Projekto lyginamasis variantas
17, 20,
2022 m. d. Nr. Vilnius
ir jį išdėstyti taip: „9) Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo (toliau – Referendumo įstatymas) pažeidimo;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų;“. 2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio
komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.“
straipsnio pakeitimas 1.
36 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų.“
punktą ir jį išdėstyti taip „11) išvadų, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, pateikimo;“. 5 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.“
ją išdėstyti taip: „1. Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.
Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.“
pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bylose dėl Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimo, taip pat bylose dėl ginčų, kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso dalyviams gali būti įteikti prieš vieną kalendorinę dieną iki posėdžio pradžios.“
pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymą pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos
narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – prašymas pateikti išvadą), paduoda savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „121 straipsnis. Prašymo pateikti išvadą nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir išvados pateikimas
administracinis teismas išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo), pateikia per du mėnesius nuo prašymo pateikti išvadą gavimo. 2. Prašymas pateikti išvadą nagrinėjamas pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. 3. Teismas, gavęs prašymą pateikti išvadą, išsiunčia savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui prašymo pateikti išvadą ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas (skaitmenines kopijas). Savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras turi teisę per septynias kalendorines dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų kopijų gavimo pateikti atsiliepimą į prašymą. 4. Prašymą pateikti išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja apie teismo posėdį pranešęs prašymą padavusiai savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui, dėl kurių įgaliojimų netekimo pradėta ši procedūra.
Proceso dalyvių, kuriems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo.“
pakeitimas Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„122 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo išvada
straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo. 2. Išvadoje dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo nurodoma:
1) išvados priėmimo laikas ir vieta;
2) išvadą priėmusio teismo pavadinimas;
3) teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius (jeigu jis dalyvavo nagrinėjant bylą), proceso dalyviai;
4) bylos dalykas;
5) proceso dalyvių paaiškinimai;
6) įrodymai, kuriais grindžiama teismo išvada;
7) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;
8) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;
9) teismo sprendimas prašomu klausimu. 3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo yra galutinė ir neskundžiama. 4. Išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje.“
pernumeravimas Buvusį 122³ straipsnį laikyti 123 straipsniu. 11 straipsnis.
skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimas Pakeisti II dalies II skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
123 straipsnis. Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atkūrimo padavimas
Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme (toliau – Prezidento rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (toliau – Seimo rinkimų įstatymas), Referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nurodyti asmenys, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos arba apylinkės referendumo komisijos sprendimais, priimtais pagal skundus dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti apygardos administraciniam teismui per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytus terminus. Skundas paduodamas raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. 2. Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą tam tikrai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui. 124 straipsnis. Skundo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas
1Prezidento rinkimų įstatyme,
Seimo rinkimų įstatyme, Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. 2.
2Skundai paduodami raštu,
faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 125 straipsnis. Skundo dėl Rinkimų kodekso, rinkimų įstatymų ar Referendumo konstitucinio įstatymo ar kitų įstatymų pažeidimo išnagrinėjimo terminai ir tvarka
rinkimų įstatymų ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimo ar skundą dėl rinkimų komisijų sprendimų įstatymų nustatytais atvejais administracinis teismas išnagrinėja per rinkimų šiuose įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytus terminus. 2. Skundą administracinis teismas nagrinėja pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai rinkimų komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.“
sprendimas pagal skundą dėl Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ar Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimo ar pagal skundą dėl rinkimų komisijų sprendimų įstatymų nustatytais atvejais įsiteisėja nuo paskelbimo. 2. Priėmus sprendimą, jo patvirtintos kopijos (nuorašai, skaitmeninės kopijos) nedelsiant nusiunčiamos paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atitinkamai rinkimų komisijai ir pareiškėjui.“
įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 7, 8 ir
dalis, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 7, 8 ir 9 straipsniai įsigalioja 2023 m. balandžio 10 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Stasys Šedbaras
Projekto
lyginamasis variantas
17, 20,
2022 m. d. Nr. Vilnius
ir jį išdėstyti taip: „9) Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo (toliau – Referendumo įstatymas) pažeidimų;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras), kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų;“. 2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnio
komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatymas) nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.“
straipsnio pakeitimas 1.
36 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų.“
punktą ir jį išdėstyti taip „11) išvadų, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, pateikimo;“. 5 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.“
ją išdėstyti taip: „1. Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį.
Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.“
pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bylose dėl Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, taip pat bylose dėl ginčų, kuriems nagrinėti įstatymas nustato specialius terminus, šaukimai proceso dalyviams gali būti įteikti prieš vieną kalendorinę dieną iki posėdžio pradžios.“
pakeitimas Pakeisti 120 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymą pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos
narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – prašymas pateikti išvadą), paduoda savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 121 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „121 straipsnis. Prašymo pateikti išvadą nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir išvados pateikimas
administracinis teismas išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo), pateikia per du mėnesius nuo prašymo pateikti išvadą gavimo. 2. Prašymas pateikti išvadą nagrinėjamas pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. 3. Teismas, gavęs prašymą pateikti išvadą, išsiunčia savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui prašymo pateikti išvadą ir prie jo pridėtų dokumentų kopijas (skaitmenines kopijas). Savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras turi teisę per septynias kalendorines dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų kopijų gavimo pateikti atsiliepimą į prašymą. 4. Prašymą pateikti išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja apie teismo posėdį pranešęs prašymą padavusiai savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos nariui, savivaldybės tarybos nariui – merui, dėl kurių įgaliojimų netekimo pradėta ši procedūra.
Proceso dalyvių, kuriems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo.“
pakeitimas Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„122 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo išvada
straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima išvadą dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo. 2. Išvadoje dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo nurodoma:
1) išvados priėmimo laikas ir vieta;
2) išvadą priėmusio teismo pavadinimas;
3) teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius (jeigu jis dalyvavo nagrinėjant bylą), proceso dalyviai;
4) bylos dalykas;
5) proceso dalyvių paaiškinimai;
6) įrodymai, kuriais grindžiama teismo išvada;
7) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus;
8) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi;
9) teismo sprendimas prašomu klausimu. 3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo yra galutinė ir neskundžiama. 4. Išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir įgaliojimų vykdymo skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje.“
II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimas Pakeisti II dalies II skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
123 straipsnis. Skundo dėl rinkimų ar dalyvavimo referendume teisės atkūrimo padavimas
Prezidento rinkimų įstatyme (toliau – Prezidento rinkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (toliau – Seimo rinkimų įstatymas), Referendumo įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nurodyti asmenys, nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos arba apylinkės referendumo komisijos sprendimais, priimtais pagal skundus dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos ar apylinkės referendumo komisijos sprendimą apskųsti apygardos administraciniam teismui per rinkimų įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytus terminus. Skundas paduodamas raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. 2. Jeigu kreipiamasi į teismą prieš tai nepateikus skundo apylinkės komisijai, teisėjas perduoda skundą tam tikrai komisijai ir apie tai praneša pareiškėjui. 124 straipsnis. Skundo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų padavimas 1.
Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Rinkimų kodekse, Referendumo konstituciniame įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. 2. Skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 125 straipsnis. Skundo dėl Rinkimų kodekso, rinkimų įstatymų ar Referendumo konstitucinio įstatymo ar kitų įstatymų pažeidimo išnagrinėjimo terminai ir tvarka
rinkimų įstatymų ir ar Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimo, ar skundą dėl rinkimų komisijų sprendimų įstatymų nustatytais atvejais administracinis teismas išnagrinėja per rinkimų šiuose įstatymuose ir Referendumo įstatyme nustatytus terminus. 2. Skundą administracinis teismas nagrinėja pranešęs pareiškėjui ir atitinkamai rinkimų komisijai. Nurodytų asmenų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.“126 straipsnis. Teismo sprendimas dėl Rinkimų kodekso, rinkimų įstatymų ar Referendumo konstitucinio įstatymo ar kitų įstatymų pažeidimo
sprendimas pagal skundą dėl Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų ar Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimo ar pagal skundą dėl rinkimų komisijų sprendimų įstatymų nustatytais atvejais įsiteisėja nuo paskelbimo. 2. Priėmus sprendimą, jo patvirtintos kopijos (nuorašai, skaitmeninės kopijos) nedelsiant nusiunčiamos paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atitinkamai rinkimų komisijai ir pareiškėjui.“
straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 7, 8 ir 9 straipsnius, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2.
dalis, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 7, 8 ir 9 straipsniai įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies,
nuostatos pradedamos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 17,
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO KODEKSO XXVI SKYRIAUS PAVADINIMO, 175¹IR
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos CIVILINIO KODEKSO 2.70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 29, 73
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. 2021 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba suformavo darbo grupę „Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymų projektams parengti“ (toliau – darbo grupė). Darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos rinkimų sistemas, surinkti ir apibendrinti piliečių, partijų, Seimo narių ir įvairių organizacijų siūlymus dėl rinkimų proceso tobulinimo bei pateikti reikiamus įstatymų pakeitimus. Buvo parengtas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektas, kuris 2022 m. kovo 2. d. paskelbtas ir įregistruotas Teisės aktų projektų registre (TAIS) (Nr. XIVP-1279(2)) (toliau – Rinkimų kodekso projektas),taip pat Politinių organizacijų įstatymo projekto nauja redakcija (Nr. XIVP-1280).
XIVP-1280). Atsižvelgiant į tai, kad su Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų projekto siūlomu reguliavimu yra susijusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatos, kartu parengti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 36, 51, 77 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 175¹ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio Nr. IX-1007
ir paramos Nr. I-172 įstatymo pakeitimo projektai (toliau – Įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Seimo narys Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu galioja atskiri įvairius rinkimus ir jų aspektus reguliuojantys įstatymai (Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai), todėl Administracinių bylų teisenos įstatyme, Konstitucinio Teismo įstatyme yra naudojama „rinkimų įstatymų“ formuluotė. Administracinių bylų teisenos įstatyme minimas Referendumo įstatymas.
Šiuo metu galiojančiame Administracinių bylų teisenos įstatyme yra numatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų. Galiojantis Administracinių bylų teisenos įstatymas reglamentuoja tam tikrus teisinius santykius, susijusius su „savivaldybės tarybos nario – mero“ pareigomis. Be to, šiuo metu politinių partijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas todėl Civiliniame kodekse yra vartojamas būtent Politinių partijų įstatymo pavadinimas. Taip pat šiuo metu ir Baudžiamajame kodekse vartojama sąvoka – politinės partijos. Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnis numato, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis tenka tik politinei partijai. Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta, kad paramos gavėjais negali būti tik politines partijos. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo
(toliau – LRT) teisės ir pareigos. Šiuo metu galiojančioje šio straipsnio 11 dalies redakcijoje numatoma LRT pareiga suteikti laiką politinės kampanijos metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms, visuomeniniams rinkimų komitetams ir jų keliamiems kandidatams į Seimo arba savivaldybių tarybų narius ar savivaldybių tarybų narius – merus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Taip pat numatoma suteikti laiką referendumų iniciatyvinėms grupėms, jų oponentams, taip pat rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams ir kandidatų sąrašams (kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis Politinių partijų įstatymas bus pakeistas Politinių organizacijų įstatymu, yra būtina patikslinti šio įstatymo pavadinimą ir Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje. Taip pat būtina patikslinti ir Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimą, vietoj politinių partijų sąvokos vartojant sąvoką – politinės organizacijos, taip pat naują sąvoką – analitiniai centrai. Dėl šių naujų sąvokų, nustatytų minėtame įstatyme, būtina pakeisti ir Baudžiamojo kodekso 175¹ straipsnio 1 dalies ir 295 straipsnio dispozicijas, suderinant abiejų įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančius atskirus rinkimų įstatymus pakeis kodifikuotas Rinkimų kodeksas, šiuo metu galiojančio Konstitucinio Teismo įstatymo 29 (kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme terminai ir eiliškumas), 73 (Konstitucinio Teismo teikiamos išvados) ir 77 straipsniuose (paklausimas dėl rinkimų įstatymų pažeidimo) esanti „rinkimų įstatymų“ formuluotė keičiama formuluote „Rinkimų kodeksas“.
Administracinių bylų teisenos įstatyme be „rinkimų įstatymo“ formuluotės, atsižvelgiant į tai, kad Referendumo įstatymas tampa konstituciniu, projekte keičiamas atitinkamai ir šio įstatymo pavadinimas į Referendumo konstitucinį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad Rinkimų kodekso projekte nebelieka nuostatų, leidžiančių teikti skundus apygardos administraciniam teismui dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų, atitinkamai naikinamos šiame įstatyme esančios nuostatos, koreguojant įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 23 straipsnio 7 dalį ir 123 straipsnį. Teikiamame Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projekte atsisakome nuostatų, reglamentuojančių „savivaldybės tarybos nario – mero“ pareigas, nustatant vėlesnę šių nuostatų įsigaliojimo datą – 2023 m. balandžio 10 d. Šiais pakeitimas yra tarpusavyje suderinamos šio įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos (projektas Nr. XIVP-1580) nuostatos. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, atsižvelgiant į Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo detalų reglamentavimą, siūloma įtvirtinti, kad LRT suteikia laiką, rengia ir transliuoja nacionalinio lygmens specialias rinkimų agitacijai skirtas laidas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
LRT suteikia laiką, rengia ir transliuoja referendumo agitacijai skirtas laidas Referendumo konstitucinio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnis derintinas su Politinių organizacijų įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis tektų politinei organizacijai. Parengtos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, nustatančios, kad paramos gavėjais negali būti politinės organizacijos ir analitiniai centrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektai naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, jie bus priimti įgyvendinant Rinkimų kodeksą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų
žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „politinės organizacijos, analitiniai centrai“, „politinės organizacijos“, „Rinkimų kodeksas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Stasys Šedbaras
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 STRAIPSNIŲ IR II DALIES II SKYRIAUS
2022-06-02 Nr. XIVP-1758 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto pavadinime nenurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 122³ straipsnis, nors projekto 10 straipsniu siūloma pakeisti jo numerį (dėl šio siūlymo žr. 5 pastabą). 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir projekto 6 straipsniu keičiamo ABTĮ 77 straipsnio 2 dalyje žodis „pažeidimo“ keistinas žodžiu „pažeidimų“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo ABTĮ
kartą, todėl reikėtų nurodyti nesutrumpintą jų pavadinimą, prieš žodį „meras“ įrašant žodį „savivaldybės“, ir kartu įvesti trumpinį „(toliau – meras)“. 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo ABTĮ 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžio „nevykdė“ įrašytinas žodis „jiems“. 5. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 159–160 punktų nuostatas, projekto 10 straipsnyje siūlomas ABTĮ 122³ straipsnio pernumeravimas vertintinas kaip neatitinkantis teisės technikos taisyklių. 6. Projekto 11 straipsniu keičiamo ABTĮ 125 straipsnio 1 dalyje jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. 7. Atsižvelgdami į tai, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį joje nurodytų nuostatų įsigaliojimas siejamas su naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo įsigaliojimo data (žr. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580
dėmesį į Teisės departamento 2022 m. gegužės 10 d. išvados Nr.
Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 STRAIPSNIŲ IR II DALIES II SKYRIAUS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77,
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Danielė Morgana, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiūtė, Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus Mokesčių politikos departamento vedėjas Evaldas Putrimas, Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautukas, LRT atstovas Armen Airapetian, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, LRS Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėjos Renata Dirgėlienė, Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-02 Y Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 122³ straipsnis, nors projekto 10 straipsniu siūloma pakeisti jo numerį (dėl šio siūlymo žr. 5 pastabą). Pritarti Projekte atsisakoma 122³ straipsnio pernumeravimo, todėl įstatymo pavadinime jis nebenurodomas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-02 1,6
straipsnio 1 dalies 9 punkte ir projekto 6 straipsniu keičiamo ABTĮ 77 straipsnio 2 dalyje žodis „pažeidimo“ keistinas žodžiu „pažeidimų“. Pritarti
pirmą kartą, todėl reikėtų nurodyti nesutrumpintą jų pavadinimą, prieš žodį
„meras“ įrašant žodį „savivaldybės“, ir kartu įvesti trumpinį „(toliau –
meras)“. Pritarti
2022-06-02 10(N)
5Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 159–160 punktų nuostatas, projekto 10 straipsnyje siūlomas ABTĮ 122³ straipsnio pernumeravimas vertintinas kaip neatitinkantis teisės technikos taisyklių. Pritarti Patobulintame projekte atsisakyta projekto 10 straipsnio. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti
redakcijos Vietos savivaldos įstatymo įsigaliojimo data (žr. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-1580 2 straipsnio 1 dalį), atkreipiame dėmesį į Teisės departamento 2022 m. gegužės 10 d. išvados Nr. XIVP-1580 105 pastabą dėl šios datos. Pritarti Projekto 11 straipsnis dėstytinas taip:
„11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 7, 8 ir 9 straipsnius, įsigalioja
straipsnio 2 dalis, 7, 8 ir 9 straipsniai įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatos pradedamos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį.“
Sąjungos teisės grupė 2022-06-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1758 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė