Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. VIII-480 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Privatizavimo objektas – akcijos, valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos valstybei ar savivaldybei, įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą, taip pat valstybei perduotos akcijos, įtrauktos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patvirtintą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą.“
2Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Valstybei perduotos akcijos – akcijos, kurios yra pripažintos bešeimininkėmis, konfiskuotos, valstybės paveldėtos ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais perduotos valstybei.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privatizavimo institucijos yra:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;
2) savivaldybės administracija savivaldybių tarybų įsteigti savivaldybių administracijų padaliniai savivaldybėms priklausančioms akcijoms privatizuoti (toliau – savivaldybių privatizavimo fondai) arba kiti savivaldybių administracijų padaliniai. Savivaldybės taryba gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorių sudaryti sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Savivaldybės privatizavimo fondas, o kai jis nesteigiamas, – kitas savivaldybės administracijos padalinys administracija atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) parengia privatizavimo objektų sąrašo projektą ir teikia jį Vyriausybei tvirtinti, tvirtina valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą;“. 4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Privatizavimo komisija yra sudaroma 4 metų kadencijai iš 7 narių, iš jų 2 nariai – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) opozicinių frakcijų pasiūlyti kandidatai. Privatizavimo komisijos pirmininką ir 4 jos narius skiria ir atleidžia Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka. Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytus kandidatus skiria ir atleidžia Seimo pirmininkas Seimo opozicinių frakcijų teikimu. Tas pats asmuo Privatizavimo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Privatizavimo komisijos sudėtį tvirtina Vyriausybė.“
2Pakeisti 5 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šio įstatymo numatytais atvejais priima sprendimą dėl privatizavimo objekto privatizavimo programos sustabdymo ir (ar) vykdymo nutraukimo pripažinimo, kad ši programa baigta;“. 3. Papildyti 5 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Privatizavimo komisija sprendimą dėl privatizavimo objekto privatizavimo programos sustabdymo ar vykdymo nutraukimo, jame nurodžiusi priežastį, gali priimti iki potencialaus pirkėjo, su kuriuo numatoma pasirašyti privatizavimo sandorį, pripažinimo ir paskelbimo laimėtoju.“
4Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Privatizavimo komisijos sprendimai yra skelbiami Teisės aktų registre, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje.“
1.
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės privatizavimo komisija sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 2 narius teikia ir atšaukia savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos, jeigu tokios yra. Tas pats asmuo savivaldybės privatizavimo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Savivaldybės privatizavimo komisija savivaldybės lygiu atlieka tas pačias funkcijas kaip ir Privatizavimo komisija. Jeigu savivaldybės taryba savivaldybės privatizavimo komisijos nesudaro, jos funkcijas atlieka Privatizavimo komisija.“
2Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą turi būti paskelbta informaciniame biuletenyje Savivaldybės privatizavimo komisijos sprendimai yra skelbiami Teisės aktų registre.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Privatizavimo lėšos
1Privatizavimo lėšos yra:
1) lėšos, gautos iš privatizavimo sandorių ir pardavus valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus pagal Vertybinių popierių įstatymą šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais;
2) palūkanos už atidėtas įmokas, netesybos (baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandoriuose numatytų sąlygų nevykdymą) ir kiti su privatizavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, taip pat pirkėjų, pripažintų privatizavimo objekto įgijėjais, sumokėtos privalomosios įmokos, kai privatizavimo sandoris neįvyksta dėl jų kaltės. 2.
2Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos, išskyrus lėšas, gautas privatizavus valstybei perduotas akcijas, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą atlygio už akcijų privatizavimą apskaičiavimo tvarką Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Lėšos, gautos privatizavus valstybei perduotas akcijas, pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Jeigu privatizavimo objektas iki įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą. Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 3.
3Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui dengiamos šios išlaidos:
1) dengiamos išlaidos ekspertų (patarėjų) paslaugoms apmokėti;
2) dengiamos išlaidos įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kuriais valstybė arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įpareigoti grąžinti iš privatizavimo sandorių valstybės gautas lėšas, vykdyti;
3) mokamas atlygis už centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdomų valstybei perduotų akcijų administravimą ir privatizavimą;
4) skiriamos lėšos valstybės įsipareigojimams, susijusiems su valstybei perduotomis akcijomis, padengti. 4. Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Tais atvejais, kai sudaryta sutartis su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, Privatizavimo privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, į savivaldybės biudžetą pervedamos pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priklausančias lėšas už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą atlygio už akcijų privatizavimą apskaičiavimo tvarką, pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį, pervedamos į savivaldybės biudžetą. 5. Jeigu valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su savivaldybėms ar kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis įmonės akcijomis, privatizavimo lėšos paskirstomos proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno akcijų savininko dalį.
Valstybei ir savivaldybei tenkančios lėšos pervedamos šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka atitinkamai į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetą. Kitiems buvusiems akcijų savininkams tenkančios privatizavimo lėšos pervedamos, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą atlygio už akcijų privatizavimą apskaičiavimo tvarką.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Privatizavimo objekto vertinimas ir pradinės kainos nustatymas
1Privatizavimo objektas vertinamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nurodytais vertės nustatymo metodais ir nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato kitaip. 2. Vyriausybė turi teisę nustatyti supaprastintus vertės nustatymo metodus ir jų derinius, kurie privatizavimo institucijos sprendimu gali būti taikomi tais atvejais, kai parduodama mažiau kaip 1/3 įmonės akcijų. 3. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai privatizavimo institucijos sprendimu gali būti netaikomi viešo akcijų pardavimo ar viešo aukciono būdu parduodamų akcijų vertei nustatyti tais atvejais, kai valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklauso mažiau kaip 1/3 akcinės bendrovės akcijų ir šios akcinės bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Šiuo atveju akcijos vertė yra akcijos rinkos kaina, nustatyta vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. 42.
42Privatizavimo objektą vertina viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos parinkti turto vertinimo įmonės vertintojai, atitinkantys Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nepriklausomiems turto vertintojams nustatytus reikalavimus. 53. Turto vertintojai teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina privatizavimo objekto valdytojui žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų. 4. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai privatizavimo institucijos sprendimu gali būti netaikomi viešo akcijų pardavimo ar viešo aukciono būdu parduodamų akcijų vertei nustatyti tais atvejais, kai valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklauso mažiau kaip 1/3 akcinės bendrovės akcijų ir šios akcinės bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Šiuo atveju akcijos vertė yra akcijos rinkos kaina, nustatyta vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. 5.
5Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai dėl privatizavimo objekto vertinimo privatizavimo institucijų sprendimu gali būti netaikomi, jeigu tam pritaria atitinkamai Privatizavimo komisija ir (ar) savivaldybės privatizavimo komisija, esant vienai iš šių sąlygų:
1) į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktų valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10000 eurų;
2) į valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą įtrauktų valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10000 eurų;
3) bendra privatizuojamų akcijų paketą sudarančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10000 eurų, kai į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su į valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą įtrauktomis tos įmonės akcijomis;
4) į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktų vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10000 eurų;
5) bendra privatizuojamų akcijų paketą sudarančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10000 eurų, kai valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su vienai ar kelioms savivaldybėms ar kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis tos įmonės akcijomis;
6) bendra privatizuojamų akcijų paketą sudarančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10000 eurų, kai vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis tos įmonės akcijomis. 6. Šio sraipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais pradinė privatizavimo objekto kaina apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis.
Privatizavimo objektų sąrašas, valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas ir privatizavimo objekto privatizavimo programa“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privatizavimo objektų sąrašą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teikimu tvirtina Vyriausybė. Į šį sąrašą gali būti įtrauktos visų įtraukiamos valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių priklausančios įmonių akcijos, išskyrus tas:
1) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, kurių privatizavimą riboja įstatymai;
2) akcijas tų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, dėl kurių reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo ar likvidavimo yra priimti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai arba kurioms iškelta bankroto byla ar bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, arba priimtas juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas, kuriuo inicijuotas juridinio asmens likvidavimas Į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybių teikimu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įtraukia ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius privatizavimo objektus, kuriuos savivaldybės nusprendžia privatizuoti.;
3) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, įtraukiamas į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą.“
3Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybei nuosavybės teise priklausančios įmonių akcijos į privatizavimo objektų sąrašo projektą įtraukiamos įmonės akcijų valdytojo motyvuotu teikimu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios įmonių akcijos į privatizavimo objektų sąrašo projektą įtraukiamos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, kai yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas į privatizavimo objektų sąrašą įtraukti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias įmonių akcijas.
Sprendimą įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas priima savivaldybės taryba. Sprendimą valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas įtraukti į privatizavimo objektų sąrašo projektą priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.“
4Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jo privatizavimo programa gali būti sustabdyta ir (ar) pripažįstama pasibaigusia, jeigu įmonei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra iškelta bankroto byla ar įmonė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) nustatyta tvarka yra likviduojama, taip pat jeigu bent vieną kartą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa, tačiau per privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas arba privatizavimo objektas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą pažeidžiant įstatymus. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat gali būti išbrauktas, jeigu jis yra reikalingas ar valstybės, ar savivaldybių, ar visuomenės reikmėms tenkinti arba kai Vyriausybė nepritaria privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas, jeigu savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, kai yra šiame įstatyme nurodytos sąlygos.
Privatizuotas objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat išbraukiamas, kai pirkėjas sumoka visą kainą ir įvykdo kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus jeigu:
1) pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą ir įvykdęs kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus;
2) įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, yra pasibaigusi kaip juridinis asmuo ir išregistruota iš juridinių asmenų registro;
3) privatizavimo objektas yra reikalingas valstybės ar savivaldybių, ar visuomenės reikmėms tenkinti;
4) Vyriausybė nepritaria privatizavimo objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui ir priima sprendimą privatizavimo objektą išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo;
5) bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa, tačiau per privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas;
6) įmonės, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą reorganizuoti, atskirti, pertvarkyti ar likviduoti įmonę;
7) įmonei, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
8) juridinių asmenų registro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą;
9) privatizavimo objektas į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas pažeidžiant įstatymus;
10) savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, kai tenkinama bent viena iš šios dalies 1–3, 5–9 punktuose nurodytų sąlygų.“ 5.
Privatizuotas objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat išbraukiamas, kai pirkėjas sumoka visą kainą ir įvykdo kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus jeigu:
1) pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą ir įvykdęs kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus;
2) įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, yra pasibaigusi kaip juridinis asmuo ir išregistruota iš juridinių asmenų registro;
3) privatizavimo objektas yra reikalingas valstybės ar savivaldybių, ar visuomenės reikmėms tenkinti;
4) Vyriausybė nepritaria privatizavimo objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui ir priima sprendimą privatizavimo objektą išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo;
5) bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa, tačiau per privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas;
6) įmonės, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą reorganizuoti, atskirti, pertvarkyti ar likviduoti įmonę;
7) įmonei, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
8) juridinių asmenų registro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą;
9) privatizavimo objektas į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas pažeidžiant įstatymus;
10) savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, kai tenkinama bent viena iš šios dalies 1–3, 5–9 punktuose nurodytų sąlygų.“
5Papildyti 10 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Kai privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas dėl šio straipsnio 10 dalies 3–9 punktuose nurodytų priežasčių, Vyriausybės nutarime, kuriuo tvirtinamas privatizavimo objektų sąrašas, nurodoma valstybės institucija, kurią Vyriausybė įgalioja įgyvendinti valstybės, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai valstybės, kaip akcininkės, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimas paliekamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. “
6Papildyti 10 straipsnį 12 dalimi:
„12. Tuo atveju, kai valstybei perduotų įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10000 eurų, jos į privatizavimo objektų sąrašą gali būti neįtraukiamos, tačiau tokiu atveju jos turi būti įtraukiamos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą.“
7Papildyti 10 straipsnį 13 dalimi:
„13. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, pagrindinės veiklos pobūdis, įstatinis kapitalas, valstybei tenkanti akcijų nominalioji vertė, įmonės nuosavo kapitalo grąža, darbuotojų skaičius ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kodas Juridinių asmenų registre. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas sudaromas ir keičiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas ir visi jo pakeitimai skelbiami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje.“
8Papildyti 10 straipsnį 14 dalimi:
„14.
Jeigu įmonė, kurios akcijos ar dalis akcijų yra perduotos valstybei, atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytą aplinkybę, jos akcijos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą netraukiamos, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl įmonės, kaip juridinio asmens, likvidavimo inicijavimo.“
1Papildyti 11 straipsnį 4 dalimi:
„4. Informacinis biuletenis viešai skelbiamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje.“
2Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi:
„5. Per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas savo interneto svetainėje paskelbia metines valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo apžvalgas, o savivaldybės administracijos savo interneto svetainėse paskelbia metines savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo apžvalgas, kurių turinio reikalavimus nustato Vyriausybė. Apžvalgos yra skelbiamos užtikrinant jų skelbimo tęstinumą.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės veiklos apribojimai
1.
Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės neturi teisės be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) privatizavimo institucijos rašytinio sutikimo nuo privatizavimo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ar (ir) vykdymo nutraukimo pripažinimo pasibaigusiomis dienos sudaryti šių sandorių:
1) paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo;
2) medžiagų ir žaliavų pirkimo bei pardavimo arba bet kokio jų perdavimo, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo. 2. Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, kurių akcijos privatizuojamos, negali be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) privatizavimo institucijos rašytinio sutikimo nuo Vyriausybės nutarimo, kuriuo į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos šių įmonių akcijos, įsigaliojimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ar (ir) vykdymo nutraukimo pripažinimo pasibaigusiomis dienos būti pertvarkomos, atskiriamos arba reorganizuojamos. 3.
3Jeigu šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodyti sandoriai yra sudaromi be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) privatizavimo institucijos leidimo, jie yra niekiniai, išskyrus sandorius, sudarytus su asmenimis, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti apie pagal šį straipsnį įmonei taikomus apribojimus. Jeigu su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) privatizavimo institucijos leidimu tokie sandoriai sudaromi, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) privatizavimo institucija privalo apie tai nedelsdamas (nedelsdami) nedelsdama informuoti potencialius pirkėjus:
1) paskelbdamas (paskelbdami) paskelbdama pasikeitusią informaciją informaciniame biuletenyje ir (ar)
2) informuodamas (informuodami) informuodama kiekvieną potencialų pirkėją, kuris raštu kreipėsi dėl informacijos apie privatizuojamas valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės akcijas. 4. Nuo privatizavimo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ir (ar) vykdymo nutraukimo pripažinimo pasibaigusiomis dienos akcininkui – valstybei arba savivaldybei atstovaujantis asmuo bendrovėje, kurioje valstybė ar savivaldybė turi 1/2 ar mažiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime (išskyrus atvejus, kai kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), tokiame susirinkime privalo balsuoti prieš, jeigu šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime būtų svarstomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti klausimai ir jeigu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) akcininkui – valstybei arba savivaldybei atstovaujančiam asmeniui nenurodo balsuoti kitaip.“
1.
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) Privatizavimo institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytų privatizavimo būdų derinį arba pakeisti privatizavimo būdą, jeigu tam pritaria atitinkamai Privatizavimo komisija arba savivaldybės privatizavimo komisija. Informacija apie privatizavimo objekto privatizavimo būdų derinio taikymą ir privatizavimo būdo pakeitimą skelbiama informaciniame biuletenyje.“
2Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kiekvienam iš privatizavimo objektų, privatizuojamų bet kuriuo šiame įstatyme nustatytu privatizavimo būdu, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) privatizavimo institucija turi teisę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis visoms įsigyti su privatizavimu susijusioms užduotims atlikti susijusias paslaugas.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Akcijų pardavimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkams būdu gali būti privatizuojamos tik tų uždarųjų akcinių bendrovių uždarosios akcinės bendrovės akcijos, dėl kurių privatizavimo bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo programa, tačiau per šiose programose nustatytą laiką akcijos nebuvo parduotos, taip pat valstybei perduotos uždarosios akcinės bendrovės akcijos, jeigu jų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10000 eurų. Akcijų pardavimų skaičius neribojamas.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už privatizavimo objektą gali būti sumokama iš karto (per penkias darbo dienas po privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos) arba dalimis (etapais).
Vėliausią galimą atsiskaitymo už privatizavimo objektą terminą nustato atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas arba savivaldybių privatizavimo fondai. Šis atsiskaitymo Atsiskaitymo už privatizavimo objektą galutinis terminas, kai už privatizavimo objektą sumokama iš karto, turi būti ne ilgesnis kaip penkios darbo dienos nuo privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, o kai sumokama dalimis (etapais), – negali būti ne ilgesnis kaip penkeri metai.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu pagal privatizavimo sandorį pirkėjas pradeda valdyti ir naudoti privatizavimo objektą anksčiau, negu pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į jį, privatizavimo sandoriuose sandoryje turi būti nurodytos sąlygos, užtikrinančios galimybę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (savivaldybių privatizavimo fondams) privatizavimo institucijai kontroliuoti atlikti privatizuoto objekto veiklą veiklos priežiūrą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis taikoma savivaldybių privatizavimo komisijų sprendimams, priimtiems nuo 2022 m. lapkričio 1 d. 4. Privatizavimo komisija, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia veiklą ir laikoma, kad jos pirmoji kadencija baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d. 5. Savivaldybių privatizavimo komisijos, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia veiklą ir laikoma, kad jų pirmoji kadencija baigiasi 2023 m. gegužės 30 d. 6.
6Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje dėstomoje Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytos apžvalgos pirmą kartą turi būti paskelbtos per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir apimti laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami pagal Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. VIII-480 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Privatizavimo objektas – akcijos, valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos valstybei ar savivaldybei, įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą, taip pat valstybei perduotos akcijos, įtrauktos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patvirtintą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą.“
2Papildyti 2 straipsnį 7¹ dalimi:
„7¹. Valstybei perduotos akcijos – akcijos, kurios yra pripažintos bešeimininkėmis, konfiskuotos, valstybės paveldėtos ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais perduotos valstybės nuosavybėn.“
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privatizavimo institucijos yra:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;
2) savivaldybės administracija savivaldybių tarybų įsteigti savivaldybių administracijų padaliniai savivaldybėms priklausančioms akcijoms privatizuoti (toliau – savivaldybių privatizavimo fondai) arba kiti savivaldybių administracijų padaliniai. Savivaldybės taryba gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorių sudaryti sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Savivaldybės privatizavimo fondas, o kai jis nesteigiamas, – kitas savivaldybės administracijos padalinys administracija atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) parengia privatizavimo objektų sąrašo projektą ir teikia jį Vyriausybei tvirtinti, šio įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju tvirtina valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą;“. 4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Privatizavimo komisija yra sudaroma 4 metų kadencijai iš 7 narių, iš jų 2 nariai – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) opozicinių frakcijų pasiūlyti kandidatai. Privatizavimo komisijos pirmininką ir 4 jos narius skiria ir atleidžia Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka. Seimo opozicinių frakcijų pasiūlytus kandidatus skiria ir atleidžia Seimo Pirmininkas Seimo opozicinių frakcijų teikimu. Tas pats asmuo Privatizavimo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Privatizavimo komisijos sudėtį tvirtina Vyriausybė.“
2Pakeisti 5 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šio įstatymo numatytais atvejais priima sprendimą dėl privatizavimo objekto privatizavimo programos sustabdymo ir (ar) vykdymo nutraukimo pripažinimo, kad ši programa baigta;“. 3. Papildyti 5 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Privatizavimo komisija sprendimą dėl privatizavimo objekto privatizavimo programos sustabdymo ar vykdymo nutraukimo, jame nurodžiusi priežastį, gali priimti iki potencialaus pirkėjo, su kuriuo numatoma pasirašyti privatizavimo sandorį, pripažinimo ir paskelbimo laimėtoju.“
4Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Privatizavimo komisijos sprendimai yra skelbiami Teisės aktų registre, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje.“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės privatizavimo komisija sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip 7 narių, iš kurių ne mažiau kaip 2 narius teikia ir atšaukia savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos, jeigu tokios yra. Tas pats asmuo savivaldybės privatizavimo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Savivaldybės privatizavimo komisija savivaldybės lygiu atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir Privatizavimo komisija. Jeigu savivaldybės taryba savivaldybės privatizavimo komisijos nesudaro, jos funkcijas atlieka Privatizavimo komisija.“
2Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Apie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą turi būti paskelbta informaciniame biuletenyje Savivaldybės privatizavimo komisijos sprendimai yra skelbiami Teisės aktų registre.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Privatizavimo lėšos
1Privatizavimo lėšos yra:
1) lėšos, gautos iš privatizavimo sandorių ir pardavus valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus pagal Vertybinių popierių įstatymą šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais;
2) palūkanos už atidėtas įmokas, netesybos (baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandoriuose numatytų sąlygų nevykdymą) ir kiti su privatizavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, taip pat pirkėjų, pripažintų privatizavimo objekto įgijėjais, sumokėtos privalomosios įmokos, kai privatizavimo sandoris neįvyksta dėl jų kaltės. 2.
2Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos, išskyrus lėšas, gautas privatizavus valstybei perduotas akcijas, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą atlygio už akcijų privatizavimą apskaičiavimo tvarką Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Lėšos, gautos privatizavus valstybei perduotas akcijas, pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Jeigu privatizavimo objektas iki įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą. Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. 3.
3Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui dengiamos šios išlaidos:
1) dengiamos išlaidos ekspertų (patarėjų) paslaugoms apmokėti;
2) dengiamos išlaidos įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kuriais valstybė arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įpareigoti grąžinti iš privatizavimo sandorių valstybės gautas lėšas, vykdyti;
3) mokamas atlygis už centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdomų valstybei perduotų akcijų administravimą ir privatizavimą;
4) skiriamos lėšos valstybės įsipareigojimams, susijusiems su valstybei perduotomis akcijomis, padengti. 4. Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą. Tais atvejais, kai sudaryta sutartis su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, Privatizavimo privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, į savivaldybės biudžetą pervedamos pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priklausančias lėšas už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą atlygio už akcijų privatizavimą apskaičiavimo tvarką, pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį, pervedamos į savivaldybės biudžetą. 5. Jeigu valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su savivaldybėms ar kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis įmonės akcijomis, privatizavimo lėšos paskirstomos proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno akcijų savininko dalį.
Valstybei ir savivaldybei tenkančios lėšos pervedamos šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka atitinkamai į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetą. Kitiems buvusiems akcijų savininkams tenkančios privatizavimo lėšos pervedamos atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, apskaičiuotą proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno akcijų savininko dalį pagal Vyriausybės nustatytą atlygio už akcijų privatizavimą apskaičiavimo tvarką.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Privatizavimo objekto vertinimas ir pradinės kainos nustatymas
1Privatizavimo objektas vertinamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nurodytais vertės nustatymo metodais ir nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato kitaip kai šiame įstatyme nustatyta kitaip. 2. Vyriausybė turi teisę nustatyti supaprastintus vertės nustatymo metodus ir jų derinius, kurie privatizavimo institucijos sprendimu gali būti taikomi tais atvejais, kai parduodama mažiau kaip 1/3 įmonės akcijų. 3. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai privatizavimo institucijos sprendimu gali būti netaikomi viešo akcijų pardavimo ar viešo aukciono būdu parduodamų akcijų vertei nustatyti tais atvejais, kai valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklauso mažiau kaip 1/3 akcinės bendrovės akcijų ir šios akcinės bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Šiuo atveju akcijos vertė yra akcijos rinkos kaina, nustatyta vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. 42.
42Privatizavimo objektą vertina viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinktos parinkti turto vertinimo įmonės vertintojai, atitinkantys Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nepriklausomiems turto vertintojams nustatytus reikalavimus. 53. Turto vertintojai teisės aktų ir sutartyje dėl turto įvertinimo nustatyta tvarka atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina privatizavimo objekto valdytojui žalą, atsiradusią dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų. 4. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai privatizavimo institucijos sprendimu gali būti netaikomi viešo akcijų pardavimo ar viešo aukciono būdu parduodamų akcijų vertei nustatyti tais atvejais, kai valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklauso mažiau kaip 1/3 akcinės bendrovės akcijų ir šios akcinės bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Šiuo atveju akcijos vertė yra akcijos rinkos kaina, nustatyta vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. 5.
5Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai dėl privatizavimo objekto vertinimo privatizavimo institucijų sprendimu gali būti netaikomi, jeigu tam pritaria atitinkamai Privatizavimo komisija ir (ar) savivaldybės privatizavimo komisija, kai yra viena iš šių sąlygų:
1) į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktų valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų;
2) į valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą įtrauktų valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų;
3) bendra privatizuojamų akcijų paketą sudarančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų, kai į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su į valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą įtrauktomis tos įmonės akcijomis;
4) į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktų vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų;
5) bendra privatizuojamų akcijų paketą sudarančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų, kai valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su vienai ar kelioms savivaldybėms ar kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis tos įmonės akcijomis;
6) bendra privatizuojamų akcijų paketą sudarančių įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų, kai vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis tos įmonės akcijomis. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais pradinė privatizavimo objekto kaina apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis.
Privatizavimo objektų sąrašas, valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas ir privatizavimo objekto privatizavimo programa“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privatizavimo objektų sąrašą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teikimu tvirtina Vyriausybė. Į šį sąrašą gali būti įtrauktos visų įtraukiamos valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių priklausančios įmonių akcijos, išskyrus tas:
1) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, kurių privatizavimą riboja įstatymai;
2) akcijas tų akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, dėl kurių reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo ar likvidavimo yra priimti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai arba kurioms iškelta bankroto byla ar bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, arba priimtas Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas, kuriuo inicijuotas juridinio asmens likvidavimas Į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybių teikimu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įtraukia ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius privatizavimo objektus, kuriuos savivaldybės nusprendžia privatizuoti.;
3) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, įtraukiamas į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą.“
3Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybei nuosavybės teise priklausančios įmonių akcijos į privatizavimo objektų sąrašo projektą įtraukiamos įmonės akcijų valdytojo motyvuotu teikimu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios įmonių akcijos į privatizavimo objektų sąrašo projektą įtraukiamos savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, kai yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas į privatizavimo objektų sąrašą įtraukti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias įmonių akcijas.
Sprendimą įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas priima savivaldybės taryba. Sprendimą valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas įtraukti į privatizavimo objektų sąrašo projektą priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.“
4Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jo privatizavimo programa gali būti sustabdyta ir (ar) pripažįstama pasibaigusia, jeigu įmonei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra iškelta bankroto byla ar įmonė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) nustatyta tvarka yra likviduojama, taip pat jeigu bent vieną kartą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa, tačiau per privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas arba privatizavimo objektas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą pažeidžiant įstatymus. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat gali būti išbrauktas, jeigu jis yra reikalingas ar valstybės, ar savivaldybių, ar visuomenės reikmėms tenkinti arba kai Vyriausybė nepritaria privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas, jeigu savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, kai yra šiame įstatyme nurodytos sąlygos.
Privatizuotas objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat išbraukiamas, kai pirkėjas sumoka visą kainą ir įvykdo kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus jeigu:
1) pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą ir įvykdęs kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus;
2) įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, yra pasibaigusi kaip juridinis asmuo ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro;
3) privatizavimo objektas yra reikalingas valstybės ar savivaldybių, ar visuomenės reikmėms tenkinti;
4) Vyriausybė nepritaria privatizavimo objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui ir priima sprendimą privatizavimo objektą išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo;
5) bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa, tačiau per privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas;
6) įmonės, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą reorganizuoti, atskirti, pertvarkyti ar likviduoti įmonę;
7) įmonei, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
8) Juridinių asmenų registro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą;
9) privatizavimo objektas į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas pažeidžiant įstatymus;
10) savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, kai tenkinama bent viena iš šios dalies 1–3, 5–9 punktuose nurodytų sąlygų.“ 5.
Privatizuotas objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat išbraukiamas, kai pirkėjas sumoka visą kainą ir įvykdo kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus jeigu:
1) pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą ir įvykdęs kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus;
2) įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, yra pasibaigusi kaip juridinis asmuo ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro;
3) privatizavimo objektas yra reikalingas valstybės ar savivaldybių, ar visuomenės reikmėms tenkinti;
4) Vyriausybė nepritaria privatizavimo objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui ir priima sprendimą privatizavimo objektą išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo;
5) bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo objekto privatizavimo programa, tačiau per privatizavimo objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas;
6) įmonės, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą reorganizuoti, atskirti, pertvarkyti ar likviduoti įmonę;
7) įmonei, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
8) Juridinių asmenų registro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir įmonė, kurios akcijos įtrauktos į privatizavimo objektų sąrašą, įgyja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą;
9) privatizavimo objektas į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas pažeidžiant įstatymus;
10) savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, kai tenkinama bent viena iš šios dalies 1–3, 5–9 punktuose nurodytų sąlygų.“
5Papildyti 10 straipsnį 11 dalimi:
„11.
Kai privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas dėl šio straipsnio 10 dalies 3–9 punktuose nurodytų priežasčių, Vyriausybės nutarime, kuriuo tvirtinamas privatizavimo objektų sąrašas, nurodoma valstybės institucija, kurią Vyriausybė įgalioja įgyvendinti valstybės, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai valstybės, kaip akcininkės, turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimas paliekamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. “
6Papildyti 10 straipsnį 12 dalimi:
„12. Tuo atveju, kai valstybei perduotų įmonės akcijų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų, jos į privatizavimo objektų sąrašą gali būti neįtraukiamos, tačiau tokiu atveju jos turi būti įtraukiamos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą.“
7Papildyti 10 straipsnį 13 dalimi:
„13. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas, pagrindinės veiklos pobūdis, įstatinis kapitalas, valstybei tenkanti akcijų nominalioji vertė, įmonės nuosavo kapitalo grąža, darbuotojų skaičius ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kodas Juridinių asmenų registre. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas sudaromas ir keičiamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašas ir visi jo pakeitimai skelbiami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje.“
8Papildyti 10 straipsnį 14 dalimi:
„14.
Jeigu įmonė, kurios akcijos ar dalis akcijų yra perduotos valstybei, atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalyje nurodytą aplinkybę, jos akcijos į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo tvirtinamą valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą netraukiamos, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl įmonės, kaip juridinio asmens, likvidavimo inicijavimo.“
1Papildyti 11 straipsnį 4 dalimi:
„4. Informacinis biuletenis viešai skelbiamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo interneto svetainėje.“
2Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi:
„5. Per 2 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas savo interneto svetainėje paskelbia metines valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo apžvalgas, o savivaldybės administracijos savo interneto svetainėse paskelbia metines savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo apžvalgas. Šių apžvalgų turinio reikalavimus nustato Vyriausybė. Apžvalgos yra skelbiamos neribotą laikotarpį užtikrinant jų skelbimo tęstinumą.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės veiklos apribojimai
1.
Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės neturi teisės be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) privatizavimo institucijos rašytinio sutikimo nuo privatizavimo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ar (ir) vykdymo nutraukimo pripažinimo pasibaigusiomis dienos sudaryti šių sandorių:
1) paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo;
2) medžiagų ir žaliavų pirkimo bei pardavimo arba bet kokio jų perdavimo, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo. 2. Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, kurių akcijos privatizuojamos, negali be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) privatizavimo institucijos rašytinio sutikimo nuo Vyriausybės nutarimo, kuriuo į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos šių įmonių akcijos, įsigaliojimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ar (ir) vykdymo nutraukimo pripažinimo pasibaigusiomis dienos būti pertvarkomos, atskiriamos arba reorganizuojamos. 3.
3Jeigu šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodyti sandoriai yra sudaromi be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) privatizavimo institucijos leidimo, jie yra niekiniai, išskyrus sandorius, sudarytus su asmenimis, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti apie pagal šį straipsnį įmonei taikomus apribojimus. Jeigu su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (savivaldybių privatizavimo fondų) privatizavimo institucijos leidimu tokie sandoriai sudaromi, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) privatizavimo institucija privalo apie tai nedelsdamas (nedelsdami) nedelsdama informuoti potencialius pirkėjus:
1) paskelbdamas (paskelbdami) paskelbdama pasikeitusią informaciją informaciniame biuletenyje ir (ar)
2) informuodamas (informuodami) informuodama kiekvieną potencialų pirkėją, kuris raštu kreipiasi dėl informacijos apie privatizuojamas valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės akcijas. 4. Nuo privatizavimo objekto privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ir (ar) vykdymo nutraukimo pripažinimo pasibaigusiomis dienos akcininkui – valstybei arba savivaldybei atstovaujantis asmuo bendrovėje, kurioje valstybė ar savivaldybė turi 1/2 ar mažiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime (išskyrus atvejus, kai kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), tokiame susirinkime privalo balsuoti prieš, jeigu šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime būtų svarstomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti klausimai ir jeigu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) akcininkui – valstybei arba savivaldybei atstovaujančiam asmeniui nenurodo balsuoti kitaip.“
1.
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) Privatizavimo institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytų privatizavimo būdų derinį arba pakeisti privatizavimo būdą, jeigu tam pritaria atitinkamai Privatizavimo komisija arba savivaldybės privatizavimo komisija. Informacija apie privatizavimo objekto privatizavimo būdų derinio taikymą ir privatizavimo būdo pakeitimą skelbiama informaciniame biuletenyje.“
2Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kiekvienam iš privatizavimo objektų, privatizuojamų bet kuriuo šiame įstatyme nustatytu privatizavimo būdu, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (savivaldybių privatizavimo fondai) privatizavimo institucija turi teisę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis visoms įsigyti su privatizavimu susijusioms užduotims atlikti susijusias paslaugas.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Akcijų pardavimo uždarosios akcinės bendrovės akcininkams būdu gali būti privatizuojamos tik tų uždarųjų akcinių bendrovių uždarosios akcinės bendrovės akcijos, dėl kurių privatizavimo bent tris kartus šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo programa, tačiau per šiose programose nustatytą laiką akcijos nebuvo parduotos, taip pat valstybei perduotos uždarosios akcinės bendrovės akcijos, jeigu jų nominaliųjų verčių suma yra mažesnė negu 10 000 eurų. Akcijų pardavimų skaičius neribojamas.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už privatizavimo objektą gali būti sumokama iš karto (per penkias darbo dienas po privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos) arba dalimis (etapais).
Vėliausią galimą atsiskaitymo už privatizavimo objektą terminą nustato atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas arba savivaldybių privatizavimo fondai. Šis atsiskaitymo Atsiskaitymo už privatizavimo objektą galutinis terminas, kai už privatizavimo objektą sumokama iš karto, turi būti ne ilgesnis kaip penkios darbo dienos nuo privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, o kai sumokama dalimis (etapais), – negali būti ne ilgesnis kaip penkeri metai.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu pagal privatizavimo sandorį pirkėjas pradeda valdyti ir naudoti privatizavimo objektą anksčiau, negu pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į jį, privatizavimo sandoriuose sandoryje turi būti nurodytos sąlygos, užtikrinančios galimybę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (savivaldybių privatizavimo fondams) privatizavimo institucijai kontroliuoti atlikti privatizuoto objekto veiklą veiklos priežiūrą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos savivaldybių privatizavimo komisijų sprendimams, priimtiems nuo 2022 m. lapkričio 1 d. 4. Privatizavimo komisija, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia veiklą ir laikoma, kad jos kadencija baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d. 5.
5Savivaldybių privatizavimo komisijos, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tęsia veiklą ir laikoma, kad jų kadencija baigiasi 2023 m. gegužės 30 d. 6. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytų Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl Privatizavimo komisijos ir savivaldybių privatizavimo komisijų (toliau – komisijos) narių skyrimo ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės taikomos pasibaigus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytoms komisijų narių kadencijoms. 7. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytos apžvalgos pirmą kartą turi būti paskelbtos per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo ir apimti laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami pagal Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-480 2,
2022-05-17 Nr. XIVP-1666 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
privatizavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7¹ dalyje siūloma nustatyti, kad valstybei perduotos akcijos – akcijos, kurios yra pripažintos bešeimininkėmis, konfiskuotos, valstybės paveldėtos ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais perduotos valstybei. Iš sąvokos turinio nėra aišku, ar akcijos valstybei perduodamos nuosavybės teise, ar kita teise, pavyzdžiui, patikėjimo teise. Svarstytina, ar projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 2. Projekto
savivaldybės administracijos, kaip privatizavimo institucijos, statusas, nustatant, kad savivaldybės administracija atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas, o savivaldybės taryba gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorių sudaryti sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIVP-1580), pagal kurį numatoma pakeisti tiek savivaldybės mero, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir nustatyti, kad savivaldybės meras vadovauja savivaldybės administracijai ir yra įstaigos vadovas, o savivaldybės administracijos direktorius vykdytų dalį pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą priskirtų įstaigos vadovo funkcijų mero pavedimu. Atsižvelgus į tai, kad minėto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimas numatomas 2023 m. balandžio 10 d., svarstytina, ar siekiant teisės aktų stabilumo ir nuoseklumo, projektas neturėtų būti papildytas ir nuostatomis, suderintomis su planuojamais pokyčiais dėl savivaldybės administracijos vadovo pasikeitimo (tam tikras nuostatas projekte išdėstant 2 redakcijomis, įsigaliosiančiomis 2022 m. lapkričio 1 d. ir
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ,,parengia privatizavimo objektų sąrašo projektą ir teikia jį tvirtinti Vyriausybei“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas privatizavimo objektams yra priskiriamos ir ,,valstybei perduotos akcijos“, tačiau pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą tvirtina ne Vyriausybė, bet centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, Vyriausybei centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turėtų teikti ne visų privatizavimo objektų sąrašo projektą, bet tik valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų, t. y. projektas neturėtų apimti valstybei perduotų akcijų. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. 4.
nustatyti, kad Privatizavimo komisija sudaroma 4 metų kadencijai ir kad tas pats asmuo Privatizavimo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Atkreiptinas dėmesys, kad Privatizavimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nustatytosios 4 metų kadencijos laikotarpiu. Svarstytina, ar projekte nereiktų aptarti situacijos, kai asmuo, paskirtas Privatizavimo komisijos nariu 4 metų kadencijai, Privatizavimo komisijos nariu išbūna trumpesnį laiką (pavyzdžiui, trumpiau negu pusę kadencijos) – ar tokiu atveju taip pat būtų taikomas apribojamas dėl ne daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. 5. Projekto
atvejais, kai sudaryta sutartis su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, į savivaldybės biudžetą pervedamos pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį <...>. Taigi, vertinamąja projekto nuostata siūloma reglamentuoti privatizavimo lėšų, gautų pardavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, paskirstymą. Nuostata suformuluota taip, kad privatizavimo lėšų paskirstymo taisyklės būtų taikomos tik tuo atveju, kai savivaldybė yra sudariusi sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo.
Ji gali būti suprantama taip, kad galimi ir kiti atvejai, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas privatizuos savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir nesudarydamas su savivaldybe sutarties dėl akcijų privatizavimo. Lieka neaišku, kokiomis taisyklėmis remiantis pastaruoju atveju būtų atliekamas privatizavimo lėšų paskirstymas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų išvengta galimo jų nevienodo aiškinimo taikant įstatymą. 6. Projekto
lėšų paskirstymo tvarką, kai valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su savivaldybėms ar kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis įmonės akcijomis. Minėtoje projekto nuostatoje siūloma nustatyti, kad privatizavimo lėšos paskirstomos proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno akcijų savininko dalį, valstybei ir savivaldybei tenkančios lėšos pervedamos atitinkamai į jų biudžetus, tačiau „kitiems buvusiems akcijų savininkams tenkančios privatizavimo lėšos pervedamos, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui <...>“. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokėtinas atlygis, kuris atskaitomas iš kitiems savininkams (ne valstybės ir savivaldybių) tenkančių privatizavimo lėšų, yra apskaičiuojamas proporcingai atsižvelgiant į visų kartu privatizuotų akcijų savininkų dalį. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. 7.
siūloma nustatyti, kad privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jeigu Vyriausybė nepritaria privatizavimo objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui ir priima sprendimą privatizavimo objektą išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas atvejis, kai privatizavimo objektas gali būti išbrauktas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo, – Vyriausybė nepritaria objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui. Siekiant teisės akto nuoseklumo, svarstytina, ar aptariamoje projekto nuostatoje neturėtų būti pateikiama nuoroda į minėtą keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį. 8. Projekto
nustatyti, kad ,,apžvalgos yra skelbiamos užtikrinant jų skelbimo tęstinumą“. Nėra aiškus šios nuostatos turinys ir teisinio reguliavimo tikslai, t. y. ar turimas tikslas nustatyti, kad apžvalgų skelbimai yra pasikartojantys veiksmai, kasmet atliekami įstatymų nustatytais terminais, ar turimas tikslas nustatyti, kad skelbiamos apžvalgos turinys kiekvienais kalendoriniais metais yra papildomas. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. 9. Projekto
privatizavimu susijusios paslaugos“ nėra konkreti, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų aiškiai įvardinti, kokias konkrečiai paslaugas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pirkti privatizavimo institucijos. 10.
dėstoma Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis“. 11. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Privatizavimo komisijos, sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo, pirmoji kadencija baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d. Pagal projekto 15 straipsnio 1 dalį, įstatymo nuostatos įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti, jog asmuo Privatizavimo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, o pati komisija sudaroma 4 metų kadencijai. Atsižvelgus į tai, kad nuo įstatymo įsigaliojimo iki pirmos kadencijos pabaigos praeitų pusė (2 metai ir 2 mėnesiai iš 4 metų kadencijos) nustatytosios kadencijos, svarstytina, ar tokią kadencijos trukmę galima prilyginti pirmosios kadencijos pabaigai. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 5 daliai, pagal kurią savivaldybių privatizavimo komisijos pirmoji kadencija būtų laikoma pasibaigusia 2023 m. gegužės 30 d. (7 mėnesiai iš 4 metų kadencijos). Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos pasirinktų terminų priežastys yra susijusios su Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimais, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta aptariamo 2 kadencijų apribojimo taikymo išimtis, pavyzdžiui, nustatant, kad projekto 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos kadencijos neįtraukiamos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Lietuvos Respublikos VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-480 2,
2022-06-28 Nr. XIVP-1666(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
privatizavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7¹ dalyje siūloma nustatyti, kad valstybei perduotos akcijos – akcijos, kurios yra pripažintos bešeimininkėmis, konfiskuotos, valstybės paveldėtos ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais perduotos valstybei. Iš sąvokos turinio nėra aišku, ar akcijos valstybei perduodamos nuosavybės teise, ar kita teise, pavyzdžiui, patikėjimo teise. Svarstytina, ar projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-172 2.
Projekto
reglamentuojamas savivaldybės administracijos, kaip privatizavimo institucijos, statusas, nustatant, kad savivaldybės administracija atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas, o savivaldybės taryba gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorių sudaryti sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1580), pagal kurį numatoma pakeisti tiek savivaldybės mero, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir nustatyti, kad savivaldybės meras vadovauja savivaldybės administracijai ir yra įstaigos vadovas, o savivaldybės administracijos direktorius vykdytų dalį pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą priskirtų įstaigos vadovo funkcijų mero pavedimu. Atsižvelgus į tai, kad minėto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimas numatomas 2023 m. balandžio 10 d., svarstytina, ar siekiant teisės aktų stabilumo ir nuoseklumo, projektas neturėtų būti papildytas ir nuostatomis, suderintomis su planuojamais pokyčiais dėl savivaldybės administracijos vadovo pasikeitimo (tam tikras nuostatas projekte išdėstant 2 redakcijomis, įsigaliosiančiomis 2022 m. lapkričio 1 d. ir 2023 m. balandžio 10 d.). Spręsti pagrindiniame komitete3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ,,parengia privatizavimo objektų sąrašo projektą ir teikia jį tvirtinti Vyriausybei“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas privatizavimo objektams yra priskiriamos ir ,,valstybei perduotos akcijos“, tačiau pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą tvirtina ne Vyriausybė, bet centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, Vyriausybei centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turėtų teikti ne visų privatizavimo objektų sąrašo projektą, bet tik valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų, t. y. projektas neturėtų apimti valstybei perduotų akcijų. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Atkreiptinas dėmesys, kad Privatizavimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nustatytosios
situacijos, kai asmuo, paskirtas Privatizavimo komisijos nariu 4 metų kadencijai, Privatizavimo komisijos nariu išbūna trumpesnį laiką (pavyzdžiui, trumpiau negu pusę kadencijos) – ar tokiu atveju taip pat būtų taikomas apribojamas dėl ne daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. Spręsti pagrindiniame komitete5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-176 5.
Projekto
,,Tais atvejais, kai sudaryta sutartis su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, į savivaldybės biudžetą pervedamos pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį <...>. Taigi, vertinamąja projekto nuostata siūloma reglamentuoti privatizavimo lėšų, gautų pardavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, paskirstymą. Nuostata suformuluota taip, kad privatizavimo lėšų paskirstymo taisyklės būtų taikomos tik tuo atveju, kai savivaldybė yra sudariusi sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Ji gali būti suprantama taip, kad galimi ir kiti atvejai, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas privatizuos savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir nesudarydamas su savivaldybe sutarties dėl akcijų privatizavimo. Lieka neaišku, kokiomis taisyklėmis remiantis pastaruoju atveju būtų atliekamas privatizavimo lėšų paskirstymas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų išvengta galimo jų nevienodo aiškinimo taikant įstatymą. Nepritarti Pastaboje aptariama Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nuostata skirta tiems atvejams, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas privatizuoja ne pati savivaldybė, bet tai daro pagal sudarytą sutartį - centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
Pažymėtina, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi įstatyminį pagrindą nustatyta tvarka privatizuoti valstybei priklausančias akcijas, tačiau neturi teisinio pagrindo be sutarties pardavinėti kitiems asmenims, įskaitant ir savivaldybėms, priklausančias akcijas. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
privatizavimo lėšų paskirstymo tvarką, kai valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su savivaldybėms ar kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis įmonės akcijomis. Minėtoje projekto nuostatoje siūloma nustatyti, kad privatizavimo lėšos paskirstomos proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno akcijų savininko dalį, valstybei ir savivaldybei tenkančios lėšos pervedamos atitinkamai į jų biudžetus, tačiau
„kitiems buvusiems akcijų savininkams tenkančios privatizavimo lėšos
pervedamos, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui <...>“. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokėtinas atlygis, kuris atskaitomas iš kitiems savininkams (ne valstybės ir savivaldybių) tenkančių privatizavimo lėšų, yra apskaičiuojamas proporcingai atsižvelgiant į visų kartu privatizuotų akcijų savininkų dalį. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą.
Pritarti Projekto
išdėstyti taip:
„Kitiems buvusiems akcijų savininkams tenkančios
privatizavimo lėšos pervedamos, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, apskaičiuotą proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno akcijų savininko dalį pagal Vyriausybės nustatytą atlygio už akcijų privatizavimą apskaičiavimo tvarką“. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūloma nustatyti, kad privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jeigu Vyriausybė nepritaria privatizavimo objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui ir priima sprendimą privatizavimo objektą išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas atvejis, kai privatizavimo objektas gali būti išbrauktas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo, – Vyriausybė nepritaria objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui. Siekiant teisės akto nuoseklumo, svarstytina, ar aptariamoje projekto nuostatoje neturėtų būti pateikiama nuoroda į minėtą keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį. Spręsti pagrindiniame komitete8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti, kad ,,apžvalgos yra skelbiamos užtikrinant jų skelbimo tęstinumą“. Nėra aiškus šios nuostatos turinys ir teisinio reguliavimo tikslai, t. y. ar turimas tikslas nustatyti, kad apžvalgų skelbimai yra pasikartojantys veiksmai, kasmet atliekami įstatymų nustatytais terminais, ar turimas tikslas nustatyti, kad skelbiamos apžvalgos turinys kiekvienais kalendoriniais metais yra papildomas.
Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Spręsti pagrindiniame komitete9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
privatizavimu susijusios paslaugos“ nėra konkreti, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų aiškiai įvardinti, kokias konkrečiai paslaugas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pirkti privatizavimo institucijos. Spręsti pagrindiniame komitete10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dėstoma Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis“. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Privatizavimo komisijos, sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo, pirmoji kadencija baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d. Pagal projekto 15 straipsnio 1 dalį, įstatymo nuostatos įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti, jog asmuo Privatizavimo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, o pati komisija sudaroma 4 metų kadencijai.
Atsižvelgus į tai, kad nuo įstatymo įsigaliojimo iki pirmos kadencijos pabaigos praeitų pusė (2 metai ir 2 mėnesiai iš 4 metų kadencijos) nustatytosios kadencijos, svarstytina, ar tokią kadencijos trukmę galima prilyginti pirmosios kadencijos pabaigai. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 5 daliai, pagal kurią savivaldybių privatizavimo komisijos pirmoji kadencija būtų laikoma pasibaigusia 2023 m. gegužės 30 d. (7 mėnesiai iš 4 metų kadencijos). Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos pasirinktų terminų priežastys yra susijusios su Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimais, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta aptariamo 2 kadencijų apribojimo taikymo išimtis, pavyzdžiui, nustatant, kad projekto 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos kadencijos neįtraukiamos. Spręsti pagrindiniame komitete
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas. Pritarti iniciatorių pateiktam Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1666 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
SAVIVALDYBĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-480 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11,
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas. M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, VĮ Turto bankas generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius, Turto bankas Privatizavimo skyriaus vadovas Algirdas Nenartavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1712
ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7¹ dalyje siūloma nustatyti, kad valstybei perduotos akcijos – akcijos, kurios yra pripažintos bešeimininkėmis, konfiskuotos, valstybės paveldėtos ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais perduotos valstybei. Iš sąvokos turinio nėra aišku, ar akcijos valstybei perduodamos nuosavybės teise, ar kita teise, pavyzdžiui, patikėjimo teise.
Svarstytina, ar projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomo 2 straipsnio 7¹ dalį išdėstyti taip: „7¹. Valstybei perduotos akcijos – akcijos, kurios yra pripažintos bešeimininkėmis, konfiskuotos, valstybės paveldėtos ar kitais teisės aktų nustatytais atvejais perduotos valstybės nuosavybėn.“2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-172
straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojamas savivaldybės administracijos, kaip privatizavimo institucijos, statusas, nustatant, kad savivaldybės administracija atlieka savivaldybės lygiu šiame įstatyme centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui nustatytas funkcijas, o savivaldybės taryba gali įgalioti savivaldybės administracijos direktorių sudaryti sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1580), pagal kurį numatoma pakeisti tiek savivaldybės mero, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir nustatyti, kad savivaldybės meras vadovauja savivaldybės administracijai ir yra įstaigos vadovas, o savivaldybės administracijos direktorius vykdytų dalį pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą priskirtų įstaigos vadovo funkcijų mero pavedimu.
Atsižvelgus į tai, kad minėto Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimas numatomas 2023 m. balandžio 10 d., svarstytina, ar siekiant teisės aktų stabilumo ir nuoseklumo, projektas neturėtų būti papildytas ir nuostatomis, suderintomis su planuojamais pokyčiais dėl savivaldybės administracijos vadovo pasikeitimo (tam tikras nuostatas projekte išdėstant 2 redakcijomis, įsigaliosiančiomis 2022 m. lapkričio 1 d. ir 2023 m. balandžio 10 d.). Susipažinta. Atkreipti dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1580), tačiau kol Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija nepriimta, nėra pagrindo keisti Projekto nuostatų. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-173
straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ,,parengia privatizavimo objektų sąrašo projektą ir teikia jį tvirtinti Vyriausybei“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas privatizavimo objektams yra priskiriamos ir ,,valstybei perduotos akcijos“, tačiau pagal projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą tvirtina ne Vyriausybė, bet centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
Taigi, Vyriausybei centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turėtų teikti ne visų privatizavimo objektų sąrašo projektą, bet tik valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų, t. y. projektas neturėtų apimti valstybei perduotų akcijų. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. Pritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1)parengia privatizavimo objektų sąrašo projektą ir teikia jį Vyriausybei tvirtinti, šio įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje nustatytu atveju tvirtina valstybei perduotų akcijų privatizavimo sąrašą;“4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-174
būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Atkreiptinas dėmesys, kad Privatizavimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nustatytosios
situacijos, kai asmuo, paskirtas Privatizavimo komisijos nariu 4 metų kadencijai, Privatizavimo komisijos nariu išbūna trumpesnį laiką (pavyzdžiui, trumpiau negu pusę kadencijos) – ar tokiu atveju taip pat būtų taikomas apribojamas dėl ne daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. Nepritarti Projekte siūloma reguliuoti Privatizavimo komisijos ir savivaldybių privatizavimo komisijų kadencijas.
Faktas, kad asmuo atitinkamos privatizavimo komisijos nariu išbuvo nepilną kadenciją nėra reikšmingas atitinkamos komisijos funkcijoms atlikti, juolab atsižvelgiant į mažėjančias privatizavimo apimtis. 5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-176
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Tais atvejais, kai sudaryta sutartis su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, į savivaldybės biudžetą pervedamos pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį <...>. Taigi, vertinamąja projekto nuostata siūloma reglamentuoti privatizavimo lėšų, gautų pardavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, paskirstymą. Nuostata suformuluota taip, kad privatizavimo lėšų paskirstymo taisyklės būtų taikomos tik tuo atveju, kai savivaldybė yra sudariusi sutartį su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo. Ji gali būti suprantama taip, kad galimi ir kiti atvejai, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas privatizuos savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir nesudarydamas su savivaldybe sutarties dėl akcijų privatizavimo. Lieka neaišku, kokiomis taisyklėmis remiantis pastaruoju atveju būtų atliekamas privatizavimo lėšų paskirstymas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų išvengta galimo jų nevienodo aiškinimo taikant įstatymą.
Nepritarti Pastaboje aptariama Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nuostata skirta tiems atvejams, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas privatizuoja ne pati savivaldybė, bet tai daro pagal sudarytą sutartį - centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Pažymėtina, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi įstatyminį pagrindą nustatyta tvarka privatizuoti valstybei priklausančias akcijas, tačiau neturi teisinio pagrindo be sutarties pardavinėti kitiems asmenims, įskaitant ir savivaldybėms, priklausančias akcijas. 6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-176
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti privatizavimo lėšų paskirstymo tvarką, kai valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos privatizuojamos kartu su savivaldybėms ar kitiems akcininkams nuosavybės teise priklausančiomis įmonės akcijomis. Minėtoje projekto nuostatoje siūloma nustatyti, kad privatizavimo lėšos paskirstomos proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno akcijų savininko dalį, valstybei ir savivaldybei tenkančios lėšos pervedamos atitinkamai į jų biudžetus, tačiau „kitiems buvusiems akcijų savininkams tenkančios privatizavimo lėšos pervedamos, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui <...>“. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokėtinas atlygis, kuris atskaitomas iš kitiems savininkams (ne valstybės ir savivaldybių) tenkančių privatizavimo lėšų, yra apskaičiuojamas proporcingai atsižvelgiant į visų kartu privatizuotų akcijų savininkų dalį. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą.
Pritarti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
„Kitiems buvusiems akcijų savininkams tenkančios
privatizavimo lėšos pervedamos, atskaičius atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, apskaičiuotą proporcingai atsižvelgiant į kiekvieno akcijų savininko dalį pagal Vyriausybės nustatytą atlygio už akcijų privatizavimą apskaičiavimo tvarką“. 7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1784
objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jeigu Vyriausybė nepritaria privatizavimo objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui ir priima sprendimą privatizavimo objektą išbraukti iš privatizavimo objektų sąrašo. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytas atvejis, kai privatizavimo objektas gali būti išbrauktas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo, – Vyriausybė nepritaria objekto privatizavimo programos ar privatizavimo sandorio projektui. Siekiant teisės akto nuoseklumo, svarstytina, ar aptariamoje projekto nuostatoje neturėtų būti pateikiama nuoroda į minėtą keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį. Nepritarti Projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje pateikiamas tik galimų išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo atvejų sąrašas. Detaliau išbraukimo pagrindas reglamentuotas šio įstatymo kituose straipsniuose (pvz., dėl 10 straipsnio 10 dalies 4 punkto) ar kituose įstatymuose (pvz., Akcinių bendrovių įstatyme dėl 10 straipsnio 10 dalies 6 punkto, Juridinių asmenų nemokumo įstatyme dėl 10 straipsnio 10 dalies 7 punkto, Civiliniame kodekse dėl 10 straipsnio 10 dalies 8 punkto). Todėl sisteminiu požiūriu netikslinga nuorodą teikti tik viename iš sąrašo punktų.
8
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1792
užtikrinant jų skelbimo tęstinumą“. Nėra aiškus šios nuostatos turinys ir teisinio reguliavimo tikslai, t. y. ar turimas tikslas nustatyti, kad apžvalgų skelbimai yra pasikartojantys veiksmai, kasmet atliekami įstatymų nustatytais terminais, ar turimas tikslas nustatyti, kad skelbiamos apžvalgos turinys kiekvienais kalendoriniais metais yra papildomas. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Pritarti Projekte siekiama užtikrinti, kad ankstesniais metais skelbtos metinės apžvalgos būtų viešos neribotą laikotarpį ir išliktų privatizavimo institucijų interneto svetainėse. Dėl didesnio aiškumo projekto 9 straipsnio 2 dalimi papildomos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies (pastaboje turėtų būti nurodyta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis) paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Apžvalgos yra skelbiamos neribotą laikotarpį užtikrinant jų skelbimo tęstinumą.“9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17112
konkreti, taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų aiškiai įvardinti, kokias konkrečiai paslaugas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pirkti privatizavimo institucijos.
Nepritarti Projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies pakeitimas yra iš esmės techninio pobūdžio patikslinimas vietoje ,,sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis visoms su privatizavimu susijusioms užduotims atlikti“ įrašant ,,sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis įsigyti su privatizavimu susijusias paslaugas“. Privatizavimo institucijos pačios turi atlikti joms teisės aktais pavestas užduotis, tačiau gali įsigyti reikiamų paslaugų priklausomai nuo aplinkybių, susijusių su konkrečiu akcijų paketu. Projekte apibūdintas tokių paslaugų pobūdis, jos turi būti susijusios su privatizavimu ir tai yra optimalus reguliavimas. 10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17153
,,dalis“ įrašytini žodžiai ,,dalyje dėstoma Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis“. Pritarti Projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3. Šio įstatymo
savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis taikoma savivaldybių privatizavimo komisijų sprendimams, priimtiems nuo 2022 m. lapkričio 1 d.“11
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17154
nustatyti, kad Privatizavimo komisijos, sudarytos iki įstatymo įsigaliojimo, pirmoji kadencija baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d. Pagal projekto 15 straipsnio 1 dalį, įstatymo nuostatos įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti, jog asmuo Privatizavimo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, o pati komisija sudaroma 4 metų kadencijai.
Atsižvelgus į tai, kad nuo įstatymo įsigaliojimo iki pirmos kadencijos pabaigos praeitų pusė (2 metai ir
tokią kadencijos trukmę galima prilyginti pirmosios kadencijos pabaigai. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 5 daliai, pagal kurią savivaldybių privatizavimo komisijos pirmoji kadencija būtų laikoma pasibaigusia 2023 m. gegužės 30 d. (7 mėnesiai iš 4 metų kadencijos). Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos pasirinktų terminų priežastys yra susijusios su Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimais, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyta aptariamo 2 kadencijų apribojimo taikymo išimtis, pavyzdžiui, nustatant, kad projekto 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos kadencijos neįtraukiamos. Pritarti. Projekto 15 straipsnyje atlikti šiuos pakeitimus:
1) 4 ir 5 dalyse išbraukti žodį „pirmoji“ ir jas išdėstyti taip: ,,4. Privatizavimo komisija, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia veiklą ir laikoma, kad jos kadencija baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d. 5. Savivaldybių privatizavimo komisijos, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia veiklą ir laikoma, kad jų kadencija baigiasi 2023 m. gegužės 30 d.“;
2) papildyti nauja 6 dalimi: „6.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje dėstomi Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies apribojimai dėl atitinkamai Privatizavimo komisijos ir savivaldybių privatizavimo komisijų narių skyrimo ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės taikomi pasibaigus šio straipsnio
3) buvusias 6 ir 7 dalis pernumeruoti ir laikyti atitinkamai 7 ir 8 dalimis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas, 2022-06-08 Pritarti iniciatorių pateiktam Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1666 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Jonas Pinskus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris