Projekto Lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 5 dalį:
„5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos kelionės į darbą ir atgal išlaidos.“2 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Papildyti 69 straipsnio 6 dalį:
„5. 6. Valstybinės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises
ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems specialistams.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Ieva Kačinskaitė
Viktoras Fiodorovas Vaida Giraitytė – Juškevičienė Vigilijus Jukna Aidas Gedvilas Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis
paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Darbo partijos frakcijos nariai. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projektų aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu numatyta, kad mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kelionės išlaidas gali apmokėti mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti instituciją. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma, papildyti, kad mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrintu, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu mokyklose trūksta pedagogų dalykininkų, kurie dėstytų tiksliuosius dalykus ir pedagogai yra priversti keliauti iš vienos mokyklos į kitą, kad galima būtų užtikrinti nenutrūkstamą švietimo procesą mokykloje. Todėl kelionės išlaidų privalomas kompensavimas palengvintų pedagogams finansinę naštą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti lėšų neprireiks. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 14. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: kasmetinės atostogos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra.
Seimo nariai Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Viktoras Fiodorovas Vaida Giraitytė – Juškevičienė Vigilijus Jukna Aidas Gedvilas Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-12 Nr. XIVP-1668 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 69 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad: „Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos kelionės į darbą ir atgal išlaidos.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš viešojo sektoriaus darbuotojų grupių – mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims, būtų nustatyta įstatyminė teisė gauti kelionės į darbą ir atgal apmokėjimą iš biudžeto (valstybės ar savivaldybių) lėšų. Šis pasiūlymas diskutuotinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė: „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją doktriną bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio siūlomo pakeitimo vienintelis pagrindas yra tai, kad „<...> kad pastaruoju metu mokyklose trūksta pedagogų dalykininkų, kurie dėstytų tiksliuosius dalykus ir pedagogai yra priversti keliauti iš vienos mokyklos į kitą, kad galima būtų užtikrinti nenutrūkstamą švietimo procesą mokykloje.“ Projekto aiškinamajame rašte nepateikiami jokie skaičiai ar analizė, pagrindžiantys tokį teiginį, niekaip neanalizuojamas kitų viešojo sektoriaus kitų sričių darbuotojų trūkumas, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinė padėtis yra tokia apimtimi besiskirianti nuo kitų viešojo sektoriaus kitų sričių darbuotojų padėties, kad jiems būtų galima nustatyti išimtinio pobūdžio teisinį reguliavimą, garantuojantį kelionės į darbą ir atgal išlaidų apmokėjimą iš biudžeto lėšų.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją doktriną bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio siūlomo pakeitimo vienintelis pagrindas yra tai, kad „<...> kad pastaruoju metu mokyklose trūksta pedagogų dalykininkų, kurie dėstytų tiksliuosius dalykus ir pedagogai yra priversti keliauti iš vienos mokyklos į kitą, kad galima būtų užtikrinti nenutrūkstamą švietimo procesą mokykloje.“ Projekto aiškinamajame rašte nepateikiami jokie skaičiai ar analizė, pagrindžiantys tokį teiginį, niekaip neanalizuojamas kitų viešojo sektoriaus kitų sričių darbuotojų trūkumas, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinė padėtis yra tokia apimtimi besiskirianti nuo kitų viešojo sektoriaus kitų sričių darbuotojų padėties, kad jiems būtų galima nustatyti išimtinio pobūdžio teisinį reguliavimą, garantuojantį kelionės į darbą ir atgal išlaidų apmokėjimą iš biudžeto lėšų. Todėl svarstytina, ar yra objektyvių prielaidų, suponuojančių, kad mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų viešojo sektoriaus darbuotojų teisinės padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų Konstituciškai pagrįstas, keliant klausimą, ar siūlomas reguliavimas atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl asmenų lygybės įstatymui. Antra, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas apimtų ne tik viešojo sektoriaus mokyklas, tačiau ir privataus kapitalo pagrindu veikiančias mokyklas, nesusijusias su biudžetinėmis lėšomis. Šiuo atžvilgiu nuostata svarstytina asmenų lygiateisiškumo ir proporcingo ūkinės veiklos reguliavimo kontekste.
Kaip jau minėta šioje išvadoje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių duomenų, apie mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinės padėties skirtumus, ne tik nuo kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų, tačiau ir nuo kitų privataus sektoriaus darbuotojų teisinės padėties skirtumų. Todėl svarstytina, ar yra objektyvių prielaidų, suponuojančių, kad privačiajame sektoriuje dirbančių mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų privačiojo sektoriaus darbuotojų teisinės padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų Konstituciškai pagrįstas, keliant klausimą, ar siūlomas reguliavimas atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl asmenų lygybės įstatymui. Be to, siūlomu pakeitimu būtų reguliuojama tam tikro privataus sektoriaus subjektų – privataus kapitalo mokyklų veikla, ribojant tokių privačių subjektų teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl darbuotojams skiriamų išmokų pobūdžio. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime nurodė, kad „<...> asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. <...> Konstitucijos
iniciatyvos sąvoka yra plati: ji suponuoja inter alia asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (užsiėmimą), sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę ir kt.
Asmens ūkinės veiklos laisvė yra neatsiejama ir nuo reikalavimo paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo.“ Tokios oficialiosios konstitucinės doktrinos kontekste keltinas klausimas, ar privataus kapitalo subjektų grupė, kurių veikla apima mokyklų steigimą ir veiklą, savo teisine padėtimi taip skiriasi nuo kitų privataus kapitalo subjektų teisinės padėties, kad į šių subjektų veiklą reikėtų įsiterpti įstatyminiu reguliavimu, nustatančiu tam tikras papildomas išmokas darbuotojams, ar toks reguliavimas atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą, ar neriboja asmenų ūkinės veiklos labiau nei tai būtina, ar nepažeidžia sutarčių sudarymo laisvės, sąžiningos konkurencijos laisvės, asmenų lygiateisiškumo principo, ar yra konstituciškai pagrįstas, ar atitinka Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2. Įstatymo pavadinime turi būti tikslinamas keičiamo Švietimo įstatymo numeris, t. y. vietoj „Nr. XI-1281” turi būti įrašytas „Nr. I-1489“. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, keičiamo įstatymo 69 straipsnio pakeitimai turėtų būti dėstomi vienu straipsniu, kurio:
teisinio aiškumo, projektu pildomoje Švietimo įstatymo 69 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti iš kokių lėšų šaltinių (valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžeto lėšų ar kitų lėšų) būtų apmokamos (kompensuojamos) kelionės į darbą ir atgal išlaidos valstybinių ir savivaldybių mokyklų darbuotojams. 5. Projektu keičiamo Švietimo įstatymo 69 straipsnio 6 dalies formuluotė tikslintina, nes joje išbraukus žodžius „važiavimo į darbą ir atgal“, likusi formuluotė - „nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone“, netenka prasmės ir todėl taip pat turi būti išbraukta. 6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui ir tinkamam jo taikymui reikėtų papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, siūlome nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, o taip pat į tai, kad būtent Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalyvauja formuojant, vykdant ir užtikrinant valstybinę švietimo politiką, dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. XI-1281 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2022-10-12 Nr. 102-P-42 Vilnius . Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Česlav Olševski, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-121 Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 69 straipsnio 5 dalį ir nustatyti, kad: „Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos kelionės į darbą ir atgal išlaidos.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš viešojo sektoriaus darbuotojų grupių – mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims, būtų nustatyta įstatyminė teisė gauti kelionės į darbą ir atgal apmokėjimą iš biudžeto (valstybės ar savivaldybių) lėšų.
Šis pasiūlymas diskutuotinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas
lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją doktriną bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio siūlomo pakeitimo vienintelis pagrindas yra tai, kad „<...> kad pastaruoju metu mokyklose trūksta pedagogų dalykininkų, kurie dėstytų tiksliuosius dalykus ir pedagogai yra priversti keliauti iš vienos mokyklos į kitą, kad galima būtų užtikrinti nenutrūkstamą švietimo procesą mokykloje.“ Projekto aiškinamajame rašte nepateikiami jokie skaičiai ar analizė, pagrindžiantys tokį teiginį, niekaip neanalizuojamas kitų viešojo sektoriaus kitų sričių darbuotojų trūkumas, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinė padėtis yra tokia apimtimi besiskirianti nuo kitų viešojo sektoriaus kitų sričių darbuotojų padėties, kad jiems būtų galima nustatyti išimtinio pobūdžio teisinį reguliavimą, garantuojantį kelionės į darbą ir atgal išlaidų apmokėjimą iš biudžeto lėšų.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Atsižvelgiant į tokią Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją doktriną bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokio siūlomo pakeitimo vienintelis pagrindas yra tai, kad „<...> kad pastaruoju metu mokyklose trūksta pedagogų dalykininkų, kurie dėstytų tiksliuosius dalykus ir pedagogai yra priversti keliauti iš vienos mokyklos į kitą, kad galima būtų užtikrinti nenutrūkstamą švietimo procesą mokykloje.“ Projekto aiškinamajame rašte nepateikiami jokie skaičiai ar analizė, pagrindžiantys tokį teiginį, niekaip neanalizuojamas kitų viešojo sektoriaus kitų sričių darbuotojų trūkumas, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinė padėtis yra tokia apimtimi besiskirianti nuo kitų viešojo sektoriaus kitų sričių darbuotojų padėties, kad jiems būtų galima nustatyti išimtinio pobūdžio teisinį reguliavimą, garantuojantį kelionės į darbą ir atgal išlaidų apmokėjimą iš biudžeto lėšų. Todėl svarstytina, ar yra objektyvių prielaidų, suponuojančių, kad mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų viešojo sektoriaus darbuotojų teisinės padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų Konstituciškai pagrįstas, keliant klausimą, ar siūlomas reguliavimas atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl asmenų lygybės įstatymui. Pritarti
2022-05-121 Antra, atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas apimtų ne tik viešojo sektoriaus mokyklas, tačiau ir privataus kapitalo pagrindu veikiančias mokyklas, nesusijusias su biudžetinėmis lėšomis.
Šiuo atžvilgiu nuostata svarstytina asmenų lygiateisiškumo ir proporcingo ūkinės veiklos reguliavimo kontekste. Kaip jau minėta šioje išvadoje, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių duomenų, apie mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinės padėties skirtumus, ne tik nuo kitų viešojo sektoriaus sričių darbuotojų, tačiau ir nuo kitų privataus sektoriaus darbuotojų teisinės padėties skirtumų. Todėl svarstytina, ar yra objektyvių prielaidų, suponuojančių, kad privačiajame sektoriuje dirbančių mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų privačiojo sektoriaus darbuotojų teisinės padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų Konstituciškai pagrįstas, keliant klausimą, ar siūlomas reguliavimas atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl asmenų lygybės įstatymui. Pritarti Pastaba analogiška pirmajai, tačiau šiuo atveju TD pasisako ne tik dėl viešojo sektoriaus, tačiau ir privataus kapitalo pagrindu veikiančių mokyklų, nesusijusių su biudžetinėmis lėšomis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-121 Be to, siūlomu pakeitimu būtų reguliuojama tam tikro privataus sektoriaus subjektų – privataus kapitalo mokyklų veikla, ribojant tokių privačių subjektų teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl darbuotojams skiriamų išmokų pobūdžio.
Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas
ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. <...> Konstitucijos 46 straipsnio
yra plati: ji suponuoja inter alia asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (užsiėmimą), sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė yra neatsiejama ir nuo reikalavimo paisyti ūkio subjektų lygiateisiškumo.“ Tokios oficialiosios konstitucinės doktrinos kontekste keltinas klausimas, ar privataus kapitalo subjektų grupė, kurių veikla apima mokyklų steigimą ir veiklą, savo teisine padėtimi taip skiriasi nuo kitų privataus kapitalo subjektų teisinės padėties, kad į šių subjektų veiklą reikėtų įsiterpti įstatyminiu reguliavimu, nustatančiu tam tikras papildomas išmokas darbuotojams, ar toks reguliavimas atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą, ar neriboja asmenų ūkinės veiklos labiau nei tai būtina, ar nepažeidžia sutarčių sudarymo laisvės, sąžiningos konkurencijos laisvės, asmenų lygiateisiškumo principo, ar yra konstituciškai pagrįstas, ar atitinka Konstitucijos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3
punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIVP-1668 1 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms dėl asmenų lygybės įstatymui ir Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė