P rojekto lyginamasis variantas
2022 m. lapkričio _ d. Nr. Vilnius
pakeitimas
taip: „6. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinim us ų dėl jų atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Taryba. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimų dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams tvarką ir formą nustato bei patikrinimus atlieka Taryba.“
dalimi: „
valdytojų veiklą vykdant organizacines ir technines priemones daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. “
laikyti 8 dalimi. 2 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai
įgaliota institucija nustato daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus . Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus. 2. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus turi būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šilumos tiekėjas informuoja daugiabučių namų savininkus, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus bei Tarybą apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Gavę informaciją apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus, šių namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitiktį daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams vertina daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju. Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, darbus, reikalingus atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, organizuoja ir įgyvendina daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ir (ar) valdytojai teisės aktuose nustatyta tvarka, priklausomai nuo darbų pobūdžio – nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus nuo šilumos tiekėjo pranešimo gavimo dienos. Darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka. 3. Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia.
savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka. 5. Ginčus tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Taryba. ”
pakeitimas Papildyti 24 straipsnį nauja 3 dalimi: „ 3.
Jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, vykdant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) ar keičiant šilumos punkto įrenginius, ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, išmontuoti šilumos punkto įrenginiai priėmimo–perdavimo aktu grąžinami šilumos punkto savininkui, netaikant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, jeigu šilumos punkto įrenginių keitimas yra numatytas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane arba įgyvendinant daugiabučio namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą, šių įrenginių vietoje sumontuojant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų nuosavybės teise valdomus šilumos punkto įrenginius, pasinaudojant valstybės parama. “4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2022 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
Projekto Nr. XIVP-1678(2) lyginamasis variantas
2022 m. lapkričio _ d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji – kintanti šilumos
bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į kuro , naudojamo šilumos gamybai bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kiekius struktūros pasikeitimą ir veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba), vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu, ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį , atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį .“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 20 straipsnį nauja 7 dalimi:
„
bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklą, įgyvendinant organizacines ir technines priemones, taikomos siekiant užtikrinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. “
straipsnio dalį laikyti
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai „1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus . Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus. 2.
šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus turi būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjas ir (arba) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal kompetenciją raštu informuoja daugiabučio namo savininkus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir Tarybą apie daugiabučius namus, kurių šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų. Pagal gautą informaciją darbus šiems reikalavimams užtikrinti pagal kompetenciją atlieka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), o kitų darbų atitiktį daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrina daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ne vėliau kaip per keturis metus nuo pranešimo apie daugiabučio namo šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų neatitiktį gavimo dienos. Šių d arbų išlaidas apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių darbų išlaidoms kompensuoti teikiama valstybės parama pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. 3. Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis. Darbų išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Šių darbų išlaidoms kompensuoti teikiama valstybės parama pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. 4. Taryba ne teismo tvarka, vadovaudamasi savo Tarybos patvirtintomis ginčų nagrinėjimo taisykles, sprendžia ginčus kilusius tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo.“
Papildyti 24 straipsnį nauja 3 dalimi: „
bendrosios nuosavybės teise nevaldo, vykdant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) ar keičiant šilumos punkto įrenginius, ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, išmontuoti šilumos punkto įrenginiai priėmimo–perdavimo aktu grąžinami šilumos punkto savininkui, netaikant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, jeigu šilumos punkto įrenginių keitimas yra numatytas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane arba įgyvendinant daugiabučio namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą, vietoje šių įrenginių sumontuojant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų nuosavybės teise valdomus šilumos punkto įrenginius, pasinaudojant valstybės parama .“
1.
išdėstyti taip: „
1) atsižvelgdamos į Tarybos Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatytą tvarką , nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, iki mėnesio
dydžius ir galutines šilumos kainas;“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „
apie įsigyto kuro kainas , iš kitų, šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nenumatytų, nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainas bei savivaldybių tarybų sprendimus apie naujas geriamojo vandens kainas įmonės šilumos tiekėjai, realizuojantys daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir nepriklausomi šilumos gamintojai Tarybai ir (arba) savivaldybėms pateikia iki mėnesio 10 dienos.“
taip: „18. Taryba iki mėnesio sausio mėnesio
apskaičiuoja ir viešai informuoja apie vidutinę metinę biokuro, vidutinę metinę biokuro biržos, vidutinę metinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, ir vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kuro, šilumos, perkamos iš kitų, šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nenumatytų, šilumos gamintojų, ir geriamojo vandens kainas, naudotinas skaičiuojant šilumos ir karšto vandens kainas. “
4Pakeisti 32 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Taryba ir savivaldybės šilumos bazinės kainos ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo metu patikrina kontroliuoja , ar įmonės teisingai skaičiavo skaičiuoja šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikė taikomos šilumos ir karšto vandens kainos kainas . “
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 15 d. 2.
energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. rugsėjo 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šiuo įstatymu, pakoreguoja šilumos tiekėjų, realizuojančių daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kainos kintamąsias dedamąsias ir pateikia informaciją apie jas savivaldybių taryboms arba Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nustatytu atveju - šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 22 d. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 8, 9 dalimis, ir šilumos tiekėjai, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalimi, bei nepriklausomi šilumos gamintojai, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 14 dalimi, priima sprendimus dėl šilumos kainos dedamųjų tvirtinimo. Savivaldybių tarybos pakoreguoja šilumos tiekėjų, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos kainos kintamąsias dedamąsias ir, vadovaudamosi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis, priima sprendimus dėl šilumos kainų dedamųjų tvirtinimo . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kazys Starkevičius
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. XI-1565 20,23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Valstybės paramos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) projektų pagrindinis tikslas – paspartinti mažąją renovaciją ir įgyvendinti daugiabučių namų šilumos punktų atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Šiais projektais siekiama užtikrinti šilumos ūkio sektoriaus tvarią plėtrą atitinkantį teisinį reguliavimą, skatinant centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizaciją ir jų efektyvumo didinimą, bei atliepti daliai Lietuvos gyventojų kylančius iššūkius dėl augančių šildymo energijos kainų. Įstatymo pakeitimus paskatino reikšmingai išaugusios šilumos energijos kainos, kurios visai valstybei kelia užduotį ir užtikrinti maksimalų energijos sistemos efektyvumą, ir ieškoti sprendimų, kurie gali būti įgyvendinami sparčiai, nedelsiant ir su minimaliomis sąnaudomis. Pagrindinis Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (toliau – Strategija) tikslas šilumos ūkio srityje
renovacijos strategija, kuri remia nacionalinio pastatų ūkio renovaciją, užtikrinant, kad pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai, kad pastatų ūkis iki 2050 m. taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro ir būtų sudaromos palankios sąlygos ekonomiškai efektyviam esamų pastatų pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus. [1] Ekonomiškai efektyviausių renovacijos būdų nustatymui suformuoti renovacijos priemonių paketai. Viena iš energinio efektyvumo didinimo priemonių – šildymo sistemų mod ernizavimas. Atsižvelgiant į šiuos strateginius valstybės tikslus, atnaujinamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas Nr. I-2455 (toliau – Valstybės paramos įstatymas).
Siekiant paspartinti mažąją renovaciją ir įgyvendinti daugiabučių namų šilumos punktų ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo projektus aktualu tai, kad valstybė s parama turėtų būti teikiama ne tik daugiabučio namo gyventojams, bet ir šilumos tiekėjams. Siekiant lankstumo ir greitesnio sprendimų priėmimo ateityje, numatoma, kad valstybės paramos kompensacinių išmokų proporcijos iš įstatymo lygmens būtų perkeltos į įsakymo lygmenį, o maksimali galima kompensacijų riba numatoma net iki 70 procentų. Papildomai, jei valstybės parama būtų teikiama modernizavimui dėl to, kad daugiabutis namas įgyvendina privalomuosius reikalavimus , kompensacijos suma būtų lygiai 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos. Antra, modernizacijos procesui pagreitinti, būtina efektyviau ir plačiau reglamentuoti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, patikslinti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo tvarką. Šiuo metu, pagal galiojančias teisės aktų nuostatas nėra aišku, kas tampa atsakingu dėl netinkamo privalomųjų reikalavimų vykdymo, kokia tvarka turi būti vykdomi privalomieji reikalavimai, kas turi pranešti apie netinkamą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ar šilumos punktų įrenginių veikimą. Be to, daugiabučių namų šilumos mazgų modernizacijos procesą bene dažniausiai stabdo daugiabučio patalpų bendrasavininkų nesidomėjimas sistemos efektyvumu. Šilumos ūkio įstatymo projektu siūlomomis nuostatomis siekiama įtvirtinti aiškų subjektą, t. y. šilumos tiekėją, kuris informuoja apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus ir taip sudaromos sąlygos priimti sprendimus dėl privalomo šilumos punktų ar visos sistemos atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo. Taip pat siekiama įtvirtinti laikotarpį, per kurį privalomai turi būti sutvarkyta ar atnaujinta (modernizuota) pastato šildymo ir karšto vandens sistema, jei ji neatitinka privalomųjų reikalavimų.
Įtvirtintos nuostatos padėtų daugiabučiame name esančių butų ir patalpų savininkams sumažinti šilumos energijos išlaidas ir leistų objektyviau ir efektyviau priimti sprendimus dėl šilumos mazgų atnaujinimo. Galiausiai, papildomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriuo griežtinama daugiabučių namų valdytojų atsakomybė už privalomųjų reikalavimų nesilaikymą ir (ar) netinkamą laikymąsi. Reikia pažymėti, kad šilumos ūkio įstatymas keičiamas siekiant peržiūrėti ir pačius privalomuosius reikalavimus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra pateikusi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „ Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1-348 „Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo “ projektą [2] . Elevatoriniai šilumos mazgai yra seni, technologiškai pasenę įrenginiai, kuriais neužtikrinamas tolygus viso pastato šildymas, ypač rudens ir pavasario metu, kai lauko temperatūra dienos metu sušyla, o naktį – atvėsta. Siekiant užtikrinti ekonomišką centralizuotai tiekiamos šilumos energijos reguliavimą gyvenamuosiuose pastatuose, geriausia alternatyva – atnaujinti (modernizuoti) ar pakeisti šilumos punkto įrenginius, ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, kuriais suteikiama galimybė daugiabučio namo gyventojams efektyviai reguliuoti šiluminės energijos sunaudojimą pagal poreikius ir finansines galimybes bei palaikyti pageidaujamą temperatūrą patalpose. Vien automatizuotų šilumos punktų įrengimas leidžia sutaupyti šiluminės energijos vartojimą vidutiniškai nuo 15 iki 30 proc., lyginant su elevatoriniais mazgais.
Tai reiškia, kad standartiniame 30 butų daugiabutyje, elevatorinio šilumos mazgo pakeitimas automatizuotu, gaunant 70% valstybės paramą, atsipirktų per maždaug vienerius metus. Šilumos mazgo atnaujinimas taip pat leistų išspręsti vieną dažniausių skundų dėl šildymo sistemų veikimo daugiabučiuose namuose – skirtingai šylančių butų, skirtingose namo vietose. Reikia pabrėžti, kad daugiabučių namų butų savininkų noras savanoriškai renovuotis priklauso ir nuo to, ar jų bute pakankamai šilta. Kadangi tik dalyje butų temperatūra yra nepakankama, sprendimas dėl renovacijos būna labai lėtas. Tuo tarpu vien tik įrengus automatizuotą šilumos punktą su balansiniais ventiliais būtų galima sėkmingai suvienodinti temperatūrą visuose daugiabučio namo butuose. Privalomųjų reikalavimų peržiūra reikalinga ir dėl technologiškai pasenusių elevatorinių mazgų įrenginių keliamo pavojaus, stichinių nelaimių, gaisro, karo ar kt., atvejais. Juose esantis termofikacinis vanduo tiesiogiai patenka į namo šildymo sistemą. Įvykus avarijai ar sprogimui name, viso miesto termofikacinis vanduo gali nevaldomai išsilieti. Atsižvelgiant į tai, būtina paspartinti šilumos punktų atnaujinimą ir modernizavimą. Tačiau, kaip jau minėta, privalomųjų reikalavimų peržiūrėjimas, numatant, kad elevatoriniai šilumos mazgai turi būti keičiami automatizuotais neefektyviuose daugiabučiuose, taptų prasmingas tik aiškiau apibrėžus daugiabučių namų valdytojų, šilumos tiekėjų ir kitų pusių pareigas, taip pat numačius ženklesnę kompensavimo sumą už privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą. Šilumos punktų įrenginių ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimas (modernizavimas) ar pakeitimas, lyginant su pilna viso namo renovacija, yra santykinai nedaug laiko ir finansinių sąnaudų reikalaujantis procesas.
Atnaujinimo (modernizavimo) ar pakeitimo proceso įgyvendinimas, užtrunkantis iki savaitės, gyventojams juntamą efektą duoda iš karto – leidžia sumažinti išlaidas šilumos energijai bei užtikrinti komfortišką temperatūrą gyvenamosiose patalpose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsniuose reglamentuojami daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate, tačiau nėra tiksliai apibrėžta, kokiam ūkio subjektui suteikiama privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pareiga ir atsakomybė, todėl būtina sustiprinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų vykdymą. Šiuo metu galiojantis Valstybės paramos įstatymo
teikimo galimybę daugiabučio mano gyventojams, siekiantiems įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo projektą, kai daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius. Šiuo atveju daugiabučio namo gyventojams, siekiantiems atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, valstybės parama būtų teikiama kompensuojant 30 procentų priemonių įgyvendinimo kainos.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnis numato administracinę atsakomybę už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, skiriant įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir neišskiria atsakomybės už daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate, todėl būtina nustatyti konkretų ūkio subjektą, kuriam būtų suteikiama privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pareiga ir atsakomybė. Siūloma nustatyti, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktį daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams vertintų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju. Šilumos tiekėjas informuotų pastato savininkus ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojus apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus.
Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, darbus, reikalingus atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, organizuoja ir įgyvendina daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ir (ar) valdytojai teisės aktuose nustatyta tvarka, priklausomai nuo darbų pobūdžio – nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus nuo šilumos ti ekėjo pranešimo gavimo dienos. Darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Valstybės paramos įstatymo nustatyta tvarka. Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia. Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos įstatymo nustatyta tvarka.
Ginčus tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 2. Valstybės paramos įstatymo projekto nuostatomis būtų numatyta valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjams teikiama kompensuojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatytą dalį iki 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos, jeigu įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras automatizuotas šilumos punktas ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkomos ar keičiamos šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius; šiuo atveju šio straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės paramos teikimo reikalavimai netaikomi. Taip pat, tame pačiame straipsnį numatant, kad už išvardytų priemonių atlikimą, įgyvendinant nustatytus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, būtų kompensuojama 70 procentų priemonių įgyvendinimo kainos. 3.
siūlomomis nuostatomis siekiama įtvirtinti atskirą administracinę atsakomybę už daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, numatant už šį nusižengimą skirti baudą butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, numatomas teigiamas poveikis aplinkai. Kadangi, įstatymų projektais siūlomomis nuostatomis prisidedama prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, bus daromas teigiamas poveikis klimato kaitai, aplinkos būklei. Bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, perteklinis gamtos išteklių naudojimas. Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektų siūlomomis nuostatomis būtų prisidedama prie tikslų, nustatytų strateginiuose dokumentuose, įgyvendinimo. Įstatymų projektais prisidedama tiek prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, tiek prie Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos tikslų įgyvendinimo.
Taip pat, įstatymų projektais siūloma nuostata prisideda prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo, kadangi siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pagerinti gyvenimo kokybę, didinant mūsų pastatų energinį naudingumą. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. Priėmus įstatymų projektus reikės priimti ir keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Valstybės paramos įstatymo projektui įgyvendinti papildomos lėšos bus skiriamos iš Klimato kaitos programos lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „mažoji renovacija“, „pastato šildymo ir karšto vandens sistema”, „šilumos punktų įrenginiai”, „šilumos ūkis“, „šildymo sezonas“ ir t.t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis [1] https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/STPD/Lietuvos%20ilgalaik%C4%97%20renovacijos%20strategija.pdf [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/525b1a91c16611ec9f0095b4d96fd400
2022-05-16 Nr. XIVP-1678 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 20 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad d augiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimų dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams tvarką ir formą nustato bei patikrinimus atlieka Taryba. Pagal galiojantį reguliavimą, toks patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per ketverius metus. Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pažymėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą, įstatymo įgyvendinimas, ar neįgyvendinimas priklausys išimtinai tik nuo tam tikrų asmenų valios, t. y. Tarybai suteikiama teisė tiek organizuoti tikrinimus itin dažnai, tiek ir neorganizuoti tokių tikrinimų niekada. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu teisės aktų hierarchijos principu, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, be to, įstatymo vykdymo privalomumas negali būti nulemiamas poįstatyminių teisės aktų turiniu. Kartu manytina, kad atsižvelgiant į tai, kad minėti tikrinimai yra tiesiogiai susiję su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, įstatyme turėtų išlikti bent minimalus tikrinimų reguliarumo reguliavimas, taip užtikrinant susijusių asmenų teises ir įstatymo vykdymui suteikiant privalomumo pobūdį. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „daugiabučių namų valdytojai“, kuri kituose siūlomo keisti įstatymo straipsniuose nevartojama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje nurodytos sąvokos vartoti kitą jos turinį atitinkančią sąvoką, vartojamą keičiamame įstatyme. 3.
straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti per kokį terminą nuo informacijos apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus gavimo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju privalo atlikti namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams vertinimą. Kartu svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje neturėtų būti nustatyta, kad darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, pradedami nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus ne nuo šilumos tiekėjo pranešimo, o nuo to momento, kai atlikus vertinimą dėl namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, nustatoma neatitiktis reikalavimams. 4. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje prieš žodį „valdytojai“ įrašytini žodžiai „ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų“. 5. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „ Darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka .“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokia Civiliniame kodekse nustatyta darbų finansavimo tvarka turima omenyje.
Pastebėtina, kad Civilinis kodeksas reguliuoja rangos darbų finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžeto (6.705 straipsni) bei faktoringą (6.903-6.912 straipsniai), tačiau abejotina, ar tai turima omenyje. Projektas tikslintinas aiškiai nurodant, kieno lėšomis atliekami analizuojamame straipsnyje nurodyti darbai. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projektu siūlomą 23 straipsnio 3 dalį, daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl darbų atlikimo nepriimamas. Jeigu turima omenyje, jog už atliktus darbus apmokama iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų privalomai sukauptų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje, tai projekte reikia ir pateikti nuorodą į šį Civilinio kodekso straipsnį, atitinkamai suderinus projekto ir nurodyto Civilinio kodekso straipsnio formuluotes. 6.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „ Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia.“ Pastebėtina, kad kartu su analizuojamu projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1679, tačiau nėra pakankamai aiškus šiais abiem projektais teikiamų siūlymų tarpusavio ryšys. Neaišku, ar analizuojamame projekto straipsnyje nustatyti privalomieji darbai būtų laikomi daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu), kaip jis apibrėžtas V alstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Jeigu taip, tai šių privalomųjų darbų organizavimui ir atlikimui turėtų būti taikomos V alstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, įskaitant 5 straipsnio nuostatas dėl sprendimų dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo priėmimo ir vykdymo tvarkos bei 6 straipsnio nuostatas dėl kaupiamojo įnašo mėnesinės įmokos dydžių ir šių įnašų panaudojimo tvarkos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nesant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, savininkai galimai apskritai liktų neinformuoti apie numatomus ar pradedamus darbus. Manytina, jog įstatymas turėtų aiškiai nustatyti asmenį, priimantį sprendimą organizuoti tam tikrus darbus, ir šio asmens pareigą tokį sprendimą pateikti savininkams. Be kita ko, tai svarbu ir dėl to, kad tik žinodami apie sprendimo organizuoti tam tikrus darbus egzistavimą, savininkai galėtų realizuoti savo teisę tokius sprendimus apskųsti.
Šiame kontekste manytina, kad įstatymas turėtų numatyti ir aiškią tokių sprendimų apskundimo tvarką. 7. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „
punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Neaišku, kokia konkrečiai darbų atlikimo
„Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ turima omenyje, kai darbus atlieka
savininkas (šiuo atveju – šilumos tiekėjas) jam nuosavybės teise priklausančiame daikte (šiuo atveju – šilumos punkte). Siūlytina arba pateikti nuorodą į konkrečias Civilinio kodekso normas, arba išbraukti formuluotę „Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. 8. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Ginčus tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Taryba.“ Manytina, kad nuostata yra neišsami ir neaiški.
Atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje turėtų būti nustatyta: ar toks ginčų nagrinėjimas yra privalomas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas, ar asmenys galėtų kreiptis tiesiai į teismą; kokia tvarka nagrinėjami ginčai (pavyzdžiui, pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles, ar Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, ar kt.); kokia yra Tarybos priimto sprendimo apskundimo teismui tvarka; ar skundo pateikimas teismui stabdo Tarybos sprendimo vykdymą ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog išsamaus ir aiškaus reguliavimo pavyzdžiu galėtų būti laikomas Energetikos įstatymo 34 straipsnis. 9. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „valdytojo“ įrašytini žodžiai „ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų“. 10. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė“ išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 11. Atsižvelgiant į
įstatymuose nustatytą Vyriausybės kompetenciją reguliuojant energetikos sektorių, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 20, 23, 24 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-06-27 Nr. XIVP-1678(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: projekto 6 straipsnio 3 dalies terminija derintina su keičiamo įstatymo 32 straipsnio terminija – savivaldybių tarybos ir šilumos tiekėjai įstatymo nustatytais atvejais nustato šilumos kainų dedamąsias, o ne „ priima sprendimus dėl šilumos kainų dedamųjų tvirtinimo“ , kaip siūloma nustatyti projekte. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
PROJEKTO nr. xivp-1678
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimų dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams tvarką ir formą nustato bei patikrinimus atlieka Taryba. Pagal galiojantį reguliavimą, toks patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per ketverius metus. Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pažymėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą, įstatymo įgyvendinimas, ar neįgyvendinimas priklausys išimtinai tik nuo tam tikrų asmenų valios, t. y. Tarybai suteikiama teisė tiek organizuoti tikrinimus itin dažnai, tiek ir neorganizuoti tokių tikrinimų niekada.
Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu teisės aktų hierarchijos principu, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, be to, įstatymo vykdymo privalomumas negali būti nulemiamas poįstatyminių teisės aktų turiniu. Kartu manytina, kad atsižvelgiant į tai, kad minėti tikrinimai yra tiesiogiai susiję su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, įstatyme turėtų išlikti bent minimalus tikrinimų reguliarumo reguliavimas, taip užtikrinant susijusių asmenų teises ir įstatymo vykdymui suteikiant privalomumo pobūdį. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „daugiabučių namų valdytojai“, kuri kituose siūlomo keisti įstatymo straipsniuose nevartojama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje nurodytos sąvokos vartoti kitą jos turinį atitinkančią sąvoką, vartojamą keičiamame įstatyme. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos
2
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti per kokį terminą nuo informacijos apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus gavimo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju privalo atlikti namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams vertinimą.
Kartu svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje neturėtų būti nustatyta, kad darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, pradedami nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus ne nuo šilumos tiekėjo pranešimo, o nuo to momento, kai atlikus vertinimą dėl namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, nustatoma neatitiktis reikalavimams. Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos
2
įstatymo 23 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje prieš žodį „valdytojai“ įrašytini žodžiai „ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokia Civiliniame kodekse nustatyta darbų finansavimo tvarka turima omenyje.
Pastebėtina, kad Civilinis kodeksas reguliuoja rangos darbų finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžeto (6.705 straipsni) bei faktoringą (6.903-6.912 straipsniai), tačiau abejotina, ar tai turima omenyje. Projektas tikslintinas aiškiai nurodant, kieno lėšomis atliekami analizuojamame straipsnyje nurodyti darbai. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projektu siūlomą 23 straipsnio 3 dalį, daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl darbų atlikimo nepriimamas. Jeigu turima omenyje, jog už atliktus darbus apmokama iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų privalomai sukauptų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje, tai projekte reikia ir pateikti nuorodą į šį Civilinio kodekso straipsnį, atitinkamai suderinus projekto ir nurodyto Civilinio kodekso straipsnio formuluotes. Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-162 6.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia.“ Pastebėtina, kad kartu su analizuojamu projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1679, tačiau nėra pakankamai aiškus šiais abiem projektais teikiamų siūlymų tarpusavio ryšys. Neaišku, ar analizuojamame projekto straipsnyje nustatyti privalomieji darbai būtų laikomi daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu), kaip jis apibrėžtas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Jeigu taip, tai šių privalomųjų darbų organizavimui ir atlikimui turėtų būti taikomos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, įskaitant 5 straipsnio nuostatas dėl sprendimų dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo priėmimo ir vykdymo tvarkos bei 6 straipsnio nuostatas dėl kaupiamojo įnašo mėnesinės įmokos dydžių ir šių įnašų panaudojimo tvarkos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nesant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, savininkai galimai apskritai liktų neinformuoti apie numatomus ar pradedamus darbus. Manytina, jog įstatymas turėtų aiškiai nustatyti asmenį, priimantį sprendimą organizuoti tam tikrus darbus, ir šio asmens pareigą tokį sprendimą pateikti savininkams. Be kita ko, tai svarbu ir dėl to, kad tik žinodami apie sprendimo organizuoti tam tikrus darbus egzistavimą, savininkai galėtų realizuoti savo teisę tokius sprendimus apskųsti.
Šiame kontekste manytina, kad įstatymas turėtų numatyti ir aiškią tokių sprendimų apskundimo tvarką. Spręsti pagrindiniame komitete. 7. Seimo kanceliarijos
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „4. Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Neaišku, kokia konkrečiai darbų atlikimo „Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ turima omenyje, kai darbus atlieka savininkas (šiuo atveju – šilumos tiekėjas) jam nuosavybės teise priklausančiame daikte (šiuo atveju – šilumos punkte). Siūlytina arba pateikti nuorodą į konkrečias Civilinio kodekso normas, arba išbraukti formuluotę „Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Spręsti pagrindiniame komitete. 8. Seimo kanceliarijos
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Ginčus tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Taryba.“ Manytina, kad nuostata yra neišsami ir neaiški.
Atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje turėtų būti nustatyta: ar toks ginčų nagrinėjimas yra privalomas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas, ar asmenys galėtų kreiptis tiesiai į teismą; kokia tvarka nagrinėjami ginčai (pavyzdžiui, pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles, ar Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, ar kt.); kokia yra Tarybos priimto sprendimo apskundimo teismui tvarka; ar skundo pateikimas teismui stabdo Tarybos sprendimo vykdymą ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog išsamaus ir aiškaus reguliavimo pavyzdžiu galėtų būti laikomas Energetikos įstatymo 34 straipsnis. Spręsti pagrindiniame komitete. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje prieš žodį
„valdytojo“ įrašytini žodžiai „daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų“. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė“ išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
energetikos sektorių, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Spręsti pagrindiniame komitete. 12. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-05-31 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. 7 . Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8 . Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Aplinkos apsaugos komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 20, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Romualdas Vaitkus. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos (EM) Energetikos konkurencingumo grupės patarėja Vida Dzermeikienė, EM Energijos efektyvumo politikos grupė vadovas Mindaugas Stonkus, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos (STPP) grupės vadovas Dainius Čergelis, AM STPP grupės vyr. specialistė Vaiva Rumbutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-161 (20) 1 (6) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimų dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams tvarką ir formą nustato bei patikrinimus atlieka Taryba. Pagal galiojantį reguliavimą, toks patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per ketverius metus. Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pažymėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą, įstatymo įgyvendinimas, ar neįgyvendinimas priklausys išimtinai tik nuo tam tikrų asmenų valios, t. y. Tarybai suteikiama teisė tiek organizuoti tikrinimus itin dažnai, tiek ir neorganizuoti tokių tikrinimų niekada.
Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu teisės aktų hierarchijos principu, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, be to, įstatymo vykdymo privalomumas negali būti nulemiamas poįstatyminių teisės aktų turiniu. Kartu manytina, kad atsižvelgiant į tai, kad minėti tikrinimai yra tiesiogiai susiję su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, įstatyme turėtų išlikti bent minimalus tikrinimų reguliarumo reguliavimas, taip užtikrinant susijusių asmenų teises ir įstatymo vykdymui suteikiant privalomumo pobūdį. Pritarti Pasiūlymas:
Įvertinant Teisės departamento išvadą, siūlome atsisakyti šios dalies pakeitimo ir palikti galiojančią Įstatymo redakciją. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-161
įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „daugiabučių namų valdytojai“, kuri kituose siūlomo keisti įstatymo straipsniuose nevartojama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje nurodytos sąvokos vartoti kitą jos turinį atitinkančią sąvoką, vartojamą keičiamame įstatyme. Pritarti Pasiūlymas:
dalį išdėstyti taip: „
bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklą, vykdant organizacines ir technines priemones daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. “
2022-05-162
3.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti per kokį terminą nuo informacijos apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus gavimo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju privalo atlikti namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams vertinimą. Kartu svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje neturėtų būti nustatyta, kad darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, pradedami nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus ne nuo šilumos tiekėjo pranešimo, o nuo to momento, kai atlikus vertinimą dėl namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, nustatoma neatitiktis reikalavimams. Pritarti Pasiūlymas:
Siūlome 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus turi būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjas ir (arba) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal kompetenciją raštu informuoja daugiabučio namo savininkus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją bei Tarybą apie daugiabučius namus, kurių šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų.
Pagal gautą informaciją šiems reikalavimams užtikrinti darbus pagal kompetenciją atlieka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), o kitų darbų atitikimą daugiabučio namo šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti organizuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas be daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, ne vėliau, kaip per keturis metus nuo pranešimo gavimo dienos. Darbų išlaidas apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių darbų išlaidoms kompensuoti gali būti teikiama valstybės parama pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą .“
2022-05-162
dalies trečiajame sakinyje prieš žodį „valdytojai“ įrašytini žodžiai „ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų“. Pritarti Žr. Komiteto siūlomą projektu keičiamo įstatymo
prie 3 TD pastabos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-162
5.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokia Civiliniame kodekse nustatyta darbų finansavimo tvarka turima omenyje. Pastebėtina, kad Civilinis kodeksas reguliuoja rangos darbų finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžeto (6.705 straipsni) bei faktoringą (6.903-6.912 straipsniai), tačiau abejotina, ar tai turima omenyje. Projektas tikslintinas aiškiai nurodant, kieno lėšomis atliekami analizuojamame straipsnyje nurodyti darbai. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projektu siūlomą 23 straipsnio 3 dalį, daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl darbų atlikimo nepriimamas. Jeigu turima omenyje, jog už atliktus darbus apmokama iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų privalomai sukauptų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje, tai projekte reikia ir pateikti nuorodą į šį Civilinio kodekso straipsnį, atitinkamai suderinus projekto ir nurodyto Civilinio kodekso straipsnio formuluotes. Pritarti Žr. Komiteto siūlomą projektu keičiamo įstatymo
prie 3 TD pastabos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-162
6.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia.“ Pastebėtina, kad kartu su analizuojamu projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1679, tačiau nėra pakankamai aiškus šiais abiem projektais teikiamų siūlymų tarpusavio ryšys. Neaišku, ar analizuojamame projekto straipsnyje nustatyti privalomieji darbai būtų laikomi daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu), kaip jis apibrėžtas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Jeigu taip, tai šių privalomųjų darbų organizavimui ir atlikimui turėtų būti taikomos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, įskaitant 5 straipsnio nuostatas dėl sprendimų dėl atnaujinimo projekto įgyvendinimo priėmimo ir vykdymo tvarkos bei 6 straipsnio nuostatas dėl kaupiamojo įnašo mėnesinės įmokos dydžių ir šių įnašų panaudojimo tvarkos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nesant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, savininkai galimai apskritai liktų neinformuoti apie numatomus ar pradedamus darbus. Manytina, jog įstatymas turėtų aiškiai nustatyti asmenį, priimantį sprendimą organizuoti tam tikrus darbus, ir šio asmens pareigą tokį sprendimą pateikti savininkams.
Be kita ko, tai svarbu ir dėl to, kad tik žinodami apie sprendimo organizuoti tam tikrus darbus egzistavimą, savininkai galėtų realizuoti savo teisę tokius sprendimus apskųsti. Šiame kontekste manytina, kad įstatymas turėtų numatyti ir aiškią tokių sprendimų apskundimo tvarką. Pritarti Pasiūlymas: Siūlome projektu teikiamas 23 straipsnio 3 dalies nuostatas perkelti į šio straipsnio
prie 3 TD pastabos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-162
yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Neaišku, kokia konkrečiai darbų atlikimo
„Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ turima omenyje, kai darbus atlieka
savininkas (šiuo atveju – šilumos tiekėjas) jam nuosavybės teise priklausančiame daikte (šiuo atveju – šilumos punkte). Siūlytina arba pateikti nuorodą į konkrečias Civilinio kodekso normas, arba išbraukti formuluotę
„Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti
Pasiūlymas : Siūlome 23 straipsnio 4 dalį laikyti
ą išdėstyti taip: „3 .
Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis. Darbų išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių darbų išlaidoms kompensuoti gali būti teikiama valstybės parama pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą .“
2022-05-162
karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Taryba.“ Manytina, kad nuostata yra neišsami ir neaiški. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje turėtų būti nustatyta: ar toks ginčų nagrinėjimas yra privalomas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas, ar asmenys galėtų kreiptis tiesiai į teismą; kokia tvarka nagrinėjami ginčai (pavyzdžiui, pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles, ar Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, ar kt.); kokia yra Tarybos priimto sprendimo apskundimo teismui tvarka; ar skundo pateikimas teismui stabdo Tarybos sprendimo vykdymą ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog išsamaus ir aiškaus reguliavimo pavyzdžiu galėtų būti laikomas Energetikos įstatymo 34 straipsnis. Pritarti Pasiūlymas :
Siūlome 23 straipsnio 5 dalį laikyti
ą išdėstyti taip: „ 4.
Taryba ne teismo tvarka, pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles, sprendžia ginčus, kilusius tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo. ”
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-162
namo bendrojo naudojimo objektų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba . 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
„įstatymas“ įrašytina formuluotė“ išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
Redakcinio pobūdžio pastaba . 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Vyriausybės kompetenciją reguliuojant energetikos sektorių, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Projekto pateikimo metu siūlymui kreiptis į LRV dėl išvados pateikimo nepritarta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7 . Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8 . Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Aistrida Latvėnė
Ekonomikos komitetas
DĖL
2022
22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Kasparas Adomaitis, Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos p rezidentas Valdas Lukoševičius; Vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas; Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas, Šilumos ir vandens departamento vyr. patarėja Rasa Valatkevičienė, Šilumos kainų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 20 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimų dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams tvarką ir formą nustato bei patikrinimus atlieka Taryba. Pagal galiojantį reguliavimą, toks patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per ketverius metus. Pasiūlymo turinys kelia abejonių.
Pažymėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą, įstatymo įgyvendinimas, ar neįgyvendinimas priklausys išimtinai tik nuo tam tikrų asmenų valios, t. y. Tarybai suteikiama teisė tiek organizuoti tikrinimus itin dažnai, tiek ir neorganizuoti tokių tikrinimų niekada. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu teisės aktų hierarchijos principu, nes įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, be to, įstatymo vykdymo privalomumas negali būti nulemiamas poįstatyminių teisės aktų turiniu. Kartu manytina, kad atsižvelgiant į tai, kad minėti tikrinimai yra tiesiogiai susiję su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, įstatyme turėtų išlikti bent minimalus tikrinimų reguliarumo reguliavimas, taip užtikrinant susijusių asmenų teises ir įstatymo vykdymui suteikiant privalomumo pobūdį. Nepritarti Taryba yra nepriklausoma institucija, kuri geriausiai išmano ir gali nusistatyti privalomųjų tikrinimų formą ir pobūdį, kad atliekami patikrinimai būtų efektyviausi ir užtikrintų siekiamus tikslus. 2. Seimo kanceliarijos
1
įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „daugiabučių namų valdytojai“, kuri kituose siūlomo keisti įstatymo straipsniuose nevartojama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje nurodytos sąvokos vartoti kitą jos turinį atitinkančią sąvoką, vartojamą keičiamame įstatyme. Pritarti Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą įstatymo projektui. Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 str. 1 d. išdėstyti taip: „ Papildyti 20 straipsnį 7 dalimi :
bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklą, įgyvendinant organizacines ir technines priemones, taikomos siekiant užtikrinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomuosius reikalavimus kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. “ 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus gavimo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju privalo atlikti namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams vertinimą. Kartu svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nuostatoje neturėtų būti nustatyta, kad darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, pradedami nedelsiant arba ne vėliau, kaip per du metus ne nuo šilumos tiekėjo pranešimo, o nuo to momento, kai atlikus vertinimą dėl namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, nustatoma neatitiktis reikalavimams. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens
sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus turi būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šilumos tiekėjas ir (arba) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal kompetenciją raštu informuoja daugiabučio namo savininkus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir Tarybą apie daugiabučius namus, kurių šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų. Pagal gautą informaciją darbus šiems reikalavimams užtikrinti pagal kompetenciją atlieka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), o kitų darbų atitiktį daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrina daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ne vėliau kaip per keturis metus nuo pranešimo apie daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomųjų reikalavimų neatitiktį gavimo dienos. Šių d arbų išlaidas apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių darbų išlaidoms kompensuoti teikiama valstybės parama pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
žodžiai „ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 3 TD pastabos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 5.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Darbai, reikalingi atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, finansuojami Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir gali būti remiami Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokia Civiliniame kodekse nustatyta darbų finansavimo tvarka turima omenyje. Pastebėtina, kad Civilinis kodeksas reguliuoja rangos darbų finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžeto (6.705 straipsni) bei faktoringą (6.903-6.912 straipsniai), tačiau abejotina, ar tai turima omenyje. Projektas tikslintinas aiškiai nurodant, kieno lėšomis atliekami analizuojamame straipsnyje nurodyti darbai. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projektu siūlomą 23 straipsnio 3 dalį, daugiabučio namo savininkų sprendimas dėl darbų atlikimo nepriimamas. Jeigu turima omenyje, jog už atliktus darbus apmokama iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų privalomai sukauptų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje, tai projekte reikia ir pateikti nuorodą į šį Civilinio kodekso straipsnį, atitinkamai suderinus projekto ir nurodyto Civilinio kodekso straipsnio formuluotes. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 3 TD pastabos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 6.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti:
„Nustačius, kad daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos
neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, reikalingų atlikti tam, kad būtų užtikrinta atitiktis daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams, priimti nereikia.“ Pastebėtina, kad kartu su analizuojamu projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1679, tačiau nėra pakankamai aiškus šiais abiem projektais teikiamų siūlymų tarpusavio ryšys. Neaišku, ar analizuojamame projekto straipsnyje nustatyti privalomieji darbai būtų laikomi daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu), kaip jis apibrėžtas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Jeigu taip, tai šių privalomųjų darbų organizavimui ir atlikimui turėtų būti taikomos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, įskaitant
ir vykdymo tvarkos bei 6 straipsnio nuostatas dėl kaupiamojo įnašo mėnesinės įmokos dydžių ir šių įnašų panaudojimo tvarkos. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nesant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sprendimo dėl darbų, savininkai galimai apskritai liktų neinformuoti apie numatomus ar pradedamus darbus. Manytina, jog įstatymas turėtų aiškiai nustatyti asmenį, priimantį sprendimą organizuoti tam tikrus darbus, ir šio asmens pareigą tokį sprendimą pateikti savininkams. Be kita ko, tai svarbu ir dėl to, kad tik žinodami apie sprendimo organizuoti tam tikrus darbus egzistavimą, savininkai galėtų realizuoti savo teisę tokius sprendimus apskųsti.
Šiame kontekste manytina, kad įstatymas turėtų numatyti ir aiškią tokių sprendimų apskundimo tvarką. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas perkelti į šio straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
3
dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „4. Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus, reikalingus užtikrinti, kad šilumos punktas atitiktų teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir šilumos punkto atnaujinimo (modernizavimo) kaina gali būti remiama Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos tobulintinos. Neaišku, kokia konkrečiai darbų atlikimo „Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ turima omenyje, kai darbus atlieka savininkas (šiuo atveju – šilumos tiekėjas) jam nuosavybės teise priklausančiame daikte (šiuo atveju – šilumos punkte). Siūlytina arba pateikti nuorodą į konkrečias Civilinio kodekso normas, arba išbraukti formuluotę „Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti Atsižvelgiant į TD
ą siūlome įstatymo projekto
dalimi. Komiteto pasiūlymas : įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį laikyti
ir j ą išdėstyti taip: „3.
Kai šilumos punkto savininkas yra šilumos tiekėjas, darbus daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, už kurių atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsakingas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), atlieka šilumos tiekėjas šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis. Darbų išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių darbų išlaidoms kompensuoti teikiama valstybės parama pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5
dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog
„Ginčus tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo
(eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo sprendžia Taryba.“ Manytina, kad nuostata yra neišsami ir neaiški. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje turėtų būti nustatyta: ar toks ginčų nagrinėjimas yra privalomas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas, ar asmenys galėtų kreiptis tiesiai į teismą; kokia tvarka nagrinėjami ginčai (pavyzdžiui, pagal Tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles, ar Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, ar kt.); kokia yra Tarybos priimto sprendimo apskundimo teismui tvarka; ar skundo pateikimas teismui stabdo Tarybos sprendimo vykdymą ir t.t. Atkreiptinas dėmesys, jog išsamaus ir aiškaus reguliavimo pavyzdžiu galėtų būti laikomas Energetikos įstatymo 34 straipsnis. Pritarti Atsižvelgiant į TD
ą siūlome įstatymo projekto
dalimi.
Komiteto pasiūlymas : įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį laikyti 4 dalimi ir j ą išdėstyti taip: „
teismo tvarka, vadovaudamasi savo Tarybos patvirtintomis ginčų nagrinėjimo taisykles, sprendžia ginčus kilusius tarp pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), šilumos tiekėjo, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams užtikrinimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
4
namo bendrojo naudojimo objektų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba . 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
„įstatymas“ įrašytina formuluotė“ išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
Redakcinio pobūdžio pastaba . 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Vyriausybės kompetenciją reguliuojant energetikos sektorių, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Projekto pateikimo metu siūlymui kreiptis į LRV dėl išvados pateikimo Seimas nepritarė. 12. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-05-31 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1678 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys 2022-06-131 Argumentai: Svarstant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 20,
Projektas Nr. XIVP-1678) reikalinga papildyti Projektą nuostatomis kurios padėtų spręsti šilumos tiekimo įmonių apyvartinių lėšų stygiaus problemą, sąlygojamą esamo teisinio reguliavimo. Galiojantis reguliavimo mechanizmas lemia, kad kuro, naudojamo šilumos gamybai, kainų pokyčiai ne iš karto įskaičiuojami į šilumos energijos vartotojams parduodamą šilumos energijos kainą – šilumos tiekimo įmonė iškart patiria pabrangusias kuro įsigijimo sąnaudas, tačiau patirtos sąnaudos į šilumos kainą vartotojams įtraukiamos tik po dviejų mėnesių, o vartotojai sąskaitas apmoka dar po mėnesio, dėl to šilumos tiekimo įmonei 2-3 mėn. laikotarpyje gali susidaryti reikšmingas apyvartinių lėšų trūkumas (2021-2022 m. šildymo sezone su šia problema susidūrė AB Vilniaus šilumos tinklai, kuomet bendrovei teko skubiai skolintis lėšų siekiant padengti apyvartinių lėšų trūkumą). Apyvartinių lėšų trūkumas šilumos tiekėjams kelia riziką užtikrinant saugų, patikimą ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams. Teikiami siūlymai dėl reikalingų Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimų, kuriais būtų papildytas Projektas Nr. XIVP-1678. Teikiamo siūlymo tikslas – panaikinti šilumos tiekėjų faktiškai patiriamų kuro sąnaudų ir per šilumos kainą susirenkamų pajamų neatitikimą, susidarantį dėl dviejų mėnesių kuro kainų įvertinimo šilumos kainoje vėlavimo bei skirtingais mėnesiais svyruojančios kuro struktūros.
Šie pakeitimai sudarys sąlygas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) atitinkamai pakoreguoti Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas, kaip parodė 2021-2022 m. šildymo sezono metu galiojusios šilumos kainos, yra neparankus šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi labiausiai išaugusios išteklių kainos šilumos vartotojų sąskaitose atsispindi būtent šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais. Teikiamomis Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo nuostatomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šilumos gamybos įmonėms subalansuoti ir prognozuoti finansinius srautus bei lanksčiau priimti sprendimus dėl optimalaus kuro įsigijimo būdo ir nustatyti pigiausią kuro struktūrą skirtingais laikotarpiais, pavesti VERT atlikti su tuo susijusius Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimus. Teikiami siūlymai parengti konsultuojantis su VERT. Pasiūlymas:
Papildyti Šilumos ūkio įstatymą:
Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji – kintanti šilumos
bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į kuro , naudojamo šilumos gamybai bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kiekius struktūros pasikeitimą ir veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba), vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu, ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį , atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį .“ Pritarti 2.
1Pakeisti 32 straipsnio 16 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
1) atsižvelgdamos į Tarybos Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatytą tvarką , nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai praneša apie šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas;“ Pritarti
2
2Pakeisti 32 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
17Duomenis apie įsigyto kuro kainas , iš kitų, šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nenumatytų, nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainas bei savivaldybių tarybų sprendimus apie naujas geriamojo vandens kainas įmonės šilumos tiekėjai, realizuojantys daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir nepriklausomi šilumos gamintojai Tarybai ir (arba) savivaldybėms pateikia iki mėnesio 10 dienos.“ Pritarti
3
3Pakeisti 32 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Taryba iki mėnesio sausio mėnesio
apskaičiuoja ir viešai informuoja apie vidutinę metinę biokuro, vidutinę metinę biokuro biržos, vidutinę metinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, ir vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kuro, šilumos, perkamos iš kitų, šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nenumatytų, šilumos gamintojų, ir geriamojo vandens kainas, naudotinas skaičiuojant šilumos ir karšto vandens kainas. “
Kazys Starkevičius,
4
4Pakeisti 32 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Taryba ir savivaldybės šilumos bazinės kainos ar perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų skaičiavimo metu patikrina kontroliuoja , ar įmonės teisingai skaičiavo skaičiuoja šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikė taikomos šilumos ir karšto vandens kainos kainas . “
Kazys Starkevičius, Dainius Kreivys
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 15 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. rugsėjo 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi šiuo įstatymu, pakoreguoja šilumos tiekėjų, realizuojančių daugiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kainos kintamąsias dedamąsias ir pateikia informaciją apie jas savivaldybių taryboms arba Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nustatytu atveju - šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 22 d.
Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 8, 9 dalimis, ir šilumos tiekėjai, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalimi, bei nepriklausomi šilumos gamintojai, vadovaudamiesi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 14 dalimi, priima sprendimus dėl šilumos kainos dedamųjų tvirtinimo. Savivaldybių tarybos pakoreguoja šilumos tiekėjų, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos kainos kintamąsias dedamąsias ir, vadovaudamosi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio
tvirtinimo . Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas
tai, kad užsitęsė teisėkūros procesas, siūloma vėlinti įstatymo įsigaliojimo datą:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos115 d.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-01 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir Komiteto pasiūlymus. Pritarti 2.
2022-06-08 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
. 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas
22 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad yra keičiami papildomi įstatymo straipsniai, siūlome pakeisti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą jį išdėstyti taip: „
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka