LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Vietos savivaldos įstatymo projektas) (toliau abu kartu – Įstatymo projektai) rengimą paskatino kelios priežastys:
Pirma, įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 patvirtinta Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 162.4 nuostata – „Užtikrinsime, kad visiems miestų ir miestelių (daugiau kaip 2 000 gyventojų) gyventojams būtų sudarytos galimybės naudotis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Skatinsime gyventojus, turinčius individualius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius, jungtis prie centralizuotų sistemų, o vandens įmones – didinti veiklos efektyvumą“;
Antra, įgyvendinama Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 6.4.15 priemonė „Parengti ir priimti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą <...>, kad būtų užtikrintos kokybiškos ir prieinamos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos“;
Trečia, į nacionalinę teisę perkelti 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (toliau – Geriamojo vandens direktyva) nuostatas.
Įstatymo projekto tikslai:
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (grupės vadovas Vitalijus Auglys, tel. 8 686 46 087, el. p. [email protected], vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas tel. 8 684 04 000, el. p. [email protected])) vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė, tel. 8 695 54 136, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Įstatymas), jo įgyvendinamieji teisės aktai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programa, patvirtinta Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, geriamojo vandens išgavimas, tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybių teritorijose yra savivaldybių institucijų pareiga, o savivaldybių administracijos direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos – monopolinės paslaugos.
Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priedo 10 punktą viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, o vadovaujantis minėto įstatymo 4 priedo 2 dalies a punkto nuostatomis, viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų dalyviai Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas galimas šiais atvejais:
Pažymėtina, kad individualiai išgautas geriamasis vanduo negali būti skiriamas viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti. Ir (arba) individualiai tvarkomos nuotekos (Įstatymo 3 str. 19 ir 20 d.). Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gali tiekti tiek viešasis geriamojo vandens tiekėjas, tiek geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tačiau geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas (ne viešasis) tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jis turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją. Pažymėtina, kad tiek viešieji geriamojo vandens tiekėjai, tiek geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai (neviešieji) turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos[¹] (toliau – Taryba) (Įstatymo 27 str.) ir jų teikiamų paslaugų kainos privalo būti suderintos su Taryba bei patvirtintos savivaldybių tarybų (Įstatymo 34 str. 9 d.). Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, toliau kartu – geriamojo vandens tiekėjai. Licencijavimas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gali teikti asmenys, kurie turi šių paslaugų teikimo licenciją.
Licencijų išdavimas ir jų kontrolė pavesta Tarybai. Įstatymas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo licencijavimą, nustato geriamojo vandens tiekimo licencijos išdavimo, keitimo, licencijų įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo pagrindus (Įstatymo 27 – 30 str.). Dėl licencijos galiojimo sustabdymo iš pradžių gaunamas įspėjimas ir paskiriama 30 dienų, per kurias turi būti pašalintos įspėjime nurodytos aplinkybės arba pažeidimai, arba dėl objektyvių priežasčių gali būti nustatytas kitas terminas. Licencija sustabdoma kai:
1) paaiškėja, kad geriamojo vandens tiekėjas Tarybai pateikė neteisingus duomenis;
2) nustatoma, kad geriamojo vandens tiekėjas pažeidė Įstatyme įtvirtintas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijuojamos veiklos sąlygas;
3) geriamojo vandens tiekėjas nebeatitinka reikalavimų, taikomų geriamojo vandens tiekėjui, norint gauti licenciją. Taryba gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, tačiau ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jeigu geriamojo vandens tiekėjas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir per įspėjime nurodytą terminą geriamojo vandens tiekėjas nepašalino įspėjime nurodytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas kai pateikiami dokumentai, įrodantys, kad licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai pašalinti. Taryba taip pat turi teisę nestabdyti licencijos galiojimo ir apsiriboti rašytine pastaba, jei licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimas nepadarė esminės žalos arba padaryta žala labai nežymi ir pažeidimu nepadaryta esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai arba padaryta žala labai nežymi ir geriamojo vandens tiekėjas nutraukė įstatymo nuostatas pažeidžiančius veiksmus, likvidavo padarinius ir atlygino žalą.
Licencija panaikinama šiais atvejais:
1) geriamojo vandens tiekėjo prašymu;
2) kai geriamojo vandens tiekėjas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, nepašalina pažeidimų per Tarybos nustatytą terminą sustabdžius licencijos galiojimą;
3) kai licencijos galiojimas yra sustabdytas, o geriamojo vandens tiekėjas verčiasi licencijuojama veikla;
4) kai geriamojo vandens tiekėjas įgyja likviduojamo juridinio asmens statusą. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Viešajam geriamojo vandens tiekėjui sustabdžius ar panaikinus veiklos licencijos galiojimą, garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje vykdo garantinis geriamojo vandens tiekėjas (savivaldybės institucija) iki kol bus paskirtas kitas viešasis geriamojo vandens tiekėjas, tačiau ne ilgiau kaip vienus metus, su galimybe pratęsti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo laikotarpį dar vieniems metams apie tai informavus Aplinkos ministeriją, Tarybą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir nurodžius priežastis. Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą (toliau – garantinė paslaugų kaina) nustato savivaldybės taryba Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka.
Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą (toliau – garantinė paslaugų kaina) nustato savivaldybės taryba Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka. Garantinė paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ir turi būti užtikrinamas sąnaudų susigrąžinimo ir „teršėjas moka“ principai (Įstatymo 15 str., 17 str. 1 d., 33 str. 1 d.). Dėl netesybų, abonentų ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigų Įstatyme (32 str. 3 d.) numatyta, kad atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas) reglamentuota Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose[²] (toliau – Sutarties standartinės sąlygos), kuriose įtvirtinta netesybų apskaičiavimo tvarka. Pažymėtina, kad šiuo metu teisės aktuose nustatyta netesybų taikymo tvarka neužtikrina geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų patiriamų nuostolių padengimo ir taršos prevencijos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas ir perėmimas Pagal Įstatymo nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui, išskyrus šiuos atvejus (Įstatymo 16 str. 4 d.):
Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (Įstatymo 16 str. 6 d.);
Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR. 207.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus;
Pažymėtina, kad minėto teisės akto 8 punkte numatyta, kad „infrastruktūros objektas išperkamas, jeigu atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus ir bent vieną Aprašo 6 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų. Jeigu juridinis asmuo negauna geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos ir todėl abonentai ir (ar) vartotojai neturi kitokios galimybės būti aprūpinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugomis, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimas ir perdavimas vykdomi Apraše nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į Aprašo 6 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus“.
Veiklos planai Įstatyme numatyta, kad geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai sąnaudas ir pajamas planuoja pagal patvirtintus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planus, parengtus pagal Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisykles[⁴]. Geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir tvirtinami savivaldybės tarybos. Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisyklių 9 punkte numatyta, kad „<...> Kai geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą keliose savivaldybėse, parengtas veiklos projektas teikiamas derinti atskiriems savivaldybių administracijų direktoriams ar jų įgaliotiems asmenims“. Vadovaujantis minėto teisės akto 16 punktu „veiklos plano pakeitimai derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip veiklos planas“. Mėginių paėmimo tvarka Šiuo metu Sutarties standartinių sąlygų 65.13 papunktyje numatyta, kad abonentas geriamojo vandens tiekėjui privalo sudaryti sąlygas paimti išleidžiamų nuotekų mėginius tik abonento darbo metu ir tik sutartyje suderintoje mėginių paėmimo vietoje.
Pastebėtina, kad toks teisinis reguliavimas leidžia abonentui piktnaudžiauti, nes praktikoje taršias nuotekas sukuriantys abonentai dažnu atveju nuotekų išleidimus į miesto centralizuotą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vykdo ne darbo metu, o geriamojo vandens tiekėjui, nustačius neteisėtus nuotekų išvadus ar kitus įrenginius, kuriais abonento nuotekos patenka į geriamojo vandens tiekėjo infrastruktūrą, jo galimybės imti nuotekų mėginius iš vietų, nenurodytų sutartyje ir nedarbo metu yra neįmanomos. Dėl paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarkos ir patikrinimo akte nurodomos informacijos Įstatymo 16 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas ir nuostoliai išieškomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse[⁵] ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, toks reglamentavimas sukelia dviprasmybes.
Toje pačioje dalyje numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės siekiant sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, arba kad fizinis ar juridinis asmuo savavališkai prijungė nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius, geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas surašydamas pažeidimą turi nurodyti ir apskaičiuotą geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį, tačiau praktikoje geriamojo vandens tiekėjo darbuotojas įvykio vietoje neturi galimybės tiksliai ir teisingai, pagal nustatytus pažeidimo laikotarpį ir kitus duomenis, taikyti teisės akte nustatytą formulę, apskaičiuoti laikotarpį sekundžių tikslumu, be to, pagal teismų suformuotą praktiką, patikrinimo akte nenurodžius apskaičiuoto geriamojo vandens ir (ar) išleistų nuotekų kiekio, geriamojo vandens tiekėjo surašyti aktai teismų pripažįstami tinkamai surašytais ir be šių duomenų. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Kainodaros reglamentavimas Geriamojo vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir, suderinę su Taryba teikia savivaldybių taryboms tvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Kartu su teikiamais derinti kainų projektais geriamojo vandens tiekėjai, teikia kainų projektų pagrindimą ir įmonės veiklos planus (Įstatymo 34 str. 4 d.). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos nustatomos trejų metų reguliavimo laikotarpiui (Įstatymo 34 str. 6 d.), tačiau kiekvienais metais perskaičiuojamos (Įstatymo 34 str. 12 d.). Tarybai pavesta kontroliuoti, ar savivaldybių tarybų nustatytos ir geriamojo vandens tiekėjų taikomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, nustatytos pagal Tarybos patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metodiką ir Įstatyme nustatytus kainų nustatymo principus, taip pat, ar kainos padengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitas susijusias būtinąsias sąnaudas. Jeigu savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu geriamojo vandens tiekėjai suderino su Taryba, pastaroji turi teisę pareikalauti, kad savivaldybės pateiktų nustatytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimus.
Nustačiusi, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka metodikos arba yra nustatytos pažeidžiant Įstatyme nustatytus kainų nustatymo principus, arba nepadengia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir kitų susijusių būtinųjų sąnaudų, Taryba turi teisę pareikalauti, kad savivaldybių tarybos kainų nustatymo pažeidimus per 2 mėnesius pašalintų arba pateiktų derinti naujas kainas. Taryba turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui paslaugų kainas, kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 1 mėnesį nuo Tarybos priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai padaryti, įsigaliojimo (Įstatymo 34 str. 15, 16 d.). Įstatyme įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas (užtikrinti sąnaudų susigrąžinimo principą), reikalingas geriamajam vandeniui tiekti ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, užtikrinti ilgalaikį geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, atnaujinimą ir plėtrą, sudaryti abonentams ir vartotojams priimtinas sąlygas naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius (Įstatymo 17 str.). Nuotekų transportavimas Nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir kiti asmenys, kurie turi nuosavybės teise ar teisėtai valdo nuotekoms transportuoti reikalingus įrenginius ir transportą (Įstatymo 21 str. 1 d.).
1 d.). Asmenys individualiai tvarkantys nuotekas turi užtikrinti individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka, kai tokie įrenginiai įrengti ir naudojami, ir sudaryti viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius ir (arba) sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (Įstatymo 23 str. 2 d. 5 p.). Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte numatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Sąvokos Siekiant užtikrinti nuoseklesnį reglamentavimą, Įstatymo projektas papildomas naujomis sąvokomis: „Individualiojo nuotekų tvarkymo įrenginiai“, „Nuotekų tvarkymo informacinė sistema“, „Pastatų vidaus vandentiekio sistema“, „Pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės“, „Prioritetinės patalpos“, „Teršiančios medžiagos“, „Teršėjas“, „Didelė tarša“. Sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Vietos savivaldos įstatymo projekte naujų sąvokų nenustatoma.
Geriamojo vandens direktyvos nuostatų perkėlimas 2020 m. gruodžio 16 d. nauja redakcija išdėstytos Geriamojo vandens direktyvos tikslai yra apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl bet kokio žmonėms vartoti skirto vandens užterštumo, užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus, ir pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens. Pagal Geriamojo vandens direktyvos nuostatas, valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos „žmonėms vartoti skirtam vandeniui iš individualios vandens tiekimo sistemos, tiekiančios vidutiniškai mažiau nei 10 m³ vandens per dieną arba aprūpinančios vandeniu mažiau nei 50 asmenų, išskyrus atvejus, jei vandens tiekimas yra komercinės arba viešosios veiklos dalis”. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas, „Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma ūkinė komercinė veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (arba) vartotojams.“. Atsižvelgiant į tai Įstatymo projekte (3 str. 21 d.) patikslinta sąvoka „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – geriamojo vandens išgavimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, kai per parą išgaunama mažiau kaip 10 m³ geriamojo vandens arba geriamuoju vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautas vanduo neparduodamas arba nenaudojamas viešajam geriamojo vandens tiekimui.“ Geriamojo vandens direktyvoje įtvirtinta pareiga imtis priemonių, kad pagerinti arba išlaikyti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens visiems gyventojams.
Atsižvelgiant į tai, patikslinamas Įstatymo projekto tikslas ir numatoma, kad būtų „sudarytos sąlygos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėti galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.“ Pažymėtina, kad galiojančiame Įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad „savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.“, todėl savivaldybės jau dabar įpareigotos užtikrinti prieigą prie vandens. Nepaisant to, kad Geriamojo vandens direktyvos nuostatomis siekiama pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, tačiau taip pat siekiama, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams.
Minėtoje direktyvoje numatyta, kad nedarant poveikio valstybių narių teisei, valstybėms narėms suteikta teisė apsibrėžti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, tačiau svarbu, „kad tokios grupės apimtų pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras, kaip antai romus ir klajoklius, nepriklausomai nuo to, ar tų grupių atstovai praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą“. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas (3 str. 40 str.) papildomas sąvoka „Pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės – grupės žmonių, kurie bėga nuo karinių konfliktų ar persekiojimo, neturi gyvenamos vietos (pvz. pabėgėliai, benamiai).“. Pažymėtina, kad pabėgėlių, benamių socialinę globą reglamentuoja specialieji teisės aktai, pvz. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, atsižvelgiant į tai, savivaldybėms papildomų lėšų nereikės. Perkeliant Geriamojo vandens direktyvos nuostatas numatomos papildomos pareigos savivaldybėms užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms prieigą prie geriamojo vandens: informuoti apie galimybę prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros arba, užtikrinti geriamojo vandens apsirūpinimą iš alternatyvaus šaltinio (autocisternos, vandens kolonėlės) (Įstatymo projekto 10 str. 2 d.
2 d. 14 p.); užtikrinti, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku būtų informuoti apie galimą pavojų sveikatai dėl naudojamo geriamojo vandens saugos, nurodo konkrečius veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti sveikatą nuo neigiamo poveikio ir pateikia rekomendacijas tuo atveju, kai aišku, kad dėl tokio geriamojo vandens kokybės gali kilti potencialus pavojus žmonių sveikatai (Įstatymo projekto 10 str. 2 d. 13 p.). Geriamojo vandens direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad siekiant skatinti naudoti vandentiekio vandenį, valstybės narės turi užtikrinti, kad viešosiose erdvėse būtų įrengta lauko ir vidaus įranga, tačiau tik tokiu atveju, kai techniškai įmanoma ir atsižvelgus į konkrečias vietos sąlygas, kaip klimatas ir geografija. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad savivaldybės vykdomoji institucija koordinuoja ir prižiūri geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (Įstatymo 10 str. 2 d. 3 p.) siūloma Įstatymo projektu nustatyti, kad savivaldybių vykdomoji institucija, siekiant pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose[⁶] būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą (10 str. 2 d. 12 p.). Pažymėtina, kad nors Įstatymo projektu numatoma pareiga užtikrinti viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose prieigą prie geriamojo vandens, tam tikros savivaldybės tai jau vykdo, pvz. Vilniaus miesto savivaldybė, 2020 metais[⁷] kartu su UAB „Vilniaus vandenys“ atvirose sostinės erdvėse įrengė 9, o mokyklose - 53 gertuves. UAB „Kauno vandenys“ šiais metais planuoja įvairiose miesto vietose įrengti 6 geriamojo vandens fontanėlius[⁸]. Priklausomai nuo rinkos situacijos ir vietovės ar objekto, kuriame įrenginėjama gertuvė, gertuvės įrengimo kaina gali svyruoti nuo 10000 iki maždaug 30000 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės nebūtinai turi įrenginėti stacionarias gertuves, nes jos taip pat gali skatinti gyventojus vartoti geriamąjį vandenį viešuose pastatuose iš čiaupo, prisipildant asmenines gertuves savarankiškai. Geriamojo vandens direktyva įpareigoja sukurti visos geriamojo vandens tiekimo grandinės integruotą kokybės valdymo sistemą – nuo vandens baseino, gavybos, valymo, saugojimo ir paskirstymo iki atitikties vietos, t. y. nuo šaltinio iki čiaupo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte (20 str. 2 d. 15 p.) įtvirtinama geriamojo vandens tiekėjui pareiga vykdyti geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą ir rizikos valdymą vadovaujantis sveikatos ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tokiu atveju, dvi institucijos, parengs Geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo ir rizikos valdymo taisykles. Pažymėtina, kad rizikos vertinimas ir valdymas apims baseinų rizikos vertinimą ir rizikos vertinimą (direktyvos 8 straipsnis), vandens gavybos, ruošimo, laikymo ir paskirstymo iki tiekimo vietos (direktyvos 9 straipsnis) ir pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą (pagal direktyvos 10 straipsnį). Geriamojo vandens direktyvoje numatyta, kad nustatytų vandens kokybės parametrų verčių, būtina laikytis toje vietoje, kurioje vanduo teka iš vandentiekio čiaupų, paprastai naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui, tačiau žmonėms vartoti skirto vandens kokybei įtakos gali turėti pastatų vidaus vandentiekio sistemos. Kadangi vienašalė pareiga vykdyti visų privačių ar viešų patalpų stebėseną pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų, minėtoje direktyvoje numatyta, kad vykdant vidaus paskirstymo sistemų rizikos vertinimą, didžiausias dėmesys, turėtų būti teikiamas valstybių narių nustatytų prioritetinių patalpų rizikos vertinimui (Legionella bakterijos ir švinas).
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu įtvirtinama prioritetinių patalpų sąvoka (Įstatymo projekto 3 str. 41 d.), taip pat siūloma numatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas turėtų teisę vykdyti pastatų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą (už papildomą mokestį), o prioritetinių patalpų valdytojai (savininkai) ar jų paskirti prižiūrėtojai būtų atsakingi už šių patalpų vidaus vandentiekio sistemų rizikos vertinimą (Įstatymo projekto 22 str. 6 d.). Pažymėtina, kad Legionella bakterijų atsiradimas susijęs su pastato karšto vandens sistema. Karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo tvarka ir pareigos reglamentuotos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, karšto vandens sistemos prižiūrėtojas atsakingas už pastato karšto vandens sistemos priežiūrą, tačiau Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už papildomą mokestį tai galėtų atlikti ir geriamojo vandens tiekėjas. Įvertinant tai, kad geriamojo vandens tiekėjo tiekiamo geriamojo vandens kokybei gali turėti įtaką pastatų vidaus vandentiekis, už kurio priežiūrą atsakingi pastatų savininkai, siekiant stebėti geriamojo vandens kokybę, Įstatymo projekte (20 str. 2 d.
2 d. 14 p.) numatoma geriamojo vandens tiekėjui pareiga daugiabučio namo įvade, pastato vidaus vandentiekio sistemoje, įrengti geriamojo vandens mėginių paėmimo vietą, skirtą geriamojo vandens kokybės kontrolei, kad būtų galima įvertinti geriamojo vandens saugą ir kokybę ties tiekimo vartojimo riba ir atitikties vieta (vartotojo čiaupe). Atsižvelgiant į tai, kad Geriamojo vandens direktyva įpareigoja valstybės nares atlikti vandens nuotėkių savo teritorijoje lygio vertinimą naudojant infrastruktūros nuotėkio indeksą arba kitą tinkamą metodą ir įvertinat tai, kad Tarybos[⁹] vienas iš veiklos tikslų yra pagal kompetenciją atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymo priežiūrą ir kontrolę, Įstatymo projekte siūloma pavesti Tarybai vertinti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų geriamojo vandens nuostolius (Įstatymo projekto 9 str. 18 p.).
18 p.). Siekiant tinkamai perkelti Geriamojo vandens direktyvos nuostatas, kurios numato, kad vartotojai turi turėti galimybę susipažinti su monitoringo programų rezultatais; informacija apie taikomus vandens valymo ir dezinfekavimo būdus; informacija apie sveikatai aktualių parametrų verčių viršijimą; atitinkama informacija apie vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimą ir rizikos valdymą; rekomendacijomis, kaip sumažinti vandens suvartojimą ir išvengti stovinčio vandens keliamos rizikos sveikatai; informacija apie rodiklius, pavyzdžiui, geležies kiekį, kietumą, mineralinių medžiagų kiekį ir kt., kurie dažnai daro įtaką vartotojų nuomonei apie vandentiekio vandenį, Įstatymo projektas papildomas naujomis nuostatomis, kad informacija apie geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paviršinių nuotekų tvarkytoją, tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, geriamojo vandens saugą ir kokybę, taikomus geriamojo vandens valymo ir dezinfekavimo būdus, paviršinių nuotekų tvarkymą, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į sistemos plėtrą ir renovaciją, paslaugų kainas ir tarifus, jų struktūrą ir informacija, nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimuose, būtų vieša, skelbiama geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų interneto svetainėse (Įstatymo projekto 37 str.). Sumažinant savivaldybėms administracinę naštą Įstatymo projektu atsisakoma, kad minėta informacija būtų skelbiama ir savivaldybės interneto svetainėje. Numatoma papildoma pareiga geriamojo vandens tiekėjui savo interneto svetainėje pateikti rekomendacijas, kaip sumažinti geriamojo vandens suvartojimą ir išvengti stovinčio geriamojo vandens keliamos rizikos sveikatai (Įstatymo projekto 20 str. 2 d. 18 p.).
18 p.). Geriamojo vandens direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, „[j]ei įmanoma, pirmoje pastraipoje nurodytiems duomenų rinkiniams parengti naudojamasi erdvinių duomenų paslaugomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 4 punkte“. Europos Komisijos pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra Nr. 2019/2026 dėl 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (toliau – Direktyva 2007/2/EB), ir su ja susijusių Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, parodė, kad nėra aišku, kaip turi būti nustatomi ir tvarkomi geriamojo vandens tiekimo teritorijų erdviniai duomenys. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1460 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų patvirtinimo“, kuris įgyvendina Direktyvos 2007/2/EB nuostatas, nėra aišku, kas atsakingas už vandens tiekimo teritorijų nustatymą ir tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas papildytas naujomis pareigomis taikomomis geriamojo vandens tiekėjui, t. y. tvarkyti vandens tiekimo teritorijų erdvinius duomenis (20 str. 2 d. 21 p.). Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjai turi informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ne tik apie visas jo valdomas vandenvietes, bet ir šių vandenviečių tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinamas geriamojo vandens tiekimo teritorijas (20 str. 2 d. 10 p.). Sąvoka „vandens tiekimo teritorija“ paaiškinama Geriamojo vandens direktyvos 2 priedo 1 lentelės 1 pastaboje, kurioje nurodyta, kad „vandens tiekimo teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vienos ar daugiau geriamojo vandens vandenviečių ir kurioje vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.“.
Pažymėtina, kad šiuo metu Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtinta, kad „Geriamojo vandens tiekimo objekto teritorija – geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vienos ar daugiau geriamojo vandens vandenviečių ir kurioje vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.“. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktą informaciją, vadovaujantis Direktyvos 2007/2/EB nuostatomis, geriamojo vandens stebėsenos programos turi būti sudaromos atskiroms vandens tiekimo teritorijoms: minimalus atitikties stebėsenai skirtų mėginių ėmimo ir analizės dažnumas atskiroje vandens tiekimo teritorijoje nustatomas pagal šioje teritorijoje per dieną paskirstomo ar pagaminamo vandens tūrį. Taip pat pažymėtina, kad informacija apie geriamojo vandens stebėsenos rezultatus turi būti teikiama pagal atskiras vandens tiekimo teritorijas. Vandens tiekimo teritorijų erdviniai duomenys būtų reikalingi parengiant, o vėliau atnaujinant duomenų rinkinį, kuriame pateikiami geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, naudojantis Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtomis erdvinių duomenų paslaugomis, kaip tai nustatyta Direktyvos 2007/2/EB 18 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte tiek geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, viešiesiems vandens tiekėjams ir regioniniams viešiesiems vandens tiekėjams didžiąja dalimi taikomos tokios pačios pareigos ir teisės, įvedamas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“.
Savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos Siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą numatomos papildomos pareigos savivaldybėms, t. y. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad savivaldybių vykdomoji institucija atlieka patikrinimus:
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ne visas vandentvarkos ūkyje naudojamas turtas įrašytas į vandens tiekimo įmonių balansus, kad savivaldybės savo balansuose iki šiol dar turi nemažai turto, kuris suteiktas naudotis geriamojo vandens tiekėjams, tačiau nėra visiškai perleistas, todėl geriamojo vandens tiekėjai negali kaupti lėšų to turto atstatymui, Įstatymo projektu 16 str.
4-5 d. siūlome nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui, nuosavybės teise turi priklausyti tik viešajam geriamojo vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui, o paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti paviršinių nuotekų tvarkytojui. Įstatymo projekto 10 straipsnis papildomas nuostatomis, kad savivaldybių tarybos iki 2027 m. gruodžio 31 d. vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teises ir pareigas, tai reiškia, kad iki šios datos, savivaldybei priklausanti infrastruktūra turi būti perduota geriamojo vandens tiekėjui. Įstatymo projektas (16 str. 11-12 d.) papildytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinkamumo ir reikalingumo kriterijais. Pažymėtina, kad šie kriterijai įtvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6-7 punktuose.
Atsižvelgiant į tai, kad minėto aprašo 24 punkte buvo numatyta galimybė šalims susitarus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą perduoti viešojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn neatlygintinai, siūloma tokia pat nuostata papildyti ir Įstatymo projektą (16 str. 9 d.). Įvertinant tai, kad pagal dabartinį reglamentavimą, dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo tenka tą patį ginčą spręsti dvejuose teisminiuose procesuose (pirmame sprendžiama dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos, kitame – dėl atlyginimo dydžio), Įstatymo projektu (16 str. 18 d.) siūloma nustatyti, kad teismas, priėmęs sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, kai dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, tuo pačiu teismo sprendimu, atsižvelgdamas nepriklausomi turto arba verslo vertintojo nustatytą infrastruktūros objekto turto vertę, nustato minėtos infrastruktūros savininkui teisingo atlyginimo už jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimą dydį. Teisingo atlyginimo dydžio nustatymui viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo patirtos turto vertintojo išlaidos arba paskirtos teismo ekspertizės išlaidos, priteistos iš viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo, ir paviršinių nuotekų tvarkytojo, priskiriamos būtinosioms sąnaudoms.
Vietoj šiuo metu nustatytos pareigos savivaldybei, siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas bus tas asmuo, kuris nutiesęs infrastruktūrą, įrengęs vandentiekio įvadą, nuotekų išvadą iki turto ribos, taip pat ir kitu teisės aktuose nustatytu būdu įgijęs teisę į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, vandentiekio įvadą, nuotekų išvadą iki turto ribos privalės per 10 darbo dienų nuo statybos užbaigimo įregistravimo dienos registruotu laišku informuoti asmenį, nurodant 9 mėnesių laikotarpį, iki kurio pabaigos asmuo turi sudaryti sąlygas prijungti jam nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą prie geriamojo vandens tiekėjo nutiestos infrastruktūros (Įstatymo projektas 20 str. 2 d. 17 p.). Licencijavimas Šiuo metu nustatytos licencijuojamos veiklos sąlygos ir kriterijai bei jų vykdymo užtikrinimo tvarka neskatina įmonių veikti efektyviai. 2018 m. duomenimis šalies geriamojo vandens tiekimo įmonių personalo sąnaudų dydis siekė 68,62 mln. Eur, t. y. daugiau kaip 40,9 proc. visų sąnaudų. 2017 m. 54 aglomeracijose nebuvo išvystyta reikiama nuotekų surinkimo infrastruktūra ir nesudarytos sąlygos gyventojams gauti nuotekų tvarkymo paslaugas. Tik 72 proc. surenkamų nuotekų išvaloma iki nustatytų reikalavimų, 89 geriamojo vandens tiekimo vandenvietės neatitinka nustatytų reikalavimų, 48 proc. įmonių dirba nuostolingai ir neturi skolinimosi galimybių, neinvestuoja į infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą, veiklos efektyvumo didinimą. Lietuvoje iki šiol dar nei karto nebuvo sustabdyta ar panaikinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą sustabdžius ar panaikinus licenciją garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą turėtų užtikrinti savivaldybės administracijos direktorius. Iš esmės, įmonės valdymas liktų tose pačiose rankose, todėl situacija nepasikeistų. Abejotina, ar savivaldybės administracijos direktorius turėtų reikiamos kompetencijos, galimybių ir pajėgumų teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas (29 str.) papildomas šiais naujais kriterijais, kurių neatitikus gaunamas įspėjimas apie licencijos panaikinimą, t. y.;
Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti konkrečius laikotarpius, per kuriuos geriamojo vandens tiekėjas gavęs įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, turi laiko nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežasčių pašalinimui (duomenims patikslinti ir (arba) papildyti skiriamas 20 darbo dienų laikotarpis, kitais atvejais skiriamas 12 mėnesių laikotarpis nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežastims pašalinti). Pažymėtina, kad galiojančiame Įstatyme numatyta, kad Taryba, nustačiusi aplinkybes ir (arba) pažeidimus, per 5 darbo dienas įspėja geriamojo vandens tiekėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus ir šis laikotarpis negalėjo būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių aplinkybėms ir (arba) pažeidimams pašalinti reikėjo ilgesnio laikotarpio. Taip pat šio Įstatymo projekto minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodomi, konkretūs dokumentai, dėl kurių neteisingų duomenų pateikimo galimas įspėjimas apie licencijos galiojimo panaikinimą. Įstatymo projekto 27 straipsnyje nurodomi konkretūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti juridinis asmuo siekiantis gauti licenciją. Vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 973 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir Licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 20.1 papunkčio nuostatomis, Įstatymo projekte atsisakyta straipsnio, reglamentuojančio „Procedūrų ir formalumų atlikimas naudojant elektronines priemones“, nes tai turi būti nustatyta licencijavimo taisyklėse.
Įstatymo projekte pakoreguota „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo licencijos sąvoka“ (3 str. 15 d.), kai juridiniam asmeniui suteikiama teisė vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklą. Šiuo metu Įstatyme buvo numatyta, kad išduodama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencija, tačiau praktikoje buvo išduodamos licencijos geriamojo vandens tiekimo veiklai, arba nuotekų tvarkymo veiklai, arba geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikloms. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas Siūlomu garantinio mechanizmo reguliavimu siekiama apsaugoti vartotojų interesus gauti nepertraukiamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Pažymėtina, kad savivaldybės turi visas teises ir laisves taip valdyti joms priklausančias vandens įmones, kad jos galėtų užtikrinti nacionalinių ir ES reikalavimų įgyvendinimą, kokybišką paslaugų teikimą ir šių paslaugų prieinamumo plėtrą. Įstatymo projektu siūloma, kad licencijos galiojimas gali būti panaikinamas, jei tinkamai neišvalomos nuotekos, jei vartotojams tiekiamas kokybės reikalavimų neatitinkantis geriamasis vanduo ir įmonė per įstatyme nustatytą terminą nesuplanuoja reikiamų veiksmų ir investicijų. Tokiu atveju, kai įmonės negebės vykdyti Įstatymo projekte nustatytų pareigų, jos pažeis tiek įstatymo nuostatas, tiek kitų asmenų teisę ir interesą turėti švarią aplinką ir/ar gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias, nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad tik išskirtiniu atveju, kai savivaldybių valdomos vandens įmonės nebeužtikrina paslaugų teikimą ir tokiu būdu pažeidžia asmenų teisę į švarią aplinką ir nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, įsijungia garantinis mechanizmas ir savivaldybės privalo inicijuoti jų valdomų viešųjų vandens tiekėjų reorganizavimą skaidymo ir (arba) jungimo būdu. „Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota <...>, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai)[¹⁰].“ Manome, kad Įstatymo projektu siūlomas modelis, konstituciškai yra pateisinamas, nes tai užtikrins naudą visuomenei ir užtikrins visuomenės poreikius ir interesus. Įstatymo projektu (15 str. 3 d.) siūloma nustatyti, kad viešajam vandens tiekėjui netekus licencijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vykdytų garantinis geriamojo vandens tiekėjas iki tol, kol jis bus paskirtas regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju, t. y. vadovaujantis Įstatymo projekto nuostatomis numatoma, kad garantinis vandens tiekimas užtruktų 1,5 metų (savivaldybių tarybos (viešojo vandens tiekėjo – licencijos netekusio ir garantinio vandens tiekėjo) per 6 mėnesius nuo Tarybos sprendimo panaikinti licenciją įsigaliojimo, turi patvirtinti valdomų įmonių reorganizavimo planą ir per vienerius metus jas jungti į regioninį geriamojo vandens tiekėją) (Įstatymo projekto 15 str.
18 d.). Taryba iki Įstatymo projekte įtvirtintos datos kiekviename regione (administracinis vienetas – apskritis) paskiria garantinį geriamojo vandens tiekėją. Taryba išrenka geriausius Įstatymo projekte nustatytus kriterijus turintį viešąjį geriamojo vandens tiekėją regione ir motyvuotu sprendimu paskiria jį garantiniu vandens tiekėju bei įpareigoja jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą to regiono savivaldybėse viešosiose geriamojo vandens tiekimo teritorijose.
Siekiant užtikrinti, kad garantinis vandens tiekėjas tinkamai galėtų vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešasis vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, privalėtų visą jam nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą jam nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, neatlygintinai perduoti valdyti ir naudoti garantiniam vandens tiekėjui, kuris privalo jį priimti ir kuriam nuo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo momento pereina minėto turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, o garantinis vandens tiekėjas, turėtų teisę naudoti minėtą infrastruktūrą (Įstatymo projektas 15 str. 5-6 d.) paslaugų teikimo užtikrinimui. Garantinis vandens tiekėjas skiriamas ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui. Taryba kiekvienais metais įvertina ar Tarybos sprendimu paskirtas garantinis vandens tiekėjas atitinka garantinio vandens teikėjui taikomus kriterijus, nustatytus šio straipsnio 11 dalyje. Jei Taryba nustato, kad garantinis vandens tiekėjas neatitinka garantiniam vandens teikėjui taikomų kriterijų, jį įpareigoja per 6 mėnesius pagerinti nustatytus rodiklius, per nustatytą terminą nepagerinus nustatytų rodiklių paskiria kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono.
Garantinis vandens tiekėjas gautų garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą, o garantinė paslaugų kaina būtų taikoma tik licenciją praradusio geriamojo vandens tiekėjo vartotojams ir abonentams. Garantinis vandens tiekėjas privalėtų atskirai tvarkyti su garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla susijusią apskaitą. Garantinis vandens tiekėjas turėtų užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, prižiūrėti garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos vykdymo metu naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, o geriamojo vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, turėtų pareigą sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (Įstatymo projekto 20 str. 2 d. 20 p.). Garantinis vandens tiekėjas, vykdydamas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, vadovaudamasis Garantinio aprašo nuostatomis perimtų teises ir pareigas, tiesiogiai susijusias su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pagal visas viešojo geriamojo vandens tiekėjo, kuriam panaikinta licencija, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąsias sutartis su abonentais ir vartotojais.
Apie pasikeitimus vartotojus ir abonentus garantinis vandens tiekėjas informuoja su pirmu mokėjimo dokumentu, kurį išsiunčia laišku, faksu ar elektroniniu būdu per 30 kalendorinių dienų nuo garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teikimo dienos. (Įstatymo projekto 15 str. 9 d.). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad regione esantys viešieji geriamojo vandens tiekėjai, Tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, turėtų mokėti per metus, kas ketvirtį 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau nei garantiniam vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui suskaičiuotas investicijų grąžos dydis, lygus 0,5 proc. vidutinės svertinės kapitalo kainos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimui. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad 2 procentų įmoka būtų įtraukiama į paslaugų kainą, nes tai mokestis vandens tiekimo įmonei, kuri paskirta garantiniam vandens tiekėjui už pasirengimą vykdyti veiklą kai jo paslaugų prireiks. Šiuos pinigus įmonė administruos savo nuožiūra, įsivertinusi, kad prireikus garantinio tiekimo paslaugos, papildomų pinigų nebus skirta. Vandens tiekimo įmonės, kurios moka šį mokestį, moka už garantinio tiekimo paslaugą, todėl šis mokestis pripažįstamas būtinosiomis sąnaudomis. Pažymėtina, kad panašus principas taikomas energetikos sektoriuje, kai per sisteminių (papildomų) paslaugų kainas dengiamos rezervinių elektrinių sąnaudos. Pritaikius siūlomą reglamentavimą pvz.
Klaipėdos regiono įmonėms kainos didėtų apie 0,04-0,07 Eur/m³, Tauragės apskrities - 0,02 Eur/m³. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas nelicencijuojamas, nes jei viešajam vandens tiekėjui panaikinamas licencijos galiojimas, pvz. dėl geriamojo vandens kokybės ar nuotekų tvarkymo paslaugų neužtikrinimo, kadangi reikia didelių investicijų į vandens gerinimo įrenginius ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, garantinis vandens tiekėjas finansiškai ir fiziškai nuo pirmos garantinių paslaugų teikimo dienos negalės investuoti į infrastruktūrą ar įrenginius, ją rekonstruoti ar atnaujinti ir užtikrinti paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad garantinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimas yra laikinas laikotarpis, kuriuo metu turi būti užtikrintas nepertraukiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas (Įstatymo projekto 24 str. 2 d.). Susijus su garantinio geriamojo vandens tiekėjo parinkimu, numatoma papildoma pareiga Tarybai, t. y. skaičiuoti 2 procentų įmoką, kontroliuoti jos mokėjimą, ir pripažinti būtinosiomis sąnaudomis (9 str. 1 d. 21 p.; 33 str. 24 d.). Veiklos planai Siekiant sumažinti geriamojo vandens tiekėjams, paviršinių nuotekų tvarkytojams administracinę naštą derinant veiklos planus, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos planai rengiami ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir tvirtinami geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo valdybos (jei valdyba nesudaroma – savivaldybės administracijos direktoriaus) (33 str. 4 d.). Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka Įstatymo projektas (35 str.
1 d.) papildytas nuostatomis, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų (jeigu tokie įrengti, išskyrus, kai abonentai, savo lėšomis įsirengia teisės aktų reikalavimus atitinkančius nuotekų apskaitos prietaisus) rodmenis, jeigu sutartis nenustato kitaip. Kainodara Įstatymo projektu siekiama, kad vandentvarkos sektorius pereitų iš subsidijuojamo į išsilaikantį iš veiklos pajamų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams priimtinomis sąlygomis naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ne visas vandentvarkos ūkyje naudojamas turtas įrašytas į vandens tiekimo įmonių balansus, kad savivaldybės savo balansuose iki šiol dar turi nemažai turto, kuris suteiktas naudotis geriamojo vandens tiekėjams, tačiau nėra visiškai perleistas, todėl geriamojo vandens tiekėjai negali kaupti lėšų to turto atstatymui, Įstatymo projektu (10 str. 1 d. 5 p.; 16 str.
5 p.; 16 str. 4-6 d. siūlome nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui, nuosavybės teise turi priklausyti tik viešajam geriamojo vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui, o paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti paviršinių nuotekų tvarkytojui. Įvertinant tai, kad šiuo metu Įstatymo 9 str. 1 d. 5 p. numatyta, jog Taryba turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kai savivaldybės taryba nenustato kainų arba Taryba nustato, kad savivaldybių tarybų nustatytos kainos neatitinka teisės aktų nuostatų, ir kad kainos nepadengia su paslaugomis susijusių būtinųjų sąnaudų, Įstatymo projektu siūloma keisti Įstatymo 34 str. nuostatas dėl savivaldybių institucijų kompetencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje. Įstatymo projektu siūloma panaikinti Įstatymo 10 str. 7-8 p. įtvirtintas savivaldybių tarybos pareigas nustatyti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojo tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkytojų teikiamų paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, o paslaugų kainų nustatymo funkciją priskirti Tarybai (Įstatymo projekto 9 str., 33 str.). Atitinkamai tikslinamas ir Vietos savivaldos įstatymo projekto 16 straipsnis. Siekiant tolygiau planuoti geriamojo vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų pinigų srautus, kai dėl nenumatytų aplinkybių žymiai pasikeičia energetinių resursų, remonto ir kt. kainos, Įstatymu projektu (33 str.
23 d.) siūlome nustatyti, kad jeigu bendras geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti naudojamų išorinių paslaugų teikėjų ir tiekėjų tarifų ir įkainių vidutinis pokytis viršija 30 proc., geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Tarybai papildomos kainų dedamosios dėl išorinių paslaugų teikėjų padidėjusių sąnaudų pagrindimą. Taryba, gavusi šį pagrindimą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato papildomą kainų dedamąją, kuri galioja iki atitinkamai bazinės ar kasmet perskaičiuojamos kainos galiojimo termino pabaigos. Bazines ir perskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas geriamojo vandens tiekėjai, paviršinių nuotekų tvarkytojai Tarybos nustatyta tvarka teikia ne anksčiau kaip po 5 mėnesių nuo ankstesnio šių kainų įsigaliojimo dienos Siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekėjams finansinę pagalbą vykdant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjams, kuriems užtikrinant saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vykdymą trūksta lėšų investicijoms vykdyti, gali būti skiriama papildoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos dedamoji. Geriamojo vandens tiekėjai turi pagrįsti lėšų trūkumą minėtoms investicijoms vykdyti ir Investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos apraše numatyta tvarka jas suderinti su Taryba (Įstatymo projekto 32 str. 1 d.).
1 d.). Pažymėtina, kad kiekviena vandentvarkos įmonė individualiai spręs ar užtikrinant saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vykdymą trūksta lėšų investicijoms vykdyti ir ar tokiu atveju bus poreikis papildomai kainos dedamajai, todėl apskaičiuoti įtakos kainai neįmanoma. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kainos būtų nustatomos penkerių metų reguliavimo laikotarpiui, apskaičiuotos pagal Tarybos patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, kitais jos galiojimo metais taikoma, perskaičiuojant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Pažymėtina, kad šiuo metu kaina buvo nustatoma 3 metų laikotarpiui. Siekiant tikslo, kad visos vandentvarkos įmonės vykdytų veiklą efektyviai ir išsilaikytų iš veiklos pajamų, Įstatymo projektas (33 str. 24 d.) papildomas naujomis nuostatomis, kad kai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba perdavimo viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta ir kai viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo iniciatyva sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), minėtos infrastruktūros naudojimo sąnaudos priskiriamos būtinosiomis sąnaudomis. Dėl viešųjų geriamojo vandens tiekėjų skatinimo tapti regioniniais viešaisiais geriamojo vandens tiekėjais Įstatymo projektu (33 str.
6 d.) siūloma nustatyti, kad įsteigtam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui nustatoma pereinamojo laikotarpio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kai buvusiose atskirose įmonėse tos pačios kategorijos vartotojai ir abonentai moka skirtingą paslaugų kainą, tokią kuri buvo nustatyta viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams iki jų sujungimo, t.y. regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjo įsteigimo, kol bus įgyvendintos veiklos efektyvinimo priemonės, bet ne ilgiau nei 3 metus. Taip pat siekiant apsaugoti mažesniuosius akcininkus kai jungiasi dvi įmonės, Įstatymo projektu (33 str. 7 d.) siūloma nustatyti, kad įsteigtam regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui taikomi investicijų planavimo kriterijai:
Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalis papildyta, kad nuotekų transportavimo paslaugas gali teikti geriamojo vandens tiekėjai ir kiti asmenys, kurie šią veiklą įregistravę Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje aplinkos ministro nustatyta tvarka. Šiuo metu Įstatyme (23 str. 2 d.
2 d. 5-6 p.) numatyta, kad asmuo, individualiai tvarkantis nuotekas turi būti sudaręs viešąją sutartį su viešuoju geriamojo vandens tiekėju arba turėti sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir (arba) nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo. Pažymėtina, kad praktikoje sudarytos sutarties turėjimas dar neužtikrina, kad nuotekos tinkamai atiduotos tvarkyti, be to, asmenys turi teisę rinktis paslaugos teikėją atsižvelgdami į paslaugų kainą, paslaugų suteikimo operatyvumą ir pan. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu (10 str. 2 str. 9 p.; 23 str. 2 d. 5-6 p.) siūlome nustatyti, asmuo, individualiai tvarkantis nuotekas turėtų arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju arba nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu, arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu arba apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus, kurie turi būti saugomi 3 metus nuo jų išrašymo dienos. Pažymėtina, kad vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų[¹¹] 16.5 papunkčiu, „nuotekų transportavimo paslaugas teikiantys asmenys privalo užtikrinti, kad nuotekos ir (ar) nuotekų valymo metu susidarančios atliekos (dumblas) būtų vežamos tik užpildžius važtaraštį <...>“. Šiame važtaraštyje turi būti nurodyta data, vieta, išvežto turinio kiekis ir t. t. Atsižvelgiant į tai, tokia pati informacija turės būti nurodyta nuotekų transportavimą patvirtinančiuose dokumentuose. Dėl Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos Įstatymo projekto 17 straipsniu numatoma steigti valstybės individualių nuotekų tvarkymo informacinę sistemą „Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS)“, kurios paskirtis sudaryti sąlygas tinkamai ir vieningai pateikti šiuo įstatymu reikalaujamą informaciją ir užtikrinti individualių nuotekų tvarkymo kokybės analizę ir kontrolę.
NTIS steigimo prielaidos yra tos, kad nepaisant didelių investicijų į nuotekų surinkimo infrastruktūrą, daugelyje aglomeracijų vis dar nepavyksta 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (toliau – Miesto nuotekų direktyva) reikalavimų. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuva neįvykdė įsipareigojimų surinkti visą aglomeracijose susidariusią nuotekų taršos apkrovą ir užtikrinti jos išvalymą pagal Miesto nuotekų direktyvoje nustatytus reikalavimus, todėl 2017 m. vasario 15 d. pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pažymėtina, kad tinkamai įgyvendinat Miesto nuotekų valymo direktyva ir sukūrus NTIS, tam tikri asmenys privalės teikti informaciją į minėtą sistemą, tokiu atveju jiems padidės administracinė našta, tačiau administracinės naštos padidėjimas užtikrins aplinkos apsaugą nuo nevalytų nuotekų išleidimų į aplinką. Dėl abonentų pareigų ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teisių Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės abonentų ir vartotojų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatyme, Įstatymo projekto 22 straipsnis papildytas abonentų ir vartotojų teisėmis ir pareigomis, kurios šiuo metu įtvirtintos Sutarties standartinėse sąlygose ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse.
Įvertinant tai, kad šiuo metu Sutarties standartinių sąlygų 65.13 punkte įtvirtinta, jog abonentas, geriamojo vandens tiekėjui privalo sudaryti sąlygas paimti išleidžiamų nuotekų mėginius tik abonento darbo metu ir tik sutartyje suderintoje mėginių paėmimo vietoje, o toks teisinis reguliavimas sudaro sąlygas abonentui piktnaudžiauti, todėl siekiant užkirsti piktnaudžiavimo atvejams, išvengti geriamojo vandens tiekėjo valdomos infrastruktūros sugadinimo ir /ar geriamojo vandens tiekėjui galimų nuostolių patyrimo ir neigiamų padarinių gamtinei aplinkai, Įstatymo projektas (22 str. 2 d. 10 p.) papildomas naujomis pareigomis abonentui, kad geriamojo vandens tiekėjui turi būti sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu, geriamojo vandens tiekėjo pasirinkimu viešojoje sutartyje nurodytoje mėginių paėmimo vietoje arba ties nuotekų atidavimo riba paimti išleidžiamų nuotekų mėginius, taip pat prireikus sudaryti sąlygas pastatyti automatinį nuotekų mėginių semtuvą, kai geriamojo vandens tiekėjas teikia padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas. Jei nebūtų sudarytos galimybės, nuotekų mėginys galėtų būti paimtas tik tuo atveju jeigu nuotekų mėginio paėmime dalyvautų ir nuotekų mėginio paėmimo aktą kartu su geriamojo vandens tiekėjo atstovu pasirašytų, savivaldybės, policijos pareigūnas arba nuotekų mėginio paėmimo faktines aplinkybes konstatuotų antstolis, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Pažymėtina, kad ne visi abonentai turi automatinius nuotekų mėginių semtuvus, o viršnorminė tarša, daranti didžiausią žalą nuotekų valymo įrenginių technologiniam procesui, būna ūmi, smūginė ir nesitęsia ilgą laiko tarpą, todėl Įstatymo projekte numatoma, kad siekiant nustatyti, ar neviršijama didelė tarša, gali būti imami momentiniai mėginiai ir jų tyrimų rezultatai naudojami skiriant šio įstatymo nustatytas baudas už sutartinių sąlygų, numatytų viešojoje sutartyje nesilaikymą. Taip pat numatoma, kad kai geriamojo vandens tiekėjas nustato didelę taršą, už mėginio paėmimą ir nuotekų mėginio tyrimų atlikimą apmoka abonentas. Siekiant užtikrinti abonentų išleidžiamų nuotekų kontrolę, Įstatymo projektas (32 str. 3 d.) papildomas nuostata, kad Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti reglamentuota ir nuotekų mėginių ėmimo tvarka. Įstatymo projektu (22 str. 2 d. 12 p.) taip pat siūloma įtvirtinti, kad kai abonentas nevykdo viešojoje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir jam skiriama Įstatymo projekte (39 str. 20 d.) įtvirtinta geriamojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo bauda, atitinkamai geriamojo vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui pareikalavus, abonentas privalo parengti ir įgyvendinti taršos mažinimo planą, kuriame turi numatyti technines arba kitas su nuotekomis išleidžiamos taršos mažinimo priemones.
Abonentui per geriamojo vandens tiekėjo arba paviršinių nuotekų tvarkytojo nustatytą terminą nepateikus taršos mažinimo plano arba neįgyvendinus jame numatytų taršos mažinimo priemonių, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas turi teisę nutraukti arba laikinai sustabdyti nuotekų priėmimą iš abonento tol, kol bus įgyvendintos taršos mažinimo plane numatytos priemonės. Dėl baudų ir (ar) delspinigių nustatymo ir taikymo Įvertinant tai, kad šiuo metu teisės aktuose nustatyta netesybų taikymo tvarka neužtikrina geriamojo vandens tiekėjų, paviršinių nuotekų tvarkytojų patiriamų nuostolių padengimo ir taršos prevencijos ir pasitaiko atvejų, kai abonentas išleidžia į nuotakyną nuotekas, kurių užterštumas didesnis už nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių arba išleidžia nedeklaruotas medžiagas ar pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštas nuotekas, kurių išleidimas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešojoje sutartyje nebuvo nustatytas, todėl geriamojo vandens tiekėjo išleidžiamos į aplinką nuotekos neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų ir tokiu atveju geriamojo vandens tiekėjui tenka mokėti mokestį už aplinkos teršimą.
Pasitaiko atvejų, kai paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra neturi paviršinių nuotekų valymo įrenginių išleistuve į gamtinę aplinką, o ir įrenginiai pritaikyti valyti išimtinai tik nuotekų taršą skendinčiomis medžiagomis bei naftos produktais, todėl intensyvi tarša organinėmis, biogeninėmis medžiagomis ar savitosios taršos elementais ir prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis padaro didesnę žalą infrastruktūrai ir gamtinei aplinkai nei tokių nuotekų išleidimo į komunalinių nuotekų tinklus tvarkymo atveju. Taip pat, dažnu atveju netesybos nepadengia būtinųjų laboratorinės kontrolės sąnaudų, pvz. geriamojo vandens tiekėjas neturi galimybių vykdyti prioritetinių medžiagų laboratorinės kontrolės, tad jam tenka kreiptis į kitus šių paslaugų teikėjus, kas įtakoja didžiules papildomas išlaidas.
Pažymėtina, kad šiuo metu reglamentuota netesybų apskaičiavimo tvarka lemia, kad ekonominiu aspektu netesybos yra per mažos ir geriamojo vandens tiekėjas arba paviršinių nuotekų tvarkytojas neturi kitokių papildomų ekonominių svertų, kad abonentai vykdydami veiklą deklaruotų realią abonento gamybos procese susidarančią taršą, neišleistų pavojingų cheminių medžiagų ar neviršytų sutartyje nustatytų nuotekų užterštumo reikalavimų, todėl neužtikrinamas principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas, kyla grėsmė sugadinti geriamojo vandens tiekėjo valdomą infrastruktūrą ir sukelti neigiamas pasekmes gamtinei aplinkai bei įtakoti paslaugų kitiems vartotojams ir abonentams teikimo tęstinumą. Siekiant padengti geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuostolius, išvengti neigiamų pasekmių gamtinei aplinkai ir atgrasyti abonentus nuo neleistino užterštų nuotekų išleidimo, siūloma Įstatymo projekte numatyti galimybę geriamojo vandens tiekėjui ir paviršinių nuotekų tvarkytojui taikyti baudas abonentui. Įstatymo projekte (39 str. 20 d.) diferencijuojami baudų apskaičiavimo taikymo principai. Taip pat Įstatymo projekte atliekami ir kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
Įstatymo projekto įgyvendinimas paskatins abonentus investuoti į taršą mažinančias priemones ir modernias technologijas, kurios ne vien tik prisideda prie taršos mažinimo, bet taupo energijos suvartojimą, efektyviau naudoja žaliavas ir mažiau teršia aplinką. Kadangi šios investicijos verslui ne tik kainuoja, bet ir gerina darbo efektyvumą, todėl šių ekonominių priemonių įgyvendinimas nesietinas su verslo sąlygų pabloginimu, priešingai, tai būtų stimulas atnaujinti įrenginius pakeičiant juos efektyvesniais ir mažiau taršiais. Naujų ir mažiau taršių technologijų taikymas ne tik pagerins aplinkos kokybę, bet taip pat leis sutaupyti žaliavas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės jokios įtakos tiems abonentams, kurie sąžiningai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Aplinkos ministerija, siekdama padėti savivaldybėms vykdyti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose funkcijas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo skiria lėšas savivaldybėms gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų iki būsto finansuoti, todėl Aplinkos ministerijos skiriamos lėšos ir toliau padės geriamojo vandens tiekėjui prijungti gyventojus prie nutiestų nuotekų surinkimo tinklų aglomeracijose. Įstatymo projektu tenkanti geriamojo vandens tiekėjams, nuotekų transportavimo paslaugas teikiantiems asmenims ir savivaldybėms, administracinė našta ir administracinės naštos pokytis apskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 706 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo pakeitimo“ nuostatomis. Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita darbine tvarka suderinta su Lietuvos respublikos ekonomikos ir inovacijos ministerija. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Projektai parengti siekiant įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 6.4.15 priemonę. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos pateiktos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė, aplinkos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Taryba per teisės aktų nustatytus terminus turės priimti šiuos teisės aktus arba galiojančių teisės aktų pakeitimus dėl:
1) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 88 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
5) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
6) LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“;
7) LR aplinkos ministro 2015 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. D1-11 „Dėl Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
8) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3-92 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
9) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. vasario 13 d. nutarimo Nr.
O3-183 „Dėl Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“;
10) Geriamojo vandens tiekimo sistemos rizikos vertinimo ir rizikos valdymo taisyklės (Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija);
11) Geriamojo vandens įstatymas (Sveikatos apsaugos ministerija). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos įdiegimas vykdomas finansuojant iš ES struktūrinių fondų (projektas Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0014 „Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) sukūrimas ir įdiegimas“), tačiau planuojama, kad minėtos sistemos palaikymo etapui nuo 2023 metų iš valstybės biudžeto gali reikėti dvejiems metams apie 1,5 mln. Eur. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai pirmą kartą skelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS, Nr. 22-395).
22-395). Įstatymo projektai derinti su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos antstolių rūmais, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, Nacionaline regioninės plėtros taryba, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybine energetikos reguliavimo taryba, Vyriausybės atstovų įstaiga ir viešaisiais geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais (60). Papildomai gautos pastabos iš Valstybės įmonės „Registrų centras“, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Įstatymų projektai antrą kartą skelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS, Nr. 22-395 (2)).
22-395 (2)). Įstatymo projektai derinti su Aplinkos apsaugos agentūra, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Energetikos ministerija, Konkurencijos taryba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos antstolių rūmais, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, Nacionaline regioninės plėtros taryba, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, Valstybine energetikos reguliavimo taryba, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Valstybės įmone Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“, Valstybės įmone „Registrų centras“, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Vyriausybės atstovų įstaiga. Konkurencijos taryba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Įstatymų projektus suderino be pastabų. Nacionalinė regioninės plėtros taryba, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, Valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“, Lietuvos antstolių rūmai pastabų ir pasiūlymų nepateikė. Kitų institucijų pateiktos pastabos ir pasiūlymai įvertinti, suorganizuoti darbinai pasitarimai. Pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos neatsižvelgta, pateikiami derinimo pažymoje. Įstatymo projektas ir aiškinamasis raštas patikslinti pagal Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės 2022 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. NV-1296 ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės 2022 m. gegužės 17 d. išvadoje Nr. NV-1345 (toliau – išvada) pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Argumentai dėl Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės išvadoje pateiktų pastabų, į kurias atsižvelgta iš dalies, pateikiami derinimo pažymoje. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „viešasis geriamojo vandens tiekimas“, „vanduo“, „nuotekos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Įstatymo projektui atliktas didesnio poveikio vertinamas, kuris buvo paskelbtas e.pilietis.lt internetinėje platformoje:.https://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/viesoji-konsultacija-del-geriamojo-vandens-tiekimo-ir-nuoteku-tvarkymo-istatymo-pakeitimo-istatymo-projekto. Viešųjų konsultacijų metu visuomenė buvo kviečiama išreikšti nuomonę dėl tinkamiausios vandentvarkos įmonių valdymo tobulinimo alternatyvos. Viešosios konsultacijos vyko e.pilietis platformoje 2021 m. rugsėjo 22-30 d. Taip pat, 2021 m. rugsėjo 22-29 d. polltix.co portale vyko apklausa visuomenės klausiant „Ar manote, kad reikia priemonių, kurios leis efektyvinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones?“. Apklausoje dalyvavo 504 respondentai, gauti atsakymai parodė, kad daugiausiai (36 proc.) respondentų pasiūlymą palaiko. [¹] Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 221 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos“, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reorganizuota jungimo būdu ir prijungta prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kurios pavadinimas nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba [²] Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimas Nr.126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. [³] Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimas Nr.
88 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁴] Aplinkos ministro 2015 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. D1-11 „Dėl Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklos planų rengimo taisyklių patvirtinimo“. [⁵] LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ [⁶] Statybos įstatymo 2 str. 110 d.“ Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas“ [⁷] https://vilnius.lt/lt/2020/10/30/vilniaus-vandenys-baigia-vandens-gertuviu-viesose-miesto-erdvese-sezona-kitais-metais-gertuviu-tinkla-planuoja-plesti/ [⁸] https://www.kaunovandenys.lt/naujienos/SitePages/Kaune%20daug%C4%97ja%20lauko%20gertuvi%C5%B3.aspx [⁹] Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 1747 „Dėl Valstybines energetikos reguliavimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ [¹⁰] https://lrkt.lt/data/public/uploads/2017/05/konstituc-doktrinos-nuostatos-2010-2013.pdf [¹¹] LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.
D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“
2022-06-07 Nr. XIVP-1747 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma nustatyti, kad asmenys, individualiai apsirūpinantys geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę: 1) išgauti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas savivaldybės teritorijoje, nepriskirtoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai;
2) viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje individualiai išgauti ir naudoti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, kai teritorijų planavimo dokumentuose numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra neįvykdyta arba individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas numatytas infrastruktūros plėtros plane. Pagal galiojančias įstatymo nuostatas, asmenys, individualiai apsirūpinantys geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę: išgauti geriamąjį vandenį viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, jeigu individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir
(ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir (ar) yra numatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane, ir atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo, geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Analizuojant siūlomų pakeitimų esmę pažymėtina, kad 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus įstatymui, asmenims, individualiai apsirūpinantiems geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkantiems nuotekas ir iki siūlomo įstatymo pakeitimo atlikusiems individualų vandens išgavimą ir nuotekų tvarkymą tuo pagrindu, jog individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas dar iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, tokia galimybė išgauti geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, bus panaikinta. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime, pasisakydamas apie konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pažymėjo, jog: „Teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų.
Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.“ Tokios oficialiosios konstitucinės doktrinos kontekste manytina, kad asmenys, kurie pagal galiojantį įstatyminį teisinį reguliavimą yra įgiję teisę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, jeigu individualusis geriamojo vandens išgavimas, naudojimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas buvo vykdomas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo, geriamojo vandens saugos ir kokybės, sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, yra įgiję teisėtą lūkestį, jog tokia jų teisė nebus paneigta. Todėl svarstytina, ar siūlomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pakeitimas atitinka Konstitucijoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Atkreipiame dėmesį ir į tai, jog priėmus įstatymo projektą (svarstymas ir priėmimas numatomi Seimo rudens sesijoje), minėtiems asmenims, kurie praras teisę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, bus nustatytas itin trumpas laikotarpis - iki 2023 m. sausio 1 d., kol jie dar galės apsirūpinti vandeniu ir tvarkyti nuotekas individualiai. Vėliau tokia jų teisė bus panaikinta siūlomu įstatymo pakeitimu.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad praradus teisę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas, asmenys dėl šios priežasties negalės naudotis savo gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu ir taip netiesiogiai bus apribota sudėtinė nuosavybės teisės dalis – naudojimosi teisė. Kartu pažymime, jog bus negrįžtamai apribota asmenų teisė naudotis jų nuosavybės teise valdomais individualiais apsirūpinimo geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiais nuotekų tvarkymo įrenginiais. Aptartame kontekste pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. sausio 25 d. nutarime nurodė, jog: „Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą.
Kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą ir jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai).“ Be to, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio
konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d.,
Tokios oficialiosios konstitucinės doktrinos kontekste svarstytina, ar siūlomas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pakeitimas atitinka Konstitucijoje įtvirtintus proporcingo teisinio reguliavimo ir nuosavybės teisinės apsaugos principus. 2. Projekto įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiros eilutės centre. 3.
įstatymo 3 straipsnio nuostatose, kalbant apie geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nurodoma, kad ši infrastruktūra gali priklausyti nuosavybės teise garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba būti kitaip jo valdoma ir (arba) naudojama (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1, 28, 47, 53 dalys), o kitose šio straipsnio nuostatose tai nėra nurodoma (pvz., keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalys). Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 19, 27, 32 dalis nereikėtų atitinkamai patikslinti, nes, manytina, kad garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdydamas garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, naudoja jam nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (arba) naudojamą minėtą infrastruktūrą. 4. Keičiamo
žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje apibrėžtą sąvoką „centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema“, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje prieš žodžius „nuotekų surinkimo sistemą“ nereikėtų įrašyti žodžio
„centralizuotąją“, nes projekto nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „nuotekų
surinkimo sistema“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 47 daliai, 22 straipsnio 2 dalies 8 punktui. 5. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų) 35 punktu, įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14, 23 ir 51 dalių numeracijos tikslintinos. 6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje po žodžių „regioninio viešojo“ įrašytinas žodis „geriamojo“. 7.
norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina keičiamo įstatymo
dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17, 19, 23, 24, 25, 27, 36, 40, 44 ir 50 dalių, 9 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2,
straipsnio 7, 10, 17, 19 ir 25 dalių, 18 straipsnio, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 23 straipsnio
straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų, 33 straipsnio 4 dalies, 7 dalies 1, 4 punktų, 10, 19, 22 ir 24 dalių, 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 dalies 2 punkto, 8 dalies, 35 straipsnio 1, 3, 11 ir 12 dalių, 37 straipsnio 3 dalies ir 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. 8. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje kalbant apie Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos galiojimą atsisakytina neaiškaus pobūdžio žodžių junginio „kitais jos galiojimo metais“, kurį suprasti ir traktuoti galima įvairiai, pavyzdžiui, jog kaina turi būti perskaičiuojama tik antraisiais metais arba kiekvienais paskesniais metais. Manytina, jog turima omenyje antrieji ir visi sekantys galiojimo metai, todėl nuostatos turinys tikslintinas. Analogiško pobūdžio pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 38 dalies. 9. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta sąvoka „žemės sklypas“ ir siekiant įstatyme vartoti įstatymuose apibrėžtas sąvokas, tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 dalis, vietoj žodžio „sklypo“ įrašant žodžius „žemės sklypo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 27 ir 37 dalims, 16 straipsnio 19 daliai ir 23 straipsnio 2 dalies 4 punktui. 10.
įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje prieš žodį „regioniniam“ įrašytinas žodis „arba“, o po jo įrašytinas žodis „viešajam“. 11. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 41 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos „prioritetinės patalpos“ apibrėžtis nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kokią riziką, susijusią su geriamuoju vandeniu (pvz., asmenų sveikatai ar pan.) gali patirti asmenys, kurie naudojasi viešuoju pastatu. Be to, su sąvoka „su geriamuoju vandeniu susijusi rizika“ įstatymo nuostatos imperatyviai sieja tam tikrų veiksmų atlikimą. Todėl teigtina, kad įstatyme turi būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis arba nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka apibrėžiama. 12. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje po žodžio „garantiniam“ įrašytinas žodis „geriamojo“. 13. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtis nėra aiški, nes iš jų neaišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei paviršinių nuotekų tvarkytojui, o viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui toks reikalavimas nėra nustatomas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 11 dalį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba motyvuotu sprendimu nustato reikalavimą geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, t. y. ne tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui, bet ir viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui bei regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui (nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu apima ir minėtus subjektus), tačiau minėtose projekto nuostatose nėra kalbama apie garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 dalies ir 32 straipsnio 9, 10, 11 bei 14 dalių nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje, aiškiai jose nurodant, kuriems subjektams šios nuostatos yra taikomos. Be to, dėl analogiškų priežasčių reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 49 dalies nuostatas. 14. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 44 dalyje po žodžio „garantinį“ įrašytinas žodis „geriamojo“. 15. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 46 dalyje vietoj žodžio „tiekiui“ įrašytinas žodis
„tiekėjui“, taip pat prieš žodžius „regioniniam“ ir „garantiniam“ įrašytini
žodžiai „arba“. 16. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 49 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad: 16.1.
Rekomendacijų
trumpiniai nevartojami ir neįvedami, todėl šiose projekto nuostatose brauktina formuluotė „(toliau – profesiniai standartai)“ ir atitinkamai turėtų būti tikslinama keičiamo įstatymo 32 straipsnio 14 dalis, kurioje vartojamas šis trumpinys; 16.2. atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 43 ir 46 dalis reguliavimo apskaitos sistemos patikra ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra atliekama ir garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, šiose projekto nuostatose po žodžių „regioninių viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ įrašytini žodžiai „arba garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“. 17. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 57 dalyje vietoj žodžių „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašytinas žodis „šio“. 18. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 58 dalies formuluotėje „Lietuvos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme“ po žodžio „Lietuvos“ įrašytinas žodis
„Respublikos“, taip pat šiose projekto nuostatose nurodytinas sutrumpintas
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pavadinimas (be žodžių
„Lietuvos Respublikos“), nes pilnas šio įstatymo pavadinimas pirmą kartą
nurodytas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. 19. Siekiant nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas
„paskiria garantinį vandens tiekėją“ siūlytina išdėstyti atskirame šios dalies punkte. 20. Keičiamo
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte po žodžio „garantinio“ įrašytinas žodis „geriamojo“. 21.
21Svarstytina,
ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kad yra nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atitinkamai nereikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktų nuostatų, po žodžių „reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ įrašant žodį „paslaugų“. 22. Svarstytina, ar tikslinga keičiamo įstatymo 10 straipsnyje atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių administracijų direktoriai yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo organizatoriai. Pastebėtina, kad nuostatos naikinimas gali sukelti klausimų dėl šios atsakomybės perkėlimo kitiems asmenims ir trikdyti šios pareigos vykdymo procesą. 23. Keičiamo įstatymo
ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo, eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodika“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina „Geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodiką“. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 straipsnio 6 punkte vartojamas metodikos pavadinimas. 24. Atsižvelgiant į Geriamojo vandens įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme vartojamas sąvokas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, po žodžio „esančių“ įrašant žodžius „požeminio vandens“. 25. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktai kalbine prasme derintini su dalies esme, vietoje žodžio „siekdamos“ vartojant žodį „siekdama“. 26. Keičiamo įstatymo
taikymo reglamentą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu, aukštesnės teisinės galios teisės akte taip pat turėtų būti vengiama nuorodų į konkrečius žemesnės galios teisės aktus. Tokiu atveju gali būti formuluojama nurodant ne konkretų, o bendrinį teisės akto pavadinimą ir subjektą, kuris tvirtina tą teisės aktą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nurodyti subjektą, kuris tvirtina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 straipsnio
pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 ir 9 dalių, 16 straipsnio 13 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir kitose projekto nuostatose, kuriose teikiamos nuorodos į aprašus, reglamentus ir taisykles. 27. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalį viena viešosios sutarties šalimi gali būti ir garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, po žodžių „geriamojo vandens tiekėju“ įrašant žodžius „ar garantiniu vandens tiekėju“, nes sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“ pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą savo turiniu neapima sąvokos
„garantinis vandens tiekėjas“. 28. Keičiamo įstatymo
institucija siekdama pagerinti prieigą prie geriamojo vandens užtikrina, kad viešosiose erdvėse ir viešuosiuose pastatuose būtų sudarytos galimybės gauti geriamojo vandens ir užtikrina reikalingų įrenginių įrengimą, eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos įsigaliojimo data - 2023 m. sausio 1 d. santykyje su jos taikymo apimtimi kelia abejonių.
Pastebėtina, kad nuostatos turinys yra imperatyvus, įpareigojantis užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens visose viešosiose erdvėse ir visuose viešuosiuose pastatuose, ten įrengiant reikalingus įrenginius, užtikrinant jų eksploataciją ir eksploatacinių išlaidų padengimą. Manytina, kad tokio pobūdžio reikalavimas yra neįgyvendinamas nei finansiniu, nei skirto jam atlikti laiko požiūriu. Todėl svarstytina, ar nuostata neturėtų būti tikslinama, nustatant, pavyzdžiui, kokius kriterijus turėtų atitikti viešosios erdvės ir viešieji pastatai, kuriuose turi būti užtikrina prieiga prie geriamojo vandens ir kt., kad šią nuostatą objektyviai būtų įmanoma įgyvendinti. Be to, šiose nuostatose žodis „pastatuos“ keistinas žodžiu „pastatuose“. 29. Siekiant įstatyme vienodų sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 13 punkte reikėtų suvienodinti šio punkto nuostatose vartojamas sąvokas „sveikata“ ir
„žmonių sveikata“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo
įstatymo tekste yra vartojamos tokios sąvokos kaip „visuomenės sveikata“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnis), „žmonių sveikata“ (keičiamo įstatymo 1 straipsnis, 3 straipsnio 50 dalis ir kt.), „gyventojų sveikata“ (keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 3 punktas), „sveikata“ (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 17 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 18 punktas), todėl, siekiant aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo tekstą ir jame vartoti vieną kurią iš šių sąvokų. 30. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės
„savivaldybių institucijos pagal joms suteiktus įgaliojimus“ turinys, t. y.
neaišku, kas tuos įgaliojimus minėtoms institucijoms suteikia.
Be to, šių projekto nuostatų formuluotėje „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, infrastruktūros plėtrą“ siūlytina atsisakyti padėto kablelio, nes kitu atveju ši formuluotė nėra pakankamai aiški minėtų projekto nuostatų kontekste. 31. Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punkte po žodžių „deklaravusių gyvenamąją vietą“ siūlytina įrašyti žodį „toje“. 32. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimus, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatose vietoj sąvokos „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione“ reikėtų vartoti šios sąvokos trumpinį, įvestą keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje. 33. Keičiamo įstatymo
atitinka teisės aktų reikalavimus“. Vadovaujantis Rekomendacijų 76 punktu vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pavyzdžiui: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir panašiai. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pavyzdžiui, „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis tikslintina pagal Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus. Pritarus šiai pastaba, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 23 straipsnio
įstatymo 13 straipsnio 7 dalies formuluotėje „regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“. 35.
35Siekiant aiškumo,
siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje žodžius „visi jie“ pakeisti žodžiais „viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. 36. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies formuluotėje „viešojo geriamojo vandens tiekimo regione“ brauktinas žodis „geriamojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 daliai. 37. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas pradedamas per 5 darbo dienas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą; taip pat nėra aišku, koks subjektas, įsigaliojus sprendimui panaikinti licencijos galiojimą, vykdytų geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą iki tol, kol bus pradėtas vykdyti garantinis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas, nes įstatymu nustatomas ilgiausiai 5 darbo dienų terminas minėtai veiklai pradėti, o panaikinus licenciją, viešasis vandens tiekėjas šios veiklos vykdyti jau nebegalėtų. 38. Keičiamo įstatymo
garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo, kol pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas jis bus paskirtas regioniniu viešuoju vandens tiekėju“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pastebėtina, kad šio straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „garantinis vandens tiekėjas skiriamas 5 metų laikotarpiui“, todėl nuostatos derintinos tarpusavyje, kad būtų aišku kokiam terminui skiriamas garantinis vandens tiekėjas, ar galima garantinį vandens tiekėją skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju kol nėra suėjęs 5 metų terminas.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal pacituotą nuostatą, garantinis vandens tiekėjas būtų vieninteliu asmeniu, kurį būtų privaloma skirti regioniniu viešuoju vandens tiekėju. Svarstytina, ar regioniniu viešuoju vandens tiekėju negalėtų būti skiriamas kitas viešasis vandens tiekėjas, turintis atitinkamą licenciją, nei garantinis vandens tiekėjas. 39. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje, siekiant užtikrinti nuosavybės teisės apsaugą, siūlytina nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kito turto, reikalingo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, neatlygintino perdavimo valdyti ir naudoti garantiniam vandens tiekėjui terminą, galimai jį susiejant su garantinio vandens tiekimo vykdymo laikotarpiu. 40. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nėra aiškus formuluotės „licencijos galiojimą praradusiam viešajam vandens tiekėjui“ turinys, nes paprastai subjektui yra panaikinamas licencijos galiojimas, o ne jis „praranda licencijos galiojimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 19 daliai. 41. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nėra aiškus formuluotės „garantinio vandens tiekimo teritorijoje“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta projekto nuostatose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vartojamos formuluotės „viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose“. 42. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžio „turintį“ įrašytinas žodis „atitinkantį“. 43.
įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nėra aiškus sąvokos „regiono“ turinys, t. y. neaišku, ar turimas omenyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 56 dalyje apibrėžtas „viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regionas“, ar koks kitas regionas. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų vartoti įstatyme apibrėžtas sąvokas (ar įvestus jų trumpinius). Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 1 punkte, 14 dalyje bei projekto 2 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „regionas“. 44. Keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje yra nurodoma, kad garantinis vandens tiekėjas turi atitikti nurodytus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reglamentavimo nėra aišku, ar garantinis vandens tiekėjas turi atitikti visus nurodytus kriterijus, ar tik vieną iš jų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalį. 45. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra aiški pateikta nuoroda „šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje“, nes minėta dalis turi tik du punktus. 46. Nėra suprantamas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punkto, nustatančio, kad „įsiskolinimo lygis turi būti ne didesnis kaip 5“ turinys. Nei iš keičiamo įstatymo nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kaip šis lygis yra apskaičiuojamas, kas nustato šį lygį ar kur jis yra reglamentuotas. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamojo įstatymo 15 straipsnio 11 dalies 3 punktą atitinkamai patikslinti. 47. Keičiamo įstatymo
skiriamas 5 metų laikotarpiui. Pažymėtina, jog toks paskyrimo terminas nei įstatymo projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškinamas ir motyvuojamas.
Pastebėtina, kad pagal galiojantį reguliavimą garantinis vandens tiekėjas skiriamas vieneriems metams su galimybe šį terminą pratęsti dar vienerių metų terminui, šiuos terminus siejant su būtinybe paskirti įprastu pagrindu veikiantį geriamojo vandens tiekėją. Svarstytina, ar šis 5 metų terminas pernelyg neapriboja savivaldybių teisės skirti viešąjį geriamojo vandens tiekėją įprasta tvarka, nes garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, pagal savo esmę, yra taikomas, kai tam yra objektyvi būtinybė, kai kitas viešasis vandens tiekėjas dėl tam tikrų priežasčių negali vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo nuostatos nenustato, kokie teisiniai veiksmai turėtų būti atlikti, kai pasibaigia šis terminui. 48. Iš keičiamo įstatymo 15 straipsnio 14 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vietoj rodiklių nepagerinusio garantinio vandens tiekėjo turėtų paskirti kitą garantinį vandens tiekėją iš kito regiono, o ne iš to paties regiono kitą viešąjį vandens tiekėją, kuris atitiktų garantiniam vandens tiekėjui įstatyme nustatytus kriterijus. Svarstytinas toks siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas. 49.
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 15 dalies nuostatos tuo aspektu, kad nėra aišku, kada viešieji vandens tiekėjai turėtų mokėti įstatyme nustatytą įmoką Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui, t. y. neaišku, ar šios įmokos turi būti mokamos, kai garantinis vandens tiekėjas pradeda vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, ar nuo to momento, kai jis yra paskiriamas, bet minėtos veiklos nevykdo (iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatų darytina išvada, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš anksto turi paskirti garantinį vandens tiekėją, kuris veiklą vykdytų tik atsiradus keičiamame įstatyme nustatytoms aplinkybėms). 50. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžių „įmonės, kuriai“ reikėtų įrašyti žodžius „viešojo vandens tiekėjo, kuriam“. Be to, šiose projekto nuostatose kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „iš įmonės, kuriai panaikintas licencijos galiojimas, vartotojų ir abonentų gauna garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą už šios paslaugos vykdymą“ turinys, nes neaišku, ar turima omenyje, kad garantinis vandens tiekėjas turi teikti paslaugas už tokias pačias kainas kaip ir viešasis vandens tiekėjas, kuriam panaikintas licencijos galiojimas (tokiu atveju nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 15 straipsnio
nuotekų tvarkymo paslaugų kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba), ar turimi omenyje abonentų ir vartotojų mokėjimai už jiems suteiktas paslaugas. 51.
teisės aktų glaustumo reikalavimais ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte jau yra įtvirtinta, jog savivaldybių tarybos tvirtina infrastruktūros plėtros planus, tikslintinos keičiamo įstatymo
tarybos patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“ kaip perteklinius. 52. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įvestą šioje dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane“, joje išbraukiant žodžius „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo“. Be to, siekiant šiose nuostatose vartojamų formuluočių suderinamumo, šių nuostatų paskutiniajame sakinyje po žodžių „kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir“ įrašytinas žodis skliaustuose „(arba)“. Analogiško turinio pirmoji pastaba dėl žodžių išbraukimo taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 daliai. 53. Keičiamo įstatymo
teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. 54. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatose iki dvitaškio vietoj žodžio
„neviešajam“ įrašytini žodžiai „ne viešajam“, nes kitu atveju šios keičiamo
įstatymo nuostatos nėra aiškiai suprantamos. 55. Keičiamo įstatymo
tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimą ar perėmimą.
Pažymėtina, jog kalbant apie išpirkimą atliekamų veiksmų pobūdis yra aiškus, tačiau pažymime, kad terminas „perėmimas“ stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku, apie kokio pobūdžio veiksmus kalbama, ar tai turėtų ir galėtų būti priverstinis, ar savanoriškas nuosavybės teisės perėmimas neatlygintinai, ar kalbama tik apie galimybę perimti infrastruktūros valdymą ir
(ar) naudojimą. Pažymėtina, jog šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, su galimu nuosavybės teisės ribojimu, todėl nuostatos turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminio teisės akto turinio. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuostata apimtų ir priverstinį nuosavybės perėmimą, nenustačius teisingo atlygio už tokią nuosavybę, nuostata turėtų būti svarstoma dėl galimo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės teisės apsaugos principui. 56. Keičiamo įstatymo
nėra aiški, nes neaišku, koks įstatymas aktualioje redakcijoje bus turimas omenyje. 57. Keičiamo įstatymo
straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus“ (6 dalies nuostatos iki dvitaškio), „šio straipsnio 11 ir 12 dalyse įtvirtintus tinkamumo ir reikalingumo kriterijus“ (8 dalis), „šio straipsnio 11 ir 12 dalyje nustatytais geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto tinkamumo ir reikalingumo kriterijais“ (9 dalis). 58. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 11 dalies 3 punkte vietoj žodžio „tiekiui“ įrašytinas žodis „tiekėjui“. 59.
suderinamumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje“ įrašytina formuluotė „viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 2 punktui. 60. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžio „viešosiose“ įrašytinas žodis „viešojo“. 61. Keičiamo įstatymo
rašto, apie planuojamą teikti prašymą teismui dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, išsiuntimo dienos „negavus atsakymo iš geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko, laikoma, kad su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku susitarti nepavyko“. Atkreipiame dėmesį, kad asmuo, kuriam buvo siųstas raštas gali ne tik neatsakyti, bet ir pateikti tam tikrą atsakymą, todėl siūlytina analizuojamoje nuostatoje aptarti ir tokius atvejus. 62. Keičiamo įstatymo
viešasis geriamojo vandens tiekėjas“ brauktinas žodis „geriamojo“; trečiajame sakinyje prieš žodį „paslaugomis“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. 63. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžio „viešojoje“ įrašytinas žodis „viešojo“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį, reikėtų įvertinti, ar tikslingai šiose projekto nuostatose vartojama sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas“. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 23, 24, 25, 26 dalims. 64.
keičiamo įstatymo 16 straipsnio 20 dalyje vietoj formuluotės „prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą“ nereikėtų įrašyti formuluotės „viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio
nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra garantiniam vandens tiekėjui yra perduodama valdyti ir naudoti, o garantinis vandens tiekėjas įpareigojamas tokią infrastruktūrą prižiūrėti. Pastebėtina, jog analizuojant tokį reguliavimą, gali kilti abejonė, kieno lėšomis turi būti atliekama infrastruktūros priežiūra ir remontas. Kartu pažymime, jog gali susiklostyti ir atvejai, kai infrastruktūros savininkas, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atveju, bus finansiškai nepajėgus atlikti infrastruktūros priežiūrą, ar nevykdys jos dėl kokių nors kitokių priežasčių. Todėl manytina, kad nuostata turėtų būti detalizuota, panaikinant jos taikymo neaiškumus. 66. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 22 dalyje vietoj žodžių „viešosioms“ įrašytinas žodis „viešojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktui. 67. Keičiamo įstatymo
apskaitos prietaisai“ reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 ir 26 dalyse apibrėžtas sąvokas ir šią formuluotę išdėstyti taip: „geriamojo vandens apskaitos prietaisai ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisai“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25, 26 dalims, 22 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktams. 68. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25 dalyje vartojamas sąvokas „geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas“, „geriamojo vandens tiekėjo atstovas“ ir „geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas“. 69. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 26 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„norint“ įrašytinas žodis „siekiant“. 70. Vadovaujantis
Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 26 dalyje prieš žodžius
„Civilinio proceso kodekse“ įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 71. Keičiamo
įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytojas yra valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas įstatymų projektų paketas (reg. Nr. XIVP-1165 – Nr. XIVP-1177), kuriais, kaip nurodyta jų aiškinamajame rašte, „siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, t. y. sujungti 3 valstybės įmones: VĮ ŽŪIKVC, VĮ „GIS-Centras“ ir VĮ VŽF, su jų šiuo metu vykdomomis funkcijomis, ir šių 3 valstybės įmonių pagrindu įsteigti vieną naują valstybės įmonę Žemės informacijos centrą“. Pažymėtina ir tai, kad Kaimo reikalų komitetas šių įstatymų projektų antruose variantuose pasiūlė pakeisti siūlomos įsteigti naujos valstybės įmonės pavadinimą į „Žemės ūkio duomenų centras“.
Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų derinti su įstatymų projektų paketo, numatančio pertvarką, nuostatomis. 72. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „vandens ištekliams“ siūlytina įrašyti žodį „geriamojo“. 73. Pažymime, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata: „Šį mokėjimo dokumentą vartotojas privalo apmokėti per 10 darbo dienų nuo mokėjimo dokumento išsiuntimo vartotojui dienos“. Negali būti vertinama, kaip geriamojo vandens tiekėjo teisės dalis ir sistemiškai nedera nei su straipsnio dalies esme, nei su straipsnio pavadinimu. Todėl siūlytina šią nuostatą dėstyti keičiamo įstatymo 22 straipsnyje. 74. Vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte prieš žodžius „Žemės gelmių įstatyme“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 75. Siekiant aiškumo, reikėtų suderinti keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas skirtingas formuluotes: „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėją (tiekėjus)“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir „nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais asmenimis“ (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vartojamų sąvokų „nuotekas transportuojančiam asmeniui“ ir „nuotekų transportavimo paslaugų tiekėjų“. 76. Atsižvelgiant į tai, kad Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„geriamojo vandens vandenvietė“, siūlytina šią sąvoką vartoti keičiamo įstatymo
„vandenvietė“. 77. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 13 punkte po žodžių „centralizuotomis geriamojo vandens“ įrašytinas žodis „tiekimo“. 78.
įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 15 punkto formuluotėje „sveikatos apsaugos ir aplinkos ministro“ vietoj žodžio „ministro“ įrašytinas žodis „ministrų“. 79. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 19 punkte reikėtų nurodyti, kad imamasi priemonių ne bet kokio vandens, o būtent geriamojo vandens saugai atkurti. Be to, šiose nuostatose vietoj žodžių „netinkančių paslaugų“, manytina, turėtų būti įrašyti žodžiai „neatitinkančių paslaugų“. 80. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 punkte siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekėjas privalo sudaryti sąlygas paskirtam garantiniam vandens tiekėjui naudoti valdomą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kai priimtas sprendimas panaikinti geriamojo vandens tiekėjui išduotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos galiojimą. Manytina, kad sprendimo panaikinti licenciją priėmimas, kol dar jis nėra įsigaliojęs, dar nėra pagrindas valdyti kito asmens turtą, juolab, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 18 dalyse taip pat kalbama apie tokio sprendimo įsigaliojimą. Be to, šioje nuostatoje reikėtų vartoti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį. 81. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 21 punkte, manytina, kad prieš žodžius „vandens tiekimo“ reikėtų įrašyti žodį „geriamojo“. 82. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „9“ brauktinas žodis „ir“. 83. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad paviršinių nuotekų tvarkytojai be kita ko turi vykdyti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte išvardytas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto punkto nuostatose nėra nustatyta reguliavimo, susijusio su paviršinių nuotekų tvarkymu, todėl nėra aišku, kokią pareigą turėtų vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojai. 84.
įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra aišku, kokia „viešoji sutartis“ turima omenyje, ar prieš tai šiose nuostatose minima sutartis, ar viešoji sutartis, apibrėžta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje. 85. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 3 punkte po žodžio „įgyvendinamuosiuose“ brauktinas žodis „ir“. 86. Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas 30 dienų terminas turėtų būti sietinas su kalendorinėmis arba darbo dienomis, kadangi kituose keičiamo įstatymo nuostatose dienos yra apibrėžiamos kaip kalendorinės ar darbo. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 16 ir 17 dalių. 87. Reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 25 dalyje vartojamą sąvoką „darbo pažymėjimas“ ir 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką
„darbuotojo pažymėjimas“. 88. Keičiamo įstatymo
22 straipsnio 2 dalies 5 punkte formuluotė „nedelsdami, ne vėliau per dieną“, tikslintina, nes pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per dieną“. 89. Siekiant aiškumo, reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojamas sąvokas „cheminės medžiagos ir preparatai“ ir „medžiagos ir preparatai“. 90. Keičiamo įstatymo
„įgaliotu“. 91. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2
dalies 11 punkte atsisakytina perteklinių žodžių „šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje“ ir įrašytini žodžiai „šios dalies“, nes teikiant nuorodą į to paties straipsnio dalis, kuriame ir yra teikiama nuoroda, užtenka nurodyti šio straipsnio dalis, į kurias teikiama nuoroda. 92. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 13 punkte nereikėtų nustatyti termino, nurodančio po kurio laikotarpio nuo pranešimo gavimo abonentui bus taikomos poveikio priemonės, nes poveikio priemonių taikymas yra susijęs su abonento teisių apribojimais.
Be to, manytina, kad šiose keičiamo įstatymo nuostatose yra dėstomos geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo teisės, susijusios su abonento keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytos pareigos nevykdymu ar netinkamu vykdymu, todėl šios projekto nuostatos turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. 93. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „nuosavybės teise“ įrašytinas žodis „priklausančius“, o po žodžio „valdomus“ įrašytini žodžiai „ir (arba) naudojamus“. 95. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „jiems nuosavybės teise priklausančią“ įrašytini žodžiai „ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą“, o po žodžių „prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise“ įrašytinas žodis „priklausančios“. 96. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte žodis „pasirašę“ keistinas žodžiu „pasirašęs“. 97. Keičiamo įstatymo
„geriamojo“. 98. Tikslintina keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 punkte pateikta nuoroda „šio įstatymo 33 straipsnio 9 – 15 dalių“ , nes nurodytos keičiamo įstatymo nuostatos reglamentuoja kainų nustatymą, o ne šiose projekto nuostatose nurodytų patikrų atlikimo tvarką. 99.
įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto antrasis sakinys iki dvitaškio kalbiniu aspektu nėra aiškus, nes neaišku, ar šiose nuostatose siekiama nustatyti, kad juridinių asmenų technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai vertinami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šioje dalyje nustatytus kriterijus, ar turima omenyje kas kita. 100. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto e papunktyje po žodžio
„vartotojams“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir abonentams“, kad būtų informuojami
ir konsultuojami ne tik vartotojai, bet ir abonentai. 101. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje įvestą sąvokos trumpinį ir vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje po žodžių „siekiantis gauti“ išbrauktini žodžiai „geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo“. 102. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį ir vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimais, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžių „neatitinkančius geriamojo vandens tiekėjus“ visa likusi sakinio dalis išbrauktina. 103. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du skirtingi įspėjimo laikotarpiai, per kuriuos reikėtų arba duomenis patikslinti, arba nustatytų aplinkybių ir (arba) pažeidimų priežastis pašalinti. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nes iš jų nėra pakankamai aišku, kokiu atveju (ar abiem atvejais) būtų naikinamas licencijos galiojimas. 104. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies formuluotė „nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“ tikslintina, nes pakanka nurodyti „ne vėliau kaip per 2 darbo dienas“. 105.
straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodytos ir šalių teisės. Svarstytina ar šiose sutartyse neturėtų būti nurodytos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos. 106. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatas, pagal kurias viešąsias sutartis gali sudaryti ir garantinis vandens tiekėjas, bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestą trumpinį, nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų toje apimtyje, kurioje minimas tik geriamojo vandens tiekėjas. 107. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, viešųjų vandens tiekėjų ir regioninių viešųjų vandens tiekėjų (toliau kartu - geriamojo vandens tiekėjai), ir garantinių vandens tiekėjų teikiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio, reglamentuojančio sąnaudų apskaitos ir kontrolės, kainų nustatymo ir atsiskaitymo tvarką, nuostatose minimas tik aukščiau minėtose keičiamo įstatymo nuostatose įvestas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“, todėl nėra aišku, ar keičiamo įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytos nuostatos taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams, nustatant teikiamų paslaugų kainas, įvertinant sąnaudas ir pan. Svarstytina, ar minėtu aspektu keičiamo įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų nereikėtų tikslinti. Be to, reikėtų įvertinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojamas trumpinys „geriamojo vandens tiekėjai“ tuo aspektu, ar šios nuostatos turėtų būti taikytinos ir garantiniams vandens tiekėjams (pvz., keičiamo įstatymo devintasis skirsnis ir kt.) ir, jeigu reikia, atitinkamai jas patikslinti. 108.
108Svarstytina,
ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nustatyti atskaitos momento, nuo kurio būtų skaičiuojamas 3 metų terminas (pvz., nuo regioninio viešojo vandens tiekėjo įsteigimo). 109. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies 4 punkto formuluotėje „viešojo vandens tiekėjo prijungto viešojo vandens tiekėjo“ nereikėtų atsisakyti žodžių „viešojo vandens tiekėjo“, įrašytų prieš žodį „prijungto“. 110. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatos dėl jose pateiktos nuorodos
„šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies“ nėra suprantamos (projekte pasikeitė
keičiamo galiojančio įstatymo kai kurių straipsnių numeracija, o ši nuoroda, manytina, liko nepatikslinta) Svarstytina, ar nereikėtų tikslinti šios nuorodos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo
nuostatoje vartojamus terminus, tikslintina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 11 dalis, kurioje vietoj vartojamo termino „geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ įrašytinas terminas „geriamojo vandens tiekėjai“ (kaip tai yra šių keičiamo įstatymo pirmajame sakinyje). 112. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 15 dalyje yra minimas Lietuvos statistikos departamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas (nauja redakcija) (reg. Nr. XIVP-1692), kurio nuostatomis įstaigos pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“ keičiamas į pavadinimą „Valstybės duomenų agentūra“. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte ir minėtame projekte siūloma nustatyti vienodą įstatymų įsigaliojimo datą, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. 113. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 34 straipsnio turinį, tikslintinas keičiamo įstatymo 34 straipsnio pavadinimas.
Siūlytina jį išdėstyti taip: „Geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo veiklos patikrinimai“. Be to, siekiant suderinti šiame straipsnyje vartojamas formuluotes, šio straipsnio 10 dalyje vietoj joje vartojamos formuluotės „tikrinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės“ siūlytina įrašyti formuluotę
„tikrinamo geriamojo vandens tiekėjo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo“. 114. Keičiamo įstatymo
perteklinius. 115. Keičiamo įstatymo
energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turi teisę nekliudomai įeiti ne tik į geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, bet ir kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją. Tuo tarpu minimo punkto antrajame sakinyje yra įtvirtinta, kad į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti, tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įgalioti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją gali patekti nekliudomai ar tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas atitinkamai tikslintinas. 116.
aiški keičiamo įstatymo 34 straipsnio 13 dalyje pateikta nuoroda „Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje“, nes minėto įstatymo 34 straipsnis turi tik dvi struktūrines dalis. 117. Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis ir keičiamo įstatymo priedo 1 punktas tikslintini. 118. Siekiant suvienodinti įstatymo tekste vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Geriamojo vandens apskaitos“ įrašytinas žodis
„prietaisus“; po žodžių „sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens“ įrašytini
žodžiai „apskaitos prietaisų“. Be to, šiose projekto nuostatose nurodytos metodikos pavadinimas derintinas su metodikos, nurodytos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte pavadinimu. 119. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „sistemos“ turinys. Siekiant aiškumo, siūlytina šiose nuostatose vartoti keičiamo įstatymo
suderinti vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų“ brautini žodžiai
„ir nuotekų tvarkytojų“. Be to, siekiant šiose projekto nuostatose nustatyto
reguliavimo nuoseklumo, tikslintinas šių keičiamo įstatymo nuostatų trečiasis sakinys, jame nurodant, kad ne tik geriamojo vandens tiekėjas privalo pateikti reikiamą informaciją per nustatytą terminą, bet ir paviršinių nuotekų tvarkytojas. 121. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje vietoj termino
„institucijos“ nereikėtų įrašyti termino „valstybės institucijos“, kad keičiamo
įstatymo nuostatose nurodytą informaciją gautų būtent abonentų ir vartotojų teises ginančios valstybės institucijos, o ne ir kitos bet kurios institucijos. 122.
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodyto įstatymo pavadinimas, nes neaišku, koks įstatymas turimas omenyje. 123. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje yra numatoma vartotojo teisė kreiptis į teismą. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, dėl kokių priežasčių ar kokiu pagrindu vartotojas gali kreiptis į teismą. Be to nėra aišku, kodėl ši teisė yra suteikta tik vartotojui, bet ši teisė nėra suteikiama abonentui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 38 straipsnio pavadinimas numato, kad šio straipsnio nuostatos reglamentuoja vartotojų ar abonentų, geriamojo vandens tiekėjų, garantinių vandens tiekėjų ginčų sprendimą ne teismo tvarka, todėl svarstytina, ar teisė kreiptis į teismą neturėtų būti perkeltą į keičiamo įstatymo 22 straipsnį reglamentuojanti abonentų ir vartotojų teises. 124. Siekiant projekto nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „ginčus“ įrašytini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkytojo“. Atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas. 125. Vadovaujantis Rekomendacijų 112 punktu, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius
„vartotojų teisių apsaugos įstatymą“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 126. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio
straipsnio 1 punkto nuostatomis, nes pastarosiose nuostatose nurodyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja ir vartotojų skundus dėl nuotekų apskaitos, tuo tarpu aptariamoje nuostatoje tokio pobūdžio skundai nėra nurodyti. 127. Iš keičiamo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka nagrinėjami tik vartotojų ar abonentų skundai, pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį viešojo administravimo subjektų sistemą taip pat sudaro ir savivaldybių vykdomosios institucijos, todėl joms pateikti skundai, manytina, taip pat turėtų būti nagrinėjami minėto įstatymo nustatyta tvarka. 128. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nėra aiškios: pirma, paprastai nėra nurodoma, kad bauda skiriama už „pirmą“ pažeidimą; antra, turėtų būti nurodytas konkretus baudos dydis, t. y. skiriamos baudos dydžio minimumas ir maksimumas; trečia reikėtų atsisakyti nuobaudos - įspėjimo - skyrimo, nes įspėjimo taikymą reglamentuoja šio straipsnio 5 dalis. 129. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo ar paviršinių nuotekų tvarkymo įmonės reguliuojamosios veiklos metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais“ įrašytina formuluotė „tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo metinių reguliuojamosios veiklos pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, dydžio“, kuri vartojama ir šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. 130. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatose vietoj jose vartojamos formuluotės „tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo įmonė“ įrašytina formuluotė „tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas“. 131. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalies 4 punkto formuluotėje
„geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo“ brauktini žodžiai „ir nuotekų
tvarkytojo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 7, 8, 10, 11, 21 dalims. 132.
straipsnio 7 dalyje yra pateikiamos kelios lengvinančių aplinkybių sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 39 straipsnio 8 dalyje išdėstytų sunkinančių aplinkybių sąlygų. 133. Siekiant aiškumo siūlytina keičiamo įstatymo 39 straipsnio 14 dalyje po žodžių
„Sankcijos skyrimas neatleidžia“ įrašyti žodį „asmens“. 134. Siekiant įstatyme apibrėžtų sąvokų vartojimo, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 20
dalies 4 punkto nuostatose vietoj sąvokos „apskaitos prietaisais“ įrašytina sąvoka „nuotekų apskaitos prietaisais“. 135. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nustatytą šioje dalyje apibrėžtos sąvokos trumpinį, keičiamo įstatymo 39 straipsnio
sutartyje“ brauktini žodžiai „paviršinių nuotekų tvarkymo“. 136. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje vietoj joje vartojamo termino
„sutartyje“ nereikėtų įrašyti projekto nuostatose apibrėžtos sąvokos „viešojoje
sutartyje“. 137. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 40 straipsnio pavadinimą, nereikėtų tikslinti šio straipsnio 2 dalies nuostatų, formuluotėje „geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai“ išbraukiant žodžius „ir nuotekų tvarkytojai“. 138. Keičiamo įstatymo 41 straipsnis koreguotinas: 1 dalyje išbrauktini žodžiai „šiame straipsnyje“; 3 dalyje vietoj žodžio „penkeri“ įrašytinas skaičius „5“; 4 dalyje vietoj žodžio „dienos“ įrašytina santrumpa „d.“. 139. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki
vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų kiekviename regione paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, nes projekto nuostatos (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikiančios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teisę skirti šiuos garantinius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. (projekto 2 straipsnio 1 dalis). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]