fd683939-315e-4cc9-bae8-79dc05029a41 Projekto lyginamasis variantas
2022
pakeitimas
įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“
įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos
(šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).“
įstatymo 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip: „32. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.“
pakeitimas
išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) administruoja ir finansuoja į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą Lietuvoje projektus;“. 2.
išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatyme įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.“
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė (pasaulio) federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
pakeitimas
išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį.
Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.“
įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.“
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. 6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 19 straipsnio pakeitimas 1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų
atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);“. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:“. 3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip: „d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);“. 7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 23 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 23 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹.
Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau nei 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį nei 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį nei 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis nei nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.“ 8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimas
įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;
12) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
24) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
35) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau
46) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.“ 2.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;
12) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
24) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
35) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau
46) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.“
įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės stipendiją turi teisę gauti sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 27 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio;
32) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 45–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2,
šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2,
bazinių socialinių išmokų dydžio;
43) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;
54) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 910–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;
65) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 7–8 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 31 bazinių socialinių išmokų dydžio;
76) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 9 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;
87) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2,
laimėtojai – 5 15 bazinių socialinių išmokų dydžio;.
Valstybės stipendiją turi teisę gauti sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 27 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio;
32) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 45–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2,
šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2,
bazinių socialinių išmokų dydžio;
43) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;
54) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 910–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;
65) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 7–8 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 31 bazinių socialinių išmokų dydžio;
76) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 9 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;
87) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2,
laimėtojai – 5 15 bazinių socialinių išmokų dydžio;. 9) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2, 3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžio valstybės stipendiją.“ 3.
Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalį. „4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.“
įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 41–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 21–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos. Valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, jei sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nesudalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose (išskyrus, kai nesudalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nurodytoje švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje tvarkoje).
Sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija privalo pranešti valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šias nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka valstybės stipendiją mokančiai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“
įstatymo 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 7–8 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 2–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–36 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).“
įstatymo 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti valstybės stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos valstybės stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų: ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros;“. 9 straipsnis.
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio redakcija: „19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti 1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir
(ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir
(ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipli
ną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorin
ių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, bei sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir
(ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir
(ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 vals
tybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių
nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, bei sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją. 2.
atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai, taip pat jis turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;
2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;
3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;
4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;
5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti. 3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 4.
savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.“
2Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Sporto projektai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl kurių finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis buvo sudarytos
Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų įgyvendinimo sutartys, įskaitant pagal 2021 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sudarytas sutartis, ir nebaigti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, administruojami ir baigiami įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“
12 dalimi: „12. Sporto projektus, nurodytus šio straipsnio 9 dalyje, nuo 2023 m. sausio 1 d. administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“
13 dalimi: „13. Sportininkams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybės stipendijos šios valstybės stipendijos toliau mokamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą atvejį.“
14 dalimi: „14.
Sportininkams, kuriems valstybės stipendijos paskirtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktą ir 4 dalį, mokamos šio įstatymo
įsigaliojimo iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, po kurios mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkto ir 4 dalies nuostatas iki bent vienos iš šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 24 straipsnio 8 dalyje nurodytų valstybės stipendijos nemokėjimo aplinkybių atsiradimo.“
15 dalimi:
„15. Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo, pateikti
vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir nebaigti nagrinėti iki 2022 m. birželio 30 d., baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
fd683939-315e-4cc9-bae8-79dc05029a41 Projekto Nr. XIVP-1773(2) lyginamasis variantas
2022
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos
(šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).“
dalį ir ją išdėstyti taip: „32. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.“
išdėstyto Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) administruoja ir finansuoja į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą Lietuvoje projektus;“. 2.
išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatyme įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.“
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl sveikatos tikrinimo išvados dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė (pasaulio) federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
išdėstyto Sporto įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį.
Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.“
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“
1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų
atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);“. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:“. 3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip: „d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);“. 7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio pakeitimas
išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.“
2Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam
tikros sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:
1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 – 4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1 – 3 vietos laimėtoju;
2) tos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
4) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju;
5) specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
36) universiados 1–3 vietos laimėtoju.“
išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹.
Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.“
įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;
12) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
24) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau
35) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–36 vietos laimėtoju;
46) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.“ 2.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;
12) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
24) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau
35) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–36 vietos laimėtoju;
46) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 27 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio;
32) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 45–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2,
šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2,
bazinių socialinių išmokų dydžio;
43) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;
54) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 910–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;
65) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 7, 8 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 31 bazinių socialinių išmokų dydžio;
76) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 9 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;
87) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2,
laimėtojai – 5 15 bazinių socialinių išmokų dydžio;.
Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 27 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio;
32) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 45–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2,
šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2,
bazinių socialinių išmokų dydžio;
43) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;
54) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 910–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;
65) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 7, 8 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 31 bazinių socialinių išmokų dydžio;
76) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 9 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;
87) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2,
laimėtojai – 5 15 bazinių socialinių išmokų dydžio;. 9) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2, 3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžio valstybės stipendiją.“ 3.
Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalį. „4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.“
išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 41–16 vietos,
paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 21–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos. Valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis šiose sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka). Sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija privalo pranešti valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šias nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos.
Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka valstybės stipendiją mokančiai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 7, 8 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 2–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–36 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio jo kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos).“
išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti valstybės stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos valstybės stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytoseų tarptautinėseių aukšto meistriškumo sporto varžyboseų, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ 7.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų: ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros;“. 9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo, yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių 1–3 vietos laimėtoju, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema arba kai sporto rungtyje varžėsi ne mažiau kaip 12 šalių sportininkai;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų 1 vietos laimėtoju;. 3) paralimpinių, kurčiųjų žaidynių, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema, 1, 2 vietos laimėtoju arba, kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema, 1 vietos laimėtoju.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio redakcija: „19 straipsnis.
Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti 1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir
(ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir
(ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipli
ną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorin
ių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, bei ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir
(ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir
(ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 vals
tybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių
nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, bei ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją. 2.
atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai, taip pat jis turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;
2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;
3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;
4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;
5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti. 3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 4.
savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.“
2Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Sporto projektai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl kurių finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis buvo sudarytos Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų įgyvendinimo sutartys, įskaitant pagal
Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sudarytas sutartis, ir nebaigti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, administruojami ir baigiami įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“
12 dalimi: „12. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytus sporto projektus nuo 2023 m. sausio 1 d. administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“
13 dalimi: „13. Sportininkams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybės stipendijos šios valstybės stipendijos toliau mokamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą atvejį.“
14 dalimi: „14.
Sportininkams, kuriems valstybės stipendijos paskirtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktą ir 4 dalį, mokamos šio įstatymo
nurodyto dydžio valstybės stipendijos nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, po kurios mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Sporto įstatymo
vienos iš šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 24 straipsnio 8 dalyje nurodytų valstybės stipendijos nemokėjimo aplinkybių atsiradimo.“
15 dalimi:
„15. Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo, pateikti
vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatomis ir nebaigti nagrinėti iki 2022 m. birželio 30 d., baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija pagal šio įstatymo
7Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:
„16. Papildomos valstybės biudžeto lėšos,
siekiant užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, įsigaliojus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymui, 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
fd683939-315e-4cc9-bae8-79dc05029a41 Projekto Nr. XIVP-1773(3) lyginamasis variantas
2022
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos
(šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).“
dalį ir ją išdėstyti taip: „32. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.“
išdėstyto Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) administruoja ir finansuoja į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą Lietuvoje projektus;“. 2.
išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatyme įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.“
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl sveikatos tikrinimo išvados dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė (pasaulio) federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
išdėstyto Sporto įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį.
Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.“
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“
1.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų
atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);“. 2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:“. 3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip: „d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);“. 7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio pakeitimas
išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.“
2Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam
tikros sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:
1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 – 4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1 – 3 vietos laimėtoju;
2) tos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
4) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju;
5) specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
36) universiados 1–3 vietos laimėtoju.“
išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹.
Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.“
įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;
12) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
24) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau
35) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–36 vietos laimėtoju;
46) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.“ 2.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;
12) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
24) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau
35) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–36 vietos laimėtoju;
46) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 27 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio;
32) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 45–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2,
šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2,
bazinių socialinių išmokų dydžio;
43) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;
54) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 910–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;
65) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 7, 8 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 31 bazinių socialinių išmokų dydžio;
76) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 9 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;
87) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2,
laimėtojai – 5 15 bazinių socialinių išmokų dydžio;.
Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 27 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio;
32) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 45–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2,
šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2,
bazinių socialinių išmokų dydžio;
43) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;
54) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 910–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;
65) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 7, 8 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 31 bazinių socialinių išmokų dydžio;
76) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 9 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;
87) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2,
laimėtojai – 5 15 bazinių socialinių išmokų dydžio;. 9) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2, 3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžio valstybės stipendiją.“ 3.
Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalį. „4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.“
išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 41–16 vietos,
paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 21–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos. Valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis šiose sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka). Sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija privalo pranešti valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šias nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos.
Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka valstybės stipendiją mokančiai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 7, 8 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 2–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–36 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio jo kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos).“
išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti valstybės stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos valstybės stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytoseų tarptautinėseių aukšto meistriškumo sporto varžyboseų, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ 7.
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų: ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros;“. 9 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio redakcija: „19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti 1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir
(ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipli
ną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorin
ių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, bei ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir
(ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 vals
tybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių
nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, bei ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją. 2.
atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai, taip pat jis turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;
2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;
3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;
4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;
5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti. 3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 4.
savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.“
2Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Sporto projektai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl kurių finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis buvo sudarytos Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų įgyvendinimo sutartys, įskaitant pagal
Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sudarytas sutartis, ir nebaigti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, administruojami ir baigiami įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“
12 dalimi: „12. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytus sporto projektus nuo 2023 m. sausio 1 d. administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“
13 dalimi: „13. Sportininkams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybės stipendijos šios valstybės stipendijos toliau mokamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą atvejį.“
14 dalimi: „14.
Sportininkams, kuriems valstybės stipendijos paskirtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktą ir 4 dalį, mokamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto dydžio valstybės stipendijos nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, po kurios mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ar
straipsnyje išdėstyto 24 straipsnio 8 dalyje nurodytų valstybės stipendijos nemokėjimo aplinkybių atsiradimo.“
15 dalimi:
„15. Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo, pateikti
vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatomis ir nebaigti nagrinėti iki 2022 m. birželio 30 d., baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas.“
7Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:
„16. Papildomos valstybės biudžeto lėšos,
siekiant užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, įsigaliojus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymui, 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
69748558-8a1f-4022-8e75-f460fd7b0929
ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-908 1 ir 2 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS sveikatos draudimo įstatymo NR. I-1343 17 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 6 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 3 ir 4 STRAIPSNIų
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Sporto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant užtikrinti tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriais buvo panaikinta prievolė loterijų organizatoriams skirti 8 procentus nuo išplatintų loterijos bilietų nominaliosios vertės paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai. Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos sporto įstatymo, išdėstyto nauja redakcija 2022 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-908, (toliau – Sporto įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.
Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“ Sporto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms)“.
Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“ Sporto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms)“. Sporto įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžta tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoka – tai nevyriausybinė organizacija, pasaulio mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas. Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustato, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija administruoja ir finansuoja į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą Lietuvoje, šios dalies 7 punkte nustatyta, kad atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.
Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje vartojama tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoka: „3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.“ Taip pat tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoka vartojama Sporto įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse:
„1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir
kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį.
Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.“ ir „2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.“ Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu.
Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus“. Sporto įstatymo 19 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, kuriame vartojama tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoka.
Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus valstybės premijų dydžius nustato Vyriausybė, šio straipsnio 3 dalyje, kad valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų. Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokiose aukšto meistriškumo sporto varžybose ir kokias vietas jose turi užimti sportininkas, kad įgytų teisę į kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją. Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti valstybės stipendijų dydžiai už užimtą atitinkamą vietą aukšto meistriškumo sporto varžybose. Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos“. Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta „Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 2–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 2, 3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos.“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos.“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad „Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos).
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad sportininkui valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu jis gauna valstybinę pensiją. Sporto įstatymo
projektai, dėl kurių finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis buvo sudarytos Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų įgyvendinimo sutartys, įskaitant pagal 2021 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sudarytas sutartis, ir nebaigti įgyvendinti iki šio įstatymo įsigaliojimo, administruojami ir baigiami įgyvendinti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“ Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nėra įtvirtinta galimybė valstybės sporto politiką įgyvendinančiai institucijai (nuo 2022 m. liepos 1 d. biudžetinei įstaigai Nacionalinei sporto agentūrai) sumokėti sveikatos draudimo įmokas už sportininkus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenumatyta sportininkus apdrausti ligos, pensijų ir motinystės socialiniu draudimu valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nenumatyta sportininkus apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės biudžeto lėšomis. 4.
rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Sporto įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžtos tarptautinės sporto šakos federacijos sąvoką, nurodant, kad tarptautinė sporto šakos federacija ne tik pasaulio mastu, tačiau ir Europos mastu nustato pagrindines sporto šakos taisykles. Atitinkamai nurodant pasaulio ar Europos tarptautinę sporto šakos federaciją, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 2 straipsnio 3 ir 9 dalis, 13 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 punkto nuostatą iki dvitaškio, 4 punkto d papunktį, 24 straipsnio 1 dalį. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad kai kurie tarptautiniai aukšto meistriškumo sporto renginiai būna įtraukti tik į Europos tarptautinę sporto šakos federaciją (pavyzdžiui, Europos čempionatai). Siūloma papildyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sporto organizacijų funkcijas išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvą ir toliau pasaulyje garsintų sportininkai, sporto šakų federacijos turi užtikrinti išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranką ir rengimą. Sporto šakų federacijos įgyvendindamos šią funkciją turės sukurti gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo ir rengimo sistemos modelį. Siekiama, kad išskirtinių sportinių gabumų turintys vaikai nuolat papildytų sporto šakų federacijų nacionalines rinktines ir būtų motyvuoti siekti sportininko karjeros.
Siūloma papildyti Sporto įstatymo 23 straipsnį 3¹ dalimi, nustatant, kad maksimalaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoms rungtyje varžėsi ne mažiau kaip 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribotų varžovų skaičių. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų (pvz., už laimėjimą, kai rungtyje varžėsi 12 sportininkų ar komandų mokama 100 proc. dydžio premija, jeigu rungtyje varžėsi 10 sportininkų ar komandų, tai už laimėjimą mokama 83 proc. dydžio premija). Atkreiptinas dėmesys, kad sisteminis 12 varžovų rungtyje reikalavimas yra ir kituose teisės aktuose, pvz., Kvalifikacinių kategorijų valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbantiems treneriams suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame švietimo, mokslo ir sporto ministro
reikalavimo įtvirtinimui pritarė ir sportininkus atstovaujanti Nacionalinė sportininkų asociacija.
Neįtvirtinus į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoms rungtims šios valstybės premijai gauti sąlygos – aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvauti ne mažiau 12 varžovų – bei galimybės Vyriausybei atitinkamai mažinti valstybės premijos dydį tuo atveju, kai dalyvautų mažiau nei 12 varžovų, bus sudaryta nelygybė tarp turinčių negalią sportininkų ir neturinčių negalios sportininkų, nes vieni sportininkai (neturintys negalios) teisę dalyvauti žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose iškovoja dalyvaudami aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybose, t. y. esant aukšto meistriškumo sporto varžybų atrankos sistemai, o kiti sportininkai (turintys negalią) – nesant aukšto meistriškumo sporto varžybų atrankos sistemos, be to būtų mokamos didelės valstybės premijos, kai varžybose dalyvavo mažas dalyvių ar komandų skaičius (pvz.,
varžybose dalyvavo tik 4 komandos, super sprinto estafečių varžybose ir paplūdimio tinklinio varžybose dalyvavo tik 5 komandos. 2021 m. olimpinėse žaidynėse 11 091 sportininkas varžėsi dėl 339 aukso medalių (vidutiniškai 32,7 sportininkai rungtyje); 2021 m. paralimpinėse žaidynėse (dalyvauja regėjimo, judėjimo ir intelekto negalios sportininkai) 4 403 sportininkai su negalia varžėsi dėl 539 aukso medalių (vidutiniškai 8,1 sportininkai rungtyje); 2022 m. kurčiųjų žaidynėse 2
sportininkų rungtyje). Sisteminis 12 varžovų rungtyje reikalavimas yra siūlomas todėl, kad olimpinėse žaidynėse varžovų skaičius rungtyje yra 3,3 karto didesnis nei paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. gegužės 4 d. priėmė nutarimą Nr. 468 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr.
meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) ir padidino valstybės premijų sportininkams ir jų treneriams dydžius už paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1–4 vietas, juos nustatant pusės atitinkamai už olimpinių žaidynių 1–4 vietas dydžio. Už paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą buvo nustatyta 70 150 Eur (t. y. 1 525 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio, taikant BSI 46 Eur) dydžio valstybės premija (iki šiol buvo skiriama 19 236 Eur arba 458 BSI), už 2 vietą – 35 098 Eur (763 BSI) (iki šiol buvo skiriama
skiriama atitinkamai 6 426 Eur arba 153 BSI), už 4 vietą – 14 030 Eur (305 BSI) (iki šiol buvo skiriama atitinkamai 4 410 Eur arba 105 BSI). Įtvirtinus Sporto įstatyme kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, Vyriausybės nutarimu numatoma etapais suvienodinti valstybės premijų dydžius už į olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas įtrauktų rungčių aukšto meistriškumo sporto varžybose (olimpinės, paralimpinės, kurčiųjų žaidynės, pasaulio, Europos čempionatai) pasiektus to paties lygmens laimėjimus negalią turintiems sportininkams ir jos neturintiems. Nuo 2022 m. liepos 1 d. Vyriausybės nutarime premijų dydžiai būtų suvienodinti sportininkams su negalia ir jos neturintiems už pasaulio ir Europos čempionatuose pasiektus laimėjimus.
Sulyginus sportininkams su negalia ir jos neturintiems valstybės premijas už pasiekimus pasaulio ir Europos čempionatuose ir padidinus BSI nuo 42 iki 46, už iškovotą pirmą vietą pasaulio čempionate būtų mokama 28 060 Eur (neįgaliųjų buvo 4 830 Eur), už antrą vietą – 17 572 eurai (neįgaliųjų buvo 3 864 Eur), už trečią vietą – 10
Europos čempionatuose būtų mokama 14 030 Eur (neįgaliųjų buvo 2 604 Eur), už antrą vietą – 7 038 Eur (neįgaliųjų buvo 1 932 Eur), už trečią vietą – 5 290 Eur (neįgaliųjų buvo 1 302 Eur). Nuo
olimpinėms žaidynėms, būtų suvienodinami valstybės premijų dydžiai sportininkams su negalia ir jos neturintiems už olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse pasiektus to paties lygmens laimėjimus (už olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą būtų skiriama 70 150 Eur dydžio (šiuo metu už olimpinių žaidynių 1 vietą – 128 058 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą – 19 236 Eur), už 2 vietą – 35 098 Eur dydžio (šiuo metu už olimpinių žaidynių 2 vietą – 64 050 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 2 vietą – 9 618 Eur), už 3 vietą – 26 312 Eur dydžio (šiuo metu už olimpinių žaidynių 3 vietą – 48 048 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 3 vietą – 6 426 Eur). Suvienodinus valstybės premijų sportininkams ir jų treneriams dydžius ir padidinus BSI iki 46 Eurų 2022 metais valstybės premijoms reikės apie 1,95 mln. Eur, 2023 m. – 1,4 mln. Eur, 2024 m. – 2,2 mln. Eur. Pažymėtina, kad Lietuvos valstybė skiria vienas didžiausių premijų sportininkams ne tik Europoje (Europos Sąjungoje Lietuva yra 2-oje vietoje), bet ir pasaulyje (Lietuva yra 9-oje vietoje[¹]), tačiau Lietuvos sportininkų rezultatai prastėja.
Pastebėtina, kad iš 18 Europos Sąjungos valstybių narių:
1) 7 valstybėse olimpinių ar paralimpinių žaidynių 1–3 vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paralimpiniai komitetai (Italija, Estija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Austrija, Danija), Olimpinės žaidynės Paralimpinės žaidynės
2) 5 valstybėse valstybės premijos nėra numatytos (Liuksemburgas, Suomija, Švedija, Airija, Didžioji Britanija),
3) 6 valstybėse premijas skiria Vyriausybė (Lietuva, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Lenkija, Kroatija):
1) už olimpinių ir paralimpinių žaidynių 1–3 vietas skiriamos vienodo dydžio premijos: Slovakijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje ir Kroatijoje;
2) už olimpinių žaidynių 1–3 vietas skiriama 2 kartus didesnė premija nei už paralimpinių žaidynių 1–3 vietą – Vengrijoje. Olimpinės žaidynės Paralimpinės žaidynės
900 8 700 6 150 Pagal valstybės mokamų premijų dydį iš 18 Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva yra antra.
Pastebėtina, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse premijos skiriamos už 1–3 vietas, Lietuvoje – už daugiau nei 3 vietas: olimpinių žaidynių – 1–8 vietas, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių – 1–4 vietas. Šie Sporto įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra vienas iš sportininkų skatinimo modelio sisteminių pokyčių etapų. Siekiant iš esmės subalansuoti sportininkų skatinimo modelį, numatomi šie sisteminiai sportininkų skatinimo modelio pokyčiai:
1) Padidinant valstybės stipendijų dydžius sportininkams bei suvienodinant valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens iškovotas vietas, išplečiant valstybės stipendijų gavėjų ratą, įtraukiant pagrindines jaunimo amžiaus grupes. 2) Suteikiant socialines garantijas (sveikatos draudimą, ligos, pensijų, motinystės socialinį draudimą) valstybės biudžeto lėšomis stipendijų gavėjams. 3) Inicijuojant elito sportininkų dvigubos karjeros programą (apie 0,2 mln.
Eur kasmet): būtų numatyta galimybė įgyti kvalifikaciją (aukštojoje mokykloje ar kitoje mokymo įstaigoje) aktyvaus sportavimo metu ar pabaigus sportininko karjerą, veiktų konsultavimo sistema dvigubos karjeros klausimais (nuo bendrojo ugdymo mokyklos iki sportininko karjeros pabaigos), būtų kaupiamas darbo stažas (pensijai) sportininko karjeros metu gaunantiems valstybės stipendiją, galimybė įgyti aukšto meistriškumo sporto instruktoriaus kvalifikaciją sporto gimnazijoje (priimant Sporto įstatymo 11 straipsnio ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, pakeitimus). 4) Peržiūrint valstybės premijų už pasiekimus olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse dydžius. 5) Pradedant išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atrankos ir rengimo programą (Talentų ID programą) (apie 0,5 mln. Eur per Nacionalinę sporto agentūrą). Siekiant tai įgyvendinti, siūloma papildyti Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės biudžeto lėšomis per aukšto meistriškumo sporto programas finansuojamas sporto organizacijų funkcijas išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvą ir toliau pasaulyje garsintų sportininkai, sporto šakų federacijos turi užtikrinti išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranką ir rengimą. Sporto šakų federacijos, įgyvendindamos šią funkcija, turės sukurti gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo ir rengimo sistemos modelį. Siekiama, kad išskirtinių sportinių gabumų turintys vaikai nuolat papildytų sporto šakų federacijų nacionalines rinktines ir būtų motyvuoti siekti sportininko karjeros.
Siūloma keisti Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį išplečiant sportininkų, turinčių teisę gauti valstybės stipendiją už tam tikrus sporto pasiekimus, ratą, taip pat įtraukiant pagrindines jaunimo amžiaus grupes ir skiriant valstybės stipendiją už:
1) olimpinių žaidynių 17–24 vietą (su sąlyga, kad į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose),
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 7–8 vietą,
3) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietą,
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietą,
5) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą,
6) pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą. Lietuvos sportininkų aukščiausio rango varžybų pasiekimų skaičius pastaraisiais metais mažėja, mažėjo ir olimpinių bei paralimpinių rinktinių dydžiai: Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo 61 sportininkas ir 17 turinčių negalią sportininkų, Atėnuose atitinkamai – 59 ir 20, Pekine – 71 ir 26, Rio de Žaneire – 67 ir 13, o Tokijo žaidynėse – 42 ir 11. Turinčių negalią sportininkų skaičius palyginti nedidelis Lietuvoje ir tam, kad jie išliktų sporte, kuriam reikia daug pastangų, jaunus sportininkus reikia skatinti, o tuo pačiu palaikyti jų pasirinkimą eiti aukšto meistriškumo sportininkų keliu. Šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme nurodyta, kad turinčių negalią sportininkų ir neturinčių negalios sportininkų pasiekimai valstybės stipendijai gauti yra vertinami skirtingai, tačiau, siekiant skatinti jaunus sportininkus sportuoti, galinčių gauti valstybės stipendijas sportininkų ratas plečiamas.
Siūloma keisti Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti valstybės stipendijų dydžiai sportininkams, ir siūloma taip padidinti valstybės stipendijų dydžius:
1) Atsižvelgiant į Seimo priimtus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriais buvo panaikinta prievolė loterijų organizatoriams skirti 8 procentus nuo išplatintų loterijos bilietų nominaliosios vertės paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams, ir į tai, kad iš minėtų paramos lėšų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (toliau – LTOK) sportininkams skirdavo olimpines stipendijas, siūloma padidinti šiuo metu sportuojantiems olimpinių sporto šakų sportininkams skiriamų valstybės stipendijų dydžius, sumuojant valstybės skiriamos valstybės stipendijos ir LTOK olimpinės stipendijos (loterijų paramos lėšas) (nuo 450 iki 1 000 Eur; LTOK skirdavo skirtingo dydžio olimpinę stipendiją tą pačią vietą aukšto meistriškumo sporto varžybose iškovojusiems sportininkams) dydžius. 2) Papildomai pridėti po 3 BSI (t. y. 138 Eur) dydžius visiems sportininkams prie valstybės stipendijos dydžio. (Valstybės stipendijas numatoma padidinti 3 BSI dydžiais, įvertinus turimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus, sportininkų, gaunančių valstybės stipendijas, skaičių ir ratą.
Papildomi asignavimai 2022 metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirti, siekiant užtikrinti tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, šias lėšas numatoma paskirstyti sporto šakų federacijų ir paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų parengtoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti. Taip pat, kaip minėta, siekiant iš esmės subalansuoti sportininkų skatinimo modelį, numatomi sisteminiai sportininkų skatinimo modelio pokyčiai bei asignavimus skirti šioms priemonėms: elito sportininkų dvigubos karjeros programai, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atrankos ir rengimo programai (Talentų ID programą). Paminėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 418 „Dėl biudžetinės įstaigos Nacionalinės sporto agentūros įsteigimo“ įsteigė valstybės sporto politiką įgyvendinančią biudžetinę įstaigą Nacionalinę sporto agentūrą prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kurios funkcijoms, numatytoms Sporto įstatyme, nuo 2022 m. liepos 1 d. vykdyti papildomų asignavimų nebuvo skirta.)
3) Valstybės biudžeto lėšomis užtikrinti valstybės stipendijas gaunantiems sportininkams socialines garantijas (t. y. sveikatos draudimą (6,98 proc.), ligos (1,99 proc.), pensijų (8,72 proc.), motinystės (1,81 proc.) socialinį draudimą – iš viso 19,5 proc. 4) Suvienodinti valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens iškovotas vietas. Šiuo metu didžiausia valstybės stipendija turintiems negalią sportininkams yra 1 058 Eur, mažiausia – 138 Eur.
Pažymėtina, kad turinčių negalią sportininkų valstybės stipendijų dydžiai didinami mažinant paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų parengtoms aukšto meistriškumo sporto programoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydį nuo 12 iki 10 procentų (šiuo metu minėtoms neįgaliųjų sporto organizacijoms 12 procentų dydis visos valstybės biudžeto lėšų sumos, skiriamos aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti, nustatytas Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“). Minėtų neįgaliųjų sporto organizacijų įgyvendinamoms 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms skirta 1,2 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Sumažinus šių neįgaliųjų sporto organizacijų rengiamoms aukšto meistriškumo sporto programoms finansavimą nuo 12 iki 10 procentų, 2023 m. šioms programoms įgyvendinti bus skirta atitinkamai mažesnė valstybės biudžeto lėšų suma.
Siūloma nustatyti tokio dydžio valstybės stipendijas sportininkams: Siūlomas valstybės stipendijos dydis + papildomai socialinės garantijos (19,5 proc.) (sveikatos draudimas (6,98 proc.), ligos (1,99 proc.), pensijų (8,72 proc.), motinystės (1,81 proc.) socialinis draudimas) Šiuo metu skiriamas valstybės stipendijos dydis be socialinių garantijų Aukšto meistriškumo sporto varžybos Iškovota vieta Dydis, Eur Iškovota vieta Dydis, Eur Olimpinių žaidynių 1–4 2 622 (57 BSI) + 511 = 3 1331 2–34 1 242 (27 BSI) 1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) Paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–41 2–34 1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) 690 (15 BSI) Pasaulio čempionatų 1–31 2–3 1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) Pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–31 2–3 782 (17 BSI) 690 (15 BSI) Olimpinių žaidynių 5–8 1 978 (43 BSI) + 386 = 2 364 5–8 966 (21 BSI) Paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 5–8 4–6 7–8 690 (15 BSI) - Pasaulio čempionatų 4–6 4–6 782 (17 BSI) Pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 4–6 - Europos čempionatų, Europos žaidynių 1–31 2–3 966 (21 BSI) 782 (17 BSI) Europos neįgaliųjų čempionatų 1–31 2, 3 690 (15 BSI) 598 (13 BSI) Olimpinių žaidynių 9–12 1 702 (37 BSI) + 332 = 2 034 9–12 782 (17 BSI) Pasaulio čempionatų 7–9 7–89 782 (17 BSI) 690 (15 BSI) Europos čempionatų, Europos žaidynių 4–6 4–6 598 (13 BSI) Olimpinių žaidynių Pasaulio čempionatų 13–16 10–12 1 610 (35 BSI) + 314 = 1 924 13–16 10–12 690 (15 BSI) Olimpinių žaidynių (jei dalyvavo atrankos varžybose) Pasaulio čempionatų Europos čempionatų, Europos žaidynių 17–24 13–16 7–8 1 426 (31 BSI) + 278 = 1 704 17–24 13–16 7–8 - 598 (13 BSI) - Pasaulio jaunimo čempionatų 1–3
1 2–3 230 (5 BSI) 138 (3 BSI) Pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 2–3 138 (3 BSI) - Pasaulio jaunimo čempionatų Jaunimo olimpinių žaidynių Europos jaunimo čempionatų 4–6 690 (15 BSI) + 135 = 825 4–6 - Siūloma Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios ir patikslinti Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, nustatant 4 metų terminą valstybės stipendijai olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams gauti (šiuo metu už šiuos laimėjimus valstybės stipendija skiriama neterminuotam laikotarpiui).
Siūloma nustatyti tokio dydžio valstybės stipendijas sportininkams: Siūlomas valstybės stipendijos dydis + papildomai socialinės garantijos (19,5 proc.) (sveikatos draudimas (6,98 proc.), ligos (1,99 proc.), pensijų (8,72 proc.), motinystės (1,81 proc.) socialinis draudimas) Šiuo metu skiriamas valstybės stipendijos dydis be socialinių garantijų Aukšto meistriškumo sporto varžybos Iškovota vieta Dydis, Eur Iškovota vieta Dydis, Eur Olimpinių žaidynių 1–4 2 622 (57 BSI) + 511 = 3 1331 2–34 1 242 (27 BSI) 1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) Paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–41 2–34 1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) 690 (15 BSI) Pasaulio čempionatų 1–31 2–3 1 058 (23 BSI) 966 (21 BSI) Pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–31 2–3 782 (17 BSI) 690 (15 BSI) Olimpinių žaidynių 5–8 1 978 (43 BSI) + 386 = 2 364 5–8 966 (21 BSI) Paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 5–8 4–6 7–8 690 (15 BSI) - Pasaulio čempionatų 4–6 4–6 782 (17 BSI) Pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 4–6 - Europos čempionatų, Europos žaidynių 1–31 2–3 966 (21 BSI) 782 (17 BSI) Europos neįgaliųjų čempionatų 1–31 2, 3 690 (15 BSI) 598 (13 BSI) Olimpinių žaidynių 9–12 1 702 (37 BSI) + 332 = 2 034 9–12 782 (17 BSI) Pasaulio čempionatų 7–9 7–89 782 (17 BSI) 690 (15 BSI) Europos čempionatų, Europos žaidynių 4–6 4–6 598 (13 BSI) Olimpinių žaidynių Pasaulio čempionatų 13–16 10–12 1 610 (35 BSI) + 314 = 1 924 13–16 10–12 690 (15 BSI) Olimpinių žaidynių (jei dalyvavo atrankos varžybose) Pasaulio čempionatų Europos čempionatų, Europos žaidynių 17–24 13–16 7–8 1 426 (31 BSI) + 278 = 1 704 17–24 13–16 7–8 - 598 (13 BSI) - Pasaulio jaunimo čempionatų 1–3
1 2–3 230 (5 BSI) 138 (3 BSI) Pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 2–3 138 (3 BSI) - Pasaulio jaunimo čempionatų Jaunimo olimpinių žaidynių Europos jaunimo čempionatų 4–6 690 (15 BSI) + 135 = 825 4–6 - Siūloma Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios ir patikslinti Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, nustatant 4 metų terminą valstybės stipendijai olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams gauti (šiuo metu už šiuos laimėjimus valstybės stipendija skiriama neterminuotam laikotarpiui). Taip pat siūloma nustatyti galimybę nutraukti valstybės stipendiją (olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojams), jei sportininkas per 2 metus nesudalyvavo bent vienose Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose (išskyrus, kai nesudalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų Sporto įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nurodytoje švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje tvarkoje).
Toks pasiūlymas teikiamas siekiant užkirsti kelią atvejams, kai sportininkai nedalyvauja tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose be pateisinamos priežasties ir toliau gauna maksimalaus dydžio valstybės stipendiją neterminuotą laikotarpį. 4 metų laikotarpis, atsižvelgiant į sporto organizacijų pasiūlymus, buvo pasirinktas dėl olimpinio ciklo trukmės. Visas sportininko pasirengimas svarbiausioms aukšto meistriškumo sporto varžyboms turėtų būti siejamas su ketverių metų laikotarpiu. Taip pat Sporto įstatymo projekto 9 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad sportininkams, kuriems valstybės stipendijos paskirtos neterminuotam laikotarpiui (t. y. iki sportininkas baigs sportininko karjerą) iki Sporto įstatymo projekto įsigaliojimo (pagal Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir 4 dalį), mokamos Sporto įstatymo projekto
įstatymo įsigaliojimo iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos.
Taip pat siūloma papildyti Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 4 punktą sąlyga, kad sportininkui paskirtoji valstybės stipendija nemokama laikotarpiu, kai jis gauna viena iš šių išmokų: ligos, motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros. Tokia pati nuostata galioja ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams, t. y. darbo užmokestis nėra mokamas tuo laikotarpiu, kai gaunama viena iš anksčiau paminėtų išmokų. Valstybės stipendija sportininkui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokama kas mėnesį (nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Sporto įstatymui, valstybės stipendijas sportininkams mokės valstybės sporto politiką įgyvendinanti biudžetinė įstaiga Nacionalinė sporto agentūra). Šiuo metu mažiausia stipendija yra 3 BSI pasaulio jaunimo ir jaunimo olimpinių žaidynių 4–6, Europos jaunimo – 2, 3 vietos, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojams. Tai sudaro 138 Eur išmoką kas mėnesį. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvą ir toliau pasaulyje garsintų sportininkai, būtina atsižvelgti į jaunų sportininkų poreikius, į jų galimybes sportuojant įgyti kitą profesiją, į jų galimybes sportuojant dirbti dar kitus darbus, tam, kad užsitikrintų pragyvenimo galimybes.
Siūloma padidinti valstybės stipendiją jaunimo amžiaus grupės sportininkams: pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtojams –
jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams – 20 BSI dydžio. Pastebėtina, kad valstybės stipendija sportininkui yra skiriama pasiekus atitinkamą laimėjimą ir yra siejama su pasirengimu ir sąlygų sudarymu dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose – Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 438 „Dėl Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punkte įtvirtinta, kad valstybės stipendijų tikslas yra sudaryti optimalias sąlygas sportininkui pasirengti ir atstovauti Lietuvos Respublikai aukšto meistriškumo sporto varžybose. Šiuo metu Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga – 730 Eur. Suaugęs sportininkas, baigęs mokyklą ir tęsiantis sportinę karjerą, jeigu atstovauja individualiai sporto šakai, dažniausiai neturi nuolatinio atlygio šaltinio, nes klubų sistema nėra išplėtota, sportinė veikla nėra pelninga, kad sportininkas galėtų gauti pajams. Jeigu sportininkas tampa pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtoju – jam skirtoji valstybės stipendija bus 690 Eur, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų – 3 vietos laimėtojams 920 Eur.
Šiuo metu 76 sveikiesiems sportininkams yra mokamos valstybės stipendijos. 13 sportininkų stipendijos mokamos neterminuotai, t. y. pagal Sporto įstatymo nuostatas jie pasiekė aukščiausius laimėjimus ir, kol jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose – jiems mokama valstybės stipendija. Iš jų
BSI ir 4 sportininkams 21 BSI dydžio valstybės stipendijos. Taip pat 23,1 BSI dydžio valstybės stipendija yra mokama 1 sportininkui, 21 BSI – 7 sportininkams, 17 BSI – 19 sportininkų, 15 BSI – 9 sportininkams, 13 BSI –
šiems sportininkams kiekvieną mėnesį išmokama apie 48 395 Eur. Įvertinus tai, kad 2022 m. Lietuvos sportininkai dalyvaus pasaulio, Europos čempionatuose ir tai, kad pagal siūlomą Sporto įstatymo pakeitimą valstybės stipendijos bus mokamos už iškovotas 7–8 vietas Europos čempionatuose, 4–6 Europos jaunimo čempionatuose prognozuojama, kad sportininkų valstybės stipendijų gavėjų skaičius nesumažės ir 2022 m. liepos–gruodžio mėn. bus apie 75–80 sportininkų, kuriems bus mokamos valstybės stipendijos. Šių sportininkų padidintoms valstybės stipendijoms 2022 m. sausio–birželio mėn. valstybės stipendijoms bus išmokėta 315,5 tūkst. Eur, o liepos–gruodžio mėn. – 776,1 tūkst. Eur. Prognozuojama, kad 2022 m. iš viso neturintiems negalios sportininkams valstybės stipendijoms išmokėti reikės 1 091,6 tūkst. Eur. Šiuo metu 43 turintiems negalią sportininkams yra mokamos valstybės stipendijos, kurių dydis priklauso nuo pasiekimo lygio.
6 sportininkams 23 BSI dydžio valstybės stipendijos mokamos neterminuotai, t. y. pagal Sporto įstatymo nuostatas jie pasiekė aukščiausius laimėjimus ir, kol jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose, jiems mokama valstybės stipendija. 24 sportininkams mokamos 21 BSI dydžio valstybės stipendijos, 6 sportininkams –
turintiems negalią sportininkams kiekvieną mėnesį išmokama apie 34 650 Eur. Pasibaigus 2022 m. kurčiųjų žaidynėms (2022 m. gegužės 15 d.) paaiškėjo, kad nuo 2022 m. gegužės 15 d. valstybės stipendijas bus mokamos 57 turintiems negalią sportininkams. Įvertinus kurčiųjų sportininkų pasiektus rezultatus 2022 m. kurčiųjų žaidynėse, o taip pat kitų negalią turinčių sportininkų galimybes 2022 m. pasiekti rezultatus pasaulio, Europos čempionatuose, kurie suteiks galimybę gauti valstybės stipendiją ir tai, kad pakeitus Sporto įstatymą valstybės stipendijos bus mokamos už iškovotas 7–8 vietas kurčiųjų žaidynėse, 4–6 vietas pasaulio čempionatuose bei 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose, tikėtina, kad turinčių negalią sportininkų, gaunančių valstybės stipendijas skaičius, 2022 m. liepos–gruodžio mėn. bus 57–60 sportininkų. Minėtų sportininkų valstybės stipendijoms 2022 m. sausio–birželio mėn. bus išmokėta 207 tūkst. Eur, o padidintoms valstybės stipendijoms 2022 m. liepos–gruodžio mėn. reikės 761,5 tūkst. Eur. Prognozuojama, kad 2022 m. iš viso turintiems negalią sportininkams valstybės stipendijoms išmokėti reiks 968,5 tūkst. Eur. Vyriausybė 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 815 „Dėl Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-529, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-530, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 8-1, 9, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-643(2), Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 1, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-644(2), Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-825 ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-826“ atitinkamai pasiūlė Seimui padidinti asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai užtikrinant tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio. Taip pat Vyriausybė 2021 m. spalio 13 d. protokolu Nr. 64 pavedė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai parengti ir pateikti Vyriausybei Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų peržiūrėta ir pakeista olimpinių sporto šakų finansavimo sistema, įskaitant sportininkams skiriamų valstybės stipendijų dydžius, siekiant užtikrinti tvarų olimpinių sporto šakų finansavimą, padidinus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 metams asignavimai jau yra atitinkamai padidinti, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18 ir 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymu priimti pakeitimai įsigalioja nuo 2022 m. liepos 1 d., siūloma, kad Sporto įstatymo projektu siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad siekiant susisteminti valstybės sporto politikos įgyvendinimą, racionalu, kad visus Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus sporto projektus administruotų vienas juridinis asmuo – valstybės sporto politiką įgyvendinanti biudžetinė įstaiga Nacionalinė sporto agentūra, todėl siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 2 straipsnio 9 dalį ir papildyti šį straipsnį 12 dalimi, nurodant, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. sporto projektus, kurie buvo pateikti Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti, administruos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, t. y. biudžetinė įstaiga Nacionalinė sporto agentūra (šiuo metu sporto projektų administravimas padalintas trims įstaigoms: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, viešajai įstaigai Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai). Kaip minėta pirmiau, siūloma valstybės biudžeto lėšomis sportininkams užtikrinti socialines garantijas – sveikatos draudimą (6,98 proc.), ligos (1,99 proc.), pensijų (8,72 proc.), motinystės (1,81 proc.) socialinį draudimą (iš viso 19,5 proc.). Pavyzdžiui, šiuo metu už olimpinių žaidynių 1–3 vietas valstybės stipendija yra 1 134 Eur dydžio, LTOK olimpinė stipendija – 1 000 Eur, už olimpinių žaidynių 4 vietą ir pasaulio čempionatų 1–3 vietas valstybės stipendija – 966 Eur, LTOK olimpinė stipendija
Taigi, pavyzdžiui, sportininkams, pasaulio čempionate užėmusiems 3 vietą ir gavusiems 1 332 Eur dydžio kartu sudėjus valstybės stipendiją ir LTOK olimpinę stipendiją (450 Eur), valstybės stipendija padidėtų beveik du kartus (valstybės stipendijos dydis būtų 2622 Eur) ir papildomai valstybės biudžeto lėšomis būtų apmokėtos sportininkų socialinio draudimo įmokos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme yra numatyta tokia privalomojo sveikatos draudimo sistema (toliau – PSD), pagal kurią draudžiamieji moka PSD įmokas nuo visų gyventojų pajamų mokesčiu arba socialinio draudimo įmokomis apmokestintų pajamų. Draudžiamieji, neturintys tokių pajamų, moka PSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, todėl sportininkų atveju PSD įmokos bus mokamos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios algos. Siūloma papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnį, nustatant, kad už sportininkus, kuriems mokama pagal Sporto įstatymą valstybės stipendija (ir kurie nepriklauso asmenims, nurodytiems Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 2 ir 4–10 dalyse), privalomojo sveikatos draudimo įmokas sumoka valstybės sporto politiką įgyvendinanti institucija (t. y. Nacionalinė sporto agentūra) iš atitinkamai programai skiriamų lėšų šios programos finansavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šios įmokos dydis yra 6,98 procento Vyriausybės patvirtintos minimaliosios algos dydžio (galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną) – šiuo metu būtų 50,95 Eur mėn. (kai minimali mėnesinė alga – 730 Eur). Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d., o Vyriausybė iki
2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr.
privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, pakeitimą. Atsižvelgiant į siūlomus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, siūloma patikslinti Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies
institucija (t. y. Nacionalinė sporto agentūra) atlieka ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį nauja 11 dalimi ir apdrausti sportininkus, kuriems Sporto įstatymo nustatyta tvarka yra mokama valstybės stipendija, pensijų (8,72 proc. dydžio įmoka), ligos (1,99 proc. dydžio įmoka) ir motinystės (1,81 proc. dydžio įmoka) socialiniu draudimu valstybės biudžeto lėšomis. Sportininkai, kuriems mokama valstybės stipendija, neviršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios algos dydžio, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesio algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Sportininkai, kuriems mokama valstybės stipendija, viršijanti Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesio algos dydį, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo valstybės stipendijos dydžio tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Jei sportininkai turi draudžiamųjų pajamų, kurių suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, jie draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.
Šias socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumokėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Socialinio draudimo įmokas sumokėtų Ministerija, o ne Nacionalinė sporto agentūra, nes Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Ministerija, o ne Nacionalinė sporto agentūra. Taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį nurodant, kad už sportininkus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja Fondo valdyba, o sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, pakeitimą.
647, pakeitimą. Atitinkamai siūloma papildyti ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnį, nurodant, kad neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys – asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6 straipsnio 1 ir 7 ir 11 dalyse bei 4 straipsnį, nurodant, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje nurodyti sportininkai laikomi apdraustaisiais, jeigu už juos mokamos ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. liepos 1 d., o Vyriausybė iki 2022 m. birželio 30 d. priimtų su šio įstatymo pakeitimu susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektai parengti siekiant užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriais buvo panaikinta prievolė loterijų organizatoriams skirti 8 procentus nuo išplatintų loterijos bilietų nominaliosios vertės paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams, įvertinus užsitęsusi įstatymų projektų derinimą su sporto organizacijomis ir įstatymų projektų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime procedūras, trukmę ir siekiant, kad teikiami pakeitimai įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d, prašoma Lietuvos Respublikos Seimą nurodytus įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos Įstatymų projektais siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, Seimui priėmus Įstatymų projektus, iki 2022 m. birželio 30 d. turės patvirtinti, vadovaudamasis nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliosiančia Sporto įstatymo nauja redakcija: 1.
Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarką (šiuo metu patvirtinta Vyriausybės 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“);
tvarką (šiuo metu patvirtinta Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 438 „Dėl Valstybės stipendijų sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Vyriausybė iki 2022 m. birželio 30 d. priimtų:
įstatymo priėmimu susijusį Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, pakeitimą;
įstatymo priėmimu susijusių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, pakeitimą;
priėmimu susijusių Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“, pakeitimą;
42000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr.
pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimai yra padidinti (papildomai 2022 metams skirti 7 mln. Eur, 2023 metams – 14 mln. Eur, Seimui priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą), Sporto įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 2022 m. liepos–gruodžio mėn. 76 sportininkų (šiuo metu gaunančių valstybės stipendijas) padidintoms valstybės stipendijoms 2022 m. liepos–gruodžio reikės 776,1 tūkst. Eur (šios lėšos yra numatytos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. asignavimų). 67 sportininkų (atėmus 9 sportininkus jaunimo amžiaus grupės) sveikatos draudimo įmokoms sumokėti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos asignavimų bus skirta apie 23 tūkst. Eur, jų pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokoms – apie 113 tūkst. Eur. 57 turinčių negalią sportininkų padidintoms valstybės stipendijoms reikės 761,5 tūkst.
Eur (šios lėšos yra numatytos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022 m. asignavimų). Minėti sportininkai turi draudžiamąsias pajamas, todėl jų sveikatos draudimo, pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokoms lėšų nereikės. Suvienodinus valstybės premijų sportininkams ir jų treneriams dydžius ir padidinus BSI iki
1,4 mln. Eurų, 2024 m. – 2,2 mln. Eurų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kuriuos reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „valstybės stipendija“, „valstybės premija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [¹] Šaltinis: https://www.forbes.com/sites/brettknight/2022/02/04/these-12-countries-will-pay-their-olympians-six-figure-bonuses-for-winning-gold-medals/?sh=1ffae14f4ce1
2022-06-07 Nr. XIVP-1773 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3¹ dalyje reikėtų aiškiau nurodyti valstybės premijos dydžio mažinimo tvarką, atsižvelgiant į varžovų trūkumo (iki 12 varžovų) proporcijas, t.y. reiktų paaiškinti kiek valstybės premija mažinama, jeigu varžėsi tik 11 varžovų, kiek – jei varžėsi tik 10 varžovų (kitas valstybės premijų mažinimo proporcijas jau bus galima nustatyti dedukciniu metodu). 2. Siūlytina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo
nustatytų aplinkybes, kurioms esant sportininkui nebūtų nutraukiamas paskirtos valstybės stipendijos mokėjimas ar reikalaujama ją grąžinti) tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi (vienur nurodoma, kad tokios aplinkybės bus nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje tvarkoje, kitur – kad tokių aplinkybių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras). Jeigu būtų nuspręsta palikti nuostatą, reikėtų šioje dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,šio įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje“ įrašyti žodžius ir skaičių ,,šio straipsnio 9 dalyje“. 3. Projekto
,,nuostatas“ įrašytinas žodis ,,nuostatomis“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-06-23 Nr. XIVP-1773(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 1 straipsnio pavadinime, 2 straipsnio
Respublikos“ (dėstyti kaip siūloma visame projekte). 2. Projekto
nurodyti pilni joje minimų dar neįsigaliojusių įstatymų rekvizitai, t.y. turi būti nurodyti šių įstatymų numeriai – atitinkamai Nr. XIV-601 ir Nr. XVI-602. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-06-26 Nr. XIVP-1773(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 1 straipsnio pavadinime, 2 straipsnio
Respublikos“ (dėstyti kaip siūloma visame projekte). 2. Projekto
nurodyti pilni joje minimų dar neįsigaliojusių įstatymų rekvizitai, t.y. turi būti nurodyti šių įstatymų numeriai – atitinkamai Nr. XIV-601 ir Nr. XVI-602. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2022-06-15
pavaduojantis Simoną Gentvilą, Vytautas Gapšys, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Kasparas Adomaitis – pavaduojantis Vytautą Mitalą. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3¹ dalyje reikėtų aiškiau nurodyti valstybės premijos dydžio mažinimo tvarką, atsižvelgiant į varžovų trūkumo (iki
mažinama, jeigu varžėsi tik 11 varžovų, kiek – jei varžėsi tik 10 varžovų (kitas valstybės premijų mažinimo proporcijas jau bus galima nustatyti dedukciniu metodu). Nepritarti Valstybės premijos dydis būtų mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į dalyvaujančių varžovų skaičių, jį apskaičiuojant, atliekant matematinį skaičiavimą taip:
Vyriausybės nutarimu nustatytos premijos dydį dauginant iš dalyvaujančių varžovų skaičiaus ir dalinant iš 12 (pvz., dalyvaujant 11 varžovų:
tokius paaiškinimus tikslinga nurodyti įstatyme, juo labiau, kad valstybės premijų dydžius, jų skyrimo ir mokėjimo tvarką Sporto įstatymu pavesta nustatyti Vyriausybei ir, esant būtinybei, galima būtų Vyriausybės nutarime patikslinti ir paaiškinti valstybės premijos dydžio mažinimo tvarką. 2.
Teisės departamentas,
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatas (dėl poįstatyminio teisės akto, kuris nustatytų aplinkybes, kurioms esant sportininkui nebūtų nutraukiamas paskirtos valstybės stipendijos mokėjimas ar reikalaujama ją grąžinti) tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi (vienur nurodoma, kad tokios aplinkybės bus nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje tvarkoje, kitur – kad tokių aplinkybių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras). Jeigu būtų nuspręsta palikti nuostatą, reikėtų šioje dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,šio įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje“ įrašyti žodžius ir skaičių ,,šio straipsnio 9 dalyje“. 3. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
,,nuostatas“ įrašytinas žodis ,,nuostatomis“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlyti pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIVP-1773 sujungti su Projektu Nr. XIVP-935 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-1773(2). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-908 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
2022-06-15
posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys:
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Sporto grupės patarėjos Ilona Šimkūnaitė ir Gintarė Papartė, Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-077 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3¹ dalyje reikėtų aiškiau nurodyti valstybės premijos dydžio mažinimo tvarką, atsižvelgiant į varžovų trūkumo (iki 12 varžovų) proporcijas, t.y. reiktų paaiškinti kiek valstybės premija mažinama, jeigu varžėsi tik 11 varžovų, kiek – jei varžėsi tik 10 varžovų (kitas valstybės premijų mažinimo proporcijas jau bus galima nustatyti dedukciniu metodu). Nepritarti Valstybės premijos dydis būtų mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į dalyvaujančių varžovų skaičių, jį apskaičiuojant, atliekant matematinį skaičiavimą taip:
Vyriausybės nutarimu nustatytos premijos dydį dauginant iš dalyvaujančių varžovų skaičiaus ir dalinant iš 12 (pvz., dalyvaujant 11 varžovų: 70 150 Eur x 11 : 12 = 64 304 Eur ir t. t.).
Abejotina, ar tokius paaiškinimus tikslinga nurodyti įstatyme, juo labiau, kad valstybės premijų dydžius, jų skyrimo ir mokėjimo tvarką Sporto įstatymu pavesta nustatyti Vyriausybei ir, esant būtinybei, galima būtų Vyriausybės nutarime patikslinti ir paaiškinti valstybės premijos dydžio mažinimo tvarką
Teisės departamentas 2022-06-078 Siūlytina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatas (dėl poįstatyminio teisės akto, kuris nustatytų aplinkybes, kurioms esant sportininkui nebūtų nutraukiamas paskirtos valstybės stipendijos mokėjimas ar reikalaujama ją grąžinti) tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi (vienur nurodoma, kad tokios aplinkybės bus nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje tvarkoje, kitur – kad tokių aplinkybių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras). Jeigu būtų nuspręsta palikti nuostatą, reikėtų šioje dalyje vietoj žodžių ir skaičių
straipsnio 9 dalyje“. Pritarti
Teisės departamentas 2022-06-079 Projekto
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Edmundas Pupinis 2022-06-142 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą (toliau – Loterijų įstatymai), siūloma nustatyti, kad 2022 metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras turi teisę skirti papildomas valstybės biudžeto lėšas į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų ir paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų (toliau – Pareiškėjai) įgyvendinamoms 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programoms. Iki Loterijų įstatymų pakeitimų dalį lėšų Pareiškėjų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms skirstydavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos paralimpinis komitetas. Pareiškėjai įgyvendinamas 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programas, kurioms yra skirtas finansavimas 2022 metams, galės papildyti naujomis priemonėmis. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„16. Papildomos valstybės biudžeto lėšos, siekiant užtikrinti tvarų
į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, Seimui priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18,
įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr.
IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1773 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario E. Pupinio pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arūnas Valinskas, Dainius Kepenis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius ŽTK biuro patarėja Inga Ališauskienė 2396824
RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-908 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1773 2022-06-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, S. Lengvinienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Petkevič, E. Pupinis, E. Rudelienė, K. Bartoševičius, pavaduojantis Komiteto narį A. Anušauską. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė. Kiti asmenys: Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos sporto trenerių asociacijos valdybos narys Vilius Repšys, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys Einius Petkus, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių draudimo grupės vyr. specialistė Ona Stravinskaitė, Valstybinės ligonių kasos prie SAM Draudžiamųjų registro sk. vyr. specialistė Natalija Jelenskienė, Valstybinės ligonių kasos prie SAM Teisės skyriaus vedėjas Tomas Ragauskas, Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas, Lietuvos motorlaivių federacijos prezidentas Karolis Ramoška, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM Registrų tvarkymo skyriaus vedėja Leonora Lizūnienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Teisės ir administravimo departamento vyresnysis patarėjas Tomas Gedminas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja Gintarė Papartė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3¹ dalyje reikėtų aiškiau nurodyti valstybės premijos dydžio mažinimo tvarką, atsižvelgiant į varžovų trūkumo (iki
mažinama, jeigu varžėsi tik 11 varžovų, kiek – jei varžėsi tik 10 varžovų (kitas valstybės premijų mažinimo proporcijas jau bus galima nustatyti dedukciniu metodu). Nepritarti Argumentai: Konkretūs premijų dydžiai ir jų apskaičiavimas bus nustatomi LRV nutarimu, o ne įstatymu, Premijos dydis bus mažinamas proporcingai atsižvelgiant į dalyvaujančių varžovų skaičių jį apskaičiuojant matematiniu būdu: Vyriausybės nutarimu nustatytos premijos dydį dauginant iš dalyvaujančių varžovų skaičiaus ir dalinant iš 12. Abejotina, ar tokius paaiškinimus tikslinga nurodyti įstatyme, tuo labiau, kad premijų dydžiai, jų skyrimo ir mokėjimo tvarka yra nustatyti Vyriausybės nutarimu, kuriuo taip pat, esant būtinybei, galima būtų patikslinti ir paaiškinti premijos dydžio mažinimo tvarką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 2.
Siūlytina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostatas (dėl poįstatyminio teisės akto, kuris nustatytų aplinkybes, kurioms esant sportininkui nebūtų nutraukiamas paskirtos valstybės stipendijos mokėjimas ar reikalaujama ją grąžinti) tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi (vienur nurodoma, kad tokios aplinkybės bus nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje tvarkoje, kitur – kad tokių aplinkybių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras). Jeigu būtų nuspręsta palikti nuostatą, reikėtų šioje dalyje vietoj žodžių ir skaičių ,,šio įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje“ įrašyti žodžius ir skaičių ,,šio straipsnio 9 dalyje“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti Sporto įstatymo 24 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „<...> Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
6
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės premijų dydžio nustatymo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalį, Vyriausybė nustato Valstybės premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Todėl svarstytina, ar minėtą metodiką negalėtų nustatyti Vyriausybė toje pačioje Valstybės premijų skyrimo ir mokėjimo tvarkoje. Pritarti Argumentai:
nustato valstybės premijų dydžius, todėl, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūloma papildyti nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio straipsnio redakciją ir numatyti, kad Vyriausybė, nustatydama valstybės premijų dydžius, vadovaujasi Sporto įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais. Pasiūlymas:
Papildyti Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio
laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.“
2
straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio
„paralimpinių“ įrašytinas žodis „žaidynių“. Pritarti
Pasiūlymas: Papildyti Sporto įstatymo 23 str. 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju,
paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 – 4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1 – 3 vietos laimėtoju;“
2021-10-13 Pastaba prijungiamam Įstatymo projektui Nr. XIVP-935 3.
teksto vienodumo (nuoseklumo), projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą skaičių ,,dvylika“ siūlytina rašyti skaitmeniu ,,12”, nes ir kiti skaičiai taip rašomi (pvz. keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Pritarti
atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai projekto 3 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatytas ankstesnis 2 dalies įsigaliojimas, kas įgalintų atsakingų institucijų tinkamą pasiruošimą įstatymo įgyvendinimui. Nepritarti Pagal Komiteto teikiamą siūlymą, Vyriausybė, nustatydama valstybės premijų sportininkas dydžius, turės vadovautis Sporto įstatymo 22 str. nustatytais kriterijais, kurie ir anksčiau buvo įtvirtinti įstatyme ir kuriais jau buvo vadovaujamasi. Vyriausybė jau yra patvirtinusi Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką bei rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, dėl projekto siūlytina gauti
gauta 2022-06-01
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-313 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-935 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį tobulinti ir išbraukti nuostatą, kuria siūloma pavesti Vyriausybei tvirtinti valstybės premijų dydžio nustatymo metodiką, pagal kurią sportininkams ir jų treneriams už Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus būtų skiriamos valstybės premijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022 m. gegužės 4 d. priimant nutarimą Nr. 468 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr.
už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ apsispręsta etapais suvienodinti valstybės premijų dydžius už į olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas įtrauktų rungčių aukšto meistriškumo sporto varžybose (olimpinės, paralimpinės, kurčiųjų žaidynės, pasaulio, Europos čempionatai) pasiektus to paties lygmens laimėjimus negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams bei jų treneriams, kai Sporto įstatyme bus nustatytas kriterijus dėl
programas įtrauktoje rungtyje, siekiant diferencijuoti valstybės premijų dydžius dalyvaujant mažesniam, nei nustatytas, varžovų skaičiui. Atsižvelgiant į tai, kad 12 varžovų kriterijų siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Sporto įstatymo projektas), kuris buvo svarstytas 2022 m. birželio 1 d. Vyriausybės posėdyje ir artimiausiu metu bus pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, ir į tai, kad taikant šį kriterijų būtų nustatomi valstybės premijų dydžiai ir mažinami tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų (arba tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus), Vyriausybei patvirtinti atskirą valstybės premijų dydžio nustatymo metodiką nėra tikslinga. Paminėtina, kad Sporto įstatyme įtvirtinus šioje dalyje minėtą kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr.
927
„Dėl Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus
sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatoma etapais suvienodinti valstybės premijų dydžius už į olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas įtrauktų rungčių aukšto meistriškumo sporto varžybose (olimpinėse, paralimpinėse, kurčiųjų žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose) pasiektus to paties lygmens laimėjimus negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams. Nuo 2022 m. liepos 1 d. valstybės premijų dydžiai būtų suvienodinti negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams už pasaulio ir Europos čempionatuose pasiektus laimėjimus. Sulyginus negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams valstybės premijų dydžius už pasiektus laimėjimus pasaulio ir Europos čempionatuose, už užimtą 1 vietą pasaulio čempionate sportininkams būtų skiriama 28 060 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 1 vietą – 4 830 Eur), už 2 vietą –
neįgaliųjų čempionato 3 vietą – 3 234 Eur) dydžio valstybės premija, už užimtą 1 vietą Europos čempionatuose būtų skiriama 14 030 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 1 vietą – 2 604 Eur), už 2 vietą – 7 038 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 2 vietą – 1 932 Eur), už 3 vietą – 5
valstybės premija.
Nuo 2025 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinėms žaidynėms, būtų suvienodinti valstybės premijų dydžiai negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams už olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse pasiektus to paties lygmens laimėjimus: už olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą būtų skiriama
Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą – 19 236 Eur), už 2 vietą – 35 098 Eur (šiuo metu už olimpinių žaidynių 2 vietą – 64 050 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 2 vietą –
olimpinių žaidynių 3 vietą – 48 048 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 3 vietą – 6 426 Eur) dydžio valstybės premijos. Prognozuojama, kad suvienodinus valstybės premijų negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams ir jų treneriams dydžius, 2022 metais valstybės premijoms reikės apie 1,95 mln. Eur, 2023 metais – apie 1,4 mln. Eur. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti ne tik Sporto įstatymo 23 str. 2 dalies pakeitimui, bet ir iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Įstatymo 23 str. 1 dalies pakeitimui.
1 dalies pakeitimui. Pasiūlymas: Papildyti Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio
laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.“
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 25 straipsnio
valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamas siūlymas tobulinti rentų buvusiems sportininkams teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos. Siekdama užtikrinti nuoseklų valstybinių pensijų sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant valstybinių pensijų sistemos problemas, Vyriausybė, atsižvelgdama į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 190 punkte įtvirtintą siekį užtikrinti teisėkūros kokybę, 2022 metų I ketvirtį pradėjo vykdyti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.3.9 papunktyje nurodytą veiksmą „sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas“, kurį įgyvendinus Seimui iki 2023 metų II ketvirčio bus pateikti sisteminiai siūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Atkreipti Seimo dėmesį, kad šio nutarimo 1 dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 927 „Dėl Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimai, susiję su valstybės premijų dydžių suvienodinimu negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams ir jų treneriams, yra vienas iš sportininkų skatinimo modelio sisteminių pokyčių etapų. Siekiant iš esmės subalansuoti sportininkų skatinimo modelį, numatomi sisteminiai sportininkų skatinimo modelio pokyčiai, nurodyti teikiamame Sporto įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Nepritarti Balsavimo rezultatai:
Už LRV išvadą – 6; Prieš LRV išvadą – 6;
7 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr.
IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą (toliau – Loterijų įstatymai), siūloma nustatyti, kad 2022 metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras turi teisę skirti papildomas valstybės biudžeto lėšas į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų ir paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų (toliau – Pareiškėjai) įgyvendinamoms 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programoms. Iki Loterijų įstatymų pakeitimų dalį lėšų Pareiškėjų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms skirstydavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos paralimpinis komitetas. Pareiškėjai įgyvendinamas 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programas, kurioms jau yra skirtas finansavimas 2022 metams, galės papildyti naujomis priemonėmis. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„16. Papildomos valstybės biudžeto lėšos, siekiant
užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, Seimui priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymą, 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2022-06-15 Pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-1773 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIVP-1773 sujungti su Projektu Nr. XIVP-935 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-1773(2). Pritarti
2022-06-15 Dėl prijungiamo Įstatymo projekto Nr. XIVP-935 Atsižvelgiant į LR Vyriausybės pateiktas pastabas, pritarti Iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIVP-935 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, pasiūlyti pagrindiniam komitetui Projektą Nr. XIVP-935 sujungti su Projektu Nr. XIVP-1773 ir Seimui svarstyti pateikti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-1773(2). Pritarti
2022-06-15 Pritarti Lietuvos Respublikos Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1773 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario E. Pupinio pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario E. Pupinio pasiūlymui, kuriems komisija pritarė. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymo projektą su Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-935 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti
2022-06-20 Dėl prijungiamo Įstatymo projekto Nr. XIVP-935 1.
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymo projektą su Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1773 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1773 ir prie jo prijungtam Sporto įstatymo Nr. I-1151 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-935, Komiteto išvadoms ir teikti Seimui svarstyti Komiteto patobulintą Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1773(2). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas
1 Argumentai:
nustato valstybės premijų dydžius, todėl, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūloma papildyti nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio straipsnio redakciją ir numatyti, kad Vyriausybė, nustatydama valstybės premijų dydžius, vadovaujasi Sporto įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais. Pasiūlymas:
Papildyti Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio
laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė, tikslinama Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė: Pasiūlymas: Papildyti Sporto įstatymo 23 str. 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju,
paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 – 4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1 – 3 vietos laimėtoju;“
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė, tikslinama Sporto įstatymo 24 straipsnio 7 dalies formuluotė: Pasiūlymas: Pakeisti Sporto įstatymo 24 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„<...>Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama,
jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Rudelienė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908
lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)