Projekto lyginamasis variantas
2022
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LRT etikos kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo,
nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, pagal savo kompetenciją nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl žurnalistikos etikos taisyklių pažeidimo.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo
etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių ir principų;
5) vertina LRT žurnalistų veiklą vadovaudamasis Visuomenės informavimo etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodeksu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1797(2) lyginamasis variantas
2022
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LRT etikos kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo,
nepriklausomumo ir viešumo principais, prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių bei principų, skatina laikytis profesinės etikos, pagal savo kompetenciją nagrinėja ir rengia atsakymus į asmenų skundus dėl žurnalistikos etikos taisyklių pažeidimo.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prižiūri, kaip LRT žurnalistai laikosi Visuomenės informavimo
etikos kodekso, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių ir principų;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vertina LRT žurnalistų veiklą vadovaudamasis Visuomenės
informavimo etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodeksu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į žiniasklaidos ir visuomenės keliamus klausimus dėl sisteminės žiniasklaidos savireguliacijos modelio reformos ir siekdamas išsamaus dialogo, iniciavo diskusijas dėl žiniasklaidos savireguliacijos sistemos peržiūros. Dalyvauti šiose diskusijose Komitetas pakvietė žiniasklaidos ir suinteresuotų institucijų atstovus. Diskusijų metu atkreiptas dėmesys į tai, kad 2015 m. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas Visuomenės informavimo etikos komisijos formavimo principas galimai prieštarauja 1993 m. liepos 1 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – Asamblėja) rezoliucijai dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993) (toliau – Rezoliucija). Asamblėja, patvirtindama Rezoliuciją, pabrėžia, kad joje išdėstytų žurnalistikos etikos principų turėtų laikytis žurnalistai visoje Europoje. Informavimo priemonėms tenka etinė atsakomybė piliečiams bei visuomenei, ir ši atsakomybė pabrėžtina dabar, kai informacija ir komunikacija atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį formuojant piliečių asmenines nuostatas bei ugdant visuomenę ir demokratinį gyvenimo būdą (Rezoliucijos 1 str.). Šių principų įgyvendinimo priežiūrai iš leidėjų, žurnalistų, informavimo priemonių vartotojų, visuomenės organizacijų, akademinio pasaulio ekspertų ir teisėjų turi būti sudaromi savikontrolės organai arba priemonės; jie turėtų priimti nutarimus dėl etinių normų laikymosi žurnalistikoje, o informavimo priemonės – iš anksto pasižadėti tuos nutarimus skelbti. Tai padės teisę į informaciją turinčiam piliečiui susidaryti teigiamą arba neigiamą nuomonę apie žurnalisto darbą ir patikimumą (Rezoliucijos 37 str.).
Seimo valdybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SV-S-105 buvo sudaryta darbo grupė dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros, jos tikslas – sistemiškai peržiūrėti visą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ir savitvarkos institucijų reglamentavimą, siekiant patobulinti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 pakeitimo įstatymo projektą, suderinant jo nuostatas su galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. Atstovus į darbo grupę delegavo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektai parengti atsižvelgiant į Seimo valdybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SV-S-105 sudarytos darbo grupės dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros siūlymus ir darbo grupės posėdžiuose priimtus sprendimus. Darbo grupės vadovas – Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, tel. (8 5) 239 6703; el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija). Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš Asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija).
Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. Šiuo metu Įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos kadencija trunka 3 metus. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją. Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir
išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką. Įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija) Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai. Metinės įmokos dydį, atsižvelgdama į Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas, nustato Kultūros ministerija.
Įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai (Kultūros ministerijai) tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Įstatyme nustatytais atvejais, taip pat LRTK pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui. Dabartinėje Įstatymo redakcijoje žiniasklaidai numatyti keturi etikos kodeksai, du iš jų papildomai skirti audiovizualinei žiniasklaidai, o Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija vadovaujasi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytais profesinės veiklos etikos standartais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Naujas teisinis reguliavimas nustatytų, kad Įstatyme nebūtų įtvirtintas Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių baigtinis sąrašas. Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariais galėtų būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus vienijančios organizacijos. Tapimo Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariais sąlygos turėtų būti nustatytos Asociacijos įstatuose. Siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 46¹straipsnyje nustatyti, kad Komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Po vieną savo atstovą į Komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą – LRT, tris narius deleguoja Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, turintys žurnalistikos studijų programą.
Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką. Šiame straipsnyje tikslinama, kad Komisijos priimti sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų būtų skelbiami pažeidimą padariusioje visuomenės informavimo priemonėje ir Asociacijos tinklapyje, atsisakant nuostatos (išbraukiant ją iš įstatymo), kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui per dvi savaites nepaskelbus Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Ši nuostata brauktina ir dėl to, kad joje nurodoma Lietuvos nacionalinio radijo pirmoji programa nebeegzistuoja. Taip pat siūloma keisti metinės įmokos apskaičiavimo tvarką, kai metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydį apskaičiuotų Lietuvos radijo ir televizijos komisija, o ne Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija).
Įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad LRTK nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka tvirtina metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą; o Įstatyme nustatytais atvejais, taip pat LRTK pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, nustato ir (ar) pakeičia metinės įmokos dydį konkrečiam asmeniui. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose siūloma atsisakyti nuostatos, kad LRT etikos kontrolierius vykdytų priežiūrą vadovaudamasis Visuomenės informavimo etikos kodeksu ir 1993 m. liepos 1 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993). LRT žurnalistų profesinės etikos priežiūrą ir kontrolę vykdytų LRT etikos kontrolierius, vadovaudamasis LRT vidiniu etikos kodeksu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, įskaitant ir tai, jog Visuomenės informavimo etikos komisijos formavimo principas labiau atitiktų 1993 m. liepos 1 d.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993). 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymus bus reikalinga atitinkamai pakeisti Visuomenės informavimo etikos asociacijos įstatus ir LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Visuomenės informavimo etikos asociacija“, „Asociacijos nariai“, Visuomenės informavimo etikos komisija“, „Komisijos nariai“, „metinės įmokos dydis“, „profesinė etika“ . 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2022-06-13 Nr. XIVP-1797 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsniu keičiami įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai turi būti dėstomi atskiromis projekto 2 straipsnio dalimis. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2023-04-05 Nr. XIVP-1797(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
kultūros komitetas
2022-11-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko
pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys: Deividas Velkas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė, Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Jolanta Mažylė, nepriklausoma ekspertė Liudvika Meškauskaitė, VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijo ir televizijos Teisės ir vindikacijos skyriaus vedėja Lina Joskaudaitė – Dmitrijeva, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys Deimantas Jastramskis, Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Ramutė Šimukauskaitė, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, advokatas Algimantas Šindeikis, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-13 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsniu keičiami įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai turi būti dėstomi atskiromis projekto 2 straipsnio dalimis. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-06-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1797 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1797(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP- 1797(2), jo lyginamasis variantas. . Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė