Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO Nr. XII-1869 29 ir 134 STRAIPSNIų PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio
nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.“
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio
nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.“
pakeitimas Pakeisti 134 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „134 straipsnis.
Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos, loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas
žaidimo automatais organizavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Loterijos bilietų pardavimas prekybos vietose arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 2. 4. Interneto ar telefono ryšiu platinimų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims ir kitų Lloterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių reikalavimų, išskyrus numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, pažeidimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 3. 5. Šio straipsnio 2 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 4. 6. Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. 5. 7. Šio straipsnio 4 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 6. 8. Už šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimą.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mykolas Majauskas
Projekto Nr. XIVP-1794(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4. Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5, 6 dalyse,
straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:“. 2 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas Pakeisti 134 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„134 straipsnis. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo tvarkos,
loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių, azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas
žaidimo automatais organizavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų penkiasdešimt eurų. 2. Loterijos bilietų pardavimas prekybos vietose arba laimėjimų už šiose vietose įsigytus bilietus išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3.
straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 4. Interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų už tokiu ryšiu įsigytus bilietus išmokėjimas jaunesniems kaip
užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 2. 6. Loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 3. 7. Šio straipsnio 2 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 4. 8. Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų. 5. 9. Šio straipsnio 4 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 6. 10. Už šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimą.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Laimėjimai pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytus loterijos bilietus jaunesniems negu 18 metų, bet vyresniems negu 16 metų amžiaus asmenims išmokami iki 2023 m. sausio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra siekiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyti atsakomybę už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims fizinėse prekybos vietose ir bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims platinant loterijos bilietus internetu ar telefono ryšiu. Šiuo metu yra svarstomas Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1742 (toliau – Loterijų įstatymo projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama dalyvauti loterijose asmenims, jaunesniems kaip
organizatorius ir loterijos bilietų platintojai <..>“. Atsižvelgiant į Loterijų įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, tikslinga patikslinti ir ANK nuostatas, susijusias su atsakomybe loterijų organizatoriams ir (ar) loterijos bilietų platintojams už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Šiuo įstatymo projektu yra siūloma nustatyti skirtingą atsakomybę už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims prekybos vietose ir bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims platinant loterijos bilietus internetu ar telefono ryšiu.
Baudos dydį už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims prekybos vietose siūloma nustatyti kaip už kitų prekių (alkoholio, takabo gaminių ar energinių gėrimų) pardavimą nustatyto amžiaus nesulaukusiems asmenims, kuri ANK siekia nuo 30 iki 120 eurų, o administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, už alkoholio ar tabako gaminių pardavimą bauda ANK siekia nuo 120 iki 440 eurų. Taigi, tokiu atveju prekybos vietų darbuotojams, parduodantiems bilietus arba išmokantiems laimėjimus, bauda už loterijos bilieto pardavimą arba laimėjimo išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims būtų nuo 30 iki 120 eurų, o administracinį nusižengimą padarius pakartotinai bauda būtų nuo 120 iki 440 eurų. Pažymėtina, kad loterijos bilietų platinimo būdas, kuomet loterijos bilietai parduodami prekybos vietoje, skiriasi nuo loterijos platinimo būdo, kuomet loterijos bilietai parduodami platinant juos internetu ar telefono ryšiu. Loterijos bilietus parduodant prekybos vietoje, asmenis aptarnauja prekybos vietos kasoje dirbantis darbuotojas, o parduodant bilietus nuotoliniu būdu (internetu ar telefono ryšiu) naudojama specialiai tam skirta sistema už kurios veikimą atsakingi loterijų organizatoriaus darbuotojai, kurie vadovaudamiesi Loterijų įstatymo 33 straipsniu, privalo nuotoliniu būdu nustatyti loterijos bilietus įsigyjančių asmenų tapatybę ir juos registruoti, taip pat užtikrinti, kad asmenys, kuriems dalyvauti loterijoje draudžiama negalėtų įsigyti interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų.
Atsižvelgiant į tai, loterijos bilietus platinant internetu ar telefono ryšiu siūloma palikti šiuo metu ANK nustatytą atsakomybę už loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. ANK šiuo metu nereglamentuoja atsakomybės už loterijos bilietų pardavimą prekybos vietose arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims ir bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims platinant loterijos bilietus internetu ar telefono ryšiu. Šiuo metu ANK 134 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyta atsakomybė už loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimus neišskiriant atsakomybės už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siekiama nustatyti, kad loterijos bilietų pardavimas prekybos vietose arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 120 iki 440 eurų. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymo projektas gali turėti įtakos loterijų verslo plėtrai, nes galimai sumažės loterijų žaidėjų skaičius, kadangi nebegalės žaisti nepilnamečiai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projekto įgyvendinimui teisė aktų priimti ar pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir ES teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projekto įgyvendinimui teisė aktų priimti ar pakeisti nereikės. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir
išvados. Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „loterijos“, „ loterijos bilietų pardavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Mykolas Majauskas
2022-06-14 Nr. XIVP-1794 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 29 straipsnio 4 dalies nuostata iki dvitaškio, o ne visa ANK 29 straipsnio 4 dalis. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalių sankcijos, prasidedančios žodžiu „užtraukia“, turėtų būti dėstomos iš naujos eilutės (plg. žr. kitų ANK specialiosios dalies straipsnių sankcijų išdėstymo juridinę techniką). 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 4 dalies dispozicija tikslintina. 3.1. Formuluotės „Interneto ar telefono ryšiu platinimų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims” lingvistinė išraiška suponuoja, kad ja siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už dvi alternatyvias veikas – pirma, už interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimą, antra, už laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Jeigu taip, tuomet pažymėtina, kad antroji alternatyvi veika dubliuojasi su projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 2 dalimi, kurioje irgi siūloma nustatyti atsakomybę už laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Jeigu projektu siekiama diferencijuoti atsakomybę priklausomai nuo to, kokioje vietoje ir kokiu būdu buvo išmokėtas laimėjimas, tuomet projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 4 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kad atsakomybė pagal šią dalį kyla tik tada, kai laimėjimas buvo išmokėtas virtualioje erdvėje (internete ar naudojantis telefono ryšiu).
Kita vertus, pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas keltų abejonių dėl sankcijų proporcingumo (detaliau žr. argumentus, išdėstytus šios išvados 3.2 pastaboje). 3.2. Abejotina, ar interneto arba telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimo bei loterijos bilietų pardavimo prekybos vietose pavojingumo pobūdis taip skiriasi, kad už šias dvi veikas reikėtų nustatyti itin skirtingus baudų dydžius (už pirmąją veiką siūloma nustatyti baudą nuo 900 iki
teisinis reguliavimas nederėtų su sankcijų horizontaliojo nuoseklumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti panašias atsakomybės ribas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus[[1]]. Nors įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog skirtingus baudų dydžius siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, jog bilietus parduodant nuotoliniu būdu naudojama „specialiai tam skirta sistema”, tačiau pažymėtina, kad vien ši aplinkybė niekaip nepagrindžia, kodėl loterijos bilieto pardavimas naudojantis internetu ar telefono ryšiu turėtų būti trakuojama kaip veiką kvalifikuojantis požymis. Pačios veikos esmė nuo to nesikeičia – loterijos bilietas ir vienu, ir kitu atveju parduodamas nepilnamečiui, kurio amžius būtent ir nulemia veikos pavojingumą ir priešingumą teisei. 3.3. Dispozicijos konstrukcija „<…> arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims ir kitų loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių reikalavimų <…> pažeidimas” yra netiksli.
Laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims ir kitų loterijos organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių reikalavimų pažeidimas turėtų būti dėstoma kaip alternatyvios atsakomybę užtraukiančios veikos. ANK specialiojoje dalyje tarpusavyje atskiriant alternatyvias veikas įprasta vartoti jungtukus „ar”, „arba”. Dėl to šioje dispozicijoje jungtukas „ir” keistinas vienu iš prieš tai paminėtų jungtukų. 3.4. Pažymime, kad projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „platinimų“ įrašytinas žodis „platinamų“. 4. Išanalizavus projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 2, 3 ir 8 dalis matyti, kad administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas negalėtų būti taikoma asmenims, prekybos vietoje pardavusiems loterijos bilietą ar išmokėjusiems laimėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Remdamiesi šios išvados 3.2 pastaboje išdėstyta idėja, jog loterijos bilietų pardavimo veikos esmė pernelyg nesiskiria tiek tais atvejais, kai veika padaroma prekybos vietoje, tiek tais atvejais, kai veika padaroma virtualioje erdvėje, manome, kad būtų nuoseklu turto konfiskavimo netaikyti ir už interneto arba telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimą bei laimėjimų išmokėjimą nepilnamečiams asmenims. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatomą administracinio nusižengimo sudėtį, susijusią su minėtomis veikomis, dėstyti atskiroje ANK 134 straipsnio dalyje, o ne kartu su administracinio nusižengimo sudėtimi, nustatančia atsakomybę už loterijų organizavimo tvarkos ir loterijos taisyklių pažeidimus.
