Lyginamasis variantas
Papildyti 131 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) sveikatos gerinimo.“
Papildyti Įstatymą 137¹ straipsniu: „
darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Sveikatos gerinimo atostogos darbdavio nustatyta tvarka gali būti suteikiamos ir prašymo pateikimo dieną, jeigu prašymas pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai valandai iki darbo pradžios. 2. Darbuotojams per metus suteikiamos 5 dienų sveikatos gerinimo atostogos. 3. Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsiranda darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba 3 mėnesius. 4. Teisė pasinaudoti visomis ar likusia nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios. 5. Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama.“
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
Lyginamasis variantas
Papildyti 131 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7) sveikatos gerinimo.“
Papildyti Įstatymą 137¹ straipsniu: „
darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Sveikatos gerinimo atostogos darbdavio nustatyta tvarka gali būti suteikiamos ir prašymo pateikimo dieną, jeigu prašymas pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai valandai iki darbo pradžios. 2. Darbuotojams per metus suteikiamos 3 dienų sveikatos gerinimo atostogos. 3. Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsiranda darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba 3 mėnesius. 4. Teisė pasinaudoti visomis ar likusia nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios. 5. Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama.“
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Jonauskas
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies papildymo 7 punktu ir Darbo kodekso papildymo 137¹ straipsniu pakeitimo įstatymo pataisų projektą paskatino siekis gerinti Lietuvos gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis[1], 2019 m. tik kiek daugiau nei pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą,
sveikatą vertino geriau nei moterys, tam įtakos galėjo turėti skirtinga gyventojų sudėtis pagal amžių: vyresnio amžiaus moterų dalis yra santykinai didesnė nei vyrų. Lėtinės ligos – vis didesnį susirūpinimą kelianti problema, kuri tampa iššūkiu ne tik lėtine liga sergančiam asmeniui, bet ir jo aplinkai, visuomenei bei valstybei. 46 proc. gyventojų nurodė[2], kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Moterų, teigusių, jog turi ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 51 ir 40 proc. Kaip parodė tyrimo rezultatai[3], 36 proc. vyrų ir
nedidelėmis fizinėmis pastangomis. 54 proc. vyrų ir 55 proc. moterų nurodė, kad dirbo vidutinių fizinių pastangų reikalaujantį darbą, 9 proc. vyrų ir 2 proc. moterų – atliko sunkų fizinį darbą. Fizinio aktyvumo stoka – viena svarbiausių antsvorio ir nutukimo atsiradimo priežasčių. Fiziškai neaktyvūs žmonės dažniau turi aukštą kraujospūdį (hipertenziją), serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, osteoporoze, depresija bei onkologinėmis ligomis. Mažėjant fiziniam darbui, didesnę reikšmę įgauna fizinis aktyvumas laisvalaikiu, kuris gali teigiamai paveikti asmens fizinę sveikatą.
Pagal 2019 metų sveikatos būklės ES šalyse apžvalgą[4], sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje buvo vieni prasčiausių ES. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis (80,9 metų), o tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis pagal lytį beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Nuotolinis darbas padėjo įmonėms plėstis ir išgyventi COVID-19 pandemiją, bet kartu darbuotojams padidino raumenų ir kaulų sutrikimų ir psichikos sveikatos sutrikimų pavojų[5]. Siekiant pagerinti Lietuvos gyventojų psichinę ir fizinę sveikatą, siūloma įteisinti sveikatos gerinimo atostogas. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodoma, kad „sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl ,,sveikatos gerinimas“ nesusiaurinamas iki ,,gydymo“. Darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pačiam pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins: lankys sporto stovyklą, meditacijos užsiėmimus, lankysis pas stomatologą ar tiesiog skirs poilsio dieną namuose. Sveikatos gerinimo atostogos taip pat padėtų darbuotojams lengviau išgyventi tokius ūmius skausmus, kaip itin dideli menstruacijų skausmai, migrenos priepuoliai. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 131 straipsnio pakeitimu siekiama įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, o Darbo kodekso papildymu 137¹ straipsniu reglamentuoti šias atostogas ir numatyti, kad:
nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Sveikatos gerinimo atostogos darbdavio nustatyta tvarka gali būti suteikiamos ir prašymo pateikimo dieną, jeigu prašymas pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai valandai iki darbo pradžios. 2. Darbuotojams per metus suteikiamos 5 dienų sveikatos gerinimo atostogos. 3. Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsiranda darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba 3 mėnesius. 4. Teisė pasinaudoti visomis ar likusia nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios. 5. Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus, darbuotojams priklauso kasmetinės, tikslinės (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybinės, nemokamos), pailgintos, papildomos atostogos. Tačiau blogėjanti visuomenės psichinė ir fizinė sveikata verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų Lietuvos gyventojams gerinti savo sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę, kas teigiamai atsilieptų taip pat ir darbo efektyvumui bei motyvacijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 131 straipsnio pakeitimu siekiama įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, o Darbo kodekso papildymu 137¹ straipsniu reglamentuoti šias atostogas ir numatyti, kad:
nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Sveikatos gerinimo atostogos darbdavio nustatyta tvarka gali būti suteikiamos ir prašymo pateikimo dieną, jeigu prašymas pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai valandai iki darbo pradžios. 2. Darbuotojams per metus suteikiamos 5 dienų sveikatos gerinimo atostogos. 3. Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsiranda darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba 3 mėnesius. 4. Teisė pasinaudoti visomis ar likusia nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios. 5. Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama. Tikimasi, kad tai pagerins Lietuvos gyventojų sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Sveikatos gerinimo atostogos taip pat teigiamai atsilieptų ir darbuotojų darbo efektyvumui bei motyvacijai, apsaugotų darbuotojus nuo pervargimo, pagerintų fizinę bei psichologinę jų būklę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Sveikatos gerinimas“,
„Sveikatos gerinimo atostogos“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas [1] Lietuvos gyventojų sveikata (2020 metų leidimas).
Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/savo-sveikatos-vertinimas [2] Ten pat. [3] Ten pat. [4] State of health in the EU. Lietuva 2019 metų sveikatos būklės šalyse apžvaga. Europos Komisija. Prieiga internete: https://ec.europa.eu/health/system/files/2019-11/2019_chp_lt_lithuanian_0.pdf [5] Nuotolinis darbas ir pavojai sveikatai COVID-19 pandemijos aplinkybėmis. Įrodymai iš praktikos ir poveikis politikai. Prieiga internete: https://osha.europa.eu/lt/publications/telework-and-health-risks-context-covid-19-pandemic-evidence-field-and-policy-implications
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies papildymo 7 punktu ir Darbo kodekso papildymo 137¹ straipsniu pakeitimo įstatymo pataisų projektą paskatino siekis gerinti Lietuvos gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis[1], 2019 m. tik kiek daugiau nei pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą,
sveikatą vertino geriau nei moterys, tam įtakos galėjo turėti skirtinga gyventojų sudėtis pagal amžių: vyresnio amžiaus moterų dalis yra santykinai didesnė nei vyrų. Lėtinės ligos – vis didesnį susirūpinimą kelianti problema, kuri tampa iššūkiu ne tik lėtine liga sergančiam asmeniui, bet ir jo aplinkai, visuomenei bei valstybei. 46 proc. gyventojų nurodė[2], kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Moterų, teigusių, jog turi ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 51 ir 40 proc. Kaip parodė tyrimo rezultatai[3], 36 proc. vyrų ir
nedidelėmis fizinėmis pastangomis. 54 proc. vyrų ir 55 proc. moterų nurodė, kad dirbo vidutinių fizinių pastangų reikalaujantį darbą, 9 proc. vyrų ir 2 proc. moterų – atliko sunkų fizinį darbą. Fizinio aktyvumo stoka – viena svarbiausių antsvorio ir nutukimo atsiradimo priežasčių. Fiziškai neaktyvūs žmonės dažniau turi aukštą kraujospūdį (hipertenziją), serga cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, osteoporoze, depresija bei onkologinėmis ligomis. Mažėjant fiziniam darbui, didesnę reikšmę įgauna fizinis aktyvumas laisvalaikiu, kuris gali teigiamai paveikti asmens fizinę sveikatą.
Lietuvoje vykdomos 5 ligų prevencijos programos. Tyrimai dėl vėžinių susirgimų ar širdies ligų nuo tam tikro amžiaus atliekami nemokamai. Tai – krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų programos. Tačiau Valstybinės ligonių kasų duomenys rodo, kad, nepaisant valstybės skiriamų lėšų prevencinėms programoms, Lietuvos gyventojai jose dalyvauja vangiai. Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje 2021 m. duomenimis nuo visos tikslinės auditorijos dalyvavo 17,6 proc. žmonių, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje – 43,7 proc., storosios žarnos vėžio – 27,3 proc., krūties vėžio – 26,2 proc., prostatos vėžio – 18,7 proc. Higienos instituto duomenimis, tiek mirštančiųjų, tiek sergančiųjų onkologinėmis bei širdies ir kraujagyslių ligomis skaičiai nemažėja. Nacionalinio vėžio instituto specialistų teigimu, mirčių nuo vėžio mažėjimą lemia ne vien programų finansavimas: gyventojai turi būti centralizuotai kviečiami pasitikrinti dėl krūties, prostatos, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio, taip pat turi būti sudaryta paprasta tvarka tolimesniems tyrimams ir gydymui, jei to prireikia. Pagal 2019 metų sveikatos būklės ES šalyse apžvalgą[4], sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje buvo vieni prasčiausių ES. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis (80,9 metų), o tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis pagal lytį beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Nuotolinis darbas padėjo įmonėms plėstis ir išgyventi COVID-19 pandemiją, bet kartu darbuotojams padidino raumenų ir kaulų sutrikimų ir psichikos sveikatos sutrikimų pavojų[5].
Siekiant pagerinti Lietuvos gyventojų psichinę ir fizinę sveikatą, siūloma įteisinti sveikatos gerinimo atostogas. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodoma, kad „sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl ,,sveikatos gerinimas“ nesusiaurinamas iki ,,gydymo“. Darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pačiam pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins: lankys sporto stovyklą, meditacijos užsiėmimus, lankysis pas stomatologą ar tiesiog skirs poilsio dieną namuose. Sveikatos gerinimo atostogos taip pat padėtų darbuotojams lengviau išgyventi tokius ūmius skausmus, kaip itin dideli menstruacijų skausmai, migrenos priepuoliai. Įteisinus sveikatos gerinimo atostogas, gyventojai turėtų papildomos motyvacijos dalyvauti valstybės finansuojamose ligų prevencinėse programose. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 131 straipsnio pakeitimu siekiama įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, o Darbo kodekso papildymu 137¹ straipsniu reglamentuoti šias atostogas ir numatyti, kad:
nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Sveikatos gerinimo atostogos darbdavio nustatyta tvarka gali būti suteikiamos ir prašymo pateikimo dieną, jeigu prašymas pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai valandai iki darbo pradžios. 2. Darbuotojams per metus suteikiamos 3 dienų sveikatos gerinimo atostogos. 3. Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsiranda darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba 3 mėnesius. 4.
nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios. 5. Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus, darbuotojams priklauso kasmetinės, tikslinės (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybinės, nemokamos), pailgintos, papildomos atostogos. Tačiau blogėjanti visuomenės psichinė ir fizinė sveikata verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų Lietuvos gyventojams gerinti savo sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę, kas teigiamai atsilieptų taip pat ir darbo efektyvumui bei motyvacijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 131 straipsnio pakeitimu siekiama įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, o Darbo kodekso papildymu 137¹ straipsniu reglamentuoti šias atostogas ir numatyti, kad:
nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis. Sveikatos gerinimo atostogos darbdavio nustatyta tvarka gali būti suteikiamos ir prašymo pateikimo dieną, jeigu prašymas pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai valandai iki darbo pradžios. 2. Darbuotojams per metus suteikiamos 3 dienų sveikatos gerinimo atostogos. 3. Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsiranda darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba 3 mėnesius. 4.
nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios. 5. Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama. Tikimasi, kad tai pagerins Lietuvos gyventojų sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Sveikatos gerinimo atostogos taip pat teigiamai atsilieptų ir darbuotojų darbo efektyvumui bei motyvacijai, apsaugotų darbuotojus nuo pervargimo, pagerintų fizinę bei psichologinę jų būklę. Įteisinus sveikatos gerinimo atostogas, gyventojai turės papildomos motyvacijos dalyvauti valstybės finansuojamose ligų prevencinėse programose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Sveikatos gerinimas“,
„Sveikatos gerinimo atostogos“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Linas Jonauskas [1] Lietuvos gyventojų sveikata (2020 metų leidimas). Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/savo-sveikatos-vertinimas [2] Ten pat. [3] Ten pat. [4] State of health in the EU. Lietuva 2019 metų sveikatos būklės šalyse apžvaga. Europos Komisija.
Europos Komisija. Prieiga internete: https://ec.europa.eu/health/system/files/2019-11/2019_chp_lt_lithuanian_0.pdf [5] Nuotolinis darbas ir pavojai sveikatai COVID-19 pandemijos aplinkybėmis. Įrodymai iš praktikos ir poveikis politikai. Prieiga internete: https://osha.europa.eu/lt/publications/telework-and-health-risks-context-covid-19-pandemic-evidence-field-and-policy-implications
DĖL Lietuvos Respublikos DARBO KODEKSO NR. XII-2603 131 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
2022-06-08 Nr. XIVP-1768 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma Darbo kodekse (toliau – DK) įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, kurios būtų suteikiamos darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, abejotina, ar tikslinga išskirti šias atostogas kaip atskirą tikslinių atostogų rūšį, kadangi nurodyti sveikatos gerinimo atostogų požymiai nėra unikalūs ir jie yra būdingi kasmetinėms atostogoms, kurių paskirtis yra ne tik suteikti darbuotojui laisvą nuo darbo laiką pailsėti, bet ir darbingumui susigrąžinti (DK 126 straipsnio 1 dalis). Antra, remiantis DK 138 straipsnio 5 dalimi, darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis kodeksas. Vadinasi, DK suteikia galimybes detalizuoti ar praplėsti atostogų reglamentavimą kolektyvinėse ar darbo sutartyse, todėl imperatyvių nuostatų įtvirtinimas atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, abejotinas. Be to, paminėtina ir tai, kad vis didesnių garantijų nustatymas įstatymuose silpnina socialinio dialogo svarbą bei kolektyvinių sutarčių sudarymo prasmę (DK 193 straipsnio 1 dalis). 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto DK137¹ straipsnio 1 dalį reikėtų tikslinti, nurodant, kad darbuotojui už suteiktas šios rūšies atostogas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. 3.
straipsnyje išdėstyto DK 137¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojams per metus suteikiamos 5 dienų sveikatos gerinimo atostogos. Vertinant visą siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar aiškumo dėlei neturėtų būti nustatyta, kad šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad visame DK nurodyti terminai yra rašomi žodžiais, siūlytina vietoj skaičiaus ,,5“ įrašyti žodį ,,penkių“. 4. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto DK 137¹ straipsnio 3 dalis, nustatant, kad darbuotojas įgyja teisę ne tik į dalį, bet ir į visas atostogas, priešingu atveju, nebus įtvirtinta aiški sąlyga, kada darbuotojas gali pasinaudoti visomis atostogomis, o ne tik jų dalimi. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad visame DK nurodyti terminai yra rašomi žodžiais, siūlytina vietoj skaičiaus ,,3“ įrašyti žodį ,,tris“. 5. Siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnyje išdėstyto DK 137¹ straipsnio 4 dalies formuluotę, nes, kaip manytina, čia turima omeny, kad teisė pasinaudoti sveikatos gerinimo atostogomis atsiranda konkrečiais kalendoriniais metais ir nepanaudotos šių atostogų dienos į kitus kalendorinius metus nėra perkeliamos, o ne tai, kad teisė pasinaudoti šiomis atostogomis visam laikui prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios. 6. Atsižvelgiant į projektu siūlomas nuostatas, kartu reikėtų pakeisti DK 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą, numatant, kad sveikatos gerinimo atostogų laikas įskaitomas į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime reikėtų išbraukti numerį „NR. XII-2603“, nes keičiant kodeksus numeriai nenurodomi. 8. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau neaišku, kokius teisės aktus reikėtų priimti.
Jeigu visgi būtų nuspręsta, kad įgyvendinamieji teisės aktai yra reikalingi, po žodžio „Vyriausybė“ reikėtų įrašyti žodžius „ar jos įgaliota institucija“. 9. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nustato naujas, papildomas garantijas darbuotojams, kurios įtakotų tiek darbuotojų, tiek darbdavių teises ir pareigas ir kurios galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams, įstatymo projektą reikėtų suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-03-09 Nr. XIVP-1768(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma Darbo kodekse (toliau – DK) įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, kurios būtų suteikiamos darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, abejotina, ar tikslinga išskirti šias atostogas kaip atskirą tikslinių atostogų rūšį, kadangi nurodyti sveikatos gerinimo atostogų požymiai nėra unikalūs ir jie yra būdingi kasmetinėms atostogoms, kurių paskirtis yra ne tik suteikti darbuotojui laisvą nuo darbo laiką pailsėti, bet ir darbingumui susigrąžinti (DK 126 straipsnio 1 dalis). Antra, remiantis DK 138 straipsnio 5 dalimi, darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis kodeksas. Vadinasi, DK suteikia galimybes detalizuoti ar praplėsti atostogų reglamentavimą kolektyvinėse ar darbo sutartyse, todėl imperatyvių nuostatų įtvirtinimas atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, abejotinas. Be to, paminėtina ir tai, kad vis didesnių garantijų nustatymas įstatymuose silpnina socialinio dialogo svarbą bei kolektyvinių sutarčių sudarymo prasmę (DK 193 straipsnio 1 dalis). 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto DK137¹ straipsnio 1 dalį reikėtų tikslinti, nurodant, kad darbuotojui už suteiktas šios rūšies atostogas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. 3.
straipsnyje išdėstyto DK 137¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojams per metus suteikiamos 3 dienų sveikatos gerinimo atostogos. Vertinant visą siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar aiškumo dėlei neturėtų būti nustatyta, kad šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad visame DK nurodyti terminai yra rašomi žodžiais, siūlytina vietoj skaičiaus ,,3“ įrašyti žodį ,,trijų“. 4. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto DK 137¹ straipsnio 3 dalis, nustatant, kad darbuotojas įgyja teisę ne tik į dalį, bet ir į visas atostogas, priešingu atveju, nebus įtvirtinta aiški sąlyga, kada darbuotojas gali pasinaudoti visomis atostogomis, o ne tik jų dalimi. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad visame DK nurodyti terminai yra rašomi žodžiais, siūlytina vietoj skaičiaus ,,3“ įrašyti žodį ,,tris“. 5. Siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnyje išdėstyto DK 137¹ straipsnio 4 dalies formuluotę, nes, kaip manytina, čia turima omeny, kad teisė pasinaudoti sveikatos gerinimo atostogomis atsiranda konkrečiais kalendoriniais metais ir nepanaudotos šių atostogų dienos į kitus kalendorinius metus nėra perkeliamos, o ne tai, kad teisė pasinaudoti šiomis atostogomis visam laikui prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios. 6. Atsižvelgiant į projektu siūlomas nuostatas, kartu reikėtų pakeisti DK 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą, numatant, kad sveikatos gerinimo atostogų laikas įskaitomas į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime reikėtų išbraukti numerį „NR. XII-2603“, nes keičiant kodeksus numeriai nenurodomi. 8. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau neaišku, kokius teisės aktus reikėtų priimti.
Jeigu visgi būtų nuspręsta, kad įgyvendinamieji teisės aktai yra reikalingi, po žodžio
„Vyriausybė“ reikėtų įrašyti žodžius „ar jos įgaliota institucija“. Be to,
reikėtų tikslinti įstatymo projekto 3 straipsnyje siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas, kadangi jos jau yra praėję. 9. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nustato naujas, papildomas garantijas darbuotojams, kurios įtakotų tiek darbuotojų, tiek darbdavių teises ir pareigas ir kurios galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams, įstatymo projektą reikėtų suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]