rengimą paskatinusios priežastys Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo (toliau
siekis pašalinti ir pakeisti su totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimu siejamus viešuosius objektus, kurie bet kokia forma įamžina ar atvaizduoja simbolius, informaciją, asmenis (kurie aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas , susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų propagavimu, jų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu, okupacijomis ir represijomis. Taip pat siekiama užkirsti kelią naujų viešųjų objektų, sietinų su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, atsiradimui ir jų propagavimui. Nepriklausomoje Lietuvoje vis dar yra tokių viešųjų objektų: paminklų, skulptūrų obeliskų, memorialinių lentų ir kitų atminimui įamžinti skirtų objektų ar kitokio valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio ar jų valdomo turto, viešųjų vietų – gatvių, aikščių, parkų, skverų ar kitų visuomeninės paskirties erdvių, taip pat šių objektų pavadinimų, kurie sietini su totalitariniais ir autoritariniais režimais ir jų ideologijomis. Tokie ideologiniu turiniu pripildyti viešieji objektai primena apie Lietuvos valstybingumo nutrūkimą, kurį sąlygojo 1940–1941 metų pirmoji sovietinė okupacija, 1941–1944 metų nacistinė okupacija ir 1944–1990 metų antroji sovietinė okupacija, pasakoja Lietuvos piliečius klaidinančią, totalitarinių ar autoritarinių režimų ir jų ideologijų iškreiptą istoriją ir įgyvendina šių režimų istorijos politikos užsienio valstybėse tikslus, yra naudojami kaip propagandos sklaidos priemonės, provokacijų vietos.
XX-jame amžiuje vykusios okupacijos Lietuvai padarė didžiulę žalą, naikino Lietuvos valstybingumo tradiciją, pražudė tūkstančius žmonių. Antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo pastatyta ar kitaip įamžinta daugiausia, šiuo metu dar išlikusių, viešųjų objektų, susijusių su komunizmo režimu ir ideologija, vyko prievartinė Lietuvos sovietizacija, sovietų politinės ir ekonominės represijos, buvo vykdomas teroras, represijos, nepateisinamos civilių gyventojų žudynės (nusikaltimai žmoniškumui), deportacijos, dvasinio gyvenimo slopinimas, visuomenės rusinimas. XX amžiuje Europoje veikę totalitariniai bei autoritariniai režimai siekė į režimo idėjų palaikymą ir skleidimą įtraukti okupuotas visuomenes, todėl vykdė milžinišką okupuotų šalių piliečių indoktrinaciją, neretai per viešuosius objektus. Toks totalitarinių bei autoritarinių režimų veikimas matomas ir šiandien, Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą kontekste. Rusija okupuotose teritorijose savo režimą ir ideologiją okupuotose teritorijose įtvirtina jose statydama paminklus ir per tokius objektus yra diegiama iškraipyta, neteisinga istorija ir atmintis. Svarbu pažymėti, kad šiuo Įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrinti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją.
Įstatymo projektas sudarys prielaidas ir leis didinti žinojimą apie totalitarinius bei autoritarinius režimus ir jų ideologijas, okupacijų laikotarpiais vykdytus nusikaltimus bei leis stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai ir propagandai. 2. Parengto projekto tikslai Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus, viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarką, viešųjų objektų, pripažintų propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimą ir pašalinimą, totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos priemones. Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama užkirsti kelią naujų viešųjų objektų, sietinų su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, atsiradimui. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą yra numatyta administracinė atsakomybė.
Pagal Administracinių nusiž engimų kodekso 524 straipsnį, Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1200 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia nuo 500 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1500 eurų. Taip pat įstatymo Nr.
Taip pat įstatymo Nr. I-317 5 straipsnio pakeitimu buvo priimtas draudimas demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus arba į juos klaidinančiai panašius antikonstitucinių organizacijų simbolius, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolius, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną. Totalitarinių ar autoritarinių režimų simboliu, kurį šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juosta. Tačiau nėra draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas viešuosiuose objektuose, kurie bet kokia forma įamžina ar atvaizduoja simbolius, informaciją, asmenis (kurie aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas įvykius ar datas , susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų propagavimu, jų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu, okupacijomis ir represijomis.
Tokius įamžinimo klausimus sprendžia kai kurių savivaldybių sudaromos pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų ar istorinės atminties komisijos arba sprendimus priima miestų savivaldybių tarybos ar merai. Tačiau vieningo reglamentavimo šių klausimų sprendimui nėra. Todėl, siekiant pašalinti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimą viešuosiuose objektuose nacionaliniu mastu, siekiama priimti draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešieji objektai (viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra obeliskas, memorialinė lenta ar kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybes teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomenės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas) negali įamžinti ar atvaizduoti simbolių, informacijos, asmenų, įvykių ir datų, organizacijų simbolizuojančių ar susijusių su totalitarizmu, autoritarizmus ar jų ideologijomis. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, viešieji objektai, propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas turi būti pakeisti ar pašalinti iš viešųjų erdvių.
Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas vykdytų: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) ir savivaldybių institucijos. Tikslų objektų, kuriems būtų taikomas toks draudimas ir pripažinimas, sąrašą nustatytų Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija), kuri Seimo nustatyta tvarka teiktų išvadas Centro direktoriui sprendimams priimti. Komisiją, 3 metų laikotarpiui, sudarytų 9 nariai: po 1 delegacijos narį deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos sudėtis ir pirmininko kandidatūra Centro teikimu būtų tvirtinama Seimo nutarimu. Viešojo objekto, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pašalinimas yra derinamas su Departamentu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pripažinus objektą propaguojančiu totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimas ar pašalinimas organizuojamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Centro direktoriaus Sprendimo gavimo dienos. Jeigu viešojo objekto valdytojas, atsakingas už viešąjį objektą, nepakeitė ar nepašalino objekto per 3 mėnesius, tai įvykdo savivaldybės institucija, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius organizuoja šio viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, tokiu būdu įgydama regreso teisę dėl žalos atlyginimo.
Viešieji objektai, kuriems netaikomas pakeitimas ir pašalinimas, yra tokie, kurie 1) eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, bibliotekų veiklą; 2) naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes; 3) naudojami švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais. Priėmus įstatymą būtų pašalintas totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimas viešuosiuose objektuose nacionaliniu mastu ir prevencijos sklaida, kuri didins informaciją, žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus, taip pat padidins visuomenės atsparumą dezinformacijai. Siūloma, kad t eikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. lapkričio 1 d. turės priimti šio įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimui apytiksliu skaičiavimu per metus prireiktų iki 1 mln. eurų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šios lėšos būtų skiriamos tarpžinybinės komisijos finansavimui, ir objektų pakeitimui ar iškėlimui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta
ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, Seimo nariai [...]1
5. Reikšminiai žodžiai:
„Totalitarizmas“, „autoritarizmas“, „totalitariniai
režimai“, „autoritariniai režimai“, „ideologija“, „propagavimas“, „viešasis objektas“, „komunizmas“, „sovietmetis“ „nacionalsocializmas“, „nacizmas“,
„dekomunizacija“, „desovietizacija“, „draudimas propaguoti“. Seimo nariai
2022-06-14 Nr. XIVP-1778 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto pavadinimas „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas“ neatitinka šio projekto turinio. Projekte iš esmės yra siūloma nustatyti ne nurodytų režimų propagavimo draudimą, o tik dalies materialiųjų objektų pakeitimo ar pašalinimo tvarką. Pažymėtina, kad jokia atsakomybė už nurodyto draudimo pažeidimą jokiems subjektams, propaguojantiems totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, projekte nenumatoma, išskyrus tai, kad tam tikri viešieji objektai turėtų būti pakeisti arba pašalinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad negyvi objektai patys nieko nepropaguoja, jie gali būti tik propagavimo priemonės, formos, kuriomis yra kas nors propaguojama. Atsižvelgiant į tai ir į projekto turinį, jo pavadinimas galėtų būti keičiamas į „Objektų, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, pakeitimo ir pašalinimo tvarkos įstatymas“. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šio įstatymo paskirtis – „nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus“, neatitinka projekto turinio, nes projekte nėra uždraudžiami nei šie režimai, nei jų ideologijos (to ir negalima padaryti, nes tie režimai ir ideologijos egzistavo ar egzistuoja nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos jurisdikcijos).
Projekto 3 straipsnyje siūloma įtvirtinti minėtų režimų ir jų ideologijų propagavimo (o ne pačių šių režimų ir jų ideologijų) draudimą (bet ne „draudimo būdus“), siejamą tik su tam tikrų simbolių, atvaizdų, informacijos atvaizdavimo materialiuose objektuose draudimu ir taikytiną tik ribotam objektų ratui (priklausomai nuo nuosavybės formos). 3. Projekto 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse pateikiamos terminų „autoritarinis režimas“ ir „totalitarinis režimas“ apibrėžtys yra ydingos dėl šių priežasčių. 3.1. Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti šių sąvokų turinį ir konkrečiais atvejais pritaikyti jo elementus vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojamas autoritarinis arba totalitarinis režimas, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 3.2. Nurodytos projekte siūlomos sąvokos (terminų apibrėžtys) neatitinka žodynuose pateikiamų atitinkamų terminų apibrėžčių (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.). 3.3. Projekte siūlomų apibrėžimų sąlyga „vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui“ ne tik neatitinka visuotinai žinomos aptariamų politinių sistemų sampratos, bet ir itin susiaurina autoritarinio ir totalitarinio režimų sąvokas. Pagal šiuos apibrėžimus autoritariniu ar totalitariniu būtų laikomas tik toks režimas, kuris vykdo konkrečius nurodytus nusikaltimus.
Be kita ko, tai reikštų, kad jeigu režimo nusikaltimai nėra oficialiai pripažinti, jis negalėtų būti laikomas autoritariniu ar totalitariniu. 3.4. Terminai „autoritarinis režimas“ ir „totalitarinis režimas“ vartojami Susirinkimų įstatyme, Politinių partijų įstatyme, Asociacijų įstatyme, Administracinių nusižengimų kodekse, tačiau nė viename iš šių įstatymų jie nėra apibrėžti. Visais atvejais preziumuojama, kad šie terminai yra pakankamai aiškūs, ir dėl objekto ar veiksmo atitikties šioms sąvokoms sprendžia kompetentingi šių įstatymų normas taikantys subjektai. Vertinamu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus visuotinai pripažintas autoritarinio režimo ir totalitarinio režimo sąvokas ir jas susiaurinus, ne tik būtų apribotos projekto 4 straipsnyje nurodytos tarpžinybinės komisijos galimybės adekvačiai įvertinti viešuosius objektus, dėl kurių į ją būtų kreiptasi, bet galėtų kilti abejonių taikant ir kitų minėtų įstatymų nuostatas. 3.5. Projekte totalitarinis režimas, be kita ko, siejamas tik su „fašizmo, nacizmo ar komunizmo ideologijomis“. Svarstytina, ar šios trys ideologijos yra universalios visiems totalitariniams režimams ir ar šia privaloma sąsaja nebūtų nepagrįstai susiaurinta totalitarinio režimo samprata (totalitarinis režimas gali atitikti visus kitus apibrėžties elementus, bet būti nesusijęs nė su viena iš nurodytų ideologijų). 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama „ideologijos“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių. 4.1. Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma.
Atskleisti sąvokos „ideologija“ turinį ir konkrečiais atvejais ją pritaikyti vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojama autoritarinio arba totalitarinio režimo ideologija, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 4.2. Šios sąvokos apibrėžties dalis „susijusi su autoritarinių, totalitarinių režimų tikslų įgyvendinimu“ neatitinka žodynuose pateikiamos ir visuotinai žinomos sąvokos „ideologija“ prasmės (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.). 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama sąvokos „propagavimas“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių. 5.1. Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti sąvokos „propagavimas“ turinį ir konkrečiais atvejais ją pritaikyti vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojamas autoritarinis arba totalitarinis režimas ir jo ideologija, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 5.2. Šios sąvokos apibrėžties dalis „skleidimas, siekiant sukurti palankų požiūrį į autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija“ ne tik neatitinka žodynuose pateikiamos ir visuotinai žinomos sąvokos „propagavimas“ prasmės, bet ir itin ją susiaurina (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.). 5.3. Šios sąvokos apibrėžties dalis „naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija“ teisiniu požiūriu yra daugiaprasmė ir neaiški, todėl įstatyme neturėtų būti vartojama, arba turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas jos turinys. 6. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama „viešojo objekto“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių. 6.1.
apibrėžiama neteisiniais terminais, nesusistemintai vardijant atskirus materialius objektus. Objekto, kuriam taikomi įstatymo reikalavimai, apibrėžtis turėtų būti konstruojama nurodant sisteminius objektų rūšies ar kategorijos požymius, o ne dėstant pavyzdinį objektų sąrašą. 6.2. Projekte pateikiama sąvokos „viešasis objektas“ apibrėžtis apima tik valstybei ar savivaldybei priklausančius objektus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tokia apibrėžtis yra itin siaura ir neapima kitiems juridiniams asmenims (įskaitant valstybės ar savivaldybės įsteigtus ar kontroliuojamus subjektus), taip pat fiziniams asmenims priklausančių ar bešeimininkių objektų, todėl įstatymo nuostatos jiems nebūtų taikomos. 7. Projekto 3 straipsnio pavadinimas „Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdai“ neatitinka straipsnyje siūlomo nustatyti reguliavimo turinio. Straipsniu draudžiama ne propaguoti minėtus režimus apskritai, o tik atvaizduoti tam tikrus straipsnyje nurodytus elementus viešuosiuose objektuose. Bet kokia kita totalitarinių, autoritarinių režimų propaganda šiuo straipsniu nėra draudžiama, taip pat nėra draudžiamas ir nustatytų elementų atvaizdavimas objektuose, priklausančiuose nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims, bešeimininkiuose objektuose. 8. Projekto 3 straipsnio 1 punkto formuluotė ydinga, nes informacija ar simboliai patys negali atlikti jokio veiksmo, taip pat ir propaguoti. Totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologija gali būti propaguojami naudojant atitinkamus simbolius, juos demonstruojant, skleidžiant informaciją ir pan., o ideologiją šiuo atveju propaguotų subjektas, skleidžiantis ar demonstruojantis minėtus objektus. 9. Projekto 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti draudimą įamžinti ir atvaizduoti tik asmenis, aktyviai veikiančius ar veikusius okupacinėse struktūrose.
Svarstytina, ar omenyje turimas būtent toks asmenų ratas, neapimantis asmenų, nors ir atstovavusių atitinkamiems režimams ar jiems vadovavusių, tačiau veikusių ne okupacinėse, o kitose (pavyzdžiui, centrinėse) režimo struktūrose. 10. Projekto 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti draudimą įamžinti ar atvaizduoti asmenis, organizacijas, įvykius ar datas, „susijusius“ su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu. Manome, kad požymis „susiję“ yra nekonkretus ir pernelyg neapibrėžtas. Sąsajos su atitinkamu režimu gali būti įvairios ir nebūtinai sietinos su režimo ar ideologijos propagavimu. Pavyzdžiui, opozicijos judėjimai, disidentai, kiti prieš režimą kovojantys asmenys taip pat yra
„susiję“ su tuo režimu, prieš kurį kovoja, režimo pabaigos data yra „susijusi“
su režimu ir pan. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 3 straipsnio 3 punkto nuostatos. 11. Projekto 3 straipsnio 3 punktu būtų draudžiama įamžinti ar atvaizduoti asmenis, organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su konkrečiomis Lietuvos okupacijomis. Šis punktas laikytinas pertekliniu, nes to paties straipsnio 2 punktas apima ir šiuos asmenis, organizacijas, įvykius ar datas. 12. Projekto 4 straipsnio pavadinime ir turinyje vartojamos konstrukcijos „objektas, propaguojantis“, „objektai pažeidžia“ ir pan. Kaip minėta, objektai patys negali atlikti jokio veiksmo, taip pat ir propaguoti režimų ar pažeisti draudimų. Totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos gali būti propaguojami, įstatymo reikalavimai gali būti pažeidžiami naudojant atitinkamus objektus, juos demonstruojant, o režimą ar ideologiją šiuo atveju propaguotų ir įstatymo reikalavimus pažeistų subjektas, naudojantis ar demonstruojantis tuos objektus. 13.
straipsnio 2 dalis tikslintina, formuluotę „sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija)“ keičiant formuluote „Seimas sudaro tarpžinybinę komisiją (toliau – Komisija)“. 14. Projekto 4 straipsnyje stokojama nuostatų, reglamentuojančių reikalavimus Komisijos nariams, Komisijos narių įgaliojimų pabaigos pagrindus, atsiradusios laisvos Komisijos nario vietos užėmimo tvarką, Komisijos techninio aptarnavimo pagrindus, Komisijos darbo tvarkos ir sprendimų priėmimo tvarkos pagrindus. 15. Projekto 4 straipsnio 2, 7 ir 9 dalyse vartojama konstrukcija „išvada Centro direktoriui sprendimui priimti“ yra ydinga kalbiniu požiūriu ir netinkamai nurodanti išvados pirminę paskirtį. Vietoj šios konstrukcijos svarstytina nurodyti „Komisijos išvadą dėl <...> atitikties <...>“ ar pan. 16. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatomi 9 subjektai, turintys teisę deleguoti Komisijos narius. Nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Nustačius, kad Komisijos narius deleguoja: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, nenustačius požymių, skiriančių šias aukštąsias mokyklas nuo kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų; Lietuvos istorijos institutas, nenustačius požymių, skiriančių šį mokslinių tyrimų institutą nuo kitų Lietuvos mokslo tyrimo institutų; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, nenustačius požymių, skiriančių šią nevyriausybinę organizaciją nuo kitų Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, – galėtų kilti abejonių, kokie objektyviai pateisinami požymiai skiria šiuos subjektus nuo kitų analogiškų subjektų, ir ar analogiškų subjektų, neįgyjančių teisės deleguoti Komisijos narius, atžvilgiu nebūtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. 17.
17Diskutuotina,
kodėl projekto 4 straipsnio 3 dalyje teisė deleguoti Komisijos narį Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatui, kurio funkcija – organizuoti šios komisijos veiklą, o ne pačiai komisijai, turinčiai įgaliojimus tirti totalitarinių režimų veiklą. 18. Projekto 4 straipsnio 5 dalyje nelietuviškos kilmės konstrukcija „vieną kartą į metus“ keistina į „kartą per metus“. 19. Diskutuotina, kodėl projekto 4 straipsnio 7 dalyje nurodoma galima abejonė tik dėl naujų viešųjų objektų kūrimo, nenurodant tokias pat pasekmes galinčio turėti esamų viešųjų objektų pakeitimo, pertvarkymo, perkėlimo ir pan. 20. Projekto 4 straipsnio 7 dalies normos konstrukcijos „ abejonėms dėl <...> viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys galėtų propaguoti <...>“ turinys ir prasmė nesuprantama. Normoje galėtų būti nurodyta tiesiog objekto atitiktis šio įstatymo reikalavimams, šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems požymiams ar pan. 21. Projekto 4 straipsnio 7 dalies normos konstrukcija „paprašo jos įvertinti ir pateikti išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti, dėl viešojo objekto dėl kurio kilo abejonių, atitiktį šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms“ yra neaiški ir kalbiniu požiūriu neteisinga. Normoje galėtų būti nurodyta, pavyzdžiui,
„paprašo jos pateikti Centrui išvadą dėl tokių viešųjų objektų atitikties
<...>“. 22. Projekto 4 straipsnio 8 dalies normos konstrukcija „viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla“ tikslintina, nes požymis „susiję“ yra nekonkretus ir pernelyg neapibrėžtas, o sąsajos su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla gali būti įvairios. Pavyzdžiui, sąsaja su religinės bendruomenės veikla gali būti laikomas ir atitinkamo viešojo objekto pašventinimas ar analogiška procedūra, atlikta religinės bendruomenės dvasininko. 23.
straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant Komisijos išvados teisines pasekmes ir tai, kokią diskreciją turi Centro direktorius, priimdamas sprendimą, kiek jis yra saistomas Komisijos išvados, t. y. ar jis gali priimti kitokį sprendimą, nei suponuoja Komisijos pateikta išvada. 24. Projekto 4 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nustatyta kokiais atvejais (arba kokiais kriterijais vadovaujantis) priimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas dėl viešojo objekto pakeitimo, o kokiais – 2 punkte nurodytas sprendimas dėl jo pašalinimo. 25. Projekto 4 straipsnio 10 dalies 3 punkto loginės konstrukcijos „priima sprendimą dėl <...> viešojo objekto pakeitimui ar pašalinimui nėra pakankamo pagrindimo“ turinys neaiškus, norma tikslintina. 26. Projekto 4 straipsnio 11 dalyje žodis „kurios“ keistinas į „kuriai“. 27. Projekto 5 straipsnio pavadinime formuluotė „Viešųjų objektų, propaguojančių“ keistina formuluote „Viešųjų objektų, kuriais propaguojami“. 28. Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomos nustatyti viešųjų objektų pakeitimo ir pašalinimo sąlygos, kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktoriaus sprendimo priėmimo kriterijai, dėstytinos kartu su projekto 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis. 29. Šio straipsnio 3 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą“; vietoj žodžio „Sprendimo“ įrašytina „šio sprendimo“; formuluotė „reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina, įrašant, kas tais teisės aktais reglamentuojama. 30. Pagal projekto
registrą, pašalinimas turėtų būti derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nurodytame įstatyme tokia tvarka nėra nustatyta. 31.
straipsnio 5 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „Viešojo objekto valdytojui, atsakingam už viešąjį objektą“, taip pat reikėtų patikslinti, kuri „savivaldybės institucija“ turėtų organizuoti viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, jeigu to nepadarytų už tą objektą „atsakingas valdytojas“. Šios dalies formuluotė „regreso teisę dėl žalos atlyginimo, viešąjį objektą pakeičiant ar pašalinant“ taisytina, nes neaišku, ar čia turima omenyje teisė reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas dėl viešojo objekto keitimo arba šalinimo darbų, ar kažkokia kita teisė. 32. Projekto 5 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią viešojo objekto pakeitimas ar pašalinimas atliekamas iš valstybės ar savivaldybės, kuriai nuosavybės teise jis priklauso ar kuri jį valdo, biudžeto lėšų, tikslintina, nes neaišku, iš kokių lėšų turėtų būti atliekamas valstybei priklausančio, bet patikėjimo teise savivaldybės valdomo viešojo objekto pakeitimas ar pašalinimas. 33. Projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotė „savivaldybės institucija nepriima sprendimo dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo ar pakeisti jau esamą viešąjį objektą ar tokio objekto pavadinimą“ tikslintina, nes jos prasmė neaiški. 34. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje pateiktos viešųjų objektų, kuriems nebūtų taikomi reikalavimai pakeisti ar pašalinti, apibrėžtys yra nepakankamai tikslios ir aiškios, paliekančios pernelyg daug erdvės skirtingoms interpretacijoms, pavyzdžiui, nėra visiškai aiški formuluotės „viešieji objektai, eksponuojami vykdant bibliotekų veiklą“ reikšmė (1 punktas), neaišku, kaip reikėtų vertinti viešosiose bibliotekose esančias knygas, neturinčias didelės literatūrinės (meninės) vertės ir šviečiamosios ar mokslinės reikšmės (3 punktas), ir pan. 35. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė
„valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą“.
Šios dalies pirmojo sakinio pradžioje išbrauktinas žodis „Jei“, dėl kurio sakinio konstrukcija nėra aiški. Tikslintina šios dalies antrojo sakinio formuluotė „Centrui nusprendus“, nes iš jos neaišku, ar nurodytą sprendimą, kad viešajam objektui taikytina išimtis, turėtų priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovas, ar tai būtų kolegialiai priimamas sprendimas, taip pat neaišku, per kokį terminą tas sprendimas turėtų būti priimtas. Šioje dalyje nustatomą viešojo objekto savininko ar kito teisėto valdytojo pareigą šalia eksponuojamo objekto pateikti „objektyvią ir kritišką informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius“ taip pat reikėtų apibrėžti tiksliau ir siauriau, nes tokia informacija turėtų būti skirta tik informuoti apie konkretaus objekto ryšį su tam tikru režimu, o ne atlikti švietimo apie visus totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius funkciją. 36. Projekto 7 straipsnyje nustatytos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui pavedamos totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos užduotys suformuluotos pernelyg plačiai ir neapibrėžtai, neaišku, kokia forma ir apimtimi turėtų būti skleidžiama šio straipsnio 1 punkte nurodyta informacija, „didinanti žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus“, kam ir kokiais būdais turėtų būti sudarytos
„galimybės stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą
dezinformacijai“.
Atkreiptinas dėmesys ir į konstrukciją „režimų sklaida“ (formuluotėje „režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija“), nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui pavedama vykdyti šių režimų ideologijų, bet ne pačių režimų sklaidos prevenciją. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-12-12 Nr. XIVP-1778(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto tekste vartojamose formuluotėse „viešųjų objektų pašalinimas ir (ar) pakeitimas“ (1 straipsnyje, 5 ir 6 straipsnių pavadinimuose, 6 straipsnio 1 dalyje), „viešojo objekto pašalinimas ir (ar) pakeitimas“ (4 straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnio 1–5 dalyse, 6 straipsnio 2 dalyje), „pašalinti ir (ar) pakeisti viešąjį objektą“ (4 straipsnio 6 dalies 1 punkte) vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašytinas jungtukas „arba“, nes viešasis objektas, kuriuo pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, galėtų būti pašalintas arba pakeistas, bet negalėtų būti kartu ir pašalintas, ir pakeistas. 2. Projekto 1 straipsnyje ir 7 straipsnyje (jo pavadinime ir tekste) vartojamą formuluotę „totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija“ siūlome pakeisti formuluote „totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevencija“, nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir studijų institucijos gali atlikti tik nurodytų režimų ideologijų, bet ne pačių režimų sklaidos prevenciją; šių režimų sklaidos prevencija yra Lietuvos valstybės gynimo, saugumo, teisėsaugos institucijų veiklos uždavinys, kurio įgyvendinimas nėra šiuo projektu siūlomo priimti įstatymo reguliavimo dalykas. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“. Pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35 punktą, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) turėtų būti išdėstytos atskiromis straipsnio dalimis (o ne punktais). Šio straipsnio nuostatą iki dvitaškio reikėtų išdėstyti paskutinėje straipsnio dalyje, ją performulavus taip:
„Šiame straipsnyje apibrėžtos sąvokos taip suprantamos tik taikant šį įstatymą.“
straipsnio 1 ir 4 punktuose, formuluotėje „konstitucinių teisių ir laisvių atmetimu“, pavartotas neteisinis terminas „atmetimu“ keistinas žodžiu
„paneigimu“, „pažeidimais“ ar pan. 5. Projekto 2
straipsnio 4 punkte žodis „paremta“ keistinas žodžiu „pagrįsta“ (plg. su analogiška šio straipsnio 1 punkto nuostata). 6.
tai, kad totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas gali propaguoti subjektai, panaudodami tam tikrus objektus, o ne patys objektai, reikėtų atitinkamai patikslinti projekte vartojamas formuluotes (plg. su projekto 5 straipsnio pavadinimu):
Atsižvelgiant į tai, kad totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas gali propaguoti subjektai, panaudodami tam tikrus objektus, o ne patys objektai, reikėtų atitinkamai patikslinti projekte vartojamas formuluotes (plg. su projekto 5 straipsnio pavadinimu):
tai, kad pažeisti draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas gali subjektai, panaudodami tam tikrus objektus, o ne patys objektai, projekto 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse pavartotą formuluotę „ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų“ reikėtų pakeisti formuluote „ar viešaisiais objektais nepažeidžiamas šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas draudimas“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 3 straipsnio pavadinimo, 1 ir 2 dalių formuluotes šiame straipsnyje nustatytas vienas bendras draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, o ne keli atskiri draudimai) arba, vienodinant su kitomis projekte vartojamomis formuluotėmis, – formuluote „ar viešieji objektai atitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas“. 8. Projekto 4 straipsnio
pakartojimo, formuluotę „Lietuvos Respublikos Seimas sudaro tarpinstitucinę komisiją (toliau – Komisija). Komisijos sudėtį ir Komisijos pirmininką tvirtina Seimas Centro teikimu“ siūlome pakeisti formuluote „Lietuvos Respublikos Seimas Centro teikimu sudaro tarpinstitucinę komisiją (toliau – Komisija) ir skiria jos pirmininką“. 9. Projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl tarpinstitucinės komisijos nariams taikomų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, šios komisijos sudarymo ir jos narių kadencijų, jų darbo apmokėjimo, atsižvelgiant į skirtingą šių nuostatų turinį išdėstytinos atskirose straipsnio dalyse. 10. Pažymėtina, kad projekto
sudarymą ir jos narių teisinį statusą, stokojama nuostatų, kuriomis būtų įtvirtinti šios komisijos narių įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus kadencijai pagrindai ir reglamentuojama atsiradusios laisvos komisijos nario vietos užėmimo tvarka.
Mūsų nuomone, šie komisijos narių teisinio statuso aspektai turėtų būti reguliuojami įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. 11. Iš projekto 4 straipsnio 4 ir 11 dalių nuostatų, pagal kurias tarpinstitucinė komisija, atlikusi vertinimą, pateikia išvadą dėl viešojo objekto atitikties reikalavimui nepropaguoti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų, neaišku, per kokį terminą ši komisija turėtų atlikti vertinimą ir pateikti šią išvadą. 12. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Komisijos išvadą „Centro generalinis direktorius patvirtina priimdamas vieną iš šio straipsnio 6 dalyje numatytų sprendimų“. Šio straipsnio
išvadą, priima sprendimą pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą, arba sprendimą, kad nėra pakankamo pagrindo pašalinti ar pakeisti šį objektą. Šios nuostatos tikslintinos, nes Centro generalinis direktorius turėtų priimti savarankišką sprendimą pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą (arba nuspręsti, kad nėra pagrindo jo pašalinti arba pakeisti), o ne „patvirtinti“ Komisijos sprendimą dėl tokio objekto atitikties įstatymo reikalavimams. Būtina nustatyti ir tai, ar (ir kiek) Centro generalinis direktorius, priimdamas sprendimą, būtų saistomas Komisijos išvados, t. y. ar jis privalėtų vadovautis šia išvada arba į ją atsižvelgti, o jeigu galėtų neatsižvelgti – ar (ir kaip) turėtų pagrįsti savo sprendimą, neatitinkantį Komisijos išvados. 13.
straipsnio 7 dalies ir 5 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų formuluotės, kuriose kaip viešųjų objektų valdytojos yra minimos tik valstybės ir savivaldybės institucijos, neapima pagal projekto 2 straipsnio 5 punktą viešiesiems objektams priskiriamų
„kitų objektų, dėl savo padėties, paskirties ar turinio turinčių reikšmės
viešiesiems reikalams“. 14. Projekto 4 straipsnio 7 dalies formuluotė „šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis viešasis objektas“, vienodinant ją su kitomis projekte vartojamomis formuluotėmis, keistina formuluote „šio įstatymo
straipsnio 3 dalies formuluotė „3 straipsnyje nustatytų reikalavimų“ keistina formuluote „3 straipsnio nuostatų“. 15. Projekto 4 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundžiami administraciniam teismui. Pažymime, kad prokuroras (ne prokuratūra) kreiptis į teismą galėtų tik gindamas viešąjį interesą, taip pat diskutuotina, ar neturėtų būti nurodyti ir kiti subjektai, turintys teisę apskųsti sprendimą. Svarstytina, ar ši dalis neturėtų būti išdėstyta taip: „Centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti asmenų, manančių, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, taip pat viešąjį interesą ginančio prokuroro skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 11 dalies formuluotę „kilus abejonių dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys gali neatitikti šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų“ siūlytume pakeisti formuluote „kilus abejonių dėl naujai kuriamų viešųjų objektų atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms“. 17.
straipsnio 1 dalyje nustatytu 3 mėnesių terminu neatsižvelgiama į tai, kad sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti apskųstas teismui, todėl svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo gavimo dienos, o jeigu sprendimas apskundžiamas teismui – nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas atmestas, įsiteisėjimo dienos. 18. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „pašalinimas“ įrašytini žodžiai „tokio viešojo objekto“. 19. Pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį viešojo objekto, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, teisinės apsaugos panaikinimas ar tokio viešojo objekto pašalinimas arba pakeitimas turėtų būti derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nurodytame įstatyme tokia tvarka nėra nustatyta, o pagal Rekomendacijų 76 punktą teisės aktuose pateikti nekonkrečių nuorodų (pavyzdžiui, „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“ ir pan.) turėtų būti vengiama. 20. Projekto 6 straipsnio 2 dalies formuluotę „viešajam objektui, dėl kurio priimtas sprendimas, taikoma šio straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl pašalinimo ir
(ar) pakeitimo“ siūlytume pakeisti formuluote „viešasis objektas, dėl kurio priimtas sprendimas, atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų“. 21. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „tik tuo atveju, kad“ įrašytina „tik tuo atveju, kai“ arba „tik jeigu“. 22. Pagal projekto
šalia eksponuojamo ar kitaip naudojamo viešojo objekto turėtų pateikti „objektyvią ir kritinę informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius“.
Ši formuluotė yra pernelyg plati, nes pagal ją turėtų būti pateikiama informacija apskritai apie
(visus) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, neapibrėžtus istorinius ir dabarties įvykius, o ne tik apie konkretaus viešojo objekto ryšį su tam tikru konkrečiu režimu ir tam tikrais susijusiais istoriniais įvykiais. 23. Projekto 7 straipsnio 1 punkte prieš žodžius „žinias ir supratimą“ reikėtų įrašyti žodį
„visuomenės“, o šio straipsnio 2 punkto formuluotę „sudarydami galimybes
stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai“ siūlytume patikslinti taip: „sudarydami galimybes visuomenei stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius jos atsparumą dezinformacijai“. 24. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymime, kad projekte neminima nei Vyriausybė, nei jos įgaliota institucija, nenurodomi jokie jų priimami teisės aktai, kuriais kokiu nors atveju turėtų būti vadovaujamasi, todėl nėra aiškus šio pavedimo turinys, t. y. neaišku, kokius teisės aktus pagal šią projekto nuostatą Vyriausybės įgaliota institucija turėtų priimti. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2022-09-28
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, vyresnysis specialistas Gediminas Kazėnas. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja dr. Asta Aranauskienė, Seimo narys Stasys Tumėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto pavadinimas „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas“ neatitinka šio projekto turinio. Projekte iš esmės yra siūloma nustatyti ne nurodytų režimų propagavimo draudimą, o tik dalies materialiųjų objektų pakeitimo ar pašalinimo tvarką. Pažymėtina, kad jokia atsakomybė už nurodyto draudimo pažeidimą jokiems subjektams, propaguojantiems totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, projekte nenumatoma, išskyrus tai, kad tam tikri viešieji objektai turėtų būti pakeisti arba pašalinti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad negyvi objektai patys nieko nepropaguoja, jie gali būti tik propagavimo priemonės, formos, kuriomis yra kas nors propaguojama. Atsižvelgiant į tai ir į projekto turinį, jo pavadinimas galėtų būti keičiamas į „Objektų, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, pakeitimo ir pašalinimo tvarkos įstatymas“. Pritarti iš dalies Projektą patikslinus pagal Teisės departamento 2 pastaboje pateiktus siūlymus, Projektu bus įtvirtintas totalitarinių ir autoritarinių nurodytų režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas. Atsakomybė už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą nustatyta LR Administracinių nusižengimų kodekse, o atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar viešą menkinimą – LR Baudžiamajame kodekse. Komiteto klausymų metu identifikuota, kad poreikio plėsti baudžiamosios ir (ar) administracinės atsakomybės apimtis šio Projekto kontekste nėra. Kitu atveju, naujos atsakomybės klausimas turi būti išsamiai ir atsakingai įvertintas kartu su teisininkų bendruomene, teisinį reglamentavimą dėstant tyčinio objektų platinimo, tyčinio jų demonstravimo kontekste. Taip pat žr. Komiteto 4 pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 2.
Projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šio įstatymo paskirtis – „nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus“, neatitinka projekto turinio, nes projekte nėra uždraudžiami nei šie režimai, nei jų ideologijos (to ir negalima padaryti, nes tie režimai ir ideologijos egzistavo ar egzistuoja nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos jurisdikcijos). Projekto 3 straipsnyje siūloma įtvirtinti minėtų režimų ir jų ideologijų propagavimo (o ne pačių šių režimų ir jų ideologijų) draudimą (bet ne „draudimo būdus“), siejamą tik su tam tikrų simbolių, atvaizdų, informacijos atvaizdavimo materialiuose objektuose draudimu ir taikytiną tik ribotam objektų ratui (priklausomai nuo nuosavybės formos). Pritarti Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šios įstatymo paskirtis – nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus propagavimo draudimą, <...>“. Projekto 3 straipsnio pavadinimą ir 1 pastraipą išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdai propagavimo
draudimas“
ideologijas viešuosiuose objektuose. 2. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-06-142 1,4
terminų „autoritarinis režimas“ ir „totalitarinis režimas“ apibrėžtys yra ydingos dėl šių priežasčių. 3.1. Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma.
Atskleisti šių sąvokų turinį ir konkrečiais atvejais pritaikyti jo elementus vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojamas autoritarinis arba totalitarinis režimas, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 3.2. Nurodytos projekte siūlomos sąvokos (terminų apibrėžtys) neatitinka žodynuose pateikiamų atitinkamų terminų apibrėžčių (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.). 3.3. Projekte siūlomų apibrėžimų sąlyga „vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui“ ne tik neatitinka visuotinai žinomos aptariamų politinių sistemų sampratos, bet ir itin susiaurina autoritarinio ir totalitarinio režimų sąvokas. Pagal šiuos apibrėžimus autoritariniu ar totalitariniu būtų laikomas tik toks režimas, kuris vykdo konkrečius nurodytus nusikaltimus. Be kita ko, tai reikštų, kad jeigu režimo nusikaltimai nėra oficialiai pripažinti, jis negalėtų būti laikomas autoritariniu ar totalitariniu. 3.4. Terminai „autoritarinis režimas“ ir „totalitarinis režimas“ vartojami Susirinkimų įstatyme, Politinių partijų įstatyme, Asociacijų įstatyme, Administracinių nusižengimų kodekse, tačiau nė viename iš šių įstatymų jie nėra apibrėžti. Visais atvejais preziumuojama, kad šie terminai yra pakankamai aiškūs, ir dėl objekto ar veiksmo atitikties šioms sąvokoms sprendžia kompetentingi šių įstatymų normas taikantys subjektai. Vertinamu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus visuotinai pripažintas autoritarinio režimo ir totalitarinio režimo sąvokas ir jas susiaurinus, ne tik būtų apribotos projekto 4 straipsnyje nurodytos tarpžinybinės komisijos galimybės adekvačiai įvertinti viešuosius objektus, dėl kurių į ją būtų kreiptasi, bet galėtų kilti abejonių taikant ir kitų minėtų įstatymų nuostatas. 3.5.
3.5. Projekte totalitarinis režimas, be kita ko, siejamas tik su „fašizmo, nacizmo ar komunizmo ideologijomis“. Svarstytina, ar šios trys ideologijos yra universalios visiems totalitariniams režimams ir ar šia privaloma sąsaja nebūtų nepagrįstai susiaurinta totalitarinio režimo samprata (totalitarinis režimas gali atitikti visus kitus apibrėžties elementus, bet būti nesusijęs nė su viena iš nurodytų ideologijų). Atsižvelgti Komiteto nuomone, tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma bei aiški, neturėtų būti įstatymuose apibrėžiami. Esant poreikiui nurodyti, kad šiame įstatyme sąvoka „autoritarinis režimas“ ar
„totalitarinis režimas“ arba „ideologija“, arba „propagavimas“ bus vartojama
kita apimtimi, tikslinga Projekte įtvirtinti ne sąvokos apibrėžtį, o jos sampratą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„ideologijos“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių. 4.1. Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami
tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti sąvokos „ideologija“ turinį ir konkrečiais atvejais ją pritaikyti vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojama autoritarinio arba totalitarinio režimo ideologija, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 4.2. Šios sąvokos apibrėžties dalis „susijusi su autoritarinių, totalitarinių režimų tikslų įgyvendinimu“ neatitinka žodynuose pateikiamos ir visuotinai žinomos sąvokos „ideologija“ prasmės (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.). Atsižvelgti Žr. Teisės departamento 3 pastabos komentarą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
sąvokos „propagavimas“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių. 5.1.
tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti sąvokos „propagavimas“ turinį ir konkrečiais atvejais ją pritaikyti vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojamas autoritarinis arba totalitarinis režimas ir jo ideologija, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 5.2. Šios sąvokos apibrėžties dalis „skleidimas, siekiant sukurti palankų požiūrį į autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija“ ne tik neatitinka žodynuose pateikiamos ir visuotinai žinomos sąvokos „propagavimas“ prasmės, bet ir itin ją susiaurina (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.). 5.3. Šios sąvokos apibrėžties dalis „naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija“ teisiniu požiūriu yra daugiaprasmė ir neaiški, todėl įstatyme neturėtų būti vartojama, arba turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas jos turinys. Atsižvelgti Žr. Teisės departamento 3 pastabos komentarą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
„viešojo objekto“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių. 6.1. Ši sąvoka apibrėžiama neteisiniais terminais,
nesusistemintai vardijant atskirus materialius objektus. Objekto, kuriam taikomi įstatymo reikalavimai, apibrėžtis turėtų būti konstruojama nurodant sisteminius objektų rūšies ar kategorijos požymius, o ne dėstant pavyzdinį objektų sąrašą. 6.2. Projekte pateikiama sąvokos „viešasis objektas“ apibrėžtis apima tik valstybei ar savivaldybei priklausančius objektus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tokia apibrėžtis yra itin siaura ir neapima kitiems juridiniams asmenims (įskaitant valstybės ar savivaldybės įsteigtus ar kontroliuojamus subjektus), taip pat fiziniams asmenims priklausančių ar bešeimininkių objektų, todėl įstatymo nuostatos jiems nebūtų taikomos.
Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, taikant aktualią teisinio reguliavimo analogiją, įtvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-867, „viešojo objekto“ sąvoka, vardijant atskirus objektus ir pateikiant jų sąrašą, galima. Vis tik siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aktualumą, Komiteto nuomone, yra tikslinga įtvirtinti atvirą, o ne baigtinį viešųjų objektų sąrašą bei papildyti objektais, kurie patikėjimo teise yra valdomi juridinių asmenų. Komiteto klausymų metu taip pat identifikuota, kad Projekto apimtį išplėsti į privačias erdves galima, tačiau būtų komplikuotas kontrolės nuostatų įgyvendinimas. Įstatymo rengėjams siūlytina tęsti šio pobūdžio diskusijas po įstatymo priėmimo. Taip pat žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdai“
neatitinka straipsnyje siūlomo nustatyti reguliavimo turinio. Straipsniu draudžiama ne propaguoti minėtus režimus apskritai, o tik atvaizduoti tam tikrus straipsnyje nurodytus elementus viešuosiuose objektuose. Bet kokia kita totalitarinių, autoritarinių režimų propaganda šiuo straipsniu nėra draudžiama, taip pat nėra draudžiamas ir nustatytų elementų atvaizdavimas objektuose, priklausančiuose nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims, bešeimininkiuose objektuose. Pritarti iš dalies Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir Lietuvos informacinį saugumą, Komiteto nuomone, būtina įstatymu įtvirtinti draudimą propaguoti režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. Žr. Teisės departamento 2, 6 pastabų komentarą ir Komiteto 1 pasiūlymą. 8.
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
ydinga, nes informacija ar simboliai patys negali atlikti jokio veiksmo, taip pat ir propaguoti. Totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologija gali būti propaguojami naudojant atitinkamus simbolius, juos demonstruojant, skleidžiant informaciją ir pan., o ideologiją šiuo atveju propaguotų subjektas, skleidžiantis ar demonstruojantis minėtus objektus. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti draudimą įamžinti ir atvaizduoti tik asmenis, aktyviai veikiančius ar veikusius okupacinėse struktūrose. Svarstytina, ar omenyje turimas būtent toks asmenų ratas, neapimantis asmenų, nors ir atstovavusių atitinkamiems režimams ar jiems vadovavusių, tačiau veikusių ne okupacinėse, o kitose (pavyzdžiui, centrinėse) režimo struktūrose. Pritarti Projekto 3 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms) <...>. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-143 2,3
draudimą įamžinti ar atvaizduoti asmenis, organizacijas, įvykius ar datas,
„susijusius“ su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų
ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu. Manome, kad požymis „susiję“ yra nekonkretus ir pernelyg neapibrėžtas. Sąsajos su atitinkamu režimu gali būti įvairios ir nebūtinai sietinos su režimo ar ideologijos propagavimu.
Pavyzdžiui, opozicijos judėjimai, disidentai, kiti prieš režimą kovojantys asmenys taip pat yra
„susiję“ su tuo režimu, prieš kurį kovoja, režimo pabaigos data yra
„susijusi“ su režimu ir pan. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 3
straipsnio 3 punkto nuostatos. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. Komitetas siūlytų žodį „susijusius“ pakeisti žodžiu
„simbolizuojančius“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įamžinti ar atvaizduoti asmenis, organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su konkrečiomis Lietuvos okupacijomis. Šis punktas laikytinas pertekliniu, nes to paties straipsnio 2 punktas apima ir šiuos asmenis, organizacijas, įvykius ar datas. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamos konstrukcijos „objektas, propaguojantis“, „objektai pažeidžia“ ir pan. Kaip minėta, objektai patys negali atlikti jokio veiksmo, taip pat ir propaguoti režimų ar pažeisti draudimų. Totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos gali būti propaguojami, įstatymo reikalavimai gali būti pažeidžiami naudojant atitinkamus objektus, juos demonstruojant, o režimą ar ideologiją šiuo atveju propaguotų ir įstatymo reikalavimus pažeistų subjektas, naudojantis ar demonstruojantis tuos objektus. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
13Projekto 4 straipsnio 2 dalis tikslintina,
formuluotę „sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija)“ keičiant formuluote „Seimas sudaro tarpžinybinę komisiją (toliau – Komisija)“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Taip pat žr. Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno, P. Saudargo 2 pasiūlymą.
Saudargo 2 pasiūlymą. Kartu atsižvelgiant į tai, kad Komisiją sudarytų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tikslinga patikslinti Komisijos pavadinimą bei kartu įvertinti poreikį jai suteikti tikrinį pavadinimą. Projekto 4 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip:
„2. Vertinimui, ar viešieji objektai nepažeidžia
šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, Seimas sudaro tarpžinybinę komisiją (toliau – Komisija) <...>“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14Projekto 4 straipsnyje stokojama nuostatų,
reglamentuojančių reikalavimus Komisijos nariams, Komisijos narių įgaliojimų pabaigos pagrindus, atsiradusios laisvos Komisijos nario vietos užėmimo tvarką, Komisijos techninio aptarnavimo pagrindus, Komisijos darbo tvarkos ir sprendimų priėmimo tvarkos pagrindus. Atsižvelgti Komiteto nuomone, papildomos nuostatos, reglamentuojančios Komisijos sudarymo, veiklos, darbo tvarkos ir sprendimų priėmimo tvarkos pagrindus turėtų teigiamos įtakos užtikrinant sklandų ir efektyvų Komisijos veikimą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-144 2,
konstrukcija „išvada Centro direktoriui sprendimui priimti“ yra ydinga kalbiniu požiūriu ir netinkamai nurodanti išvados pirminę paskirtį. Vietoj šios konstrukcijos svarstytina nurodyti „Komisijos išvadą dėl <...> atitikties <...>“ ar pan. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
subjektai, turintys teisę deleguoti Komisijos narius. Nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai.
Nustačius, kad Komisijos narius deleguoja: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, nenustačius požymių, skiriančių šias aukštąsias mokyklas nuo kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų; Lietuvos istorijos institutas, nenustačius požymių, skiriančių šį mokslinių tyrimų institutą nuo kitų Lietuvos mokslo tyrimo institutų; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, nenustačius požymių, skiriančių šią nevyriausybinę organizaciją nuo kitų Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, – galėtų kilti abejonių, kokie objektyviai pateisinami požymiai skiria šiuos subjektus nuo kitų analogiškų subjektų, ir ar analogiškų subjektų, neįgyjančių teisės deleguoti Komisijos narius, atžvilgiu nebūtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Nepritarti Komiteto nuomone, įstatymo leidėjo prerogatyva nustatyti kompetentingų subjektų, sudarančių Komisijos narius, sąrašą, dėl kuriuo išsamumo bus atitinkamai apsispręsta Projekto svarstymo Seime metu. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalyje teisė deleguoti Komisijos narį Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatui, kurio funkcija – organizuoti šios komisijos veiklą, o ne pačiai komisijai, turinčiai įgaliojimus tirti totalitarinių režimų veiklą. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
kilmės konstrukcija „vieną kartą į metus“ keistina į „kartą per metus“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 19.
Diskutuotina, kodėl projekto 4 straipsnio 7 dalyje nurodoma galima abejonė tik dėl naujų viešųjų objektų kūrimo, nenurodant tokias pat pasekmes galinčio turėti esamų viešųjų objektų pakeitimo, pertvarkymo, perkėlimo ir pan. Pritarti Komiteto nuomone, savivaldybės institucija turi turėti teisę kreiptis į Centrą konsultacijų, kilus abejonėms ir dėl viešųjų objektų pakeitimo, pertvarkymo, perkėlimo ir pan. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
konstrukcijos „ abejonėms dėl <...> viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys galėtų propaguoti <...>“ turinys ir prasmė nesuprantama. Normoje galėtų būti nurodyta tiesiog objekto atitiktis šio įstatymo reikalavimams, šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems požymiams ar pan. Atsižvelgti Komiteto nuomone, būtina užtikrinti, kad rengiami įstatymai būtų aiškūs ir visiems vienodai suprantami bei atitiktų norminius lietuvių kalbos reikalavimus. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
konstrukcija „paprašo jos įvertinti ir pateikti išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti, dėl viešojo objekto, dėl kurio kilo abejonių, atitiktį šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms“ yra neaiški ir kalbiniu požiūriu neteisinga. Normoje galėtų būti nurodyta, pavyzdžiui, „paprašo jos pateikti Centrui išvadą dėl tokių viešųjų objektų atitikties <...>“. Atsižvelgti Žr. Teisės departamento 20 pastabos komentarą. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
konstrukcija „viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla“ tikslintina, nes požymis „susiję“ yra nekonkretus ir pernelyg neapibrėžtas, o sąsajos su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla gali būti įvairios.
Pavyzdžiui, sąsaja su religinės bendruomenės veikla gali būti laikomas ir atitinkamo viešojo objekto pašventinimas ar analogiška procedūra, atlikta religinės bendruomenės dvasininko. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. Komiteto nuomone, Projekto 4 straipsnio 8 dalyje minimi viešieji objektai galėtų būti naudojami vykdant religinių bendruomenių ar bendrijų veiklą ar pan. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
23Projekto 4 straipsnio 10 dalis tikslintina,
nustatant Komisijos išvados teisines pasekmes ir tai, kokią diskreciją turi Centro direktorius, priimdamas sprendimą, kiek jis yra saistomas Komisijos išvados, t. y. ar jis gali priimti kitokį sprendimą, nei suponuoja Komisijos pateikta išvada. Atsižvelgti Žr. Teisės departamento 14 pastabos komentarą. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
nustatyta kokiais atvejais (arba kokiais kriterijais vadovaujantis) priimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas dėl viešojo objekto pakeitimo, o kokiais – 2 punkte nurodytas sprendimas dėl jo pašalinimo. Atsižvelgti Komiteto nuomone, atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl objekto pakeitimo ar pašalinimo, nurodyti Projekto 5 straipsnyje. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
103
konstrukcijos „priima sprendimą dėl <...> viešojo objekto pakeitimui ar pašalinimui nėra pakankamo pagrindimo“ turinys neaiškus, norma tikslintina. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
keistinas į „kuriai“.
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Viešųjų objektų, propaguojančių“ keistina formuluote „Viešųjų objektų,
kuriais propaguojami“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-145 1,2
nustatyti viešųjų objektų pakeitimo ir pašalinimo sąlygos, kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktoriaus sprendimo priėmimo kriterijai, dėstytinos kartu su projekto 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
neaiški formuluotė „Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą“; vietoj žodžio „Sprendimo“ įrašytina „šio sprendimo“; formuluotė
„reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina, įrašant, kas
tais teisės aktais reglamentuojama. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
objekto, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pašalinimas turėtų būti derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nurodytame įstatyme tokia tvarka nėra nustatyta. Atsižvelgti Komiteto nuomone, įstatymai neturėtų nustatyti procedūrinių taisyklių, todėl į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų pakeitimas ar šalinimas galėtų būti derinamas paties Departamento nustatyta tvarka. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 31.
Projekto 5 straipsnio 5 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „Viešojo objekto valdytojui, atsakingam už viešąjį objektą“, taip pat reikėtų patikslinti, kuri „savivaldybės institucija“ turėtų organizuoti viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, jeigu to nepadarytų už tą objektą „atsakingas valdytojas“. Šios dalies formuluotė „regreso teisę dėl žalos atlyginimo, viešąjį objektą pakeičiant ar pašalinant“ taisytina, nes neaišku, ar čia turima omenyje teisė reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas dėl viešojo objekto keitimo arba šalinimo darbų, ar kažkokia kita teisė. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
kurią viešojo objekto pakeitimas ar pašalinimas atliekamas iš valstybės ar savivaldybės, kuriai nuosavybės teise jis priklauso ar kuri jį valdo, biudžeto lėšų, tikslintina, nes neaišku, iš kokių lėšų turėtų būti atliekamas valstybei priklausančio, bet patikėjimo teise savivaldybės valdomo viešojo objekto pakeitimas ar pašalinimas. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
„savivaldybės institucija nepriima sprendimo dėl naujai kuriamų viešųjų
objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo ar pakeisti jau esamą viešąjį objektą ar tokio objekto pavadinimą“ tikslintina, nes jos prasmė neaiški. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 34.
Projekto 6 straipsnio 1 dalyje pateiktos viešųjų objektų, kuriems nebūtų taikomi reikalavimai pakeisti ar pašalinti, apibrėžtys yra nepakankamai tikslios ir aiškios, paliekančios pernelyg daug erdvės skirtingoms interpretacijoms, pavyzdžiui, nėra visiškai aiški formuluotės „viešieji objektai, eksponuojami vykdant bibliotekų veiklą“ reikšmė (1 punktas), neaišku, kaip reikėtų vertinti viešosiose bibliotekose esančias knygas, neturinčias didelės literatūrinės (meninės) vertės ir šviečiamosios ar mokslinės reikšmės (3 punktas), ir pan. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisiškai neaiški formuluotė „valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą“. Šios dalies pirmojo sakinio pradžioje išbrauktinas žodis „Jei“, dėl kurio sakinio konstrukcija nėra aiški. Tikslintina šios dalies antrojo sakinio formuluotė
„Centrui nusprendus“, nes iš jos neaišku, ar nurodytą sprendimą, kad viešajam
objektui taikytina išimtis, turėtų priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovas, ar tai būtų kolegialiai priimamas sprendimas, taip pat neaišku, per kokį terminą tas sprendimas turėtų būti priimtas. Šioje dalyje nustatomą viešojo objekto savininko ar kito teisėto valdytojo pareigą šalia eksponuojamo objekto pateikti
„objektyvią ir kritišką informaciją apie totalitarinius, autoritarinius
režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius“ taip pat reikėtų apibrėžti tiksliau ir siauriau, nes tokia informacija turėtų būti skirta tik informuoti apie konkretaus objekto ryšį su tam tikru režimu, o ne atlikti švietimo apie visus totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius funkciją. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-147 36.
Projekto 7 straipsnyje nustatytos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui pavedamos totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos užduotys suformuluotos pernelyg plačiai ir neapibrėžtai, neaišku, kokia forma ir apimtimi turėtų būti skleidžiama šio straipsnio 1 punkte nurodyta informacija, „didinanti žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus“, kam ir kokiais būdais turėtų būti sudarytos „galimybės stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai“. Atkreiptinas dėmesys ir į konstrukciją „režimų sklaida“ (formuluotėje „režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija“), nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui pavedama vykdyti šių režimų ideologijų, bet ne pačių režimų sklaidos prevenciją. Pritarti Žr. Komiteto 2 pasiūlymą. 37. Teisingumo ministerija, 2022-06-21 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekto Nr. XIVP-1778 atitiktį Europos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos medžiotojų draugija, 2022-06-03 Šiuo metu po memorialinių, literatūros, zoologijos muziejų ir sodų priedanga totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguoja okupantų kolaborantai Tadas IVANAUSKAS, Vincas KRĖVĖ-MICKEVIČIUS, VENSLOVŲ muziejai ir jų istoriją balinančios ekspozicijos. Įstatymo projektas Reg. Nr.
Nr. XIVP-1778 suteikia galimybę ir toliau skleisti okupantus pateisinančią propagandą per Aplinkos ministerijos sistemai priklausančius muziejus – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus bei Lietuvos zoologijos sodas, kur toliau skleidžiama sovietmečiu sukurti ir įsitvirtinę sovietiniai mitai ir propaganda apie kolaborantus stalininius akademikus Tadą IVANAUSKĄ ir Vincą KRĖVĘ-MICKEVIČIŲ. Stalino kolaborantas Tadas IVANAUSKAS skleidė anti-mokslą arba Lysenkizmą - (pagal Trofimo Lysenkos (1898-1976), Ukrainos Mokslui Akademijos akademiko, pavardę)
Stalino bei Chruščiovo remiamas Lysenka, plačiau:
paukščius, grafus, rinkodarą ir akademikus, Verslo klasė, Verslo žinios, žiema 2021, 96-100 psl., (PDF) Apie paukščius, grafus, rinkodarą ir akademikus
ir KGB šliūžė prof. T. Ivanausko biografijoje (PDF) KGB FOOTPRINTS IN
IVANAUSKAS' LEGACY [in Lithuanian] | Daiva Vilkelyte -Academia.edu . Atsižvelgus į šias aplinkybes ir siekiant parodyti, kad Stalino 1940 Lietuvos teritorijoje įkurta mokslų akademija ir stalininiai jos akademikai ar sovietiniai rašytojai neturėtų išvengti desovietizavimo reikalavimų taikymo muziejuose, zoologijos ar kitokiuose soduose, akademijose ar universitetuose ar vadovėliuose vaikams. Gamtos tyrimų prasme vienas kolaborantas Vincas KRĖVĖ-MICKEVIČIUS savo kūriniuose neigė gamtos tyrimų moksliškumą ir siūlė rytietišką-rusišką raganiaus „institutą“ (Vincas Krėvė “Raganius” Gugio paveikslu) gamtai tirti pažinti, kad paneigti, tai jog genetiką pirmasis atrado išsilavinęs vienuolis, o ne „raganius“ iš liaudies.
Kaip žinia genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, austrų vienuolis, 1865 m. pranešime „Versuche uber Pflanzenhybriden“ („Augalų kryžminimo eksperimentai“) Brno gamtos istorijos draugijai nurodęs tam tikrų žirnių charakteristikų paveldimumo dėsningumus ir parodęs, kad jie gali būti aprašyti matematinės statistikos principais. Mokslininkas nustatė kaip paveldėjimo požymiai yra perduodami iš kartos į kartą. Brno mieste dabar galima rasti G. Mendelio biblioteką ir muziejų. SIŪLOME ATITINKAMAI PAPILDYTI 3 STR. IR 6
režimų ir jų ideologijų draudimo būdai Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant (ar muziejuose, vadovėliuose, bibliotekose, soduose nuslepiant viešai žinomą informaciją apie kolaboravimą su okupantais):
1) simbolius ar informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas;
2) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu;
3) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.
4) asmenis, kurie buvo minkštosios propagandos agentai ar šaukliai ar kolaborantai kaip T. Ivanauskas, V. Krėvė-Mickevičius. 6 straipsnis. Viešieji objektai, kuriems netaikomas pakeitimas ir pašalinimas 1. Šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėl viešųjų objektų, neatitinkančių 3 straipsnio nuostatų, pakeitimo ir pašalinimo netaikomos viešiesiems objektams, kurie: 1) eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, zoologijos ar kitokių sodų, bibliotekų veiklą, jei tai nesusiję su 13 Lietuvos SSR Mokslų akademijos tikrųjų narių akademikais:
M. Biržiška, V. Biržiška, D. Budrys, A. Janulaitis, T. Ivanauskas, S. Kolupaila, V. Kuzma, V. KrėvėMickevičius, J.
KrėvėMickevičius, J. Matulis, V.Mykolaitis, A.Purėnas, A.Rimka ir P.Skardžius, kuriuose 1941 m. balandžio 9 d. juos patvirtino Liaudies Komisarų Taryba; Mūsų nuomone, pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus“ turėtų būti parvadintas į „Kauno zoologijos muziejų“ arba ja suteiktas nuo kolaboranto T.Ivanausko nekentėjusių asmenų vardai t.y. „Kauno Birutės Pajėdaitės, Jadvygos Jablonskienės ir Pranciškus Baltraus Šivickio zoologijos muziejus“, o V. Krėvė-Mickevičius muziejai pervadinti į „V. Krėvė-Mickevičius kolaboravimo literatūroje ir politikoje memorialinius muziejus“. Nepritarti Komiteto nuomone, Įstatymu įtvirtinamas teisinis reguliavimas negali būti suasmenintas, o juo įtvirtinamos nuostatos turi būti taikomos bendrai. Be to, pareiga spręsti, ar viešajam objektui suteiktu pavadinimu propaguojamas autoritarinis ar totalitarinis režimas ir jo ideologija, Projektu įtvirtinama kompetentingai Komisijai ir Centrui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Prezidento kanceliarija, 2022-06-142 Dėl Projekto 2 straipsnyje pateikiamų sąvokų ir jų apibrėžimų. Palaikome 2022 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje išsakytas mintis, kad Projekte vartojamų sąvokų apibrėžimas reikalauja atidesnio istorikų, politologų, kitų šios srities ekspertų, teisininkų, visuomenės atstovų dėmesio ir nuomonės, norint pasiekti Projekto aiškinamajame rašte pateiktus tikslus bei išvengti galimų situacijų, kai projektu siūlomos reguliacinės nuostatos – dėl sąvokų neapibrėžtumo ar trūkumų – būtų naudojamos ne šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgti Žr. Teisės departamento 3 pastabos komentarą. 2. Prezidento kanceliarija, 2022-06-144 5, 6, 7 Dėl vietos bendruomenių įtraukimo.
Projekto
renka informaciją (5 dalis), kilus abejonių dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys galėtų propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (7 dalis) bei kreipiasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (toliau – Centas) dėl informacijos pateikimo Tarpžinybinei komisijai (toliau
Komiteto nuomone, aktyvus pilietinės visuomenės, vietos bendruomenių įsitraukimas į dekomunizacijos ir denacifikacijos procesus yra būtinas siekiant užtikrinti, kad totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančių materialių ir nematerialių objektų pašalinimas iš viešųjų erdvių būtų greitas, sklandaus, efektyvus ir ilgalaikis. Taip pat žr. Komiteto 3 pasiūlymą. 3. Prezidento kanceliarija, 2022-06-147 Dėl Centro ir kitų institucijų funkcijų įgyvendinant Projekto 7 straipsnį. Suprantant, kad praeities vertinimo ir istorinės atminties procesai yra be galo glaudžiai susiję tiek su plačiuoju visuomenės švietimu, tiek su specialiais tyrimais bei jų rezultatų sklaida, taip pat iš esmės pritariant Projekto 7 straipsnyje keliamiems tikslams, manytina, jog platesnė ir efektyvesnė diskusija šiuo klausimu galėtų būti vykdoma vertinant planuojamą Centro funkcijų peržiūrą ir ją traktuojant Centro kompetencijų plėtros bei tam skiriamų resursų požiūriais.
Taip pat manytina, kad 7 straipsniu apibrėžiamoje prevencijos sistemoje ir turėtų veikti ne tik Centas, bet ir kitos atitinkamos valstybės mokslo ir studijų institucijos, NVO ir kitos organizacijos. Pritarti Žr. Komiteto 2 pasiūlymą. 4. Prezidento kanceliarija, 2022-06-14 4, 5, 6 Dėl Centro ir Komisijos kompetencijų ir funkcijų. Projekto 4 ir 5 straipsniuose pateikta procedūra turėtų būti tiksliau reglamentuota numatant Komisijos pirmininko rinkimo (skyrimo) procedūrą, apibrėžiant pagrindinius Komisijos darbo principus ir Centro direktoriaus įgaliojimus svarstant Komisijos pateiktas išvadas, priimant sprendimus (t.y. ar direktorius gali priimti kitokį sprendimą, nei teikiama Komisijos išvada ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra konkrečiau apibrėžtas 6 straipsnio 1 dalyje numatomų išimčių pobūdis, apimtis ir jų taikymo procedūra. Taip pat manytina, kad sprendimas dėl atitikties Projekto
Projekto 6 straipsnio 2 dalis) ar Komisijos prerogatyva, o tai turėtų būti tam tikras kompetencijas turinčių institucijų (pavyzdžiui, Lietuvos kultūros tarybos) veiklos sritis. Ypač svarbu užtikrinti ir išlaikyti meno kūrimo ir jo pristatymo proceso nepriklausomumą ir laisvę, taip pat atminties, visuomenės informavimo institucijų galimybę atlikti visuomenės švietimo, mokslinę ir informavimo ir kt. funkcijas.
Atsižvelgti Komiteto nuomone, nuostatos dėl viešųjų objektų, kuriems netaikomi reikalavimai dėl jų pakeitimo ar pašalinimo, turi būti aiškios ir vienodai suprantamos. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlytų minėtas teisinio reguliavimo išimtis grupuoti remiantis švietimo, kultūros ir visuomenės informavimo kriterijais. Kartu žr. Teisės departamento 14 pastabos komentarą. 5. Prezidento kanceliarija, 2022-06-14 Dėl Projekte vartojamos sąvokos
„pakeitimas“. Atsižvelgiant į tai, kad apibrėžtis „pakeitimas“ ir –
atitinkamai – jo veiksmažodinė forma „pakeisti“, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, reiškia „padaryti kitokį“, „vietoj vieno paimti kitą“, „pamainyti kitu“, o Projektu visų pirma reglamentuojama ne viešųjų objektų (kaip jie apibrėžiami 2 straipsnio 5 dalyje) ar jų elementų pakeitimo kitais objektais ar elementais, o jų pašalinimo tvarka, taip pat nustatoma viešųjų objektų sudedamųjų dalių, savybių ar pavadinimų (kaip jie apibrėžiami
Projekte pateikiamas formuluotes, pavyzdžiui, 1 straipsnyje rašyti taip: „... viešųjų objektų, pripažintų propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pašalinimo ir (ar) jų bei jų pavadinimų pakeitimo tvarką, totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos priemones“ ir t.t. (atitinkamai žr. 4 straipsnio 10 ir 12 dalis ir kt.). Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
11
„ne vėliau kaip per 5“ įrašyti žodžius „darbo dienas“. Pritarti
Redakcinio pobūdžio pastaba. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-09-264 2.
Siūlome Įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nuostata, kurioje Vyriausybė ar jos įgaliota institucija būtų įpareigota parengti šio įstatymo įgyvendinimo tvarką. Atsižvelgti Komiteto nuomone, siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo įgyvendinimą, būtina Projektą papildyti nuostatomis tiek dėl poįstatyminių teisės aktų, tiek dėl jų parengimo termino. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
poįstatyminiame teisės akte reglamentuoti, kaip ir kokios institucijos turėtų reaguoti į privačiose valdose propaguojamus totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas atsiradusius objektus. Atsižvelgti Žr. Teisės departamento 1 ir 6 pastabų komentarą ir Komiteto 4 pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas,
5 Argumentai: Siūloma išplėsti viešojo objekto sąvoką, kad ji apimtų daugiau asociatyvinių simbolių, ženklų ar informacijos, asmenų, kurie propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas,
memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas, renginiai ir įvykiai – vardinės premijos, konkursai ir kiti šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytas nuostatas atitinkantys vieši veiksmai.“ Pritarti Komiteto nuomone, Projektu nustatomi reikalavimai ir taisyklės turėtų būti taikomos ne tik materialaus, bet ir nematerialaus pobūdžio objektams. 2.
Kasčiūnas, Paulius Saudargas,
3 Argumentai: Siūloma papildyti Seimo nutarimu tvirtinamos tarpžinybinės komisijos sąrašą (Komisijos) „Nevyriausybine organizacija, padedančia stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacine taryba (NOKT)“. Ši organizacija vienija dvidešimt skirtingų organizacijų, kurių nariai betarpiškai vienokia ar kitokia forma buvo paliesti sovietinės okupacijos represijų, dalyvavo Lietuvos rezistencinėse kovose prieš okupantus. Komisiją papildžius NOKT, jos narių skaičius pasikeičia iš 9 į 10. Įstatymo projekte yra įtvirtinta, kad Komisijos darbą organizuoja Centras (LGGRTC). Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisiją, 3 metų laikotarpiui, sudaro 9 nariai 10
narių: po 1 narį deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT). Komisijos sudėtis ir pirmininko kandidatūra Centro teikimu tvirtinama Seimo nutarimu.“ Pritarti Komiteto nuomone, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) atstovo dalyvavimas komisijos veikloje sustiprintų visuomenės įsitraukimą į dekomunizacijos ir denacifikacijos procesus ir turėtų teigiamos įtakos Lietuvos informacinio saugumo stiprinimui. 3. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-2311 Argumentai:
Įstatymo projekto (toliau – Projekto) 1 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2022-06-14 Nr.
XIVP-1778) reikėtų patikslinti, kad Projektu draudžiami ne autoritariniai, totalitariniai režimai ir jų ideologijos apskritai, bet autoritarinių ir totalitarinių režimų bei jų ideologijų propagavimo draudimas konkrečiai. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šio įstatymo paskirtis – nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą, draudimo būdus, viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarką, viešųjų objektų, pripažintų propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimo ir pašalinimo tvarką, totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos priemones.“ Pritarti
pobūdžio pastaba. 4. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-2321 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikta autoritarinio režimo sąvoka turėtų būti patikslinta, atsisakant politinės sistemos diskurso ir įvedant politinio režimo formą bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Nr. VIII-1968, galiojanti suvestinė redakcija (2022-06-02–2022-08-31) įteisintas konkrečias nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų sąvokas. Pastarosios leis apimti visas BK XV skyriuje esančias nusikalstamas veikas, o ne tik Projekto iniciatorių išskirtas konkrečias agresijos ir genocido veikas. Šia sąvoka būtų galima remtis sistemiškai aiškinant ir Susirinkimų įstatymo (5 straipsnio 3 punktas), Politinių partijų įstatymo (4 straipsnio 3 dalis), Asociacijų įstatymo (3 straipsnio 2 dalis), Administracinių nusižengimų kodekso (524 straipsnis) nuostatas, susijusias su autoritariniu režimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Autoritarinis režimas – politinė sistema politinio režimo forma, paremta vienvaldyste, diktatūra, grindžiama baime ir visišku paklusnumu, vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui vieno asmens ar jam lojalios grupės asmenų valdžia, pagrįsta asmens kultu, konstitucinių teisių ir laisvių atmetimu, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu.“ Spręsti pagrindiniame komitete
departamento 3 pastabos komentarą. 5. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-2323 Argumentai: Projekte pateikta ideologijos sąvoka turėtų būti patikslinta, be kita ko, atsisakant tiesioginės sąsajos su autoritariniu ir totalitariniu režimais. Atsižvelgiant į Įstatymo paskirtį būtų galima pateikti „Autoritarinės ideologijos“ ir „Totalitarinės ideologijos“ sąvokas, bet Projektui užtenka bendrosios ideologijos sąvokos, nes minėtos ideologijos ir jų apibrėžtys kinta. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ideologija – idėjų, įsitikinimų, požiūrių
pažiūrų, vertybių sistema, susijusi su autoritarinių, totalitarinių režimų tikslų įgyvendinimu būdinga konkrečiai politinei sistemai, socialinei grupei, meno srovei ir (ar) krypčiai, visuomenės sluoksniui.“ Spręsti pagrindiniame komitete
departamento 3 pastabos komentarą. 6. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-2323 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „Propagavimo“ sąvoką derėtų patikslinti ir atsisakyti tiesioginės koreliacijos su autoritariniais ir totalitariniais režimais bei jų suponuotomis ideologijomis. Propagavimas būdingas daugeliui gyvenimo ir veiklos sričių, jis ne visada turi tik neigiamą konotaciją. Pavyzdžiui, propaguojamas gali būti prekės ženklas, prekės, Europos Sąjungos interesai ir vertybės. Beje, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme (Nr.
VIII-1981, galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2022-01-01) įteisinta sąvoka „Plačiai žinomas ženklas“. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Propagavimas – idėjų, ir kitokios informacijos skleidimas, siekiant sukurti palankų požiūrį į autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija teorijų, vertybių, pažiūrų, prekių, ženklų, simbolių skleidimas ir agitavimas už jas.“ Spręsti pagrindiniame komitete
departamento 3 pastabos komentarą. 7. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-2324 Argumentai: Siekiant atliepti Įstatymo paskirtį, Projekte tikslinga įvesti naują 2 straipsnio 4 dalį ir įteisinti
„Propagandos“ sąvoką. Beje, propagandos terminas vartojamas ir LR
Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauja 2 straipsnio 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Propaganda – idėjų, teorijų, vertybių, pažiūrų skleidimas ir
(ar) aiškinimas siekiant pakeisti asmens, socialinės grupės, visuomenės požiūrį ir paskatinti tam tikrą elgseną ir (ar) veiksmus.“ Buvusias Projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalis atitinkamai laikyti 5 ir 6 dalimis. Nepritarti Komentuojama sąvoka Projekte nėra vartojama, todėl siūlymas ją apibrėžti yra perteklinis
4 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikta totalitarinio režimo sąvoka tikslintina atsižvelgiant į pamatinius totalitarizmo bruožus (H. Arendt darbai) bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Nr. VIII-1968, galiojanti suvestinė redakcija (2022-06-02–2022-08-31) įteisintas konkrečias nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų sąvokas.
Šia sąvoka būtų galima remtis sistemiškai aiškinant ir Susirinkimų įstatymo (5 straipsnio 3 punktas), Politinių partijų įstatymo (4 straipsnio 3 dalis), Asociacijų įstatymo (3 straipsnio 2 dalis), Administracinių nusižengimų kodekso (524 straipsnis) nuostatas, susijusias su totalitariniu režimu. Kaip minėta, papildžius įstatymo Projektą nauja 2 straipsnio 4 dalimi, buvusioji 4 dalis laikytina 5 dalimi. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir naują 5 dalį išdėstyti taip:
„4. 5. Totalitarinis režimas – politinė sistema politinio režimo forma, paremta vienvaldyste, diktatūra,
nepripažįstanti valdžios apribojimo ir siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės, siejama su fašizmo, nacizmo ar komunizmo ideologijomis, vykdžiusi ar vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui neribota valstybės valdžia, totalia visuomenės kontrole, žmogaus individualumo paneigimu, cenzūra, politinėmis represijomis, masiniu teroru, konstitucinių teisių ir laisvių atmetimu, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu.“ Spręsti pagrindiniame komitete
departamento 3 pastabos komentarą. 9. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-2326 Argumentai: Papildžius įstatymo Projektą nauja 2 straipsnio 4 dalimi, buvusiąją 4 dalį laikant 5 dalimi, 5 dalis laikytina 6 dalimi. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalies numeraciją ir 6 dalį išdėstyti taip:
„5. 6. Viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys,
paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Redakcinio pobūdžio pastaba. 10.
Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlytą 1 straipsnio 1 dalies formuluotę, tikslinga pakeisti 3 straipsnio pavadinimą atsisakant „draudimo būdų“. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų
propagavimo draudimas draudimo būdai“ Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Taip pat žr. Teisės departamento 2 pastabos komentarą. 11. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-2331 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2022-06-14 Nr. XIVP-1778) Projekto 3 straipsnio 1 dalį reikėtų praplėsti įvedant totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagandos draudimą Lietuvos Respublikoje apskritai. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų
propaganda draudžiama. “ Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba Taip pat žr. Teisės departamento 2 pastabos komentarą. 12. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-2331 Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlytą naują 3 straipsnio
straipsnio 2 dalies numeraciją. Buvusius 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus laikyti 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktais. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį laikyti nauja 3 straipsnio 2 dalimi išlaikant esamą punktų numeraciją. „2.
„2. Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:
1) simbolius ar informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas;
2) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu;
3) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.“ Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Taip pat žr. Teisės departamento 2 pastabos komentarą. 13. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-23312 Argumentai:
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato bendrąjį „aktyvios“ veikos kriterijų, kurį derėtų sukonkretinti, atsižvelgiant į Įstatymo paskirtį ir galiojantį teisinį reguliavimą. „Aktyvią“ asmens veiklą praeityje ar dabartyje tiksliau nusakytų nusikalstama veika prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką (LR baudžiamojo kodekso Nr. VIII-1968, galiojanti suvestinė redakcija (2022-06-02–2022-08-31) XVI skyriaus formuluotė). Pritariant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2022-06-14 Nr. XIVP-1778) konstatuotam pertekliniam punktui – 3 straipsnio 3 punktui – siūlytina jį integruoti į 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į pasiūlytą Projekto 3 straipsnio 2 dalies numeraciją, Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas laikytinas 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmenis (kai asmenys aktyviai padarė ar daro nusikalstamą veiką prieš
Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką veikdami veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu; Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.“ Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, Projektą patikslinus pagal komentuojamą siūlymą, tik asmenys, prieš kuriuos (buvo) pradėtas ikiteisminis tyrimas arba (buvo) priimtas apkaltinamasis nuosprendis, galės būti pripažinti propaguojančiais totalitarinius ar autoritarinius režimus ir jų ideologijas; tuo tarpu aktyvus veikimas yra tinkamesnis kriterijus vertinant asmens įsitraukimą į okupacinių struktūrų veiklą. Taip pat žr. Teisės departamento 9, 10 ir 11 pastabų komentarus. 14. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-23313 Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlytą Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlytina atsisakyti Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto kaip perteklinio. Pasiūlymas: Atsisakyti
okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.“ Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 15.
3 Argumentai: Projekto 4 straipsnio 3 dalyje išvardyti 9 tarpžinybinės komisijos nariai. Kai kurie iš jų keltų pagrįstų abejonių dėl ekspertinių kompetencijų, kurių reikės šio Projekto tikslui realizuoti (įskaitant ir Seimo narių pasiūlymą, registruotą 2022-06-14). Neaiškūs nevyriausybinių organizacijų pasirinkimo motyvai, jų galimybės objektyviai įvertinti draustinus viešuosius objektus, propaguojančius totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų ideologijas etc. Teisė deleguoti tarpžinybinės komisijos narius, ekspertus, turėtų būti suteikta aukštosioms mokykloms – universitetams ir kolegijoms bei mokslinių tyrimų institutams. Lietuvos savivaldybių asociacijai taip pat paliktina ši teisė, nes Projektas jai deleguoja atitinkamas funkcijas (pvz.,
asociacijos įstatuose (2015-05-27) numatytais asociacijos veiklos tikslais. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip:
„3. Komisiją, 3 metų laikotarpiui, sudaro 9
nariai: po 1 narį deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Tarptautinės komisijaos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos sudėtis ir pirmininko kandidatūra Centro teikimu tvirtinama Seimo nutarimu.“ Pritarti iš dalies Komitetas nepritaria Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovo išbraukimui iš Komisijos, teikiančios ekspertinę nuomonę dėl viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais, veiklos.
Komiteto nuomone, šis dalyvavimas tikslingas, atsižvelgiant į jai pavestą kompetenciją puoselėti tautinę savimonę ir tautinę kultūrą, rūpintis jaunosios kartos patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymu, rezistencijos ir tremties atminimo įamžinimu, sovietinės okupacijos ir komunistinio lietuvių tautos genocido padarinių likvidavimu ir istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijai atkūrimu, palaikyti šalies politines ir ekonomines reformas, gynybinės galios stiprinimą. Taip pat žr. Teisės departamento 17 pastabos komentarą ir Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno,
1 Argumentai: Projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose abstrakčiai nurodyta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras „skleisdamas informaciją“ ir „sudarydamas galimybes“ vykdo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją. Siūlytina 7 straipsnio 1 dalį papildyti 3 punktu, numatant akademinės bendruomenės indėlį vykdant minėtų režimų, ideologijų, atminimo kultūrų mokslinius tyrimus bei gautų mokslo rezultatų pristatymą visuomenei. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) vykdydamas mokslinius tyrimus ir užtikrindamas jų rezultatų pristatymą visuomenei.“ Pritarti
pasiūlymą. 17. Seimo narys Stasys Tumėnas, 2022-08-23712 Argumentai: Papildžius 7 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu, 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pabaigoje rašytinas kabliataškis. Pasiūlymas:
„2) sudarydamas galimybes stiprinti žinias
ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.;“ Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-1778 ir siūlyti pagrindiniam Kultūros komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komiteto pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
5 Argumentai: Siekiant, kad Lietuvos informacinis saugumas būtų sustiprintas dekomunizacijos ir denacifikacijos priemones įgyvendinant visose viešosios paskirties objekto valdymo formose, būtų tikslinga „viešojo objekto“ sąvoką išplėsti, uždraudžiant propaguojančių elementų atvaizdavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiuose objektuose, kuriuos patikėjimo teise valdo juridiniai asmenys. Kartu siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aktualumą, yra tikslinga įtvirtinti atvirą, o ne baigtinį viešųjų objektų sąrašą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas,
skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas, kitas objektas, dėl savo padėties, paskirties ar turinio turintis reikšmės viešiesiems reikalams.“ Pritarti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-09-287 Argumentai: Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija yra kompleksinis valstybės uždavinys, o siekiant didinti piliečių atsparumą dezinformacijai, propagandai ir manipuliacijai informacija yra apjungiamas platus švietimo, kultūros, kitų institucijų ir įstaigų tinklas, savivalda, nevyriausybinės organizacijos ir pan., todėl šios užduoties priskyrimas Centrui yra perteklinis. Be to, Centro veiklos uždaviniai ir juos detalizuojančios funkcijos yra numatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatyme, kurio nuostatos, prireikus, Projekto kontekste galėtų būti patikslintos (papildytos). Pasiūlymas:
Projekto 7 straipsnio atsisakyti. „7 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija Centras totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją vykdo:
1) skleisdamas informaciją, didinančią žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;
2) sudarydamas galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
5 Argumentai: Siekiant skatinti kuo aktyvesnę visuomenės pilietinę poziciją dekomunizacijos ir denacifikacijos procesuose, taip pat sudaryti sąlygas į šiuos procesus įsitraukti vietos bendruomenėms ir taip stiprinti bendruomenių atsparumą priešiškoms informacinėms kampanijoms, Komiteto nuomone, būtina į dekomunizacijos ir denacifikacijos procesus įtraukti vietos bendruomenių atstovus kuo ankstesniuose šių procesų etapuose. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybių institucijos, konsultuodamosi su
vietos bendruomenių, pilietinės visuomenės atstovais, renka informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus, esančius tų savivaldybių teritorijoje, ir ne rečiau kaip kartą per metus teikia ją Centrui.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-09-28 Argumentai: Projekto pavadinimas „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas“ neatitinka šio projekto turinio, kadangi Projekte iš esmės yra siūloma nustatyti ne nurodytų režimų propagavimo draudimą per se, o tik draudimą propaguoti per viešuosius objektus. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Komitetas siūlo papildomai tikslinti Projekto pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
OBJEKTUOSE“ ĮSTATYMAS. Pritarti 7.
7Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu,
prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valdas Rakutis, Andrius Mazuronis. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė
Kultūros komitetas
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė, vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja Vilma Greckaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėja Asta Aranauskienė, Nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos valstybės gynybiniams pajėgumams stiprinti, koordinacinė tarybos pirmininko pavaduotojas Algis Narutis, Asociacijos „Savivaldybių muziejų bendrija“ pirmininkas Zigmas Kalesinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
pavadinimas „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas“ neatitinka šio projekto turinio. Projekte iš esmės yra siūloma nustatyti ne nurodytų režimų propagavimo draudimą, o tik dalies materialiųjų objektų pakeitimo ar pašalinimo tvarką. Pažymėtina, kad jokia atsakomybė už nurodyto draudimo pažeidimą jokiems subjektams, propaguojantiems totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, projekte nenumatoma, išskyrus tai, kad tam tikri viešieji objektai turėtų būti pakeisti arba pašalinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad negyvi objektai patys nieko nepropaguoja, jie gali būti tik propagavimo priemonės, formos, kuriomis yra kas nors propaguojama. Atsižvelgiant į tai ir į projekto turinį, jo pavadinimas galėtų būti keičiamas į „Objektų, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, pakeitimo ir pašalinimo tvarkos įstatymas“. Pritarti iš dalies Projektą patikslinus pagal Teisės departamento 2 pastaboje pateiktus siūlymus, Projektu bus įtvirtintas totalitarinių ir autoritarinių nurodytų režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas. Atsakomybė už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą nustatyta LR Administracinių nusižengimų kodekse, o atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar viešą menkinimą – LR Baudžiamajame kodekse. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šio įstatymo paskirtis – „nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus“, neatitinka projekto turinio, nes projekte nėra uždraudžiami nei šie režimai, nei jų ideologijos (to ir negalima padaryti, nes tie režimai ir ideologijos egzistavo ar egzistuoja nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos jurisdikcijos).
Projekto 3 straipsnyje siūloma įtvirtinti minėtų režimų ir jų ideologijų propagavimo (o ne pačių šių režimų ir jų ideologijų) draudimą (bet ne „draudimo būdus“), siejamą tik su tam tikrų simbolių, atvaizdų, informacijos atvaizdavimo materialiuose objektuose draudimu ir taikytiną tik ribotam objektų ratui (priklausomai nuo nuosavybės formos). Pritarti Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šio įstatymo paskirtis – nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą, <...>“. Projekto 3 straipsnio pavadinimą ir šį straipsnį dėstyti taip:
„3 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo
viešuose objektuose draudimas
propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. 2. Šio straipsnio
atvaizduojant: <...>.“
kanceliarijos Teisės departamentas
ir 4 dalyse pateikiamos terminų „autoritarinis režimas“ ir „totalitarinis režimas“ apibrėžtys yra ydingos dėl šių priežasčių. 3.1. Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti šių sąvokų turinį ir konkrečiais atvejais pritaikyti jo elementus vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojamas autoritarinis arba totalitarinis režimas, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 3.2.
sąvokos (terminų apibrėžtys) neatitinka žodynuose pateikiamų atitinkamų terminų apibrėžčių (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.). 3.3. Projekte siūlomų apibrėžimų sąlyga „vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir
(ar) nusikaltimus žmoniškumui“ ne tik neatitinka visuotinai žinomos aptariamų politinių sistemų sampratos, bet ir itin susiaurina autoritarinio ir totalitarinio režimų sąvokas. Pagal šiuos apibrėžimus autoritariniu ar totalitariniu būtų laikomas tik toks režimas, kuris vykdo konkrečius nurodytus nusikaltimus. Be kita ko, tai reikštų, kad jeigu režimo nusikaltimai nėra oficialiai pripažinti, jis negalėtų būti laikomas autoritariniu ar totalitariniu. 3.4. Terminai „autoritarinis režimas“ ir „totalitarinis režimas“ vartojami Susirinkimų įstatyme, Politinių partijų įstatyme, Asociacijų įstatyme, Administracinių nusižengimų kodekse, tačiau nė viename iš šių įstatymų jie nėra apibrėžti. Visais atvejais preziumuojama, kad šie terminai yra pakankamai aiškūs, ir dėl objekto ar veiksmo atitikties šioms sąvokoms sprendžia kompetentingi šių įstatymų normas taikantys subjektai. Vertinamu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus visuotinai pripažintas autoritarinio režimo ir totalitarinio režimo sąvokas ir jas susiaurinus, ne tik būtų apribotos projekto 4 straipsnyje nurodytos tarpžinybinės komisijos galimybės adekvačiai įvertinti viešuosius objektus, dėl kurių į ją būtų kreiptasi, bet galėtų kilti abejonių taikant ir kitų minėtų įstatymų nuostatas. 3.5. Projekte totalitarinis režimas, be kita ko, siejamas tik su „fašizmo, nacizmo ar komunizmo ideologijomis“. Svarstytina, ar šios trys ideologijos yra universalios visiems totalitariniams režimams ir ar šia privaloma sąsaja nebūtų nepagrįstai susiaurinta totalitarinio režimo samprata (totalitarinis režimas gali atitikti visus kitus apibrėžties elementus, bet būti nesusijęs nė su viena iš nurodytų ideologijų).
Pritarti iš dalies Siūloma projekte įtvirtinti ne sąvokų, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma apibrėžtį, o jos sampratą, projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos inter alia, kaip jos apibrėžiamos šiame straipsnyje. Komiteto nuomone, preziumuojama, kad šie terminai yra pakankamai aiškūs, ir dėl objekto ar veiksmo atitikties šioms sąvokoms sprendžia kompetentingi šių įstatymų normas taikantys subjektai, atsižvelgdami tiek į projekto 2 straipsnyje nurodytas apibrėžtis, tiek ir visuotinai pripažįstamas ir žinomas reikšmes. Siūlytina projekto 2 straipsnio pavadinimą ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Šiame įstatyme vartojamų sąvokų išaiškinimas
Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos inter alia, kaip jos aprašomos šiame straipsnyje: <...>.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalyje pateikiama „ideologijos“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių. 4.1. Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti sąvokos „ideologija“ turinį ir konkrečiais atvejais ją pritaikyti vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojama autoritarinio arba totalitarinio režimo ideologija, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 4.2. Šios sąvokos apibrėžties dalis „susijusi su autoritarinių, totalitarinių režimų tikslų įgyvendinimu“ neatitinka žodynuose pateikiamos ir visuotinai žinomos sąvokos „ideologija“ prasmės (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.).
Pritarti iš dalies Žr. Teisės departamento 3 pastabos komentarą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
šių priežasčių. 5.1. Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti sąvokos „propagavimas“ turinį ir konkrečiais atvejais ją pritaikyti vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojamas autoritarinis arba totalitarinis režimas ir jo ideologija, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas. 5.2. Šios sąvokos apibrėžties dalis „skleidimas, siekiant sukurti palankų požiūrį į autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija“ ne tik neatitinka žodynuose pateikiamos ir visuotinai žinomos sąvokos „propagavimas“ prasmės, bet ir itin ją susiaurina (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.). 5.3. Šios sąvokos apibrėžties dalis „naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija“ teisiniu požiūriu yra daugiaprasmė ir neaiški, todėl įstatyme neturėtų būti vartojama, arba turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas jos turinys. Pritarti iš dalies Žr. Teisės departamento 3 pastabos komentarą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
priežasčių. 6.1. Ši sąvoka apibrėžiama neteisiniais terminais, nesusistemintai vardijant atskirus materialius objektus. Objekto, kuriam taikomi įstatymo reikalavimai, apibrėžtis turėtų būti konstruojama nurodant sisteminius objektų rūšies ar kategorijos požymius, o ne dėstant pavyzdinį objektų sąrašą. 6.2.
pateikiama sąvokos „viešasis objektas“ apibrėžtis apima tik valstybei ar savivaldybei priklausančius objektus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tokia apibrėžtis yra itin siaura ir neapima kitiems juridiniams asmenims (įskaitant valstybės ar savivaldybės įsteigtus ar kontroliuojamus subjektus), taip pat fiziniams asmenims priklausančių ar bešeimininkių objektų, todėl įstatymo nuostatos jiems nebūtų taikomos. Pritarti iš dalies Taikant teisinio reguliavimo analogiją, įtvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-867, „viešojo objekto“ sąvoka, vardijant atskirus objektus ir pateikiant jų sąrašą, galima. Tikslinga
„viešojo objekto“ sąvoką išplėsti, uždraudžiant propaguojančių elementų
atvaizdavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiuose objektuose, kuriuos patikėjimo teise valdo juridiniai asmenys. Kartu siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aktualumą, yra tikslinga įtvirtinti atvirą, o ne baigtinį viešųjų objektų sąrašą. Siūlytina pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį, dėstant ją 5 punktu taip: „5) viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas arba valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje esantis, bet savininko neturintis turtas, juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas, kitas objektas, dėl savo padėties, paskirties ar turinio turintis reikšmės viešiesiems reikalams, renginiai ir įvykiai – vardinės premijos, konkursai ir kiti šio įstatymo 3 straipsnyje numatytas nuostatas atitinkantys vieši veiksmai.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-143 7.
Projekto
ideologijų draudimo būdai“ neatitinka straipsnyje siūlomo nustatyti reguliavimo turinio. Straipsniu draudžiama ne propaguoti minėtus režimus apskritai, o tik atvaizduoti tam tikrus straipsnyje nurodytus elementus viešuosiuose objektuose. Bet kokia kita totalitarinių, autoritarinių režimų propaganda šiuo straipsniu nėra draudžiama, taip pat nėra draudžiamas ir nustatytų elementų atvaizdavimas objektuose, priklausančiuose nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims, bešeimininkiuose objektuose. Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, būtina įstatymu įtvirtinti draudimą propaguoti režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. Siūlytina Projekto 3 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „3 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo viešuose objektuose draudimas“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
negali atlikti jokio veiksmo, taip pat ir propaguoti. Totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologija gali būti propaguojami naudojant atitinkamus simbolius, juos demonstruojant, skleidžiant informaciją ir pan., o ideologiją šiuo atveju propaguotų subjektas, skleidžiantis ar demonstruojantis minėtus objektus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
asmenis, aktyviai veikiančius ar veikusius okupacinėse struktūrose. Svarstytina, ar omenyje turimas būtent toks asmenų ratas, neapimantis asmenų, nors ir atstovavusių atitinkamiems režimams ar jiems vadovavusių, tačiau veikusių ne okupacinėse, o kitose (pavyzdžiui, centrinėse) režimo struktūrose.
Pritarti Projekto 3 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
asmenis, organizacijas, įvykius ar datas, „susijusius“ su totalitariniais,autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu. Manome, kad požymis „susiję“ yra nekonkretus ir pernelyg neapibrėžtas. Sąsajos su atitinkamu režimu gali būti įvairios ir nebūtinai sietinos su režimo ar ideologijos propagavimu. Pavyzdžiui, opozicijos judėjimai, disidentai, kiti prieš režimą kovojantys asmenys taip pat yra „susiję“ su tuo režimu, prieš kurį kovoja, režimo pabaigos data yra
„susijusi“ su režimu ir pan. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 3 straipsnio 3 punkto
nuostatos. Pritarti Siūlytina žodį
„susijusius“ pakeisti žodžiu „simbolizuojančius (-ias)“. 11. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
3
atvaizduoti asmenis, organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su konkrečiomis Lietuvos okupacijomis.
Šis punktas laikytinas pertekliniu, nes to paties straipsnio 2 punktas apima ir šiuos asmenis, organizacijas, įvykius ar datas. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo sujungti 2 ir 3 punktus į vieną. Žr. Teisės departamento 9 pastabos komentarą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„objektas, propaguojantis“, „objektai pažeidžia“ ir pan. Kaip minėta,
objektai patys negali atlikti jokio veiksmo, taip pat ir propaguoti režimų ar pažeisti draudimų. Totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos gali būti propaguojami, įstatymo reikalavimai gali būti pažeidžiami naudojant atitinkamus objektus, juos demonstruojant, o režimą ar ideologiją šiuo atveju propaguotų ir įstatymo reikalavimus pažeistų subjektas, naudojantis ar demonstruojantis tuos objektus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija)“ keičiant formuluote „Seimas sudaro tarpžinybinę komisiją (toliau – Komisija)“. Pritarti iš dalies Projekto 4 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip: „2. Įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, Lietuvos Respublikos Seimas sudaro tarpinstitucinę komisiją (toliau
reikalavimus Komisijos nariams, Komisijos narių įgaliojimų pabaigos pagrindus, atsiradusios laisvos Komisijos nario vietos užėmimo tvarką, Komisijos techninio aptarnavimo pagrindus, Komisijos darbo tvarkos ir sprendimų priėmimo tvarkos pagrindus.
Pritarti Siūloma projekto 4 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3. Komisiją, kurios kadencija 3 metai, sudaro 9 nariai: po 1 narį deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Centras kreipiasi į Komisijos narius deleguojančias institucijas dėl naujų kandidatų į Komisiją delegavimo. Iki Komisijos kadencijos pabaigos nepatvirtinus naujos Komisijos sudėties, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol pavirtinama nauja Komisijos sudėtis. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip
iš eilės, gali būti deleguojamas į Komisijos narius tik praėjus 3 metams nuo jo antros kadencijos pabaigos. Komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“ Siūloma projekto 4 straipsnio 4 dalį patikslinti:
„4. Komisijos darbą organizuoja Centras. Komisija dirba pagal Seimo patvirtintus Komisijos nuostatus. <...>“
Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 15.
kanceliarijos Teisės departamentas
direktoriui sprendimui priimti“ yra ydinga kalbiniu požiūriu ir netinkamai nurodanti išvados pirminę paskirtį. Vietoj šios konstrukcijos svarstytina nurodyti „Komisijos išvadą dėl <...> atitikties <...>“ ar pan. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje nustatomi 9 subjektai, turintys teisę deleguoti Komisijos narius. Nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Nustačius, kad Komisijos narius deleguoja: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, nenustačius požymių, skiriančių šias aukštąsias mokyklas nuo kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų; Lietuvos istorijos institutas, nenustačius požymių, skiriančių šį mokslinių tyrimų institutą nuo kitų Lietuvos mokslo tyrimo institutų; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, nenustačius požymių, skiriančių šią nevyriausybinę organizaciją nuo kitų Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, – galėtų kilti abejonių, kokie objektyviai pateisinami požymiai skiria šiuos subjektus nuo kitų analogiškų subjektų, ir ar analogiškų subjektų, neįgyjančių teisės deleguoti Komisijos narius, atžvilgiu nebūtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Nepritarti Komiteto nuomone, įstatymo leidėjo prerogatyva nustatyti kompetentingų subjektų, sudarančių Komisijos narius, sąrašą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 17.
Diskutuotina, kodėl projekto 4 straipsnio 3 dalyje teisė deleguoti Komisijos narį Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatui, kurio funkcija – organizuoti šios komisijos veiklą, o ne pačiai komisijai, turinčiai įgaliojimus tirti totalitarinių režimų veiklą. Nepritarti Organizacijos pavadinimas atitinka įstatyme vartojamą formuluotę: Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalyje nelietuviškos kilmės konstrukcija „vieną kartą į metus“ keistina į „kartą per metus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
tik dėl naujų viešųjų objektų kūrimo, nenurodant tokias pat pasekmes galinčio turėti esamų viešųjų objektų pakeitimo, pertvarkymo, perkėlimo ir pan. Pritarti iš dalies Savivaldybės institucija turi turėti teisę kreiptis į Centrą konsultacijų, kilus abejonėms ir dėl viešųjų objektų pakeitimo, pertvarkymo, perkėlimo. Siūlytina patikslinti šią nuostatą ir pakeisti šio straipsnio numeraciją, 7 dalį laikyti 11 dalimi. „11.Savivaldybės institucija, kilus abejonių dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys gali neatitikti šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, taip pat dėl analogiškas pasekmes galinčio turėti esamų viešųjų objektų pakeitimo, pertvarkymo, perkėlimo ar pašalinimo, turi teisę kreiptis į Centrą, pateikdama visą turimą su tuo susijusią informaciją. Centras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas iš savivaldybės institucijos gautą informaciją pateikia Komisijai ir paprašo jos įvertinti ir pateikti išvadą dėl tokių viešųjų objektų atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms.
Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, vadovaudamasis šio straipsnio 6 dalimi, priima sprendimą.“ Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
straipsnio 7 dalies normos konstrukcijos „ abejonėms dėl <...> viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys galėtų propaguoti <...>“ turinys ir prasmė nesuprantama. Normoje galėtų būti nurodyta tiesiog objekto atitiktis šio įstatymo reikalavimams, šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems požymiams ar pan. Pritarti Rengiami įstatymai būtų aiškūs ir visiems vienodai suprantami bei atitiktų norminius lietuvių kalbos reikalavimus. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
straipsnio 7 dalies normos konstrukcija „paprašo jos įvertinti ir pateikti išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti, dėl viešojo objekto dėl kurio kilo abejonių, atitiktį šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms“ yra neaiški ir kalbiniu požiūriu neteisinga. Normoje galėtų būti nurodyta, pavyzdžiui,
„paprašo jos pateikti Centrui išvadą dėl tokių viešųjų objektų atitikties
<...>“. Pritarti Žr. Teisės departamento 20 pastabos komentarą. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
straipsnio 8 dalies normos konstrukcija „viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla“ tikslintina, nes požymis
„susiję“ yra nekonkretus ir pernelyg neapibrėžtas, o sąsajos su religinių
bendruomenių ir bendrijų veikla gali būti įvairios. Pavyzdžiui, sąsaja su religinės bendruomenės veikla gali būti laikomas ir atitinkamo viešojo objekto pašventinimas ar analogiška procedūra, atlikta religinės bendruomenės dvasininko.
Pritarti Projekto 4 straipsnio 8 dalyje minimi viešieji objektai galėtų būti naudojami vykdant religinių bendruomenių ar bendrijų veiklą. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant Komisijos išvados teisines pasekmes ir tai, kokią diskreciją turi Centro direktorius, priimdamas sprendimą, kiek jis yra saistomas Komisijos išvados, t. y. ar jis gali priimti kitokį sprendimą, nei suponuoja Komisijos pateikta išvada. Pritarti Siūlytina patikslinti šią nuostatą ir pakeisti šio straipsnio numeraciją, 10 dalį laikyti 6 dalimi. „6. Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, ne vėliau kaip 5 darbo dienas priima vieną iš šių sprendimų:
1) pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms ir (ar) pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo;
2) nėra pakankamo pagrindo pašalinti ar pakeisti viešąjį objektą.“ Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
straipsnio 10 dalyje turėtų būti nustatyta kokiais atvejais (arba kokiais kriterijais vadovaujantis) priimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas dėl viešojo objekto pakeitimo, o kokiais – 2 punkte nurodytas sprendimas dėl jo pašalinimo. Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, atvejai ar kriterijai, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl objekto pakeitimo ar pašalinimo, nurodyti Projekto 5 straipsnyje. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
103 25.
Projekto 4 straipsnio 10 dalies 3 punkto loginės konstrukcijos „priima sprendimą dėl
pagrindimo“ turinys neaiškus, norma tikslintina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
11
straipsnio 11 dalyje žodis „kurios“ keistinas į „kuriai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinime formuluotė „Viešųjų objektų, propaguojančių“ keistina formuluote „Viešųjų objektų, kuriais propaguojami“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomos nustatyti viešųjų objektų pakeitimo ir pašalinimo sąlygos, kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktoriaus sprendimo priėmimo kriterijai, dėstytinos kartu su projekto 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis. Pritarti Siūlytina dėstyti Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatomas viešųjų objektų pakeitimo ir pašalinimo sąlygas kartu su Projekto 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis. Taip pat pakeisti šio straipsnio numeraciją, 10 dalį laikyti 6 dalimi. Žr. Teisės departamento
kanceliarijos Teisės departamentas
3
dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą“; vietoj žodžio „Sprendimo“ įrašytina „šio sprendimo“; formuluotė „reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina, įrašant, kas tais teisės aktais reglamentuojama. Pritarti iš dalies Siūlytina pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalį ir pakeisti šio straipsnio numeraciją, 3 dalį laikyti 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešojo objekto valdytojas (o kai objekto savininkas nežinomas, – žemės, ant kurios yra objektas, valdytojas), gavęs šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytą Centro generalinio direktoriaus sprendimą, organizuoja viešojo objekto pašalinimą ir (ar) pakeitimą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio sprendimo gavimo dienos.“ Žr. Komiteto 2 pasiūlymą. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalį viešojo objekto, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pašalinimas turėtų būti derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nurodytame įstatyme tokia tvarka nėra nustatyta. Pritarti Įstatymai neturėtų nustatyti procedūrinių taisyklių, todėl į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų pakeitimas ar šalinimas galėtų būti derinamas paties Departamento nustatyta tvarka. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „Viešojo objekto valdytojui, atsakingam už viešąjį objektą“, taip pat reikėtų patikslinti, kuri „savivaldybės institucija“ turėtų organizuoti viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, jeigu to nepadarytų už tą objektą „atsakingas valdytojas“. Šios dalies formuluotė „regreso teisę dėl žalos atlyginimo, viešąjį objektą pakeičiant ar pašalinant“ taisytina, nes neaišku, ar čia turima omenyje teisė reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas dėl viešojo objekto keitimo arba šalinimo darbų, ar kažkokia kita teisė. Pritarti iš dalies Siūlytina pakeisti projekto 5 straipsnio 5 dalį ir pakeisti šio straipsnio numeraciją, 5 dalį laikyti 3 dalimi ir ją dėstyti taip: „3.
Viešojo objekto valdytojui, atsakingam už viešąjį objektą, neatitinkantį šio įstatymo
nepakeitus ar nepašalinus viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo
generalinio direktoriaus sprendime, savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius organizuoja šio viešojo objekto pašalinimą ir (ar) pakeitimą, tokiu būdu įgydama teisę reikalauti iš viešojo objekto valdytojo, atsakingo už šį viešąjį objektą, atlyginti dėl viešojo objekto keitimo ar šalinimo darbų turėtas išlaidas.“ Žr. Komiteto 2 pasiūlymą. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią viešojo objekto pakeitimas ar pašalinimas atliekamas iš valstybės ar savivaldybės, kuriai nuosavybės teise jis priklauso ar kuri jį valdo, biudžeto lėšų, tikslintina, nes neaišku, iš kokių lėšų turėtų būti atliekamas valstybei priklausančio, bet patikėjimo teise savivaldybės valdomo viešojo objekto pakeitimas ar pašalinimas. Pritarti Patikslinti projekto 5 straipsnio 6 dalį ir pakeisti šio straipsnio numeraciją, t. y. 6 dalį laikyti 4 dalimi. „4. Viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pašalinimas ir
(ar) pakeitimas atliekamas iš valstybės ar savivaldybės, kurioms nuosavybės teise priklauso ar yra jų valdomas turtas, biudžeto lėšų. Valstybei priklausančio, bet patikėjimo teise savivaldybės valdomo viešojo objekto pašalinimas ir (ar) pakeitimas atliekamas iš savivaldybės biudžeto lėšų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai perduodamą valstybės turtą.“ Žr. Komiteto 2 pasiūlymą. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 33.
Projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotė „savivaldybės institucija nepriima sprendimo dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo ar pakeisti jau esamą viešąjį objektą ar tokio objekto pavadinimą“ tikslintina, nes jos prasmė neaiški. Nepritarti Įstatymo projekte tokios 5 straipsnio 1 dalies formuluotės nėra. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nebūtų taikomi reikalavimai pakeisti ar pašalinti, apibrėžtys yra nepakankamai tikslios ir aiškios, paliekančios pernelyg daug erdvės skirtingoms interpretacijoms, pavyzdžiui, nėra visiškai aiški formuluotės
„viešieji objektai, eksponuojami vykdant bibliotekų
veiklą“ reikšmė (1 punktas), neaišku, kaip reikėtų vertinti viešosiose bibliotekose esančias knygas, neturinčias didelės literatūrinės (meninės) vertės ir šviečiamosios ar mokslinės reikšmės (3 punktas), ir pan. Nepritarti Taikant teisinio reguliavimo analogiją, nuostatos dėl viešųjų objektų, kuriems netaikomi reikalavimai dėl jų pakeitimo ar pašalinimo atitinka Administracinių nusižengimų kodekse 524 straipsnyje numatytas išimtis už Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą: Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno tikslais. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą“. Šios dalies pirmojo sakinio pradžioje išbrauktinas žodis „Jei“, dėl kurio sakinio konstrukcija nėra aiški.
Tikslintina šios dalies antrojo sakinio formuluotė „Centrui nusprendus“, nes iš jos neaišku, ar nurodytą sprendimą, kad viešajam objektui taikytina išimtis, turėtų priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovas, ar tai būtų kolegialiai priimamas sprendimas, taip pat neaišku, per kokį terminą tas sprendimas turėtų būti priimtas. Šioje dalyje nustatomą viešojo objekto savininko ar kito teisėto valdytojo pareigą šalia eksponuojamo objekto pateikti „objektyvią ir kritišką informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius“ taip pat reikėtų apibrėžti tiksliau ir siauriau, nes tokia informacija turėtų būti skirta tik informuoti apie konkretaus objekto ryšį su tam tikru režimu, o ne atlikti švietimo apie visus totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius funkciją. Pritarti iš dalies Patikslinti projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešojo objekto, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje,
valdytojas (o kai objekto savininkas nežinomas, – žemės, ant kurios yra objektas, valdytojas), gavęs šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytą Centro generalinio direktoriaus sprendimą, Centrui per 10 darbo dienų pateikia išsamią informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, kad viešasis objektas atitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
Centro generaliniam direktoriui nusprendus, kad viešajam objektui, dėl kurio priimtas sprendimas, taikoma šio straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl pašalinimo ir (ar) pakeitimo, toks viešasis objektas gali būti eksponuojamas ar kitaip naudojamas tik tuo atveju, kad viešojo objekto savininkas ar kitas teisėtas valdytojas šalia tokių viešųjų objektų ar tokiuose viešuosiuose objektuose pateikia objektyvią ir kritinę informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, kurios turinys, tekstas ir kalbos pateikimo forma suderinti su Centru, o eksponuojant ar kitaip naudojant viešuosius objektus – kultūros paveldo objektus – su Departamentu.“
kanceliarijos Teisės departamentas
centrui pavedamos totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos užduotys suformuluotos pernelyg plačiai ir neapibrėžtai, neaišku, kokia forma ir apimtimi turėtų būti skleidžiama šio straipsnio 1 punkte nurodyta informacija, „didinanti žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus“, kam ir kokiais būdais turėtų būti sudarytos „galimybės stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai“.
Atkreiptinas dėmesys ir į konstrukciją „režimų sklaida“ (formuluotėje „režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija“), nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui pavedama vykdyti šių režimų ideologijų, bet ne pačių režimų sklaidos prevenciją. Pritarti iš dalies Patikslinti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija Centras, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir studijų institucijos totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją atlieka: 1)įgyvendindami projektus ir programas, skleisdami informaciją, plėsdami žinias ir supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;
2) sudarydami galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai;
3) vykdydami mokslinius tyrimus ir užtikrindamas jų rezultatų pristatymą visuomenei.“
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-06-21 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekto Nr. XIVP-1778 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
medžiotojų draugija 2022-06-07 Šiuo metu po memorialinių, literatūros, zoologijos muziejų ir sodų priedanga totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguoja okupantų kolaborantai Tadas IVANAUSKAS, Vincas KRĖVĖ-MICKEVIČIUS, VENSLOVŲ muziejai ir jų istoriją balinančios ekspozicijos. Įstatymo projektas Reg. Nr.:XIVP-1778 suteikia galimybę ir toliau skleisti okupantus pateisinančią propagandą per Aplinkos ministerijos sistemai priklausančius muziejus – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus bei Lietuvos zoologijos sodas, kur toliau skleidžiama sovietmečiu sukurti ir įsitvirtinę sovietiniai mitai ir propaganda apie kolaborantus stalininius akademikus Tadą IVANAUSKĄ ir Vincą KRĖVĘ-MICKEVIČIŲ. Stalino kolaborantas Tadas IVANAUSKAS skleidė anti-mokslą arba Lysenkizmą - (pagal Trofimo Lysenkos (1898-1976), Ukrainos Mokslui Akademijos akademiko, pavardę)
Stalino bei Chruščiovo remiamas Lysenka, palačiau: Apie paukščius, grafus, rinkodarą ir akademikus, Verslo klasė, Verslo žinios, žiema 2021, 96-100 psl., (PDF) Apie paukščius, grafus, rinkodarą ir akademikus | Daiva Vilkelyte - Academia.edu Baltos dėmės ir KGB šliūžė prof. T. Ivanausko biografijoje (PDF) KGB FOOTPRINTS IN PROF. TADAS IVANAUSKAS' LEGACY [in Lithuanian] | Daiva Vilkelyte - Academia.edu .
Atsižvelgus į šias aplinkybes ir siekiant parodyti, kad Stalino 1940 Lietuvos teritorijoje įkurta mokslų akademija ir stalininiai jos akademikai ar sovietiniai rašytojai neturėtų išvengti desovietizavimo reikalavimų taikymo muziejuose, zoologijos ar kitokiuose soduose, akademijose ar universitetuose ar vadovėliuose vaikams. Gamtos tyrimų prasme vienas kolaborantas Vincas KRĖVĖ-MICKEVIČIUS savo kūriniuose neigė gamtos tyrimų moksliškumą ir siūlė rytietišką-rusišką raganiaus „institutą“ (Vincas Krėvė “Raganius” Gugio paveikslu) gamtai tirti pažinti, kad paneigti, tai jog genetiką pirmasis atrado išsilavinęs vienuolis, o ne „raganius“ iš liaudies. Kaip žinia genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, austrų vienuolis, 1865 m. pranešime „Versuche uber Pflanzenhybriden“ („Augalų kryžminimo eksperimentai“) Brno gamtos istorijos draugijai nurodęs tam tikrų žirnių charakteristikų paveldimumo dėsningumus ir parodęs, kad jie gali būti aprašyti matematinės statistikos principais. Mokslininkas nustatė kaip paveldėjimo požymiai yra perduodami iš kartos į kartą. Brno mieste dabar galima rasti G. Mendelio biblioteką ir muziejų. SIŪLOME
1 P.:
Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant (ar muziejuose, vadovėliuose, bibliotekose, soduose nuslepiant viešai žinomą informaciją apie kolaboravimą su okupantais):
1) simbolius ar informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas;
2) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu;
3) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis. 4) asmenis, kurie buvo minkštosios propagandos agentai ar šaukliai ar kolaborantai kaip T. Ivanauskas, V. Krėvė-Mickevičius. 6 straipsnis. Viešieji objektai, kuriems netaikomas pakeitimas ir pašalinimas
straipsnio nuostatos dėl viešųjų objektų, neatitinkančių 3 straipsnio nuostatų, pakeitimo ir pašalinimo netaikomos viešiesiems objektams, kurie:
1) eksponuojami vykdant muziejų, archyvų, zoologijos ar kitokių sodų, bibliotekų veiklą, jei tai nesusiję su 13 Lietuvos SSR Mokslų akademijos tikrųjų narių akademikais: M. Biržiška, V. Biržiška, D. Budrys, A. Janulaitis, T. Ivanauskas, S. Kolupaila, V. Kuzma, V. Krėvė-Mickevičius, J.
Krėvė-Mickevičius, J. Matulis, V.Mykolaitis, A.Purėnas, A.Rimka ir P.Skardžius, kuriuose 1941 m. balandžio 9 d. juos patvirtino Liaudies Komisarų Taryba; Mūsų nuomone, pagal Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus“ turėtų būti parvadintas į „Kauno zoologijos muziejų“ arba ja suteiktas nuo kolaboranto T.Ivanausko nekentėjusių asmenų vardai t.y. „Kauno Birutės Pajėdaitės, Jadvygos Jablonskienės ir Pranciškus Baltraus Šivickio zoologijos muziejus“, o V. Krėvė-Mickevičius muziejai pervadinti į „V. Krėvė-Mickevičius kolaboravimo literatūroje ir politikoje memorialinius muziejus“. Pritarti iš dalies Komitetas sutinka, kad įstatymo paskirtis yra neleisti toliau skleisti okupantus pateisinančią propagandą, taip pat didinti žinojimą apie totalitarinius bei autoritarinius režimus ir jų ideologijas, okupacijų laikotarpiais vykdytus nusikaltimus bei leis stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai ir propagandai. Tačiau įstatymu įtvirtinamas teisinis reguliavimas negali būti suasmenintas, o juo įtvirtinamos nuostatos turi būti taikomos bendrai. Pareiga spręsti, ar viešajam objektui suteiktu pavadinimu propaguojamas autoritarinis ar totalitarinis režimas ir jo ideologija, Projektu įtvirtinama kompetentingai Komisijai ir Centrui. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija
11 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektą Nr. XIVP-1778 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas bei siūlymus: 1.Papildyti 4 straipsnio 11 dalį po žodžių „ne vėliau kaip per 5“ įrašyti žodžius „darbo dienas“. 2. Siūlome Įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nuostata, kurioje Vyriausybė ar jos įgaliota institucija būtų įpareigota parengti šio įstatymo įgyvendinimo tvarką.
3.Siūlome Įstatymo projekte ar poįstatyminiame teisės akte reglamentuoti, kaip ir kokios institucijos turėtų reaguoti į privačiose valdose propaguojamus totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas atsiradusius objektus. Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo įgyvendinimą, būtina Projektą papildyti nuostatomis dėl teisės aktų parengimo termino. Situacijas, kai totalitarinius, autoritarinius režimus propaguoja objektai, kurie neturi kultūros vertybės statuso ir (ar) priklauso fiziniams asmenims, o gal net negalima indentifikuoti, kieno nuosavybe jie yra tikslinga reglamentuoti poįstatyminiuose aktuose. Komitetas siūlo 8 straipsnį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. <...>.“
organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba 2022-10-14 1.
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų tekstą siūlome patobulinti (lyginamuoju variantu) išdėstant šiuos punktus taip: „2) asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu;
3) asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941 1939–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.“
straipsnio 5 dalies tekstą siūlome patobulinti (lyginamuoju variantu) išdėstant šią dalį taip:
„5. Savivaldybių vykdomosios institucijos renka informaciją apie šio
įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus, esančius tų savivaldybių teritorijoje, ir ne rečiau kaip vieną kartą į metus, teikia ją Centrui.“ atitinkamai pakeičiant ir Projekto 8 straipsnio 2 dalį (lyginamuoju variantu) išdėstant šią dalį taip: „2. Savivaldybių vykdomosios institucijos, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo, pirmą kartą surenka ir Centrui pateikia informaciją apie savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“
straipsnio 12 dalies tekstą siūlome patobulinti (lyginamuoju variantu) išdėstant šią dalį taip: „12. Centro direktoriaus sprendimai dėl viešojo objekto pakeitimo ar pašalinimo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros gali būti skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ 4.
Projekto 5 straipsnio 4 dalies tekstą siūlome patobulinti (lyginamuoju variantu) išdėstant šią dalį taip: „4. Viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, teisinės apsaugos panaikinimas arba pakeitimas ir pašalinimas derinamas su Departamentu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti Žr. Teisės departamento 9 ir 11 pastabų komentarus. 4. Lietuvos medžiotojų draugija
kitokios informacijos skleidimas, siekiant sukurti palankų požiūrį į autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija. 4. Totalitarinis režimas – politinė sistema, paremta vienvaldyste, diktatūra, nepripažįstanti valdžios apribojimo demokratinių rinkimų būdu ir siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės, siejama su fašizmo, nacizmo ar komunizmo ideologijomis, vykdžiusi ar vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui. 5.
paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, iškaba ar reklaminis stendas saugomoje teritorijoje ar regioniniame[1] parke[2], memorialinė lenta, asmenybei dedikuotas muziejus, memorialinis muziejus, kuris pavadintas ar dedikuotas sovietinės okupacijos kolaborantui, minkštosios galios agentui, Stalino 1940–1953 m[3] premijų ar SSRS valstybinių premijų laureatams, LSSR mokslų akademijos akademikams ir SSRS ir/ar LSSR propagandistams, įskaitant bet neapsiribojant universitetų dėstytojais, artistais, dainininkais, menininkais, rašytojais, dailininkais[4], laikraščių redaktoriais ir žurnalistais, gamtininkais, anti-mokslų (mokslinio komunizmo, Lysenkizmo) teoretikams ir praktikams, chromosominės paveldimumo teorijos šalininkų persekiotojams ar asmenims kurie muziejuose, kapinėse ar archyvuose naikino tremtinių ir pasipriešinimo okupacijai dalyvių, į užsienį pasitraukusių asmenų atmintį, darbus, kolekcijas, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras, muziejus, zoologijos muziejus, zoologijos sodas, sodas ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas. 3 straipsnis.
būdai Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose, vadovėliuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:
1) simbolius ar informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas;
2) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, propagandos, akademinėse, kultūros, meno ar karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu;
3) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, propagandos, akademinėse, kultūros, meno ar karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis. 4 straipsnis. Viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarka
propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas vykdo:
1) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras);
2) savivaldybių institucijos. 2. Vertinimui, ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija), kuri Seimo nustatyta tvarka teikia išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti. 3.
3Komisiją, 3 metų laikotarpiui, sudaro 9 nariai: po 1 narį deleguoja Kultūros ministerija Centras, Kultūros paveldo departamentas prie
Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos sudėtis ir pirmininko kandidatūra Centro teikimu tvirtinama Seimo nutarimu. Kai dėl interesų konflikto Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas turi nusišalinti nes nagrinėjami su jais istoriškai susiję Lysenkizmo ar okupantų propagandistų ar mokslo institucijų objektai ar su jaus susiję minkštosios galios asmenys, tai vietoje intereso konfliktą turinčių institucijų Kultūros iš Švietimo ministerijos deleguoja kitus asmenis. 4. Komisijos darbą organizuoja Centras. Komisija, atlikdama vertinimą, ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, turi teisę pasitelkti istorijos, meno, kalbos, mokslo ir (ar) teisės sričių ekspertus. Komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. 5. Savivaldybių institucijos renka informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus, esančius tų savivaldybių teritorijoje, ir ne rečiau kaip vieną kartą į metus, teikia ją Centrui. 6. Informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus savivaldybių institucijoms ir (ar) Centrui gali teikti fiziniai ir
(ar) juridiniai asmenys.
Jeigu asmuo muziejaus, zoologijos muziejaus, sodo, zoologijos sodo, parko, universiteto, instituto vadovui pateikia informaciją, kad jo objekte nesilaikoma etikos[5], užfiksuota klaidinga daikto kilmė ir jo patekimo į muziejų aplinkybės ir totalitariniam ar autoritariniam rėžimui neįtikusių asmenų daiktai viešame objekte yra nepagrįstai priskirti režimo kolaborantui ar rėžimo propagandistui arba nuo daiktų, iškamšų, eksponatų buvo nuimtos ir neatstatytos etiketės ar žymenys, kad daikto kilmė yra iš autoritariniam rėžimui neįtikusių asmenų, tai už tokią informaciją asmeniui pateikusiam informaciją turi būti sumokėta premija lygi muziejaus, parko, sodo ar viešojo objekto vadovo mėnesiniam atlyginimui iš viešojo objekto lėšų už kiekvieną daiktą. 7. Savivaldybės institucija, kilus abejonėms dėl naujai kuriamų ar jos teritorijoje egzistuojančių viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys galėtų propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, turi teisę kreiptis į Centrą, pateikiant visą su tuo susijusią informaciją. Centras, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, pateikia gautą iš Savivaldybės institucijos informaciją Komisijai ir paprašo jos įvertinti ir pateikti išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti, dėl viešojo objekto dėl kurio kilo abejonių, atitiktį šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. 8. Spręsdama dėl viešųjų objektų, įrengtų kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, Komisija turi gauti Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Departamento nuomonę, o kai šioje dalyje nurodyti viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla, – Teisingumo ministerijos nuomonę. 9.
viešojo objekto atitikties šiam įstatymui (toliau – Išvada) ir teikia ją Centro direktoriui priimti šio straipsnio 10 dalyje numatytą sprendimą. 10. Centro direktorius, įvertinęs Komisijos pateiktą išvadą, ne vėliau kaip 5 darbo dienas priima sprendimą dėl:
1) šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančio viešojo objekto pakeitimo;
2) šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkančio viešojo objekto pašalinimo;
3) viešojo objekto pakeitimui ar pašalinimui nėra pakankamo pagrindimo. 11. Centro direktoriaus sprendimas, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo priėmimo, išsiunčiamas vykdyti valstybės ar savivaldybės institucijai, kurios nuosavybės teise priklauso ar valdomas šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis viešasis objektas. 12. Centro direktoriaus sprendimai dėl viešojo objekto pakeitimo ar pašalinimo skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 5 straipsnis. Viešųjų objektų, propaguojančių totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimas ar pašalinimas
pakeičiamas, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes ar pavadinimą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo. 2. Kitais nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje atvejais viešasis objektas pašalinamas. 3. Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą, neatitinkantį šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų, gavusi šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą Centro direktoriaus sprendimą, organizuoja viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo Sprendimo gavimo dienos, reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 4.
nuostatų, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pašalinimas derinamas su Departamentu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 5. Viešojo objekto valdytojui, atsakingam už viešąjį objektą, neatitinkantį šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų, per 3 mėnesius nepakeitus ar nepašalinus viešojo objekto, kaip nurodyta Centro direktoriaus sprendime, savivaldybės institucija, ne vėliau kaip per 3 mėnesius organizuoja šio viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, tokiu būdu įgydama regreso teisę dėl žalos atlyginimo, viešąjį objektą pakeičiant ar pašalinant. 6. Viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pakeitimas ar pašalinimas atliekamas iš valstybei ar savivaldybėms, kuriems nuosavybės teise priklauso ar jų valdomas turtas, biudžeto lėšų. 7. Apie viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pakeitimą arba pašalinimą valstybės ar savivaldybės institucija informuoja Centrą. 8. Jeigu viešasis objektas, dėl kurio savivaldybės institucija į Centrą kreipėsi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, pripažintas neatitinkančiu šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, savivaldybės institucija nepriima sprendimo dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo ar pakeisti jau esamą viešąjį objektą ar tokio objekto pavadinimą. 6 straipsnis. Viešieji objektai, kuriems netaikomas pakeitimas ir pašalinimas 1.
Šio įstatymo 5 straipsnio nuostatos dėl viešųjų objektų, neatitinkančių 3 straipsnio nuostatų, pakeitimo ir pašalinimo netaikomos viešiesiems objektams, kurie:
1) eksponuojami vykdant ne nuolatinę memorialinę, bet vykdant parodinę muziejų[6], archyvų, bibliotekų veiklą, o objekto pakeitimas jau buvo atliktas taip, kad įvykdytas akivaizdžių praeities skriaudų, propagandos žalos[7], melagingos propagandos[8] ir nuslėptos istorinės tiesos atitaisymas[9];
2) naudojami vykdant visuomenės informavimą apie totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų propaguojamas ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, jų pasekmes;
3) naudojami švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais ir dokumentuose užfiksavus daikto kilmę ir jo patekimo į muziejų aplinkybės. 2. Jei valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą, numatytą šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, gavusi šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą Centro direktoriaus sprendimą, Centrui per 10 darbo dienų pateikia išsamią informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, kad viešasis objektas atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Centrui nusprendus, kad viešajam objektui, dėl kurio priimtas sprendimas, taikoma šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl pakeitimo ar pašalinimo, toks viešasis objektas toliau gali būti eksponuojamas ar kitaip naudojamas tik su sąlyga, kad viešojo objekto savininkas ar kitas teisėtas valdytojas šalia tokių viešųjų objektų ar tokiuose viešuosiuose objektuose pateikia objektyvią ir kritišką informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius, kurios turinys, tekstas ir kalbos pateikimo forma suderinti su Centru, o informacijos pateikimo forma kultūros paveldo objekto atveju – su Departamentu. 3.
3Viešieji objektai, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje,
negali būti tvarkomi, atnaujinami ar kitaip pakeičiami tokiu būdu, kad po tokio pakeitimo viešojo objekto pavadinime ar jo turinio savybėse atsirastų papildomų elementų, kurie draudžiami pagal šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas. 7 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija Centras totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją vykdo:
informaciją, didinančią žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;
prasminga, kad Centras veiktų kaip "think tank“, kaupdamas tokią informaciją ir telkdamas specialistus, turinčius šios srities kompetencijų;
2) sudarydamas galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria, kad siekiant didinti piliečių atsparumą dezinformacijai, propagandai ir manipuliacijai informacija yra reikalingas specialistų. turinčių šios srities kompetencijų, telkimas. Komitetas taip pat pritaria, kad 1940 Lietuvos teritorijoje įkurta mokslų akademija ir stalininiai jos akademikai ar sovietiniai rašytojai neturėtų išvengti desovietizavimo reikalavimų taikymo, tačiau, laikantis teisės akto glaustumo ir aiškumo reikalavimų, įstatyme neturėtų būti tikslo išvardinti visus vertintinus atvejus ir aplinkybes. Vertinimui, ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpinstitucinė komisija, kuri teikia išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti. 5. Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija 2022-10-28 Informuojame, jog Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, įvertinusi Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektą Nr.
XIVP-1778 (toliau - projektas) ir jo aiškinamąjį raštą, pastabų neturi ir įstatymo projektui pritaria. Pritarti
viešųjų bibliotekų asociacija 2022-11-09 Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektu Nr. XIVP-1778, informuoja, kad pasiūlymų šio įstatymo projektui neturi. Pritarti
2022-11-10 Lietuvos muziejų asociacija (toliau - LMA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektu Nr. XIVP-1778 (toliau – projektas) ir jį lydinčiais dokumentais, informuoja, kad siūlymų dėl šio projekto neturi. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Prezidento kanceliarija 2022-06-162 Teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. birželio 3 d. įregistruoto Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektui (toliau - Projektas) Nr. XIVP-1778. 1. Dėl Projekto 2 straipsnyje pateikiamų sąvokų ir jų apibrėžimų. Palaikome 2022 m. birželio 8 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje išsakytas mintis, kad Projekte vartojamų sąvokų apibrėžimas reikalauja atidesnio istorikų, politologų, kitų šios srities ekspertų, teisininkų, visuomenės atstovų dėmesio ir nuomonės, norint pasiekti Projekto aiškinamajame rašte pateiktus tikslus bei išvengti galimų situacijų, kai Projektu siūlomos reguliacinės nuostatos - dėl sąvokų neapibrėžtumo ar trūkumų - būtų naudojamos ne šiems tikslams pasiekti Pritarti Žr. Teisės departamento 3 pastabos komentarą. 2. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
bendruomenių įtraukimo. Projekto 4 straipsnyje numatyta procedūra, kuria remdamosi savivaldybių institucijos renka informaciją (5 dalis), kilus abejonių dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys galėtų propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (7 dalis) bei kreipiasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (to liau - Centras) dėl informacijos pateikimo Tarpžinybinei komisijai (toliau - Komisija). Siekiant skatinti kuo aktyvesnę visuomenės pilietinę poziciją šiuose procesuose, taip pat sudaryti sąlygas įsitraukti vietos bendruomenėms, siūloma praplėsti 4 straipsnio 6 dalį ir (ar) 5 ir 7 dalis nurodant, jog savivaldybių institucijos informaciją Centrui teikia tik po konsultacijų su vietos bendruomenių atstovais. Pritarti Aktyvus pilietinės visuomenės, vietos bendruomenių įsitraukimas į dekomunizacijos ir denacifikacijos procesus yra būtinas siekiant užtikrinti, kad totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančių materialių ir nematerialių objektų pašalinimas iš viešųjų erdvių būtų greitas, sklandaus, efektyvus ir ilgalaikis. Taip pat žr. papildomo komiteto (NSGK) 3 pasiūlymą. Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. (4 straipsnio, 9 dalis). 3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022-06-167 3.
Dėl Centro ir kitų institucijų funkcijų įgyvendinant Projekto 7 straipsnį. Suprantant, kad praeities vertinimo ir istorinės atminties procesai yra be galo glaudžiai susiję tiek su plačiuoju visuomenės švietimu, tiek su specialiaisiais tyrimais bei jų rezultatų sklaida, taip pat iš esmės pritariant Projekto 7 straipsnyje keliamiems tikslams, manytina, jog platesnė ir efektyvesnė diskusija šiuo klausimu galėtų būti vykdoma vertinant planuojamą Centro funkcijų peržiūrą ir ją traktuojant Centro kompetencijų plėtros bei tam skiriamų resursų požiūriais. Taip pat manytina, kad 7 straipsniu apibrėžiamoje prevencijos sistemoje galėtų ir turėtų veikti ne tik Centras, bet ir kilos atitinkamos valstybės mokslo ir studijų institucijos, NVO ir kitos organizacijos. Pritarti iš dalies Žr. Teisės departamento 36 pastabos komentarą. 4. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Komisijos kompetencijų ir funkcijų. Projekto 4 ir 5 straipsniuose pateikta procedūra turėtų būti tiksliau reglamentuota numatant Komisijos pirmininko rinkimo (skyrimo) procedūrą, apibrėžiant pagrindinius Komisijos darbo principus ir Centro direktoriaus įgaliojimus svarstant Komisijos pateiktas išvadas priimant sprendimus (t. y. ar direktorius gali priimti kitokj sprendimą, nei teikiama Komisijos išvada, ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra konkrečiau apibrėžtas 6 straipsnio 1 dalyje numatomų išimčių pobūdis, apimtis ir jų taikymo procedūra. Taip pat manytina, kad sprendimas dėl atitikties Projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms išimtims neturėtų būti Centro (kaip numato Projekto 6 straipsnio 2 dalis) ar Komisijos prerogatyva, o tai turėtų būti tam reikalingas kompetencijas turinčių institucijų (pavyzdžiui, Lietuvos kultūros tarybos ir pan.) veiklos sritis.
Ypač svarbu užtikrinti ir išlaikyti meno kūrimo ir jo pristatymo proceso nepriklausomumą ir laisvę, taip pat atminties, visuomenės informavimo institucijų galimybę atlikti visuomenės švietimo, mokslinę ir informavimo ir kt. funkcijas. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodyta, kad Komisija teikia išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti. Taikant teisinio reguliavimo analogiją, nuostatos dėl viešųjų objektų, kuriems netaikomi reikalavimai dėl jų pakeitimo ar pašalinimo atitinka Administracinių nusižengimų kodekse 524 straipsnyje numatytas išimtis už Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą:
Pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno tikslais. Taip pat žiūrėti Teisės departamento 23 pastabos komentarą. 5. Lietuvos
vartojamos sąvokos „pakeitimas“.
Atsižvelgiant į tai, kad apibrėžtis
„pakeitimas“ ir - atitinkamai - jo veiksmažodinė forma „pakeisti",
remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, reiškia „padaryti kitokį",
„vietoje vieno paimti kitą", „pamainyti kitu", o Projektu visų
pirma reglamentuojama ne viešųjų objektų (kaip jie apibrėžiami 2 straipsnio 5 dalyje) ar jų elementų pakeitimo kitais objektais ar elementais, o jų pašalinimo tvarka, taip pat nustatoma viešųjų objektų sudedamųjų dalių, savybių ar pavadinimų (kaip jie apibrėžiami 5 straipsnio 1 dalyje) pakeitimo tvarka, rekomenduotina atitinkamai koreguoti Projekte pateikiamas formuluotes, pavyzdžiui, 1 straipsnyje rašyti taip: „...viešųjų objektų, pripažintų propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pašalinimo ir (ar) jų bei jų pavadinimų pakeitimo tvarką, totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos priemones." ir 1.1. (atitinkamai žr. 4 straipsnio 10 ir 12 dalis ir kt.). Pritarti iš dalies Žr. Teisės departamento 23 ir 28 pastabų komentarus. 6. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2022-10-24 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) išnagrinėjo Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektą XIVP-1778 (toliau – Projektas), jam iš esmės pritaria ir teikia pasiūlymus: 1.Siūlome įstatyme nurodyti subjektus, kurie rengs įgyvendinamuosius teisės aktus. 2.Projekte nėra visiškai aiškios LGGRTC generalinio direktoriaus diskrecijos ribos – ar Komisijos išvada saisto sprendimo priėmėją pilna apimtimi, ar gali būti priimtas ir kitoks sprendimas, nei nurodytas Komisijos išvadoje. Jei taip, tai būtina nurodyti šiuos atvejus. 3.Svarstytina, ar savivaldybės, prieš teikdamos sąrašą subjektų, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, neturėtų pasikonsultuoti su visuomene.
Tokiu būdu Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas turėtų būti ženkliai ilgesnis. 4.Svarstytina ar Projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju savo išvados neturėtų pateikti Komisija. 5.Įgyvendinant Projekto 7 straipsnį reiktų pasvarstyti ar minima veikla neturėtų būti vykdoma įgyvendinant projektus ir programas. Tokiu būdu būtų galima į minimą veiklą įtraukti įvairias institucijas, asociacijas bei kitus asmenis. 6. .Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekte Centrui numatytos šios naujos funkcijos: vykdyti viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas; organizuoti ir techniškai aptarnauti komisijos, kuri vertina ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo reikalavimų veiklą; priimti sprendimus dėl viešųjų objektų pakeitimo ar pašalinimo ir teikti vykdymui; dalyvauti (kaip atsakovas) teisminiuose procesuose, jei sprendimai apskundžiami; priimti prašymus iš savivaldybių ir fizinių bei juridinių asmenų apie viešuosius objektus, kurie gali neatitikti įstatymo reikalavimų, teikti komisijai vertinti; kaupti informaciją apie pašalintus ir pakeistus viešuosius objektus ir ją viešinti; priimti sprendimus dėl viešųjų objektų naudojimo muziejų, archyvų, viešinimo ir kt. veiklai, derinti visuomenei pateikiamą informaciją; vykdyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją ir kt., šiai naujai veiklai reikalingi 6 etatai ir papildomai vieneriems metams reikia 124 tūkst. eurų Pritarti iš dalies Tikslinga projekte nurodyti subjektus, kad Vyriausybės įgaliota institucija rengs įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat žr. Teisės departamento 23 pastabos komentarą, Papildomo komiteto (NSGK) 3 pasiūlymą, Komiteto 1 pasiūlymą.
Vertinant planuojamą Centro funkcijų peržiūrą ir ją traktuojant Centro kompetencijų plėtros bei tam skiriamų resursų požiūriais, pažymėtina, kad Centro veiklos uždaviniai ir juos detalizuojančios funkcijos yra numatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatyme. 7. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 2022-10-28 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba susipažinusi su „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas“ įstatymo projektu ir valstybės archyvų pateiktomis nuomonėmis informuoja, kad pastabų šiam projektui pagal kompetenciją neturi. Pritarti
2022-11-09 Atsakydami į LR Seimo Kultūros komiteto 2022-10-18 raštą Nr. S-2022-4480 „Dėl siūlymų projektui Nr. XIVP-1778“, pažymime, kad Vilniaus memorialinių muziejų direkcija pritaria Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektui Nr. XIVP-1778. Tačiau turime atkreipti dėmesį į tai, kad pagal įstatymo projektą atrodo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau Centras) įgauna per daug ir neapibrėžtų įgaliojimų, kas mūsų manymu, galėtų net kelti korupcijos grėsmę. Centras organizuoja tarpžinybinės komisijos veiklą (4 str. 2 p), tampa neaišku, ar muziejus vykdydamas veiklas, kiekvieną kartą paliečiant sovietmečio eksponatus turės gauti leidimą iš Centro (6 str. 2 p.). Tai panašu į cenzūrą. Įstatyme nepridėtas tarpžinybinės komisijos veiklos tvarkos aprašas, atrodo, jis nenumatytas, nes Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės“. Gal būt galima svarstyti galimybę išimti iš įstatymo 6 str. 2 p., labiau pasitikint kultūros įstaigomis, kurios nurodytos 6 str. 1 p. ir bausti tik tuomet, kai bus įvykdytas nusižengimas.
Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo įgyvendinimą, Komitetas siūlo numatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Audronis Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
5 Argumentai: Siūloma išplėsti viešojo objekto sąvoką, kad ji apimtų daugiau asociatyvinių simbolių, ženklų ar informacijos, asmenų, kurie propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas, renginiai ir įvykiai – vardinės premijos, konkursai ir kiti šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytas nuostatas atitinkantys vieši veiksmai.“ Pritarti iš dalies Taikant teisinio reguliavimo analogiją, įtvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-867, „viešojo objekto“ sąvoka, vardijant atskirus objektus ir pateikiant jų sąrašą, galima. Tikslinga
„viešojo objekto“ sąvoką išplėsti, uždraudžiant propaguojančių elementų
atvaizdavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiuose objektuose, kuriuos patikėjimo teise valdo juridiniai asmenys. Kartu siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aktualumą, yra tikslinga įtvirtinti atvirą, o ne baigtinį viešųjų objektų sąrašą.
Siūlytina pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį, išdėstant ją 5 punktu taip: „5) viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas arba valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje esantis, bet savininko neturintis turtas, juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas, kitas objektas, dėl savo padėties, paskirties ar turinio turintis reikšmės viešiesiems reikalams, renginiai ir įvykiai – vardinės premijos, konkursai ir kiti šio įstatymo 3 straipsnyje numatytas nuostatas atitinkantys vieši veiksmai.“
Audronis Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
3 Argumentai: Siūloma papildyti Seimo nutarimu tvirtinamos tarpžinybinės komisijos sąrašą (Komisijos) „Nevyriausybine organizacija, padedančia stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacine taryba (NOKT)“. Ši organizacija vienija dvidešimt skirtingų organizacijų, kurių nariai betarpiškai vienokia ar kitokia forma buvo paliesti sovietinės okupacijos represijų, dalyvavo Lietuvos rezistencinėse kovose prieš okupantus. Komisiją papildžius NOKT, jos narių skaičius pasikeičia iš 9 į
(LGGRTC). Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Komisiją, 3 metų laikotarpiui, sudaro 9 nariai 10 narių: po 1 narį deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (NOKT). Komisijos sudėtis ir pirmininko kandidatūra Centro teikimu tvirtinama Seimo nutarimu.“ Nepritarti Komiteto nuomone, įstatymo leidėjo prerogatyva nustatyti kompetentingų subjektų, sudarančių Komisijos narius, sąrašą. 3. Seimo narys
1 Argumentai: Įstatymo projekto (toliau – Projekto) 1 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2022-06-14 Nr. XIVP-1778) reikėtų patikslinti, kad Projektu draudžiami ne autoritariniai, totalitariniai režimai ir jų ideologijos apskritai, bet autoritarinių ir totalitarinių režimų bei jų ideologijų propagavimo draudimas konkrečiai. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Šio įstatymo paskirtis – nustatyti totalitarinių, autoritarinių
režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą, draudimo būdus, viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarką, viešųjų objektų, pripažintų propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pakeitimo ir pašalinimo tvarką, totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos priemones.“ Pritarti 4.
Seimo narys
1 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikta autoritarinio režimo sąvoka turėtų būti patikslinta, atsisakant politinės sistemos diskurso ir įvedant politinio režimo formą bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Nr. VIII-1968, galiojanti suvestinė redakcija (2022-06-02–2022-08-31) įteisintas konkrečias nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų sąvokas. Pastarosios leis apimti visas BK XV skyriuje esančias nusikalstamas veikas, o ne tik Projekto iniciatorių išskirtas konkrečias agresijos ir genocido veikas. Šia sąvoka būtų galima remtis sistemiškai aiškinant ir Susirinkimų įstatymo (5 straipsnio 3 punktas), Politinių partijų įstatymo (4 straipsnio 3 dalis), Asociacijų įstatymo (3 straipsnio 2 dalis), Administracinių nusižengimų kodekso (524 straipsnis) nuostatas, susijusias su autoritariniu režimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Autoritarinis režimas – politinė sistema politinio režimo forma, paremta vienvaldyste, diktatūra, grindžiama baime ir visišku paklusnumu, vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui vieno asmens ar jam lojalios grupės asmenų valdžia, pagrįsta asmens kultu, konstitucinių teisių ir laisvių atmetimu, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu.“ Pritarti 5.
Seimo narys
2 Argumentai:Projekte pateikta ideologijos sąvoka turėtų būti patikslinta, be kita ko, atsisakant tiesioginės sąsajos su autoritariniu ir totalitariniu režimais. Atsižvelgiant į Įstatymo paskirtį būtų galima pateikti „Autoritarinės ideologijos“ ir „Totalitarinės ideologijos“ sąvokas, bet Projektui užtenka bendrosios ideologijos sąvokos, nes minėtos ideologijos ir jų apibrėžtys kinta. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ideologija – idėjų, įsitikinimų, požiūrių pažiūrų,
vertybių sistema, susijusi su autoritarinių, totalitarinių režimų tikslų įgyvendinimu būdinga konkrečiai politinei sistemai, socialinei grupei, meno srovei ir (ar) krypčiai, visuomenės sluoksniui.“
3 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „Propagavimo“ sąvoką derėtų patikslinti ir atsisakyti tiesioginės koreliacijos su autoritariniais ir totalitariniais režimais bei jų suponuotomis ideologijomis. Propagavimas būdingas daugeliui gyvenimo ir veiklos sričių, jis ne visada turi tik neigiamą konotaciją. Pavyzdžiui, propaguojamas gali būti prekės ženklas, prekės, Europos Sąjungos interesai ir vertybės. Beje, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme (Nr. VIII-1981, galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2022-01-01) įteisinta sąvoka „Plačiai žinomas ženklas“. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Propagavimas – idėjų, ir kitokios informacijos skleidimas, siekiant sukurti palankų požiūrį į autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija teorijų, vertybių, pažiūrų, prekių, ženklų, simbolių skleidimas ir agitavimas už jas.“
4 Argumentai: Siekiant atliepti Įstatymo paskirtį, Projekte tikslinga įvesti naują
terminas vartojamas ir LR Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauja 2 straipsnio 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Propaganda – idėjų, teorijų, vertybių, pažiūrų
skleidimas ir (ar) aiškinimas siekiant pakeisti asmens, socialinės grupės, visuomenės požiūrį ir paskatinti tam tikrą elgseną ir (ar) veiksmus.“ Buvusias Projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalis atitinkamai laikyti 5 ir
Komentuojama sąvoka Projekte nėra vartojama, todėl siūlymas ją apibrėžti yra perteklinis Projekto atžvilgiu. 8. Seimo narys
4 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikta totalitarinio režimo sąvoka tikslintina atsižvelgiant į pamatinius totalitarizmo bruožus (H. Arendt darbai) bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Nr. VIII-1968, galiojanti suvestinė redakcija (2022-06-02–2022-08-31) įteisintas konkrečias nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų sąvokas. Šia sąvoka būtų galima remtis sistemiškai aiškinant ir Susirinkimų įstatymo (5 straipsnio 3 punktas), Politinių partijų įstatymo (4 straipsnio 3 dalis), Asociacijų įstatymo (3 straipsnio 2 dalis), Administracinių nusižengimų kodekso (524 straipsnis) nuostatas, susijusias su totalitariniu režimu. Kaip minėta, papildžius įstatymo Projektą nauja 2 straipsnio 4 dalimi, buvusioji 4 dalis laikytina 5 dalimi. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir naują 5 dalį išdėstyti taip: „4. 5.
sistema politinio režimo forma, paremta vienvaldyste, diktatūra, nepripažįstanti valdžios apribojimo ir siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės, siejama su fašizmo, nacizmo ar komunizmo ideologijomis, vykdžiusi ar vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui neribota valstybės valdžia, totalia visuomenės kontrole, žmogaus individualumo paneigimu, cenzūra, politinėmis represijomis, masiniu teroru, konstitucinių teisių ir laisvių atmetimu, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu.“
6 Argumentai: Papildžius įstatymo Projektą nauja 2 straipsnio 4 dalimi, buvusiąją 4 dalį laikant 5 dalimi, 5 dalis laikytina 6 dalimi. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalies numeraciją ir 6 dalį išdėstyti taip: „5. 6. Viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas.“ Nepritarti Komitetas apsisprendė nepildyti 2 straipsnio nauja dalimi, todėl šis pasiūlymas neaktualus. 10. Seimo narys Stasys Tumėnas 2022-08-233 Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlytą 1 straipsnio 1 dalies formuluotę, tikslinga pakeisti 3 straipsnio pavadinimą atsisakant „draudimo būdų“. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo
draudimas draudimo būdai“ Pritarti iš dalies Projekto 3 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „3 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo viešuose objektuose draudimas“ 11.
Seimo narys
1 Argumentai: Atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2022-06-14 Nr. XIVP-1778) Projekto 3 straipsnio 1 dalį reikėtų praplėsti įvedant totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagandos draudimą Lietuvos Respublikoje apskritai. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje totalitarinių, autoritarinių režimų ir
jų ideologijų propaganda draudžiama.“ Pritarti iš dalies Žr. Teisės departamento 2 pastabos komentarą. Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. 2. Šio straipsnio
atvaizduojant: <...>.“
1 Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlytą naują 3 straipsnio 1 dalies formuluotę ir numeraciją, tikslinga įvesti naują Projekto 3 straipsnio 2 dalies numeraciją. Buvusius 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus laikyti 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktais. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį laikyti nauja 3 straipsnio 2 dalimi išlaikant esamą punktų numeraciją. „2.
„2. Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus
ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant:
1) simbolius ar informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas;
2) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu;
3) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.“ Pritarti iš dalies Pakeisti 3 straipsnio dalių numeraciją ir jas išdėstyti taip: „1. Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose. 2. Šio straipsnio
Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato bendrąjį „aktyvios“ veikos kriterijų, kurį derėtų sukonkretinti, atsižvelgiant į Įstatymo paskirtį ir galiojantį teisinį reguliavimą. „Aktyvią“ asmens veiklą praeityje ar dabartyje tiksliau nusakytų nusikalstama veika prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką (LR baudžiamojo kodekso Nr. VIII-1968, galiojanti suvestinė redakcija (2022-06-02–2022-08-31) XVI skyriaus formuluotė). Pritariant LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2022-06-14 Nr. XIVP-1778) konstatuotam pertekliniam punktui – 3 straipsnio 3 punktui – siūlytina jį integruoti į 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsižvelgiant į pasiūlytą Projekto 3 straipsnio 2 dalies numeraciją, Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas laikytinas 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmenis (kai asmenys aktyviai padarė ar daro
nusikalstamą veiką prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką veikdami veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu; Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.“ Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, Projektą patikslinus pagal komentuojamą siūlymą, tik asmenys, prieš kuriuos
(buvo) pradėtas ikiteisminis tyrimas arba (buvo) priimtas apkaltinamasis nuosprendis, galės būti pripažinti propaguojančiais totalitarinius ar autoritarinius režimus ir jų ideologijas; tuo tarpu aktyvus veikimas yra tinkamesnis kriterijus vertinant asmens įsitraukimą į okupacinių struktūrų veiklą. Taip pat žr. Teisės departamento 9, 10 ir 11 pastabų komentarus.
Komitetas siūlo sujungti 2 ir 3 punktus į vieną ir šį punktą išdėstyti taip: „2) asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.“
13 Argumentai: Atsižvelgiant į pasiūlytą Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siūlytina atsisakyti Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto kaip perteklinio. Pasiūlymas: Atsisakyti 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto. „3) asmenis (kai asmenys aktyviai veikė okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose), organizacijas, įvykius ar datas, susijusias su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.“ Pritarti iš dalies Komitetas apsisprendė sujungti 2 ir 3 punktus į vieną punktą. 15. Seimo narys
3 Argumentai: Projekto 4 straipsnio 3 dalyje išvardyti 9 tarpžinybinės komisijos nariai. Kai kurie iš jų keltų pagrįstų abejonių dėl ekspertinių kompetencijų, kurių reikės šio Projekto tikslui realizuoti (įskaitant ir Seimo narių pasiūlymą, registruotą 2022-06-14). Neaiškūs nevyriausybinių organizacijų pasirinkimo motyvai, jų galimybės objektyviai įvertinti draustinus viešuosius objektus, propaguojančius totalitarinius ir autoritarinius režimus ir jų ideologijas etc.
Teisė deleguoti tarpžinybinės komisijos narius, ekspertus, turėtų būti suteikta aukštosioms mokykloms – universitetams ir kolegijoms bei mokslinių tyrimų institutams. Lietuvos savivaldybių asociacijai taip pat paliktina ši teisė, nes Projektas jai deleguoja atitinkamas funkcijas (pvz., 4 straipsnio
(2015-05-27) numatytais asociacijos veiklos tikslais. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip:
„3. Komisiją, 3 metų laikotarpiui, sudaro 9 nariai: po 1 narį
deleguoja Centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Tarptautinės komisijaos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos sudėtis ir pirmininko kandidatūra Centro teikimu tvirtinama Seimo nutarimu.“ Nepritarti Komitetas nepritaria Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovo išbraukimui iš Komisijos, teikiančios ekspertinę nuomonę dėl viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais, veiklos. Komiteto nuomone, šis dalyvavimas tikslingas, atsižvelgiant į jai pavestą kompetenciją puoselėti tautinę savimonę ir tautinę kultūrą, rūpintis jaunosios kartos patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymu, rezistencijos ir tremties atminimo įamžinimu, sovietinės okupacijos ir komunistinio lietuvių tautos genocido padarinių likvidavimu ir istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijai atkūrimu, palaikyti šalies politines ir ekonomines reformas, gynybinės galios stiprinimą. 16.
1 Argumentai: Projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose abstrakčiai nurodyta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras „skleisdamas informaciją“ ir „sudarydamas galimybes“ vykdo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją. Siūlytina 7 straipsnio 1 dalį papildyti 3 punktu, numatant akademinės bendruomenės indėlį vykdant minėtų režimų, ideologijų, atminimo kultūrų mokslinius tyrimus bei gautų mokslo rezultatų pristatymą visuomenei. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:
„3) vykdydamas mokslinius tyrimus ir užtikrindamas jų rezultatų
pristatymą visuomenei.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija Centras, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir studijų institucijos totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją atlieka: 1)įgyvendindami projektus ir programas, skleisdami informaciją, plėsdami žinias ir supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;
2) sudarydami galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai;
3) vykdydami mokslinius tyrimus ir užtikrindamas jų rezultatų pristatymą visuomenei.“
12 Argumentai: Papildžius 7 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu, 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pabaigoje rašytinas kabliataškis. Pasiūlymas: „2) sudarydamas galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.;“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas,
5 Argumentai: Siekiant, kad Lietuvos informacinis saugumas būtų sustiprintas dekomunizacijos ir denacifikacijos priemones įgyvendinant visose viešosios paskirties objekto valdymo formose, būtų tikslinga „viešojo objekto“ sąvoką išplėsti, uždraudžiant propaguojančių elementų atvaizdavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiuose objektuose, kuriuos patikėjimo teise valdo juridiniai asmenys. Kartu siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aktualumą, yra tikslinga įtvirtinti atvirą, o ne baigtinį viešųjų objektų sąrašą. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas turtas, juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, viešoji vieta
Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį, dėstant ją 5 punktu taip: „5) viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas arba valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje esantis, bet savininko neturintis turtas, juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas, kitas objektas, dėl savo padėties, paskirties ar turinio turintis reikšmės viešiesiems reikalams, renginiai ir įvykiai – vardinės premijos, konkursai ir kiti šio įstatymo 3 straipsnyje numatytas nuostatas atitinkantys vieši veiksmai.“
saugumo ir gynybos komitetas, 2022-09-287 Argumentai: Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija yra kompleksinis valstybės uždavinys, o siekiant didinti piliečių atsparumą dezinformacijai, propagandai ir manipuliacijai informacija yra apjungiamas platus švietimo, kultūros, kitų institucijų ir įstaigų tinklas, savivalda, nevyriausybinės organizacijos ir pan., todėl šios užduoties priskyrimas Centrui yra perteklinis.
Be to, Centro veiklos uždaviniai ir juos detalizuojančios funkcijos yra numatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatyme, kurio nuostatos, prireikus, Projekto kontekste galėtų būti patikslintos (papildytos). Pasiūlymas: Projekto 7 straipsnio atsisakyti. „7 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija Centras totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją vykdo:
1) skleisdamas informaciją, didinančią žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;
2) sudarydamas galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.“ Nepritarti Komitetas siūlo neatsisakyti 7 straipsnio, o jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija Centras, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir studijų institucijos totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevenciją atlieka:
1) įgyvendindami projektus ir programas, skleisdami informaciją, plėsdami žinias ir supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus;
atsparumą dezinformacijai;
rezultatų pristatymą visuomenei.“ 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
5 Argumentai: Siekiant skatinti kuo aktyvesnę visuomenės pilietinę poziciją dekomunizacijos ir denacifikacijos procesuose, taip pat sudaryti sąlygas į šiuos procesus įsitraukti vietos bendruomenėms ir taip stiprinti bendruomenių atsparumą priešiškoms informacinėms kampanijoms, Komiteto nuomone, būtina į dekomunizacijos ir denacifikacijos procesus įtraukti vietos bendruomenių atstovus kuo ankstesniuose šių procesų etapuose. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybių institucijos, konsultuodamosi su vietos bendruomenių,
pilietinės visuomenės atstovais, renka informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus, esančius tų savivaldybių teritorijoje, ir ne rečiau kaip kartą per metus teikia ją Centrui.“ Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 4. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-09-28 Argumentai:
Projekto pavadinimas „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas“ neatitinka šio projekto turinio, kadangi Projekte iš esmės yra siūloma nustatyti ne nurodytų režimų propagavimo draudimą per se, o tik draudimą propaguoti per viešuosius objektus. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Komitetas siūlo papildomai tikslinti Projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ĮSTATYMAS. Nepritarti Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, teisės akto pavadinimas (antraštė) turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką, tačiau nėra keliami reikalavimai išsamiai atitikti įstatymo turinio. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektui Nr. XIVP-1778(2), komiteto išvadoms, komiteto pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2022-11-234 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais
totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarka
ir jų ideologijas atlieka:
1) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau
2) savivaldybių institucijos. 2. Įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, Lietuvos Respublikos Seimas sudaro tarpinstitucinę komisiją (toliau – Komisija). Komisijos sudėtį ir Komisijos pirmininką tvirtina Seimas Centro teikimu. 3.
3Komisiją, kurios kadencija 3 metai, sudaro 9 nariai: po 1 narį deleguoja Centras,
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos istorijos institutas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Centras kreipiasi į Komisijos narius deleguojančias institucijas dėl naujų kandidatų į Komisiją delegavimo. Iki Komisijos kadencijos pabaigos nepatvirtinus naujos Komisijos sudėties, Komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol pavirtinama nauja Komisijos sudėtis. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip
iš eilės, gali būti deleguojamas į Komisijos narius tik praėjus 3 metams nuo jo antros kadencijos pabaigos. Komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 4. Komisijos darbą organizuoja Centras. Komisija dirba pagal Seimo patvirtintus Komisijos nuostatus. Komisija, atlikdama vertinimą, ar viešieji objektai nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų draudimų, turi teisę pasitelkti istorijos, meno, kalbos ir (ar) teisės sričių ekspertų. Komisija, atlikusi vertinimą, pateikia Centro generaliniam direktoriui parengtą išvadą dėl viešojo objekto atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms (toliau – išvadą). Išvadą Centro generalinis direktorius patvirtina priimdamas vieną iš šio straipsnio 6 dalyje numatytų sprendimų (toliau – sprendimą). 5.
vietų teritorijoje, atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms, turi gauti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Departamento nuomonę, o kai šioje dalyje nurodyti viešieji objektai naudojami vykdant religinių bendruomenių ir bendrijų veiklą, – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę. 6. Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, ne vėliau kaip 5 darbo dienas priima vieną iš šių sprendimų:
nuostatoms ir (ar) pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo;
išsiunčiamas vykdyti valstybės ar savivaldybės institucijai, kuriai nuosavybės teise priklauso ar kurios yra valdomas šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis viešasis objektas. 8. Centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl viešojo objekto pašalinimo ir (ar) pakeitimo gali būti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 9. Savivaldybių vykdomosios institucijos, konsultuodamosi su vietos bendruomenių, pilietinės visuomenės atstovais, renka informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus, esančius jų savivaldybės teritorijoje, ir ne rečiau kaip kartą per metus teikia ją Centrui. 10. Informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus savivaldybių institucijoms ir (ar) Centrui gali teikti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. 11.
11Savivaldybės institucija, kilus abejonių dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos ar tokių objektų
pavadinimo, kai turinys gali neatitikti šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, taip pat dėl analogiškas pasekmes galinčio turėti esamų viešųjų objektų pakeitimo, pertvarkymo, perkėlimo ar pašalinimo, turi teisę kreiptis į Centrą, pateikdama visą turimą su tuo susijusią informaciją. Centras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas iš savivaldybės institucijos gautą informaciją pateikia Komisijai ir paprašo jos įvertinti ir pateikti išvadą dėl tokių viešųjų objektų atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, vadovaudamasis šio straipsnio 6 dalimi, priima sprendimą.“
2022-11-235 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Viešųjų objektų, kuriais propaguojami
totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, pašalinimas ir (ar) pakeitimas
nežinomas, – žemės, ant kurios yra objektas, valdytojas), gavęs šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytą Centro generalinio direktoriaus sprendimą, organizuoja viešojo objekto pašalinimą ir (ar) pakeitimą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio sprendimo gavimo dienos. 2. Viešojo objekto, kuris neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų ir yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, teisinės apsaugos panaikinimas ar pašalinimas ir (ar) pakeitimas derinamas su Departamentu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
3Viešojo objekto valdytojui,
atsakingam už viešąjį objektą, neatitinkantį šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, per 3 mėnesius nepakeitus ar nepašalinus viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, kaip nurodyta Centro generalinio direktoriaus sprendime, savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius organizuoja šio viešojo objekto pašalinimą ir (ar) pakeitimą, tokiu būdu įgydama teisę reikalauti iš viešojo objekto valdytojo, atsakingo už šį viešąjį objektą, atlyginti dėl viešojo objekto keitimo ar šalinimo darbų turėtas išlaidas. 4. Viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pašalinimas ir (ar) pakeitimas atliekamas iš valstybės ar savivaldybės, kurioms nuosavybės teise priklauso ar yra jų valdomas turtas, biudžeto lėšų. Valstybei priklausančio, bet patikėjimo teise savivaldybės valdomo viešojo objekto pašalinimas ir (ar) pakeitimas atliekamas iš savivaldybės biudžeto lėšų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai perduodamą valstybės turtą. 5. Apie viešojo objekto, neatitinkančio šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pašalinimą ir (ar) pakeitimą valstybės ar savivaldybės institucija informuoja Centrą. 6. Jeigu viešasis objektas, dėl kurio savivaldybės institucija į Centrą kreipėsi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, pripažintas neatitinkančiu šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, savivaldybės institucija nepriima sprendimo dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos ar dėl tokių objektų pavadinimo arba dėl esamo viešojo objekto ar dėl tokio objekto pavadinimo pakeitimo.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Tumėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-1778(2).
XIVP-1778(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė [1] LRT, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija iki šiol platina sovietinius mitus apie Ivanausko „mokyklą Musteikoje“, nors jis tuo metu dirbo bolševikams Sovietinė Ivanausko propaganda iki šiol skelbia valstybės biudžeto finansuojamos institucijos, pavyzdžiui, visuomeninis transliuotojas LRT 2021.04.23 d. net laidoje „Beatos virtuvė“ pasakoja tikrovės neatitinkančius, bet sovietinio naratyvo mums ilgą laiką diegtus teiginius apie garsiausią sovietinės propagandos kampanijos "didvyrį" gamtininką ir pedagogą T. Ivanauską Musteikos kaime įkūrusį pirmą lietuvišką mokyklą ir ten mokytojavusį. „Musteikoje prabėgo jo laimingiausi metai“, - sako laidos vedėja, tikrovės neatitinkančia sovietine propaganda populiarioje laidoje neigiamai veikdama vaikus, moksleivius ir jų tėvus. Realybėje po to kai Ivanauskas pradėjo gyventi su meiluže, tai jo žmonai prireikė „darbo stažo“, kad įsidarbinti mokytoja ir turėti pinigų pragyvenimui, tai buvo dar prie Smetonos Ivanauskų ir „draugų“ pagalba sugalvota ir įforminta, kad išvengti skandalo VDU su meiluže ir žmona likusia be pragyvenimo, kad Ivanauskai „įkūrė mokyklą ir dirbo Musteikoje“, nes Musteika tuomet priklausė Lenkijai ir Ivanauskai galvojo, kad gali meluoti ir niekas nesužinos apie tai. O viešuose ir patikimuose šaltiniuose lengvai surandami faktai teigia ką kita: a) Musteikoje mokykla egzistavo dar tuomet, kai sovietinės kalvės akademikas dar studijavo „Sankt Peterburge, kur 1910 m. T. Ivanauskui buvo suteiktas Pirmojo laipsnio diplomas, atitinkantis dabartinį bakalauro laipsnį“. Tuo tarpu apie jau 1911 m.
Tuo tarpu apie jau 1911 m. Musteikoje egzistuojančią mokyklą „Lietuvos žiniose“ rašoma štai kas: "<...> Besitrankydamas po Lydos pav[ietą], kur gyvena kone vieni baltgudžiai, pakliuvau į šį pirmąjį lietuvių sod[žių] — į Musteiką, stovintį ant Vilniaus ir Gardino rubežiaus. Pusė šio sodžiaus priguli Vilniaus r. ir рusė Gardino r. <...> Šiuose miškuose tebėra įvairiausių gyvulių, daugybė briedžių; galybės stirnų, lapių ir vilkų; neretai da užmušami lušiai (rusiškai рысь). Paskutinė meška užmušta da tik tai
smarkūs medžiokliai. Medžioklė jų pats meiliausis darbas. Gyvena pusėtinai: trobos švarios, naujos. Apšvietimas gana pakilęs. Lietuviai, turi mokyklą, kurioje mokinasi apie 30 vaikučių, bernaičių ir mergaičių. Skaito ne tik tai jaunimas, bet ir seniai, nors klega švelniais dzūkiškais žodeliais, bet puikiai žino ir Kauniečių augštaičių tarmę. Laikraščių pareina 7 ekzempl[ioriais]. Kiek sužinojau pirmasis spauzdintas lietuvių raštelis į šį kampelį 6 —7 metai atgalios buvo atneštas." Šetekšnis-Antageris (slapyvardis), Kas mums rašoma. Musteika (Trakų pav.), Lietuvos žinios, 1911 m. gruodžio 31 (sausio 13) d., Nr. 151, p. 2. Kalba netaisyta, laikraščio steigėjas Jonas Vileišis. Raudonosios armijos pagalba Vilnių užėmusios ir sovietų valdžią joje paskelbusios Vinco Mickevičiaus Kapsuko Liaudies Švietimo komisariato 1919 m. leistame laikraštyje "Švietimo reikalai", rašoma, kad T. Ivanauskas
"Prigimties muziejui", o ne mokytoju į Musteiką. Dar daugiau, dar prieš kelis metus rašytuose istorikų darbuose
teigiama, kad užėjus bolševikams T. Ivanauskas 1918 m. gruodį atsistatydino iš Plentų apskrities komisaro tarnybos Lietuvos tarybai (Ščiučine, Baltarusijoje) ir neapteikęs jam patikėtų pinigų ataskaitos, „dezertyravo“ pas bolševikus. Kaip savo tyrime atskleidžia Daiva Vilkelytė, T.
Ivanausko žmona Honorata Paškauskaite-Ivanauskiene tame pat bolševikiniame Kapsuko komisariato laikraštyje „Švietimo reikalai“ tuo pat metu kritikuoja egzistuojančią mokyklą Musteikoje, jos mokytojus vadinama „klerikalinės mokyklos aukomis“:
„Kai kurie šviesesni žmonės, suprantą senovės
mokyklos ydas, griebtųsi prie geresnio mokymo būdo, bet paspirties iš niekur negauna. Taip pat jaunimas neturėdamas vadovo, o iš kitos pusės neturėdamas didesnio buto susirinkimams švietimosi sumanymus negali įvykinti“. „Švietimo reikalai“, Nr 2, 1919 vasario 27 d. “Musteikoje”, H.I., redaktorius, švietimo komisaras Vaclovas Biržiška (bolševiko Vinco Kapsuko vyriausybėje). Turint galvoje bolševikinės V. Kapsuko vyriausybės vykdytą (bet nespėtą iki galo įgyvendinti) mokslo reformą, kuria mokyklose buvo uždrausti religinis švietimas ir steigiamos „raudonosios seklyčios“, nesunku suprasti, kad kalbama apie būsimą bolševikinės indoktrinacijos klubą, kuriam komisariatas pažada skirti lėšų. Planus, deja, suardo lenkų legionieriai. [2] Aplinkos ministerijos lėšomis įrengti stendai skelbia mitus apie T. Ivanausko „išgelbėtus bebrus“ (kuo ko išgelbėti ir kada jie buvo išgelbėti? Kaip konkrečiai prie tokio „gelbėjimo“ prisidėjo T. Ivanauskas?), [3] Stalino premijos laureatai:
aktorius Benjaminas Zuskinas
Mikėnas (už paminklą žuvusiems gvardiečiams Kaliningrade); poetė Salomėja Nėris (po mirties už eilėraščių rinkinį „Mano kraštas“); režisierius Borisas Dauguvietis, aktoriai Juozas Rudzinskas, Galina Jackevičiūtė, Alfonsas Radzevičius (už spektaklį M.
Gorkio „Priešai“), fizikas Aleksandras Lebedevas
Tallat-Kelpša (už „Kantata apie Staliną“)
Dvarionas (už koncertą smuikui ir orkestrui), fizikas Aleksandras Lebedevas
Švedas, choreografas Juozas Lingys, Pranas Stepulis (už vadovavimą ansambliui „Lietuva“)
Aleksandravičius (už skulptūrą „J. Žemaitė“); dirigentas Jonas Dautartas, operos solistai Jonas Stasiūnas, Rimantas Siparis, Kipras Petrauskas, Jadvyga Petraškevičiūtė (už M. Musorgskio operos „Borisas Godunovas“ pastatymą); Stasys Vainiūnas (už Rapsodiją smuikui su orkestru); poetas Teofilis Tilvytis (už poemą „Usnynė“); Aleksandras Gudaitis-Guzevičius (už romaną „Kalvio Ignoto teisybė“)
režisierius Liudgardas Maculevičius, operatorius Viktoras Starošas, kompozitorius Balys Dvarionas (už pirmąjį lietuvišką spalvotą ilgametražį dokumentinį filmą „Tarybų Lietuva“); režisierius Juozas Grybauskas, teatro scenografas Juozas Jankus, aktoriai Juozas Siparis, Juozas Rudzinskas, Monika Mironaitė, Jonas Kavaliauskas, Petras Zulonas (už spektaklį V. Višnevskio „Nepamirštamieji 1919“); rašytojas Antanas Venclova (už eilėraščių rinkinį „Rinktinė“) [4] Antanas Žmuidzinavičius ir panašūs kolaborantai [5] Tarptautinės muziejų tarybos profesinės etikos kodekso punkto 6.4. Rinkinių dokumentavimas: „Svarbi profesinė pareiga yra tinkamas tiek naujai įsigytų, tiek jau turimų rinkinių aprašymas ir dokumentavimas, laikantis nustatytų normų bei muziejaus vidaus taisyklių ir nutarimų.
Labai svarbu, kad tokiame dokumente būtų užfiksuota daikto kilmė ir jo patekimo į muziejų aplinkybės. Duomenys apie eksponatą turi būti laikomi saugiai ir pagal tam tikrą sistemą lengvai prieinami darbuotojams ir kitiems patikimiems interesantams.“ [6] Šiame kontekste pasistengta nepastebėti ar pamiršti, kad prieš atvykdamas į Kauną, T. Ivanauskas spėjo padirbėti bolševikinės Vinco Mickevičiaus-Kapsuko „vyriausybės“ (1918 pabaiga – 1919 m. balandis) ir buvo paskirtas naujai kuriamo „Prigimties muziejaus“ vedėju. Muziejaus „kūrimo“ uždavinys buvo nusavinti ir bolševikų valdžios tikslams pritaikyti Vilniuje veikusį „Senienų muziejų“, sukurtą žymių ar kilmingų biologų muziejui padovanotų kolekcijų pagrindu. Prieš pat 1919 m. Velykas jiems teko sprukti nuo Lenkijos armijos legionierių, kurie užėmė Vilnių. Vilniaus "Senienų muziejus“ turėjo po grafo Konstantino Tyzenhauzo (1786–1853) mirties muziejui jo sūnaus padovanotas iškamšas – 1,093 europinių ir egzotiškų paukščių „odeles“ ir 563 kiaušinių kolekciją. Privačiuose pokalbiuose taksidermijos ekspertai ir mokslo istorikai tikina, kad nesunkiai galėtų nustatyti – kurie paukščiai priklausė būtent tai Tyzenhauzo kolekcijai. Per pastarąjį šimtmetį taksidermija ir iškamšų rengimo technika vystėsi, todėl specialistui pagal išdirbimo metodą būtų nesunkiai gali nustatyti paukščių iškamšų amžių, ar kolekciją, tačiau tokį mokslinį auditą muziejuje privalu atlikti, o išvadas paskelbti viešai. Neoficialūs pokalbiai su Vilniaus ir Kauno zoologijos muziejininkais patvirtina, kad tokia mokslo istorijos tiesa pakeistų ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus eksponatų tapatybę.
Siekiant sumažinti istorinės traumos Kaune padarinius būtina, kad Kultūros ir Aplinkos ministerijos atitinkamai parengtų visuomenę objektyvių zoologijos muziejaus Kaune istorinių tyrimų išvadoms. [7] Muziejuje privaloma tvarka turėtų būti pateikta informacija apie LSSR
„akademikų“ manipuliacijas, plagijavimą, propagandą ir vagystes bei intelektinį
nusavinimą (angl. „appropriation“), edukacijos tikslais surengti tikslinių parodų ta tema. Penkiolika metų LSSR mokslininkų Lietuvos universitetuose ir mokslo įstaigose diegta ir propaguota antimokslinė Lysekizmo teorija, kurią į Lietuvos mokslą įdiegė Tadas Ivanauskas, būtų viena akivaizdžiausių temų, siekiant motyvuotais pavyzdžiais įgyvendinti draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas ne tik miestų aikštėse, bet ir moksle, zoologijos muziejuose ar botanikos soduose [8] Kultūros ministerijai vykdant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 2.3.7. punktą istorinės atminties iniciatyvų įgyvendinimo koordinavimo mechanizme būtų galima numatyti pozityvią diskriminaciją, kuria siekiama padidinti tų zoologų ir gamtininkų reprezentavimą muziejuje, kurių darbus, pavardes eksponatų „pasuose“ (kartotekoje ir apyrašuose) sovietiniai propagandistai siekė ištrinti [9] Zoologijos muziejuje Kaune siūlytume pademonstruoti kaip sovietmečiu buvo
„nukarpomos“ eksponatų pasai-etiketes su okupantų kolaborantams neįtikusių
gamtininkų pavardėmis, kaip eksponatai buvo atimti iš privačių ir to meto visuomeninių kolekcijų – Vilniaus „Senienų muziejaus“ , Jėzuitų vienuolyno ir entomologo kolekcionieriaus Konstantinio Ario per 12,000-os vabalų turinčios kolekcijos