Tokiu būdu projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio paskutinėje dalyje, reglamentuojančioje turto konfiskavimo teisinius santykius, būtų galima aiškiai atskirti, už kurių veikų padarymą privaloma taikyti turto konfiskavimą, o už kurių – ne. 5. Projekto 3 straipsnyje numatoma, jog šis įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog projekto 3 straipsnis nevisiškai koreliuoja su kartu teikiamu Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1742), kuriame siūloma nustatyti, jog „Laimėjimai, pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (past. – šio įstatymo įsigaliojimo data irgi numatoma 2023 m. sausio 1 d.) įsigytus loterijos bilietus, jaunesniems nei 18 metų, bet vyresniems nei 16 metų amžiaus asmenims išmokami iki 2023 m. sausio 31 d.” Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnį ir projekto 3 straipsnį administracinė atsakomybė už laimėjimų išmokėjimą jaunesniems nei 18 metų, bet vyresniems nei 16 metų amžiaus asmenims būtų taikoma jau nuo 2023 sausio 1 d. nepriklausomai nuo to, kada nepilnametis asmuo įsigijo loterijos bilietą (t. y. ir tais atvejais, kai nepilnametis asmuo loterijos bilietą teisėtai įsigijo dar iki 2023 m. sausio 1 d.). Taigi taip būtų paneigtas Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1742) numatomas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis, skirtas laimėjimų atsiėmimui ir išmokėjimui. Siekiant išvengti šių dviejų projektų nesuderinamumo, siūlytina vertinamo projekto 3 straipsnį papildyti panašia nuostata dėl įstatymo taikymo.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] [1] Teisės doktrinoje pažymima, kad sankcijos turi būti nuoseklios dviem pjūviais. Vertikaliai atsakomybė už pažeidimą turi išlaikyti nuoseklumą nuo mažiausio iki didžiausio pažeidimo pavojingumo laipsnio. Horizontaliai atsakomybė turi pernelyg nesiskirti lyginant sankcijas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo pažeidimus. Plačiau žr.: Bikelis, S., et al. Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė. Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2017, p. 104.
2022-11-16 Nr. XIVP-1794(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų kodekso paskirtį bei juo reguliuojamus teisinius santykius, projekto 3 straipsnio 2 dalis tikslintina, nustatant ne iki kada gali būti išmokami atitinkami laimėjimai, o nustatant, kad administracinė atsakomybė netaikoma už laimėjimų pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytus loterijos bilietus jaunesniems negu 18 metų, bet vyresniems negu 16 metų amžiaus asmenims, išmokėjimą iki 2023 m. sausio 31 d. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO NR. XII-1869 29 IR 134 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Danielė Morgana, Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostata iki dvitaškio, o ne visa ANK 29 straipsnio 4 dalis. Pritarti
1, 2, 4 ir 6 dalių sankcijos, prasidedančios žodžiu „užtraukia“, turėtų būti dėstomos iš naujos eilutės (plg. žr. kitų ANK specialiosios dalies straipsnių sankcijų išdėstymo juridinę techniką). Pritarti
2022-06-142
4 dalies dispozicija tikslintina. 3.1.
platinimų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims” lingvistinė išraiška suponuoja, kad ja siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už dvi alternatyvias veikas – pirma, už interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimą, antra, už laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip
veika dubliuojasi su projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 2 dalimi, kurioje irgi siūloma nustatyti atsakomybę už laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Jeigu projektu siekiama diferencijuoti atsakomybę priklausomai nuo to, kokioje vietoje ir kokiu būdu buvo išmokėtas laimėjimas, tuomet projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 4 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kad atsakomybė pagal šią dalį kyla tik tada, kai laimėjimas buvo išmokėtas virtualioje erdvėje (internete ar naudojantis telefono ryšiu). Kita vertus, pastaruoju atveju toks teisinis reguliavimas keltų abejonių dėl sankcijų proporcingumo (detaliau žr. argumentus, išdėstytus šios išvados 3.2 pastaboje). Pritarti iš dalies
2022-06-142
platinamų loterijos bilietų pardavimo bei loterijos bilietų pardavimo prekybos vietose pavojingumo pobūdis taip skiriasi, kad už šias dvi veikas reikėtų nustatyti itin skirtingus baudų dydžius (už pirmąją veiką siūloma nustatyti baudą nuo 900 iki 1400 eurų, o už antrąją – baudą nuo 30 iki 120 eurų). Manytina, jog toks teisinis reguliavimas nederėtų su sankcijų horizontaliojo nuoseklumo principu, įpareigojančiu įstatymų leidėją nustatyti panašias atsakomybės ribas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus[[1]].
Nors įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog skirtingus baudų dydžius siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, jog bilietus parduodant nuotoliniu būdu naudojama „specialiai tam skirta sistema”, tačiau pažymėtina, kad vien ši aplinkybė niekaip nepagrindžia, kodėl loterijos bilieto pardavimas naudojantis internetu ar telefono ryšiu turėtų būti trakuojama kaip veiką kvalifikuojantis požymis. Pačios veikos esmė nuo to nesikeičia – loterijos bilietas ir vienu, ir kitu atveju parduodamas nepilnamečiui, kurio amžius būtent ir nulemia veikos pavojingumą ir priešingumą teisei. Nepritarti Interneto arba telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimo bei loterijos bilietų pardavimo prekybos vietose pavojingumo pobūdis skiriasi. Visų pirma, internetu platinamos momentinės loterijos yra daug labiau panašios į nuotolinius lošimus, nei popierinės momentinės loterijos platinamos prekybos vietose, kadangi: laimėjimas paaiškėja iškart nusipirktus bilietą/atlikus statymą; laikas nuo bilieto pirkimo/statymo atlikimo iki rezultato pateikimo nėra nustatytas; naudojami panašūs arba tie patys produktai (žaidimai). Taigi tokios loterijos yra panašios i lošimus, azartiškesnės, todėl popierinio bilieto pirkimas prekybos vietoje ir elektroninio bilieto pardavimas nėra tapatus. Internete žaidėjas pirkimo metu patenka i azartišką erdvę, jam iškart pateikiama žaidimų pasiūla, taigi nepilnamečiui pardavus internete platinamą momentinį bilietą padaromas didesnis poveikis nei perkant bilietą pvz. prekybos centre. Antra, perkant bilietą prekybos vietoje iš kasininko yra galima žmogiškoji klaida, jog kasininkas vieną ar kelis kartus galėtų apsirikti ir nepaprašyti asmens dokumento, nes asmuo atrodo vyresnis.
Tačiau, tikrinant asmens amžių nuotoliniu būdu, kuomet bilietai įsigyjami interneto arba telefono ryšiu, asmens amžiaus patikra atliekama naudojantis loterijų organizatoriaus arba bilietų platintojo valdoma programine įranga, t. y. šiuo atveju asmens amžių nustato ne žmogus, o sistema. Jeigu asmeniui pirmą kartą registruojantis ir susikuriant paskyrą nuotoliniu būdu yra padaromas pažeidimas, t. y. asmuo yra klaidingai identifikuojamas kaip pilnametis, arba yra neidentifikuojamas, toks pažeidimas tampa trunkamas, t. y. nepilnametis asmuo gali pirkti loterijos bilietus daugybę kartų kol bus nustatytas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, padaroma žala yra daug didesnė. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-142
išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims ir kitų loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių reikalavimų <…> pažeidimas” yra netiksli. Laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims ir kitų loterijos organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių reikalavimų pažeidimas turėtų būti dėstoma kaip alternatyvios atsakomybę užtraukiančios veikos. ANK specialiojoje dalyje tarpusavyje atskiriant alternatyvias veikas įprasta vartoti jungtukus „ar”, „arba”. Dėl to šioje dispozicijoje jungtukas „ir” keistinas vienu iš prieš tai paminėtų jungtukų. Pritarti Siekiant aiškumo, formuluotė patikslinta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-142
2022-06-142 4.
Išanalizavus projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 2, 3 ir 8 dalis matyti, kad administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas negalėtų būti taikoma asmenims, prekybos vietoje pardavusiems loterijos bilietą ar išmokėjusiems laimėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Remdamiesi šios išvados 3.2 pastaboje išdėstyta idėja, jog loterijos bilietų pardavimo veikos esmė pernelyg nesiskiria tiek tais atvejais, kai veika padaroma prekybos vietoje, tiek tais atvejais, kai veika padaroma virtualioje erdvėje, manome, kad būtų nuoseklu turto konfiskavimo netaikyti ir už interneto arba telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimą bei laimėjimų išmokėjimą nepilnamečiams asmenims. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatomą administracinio nusižengimo sudėtį, susijusią su minėtomis veikomis, dėstyti atskiroje ANK 134 straipsnio dalyje, o ne kartu su administracinio nusižengimo sudėtimi, nustatančia atsakomybę už loterijų organizavimo tvarkos ir loterijos taisyklių pažeidimus. Tokiu būdu projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnio paskutinėje dalyje, reglamentuojančioje turto konfiskavimo teisinius santykius, būtų galima aiškiai atskirti, už kurių veikų padarymą privaloma taikyti turto konfiskavimą, o už kurių – ne. Pritarti
m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog projekto 3 straipsnis nevisiškai koreliuoja su kartu teikiamu Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr.
Nr. XIVP-1742), kuriame siūloma nustatyti, jog „Laimėjimai, pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (past. – šio įstatymo įsigaliojimo data irgi numatoma 2023 m. sausio 1 d.) įsigytus loterijos bilietus, jaunesniems nei 18 metų, bet vyresniems nei 16 metų amžiaus asmenims išmokami iki 2023 m. sausio 31 d.” Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsniu keičiamo ANK 134 straipsnį ir projekto 3 straipsnį administracinė atsakomybė už laimėjimų išmokėjimą jaunesniems nei 18 metų, bet vyresniems nei 16 metų amžiaus asmenims būtų taikoma jau nuo 2023 sausio 1 d. nepriklausomai nuo to, kada nepilnametis asmuo įsigijo loterijos bilietą (t. y. ir tais atvejais, kai nepilnametis asmuo loterijos bilietą teisėtai įsigijo dar iki 2023 m. sausio 1 d.). Taigi taip būtų paneigtas Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1742) numatomas vieno mėnesio pereinamasis laikotarpis, skirtas laimėjimų atsiėmimui ir išmokėjimui. Siekiant išvengti šių dviejų projektų nesuderinamumo, siūlytina vertinamo projekto 3 straipsnį papildyti panašia nuostata dėl įstatymo taikymo. Pritarti
Sąjungos teisės grupė 2022-06-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1794 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
asociacija 2022-10-24 Lietuvos loterijų asociacija (toliau – Asociacija), vienijanti didžiausias loterijas šalyje organizuojančias bendroves, šiuo raštu teikia savo nuomonę apie Seimo nario Andriaus Kupčinsko registruotą siūlymą Administracinių nusižengimų kodekso Nr.XII-189 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1794 (toliau – Pasiūlymas). Pasiūlyme siūloma keisti dviejų Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio dalių tekstus:
straipsnio 2 dalį, ją išdėstant taip: 2. Loterijos bilietų pardavimas prekybos vietose, arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims arba skatinimas dalyvauti loterijose siūlant įsigyti loterijos bilietus jų platinimo vietose užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Pakeisti 134 straipsnio 4 dalį, ją išdėstant taip: 4. Interneto ar telefono ryšiu platinimų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims, ir skatinimas dalyvauti loterijose siūlant įsigyti loterijos bilietus ar jų dovanojimas interneto platformose, socialiniuose tinkluose, kitų loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių reikalavimų, išskyrus numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, pažeidimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Pirmasis pasiūlymas sietinas su š. m. birželio 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuriuo įstatymo 28 straipsnis buvo papildytas nauja 12 dalimi: Loterijos organizatoriams ir (ar) loterijos bilietų platintojams bei jų darbuotojams draudžiama skatinti asmenis dalyvauti loterijose siūlant jiems įsigyti loterijos bilietus jų platinimo vietose. Šis draudimas netaikomas, kai loterijos bilietai platinami interneto ryšiu.
Tokiu būdu siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę prekybos vietų darbuotojams (iš esmės kasininkams) už pažeidimą, kuomet jie parduodą bilietą ar išmoką laimėjimą asmeniui, jaunesniam kaip 18 metų, su pažeidimu, kuomet šie darbuotojai pasiūlo įsigyti loterijos bilietą asmeniui, turinčiam įstatymu leidžiamą amžių dalyvauti loterijoje. Pasiūlymas suvienodinti teisinę atsakomybę fiziniams asmenims – parduotuvių kasos darbuotojams už du savarankiškus pažeidimus (dalyvavimo loterijose amžiaus cenzo pažeidimas ir siūlymo įsigyti loterijos bilietus pažeidimas) yra teisingas. Tačiau visiškai nėra pagrįsta 10 kartų didesnė atsakomybė už tai, kad nusipirkti loterijos bilietą pasiūloma pilnamečiui asmeniui lyginant su atsakomybe, kurią užtraukia loterijos bilietas, parduodamas asmeniui, neturinčiam 18 metų. Pažymėtina, kad abi veikos gali būti nulemtos tik tos pačios žmogiškosios klaidos. Pabrėžiame, kad šalyje veikiantys loterijų organizatoriai neturi jokių intencijų naudoti naujais Loterijų įstatymo pakeitimais uždrausto loterijos bilietų siūlymo įsigyti loterijos bilietus platinimo vietose ir taip pat nesilaikyti įstatymo, kadangi tai gali užtraukti licencijos organizuoti loterijas sustabdymą ar panaikinimą. Atkreipiame dėmesį, kad parduotuvių darbuotojams, kasininkams bus reikalingas bent minimalus laikas prisitaikyti prie reglamentavimo pokyčių, todėl būtų apmaudu, jei žmogiškoji klaida vienu atveju užtrauktų reikšmingai didesnę baudą, ypač turint mintyje, kad didesnė žala viešajam interesui būtų padaryta pardavus loterijos bilietą nepilnamečiam asmeniui, nei pasiūlius įsigyti loterijos bilietą pilnamečiam asmeniui. Todėl siūlytina pritarti A. Kupčinsko pasiūlymui ir numatyti vienodą atsakomybę tiek už loterijos bilieto pardavimą nepilnamečiam asmeniui, tiek už skatinimą įsigyti loterijos bilietą.
Pažymėtina, kad aptariamas loterijos bilietų siūlymo draudimas, nustatytas Loterijų įstatymo 20 str. 12 dalyje, buvo pasiūlytas paties Seimo nario Andriaus Kupčinsko. Savo siūlymą jis aiškiai suformulavo (ir pakartojo tai žodžiu pristatydamas savo siūlymą), jog jis yra prieš įkyrų siūlymą nusipirkti loterijos bilietą parduotuvių kasose, kuomet apsipirkimo metu parduotuvės kasos darbuotojai siūlo įsigyti loterijos bilietą. Taip pat pažymėtina, kad tokį pažeidimą gali padaryti tik fizinis asmuo – parduotuvės kasos darbuotojas. Jo negali padaryti juridinis asmuo – loterijų organizatorius ar bilietus pagal sutartį platinantis juridinis asmuo (bilietų platintojas). Todėl logiška, kad siūloma nustatyti nuosaikesnę atsakomybę, nei pagal ANK 134 str. 4 dalį gali būti patrauktas juridinis asmuo (jo vadovas). Antrasis siūlymas yra neparemtas jokiais galiojančiais teisės aktais. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Loterijų įstatymas nedraudžia reklamuoti loterijas ir (ar) taikyti jų kitas rinkodarines priemones. Siūloma atsakomybė už skatinimą dalyvauti loterijose siūlant įsigyti loterijos bilietus ar jų dovanojimą interneto platformose, socialiniuose tinkluose sudarytų koliziją su Loterijų įstatymo normomis, leidžiančiomis loterijų bilietus parduoti internetu ir nedraudžiančiomis reklamuoti šiuos bilietus internete ar kitaip skatinti žaidėjus nusipirkti loterijos bilietus. Asociacija nori atskirai pasisakyti dėl šiuo metu viešoje erdvėje formuojamo naratyvo, kad
„internetinės loterijos“ galimai yra vienodai pavojingos ir panašios į
azartinius lošimus. Šie klaidingi ir objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai, dažniausiai skleidžiami vienos iš azartinių lošimų asociacijos, neigiamai pagarsėjusios savo teisėkūrinėmis iniciatyvomis, nuobaudomis už neteisėtai vykdomą lobistinę veiklą ir tyrimais dėl korupcijos.
Pažymime, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad situacija su internetu platinamais loterijos bilietais būtų pavojinga ir reikalautų intervencijos į Loterijų įstatymą ar kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas pakankamas siekiant apsaugoti loterijos žaidėjus nuo neigiamo poveikio ar galimo supanašėjimo su azartiniais lošimais dėl šių priežasčių:
platinamos visų Loterijų įstatyme nustatytų loterijų rūšių bilietai: tiražinės loterijos, momentinės loterijos ir sportinės loterijos. Asociacijos nariai internetu platina ne tik momentinių loterijų bilietus, bet ir tiražinių loterijų (tokių, kaip Teleloto, Vikinglotto, Eurojackpot, Keno, Jėga ir pan.). 2. 2021 m. duomenimis internetu išplatintų loterijos bilietų dalis sudarė 21,4 proc. nuo visų parduotų loterijos bilietų (internetu parduota loterijos bilietų už 27,6 mln. eurų, iš viso visų loterijos bilietų parduota už 129,1 mln. eurų). Vertinant tik internetu išplatintų loterijos bilietų proporcijas pagal rūšis – 45,7 proc. sudarė tiražinės loterijos ( 12,63 mln eurų) ir 54,3 proc. sudarė momentinės loterijos ( 14,97 mln. eurų), kas sudaro tik kiek daugiau nei 10 proc. nuo visų parduodamų loterijų bilietų. 3. 2020 m. įsigaliojusiame naujos redakcijos Loterijų įstatyme buvo nustatyti teisiniai saugikliai, aiškiai atribojantys internetu platinamų momentinių loterijų bilietus nuo azartinių lošimų internetinių automatų (taip buvo atsižvelgta į ankstesnes STT antikorupcinio Loterijų įstatymo vertinimo išvadas, kuriose buvo užsimenama apie riziką dėl galimo šių loterijų bilietų panašumą į lošimo automatus).
Įstatymas draudžia tokias loterijas, kurių bilietuose visi žaidimo simboliai būtų atidengiami vienu mygtuko paspaudimu (žaidėjas turi „trinti“ bilietą arba spausti ant biliete esančių uždengtų simbolių taip juos atidengdamas, kai tuo tarpu lošimo automatu lošti užtenka vieno paspaudimo). Taip pat nustatytas draudimas organizuoti tiražą, jei yra parduodamas tik vienas loterijos bilietas (lošimo automatuose iš esmės kiekvieno lošimo metu vykdomas mini tiražas vienam žaidėjui, kai atsitiktinai nustatoma jis laimi ar nelaimi). 4. Tai, kad internetu platinami loterijos bilietai savo prigimtimi, azartiškumu, įtraukimu neprilygsta nuotoliniams azartiniams lošimams akivaizdžiai parodo žaidėjų skiriamos pinigų sumos šiems žaidimams. 2021 metais nuotoliniuose lošimuose lošimo įrenginiais dalyviai atliko statymų 1 123,4 mln eurų, tuo tarpu internetu platinamų momentinių loterijų žaidėjai bilietų nupirko už 14,97 mln. eurų, t. y. 75 kartus mažiau ( šių loterijų pardavimų pajamos tesudarė 1,3 proc. lyginant su nuotolinių azartinių lošimų įrenginiais pardavimo pajamomis). 5. Naujausi, 2022 m. atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad per pastaruosius penkis metus dalyvaujančių e-loterijose sumažėjo 4 kartus (nuo 2,9 proc. 2017 m. iki 0,7 proc. 2022 m.). Bendrai iš tyrime dalyvavusių respondentų 16 proc. atsakė, kad per pastarąją savaitę pirko bent vieną loterijos bilietą (2017 m. tokių asmenų buvo 30,5 proc.)[²]. 6. Gyventojų įsitraukimas į loterijas yra nepalyginamai mažesnis, nei į azartinius lošimus.
Nepaisant teisės aktais nustatyto santykinai didesnio prieinamumo, per pastaruosius 6 metus loterijų verslas paaugo vos 1,6 kartus, kai tuo tarpu didelius prieinamumo ribojimus patiriantis nuotolinių azartinių lošimų verslas augo 5,5 karto, kas aiškiai parodo skirtingą loterijų ir azartinių lošimų azartiškumo lygį: * sudaryta remiantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos skelbiamais duomenimis. Manome, kad šie esminiai teisinio reguliavimo ir loterijų organizatorių veiklos vykdymo principai lemia esminį skirtumą tarp internetu platinamų loterijų ir azartinių žaidimų bei užkardo kelią bet kokiam loterijų ir azartinių lošimų supanašėjimui. Apibendrinant, Asociacija pasisako už iniciatyvą aiškiai atriboti parduotuvės darbuotojų (kasininkų) atsakomybę nuo loterijų organizatorių ar platintojų (juridinių asmenų ar jų vadovų) ir nustatyti adekvačias baudas už šiame rašte aptariamus loterijų organizavimo tvarkos pažeidimus. Manytina, kad bauda už nepilnamečiui parduotą loterijos bilietą ar tokiam asmeniui išmokėtą laimėjimą neturėtų būti 10 kartų didesnė, nei pardavus vaikui alkoholinių gėrimų ar rūkalų. Tas pats pasakytina ir apie atsakomybę už pasiūlymą parduotuvės pirkėjui įsigyti loterijos bilietą, nes šiuo atveju kalbama apie suaugusiojo asmens galimą dalyvavimą loterijoje. Kartu Asociacija ragina nepritarti Seimo nario Andriaus Kupčinsko antrajam pasiūlymui, kuriuo siūloma nustatyti atsakomybę už skatinimą dalyvauti loterijose, kurių bilietai platinami internetu, siūlant įsigyti loterijos bilietus ar jų dovanojimas interneto platformose, socialiniuose tinkluose, kad šis pasiūlymus sudarytų teisinę koliziją su dabar galiojančių loterijų reguliavimu. Atsižvelgti Lietuvos loterijų asociacija teikia nuomonę dėl Seimo nario Andriaus Kupčinsko pasiūlymų. Seimo narys savo pateiktus pasiūlymus atsiėmė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija 2022-08-182 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 (toliau – ANK) 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1794 (toliau – ANK projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
įtvirtinti administracinę atsakomybę už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Administracinę atsakomybę už šią veiką siekiama diferencijuoti atsižvelgus į loterijos bilietų pardavimo ir laimėjimų išmokėjimo būdą – už loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą prekybos vietose numatoma bauda nuo 30 iki 120 eurų (už pakartotinai padarytą tokį nusižengimą – bauda nuo 120 iki 440 erų), o už interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą numatoma bauda nuo 900 iki 1400 eurų (už pakartotinai padarytą tokį nusižengimą – bauda nuo 1400 iki 3000 eurų). Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos loterijos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti tiek loterijų organizatorius, tiek loterijos bilietų platintojai. Tiek parduodant loterijos bilietą ar išmokant laimėjimą prekybos vietoje, tiek internetu ar telefono ryšiu bilietas parduodamas, o laimėjimas išmokamas asmeniui iki 18 metų.
ANK projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Loterijos bilietus parduodant prekybos vietoje, asmenis aptarnauja prekybos vietos kasoje dirbantis darbuotojas, o parduodant bilietus nuotoliniu būdu (internetu ar telefono ryšiu) naudojama specialiai tam skirta sistema už kurios veikimą atsakingi loterijų organizatoriaus darbuotojai, kurie vadovaudamiesi Loterijų įstatymo 33 straipsniu, privalo nuotoliniu būdu nustatyti loterijos bilietus įsigyjančių asmenų tapatybę ir juos registruoti, taip pat užtikrinti, kad asmenys, kuriems dalyvauti loterijoje draudžiama negalėtų įsigyti interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų.“ Abejotina, ar šis teiginys pagrindžia siūlymą diferencijuoti administracinę atsakomybę. Manytina, kad ANK projekto aiškinamajame rašte turėtų būti atskleista, kodėl manoma, jog administracinis nusižengimas, padarytas nuotoliniu būdu (internetu ar telefono ryšiu), yra daug pavojingesnis už nusižengimą, padarytą prekybos vietoje. Nepritarti Komitetas aiškinamojo rašto netobulina. Visų pirma, internetu platinamos momentinės loterijos yra daug labiau panašios į nuotolinius lošimus, nei popierinės momentinės loterijos platinamos prekybos vietose, kadangi: laimėjimas paaiškėja iškart nusipirktus bilietą/atlikus statymą; laikas nuo bilieto pirkimo/statymo atlikimo iki rezultato pateikimo nėra nustatytas; naudojami panašūs arba tie patys produktai (žaidimai). Taigi tokios loterijos yra panašios i lošimus, azartiškesnės, todėl popierinio bilieto pirkimas prekybos vietoje ir elektroninio bilieto pardavimas nėra tapatus. Internete žaidėjas pirkimo metu patenka i azartišką erdvę, jam iškart pateikiama žaidimų pasiūla, taigi nepilnamečiui pardavus internete platinamą momentinį bilietą padaromas didesnis poveikis nei perkant bilietą pvz. prekybos centre.
Antra, perkant bilietą prekybos vietoje iš kasininko yra galima žmogiškoji klaida, jog kasininkas vieną ar kelis kartus galėtų apsirikti ir nepaprašyti asmens dokumento, nes asmuo atrodo vyresnis. Tačiau, tikrinant asmens amžių nuotoliniu būdu, kuomet bilietai įsigyjami interneto arba telefono ryšiu, asmens amžiaus patikra atliekama naudojantis loterijų organizatoriaus arba bilietų platintojo valdoma programine įranga, t. y. šiuo atveju asmens amžių nustato ne žmogus, o sistema. Jeigu asmeniui pirmą kartą registruojantis ir susikuriant paskyrą nuotoliniu būdu yra padaromas pažeidimas, t. y. asmuo yra klaidingai identifikuojamas kaip pilnametis, arba yra neidentifikuojamas, toks pažeidimas tampa trunkamas, t. y. nepilnametis asmuo gali pirkti loterijos bilietus daugybę kartų kol bus nustatytas pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, padaroma žala yra daug didesnė. 2. Teisingumo ministerija 2022-08-182
poveikio priemonę – privalomą turto (daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų) konfiskavimą už interneto ar telefono ryšiu platinimų loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Už loterijos bilietų pardavimą prekybos vietose arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims ši administracinio poveikio priemonė nenumatoma. Manytina, kad toks sprendimas turėtų būti pagrįstas ANK projekto aiškinamajame rašte.
Pritarti Įvertinus tai, kad už bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims gautos pajamos būtų lygios įsigyto bilieto kainai, kurios dažnai siekia 1-5 Eur, netikslinga už ANK 134 straipsnio 2-5 dalyse numatytų pažeidimų padarymą taikyti konfiskavimą. 3. Teisingumo ministerija 2022-08-182
pat pažymėtina, kad galiojančio ANK 134 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimą. Interneto ar telefono ryšiu platinimų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims patenka į minėto nusižengimo sudėtį, tai yra vienas iš loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių pažeidimų. Todėl, jei būtų priimtas sprendimas už šias veikas nustatyti vienodą administracinę atsakomybę, kaip siūloma ANK projekte, keičiamo ANK 134 straipsnio 4 dalį reikėtų formuluoti išbraukiant žodžius „Interneto ar telefono ryšiu platinimų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims ir kitų“. Pritarti Už šiuo metu galiojančio ANK 134 straipsnio 4 dalies pažeidimą yra taikomas konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, atsakomybė už interneto ar telefono ryšiu platinimų loterijos bilietų pardavimą arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims turi būti išskirta į atskirą straipsnio dalį, už kurio pažeidimą nėra taikomas konfiskavimas. 4. Teisingumo ministerija
projektas tikslintinas teisės technikos aspektu. Pritarti
prie VRM 2022-08-31 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-1794, informuoja, kad pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai (ypač dėl nusižengimų kvalifikavimo komplikuotumo ir neaiškumo bei siūlomų sankcijų proporcingumo aspektų) ir papildomų pasiūlymų, pastabų neturi. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė [1] Teisės doktrinoje pažymima, kad sankcijos turi būti nuoseklios dviem pjūviais. Vertikaliai atsakomybė už pažeidimą turi išlaikyti nuoseklumą nuo mažiausio iki didžiausio pažeidimo pavojingumo laipsnio. Horizontaliai atsakomybė turi pernelyg nesiskirti lyginant sankcijas už panašaus pobūdžio ir pavojingumo pažeidimus. Plačiau žr.: Bikelis, S., et al. Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė. Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2017, p. 104. [2] MRU mokslininkų grupės (G.Navaitis, R.Prakapas, V.Indrašienė ir kt.) monografija „Lošimų paslaugų paplitimas Lietuvoje“, Lunegra, 2022.