės grėsmės aplinkoje Lietuvai gyvybiškais svarbu stiprinti Lietuvos kariuomenės ir visų ginkluotųjų pajėgų (įskaitant kovinius šaulių būrius) gynybinį pajėgumą, pasirengimą visuotinei ir besąlygiškai gynybai nuo agresijos. Nacionalinio saugumo strategijos p.
integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos ir jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir, remiant jos pastangas organizuoti ir koordinuoti neginkluotą gynybą bei nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, remti jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą“. Pilietinio pasipriešinimo strategijoje yra pabrėžta, kad: „Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos dalis“. Vadovaujantis šiomis strateginėmis nuostatomis LŠS įstatyme turi būti apibrėžiamas jos kaip sukarintos pilietinės savigynos asociacijos profilis dabarčiai ir ateičiai, juo grindžiamas Sąjungos savaveiksmės veiklos prioritetinis tikslas. Galiojančiame LŠS įstatyme asociacijos profilio apibrėžtis suformuluota taip: „valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija prie Krašto apsaugos ministerijos“. Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta pagrindinę LŠS paskirtį pakeisti taip: „valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta pilietinės savigynos ir universali asociacija prie Vyriausybės“. Įstatymo projekte teikiamas LŠS apibrėžties pakeitimas prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 24 skyriaus „Lietuvos šaulių sąjunga“ nuostatoms: „Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, veikianti pagal specialų įstatymą ir savo statutą.
Jos dalyvavimą krašto apsaugos sistemos veikloje ir bendradarbiavimą su krašto apsaugos sistemos ir kitomis valstybės institucijomis reglamentuoja įstatymas ir bendradarbiavimo sutartys.“ Sutinkamai su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (NSPĮ), LŠS įstatymas turi ne atskirti krašto apsaugos sistemos dalyvę LŠS nuo Krašto apsaugos ministerijos, bet nustatyti jos dalyvavimą krašto apsaugos sistemos veikloje. Reikia vadovautis NSPĮ nuostatomis, kad: „Lietuvos gynybinė galia grindžiama Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui; NATO sąjungininkų teikiama pagalba ir solidarumu; įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo tarnyba; kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu; piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai; geru kariuomenės ir civilių piliečių savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu“. „Valstybė remia savaveiksmes visuomenės organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo“. Lietuvos Šaulių sąjungos (toliau - LŠS) įstatymo pakeitimo projekto preambulės paskutinėje pastraipoje siūlau išryškinti LŠS pagrindinę - pilietinės savigynos paskirtį. Nacionalinio saugumo strategijos p. 34.8 numatyta: „34.8. didinti Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos ir jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir, remiant jos pastangas organizuoti ir koordinuoti neginkluotą gynybą bei nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, remti jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą“.
Pilietinio pasipriešinimo strategijoje yra pabrėžta, kad: „Pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos dalis“. Vadovaujantis šiomis strateginėmis nuostatomis LŠS įstatyme turi būti apibrėžiamas jos kaip sukarintos pilietinės savigynos asociacijos profilis dabarčiai ir ateičiai, juo grindžiamas Sąjungos savaveiksmės veiklos prioritetinis tikslas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto preambulės paskutinę pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„siekdamas stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip jungiamąją
visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ir visų ginkluotųjų pajėgų grandį, bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą,“ Pritari iš dalies Nors LŠS yra orientuota į pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jos organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, tačiau ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS gali vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų[¹] vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – padėti gyventojams patenkinti būtinuosius poreikius, telkti pasaulio bendruomenės paramą Lietuvai ir pan. LŠS vykdant ne tik karines, bet ir įvairias civilines užduotis, natūraliai kyla poreikis pertvarkyti pačią organizaciją.
Tai turėtų būti ne tiek savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, o labiau savanoriška visuomenės saugumo asociacija, atliekanti daugiau ir įvairesnių civilinių užduočių. Ginkluotos gynybos (karo) atveju LŠS remtų šalies ginkluotąsias pajėgas, vykdytų ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti preambulės paskutinę pastraipą ir ją išdėstyti taip: „siekdamas stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų ir pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo subjektą bei kitų valstybės institucijų talkininkę,“ Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(2) Argumentai:
Siūlau LŠS „Garbės šaulio“ sąvoką, nes LŠS turėtų įgyti teisę aktyviems ir nusipelniusiems asmenims suteikti išskirtinės garbės arba pripažinimo statusą. Tai asmenys (nebūtinai Lietuvos piliečiai), kurie ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstybės ar Šaulių sąjungos gerovės ir vystymosi. Atsižvelgiant į LŠS augantį pripažinimą Lietuvos valstybės saugumo sistemoje, taip pat į organizacijos kintančią struktūrą ir uždavinius, komendantinių šaulių vaidmenį LŠS organizacijoje, siūlau reglamentuoti
„komendantinio šaulio“ sąvoką. Taip pat siūlau LŠS sąvokos (sampratos) apibrėžtyje laikytis jos
dabartinės ir esminės paskirties kaip savaveiksmės pilietinės savigynos asociacijos nekeisti pagalbos valstybės funkcijų vykdymui universalios asociacijos apibrėžtimi. Priėmus projektais siūlomus pakeitimus, kuriais iš esmės keičiamas LŠS santykis su Krašto apsaugos ministerija, būtų daromas neigiamas poveikis nuosekliam gynybos ir krašto apsaugos politikos formavimui, sistemiškam jos įgyvendinimo užtikrinimui.
Išskirtinis LŠS vaidmuo, įgyvendinant valstybės gyvybiškai svarbią funkciją „Valstybės gynyba“ yra išskirtas Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ 38.4 papunktyje „didinti Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos ir jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir, remiant jos pastangas organizuoti ir koordinuoti neginkluotą gynybą bei nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, remti jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą“ bei Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“, 7.1 papunktyje nurodytą LŠS funkciją organizuoti ir vykdyti piliečių rengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Pažymėtina, kad nors LŠS įstatymo projektu vienu iš LŠS tikslų numatoma pagalba visų valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymo užtikrinimui, šiam tikslui pasiekti nebūtina keisti LŠS santykio su Krašto apsaugos ministerija, nes ir vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, LŠS teikia pagalbą kitoms institucijoms (suvaldant ekstremaliąsias situacijas tiek dėl masinio užsieniečių antplūdžio, tiek dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės LŠS prisidėjo vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu).
Atsižvelgiant į tai, Nutarimo projektą siūlytina papildyti siūlymu svarstyti, ar siekiant LŠS įstatymo projekto tikslų, yra tikslinga keisti LŠS santykį su Krašto apsaugos ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos mobilizacijos metu yra užtikrinamos per mobilizacinę sistemą – įgyvendinant Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą, gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti mobilizacinės sistemos subjektams yra skiriamos valstybinės mobilizacinės užduotys, sudaromas civilinio mobilizacinio personalo. Priskyrus LŠS tam tikrų valstybės institucijų funkcijų būtų atsisakyta esminio LŠS principų – savarankiškumo ir savaveiksmiškumo. Sąjungai atsirastų teisinės prievolės įgyvendinti kitų valstybės institucijų užduotis. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (toliau NSPĮ), „Valstybė remia savaveiksmes visuomenės organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsnį jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Garbės šaulys – Lietuvai ir šaulių sąjungai nusipelnęs asmuo. 1.2. Jaunasis šaulys – šaulys nuo 11 iki 18
metų. 3.
viešosios tvarkos apsaugos komendantūros funkcijų atlikimui suformuotiems Lietuvos šaulių sąjungos padaliniams, arba šaulys, kuriam atskiru Lietuvos šaulių sąjungos arba jos rinktinės vado įsakymu yra pavestos vykdyti viešosios tvarkos apsaugos komendantūros funkcijos kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Vyriausybės patvirtintuose Viešosios tvarkos apsaugos komendantūrų nuostatuose arba Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka pasitektas savivaldybės administracijos direktoriaus jo Karo padėties įstatymu nustatytų funkcijų atlikimui. 2.4. Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama savanoriška ir savaveiksmė sukarinta pilietinio pasipriešinimo agresijai asociacija, ir padedanti užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta ir universali asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą. 3.5. Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai – rinktinių padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie yra tinkami tikrajai karo tarnybai, bet jos neatlieka. 4.6. Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises. 5.7. Šaulys – Lietuvos šaulių sąjungos narys. 6.8. Šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, jungiantis aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose veikiančius Lietuvos šaulių sąjungos padalinius. 7.9. Karinė įranga suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme. 8.10. Prievarta suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme.
Pritarti iš dalies Argumentai: Karo padėties įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje reglamentuota Koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų veikimas karo metu. Minėtoje dalyje numatyta, kad ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu minėti vienetai priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo ginkluoto pasipriešinimo vienetams skiria ginkluotos gynybos užduotis. Viena pagrindinių LŠS funkcijų – karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, taip pat ir ginkluotą. Šiai funkcijai vykdyti sudaromi Lietuvos šaulių sąjungos koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai, kurie Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Šiuo metu apie 3000 šaulių tarnauja LŠS vado sudarytuose ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, tačiau plačiau tokių vienetų sąvoka šiuo metu nėra reglamentuota. Tikslinga reglamentuoti garbės šaulio sąvoką asmenims (nebūtinai Lietuvos piliečiai), kurie ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstybės ar Šaulių sąjungos gerovės ir vystymosi. Siekiant, kad šauliai galėtų vykdyti jiems numatytas funkcijas, projekte tikslinga numatyti naują sąvoką Šaulio specialioji tarnyba - tarnyba atliekama Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiant pagalbą Lietuvos valstybinėms institucijoms, taip pat saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei vyriausybės nutarimų ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas. Įstatymo projektu Nr. XIVP-1838 keičiamame Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme Nr. VIII-375 minimi ginkluoto pasipriešinimo vienetai, tačiau jų apibrėžimas nėra pateiktas.
Atsižvelgiant, kad LŠS vykdo ir neginkluotą pasipriešinimą projekte tikslinga reglamentuoti sąvoką neginkluoto pasipriešinimo šaulys. Be to projekte tikslinga reglamentuoti Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjo sąvoką: nesantis LŠS nariu ir tikrosios karo tarnybos kariu Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aktyviais veiksmais savo noru padeda LŠS vykdyti funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
šaulių sąjungai nusipelnęs asmuo. 2. Jaunasis šaulys – šaulys nuo 11 iki 18 metų. 3. Komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai – Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, savanoriškumo pagrindu Lietuvos šaulių sąjungos vado sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ir nėra tikrosios karo tarnybos kariai. 4. Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą savanoriška sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą. 5. Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai – rinktinių padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie yra tinkami tikrajai karo tarnybai, bet jos neatlieka. 6. Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjas
vienetuose ir nėra tikrosios karo tarnybos karys, bet organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą. 8. Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus LŠS tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises. 9. Šaulys – Lietuvos šaulių sąjungos narys. 10. Šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, susidedantis iš aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose veikiančių šaulių rinktinės padalinių. 11. Šaulio specialioji tarnyba – tarnyba atliekama šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, apimanti pagalbos valstybinės institucijoms teikimą, Lietuvos šaulių sąjungai priklausančių ar jos naudojamų objektų ir teritorijų, taip pat Vyriausybės nutarimų pagrindu Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų objektų ir teritorijų saugojimą. 12. Karinė įranga suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme. 13. Prievarta suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme.“ Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(3)1 Argumentai:
Pasirengimo gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovavimo struktūrą nustato Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 4 str.. 2 d.: „2. Pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją“.
Pagal NSPĮ, „Vyriausybė koordinuoja nacionalinį saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimą bei ministerijų ir kitų valstybės įstaigų, atliekančių šias funkcijas, veiklą, sutelkia šias įstaigas aktualiems ir svarbiems nacionalinio saugumo uždaviniams spręsti“. Vyriausybės vadovavimas pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai pagal kompetenciją reiškia bendrą vadovavimą priimant reikalingus teisės aktus (nutarimus ir sprendimus), o krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui priskirtas vadovavimas yra tiesioginis. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 str. nustato, kad krašto apsaugos ministras vadovauja visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Pagal NSPĮ, „Gynybos veiksmų civilinę vadovybę sudaro Respublikos Prezidentas ir krašto apsaugos ministras“. „<...> operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais“. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) savo veiklą grindžia Lietuvos
Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat LŠS statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais teisės aktais“, Pritarti Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(4)2 Argumentai:
Krašto apsaugos ministerija yra vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija.
Pagal (NSPĮ) įstatymą LŠS yra krašto apsaugos sistemos dalyvė, tad savo pagrindinę pasirengimo ginkluotai ir neginkluotais gynybai nuo agresijos paskirtį gali efektyviai realizuoti tik būdama glaudžiai susijusi su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene. Ginkluotoms pajėgoms priskiriami LŠS kovinių šaulių būriai, kurie karo padėties ar agresijos atveju vykdys karinės vadovybės paskirtas funkcijas, yra tiesiogiai integruoti į ginkluotąsias pajėgas kaip jų dalis. Kita ginkluotų šaulių dalis galės būti pasitelkta teritorinių karinių komendantų funkcijų vykdymui. Ji karo padėties atveju galės padėti savivaldybių administracijos direktoriams priskirtų karo padėties funkcijų vykdymui. Tokiu būdu didžioji LŠS struktūros, dalis privalo nuolat tobulinti savo sąveiką su ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos struktūra. Įvertinant šį faktą, taip pat vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategijos 34.8 punkto reikalavimu – didinti LŠS integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, stiprinant jos ir jos narių pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje, teikiamas LŠS atskyrimas nuo KAM ir priskyrimas prie Vyriausybės yra nepagrįstas ir visiškai nepriimtinas. Siūlomas LŠS statuso pakeitimas iš
„Asociacijos prie KAM“ į „Asociacijos prie LRV“ statusą viršija Vyriausybės
įstatymo suteiktas teises. Jis suteikia Vyriausybei teisę steigti Vyriausybės įstaigas, bet nesuteikia teisės prie Vyriausybės turėti jai pavaldžios savanoriškos sukarintas organizacijas. Sukarintos pilietinės savigynos asociacijos priskyrimas „prie Vyriausybės“ ( tiesioginiam pavaldumui) apskritai nebūdingas demokratinėms valstybėms.
Pagalbos teikimas vykdomosios valdžios ir civilinės saugos institucijoms paskirtis yra nenuolatinė, dalies LŠS narių teikiama savanoriškumo (savanorystės) pagrindu, susidarius išskirtinėms grėsmės aplinkybėms ir atsiradus civilinės visuomenės saugos poreikiams – krizinių ar ekstremalių situacijų dėl gaivalinių nelaimių, infrastruktūros katastrofų ir kitais išskirtiniais atvejais. Pasirengimo gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovavimo struktūrą nustato Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo 4 str.. 2 d. : „2. Pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją“. „Vyriausybė koordinuoja nacionalinį saugumą stiprinančių priemonių įgyvendinimą bei ministerijų ir kitų valstybės įstaigų, atliekančių šias funkcijas, veiklą, sutelkia šias įstaigas aktualiems ir svarbiems nacionalinio saugumo uždaviniams spręsti“[8]. Vyriausybės vadovavimas pasirengimui ginkluotai gynybai ir pasipriešinimui agresijai pagal kompetenciją reiškia bendrą vadovavimą priimant reikalingus teisės aktus (nutarimus ir sprendimus), o krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui priskirtas vadovavimas yra tiesioginis. KASO ir KT[9] įstatymas nustato, kad krašto apsaugos ministras vadovauja visos krašto apsaugos sistemos veiklai. „Gynybos veiksmų civilinę vadovybę sudaro Respublikos Prezidentas ir krašto apsaugos ministras. „<...> operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais“.
Lietuvos kariuomenės (LK) bendradarbiavimo su kitomis institucijomis prioritetinės sritys – LK ir institucijų, sudarančių LR ginkluotąsias pajėgas, bendras karinis rengimas ir operacinis planavimas. Lietuvos kariuomenės planavimo direktyvose LK kariniams vienetams skiriamos užduotys bendradarbiauti su LŠS: koordinuoti LŠS kovinių būrių priskyrimą prie LK vienetų; remti LŠS šaulių karinį rengimą, orientuotą veikti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje kartu su LK vienetais; remti šaulių karinį rengimą, orientuotą į kariniams vienetams priskirtų Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių pasirengimą veikti LK vienetų sudėtyje, kartu vykdant LK vienetams Valstybės ginkluotųjų pajėgų gynybos operacijų plane (VGGPGOP) nustatytas užduotis. Įvertinant šiame skyrelyje cituotas įstatymų normas ir argumentus, LŠS kaip pilietinės savigynos organizacija turi būti prie Krašto apsaugos ministerijos. Jos statuso pakeitimui į universalios pagalbos valstybės institucijoms organizaciją prie Vyriausybės pritarti negalima. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė įsakymu
tvirtina krašto apsaugos ministras. Prieš tvirtindamas ar keisdamas LŠS statutą, krašto apsaugos ministras Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia Vyriausybė Krašto apsaugos ministerija kartu su LŠS vado įgaliotais šauliais“. Nepritarti Atsižvelgiant į išsiplėtusias LŠS funkcijas, ji būtų traktuojama kaip valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą, viešąją tvarką ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą.
LŠS funkcijos, kaip ir dabar, būtų orientuotos į pasirengimą ginkluotai gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, taip pat ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS galėtų vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – t. y. padėti palaikyti ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, padėti gyventojams patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius. Atsižvelgiant į tai , kad LŠS jau dabar vykdo ir įvairias civilines užduotis, todėl jos statutą turi tvirtinti Vyriausybė. Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(7) Argumentai:
Nuo 1997 m. galiojančiame LŠS įstatyme tarnyba Lietuvos šaulių sąjungoje valstybės pripažinta kaip vienas iš būdų LR piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, <...> taip pat taikos metu pasirengti neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui metu. LŠS savanoriškai prisiimtas tikslas pasirengti visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui yra valstybės pripažintas NSPĮ. Šis LŠS tikslas yra pagrindinis ir nuolatinis. Greta šio pagrindinio tikslo LŠS įstatymo preambulėje pripažįstamas LŠS kaip policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkės, pilietinio ir tautinio ugdymo subjekto pobūdis. Ribotos trukmės pagalbą policijai ir kitoms valstybės institucijoms LŠS teikia ir toliau galės teikti ekstremalių situacijų metu.
LŠS įstatymo projektuose numatyto LŠS pagrindinės veiklos profilio pakeitimo kaip prieštaraujančio galiojančioms strateginėms NSPĮ normoms siūlau atsisakyti. Siūlau pakeisti 7 straipsnyje išvardytų tikslų eiliškumą, pirmiausia nurodant prioritetinius veiklos tikslus, po to – kitus taikos meto tikslus. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. LŠS tikslai LŠS pagrindiniai nuolatinės veiklos tikslai stiprinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą yra: a) Lietuvos Respublikos piliečių rengimas savanoriškam ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui agresijai; b) piliečių telkimas aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo informacinėms grėsmėms, potencialaus agresoriaus atgrasymo; visuomenės pilietinis, patriotinis ir tautinis ugdymas – būti pasitikinčiais savimi, kūrybingais, motyvuotais, drausmingais Lietuvos Respublikos piliečiais, pasirengusiais ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems; c) LŠS tikslai išskirtiniais atvejais – užsienio valstybių veiksmais keliant rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei, taip pat, konfliktų, krizių ir įvairios kilmės ekstremalių situacijų atvejais – padėti valstybės institucijoms užtikrinti viešąjį saugumą ir visuomenei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Tikslinga projekte LŠS tikslus papildyti žodžiais potencialaus agresoriaus atgrasymo.
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, atsparumo, potencialaus agresoriaus atgrasymo, valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų atlikimo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat taikos metu rengti Lietuvos Respublikos piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems.“ Seimo narys A.
Ažubalis 2022-09-07 1(11)16 Argumentai: Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išvadose dėl atitikties Europos Sąjungos teisei siūloma gauti LR konkurencijos tarybos išvadą dėl Įstatymo suderinamumo su konkurencijos taisyklėmis Europos Sąjungoje, nes 11 str. 1 d. 6 p. numatoma įtvirtinti Lietuvos šaulių sąjungos teisę teikti asmens ir turto paslaugas, kurios iš esmės yra laikomos ekonomine veikla, nes šios paslaugos gali būti teikiamos rinkoje. Tose pačiose išvadose dėl suderinamumo su Europos Sąjungos teise, atsižvelgiama į tai, kad LR šaulių sąjungos finansavimo iš valstybės biudžeto dalis ateityje ženkliai didės (nuo 8 iki 9 kartų), o tai gali turėti tiesioginės įtakos ekonominei veiklai šalyje, nes valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti. Tai yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daroma įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi siūlau išbraukti 11 str. 1 d. 6 p.
6 p. Išbraukimo motyvai:
a) pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymą asmens ir turto ginkluotą ir neginkluotą saugą, sutartis su klientais vykdo licencijuotos saugos tarnybos ir juridinių asmenų saugos padaliniai;
b) įstatymo projekte nėra konkretizuota, kuriais atvejais LŠS būtina suteikti išimtinę teisę ir kokiems jos uždaviniams įgyvendinti bei funkcijoms (pagal LŠS įst. 11 str. 2 d) atlikti.
c) Pagal LR Teisingumo ministerijos išvadą, LŠS suteikus teisę teikti asmens ir turto saugos paslaugas ir gavus ženkliai didesnę valstybės finansinę paramą, gali būti pažeisti laisvos prekybos principai. Pasiūlymas: Išbraukti 11 str. 1 d. 6 p.:
„6) teisės aktų nustatyta tvarka teikti asmens ir
turto saugos paslaugas;“ Nepritarti Šiuo metu galiojančiame LŠS įstatymo 11 straipsnio (Šaulių teisės) 1 dalies 6 punkte numatyta, kad vykdydama savo veiklą, LŠS teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti asmens ir turto saugos paslaugas. Objektų apsaugą šauliai vykdė nuo 1991 m. o karinius objektus pradėjo saugoti nuo 2008 m. LŠS saugo tik objektus kurių apsaugai keliamas reikalavimas apsaugą vykdyti tik su „A“ (automatiniais) kategorijos ginklais ir komerciniais pagrindais. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu privačios saugos firmos negali disponuoti A kategorijos ginklais tokiu būdu LŠS nesudaro konkurencijos saugos firmoms ir taip nėra iškreipiama konkurencija. Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(12)1 Argumentai:
Seimo Teisės departamento išvadose pastebima, kad keičiamo įstatymo
konkretus subjektas LŠS vadą skiria į pareigas, atleidžia ir nušalina nuo jų, taip pat apdovanoja piniginėmis premijomis. Iš keičiamo įstatymo 12 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio turinio matyti, jog šiuo subjektu siūloma numatyti Vyriausybę.
Tačiau vertinant tokį siūlymą, būtina pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, Vyriausybė neatlieka tokio pobūdžio funkcijų, kaip juridinio asmens, kurio veikla niekaip nesusijusi su Vyriausybės vadovaujama valstybės vykdomosios valdžios valdymo sritimi, vadovo skyrimo į pareigas ar jo skatinimo. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kada Vyriausybė skiria į pareigas ir atleidžia iš jų tam tikrus asmenis, ar juos skatina. Tai Vyriausybės atstovai, Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas, Vyriausybės įstaigų vadovai, kiti įstatymų nustatyti valstybės tarnautojai ir pareigūnai. Šios nuostatos formuluotė, sisteminė galiojančių įstatymų nuostatų analizė bei viešojo administravimo funkcijas vykdančių asmenų skyrimo į pareigas tvarka suponuoja, kad Vyriausybė valstybės tarnautojus ir pareigūnus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia tik tais atvejais, kai jie yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybei, vadovauja Vyriausybės įsteigtai valstybės institucijai arba kurių veikla, susijusi su Vyriausybės vykdomomis funkcijomis, kas lemia jų atskaitingumą valstybės vykdomajai institucijai. Atsižvelgiant į tai, manome, kad nuostatos, dėl asociacijos vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo, LŠS vado drausminių nusižengimų tyrimo, jo skatinimo ir kitų veiksmų atlikimo, perduodančios šias funkcijas Vyriausybės kompetencijai yra nepagrįstos ir nederančios su konstituciniais ir įstatyminiais Vyriausybės įgaliojimais. Todėl manytina, kad šiuo aspektu projekto nuostatos turėtų būti kompleksiškai peržiūrėtos ir pakoreguotos. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų Ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat jį apdovanoja Piniginėmis premijomis. LŠS vadas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro terminuotą darbo Sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Vyriausybė organizuoja piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui valstybinės sistemos funkcionavimą. Piliečius apmokant įvairių pasipriešinimo ir civilinės saugos būdų Vyriausybė nustato jų aprūpinimo būtinomis techninėmis priemonėmis tvarką. Nepritarti Siūlomi Vyriausybei nustatyti įgaliojimai skirti LŠS vadą atitinka LŠS įstatymo projektu siūlomus pokyčius – plėsti LŠS vaidmenį užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir telkiant skirtingų institucijų pastangas bei išteklius, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme Vyriausybei nustatytus pagrindinius uždavinius, tarp jų užtikrinti, kad visos civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų parengti privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti, ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio, kuriame apibrėžti pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai, nuostatoms (šio straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai). Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(12)2 Argumentai:
Įstatymo projekte (12 str.) rašoma: „Vyriausybė gali paskirti LŠS veiklą koordinuojančią instituciją“. Kadangi numatoma LŠS atskirti nuo krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos, pagal nutylėjimą KAM nebūtų paskirta „organizacijos prie LRV“ koordinuojančia institucija. Sprendžiant pagal teikiamą projektą, kad LŠS vadu gali tapti vidaus reikalų pareigūnas, tokia institucija galimai numatoma paskirti VRM arba Vyriausybės kanceliariją, kurios neturi savo struktūroje rengimo pilietinei gynybai patirties.
Koordinuoti šaulių parengimą ginkluotai ir pilietinei gynybai nėra įstatymu priskirta VRM funkcija. Pasiūlymas: Išbraukti 12 str. 2 dalį, ją pakeisti į 12 str. 3 d. nuostatas ir šią straipsnio dalį išdėstyti taip: „2. Vyriausybė gali paskirti LŠS veiklą koordinuojančią instituciją. 2. Vyriausybės įgaliotos institucijos skiria sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą vykdyti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu.“ Pritarti Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(12)3 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad LŠS taptų savarankišku biudžeto asignavimų valdytoju, turėtų būti užtikrinama ir LŠS kaip biudžeto asignavimų valdytojo skaidri finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų peržiūra, taip pat patikrinama LŠS vykdoma veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, todėl siūlytina nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija turėtų atlikti ne vidaus, bet finansinį ir veiklos auditą. Pasiūlymas:
Išbraukti 12 str. 3 d., ją pakeisti į 12 str. 4 dalies nuostatas ir ją išdėstyti taip:
„4. 3. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka LŠS vidaus finansinį
ir veiklos auditą.“ Pritarti Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(13)2 Argumentai: Pritariu LŠS veiklos plėtrai numatytam atskiram didesniam valstybės biudžeto lėšų asignavimui teikiant pirmenybę nuolatiniam piliečių rengimui ginkluotai gynybai ir neginkluotam pasipriešinimui agresijos atveju.
Siūlau aiškiai nustatyti, kad valstybės biudžeto skiriamų metinių asignavimų LŠS santykinis limitas nustatomas iki 2 proc. nuo krašto apsaugos sistemos biudžeto dydžio, o konkretus atskiro nuo KAM (savarankiško) biudžeto asignavimų dydis nustatomas pagal LŠS konkrečias metines veiklos programas, bet ne KAM biudžeto limito mažinimo sąskaita. Siūloma nustatyti, kad LŠS biudžetas būtų atskiras nuo KAM biudžeto (skiriamas ne pastarojo sąskaita), o LŠS asignavimų valdytojas bus LŠS vadas. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LŠS ar Krašto apsaugos ministerijos išlaidos, susijusios su LŠS vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, pilietinio ugdymo veikla krašto gynybos srityje, šaulių parengimo ginkluotai valstybės gynybai išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Krašto apsaugos ministerija gali perduoti LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise LŠS vykdomai pilietinio ir tautinio ugdymo veiklai įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veiklai krašto gynybos srityje reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą.“ Pritarti Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(23) Argumentai:
Užduoties valstybės institucijoms organizuoti „valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje“ nei LR ginkluotos gynybos strategija, nei įstatymai nenumato. Pasiūlymas: Pakeisti 23 str. ir jį išdėstyti taip:
„LŠS kartu su kartu su išeivijos šauliais bei jų
organizacijomis teikia pagalbą valstybės institucijoms organizuojant galimą valstybės valdymo tęstinumą užsienio valstybėje.
Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka LŠS vadas ir jo įgalioti rinktinių vadai bendradarbiauja su priimančiosios šalies Lietuvos teritorijoje išdėstytų ir veikiančių NATO ginkluotųjų pajėgų padalinių štabais. LŠS rinktinių padaliniai gali Lietuvos teritorijos gynybai išdėstytiems, arba tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstantiems NATO pajėgų padaliniams, teikti reikalingą vietinę civilinės-karinės logistikos pagalbą, kariuomenės vado įsakymu nustatytas tvarka vykdyti skirtas pagalbos užduotis“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Tikslinga projekto 23 straipsnį papildyti 2 dalimi ir reglamentuoti, kad LŠS bendradarbiauja ir teikia pagalbą ne NATO pajėgomis, o sąjungininkų karinėmis pajėgomis. Pasiūlymas: Papildyti 23 straipsnį 2 dalimi: „2. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka LŠS vadas ir jo įgalioti rinktinių vadai bendradarbiauja su priimančiosios šalies Lietuvos teritorijoje išdėstytų ir veikiančių sąjungininkų karinių pajėgų padalinių štabais. LŠS rinktinių padaliniai gali Lietuvos teritorijos gynybai išdėstytiems arba tranzitu per Lietuvos teritoriją vykstantiems sąjungininkų pajėgų padaliniams teikti reikalingą vietinę civilinės-karinės logistikos pagalbą, kariuomenės vado įsakymu nustatyta tvarka vykdyti skirtas pagalbos užduotis.“ Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(30)3 Argumentai:
Galiojantis LŠS įstatymas nustato, kad LŠS vadu skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinė karo tarnybos karys, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys. LŠS vadas skiriamas krašto apsaugos ministro įsakymu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo pritarimu 3 metams.
Taigi, pagal galiojantį LŠS įstatymą, Lietuvos Šaulių sąjungos vadas turi būti didelę profesinės tarnybos kariuomenėje patirtį turintis aukšto karinio laipsnio kariuomenės karininkas. Kaip teisingai pastebima Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastaboje, Vyriausybė valstybės tarnautojus ir pareigūnus į pareigas skiria tik tada, kai jų vykdomos funkcijos lemia jų atskaitingumą valstybės vykdomajai institucijai. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į esamą valstybės sąrangą, LŠS įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo LŠS įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, galintys būti skiriami LŠS vadu (kariai ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnai), nėra tiesiogiai pavaldus Vyriausybei, nevykdo jos pavedimų ir jai neatsiskaito. Projekte numatyta, kad Ministro Pirmininko teikimu LŠS vadu Vyriausybė gali skirti ne tik kariuomenės profesinės karo tarnybos, ne tik tarnybą kariuomenės rezerve atliekantį ar atsargos karininką, bet taip pat ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos pareigūnas, kuris yra LŠS narys (nesvarbu, prieš kiek laiko juo būtų tapęs). Numatyta, kad LŠS vadą Ministro Pirmininko teikimu 4 metams skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų Vyriausybė 4 metams (tai prilygsta Vyriausybės kadencijai), o karininkas – LŠS vadas tampa tiesiogiai pavaldus Vyriausybei . Nuostatos dėl vado skyrimo tvarkos visais aspektais yra ydingos. Teikiamame projekte nepaisoma KASO ir KTĮ (42 str.), kuris nustato, kad profesinės karo tarnybos karininkas gali būti perkeliamas į kitą tarnybos vietą ar kitas pareigas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Ši karininkų rotacijos norma neturi išimčių.
LŠS vado skyrimo atveju įstatymas nustato konkrečiai: „Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas“. Neaišku, ar numatoma, jog LŠS vadas turėtų būti atleistas iš profesinė karo tarnybos, kad kaip civilis asmuo galėtų sudaryti terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pagal teikiamą tvarką LŠS vadas, būdamas Vyriausybės kanceliarijos pareigūnas, kartu būtų pavaldus Vyriausybei (kitam juridiniam asmeniui), ir kaip vyriausiasis pareigūnas vadovautų LŠS (trečiajam juridiniam asmeniui). Tokio trigubo pavaldumo precedento teisės aktuose nepavyko aptikti. Neginčytina, kad LŠS yra krašto apsaugos sistemos veiklos dalyvė, kuriai vadovauti įgaliotas krašto apsaugos ministras. Tačiau LŠS Įstatymo pakeitimo projekte teikiamas LŠS vado paskyrimo tvarkos pakeitimas LŠS įstatyme reikštų KA ministro tiesioginių įgaliojimų perdavimą Ministras Pirmininkui ir Vyriausybei. Čia verta atkreipti dėmesį į tai, kad KASO ir KTĮ 10 str. nustato, jog valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – ir krašto apsaugos ministras. Operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui, kuris civilinės vadovybės duotas užduotis įgyvendina kariuomenės vado įsakymais. NSPĮ nustato, jog „pagrindinė policijos, kaip nacionalinio saugumo sistemos sudedamosios dalies, paskirtis – užtikrinti asmens ir visuomenės saugumą, žmogaus teises ir laisves, palaikyti viešąją tvarką, kovoti su nusikalstamomis veikomis“. Šias policijai priskirtas funkcijas ji pati turi reguliariai vykdyti.
LŠS kaip savanoriška pilietinės savigynos organizacijos, gali turėti savanoriškumo (savanorystės) pagrindu pasirengusių narių komandas, kurių nariai talkintų policijai ( kaip ir kitoms valstybės institucijoms) jos prašymu teikdami būtiną ribotos trukmės pagalbą vykdant viešojo saugumo funkcijas. VRM įgaliota formuoti valstybės politiką viešojo saugumo srityje, kuri apima: viešąją tvarką, vidaus tarnybą, priešgaisrinę bei civilinę saugą ir gelbėjimo darbus, valstybės sienos apsaugą, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartą, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsaugą, taip pat formuoti migracijos politiką. Pažymėtina, kad pagrindinio LŠS uždavinio – pasiruošimo valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui įgyvendinimui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes šio uždavinio įgyvendinimas reikalauja ne tik specialių žinių, bet ir ilgo ir nepertraukiamo darbo planuojant, organizuojant ir vykdant šaulių karinį rengimą, o už šio uždavinio įgyvendinimą atsakingas asmuo turėtų turėti reikiamas karybos žinias ir atitinkamą karinį parengtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad karinio planavimo ir karinio sprendimo priėmimo proceso sistemiškai yra mokomi tik Lietuvos kariuomenės karininkai. Remdamasi išdėstytais argumentais ir įvertinant realią Rusijos agresijos grėsmę, kad LŠS vadu krašto apsaugos ministras skirtų tik profesinės karo tarnybos karininką ir nepritarti įstatymo projekte teikiamam papildymui, kad vadu taip pat galėtų būtų skiriamas vadovavimo gynybos veiksmams pasirengimo neturintis vidaus tarnybos karininkas. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą aktyviajame rezerve atliekantis ar atsargos karys karininkas, kuris ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo teikimo į pareigas dienos yra aktyvus LŠS narys. ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekte tikslinga reglamentuoti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo teikimo į pareigas dienos yra aktyvus LŠS narys, aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį
išsilavinimą įgijęs ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, kuris ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jo kandidatūros teikimo yra LŠS narys.“ Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(30)6 Argumentai:
Pagal keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalį LŠS vadas būtų skiriamas ketveriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti LŠS organai – LŠS Centro valdyba, LŠS Centro kontrolės komisija, LŠS Garbės teismas būtų sudaromi trejų metų terminui. Be to, eilinis LŠS suvažiavimas vyktų kas trejus metus.
Svarstytina, ar siekiant pakeisti LŠS vado kadencijos trukmę, neturėtų būti sistemiškai keičiamos ir kitų LŠS organų kadencijų trukmės, siekiant užtikrinti sklandų ir sisteminį visos LŠS veiklos tęstinumą bei atsižvelgiant į šių organų funkcijų sąsają su LŠS vado veikla, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į tai, jog LŠS Centro valdyba yra institucija padedanti LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų ir t.t. Be to, numatyta, kad LŠS vadą Ministro Pirmininko teikimu 4 metams skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų Vyriausybė 4 metams (tai prilygsta Vyriausybės kadencijai), o karininkas – LŠS vadas tampa tiesiogiai pavaldus Vyriausybei. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. LŠS vadas skiriamas ketveriems trims metams. Tas pats asmuo gali būti skiriamas LŠS vadu ne daugiau kaip du kartus iš eilės.“ Pritarti Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(30)7 Pasiūlymas: Pakeisti 30 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir LŠS suvažiavimo pritarimu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir LŠS suvažiavimas pritarimą arba nepritarimą krašto apsaugos ministro Ministro Pirmininko teikiamai LŠS vado kandidatūrai turi pareikšti per du mėnesius nuo Ministro Pirmininko ministro teikimo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir LŠS suvažiavimui nepritarus krašto apsaugos ministro teikiamai kandidatūrai, Vyriausybė Ministro Pirmininko ministras kariuomenės vado teikimu paskiria laikinąjį LŠS vadą, ne žemesnio kaip majoro laipsnio kariuomenės rezervo ar atsargos karininką – buvusio LŠS vado pavaduotoją, o tokio nesant – kitą kariuomenės rezervo ar atsargos karininką šaulį, iki bus pritarta kitai LŠS vado kandidatūrai.
Kita LŠS vado kandidatūra turi būti pateikta ne per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį.“ Nepritarti Siūlomi Vyriausybei nustatyti įgaliojimai skirti LŠS vadą atitinka LŠS įstatymo projektu siūlomus pokyčius – plėsti LŠS vaidmenį užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir telkiant skirtingų institucijų pastangas bei išteklius, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme Vyriausybei nustatytus pagrindinius uždavinius, tarp jų užtikrinti, kad visos civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų parengti privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti, ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio, kuriame apibrėžti pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai, nuostatoms (šio straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai). Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(30)8 Pasiūlymas:
Pakeisti 30 str. 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro įsakymu perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos sistemoje, arba nutraukus su juo nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlomi Vyriausybei nustatyti įgaliojimai atleisti LŠS vadą atitinka LŠS įstatymo projektu siūlomus pokyčius – plėsti LŠS vaidmenį užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir telkiant skirtingų institucijų pastangas bei išteklius. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato pagrindinius uždavinius Vyriausybei – tarp jų užtikrinti, kad visos civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų parengti privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant maksimaliai išnaudoti LŠS potencialą ugdant visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą, valią gintis, stiprinant atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, užtikrinant organizuotą dalyvavimą ginkluotoje gynyboje ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė skiria į pareigas LŠS vadą (atleidžia iš jų, nušalina nuo pareigų, taip pat jį apdovanoja).
Šie siūlymai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio, kuriame apibrėžti pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai, nuostatoms (šio straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai). Projekte siūloma reglamentuoti, kad jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui, nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo, jo sutikimu, gali sudaryti terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra
profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į LŠS vado pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui, nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo, jo sutikimu, gali sudaryti terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui. Jeigu terminuota darbo sutartis nesudaroma, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu.
Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu, LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“ Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(30)9 Argumentai:
Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos
sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog ministrai yra tiesiogiai pavaldūs Ministrui pirmininkui, todėl pasirinkta teisinė konstrukcija stokoja teisinės logikos ir neatitinka subordinacijos principo, įtvirtinto Vyriausybės įstatyme. Kaip jau buvo minėta, VRM įgaliota formuoti valstybės politiką viešojo saugumo srityje, o ne krašto apsaugos srityje. Tai iš esmės skirtingi dalykai. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, jis perkeliamas į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.
Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su vidaus reikalų ministru, Vyriausybės nutarimu, atleidus jį iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir krašto apsaugos ministro įsakymu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma reglamentuoti, kad jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“ Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(30)10 Argumentai:
Kaip savo išvadose pastebi Seimo Teisės departamentas, pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, LŠS vado darbo sutarties šalimi – darbdaviu, būtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, tarp LŠS vado ir Vyriausybės kanceliarijos nėra nustatyta jokių darbo santykių požymių turinčių ryšių (atrankos į pareigas, skyrimo į pareigas ar pan.), todėl nesant tarp minėtų subjektu darbo santykių požymių, tarp jų negali būti sudaryta ir darbo sutartis, kaip tų požymių teisinė išraiška. Pažymėtina ir tai, kad darbo sutarties sudarymas sukelia šalims DK nustatytas teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi, Vyriausybės kanceliarija ne tik turėtų susitarti, pavyzdžiui, dėl būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo užmokesčio, bet ir jį mokėti. Vyriausybės kanceliarija, kaip LŠS vado darbdavys ne tik turėtų teisę, bet ir privalėtų sudaryti vadui darbo sąlygas, suteikti atostogas, kontroliuoti jo darbą ir t. t.
Manytina, kad įstatymo projekte teikiamų teisinių santykių kontekste toks teisinis reguliavimas iš esmės netinkamas. Pasiūlymas: Pakeisti 30 str. 10 d. ir ją išdėstyti taip: „10. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, LŠS vado įgaliojimų terminui jis sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu nutraukiama ir Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu jis atleidžiamas iš pareigų. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vadu gali būti nutraukta ir jis atleidžiamas iš pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu. Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų krašto apsaugos ministro įsakymu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jis krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma reglamentuoti, kad jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais.
Jeigu LŠS vadas yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, jis Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu LŠS vadas yra profesinės karo tarnybos
karys, jis gali būti nušalintas nuo pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu LŠS vadas yra savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis karys, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, jis Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu gali būti nušalintas nuo pareigų Darbo kodekse nustatytais atvejais.“ Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-07 1(30)12 Argumentai:
Vadovaujantis LŠS įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo LŠS Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostata, LŠS vadu galėtų būti skiriamas ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys, ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas LŠS narys, todėl siūlomas LŠS vado pareiginės algos dydžio nustatymas lemtų situacijas, kai LŠS vado profesinės karo tarnybos kario pareiginės algos dydis viršytų pagal jo turimą karinį laipsnį priklausančios pareiginės algos dydį.
Profesinės karo tarnybos karių pareiginė alga yra nustatoma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Pagal galiojančią sistemą profesinės karo tarnybos karių pareiginė alga priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario laipsnio. Ši principinė nuostata nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar profesinės karo tarnybos karys yra perkeliamas į kitas pareigas kitoje institucijoje, todėl profesinės karo tarnybos kario kaip LŠS vado pareiginės algos nustatymas LŠS Įstatyme iškreiptų esamą sistemą. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlytina nereguliuoti LŠS vado kaip profesinės karo tarnybos kario atlyginimo (reguliuojama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme), o LŠS vado pareigas einančiam tarnybą rezerve atliekančiam arba atsargos kariui nustatyti atlyginimą, atitinkantį minimaliam kariniam laipsniui (pulkininko leitenanto (komandoro)) priskirtą atlyginimą.
LŠS projektu nauja redakcija dėstomo LŠS Įstatymo 30 straipsnio 12 dalyje numatoma, kad LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus kariuomenės vadui ir policijos generalinio komisarui pirmaisiais ir vėlesniais metais priklausančių tarnybinių atlyginimų vidurkiui atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus, tokiu būdu asociacijos vadovo pareiginės algos dydį iš esmės prilyginant svarbiausių valstybės institucijų, užtikrinančių ginkluotą valstybės gynybą ir viešąjį saugumą, vadovų pareiginės algos dydžiui. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis LŠS Įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo LŠS Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostata, LŠS vadu, galėtų būti skiriamas ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos arba ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, todėl siūlomas LŠS vado pareiginės algos dydžio nustatymas sąlygotų situacijas, kuomet LŠS vado pareiginės algos dydis, viršytų pagal jo turimą karinį ar vidaus tarnybos laipsnį priklausančios pareiginės algos dydį. Profesinės karo tarnybos karių pareiginė alga yra nustatoma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme. Pagal galiojančią sistemą, profesinės karo tarnybos karių pareiginė alga priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario laipsnio.
Ši principinė nuostata nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar profesinės karo tarnybos karys yra perkeliamas į kitas pareigas kitoje institucijoje, todėl profesinės karo tarnybos kario kaip LŠS vado pareiginės algos nustatymas LŠS Įstatyme iškreiptų esamą sistemą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimo projekte siūlytina nurodyti, kad LŠS vado pareiginės algos dydžio prilyginimas kariuomenės vado ir policijos generalinio komisaro tarnybinių atlyginimų vidurkiui, atsižvelgiant į atitinkamas pareigas užimantiems asmenims keliamus reikalavimus, jų atsakomybes, turimą laipsnį ir galiojančią apmokėjimo sistemą, laikytinas ydingu. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 str. 12 d. ir ją išdėstyti taip: „12. LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus kariuomenės vadui ir policijos generalinio komisarui pirmaisiais ir vėlesniais metais priklausančių tarnybinių atlyginimų vidurkiui atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus. Jeigu LŠS vadas yra tarnybą rezerve atliekantis arba atsargos karys, jam mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. Antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui antraisiais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma reglamentuoti, kad LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotam tarnybiniam atlyginimui, pridėjus 3,5 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus), priedą už atsakomybę per mėnesį, tačiau netikslinga reglamentuoti antrą kartą iš eilės į LŠS vado pareigas paskirtam asmeniui. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. LŠS vadui mokamos pareiginės algos dydis yra
lygus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotam tarnybiniam atlyginimui, pridėjus 3,5 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus), priedą už atsakomybę per mėnesį.“ Seimo narys A. Ažubalis 2022-09-15 1(31)2 Argumentai:
Dabartine tvarka LŠS Centro valdybos nariais tampama atviro balsavimo LŠS Suvažiavime metu, suteikiant galimybę tiems patiems Centro valdybos nariams tęsti savo kadencijas be jokių laiko apribojimų. Rotacijos nebuvimas mažina valdymo efektyvumą organizacijoje ir neužtikrina demokratinių sąlygų bei valdymo efektyvumo organizacijos viduje.
Atsižvelgiant į LŠS svarbą valstybės ir tautos gyvenime, stiprinant nacionalinį saugumą, būtina užtikrinti LŠS Centro valdybos, kuri yra kolegiali vykdomoji LŠS institucija, padedanti LŠS vadui vadovauti ir vykdyti LŠS veiklą tarp LŠS Suvažiavimų, narių rotaciją. Be to, situacija LŠS viduje yra paradoksali dėl LŠS Suvažiavime numatytos tvarkos rinkti Centro valdybos narius atviru balsavimu, tačiau juos atleisti, ar išreikšti nepasitikėjimą – slaptu balsavimu. Taigi reikalinga įtvirtinti nuostatą, jog LŠS suvažiavime dėl pritarimo LŠS Centro valdybos narių kandidatūroms balsuojama slaptai. Pasiūlymas:
Pakeisti 31 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS Centro valdyba sudaroma trejiems metams. Į
LŠS Centro valdybą pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai. Kitus devynis Centro valdybos narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas, remdamasis slaptu balsavimu. Tas pats asmuo LŠS Centro valdybos nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Jie Centro valdybos nariai negali būti skiriami rinktinių vadais ir jų pavaduotojais.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma reglamentuoti, kad į LŠS Centro valdybą pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai. Kitus devynis Centro valdybos narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas, remdamasis slaptu balsavimu. Tai yra kolegiali valdymo institucija, todėl negalime riboti jų skaičiaus. Pasiūlymas: Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LŠS Centro valdyba sudaroma trejiems metams. Į LŠS Centro valdybą pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai. Kitus devynis Centro valdybos narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas slaptu balsavimu. Jie negali būti skiriami rinktinių vadais ir jų pavaduotojais.“ Seimo narys V.
Rakutis 2022-10-11 1(4)2 Argumentai Atsižvelgiant į Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) svarbą valstybės ir tautos gyvenime, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą bei padaryti LŠS jungiamąjį visuomenės, Lietuvos kariuomenės, kitų ginkluotųjų pajėgų ir valstybės institucijų grandį bei pilietinio ir patriotinio ugdymo subjektą, būtina užtikrinti ir LŠS institucijos dalinį nepriklausomumą bei suteikti galimybę LŠS priimti svarbiausius klausimus ir dokumentus organizacijos viduje, siekiant išlaikyti šaulių, kaip savanorių motyvaciją, kuri priklauso ir nuo asmens galimybės įtakoti organizacijos valdymą. LŠS suvažiavimas yra aukščiausioji organizacijos institucija, kurios metu turi būti sprendžiami svarbiausi organizacijos klausimai. LŠS statutas yra vienas iš svarbiausių organizacijos veiklą reguliuojančių dokumentų. Todėl, reikalinga įtvirtinti nuostatą, jog LŠS suvažiavime dėl pritarimo LŠS statutui turi būti balsuojama LŠS suvažiavimo metu. Pasiūlymas Pakeisti 4 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia LŠS kartu su Vyriausybės atstovais. LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė. Prieš tvirtindama ar keisdama LŠS statutą Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą statuto projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. Už pateiktą statutą turi būti balsuojama LŠS suvažiavimo metu. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia Vyriausybė kartu su LŠS vado įgaliotais šauliais. „ Pritarti Seimo narys A.Ažubalis 2022-10-11 1(4)2 Argumentai Nelieka buvusio teisinio reglamentavimo įstatymo lygmenyje, pagal kurį LŠS vado įgalioti šauliai dalyvauja LŠS statuto rengimo procese. Pagal įstatymo projektą, LŠS yra sukarinta asociacija (tą pastebėjo ir Vyriausybė savo nutarime). Be to, už valstybės gynybą pirmiausia yra atsakingas krašto apsaugos ministras kartu su Prezidentu ir kariuomenės vadu.
Taigi logiška, kad LŠS statuto projektą teikia LŠS Suvažiavimui svarstyti ir tvirtina ne Vyriausybė, bet krašto apsaugos ministras. Pasiūlymas Pakeisti 4 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė. Prieš
tvirtindama ar keisdama LŠS statutą, Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia Vyriausybės įgaliota institucija. LŠS statutą įsakymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Prieš tvirtindamas ar keisdamas LŠS statutą, krašto apsaugos ministras turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus. LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus rengia Krašto apsaugos ministerija kartu su LŠS vado įgaliotais šauliais.“ Nepritarti Atsižvelgiant į išsiplėtusias LŠS funkcijas, ji būtų traktuojama kaip valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą, viešąją tvarką ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą savanoriška sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą. LŠS funkcijos, kaip ir dabar, būtų orientuotos į pasirengimą ginkluotai gynybai, ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą, jo organizavimą, koordinavimą ir vykdymą, taip pat ji, vykdydama savo funkcijas, gali teikti pagalbą policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms, švietimo įstaigoms, savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui karo padėties metu. LŠS galėtų vykdyti ir platesnes funkcijas, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių ir ekstremalių situacijų metu – t. y. padėti palaikyti ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą, padėti gyventojams patenkinti gyvybiškai svarbius poreikius.
Atsižvelgiant į tai , kad LŠS jau dabar vykdo ir įvairias civilines užduotis, todėl jos statutą turi tvirtinti Vyriausybė. Seimo narys A. Ažubalis 2022-10-11 1(6) 3 Argumentai Tokie patys. Pasiūlymas Pakeisti 6 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. LŠS ženklas yra Vyčio kryžius. Vyčio kryžiaus etalonas suderinamas su Lietuvos heraldikos komisija. Jį tvirtina Vyriausybė, tvirtindama LŠS statutą. Jį tvirtina krašto apsaugos ministras, tvirtindamas LŠS statutą.“ Nepritarti Atsižvelgiant, kad LŠS statutą tvirtins Vyriausybė, siūloma reglamentuoti, kad Vyčio kryžiaus etaloną suderintą su Lietuvos heraldikos komisija tvirtins Vyriausybė. Seimo narys A. Ažubalis 2022-10-11 1(6)
4 Argumentai Tokie patys. Pasiūlymas Pakeisti 6 str. 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šaulių uniformų ženklų etalonai suderinami su Lietuvos heraldikos komisija. Juos tvirtina Vyriausybė, tvirtindama LŠS statutą. Juos tvirtina krašto apsaugos ministras, tvirtindamas LŠS statutą.“ Nepritarti Atsižvelgiant, kad LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė, siūloma reglamentuoti, kad šaulių uniformų ženklų etalonus, suderintus su Lietuvos heraldikos komisija, tvirtins Vyriausybė. Seimo narys A. Ažubalis 2022-10-11 1(29)
3 Argumentai Tokie patys. Pasiūlymas Pakeisti 29 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Eilinį LŠS suvažiavimą šaukia LŠS vadas.
Neeilinį LŠS suvažiavimą LŠS vadas šaukia Vyriausybės krašto apsaugos ministro, LŠS Centro valdybos arba ne mažiau kaip penkių rinktinių visuotinių susirinkimų siūlymu.“ Nepritarti Siekiant užtikrinti LŠS dalinį nepriklausomumą bei suteikti galimybę LŠS priimti svarbiausius klausimus ir dokumentus organizacijos viduje, išlaikyti šaulių kaip savanorių motyvaciją, kuri priklauso ir nuo asmens galimybės įtakoti organizacijos valdymą, Vyriausybė skirs LŠS vadą ir jo pavaduotojus, LŠS vadas ir jo pavaduotojai bus taip pat atskaitingi Vyriausybei, todėl neeilinį suvažiavimą LŠS vadas šauks Vyriausybės siūlymu. Seimo narys A. Ažubalis 2022-10-11 1(29)51 Argumentai Tokie patys. Pasiūlymas Pakeisti 29 str. 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. LŠS suvažiavimas:
1) svarsto LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus, teikia Vyriausybei krašto apsaugos ministrui išvadas dėl šių projektų;“. Nepritarti Vyriausybė skirs LŠS vadą ir jo pavaduotojus, LŠS vadas ir jo pavaduotojai bus taip pat atskaitingi Vyriausybei, todėl LŠS statutą nutarimu tvirtins Vyriausybė. Seimo narys A. Ažubalis 2022-10-11 1(29)55 Argumentai Tokie patys. Pasiūlymas Pakeisti 29 str. 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5. LŠS suvažiavimas:
5) krašto apsaugos ministro Ministro Pirmininko teikimu pritaria arba nepritaria LŠS vado skyrimui, taip pat pareikšdamas nepasitikėjimą LŠS vadu teikia siūlymą krašto apsaugos ministrui Vyriausybei atleisti LŠS vadą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui;“. Nepritarti Siūlomi nustatyti įgaliojimai Ministro Pirmininko teikimu atitinka LŠS įstatymo projektu siūlomus pokyčius – plėsti LŠS vaidmenį užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir telkiant skirtingų institucijų pastangas bei išteklius.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato pagrindinius uždavinius Vyriausybei – tarp jų užtikrinti, kad visos civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų parengti privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant maksimaliai išnaudoti LŠS potencialą ugdant visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą, valią gintis, stiprinant atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, užtikrinant organizuotą dalyvavimą ginkluotoje gynyboje ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė skiria į pareigas LŠS vadą (atleidžia iš jų, nušalina nuo pareigų, taip pat jį apdovanoja). Seimo narys A. Ažubalis 2022-10-11 1(29)6 Argumentai Tokie patys. Pasiūlymas Pakeisti 29 str. 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Visi klausimai LŠS suvažiavime sprendžiami paprasta suvažiavime dalyvaujančių LŠS narių balsų dauguma. Dėl pritarimo arba nepritarimo Ministro Pirmininko krašto apsaugos ministro teikiamai LŠS vado kandidatūrai balsuojama slaptai.“ Nepritarti Siūlomi nustatyti įgaliojimai – pritarimo ar nepritarimo Ministro Pirmininko atitinka LŠS įstatymo projektu siūlomus pokyčius – plėsti LŠS vaidmenį užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą ir telkiant skirtingų institucijų pastangas bei išteklius. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato pagrindinius uždavinius Vyriausybei – tarp jų užtikrinti, kad visos civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų parengti privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant maksimaliai išnaudoti LŠS potencialą ugdant visuomenės pilietiškumą ir patriotizmą, valią gintis, stiprinant atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms, užtikrinant organizuotą dalyvavimą ginkluotoje gynyboje ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, siūloma nustatyti, kad Vyriausybė skiria į pareigas LŠS vadą (atleidžia iš jų, nušalina nuo pareigų, taip pat jį apdovanoja). Seimo narys A. Ažubalis 2022-10-11 1(32)3 Argumentai Tokie patys. Pasiūlymas Pakeisti 32 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tris LŠS Centro kontrolės komisijos narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas, du narius ir jų pavaduotojus skiria Vyriausybė krašto apsaugos ministras. LŠS Centro kontrolės komisijos pirmininką skiria Vyriausybė krašto apsaugos ministras.“ Nepritarti Atsižvelgiant, kad Vyriausybė tvirtins LŠS statutą tikslinga reglamentuoti, kad du narius ir jų pavaduotojus skirs Vyriausybė. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-09-28 Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-1838 (toliau – projektas) siekiama plėsti Lietuvos šaulių sąjungos vaidmenį užtikrinant valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą taikos ir karo metu, telkiant skirtingų institucijų pastangas ir išteklius, siekiant visų piliečių įsitraukimo ir aktyvaus dalyvavimo stiprinant nacionalinį saugumą ir keliant šalies atsparumo konvencinėms ir hibridinėms grėsmėms lygį, pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, piliečių ir subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, išvadose pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems
pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymams bei Komiteto išvadai. 7.2 Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(2) Argumentai: Viena pagrindinių LŠS funkcijų – karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, taip pat ir ginkluotą. Šiai funkcijai vykdyti sudaromi Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai, kurie Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis. Šiuo metu apie 3000 šaulių tarnauja LŠS vado sudarytuose koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, tačiau šiuo metu nėra reglamentuota tokių vienetų apibrėžtis.
Siekiant, kad šauliai galėtų vykdyti jiems numatytas funkcijas, Projekte tikslinga numatyti naują sąvoką Šaulio specialioji tarnyba – tarnyba atliekama Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikiant pagalbą Lietuvos valstybinėms institucijoms, taip pat saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas bei vyriausybės nutarimų ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus objektus ir teritorijas. Projekte tikslinga reglamentuoti neginkluoto pasipriešinimo šaulio apibrėžtį – pilnametis šaulys, kuris netarnauja LŠS koviniuose būriuose, LŠS vado sudarytuose LŠS koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose ir nėra tikrosios karo tarnybos karys. Be to projekte tikslinga reglamentuoti Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjo sąvoką: nesantis LŠS nariu ir tikrosios karo tarnybos kariu Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aktyviais veiksmais savo noru padeda LŠS vykdyti funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
šaulių sąjungai nusipelnęs asmuo. 2. Jaunasis šaulys – šaulys nuo 11 iki 18 metų. 3. Komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai – Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, savanoriškumo pagrindu Lietuvos šaulių sąjungos vado sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie netarnauja Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ir nėra tikrosios karo tarnybos kariai. 4. Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą savanoriška sukarinta asociacija, veikianti pagal šį įstatymą ir savo statutą. 5.
būriai – rinktinių padaliniai, savanoriškumo pagrindu sudaromi iš pilnamečių šaulių, kurie yra tinkami tikrajai karo tarnybai, bet jos neatlieka. 6. Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjas
vienetuose ir nėra tikrosios karo tarnybos karys, bet organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą. 8. Šaulio tarnyba – šio įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir vidaus teisės aktų nustatytų šaulio teisių ir pareigų, mokymo ir tarnybos užduočių vykdymas įgyvendinant šio įstatymo nustatytus LŠS tikslus, uždavinius, funkcijas ir teises. 9. Šaulys – Lietuvos šaulių sąjungos narys. 10. Šaulių rinktinė – Lietuvos šaulių sąjungos padalinys, susidedantis iš aukštesniųjų administracinių vienetų centruose ir (ar) kitose aukštesniųjų administracinių vienetų teritorijose veikiančių šaulių rinktinės padalinių. 11. Šaulio specialioji tarnyba – tarnyba atliekama šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, apimanti pagalbos valstybinės institucijoms teikimą, Lietuvos šaulių sąjungai priklausančių ar jos naudojamų objektų ir teritorijų, taip pat Vyriausybės nutarimų pagrindu Lietuvos šaulių sąjungai priskirtų objektų ir teritorijų saugojimą. 12. Karinė įranga suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme. 13.
apibrėžiama Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(4)16 Argumentai: Jau dabar yra LŠS mokymų ir nekinetinių operacijų centras, todėl būtina tikslinti centro pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) LŠS mokymų ir nekinetinių operacijų centro (toliau - mokymų centras) veikla ir jo viršininko skyrimo tvarka;“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(4)121 Argumentai: Atsižvelgiant, kad projekte pildomos pagrindinės sąvokos: garbės šaulys ir Lietuvos šaulių sąjungos rėmėjas projektą siūloma papildyti 4 straipsnio 1 dalį, kad LŠS statute reglamentuojama LŠS statuso suteikimo ir atėmimo tvarka, LŠS rėmėjų ir teisės ir pareigos. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) LŠS statuso suteikimo ir atėmimo tvarka, taip pat LŠS rėmėjų teisės ir pareigos;“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(4)123 Argumentai: Tikslinga papildyti projekto 4 straipsnį, kad LŠS statute reglamentuojamos LŠS visuomenės informavimo priemonės. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 23 punktu: „22) LŠS visuomenės informavimo priemonės;“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(9)2 Argumentai: Projekte siūloma reglamentuoti LŠS dalyvavimą valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu. Atskira dalimi reglamentuota neginkluoto pasipriešinimo šaulių teikiama pagalba savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui bei neginkluoto pilietinio pasipriešinimo organizavimas ir vykdymas. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir papildyti 3 dalimi: „2.
Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu LŠS dalyvauja valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime:
1) LŠS koviniai būriai tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis;
2) šauliai, išskyrus jaunuosius šaulius, šaulius, tarnaujančius LŠS koviniuose būriuose, esančius tikrosios karo tarnybos kariais, ir šaulius, įtrauktus į šios dalies 3 punkte nurodytus vienetus, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui, taip pat organizuoja ir vykdo pilietinį pasipriešinimą;
LŠS koviniuose būriuose, esančius tikrosios karo tarnybos kariais, sudaro LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus, kurie Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis.;
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui, taip pat organizuoja ir vykdo neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(11)18 Argumentai: LŠS vykdant ne tik karines, bet ir įvairias civilines užduotis, natūraliai kyla poreikis pertvarkyti pačią organizaciją. Tai turėtų būti ne tiek savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, o labiau savanoriška visuomenės saugumo asociacija, atliekanti daugiau ir įvairesnių civilinių užduočių. Ginkluotos gynybos (karo) atveju LŠS remtų šalies ginkluotąsias pajėgas, vykdytų ginkluotą ir neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.
Siekiant aiškumo, kokiomis priemonėmis ar veiksmais LŠS siektų šių tikslų, o piliečiai galėtų aktyviai prisidėti prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo užtikrinimo, projekte reglamentuojama, kad LŠS vykdydama savo veiklą gali padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu. Pasiūlymas:
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauja dalimi: „8) padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(12) Argumentai:
Atsižvelgiant, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdo parlamentinę kontrolę būtina reglamentuoti, kad į LŠS veiklos koordinavimo tarybą savo atstovus skiria Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (vienas atstovas atstovauja valdančiajai daugumai, kitas – opozicijai), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir kitos institucijos. Siūlome reglamentuoti, kad Taryba svarstytų LŠS veiklos krypčių ir prioritetų, finansavimo ir kitus strateginius klausimus, šiais klausimais teiktų rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui, LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui; svarstytų ir vertintų LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymą, šiais klausimais teikia pastabas, rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui, LŠS vadui. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. LŠS santykiai su Vyriausybe 1.
Vyriausybė Šio šio įstatymo nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vadą, taip pat LŠS vado teikimu skiria į pareigas, atleidžia iš jų ir nušalina nuo pareigų LŠS vado pavaduotojus, taip pat jį juos apdovanoja piniginėmis premijomis. LŠS vadas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro terminuotą darbo sutartį su Vyriausybės kanceliarija. 2. Vyriausybė gali paskirti sudaro patariamąsias funkcijas atliekančią LŠS veiklą koordinuojančią instituciją veiklos koordinavimo tarybą (toliau – Taryba). 3. Tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybė. 4. Į Tarybą savo atstovus skiria Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (vienas atstovas atstovauja valdančiajai daugumai, kitas – opozicijai), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, prireikus ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos. 5. Taryba:
1) svarsto LŠS veiklos krypčių ir prioritetų, finansavimo ir kitus strateginius klausimus, šiais klausimais teikia rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui;
2) svarsto ir vertina LŠS veiklos strategijos ir metinių veiklos planų bei veiklos programų vykdymą, šiais klausimais teikia pastabas, rekomendacijas ir pasiūlymus Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui. 36.
36Vyriausybės įgaliotos institucijos skiria sąveikos pareigūnus,
koordinuojančius šaulių pasirengimą vykdyti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių, ir ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu (toliau
Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(14)13 Argumentai: Kariuomenės pagalba organizuoti ir vykdyti LŠS renginius nėra kariuomenės funkcija, be to pagalba turi būti konkreti. Pati svarbiausia kariuomenės pagalbos LŠS – organizuoti ir rengti Jaunųjų šaulių stovyklos, todėl tikslinga projekte tai reglamentuoti. Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoti ir vykdyti LŠS renginius jaunųjų
šaulių stovyklas;“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(19) Argumentai: Projekte tikslinga reglamentuoti, kad LŠS vykdydama pagalbą civilinės saugos pajėgoms šalina ekstremalių įvykių padarinius ir teikia pagalbą nukentėjusiesiems, padeda patenkinti gyventojų būtinuosius poreikius bei vykdyti atskiras užduotis nepaprastosios padėties metu. Pasiūlymas:
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip
„19 straipsnis. LŠS pagalba civilinės saugos pajėgoms
civilinės saugos sistemos pajėgoms: šalinti ekstremalių įvykių padarinius ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, padėti patenkinti gyventojų būtinuosius poreikius, taip pat padėti vykdyti atskiras užduotis ekstremalių situacijų metu.
1) šalinti ekstremalių įvykių padarinius ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, padėti patenkinti gyventojų būtinuosius poreikius, taip pat padėti vykdyti atskiras užduotis ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;
2) padėti vykdyti atskiras užduotis nepaprastosios padėties metu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje dalies 1 punkte nustatyta pagalba civilinės saugos sistemos pajėgoms teikiama apskrityje, kurios teritorijoje įvyko ar vyksta ekstremalusis įvykis ar susidarė ekstremalioji situacija, veikiančios LŠS rinktinės vado įsakymu, gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo rašytinį prašymą. 3. Šio straipsnio
institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, rašytinį prašymą. 34. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalies 1 punktą civilinės saugos sistemos pajėgoms padedantiems LŠS padaliniams vadovauja civilinės saugos operacijos ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas. 5. Pagal šio straipsnio 1 dalies
institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(23) Argumentai: Atsižvelgiant, kad 23 straipsnis pildomas 2 dalimi tikslinga papildyti 23 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
LŠS pagalba vykdant tarptautinę veiklą organizuojant galimą valdymo tęstinumą užsienio valstybėje ir pagalba sąjungininkų karinėms pajėgoms“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(27)5 Argumentai: Atsižvelgiant, kad patikslintos sąvokos (LŠS koviniai būriai, LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai) būtina tikslinti pagrindines šaulių kategorijas. Pasiūlymas:
Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. LŠS padaliniai savanoriškumo pagrindu sudaromi
atsižvelgiant į pagrindines šaulių kategorijas: LŠS koviniai šauliai būriai, LŠS ginkluoto pasipriešinimo šauliai vienetai, neginkluoto pasipriešinimo šauliai, jaunieji šauliai.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(30)2 Argumentai: Tikslinga reglamentuoti, kad LŠS vadu gali būti skiriamas ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis, atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų amžiaus dimisijoje esantis atsargos karys, kuris ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo kandidatūros teikimo yra LŠS narys. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „32.
LŠS vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantis, ar atsargos karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijos karys, ne žemesnį kaip vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnį turintis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas arba į atsargą išėjęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas kuris ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jo kandidatūros teikimo yra LŠS narys.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(30)7 Argumentai:
Atsižvelgiant, kad LŠS vadas skiriamas 3 metams, bet dažnai į atsargą yra išleidžiamas neištarnavęs LŠV vadu 3 metus, todėl projekte tikslinga reglamentuoti, kad jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo sudaro terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „87. Jeigu į LŠS vado pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis perkeliamas į šias LŠS vado pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu su LŠS vadu, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, nesibaigus įgaliojimų terminui nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, Krašto apsaugos ministerija su juo jo sutikimu gali sudaryti terminuotą darbo sutartį likusiam jo įgaliojimų terminui.
Nesibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vadas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš LŠS vado pareigų Ministro Pirmininko teikimu Vyriausybės nutarimu, nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat LŠS vadui išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar LŠS suvažiavimui pareiškus nepasitikėjimą LŠS vadu.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(30)138 Argumentai:
Projekte siūloma reglamentuoti, kad būtina skatinti ne tik rinktinių vadus, bet ir jų pavaduotojus ir mokymų centro viršininką. Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnio 13 dalies 8 punkto ir jį išdėstyti taip: „8. LŠS statute nustatytais atvejais ir tvarka skatina šaulius ir skiria jiems drausmines nuobaudas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka apdovanoja piniginėmis premijomis rinktinių vadų vadus, jų pavaduotojus ir mokymų centro viršininką;“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(31)56 Argumentai:
Premijavimo tvarka nustatyta darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl projekto nuostatos tikslintinos.
Pasiūlymas: Pakeisti 31 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) pritaria arba nepritaria LŠS vado teikiamoms LŠS vado
pavaduotojų ir rinktinių vadų ir mokymo centro viršininko kandidatūroms, taip pat apdovanoja piniginėmis premijomis LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus;“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(34) Argumentai: Projekte siūloma reglamentuoti, kad mokymo centras atlieka šaulių kompetencijų ir įgūdžių vertinimus pagal patvirtintus šaulių kompetencijų ir įgūdžių reikalavimus, bei patikslinti projektą, kad mokymo centras jau dabar rengia šaulių mokymų ir kursų programas, o ne dalyvauja jas rengiant. Pasiūlymas:
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Mokymų centras 1.
1Mokymų centras atlieka šias funkcijas:
1) vykdo šaulių karinį rengimą, pasirengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui;
2) rengia visuomenę ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui;
3) moko šaulius atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu kariuomenei, policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, civilinės saugos sistemos pajėgoms ir švietimo įstaigoms, užtikrinant valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą konfliktų, krizių, ir ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;
4) atlieka šaulių kompetencijų ir įgūdžių vertinimus pagal patvirtintą šaulių kompetencijų ir įgūdžių reikalavimų vertinimo tvarką;
45) vykdo mokymus valstybės viešojo sektoriaus, visuomenės ir verslo atstovams nacionalinio saugumo ir krašto gynybos temomis;
56) organizuoja, ir koordinuoja ir vykdo pedagogų kvalifikacijos kėlimą, suteikiant jiems reikalingų žinių nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programos dėstymui bendrojo lavinimo ugdymo mokyklose rengimą;
67) organizuoja šaulių rengimui, pedagogų, dirbančių pilietinio ugdymo srityje, kvalifikacijos tobulinimui skirtus renginius (mokymus, kursus, pratybas, stovyklas ar kitus renginius);
78) dalyvauja rengiant šaulių mokymų ir kursų programas. 2. Mokymų centrui vadovauja mokymų centro viršininkas. Juo 4 metams skiriamas turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. Mokymų centro viršininku paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų komitetuose. 3. Šaulys eiti mokymų centro viršininko pareigas skiriamas LŠS vado įsakymu, LŠS su juo sudaro darbo sutartį. Mokymų centro viršininkas atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama Darbo kodekse nustatytais pagrindais. 4.
užmokestis mokamas iš LŠS skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Mokymų centro viršininko darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydį nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti. 5. Mokymų centro viršininko kasmetinės veiklos vertinimas atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu nustato pareiginės algos kintamąją dalį, skiria priemokas ir premijas mokymų centro viršininkui. Pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo atvejai ir dydžiai nustatomi mutatis mutandis taikant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies dydžiui nustatyti, priemokoms ir premijoms skirti. 6. Mokymų centro viršininkas tiesiogiai pavaldus LŠS vadui, taip pat atskaitingas LŠS vadui. LŠS vadas yra atsakingas už šaulių rengimo kokybę. 73. Mokymų centro viršininkas:
1) vadovauja mokymų centrui ir organizuoja jo darbą;
2) atstovauja mokymų centrui LŠS centrinėse institucijose, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
3) užtikrina mokymų centro veiklai skiriamų finansinių išteklių tinkamą naudojimą;
funkcijų vykdymu susijusius LŠS vado pavedimus. 84.
ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, lėšų poreikį LŠS vadui suderinus su LŠS Centro valdyba valdybos pritarimu suderinus su krašto apsaugos ministru. 95. Atsižvelgiant į rinktinių poreikius, mokymų centras gali būti decentralizuotas ir turėti savo filialus su tiesiogiai pavaldžiais centro darbuotojais prie rinktinių. Mokymų centro filialų mokymų programos turi būti suderintos su bendra mokymų centro šaulių kompetencijų ir įgūdžių ugdymo programa. Mokymų centro filialų steigimo tvarką nustato LŠS vadas.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(35)6 Argumentai:
Projekto 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šauliui atsisakius duoti priesaiką jo narystė nutrūksta, tad būtina patikslinti nuorodą. Pasiūlymas: Pakeisti 35 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Narystė LŠS gali baigtis išstojus iš LŠS, pašalinus
iš LŠS, šauliui mirus ir šio įstatymo 34 36 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(39)14 Argumentai: Projekto 39 straipsnyje reglamentuota, kad LŠS koviniai būriai karo padėties metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis. Tuo tarpu asmenys, įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, paskelbus mobilizaciją ar karo padėties metu, vykdo mobilizacines ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis. Siekiant išvengti atvejų, kuomet civilinės mobilizacinės institucijos ir ginkluotosios pajėgos priskirs tuos pačius žmones skirtingoms užduotims vykdyti, siūlome projekte numatyti, kad asmenys, kurie įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, negali būti LŠS kovinių būrių šauliais.
Pasiūlymas: Papildyti projekto 39 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(40) Argumentai: Viena pagrindinių LŠS funkcijų – karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, taip pat ir ginkluotą. Šiai funkcijai vykdyti sudaromi Lietuvos šaulių sąjungos pasipriešinimo vienetai, kurie Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis. Šiuo metu apie 3000 šaulių tarnauja LŠS vado sudarytuose koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose. Tačiau plačiau tokių vienetų veikla šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, todėl tikslinga reglamentuoti Lietuvos šaulių sąjungos kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų veiklą, juos apskaityti, žinoti kiek ir kur LŠS turi tokių pajėgumų, kaip juos integruoti į ginkluotąsias pajėgas karo metu. Pasiūlymas Papildyti projektą 40 straipsniu: „40 straipsnis. Šaulio tarnyba LŠS koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose 1.
LŠS kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų šauliais gali būti šauliai, kurie:
1) yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą arba baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą;
2) pagal sveikatos būklę pateikia galiojančią medicininę patikrinimo išvadą, patvirtinančią, kad asmuo neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių negali turėti ginklo tinkami šaulio tarnybai LŠS koviniame asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienete;
3) neatlieka tikrosios karo tarnybos;
4) nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą;
5) nėra valstybės institucijų ar įstaigų, kurios įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai. 2. LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius LŠS kovinį asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetą, LŠS vadas apie tai informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka, LŠS kovinis asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetas įtraukiamas į aktyviojo karinio personalo rezervą. 3. LŠS kovinio asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vieneto šauliai rengiami pagal vieneto, LŠS vado patvirtintą karinio rengimo planą. Prireikus kariuomenės vado nustatyta tvarka LŠS kovinis asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetas gali būti rengiami kariuomenei priskirtose karinėse teritorijose. 4. Kariuomenės vado nustatyta tvarka gali būti organizuojamos karinio vieneto ir LŠS kovinio asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vieneto bendros pratybos. 5. LŠS koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams taikomus karinio rengimo reikalavimus ir detalią jų sąveikos su kariuomenės kariniais vienetais tvarką nustato kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo. 6.
jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vieneto šauliai į pratybas ir mokymus šaukiami LŠS vado arba jo įgalioto rinktinės vado įsakymu. 7. Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS koviniame asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienete, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti juos į bazinį šaulio įgūdžių kursą. Rinktinės vadas per vienus metus nuo prašymo gavimo dienos turi nusiųsti šaulį į bazinį šaulio įgūdžių kursą, kurį organizuoja LŠS vadas ar rinktinės vadas. Bazinio šaulio įgūdžių kurso programą, suderinęs su kariuomenės vadu arba jo įgaliotu asmeniu, tvirtina LŠS vadas.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(48) Argumentai:
Projekte siūlome reglamentuoti, kad šauliui mirus tarnybos metu, dėl priežasčių nesusijusių su šaulio tarnyba, šaulio šeimai gali būti išmokėta iki 12 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio vienkartinė pašalpa. Siekiant, kad dėl to paties socialinės rizikos draudiminio įvykio skiriamos analogiškos paskirties išmokos nebūtų išmokamos du kartus keičiama šio straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4748 straipsnis. Kompensacijos ir vienkartinės pašalpos šaulio žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais 1.
Jeigu šaulys žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai šaulys buvo nužudytas dėl šaulio tarnybos atlikimo ar šaulio statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims išmokama 93,1 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, bet ne mažesnė negu po 38,79 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, kiekvienam šaulio išlaikytiniui ir ne didesnė negu 101 370 eurų dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Kitais atvejais šauliui žuvus dėl priežasčių, susijusių su šaulio tarnyba, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims išmokama 46,55 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų, dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo sutuoktiniui (sugyventiniui), tėvui, motinai ir kiekvienam iš žuvusio šaulio išlaikytinių. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip pat žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi pagal dienines ir nuolatines mokymo formas, – kol jiems sukaks 24 metai. 3.
sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, taip pat šauliui, kuris buvo sužalotas ar jo sveikata kitaip sutrikdyta dėl šaulio tarnybos atlikimo ar šaulio statuso, atsižvelgiant į netekto darbingumo ir sveikatos sutrikdymo laipsnį, išmokama ši kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu:
1) netekusiam 75–100 procentų darbingumo šauliui – 46,55 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
2) netekusiam 60–70 procentų darbingumo šauliui – 37,24 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
3) netekusiam 45–55 procentų darbingumo šauliui – 27,93 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
5) nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
6) nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju – 9,31 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio. 4.
sužalotas, susižalojo ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta atliekant šaulio tarnybą kitais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, atvejais, atsižvelgiant į netekto darbingumo ir sveikatos sutrikdymo laipsnį, išmokama ši kompensacija:
1) netekusiam 75–100 procentų darbingumo šauliui – 23,28 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
2) netekusiam 60–70 procentų darbingumo šauliui – 18,62 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
3) netekusiam 45–55 procentų darbingumo šauliui – 13,97 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 9,31 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
5) nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 6,99 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio;
6) nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju – 4,66 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio. 5.
dalyse nurodytos kompensacijos nemokamos šiais atvejais:
1) jeigu šaulys žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta jam darant tyčinę nusikalstamą veiką ar nevykdant teisėto įsakymo;
2) jeigu šaulio mirties, sužalojimo, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybos pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) jeigu šaulys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) jeigu šaulys žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo kitaip sutrikdyta eismo įvykio metu, kai jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) šaulio sveikata sutrikdyta ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su šaulio tarnybos atlikimu;
6) šaulio mirties ar susižalojimo priežastis buvo sąmoningas saugos taisyklių pažeidimas, nesusijęs su būtinumu vykdyti šaulio tarnybą. 6. Šaulio sveikatos sutrikdymo laipsnį nustato kariuomenės Karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Ar šaulio mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar šaulio statusu, taip pat ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, nustato tarnybinio tyrimo komisija. Ją sudaro ir jos darbo tvarką nustato Vyriausybė. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų tarnybinio tyrimo ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti apskundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo šauliui arba kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 8. Šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos iš LŠS Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
LŠS vado su LŠS Centro valdybos pritarimu Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jos gali būti išmokamos dalimis, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių. 9. Šauliui mirus tarnybos metu dėl priežasčių, nesusijusių su šaulio tarnyba, šaulio šeimai gali būti išmokėta iki 12 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio vienkartinė pašalpa. Sutrikus šaulio sveikatai dėl priežasčių, nesusijusių su šaulio tarnyba, jam gali būti išmokėta iki 6 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio vienkartinė pašalpa. 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytos vienkartinės pašalpos mokamos iš LŠS lėšų. Joms mokėti negali būti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Pašalpų mokėjimo tvarką nustato LŠS vadas su LŠS Centro valdybos pritarimu. 11. Šis straipsnis netaikomas karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(49) Argumentai:
Projekte tikslinga reglamentuoti, kad aktyvuotiems į tarnybą (specialiąją šaulio tarnybą) šauliams būtina mokėti darbo užmokestį iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Projekte numatyti, kad dienpinigius mokami iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4849 straipsnis. Kitos šaulių garantijos
tarnybą ir pateikia tai patvirtinančią LŠS vado, jo pavaduotojo arba rinktinės vado išduotą pažymą, darbdavys, švietimo ar studijų įstaigos vadovas privalo šaulį išleisti iš darbo, švietimo ar studijų įstaigos ir išsaugoti jam darbo, mokslo ar studijų vietą, tačiau ne daugiau kaip 10 darbo, mokslo ar studijų dienų per metus. 2.
Specialiąją šaulio tarnybą atliekantiems šauliams LŠS vado nustatyta tvarka iš šio įstatymo 55 57 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose dalyje nurodytų lėšų kompensuojamas jų gaunamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, neviršijantis 1,1 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) dydžio. 3. Ilgiau negu parą aštuonias darbo valandas nepertraukiamai šaulio tarnybą atliekantiems šauliams, jeigu jie nėra aprūpinami maistu, iš šio įstatymo 55 57 straipsnio 1 dalies 2–8 punktuose dalyje nurodytų lėšų mokami dienpinigiai, neviršijantys Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Dienpinigių dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu. 4. Šauliai, kurie dalyvauja bendrose karinių vienetų ir LŠS padalinių pratybose, karinių vienetų kovinio parengimo pratybose, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas karių fiziologines mitybos normas. 5. Šaulio uniformų išdavimo šauliams tvarką nustato LŠS vadas. Asmuo privalo grąžinti šaulio uniformą LŠS arba atlyginti LŠS jos vertę, jeigu išstoja iš LŠS per penkerius metus nuo jo priėmimo į LŠS, yra pašalinamas iš LŠS arba jo narystė LŠS nutrūksta šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Atlygintina uniformos vertė lygi naujos šaulio uniformos vertei asmens narystės LŠS pasibaigimo dieną. 6. Šauliui iš LŠS skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmokama LŠS vado LŠS Centro valdybos pritarimu nustatyta dalis asmeninių išlaidų ginklams, jų priedėliams ir šaudmenims įsigyti šaulio tarnybai. 76. Šaulys, kuris žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, laidojamas iš LŠS Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 87.
tarnybą, iš LŠS Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų pastatomas LŠS Centro valdybos Vyriausybės patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas, o jeigu žuvusiojo artimieji nusprendžia statyti kitokį paminklą, apmokama LŠS vado LŠS Centro valdybos pritarimu krašto apsaugos ministro nustatyto dydžio paminklo statymo išlaidų dalis. 98. Jeigu šaulio mirtis nėra susijusi su jo tarnyba, jam gali būti pastatytas LŠS Centro valdybos Vyriausybės patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas, bet jo statymo išlaidos gali būti apmokamos iš LŠS lėšų tik LŠS vado įsakymu su LŠS Centro valdybos pritarimu. Šiam tikslui negali būti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. 109. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos garantijos netaikomos LŠS vadui ir šauliams, einantiems šio įstatymo 49 50 straipsnyje nurodytas pareigas.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(50) Argumentai:
Projekto 50 straipsnio nuostatas papildyti mokymų centro viršininku, bei padidinti ir susieti vadovaujančių LŠS pareigybių atlyginimų koeficientus su profesinės karo tarnybos karių atlyginimais: LŠS vado pavaduotojų pareigybę prilyginti majoro, Rinktinių vadų, Mokymo centro viršininko ir Rinktinės vado pavaduotojų - kapitono. Projekte tikslinga numatyti, kad mokymų centro viršininku šalia kitų turi būti taikomi tam tikros darbo patirties, tam tikros studijų krypties, išsilavinimo reikalavimai bei galėtų būti skiriamas ir profesinės karo tarnybos karys, turintis nurodytą išsilavinimą ir darbo patirtį. Atsižvelgiant, kad LŠS vykdys ne tik karines, bet ir aktyviai prisidės prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo tikslinga numatyti LŠS vadui, pavaduotojams, rinktinių vadams aukštesnius laipsnius. Pasiūlymas:
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „50 straipsnis.
LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, mokymų centro viršininko ir kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių statuso ypatybės
atsakomybės sritis nustato LŠS vadas. 2. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais 4 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, o rinktinių vadais 3 metams skiriami turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti skiriami šauliai, turintys šiame straipsnyje nustatytą išsilavinimą ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą šauliai, bet kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai. Mokymų centro viršininku 3 metams skiriamas įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią nacionaliniu saugumu ir gynyba, viešuoju saugumu ar civiline sauga ne žemesnį kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnį turinti profesinės karo tarnybos karys. Mokymų centro viršininku gali būti skiriamas šioje dalyje nustatytą išsilavinimą įgijęs ir veiklos patirtį turintis šaulys bei įgijęs pagrindinį karinį parengtumą šaulys, bet kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. LŠS vado pavaduotoju, ar rinktinės vadu ar mokymų centro viršininku paskirtas asmuo privalo sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose iki savo kadencijos pabaigos, nutraukti narystę ir veiklą visuomeniniuose rinkimų politiniuose komitetuose. Rinktinės vado pavaduotojais 4 3 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą. 3.
pavaduotojo, rinktinės vado ar mokymų centro viršininko pareigas skiriamas šaulys yra profesinės karo tarnybos karys, jis į šias pareigas ir pasibaigus įgaliojimų terminui atleidžiamas iš jų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus įgaliojimų laikui, LŠS vado pavaduotojas, rinktinės vadas ar mokymų centro viršininkas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas, rinktinės vadas ar mokymų centro viršininkas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nutraukus su juo profesinės karo tarnybos sutartį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytais pagrindais, taip pat jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. Jeigu LŠS vado pavaduotojas, rinktinės vadas ar mokymų centro viršininkas, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, atleidžiamas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui, bet jo profesinės karo tarnybos sutartis nenutraukiama, jis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka perkeliamas į kitas profesinės karo tarnybos kario pareigas ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 34. Šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys, paskirtas į Į LŠS vado pavaduotojo pareigas, įgaliojimų terminui sudaro darbo sutartį su Krašto apsaugos ministerija, į ar rinktinės vado ar mokymų centro viršininko pareigas paskirtas šaulys įgaliojimų terminui sudaro darbo sutartį – su LŠS. Pasibaigus įgaliojimų terminui, darbo sutartis su LŠS vado pavaduotoju, ar rinktinės vadu ar mokymų centro viršininku nutraukiama ir jis atleidžiamas iš pareigų.
Nepasibaigus įgaliojimų terminui, LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas atleidžiamas iš pareigų LŠS Krašto apsaugos ministerijai nutraukus su juo darbo sutartį Darbo kodekse nustatytais pagrindais. Nepasibaigus įgaliojimų terminui, rinktinės vadas ar mokymų centro viršininkas atleidžiamas iš pareigų LŠS nutraukus su juo darbo sutartį. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas taip pat atleidžiamas iš pareigų ir LŠS Krašto apsaugos ministerija nutraukia su juo darbo sutartį nesibaigus įgaliojimų terminui jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. Rinktinės vadas ar mokymų centro viršininkas taip pat atleidžiamas iš pareigų ir LŠS nutraukia su juo darbo sutartį nesibaigus įgaliojimų terminui jam išstojus iš LŠS, pašalinus jį iš LŠS ar praradus LŠS vado pasitikėjimą. 45. LŠS vado pavaduotojas ar rinktinės vadas įstatymų numatytais atvejais gali būti nušalinamas nuo pareigų LŠS vado Vyriausybės sprendimu, rinktinės vadas ar mokymų centro viršininkas – LŠS vado įsakymu. 6. LŠS vado pavaduotojui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais ir vėlesniais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui atitinkamai pagal einant šias pareigas dirbtus metus. Rinktinės vadui, mokymų centro viršininkui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais ir vėlesniais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui atitinkamai pagal einant šias pareigas dirbtus metus.
Antrą ir kitus kartus į LŠS vado pavaduotojo ar rinktinės vado, mokymų centro viršininko pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus atitinkamai pulkininko leitenanto (komandoro) ar majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui atitinkamai pagal šiuos laipsnius ištarnautus metus priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. 57. Šaulys eiti rinktinės vado pavaduotojo pareigas skiriamas LŠS vado įsakymu, LŠS su juo sudaro darbo sutartį. Rinktinės vado pavaduotojui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais ir vėlesniais tarnybos metais priklausančiam tarnybiniam atlyginimui atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus. Antrą ir kitus kartus į rinktinės vado pavaduotojo pareigas paskirtam asmeniui mokamos pareiginės algos dydis yra lygus leitenanto laipsnį turinčiam profesinės karo tarnybos kariui atitinkamai pagal šį laipsnį ištarnautus metus priklausančiam tarnybiniam atlyginimui. 6. LŠS vado pavaduotojui, rinktinės vadui ir jo pavaduotojui, kitiems nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams mokamos pareiginės algos dydžiai negali būti didesni už LŠS vadui pirmaisiais ir vėlesniais tarnybos metais mokamos pareiginės algos dydį atitinkamai pagal šiose pareigose dirbtus metus.
LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymams, darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti. 7. LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų kasmetinės veiklos vertinimas atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. Pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo atvejus ir dydžius nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, mutatis mutandis taikydamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies dydžiui nustatyti, priemokoms ir premijoms skirti. 8. LŠS Centro valdyba Vyriausybė LŠS vado teikimu gali apdovanoti piniginėmis premijomis už labai gerą tarnybos įvertinimą LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus, LŠS vadas – rinktinių vadų vadus, jų pavaduotojus ir mokymų centro viršininką. Premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti apdovanojamam asmeniui nustatytos pareiginės algos dydžio.
LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų ir mokymų centro viršininko tarnybos vertinimo tvarką nustato LŠS Centro valdyba Vyriausybė. 9. LŠS vado pavaduotojai, ir rinktinių vadai ir mokymų centro viršininkas yra tiesiogiai pavaldūs LŠS vadui, taip pat LŠS vado pavaduotojai atskaitingi LŠS vadui ir LŠS Centro valdybai Vyriausybei, rinktinių vadai ir mokymų centro viršininkas – LŠS vadui ir LŠS Centro valdybai. 10. Kitoms, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado, ar rinktinės vado pavaduotojo ar mokymų centro viršininko, nuolatinės šaulio tarnybos pareigoms eiti šauliai gali būti skiriami LŠS vado įsakymu, LŠS su jais sudaro darbo sutartis. Kitų, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ar rinktinės vado pavaduotojo, nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš LŠS Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu LŠS vado teikimu tvirtina LŠS Centro valdyba Vyriausybė, o šias pareigas einančių šaulių pareigybių aprašymus tvirtina, darbo apmokėjimo sistemą ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius nustato LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, mutatis mutandis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Valstybės valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis, taikomomis biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymams, darbo apmokėjimo sistemai ir pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiui nustatyti. Kitų nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą LŠS Centro valdybos pritarimu nustato LŠS vadas. 11.
11Kitų, ne LŠS vado pavaduotojo,
rinktinės vado, ar rinktinės vado pavaduotojo ar mokymų centro viršininko, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einančių šaulių, kuriems darbo užmokestis mokamas iš LŠS Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, kasmetinės veiklos vertinimas atliekamas mutatis mutandis vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo tvarka. LŠS vadas LŠS Centro valdybos pritarimu, suderinęs su krašto apsaugos ministru, nustato pareiginės algos kintamąją dalį, skiria priemokas ir premijas kitiems, ne LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado, ar rinktinės vado pavaduotojo ar mokymų centro viršininko, nuolatinės šaulio tarnybos pareigas einantiems šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas iš LŠS Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo, priemokų ir premijų skyrimo atvejai ir dydžiai nustatomi mutatis mutandis taikant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, taikomas biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos kintamosios dalies dydžiui nustatyti, priemokoms ir premijoms skirti. 12. LŠS statute ir LŠS vidaus teisės aktuose gali būti nustatyti LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių šaulio tarnybos ypatumai, susiję su darbo laiko struktūra, trukme ir režimu. Kai tai būtina LŠS pratyboms, mokymams ar kitiems renginiams organizuoti ar jiems vadovauti, kasdienė LŠS vado pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, mokymų centro viršininko, taip pat pagal darbo sutartis su LŠS dirbančių šaulių darbo laiko trukmė gali viršyti aštuonias darbo valandas, nepažeidžiant Darbo kodekse nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. 13.
straipsnio 10 dalyje nurodytas pareigas, atleidžiami iš pareigų ir darbo sutartis su jais nutraukiama:
1) Darbo kodekso nustatytais pagrindais;
2) jiems išstojus iš LŠS;
3) juos pašalinus iš LŠS.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(53) Argumentai: Viena pagrindinių LŠS funkcijų – karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, taip pat ir ginkluotą. Šiai funkcijai vykdyti sudaromi Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai, kurie Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis priskiriami ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo ginkluotos gynybos plane numatytas užduotis. Šiuo metu apie 3000 šaulių tarnauja LŠS vado sudarytuose koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose. Tačiau plačiau tokių vienetų veikla šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota. Todėl tikslinga įstatymiškai reglamentuoti Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų asmens duomenų tvarkymą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymą 53 straipsniu:
„53 straipsnis. Šaulių, skiriamų į kovinius asmenų ir jų
organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tarnaujančių šiuose vienetuose, asmens duomenų tvarkymas
kariuomenė, taip pat Krašto apsaugos ministerija, administruodamos kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų, asmenų, skiriamų į kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tarnaujančių šiuose vienetuose, asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir šiuo įstatymu. Šiais tikslais LŠS, Lietuvos kariuomenė, taip pat Krašto apsaugos ministerija turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis. 2.
nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio
subjektams (asmenims, skiriamiems į kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tarnaujantiems šiuose vienetuose) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (asmenų, skiriamų į kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tarnaujančių šiuose vienetuose) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams nustatytas užduotis.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio
subjektams (asmenims, skiriamiems į kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tarnaujantiems šiuose vienetuose) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (asmenų, skiriamų į kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tarnaujančių šiuose vienetuose) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta planuoti, organizuoti ir (arba) vykdyti koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams nustatytas užduotis. Kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus administruojanti LŠS ar jos padalinys LŠS vado nustatyta tvarka ir kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(56) Argumentai:
Projektą papildyti nauja nuostata, kad LŠS turtą sudaro turtas įsigytas už LŠS skirtus valstybės biudžeto asignavimus.
Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį 5 punktu: „5) turtas įsigytas už valstybės biudžeto asignavimus;“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(57)2 Argumentai: Projekte siūloma reglamentuoti, kad valstybės biudžeto asignavimai LŠS veiklai finansuoti teisės aktų nustatyta tvarka skiriami Krašto apsaugos ministerijai, juos išskiriant iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Pasiūlymas:
Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės biudžeto asignavimai LŠS veiklai finansuoti
teisės aktų nustatyta tvarka skiriami Krašto apsaugos ministerijai, juos išskiriant iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-03 1(58)3 Argumentai: Projekte tikslinga reglamentuoti, kad ir kitos valstybės institucijos (ne tik Lietuvos kariuomenė) galėtų perduoti trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. Pasiūlymas:
Pakeisti 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vyriausybės sprendimu gali būti perduotas LŠS valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise valstybės institucijų kariuomenės patikėjimo teise valdomas trumpalaikis ir ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas LŠS šio įstatymo 8 straipsnyje numatytiems LŠS uždaviniams įgyvendinti.“ Pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022-10-032 Argumentai:
Siūloma numatyti, kad projekto nuostatos reglamentuojančios LŠS vado skyrimą įsigalioja 2022 metų gruodžio 1 d., todėl tikslinamas nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnio 1–12 dalys, 13 dalies 1–5, 7–15 punktai ir 14–17 dalys įsigalioja 2022 m. gruodžio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šauliai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tęsia šaulio tarnybą, eidami tas pačias pareigas, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į Lietuvos šaulių sąjungą (toliau – LŠS) priimtiems asmenims į šaulio tarnybos stažą įskaityti laikotarpiai įskaitomi į šaulio tarnybos stažą. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos drausminių nusižengimų tyrimo, tarnybos, kasmetinės veiklos vertinimo ir kitos procedūros bei tyrimai tęsiami tol, kol bus pabaigti, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 7.
žūties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, kurios jau buvo paskirtos ar kurių skyrimo teisinis pagrindas atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką už laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos krašto apsaugos ministro paskirti į pareigas šauliai eina atitinkamai LŠS vado, LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų pareigas tol, kol šio įstatymo nustatyta tvarka bus paskirti atitinkamai LŠS vadas, LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai, arba krašto apsaugos ministro įgaliojimu LŠS vado paskirti į pareigas šauliai eina atitinkamai LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų pareigas tol, kol šio įstatymo nustatyta tvarka bus paskirti atitinkamai LŠS vado pavaduotojai ir rinktinių vadai. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos LŠS sudarytos ir galiojančios bendradarbiavimo sutartys su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis, švietimo įstaigomis toliau galioja, kaip numatyta šiose bendradarbiavimo sutartyse.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas, J. Jarutis. Komiteto pirmininkas Laurynas
Kasčiūnas Komiteto biuro patarėjas M. Lapinskas [1] Žr.
Lapinskas [1] Žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/institucija?paieska=institucija&i=c5a7d18c-bb82-408d-9e56-0f735f6c6333 [2] Analogiškos formuluotės vartojamos ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio
[3] Plačiau apie žodžio „verslas“ reikšmę žr.: http://lkz.lt/?zodis=verslas&id=30067950000. [4] Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2007 m. gegužės 22 d. nutartis T-2007-05. [5] Past. – sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba baudžiamąją bylą apima prieš tai pastaboje minėtą sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnis, 303 straipsnio 4 dalis). [6] Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog „Palyginus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą su kitais baudžiamosios teisės institutais, galima daryti išvadą, kad savo esme jis panašus į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą <…>”. [7] Remiamasi šių pastabų (9) pastraipoje cituota NSPĮ nuostata, kad: „Valstybė remia savaveiksmes visuomenės organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo“. [8] Citata iš NSPĮ. [9] Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, 10 str.