Projekto lyginamasis variantas
2022
pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Komisija Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą, prieš tai jį suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.“
2Pakeisti 31 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Vyriausybės įgaliota institucija Komisija
metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:
1) licencijos turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pobūdį ir turinį;
2) teritoriją, kurioje bus transliuojamos ir (ar) retransliuojamos programos, platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir (ar) retransliuojamos panaudojant sąlyginės prieigos sistemas), ir į gyventojų skaičių šioje teritorijoje;
3) konkurencingą aplinką;
4) radijo ir (ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir
(ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų plėtojimui.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Asociacijos nariais gali būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus vienijančios organizacijos. Nauji nNariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.“
2Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 3 dalį:
„3. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta
šio straipsnio 2 dalyje išvardytų organizacijų. Ji turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke.“
3Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija,
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, Asociacijos įstatais, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais.“
pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Pakeisti 46¹straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Komisijos kadencija trunka 3 metus nariai skiriami trejų metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip
dvi kadencijas iš eilės. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją Po vieną savo atstovą į Komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą – LRT, tris narius deleguoja Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų programą.
Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka Komisijos pirmininką.“
2Pakeisti 46¹straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo
reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomų ekspertų. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis Šie sprendimas sprendimai taip pat paskelbiamas paskelbiami Asociacijos interneto svetainėje.“
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti tvirtina metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą, prieš tai jį suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija;“ 2.
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) šiame įstatyme nustatytais atvejais, taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo nustato ir (ar) pakeičia metinę įmoką konkrečiam asmeniui;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1796(2) lyginamasis variantas
2022
pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Komisija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir juo vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.“
2Pakeisti 31 straipsnio 14 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„14. Vyriausybės įgaliota institucija Komisija
metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:“. 2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios
informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Asociacijos nariais gali būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus vienijančios organizacijos. Nauji nNariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.“
2Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 3 dalį:
„3. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta
šio straipsnio 2 dalyje išvardytų organizacijų. Ji turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke.“
3Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kuris taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, Asociacijos įstatais šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais.“
pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Komisijos kadencija trunka 3 metus. Asociacijos nariai deleguoja po vieną
savo atstovą į Komisiją. Komisiją sudaro 9 nariai: 3 narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, 2 narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys žurnalistus, vieną narį – LRT, 3 narius skiria Medijų taryba. Kandidatus į Komisijos narius Medijų tarybai teikia universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų krypties studijų programas. Asociacijos nariai ir LRT savo atstovus skiria valdymo organų sprendimu. Komisijos nariai skiriami 3 metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 3 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 5 metų veiklos žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui 3 metams išsirenka Komisijos pirmininką.“
2Pakeisti 46¹straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo
reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomų ekspertų.
Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis sprendimas Šie sprendimai taip pat paskelbiamas skelbiami Asociacijos interneto svetainėje.“
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, tvirtina metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;“. 2. Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) šiame įstatyme nustatytais atvejais, taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo nustato metinę įmoką konkrečiam asmeniui;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2.
asociacija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šiame įstatyme nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1796(3) lyginamasis variantas
2023
pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Komisija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir juo vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.“
2Pakeisti 31 straipsnio 14 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„14. Vyriausybės įgaliota institucija Komisija
metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:“. 2 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios
informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Asociacijos nariais gali būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus vienijančios organizacijos. Nauji nNariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.“
2Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 3 dalį:
„3. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta
šio straipsnio 2 dalyje išvardytų organizacijų. Ji turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke.“
3Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kuris taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, Asociacijos įstatais šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais.“
pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Komisijos kadencija trunka 3 metus. nariai skiriami 3 metų
kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją. Po vieną savo atstovą į Komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą – LRT, tris narius – Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų programą. Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka Komisijos pirmininką.“
2Pakeisti 46¹straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomų ekspertų. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti
skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka.
Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis sprendimas Šie sprendimai taip pat paskelbiamas skelbiami Asociacijos interneto svetainėje.“
1Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija, tvirtina metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;“. 2. Pakeisti 48 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) šiame įstatyme nustatytais atvejais, taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo nustato metinę įmoką konkrečiam asmeniui;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Visuomenės informavimo etikos
asociacija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šiame įstatyme nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į žiniasklaidos ir visuomenės keliamus klausimus dėl sisteminės žiniasklaidos savireguliacijos modelio reformos ir siekdamas išsamaus dialogo, iniciavo diskusijas dėl žiniasklaidos savireguliacijos sistemos peržiūros. Dalyvauti šiose diskusijose Komitetas pakvietė žiniasklaidos ir suinteresuotų institucijų atstovus. Diskusijų metu atkreiptas dėmesys į tai, kad 2015 m. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas Visuomenės informavimo etikos komisijos formavimo principas galimai prieštarauja 1993 m. liepos 1 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – Asamblėja) rezoliucijai dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993) (toliau – Rezoliucija). Asamblėja, patvirtindama Rezoliuciją, pabrėžia, kad joje išdėstytų žurnalistikos etikos principų turėtų laikytis žurnalistai visoje Europoje. Informavimo priemonėms tenka etinė atsakomybė piliečiams bei visuomenei, ir ši atsakomybė pabrėžtina dabar, kai informacija ir komunikacija atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį formuojant piliečių asmenines nuostatas bei ugdant visuomenę ir demokratinį gyvenimo būdą (Rezoliucijos 1 str.). Šių principų įgyvendinimo priežiūrai iš leidėjų, žurnalistų, informavimo priemonių vartotojų, visuomenės organizacijų, akademinio pasaulio ekspertų ir teisėjų turi būti sudaromi savikontrolės organai arba priemonės; jie turėtų priimti nutarimus dėl etinių normų laikymosi žurnalistikoje, o informavimo priemonės – iš anksto pasižadėti tuos nutarimus skelbti. Tai padės teisę į informaciją turinčiam piliečiui susidaryti teigiamą arba neigiamą nuomonę apie žurnalisto darbą ir patikimumą (Rezoliucijos 37 str.).
Seimo valdybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SV-S-105 buvo sudaryta darbo grupė dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros, jos tikslas – sistemiškai peržiūrėti visą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ir savitvarkos institucijų reglamentavimą, siekiant patobulinti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 pakeitimo įstatymo projektą, suderinant jo nuostatas su galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. Atstovus į darbo grupę delegavo organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektai parengti atsižvelgiant į Seimo valdybos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SV-S-105 sudarytos darbo grupės dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų sistemos peržiūros siūlymus ir darbo grupės posėdžiuose priimtus sprendimus. Darbo grupės vadovas – Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, tel. (8 5) 239 6703; el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija). Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš Asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija).
Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. Šiuo metu Įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos kadencija trunka 3 metus. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją. Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir
išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką. Įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija) Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai. Metinės įmokos dydį, atsižvelgdama į Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas, nustato Kultūros ministerija.
Įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai (Kultūros ministerijai) tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą. Įstatyme nustatytais atvejais, taip pat LRTK pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui. Dabartinėje Įstatymo redakcijoje žiniasklaidai numatyti keturi etikos kodeksai, du iš jų papildomai skirti audiovizualinei žiniasklaidai, o Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija vadovaujasi LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytais profesinės veiklos etikos standartais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Naujas teisinis reguliavimas nustatytų, kad Įstatyme nebūtų įtvirtintas Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių baigtinis sąrašas. Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariais galėtų būti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, žurnalistus vienijančios organizacijos. Tapimo Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariais sąlygos turėtų būti nustatytos Asociacijos įstatuose. Siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 46¹straipsnyje nustatyti, kad Komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Po vieną savo atstovą į Komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą – LRT, tris narius deleguoja Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, turintys žurnalistikos studijų programą.
Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką. Šiame straipsnyje tikslinama, kad Komisijos priimti sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų būtų skelbiami pažeidimą padariusioje visuomenės informavimo priemonėje ir Asociacijos tinklapyje, atsisakant nuostatos (išbraukiant ją iš įstatymo), kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui per dvi savaites nepaskelbus Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Ši nuostata brauktina ir dėl to, kad joje nurodoma Lietuvos nacionalinio radijo pirmoji programa nebeegzistuoja. Taip pat siūloma keisti metinės įmokos apskaičiavimo tvarką, kai metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą dydį apskaičiuotų Lietuvos radijo ir televizijos komisija, o ne Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija).
Įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad LRTK nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka tvirtina metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą; o Įstatyme nustatytais atvejais, taip pat LRTK pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, nustato ir (ar) pakeičia metinės įmokos dydį konkrečiam asmeniui. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose siūloma atsisakyti nuostatos, kad LRT etikos kontrolierius vykdytų priežiūrą vadovaudamasis Visuomenės informavimo etikos kodeksu ir 1993 m. liepos 1 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993). LRT žurnalistų profesinės etikos priežiūrą ir kontrolę vykdytų LRT etikos kontrolierius, vadovaudamasis LRT vidiniu etikos kodeksu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, įskaitant ir tai, jog Visuomenės informavimo etikos komisijos formavimo principas labiau atitiktų 1993 m. liepos 1 d.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993). 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymus bus reikalinga atitinkamai pakeisti Visuomenės informavimo etikos asociacijos įstatus ir LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Visuomenės informavimo etikos asociacija“, „Asociacijos nariai“, Visuomenės informavimo etikos komisija“, „Komisijos nariai“, „metinės įmokos dydis“, „profesinė etika“ . 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2022-06-13 Nr. XIVP-1796 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
„suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija“ turi būti dėstomi po žodžio „Komisija“,
o žodžiai „prieš tai jį“ brauktini kaip pertekliniai. 2. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti ne visą įstatymo 31 straipsnio 14 dalį, o tik vieną jos struktūrinę dalį, projekto
straipsnio 14 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“. Atitinkamai dėstomoje dalyje turėtų būti dėstoma tik keičiamos 14 dalies nuostata iki dvitaškio. 3. Projekto
„kiek šis įstatymas nenustato kitaip“ įrašytini žodžiai „kuris taikomas tiek,
kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“, o atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją žodžiai „Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis“ turi būti dėstomi po žodžio „Konstitucija“. 4. Projekto lyginamojo varianto 3 straipsnio 1 dalyje brauktina viena perteklinė pakeitimo esmė. 5. Projekto
vietoj žodžių „ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės“ siūlytina įrašyti žodžius
„bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“. Be to, atsižvelgiant į
kituose įstatymuose vartojamas formuluotes, svarstytina, ar nereikėtų papildomai šioje dalyje įrašyti nuostatos „ir ne anksčiau kaip po trejų metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra“. 6.
aiškiai sureglamentuoti Visuomenės informavimo etikos komisijos narių skyrimo (ar delegavimo) tvarką bei komisijos kadencijos nustatymo principus. Pastebėtina, kad projekte siūloma formuluotė, nustatanti, kad komisijos nariai skiriami trijų metų kadencijai, o juos deleguoja atitinkami subjektai, suponuoja, kad juos skiriant į pareigas priimami du skirtingi administraciniai sprendimai (vienas dėl delegavimo, o kitas dėl deleguotų asmenų paskyrimo). Tačiau įvertinus visas keičiamo įstatymo nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad komisijos nariai ir yra skiriami į pareigas juos skiriančio (deleguojančio) subjekto sprendimu, o kažkoks kitas patvirtinantis sprendimas nebereikalingas. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai ir nurodyti, kad nariai į Visuomenės informavimo etikos komisiją skiriami atitinkamų subjektų (asociacijos narių, LRT bei Medijų tarybos) valdymo organų sprendimu. Kitas neaiškumas kyla dėl nustatymo, ar komisijos kadencija nustatoma in corpore ar, vis dėlto, kiekvieno komisijos nario kadencija skaičiuojama atskirai, būtent nuo sprendimo dėl jo paskyrimo į pareigas įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariai skiriami atskirais atskirų subjektų sprendimais, manytina, kad kadencija nustatoma atskiriems komisijos nariams, o ne visai komisijai in corpore. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad Komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka Komisijos pirmininką. Manytina, kad žodžiai „kadencijos laikotarpiui“ brauktini kaip pertekliniai bei klaidinantys. 7. Projekto
vietoj žodžių „žurnalistikos studijų programą“ įrašytini žodžiai „žurnalistikos studijų krypties studijų programas“. 8.
dėmesys į tai, kad projekto lyginamajame variante 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalies ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo 46¹ straipsnio 6 dalies tekstai neatitinka galiojančios šių dalių redakcijos. 9. Projekto
„suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija“ turi būti dėstomi prieš žodį
„tvirtina“, o žodžiai „prieš tai jį“ brauktini kaip pertekliniai. 10. Manytina, kad projekto 4
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 5 punkte žodžiai „ir
(ar) pakeičia“ turi būti brauktini kaip pertekliniai. 11. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamam įstatymo įgyvendinimui reikės laiko (naujais nariais keičiamo įstatymo nustatyta tvarka turės būti papildyta Visuomenės informavimo etikos komisija bei turės būti patvirtintas naujas Metinės įmokos už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašas), siūlytina projektą papildyti straipsniu, nustatančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą. Atitinkamai turėtų būti nustatyti pasiūlymai atitinkamoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus ar atlikti kitus būtinus veiksmus. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8
5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS
2023-04-07 Nr. XIVP-1796(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
kultūros komitetas
2022-11-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko
pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys: Deividas Velkas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė, Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Jolanta Mažylė, nepriklausoma ekspertė Liudvika Meškauskaitė, VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijo ir televizijos Teisės ir vindikacijos skyriaus vedėja Lina Joskaudaitė – Dmitrijeva, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys Deimantas Jastramskis, Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Ramutė Šimukauskaitė, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, advokatas Algimantas Šindeikis, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto
„suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija“ turi būti dėstomi po žodžio
„Komisija“, o žodžiai „prieš tai jį“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti
pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti ne visą įstatymo 31 straipsnio 14 dalį, o tik vieną jos struktūrinę dalį, projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmę siūlome dėstyti taip: „Pakeisti 31 straipsnio 14 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“. Atitinkamai dėstomoje dalyje turėtų būti dėstoma tik keičiamos 14 dalies nuostata iki dvitaškio. Pritarti
pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto
žodžių „kiek šis įstatymas nenustato kitaip“ įrašytini žodžiai „kuris taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas“, o atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją žodžiai „Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis“ turi būti dėstomi po žodžio „Konstitucija“. Pritarti
pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto lyginamojo varianto 3 straipsnio 1 dalyje brauktina viena perteklinė pakeitimo esmė. Pritarti
pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto
dalyje vietoj žodžių „ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės“ siūlytina įrašyti žodžius „bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“.
Be to, atsižvelgiant į kituose įstatymuose vartojamas formuluotes, svarstytina, ar nereikėtų papildomai šioje dalyje įrašyti nuostatos „ir ne anksčiau kaip po trejų metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto
aiškiai sureglamentuoti Visuomenės informavimo etikos komisijos narių skyrimo (ar delegavimo) tvarką bei komisijos kadencijos nustatymo principus. Pastebėtina, kad projekte siūloma formuluotė, nustatanti, kad komisijos nariai skiriami trijų metų kadencijai, o juos deleguoja atitinkami subjektai, suponuoja, kad juos skiriant į pareigas priimami du skirtingi administraciniai sprendimai (vienas dėl delegavimo, o kitas dėl deleguotų asmenų paskyrimo). Tačiau įvertinus visas keičiamo įstatymo nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad komisijos nariai ir yra skiriami į pareigas juos skiriančio (deleguojančio) subjekto sprendimu, o kažkoks kitas patvirtinantis sprendimas nebereikalingas. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai ir nurodyti, kad nariai į Visuomenės informavimo etikos komisiją skiriami atitinkamų subjektų (asociacijos narių, LRT bei Medijų tarybos) valdymo organų sprendimu. Kitas neaiškumas kyla dėl nustatymo, ar komisijos kadencija nustatoma in corpore ar, vis dėlto, kiekvieno komisijos nario kadencija skaičiuojama atskirai, būtent nuo sprendimo dėl jo paskyrimo į pareigas įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į tai, kad komisijos nariai skiriami atskirais atskirų subjektų sprendimais, manytina, kad kadencija nustatoma atskiriems komisijos nariams, o ne visai komisijai in corpore. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad Komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka Komisijos pirmininką. Manytina, kad žodžiai
„kadencijos laikotarpiui“ brauktini kaip pertekliniai bei klaidinantys. Pritarti iš dalies
Komitetas pritaria, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai sureglamentuoti Visuomenės informavimo etikos komisijos narių skyrimo (ar delegavimo) tvarką bei komisijos kadencijos nustatymo principus. Iš dalies pritariama pastabai dėl organų sprendimų skiriant Komisijos narius, kadangi Medijų taryba neturi atskirų valdymo organų. Komitetas, taip pat pritardamas VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pateiktam pasiūlymui, siūlo 46¹straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Komisijos kadencija trunka 3 metus. Asociacijos nariai deleguoja po vieną
savo atstovą į Komisiją. Komisiją sudaro 9 nariai: 3 narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, 2 narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys žurnalistus, vieną narį – LRT, 3 narius skiria Medijų taryba. Kandidatus į Komisijos narius Medijų tarybai teikia universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų krypties studijų programas. Asociacijos nariai ir LRT savo atstovus skiria valdymo organų sprendimu.
Komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip dvejoms kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po trejų metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 5 metų veiklos žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui trejiems metams išsirenka Komisijos pirmininką.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto
vietoj žodžių „žurnalistikos studijų programą“ įrašytini žodžiai
„žurnalistikos studijų krypties studijų programas“. Pritarti
pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-133 1, 2 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto lyginamajame variante 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalies ir projekto 3 straipsnio
galiojančios šių dalių redakcijos. Pritarti
pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto
„suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija“ turi būti dėstomi prieš žodį
„tvirtina“, o žodžiai „prieš tai jį“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti
pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Manytina, kad projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 5 punkte žodžiai „ir (ar) pakeičia“ turi būti brauktini kaip pertekliniai. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-13 Atsižvelgiant į tai, kad tinkamam įstatymo įgyvendinimui reikės laiko (naujais nariais keičiamo įstatymo nustatyta tvarka turės būti papildyta Visuomenės informavimo etikos komisija bei turės būti patvirtintas naujas Metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašas), siūlytina projektą papildyti straipsniu, nustatančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą. Atitinkamai turėtų būti nustatyti pasiūlymai atitinkamoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus ar atlikti kitus būtinus veiksmus. Pritarti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į šį įstatymo reikalavimą, tikslinga ir optimalu įstatymo įsigaliojimo datą numatyti 2023 m. gegužės 1 d. Atitinkamai siūloma įstatymo projektą papildyti 5 straipsniu:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir Visuomenės informavimo etikos asociacija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šiame įstatyme nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-06-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 31, 46, 46¹ ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,
1 Savireguliacija yra išskiriama kaip itin svarbus laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos aspektas. Jos svarba yra pabrėžiama eilėje tarptautinių teisės aktų, kuriuose išskiriami žiniasklaidos savireguliacijos sistemos tikslai – žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas ir žiniasklaidos atsakomybės prieš visuomenę užtikrinimas. Siekiant paskatinti valstybes užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir padėti žiniasklaidai įsidiegti veikiančius ir efektyvius savireguliacinius mechanizmus, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija 2010 metais išleido Žiniasklaidos savireguliacijos vadovą, kuriame įtvirtintos pagrindinės taisyklės, kuriomis reikia vadovautis siekiant, kad valstybėje taikomas žiniasklaidos savireguliacijos modelis būtų efektyvus, užtikrinantis tiek žiniasklaidos laisvę, tiek visuomenės interesų apsaugą.
Kaip pagrindinės iš šių taisyklių išskirtinos:
Visuomenės informavimo etikos komisija yra kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimus pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. Visuomenės informavimo įstatymas nustato, kad Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvieno nario). Šiuo metu Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro 9 nariai, iš kurių 7 deleguoja įstatymų leidėjo nustatytos organizacijos. Komisijos nariai nėra renkami.
Savikontrolės organo modelis, taikomas Lietuvoje (Visuomenės informavimo etikos komisija), tarptautines rekomendacijas dėl tokio organo sudėties atitinka tik iš dalies, nes:
informavimo etikos komisijos nariais gali būti tik viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančių organizacijų deleguoti atstovai, tačiau negali būti visuomenės organizacijų, vartotojų organizacijų, akademinio pasaulio atstovai, kaip tai rekomenduoja Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ ir kiti tarptautiniai dokumentai;
užtikrinama, kad žurnalistų veiklą vertintų jų kolegos, nes ¾ Visuomenės informavimo etikos komisijos narių deleguoja ne žurnalistus vienijančios organizacijos, o verslo subjektus vienijančios asociacijos;
informavimo etikos komisijos narių skaičius nėra įtvirtintas, todėl jis gali tapti neadekvačiai didelis, jei didėtų Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių skaičius. Taip pat dabartinis Visuomenės informavimo etikos komisijos narių skaičius yra lyginis, o tai neatitinka ESBO rekomendacijų. LRT nuomone, Visuomenės informavimo etikos komisija turėtų būti sudaroma tokiu būdu, kad daugumą joje turėtų žurnalistus vienijančios organizacijos. Komisijoje turėtų būti visuomenės organizacijų, vartotojų organizacijų, akademinio pasaulio atstovai, kaip tai rekomenduoja Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. Dabar nėra užtikrinama, kad žurnalistų veiklą vertintų jų kolegos, nes ¾ Visuomenės informavimo etikos komisijos narių deleguoja ne žurnalistus vienijančios organizacijos, o verslo subjektus vienijančios asociacijos. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti 46¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Komisiją sudaro 9 nariai: tris narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, du narius bendru sutarimu skiria Asociacijos nariai, vienijantys žurnalistų organizacijas, vieną narį – LRT, tris narius skiria Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų krypties studijų programą. Komisijos nariai skiriami juos skiriančių institucijų ir (ar) organizacijų nustatyta tvarka. Komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo. Komisija iš savo narių 3 metams išsirenka Komisijos pirmininką“. LRT nuomone, yra būtina sisteminė žiniasklaidos savireguliacijos modelio reforma, kuri atitiktų žurnalistų ir visuomenės lūkesčius, užtikrintų atliekamų žurnalistų etikos skundų tyrimų skaidrumą, neutralumą ir teisingumą, nustatytų, kad atstovavimas žiniasklaidos savireguliacijos organuose būtų pagrįstas visų interesų grupių įtraukimu, kad veiklos taisyklės ir procedūros atitiktų gerąsias europines praktikas. Pritarti Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, 2022-11-08 Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau - Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 31, 46, 46(1) ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1796 (toliau - Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau - Etikos asociacija) yra pagrindinė viešosios informacijos rengėjų ir leidėjų savireguliacijos organizacija, kurios veikla numatyta Seimui 2014 m. lapkričio 25 d. priėmus Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, įteisinusias tokį institutą.
Nepriklausoma ir savarankiška savireguliacijos organizacija - Etikos asociacija įsteigta 2015 m. pradžioje, o jos steigėjos - viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančios organizacijos. Sprendimus dėl visuomenės informavimo etikos priima Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau - Komisija), kurią sudaro 7 Etikos asociacijos steigėjų deleguoti atstovai (po 1 nuo kiekvienos organizacijos - steigėjos). Komisija, kuriai pagrindą davė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, suformuota dar 1996 m. buvo sukurta siekiant įtvirtinti žiniasklaidos savivaldą, jos veiklos principus ir profesinės etikos standartus. Vėlesnės Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos koregavo komisijos veiklą, tačiau pagrindinis principas išlikdavo nepakitęs - Komisija visada buvo suprantama kaip viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos, savireguliacijos institucija. Nuo 2015 m. galiojanti tvarka dar konkrečiau nustato, jog žiniasklaidos savireguliacija yra prižiūrima nepriklausomos organizacijos - Visuomenės informavimo etikos asociacijos. Siūlomu Įstatymo projektu siūloma atsisakyti baigtinio Etikos asociacijos steigėjų sąrašo bei praplėsti Etikos komisijos narių skaičių papildomais atstovais. Svarstomo Įstatymo projekto 46¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad po vieną savo atstovą į Komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą - LRT, tris narius deleguoja Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai, turintys žurnalistikos studijų programą.
Pritariame idėjai, kad prie Etikos asociacijos galėtų prisijungti įvairios viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos, taip pat neprieštaraujame, kad LRT turėtų atskirą narį Etikos komisijoje. Vis dėlto, visiškai nepritariame siūlymui į Etikos komisiją deleguoti net 3 narius nuo Medijų tarybos. Atkreiptinas dėmesys, jog Etikos asociacija ir iš jos deleguotų narių formuojama Etikos komisija, buvo kurta kaip žurnalistų savireguliacijos organizacija, todėl šis pamatinis principas turėtų būti išlaikomas ir svarstomose Įstatymo pataisose. Papildomų, net trijų narių, kurie nėra visuomenės informavimo rengėjų ir skleidėjų deleguojami nariai, skyrimas į Etikos komisija prieštarauja pačiai savireguliacijos idėjai. Dėl to nepritariame siūlomam Etikos komisijos narių skaičiaus išplėtimui skiriant juos nuo Medijų tarybos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome atsisakyti skirti papildomus narius į Etikos komisiją nuo Medijų tarybos. Prašome pakoreguoti Svarstomo Įstatymo projekto 46¹straipsnio
kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Po vieną savo atstovą į Komisiją deleguoja Asociacijos nariai, vieną atstovą - LRT tris narius Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teikia universitetai,—vykdantys žurnalistikos studijų programą.. Komisijos nariu gali būti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintis asmuo. Komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka Komisijos pirmininką. “ Neatsižvelgti Komitetas jau pritarė siūlomo keisti 46¹ straipsnio 2 dalies formuluotei (žr. argumentus, pagrindžiančius komiteto nuomonę dėl Teisės departamento 6 pastabos). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos visuomenės informavimo įstatymo NR. I-1418 31, 46, 46¹ir 48 straipsnių pakeitimo projektui Nr. XIVP-1796(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP- 1796(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė