Projekto lyginamasis variantas
pakeitimo įstatymas
Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: „26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2016/399, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.“
straipsnio pakeitimas 1.
16 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„4. Juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės ar juridinio asmens
statuso neturintys asmenys, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, privalo patikrinimų įstaigoms suteikti patikrinimams atlikti reikalingą infrastruktūrą. Už naudojimąsi juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, priklausančia infrastruktūra, išskyrus šio straipsnio 4¹ dalyje nurodytą infrastruktūrą, atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
16 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ir savivaldybės
valdomos įmonės, valstybės ir savivaldybės valdomų bendrovių dukterinės akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurių teritorijoje yra steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, privalo patikėjimo teise valdomą, naudojamą ir disponuojamą valstybės infrastruktūrą suteikti neatlygintinai patikrinimų įstaigoms patikrinimams atlikti.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
projekto tikslai ir uždaviniai Galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, kad pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) pagal kompetenciją patikrinimus atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), muitinė, Lietuvos kariuomenės Karo policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo
pradedami įrengus Tarnybos, muitinės, kitų patikrinimų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą ir patvirtinus PKP darbo nuostatus, teritorijos schemą ir teritorijos ribas. Juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturintys asmenys, kurių teritorijoje steigiamas pasienio kontrolės punktas, privalo patikrinimų įstaigoms suteikti patikrinimams atlikti reikalingą infrastruktūrą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už naudojimąsi juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, priklausančia infrastruktūra atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, neatlygintinai valstybei ir savivaldybei priklausančią ir patikrinimus atliekančioms įstaigoms reikalingą infrastruktūrą (turtą) gali suteikti tik valstybių ir savivaldybių institucijos bei įstaigos. Tačiau valstybės valdomoms įmonėms bei bendrovėms, disponuojančioms valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, tokia prievolė nenumatyta. Valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių bei bendrovių veiklą reglamentuojantys teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas (toliau – kodeksas) nustato pareigą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui akcinei bendrovei „LTG Infra“ jo valdomą turtą išnuomoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu įstatymuose nėra įpareigojimo reikalingą turtą institucijai ar įstaigai perduoti pagal panaudą (kodekso 23 straipsnio 6 dalis). Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio
valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – aprašas), numatyta, kad valstybės įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be kita ko, privalo užtikrinti, kad valstybės įmonė nesudarytų neatlygintino naudojimosi valstybės nekilnojamuoju turtu sandorių, jeigu Lietuvos Vyriausybė nenusprendžia kitaip (aprašo 75.2 papunktis).
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnyje išvardintoms patikrinimus atliekančioms įstaigoms jų funkcijų vykdymui reikalingą infrastruktūrą iš esmės valdo ne valstybės institucijos ar įstaigos, o būtent valstybės valdomos įmonės (pvz., VĮ „Lietuvos oro uostai“) arba bendrovės ar jų valdomos dukterinės bendrovės (pvz., AB „LTG Infra“). Pagal susiklosčiusią praktiką valstybės įmonių valdoma valstybei nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra, reikalinga patikrinimus atliekančiai įstaigai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikiama naudotis neatlygintinai. Kaip pavyzdys paminėtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 48 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo pagal panaudos sutartį Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“, kuriuo Tarnybos funkcijų vykdymui reikalingas valstybei priklausantis ir valstybės įmonės
„Lietuvos oro uostai“ valdomas nekilnojamasis turtas Palangos ir Kauno oro uostuose
Tarnybai buvo suteiktas neatlygintinai. Tačiau valstybės valdomų bendrovių ar jų dukterinių bendrovių valdomas ir valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikrinimus atliekančioms įstaigoms yra išnuomojamas. Kaip pavyzdys yra pateiktinos visų geležinkelių PKP patalpos, kurias patalpų nuomos sutarčių pagrindu Tarnyba nuomojasi iš akcinės bendrovės „LTG Infra“. Minėtų patalpų nuomos išlaidos per 2021 metus siekė 18 tūkst. eurų.
nuomos bei elektros energijos įkainių numatoma, kad šios išlaidos sieks iki 54 tūkst. Eur. Šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, kad valstybei priklausantis turtas, reikalingas įstaigoms, vykdančioms valstybės pavestas patikrinimo funkcijas, suteikiamas visiškai skirtingais būdais, kurie prisideda prie padidėjusios administracinės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo rengimo procedūros) ir finansinės (didėjant valstybės turto nuomos kainai neišvengiamai kreipiamasi dėl papildomo finansavimo skyrimo) naštos. Paminėtina ir tai, kad muitinės pareigūnams, kurie kartu su kitomis patikrinimus vykdančiomis įstaigomis atlieka funkcijas tuose pačiuose geležinkelių PKP, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, nuomos mokesčių mokėti nereikia, nes minėtame įstatyme numatyta išimtis, kad, Muitinei pareikalavus, transporto infrastruktūros valdytojai privalo neatlygintinai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes, dokumentus bei kitą informaciją ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą. Siekiant racionalaus tiek valstybės turto, tiek ir valstybės finansų valdymo, administracinių procedūrų naštos mažinimo bei vienodo tas pačias valstybines funkcijas vykdančių įstaigų traktavimo, būtų tikslinga suvienodinti teisinį reguliavimą jų atžvilgiu, Tarnybai ir kitoms PKP patikrinimus atliekančioms įstaigoms patikrinimams reikalingą infrastruktūrą suteikiant tomis pačiomis sąlygomis, t.y. neatlygintinai. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr.
XIII-1666 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma papildyti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, kuriame išdėstyta aktuali Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo įgyvendinimo prasme valstybės įmonės sąvoka, įtvirtinti naują 16 straipsnio 4¹ dalį, reglamentuojant, kad ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, bet ir valstybės, savivaldybių valdomos įmonės ir bendrovės, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių dukterinės akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių teritorijoje steigiamas ar įsteigtas PKP, privalėtų patikrinimų įstaigoms neatlygintinai suteikti patikrinimams atlikti reikalingą valstybės infrastruktūrą, taip pat redakciniu aspektu patikslinti 16 straipsnio 4 dalį, numatant, kad patikrinimams atlikti reikalinga infrastruktūra būtų suteikiama ne tik steigiant, bet ir įsteigus pasienio kontrolės punktą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Rengiant Įstatymo projektą dalyvavo Tarnyba (Tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, tel. (8) 707
santykiai Šiuo metu numatyta, kad juridiniai asmenys, juridinių asmenų filialai, atstovybės ar juridinio asmens statuso neturintys asmenys, kurių teritorijoje steigiamas PKP, privalo patikrinimų įstaigoms suteikti patikrinimams atlikti reikalingą infrastruktūrą.
Už naudojimąsi juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, priklausančia infrastruktūra atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ne tik valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, bet ir valstybės, savivaldybių valdomos įmonės ir bendrovės, taip pat valstybės, savivaldybių valdomos bendrovių dukterinės akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių teritorijoje steigiamas ar įsteigtas pasienio kontrolės punktas, privalėtų patikrinimų įstaigoms neatlygintinai suteikti patikrinimams atlikti reikalingą valstybei priklausančią infrastruktūrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, o neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas galimai darytų įtaką valstybės valdomoms įmonėms bei bendrovėms ir/ar jų valdomoms dukterinėms bendrovėms sumažinant jų pajamas, gaunamas iš objektų nuomos. 8.
dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, už naudojimąsi jiems priklausančia infrastruktūra patikrinimams pasienio kontrolės punktuose atlikti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu. 2. Priėmus įstatymo 2 ir 16 straipsnių pakeitimo projektą, reikės sudaryti naujas (panaudos) sutartis su valstybės infrastruktūros valdytojais. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinama naujų sąvokų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12.
ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti Atlyginimo juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams, atstovybėms ar juridinio asmens statuso neturintiems asmenims, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, už naudojimąsi jiems priklausančia infrastruktūra patikrinimams pasienio kontrolės punktuose atlikti tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo įgyvendinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Nutraukus vien tik Tarnybos sudarytas nuomos sutartis su AB „LTG Infra“, per 2022 metus būtų sutaupyta iki 54 tūkst. Eur. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektui rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Infrastruktūra“, „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
2022-06-23 Nr. XIVP-1808 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 16 straipsnio 4¹ dalies sąvokos ,,valstybės infrastruktūra” turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, kokius konkrečiai objektus ši sąvoka apimtų bei ar turima omenyje valstybei nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra. Taip pat nėra aišku, ar turima omenyje tik „valstybės infrastruktūra“, ar, vis dėlto, siekiama reglamentuoti ir
„savivaldybės infrastruktūros“, t.y. savivaldybei nuosavybės teise
priklausančios infrastruktūros suteikimo naudotis patikrinimo įstaigoms sąlygas (tokiu atveju projekto nuostata tikslintina). Be to, nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis minėta ,,valstybės infrastruktūra” patikrinimų įstaigoms būtų suteikiama neatlygintinai. Kartu pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje bei
savivaldybių turtas perduodamas valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių dukterinėms akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms pagal turto patikėjimo sutartis, pastarieji subjektai neturi teisės tokio turto suteikti kitiems subjektams pagal panaudą ar perduoti jį naudotis kitu būdu. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti atskleistas sąvokos ,,valstybės infrastruktūra” turinys bei nurodytas subjektas, kuris turėtų nustatyti ,,valstybės infrastruktūros” perdavimo patikrinimų įstaigoms tvarką.
Be to, keičiamame įstatyme turėtų būti nustatytos tokio turto perdavimo sąlygos (valstybės turto perdavimo neatlygintinai naudotis patikrinimų įstaigoms terminai ir pan.). Kartu svarstytina, ar, siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, atitinkamai neturėtų būti keičiamas ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje bei 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, padarant išlygą, kad valstybės turtas (,,valstybės infrastruktūra“), atitinkamų subjektų valdomas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, galėtų būti perduodamas neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją atliekančioms subjektų kontrolės bei priežiūros funkcijas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - ,,valstybės infrastruktūra”, suteikiant tokį turtą neatlygintinai naudotis patikrinimų įstaigoms, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]