Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo
naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyjese nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.“
dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.Teisės aktuose nustatytų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, užtraukia baudą butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.“
laikyti 5 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. XI-1565 20,
įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Valstybės paramos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) projektų pagrindinis tikslas – paspartinti mažąją renovaciją ir įgyvendinti daugiabučių namų šilumos punktų atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Šiais projektais siekiama užtikrinti šilumos ūkio sektoriaus tvarią plėtrą atitinkantį teisinį reguliavimą, skatinant centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją ir jų efektyvumo didinimą, bei atliepti daliai Lietuvos gyventojų kylančius iššūkius dėl augančių šildymo energijos kainų. Įstatymo pakeitimus paskatino reikšmingai išaugusios šilumos energijos kainos, kurios visai valstybei kelia užduotį ir užtikrinti maksimalų energijos sistemos efektyvumą, ir ieškoti sprendimų, kurie gali būti įgyvendinami sparčiai, nedelsiant ir su minimaliomis sąnaudomis. Pagrindinis Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (toliau – Strategija) tikslas šilumos ūkio srityje
renovacijos strategija, kuri remia nacionalinio pastatų ūkio renovaciją, užtikrinant, kad pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai, kad pastatų ūkis iki 2050 m. taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro ir būtų sudaromos palankios sąlygos ekonomiškai efektyviam esamų pastatų pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus.[¹] Ekonomiškai efektyviausių renovacijos būdų nustatymui suformuoti renovacijos priemonių paketai. Viena iš energinio efektyvumo didinimo priemonių – šildymo sistemų modernizavimas. Atsižvelgiant į šiuos strateginius valstybės tikslus, atnaujinamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas Nr. I-2455 (toliau – Valstybės paramos įstatymas).
Siekiant paspartinti mažąją renovaciją ir įgyvendinti daugiabučių namų šilumos punktų ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo projektus aktualu tai, kad valstybės parama turėtų būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams. Siekiant lankstumo ir greitesnio sprendimų priėmimo ateityje, numatoma, kad valstybės paramos kompensacinių išmokų proporcijos iš įstatymo lygmens būtų perkeltos į įsakymo lygmenį, o maksimali galima kompensacijų riba numatoma net iki 70 procentų. Papildomai, jei valstybės parama būtų teikiama modernizavimui dėl to, kad daugiabutis namas įgyvendina privalomuosius reikalavimus, kompensacijos suma būtų lygiai 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos. Antra, modernizacijos procesui pagreitinti, būtina efektyviau ir plačiau reglamentuoti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, patikslinti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo tvarką. Šiuo metu, pagal galiojančias teisės aktų nuostatas nėra aišku, kas tampa atsakingu dėl netinkamo privalomųjų reikalavimų vykdymo, kokia tvarka turi būti vykdomi privalomieji reikalavimai, kas turi pranešti apie netinkamą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ar šilumos punktų įrenginių veikimą. Be to, daugiabučių namų šilumos mazgų modernizacijos procesą bene dažniausiai stabdo daugiabučio patalpų bendrasavininkų nesidomėjimas sistemos efektyvumu. Šilumos ūkio įstatymo projektu siūlomomis nuostatomis siekiama įtvirtinti aiškų subjektą, t. y. šilumos tiekėją, kuris informuoja apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus ir taip sudaromos sąlygos priimti sprendimus dėl privalomo šilumos punktų ar visos sistemos atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo. Taip pat siekiama įtvirtinti laikotarpį, per kurį privalomai turi būti sutvarkyta ar atnaujinta (modernizuota) pastato šildymo ir karšto vandens sistema, jei ji neatitinka privalomųjų reikalavimų.
Įtvirtintos nuostatos padėtų daugiabučiame name esančių butų ir patalpų savininkams sumažinti šilumos energijos išlaidas ir leistų objektyviau ir efektyviau priimti sprendimus dėl šilumos mazgų atnaujinimo. Galiausiai, papildomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriuo griežtinama daugiabučių namų valdytojų atsakomybė už privalomųjų reikalavimų nesilaikymą ir (ar) netinkamą laikymąsi. Reikia pažymėti, kad šilumos ūkio įstatymas keičiamas siekiant peržiūrėti ir pačius privalomuosius reikalavimus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra pateikusi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1-348 „Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą[²]. Elevatoriniai šilumos mazgai yra seni, technologiškai pasenę įrenginiai, kuriais neužtikrinamas tolygus viso pastato šildymas, ypač rudens ir pavasario metu, kai lauko temperatūra dienos metu sušyla, o naktį – atvėsta. Siekiant užtikrinti ekonomišką centralizuotai tiekiamos šilumos energijos reguliavimą gyvenamuosiuose pastatuose, geriausia alternatyva – atnaujinti (modernizuoti) ar pakeisti šilumos punkto įrenginius, ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, kuriais suteikiama galimybė daugiabučio namo gyventojams efektyviai reguliuoti šiluminės energijos sunaudojimą pagal poreikius ir finansines galimybes bei palaikyti pageidaujamą temperatūrą patalpose. Vien automatizuotų šilumos punktų įrengimas leidžia sutaupyti šiluminės energijos vartojimą vidutiniškai nuo 15 iki 30 proc., lyginant su elevatoriniais mazgais.
Tai reiškia, kad standartiniame 30 butų daugiabutyje, elevatorinio šilumos mazgo pakeitimas automatizuotu, gaunant 70% valstybės paramą, atsipirktų per maždaug vienerius metus. Šilumos mazgo atnaujinimas taip pat leistų išspręsti vieną dažniausių skundų dėl šildymo sistemų veikimo daugiabučiuose namuose – skirtingai šylančių butų, skirtingose namo vietose. Reikia pabrėžti, kad daugiabučių namų butų savininkų noras savanoriškai renovuotis priklauso ir nuo to, ar jų bute pakankamai šilta. Kadangi tik dalyje butų temperatūra yra nepakankama, sprendimas dėl renovacijos būna labai lėtas. Tuo tarpu vien tik įrengus automatizuotą šilumos punktą su balansiniais ventiliais būtų galima sėkmingai suvienodinti temperatūrą visuose daugiabučio namo butuose. Privalomųjų reikalavimų peržiūra reikalinga ir dėl technologiškai pasenusių elevatorinių mazgų įrenginių keliamo pavojaus, stichinių nelaimių, gaisro, karo ar kt., atvejais. Juose esantis termofikacinis vanduo tiesiogiai patenka į namo šildymo sistemą. Įvykus avarijai ar sprogimui name, viso miesto termofikacinis vanduo gali nevaldomai išsilieti. Atsižvelgiant į tai, būtina paspartinti šilumos punktų atnaujinimą ir modernizavimą. Tačiau, kaip jau minėta, privalomųjų reikalavimų peržiūrėjimas, numatant, kad elevatoriniai šilumos mazgai turi būti keičiami automatizuotais neefektyviuose daugiabučiuose, taptų prasmingas tik aiškiau apibrėžus daugiabučių namų valdytojų, šilumos tiekėjų ir kitų pusių pareigas, taip pat numačius ženklesnę kompensavimo sumą už privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. Šilumos punktų įrenginių ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas (modernizavimas) ar pakeitimas, lyginant su pilna viso namo renovacija, yra santykinai nedaug laiko ir finansinių sąnaudų reikalaujantis procesas.
Atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo proceso įgyvendinimas, užtrunkantis iki savaitės, gyventojams juntamą efektą duoda iš karto – leidžia sumažinti išlaidas šilumos energijai bei užtikrinti komfortišką temperatūrą gyvenamosiose patalpose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsniuose reglamentuojami daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate, tačiau nėra tiksliai apibrėžta, kokiam ūkio subjektui suteikiama privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pareiga ir atsakomybė, todėl būtina sustiprinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų vykdymą. Šiuo metu galiojantis Valstybės paramos įstatymo 3 straipsnis, nustato valstybės paramos teikimo galimybę daugiabučio mano gyventojams, siekiantiems įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo projektą, kai daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius. Šiuo atveju daugiabučio namo gyventojams, siekiantiems atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, valstybės parama būtų teikiama kompensuojant 30 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnis numato administracinę atsakomybę už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, skiriant įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir neišskiria atsakomybės už daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate, todėl būtina nustatyti konkretų ūkio subjektą, kuriam būtų suteikiama privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pareiga ir atsakomybė. Siūloma nustatyti, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktį daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams vertintų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju. Šilumos tiekėjas informuotų pastato savininkus ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojus apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus.
Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, darbus, reikalingus atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, organizuoja ir įgyvendina daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ir (ar) valdytojai teisės aktuose nustatyta tvarka, priklausomai nuo darbų pobūdžio – nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus nuo šilumos tiekėjo pranešimo gavimo dienos. Darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Valstybės paramos įstatymo nustatyta tvarka. Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia. Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos įstatymo nustatyta tvarka.
Ginčus tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 2. Valstybės paramos įstatymo projekto nuostatomis būtų numatyta valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Taip pat, tame pačiame straipsnį numatant, kad už išvardytų priemonių atlikimą, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, būtų kompensuojama 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos. 3.
siūlomomis nuostatomis siekiama įtvirtinti atskirą administracinę atsakomybę už daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, numatant už šį nusižengimą skirti baudą butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis aplinkai. Kadangi, įstatymų projektais siūlomomis nuostatomis prisidedama prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, bus daromas teigiamas poveikis klimato kaitai, aplinkos būklei. Bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, perteklinis gamtos išteklių naudojimas. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektų siūlomomis nuostatomis būtų prisidedama prie tikslų, nustatytų strateginiuose dokumentuose, įgyvendinimo. Įstatymų projektais prisidedama tiek prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, tiek prie Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos tikslų įgyvendinimo.
Taip pat, įstatymų projektais siūloma nuostata prisideda prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo, kadangi siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pagerinti gyvenimo kokybę, didinant mūsų pastatų energinį naudingumą. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. Priėmus įstatymų projektus reikės priimti ir keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Valstybės paramos įstatymo projektui įgyvendinti papildomos lėšos bus skiriamos iš Klimato kaitos programos lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „mažoji renovacija“, „pastato šildymo ir karšto vandens sistema”, „šilumos punktų įrenginiai”, „šilumos ūkis“, „šildymo sezonas“ ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis [¹] https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/STPD/Lietuvos%20ilgalaik%C4%97%20renovacijos%20strategija.pdf [²] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/525b1a91c16611ec9f0095b4d96fd400
2022-05-17 Nr. XIVP-1680 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą bei už paslaugų ir rangos darbų pirkimų vykdymą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o šio straipsnio 4 dalis – atsakomybę už ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pakartotinį padarymą. Pastebėtina, jog ANK specialiojoje dalyje įprasta laikytis būtent tokios praktikos, kai pagrindinė ir kvalifikuota administracinio nusižengimo sudėtys tame pačiame straipsnyje dėstomos paeiliui, t. y. viena po kitos einančiose straipsnio dalyse. Dėl šios priežasties siūlytina įstatymo projekte numatomą naują administracinio nusižengimo sudėtį dėstyti ne ANK 349 straipsnio 4 dalyje, o kitoje ANK 349 straipsnio dalyje. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet tikslintina ir įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 1 dalis, kurioje nuoroda turėtų būti teikiama ne į ANK 349 straipsnio 4 dalį. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalyje dėstoma administracinio nusižengimo sudėtis tobulintina:
keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalyje numatomo administracinio nusižengimo sudėties požymius ir įstatymo projekto aiškinamąjį raštą lieka neaišku, ar įstatymo projektu būtų nustatyta atsakomybė už tokį teisės pažeidimą, kurio padarymas pagal šiuo metu galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnį apskritai nebūtų baudžiamas, ar galbūt įstatymo projektu siekiama įtvirtinti kvalifikuotą sudėtį kurios nors ANK 349 straipsnio dalies atžvilgiu.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad įstatymo projektu „griežtinama daugiabučių namų valdytojų atsakomybė už privalomųjų reikalavimų nesilaikymą ir (ar) netinkamą laikymąsi” – žodis „griežtinama” suponuoja, kad atsakomybė jau yra nustatyta, tačiau įstatymo projektu įtvirtinama kvalifikuota administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu taip, tuomet pažymėtina, kad įstatymų projektai, kuriais siekiama griežtinti sankcijas už administracinių nusižengimų padarymą, turėtų būti grindžiami bent jau kelių praėjusių metų oficialiąja statistika, kurioje aiškiai atsispindėtų padarytų administracinių nusižengimų skaičius, skiriamų nuobaudų rūšys ir jų dydžiai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokių duomenų, kurie leistų įvertinti griežtesnio teisinio reguliavimo poreikį, nėra. Kita vertus, ANK specialiojoje dalyje kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys paprastai dėstomos iškart po pagrindinės sudėties sekančioje straipsnio dalyje, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad ANK 349 straipsnio 3 dalis ir įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalis numato pagal pobūdį visiškai skirtingus nusižengimus. 2.2. Manytina, jog įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalies dispozicijos tekstinė išraiška formuluojama pernelyg plačiai, kadangi, remiantis įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, administracinė atsakomybė iš esmės turėtų būti taikoma už kartu teikiamame Šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1678) numatytų privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Jeigu taip, tuomet įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalyje abstrakti formuluotė „Teisės aktuose nustatytų” keistina formuluote „Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų”. 2.3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalies dispozicijos pabaigoje brauktinas perteklinis kablelis. 2.4. Įstatymo projekte numatomi šie administracinio nusižengimo subjektai: 1) butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo; 2) bendrojo naudojimo objektų administratorius. Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, jog galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnyje šalia šių dviejų administracinių nusižengimų subjektų išskiriama ir trečia administracinių nusižengimų subjektų rūšis – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkas. Svarstytina, ar pastaruoju administracinio nusižengimo subjektu neturėtų būti papildyta įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalis. 2.5. Svarstytina galimybė įstatymo projektu įtvirtinti pakartotinumą kaip veiką kvalifikuojantį požymį. To nepadarius, pakartotinumas būtų traktuojamas ne kaip veiką kvalifikuojanti, o kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (galiojančios redakcijos ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atitinkamai, skiriant nuobaudą už pakartotinį administracinio nusižengimo padarymą reikėtų vadovautis tomios pačiomis baudos ribomis, kurias siūloma įtvirtinti ir už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą.
Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog padarius bet kurį galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinumas traktuojamas ne kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o kaip veiką kvalifikuojantis požymis (galiojančios redakcijos ANK
galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnio 4 dalyje esančią techninę klaidą ir vietoje nuorodos į ANK 349 straipsnio 1 dalį pateikti nuorodą į ANK 349 straipsnio 3 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
2023-12-13
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Jurgita Sejonienė, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Kviestieji asmenys: Seimo narė Ligita Girskienė, Seimo nario Kasparo Adomaičio patarėja Agnė Obelenytė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-171
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą bei už paslaugų ir rangos darbų pirkimų vykdymą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o šio straipsnio 4 dalis – atsakomybę už ANK 349 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pakartotinį padarymą.
Pastebėtina, jog ANK specialiojoje dalyje įprasta laikytis būtent tokios praktikos, kai pagrindinė ir kvalifikuota administracinio nusižengimo sudėtys tame pačiame straipsnyje dėstomos paeiliui, t. y. viena po kitos einančiose straipsnio dalyse. Dėl šios priežasties siūlytina įstatymo projekte numatomą naują administracinio nusižengimo sudėtį dėstyti ne ANK 349 straipsnio 4 dalyje, o kitoje ANK 349 straipsnio dalyje. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet tikslintina ir įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 1 dalis, kurioje nuoroda turėtų būti teikiama ne į ANK 349 straipsnio 4 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
tobulintina:
projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalyje numatomo administracinio nusižengimo sudėties požymius ir įstatymo projekto aiškinamąjį raštą lieka neaišku, ar įstatymo projektu būtų nustatyta atsakomybė už tokį teisės pažeidimą, kurio padarymas pagal šiuo metu galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnį apskritai nebūtų baudžiamas, ar galbūt įstatymo projektu siekiama įtvirtinti kvalifikuotą sudėtį kurios nors ANK 349 straipsnio dalies atžvilgiu.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad įstatymo projektu „griežtinama daugiabučių namų valdytojų atsakomybė už privalomųjų reikalavimų nesilaikymą ir (ar) netinkamą laikymąsi” – žodis „griežtinama” suponuoja, kad atsakomybė jau yra nustatyta, tačiau įstatymo projektu įtvirtinama kvalifikuota administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu taip, tuomet pažymėtina, kad įstatymų projektai, kuriais siekiama griežtinti sankcijas už administracinių nusižengimų padarymą, turėtų būti grindžiami bent jau kelių praėjusių metų oficialiąja statistika, kurioje aiškiai atsispindėtų padarytų administracinių nusižengimų skaičius, skiriamų nuobaudų rūšys ir jų dydžiai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte tokių duomenų, kurie leistų įvertinti griežtesnio teisinio reguliavimo poreikį, nėra. Kita vertus, ANK specialiojoje dalyje kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys paprastai dėstomos iškart po pagrindinės sudėties sekančioje straipsnio dalyje, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad ANK 349 straipsnio 3 dalis ir įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalis numato pagal pobūdį visiškai skirtingus nusižengimus. Pritarti iš dalies Projekte ANK 349 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda 5 straipsnio dalis, kurios yra išskiriamos, kaip specialios 1 dalies atžvilgiu. Siūloma nauja sudėtis dėstytina ANK 349 str. 5-tąja dalimi
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-171 2.2.
Manytina, jog įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalies dispozicijos tekstinė išraiška formuluojama pernelyg plačiai, kadangi, remiantis įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, administracinė atsakomybė iš esmės turėtų būti taikoma už kartu teikiamame Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1678) numatytų privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Jeigu taip, tuomet įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalyje abstrakti formuluotė „Teisės aktuose nustatytų” keistina formuluote „Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų”. Pritartina Yra LSA, Kauno m. savivaldybės, Aplinkos ministerijos pastabos dėl to paties. Jas apibendrinus yra siūloma tokia dalies redakcija:
„5. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų
daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas, užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-171
kablelis. Pritarti
pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-171
šie administracinio nusižengimo subjektai: 1) butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo; 2) bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Žvelgiant sistemiškai galima pastebėti, jog galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnyje šalia šių dviejų administracinių nusižengimų subjektų išskiriama ir trečia administracinių nusižengimų subjektų rūšis – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkas. Svarstytina, ar pastaruoju administracinio nusižengimo subjektu neturėtų būti papildyta įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-171
įstatymo projektu įtvirtinti pakartotinumą kaip veiką kvalifikuojantį požymį. To nepadarius, pakartotinumas būtų traktuojamas ne kaip veiką kvalifikuojanti, o kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (galiojančios redakcijos ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atitinkamai, skiriant nuobaudą už pakartotinį administracinio nusižengimo padarymą reikėtų vadovautis tomios pačiomis baudos ribomis, kurias siūloma įtvirtinti ir už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog padarius bet kurį galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinumas traktuojamas ne kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o kaip veiką kvalifikuojantis požymis (galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnio 2 ir 4 dalys). Pritarti Nustatytina pakartotinumo dalis ir numatytina joje sankcija: nuo 500 iki 800 eurų. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ištaisyti galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnio 4 dalyje esančią techninę klaidą ir vietoje nuorodos į ANK 349 straipsnio 1 dalį pateikti nuorodą į ANK 349 straipsnio 3 dalį. Pritarti Tai yra siūloma kitu projektu – Nr. XIVP-1712. Jungtiniame projekte į pastabą atsižvelgta. 8.
Sąjungos teisės grupė 2022-05-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1680 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2022-06-151 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius (toliau –Skyrius) susipažinęs su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1680 (toliau – Projektas), teikia šią informaciją. Skyrius pritaria Projekto tikslui, kadangi šiuo metu bendrojo naudojimo objektų valdytojams numatytos administracinės nuobaudos nepasiekia joms keliamų tikslų, tačiau mano, kad Projektu siekiami tikslai galėtų būti pasiekti padidinus ANK 349 straipsnyje nustatytas sankcijas. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.
privalo per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas. Šiuo metu administratoriui pažeidus šias nuostatas, jam skiriama administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 349 straipsnio 1 dalimi (įspėjimas arba bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų). Vadinasi, pirmą kartą administratoriui neperdavus gyventojams jų sukauptų lėšų, pavyzdžiui, 10 tūkst. EUR, administratoriui už tokį pažeidimą bus skirtas įspėjimas. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjo nustatyta nuobauda šiuo atveju yra neadekvati, todėl administratoriai paprastai piktnaudžiauja, vengia vykdyti teisės aktų nuostatas, o gyventojams lieka tik vienas kelias – kreiptis į teismą dėl kaupiamųjų lėšų išreikalavimo priverstiniu būdu. Suprantama, kad bylinėjimasis teisme dažniausiai trunka ilgai ir kainuoja brangiai. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti ANK 349 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„349 straipsnis. Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo
namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas. 1.
naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 5 dalyje dalyse nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto dviejų šimtų iki trijų keturių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų keturių šimtų iki šešių aštuonių šimtų eurų. 3. Butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymas, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį, paslaugų ir rangos darbų pirkimų, išskyrus viešuosius pirkimus, vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 1 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 5.
ir saugotinų dokumentų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui neperdavimas teisės aktuose nustatyta tvarka užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“ Manytina, kad Lietuvos Respublikos Seimui pritarus Skyriaus siūlomai ANK 349 straipsnio redakcijai, administratoriai būtų atgrasomi nuo naujų pažeidimų darymo, laikytųsi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o gyventojams nereikėtų kreiptis į teismą dėl administratorių piktnaudžiavimų. Pritarti iš dalies Pastabos yra įvertintos kito projekto Nr. XIVP-1712 kontekste ir į jas iš dalies atsižvelgta: nepritarta pasiūlymui sankcijoje išbraukti „įspėjimą“; pritarta pasiūlymui mažinti projektu siūlomas nustatytas baudas; pakoreguota ir 5 dalies dispozicija bei nustatytas pakartotinumas už 5 dalies nusižengimą. 2. Molėtų rajono savivaldybės administracija 202-06-161 Informuojame, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK)
dalį paverčia neveikiančia, o savivaldybių vykdomą daugiabučių namų valdytojų kontrolę – neefektyvia dėl šių priežasčių:
pirmiausiai taikyti įspėjimą, kai straipsnyje yra numatyta tokia nuobaudos rūšis. Praktika parodė, kad ši nuobaudos rūšis neveikia. 2. Privalomumas pirmiausiai skirti įspėjimą užkerta galimybę surašyti protokolą su administraciniu nurodymu sumokėti pusę minimalios baudos) – veiksmingą poveikio priemonę (ANK 610 str. 2 d. 2 p.). 3. ANK 349 str. 1 dalyje numatytas baudos dydis „nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų“ netenka prasmės, nes niekada nėra taikomas. 4.
to paties bendrojo naudotojo objektų valdytojo (toliau -BNOV) veiklos patikrinimo procesus per 12 mėnesių, kad galėtų skirti realią nuobaudą pagal ANK 349 str. 2 dalį (pakartotinis nusižengimas). Dėl didelių darbo laiko sąnaudų ir žmogiškųjų išteklių trūkumo tai atlikti sudėtinga: nukenčia kitos svarbios savivaldybės specialisto vykdomos funkcijos. 5. Atlikus antrą to paties BNOV veiklos patikrinimą per 12 mėnesių ir nustačius pažeidimus taikoma ANK 349 str. 2 dalyje numatytą bauda „nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų“. Tai pernelyg didelis šuolis nuo įspėjimo, sukuriančio nebaudžiamumo iliuziją, iki 400 eurų (vidutinės baudos). Siūlome ANK 349 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.“. Tai suteiktų galimybę pasiekti greitesnių pozityvių pokyčių BNOV veikloje su mažesnėmis savivaldybės administracijos specialisto darbo laiko sąnaudomis ir mažesniais finansiniais BNOV nuostoliais. Pakaktų protokolo su administraciniu nurodymu sumokėti 50 eurų dydžio baudą. Nepritarti Projektu siūlomos sankcijoje baudos yra sumažintos, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus,
„įspėjimo“ neatsisakyta, nes suformuluotos naujos dalys, kurios išskirtos iš
bendrosios 1 dalies, todėl atitinkamai „įspėjimas“ yra paliekamas. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-06-101 Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2022-06-02 raštą Nr.
S-2022-2512, teikia pastabas ir pasiūlymus Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1680 (toliau - Projektas). Projekto tikslui iš esmės pritariame, tačiau diskutuotini kai kurie teisinio reguliavimo aspektai keliamam tikslui pasiekti:
redakcijos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį kyla už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Ši norma nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 3 dalį kyla už konkrečias veikas susijusias su kaupiamųjų lėšų apsauga, paslaugų ir rangos darbų pirkimais, kai nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tai yra ANK 349 straipsnio 1 dalyje yra pateikta pagrindinė administracinio nusižengimo sudėtis, o šio straipsnio 3 dalyje – kvalifikuota administracinio nusižengimo sudėtis. Projekto
dalimi, kurioje būtų numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia teisės aktuose nustatytų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas.
Pažymėtina, kad toks teisės normos formulavimas nėra tikslus, nes siūloma sudėtis nėra konkreti ir nėra aišku už kokių konkrečiai privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą siekiama numatyti administracinę atsakomybę. Juolab, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą, nėra aiškiai išskirta privalomųjų reikalavimų ir pareigų, todėl neaišku, kaip pagal siūlomą reguliavimą turės būti atskirta, kada tai privalomasis reikalavimas, o kada ne. Atsižvelgiant į Projekto aiškinamąjį raštą, galima daryti prielaidą, kad rengėjas siūlo numatyti griežtesnę administracinę atsakomybę už privalomųjų reikalavimų, kurie susiję su daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra, nevykdymą. Tačiau tai tik prielaida, nes Projekte tai nėra konkrečiai įvardinta. Pažymėtina, kad norminiame teisės akte, reglamentuojančiame administracinius pažeidimus ir atsakomybę už juos, pažeidimai turėtų būti aiškiai ir konkrečiai įvardinti arba pateikiama nuoroda į teisės aktą, už kuriame numatytų pareigų nevykdymą siūloma nustatyti didesnę administracinę atsakomybę, kad visiems suinteresuotiems subjektams, kam ši norma skirta, (jos vykdymą kontroliuojantiems, teiseną vykdantiems ir pan.) būtų aiški šio nusižengimo sudėtis. Pritarti Yra TD, Kauno m. savivaldybės, Aplinkos ministerijos pastabos dėl to paties. Jas apibendrinus yra siūloma tokia dalies redakcija: „5.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas, užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.“
nusižengimo subjektus. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojančios redakcijos ANK 349 straipsnyje be Projekte minimų dviejų subjektų yra numatytas ir trečiasis – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkas. Atsižvelgdami į teisėkūros sistemiškumo principą ir įvertinę tai, kad Civilinis kodeksas numato tris daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), manome, kad Projekte turėtų būti numatyti trys subjektai, o ne du. Pritarti Prie atsakomybės subjektų įtrauktas ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkas. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija
3. Taip pat, prašytume įvertinti ir atsižvelgti į Kauno miesto savivaldybės administracijos bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktas pastabas Projektui. Raštai pridedami. PRIDEDAMA:
modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2022-06-13 raštas Nr. 53-2-315, 2 lapai. 2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
miesto savivaldybė1 Informuojame, kad Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius susipažino su projektu.
Pažymime, kad įstatymo projektu numatomi šie administracinio nusižengimo subjektai: butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo; bendrojo naudojimo objektų administratorius. Galiojančios redakcijos ANK 349 str. šalia šių dviejų administracinių nusižengimų subjektų išskiriama ir trečia administracinių nusižengimų subjektų rūšis – daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkas. Manome, kad pastaruoju administracinio nusižengimo subjektu turėtų būti papildyta įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į Aiškinamajame rašte išdėstytus argumentus dėl šilumos punktų įrenginių ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo ir pabrėžiama, kad nėra tiksliai apibrėžta, kokiam ūkio subjektui suteikiama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pareiga ir atsakomybė, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Teisės aktuose nustatytų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.“ Pritarti Yra TD, LSA, Aplinkos ministerijos pastabos dėl to paties. Jas apibendrinus yra siūloma tokia 5 dalies redakcija: „5.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas, užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.“
miesto savivaldybė1 Šiaulių miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) gavo derinimui (pastabų ir pasiūlymų teikimui) Seimo narių grupės parengtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1680 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama, už teisės aktuose nustatytų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkam vykdymą, padidinti finansinę atsakomybę butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Savivaldybė, apsvarsčiusi Projektą, nepritaria šiam siūlom Projektui dėl sekančių priežasčių:
Projekte siūloma bausti butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą asmenį ir bendrojo naudojimo objektų administratorių už teisės aktuose nustatytų daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Lieka neaišku, kodėl, už tų pačių daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nesiūloma bausti ir daugiabučio namo savininkų bendrijų.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Savivaldos įstatymas) 6 straipsnyje nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos: „statinių (tame tarpe ir daugiabučių namų) naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka.“ (21 p.); „butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.“ (42 p.). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau – BNO valdytojai) veiklos (netinkamos), susijusios su jų organizuojama ir vykdoma namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, įvertinimas jau yra reglamentuotas ANK 359 straipsnyje (Statinio naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį) ir
priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas). BNO valdytojų veiklos (netinkamos ir nesusijusios su statinių technine priežiūra), savivaldybės prižiūrimos ir kontroliuojamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) patvirtintas pavyzdines taisykles, įvertinimas reglamentuotas ANK 349 straipsnyje.
Manome, kad siekiant Projekte nurodytų tikslų, turėtų būti svarstomas ir keičiamas vienas iš ANK straipsnių (359 ar 360 straipsniai), susijusių su statinio naudotojo (BNO valdytojo) organizuojama ir vykdoma daugiabučio namo (statinio) priežiūra (statinio priežiūra – Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių ir viešojo administravimo priemonių visuma vykdant statinio techninę priežiūrą ir statinio naudojimo priežiūrą (Statybos įstatymo 2 str. 60 p.). Pritarti iš dalies Patobulintame projekte keičiamo ANK 349 str. 5 d. nustatoma atsakomybė ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui. Keisti pastabose minimus straipsnius nereikėtų, nes projektu keičiama ANK 349 str. 5 dalis yra patobulinta, atsižvelgiant į gautas pastabas ir projekto Aiškinamajame rašte išdėstytus iniciatyvos argumentus:
„5. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų
atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ministerija 2022-06-141 Susipažinome su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1680 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame nuomonę. Įstatymo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. XI-1565 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Šilumos ūkio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau
Pastebėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnyje įtvirtinta vienoda atsakomybė visiems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojams (daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui
Atsižvelgdami šį pasiūlymą ir į tai, kad kartu teikiamų Įstatymo projekto, Šilumos ūkio įstatymo projekto, Valstybės paramos įstatymo projekto tikslas, susijęs tik su daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams problematika, ir įpareigojimų įtvirtinimu daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams organizuoti Šilumos ūkio įstatymo projekte nurodytus šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams darbus, siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kurioje Įstatymo projekto rengėjai siūlo 349 straipsnį papildyti 4 dalimi, patikslinti ir išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų
daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas, užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.“ Pritarti Projektas, apie kurį kalbama pastabose yra priimtas Seime įstatymas Nr. XIV-1298. 2. Teisingumo ministerija 2022-06-151 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1680 (toliau
Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
XI-1565 (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų ir ANK projekto aiškinamojo rašto turinį, darytina išvada, kad ANK projektu keičiamo ANK 349 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už konkrečiame teisės akte, t. y. Šilumos ūkio įstatyme, nustatytų reikalavimų nevykdymą, todėl, siekiant teisino reguliavimo aiškumo, siūlytina tikslinti ANK projekte dėstomą ANK 349 straipsnio 4 dalies dispoziciją ir vietoje neapibrėžto ir nekonkretaus žodžių junginio „Teisės aktuose“ nurodyti konkretų teisės aktą – Šilumos ūkio įstatymą. Be to, atsižvelgus į kartu teikiamą Šilumos ūkio įstatymo projektą, o taip pat į aiškinamojo rašto turinį, darytina prielaida, kad ANK 349 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę tik už Šilumos ūkio įstatymo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų nevykdymą, todėl siūlytina įvertinti, ar nėra tikslinga konkretizuoti ANK 349 straipsnio 4 dalies dispoziciją ir šiuo aspektu, t. y. nurodyti, kad atsakomybė pagal šią straipsnio dalį taikytina už
„šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar
netinkamą vykdymą“. Pritarti Yra TD, LSA, Kauno m. savivaldybės, Aplinkos ministerijos pastabos dėl to paties. Jas apibendrinus yra siūloma tokia dalies redakcija: „5.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties šių sistemų privalomiesiems reikalavimams darbų neorganizavimas ar netinkamas organizavimas, užtraukia baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų.“
ministerija
2Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo,
siūlytina ANK projekte dėstomos 349 straipsnio 4 dalies dispozicijos formuluotę suderinti su šio straipsnio 1 dalies formuluote, t. y. žodžių junginį
„daugiabučių gyvenamųjų namų“ vartoti vienaskaitoje. Pritarti
ministerija
ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Atsižvelgus į tai, kad galimi trys bendrojo naudojimo objektų valdymo būdai, ANK 349 straipsnio
daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų kategorijoms, t. y. papildyti ANK 349 straipsnio 4 dalies sankciją ir nustatyti, kad pagal šią dalį atsako ne tik butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo ar bendrojo naudojimo objektų administratorius, bet ir daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkas. Pritarti
ministerija
tai, kaip dėstomos ANK specialiosios dalies teisės normos (straipsnio dalis, kurioje nustatoma administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą veiką, dėstoma iš karto po straipsnio dalies, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už tą patį administracinį nusižengimą, padarytą pirmą kartą) ir siekiant nuoseklumo, ANK projekte dėstomos ANK 349 straipsnio 4 dalies turinys perkeltinas į šio straipsnio 5 dalį arba straipsnis pildytinas nauja
turinį. Atitinkamai tikslintina ANK 349 straipsnio
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
komiteto patobulintam jungtiniam (sujungti projektai Nr. XIVP-1712 ir Nr. XIVP-1680) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1712(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė