P rojekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gyvūnai gali būti konfiskuojami. Gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną. Konfiskavus gyvūną Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną taikomas privalomai. Draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną taikomas nuo 2 iki 10 metų. Draudimą taikanti institucija sprendžia dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties. Draudimas laikyti gyvūną galioja gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje. Draudimas siejamas su asmeniu
laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2022
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ieva Pakarklytė
P rojekto Nr. XIVP-1682(2) lyginamasis variantas
500
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. 2. Gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris:
1) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 2 metus įsiteisėjus nuobaudai;
2) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 17, 18, 19 dalyse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 4 metus įsiteisėjus nuobaudai;
3) yra teistas už nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį šio kodekso 38, 39, 40 straipsniuose nurodytais pagrindais, – vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai taikomi atžvilgiu tų gyvūnų rūšių, prieš kurioms priklausančius gyvūnus asmuo naudojo neteisėtus veiksmus ir už šiuos veiksmus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, visi šie gyvūnai buvo konfiskuoti. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas taikomas visų gyvūnų rūšių atžvilgiu. 4. Teisinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais asmeniui taikiusi institucija raštu jį informuoja apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą. 5.
administracinė atsakomybė ir įsiteisėjus nuobaudai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo. “
1Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
1) įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kuriuose yra laikomi gyvūnai, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus ; . Savininko ar šios dalies 2 punkte nurodyto teismo leidimo nereikia, kai, esant pakankamai duomenų, kad gyvenamajame, negyvenamajame pastate ar kitoje teritorijoje gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, siekiama apsaugoti šį gyvūną nuo galimo suluošinimo ar žūties ir šio tikslo neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis; “. 2. Papildyti 21 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu: „
3) atlikti kontrolinius patikrinimus, ar asmenys, kurie pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti gyvūnų laikytojais, nepažeidžia draudimo laikyti gyvūnus; “. 3. Buvusius 21 straipsnio 3 dalies 3–8 punktus laikyti atitinkamai 4–9 punktais. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023
1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti, siekiant užkardyti pasikartojantį žiaurų elgesį su gyvūnais, įvedant draudimą laikyti gyvūnus asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais. Pagrindiniai Įstatymų projektų tikslai – mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą, sukuriant mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus, jei buvo nustatyta, kad asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu. Tokiu būdu siekiama prisidėti prie nelegalių daugyklų veiklos stabdymo bei fizinių asmenų, pakartotinai žiauriai besielgiančių su gyvūnais, neleistinų veiksmų kontrolės. Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą ir gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, asmeniui privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą. Vis dėlto, matoma teisės aktų spraga, nes asmuo, iš kurio valstybinės institucijos konfiskavo gyvūną (-us) už žiaurų elgesį, jau kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų byloje Nr. 1-982-830/2018, 2018 m.
1-982-830/2018, 2018 m. Panevėžyje užfiksuotas atvejis, kai asmuo, „pasiėmęs mačetę ir kirsdamas ne mažiau keturių kartų šuniui padarė daugybines, gilias, kirstines žaizdas galvoje, kaklo, nugaros srityse bei kaktos srityje prakirto kaukolę, dėl ko gyvūnas žuvo“. [1] Šis asmuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – trisdešimties parų areštas. Remiantis gyvūnų gerovės srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų duomenimis, šis asmuo netrukus įsigijo naują gyvūną augintinį. Tai – vienas iš rezonansinių atvejų, atskleidžiančių gyvūnų gerovės ir apsaugos sistemos trūkumus ir keistinas normas. Žvelgiant Europos Sąjungos mastu, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurioje asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, ir toliau leidžiama juos įsigyti ir laikyti. Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė laikyti gyvūną atimama iki 10 metų, Estijoje – iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje – 2 metams. Europos Sąjungoje matyti ir tokių pavyzdžių, kuomet teisė laikyti gyvūną asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, gali būti atimama visam laikui. Toks reguliavimas galioja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Užsienio valstybėse dažniausiai taikoma praktika, kai atsakingos institucijos nustato draudimo pobūdį ir apimtį – jos nusprendžia, ar asmeniui, žiauriai besielgusiu su gyvūnu, uždraudžiama laikyti visus gyvūnus, ar tam tikrą gyvūnų rūšį. Tokia praktika taikoma Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Įstatymų projektais siūloma užkirsti kelią asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais, tam tikrą laiką įsigyti ir laikyti gyvūnus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Ieva Pakarklytė.
Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis gyvūnų gerovės srityje. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Administracinių nusižengimų kodekse už 346 str. nurodytus gyvūnų gerovės pažeidimus numatytos piniginės baudos, taip pat už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas, o už 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą, tačiau leidžiama įsigyti naujus gyvūnus ir juos laikyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektais siūloma, kad gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną. Konfiskavus gyvūną Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną taikomas privalomai. Draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas nuo 2 iki 10 metų. Pagal Įstatymo projektą, draudimą taikanti institucija sprendžia dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties. Siūloma, kad draudimas laikyti gyvūną galioja gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje. Draudimas taip pat siejamas su asmeniu – laikyti gyvūną draudžiama ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną. Numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio mėn. 1 d.
pakeisti ANK 346 straipsnį, nurodant, kad Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyto draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną pažeidimas, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šie administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Šiais Įstatymų projektais siekiama, kad asmenys, žiauriai besielgę su gyvūnais, netektų galimybės laikyti gyvūnus, su kuriais žiauriai elgėsi, taip pat šie Įstatymų projektai apribotų naujų gyvūnų įsigijimą numatytam laikotarpiui. Teisės laikyti gyvūną atėmimas už žiaurų elgesį su gyvūnu, aktualus tiek nelegalių daugintojų, tiek gyvūnus be tikslo dauginti laikančių asmenų atveju. Šiais Įstatymų projektais siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių bei stiprinti gyvūnų gerovę ir apsaugą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas sumažins nelegalių daugintojų vykdomų veikų prieš gyvūnus mastą, sumažins žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų įgyvendinimas neturės pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymas reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2022 m. gruodžio 31 d. turi priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 15.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „draudimas laikyti gyvūnus”, „gyvūnų apsauga“, „gyvūnų gerovė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. [1] Byla 1-982-830/2018, https://eteismai.lt/byla/201852180530174/1-982-830/2018 .
16 Nr. XIVP-1682 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje numatoma draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus koncepcija diskutuotina. 1.1. Formuluotėje „ įsigyti ir laikyti” vartojamas žodis „ įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl keltina prielaida, jog į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už tam tikrų teisės pažeidimų padarymą bausti asmenys, kuriems taikomas draudimas „ įsigyti ir laikyti” gyvūnus, gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. Toks teisinis reguliavimas iš esmės nekoreliuotų su įstatymo projektui keliamais tikslais – mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą, sukuriant mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus, jei buvo nustatyta, kad asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kita vertus, pastebėtinas ir tam tikras nenuoseklumas, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies teksto pradžioje kalbama apie draudimą „ įsigyti ir laikyti” gyvūnus, o teksto pabaigoje – jau tik apie draudimą „ laikyti” gyvūnus, t. y. nebeminimas įsigijimas. 1.2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas tikslas sukurti mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus tik tiems asmenis, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, o įstatymo projekte galimybė uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus siejama, be kita ko, su atvejais, kai asmeniui prieš tai buvo pritaikytas privalomas gyvūno konfiskavimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas.
Pastebėtina, jog pagal šiam įstatymo projektui aktualų ANK 346 straipsnį privalomas gyvūno konfiskavimas taikomas ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir už tokius administracinius nusižengimus, kuriuos darant su gyvūnu nėra žiauriai elgiamasi – pvz., už neteisėtą kovinių šunų įsigijimą (ANK
sudėties požymių yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir už kurių padarymą taikomas privalomas gyvūno konfiskavimas, numatyti ANK 346 straipsnio 16-19 dalyse. Remiantis įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, būtent šių nusižengimų padarymas turėtų sąlygoti įstatymo projekte numatomo draudimo taikymą. Dėl to įstatymo projektas tikslintinas. 1.3. Svarstytina, ar pagrįstai draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus trukmė nediferencijuojama priklausomai nuo padaryto pažeidimo rūšies. Pagal įstatymo projekto nuostatas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus galėtų būti taikomas tokį patį laiko tarpą (nuo 2 iki 10 metų) ir tiems asmenims, kurie padarė administracinį nusižengimą, ir tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamą veiką. Kažin, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, kadangi nusikalstamos veikos (šiuo atveju – Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje numatyta žiauraus elgesio su gyvūnais nusikalstama veika) pagal pobūdį yra gerokai pavojingesni teisės pažeidimai nei administraciniai nusižengimai, todėl ir teisiniai padariniai nusikalstamas veikas padariusiems asmenims turėtų būti griežtesni.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (pagal šiuo metu galiojančiose teisės aktuose vartojamą terminologiją – administracinių nusižengimų) ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas; traukiamų administracinėn teisinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon teisinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius teisės pažeidimus, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). 1.4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje iš esmės trūksta teisinio mechanizmo, kuris užtikrintų, jog įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti draudimo iš tikrųjų bus laikomasi. Pastebėtina, jog norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo[ [1] ], todėl pirkimo-pardavimo ar kitos sutarties, kurios pagrindu asmuo įsigyja gyvūną, sudarymo metu praktiškai nebus įmanoma patikrinti, ar gyvūną įsigyjantis asmuo tai daro teisėtai.
Galbūt įstatymo projekte siūlomo draudimo laikymąsi iš dalies būtų įmanoma kontroliuoti gyvūno ženklinimo ir registravimo procedūros metu (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnis), tačiau tokios kontrolės efektyvumas abejotinas, nes, pirma, privalomas ženklinimas ir registravimas nustatytas ne visų gyvūnų rūšių atžvilgiu, ir, antra, net jei įstatymas imperatyviai nustato pareigą paženklinti ir užregistruoti tam tikrą gyvūną, tai nebūtinai reiškia, kad gyvūno savininkas įgyvendins šią pareigą. Manytina, jog įstatymo projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, kurios suteiktų realią galimybę atitinkamoms institucijoms (šių institucijų pareigūnams) kontroliuoti, ar asmenys, kuriems taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, šio draudimo laikosi. 1.5. Įstatymo projekte draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, kai asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką, yra siejamas išimtinai su situacijomis, kai dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pritaikytas gyvūno konfiskavimas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip turintis esminę spragą, kadangi BK 310 straipsnyje numatytos žiauraus elgesio su gyvūnais veikos vienas iš alternatyvių padarinių yra gyvūno žuvimas. Kilus šiam padariniui, gyvūno konfiskavimas yra neįmanomas. Taigi įstatymo projekte turėtų būti numatyta galimybė taikyti draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus ir tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu tas gyvūnas žuvo. 1.6. Įstatymo projekte turėtų būti konkrečiai nustatyta, kas laikytina „ draudimą taikančia institucija”.
Keltina prielaida, jog tai turėtų būti institucija, kuri patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal ANK 346 straipsnį, arba teismas, patraukęs asmenį baudžiamojon atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal BK 310 straipsnį. 1.7. Įstatymo projekte reikėtų konkretizuoti, ar vartojant formuluotę „ Draudimą taikanti institucija sprendžia dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties” omenyje turima tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia tik dėl draudimo taikymo trukmės, ar galbūt tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia ir dėl draudimo taikymo trukmės, ir dėl konkrečių gyvūnų rūšių, kurias teisės pažeidėjui būtų draudžiama įsigyti ir laikyti. 1.8. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus taikymo apimtimi erdvėje, dėstomas neaiškiai. Iš pradžių įstatymo projekte nurodoma, kad draudimas galiotų gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje, po to – kad draudimas siejamas su asmeniu, o galiausiai nurodoma, kad gyvūną būtų draudžiama laikyti ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną. Jeigu siekiama uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus visoje valstybės teritorijoje (kas, manytina, ir yra tikrasis įstatymo projekto rengėjų tikslas), tuomet konkrečių vietų, tokių kaip asmens gyvenamoji vieta, vardijimas šiuo atveju yra perteklinis. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokius konkrečius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, todėl svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. 3.
nebūtų atsižvelgta į šios išvados 2 pastabą, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ Šis įstatymas” įrašytini žodžiai „ išskyrus šios straipsnio 2 dalį”, kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti ne kartu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis (2023 m. sausio 1 d.), o sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. 4. Įstatymo projekto sakinyje „ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą ” po žodžių „ Lietuvos Respublikos ” įrašytinas žodis „ Seimo ”. 5. Atsižvelgiant į tai, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė ir tam tikros ministerijos, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Yra ir tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui, galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmenys, norintys įsigyti pavojingus šunis, privalo turėti savivaldybės, kurioje asmenys nuolat gyvena, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotus leidimus.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms pastabų neturime . Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Meškienė, tel.
(85) 239 6089, el. p. [email protected]
DĖL Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO nR. xivp-1682 2022-11-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2022-05-16 Nr. XIVP-16821
projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje numatoma draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus koncepcija diskutuotina. 1.1. Formuluotėje „įsigyti ir laikyti” vartojamas žodis „įsigyti” suponuoja sandorio atlygintinumą, todėl keltina prielaida, jog į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už tam tikrų teisės pažeidimų padarymą bausti asmenys, kuriems taikomas draudimas „įsigyti ir laikyti” gyvūnus, gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. Toks teisinis reguliavimas iš esmės nekoreliuotų su įstatymo projektui keliamais tikslais – mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą, sukuriant mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus, jei buvo nustatyta, kad asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kita vertus, pastebėtinas ir tam tikras nenuoseklumas, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies teksto pradžioje kalbama apie draudimą „įsigyti ir laikyti” gyvūnus, o teksto pabaigoje – jau tik apie draudimą „laikyti” gyvūnus, t. y. nebeminimas įsigijimas. 1.2.
projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas tikslas sukurti mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus tik tiems asmenis, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, o įstatymo projekte galimybė uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus siejama, be kita ko, su atvejais, kai asmeniui prieš tai buvo pritaikytas privalomas gyvūno konfiskavimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas. Pastebėtina, jog pagal šiam įstatymo projektui aktualų ANK 346 straipsnį privalomas gyvūno konfiskavimas taikomas ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir už tokius administracinius nusižengimus, kuriuos darant su gyvūnu nėra žiauriai elgiamasi – pvz., už neteisėtą kovinių šunų įsigijimą (ANK 346 straipsnio 11 dalis). Administraciniai nusižengimai, kurių vienas iš būtinųjų sudėties požymių yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir už kurių padarymą taikomas privalomas gyvūno konfiskavimas, numatyti ANK 346 straipsnio 16-19 dalyse. Remiantis įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, būtent šių nusižengimų padarymas turėtų sąlygoti įstatymo projekte numatomo draudimo taikymą. Dėl to įstatymo projektas tikslintinas. 1.3. Svarstytina, ar pagrįstai draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus trukmė nediferencijuojama priklausomai nuo padaryto pažeidimo rūšies. Pagal įstatymo projekto nuostatas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus galėtų būti taikomas tokį patį laiko tarpą (nuo 2 iki 10 metų) ir tiems asmenims, kurie padarė administracinį nusižengimą, ir tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamą veiką. Kažin, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, kadangi nusikalstamos veikos (šiuo atveju – Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
pagal pobūdį yra gerokai pavojingesni teisės pažeidimai nei administraciniai nusižengimai, todėl ir teisiniai padariniai nusikalstamas veikas padariusiems asmenims turėtų būti griežtesni.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (pagal šiuo metu galiojančiose teisės aktuose vartojamą terminologiją – administracinių nusižengimų) ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas; traukiamų administracinėn teisinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon teisinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius teisės pažeidimus, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). 1.4. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje iš esmės trūksta teisinio mechanizmo, kuris užtikrintų, jog įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti draudimo iš tikrųjų bus laikomasi. Pastebėtina, jog norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo[ ], todėl pirkimo-pardavimo ar kitos sutarties, kurios pagrindu asmuo įsigyja gyvūną, sudarymo metu praktiškai nebus įmanoma patikrinti, ar gyvūną įsigyjantis asmuo tai daro teisėtai.
Galbūt įstatymo projekte siūlomo draudimo laikymąsi iš dalies būtų įmanoma kontroliuoti gyvūno ženklinimo ir registravimo procedūros metu (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnis), tačiau tokios kontrolės efektyvumas abejotinas, nes, pirma, privalomas ženklinimas ir registravimas nustatytas ne visų gyvūnų rūšių atžvilgiu, ir, antra, net jei įstatymas imperatyviai nustato pareigą paženklinti ir užregistruoti tam tikrą gyvūną, tai nebūtinai reiškia, kad gyvūno savininkas įgyvendins šią pareigą. Manytina, jog įstatymo projektas turėtų būti pildomas nuostatomis , kurios suteiktų realią galimybę atitinkamoms institucijoms (šių institucijų pareigūnams) kontroliuoti, ar asmenys, kuriems taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, šio draudimo laikosi. 1.5. Įstatymo projekte draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, kai asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką, yra siejamas išimtinai su situacijomis, kai dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pritaikytas gyvūno konfiskavimas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip turintis esminę spragą, kadangi BK 310 straipsnyje numatytos žiauraus elgesio su gyvūnais veikos vienas iš alternatyvių padarinių yra gyvūno žuvimas. Kilus šiam padariniui, gyvūno konfiskavimas yra neįmanomas. Taigi įstatymo projekte turėtų būti numatyta galimybė taikyti draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus ir tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu tas gyvūnas žuvo. 1.6. Įstatymo projekte turėtų būti konkrečiai nustatyta, kas laikytina „draudimą taikančia institucija”.
Keltina prielaida, jog tai turėtų būti institucija, kuri patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal ANK 346 straipsnį, arba teismas, patraukęs asmenį baudžiamojon atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal BK 310 straipsnį. 1.7. Įstatymo projekte reikėtų konkretizuoti , ar vartojant formuluotę „Draudimą taikanti institucija sprendžia dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties” omenyje turima tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia tik dėl draudimo taikymo trukmės, ar galbūt tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia ir dėl draudimo taikymo trukmės, ir dėl konkrečių gyvūnų rūšių, kurias teisės pažeidėjui būtų draudžiama įsigyti ir laikyti. 1.8. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus taikymo apimtimi erdvėje, dėstomas neaiškiai. Iš pradžių įstatymo projekte nurodoma, kad draudimas galiotų gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje, po to – kad draudimas siejamas su asmeniu, o galiausiai nurodoma, kad gyvūną būtų draudžiama laikyti ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną. Jeigu siekiama uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus visoje valstybės teritorijoje (kas, manytina, ir yra tikrasis įstatymo projekto rengėjų tikslas), tuomet konkrečių vietų, tokių kaip asmens gyvenamoji vieta, vardijimas šiuo atveju yra perteklinis. Pritarti
2
projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokius konkrečius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, todėl svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti
1 3.
1
atsižvelgta į šios išvados 2 pastabą, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas” įrašytini žodžiai „išskyrus šios straipsnio
kartu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis (2023 m. sausio 1 d.), o sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. Pritarti
projekto sakinyje „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą” po žodžių „Lietuvos Respublikos” įrašytinas žodis „Seimo”. Pritarti
į tai, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė ir tam tikros ministerijos, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Pritarti LRV išvada gauta (2022-10-28)
Europos Sąjungos teisės grupė 2022-05-19 „<...> pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.<...>“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas 22-05-27 (2022.05.27 Nr. g-2022-4804 * Išrašas iš LMDV 22-05-27 rašto:
Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 5V-31 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse apibrėžtų nusikalstamų veikų ir Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus nustatytų kategorijų atitikties 2 klasifikatoriaus patvirtinimo“ (TAR, 2019-03-22, Nr.
2019-04492)“ anglų kalba yra skirtingi terminai - Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus kategorijų apibrėžimai (definitions): Tyčinis nužudymas Intentional homicide Inclusions: Murder; 0101 1.1.1. 0102 Pasikėsinimas nužudyti tyčia Attempted intentional homicide Inclusions: Attempted murder; 1.1.2. 08064 Sąmokslas Conspiracy Exclusions: Conspiracy to murder (0101); 1.1.3. 11015 Nusikaltimai prieš žmoniją Crimes against humanity 100 str. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Crimes against humanity, at minimum, encompass crimes such as murder,. 1.2. Mūsų nuomone, gyvybės atėmimo ir nužudymo terminai ir Lietuvių kalba turi skirtingas prasmes. Nužudymas yra piktavališkas ir tyčinis, o gyvybės atėmimas yra netyčinis ir nepiktavališkas. 1.3. Svarstomi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai (XIVP1174(3) XIVP-1682), bet esamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose yra įvestas neteisingas terminas nužudymas gyvūnų skerdimo prasme t.y. dėl „Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas“. Konkrečiai: 17 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas: 4. Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai, paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 5. Ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant. Pasiūlymai: 4.1.
Pasiūlymai:
atžvilgiu visuose Lietuvos teisės aktuose pagal kontekstą „ žudymo “ terminą gyvūnų, žvėrių, žuvų ir pan. pakeisti terminais: „gyvūnų skerdimas“,
„medžiojimas“, „nušovimas“, „nutrenkimas elektra“, „dobimas“, „nudobimas“
„nukirsdinimas“, „išskrodimas“, „gaišinamas gyvūnas“, „numarinti gyvūną“,
„neatrankinius gaudymo ir gaišinimo būdus“. 4.2. Siūlome
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo lygiu apibrėžti, kad terminas „žudymas“ Lietuvos Respublikos tesės aktuose ir Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą negali būti vartojamas gyvūnų, paukščių ar jų embrionų atžvilgiu. Terminą „žudymas“ galima vartoti tik žmogaus, ar jo embriono, atžvilgiu. <...>“ Nepritarti Svarstomu įstatymo projektu sąvokų keisti nesiūloma. LMD pasiūlymas nekonkretus ir tinkamai nesuformuluotas (nesiūloma, kaip konkrečiai keisti įstatymo ar kito teisės akto projektą ar jo straipsnį). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.5 p.: „Teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais . < ... > Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Šiam LMD pasiūlymui nepritaria ir ŽŪM, VMVT bei AM dėl šių priežasčių:
ŽŪM kartu su VMVT nepritarimo argumentai: „<...> 1. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas įgyvendina 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos bei
Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės, kuriuose terminas „žudymas“ vartojamas būtent gyvūnams . 2.
įstatyme naudojamas terminas
„gyvūno nužudymas“ – suderintas su Valstybine
lietuvių kalbos komisija, aprobuotas Lietuvos Respublikos terminų banke . 3. Minėto įstatymo nuostatos suderintos tiek tarpusavyje, tiek ir su kitų nacionalinių teisės aktų nuostatomis, taip pat įgyvendina ES teisės aktų nuostatas ir dera visoje ES ir Lietuvos teisinėje sistemoje . Taip pat pažymėtina, kad atitinkamai suformuluotos tarpusavyje derančios poįstatyminių teisės aktų nuostatos. 4. Pasiūlymo Nr. XIVP-1682 autoriai nepaaiškina, koks yra siūlomo pakeitimo tikslas, neaiškūs nei kalbiniai, nei teisiniai pasiūlymo argumentai . <...>“ AM nepritarimo argumentai: <...> 1. Pastebėtina, kad terminas „nužudymas“ (angliškai „killing“) yra vartojamas ir ES teisės aktuose, pavyzdžiui, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo priede nurodytas reglamentas - 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos.<...>“;
,,Gyvūno nužudymas” įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką ir nurodoma, kad šis terminas apima gyvybės atėmimą gyvūnui bet kokiu būdu ir priemonėmis, t. y. maistinių gyvūnų skerdimą, gyvūnų nugaišinimą, gyvūnų žudymą likviduojant užkrečiamąsias ligas, kailinių žvėrelių žudymą, perteklinių viščiukų žudymą, medžiojamųjų gyvūnų nušovimą, gyvūno gyvybės atėmimą nelaimingo atsitikimo metu. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo praktinio taikymo prasme, tikslingiau turėti bendresnį terminą ,,nužudymą”, jį pakeitus LMD siūlomais siauresniais terminais terminais „nušovimas“,
„nutrenkimas elektra“, „dobimas“, „nudobimas“ „nukirsdinimas“,„išskrodimas“,
juos gali būti sudėtinga taikyti, pavyzdžiui, gali būti sunku iš anksto numatyti ir sureglamentuoti, kokios gali būti žiauraus elgesio su gyvūnu išraiškos (kokį gyvūno (pavyzdžiui, augintinio) nužudymo būdą pasirinks tą sumanęs piktavalis asmuo).
Pavyzdžiui, neaišku, kokiu terminu turėtume pakeisti terminą ,,nužudymas” GGAĮ 4 straipsniu 2 dalies 3 punkte ar 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte.<...>“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 22-10-26 (Reg.: 22-10-28) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-540 1.5 papunktį bei Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-555 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1682 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1682) tikslui – užkardyti pasikartojantį žiaurų elgesį su gyvūnais, įvesti draudimą laikyti gyvūnus asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
Vyriausybė 22-10-26 (Reg.: 22-10-28)
kad įstatymo projekto Nr.
XIVP-1682 deklaruojamus tikslus galima pasiekti nekeičiant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio, o keičiant šio įstatymo 6 ir 21 straipsnius ir numatant draudimą asmenims, baustiems už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16, 17, 18, 19 dalyse, ar teistiems už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje, ir iš kurių buvo konfiskuoti gyvūnai, tam tikrą laikotarpį naujai įsigyti ir laikyti gyvūnus. GGAĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą nustatyta ANK 346 straipsnio 16–19 dalyse:
1) žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas (ANK 346 straipsnio 16 dalis);
2) ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai (ANK 346 straipsnio 17 dalis);
3) žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (ANK 346 straipsnio 18 dalis);
4) ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai (ANK 346 straipsnio 19 dalis). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 310 straipsnį kyla, kai asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.
Atsakomybė taikoma už labai skirtingo pavojingumo veikas, todėl siūlytina draudimo asmenims įsigyti ir laikyti gyvūnus taikymo laikotarpius diferencijuoti, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, ir proporcingai taikyti mažiausio laikotarpio (vienų metų) draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus asmenims, pirmą kartą padariusiems mažiausio pavojingumo ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, ir ilgesnio laikotarpio (dvejų metų) draudimą asmenims, padariusiems ANK 346 straipsnio 17–19 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus, bei ilgiausio laikotarpio (trejų metų) draudimą asmenims, nuteistiems padarius BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus nutarimui administracinio nusižengimo byloje ar teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar nuteistajam iškart įsigaliotų ir įstatymų leidėjo GGAĮ
gyvūnų savininku ar laikytoju. Tokiu būdu institucijoms nereikėtų priimti jokio atskiro administracinio sprendimo ir būtų sumažinama institucijų ir teismų našta dėl tokių sprendimų apskundimo. GGAĮ 6 straipsnio 2 dalyje siūlomo įtvirtinti draudimo esmė yra nustatyti draudimą asmeniui, kuris buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, tapti gyvūnų laikytoju, kuris GGAĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip gyvūno savininkas ar laikytojas, kuris gyvūną (-us) laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
Tokiu atveju asmuo, kuris buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, tam tikrą laikotarpį negalėtų ne tik įgyti nuosavybės teisės į gyvūną, t. y. tapti gyvūno savininku, bet ir būti faktiniu, kitiems asmenims priklausančių gyvūnų, laikytoju, o tai yra nereta praktika veisiant gyvūnus augintinius ar laikant ūkinius gyvūnus. Atsižvelgiant į tai, kad GGAĮ nustato pareigas asmenims dėl pagrindinių ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo, t. y. pagal gyvūnų ženklinimo ir registravimo duomenis yra aišku, kas yra konkretaus gyvūno savininkas ir ar laikytojas, siūlomas reglamentavimas neturėtų nepagrįstai riboti asmenų, tinkamai įgyvendinančių minėtas pareigas, nuosavybės teisių, kai vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvena keletas pilnamečių asmenų, kurie yra gyvūnų savininkai ar laikytojai. Atsižvelgta ir į tai, kad įstatymai leidžia asmeniui paskirti švelnesnę nuobaudą ar jos neskirti (pvz., ANK 34 straipsnio 6 dalis), arba, kaip toliau nurodytoje teismų praktikoje, pasitaiko atvejų, kai neskiriamas visų gyvūnų konfiskavimas, todėl, jei teismo pritarimu ar sprendimu asmuo galėtų išlaikyti nuosavybės teisę į gyvūną (-us), ta apimtimi jam neįsigaliotų siūlomas draudimas toliau būti tų gyvūnų savininku ar laikytoju. Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr.
AN2-25-744/2021, įvertinęs visas aplinkybes, priėmė sprendimą, kad pažeidus reikalavimus, nustatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje bei GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktuose, konfiskuojami ne visi asmeniui priklausantys šunys, o tik tie, kurie buvo naudoti neteisėtoje šunų veisimo veikloje ar laikyti pažeidžiant gyvūnų gerovės reikalavimus. Panevėžio miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-1082-389/2017 nustatė GGAĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimus bei padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, tačiau teismas, įvertinęs, kad nusižengimą padarė ne gyvūno savininkas, o kitas asmuo, priėmė sprendimą netaikyti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – gyvūno konfiskavimo. Remiantis tuo, siūlytina pakeisti GGAĮ 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Gyvūnų laikymas
gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. 2. Negali būti gyvūno laikytoju asmuo, kuris:
1) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai,
2) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 17, 18, 19 dalyse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – dvejus metus po nuobaudos įsiteisėjimo;
3) yra teistas už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai – trejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo. 3.
straipsnio 2 dalis taikoma tų rūšių gyvūnams, prieš kuriuos asmuo naudojo neteisėtus veiksmus, už kuriuos buvo patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, ir kurie visi buvo konfiskuoti. 4. Teisinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais asmeniui taikiusi institucija raštu informuoja asmenį apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą.“
Vyriausybė 22-10-26 (Reg.: 22-10-28)
nustatyti draudimo laikyti gyvūnus kontrolės mechanizmą, siūlytina GGAĮ numatyti ir kontroliuojančių institucijų papildomus įgaliojimus, nes gyvūnų gerovė – Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta vertybė ir valstybės institucijos turi pareigą apsaugoti gyvūnus, jei to neužtikrina asmenys, kuriems gyvūnai priklauso nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.41 straipsnis nustato gyvūnų savininko teisių turinį – nuosavybės teisė į gyvūną yra sąlyginė, t. y., kad „gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų“. Tuo atveju, jei gyvūno savininkai ir laikytojai nesilaiko savo pareigų, valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti gyvūnų gerovės apsaugą. To ir siekiama siūlant įteisinti paprastesnį valstybės institucijų patekimą į teritorijas, kai reikalinga greitai imtis skubių priemonių apsaugoti gyvūnus, t. y. suteikti jiems būtinąją veterinarinę pagalbą, prieigą prie vandens ir pašaro, bei paimti iš kenksmingos aplinkos, ir kai šio tikslo neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti GGAĮ 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kuriuose yra laikomi gyvūnai, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus.
Savininko ar šios dalies 2 punkte nurodyto teismo leidimo nereikia, kai, esant pakankamai duomenų, kad gyvenamajame, negyvenamajame pastate ar kitoje teritorijoje gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, siekiama apsaugoti jį nuo galimo suluošinimo ar žūties ir šio tikslo neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis;“. projektui Nr. XIVP-1683. Pritarti
Vyriausybė 22-10-26 (Reg.: 22-10-28)
(3)N Taip pat siūlytina papildyti GGAĮ 21 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu, o buvusius šios dalies 3–8 punktus pernumeruoti. Naują GGAĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina išdėstyti taip: „3) atlikti kontrolinius patikrinimus, ar asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, nepažeidžia draudimo laikyti gyvūnus.“ <...> Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pritarus LRV pasiūlymams, tobulinant įstatymo projektą, tikslintinas ir šio įstatymo projekto pavadinimas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Juozas Baublys.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
DĖL Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO nR. xivp-1682 2022-11-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Ieva Pakarklytė. Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, Gamtos apsaugos politiko grupės vadovas Algirdas Klimavičius, vyresn. patarėja Lina-Čaplikaitė-Denisovienė, vyr. specialistė Aleksandra Voicechovska, Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėja Jolita Matulevičienė, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas Saulius Kunickis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas, Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis, Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis, Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2022-05-161 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje numatoma draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus koncepcija diskutuotina. 1.1. Formuluotėje
„įsigyti ir laikyti” vartojamas žodis „įsigyti” suponuoja sandorio
atlygintinumą, todėl keltina prielaida, jog į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už tam tikrų teisės pažeidimų padarymą bausti asmenys, kuriems taikomas draudimas „įsigyti ir laikyti” gyvūnus, gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. Toks teisinis reguliavimas iš esmės nekoreliuotų su įstatymo projektui keliamais tikslais – mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą, sukuriant mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus, jei buvo nustatyta, kad asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kita vertus, pastebėtinas ir tam tikras nenuoseklumas, kadangi įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies teksto pradžioje kalbama apie draudimą „įsigyti ir laikyti” gyvūnus, o teksto pabaigoje – jau tik apie draudimą „laikyti” gyvūnus, t. y. nebeminimas įsigijimas. 1.2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas tikslas sukurti mechanizmą, draudžiantį laikyti gyvūnus tik tiems asmenis, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, o įstatymo projekte galimybė uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus siejama, be kita ko, su atvejais, kai asmeniui prieš tai buvo pritaikytas privalomas gyvūno konfiskavimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas. Pastebėtina, jog pagal šiam įstatymo projektui aktualų ANK 346 straipsnį privalomas gyvūno konfiskavimas taikomas ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir už tokius administracinius nusižengimus, kuriuos darant su gyvūnu nėra žiauriai elgiamasi – pvz., už neteisėtą kovinių šunų įsigijimą (ANK 346 straipsnio 11 dalis).
Administraciniai nusižengimai, kurių vienas iš būtinųjų sudėties požymių yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir už kurių padarymą taikomas privalomas gyvūno konfiskavimas, numatyti ANK 346 straipsnio 16-19 dalyse. Remiantis įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, būtent šių nusižengimų padarymas turėtų sąlygoti įstatymo projekte numatomo draudimo taikymą. Dėl to įstatymo projektas tikslintinas. 1.3. Svarstytina, ar pagrįstai draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus trukmė nediferencijuojama priklausomai nuo padaryto pažeidimo rūšies. Pagal įstatymo projekto nuostatas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus galėtų būti taikomas tokį patį laiko tarpą (nuo 2 iki 10 metų) ir tiems asmenims, kurie padarė administracinį nusižengimą, ir tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamą veiką. Kažin, ar toks teisinis reguliavimas dera su proporcingumo principu, kadangi nusikalstamos veikos (šiuo atveju – Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
pagal pobūdį yra gerokai pavojingesni teisės pažeidimai nei administraciniai nusižengimai, todėl ir teisiniai padariniai nusikalstamas veikas padariusiems asmenims turėtų būti griežtesni.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (pagal šiuo metu galiojančiose teisės aktuose vartojamą terminologiją – administracinių nusižengimų) ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas; traukiamų administracinėn teisinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon teisinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius teisės pažeidimus, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). 1.4. Įstatymo projekto
teisinio mechanizmo, kuris užtikrintų, jog įstatymo projekte siūlomo įtvirtinti draudimo iš tikrųjų bus laikomasi. Pastebėtina, jog norint įsigyti gyvūną paprastai tam nereikia turėti jokio leidimo[ ], todėl pirkimo-pardavimo ar kitos sutarties, kurios pagrindu asmuo įsigyja gyvūną, sudarymo metu praktiškai nebus įmanoma patikrinti, ar gyvūną įsigyjantis asmuo tai daro teisėtai.
Galbūt įstatymo projekte siūlomo draudimo laikymąsi iš dalies būtų įmanoma kontroliuoti gyvūno ženklinimo ir registravimo procedūros metu (galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnis), tačiau tokios kontrolės efektyvumas abejotinas, nes, pirma, privalomas ženklinimas ir registravimas nustatytas ne visų gyvūnų rūšių atžvilgiu, ir, antra, net jei įstatymas imperatyviai nustato pareigą paženklinti ir užregistruoti tam tikrą gyvūną, tai nebūtinai reiškia, kad gyvūno savininkas įgyvendins šią pareigą. Manytina, jog įstatymo projektas turėtų būti pildomas nuostatomis, kurios suteiktų realią galimybę atitinkamoms institucijoms (šių institucijų pareigūnams) kontroliuoti, ar asmenys, kuriems taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, šio draudimo laikosi. 1.5. Įstatymo projekte draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus, kai asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką, yra siejamas išimtinai su situacijomis, kai dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pritaikytas gyvūno konfiskavimas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip turintis esminę spragą, kadangi BK 310 straipsnyje numatytos žiauraus elgesio su gyvūnais veikos vienas iš alternatyvių padarinių yra gyvūno žuvimas. Kilus šiam padariniui, gyvūno konfiskavimas yra neįmanomas. Taigi įstatymo projekte turėtų būti numatyta galimybė taikyti draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus ir tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu tas gyvūnas žuvo. 1.6. Įstatymo projekte turėtų būti konkrečiai nustatyta, kas laikytina „draudimą taikančia institucija”.
Keltina prielaida, jog tai turėtų būti institucija, kuri patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal ANK 346 straipsnį, arba teismas, patraukęs asmenį baudžiamojon atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais pagal BK 310 straipsnį. 1.7. Įstatymo projekte reikėtų konkretizuoti, ar vartojant formuluotę „Draudimą taikanti institucija sprendžia dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties” omenyje turima tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia tik dėl draudimo taikymo trukmės, ar galbūt tai, kad draudimą taikanti institucija sprendžia ir dėl draudimo taikymo trukmės, ir dėl konkrečių gyvūnų rūšių, kurias teisės pažeidėjui būtų draudžiama įsigyti ir laikyti. 1.8. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su draudimo įsigyti ir laikyti gyvūnus taikymo apimtimi erdvėje, dėstomas neaiškiai. Iš pradžių įstatymo projekte nurodoma, kad draudimas galiotų gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje, po to – kad draudimas siejamas su asmeniu, o galiausiai nurodoma, kad gyvūną būtų draudžiama laikyti ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną. Jeigu siekiama uždrausti įsigyti ir laikyti gyvūnus visoje valstybės teritorijoje (kas, manytina, ir yra tikrasis įstatymo projekto rengėjų tikslas), tuomet konkrečių vietų, tokių kaip asmens gyvenamoji vieta, vardijimas šiuo atveju yra perteklinis. Pritarti iš dalies Žr. į Vyriausybės išvadoje teikiamus pasiūlymus bei komiteto pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos
2
projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokius konkrečius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, todėl svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti Pasiūlymas: „2
ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2023
institucijos pagal kompetenciją iki 2022
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Seimo kanceliarijos
1
atsižvelgta į šios išvados 2 pastabą, tuomet įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas” įrašytini žodžiai „išskyrus šios straipsnio
kartu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis (2023 m. sausio 1 d.), o sekančią dieną po oficialaus priimto įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre. Pritarti
projekto sakinyje „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą” po žodžių „Lietuvos Respublikos” įrašytinas žodis „Seimo”. Pritarti
į tai, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Vyriausybė ir tam tikros ministerijos, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Pritarti LRV išvada gauta (2022-10-28)
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas 2022-05-27 Išrašas iš LMDV 22-05-27 rašto:
Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymas Nr.
5V-31 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse apibrėžtų nusikalstamų veikų ir Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus nustatytų kategorijų atitikties 2 klasifikatoriaus patvirtinimo“ (TAR, 2019-03-22, Nr. 2019-04492)“ anglų kalba yra skirtingi terminai - Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus kategorijų apibrėžimai (definitions): Tyčinis nužudymas Intentional homicide Inclusions: Murder; 0101 1.1.1. 0102 Pasikėsinimas nužudyti tyčia Attempted intentional homicide Inclusions: Attempted murder; 1.1.2. 08064 Sąmokslas Conspiracy Exclusions: Conspiracy to murder (0101); 1.1.3. 11015 Nusikaltimai prieš žmoniją Crimes against humanity 100 str. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Crimes against humanity, at minimum, encompass crimes such as murder,. 1.2. Mūsų nuomone, gyvybės atėmimo ir nužudymo terminai ir Lietuvių kalba turi skirtingas prasmes. Nužudymas yra piktavališkas ir tyčinis, o gyvybės atėmimas yra netyčinis ir nepiktavališkas. 1.3. Svarstomi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai (XIVP1174(3) XIVP-1682), bet esamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose yra įvestas neteisingas terminas nužudymas gyvūnų skerdimo prasme t.y. dėl „Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas“. Konkrečiai: 17 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas: 4. Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai, paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 5. Ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant.
Pasiūlymai:
atžvilgiu visuose Lietuvos teisės aktuose pagal kontekstą „ žudymo “ terminą gyvūnų, žvėrių, žuvų ir pan. pakeisti terminais: „gyvūnų skerdimas“,
„medžiojimas“, „nušovimas“, „nutrenkimas elektra“, „dobimas“, „nudobimas“
„nukirsdinimas“, „išskrodimas“, „gaišinamas gyvūnas“, „numarinti gyvūną“,
„neatrankinius gaudymo ir gaišinimo būdus“. 4.2. Siūlome
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo lygiu apibrėžti, kad terminas „žudymas“ Lietuvos Respublikos tesės aktuose ir Europos Sąjungos teisės aktų vertimuose į lietuvių kalbą negali būti vartojamas gyvūnų, paukščių ar jų embrionų atžvilgiu. Terminą „žudymas“ galima vartoti tik žmogaus, ar jo embriono, atžvilgiu. <...>“
1Pastebėtina,
kad terminas „nužudymas“ (angliškai „killing“) yra vartojamas ir ES teisės aktuose, pavyzdžiui, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo priede nurodytas reglamentas - 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos.<...>“;
,,Gyvūno nužudymas” įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką ir nurodoma, kad šis terminas apima gyvybės atėmimą gyvūnui bet kokiu būdu ir priemonėmis, t. y. maistinių gyvūnų skerdimą, gyvūnų nugaišinimą, gyvūnų žudymą likviduojant užkrečiamąsias ligas, kailinių žvėrelių žudymą, perteklinių viščiukų žudymą, medžiojamųjų gyvūnų nušovimą, gyvūno gyvybės atėmimą nelaimingo atsitikimo metu.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo praktinio taikymo prasme, tikslingiau turėti bendresnį terminą ,,nužudymą”, jį pakeitus LMD siūlomais siauresniais terminais terminais „nušovimas“,
„nutrenkimas elektra“, „dobimas“, „nudobimas“ „nukirsdinimas“ „išskrodimas“,
juos gali būti sudėtinga taikyti, pavyzdžiui, gali būti sunku iš anksto numatyti ir sureglamentuoti, kokios gali būti žiauraus elgesio su gyvūnu išraiškos (kokį gyvūno (pavyzdžiui, augintinio) nužudymo būdą pasirinks tą sumanęs piktavalis asmuo). Pavyzdžiui, neaišku, kokiu terminu turėtume pakeisti terminą ,,nužudymas” GGAĮ 4 straipsniu 2 dalies 3 punkte ar 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte.<...>“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 22-10-26 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-540 1.5 papunktį bei Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-555 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1682 (toliau – įstatymo projektas Nr.
XIVP-1682) tikslui – užkardyti pasikartojantį žiaurų elgesį su gyvūnais, įvesti draudimą laikyti gyvūnus asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
Vyriausybė 22-10-261 N 1.1. Manytina, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1682 deklaruojamus tikslus galima pasiekti nekeičiant Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio, o keičiant šio įstatymo 6 ir 21 straipsnius ir numatant draudimą asmenims, baustiems už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16, 17, 18, 19 dalyse, ar teistiems už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje, ir iš kurių buvo konfiskuoti gyvūnai, tam tikrą laikotarpį naujai įsigyti ir laikyti gyvūnus. GGAĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą nustatyta ANK 346 straipsnio 16–19 dalyse:
1) žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas (ANK 346 straipsnio 16 dalis);
2) ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai (ANK 346 straipsnio 17 dalis);
3) žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (ANK 346 straipsnio 18 dalis);
4) ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai (ANK 346 straipsnio 19 dalis). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 310 straipsnį kyla, kai asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.
Atsakomybė taikoma už labai skirtingo pavojingumo veikas, todėl siūlytina draudimo asmenims įsigyti ir laikyti gyvūnus taikymo laikotarpius diferencijuoti, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, ir proporcingai taikyti mažiausio laikotarpio (vienų metų) draudimą įsigyti ir laikyti gyvūnus asmenims, pirmą kartą padariusiems mažiausio pavojingumo ANK 346 straipsnio 16 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, ir ilgesnio laikotarpio (dvejų metų) draudimą asmenims, padariusiems ANK 346 straipsnio 17–19 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus, bei ilgiausio laikotarpio (trejų metų) draudimą asmenims, nuteistiems padarius BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus nutarimui administracinio nusižengimo byloje ar teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar nuteistajam iškart įsigaliotų ir įstatymų leidėjo GGAĮ
gyvūnų savininku ar laikytoju. Tokiu būdu institucijoms nereikėtų priimti jokio atskiro administracinio sprendimo ir būtų sumažinama institucijų ir teismų našta dėl tokių sprendimų apskundimo. GGAĮ 6 straipsnio 2 dalyje siūlomo įtvirtinti draudimo esmė yra nustatyti draudimą asmeniui, kuris buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, tapti gyvūnų laikytoju, kuris GGAĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip gyvūno savininkas ar laikytojas, kuris gyvūną (-us) laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
Tokiu atveju asmuo, kuris buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, tam tikrą laikotarpį negalėtų ne tik įgyti nuosavybės teisės į gyvūną, t. y. tapti gyvūno savininku, bet ir būti faktiniu, kitiems asmenims priklausančių gyvūnų, laikytoju, o tai yra nereta praktika veisiant gyvūnus augintinius ar laikant ūkinius gyvūnus. Atsižvelgiant į tai, kad GGAĮ nustato pareigas asmenims dėl pagrindinių ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo, t. y. pagal gyvūnų ženklinimo ir registravimo duomenis yra aišku, kas yra konkretaus gyvūno savininkas ir ar laikytojas, siūlomas reglamentavimas neturėtų nepagrįstai riboti asmenų, tinkamai įgyvendinančių minėtas pareigas, nuosavybės teisių, kai vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvena keletas pilnamečių asmenų, kurie yra gyvūnų savininkai ar laikytojai. Atsižvelgta ir į tai, kad įstatymai leidžia asmeniui paskirti švelnesnę nuobaudą ar jos neskirti (pvz., ANK 34 straipsnio 6 dalis), arba, kaip toliau nurodytoje teismų praktikoje, pasitaiko atvejų, kai neskiriamas visų gyvūnų konfiskavimas, todėl, jei teismo pritarimu ar sprendimu asmuo galėtų išlaikyti nuosavybės teisę į gyvūną (-us), ta apimtimi jam neįsigaliotų siūlomas draudimas toliau būti tų gyvūnų savininku ar laikytoju. Šiaulių apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr.
AN2-25-744/2021, įvertinęs visas aplinkybes, priėmė sprendimą, kad pažeidus reikalavimus, nustatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje bei GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktuose, konfiskuojami ne visi asmeniui priklausantys šunys, o tik tie, kurie buvo naudoti neteisėtoje šunų veisimo veikloje ar laikyti pažeidžiant gyvūnų gerovės reikalavimus. Panevėžio miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-1082-389/2017 nustatė GGAĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimus bei padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, tačiau teismas, įvertinęs, kad nusižengimą padarė ne gyvūno savininkas, o kitas asmuo, priėmė sprendimą netaikyti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – gyvūno konfiskavimo. Remiantis tuo, siūlytina pakeisti GGAĮ 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Gyvūnų laikymas
1Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį,
amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. 2. Negali būti gyvūno laikytoju asmuo, kuris:
1) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – vienus metus po nuobaudos įsiteisėjimo;
2) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 17, 18, 19 dalyse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – dvejus metus po nuobaudos įsiteisėjimo;
3) yra teistas už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai
straipsnio 2 dalis taikoma tų rūšių gyvūnams, prieš kuriuos asmuo naudojo neteisėtus veiksmus, už kuriuos buvo patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, ir kurie visi buvo konfiskuoti. 4. Teisinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais asmeniui taikiusi institucija raštu informuoja asmenį apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas. Papildyti 6 straipsnį naujomis 2, 3, 4 ir5 dalimis ir jį išdėstyti taip: „
prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. 2. Gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris:
1) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 2 metus įsiteisėjus nuobaudai;
2) yra baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 17, 18, 19 dalyse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 4 metus įsiteisėjus nuobaudai;
3) yra teistas už nusikalstamos veikos, nurodytos Baudžiamojo kodekso
pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį šio kodekso 38, 39, 40 straipsniuose nurodytais pagrindais, – vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai taikomi atžvilgiu tų gyvūnų rūšių, prieš kurioms priklausančius gyvūnus asmuo naudojo neteisėtus veiksmus ir už šiuos veiksmus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, visi šie gyvūnai buvo konfiskuoti. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas taikomas visų gyvūnų rūšių atžvilgiu. 4.
institucija raštu jį informuoja apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą. 5. Asmeniui, pažeidusiam šio straipsnio 2 dalies nuostatas, taikoma administracinė atsakomybė ir įsiteisėjus nuobaudai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo. “
Vyriausybė 22-10-262 N
nustatyti draudimo laikyti gyvūnus kontrolės mechanizmą, siūlytina GGAĮ numatyti ir kontroliuojančių institucijų papildomus įgaliojimus, nes gyvūnų gerovė – Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta vertybė ir valstybės institucijos turi pareigą apsaugoti gyvūnus, jei to neužtikrina asmenys, kuriems gyvūnai priklauso nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.41 straipsnis nustato gyvūnų savininko teisių turinį – nuosavybės teisė į gyvūną yra sąlyginė, t. y., kad „gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų“. Tuo atveju, jei gyvūno savininkai ir laikytojai nesilaiko savo pareigų, valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti gyvūnų gerovės apsaugą. To ir siekiama siūlant įteisinti paprastesnį valstybės institucijų patekimą į teritorijas, kai reikalinga greitai imtis skubių priemonių apsaugoti gyvūnus, t. y. suteikti jiems būtinąją veterinarinę pagalbą, prieigą prie vandens ir pašaro, bei paimti iš kenksmingos aplinkos, ir kai šio tikslo neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti GGAĮ 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kuriuose yra laikomi gyvūnai, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus.
Savininko ar šios dalies 2 punkte nurodyto teismo leidimo nereikia, kai, esant pakankamai duomenų, kad gyvenamajame, negyvenamajame pastate ar kitoje teritorijoje gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, siekiama apsaugoti jį nuo galimo suluošinimo ar žūties ir šio tikslo neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis ;“. projektui Nr. XIVP-1683. Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnį įstatymo 4 straipsnio pakeitimą ir papildyti įstatymo projektą naujais 1 ir 2 straipsniais įstatymo 6 ir 21 straipsnio pakeitimais. Buvusį įstatymo projekto 2 straipsnį atitinkamai laikyti 3 straipsniu bei atitinkamai pakeisti įstatymo projekto pavadinimą bei jį išdėstyti taip: „ Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-5004
straipsn io IŲ pakeitimo įstatymo projektAS“. Pasiūlymas:
1Pakeisti 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
1) įeiti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kuriuose yra laikomi gyvūnai, gavę to pastato ar teritorijos savininko sutikimą, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus ; . Savininko ar šios dalies 2 punkte nurodyto teismo leidimo nereikia, kai, esant pakankamai duomenų, kad gyvenamajame, negyvenamajame pastate ar kitoje teritorijoje gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, siekiama apsaugoti šį gyvūną nuo galimo suluošinimo ar žūties ir šio tikslo neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis; “. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 22-10-262 N Taip pat siūlytina papildyti GGAĮ 21 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu, o buvusius šios dalies 3–8 punktus pernumeruoti.
Naują GGAĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina išdėstyti taip: „3) atlikti kontrolinius patikrinimus, ar asmenys, kurie atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, nepažeidžia draudimo laikyti gyvūnus.“
<...>
Pritarti Pasiūlymas:
straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu: „
3) atlikti kontrolinius patikrinimus, ar asmenys, kurie pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti gyvūnų laikytojais, nepažeidžia draudimo laikyti gyvūnus; “. 3. Buvusius 21 straipsnio 3 dalies 3–8 punktus laikyti atitinkamai 4–9 punktais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2022-11-09 Sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1 682(2) bei jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1 682(2) , jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė