Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės administracija gali įrengti po vieną iki 1
hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, o žemės savininkas – iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, kuris užimtų ne daugiau negu 1 proc. žemės savininko ar kito naudotojo savivaldybės teritorijoje turimos žemės ploto. Valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje galima įrengti iki 0,2 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. Miškų urėdija gali įrengti Miškų urėdijos regioninio padalinio girininkijos teritorijoje iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio, žvyro, ar durpių mažąjį karjerą.“
2Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami
savivaldybės funkcijoms atlikti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka asmeninėms žemės savininko reikmėms. Miškų urėdijos įrengtame mažajame karjere išgauti smėlio, žvyro ar durpių ištekliai naudojami aplinkos ministro nustatyta tvarka Miškų urėdijos ūkio reikmėms.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narai: Kęstutis Vilkauskas Jonas Pinskus Andrius Mazuronis Domas Griškevičius Justinas Urbanavičius Eugenijus Sabutis Aidas Gedvilas Ričardas Juška
Projekto Nr. XIVP-1740(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės administracija gali įrengti po vieną iki 1
hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, o žemės savininkas – iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, kuris užimtų ne daugiau negu 1 proc. žemės savininko ar kito naudotojo savivaldybės teritorijoje turimos žemės ploto. Valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje galima įrengti iki 0,2 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. Miškų urėdija gali įrengti iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą miškų urėdijos regioninio padalinio girininkijos teritorijoje (išskyrus saugomas teritorijas).“
2Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami
savivaldybės funkcijoms atlikti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka asmeninėms žemės savininko reikmėms. Miškų urėdijos įrengtame mažajame karjere išgauti smėlio ar žvyro ištekliai naudojami miškų urėdijos ūkio reikmėms.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Aplinkos ministras iki 2022 m. spalio 1 d. 2023 m. birželio 30
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
ir uždaviniai Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija šiuo metu eksploatuoja 10 vnt. naudingųjų išteklių telkinių (didieji karjerai) ir 217 vnt. mažųjų karjerų (žvyro, žvyro smėlio ar smėlio, durpių ištekliai). Praktika parodė, kad naudingųjų iškasenų išteklių (didžiųjų karjerų) įrengimas ir eksploatacija dėl veiklos specifikos yra nebūdinga valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija veiklai. Tačiau mažųjų karjerų (žvyro, žvyro smėlio ar smėlio, durpių ištekliai) įrengimas valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdomuose valstybinių miškų žemės sklypuose ir jų eksploatacija savo reikmėms, laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme apibrėžtų valstybinio turto valdymo (visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės) principų, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje nustatyto reikalavimo valdyti, naudoti jai patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai, taip pat Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos racionaliai naudoti ir tausoti įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius, yra ekonomiškai naudinga veikla tiek visuomenei apskritai, tiek ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijai konkrečiai.
Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo redakcija valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija nebesuteikia teisės įrengti naujų mažųjų karjerų (žvyro, žvyro smėlio ar smėlio, durpių ištekliai), ką būtų vertinti kaip nepagrįstą valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija veiklos ribojimą, turintį neigiamą poveikį tiek visuomenės, tiek ir šios įmonės ekonominiams interesams. Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines sąlygas valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija įrengti ir eksploatuoti jos veikloje (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi perduotų valstybinių funkcijų vykdymui) reikalingus mažuosius karjerus (žvyro, žvyro smėlio ar smėlio, durpių ištekliai), lygiagrečiai palaipsniui atsisakant didžiųjų karjerų eksploatavimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Kęstutis Vilkauskas. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija nebesuteikia teisės įrengti naujų mažųjų karjerų (žvyro, žvyro smėlio ar smėlio, durpių ištekliai). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
urėdija gali įrengti Miškų urėdijos regioninio padalinio girininkijos teritorijoje iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio, žvyro, ar durpių mažąjį karjerą;
urėdijos įrengtame mažajame karjere išgauti smėlio, žvyro ar durpių ištekliai naudojami aplinkos ministro nustatyta tvarka Miškų urėdijos ūkio reikmėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nėra 10.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikalinga parengti ir priimti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. D1-51 „Dėl Mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „mažasis karjeras“, „Miškų urėdijos įrengtas mažasis karjeras“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas Jonas Pinskus Andrius Mazuronis Domas Griškevičius Justinas Urbanavičius Eugenijus Sabutis Aidas Gedvilas Ričardas Juška
2022-12-21
dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas - Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-27 1(23) 1(1) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą miškų urėdija - valstybės įmonė įsteigta vykdyti valstybines funkcijas: patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą, miškuose įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą ir panašiai.
Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma šiai valstybinei įmonei suteikti teisę miško žemėje įrengti mažuosius karjerus ir juos naudoti. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka miškų urėdijos tikslus ir uždavinius bei dera su įstatyme nustatytomis valstybinėmis funkcijomis, kurias vykdyti yra įpareigota minėta valstybės įmonė. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokioms konkrečiai miškų urėdijos reikmėms būtų naudojami mažųjų karjerų ištekliai. Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, mažuosius karjerus miškų urėdija galėtų įrengti bet kuriuose girininkijai priklausančiuose miškuose, tame tarpe ir esančiuose saugomose teritorijose.
Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs: miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų; jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę; miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti; neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, gamybos ekologizavimas, gamtos išteklių racionalus ir kompleksiškas naudojimas; miško savininkams, valdytojams ir naudotojams galiojančiuose teisės aktuose yra nustatytos specialios pareigos, kaip antai: saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje, išsaugoti biologinę įvairovę ir pan. (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie miškų – vieno pagrindinių gamtos turtų išsaugojimo, o miškas būtų naudojamas tokiu būdu, kuris mažintų neigiamą poveikį aplinkai. Svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-2722
įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras, o ne Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti (papildyti), nurodant, kad iki įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ir aplinkos ministras. Be to, šiose nuostatose vietoj termino „spalio 1 d.“ įrašytinas terminas „rugsėjo 30 d.“
nustatytą Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos
1 Įvertinę derinti pateikto Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1740 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2022-12-19 Nr.:5-3157)1 N Jau du metus LŽŪBA prašo papildyti įstatymo 16 straipsnį žodžiu „gręžinys“. Pagal galiojančią šio straipsnio redakciją žemės ūkio veiklai subjektai negali įsiforminti gręžinių, nes į zonas patenka keliai, statiniai, žemės savininkų ir valstybinė žemė, kuriuos naudojimui uždedami apribojimai. įstatymo 16 straipsnio redakcija veikia atgal anksčiau įrengtiems gręžiniams. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes rūšys: ,,2. gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš 1 gręžinio ar požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį‘‘;
Nepritarti. Pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais ir uždaviniais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė, 2022-12-09 nutarimas Nr.1213 1(23) 1(1) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1740 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnyje nustatyta,
kad žemės savininkai gali įsirengti tik vieną (smėlio arba žvyro) mažąjį karjerą savivaldybės teritorijoje turimame žemės sklype, o siūlomu reguliavimu valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (toliau – VMU) būtų nustatomos išskirtinės teisės regioninio padalinio girininkijos teritorijoje įsirengti smėlio, žvyro ar durpių mažuosius karjerus, o tai neatitiktų teisinio reguliavimo pagrįstumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, nes: 1.1.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Vyriausybė nutarimais perdavė VMU valstybinės miško žemės sklypus patikėjimo teise kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, bet ne naudingųjų iškasenų gavybai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, kompleksine miškų ūkio veikla laikoma veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui, todėl šiuose žemės sklypuose neturėtų būti plėtojama kita ūkinė veikla. Pagal valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr.
D1-7 „Dėl valstybės įmonių Alytaus, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Dubravos eksperimentinės-mokomosios, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos mokomosios, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Mažeikių, Nemenčinės, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Švenčionėlių, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijų reorganizavimo“, 10.12 papunktį, viena iš galimų įmonės veiklos rūšių – smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas, todėl VMU turi teisę plėtoti karjerų eksploatavimo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti ūkio subjektai, arba apsirūpinti reikalingais smėlio, žvyro ir durpių ištekliais konkurencinės rinkos sąlygomis;
išteklius įstatyme nustatyta, kad už smėlio, žvyro ir durpių išteklių naudojimą turi būti mokami mokesčiai valstybės biudžetui, tačiau už iš mažųjų karjerų išgautus žemės gelmių išteklius mokesčiai nenustatyti. Pagal siūlomą reguliavimą, VMU galėtų įsirengti mažuosius karjerus regioninio padalinio girininkijos teritorijoje, t. y. pagal dabartinę VMU struktūrą įmonė galėtų turėti 331 mažąjį karjerą. Miškų ūkio veikla apima ir prekybą žaliavine mediena bei kitais miško ištekliais, todėl iš mažųjų karjerų išgauti žemės gelmių ištekliai galėtų būti naudojami ir VMU komercinei veiklai, pvz., durpės sodinukams, kurie parduodami tretiesiems asmenims, auginti. Taip VMU būtų nepagrįstai sudaromos išskirtinės sąlygos, palyginti su kitais mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojais. 2.
2Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėstoma,
kad VMU eksploatuoja 10 naudingųjų išteklių telkinių (didieji karjerai) ir 217 mažųjų karjerų (žvyro, žvyro-smėlio ar smėlio, durpių ištekliai). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos duomenimis, VMU yra įsirengusi (turi mažųjų karjerų pasus) 268 mažuosius karjerus, iš jų 16 nepradėti eksploatuoti. Pagal Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, žemės savininkai (tarp jų ir savivaldybės administracija) savivaldybės teritorijoje gali įsirengti tik vieną smėlio arba žvyro karjerą. Matematiškai suskaičiavus, VMU vidutiniškai savivaldybės teritorijoje turi po 4,5 mažojo karjero, t. y. 4,5 karto daugiau nei bet kuris kitas subjektas, galintis įsirengti mažąjį karjerą toje savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo Nr. XIII2481 2 straipsnio
karjerai baigiami naudoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. VMU turi teisę baigti naudoti iki 2020 m. liepos 1 d. įrengtus mažuosius karjerus. Žemės gelmių įstatymu VMU sudarytos sąlygos nuosekliai atsisakyti smėlio ir žvyro išgavimo mažuosiuose karjeruose ir pereiti prie žvyro ir smėlio išgavimo didžiuosiuose karjeruose ar smėlio ir žvyro įsigijimo rinkoje. 3. Durpių gavyba yra tiesiogiai susijusi su pelkių ar šlapžemių eksploatavimu ir daro joms neigiamą poveikį. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas nesuderinamas su Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programosׅ“, numatyta priemone, susijusia su daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir pelkių) atkūrimu ir tvariu jų naudojimu: nusausintų, išeksploatuotų ir pažeistų šlapžemių atkūrimas, naujų natūralių pelkių eksploatavimo draudimas (162.3 papunktis). Pritarti.
Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1740, atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Pagrindinio Komiteto išvada
Aplinkos apsaugos komitetas
2023-04-05
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių išteklių politikos klausimų vyr. specialistas Vaidas Jusys, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij.s
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-27 1(23) 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą miškų urėdija - valstybės įmonė įsteigta vykdyti valstybines funkcijas: patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą, miškuose įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą ir panašiai. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu siūloma šiai valstybinei įmonei suteikti teisę miško žemėje įrengti mažuosius karjerus ir juos naudoti. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka miškų urėdijos tikslus ir uždavinius bei dera su įstatyme nustatytomis valstybinėmis funkcijomis, kurias vykdyti yra įpareigota minėta valstybės įmonė. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokioms konkrečiai miškų urėdijos reikmėms būtų naudojami mažųjų karjerų ištekliai. Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, mažuosius karjerus miškų urėdija galėtų įrengti bet kuriuose girininkijai priklausančiuose miškuose, tame tarpe ir esančiuose saugomose teritorijose.
Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs: miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų; jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę; miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti; neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, gamybos ekologizavimas, gamtos išteklių racionalus ir kompleksiškas naudojimas; miško savininkams, valdytojams ir naudotojams galiojančiuose teisės aktuose yra nustatytos specialios pareigos, kaip antai: saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje, išsaugoti biologinę įvairovę ir pan. (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie miškų – vieno pagrindinių gamtos turtų išsaugojimo, o miškas būtų naudojamas tokiu būdu, kuris mažintų neigiamą poveikį aplinkai. Svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną. Pritarti iš dalies Argumentai: 1.Siūloma iš projekto išbraukti galimybę miškų urėdijoms įrengti mažąjį karjerą durpių gavybai;
patikslinti projekto nuostatas, nustatant, jog leidimas įrengti mažąjį karjerą galimas tik tose teritorijose, kurios nepatenka į šalies saugomas teritorijas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas 1.
23 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės administracija gali įrengti po vieną iki 1 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, o žemės savininkas – iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą, kuris užimtų ne daugiau negu 1 proc. žemės savininko ar kito naudotojo savivaldybės teritorijoje turimos žemės ploto. Valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje galima įrengti iki 0,2 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio ar žvyro mažąjį karjerą. Miškų urėdija gali įrengti iki 0,5 hektaro ploto ir iki 3 metrų gylio smėlio, ar žvyro, ar durpių mažąjį karjerą miškų urėdijos regioninio padalinio girininkijos teritorijoje (išskyrus saugomas teritorijas).“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Smėlio ar žvyro ištekliai, išgauti mažajame karjere, naudojami savivaldybės funkcijoms atlikti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka asmeninėms žemės savininko reikmėms. Miškų urėdijos įrengtame mažajame karjere išgauti smėlio, ar žvyro ar durpių ištekliai naudojami aplinkos ministro nustatyta tvarka miškų urėdijos ūkio reikmėms.“
2
įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mažųjų karjerų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras, o ne Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti (papildyti), nurodant, kad iki įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ir aplinkos ministras. Be to, šiose nuostatose vietoj termino „spalio 1 d.“ įrašytinas terminas „rugsėjo 30 d.“ Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jas išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija aplinkos ministras iki 2022 m. spalio 1 d. 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
nustatytą Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
1 Įvertinę derinti pateikto Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1740 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Susipažinta
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2022-12-19 Nr.:5-3157) N(16) N(2) N Jau du metus LŽŪBA prašo papildyti įstatymo
žemės ūkio veiklai subjektai negali įsiforminti gręžinių, nes į zonas patenka keliai, statiniai, žemės savininkų ir valstybinė žemė, kuriuos naudojimui uždedami apribojimai. įstatymo 16 straipsnio redakcija veikia atgal anksčiau įrengtiems gręžiniams. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes rūšys: ,,2. gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš 1 gręžinio ar požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį‘‘;
Nepritarti Pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais ir uždaviniais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė, 2022-12-09 nutarimas Nr.1213 1(23) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SPP-209 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1740 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
straipsnyje nustatyta, kad žemės savininkai gali įsirengti tik vieną (smėlio arba žvyro) mažąjį karjerą savivaldybės teritorijoje turimame žemės sklype, o siūlomu reguliavimu valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (toliau – VMU) būtų nustatomos išskirtinės teisės regioninio padalinio girininkijos teritorijoje įsirengti smėlio, žvyro ar durpių mažuosius karjerus, o tai neatitiktų teisinio reguliavimo pagrįstumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, nes: 1.1.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Vyriausybė nutarimais perdavė VMU valstybinės miško žemės sklypus patikėjimo teise kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, bet ne naudingųjų iškasenų gavybai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, kompleksine miškų ūkio veikla laikoma veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui, todėl šiuose žemės sklypuose neturėtų būti plėtojama kita ūkinė veikla. Pagal valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr.
D1-7 „Dėl valstybės įmonių Alytaus, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Dubravos eksperimentinės-mokomosios, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos mokomosios, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Mažeikių, Nemenčinės, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Švenčionėlių, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijų reorganizavimo“, 10.12 papunktį, viena iš galimų įmonės veiklos rūšių – smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas, todėl VMU turi teisę plėtoti karjerų eksploatavimo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti ūkio subjektai, arba apsirūpinti reikalingais smėlio, žvyro ir durpių ištekliais konkurencinės rinkos sąlygomis;
mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta, kad už smėlio, žvyro ir durpių išteklių naudojimą turi būti mokami mokesčiai valstybės biudžetui, tačiau už iš mažųjų karjerų išgautus žemės gelmių išteklius mokesčiai nenustatyti. Pagal siūlomą reguliavimą, VMU galėtų įsirengti mažuosius karjerus regioninio padalinio girininkijos teritorijoje, t. y. pagal dabartinę VMU struktūrą įmonė galėtų turėti 331 mažąjį karjerą. Miškų ūkio veikla apima ir prekybą žaliavine mediena bei kitais miško ištekliais, todėl iš mažųjų karjerų išgauti žemės gelmių ištekliai galėtų būti naudojami ir VMU komercinei veiklai, pvz., durpės sodinukams, kurie parduodami tretiesiems asmenims, auginti. Taip VMU būtų nepagrįstai sudaromos išskirtinės sąlygos, palyginti su kitais mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojais. 2.
aiškinamajame rašte dėstoma, kad VMU eksploatuoja 10 naudingųjų išteklių telkinių (didieji karjerai) ir 217 mažųjų karjerų (žvyro, žvyro-smėlio ar smėlio, durpių ištekliai). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos duomenimis, VMU yra įsirengusi (turi mažųjų karjerų pasus) 268 mažuosius karjerus, iš jų 16 nepradėti eksploatuoti. Pagal Žemės gelmių įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, žemės savininkai (tarp jų ir savivaldybės administracija) savivaldybės teritorijoje gali įsirengti tik vieną smėlio arba žvyro karjerą. Matematiškai suskaičiavus, VMU vidutiniškai savivaldybės teritorijoje turi po 4,5 mažojo karjero, t. y. 4,5 karto daugiau nei bet kuris kitas subjektas, galintis įsirengti mažąjį karjerą toje savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo Nr. XIII2481 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengti mažieji karjerai baigiami naudoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. VMU turi teisę baigti naudoti iki 2020 m. liepos 1 d. įrengtus mažuosius karjerus. Žemės gelmių įstatymu VMU sudarytos sąlygos nuosekliai atsisakyti smėlio ir žvyro išgavimo mažuosiuose karjeruose ir pereiti prie žvyro ir smėlio išgavimo didžiuosiuose karjeruose ar smėlio ir žvyro įsigijimo rinkoje. 3. Durpių gavyba yra tiesiogiai susijusi su pelkių ar šlapžemių eksploatavimu ir daro joms neigiamą poveikį. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas nesuderinamas su Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo 2020 m. gruodžio
Vyriausybės programosׅ“, numatyta priemone, susijusia su daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir pelkių) atkūrimu ir tvariu jų naudojimu: nusausintų, išeksploatuotų ir pažeistų šlapžemių atkūrimas, naujų natūralių pelkių eksploatavimo draudimas (162.3 papunktis).
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų (komisijų) nuomonė:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas 2022-12-21 *
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: atmesti iniciatorių pateiktą Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1740, atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Nepritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės depratamento pateiktas pastabas patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2023-04-052 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas jau yra suėjęs, siūloma nustatyti vėlesnę šio įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija aplinkos ministras iki 2022 m. spalio 1 d. 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Romualdas Vaitkus. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė