Projekto lyginamasis variantas
2022
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha, išskyrus, kai miškų ūkio paskirties žemė įsigyjama paveldėjimo būdu. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas apskaičiuojamas pagal formulę:“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Rima Baškienė Kęstutis Mažeika Laima Nagienė Laima Mogenienė
Projekto Nr. XIVP-1789(2) lyginamasis variantas
2022
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti
nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos
Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip
paveldėjimu. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas apskaičiuojamas pagal formulę:“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2023 m. sausio 4 d. 2. Palikimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektas parengtas, siekiant suvienodinti nuostatas, kai asmenys įgyja nuosavybės teises į paveldėtus žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir paveldint miško ūkio paskirties žemę. Šiuo metu tvarkant miško ūkio paskirties žemės paveldėjimo klausimus būtina gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus (pagal sklypo buvimo vietą) pažymą, kad bendras priklausančios miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršija Miškų įstatymo Nr.I-671 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto didžiausio galimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės ploto 1500 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad už minėtos pažymos išdavimą imama valstybės rinkliava, kaip ir už notaro paslaugas vykdant Įstatymo nuostatas dėl paveldimo miškų ūkio paskirties žemės sandorio. Tuo tarpu Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo IX-1314 1 straipsnio
paskirties žemės sklypus, jiems netaikoma nuostata dėl didžiausio įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ir nereikalaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus pažymos. Įstatymo projektu siūloma suvienodinti Miškų įstatymo Nr.I-671 4 straipsnio 2 dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo IX-1314 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, siekiant supaprastinti dokumentų išdavimo procedūras ir sumažinti administracinę naštą paveldėjimo turto savininkams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai: Rima Baškienė ir Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.
I-671 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys įgiję nuosavybės teises į paveldėtą miško ūkio paskirties žemę turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus pažymą, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma suvienodinti Miškų įstatymo Nr.I-671 4 straipsnio 2 dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo IX-1314 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, papildant Miškų įstatymo Nr.I-671 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kai asmuo ar susiję asmenys įgyja nuosavybės teises į paveldėtą miško ūkio paskirties žemę, jiems netaikoma nuostata dėl didžiausio įsigyjamos miško ūkio paskirties žemės ploto ir nereikalaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus pažymos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimti naujų teisės aktų ir pakeisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„miško ūkio“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Rima Baškienė Kęstutis Mažeika Laima Nagienė Laima Mogenienė
2022-06-10 Nr. XIVP-1789 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatą iki dvitaškio“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1634), kurio 1 straipsniu Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtoms paveldėjimo procedūroms. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2022-12-08 Nr. XIVP-1789(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. birželio 30 d. priėmė Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1319, kurio 1 straipsniu buvo pakeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 4 d. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu taip pat siūloma keisti Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, ją išdėstant kiek kitaip nei Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1319. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 4 d. Taigi, priėmus teikiamą įstatymo projektą, turėtume situaciją, kai tą pačią dieną įsigaliotų du įstatymai, kuriuose Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos būtų dėstomos skirtingai. Siekiant to išvengti ir atsižvelgiant į tai, kad į teikiamo įstatymo projekto nuostatas jau yra integruoti Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1319 dėstomi Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimai, svarstytina, ar teikiamame įstatymo projekte nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Kitu atveju, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 139 punkto nuostatą, reikėtų keisti Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1319 1 straipsnį. 2.
teisinius santykius reglamentuoja ne keičiamas įstatymas, o Civilinis kodeksas, tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis nurodant, kad įstatymo išlyga dėl palikimu įgytos miškų ūkio paskirties žemės ploto dydžio taikoma kai palikimas atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2022-11-09
dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas - Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-06-10)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai „dalies nuostatą iki dvitaškio“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-06-10)
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1634), kurio 1 straipsniu Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Atsižvelgti. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4, 41, 5, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1634 priimtas 2022-06-30 (įstatymas Nr. XIV-1319). Šis Seimo priimtas įstatymas dar neįsigaliojęs, todėl pagal juridinės technikos taisykles turėtų būti keičiamas šis teisės aktas, o ne galiojantis Miškų įstatymas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-06-10)2 3.
Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtoms paveldėjimo procedūroms. Pritarti. 4. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2022-06-22) * Įvertinę Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1789 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos medžiotojų draugija (2022-10-26) * Argumentai: Pagal dabar galiojantį Miškų įstatymo 10 str. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisė naudotis mišku bei jo ištekliais “2. Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams).“ Miškų įstatyme nenumatyta galimybė naudoti mišką sakalininkystei, todėl siūlome Miškų įstatymo 10 str. 2. papildyti žodžiu sakalininkystei, nes Lietuvos miškų plėšrieji paukščiai ir pelėdosi tam yra labai tinkami. Sakalininkystė yra tradicinis sakalų, vanagų (kartais ir erelių, pelėdų bei kitų plėšriųjų paukščių) dresavimo ir skraidinimo menas bei praktika, skaičiuojanti daugiau nei 4000 metų. Iš pradžių sakalininkystė buvo naudojama tik medžioklei, bet laikui bėgant įgavo ir kitokios vertės. Šis paukščių dresavimo menas buvo integruotas į bendruomenes kaip socialinė ir rekreacinė praktika, ryšio užmezgimo su gamta būdas.
Sakalininkystė yra įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Pasiūlymas: Pasiūlymas papildyti Miškų įstatymo 10 str. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisė naudotis mišku bei jo ištekliais 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, sakalininkystei, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams).“ Nepritarti. Pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais ir uždaviniais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1789;
Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
2022-11-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas
Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Rima Baškienė, Aplinkos viceministras Danas Augutis, Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-06-10)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai „dalies nuostatą iki dvitaškio“. Pritarti redakcinė
kanceliarijos Teisės departamentas (2022-06-10)1
miškų įstatymo Nr. I-671 4, 4¹, 5, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1634), kurio 1 straipsniu Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas:
Suvienodinti keičiamų įstatymų nuostatas ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha, išskyrus, kai miškų ūkio paskirties žemė įsigyjama paveldėjimo būdu. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose valstybės įmonių ir
(ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas apskaičiuojamas pagal formulę.“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-06-10)2
teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms ir įstatymo įsigaliojimo metu nebaigtoms paveldėjimo procedūroms. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1.
Šis įstatymas įsigalioja
priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos medžiotojų draugija 2022-10-26 Argumentai: Pagal dabar galiojantį Miškų įstatymo 10 str. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisė naudotis mišku bei jo ištekliais “2. Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams).“ Miškų įstatyme nenumatyta galimybė naudoti mišką sakalininkystei, todėl siūlome Miškų įstatymo 10 str. 2. papildyti žodžiu sakalininkystei, nes Lietuvos miškų plėšrieji paukščiai ir pelėdosi tam yra labai tinkami. Sakalininkystė yra tradicinis sakalų, vanagų (kartais ir erelių, pelėdų bei kitų plėšriųjų paukščių) dresavimo ir skraidinimo menas bei praktika, skaičiuojanti daugiau nei 4000 metų. Iš pradžių sakalininkystė buvo naudojama tik medžioklei, bet laikui bėgant įgavo ir kitokios vertės. Šis paukščių dresavimo menas buvo integruotas į bendruomenes kaip socialinė ir rekreacinė praktika, ryšio užmezgimo su gamta būdas. Sakalininkystė yra įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Pasiūlymas:
Pasiūlymas papildyti Miškų įstatymo 10 str. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisė naudotis mišku bei jo ištekliais 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, sakalininkystei, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams).“ Nepritarti Pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais ir uždaviniais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2022-11-09 Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1789; Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos
patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1789(2) bei jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1789(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvililienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė