Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso PAPILDYMO
2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 49²straipsniu: „49² straipsnis. Vertimosi kenkėjų kontrole, naudojant antikoaguliantinius rodenticidus, prekybos antikoaguliantiniais rodenticidais, jų įsigijimo ir naudojimo reikalavimų pažeidimas
antikoaguliantinius rodenticidus, prekyba antikoaguliantiniais rodenticidais (14 produktų tipo biocidiniai produktai), jų įsigijimas ir naudojimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS NR. IX-886 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo IR Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso PAPILDYMO 49²STRAIPSNIU ĮSTATYMO projektų
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros 43 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 49²straipsniu papildymo projektų rengimą paskatino dažnėjantys naminių gyvūnų apnuodijimo antikoaguliantiniais rodenticidais (14 produktų tipo biocidiniais produktais), skirtais kenkėjų naikinimui, atvejai. Antikoaguliantiniai rodenticidai kaupiasi gyvuose organizmuose ir biologiškai koncentruojasi mitybos grandinėje. Poveikis – gyvybei grėsmę keliantis kraujavimas vidaus organuose – pasireiškia organizme susikaupus kritinei dozei. Įrodyta, kad naudojant antikoaguliantinius rodenticidus neprofesionaliai (neužtikrinus visos kenksmingų graužikų populiacijos sunaikinimo), vystosi graužikų atsparumas ne tik konkrečiai veikliajai medžiagai, bet ir kitoms šios grupės veikliosioms medžiagoms (kryžminis atsparumas). Tyrimai Europos Sąjungos valstybėse narėse įrodė, kad dėl neprofesionalaus antikoaguliantinių rodenticidų naudojimo yra daug pirminio netikslinių organizmų apnuodijimo (kai jauką sulesa/suėda paukščiai, naminiai ar laukiniai gyvūnai) ir antrinio netikslinių organizmų apnuodijimo (kai paukščiai ar kiti gyvūnai sulesa/suėda kritusias peles ar žiurkes) atvejų. Taip pat dėl antikoaguliantinių rodenticidų prieinamumo plačiajai visuomenei daugėja tyčinių naminių gyvūnų apnuodijimo atvejų, kai daugiabučių namų kiemuose šie preparatai, skirti kenkėjų naikinimui, yra įmaišomi į naminiams gyvūnams (šunims, katėms) skirtą maistą, siekiant juos nunuodyti. Veterinarijos gydytojų teigimu, antikoaguliantiniai rodenticidai – labiausiai paplitusi gyvūnų intoksikacijos priežastis.
Gyvūnus, apsinuodijusius suėstu užnuodytu masalu, priklausomai nuo dozės, ištinka skausminga mirtis. Plačioji visuomenė (buitiniai vartotojai) neturi galimybių profesionaliai taikyti reikalingas graužikų kontrolės efektyvumo įvertinimo priemones. Taip pat buityje sudėtinga taikyti reikalingas pačių produktų saugos priemones, siekiant išvengti netyčinio ar tyčinio žmonių apsinuodijimo šiais produktais, ypač atsižvelgus į pažeidžiamų visuomenės grupių – mažų vaikų ir senjorų – elgesio ypatybes. Lietuvoje tiesiogiai taikomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo 17 straipsnio 5 dalis įpareigoja valstybes nares užtikrinti tinkamą biocidinių produktų naudojimą: ,,5. Biocidiniai produktai naudojami laikantis 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų autorizacijos sąlygų ir 69 straipsnyje nustatytų ženklinimo ir pakavimo reikalavimų. Tinkamas naudojimas apima racionalų fizinių, biologinių, cheminių ir atitinkamai kitų rūšių priemonių derinimo taikymą, kad biocidinių produktų būtų naudojama tik tiek, kiek būtina, ir būtų imtasi tinkamų atsargumo priemonių.“ Reglamente pažymima, kad tvarų rezultatą užtikrina tik fizinės ir bendrosios sanitarinės priemonės (fiziniai barjerai graužikams, švara, reguliarus šiukšlių išvežimas ir t.t.), tuo tarpu pelių ar žiurkių išnaikinimas cheminiu būdu (biocidiniais produktais) visiškai neapsaugo objekto nuo pakartotinio graužikų įsikūrimo. Tvirtinant antikoaguliantinių rodenticidų veikliąsias medžiagas (jos tvirtinamos Lietuvoje tiesiogiai taikomais Europos Komisijos reglamentais), nurodomos ir standartinės taikytinos rizikos valdymo priemonės: ,,kiek įmanoma sumažinamas medžiagos pirminis ir antrinis poveikis žmonėms, netiksliniams gyvūnams ir aplinkai, parenkant ir taikant visas tinkamas esamas rizikos mažinimo priemones.
Tai apima, pavyzdžiui, leidimą, jei įmanoma, produktą naudoti tik profesionaliems naudotojams arba kvalifikuotiems profesionaliems naudotojams, arba papildomų specialiųjų sąlygų kiekvienai naudotojų kategorijai nustatymą“. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse rodenticidinių priemonių prekybai, įsigijimu ir naudojimui taikomi griežti reikalavimai. Pavyzdžiui, Danijoje fiziniams asmenims visai neparduodami nuodai kenkėjams naikinti, nes už kenkėjų naikinimą atsakingos savivaldybės tarnybos. Panaši padėtis yra Švedijoje. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje pastaraisiais metais reikalavimai rodenticidinių priemonių prekybai buvo sugriežtinti. Airijoje licencijuoti prekybininkai rodenticidinėmis priemonėmis privalo registruoti pirkėjus ir nupirktus nuodų kiekius, kad prireikus galima būtų nustatyti, kaip jie buvo panaudoti. Jungtinėje Karalystėje fiziniai asmenys gali nusipirkti tik nedideles silpnos koncentracijos nuodų pakuotes ir naudoti jas tik pastatų viduje. Nuo
(neprofesionaliems naudotojams) gali būti parduodami tik ne didesnės kaip 0,003 proc. koncentracijos produktai, tačiau neribojama jų prekyba ir naudojimas sukelia anksčiau jau išvardintas neigiamas pasekmes ir grėsmes naminių, laukinių paukščių bei gyvūnų, o taip pat ir visuomenės saugumui bei gerovei. Dėl šios priežasties siūloma Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu numatyti, kad: 1.
Įsigyti antikoaguliantinių rodenticidų (14 produktų tipo biocidiniai produktai) ir juos naudoti leidžiama tik turint visuomenės sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licenciją. 2. Įsigyti antikoaguliantinių rodenticidų ir juos naudoti neturint licencijos savo įregistruotame ūkininko ūkyje gali tik asmenys, baigę ūkininkavimo pradmenų kursus arba turintys žemės ūkio srities išsilavinimą. Taip pat Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 49²straipsniu papildymo projektu siūloma numatyti administracinę atsakomybę už vertimosi kenkėjų kontrole, naudojant antikoaguliantinius rodenticidus, jų prekybos, įsigijimo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus. Siūlomų įstatymų projektų nuostatos visiškai ir pilnai atitinka rekomendacijas valstybėms narėms dėl biocidinių produktų naudojimo, nustatytas Europos Sąjungos teisės aktuose. Tikimasi, kad, priėmus įstatymų pataisas, sumažės antikoaguliantinių rodenticidų prieinamumas, kuris padės mažinti ir netyčinio bei tyčinio naminių gyvūnų apnuodijimo atvejų skaičių, sumažins šių priemonių grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvoje fiziniams asmenims (neprofesionaliems naudotojams) gali būti parduodami ne didesnės kaip 0,003 proc. koncentracijos produktai, tačiau neribojamas jų naudojimas sukelia anksčiau jau išvardintas neigiamas pasekmes ir grėsmes naminių gyvūnų, visuomenės saugumui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu numatyti, kad: 1.
Įsigyti antikoaguliantinių rodenticidų (14 produktų tipo biocidiniai produktai) ir juos naudoti leidžiama tik turint visuomenės sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licenciją. 2. Įsigyti antikoaguliantinių rodenticidų ir juos naudoti neturint licencijos savo įregistruotame ūkininko ūkyje gali tik asmenys, baigę ūkininkavimo pradmenų kursus arba turintys žemės ūkio srities išsilavinimą. Šiomis nuostatomis įtvirtinama, kad antikoaguliantinių rodenticidų įsigijimas ir naudojimas leidžiamas tik turint visuomenės sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licenciją. Tokiu atveju antikoaguliantiniai rodenticidai įsigyjami ir naudojami galėtų būti tik profesionaliam naudojimui. Taip pat įtvirtinama išimtis, kad be licencijos antikoaguliantinius rodenticidus savo įregistruotame ūkyje galėtų naudotis asmenys, baigę ūkininkavimo pradmenų kursus arba turintys žemės ūkio srities išsilavinimą. Šios nuostatos padėtų išvengti piktnaudžiavimo antikoaguliantiniais rodenticidais atvejų, tyčinio ir netyčinio naminių gyvūnų apnuodijimo, grėsmių visuomenės sveikatai. Taip pat palikta galimybė leisti neprofesionaliai naudoti antikoaguliantinius rodenticidus įregistruotuose ūkiuose su reikiamu išsilavinimu, padės užtikrinti kenkėjų kontrolę ten, kur jie kelia didžiausią grėsmę. Taip pat Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 49²straipsniu papildymo projektu siūloma numatyti, kad:
kontrole, naudojant antikoaguliantinius rodenticidus, prekyba antikoaguliantiniais rodenticidais (14 produktų tipo biocidiniai produktai), jų įsigijimas ir naudojimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 2.
pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Numatyta administracinė atsakomybė atgrasintų nuo nusižengimų verčiantis kenkėjų kontrolės ūkine veikla, prekiaujant bei naudojant antikoaguliantinius rodenticidus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Antikoaguliantinių rodenticidų naudojimas“, „Prekyba antikoaguliantiniais rodenticidais“, „Kenkėjų kontrolė“, „Kenkėjų kontrolės priemonės“, „Biocidiniai produktai“, „Biocidinių produktų naudojimas“, „Prekyba biocidiniais produktais“, „14 produktų tipo biocidiniai produktai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
2022-06-15 Nr. XIVP-1801 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) papildyti 49² straipsniu. Pastebėtina, jog ANK specialiąją dalį pildant naujais straipsniais, numatančiais administracinę atsakomybę už tam tikras veikas, kartu turi būti pildomas ir ANK 589 straipsnis, jame įtvirtinant, kurios konkrečios institucijos (institucijų) pareigūnai turės teisę tirti atitinkamus administracinius nusižengimus ir surašyti dėl jų protokolus. To nepadarius, atsakomybės įtvirtinimas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnyje būtų tik deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nebūtų subjektų, kurie galėtų ją taikyti. 2. Remiantis įstatymo projekto nuostatomis, antikoaguliantiniai rodenticidai yra viena iš biocidinių produktų rūšių („14 produktų tipo biocidiniai produktai”). Dėl to svarstytina galimybė įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnyje numatomą administracinio nusižengimo sudėtį inkorporuoti į galiojančios redakcijos ANK 49 straipsnį, nustatantį administracinę atsakomybę už nusižengimus, kurių dalykas yra būtent biocidiniai produktai. Šiuo atveju neturėtų būti atitinkamai pildomas ANK 589 straipsnis. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnyje numatomo administracinio nusižengimo pobūdis suponuoja, kad šį administracinį nusižengimą padariusiems asmenims būtų tikslinga taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Pvz., jei asmuo neteisėtai naudoja antikoaguliantinius rodenticidus, tuomet vien tik baudos paskyrimas, nekonfiskuojant šių medžiagų, kažin ar leistų pasiekti vieną iš administracinei nuobaudai keliamų tikslų – atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Dėl to siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje būtų numatyta galimybė taikyti diskrecinį arba privalomą turto konfiskavimą. 4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnio 1 dalies formuluotėje „Vertimasis kenkėjų kontrole, <…> prekyba antikoaguliantiniais rodenticidais <…>, jų įsigijimas ir naudojimas” vartojamas jungtukas „ir”, suponuoja, kad ANK 49² straipsnio 1 dalis galėtų būti inkriminuojama tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog asmuo atliko visas dispozicijoje išvardintas veikas. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų įstatymo projekto rengėjų ketinimus, kadangi įrodyti, kad tas pats asmuo padarė absoliučiai visas išvardintas veikas, būtų praktiškai neįmanoma. Pvz., prekyba antikoaguliantiniais rodenticidais ir jų įsigijimas yra veikos, kurių padarymui paprastai reikalingi mažiausiai 2 skirtingi subjektai – vienas parduodantis ir vienas perkantis. Manytina, jog įstatymo projektu siekiama sukurti prielaidas taikyti administracinę atsakomybę už bet kurią iš šių veikų. Jeigu taip, tuomet vietoje minėto jungtuko „ir” įrašytinas žodis „ar”. 5. Mūsų nuomone, tiek vertimasis kenkėjų kontrole, tiek prekyba antikoaguliantiniais rodenticidais būdinga ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
Todėl svarstytina galimybė koreguoti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijas, jose nustatant diferencijuotus (padidintus) baudų dydžius juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. 6. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę, be kita ko, už prekybą antikoaguliantiniais rodenticidais pažeidžiant Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą. Pastebėtina, jog kartu teikiamame Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1800) nėra jokių nuostatų, kurios reglamentuotų prekybos antikoaguliantiniais rodenticidais procedūrą – t. y. jame nenumatoma, kad šiomis medžiagomis prekiaujantis asmuo privalėtų, pvz., iš jas ketinančio įsigyti asmens pareikalauti pateikti visuomenės sveikatos priežiūros kenkėjų kontrolės licenciją. Taigi sistemiškai vertinant abiejų įstatymų projektų nuostatas lieka neaišku, už kokius konkrečius pažeidimus būtų galima traukti atsakomybėn antikoaguliantiniais rodenticidais prekiaujantį asmenį. Toks teisinis reguliavimas kažin ar suderinamas su nullum crimen sine lege certa principu, reikalaujančiu, jog teisės pažeidimų sudėtys būtų dėstomos kaip įmanoma tiksliau ir suprantamiau. 7. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnio 1 dalyje po žodžio „naudojimas” brauktinas perteklinis kablelis. 8. Manytina, jog šis įstatymo projektas nereikalauja jokių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo[[1]], todėl siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies atsisakyti kaip perteklinės. Pritarus šiai pastabai, taip pat reikėtų įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „ir įgyvendinimas”, o įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 49² straipsnyje numatoma administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinio pobūdžio, tačiau jos blanketiškumas pasireiškia nukreipimu ne į kokius nors poįstatyminius teisės aktus, o į Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą.