Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos. Kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka Farmacijos įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paciento priemoka dengiama tik už tą vaistą, už kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia, ir už tą medicinos pagalbos priemonę, už kurią Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia.
Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai.“
3Papildyti 10 straipsnį 7 dalimi:
„7. Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, asmenims, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, jei per kalendorinius metus asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė negu trijų vidutinių metinių priemokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis, dydžių suma, tenkanti vienam asmeniui. Apskaičiuojant, ar asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė nei nustatyta šioje dalyje, įtraukiamos ir paciento priemokos dengiamos tik už tuos vaistus, už kurių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia. Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1750(2) lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:
„16. Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis – sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tarp Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo (jo atstovo) arba juridinio asmens, turinčio didmeninio platinimo licenciją, sudaryta sutartis, kuria susitariama gerinti gydymo atitinkamu vaistiniu preparatu prieinamumą pacientams ir užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto stabilumą, nustatant numatomą gydymo efektyvumo ar finansinį rezultatą ir susitariant pasidalyti finansinę riziką ar prisiimti kitus sutartus sutarties šalių įsipareigojimus pagal pasiektus gydymo efektyvumo ar finansinius rezultatus.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, Kompensuojamųjų vaistų sąrašą bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos nuomonę. Kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka Farmacijos įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paciento priemoka dengiama tik už tą vaistą, už kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia, ir už tą medicinos pagalbos priemonę, už kurią Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia.
Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai.“
3Papildyti 10 straipsnį 7 dalimi:
„7. Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, asmenims, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu per kalendorinius metus asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė negu trijų vidutinių metinių priemokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis, dydžių suma, tenkanti vienam asmeniui. Apskaičiuojant, ar asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė, negu nustatyta šioje dalyje, įtraukiamos ir dengiamos paciento priemokos tik už tuos vaistus, už kurių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia. Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai.“
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto e papunktį ir jį išdėstyti taip:
„e) paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje ir 7 dalyse nurodytiems asmenims, padengti.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkas Antanas Matulas
LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2, 8, 57 IR 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – FĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – SDĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai:
1) Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. KT168-N13/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 994 „Dėl Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas).
Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams prieštarauja:
Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota, kad Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatoje Vyriausybei pavesta nustatyti išlaidoms vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti taikomų bazinių kainų apskaičiavimo tvarką – teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis išlaidos (jų dalis) vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto šiuo draudimu apdraustiems asmenims. Įtvirtinus šį pavedimą, nei Sveikatos draudimo įstatyme, nei Farmacijos įstatyme nėra nuostatų, susijusių su išlaidoms vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti taikomų bazinių kainų apskaičiavimu, kuriomis būtų įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomos tokios bazinės kainos. Įstatymų leidėjas, pasirinkęs privalomąjį sveikatos draudimą kaip vieną iš sveikatos priežiūros finansavimo šaltinių, nustatęs, kad viešosiomis lėšomis finansuojamos ne visos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų išlaidos sveikatos priežiūrai, įstatyme turi aiškiai apibrėžti šio draudimo lėšomis finansuojamų išlaidų sveikatos priežiūrai, inter alia būtinų vaistų finansiniam prieinamumui užtikrinti, apimtį. Tai nustatydamas, įstatymų leidėjas privalo, be kita ko, nurodyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokios išlaidos būtiniems vaistams kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Nustatydamas šiuos kriterijus, įstatymų leidėjas privalo atsižvelgti į būtinybę užtikrinti racionalų privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimą, tačiau tokiu teisiniu reguliavimu negali būti sudaryta prielaidų paneigti iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančią konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros prieinamumą (be kita ko, būtinų vaistų finansinį prieinamumą (įperkamumą). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo įstatyme nurodyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokios išlaidos būtiniems vaistams įsigyti kompensuojamos iš PSDF, taip pat iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio draudimo pavesti Vyriausybei įgyvendinti Seimo konstitucinę kompetenciją – poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais. Todėl atitinkama Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Remdamasis tais pačiais argumentais pripažino, kad toms pačioms Konstitucijos nuostatoms prieštarauja ir Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostata „Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka“, kuria Vyriausybei, be kita ko, pavesta nustatyti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų apskaičiavimo tvarką.
Toks pavedimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai dėl to, kad įstatymuose nėra nuostatų, kuriomis būtų įtvirtinti aiškūs tokių bazinių kainų nustatymo kriterijai. Šiuos kriterijus nustačius įstatyme, Vyriausybė pagal juos galėtų detalizuoti bazinių kainų apskaičiavimo tvarką. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 994 patvirtintame Tvarkos apraše kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiavimo teisinis reguliavimas nustatytas Vyriausybei įgyvendinant prieštaraujantį Konstitucijai pavedimą, įtvirtintą minėtose, prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintose Sveikatos draudimo įstatymo ir Farmacijos įstatymo nuostatose. Remdamasis iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) ir tais pačiais argumentais, kuriais grindžiama Konstitucinio Teismo išvada, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 53 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams prieštarauja Sveikatos draudimo įstatymo ir Farmacijos įstatymo nuostatos, Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad nurodytiems Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams prieštarauja ir Vyriausybės nutarimas Nr. 994 bei juo patvirtintas Tvarkos aprašas.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Tesimo nutarimą, FĮ projekte siūloma nustatyti vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos nustatymo kriterijus, kuriais vadovaudamasi Vyriausybė patvirtintų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų apskaičiavimo tvarką. Siekiant išvengti nuostatų dubliavimo, Sveikatos draudimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas pagal Farmacijos įstatyme nustatytus kriterijus. 2) Užtikrinti racionalų PSDF lėšų, skirtų vaistiniams preparatams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, ir atitinkamai pacientų lėšų, skirtų jiems įsigyti, panaudojimą bei skatinti konkurenciją tarp vaistų tiekėjų. Atsižvelgiant į tai, SDĮ projekte siūloma:
3) Atsižvelgiant į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos valdymo metu išmoktas pamokas, geopolitinę situaciją Europoje, FĮ projekte siūloma sveikatos apsaugos ministrui suteikti platesnius įgaliojimus dėl vaistinių preparatų tiekimo ir vartojimo esant valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms, teritorijų karantinui, karo ar nepaprastajai padėčiai. Taip pat siūloma suteikti sveikatos apsaugos ministrui įgaliojimus nurodyti ar rekomenduoti vartoti vaistinius preparatus nesilaikant registracijos sąlygų, nes tai leistų juos vartoti nelaukiant, pvz., kol naujos indikacijos, dozavimas ir pan. bus įregistruota. Tokia praktika jau buvo taikoma COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos valdymo metu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 3.
Šiuo metu Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Farmacijos įstatymo 59 straipsnio 2 dalimi, vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė gali būti įrašyti į kainynus, jei jų bazinės kainos ir paciento priemokos už juos atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Bazinių kainų ir paciento priemokų apskaičiavimo tvarka ir reikalavimai, kaip jas apskaičiuoti, yra nustatyti Tvarkos apraše. Tvarkos apraše įtvirtinti reikalavimai, kaip nustatoma:
1) vieno tiekėjo ir dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų bazinė kaina (vieno tiekėjo vaistinių preparatų bazinė kaina apskaičiuojama pagal 3 mažiausių kainų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse vidurkį (t. y. bazinei kainai nustatyti taikomas išorinis referavimas); dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų bazinei kainai apskaičiuoti išorinis referavimas netaikomas: tokių vaistinių preparatų bazinė kaina apskaičiuojama pagal kainą, kuria vaistinis preparatas tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai);
2) sudėtinių vaistinių preparatų bazinė kaina;
3) naujai į Kainyną įrašomų generinių ar panašių biologinių vaistinių preparatų kaina;
4) didžiausia galima paciento priemoka už vaistinį preparatą;
5) medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina ir paciento priemoka už jas. Tvarkos apraše taip pat nustatytos išimtys, kokiais atvejais vaistinių preparatų bazinė kaina gali būti perskaičiuojama, o vaistinis preparatas įrašomas į Kainyną, nors paciento priemoka už jį ir neatitinka nustatytų reikalavimų.
Kadangi remiantis pirmiau nurodytais Tvarkos aprašo reikalavimais yra nustatoma, kokios išlaidos būtiniems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti kompensuojamos iš PSDF, šie reikalavimai, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Šiuo metu Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šiuo metu Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka arba 75 metų ir vyresniems asmenims, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis šia Sveikatos draudimo įstatymo nuostata, paciento priemoka už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pirmiau nurodytiems asmenims padengiama visa, nepriklausomai kokį kompensuojamąjį vaistą ar medicinos pagalbos priemonę renkasi asmuo, t. y. ar su didesne, ar su mažesne paciento priemoka. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) duomenimis, iš PSDF biudžeto šiai socialinei funkcijai įgyvendinti per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (buvo planuota buvo 3,7 mln. eurų), o šia priemone pasinaudojo apie 300 000 pacientų. 2021 m.
2021 m. PSDF biudžeto išlaidos paciento priemokoms dengti siekia 15,7 mln. eurų. Pastebima tendencija, kad asmenys, kuriems dengiama paciento priemoka, įsigydami vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, renkasi vaistus ir medicinos pagalbos priemones ne su mažesne priemoka, o bet kuriuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, t. y. ši tvarka neskatina racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšų, skirtų pacientų priemokoms padengti. Šie asmenys tik pagal 41 proc. receptų įsigijo pigiausius vaistus su mažiausia priemoka nuo visų receptų, pagal kuriuos buvo išduoti generiniai vaistai. Toks teisinis reguliavimas ne tik neskatina racionaliai vartoti vaistus, bet ir neskatina konkurencijos tose Kainyno grupėse, kurias sudaro kelių tiekėjų vaistai. Dėl to tiekėjams nėra paskatų mažinti kainas. Kitų asmenų, nepriskirtinų pirmiau nurodytoms asmenų grupėms, išlaidos, skirtos paciento priemokoms sumokėti, nėra kompensuojamos. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka – tai dar labiau sumažino ir taip nedidelę konkurenciją tarp vaistinių preparatų tiekėjų. Šiuo metu Farmacijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti įgaliojimai sveikatos apsaugos ministrui laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai neregistruotus vaistinius preparatus, kai įtariama ar nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba jonizuojančioji radiacija. Tačiau šie įgaliojimai neapima valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karo ar nepaprastosios padėties. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
FĮ projektu siūloma:
1) Papildyti Farmacijos įstatymo 57 straipsnį ir jame nustatyti šiuos kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų nustatymo kriterijus:
Šiuo metu taikomas kainų konkursas, kai vaistinių preparatų bazinė kaina nustatoma pagal mažiausią Lietuvai taikomą kainą, visiškai neskatina konkurencijos ir PSDF išlaidos tam tikroms vaistinių preparatų grupėms auga arba tik nežymiai mažėja. VLK atliktos analizės duomenimis, nuo 2018 m,. II ketv. iki 2022 m. I ketv. padidėjo 161 populiariausių vaistinių preparatų grupės bazinė kaina nuo 1,38 iki 968,89 proc., o sumažėjo 89 grupių nuo 1,53 iki 93,05 proc. Skirtingai nuo šiuo metu taikomo kainų konkurso, išorinio referavimo taikymas dviejų ir daugiau tiekėjų grupėse dėl bazinės kainos pokyčio leistų sutaupyti apie 16 mln. eurų (VLK atliktos analizės duomenimis). Šie sutaupymai leistų į kompensavimo sistemą įtraukti naujus vaistinius preparatus ir išplėsti jau kompensuojamų vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. Išorinio referavimo taikymas apskaičiuojant visų vaistinių preparatų grupių bazines kainas taip pat paskatintų konkurenciją. Kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams ir nelikus prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka, ir taip nedidelė konkurencija tarp vaistinių preparatų tiekėjų dar labiau sumažėjo, konkurenciją skatinančių priemonių įteisinimas ypač svarbus siekiant vaistinių preparatų kainų mažėjimo. Tai, kad išorinis kainų referavimas yra veiksminga kainodaros priemonė, patvirtina, kad beveik visose Europos Sąjungos valstybėse (išskyrus Švediją) vienokia ar kitokia apimtimi ši priemonė yra taikoma reguliuojant vaistinių preparatų kainas. Ją taikyti rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) (2020 m.
PSO gairės dėl valstybių vaistų kainų politikos). Iki 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusių naujų kainodaros reikalavimų išorinis kainų referavimas Lietuvoje taip pat buvo taikomas visoms vaistinių preparatų grupėms. Pažymėtina, kad rengiant siūlymą taikyti išorinį referavimą, buvo vertinami alternatyvūs variantai, vienas iš jų – taikyti tokias pačias išorinio referavimo taisykles, kaip ir vieno tiekėjo vaistiniams preparatams, t. y. referuoti į 3 pigiausių Europos Sąjungos valstybėse kainų vidurkį. Tačiau, atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, buvo pasirinktas verslo subjektams palankesnis variantas – referavimas į 5 pigiausių Europos Sąjungos valstybėse kainų vidurkį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo 57 straipsnio 6 dalies 2 punkte nėra nustatomas reguliavimas, kuris ribotų ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas. Išorinio referavimo taikymas dviejų ir daugiau tiekėjų grupėje negali būti laikomas ribojimu, nes pagal kitų Europos Sąjungos valstybių kainas yra nustatoma bazinė, t. y. valstybės kompensuojama, bet ne tiekėjo Lietuvai taikoma kaina. Šiai kainai nustatyti jokie reikalavimai nėra keliami. Vieno tiekėjo vaistiniams preparatams išorinio referavimo taisyklės nekeičiamos, t. y. siūloma tokių vaistinių preparatų bazinę kainą nustatyti pagal 3 pigiausių Europos Sąjungos valstybėse kainų vidurkį (keičiamo 57 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Jeigu vieno tiekėjo vaistinių preparatų bazinė kaina taip pat būtų nustatoma pagal 5 pigiausių Europos Sąjungos valstybėse kainų vidurkį, išaugtų PSDF biudžeto lėšų poreikis šiems vaistiniams preparatams kompensuoti. Be to, kadangi vieno tiekėjo vaistiniai preparatai, skirtingai negu konkurencinių grupių, neturi analogų, jų prieinamumas pacientams gali būti užtikrinamas kitomis Farmacijos įstatymo priemonėmis (nuolaidų paciento priemokoms taikymu, sutarčių sudarymu ir kt.).
Keičiamo 57 straipsnio 6 dalies 4 punkte ir 11 dalies 2 punkte nustatytas reguliavimas, kad vaistinio preparato ir medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina nekeičiama, jeigu ji didesnė negu nurodyta galiojančiame kainyne, t. y. įšaldoma. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymą įšaldyti vaistinių preparatų (atitinkamai ir medicinos pagalbos priemonių) bazines kainas sąlygojo šių kainų esamas ir galimas didėjimas. Kadangi atlikus kainų, galiojusių iki 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusių kainodaros pasikeitimų ir kainų po šių pasikeitimų, palyginamąją analizę, paaiškėjo, kad konkurenciją skatinančios priemonės nebuvo veiksmingos, buvo nuspręsta taikyti reguliavimo priemones, kurios sustabdytų PSDF biudžeto išlaidų didėjimą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atlikto Kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos tyrimo išvadas, patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2016 m. gruodžio 6 d. protokoliniu nutarimu Nr. 3S-92 (2016) (toliau – Konkurencijos tarybos išvados), kuriose buvo siūloma taikyti konkurenciją skatinančias priemones visose vaistinių preparatų grupėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 59 patvirtinus naują Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo redakciją, buvo įteisintos Konkurencijos tarybos išvadose rekomenduotos konkurenciją skatinančios priemonės: atsisakyta bazinių kainų „įšaldymo“, įteisintas vadinamasis kainų konkursas, bazinėms kainoms apskaičiuoti pradėtos taikyti ne gamintojo deklaruojamos, bet Lietuvai taikomos (faktinės) kainos.
Tačiau atlikus kainų, galiojusių iki pirmiau nurodytų kainodaros pasikeitimų, ir kainų po šių pasikeitimų palyginamąją analizę, paaiškėjo, kad konkurenciją skatinančios priemonės nebuvo veiksmingos. Nors trumpuoju periodu (2018 m. III–IV ketv., t. y. iš karto po naujos kainodaros reikalavimų įsigaliojimo 2018 m. liepos mėn.) kainos mažėjo, ilgesniu (2019 m. I–III ketv.) ėmė kilti, ypač kai kuriose dviejų tiekėjų grupėse, arba kainos skirtumai tarp konkuruojančių tiekėjų labai sumažėjo. Pavyzdžiui, dviejų ir daugiau tiekėjų kardiologinių vaistinių preparatų grupėse, palyginus 2018 m. I ketv. ir 2019 IV ketv. kainynuose nustatytas kainas, gamintojo Lietuvai taikoma kaina padidėjo net 84 vaistiniams preparatams iš 267 vaistinių preparatų. Lyginant 2019 m. IV ketv. kainyno dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų (kurių IV ketv. kainyne yra 1288) su 2019 m. I ketv. kainyno kainomis, beveik 300 vaistinių preparatų bazinė kaina padidėjo, o lyginant su 2018 m. I ketv. kainynu – net 600 vaistinių preparatų. Vaistinių preparatų, kurie buvo įrašyti ir į 2018 m. I ketv., ir 2019 IV ketv. kainynus, gamintojo Lietuvai taikomos kainos padidėjo net 204 vaistinių preparatų iš 860, t. y. net 24 proc. Šie analizės rezultatai parodė, kad nustačius konkurenciją skatinančias priemones, tiekėjai ne tik nemažino kainos, bet jas dar padidino.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarime taip pat buvo konstatuota, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokios išlaidos būtiniems vaistams kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, privalo atsižvelgti į būtinybę užtikrinti racionalų privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimą, tačiau tokiu teisiniu reguliavimu negali būti sudaryta prielaidų paneigti iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančią konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros prieinamumą (be kita ko, būtinų vaistų finansinį prieinamumą (įperkamumą). Jeigu nebūtų taikomas bazinių kainų įšaldymas, būtų neužtikrintas ne tik racionalus PSDF biudžeto lėšų naudojimas, nes PSDF biudžeto išlaidos vaistiniams preparatams kompensuoti nepagrįstai išaugtų (per metus apie 5,6 mln. eurų), bet ir konstitucinė valstybės pareiga užtikrinti vaistų prieinamumą, nes nebūtų galimybės kompensuoti naujų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 7 dalį, pagal kurią valstybės narės yra atsakingos už savo sveikatos priežiūros sistemų, sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei už tam skirtų išteklių paskirstymą. Vadovaudamosi šia nuostata, valstybės narės gali taikyti įvairias kainų reguliavimo priemones, taip pat ir bazinių (valstybės kompensuojamų) kainų įšaldymą. Siekiant užtikrinti tinkamą 1988 m. gruodžio 21 d.
Tarybos direktyvos 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų sritį, skaidrumo 4 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, FĮ projekto 5 straipsnio 5 dalyje yra numatyta kasmetinė bazinių kainų įšaldymo tikslingumo peržiūra, atsižvelgiant į PSDF biudžeto galimybes ir esamas makroekonomines sąlygas. Siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų pacientų interesai įsigyti jiems reikiamą vaistinį preparatą, kuris yra nepakeičiamas, ar medicinos pagalbos priemonę, kuri neturi analogų, pirmiau nurodytuose keičiamo 57 straipsnio 6 dalies 4 punkte ir 11 dalies 2 punkte nustatomos išimtys, kokiais atvejais bazinė gali būti keičiama, o keičiamo 57 straipsnio 7 dalyje – vaistinio preparato nepakeičiamumo kriterijai. Nenustačius nurodytų išimčių ir atitinkamai galimybės nurodytais atvejais keisti bazinę kainą, dėl labai didelių priemokų nepakeičiami vaistiniai preparatai ir analogų neturinčios medicinos pagalbos priemonės, nors ir įrašyti į kainynus, taptų neprieinami pacientams. Keičiamo 57 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose ir 12 dalies 1 punkte nustatytas reguliavimas, kad didžiausia paciento priemoka už vaistinį preparatą negali viršyti 25 proc. vaistinio preparato bazinės kainos ir praėjusių metų 15 proc. vidutinės kompensuojamųjų vaistų recepto kainos ir turi būti ne didesnė nei 5,87 euro (tai sudaro 15 proc. vidutinės 2021 metų kompensuojamųjų vaistų recepto kainos), o už medicinos pagalbos priemonę – neviršyti 50 proc. medicinos pagalbos priemonės bazinės kainos ir praėjusių metų 50 proc. vidutinės kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių recepto kainos ir būti ne didesnė nei 20,33 euro, grindžiamas šiomis aplinkybėmis.
2018 m. įteisinant galimos didžiausios paciento priemokos už vaistinį preparatą reikalavimą, galimos didžiausios priemokos dydis buvo siejamas su vidutine kompensuojamųjų vaistų recepto kaina ir tuo metu paciento faktiškai sumokama vidutine priemoka, kuri sudarė apie 20 proc. bazinės vaistinio preparato kainos. Nurodytas didžiausios priemokos dydis pasirinktas siekiant sumažinti finansinę naštą pacientams už vaistinius preparatus, kurių mažmeninė kaina tuo metu viršijo 20 eurų, nes paciento priemokos už pigesnius vaistinius preparatus nebuvo didelės, t. y. vidutiniškai sudarė 2,2 euro. Kadangi 2019 m. PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams augo (į kompensavimo sistemą buvo įtraukta daug naujų vaistinių preparatų), atitinkamai augo ir vidutinė kompensuojamųjų vaistų recepto kaina. Todėl buvo nuspręsta fiksuoti konkretų didžiausios priemokos dydį (4,71 euro) pagal 2019 m. duomenis, t. y. 2019 m. 20 proc. praėjusių metų vidutinės kompensuojamųjų vaistų recepto kainos sudarė 4,71 euro. Jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas sprendimas, 2020 m. 20 proc. praėjusių metų vidutinės kompensuojamųjų vaistų recepto kainos būtų sudarę jau ne 4,71 euro, bet 6,36 euro, o 2021 m. – 7,82 euro. Atlikus 2019 m.
Atlikus 2019 m. IV ketvirčio kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne nustatytų paciento priemokų analizę, buvo nustatyta, kad per 2019 m. IV ketvirtį galimą didžiausią priemoką (t. y. daugiau nei 4,5 euro už pakuotę) mokėjo apie 250 tūkst. pacientų ir buvo įsigyta 525 tūkst. pakuočių (apie 10 proc. visų per IV ketv. įsigytų pakuočių), už kurias paciento priemokų suma sudarė 2,48 mln. eurų. Jei galima didžiausia priemoka būtų sudariusi 6,36 euro, tada pacientai būtų primokėję daugiau 830 tūkst. eurų per ketvirtį ir bendra priemokų suma padidėjusi nuo 2,48 mln. iki 3,3 mln. eurų. Taip pat reikėtų įvertinti, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimams ir pradėjus dengti paciento priemokas asmenims, gaunantiems mažas pajamas, ir 75 m. ir vyresniems asmenims, nenustačius didžiausio priemokos dydžio būtų didėję ne tik pacientų išlaidos kompensuojamiesiems vaistams įsigyti, bet ir valstybės biudžeto išlaidos, skirtos pacientų priemokoms padengti (apie 1 mln. eurų). FĮ projekte nurodyti didžiausi paciento priemokos dydžiai nustatyti įvertinus kitų kartu siūlomų įteisinti priemonių – išorinio referavimo taisyklės taikymą nustatant dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų bazines kainas – poveikį verslo subjektams, taip pat siekiant užtikrinti didesnį tą pačią veikliąją medžiagą turinčių kompensuojamųjų vaistinių preparatų pasirinkimą pacientams. Pažymėtina, kad nenustačius didžiausios priemokų ribos, o tik palikus reikalavimą, kad paciento priemoka už visus vaistinius preparatus negali viršyti 15 proc. praėjusių metų vidutinės kompensuojamųjų vaistų recepto kainos, paciento priemokos kasmet didėtų, nes vidutinė kompensuojamųjų vaistų recepto kaina nuolat auga: 2018 m. ji sudarė 23,55 euro, o 2019 m. – 39,1 euro. Taip pat galima situacija, kad paciento priemoka už pigius vaistinius preparatus viršytų bazinę kainą ir pacientas atitinkamai sumokėtų daugiau negu kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis.
Įteisinus reikalavimą, kad paciento priemoka už visus vaistinius preparatus negali viršyti 25 proc. bazinės kainos, labai išaugtų paciento priemokos už brangius vaistinius preparatus. Toks reguliavimas iškreiptų vaistinių preparatų kompensavimo principus ir neatitiktų Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų (Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) teikiamų rekomendacijų mažinti gyventojų patiriamų išlaidų dalį vaistams įsigyti. Iki paciento priemokos reguliavimo įsigaliojimo (2018 m. liepos mėn.) pagal EBPO skelbiamą informaciją ir palyginimą su kitomis šalimis Lietuvoje išlaidos vaistiniams preparatams sudarė 1,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (toliau – BVP) ir šis rodiklis buvo artimas EBPO vidurkiui (1,4 proc.), tačiau Lietuvoje valstybės išlaidos vaistiniams preparatams sudarė 0,6 proc., o gyventojų – 0,9 proc. nuo BVP, o daugelyje kitų ES valstybių pastebimos priešingos tendencijos: valstybės išlaidos sudarė 0,9 proc., o gyventojų – apie 0,6 proc. Be to, įstatyme reguliuojant tik dalies paciento priemokų nustatymo kriterijus, kitų nustatymą paliekant poįstatyminiams teisės aktams, būtų pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo principai. Šių principų svarba reguliuojant teisinius santykius, kurie užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, t. y. tuos santykius, kurie pagal Konstituciją gali būti reguliuojami tik įstatymu, pabrėžta ir Konstitucinio Teismo nutarime. Kadangi nėra galimybių dalies paciento priemokų ribas apibrėžti kitaip nei konkrečiomis sumomis, darytina išvada, kad toks reguliavimas yra proporcingas ir pagrįstas.
Kadangi galima didžiausia paciento priemoka už medicinos pagalbos priemones šiuo metu nenustatyta (skirtingai nei vaistinių preparatų), dažni atvejai, kai paciento priemoka kelis ar net keliolika kartų viršija bazinę kainą ir sudaro didžiąją medicinos pagalbos priemonės kainos dalį. Pavyzdžiui, 2021 m. kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2021 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-1279, paciento priemoka už tam tikras medicinos pagalbos priemones yra daugiau nei 7 ar net 9 kartus didesnė negu bazinė kaina (paciento priemoka už tam tikro pavadinimo daugkartinio šlapimo rinktuvus siekia 25,58 euro, o bazinė jų kaina yra vos 2,8 euro; paciento priemoka už tam tikro pavadinimo vyriškus šlapimo pūslės kateterius siekia 33,55 euro, bazinė kaina – 4,53 euro; paciento priemoka už tam tikro pavadinimo kitos sudėties tvarsčius yra 50,06 euro, bazinė kaina – 6,94 euro. Toks reguliavimas ne tik mažina kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių prieinamumą, bet ir iškreipia kompensavimo esmę. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir galimų didžiausių paciento priemokų už vaistinius preparatus teisinio reguliavimo poveikį, keičiamo 57 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyti galimi didžiausi pacientų priemokų už medicinos pagalbos priemones dydžiai: 50 proc. bazinės kainos už priemones, kurių kaina neviršija 41 euro, arba ne didesnė nei 20,33 euro, jei priemonės kaina viršija 41 eurą.
Kadangi šiuo metu vidutinė kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių recepto kaina sudaro 40,66 euro, nustačius kitokius priemokų dydžius, pavyzdžiui, 20 proc. vidutinės kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių recepto kainos, VLK atliktos analizės duomenimis, paciento priemoka už 754 iš 1220 (beveik 2/3) šiuo metu kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių neatitiktų reikalavimų ir, tikėtina, kad tiekėjams neturint galimybių sumažinti kainos, būtų neįrašytos į kainyną. Jei būtų 30 proc. dydžio reikalavimas – paciento priemoka už 591, o jei 40 proc. – už 527 medicinos pagalbos priemones neatitiktų reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytus vertinimo rezultatus ir tiekėjų galimybes mažinti kainas, buvo pasirinktas ir verslo subjektams, ir pacientams palankiausias variantas. Įteisinus didžiausią galimą paciento priemoką už medicinos pagalbos priemones, mažėtų paciento mokamos priemokos ir namų ūkio išlaidos medicinos pagalbos priemonėms įsigyti. Kaip liudija VLK ataskaitos, įteisinus didžiausią galimą paciento priemoką už vaistinius preparatus, vidutinė paciento priemoka nuo 5 eurų 2017 m. sumažėjo iki 3,3 euro 2021 m. Kartu mažėtų ir PSDF biudžeto išlaidos paciento priemokoms dengti mažas pajamas gaunantiems asmenims ir 75 metų ir vyresniems asmenims.
Keičiamo 57 straipsnio 9 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas, kad pirmą kartą įrašomo generinio ar panašaus biologinio vaistinio preparato kaina būtų tam tikru procentu (atitinkamai 30 proc. ir 15 proc.) mažesnė, yra veiksminga priemonė naujai įrašomų vaistinių preparatų kainoms reguliuoti, nes nenustačius konkretaus dydžio, kiek pirmą kartą generinio ar panašaus biologinio vaistinio preparato kaina turi būti mažesnė, kaip rodo praktika, gamintojai nėra suinteresuoti labiau mažinti kainas ir kainų konkurencija nevyksta. VLK atlikta analizė parodė, kad įsigaliojus naujai kainodarai ir sumažinus kainos mažinimo dydį nuo 50 iki 30 proc. per lyginamuosius laikotarpius buvo įrašytas panašus generinių preparatų skaičius. Taip pat generinių preparatų vidutinis įrašymo laikas sutrumpėjo nuo 10 mėn. iki 1 mėn. nuo originalaus vaisto patento pabaigos. Pasibaigus patentui, į kainyną įrašomi nuo 3 iki 8 tos pačios veikliosios medžiagos generinių preparatų ir bazinė kaina sumažėjo beveik 55 proc. Tai įrodo, kad nustatytas reikalavimas neriboja konkurencijos ir vaistų patekimo į Kainyną. Pažymėtina, kad ir kitose Europos Sąjungos valstybėse yra taikomas reikalavimas, kad naujai į kompensavimo sistemą įtraukiamo generinio preparato kaina būtų nustatytu procentu mažesnė negu negenerinio vaistinio preparato. Reikalavimai pateikti nuo 20 iki 60 proc. mažesnes kainas yra nustatyti 21 iš 28 ES valstybių. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, be pirmiau nurodytų nuostatų, FĮ projektu taip pat siūloma suteikti įgaliojimus Vyriausybei pagal Farmacijos įstatyme nustatytus kriterijus patvirtinti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarką.
Kartu Farmacijos įstatymo 2 straipsnis papildomas naujomis sąvokomis bei atitinkamai tikslinama Farmacijos įstatymo 59 straipsnio 2 dalis. Įstatyme nustačius kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų nustatymo kriterijus, vaistiniams preparatams ir medicinos pagalbos priemonėms skirtų išlaidų kompensavimo teisinis reguliavimas atitiks Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo principus. 2) Pakeisti Farmacijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir įgalioti sveikatos apsaugos ministrą laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai neregistruotus vaistinius preparatus ne tik tada, kai įtariama ar nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba jonizuojančioji radiacija, bet ir paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, teritorijų karantiną, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Taip pat sveikatos apsaugos ministrui suteikiami įgaliojimai šiais atvejais nurodyti ar rekomenduoti vaistinius preparatus vartoti nesilaikant vaistinio preparato registracijos sąlygų, jeigu nurodomos ar rekomenduojamos terapinės indikacijos, dozavimas ir (ar) gydymo kursas yra moksliškai pagrįsti. Atitinkamai Farmacijos įstatymo 2 straipsnis papildomas nauja sąvoka bei tikslinama 8 straipsnio 6 dalis. Šie pakeitimai leistų lanksčiau ir operatyviau reaguoti į krizines situacijas ir užtikrinti visuomenės aprūpinimą būtinais vaistiniais preparatais, plintančių ar paplitusių ligų gydymą bei profilaktiką.
SDĮ projekte siūloma nustatyti, kad išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas pagal Farmacijos įstatyme nustatytas kriterijus, siekiant išvengti nuostatų dubliavimo įstatymuose. SDĮ projektu taip pat siūloma tobulinti pacientų priemokų dengimą valstybės biudžeto lėšomis, įteisinant priemones, kurios užtikrintų racionalų PSDF biudžeto ir pacientų lėšų panaudojimą ir skatintų konkurenciją:
1) siūloma nustatyti, kad paciento priemoka mažas pajamas gaunantiems asmenims ir 75 metų ar vyresniems asmenims dengiama tik už kompensuojamąjį vaistą ar medicinos pagalbos priemonę, už kuriuos paciento priemoka kainynų grupėse yra mažiausia;
2) įteisinti paciento priemokų dengimą valstybės biudžeto lėšomis visiems asmenims (išskyrus mažas pajamas gaunančius ir 75 metų ar vyresnius asmenis), kurie per kalendorinius metus įsigydami kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos paciento priemoka Kainyne yra mažiausia, išleidžia didesnę negu trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą (šiuo metu tai sudaro 45 eurus). Viršijus nurodytą sumą, už vėliau per kalendorinius metus įsigyjamus vaistus, už kuriuos priemoka mažiausia, asmeniui mokėti nereikės. Įteisinus nuostatą, kad mažas pajamas gaunantiems asmenims ir 75 metų ar vyresniems asmenims dengiama tik mažiausia paciento priemoka, bus užtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Tai leistų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Bus skatinama vaistų gamintojų konkurencija. Pacientai bus skatinami racionaliau vartoti vaistus, kartu taupomos ir jų lėšos. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pirmiau nurodytiems asmenims taip pat nenukentės.
Jei asmuo nenorės įsigyti vaisto ar medicinos pagalbos priemonės, už kurį priemoka yra mažiausia ir yra dengiama, jis galės įsigyti kitą tos grupės kompensuojamąjį vaistą ar medicinos pagalbos priemonę, sumokėdamas paciento priemoką. Įteisinus paciento priemokų už vaistus su mažiausia priemoka dengimą visiems asmenims, viršijusiems nustatytą sumą, bus skatinama vaistų gamintojų konkurencija, nes daugiau pacientų rinksis gydymui vaistus, už kuriuos paciento priemoka mažiausia, kad sukaupus metinę priemokų sumą vėliau būtų įsigyjami vaistai pacientui nemokant priemokos. Dėl padidėjusios konkurencijos būtų sutaupyta apie 4,5 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, nes dėl konkurencijos mažėtų vaistų bazinės kainos. Būtų skatinamas racionalus vaistų vartojimas, nes būtų vartojami generiniai vaistai, už kuriuos priemoka mažiausia, ir nedidėtų namų ūkių išlaidos vaistams įsigyti, net jei asmenys ir nepasiektų dengiamos metinės priemokų sumos. Įvertinus pirmiau nurodytų priemonių įteisinimo naudą, prognozuojamas bendras biudžeto lėšų taupymas sudarytų apie 7 mln. eurų. Kadangi pirmiau nurodytiems Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimams įgyvendinti bus reikalingi informacinių sistemų pakeitimai, kuriuos galima bus atlikti (reikalinga organizuoti viešuosius pirkimus reikiamiems darbams atlikti) tik įsigaliojus įstatymui, siūloma nustatyti, kad šie pakeitimai įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. (t. y. kartu su Farmacijos įstatymo pakeitimais). Nustačius ankstesnę įsigaliojimo datą, iškiltų rizika, kad nebus tinkamai pasiruošta pakeisto Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų taikymui. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminologinei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes nustačius kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų nustatymo kriterijus, bus užtikrintas teisinis stabilumas, leidžiantis geriau planuoti verslo aplinką. Siūlomų priemonių poveikis verslo ir konkurencijos sąlygoms išsamiai aptartas Aiškinamojo rašto 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektais nėra nustatomas reguliavimas, kuris ribotų ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas. Todėl išsamus numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas neatliekamas. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, sveikatos apsaugos ministras turės pakeisti ar patvirtinti įsakymus, susijusius su kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų nustatymu ir paciento priemokos už juos apskaičiavimu. 10.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujos FĮ projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikės:
V-724 „Dėl Nuolaidos paciento priemokai už kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę apskaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Nors SDĮ pakeitimo įstatymui įgyvendinti per metus reikės apie 8,9 mln. eurų (per trejus metus – apie 26,7 mln. eurų) papildomų valstybės biudžeto lėšų, reikalingų paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka visiems asmenims, viršijusiems įstatyme nustatytą sumą, padengti, ši ir kitos FĮ projekte ir SDĮ projekte siūlomos įteisinti priemonės – mažas pajamas gaunantiems asmenims ir 75 metų ar vyresniems asmenims tik mažiausios paciento priemokos dengimas leis sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų; išorinio referavimo taisyklės taikymas apskaičiuojant visų vaistų bazines kainas (leis sutaupyti apie 16 mln. eurų); padidėjusi konkurencija (leis sutaupyti apie 4,5 mln. eurų) leistų sutaupyti apie 20,5 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Šie sutaupymai leistų į kompensavimo sistemą įtraukti naujus vaistinius preparatus ir išplėsti jau kompensuojamų vaistinių preparatų skyrimo sąlygas. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „vaistai“, „paciento priemoka“, „bazinė kaina“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-06-02 Nr. XIVP-1750 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-11-25 Nr. XIVP-1750(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Tikslintinos projekto 4 straipsnio 1 dalyje pateiktos nuorodos į dalis, t.y. ši dalis dėstytina taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Suinteresuotų asmenų pasiūlymus pagal kompetenciją siūloma svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1750 ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Biudžeto ir finansų komitetas,
2 N Argumentai: Įvertinus senatvės pensijų dydį ir siekiant gerinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus asmenims, bei atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės asmenims yra būtini, juos skiria ir išrašo gydytojas, siūloma nustatyti, kad paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones valstybės biudžeto lėšomis būtų dengiamos 65 metų ir vyresniems asmenims. Pasiūlymas:
Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi, atitinkamai pakeisti kitų 1 straipsnio dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą
ii jį išdėstyti taip:
4) 75 65 metų ir vyresniems asmenims.“ Pritarti. 2. Biudžeto ir finansų komitetas,
2
22. Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6.
Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 65 metų ir vyresniems asmenims padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paciento priemoka dengiama tik už tą vaistą, už kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia, ir už tą medicinos pagalbos priemonę, už kurią Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia.
Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai.“ Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-10-12 * Argumentai: Pritarus nuostatai, kad paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones valstybės biudžeto lėšomis būtų dengiamos 65 metų ir vyresniems asmenims, atsirastų papildomas lėšų poreikis pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, taip kad 2023 metų biudžeto rodiklių įstatyme siūlomas nustatyti ne blogesnis negu – 4,9 procento BVP valdžios sektoriaus balanso rodiklis nedidėtų. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Liudas Jonaitis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Sveikatos reikalų komitetas
pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė V. Meldžiukaitė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Norkūnaitė-Sasnauskienė, E. Stropus, R. Rimkutė, T. Ragauskas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė M. Augustinavičienė, Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos atstovas D. Parulis, Vaistų gamintojų asociacijos atstovai R. Bričkienė, J. Poderis, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė K. Nemaniūtė-Gagė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos atstovė J. Kulberkienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovė J. Misevičienė, Europos inovatyvių vaistų asociacijos atstovas M. Papievis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) atstovė V. Augustinienė, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovas A. Utkus, „Drylock technologies“ atstovas J. Vencpolis, UAB „Essity Lietuva“ atstovas G. Sakalauskas, UAB vaistinės „Valerijonas“ atstovė A. Girdenienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-06-02
principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), 2022-06-07 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) susipažino su Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais dokumentais (toliau – Įstatymo projektas). Visų pirma, norime atkreipti dėmesį, kad POLA nebuvo įtraukta į Įstatymo projekto derinimo procesą ir projekto rengimo metu nebuvo vadovaujamasi bendrakūros principu. Pažymime, kad inicijuojant esminius sveikatos apsaugos sistemos pokyčius bei siekiant užtikrinti visų suinteresuotų grupių tinkamą atstovavimą, kyla poreikis pacientus atstovaujančias organizacijas į teisės aktų rengimo ir derinimo procesus įtraukti jau pirminėse projektų rengimo stadijose. (...)
medicininės pagalbos priemonių (toliau – MPP) kompensavimo Susipažinus su Įstatymo projekte numatytais pakeitimais, matome, kad naujasis MPP kompensavimo modelis tinkamai neužtikrins pacientų poreikių. Šiuo metu galiojanti vaistų ir MPP priemokų kompensavimo tvarka įtvirtinta Sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 6 d. numato, kad priemokos už kompensuojamuosius vaistus bei MPP yra dengiamos asmenims, sulaukusiems 75 m. amžiaus, neįgaliesiems, taip pat asmenims, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, tačiau jų draudžiamosios pajamos nesiekia 267 EUR/mėn.
Tokių asmenų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau
galėjo įsigyti jiems reikalingus vaistus bei MPP, kurie jiems yra geriausi. Susipažinus su aiškinamuoju raštu, nesutinkame su VLK ir Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) nuomone, kad pacientai tuo piktnaudžiavo, nes MPP pacientams rekomenduoja ir skiria gydytojas, žinodamas paciento būklę, anamnezę. Todėl negalima teigti, kad pacientas perka bet kuriuos vaistus ar MPP, nes jam padengiamos priemokos už juos. Įstatymo projektu nustačius kompensavimo lubas 5,87 Eur už vaistus ir 20,33 Eur už MPP, susidarys situacija, kad kai kurie MPP nebebus įtraukti į kompensuojamų MPP sąrašą, nes pasikeitus naujai tvarkai ir bazinių kainų skaičiavimui, priemokos už juos bus didesnės nei nustatytos lubos ir pacientams teks mokėti pilną kainą, norint įsigyti kompensuojamus vaistus ar MPP arba pirkti pigesnius, nebūtinai atitinkančius jų poreikius. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad įvedus kompensacijų vaistams lubas bei MPP nustatant didžiausias galimas paciento priemokas, sumažėtų pacientų išlaidos vaistams ir MPP. Vis dėlto, manome, kad pacientus gydyti ir skirti vaistus bei jam tinkamas MPP turi gydytojas ir slaugytojas, todėl lubų nustatymas tokias galimybės jiems apriboja.
Įstatymo projektu siūloma nauja tvarka numato, kad priemokos už kompensuojamuosius vaistus bei MPP yra dengiamos asmenims, sulaukusiems 75 m. amžiaus, neįgaliesiems, taip pat asmenims, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, tačiau jų draudžiamosios pajamos nesiekia 267 Eur /mėn., bus dengiama tik perkant vaistus ar MPP, kurių priemoka kainyne yra mažiausia – tai reiškia, kad pacientams susiaurinamas pasirinkimas ir jie dėl lėšų trūkumo gali būti
„priversti“ rinktis pilnai kompensuojamas MPP, nors šie nebūtinai jiems bus
geriausi. Jei pacientas nenorės įsigyti MPP, už kurias priemoka yra mažiausia, jis galės MPP priemoką pasidengti pats. Skirtingai nei vaistų atveju, Įstatymo projektas nenustato, kaip bus užtikrinama MPP kokybė. Pvz., net ir esantys vienoje kompensuojamųjų MPP grupėje šlapimą ir (ar) išmatas sugeriantys produktai yra unikalūs ir kiekvieno gamintojo skirtingi, nes gaminant to pačio tipo sugeriančius gaminius gamintojai naudoja visiškai skirtingas gamybos technologijas bei medžiagas ir jų techninės specifikacijos iš esmės yra skirtingos. Tokie MPP nėra tapatūs nei kokybe, nei techninėmis savybėmis. Nėra vienodai tinkančio produkto visiems vartotojams, skirtingai nei kompensuojamųjų vaistų kainyne, kur vaisto poveikis priklauso nuo veikliosios medžiagos, t. y. negalima taikyti tos pačios taisyklės kaip ir vaistams, kad „gydo veiklioji medžiaga“. Įstatymo projekte pasigendame, kad tokie MPP ir vaistų kompensavimo skirtumai būtų aptarti ir pažymėti. Atsižvelgdami į visą Įstatymo projekto rengimo procesą, išskirtas problematikas bei gindami pacientų interesus, prašome tikslinti pateiktų teisės aktų nuostatas, o tuo atveju, jeigu Įstatymų projektai bus priimti ir patvirtinti, tarpininkauti, kad POLA atstovai būtų įtraukti į poįstatyminių teisės aktų rengimo procesą.
Nepritarti Visi socialiniai partneriai, taip pat ir pacientams atstovaujančios organizacijos (POLA ir kt.), buvo įtraukti į teisėkūros procesą. Projektai 2022 m. kovo 9 d. pristatyti socialiniams partneriams, prieš teikiant projektus derinti TAIS. Prieš teikiant projektus Vyriausybei, nesuderintiems pasiūlymams aptarti kartu su socialiniais partneriais 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. buvo organizuoti susitikimai. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomus Farmacijos įstatymo pakeitimus ir įteisinus didžiausią galimą paciento priemoką už medicinos pagalbos priemones, pacientai, kuriems šios priemonės reikalingos, bei jais besirūpinantys artimieji išleis žymiai mažiau lėšų priemokoms už šias priemones sumokėti. Gerokai sumažės jų finansinė našta, nes šiuo metu pacientų priemokos už kai kurias medicinos pagalbos priemones kelis ar net keliolika kartų viršija valstybės kompensuojamą
(bazinę) kainą ir iš esmės yra įsigyjamos beveik paciento lėšomis. Galimybė įsigyti kokybiškas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones taip pat bus užtikrinta, nes įstatyme yra numatyti saugikliai, leisiantys užtikrinti tokių priemonių prieinamumą. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (VLK) yra sudaryta darbo grupė, kuri turi parengti, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių esminių savybių aprašymus ir tik šiuos aprašymus atitinkančios priemonės bus įrašomos į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną (t. y. šie aprašymai leis užtikrinti, kad būtų kompensuojamos kokybiškos priemonės). 2.
vaistinių asociacija, 2022-07-28 Lietuvos vaistinių asociacija (toliau – Asociacija) teikia pastebėjimus ir siūlymus Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių Nr. XIVP-1749 (toliau – FĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio Nr. XIVP-1750 (toliau – SDĮ projektas) pakeitimo projektų (kartu toliau – Projektai). Asociacija sveikina sprendimą, skatinti Lietuvos gyventojus rinktis vaistinius preparatus su mažiausia priemoka, tačiau naudojant pozityvias priemones, kurios leistų pacientams galbūt lengviau priimti vaistinių preparatų pasirinkimo sprendimus, bet nebaustų ar neatimtų galimybės rinktis. Tad pritariame, kad FĮ projekte būtų nustatyti aiškūs vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos nustatymo kriterijai bei SDĮ projektu būtų siekiama dengti paciento priemokas asmenims, kurie per kalendorinius metus įsigydami kompensuojamuosius vaistus, išleidžia didesnę negu trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą. (...) SDĮ projektas - Dėl pacientų kurie gauna mažas pajamas ir yra 75-erių metų ir vyresni Kaip jau minėjome aukščiau, sveikiname sprendimą pozityviai skatinti pacientus, rinktis pigiausią vaistinį preparatą, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pacientų grupė, kuriai daugiau nei 75 m., šiuo metu turi galimybę pasirinkti kokiu vaistiniu preparatu gydytis ir valstybė jiems kompensuoja priemokas nepriklausomai, kokį vaistinį preparatą pacientas pasirenka. Šiems asmenims siūlomas SDĮ projektais sukurtų nebe pozityvų skatinimą, bet priešingai, atimtų jau iki šiol turėtas privilegijas ir lūkesčius, t. y. jiems bus kompensuojamos tik mažiausią priemoką turinčių vaistų priemokos. Atkreipiame dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai ilgą laiką vartoja tą patį vaistinį preparatą, yra prie jo pripratę ir nelinkę jo keisti.
Remiantis Lietuvos vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų, patirtimi aptarnaujant virš 1,08 mln. pacientų kas metus, iš kurių net daugiau nei 250 tūkst. yra mažas pajamas gaunantys ir 75-erių metų ar vyresnio amžiaus, numatome, kad vaistinėse gali būti masiškai susiduriama su šių pacientų nepasitenkinimu, nenorėjimu nei keisti vartojamų vaistų, nei mokėti priemokas, nes iki šiol jie turėjo galimybę rinktis vaistinius preparatus ir nemokėti jokių priemokų. Taip pat gali susidaryti situacija, kuomet vyresnio amžiaus pacientai, siekdami tęsti gydymą jau ilgą laiką naudojamais vaistais, nematys kito kelio kaip susimokėti priemokas, vadinasi naujas reglamentavimas nepasieks savo vieno iš tikslų - mažinti finansinę naštą gyventojams. Atsižvelgiant į tai, siūlome asmenims, kuriems yra 75 m. ir daugiau, palikti šiuo metu esantį kompensuojamųjų vaistų reglamentavimo modelį, t. y. palikti priemokos dengimą nepriklausomai kokį vaistą (ar su mažiausia priemoka, ar ne) pacientas vartoja bei įsigyja. Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai ši asmenų grupė, turi ne vieną lėtinę ligą (pvz.: padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, artritas ir t.t.), kuria serga 10, 20 ar daugiau metų ir yra pripratę prie savo vartojamų vaistinių preparatų bei nėra linkę jų pakeisti vaistinėje. Dėl Projektų įgyvendinimo ir įgyvendinamųjų terminų nustatymo Asociacija atkreipia dėmesį, kad Projekte numatyti įsigaliojimo terminai yra gerokai per trumpi sklandžiam ir savalaikiam Projekto įgyvendinimui. Naujas reguliavimas reikalaus naujų techninių integracijų E. sveikatoje. Atsižvelgiant į ne trumpus E. sveikatos programavimo darbus, siūlome Projektų terminus, kurie reikalauja techninių sprendimų, nukelti bent pusei metų nuo Projektų įsigaliojimo.
Taip pat svarbu paminėti, kad ir šiuo metu vaistinės susiduria su problema, kuomet vaistų išdavimo metu yra kreipiamasi į Registrų centrą dėl informacijos gavimo apie 75 m. ir vyresnius arba mažas pajamas gaunančių pacientus, tačiau atsakymas į vaistines automatiškai ne visada gaunamas laiku arba jis gaunamas klaidingas. To pasėkoje vaistinės negali tinkamai ir realiuoju laiku išduoti kompensuojamuosius vaistus pacientams. SDĮ projekte numatytos lengvatos bus taikomos žymiai didesniam Lietuvos pacientų skaičiui, todėl būtina užtikrinti, jog sistema būtų įdiegta ne paskubomis ir veiktų nepriekaištingai bei visi pacientai laiku gautų jiems priklausančius vaistus be priemokų. Atsižvelgiant pagal tai kas išdėstyta aukščiau, siūlome: (...)
nekeisti esamos veikiančios vaistų kompensavimo tvarkos asmenims vyresniems nei 75 metai, numatant jiems ir toliau sudaryti galimybę pasirinkti vaistinius preparatus, kuriuos jie vartoja. 3. Nustatyti vėlesnius Projektų įsigaliojimo terminus, kurie leistų realiai įgyvendinti naujus SDĮ projekto sprendimus, kuriems bus reikalingi papildomi darbai E. sveikata platformoje. Pritarti iš dalies Dėl pacientų kurie gauna mažas pajamas ir yra 75-erių metų ir vyresni:
Kaip nurodyta įstatymų projektų aiškinamajame rašte, paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones nurodytiems asmenims padengti per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (buvo planuota buvo 3,7 mln. eurų), o šia priemone pasinaudojo apie 300 000 pacientų. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos paciento priemokoms dengti siekia 15,7 mln. eurų.
Pastebima tendencija, kad asmenys, kuriems dengiama paciento priemoka, įsigydami vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, renkasi vaistus ir medicinos pagalbos priemones ne su mažesne priemoka, o bet kuriuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, t. y. ši tvarka neskatina racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšų, skirtų pacientų priemokoms padengti. Šie asmenys tik pagal 41 proc. receptų įsigijo pigiausius vaistus su mažiausia priemoka nuo visų receptų, pagal kuriuos buvo išduoti generiniai vaistai. Toks teisinis reguliavimas ne tik neskatina racionaliai vartoti vaistus, bet ir neskatina konkurencijos tose Kainyno grupėse, kurias sudaro kelių tiekėjų vaistai. Dėl to tiekėjams nėra paskatų mažinti kainas. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka – tai dar labiau sumažino ir taip nedidelę konkurenciją tarp vaistinių preparatų tiekėjų. Be to, visi sutaupymai, gauti įteisinus šią priemonę, atneštų didžiulę naudą pacientams, nes būtų skirti naujiems vaistams kompensuoti ar jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygoms išplėsti. Dėl projekto įgyvendinimo ir įgyvendinamųjų terminų nustatymo:
Siūloma nustatyti vėlesnį projektu pildomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, kurioje siūloma įteisinti
„priemokų krepšelį“, įsigaliojimą. Šių nuostatų taikymui būtina atlikti
informacinių sistemų pakeitimus, kurie gali būti vykdomi tik turint teisinį pagrindą, t. y. priėmus įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant tinkamai pasiruošti šių nuostatų taikymui, siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2023 m. liepos
pacientų organizacijų taryba (LPOAT), 2022-07-29 Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba nepritaria LR Sveikatos Draudimo Įstatymo Nr. 1-1343 10 straipsnio 6 dalies pakeitimui ir 7 dalies papildymui.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba įsitikinusi, kad pacientų priemokos turi būti padengiamos visiems Lietuvos pacientams. Pacientai neturėtų būti baudžiami ir diskriminuojami už tai, kad įsigyja jiems geriausiai tinkamus, bet ne pigiausius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Svarbu pažymėti, kad pacientams, kurie serga keliomis lėtinėmis ligomis, yra labai sudėtinga suderinti visus vartojamus vaistus. Dažnai atsiranda šalutinių poveikių, alerginių reakcijų ne į veikliąją medžiagą, bet į kitas vaisto sudėtines dalis. Be to, pacientai, kurie neišgali susimokėti už vaistus pilną kainą, bus priversti savo sveikatos sąskaita vartoti jiems netinkamus vaistus, dėl to tik didės valstybės išlaidos galimų komplikacijų gydymui. Žmonės, stokojantys lėšų dėl mažų senatvės ar neįgalumo pensijų, visomis išgalėmis siekdami išsaugoti savo sveikatą ir pirkdami labiausiai jiems tinkamus vaistus bus gramzdinami į dar didesnį skurdą. Labai tikimės, kad Lietuvos pacientų nuomonė ir pastabos yra svarbesni už verslo subjektų, farmacinių kompanijų ar netgi valstybinių institucijų interesus. IŠVADA:
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba prašo atsižvelgti į aukščiau pateiktas pastabas svarstant Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1749 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1750. Nepritarti Kaip nurodyta įstatymų projektų aiškinamajame rašte, paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims padengti per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (buvo planuota buvo 3,7 mln. eurų), o šia priemone pasinaudojo apie 300 000 pacientų. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos paciento priemokoms dengti siekia 15,7 mln. eurų.
Pastebima tendencija, kad asmenys, kuriems dengiama paciento priemoka, įsigydami vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, renkasi vaistus ir medicinos pagalbos priemones ne su mažesne priemoka, o bet kuriuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, t. y. ši tvarka neskatina racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšų, skirtų pacientų priemokoms padengti. Šie asmenys tik pagal 41 proc. receptų įsigijo pigiausius vaistus su mažiausia priemoka nuo visų receptų, pagal kuriuos buvo išduoti generiniai vaistai. Toks teisinis reguliavimas ne tik neskatina racionaliai vartoti vaistus, bet ir neskatina konkurencijos tose Kainyno grupėse, kurias sudaro kelių tiekėjų vaistai. Dėl to tiekėjams nėra paskatų mažinti kainas. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka – tai dar labiau sumažino ir taip nedidelę konkurenciją tarp vaistinių preparatų tiekėjų. Be to, visi sutaupymai, gauti įteisinus šią priemonę, atneštų didžiulę naudą pacientams, nes būtų skirti naujiems vaistams kompensuoti ar jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygoms išplėsti. Paciento priemokų, renkantis vaistą su mažiausia priemoka, dengimo, pasiekus 45 eurų sumą, įteisinimas taip pat prisidės prie pozityvaus skatinimo rinktis vaistą su mažiausia priemoka ir negali būti laikomas diskriminuojančiu, nes pacientų laisvė rinktis kompensuojamąjį vaistą su didesne ar mažesne priemoka ribojama nebus. 4. Lygiagretaus vaistų importo asociacija,
projektu numatomo SDĮ 10 straipsnio 6 dalies pakeitimo. LVIA pritaria Ministerijos parengtam ir SDĮ 10 str. 6 d. numatomam reguliavimui (paciento priemoka dengiama tik už kompensuojamąjį vaistinį preparatą už kurį paciento priemoka Kompensuojamąją vaistinių preparatų kainyne (toliau – Kainynas) yra mažiausia), kuris leis užtikrinti racionalų PSDF biudžeto lėšų naudojimą.
Visgi, visiškai nesuprantamos priežastys, kodėl SDĮ pakeitimo įsigaliojimas yra numatomas tik nuo 2023 m. sausio 1 d.? LVIA dar 2021 metų pavasarį Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, tiek ir pačiai SAM teikė pastabas1, jog Seimo narių grupės parengtas FĮ Nr. X-709 8,
priimtas 2021 m. birželio 10 d. Nr. XIV-3852), kuriuo įtvirtinta „Pirmo paskyrimo“ taisyklė, nepagrįstai didins PSDF biudžeto išlaidas. Laikytina, kad SDĮ projektu tik nuo 2023 metų sausio 1 d. numatomas pakeitimų įsigaliojimas yra nepateisinamas bei neatitinka optimalaus viešųjų finansų planavimo, paskirstymo, naudojimo ir atsiskaitymo už juos, dėl ko stinga nuoseklumo valstybės kuriamai vaistinių preparatų kompensavimo sistemai. Jau dabar pati Ministerija Projektų aiškinamajame rašte nurodo, jog PSDF biudžeto išlaidos vaistams kompensuoti ir paciento priemokoms mažas pajamas gaunantiems asmenims ir 75 metų ir vyresniems asmenims dengti ženkliai auga, dėl ko viršijamos išlaidos, kurios buvo suplanuotos, atitinkamai nepagrįstai augančias PSDF išlaidas patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM (toliau - VLK) pateikiami duomenys (2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. EUR, nors buvo planuota - 3,7 mln. Eur, o 2021 m. išlaidos priemokoms dengti siekia 15,7 mln. Eur). LVIA siūlymas – siekiant kaip įmanoma greičiau ištaisyti pirmiau minėtu FĮ pakeitimu (įstatymu Nr. NJV-385) padarytas klaidas, dėl kurių PSDF biudžeto lėšos naudojamos visiškai neracionaliai, būtina kuo greičiau patvirtinti Ministerijos parengtą SDĮ projektu siūlomą SDĮ 10 straipsnio 6 dalį bei nustatyti greitesnį pakeitimo įsigaliojimo terminą.
Nepritarti Projekte nurodyti atitinkamų nuostatų įsigaliojimo terminai nustatyti, atsižvelgiant į teisėkūros procesą bei jo terminus, be to, numatant teisės akto įsigaliojimo terminą, jis turi būti toks, kad būtų tinkamai pasirengta įgyvendinti teisės aktą, pvz., padaryti atitinkamus pakeitimus informacinėse sistemose. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti vėlesnį projektu pildomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, kurioje siūloma įteisinti „priemokų krepšelį“, įsigaliojimą. Šių nuostatų taikymui būtina atlikti informacinių sistemų pakeitimus, kurie gali būti vykdomi tik turint teisinį pagrindą, t. y. priėmus įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus. Siekiant tinkamai pasiruošti šių nuostatų taikymui, siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2023 m. liepos 1 d. 5. Lygiagretaus vaistų importo asociacija, 2022-09-20 Svarbiausi LVIA siūlymai dėl pateiktų derinimui Projektų, kurie išsamiau pagrindžiami paskesniuose šių pasiūlymų punktuose:
1) SDĮ numatyti tokį reguliavimą, kuris pacientui renkantis „Pirmo paskyrimo“ vaistą ir pasiekus sumokėtų priemokų už juos 45 eurų sumą, ne tik kompensuotų visas paskesnes priemokas (renkantis vaistą su žemiausia priemoka), tačiau kompensuotų (PSDF lėšomis būtų padengtos) ir jau sumokėtos priemokas už vaistus, kuriuos pacientas įgytų rinkdamasis „Pirmo paskyrimo“ vaistus. 2) Įtvirtinti realios „Pirmo paskyrimo“ vaisto pasiūlos pacientams mechanizmą, kuris numatytų, kad iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos dienos vaistinė privalo užsakyti „Pirmo paskyrimo“ vaistinėje per praėjusį ketvirtį realiai išduotus (parduotus) vaistinius preparatus, kuriuos paciento apsilankymo metu ji turi būti pasiruošusi išduoti (parduoti). (...)
projektu numatomo SDĮ 10 str.
įsigaliojusiu FĮ pakeitimu, kuriuo buvo įtvirtinta „Pirmo paskyrimo“ taisyklė, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka. LVIA dar ankstesnio FĮ projekto derinimo metu teikė pasiūlymus, kurie įgalintų realų „Pirmo paskyrimo“ taisyklės veikimą, taip sudarant tinkamas sąlygas vaistinių preparatų tiekėjams aktyviai varžytis teikiant paraiškas dėl jų tiekiamų į Lietuvą vaistinių preparatų įtraukimo į Kainyną. Nepritarus LVIA pasiūlymams, Ministerija Projektų lydraštyje ir aiškinamajame rašte konstatuoja, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. ir taip buvusi nedidelė konkurencija tarp vaistinių preparatų tiekėjų dar labiau sumažėjo, todėl teikiamais pakeitimais siekiamą gerinti konkurencijos sąlygas. LVIA pritaria Ministerijos teikiamam siūlymui, kuriuo SDĮ 10 str. 7 d. siekiama nustatyti paciento „priemokų krepšelį“, kurį pasiekus, priemokos už įsigyjamus „Pirmo paskyrimo“ vaistinius preparatus būtų kompensuojamos visiems apdraustiesiems. Tuo pačiu norint pasiekti efektyvios konkurencijos sąlygas, kurios realiai paskatintų pacientus rinktis vaistinius preparatus, kurių priemoka yra mažiausia, LVIA papildomai siūlo:
(i) SDĮ nustatyti tokį reguliavimą, kuris pacientui renkantis „Pirmo paskyrimo“ vaistą ir pasiekus 45 eurų sumą, ne tik kompensuotų jam visas paskesnes priemokas (renkantis vaistą su žemiausia priemoka), tačiau kompensuotų (PSDF lėšomis būtų padengtos) ir jau sumokėtos priemokas už vaistus, kuriuos pacientas įgytų rinkdamasis „Pirmo paskyrimo“ vaistus.
Pagal LVIA siūlomą vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo mechanizmą, iš Privalomojo sveikatos draudimo, kuris grindžiamas solidarumo principu, labiausiai pažeidžiamiems apdraustiesiems, kurie vaistiniams preparatams įsigyti išleidžia daugiausia asmeninių lėšų, kalendoriniais metais būtų kompensuojamos priemokos, kurios ne tik viršytų modeliuojamą 45 eurų sumą, tačiau būtų padengiamos ir visos kalendoriniais metais paciento sumokėtos priemokos už įsigytus vaistus, kai jie buvo pirkti su mažiausia priemoka. Įgyvendinus teikiamą pasiūlymą ženkliai pagerėtų šiuo metu esantys itin prasti Lietuvos rodikliai (2018 m. EUROSTAT duomenimis, pagal išlaidas vaistams pagal finansavimo šaltinius, Lietuvoje viešasis sektorius dengia tik 39 proc. išlaidi} vaistams (ES vidurkis - 69 proc.) - tai vienas mažiausių rodiklių tarp ES šalių5), atitinkamai viešasis sektorius Lietuvoje pradėtų dengti didesnę išlaidų dalį už vaistus, o pacientai būtų skatinami rinktis „Pirmo paskyrimo” vaistus, dėl kojų skiriamų lėšų už vaistus dalis mažėtų.
Manome, kad kompensacijos už jau sumokėtas paciento priemokas mechanizmas galėtų būti administruojamas per elektroninės sveikatos instrumentus (E-sveikata), kuomet vaistinės (farmacijos specialistas) identifikuotų sumokėtų priemokų ir dengiamų lėšų dydį, tuo pačiu vaistinėje būtų galimą pasiūlyti kompensuojamą sumą išleisti kitiems paciento sveikatinimo poreikiams (išlaidoms nekompensuojamiems vaistams, maisto papildams ar vitaminams padengti).
laiko esant tikslinga Projektų rengėjams priimti ir kitą pasiūlymą, kuriuo numatomu teisiniu reguliavimu būtų įtvirtintas realios „Pirmo paskyrimo“ vaisto pasiūlos pacientams mechanizmas. Papildomai prie šiuo metu jau galiojančio reguliavimo, pagal kurį vaistų tiekėjai privalo užtikrinti pigiausio vaistinio preparato tiekimą į Lietuvą, LVIA siūlo numatyti, kad „Pirmo paskyrimo“ vaistinis preparatas turi būti realiai pasiūlomas pacientams, todėl Projektuose turėtų būti apibrėžtos nuostatos, kurios numatytų, kad iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos dienos vaistinė privalo užsakyti „Pirmo paskyrimo“ vaistinėje per praėjusį ketvirtį realiai išduotus (parduotus) vaistinius preparatus, kuriuos paciento apsilankymo metu ji turi būti pasiruošusi išduoti (parduoti).
Paminėtina, kad realaus vaistinio preparato pirkimo metu, pacientas farmacinę paslaugą (vaistą) įprastai pageidauja įsigyti apsilankymo vaistinėje metu, todėl vaistinėje nesant „Pirmo paskyrimo“ vaisto paciento apsilankymo metu, praktikoje pacientams tenka rinktis kitą receptą atitinkantį kompensuojamąjį vaistą tuo metu esantį vaistinėje, tokiu būdu pacientui sumokant priemoką už vaistą. LVIA laiko, kad pasiūlyta priemonė padėtų realiai užtikrinti „Pirmo paskyrimo“ vaisto pardavimą pacientui, o tokio vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo mechanizmo nustatymas paskatintų vaistų tiekėjus konkuruoti siekiant tapti žemiausios priemokos vaistu Kainyne. Nepritarti Dėl visiško paciento priemokų dengimo, pasiekus tam tikrą sumą:
Paciento priemokos dengimas, pasiekus tam tikra sumą, yra priemonė, kuria siekiama sumažinti namų ūkio išlaidas vaistams įsigyti ir taip pagerinti vaistų prieinamumą. Tačiau visiškas paciento priemokų dengimas nebūtų pagrįstas, nes skatintų neracionalų vaistų vartojimą. Be to, šiam įstatymo pakeitimui įgyvendinti per metus reikės apie 8,9 mln. eurų (per trejus metus – apie 26,7 mln. eurų) papildomų valstybės biudžeto lėšų. Jei būtų dengiamos visos priemokos (kaip nurodyta siūlyme), papildomų biudžeto lėšų poreikis dar labiau išaugtų.
Dėl prievolės vaistinėms užsisakyti vaistinius preparatus: Siūlymas vaistinėms sukeltų papildomą finansinę ir administracinę naštą, nes vaistinės kiekvieno mėnesio pirmomis dienomis turėtų įsivertinti visus kompensuojamųjų vaistinių preparatų pardavimus per praėjusį ketvirtį, ir jeigu pardavė nors vieną kompensuojamojo vaistinio preparato pakuotę, nepriklausomai nuo jos kainos, iki mėnesio 5 d. turėtų įsigyti minėtą vaistinį preparatą. Šiuo metu Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112, jau yra įtvirtinta prievolė vaistinei turėti kompensuojamuosius vaistinius preparatus, esančius Valstybinės ligonių kasos direktoriaus patvirtintame Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąraše, sudarytame pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus kriterijus. Šiuo metu minėtame sąraše yra 217 kompensuojamųjų vaistinių preparatų su mažiausia priemoka. Manytina, kad esamas teisinis reguliavimas pakankamas ir užtikrina dažniausiai skiriamų ir vartojamų kompensuojamųjų vaistinių preparatų su mažiausia priemoka prieinamumą. 6. „Drylock technologies“ atstovas Lietuvoje J. Vencpolis, 2022-11-16 Mes, kaip gamintojas pritariame sprendimams keisti MPP paciento priemokos kompensavimo tvarką. Ilgą laiką vaistinių tinklai ir didieji gamintojai piktnaudžiavo tvarka, kai pacientams su VLK priemokos kompensavimu būdavo išduodamos vienos brangiausių sauskelnių. Bazinių kainų prekės buvo niekam neįdomios.
Siūlymai dėl MPP kainyno grupavimo: (...) Atsižvelgti Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 57 straipsnio 10 dalį medicinos pagalbos priemonės bazinei kainai nustatyti grupuojamos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus, o konkrečios medicinos pagalbos priemonių grupės sudaromos ir tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Reikalavimai, kuriais vadovaujantis nustatoma medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina, nustatyti įstatyme. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai O. Leiputė, G. Paluckas, R. Budbergytė, E. Sabutis,
2 Argumentai: Papildant įstatymo 10 straipsnio 6 dalį siūloma nustatyti, kad priemokos nurodytoms socialinėms grupėms būtų padengiamos tik už pigiausią vaistą bei nurodoma, kad įgyvendinus šį pakeitimą norima sutaupyti apie 2,5 mln. Eurų. Siūlomas pakeitimas gali skaudžiai paveikti itin pažeidžiamus asmenis: labai mažas pajamas gaunančius pensininkus, neįgaliuosius ir 75 metų ir vyresnius asmenis. Šiuo metu tokie asmenys turi galimybę be priemokos pasirinkti jiems geriausiai tinkantį (daugeliu atvejų jau išbandytą ir efektyviai veikiantį) vaistinį preparatą. Tačiau priėmus siūlomą pakeitimą visi jie galės be priemokos gauti tik tuos vaistus ar medicinos pagalbos priemones, kurių priemoka (pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių kainynus) yra mažiausia. Toks priverstinis vartojamų ir išbandytų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių keitimas šiems pažeidžiamiausiems asmenims gali sukelti sunkias pasekmes jų sveikatai (dėl fiziologinių ir psichologinių priežasčių).
Numatomas lėšų sutaupymas nepateisina galimo pažeidžiamų asmenų sveikatos pablogėjimo. Be to, dėl pablogėjusios nurodytų asmenų sveikatos jiems gali prireikti papildomų medicinos paslaugų, kas pareikalautų ir papildomų išlaidų. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir nekeisti Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies. Nepritarti Kaip nurodyta įstatymų projektų aiškinamajame rašte, paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones nurodytiems asmenims padengti per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (buvo planuota buvo 3,7 mln. eurų), o šia priemone pasinaudojo apie 300 000 pacientų. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos paciento priemokoms dengti siekia 15,7 mln. eurų. Pastebima tendencija, kad asmenys, kuriems dengiama paciento priemoka, įsigydami vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, renkasi vaistus ir medicinos pagalbos priemones ne su mažesne priemoka, o bet kuriuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, t. y. ši tvarka neskatina racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšų, skirtų pacientų priemokoms padengti. Šie asmenys tik pagal 41 proc. receptų įsigijo pigiausius vaistus su mažiausia priemoka nuo visų receptų, pagal kuriuos buvo išduoti generiniai vaistai. Toks teisinis reguliavimas ne tik neskatina racionaliai vartoti vaistus, bet ir neskatina konkurencijos tose Kainyno grupėse, kurias sudaro kelių tiekėjų vaistai. Dėl to tiekėjams nėra paskatų mažinti kainas. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka – tai dar labiau sumažino ir taip nedidelę konkurenciją tarp vaistinių preparatų tiekėjų.
Be to, visi sutaupymai, gauti įteisinus šią priemonę, atneštų didžiulę naudą pacientams, nes būtų skirti naujiems vaistams kompensuoti ar jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygoms išplėsti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-10-12 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1750 ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti projektą pagal Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 2. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
2 N Argumentai: įvertinus senatvės pensijų dydį ir siekiant gerinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus asmenims, bei atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės asmenims yra būtini, juos skiria ir išrašo gydytojas, siūloma nustatyti, kad paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones valstybės biudžeto lėšomis būtų dengiamos 65 metų ir vyresniems asmenims. Pasiūlymas: papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi, atitinkamai pakeisti kitų 1 straipsnio dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) 75 65 metų ir vyresniems asmenims.“ Nepritarti Argumentai: pritariama pasiūlymo tikslui gerinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus asmenims, tačiau, praplečiant asmenų, kuriems paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones būtų dengiamos valstybės biudžeto lėšomis, ratą, būtina detaliai įvertinti papildomų valstybės biudžeto lėšų, skiriamų PSDF biudžetui šių asmenų priemokoms dengti, poreikį ir įvertinti valstybės finansines galimybes. Reikiamos valstybės biudžeto lėšos 2023 metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nenumatytos. 3. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
2 Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 6.
Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus senatvės pensijos amžių sukakusiems arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliesiems asmenims, kurių užpraeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją (kartu su socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokomis), šalpos išmokų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, pensijų išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau kaip 100 procentų einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, arba 75 65 metų ir vyresniems asmenims padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paciento priemoka dengiama tik už tą vaistą, už kurio to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia, ir už tą medicinos pagalbos priemonę, už kurią Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia.
Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai.“ Nepritarti Argumentai: pritariama pasiūlymo tikslui gerinti asmens sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą vyresnio amžiaus asmenims, tačiau, praplečiant asmenų, kuriems paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones būtų dengiamos valstybės biudžeto lėšomis, ratą, būtina detaliai įvertinti papildomų valstybės biudžeto lėšų, skiriamų PSDF biudžetui šių asmenų priemokoms dengti, poreikį ir įvertinti valstybės finansines galimybes. Reikiamos valstybės biudžeto lėšos 2023 metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nenumatytos. 4. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-10-12 * Argumentai: Pritarus nuostatai, kad paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones valstybės biudžeto lėšomis būtų dengiamos 65 metų ir vyresniems asmenims, atsirastų papildomas lėšų poreikis, pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, taip kad 2023 metų biudžeto rodiklių įstatyme siūlomas nustatyti ne blogesnis negu – 4,9 procento BVP valdžios sektoriaus balanso rodiklis nedidėtų. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2022-11-09 I Argumentai: tikslintinas įstatymo pavadinimas. Pasiūlymas: patikslinti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Sveikatos reikalų komitetas, 2022-11-091 N Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, siekiant teisinio aiškumo, kartu su šiuo projektu teikiamame projekte reikėtų atskleisti jo nuostatose minimos gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarties, sudaromos tarp tiekėjo ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tikslą, esmines sąlygas bei šalių tarpusavio įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudaroma tarp tiekėjo ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, siekiant užtikrinti PSDF biudžeto stabilumą, yra ne Farmacijos įstatymo, o labiau Sveikatos draudimo įstatymo reguliavimo dalykas, siūlytina papildyti projekto nuostatas, įtvirtinant sąvokos „gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis“ apibrėžtį. Pasiūlymas: papildyti projektą nauju 1 straipsniu, buvusius 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi: „16.
Gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis – sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tarp Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo (jo atstovo) arba juridinio asmens, turinčio didmeninio platinimo licenciją, sudaryta sutartis, kuria susitariama gerinti gydymo atitinkamu vaistiniu preparatu prieinamumą pacientams ir užtikrinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto stabilumą, nustatant numatomą gydymo efektyvumo ar finansinį rezultatą ir susitariant pasidalyti finansinę riziką ar prisiimti kitus sutartus sutarties šalių įsipareigojimus pagal pasiektus gydymo efektyvumo ar finansinius rezultatus.“
Sveikatos reikalų komitetas,
3 Argumentai: lingvistiniu požiūriu tikslintina projekto 2 straipsnio 3 dalis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 10 straipsnį 7 dalimi: „7. Paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, asmenims, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis, padengiamos Vyriausybės nustatyta tvarka, jei per kalendorinius metus asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė negu trijų vidutinių metinių priemokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis, dydžių suma, tenkanti vienam asmeniui. Apskaičiuojant, ar asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė nei nustatyta šioje dalyje, įtraukiamos ir dengiamos paciento priemokos dengiamos tik už tuos vaistus, už kurių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir tos pačios farmacinės formos vaistinių preparatų dozuotę Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupėje bazinei kainai apskaičiuoti nustatyta paciento priemoka yra mažiausia.
Vaistais, už kuriuos paciento priemoka yra mažiausia, taip pat laikomi Vyriausybės nustatytoje tvarkoje nurodyti vaistai.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2022-11-093 N Argumentai: atsižvelgiant į projektu siūlomas keičiamo įstatymo
paciento priemokų dengimą valstybės biudžeto lėšomis asmenims, kurie per kalendorinius metus įsigydami kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos paciento priemoka Kainyne yra mažiausia, išleidžia didesnę negu trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą (šiuo metu tai sudaro 45 eurus), tikslintinas ir keičiamo įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis PSDF biudžeto pajamas, šio straipsnio 1 dalies 3 punkto (valstybės biudžeto asignavimai) e papunktį papildant nuoroda į projektu pildomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį. Pasiūlymas: papildyti projektą nauju 3 straipsniu, buvusį 3 straipsnį laikant 4 straipsniu: ,,3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto e papunktį ir jį išdėstyti taip: „e) paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyje dalyse nurodytiems asmenims, padengti.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2022-11-094 Argumentai: kadangi projekto priėmimas užsitęsė (vietoje planuoto 2022 m. II ketv., bus priimtas 2022 m.
IV ketv.), būtina nustatyti vėlesnį projektu pildomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, kurioje siūloma įteisinti paciento priemokų už vaistus, už kuriuos vaistų grupėje priemoka mažiausia, dengimą, jei per kalendorinius metus asmens sumokėtų paciento priemokų už vaistus suma yra didesnė negu trijų vidutinių metinių priemokų, apskaičiuotų pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis, dydžių suma, tenkanti vienam asmeniui, įsigaliojimą. Šių nuostatų taikymui būtina atlikti informacinių sistemų pakeitimus, kurie gali būti vykdomi tik turint teisinį pagrindą, t. y. priėmus įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant tinkamai pasiruošti šių nuostatų taikymui, siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2023 m. liepos 1 d. Taip pat atitinkamai tikslintina ir projekto 3 straipsnio, kuriame yra nuoroda į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, įsigaliojimo data. Pasiūlymas: pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja (ES) Vesta Valainytė