Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba ne mažiau kaip trijų metų profesinė patirtis per pastaruosius septynerius metus, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai ir kuri yra būtina informacinių technologijų ir ryšių technologijų paslaugų srities vadovams ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų specialistams darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje nurodytai profesijai ar sektoriui arba ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje.“
2Papildyti 2 straipsnį 15² dalimi:
„15². Nacionalinė viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis užsieniečiui atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį.“
3Pakeisti 2 straipsnio 27⁴ dalį ir ją išdėstyti taip:
„27⁴. Šengeno viza – Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno teisyno nuostatomis, leidžianti užsieniečiui atvykti trumpalaikiam buvimui Šengeno valstybių narių teritorijoje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių narių teritoriją.“
4Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Vizų kodekse Reglamente (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas), 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, ir Reglamente (ES) 2018/1240.“
1Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos, kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo kreipiamasi skubos tvarka. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą.
Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų 21 kalendorinės dienos nuo prašymo gavimo dienos.“
1Papildyti 4 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Valstybės politiką užsieniečių trumpalaikio atvykimo į Lietuvos Respubliką kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“
2Buvusias 4 straipsnio 1–7 dalis laikyti atitinkamai 2–8 dalimis. 3. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija.“
4Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos, kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo kreipiamasi skubos tvarka. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 21 kalendorinės dienos nuo prašymo gavimo dienos.“
1Papildyti 11 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹.
Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (toliau – kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduota Europos Sąjungos mėlynoji kortelė), turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kurio metu gali vykdyti laikiną veiklą, tiesiogiai susijusią su darbdavio verslo interesais ir profesinėmis užsieniečio pareigomis, numatytomis užsieniečio darbo sutartyje, įskaitant dalyvavimą vidaus ar išorės verslo susitikimuose, konferencijose ar seminaruose, derybose dėl verslo sandorių, pardavimo arba rinkodaros veiklą, verslo galimybių tyrimą arba dalyvavimą mokymuose ir mokymąsi.“
2Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių.“
Papildymas 20² straipsniu Papildyti 20² straipsniu: „20² straipsnis. Lietuvos vizų tarnybos Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.“
Papildyti 20³ straipsniu:
„20³ straipsnis. Šengeno vizos išdavimas, atsisakymas ją išduoti, panaikinimas ir atšaukimas, konsultacijų vykdymas
1Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. 2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3.
3Sprendimus dėl Šengeno vizos priima:
1) Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl išdavimo ar atsisakymo jas išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
4) Migracijos departamentas – dėl pratęsimo ar atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo. 4. Vizų kodekse nustatytais atvejais sprendimas dėl Šengeno vizos išdavimo užsieniečiui priimamas tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis ir nacionalinėmis institucijomis. 5. Konsultacijų dėl Šengeno vizų išdavimo su nacionalinėmis institucijomis tvarką nustato vidaus reikalų ministras suderinęs su užsienio reikalų ministru. Išorės paslaugų teikėjų atrankos Vizų kodekso 43 straipsnio 6 dalyje nustatytoms užduotims atlikti tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų vykdymas, vizos panaikinimas ir atšaukimas
1Dokumentai vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Dokumentai vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, dokumentai Šengeno vizai pratęsti – Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. 2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3. Sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo ir atšaukimo priima:
1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių panaikinimo, dėl Šengeno vizų ir atšaukimo;
4) Migracijos departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo. 3¹.
3¹. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytos institucijos, nagrinėdamos prašymą išduoti vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. 4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. 5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis. 6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą priima Migracijos departamentas. 7. Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. 8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, užsienio reikalų ministro įgaliotą garbės konsulą arba per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. 9. Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas. Nacionalinės vizos išdavimas, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą, konsultacijų vykdymas, nacionalinės vizos panaikinimas ir atšaukimas
1Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti nacionalinę vizą gali pateikti Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza. 2. Sprendimus dėl nacionalinės vizos priima:
1) Migracijos departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl panaikinimo ir atšaukimo;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl panaikinimo ir atšaukimo. 3. Nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis. 4. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. 5. Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punktuose nustatytais pagrindais ir šių užsieniečių šeimos nariams. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10, 11 arba 12 punktuose nustatytais pagrindais.“
2Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis.
1Pirmą kartą išduodant užsieniečiui leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus. Leidimas laikinai gyventi keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais. 2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. 3. Užsienietis prašymą išduoti pakeisti leidimą gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai pateikia Migracijos departamentui. 4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui.
Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. 5. Vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.“
1Išduotas leidimas gyventi užsieniečiui keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais. 2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti Migracijos departamentui. 12 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;“. 13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2, ir 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13, 15 ir 16 punktuose nustatytais pagrindais punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui.
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šios dalies 4 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, punkte nustatytu pagrindu 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
5) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
65) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šios dalies 4 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, punkte nustatytu pagrindu 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
5) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
65) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“
1.
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„16) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 3.
3Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje, arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“
4Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu:“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio Įstatymo 45¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės nurodyto startuolio, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme (toliau – startuolis), įsteigimo ar tapimo įmonės startuolio dalyviu dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės startuolio įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą arba tapimą įmonės startuolio dalyviu.“
3Papildyti 36 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, privalo Migracijos departamentui pranešti apie darbą pas kitą darbdavį (kai nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti) ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo. Jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo yra praėję 12 mėnesių, užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui apie pakeistą darbdavį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo.“
4Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte arba darbo funkcijos keitimą;“. 5.
5Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu ir kuris per šio Įstatymo 45¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neįsteigė įmonės startuolio ar nevykdo įmonės jo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos arba kuris per šio Įstatymo 45¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą netapo įmonės startuolio dalyviu, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės startuolio dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės startuolio veiklai;“. 16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punktą ir jį išdėstyti taip:
„5¹) jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, pagal šio Įstatymo 45¹ straipsnio nuostatas;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) jis yra studijas arba mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytu atveju nurodytais atvejais, arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49² straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;“. 3. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, 13 ar 16 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 ir 6¹ dalyse nustatytas sąlygas, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu bei sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu. leidimas Leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui, su kuriuo į Lietuvos Respubliką atvyksta šeimos narys. Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.“
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuotų šio Įstatymo 51 28 straipsnio 3 5 dalyje numatytoje tvarkoje.
Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems 2 metams, o keičiamas 2 4 metams.“
3Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 51 28 straipsnio 3 5 dalyje nustatytą tvarką.
Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:
1) kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
2) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4¹, 4², 5¹, 13 ar 16 punkte nustatytais pagrindais;
3) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
5) kuris tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;
6) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais.“
4Pakeisti 43 straipsnio 6¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„6¹.
Šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi:
1) kai šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu pas užsienietį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi turintį leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą punkte nustatytu pagrindu, ir studijuojantį magistrantūroje arba doktorantūroje, taip pat kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 49⁴ straipsnyje nustatytu pagrindu ir yra Lietuvos Respublikoje užbaigęs magistrantūros arba doktorantūros studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.;
2) jeigu dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas nepilnametis užsienietis, kurio abu tėvai arba vienas iš tėvų, kuriam nustatyta užsieniečio globa, arba turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba turi leidimą laikinai gyventi.“
5Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 6² dalį. 6². Užsienietis, teikiantis prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, pateikia įrodymus, kad jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena kaip užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos narys. 6. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;“. 18 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti
1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
21) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
32) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Tuo atveju jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus dalyje nurodytą atvejį.
Tuo atveju jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šio punkto sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2.
2Šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, ir leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 3. Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir taikymas nustatytas šio Įstatymo 63¹ straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus. 4. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 54. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 1 ar 3 2 punkte nustatytas sąlygas. 65.
65Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 76. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.“
Pakeisti 44¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynosios kortelės) išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą
1.
Leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 1,2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –paskutinio paskelbto ketvirčio kalendorinių metų vidutinis mėnesinio šalies ūkio BDU) dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai susijusią su atliktinu darbu;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
43) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų.
Leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 1,2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –paskutinio paskelbto ketvirčio kalendorinių metų vidutinis mėnesinio šalies ūkio BDU) dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai susijusią su atliktinu darbu;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
43) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.
2Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę), turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo. 3. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija. 43. Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtoms profesijoms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Ši tvarka netaikoma užsieniečiams, ketinantiems dirbti juridinių asmenų vadovais ar juridinių asmenų vadovų pavaduotojais. 54.
54Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. 65. Jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3 6 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį, jeigu nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti. 76.
76Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a ar c papunktyje nustatytas sąlygas. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, galiojančią daugiau nei metus, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pradėti dirbti. Užsienietis į Lietuvos Respubliką gali atvykti dirbti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės nei ta, kuri jam išdavė Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, jeigu joje pragyveno ne trumpiau kaip 6 mėnesius kaip Europos Sąjungos mėlynosios kortelės turėtojas. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, ir jo šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi, jeigu šeimos nariai atvyko kartu su užsieniečiu, turi pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, darbo Lietuvos Respublikoje pradžios. Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę ir atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą kai užsieniečio profesinė veikla nereglamentuojama. 7.
7Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. 8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
Pripažinti netekusia galios 44² straipsnio 1¹ dalį. 1¹. Užsieniečio atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams gali patvirtinti priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, jeigu ji yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 21 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2.
2Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 2² punktą ir jį išdėstyti taip:
„2²) yra vadovas įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų ir kurioje įsteigtos ne mažiau kaip dešimt darbo vietų ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir šiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, arba užsieniečiai, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nurodytu pagrindu, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;“. 22 straipsnis. 45¹ straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą
1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad užsienietis įrodė, kad vysto teisėta veikla startuolio veiklą, kuria kurią ketina užsiimti užsienietis vykdyti Lietuvos Respublikoje, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos numatomo įsteigti įmonės startuolio dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės startuolio veiklai. Startuolio dalyviais gali būti ne daugiau kaip 4 užsieniečiai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos numatomo steigti įmonės startuolio veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 3.
3Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, startuolį ir pradėti vykdyti jos jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę startuolį įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5¹ punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės įsteigto startuolio dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės startuolio dalyviu. 4. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams 2 metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus 3 metams. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jeigu pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę negu 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 5.
5Užsienietis, nutraukęs teisėtą startuolio veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.“
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas);“. 2. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;“. 3. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Tais atvejais kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
4Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 4 dalį. 4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį. Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems magistrantūroje ir doktorantūroje, taip pat užsieniečiams, užbaigusiems studijas arba mokymąsi Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. 24 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui suteikus laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje
1Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. 2.
2Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo laikotarpiui, kuris gali būti ne ilgesnis nei 2 metai.“
Pakeisti 49⁴straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49⁴ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje užbaigusiam studijas arba formaliojo profesinio mokymo programą, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus
1Užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje užbaigusiam studijas arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas), arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo ir pradėti dirbti arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų užbaigimo nepraėjo vieneri metai, arba mokslo ir studijų institucijos ar švietimo įstaigos ar kito švietimo teikėjo patvirtinimą, kad nuo aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo nepraėjo vieneri metai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 12 mėnesių laikotarpiui. 3. Užsieniečio, užbaigusio doktorantūros studijas, ir tyrėjo, pasinaudojusių šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, šeimos nariams leidimas laikinai gyventi išduodamas tam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui.“
1.
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, tapo bedarbiu turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje nustatytų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 7¹ punktą ir jį išdėstyti taip:
„7¹) užsienietis neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatyto įpareigojimo ir nustatoma, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės startuolio ar nevykdo įmonės startuolio steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, arba užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, nebėra įmonės startuolio dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai arba įsteigta fiktyvi įmonė;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 4.
4Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 6 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės;“. 5. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:“. 6. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 7. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) turi bedarbio statusą ilgiau negu 3 mėnesiams 6 mėnesius iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą.“
8Papildyti 50 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu jis nepakeis darbdavio per 6 mėnesius, kai užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau nei metus. Jeigu užsienietis per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį, arba jeigu Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio pateiktą prašymą, priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavį, arba jeigu užsienietis per 6 mėnesius neinformavo Migracijos departamento apie darbdavio keitimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5 arba 19 punkte nustatytais pagrindais.“
Pripažinti netekusiu galios 51 straipsnį. 51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
1Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms. 2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. 3.
3Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. 28 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 53 straipsnio 1 dalį 8² punktu:
„8²) pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi kaip leidimą laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę) turinčio užsieniečio šeimos narys;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Jeigu užsienietis, kuris leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės arba užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ arba 8² punkte nustatytu pagrindu, gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės;“. 30 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms Migracijos departamentui.“
Papildyti 56 straipsnį 10 punktu:
„10) leidimas nuolat gyventi neatsiimamas per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priėmimo dienos.“
1Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;
2Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;
3Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.“
4Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus arba reikalavimus darbo patirčiai, arba ketinančio dirbti už numatomą mokėti darbo užmokestį;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius;
3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis. Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
5Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimo dirbti išdavimas šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytam užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nustatyta teise dirbti, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;
43) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;
64) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.“
1Pakeisti 57¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą.“
2Pakeisti 57¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 7 8 dalyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 58 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3, 6 (kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punktą), 7–10 punktus;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 2 punktą. 2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų srityje arba studijuodamas ar mokydamasis ketina dirbti, laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;
3.
Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turi arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14, 15 ar 16 punktus arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 4² punktus;“. 4. Pakeisti 58 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje nurodytas užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpiui, ar šio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienerius metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“. 5.
5Pakeisti 58 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje turintis dokumentą (A1 pažymėjimą arba E 101 formos pažymą), patvirtinantį, kad vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo jam taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai;“. 6. Pakeisti 58 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą komandiruojamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla;“. 7. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 15 punktą. 15) jis yra užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;
8.
Pakeisti 58 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.“
9Papildyti 58 straipsnį 18 punktu:
„18) jis studijuoja Lietuvos Respublikoje pagal studijų programą (programas) arba yra šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytas užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 360 dienų laikotarpiui.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„60 straipsnis. Prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminai
Užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius 28 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Leidimo dirbti galiojimas
1Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 vienerių metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą, ar organizaciją arba fizinį asmenį, kurioje pas kurį užsienietis dirbs arba įmonę, įstaigą ar organizaciją į kurią užsienietis yra komandiruojamas. 2. Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į leidimo dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respubliką Respublikoje įsigaliojimo dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio. 3.
3Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojas ar praktikantas, leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams, jo galiojimas gali būti pratęsiamas išimtiniais atvejais, kai stažuotės ar praktikos laikotarpis yra ilgesnis negu vieneri metai ir tai būtina atitinkamos srities kvalifikacijai įgyti.“
Pakeisti 61¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61¹ straipsnis. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams
1Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punktą arba 44¹ straipsnio 3 dalį, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2.
2Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 32 punkto c papunktyje arba 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 3 5 dalyje nurodyto dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius 90 dienų per pastarųjų 6 mėnesių 180 dienų laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 32 punkto c papunktyje arba 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ar 62 straipsnio 3 5 dalyje nurodyto dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius 90 dienų per pastarųjų 6 mėnesių 180 dienų laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3.
3Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
54) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
65) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
76) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.;
7) laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.
Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
54) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
65) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
76) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.;
7) laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. 4.
4Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios, jeigu užsienietis, laikydamasis šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje ir 44¹ straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, pakeičia darbdavį ir naujasis darbdavys pateikė informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 7 8 dalyje nustatyta tvarka. 5. Nustačius, kad yra šio straipsnio 3 dalies 2, 4 arba 7 punkte nustatyti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimo pagrindai, Užimtumo tarnyba informuoja Migracijos departamentą, o sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nepanaikinamas 3 mėnesius nuo užsieniečio informavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kai naujasis užsieniečio darbdavys pateikia informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas
1Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 1¹2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. 23. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. 2²4.
2²4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. 35. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį ne mažesnį nei Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. 46. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo Darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. 5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. 67. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse., išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. 78.
78Darbdavys, arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 89. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.“
1Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 3 5 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys, pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“ 2.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys, pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“
2Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“.
Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 3. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) darbdavys (juridinis asmuo) arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;“. 4. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti.“
Pripažinti netekusiu galios 63¹ straipsnį. 63¹ straipsnis. Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas ir taikymas 1.
Į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. 2.
2Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.
Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.
3Prašymas įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pateikiamas Migracijos departamentui, kuris šį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. 4. Iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama, jeigu:
1) praėjo treji metai nuo jos įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą dienos ir iki šio termino pabaigos nebuvo pateiktas ir išnagrinėtas naujas prašymas įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą arba
2) nustatoma, kad įmonė neatitinka vidaus reikalų ministro nustatytų įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijų, arba
3) nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 5. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza ar kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ir 4² punktuose nustatytais pagrindais, kai jį įdarbinti įsipareigojusi įmonė ar įmonė, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos tik tiems užsieniečiams, kuriems pagal Vizų režimo reglamentą taikomas bevizis režimas arba kurie turi pilietybę tokios užsienio valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus. 42 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.“
Pakeisti IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
92 straipsnis. Sprendimo dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo priėmimas, užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, atvykimas, ir laikinosios apsaugos trukmė
1Jeigu Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą, kad yra užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus, vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje neapribojant jų judėjimo laisvės netaikant reikalavimų turėti galiojantį kelionės dokumentą, sveikatos draudimą ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę jiems atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat gali būti netaikomos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi išdavimo sąlygos, jei šių reikalavimų užsienietis negali (negalėjo) užtikrinti dėl objektyvių priežasčių. 3.
3Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu Europos Sąjungos Taryba nepriėmė sprendimo panaikinti laikinąją apsaugą, Laikinoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu laikinoji apsauga gali būti pratęsta bet ne ilgiau kaip vieneriems metams du kartus po 6 mėnesius. 4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam laikinosios apsaugos laikotarpiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpį gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu sprendimą pratęsti laikinosios apsaugos laikotarpį priima Europos Sąjungos Taryba. 45. Jeigu užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, susijusį su šių priežasčių nustatymu. Laikinosios apsaugos terminas baigiasi pasibaigus šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytam laikinosios apsaugos laikotarpiui arba Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą panaikinti laikinąją apsaugą. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, paskiria valstybės institucijas ir įstaigas, atsakingas už laikinosios apsaugos suteikimo ir įgyvendinimo proceso valdymą, ir suteikia joms įgaliojimus. 93 straipsnis. Priežastys, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama
1Jeigu užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą, tačiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, susijusį su šių priežasčių nustatymu. 12.
12Laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikiama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
2) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. 23. Sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas. Toks užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. 94 straipsnis. Užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, teisės ir pareigos 1.
Užsieniečiai, gavę turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises:
1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;
2) nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose, taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;
3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jam suprantama kalba;
4) dirbti, Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu; ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – individuali veikla);
5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ arba 10 punkte nurodytu pagrindu – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla;
6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje – dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;
5) gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;
67) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
8) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
9) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis; 710) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Užsieniečiai, gavę turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises:
1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;
2) nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose, taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;
3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jam suprantama kalba;
4) dirbti, Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu; ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – individuali veikla);
5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ arba 10 punkte nurodytu pagrindu – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla;
6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje – dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;
5) gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;
67) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
8) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
9) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis; 710) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2.
2Nepilnamečiai užsieniečiai, gavę turintys teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3. Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu turi šias teises:
1) numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse;
2) gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, šalpos išmoką, pateikę prašymą nurodytos socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
3) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta kompensacija mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas;
4) kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jiems jų kilmės valstybėje nustatytos negalios prilyginimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuotam neįgalumui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomi minėto įstatymo 10 straipsnio 1 punkto reikalavimai, taip pat reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties termino, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą kartu gyvenančių užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičių, netaikant minimalaus tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvo;
6) būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
7) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 34. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinama ir pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui. 5.
5Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, turintiems teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinti, pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skiria ir moka šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą jos skyrimą ir mokėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečiams, nereikalaudamos iš jų ir (ar) užsienio valstybių institucijų pateikti informaciją, duomenis ir (ar) kitus dokumentus, reikalingus nustatyti užsieniečio teisę gauti šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą, kai užsienietis jų pateikti negali. 7. Vienkartinė išmoka vaikui ir (ar) išmoka vaikui skiriama, jeigu vienam iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjui (rūpintojui) arba vaikui suteikta laikinoji apsauga. 48. Užsieniečio, gavusio laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kuriam suteikta laikinoji apsauga, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant šias nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. 59.
59Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje turintys teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi šias pareigas:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
3) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją dėl savo asmens;
4) laisva forma raštu deklaruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikti informaciją apie turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą Migracijos departamentui atliekant veiksmus, susijusius su laikinosios apsaugos suteikimu. 610. Šio straipsnio 1 ir 2 – 3 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti deklaruotinomis turimomis lėšomis ir turtu. 711. Paaiškėjus, kad užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 ir 23 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti apmokėti valstybės patirtas išlaidas. 95 straipsnis. Asmens dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kuriems suteikta laikinoji apsauga
1Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi, kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu. 2.
2Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą kuriems suteikta laikinoji apsauga, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką. 96 straipsnis. Laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimas
1Užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:
1) užsienietis gali grįžti į kilmės valstybę;
21) užsienietis išvyksta gyventi į užsienio valstybę;
32) paaiškėja šio Įstatymo 93 straipsnio 12 dalyje nurodytos priežastys. 2. Sprendimą dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas.“
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai šio Įstatymo 62 straipsnio 7 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 103¹ straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys įgyja kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;“. 46 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusia galios 108 straipsnio 5 dalį. 5.
5Užsieniečiai, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas teises. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo dienos. 2. Pakeisti 108 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiame straipsnyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos šiame straipsnyje nurodytų užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. Jie tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“
Pakeisti 130¹straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„130¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę
Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.
1Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Jeigu dėl užsieniečio, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija, ir šis užsienietis dėl šių priežasčių negali grįžti į kilmės valstybę, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
Pakeisti 140¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6, 7, arba 7 8 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
Pakeisti 140⁶ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„140⁶ straipsnis. E. rezidento statuso suteikimo, panaikinimo, elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės išdavimo, išorės paslaugų teikėjo pasirinkimo tvarka
Tvarką, reglamentuojančią užsieniečio prašymo dėl e. rezidento statuso suteikimo pateikimą, nagrinėjimą, e. rezidento statuso suteikimą ir panaikinimą, elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės išdavimą ir keitimą, išorės paslaugų teikėjo pasirinkimą, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.“
Papildyti Įstatymą 144¹straipsniu:
„144¹ straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas
Įgyvendinant šį Įstatymą, užsieniečių asmens duomenys, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“
1Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 16 punktą. 16. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. 2. Papildyti Įstatymo priedą 34 punktu:
„34. 2021 m. spalio 20 d.
2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2–3 dalį, 2, 3, 5–8, 10, 11, 13, 24, 27, 30, 33, 43, 46–49 ir 51 straipsnius ir šio straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 10, 11, 13, 27 ir 30 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.,
3Šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalys, 3, 6, 6–8, 33 ir 49 straipsniai įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems užsieniečiams, kuriems leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti iki šio Įstatymo įsigaliojimo. 5. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 7. Prašymai išduoti nacionalines vizas darbo Lietuvos Respublikoje tikslu priimami iki 2023 m. gruodžio 8 d.
Prašymai išduoti nacionalines vizas pateikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms iki 2023 m. gruodžio 31 d. išnagrinėjami, sprendimai dėl nacionalinės vizos išdavimo arba neišdavimo priimami ir nacionalinės vizos išduodamos ten, kur buvo pateiktas prašymas. 8. Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo dirbti arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytos sąlygos jeigu tęsiami darbo santykiai su tuo pačiu darbdaviu. 9.
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas:
1) iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus susijusius su šio įstatymo 1 straipsnio 2–3 dalies, 2, 3, 5–8, 10, 11, 13, 27, 30, 33, ir 49 straipsnių įgyvendinimu;
2) iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 2, 10, 11, 13, 27 ir 30 straipsnių įgyvendinimu;
3) iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnio 2–3 dalies, 3, 5–8, 33, ir 49 straipsnių įgyvendinimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1648(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią
liudija aukštojo mokslo diplomas arba ne mažiau kaip trijų metų profesinė patirtis per pastaruosius septynerius metus, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai ir kuri yra būtina informacinių technologijų ir ryšių technologijų paslaugų srities vadovams ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų specialistams darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje nurodytai profesijai ar sektoriui arba ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje.“
2Papildyti 2 straipsnį 15² dalimi:
„15². Nacionalinė viza – į užsieniečio kelionės
dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis užsieniečiui atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį.“
3Pakeisti 2 straipsnio 17¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.
Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
4Pakeisti 2 straipsnio 27⁴ dalį ir ją išdėstyti taip:
„27⁴. Šengeno viza – Šengeno valstybės viza,
išduodama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno teisyno nuostatomis, leidžianti užsieniečiui atvykti trumpalaikiam buvimui Šengeno valstybių narių teritorijoje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių narių teritoriją.“
5Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Vizų kodekse Reglamente (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas), 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, ir Reglamente (ES) 2018/1240.“
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
1Papildyti 4 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Valstybės politiką užsieniečių trumpalaikio atvykimo į Lietuvos
Respubliką kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“
2Buvusias 4 straipsnio 1–7 dalis laikyti atitinkamai 2–8 dalimis. 3. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo
Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija.“
4Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam
leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
1Papildyti 11 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos
valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (toliau – kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduota Europos Sąjungos mėlynoji kortelė), turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kurio metu gali vykdyti laikiną veiklą, tiesiogiai susijusią su darbdavio verslo interesais ir profesinėmis užsieniečio pareigomis, numatytomis užsieniečio darbo sutartyje, įskaitant dalyvavimą vidaus ar išorės verslo susitikimuose, konferencijose ar seminaruose, derybose dėl verslo sandorių, pardavimo arba rinkodaros veiklą, verslo galimybių tyrimą arba dalyvavimą mokymuose ir mokymąsi.“ 2.
Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės
išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į
Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių.“
Papildyti Įstatymą 20² straipsniu: „20² straipsnis.
Lietuvos vizų tarnybos Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.“
Papildyti Įstatymą 20³ straipsniu: „20³ straipsnis. Šengeno vizos išdavimas, atsisakymas ją išduoti, panaikinimas ir atšaukimas, konsultacijų vykdymas
Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. 2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3.
3Sprendimus dėl Šengeno vizos priima:
1) Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
4) Migracijos departamentas – dėl pratęsimo ar atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo. 4. Vizų kodekse nustatytais atvejais sprendimas dėl Šengeno vizos išdavimo užsieniečiui priimamas tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. 5. Konsultacijų dėl Šengeno vizų išdavimo su šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis institucijomis tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. 6. Išorės paslaugų teikėjų atrankos Vizų kodekso 43 straipsnio 6 dalyje nustatytoms užduotims atlikti tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų vykdymas, vizos panaikinimas ir atšaukimas
atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Dokumentai vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, dokumentai Šengeno vizai pratęsti – Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. 2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3. Sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo ir atšaukimo priima:
1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių panaikinimo, dėl Šengeno vizų ir atšaukimo;
4) Migracijos departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo. 3¹.
3¹. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytos institucijos, nagrinėdamos prašymą išduoti vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. 4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. 5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis. 6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą priima Migracijos departamentas. 7. Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. 8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, užsienio reikalų ministro įgaliotą garbės konsulą arba per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. 9. Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas. Nacionalinės vizos išdavimas, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą, konsultacijų vykdymas, nacionalinės vizos panaikinimas ir atšaukimas
Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti nacionalinę vizą gali pateikti Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza. 2. Sprendimus dėl nacionalinės vizos priima:
1) Migracijos departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl panaikinimo ir atšaukimo. 3. Nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis institucijomis. 4. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. 5. Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
1Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10,
2Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos
užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas ir
panaikinimas 1.
Pirmą kartą išduodant užsieniečiui leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus. Leidimas laikinai gyventi keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais. 2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. 3. Užsienietis prašymą išduoti pakeisti leidimą gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai pateikia Migracijos departamentui. 4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui.
Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. 5. Vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.“
netekusiu galios
leidimas gyventi užsieniečiui keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais. 2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti Migracijos departamentui. 12 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;“. 13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2, 3 ir
prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio
dalies 13, 15 ir 16 punktuose nustatytais pagrindais;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui.
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo– ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šios dalies 4 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, punkte nustatytu pagrindu;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
5) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
6) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“ 2.
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo– ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šios dalies 4 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, punkte nustatytu pagrindu;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
5) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
6) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“
2Papildyti 33 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai) būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo.“
ją išdėstyti taip:
„16) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo
sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar
užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 3. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų
instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje, arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“
4Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 darbo
dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu:“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo
vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio Įstatymo 45¹ straipsnio
apibrėžtas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, įsteigimo ar tapimo įmonės startuolio dalyviu dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės startuolio įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą arba tapimą įmonės startuolio dalyviu.“
3Papildyti 36 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi
išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, privalo Migracijos departamentui pranešti apie darbą pas kitą darbdavį (kai nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti) ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo.
Jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo yra praėję 12 mėnesių, užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui apie pakeistą darbdavį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo.“
4Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą
laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte, arba darbo funkcijos keitimą;“. 5. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie
užsienietį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu ir kuris per šio Įstatymo 45¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neįsteigė įmonės startuolio ar nevykdo įmonės jo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos arba kuris per šio Įstatymo 45¹ straipsnio
pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės startuolio dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės startuolio veiklai;“. 16 straipsnis.
taip:
„5¹) jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su
naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, pagal šio Įstatymo 45¹ straipsnio nuostatas;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) jis yra studijas arba mokymąsi pagal formaliojo
profesinio mokymo programą užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytu atveju nurodytais atvejais, arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49² straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;“. 3. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su
užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, 13 ar 16 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 ir 6¹ dalyse nustatytas sąlygas, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu bei sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu. leidimas Leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui, su kuriuo į Lietuvos Respubliką atvyksta šeimos narys.
Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.“
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar
registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuotų šio Įstatymo 51 28 straipsnio 3 5 dalyje numatytoje tvarkoje.
Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi
išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems 2 metams, o keičiamas 2 4 metams.“
3Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis,
kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 51 28 straipsnio 3 5 dalyje nustatytą tvarką.
Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:
1) kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
2) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4¹, 4², 5¹, 13 ar 16 punkte nustatytais pagrindais;
3) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
5) kuris tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;
6) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais.“
4Pakeisti 43 straipsnio 6¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„6¹.
Šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi:
1) kai šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu pas užsienietį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi turintį leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą punkte nustatytu pagrindu, ir studijuojantį magistrantūroje arba doktorantūroje, taip pat kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 49⁴ straipsnyje nustatytu pagrindu ir yra Lietuvos Respublikoje užbaigęs magistrantūros arba doktorantūros studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.;
2) jeigu dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi šio straipsnio 1 dalies
tėvų, kuriam nustatyta užsieniečio globa, arba turimas vienintelis iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba turi leidimą laikinai gyventi.“
5Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 6² dalį. 6². Užsienietis, teikiantis prašymą dėl leidimo laikinai
gyventi išdavimo kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, pateikia įrodymus, kad jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena kaip užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos narys. 6. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;“. 18 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas
užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
21) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
32) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šio punkto sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2.
nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 3. Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir taikymas nustatytas šio Įstatymo 63¹ straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus. 4. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 54. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 1 ar 3 2 punkte nustatytas sąlygas. 65.
laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 76. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.“
Pakeisti 44¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynosios kortelės) išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą 1.
Leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 1,2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –paskutinio paskelbto ketvirčio kalendorinių metų vidutinio mėnesinio šalies ūkio BDU) dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai susijusią su atliktinu darbu;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
43) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų.
Leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 1,2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –paskutinio paskelbto ketvirčio kalendorinių metų vidutinio mėnesinio šalies ūkio BDU) dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai susijusią su atliktinu darbu;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
43) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.
išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę), turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo. 3. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija. 43. Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtoms profesijoms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Ši tvarka netaikoma užsieniečiui, ketinančiam dirbti juridinių asmenų vadovu ar juridinių asmenų vadovo pavaduotoju. 54.
54Užsieniečiui,
kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. 65. Jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3 6 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies
sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį
sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį, jeigu nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti. 76.
leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a ar c papunktyje nustatytas sąlygas. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, galiojančią daugiau negu metus, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pradėti dirbti. Užsienietis į Lietuvos Respubliką gali atvykti dirbti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės negu ta, kuri jam išdavė Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, jeigu joje pragyveno ne trumpiau kaip
leidimą laikinai gyventi užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, ir jo šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi, jeigu šeimos nariai atvyko kartu su užsieniečiu, turi pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, darbo Lietuvos Respublikoje pradžios. Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę ir atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kai užsieniečio profesinė veikla nereglamentuojama. 7.
sutartį, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. 8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
Pripažinti netekusia galios 44² straipsnio 1¹ dalį. 1¹. Užsieniečio atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams gali patvirtinti priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, jeigu ji yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 21 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki
užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2.
taip:
„2²) yra vadovas įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose
nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų ir kurioje įsteigtos ne mažiau kaip dešimt darbo vietų ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir šiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, arba užsieniečiai, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nurodytu pagrindu, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;“. 22 straipsnis. 45¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 45¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad užsienietis įrodė, kad plėtoja teisėta veikla startuolio veiklą, kuria kurią ketina užsiimti užsienietis vykdyti Lietuvos Respublikoje, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos numatomo įsteigti įmonės startuolio dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės startuolio veiklai. Startuolio dalyviais gali būti ne daugiau kaip 4 užsieniečiai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos numatomo steigti įmonės startuolio veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 3.
vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, startuolį ir pradėti vykdyti jos jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę startuolį įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5¹ punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės įsteigto startuolio dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės startuolio dalyviu. 4. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams 2 metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus 3 metams. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jeigu pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę negu 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 5.
5Užsienietis, nutraukęs teisėtą startuolio veiklą,
susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.“
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo
profesinio mokymo programą (programas);“. 2. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja
užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;“. 3. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas
laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
4Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 4 dalį. 4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne
daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį. Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems magistrantūroje ir doktorantūroje, taip pat užsieniečiams, užbaigusiems studijas arba mokymąsi Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. 24 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui
suteikus laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje
Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. 2.
Respublikos Vyriausybės nustatytam laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo laikotarpiui, kuris gali būti ne ilgesnis negu 2 metai.“
Pakeisti 49⁴straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49⁴ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje užbaigusiam studijas arba formaliojo profesinio mokymo programą, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus
arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas), arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo ir pradėti dirbti arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų užbaigimo nepraėjo vieneri metai, arba mokslo ir studijų institucijos ar švietimo įstaigos ar kito švietimo teikėjo patvirtinimą, kad nuo aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo nepraėjo vieneri metai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 12 mėnesių laikotarpiui. 3. Užsieniečio, užbaigusio doktorantūros studijas, ir tyrėjo, pasinaudojusių šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, šeimos nariams leidimas laikinai gyventi išduodamas tam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui.“
1.
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18
ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar
iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo
funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje nustatytų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 7¹ punktą ir jį išdėstyti taip:
„7¹) užsienietis neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 2
dalyje numatyto įpareigojimo ir nustatoma, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės startuolio ar nevykdo įmonės jo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, arba užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, nebėra įmonės startuolio dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės startuolio veiklai arba įsteigta fiktyvi įmonė;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos
tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 4.
4Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 44¹ straipsnyje
nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio
negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės;“. 5. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo
sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:“. 6. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar
užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir
(arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 7. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) turi bedarbio statusą ilgiau negu 3 mėnesiams
laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą.“
8Papildyti 50 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu jis nepakeis darbdavio per 6 mėnesius, kai užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu vienerius metus. Jeigu užsienietis per
leisti pakeisti darbdavį arba jeigu Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio pateiktą prašymą, priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavio, arba jeigu užsienietis per 6 mėnesius neinformavo Migracijos departamento apie darbdavio keitimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5 arba 19 punkte nustatytais pagrindais.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 51 straipsnį. 51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28,
dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. 3.
išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. 28 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 53 straipsnio 1 dalį 8² punktu:
„8²) pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be
pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos
3Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹–8²
punktuose nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
4Pakeisti 53 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais punkte nustatytu pagrindu, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per
leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 8¹ ar 8²punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių. Užsieniečio komandiruočių trukmė neįskaičiuojama į šioje dalyje nustatytą ilgiausią leidžiamą buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laiką, jeigu užsieniečio nuolatinė gyvenamoji vieta lieka Lietuvos Respublikoje.“
5Pakeisti 53 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1
dalies 8 ir 8¹ –8² punktuose nustatytais pagrindais, pragyventą laikotarpį nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau
negu 12 mėnesių iš eilės.
Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės arba užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio
Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės;“. 30 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi
pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms Migracijos departamentui.“
Papildyti 56 straipsnį 10 punktu:
„10) leidimas nuolat gyventi neatsiimamas per 6 mėnesius nuo
sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priėmimo dienos.“
1Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės
kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;
2Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar
praktikantas; 3.
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos
laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.“
4Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus arba reikalavimus darbo patirčiai, arba ketinančio dirbti už numatomą mokėti darbo užmokestį;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius;
3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis.
Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
5Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimo dirbti išdavimas šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse
nurodytam užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nustatyta teise dirbti, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;
43) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;
64) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.“
1Pakeisti 57¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti
pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą.“
2Pakeisti 57¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 7
1Pakeisti 58 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40
straipsnio 1 dalies 1–3, 6 (kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą), 7–10 punktus;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 2 punktą. 2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų srityje arba studijuodamas ar mokydamasis ketina dirbti, laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;
3Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turi arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo
ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14, 15 ar 16 punktus arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 4² punktus;“. 4.
4Pakeisti 58 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje
nurodytas užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpiui, ar šio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienerius metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“. 5. Pakeisti 58 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos
asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje turintis dokumentą (A1 pažymėjimą arba E 101 formos pažymą), patvirtinantį, kad vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo jam taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai;“. 6.
6Pakeisti 58 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir
Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą komandiruojamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla;“. 7. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 15 punktą. 15) jis yra užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;
8Pakeisti 58 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką
dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.“
9Papildyti 58 straipsnį 18 punktu:
„18) studijuoja Lietuvos Respublikoje pagal studijų programą
(programas) arba yra šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytas užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 360 dienų laikotarpiui.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis.
Prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminai Užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius 28 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Leidimo dirbti galiojimas
metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą, ar organizaciją arba fizinį asmenį, kurioje pas kurį užsienietis dirbs arba įmonę, įstaigą ar organizaciją, į kurią užsienietis yra komandiruojamas. 2. Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į leidimo dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respubliką Respublikoje įsigaliojimo dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio. 3. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojas ar praktikantas, leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams, jo galiojimas gali būti pratęsiamas išimtiniais atvejais, kai stažuotės ar praktikos laikotarpis yra ilgesnis negu vieneri metai ir tai būtina atitinkamos srities kvalifikacijai įgyti.“
Pakeisti 61¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61¹straipsnis. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams 1.
Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punktą arba 44¹ straipsnio 3 dalį, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2.
dalies 1 punkto ar 32 punkto c papunktyje arba 44¹ straipsnio
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio
dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius 90 dienų per pastarųjų 6 mėnesių 180 dienų laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 32 punkto c papunktyje arba 44¹ straipsnio
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio
dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius 90 dienų per pastarųjų 6 mėnesių 180 dienų laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3.
darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
54) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
65) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
76) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.;
7) laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.
Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
54) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
65) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
76) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.;
7) laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. 4.
darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios, jeigu užsienietis, laikydamasis šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje ir 44¹ straipsnio
pateikė informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 7
nustatyti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimo pagrindai, Užimtumo tarnyba informuoja Migracijos departamentą ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nepanaikinamas 3 mėnesius nuo užsieniečio informavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kai naujasis užsieniečio darbdavys pateikia informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas
sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas komandiruotas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 1¹2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 ar
sąlygas. 23. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. 2²4.
2²4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. 35. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį ne mažesnį nei Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. 46. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. 5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. 67. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. 78.
įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 89. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.“
1Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 3 5 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys, pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“ 2.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys, pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“
2Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti
užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“.
Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti
užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 3. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo
sutartį, (juridinis asmuo) arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;“. 4. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio,
arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti.“
Pripažinti netekusiu galios 63¹ straipsnį. 63¹ straipsnis. Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas ir taikymas 1.
Į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. 2.
2Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.
Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.
departamentui, kuris šį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. 4. Iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama, jeigu:
1) praėjo treji metai nuo jos įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą dienos ir iki šio termino pabaigos nebuvo pateiktas ir išnagrinėtas naujas prašymas įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą arba
2) nustatoma, kad įmonė neatitinka vidaus reikalų ministro nustatytų įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijų, arba
3) nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 5. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza ar kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ir 4² punktuose nustatytais pagrindais, kai jį įdarbinti įsipareigojusi įmonė ar įmonė, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos tik tiems užsieniečiams, kuriems pagal Vizų režimo reglamentą taikomas bevizis režimas arba kurie turi pilietybę tokios užsienio valstybės, kuriai
arba pagal tarptautinius susitarimus. 42 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
taip:
„2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi
teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.“
2Papildyti 71 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu prieglobsčio prašytojas, įgijęs teisę dirbti, dėl
objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti mokamos nesilaikant Darbo kodekso
Pakeisti IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
teisę gauti laikinąją apsaugą, atvykimas, ir laikinosios apsaugos trukmė
antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus, vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2.
dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje neapribojant jų judėjimo laisvės netaikant reikalavimų turėti galiojantį kelionės dokumentą, sveikatos draudimą ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę jiems atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat gali būti netaikomos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi išdavimo sąlygos, jeigu šių reikalavimų užsienietis negali (negalėjo) užtikrinti dėl objektyvių priežasčių. 3. Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu Europos Sąjungos Taryba nepriėmė sprendimo panaikinti laikinąją apsaugą, Laikinoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu laikinoji apsauga gali būti pratęsta bet ne ilgiau kaip vieneriems metams du kartus po 6 mėnesius. 4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam laikinosios apsaugos laikotarpiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpį gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu sprendimą pratęsti laikinosios apsaugos laikotarpį priima Europos Sąjungos Taryba. 45. Jeigu užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, susijusį su šių priežasčių nustatymu. Laikinosios apsaugos terminas baigiasi pasibaigus šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytam laikinosios apsaugos laikotarpiui arba Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą panaikinti laikinąją apsaugą. 6.
straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, paskiria valstybės institucijas ir įstaigas, atsakingas už laikinosios apsaugos suteikimo ir įgyvendinimo proceso valdymą, ir suteikia joms įgaliojimus. 93 straipsnis. Priežastys, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama
rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrimą šioms priežastims nustatyti. 12. Laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikiama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
2) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. 23. Sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas. Toks užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. 94 straipsnis. Užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, teisės ir pareigos 1.
Užsieniečiai, gavę turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises:
1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;
2) nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;
3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jiems suprantama kalba;
4) dirbti, Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu; ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – individuali veikla);
5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla;
6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;
5) gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;
67) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
8) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
9) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis; 710) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Užsieniečiai, gavę turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises:
1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;
2) nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;
3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jiems suprantama kalba;
4) dirbti, Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu; ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – individuali veikla);
5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla;
6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;
5) gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;
67) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
8) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
9) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis; 710) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2.
apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3. Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu turi šias teises:
1) numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse;
2) gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, šalpos išmoką, pateikę prašymą nurodytos socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
3) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio įstatymo
6 mėnesius nuo ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą pradžios ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas;
4) kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jiems jų kilmės valstybėje nustatytos negalios prilyginimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuotam neįgalumui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 10 straipsnio 1 punkto reikalavimai, taip pat reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties termino, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą kartu gyvenančių užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičių, netaikant minimalaus tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvo;
6) būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos;
7) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 34. Šio straipsnio
laikinosios apsaugos laikotarpiui. 5.
laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti, pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas. 6.
ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skiria ir moka šio straipsnio 3 dalies 2 ir
teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečiams, nereikalaudamos iš jų ir (ar) užsienio valstybių institucijų pateikti informaciją, duomenis ir (ar) kitus dokumentus, reikalingus nustatyti užsieniečio teisę gauti šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą, kai užsienietis jų pateikti negali. 7. Vienkartinė išmoka vaikui ir (ar) išmoka vaikui skiriama, jeigu vienam iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjui (rūpintojui) arba vaikui suteikta laikinoji apsauga. 4 8. Užsieniečio, gavusio laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kuriam suteikta laikinoji apsauga, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant šias nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. 59. Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi šias pareigas:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
3) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją dėl savo asmens;
4) laisva forma raštu deklaruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikti informaciją apie turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą Migracijos departamentui atliekant veiksmus, susijusius su laikinosios apsaugos suteikimu. 610.
straipsnio 1, 2 ir ir 2 3 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti deklaruotinomis turimomis lėšomis ir turtu. 711. Paaiškėjus, kad užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 ir 23 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti apmokėti valstybės patirtas išlaidas. 95 straipsnis. Asmens dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos
laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi, kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu arba šio Įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytame Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis – skaitmeninį dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantį suteiktą laikinąją apsaugą, kurio išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 2. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą kuriems suteikta laikinoji apsauga, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką. 96 straipsnis. Laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimas 1.
Užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:
1) užsienietis gali grįžti į kilmės valstybę;
nurodytos priežastys. 2. Sprendimą dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas.“
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės
pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą komandiruotą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai šio Įstatymo 62 straipsnio 7 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 103¹ straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys
įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys įgyja kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;“. 46 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje
savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti; atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;“ 2.
Pripažinti netekusia galios 108 straipsnio 5 dalį. 5. Užsieniečiai, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas teises. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo dienos. 3. Pakeisti 108 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiame straipsnyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos
šiame straipsnyje nurodytų užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja vidaus reikalų ministro
įgaliota institucija. Jie tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“48 straipsnis. 130¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 130¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „130¹ straipsnis.
Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 1. Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Jeigu dėl užsieniečio, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija ir šis užsienietis dėl šių priežasčių negali grįžti į kilmės valstybę, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
Pakeisti 140¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6, 7 ar
gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
Pakeisti 140⁶ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140⁶ straipsnis. E. rezidento statuso suteikimo, panaikinimo, elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės išdavimo, išorės paslaugų teikėjo pasirinkimo tvarka Tvarką, reglamentuojančią užsieniečio prašymo dėl e. rezidento statuso suteikimo pateikimą, nagrinėjimą, e. rezidento statuso suteikimą ir panaikinimą, elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės išdavimą ir keitimą, išorės paslaugų teikėjo pasirinkimą, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.“
Pakeisti 140¹³straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės
prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 2¹ dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti praėjus 18 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, jeigu ji nebuvo įgyta šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju. 2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose.
Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo
prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje;
2) turi teisę dirbti, praėjus 18 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Jeigu 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, įgiję teisę dirbti, dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti mokamos nesilaikant Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. 6.
terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
Papildyti Įstatymą 140²⁴straipsniu: „140²⁴ straipsnis. Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties. 2. Šio Įstatymo 64 straipsnio 4 punkto nuostata dėl neteisėto darbo arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma.“
Papildyti Įstatymą 144¹straipsniu:
„144¹straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas
Įgyvendinant šį Įstatymą, užsieniečių asmens duomenys, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“
1Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 16 punktą. 16. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų
šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. 2. Papildyti Įstatymo priedą 34 punktu: „34. 2021 m. spalio 20 d.
Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 ir 4 dalis, 2, 3, 5–8, 10,
11, 13, 24, 27, 30, 33, 43, 46–49 ir 51 straipsnius ir šio straipsnio 9 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 10, 11, 13, 27 ir 30 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.,
įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems užsieniečiams, kuriems leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 7. Prašymai išduoti nacionalines vizas darbo Lietuvos Respublikoje tikslu priimami iki 2023 m. birželio 16 d.
Prašymai išduoti nacionalines vizas pateikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms iki
išdavimo arba neišdavimo priimami ir nacionalinės vizos išduodamos tose institucijose, kuriose prašymai buvo pateikti. 8. Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo dirbti arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu. 9. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹³straipsnio
prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė. 10.
ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras, užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas:
1) iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 4 dalies, 2, 10, 11, 13, 27, 30, 33, ir 49 straipsnių įgyvendinimu;
2) iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 2, 10, 11, 13, 27 ir 30 straipsnių įgyvendinimu;
3) iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir4 dalies, 3, 5–8, 33, ir 49 straipsnių įgyvendinimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė
Projekto Nr. XIVP-1648(3) lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią
liudija aukštojo mokslo diplomas arba aukštojo mokslo kvalifikacijai prilyginta informacinių technologijų ir ryšių technologijų paslaugų srities vadovų ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų specialistų ne mažiau mažesnė kaip trejų metų profesinė patirtis, kuri įgyta per pastaruosius septynerius metus ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytiems darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje, arba aukštojo mokslo kvalifikacijai prilyginta ne mažesnė kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam nurodytiems darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje.“
2Papildyti 2 straipsnį 15² dalimi:
„15². Nacionalinė viza – Lietuvos Respublikos
išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti joje visą vizos galiojimo laikotarpį.“
3Pakeisti 2 straipsnio 17¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„17¹. Pabėgėlių priėmimo centras – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kurie yra pažeidžiami asmenys, kol jie laukia sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu.
Pabėgėlių priėmimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
4Pakeisti 2 straipsnio 27⁴ dalį ir ją išdėstyti taip:
„27⁴. Šengeno viza – Šengeno valstybės viza,
išduodama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją.“
5Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Vizų kodekse Reglamente (EB) Nr. 810/2009 (toliau – Vizų kodeksas), 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, ir Reglamente (ES) 2018/1240.“
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“
1Papildyti 4 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Valstybės politiką užsieniečių trumpalaikio atvykimo į Lietuvos
Respubliką kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“
2Buvusias 4 straipsnio 1–7 dalis laikyti atitinkamai 2–8 dalimis. 3. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo
Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija.“
4Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam
leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
1Papildyti 11 straipsnį 5¹ dalimi:
„5¹. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos
valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (toliau – kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduota Europos Sąjungos mėlynoji kortelė), turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kurio metu gali vykdyti laikiną veiklą, tiesiogiai susijusią su darbdavio verslo interesais ir profesinėmis užsieniečio pareigomis, numatytomis užsieniečio darbo sutartyje, įskaitant dalyvavimą vidaus ar išorės verslo susitikimuose, konferencijose ar seminaruose, derybose dėl verslo sandorių, pardavimo arba rinkodaros veiklą, verslo galimybių tyrimą arba dalyvavimą mokymuose ir mokymąsi.“ 2.
Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės
išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų. Šis užsienietis taip pat turi teisę dirbti laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į
Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių.“
Papildyti Įstatymą 20² straipsniu: „20² straipsnis.
Lietuvos vizų tarnybos Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.“
Papildyti Įstatymą 20³ straipsniu: „20³ straipsnis. Šengeno vizos išdavimas, atsisakymas ją išduoti, panaikinimas ir atšaukimas, konsultacijų vykdymas
Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. 2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3.
3Sprendimus dėl Šengeno vizos priima:
1) Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
4) Migracijos departamentas – dėl pratęsimo ar atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo. 4. Vizų kodekse nustatytais atvejais sprendimas dėl Šengeno vizos išdavimo užsieniečiui priimamas tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. 5. Konsultacijų dėl Šengeno vizų išdavimo su šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis institucijomis tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. 6. Išorės paslaugų teikėjų atrankos Vizų kodekso 43 straipsnio 6 dalyje nustatytoms užduotims atlikti tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų vykdymas, vizos panaikinimas ir atšaukimas
atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Dokumentai vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, dokumentai Šengeno vizai pratęsti – Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. 2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus. 3. Sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo ir atšaukimo priima:
1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių panaikinimo, dėl Šengeno vizų ir atšaukimo;
4) Migracijos departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;
5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai vizų išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo. 3¹.
3¹. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytos institucijos, nagrinėdamos prašymą išduoti vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. 4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis. 5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis. 6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą priima Migracijos departamentas. 7. Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. 8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, užsienio reikalų ministro įgaliotą garbės konsulą arba per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. 9. Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas. Nacionalinės vizos išdavimas, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą, konsultacijų vykdymas, nacionalinės vizos panaikinimas ir atšaukimas
Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti nacionalinę vizą gali pateikti Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza. 2. Sprendimus dėl nacionalinės vizos priima:
1) Migracijos departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl panaikinimo ir atšaukimo. 3. Nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis institucijomis. 4. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. 5. Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
1Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10,
2Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos
užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas ir
panaikinimas 1.
Pirmą kartą išduodant užsieniečiui leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus. Leidimas laikinai gyventi keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais. 2. Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. 3. Užsienietis prašymą išduoti pakeisti leidimą gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai pateikia Migracijos departamentui. 4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44² straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui.
Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. 5. Vidaus reikalų ministras nustato tvarką, reglamentuojančią prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, vertinimą, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, taip pat vertinimą, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs.“
netekusiu galios
leidimas gyventi užsieniečiui keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais. 2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti Migracijos departamentui. 12 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;“. 13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2, ir 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4
dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3
dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13, 15 ir 16 punktuose nustatytais pagrindais punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui.
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šios dalies 4 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, punkte nustatytu pagrindu 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
5) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
65) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus,
Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šios dalies 4 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, punkte nustatytu pagrindu 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
5) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
65) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus,
2Papildyti 33 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai) būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo.“
ją išdėstyti taip:
„16) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo
sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar
užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 3. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų
instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje, arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“
4Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo. Šis apribojimas netaikomas, kai leidimą laikinai gyventi atsisakyta išduoti ar pakeisti šio straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytais pagrindais arba kai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu kreipiasi nepilnametis užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, arba užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos narys, kuriam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.“
išdėstyti taip:
„1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 darbo
dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu:“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo
vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio Įstatymo 45¹ straipsnio
apibrėžtas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, įsteigimo ar tapimo įmonės startuolio dalyviu dienos privalo raštu pranešti ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės startuolio įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą arba tapimą įmonės startuolio dalyviu.“
3Papildyti 36 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi
išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu, privalo Migracijos departamentui pranešti apie darbą pas kitą darbdavį (kai nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti) ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo.
Jeigu nuo pirmą kartą išduoto leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo yra praėję 12 mėnesių, užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui apie pakeistą darbdavį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo.“
4Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą
laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jeigu darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte, arba darbo funkcijos keitimą;“. 5. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie
užsienietį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu ir kuris per šio Įstatymo 45¹ straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neįsteigė įmonės startuolio ar nevykdo įmonės jo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos arba kuris per šio Įstatymo 45¹ straipsnio
pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės startuolio dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės startuolio veiklai;“. 16 straipsnis.
taip:
„5¹) jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su
naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, pagal šio Įstatymo 45¹ straipsnio nuostatas;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) jis yra studijas arba mokymąsi pagal formaliojo
profesinio mokymo programą užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytu atveju nurodytais atvejais, arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 49² straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;“. 3. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su
užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, 13 ar 16 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 ir 6¹ dalyse nustatytas sąlygas, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu bei sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu. leidimas Leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui, su kuriuo į Lietuvos Respubliką atvyksta šeimos narys.
Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.“
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar
registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuotų šio Įstatymo 51 28 straipsnio 3 5 dalyje numatytoje tvarkoje.
Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.“
2Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi
išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems 2 metams, o keičiamas 2
3Pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis,
kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 51 28 straipsnio 3 5 dalyje nustatytą tvarką.
Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:
1) kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
2) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4¹, 4², 5¹, 13 ar 16 punkte nustatytais pagrindais;
3) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
5) kuris tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;
6) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais.“
4Pakeisti 43 straipsnio 6¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„6¹.
Šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi:
1) kai šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu pas užsienietį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi turintį leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą punkte nustatytu pagrindu, ir studijuojantį magistrantūroje arba doktorantūroje, taip pat kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 49⁴ straipsnyje nustatytu pagrindu ir yra Lietuvos Respublikoje užbaigęs magistrantūros arba doktorantūros studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.;
2) jeigu dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi šio straipsnio 1 dalies
tėvų, kuriam nustatyta užsieniečio globa, arba turimas vienintelis iš tėvų
(įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba turi leidimą laikinai gyventi.“
5Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 6² dalį. 6². Užsienietis, teikiantis prašymą dėl leidimo laikinai
gyventi išdavimo kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, pateikia įrodymus, kad jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena kaip užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos narys. 6. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;“. 18 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas
užsieniečiui, kuris ketina dirbti 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
21) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
32) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus dalyje nurodytą atvejį.
Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šio punkto sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2.
nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 3. Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir taikymas nustatytas šio Įstatymo 63¹ straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus. 4. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 54. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 1 ar 3 2 punkte nustatytas sąlygas. 65.
laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 76. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.“
Pakeisti 44¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynosios kortelės) išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą 1.
Leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 1,2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –paskutinio paskelbto ketvirčio kalendorinių metų vidutinio mėnesinio šalies ūkio BDU) dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai susijusią su atliktinu darbu;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
43) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų.
Leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 1,2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –paskutinio paskelbto ketvirčio kalendorinių metų vidutinio mėnesinio šalies ūkio BDU) dydžio;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai susijusią su atliktinu darbu;
3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytą atvejį ir atvejus, kai:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;
c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai;
43) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus, – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.
išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu (Europos Sąjungos mėlynąją kortelę), turi teisę pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis sąlygomis, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu, nuo Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo arba, jeigu šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo. 3. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija. 43. Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtoms profesijoms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Ši tvarka netaikoma užsieniečiui, ketinančiam dirbti juridinių asmenų vadovu ar juridinių asmenų vadovo pavaduotoju. 54.
54Užsieniečiui,
kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. 65. Jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3 6 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį, jeigu nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti. 76.
leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a ar c papunktyje nustatytas sąlygas. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, galiojančią daugiau negu metus, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir pradėti dirbti. Užsienietis į Lietuvos Respubliką gali atvykti dirbti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės negu ta, kuri jam išdavė Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, jeigu joje pragyveno ne trumpiau kaip
leidimą laikinai gyventi užsienietis, turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, ir jo šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi, jeigu šeimos nariai atvyko kartu su užsieniečiu, turi pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, darbo Lietuvos Respublikoje pradžios. Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos mėlynąją kortelę ir atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kai užsieniečio profesinė veikla nereglamentuojama. 7.
sutartį, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. 8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
Pripažinti netekusia galios 44² straipsnio 1¹ dalį. 1¹. Užsieniečio atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams gali patvirtinti priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, jeigu ji yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 21 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki
užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“. 2.
taip:
„2²) yra vadovas įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose
nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų ir kurioje įsteigtos ne mažiau kaip dešimt darbo vietų ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir šiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, arba užsieniečiai, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nurodytu pagrindu, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;“. 22 straipsnis. 45¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 45¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad užsienietis įrodė, kad plėtoja teisėta veikla startuolio veiklą, kuria kurią ketina užsiimti užsienietis vykdyti Lietuvos Respublikoje, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos numatomo įsteigti įmonės startuolio dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės startuolio veiklai. Startuolio dalyviais gali būti ne daugiau kaip 4 užsieniečiai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos numatomo steigti įmonės startuolio veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru. 3.
vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti įmonę, kurios veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, startuolį ir pradėti vykdyti jos jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu tokią įmonę startuolį įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 5¹ punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigtos įmonės įsteigto startuolio dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti tokios įmonės startuolio dalyviu. 4. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams 2 metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus 3 metams. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo pakeistas šioje dalyje nustatyta tvarka du kartus, leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas dar 2 metams, jeigu pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad įmonė, kurią įsteigė užsienietis ir kurios dalyvis jis yra, nuo įmonės įsteigimo dienos pritraukė ne mažesnę negu 30 000 eurų vertės investiciją. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. 5.
5Užsienietis, nutraukęs teisėtą startuolio veiklą,
susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.“
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo
profesinio mokymo programą (programas);“. 2. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja
užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;“. 3. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas
laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
4Pripažinti netekusia galios 46 straipsnio 4 dalį. 4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne
daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį. Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems magistrantūroje ir doktorantūroje, taip pat užsieniečiams, užbaigusiems studijas arba mokymąsi Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. 24 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui
suteikus laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje
Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. 2.
Respublikos Vyriausybės nustatytam laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo laikotarpiui, kuris gali būti ne ilgesnis negu 2 metai.“
Pakeisti 49⁴straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49⁴ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje užbaigusiam studijas arba formaliojo profesinio mokymo programą, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus
arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas), arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo ir pradėti dirbti arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų užbaigimo nepraėjo vieneri metai, arba mokslo ir studijų institucijos ar švietimo įstaigos ar kito švietimo teikėjo patvirtinimą, kad nuo aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimo nepraėjo vieneri metai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 12 mėnesių laikotarpiui. 3. Užsieniečio, užbaigusio doktorantūros studijas, ir tyrėjo, pasinaudojusių šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, šeimos nariams leidimas laikinai gyventi išduodamas tam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui.“
1.
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18
ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar
iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo
funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje nustatytų reikalavimų;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 7¹ punktą ir jį išdėstyti taip:
„7¹) užsienietis neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 2
dalyje numatyto įpareigojimo ir nustatoma, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės startuolio ar nevykdo įmonės jo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, arba užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, nebėra įmonės startuolio dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės startuolio veiklai arba įsteigta fiktyvi įmonė;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos
tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 4.
4Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 44¹ straipsnyje
nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 44¹ straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44¹ straipsnio
negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės;“. 5. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo
sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:“. 6. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar
užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir
(arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 7. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip:
„21) turi bedarbio statusą ilgiau negu 3 mėnesiams
laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą.“
8Papildyti 50 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, kai užsienietį įdarbinusi laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, taip pat šio straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, informuoja užsienietį apie tai, kad jam leidimas laikinai gyventi bus panaikintas, jeigu per 3 mėnesius jis nepateiks prašymo leisti pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje ar 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu jis nepakeis darbdavio per 6 mėnesius, kai užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, dirba Lietuvos Respublikoje ilgiau negu vienerius metus. Jeigu užsienietis per
leisti pakeisti darbdavį arba jeigu Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio pateiktą prašymą, priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavio, arba jeigu užsienietis per 6 mėnesius neinformavo Migracijos departamento apie darbdavio keitimą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5 arba 19 punkte nustatytais pagrindais.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 51 straipsnį. 51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28,
dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. 3.
išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. 28 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 53 straipsnio 1 dalį 8² punktu:
„8²) pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be
pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos
3Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹–8²
punktuose nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
4Pakeisti 53 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais punkte nustatytu pagrindu, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per
leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 8¹ ar 8²punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių. Užsieniečio komandiruočių trukmė neįskaičiuojama į šioje dalyje nustatytą ilgiausią leidžiamą buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laiką, jeigu užsieniečio nuolatinė gyvenamoji vieta lieka Lietuvos Respublikoje.“
5Pakeisti 53 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1
dalies 8 ir 8¹ –8² punktuose nustatytais pagrindais, pragyventą laikotarpį nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau
negu 12 mėnesių iš eilės.
Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės arba užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio
Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės;“. 30 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi
pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms Migracijos departamentui.“
Papildyti 56 straipsnį 10 punktu:
„10) leidimas nuolat gyventi neatsiimamas per 6 mėnesius nuo
sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priėmimo dienos.“
1Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės
kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų;
2Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar
praktikantas; 3.
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos
laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.“
4Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus arba reikalavimus darbo patirčiai, arba ketinančio dirbti už numatomą mokėti darbo užmokestį;
2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius;
3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis.
Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
5Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimo dirbti išdavimas šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse
nurodytam užsieniečiui, ketinančiam pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nustatyta teise dirbti, nesuteikia teisės užsieniečiui Lietuvos Respublikoje būti ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio ketina pasinaudoti šio Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise dirbti ir jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;
43) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo;
64) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.“
1Pakeisti 57¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti
pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą.“
2Pakeisti 57¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ 2 dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 7
1Pakeisti 58 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40
straipsnio 1 dalies 1–3, 6 (kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą), 7–10 punktus;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 2 punktą. 2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų srityje arba studijuodamas ar mokydamasis ketina dirbti, laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;
3Pakeisti 58 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) turi arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo
ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14, 15 ar 16 punktus arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 4² punktus;“. 4.
4Pakeisti 58 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalyje
nurodytas užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpiui, ar šio Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienerius metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;“. 5. Pakeisti 58 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos
asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje turintis dokumentą (A1 pažymėjimą arba E 101 formos pažymą), patvirtinantį, kad vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo jam taikomi siunčiančiosios valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai;“. 6.
6Pakeisti 58 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir
Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą komandiruojamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla;“. 7. Pripažinti netekusiu galios 58 straipsnio 15 punktą. 15) jis yra užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai. Jeigu užsienietis dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;
8Pakeisti 58 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką
dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.“
9Papildyti 58 straipsnį 18 punktu:
„18) studijuoja Lietuvos Respublikoje pagal studijų programą
(programas) arba yra šio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytas užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 360 dienų laikotarpiui.“
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „60 straipsnis.
Prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminai Užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius 28 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Leidimo dirbti galiojimas
metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą, ar organizaciją arba fizinį asmenį, kurioje pas kurį užsienietis dirbs arba įmonę, įstaigą ar organizaciją, į kurią užsienietis yra komandiruojamas. 2. Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į leidimo dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respubliką Respublikoje įsigaliojimo dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio. 3. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojas ar praktikantas, leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams, jo galiojimas gali būti pratęsiamas išimtiniais atvejais, kai stažuotės ar praktikos laikotarpis yra ilgesnis negu vieneri metai ir tai būtina atitinkamos srities kvalifikacijai įgyti.“
Pakeisti 61¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61¹straipsnis. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams 1.
Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punktą arba 44¹ straipsnio 3 dalį, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. 2.
dalies 1 punkto ar 32 punkto c papunktyje arba 44¹ straipsnio
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio
dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius 90 dienų per pastarųjų 6 mėnesių 180 dienų laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Užimtumo tarnyba atsisako priimti šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 32 punkto c papunktyje arba 44¹ straipsnio
Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio
dydžio, kai vertinama užsieniečio kvalifikacija arba darbo patirtis;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba pas bent vieną iš darbdavių, kuris ketina įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius 90 dienų per pastarųjų 6 mėnesių 180 dienų laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.;
10) laikinojo įdarbinimo įmonė nėra įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. 3.
darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
54) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
65) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
76) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.;
7) laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.
Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinamas, jeigu:
1) darbo sutartis nutraukta;
2) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;
3) paaiškėja, kad sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas užsieniečiui pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
4) darbdavys nevykdo įsipareigojimo aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbančiam užsieniečiui darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;
54) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
65) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba užsieniečio prašymas panaikinti sprendimą;
76) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi.;
7) laikinojo įdarbinimo įmonė yra išbraukta iš Valstybinės darbo inspekcijos sudaromo ir jos interneto svetainėje skelbiamo laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. 4.
darbo rinkos poreikiams pripažįstamas netekusiu galios, jeigu užsienietis, laikydamasis šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje ir 44¹ straipsnio
pateikė informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 7
nustatyti sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimo pagrindai, Užimtumo tarnyba informuoja Migracijos departamentą ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nepanaikinamas 3 mėnesius nuo užsieniečio informavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kai naujasis užsieniečio darbdavys pateikia informaciją apie užsieniečio įdarbinimą šio Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas
sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas komandiruotas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 1¹2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 ar
sąlygas. 23. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. 2²4.
2²4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 6 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. 35. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį ne mažesnį nei Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. 46. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. 5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. 67. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. 78.
įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 89. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.“
1Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje ar 62¹ straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 3 5 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra baustas bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys, pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“ 2.
Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad darbdavys, pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 3 mėnesius per pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors už vieną įdarbintą užsienietį vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.“
2Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti
užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“.
Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) darbdaviui darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti
užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;“. 3. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo
sutartį, (juridinis asmuo) arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;“. 4. Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio,
arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti.“
Pripažinti netekusiu galios 63¹ straipsnį. 63¹ straipsnis. Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas ir taikymas 1.
Į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. 2.
2Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.
Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.
departamentui, kuris šį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. 4. Iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama, jeigu:
1) praėjo treji metai nuo jos įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą dienos ir iki šio termino pabaigos nebuvo pateiktas ir išnagrinėtas naujas prašymas įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą arba
2) nustatoma, kad įmonė neatitinka vidaus reikalų ministro nustatytų įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijų, arba
3) nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 5. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza ar kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ir 4² punktuose nustatytais pagrindais, kai jį įdarbinti įsipareigojusi įmonė ar įmonė, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos tik tiems užsieniečiams, kuriems pagal Vizų režimo reglamentą taikomas bevizis režimas arba kurie turi pilietybę tokios užsienio valstybės, kuriai
arba pagal tarptautinius susitarimus. 42 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
taip:
„2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi
teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.“
2Papildyti 71 straipsnį 10 dalimi:
„10. Jeigu prieglobsčio prašytojas, įgijęs teisę dirbti, dėl
objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti mokamos nesilaikant Darbo kodekso
Pakeisti IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
teisę gauti laikinąją apsaugą, atvykimas, ir laikinosios apsaugos trukmė
antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus, vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2.
dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje neapribojant jų judėjimo laisvės netaikant reikalavimų turėti galiojantį kelionės dokumentą, sveikatos draudimą ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę jiems atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat gali būti netaikomos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi išdavimo sąlygos, jeigu šių reikalavimų užsienietis negali (negalėjo) užtikrinti dėl objektyvių priežasčių. 3. Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu Europos Sąjungos Taryba nepriėmė sprendimo panaikinti laikinąją apsaugą, Laikinoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu laikinoji apsauga gali būti pratęsta bet ne ilgiau kaip vieneriems metams du kartus po 6 mėnesius. 4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam laikinosios apsaugos laikotarpiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpį gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu sprendimą pratęsti laikinosios apsaugos laikotarpį priima Europos Sąjungos Taryba. 45. Jeigu užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, susijusį su šių priežasčių nustatymu. Laikinosios apsaugos terminas baigiasi pasibaigus šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytam laikinosios apsaugos laikotarpiui arba Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą panaikinti laikinąją apsaugą. 6.
straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, paskiria valstybės institucijas ir įstaigas, atsakingas už laikinosios apsaugos suteikimo ir įgyvendinimo proceso valdymą, ir suteikia joms įgaliojimus. 93 straipsnis. Priežastys, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama
rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrimą šioms priežastims nustatyti. 12. Laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikiama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
2) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. 23. Sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas. Toks užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. 94 straipsnis. Užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, teisės ir pareigos 1.
Užsieniečiai, gavę kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises:
1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;
2) nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;
3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jiems suprantama kalba;
4) dirbti, Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu; ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – individuali veikla);
5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla;
6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;
5) gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;
67) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
8) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
9) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis; 710) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Užsieniečiai, gavę kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, Lietuvos Respublikoje iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises:
1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;
2) nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;
3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jiems suprantama kalba;
4) dirbti, Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu; ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat verstis individualia veikla kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – individuali veikla);
5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla;
6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;
5) gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;
67) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
8) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
9) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis; 710) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 2.
apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 3. Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu turi šias teises:
1) numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse;
2) gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, šalpos išmoką, pateikę prašymą nurodytos socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
3) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio įstatymo
6 mėnesius nuo ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą pradžios ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas;
4) kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jiems jų kilmės valstybėje nustatytos negalios prilyginimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuotam neįgalumui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 10 straipsnio 1 punkto reikalavimai, taip pat reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties termino, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą kartu gyvenančių užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičių, netaikant minimalaus tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvo;
6) būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos;
7) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus. 34. Šio straipsnio
laikinosios apsaugos laikotarpiui. 5.
laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti, pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir
(ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas. 6.
ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skiria ir moka šio straipsnio 3 dalies 2 ir
teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečiams, nereikalaudamos iš jų ir (ar) užsienio valstybių institucijų pateikti informaciją, duomenis ir (ar) kitus dokumentus, reikalingus nustatyti užsieniečio teisę gauti šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą, kai užsienietis jų pateikti negali. 7. Vienkartinė išmoka vaikui ir (ar) išmoka vaikui skiriama, jeigu vienam iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjui (rūpintojui) arba vaikui suteikta laikinoji apsauga. 4 8. Užsieniečio, gavusio laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kuriam suteikta laikinoji apsauga, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant šias nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. 59. Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi šias pareigas:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
3) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją dėl savo asmens;
4) laisva forma raštu deklaruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikti informaciją apie turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą Migracijos departamentui atliekant veiksmus, susijusius su laikinosios apsaugos suteikimu. 610.
straipsnio 1, 2 ir ir 2 3 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti deklaruotinomis turimomis lėšomis ir turtu. 711. Paaiškėjus, kad užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 ir 23 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti apmokėti valstybės patirtas išlaidas. 95 straipsnis. Asmens dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos
laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi, kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu arba šio Įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytame Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis – skaitmeninį dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantį suteiktą laikinąją apsaugą, kurio išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 2. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą kuriems suteikta laikinoji apsauga, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką. 96 straipsnis. Laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimas 1.
Užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:
1) užsienietis gali grįžti į kilmės valstybę;
nurodytos priežastys. 2. Sprendimą dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas.“
Pakeisti 103 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys arba įmonė, į kurią Europos Sąjungos valstybės narės
pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys atsiunčiamas komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys komandiruojamas laikinai dirbti, teikia informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą komandiruotą laikinai dirbti Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ar Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narį Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai šio Įstatymo 62 straipsnio 7 8 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 103¹ straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys
įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys įgyja kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;“. 46 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje
savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti; atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;“. 2.
2Pripažinti netekusia galios 108 straipsnio 5 dalį. 5. Užsieniečiai, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos
Respublikoje, turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas teises. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo dienos. 3. Pakeisti 108 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiame straipsnyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos
šiame straipsnyje nurodytų užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja vidaus reikalų ministro
įgaliota institucija. Jie tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“48 straipsnis. 130¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 130¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „130¹ straipsnis.
Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba negali grįžti į kilmės valstybę Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių arba jeigu užsienietis negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, ir dėl šio užsieniečio kreipiasi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. 1. Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Jeigu dėl užsieniečio, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija ir šis užsienietis dėl šių priežasčių negali grįžti į kilmės valstybę, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“
Pakeisti 140¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6, 7 ar
gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.“
Pakeisti 140⁶ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140⁶ straipsnis. E. rezidento statuso suteikimo, panaikinimo, elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės išdavimo, išorės paslaugų teikėjo pasirinkimo tvarka Tvarką, reglamentuojančią užsieniečio prašymo dėl e. rezidento statuso suteikimo pateikimą, nagrinėjimą, e. rezidento statuso suteikimą ir panaikinimą, elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės išdavimą ir keitimą, išorės paslaugų teikėjo pasirinkimą, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.“
Pakeisti 140¹³straipsnį ir jį išdėstyti taip: „140¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės
prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 2¹ dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti praėjus 18 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, jeigu ji nebuvo įgyta šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju. 2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose.
Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo
prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje;
2) turi teisę dirbti, praėjus 18 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Jeigu šio Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, įgiję teisę dirbti, dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti mokamos nesilaikant Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. 6.
terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
Papildyti Įstatymą nauju 140²⁴straipsniu: „140²⁴ straipsnis. Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties. 2. Šio Įstatymo 64 straipsnio 4 punkto nuostata dėl neteisėto darbo arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma.“
Papildyti Įstatymą 144¹straipsniu:
„144¹straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas
Įgyvendinant šį Įstatymą, užsieniečių asmens duomenys, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“
1Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 16 punktą. 16. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų
šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. 2. Papildyti Įstatymo priedą 34 punktu: „34. 2021 m. spalio 20 d.
Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB.“ 55 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 2 ir 4 dalis, 2, 3, 5–8, 10,
11, 13, 24, 27, 30, 33, 43, 46–49 ir 51 straipsnius ir šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 2, 10, 11, 13, 27 ir 30 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.,
įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems užsieniečiams, kuriems leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 7. Prašymai išduoti nacionalines vizas darbo Lietuvos Respublikoje tikslu priimami iki 2023 m. birželio 16 d.
Prašymai išduoti nacionalines vizas pateikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms iki
išdavimo arba neišdavimo priimami ir nacionalinės vizos išduodamos tose institucijose, kuriose prašymai buvo pateikti. 8. Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, gyvenusiems Ukrainoje, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir pasinaudojusiems galimybe pradėti dirbti be leidimo dirbti arba be Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamo sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio pagrindu išduodamas ir keičiamas netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c
papunktyje nustatytos sąlygos, jeigu darbo santykiai tęsiami su tuo pačiu darbdaviu. 9. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹³straipsnio
prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė. 10.
ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras, užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas:
1) iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 4 dalies, 2, 3, 5–8, 10, 11, 13, 27, 30, 33 ir 49 straipsnių įgyvendinimu;
2) iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 2, 10, 11, 13, 27 ir 30 straipsnių įgyvendinimu;
3) iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 4 dalies, 3, 5–8, 33 ir 49 straipsnių įgyvendinimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-16 Nr. XIVP-1648 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 6 ir 7 straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio „Papildymas“ įrašytini žodžiai „Įstatymo papildymas“, o šiuose straipsniuose nurodytoje pakeitimų esmėje po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Įstatymą“. 2. Projekto 9 straipsniu keičiamo Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytume formuluoti vartojant vienaskaitos formas: „Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies
nustatytu pagrindu.“ (plg. su kitų šio straipsnio dalių nuostatomis). 3. Projekto 17 straipsnio 6 dalyje tikslintina pakeitimo esmė – vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas skaičius „2“. 4. Projekto 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas skaičius „2“. 5. Projekto 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje išbrauktinas perbrauktas skaičius „3“. 6. Projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte žodį „vidutinis“ reikia pakeisti žodžiu „vidutinio“. 7.
Įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalies nuostatą „Ši tvarka netaikoma užsieniečiams, ketinantiems dirbti juridinių asmenų vadovais ar juridinių asmenų vadovų pavaduotojais“ siūlytume formuluoti vartojant vienaskaitos formas:
„Ši tvarka netaikoma užsieniečiui, ketinančiam dirbti juridinio asmens vadovu
ar vadovo pavaduotoju“. 8. Projekto 24 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje po žodžių „laikinoji apsauga“ išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“ (plg. su šio straipsnio pavadinimu, taip pat su projekto 43 straipsniu keičiamo Įstatymo IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis). 9. Projekto 26 straipsniu keičiamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7¹ punkte žodis „įmonės“ keistinas žodžiu „startuolio“ (plg. su 45¹ straipsnio 1 dalimi), taip pat svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų keisti ir žodžių „fiktyvi įmonė“ (plg. su 28 straipsnio 5 dalimi). 10. Projekto 26 straipsniu keičiamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte išbrauktinas perbrauktas skaičius „2“. 11. Projekto 26 straipsniu keičiamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje vietoj žodžio „vienas“ įrašytina „vieno“. 12. Projekto 28 straipsniu keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 10 dalies antrasis sakinys suformuluotas nesuprantamai ir turėtų būti pataisytas. 13. Projekto 32 straipsniu keičiamo Įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „paskutinio paskelbto“ reikia įrašyti žodžius „paskutinis paskelbtas“. 14. Projekto 38 straipsniu keičiamo Įstatymo 61¹ straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perbrauktas skaičius „44“. 15. Projekto 39 straipsniu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje žodis „atsiųstas“ keistinas žodžiu
„komandiruojamas“ (plg. su šio straipsnio 8 dalies nuostatomis). 16.
Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje“ vartotinas Įstatymo 44 straipsnio
vidutinį mėnesinį BDU“, o vietoj formuluotės „Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje“ – trumpinys „paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU“ (dukart). 17. Projekto 39 straipsniu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje po žodžio „kodekse“ išbrauktinas perbrauktas taškas, o šio straipsnio 8 dalyje išbrauktini perbraukti žodžiai „arba“ ir „atsiųstą“. 18. Projekto 40 straipsniu keičiamo Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punkte skaičius „5“ rašytinas neparyškintai, o šio straipsnio 2 dalies 7 punkte išbrauktinas perbrauktas žodis „darbdavys“. 19. Projekto 42 straipsniu keičiamo Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje žodis „formaliojo“ rašytinas neparyškintai, o perbraukti žodžiai „ar profesinio mokymo“ ir „arba profesinio mokymo“ išbrauktini. 20. Projekto 44 straipsniu keičiamo Įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje žodis „atsiųstą“ keistinas žodžiu
„komandiruotą“ (plg. su Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatomis). 21. Projekto 53 straipsnio 1 dalyje numatyta kai kurių projekto
straipsnių įsigaliojimo išimtis apima ir 24, 43, 46–48, 51 straipsnius, tačiau šių straipsnių įsigaliojimo data kitose projekto 53 straipsnio nuostatose nenumatyta. 22. Projekto 53 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių „6, 6–8“ įrašytini skaičiai „5–8“ (plg. su šio straipsnio 1 dalies ir 9 dalies 1, 3 punktų nuostatomis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2022-06-23 Nr. XIVP-1648(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,ketinančiam dirbti juridinių asmenų vadovu ar juridinių asmenų vadovo pavaduotoju“ įrašyti žodžius ,,ketinančiam dirbti juridinio asmens vadovu ar juridinio asmens vadovo pavaduotoju“. 2. Tikslintinos projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 10 dalies ir 51 straipsniu keičiamo įstatymo 140¹³straipsnio 5 dalies nuostatos (dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo prieglobsčio prašytojams, nesilaikant Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų), nes siūloma jų konstrukcija nėra tinkama – specialiame įstatyme turėtų būti nustatyta pati prieglobsčio prašytojams mokamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022 m. birželio 22 d. pagrindinio komiteto papildoma išvada Nr. 103-P-29 dėl Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1516(2) pritarė siūlymui pakeisti Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalį ir joje nustatyti, kad prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140⁸ straipsniuose, kurie turi teisę dirbti, būtų netaikoma šios dalies nuostata dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. 3.
projekto 52 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą nauju 140²⁴straipsniu, reikėtų atskiru straipsniu pernumeruoti buvusius 140²⁴–140²⁷straipsnius. Be to, 52 straipsnio pavadinime po žodžio ,,papildymas” įrašytinas žodis
„nauju“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai:
Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos skyriaus vedėja Laura Perevičiūtė ir patarėja Aistė Gerikaitė-Šukienė, Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, Vidaus reikalų ministerijos patarėja Danutė Petrauskienė, vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė ir Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė ir vyr. teisininkas Viktoras Ostrovnoj, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius ir vyr. ekspertė Eigilė Čygaitė-Elzbergienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-16 6,7 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 6 ir 7 straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio „Papildymas“ įrašytini žodžiai „Įstatymo papildymas“, o šiuose straipsniuose nurodytoje pakeitimų esmėje po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Įstatymą“. Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-169
2.
Projekto 9 straipsniu keičiamo Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytume formuluoti vartojant vienaskaitos formas: „Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10,
nuostatomis). Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1617
dalyje tikslintina pakeitimo esmė – vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas skaičius „2“. Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1618
1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1618
straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje išbrauktinas perbrauktas skaičius „3“. Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1619 (44¹⁾
straipsnio 1 dalies 1 punkte žodį „vidutinis“ reikia pakeisti žodžiu „vidutinio“. Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1619 (44¹)
Projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalies nuostatą „Ši tvarka netaikoma užsieniečiams, ketinantiems dirbti juridinių asmenų vadovais ar juridinių asmenų vadovų pavaduotojais“ siūlytume formuluoti vartojant vienaskaitos formas: „Ši tvarka netaikoma užsieniečiui, ketinančiam dirbti juridinio asmens vadovu ar vadovo pavaduotoju“. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1624 (49) (1)
8Projekto 24 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje po žodžių „laikinoji apsauga“ išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“ (plg. su šio straipsnio pavadinimu, taip pat su projekto 43 straipsniu keičiamo Įstatymo IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis). Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1626 (50) (1)
9Projekto 26 straipsniu keičiamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7¹ punkte žodis „įmonės“ keistinas žodžiu „startuolio“ (plg. su 45¹ straipsnio 1 dalimi), taip pat svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų keisti ir žodžių „fiktyvi įmonė“ (plg. su 28 straipsnio 5 dalimi). Pritarti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1626 (50) (1) (18)
10Projekto 26 straipsniu keičiamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte išbrauktinas perbrauktas skaičius „2“. Pritarti 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1626 (50) (1) (19)
11Projekto 26 straipsniu keičiamo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje vietoj žodžio „vienas“ įrašytina „vieno“. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1628 (53) (10)
12Projekto 28 straipsniu keičiamo Įstatymo 53 straipsnio 10 dalies antrasis sakinys suformuluotas nesuprantamai ir turėtų būti pataisytas. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1632 (57) (2) (3) 13.
Projekto 32 straipsniu keičiamo Įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „paskutinio paskelbto“ reikia įrašyti žodžius „paskutinis paskelbtas“. Pritarti 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1638 (61¹)
straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perbrauktas skaičius „44“. Pritarti 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1639
straipsnio 1 dalyje žodis „atsiųstas“ keistinas žodžiu „komandiruojamas“ (plg. su šio straipsnio 8 dalies nuostatomis). Pritarti 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1639
straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje“ vartotinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvestas trumpinys „paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį BDU“, o vietoj formuluotės „Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje“ – trumpinys „paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU“ (dukart). Nepritarti Siūlome nepritarti, kadangi Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje kalbama apie kitą dydį nei naudojamas Įstatymo 44 straipsnyje - Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis ir Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1639
17.
Projekto 39 straipsniu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje po žodžio „kodekse“ išbrauktinas perbrauktas taškas, o šio straipsnio 8 dalyje išbrauktini perbraukti žodžiai „arba“ ir „atsiųstą“. Pritarti 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1640
o šio straipsnio 2 dalies 7 punkte išbrauktinas perbrauktas žodis „darbdavys“. Pritarti 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1642
straipsnio 2 dalyje žodis „formaliojo“ rašytinas neparyškintai, o perbraukti žodžiai „ar profesinio mokymo“ ir „arba profesinio mokymo“ išbrauktini. Pritarti 1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1644
straipsnio 2 dalyje žodis „atsiųstą“ keistinas žodžiu „komandiruotą“ (plg. su Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatomis). Pritarti 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnių įsigaliojimo išimtis apima ir 24, 43, 46–48, 51 straipsnius, tačiau šių straipsnių įsigaliojimo data kitose projekto 53 straipsnio nuostatose nenumatyta. Nepritarti Siekiant kuo greitesnio nuostatų įsigaliojimo, pastaboje minimų projekto straipsnių įsigaliojimo data neatidedama, t. y., šios nuostatos įsigalioja nuo įstatymo priėmimo Atsižvelgiant į tai, siūlome neatsižvelgti į šią pastabą. 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
skaičiai „5–8“ (plg. su šio straipsnio 1 dalies ir 9 dalies 1, 3 punktų nuostatomis).
Pritarti 2.1 Seimo kontrolierių įstaiga 2022-06-15 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 19¹ ir 19²straipsniais, pagal kompetenciją įvertino Seimo nario Mindaugo Lingės pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1648 (toliau – Pasiūlymas) bei teikia Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui siūlomo teisinio reglamentavimo vertinimą žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo aspektu. 1. Dėl užsieniečių, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, teisės dirbti Pasiūlymu siūloma pakeisti UTPĮ 140¹³straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę dirbti praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Ši teisė būtų užtikrinama asmenims išduodant užsieniečio registracijos pažymėjimus, kuriuose būtų nurodyta įgyta teisė dirbti. Pagal šiuo metu taikomą teisinį reguliavimą, įtvirtintą UTPĮ 140²² straipsnyje, kuris taikomas, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečiui, kuris neteisėtai kirto sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas bei jo išsiuntimas iš Lietuvos nėra galimas, leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis įgytų teisę dirbti, būtų išduodamas tik praėjus 5 metams nuo sprendimo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos priėmimo dienos.
Šis reglamentavimas vertintinas kritiškai, nes tokie užsieniečiai 5 metams atsidurtų teisinio neapibrėžtumo situacijoje. Pažymėtina, kad šiuo metu (2022 m. birželio 14 d. duomenimis) užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose (išskyrus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio užkardas) yra apgyvendinti 2567 užsieniečiai. Atsižvelgiant į nedidelį pabėgėlio statuso suteikimo procentą, dabartinis reguliavimas, pagal kurį prieglobsčio prašytojo statuso neturintys užsieniečiai, kurių išsiuntimas nėra galimas, įgytų teisę dirbti tik po penkerių metų, yra potencialiai aktualus dideliam skaičiui asmenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu minėtose laikino apgyvendinimo vietose yra apgyvendinta apie 1 tūkst. asmenų, kurie laikomi pažeidžiamais, įskaitant šeimas su nepilnamečiais vaikais. Jei pasibaigus Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimų dėl užsieniečių apgyvendinimo UTPĮ numatytose laikino apgyvendinimo vietose be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo terminui nebus sudaryta galimybė prieglobsčio prašytojo statuso neturintiems užsieniečiams, kurių išsiuntimas nėra galimas, teisėtai įsidarbinti, susidarys prielaidos šių asmenų neteisėtam darbui, taip pat padidės rizika jiems tapti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis.
Tokia situacija būtų nepriimtina ne tik žmogaus teisių užtikrinimo aspektu, bet ir leistų kelti klausimus dėl to, ar Lietuva tinkamai vykdo tarptautinius įsipareigojimus kovos su prekyba žmonėmis srityje. Remiantis Europos žmogaus teisių konvencijos 4 straipsniu ir Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, visi asmenys, tarp jų ir neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai, turi būti apsaugoti nuo prekybos žmonėmis ir kitų išnaudojimo formų. Be to, nesprendžiama šiame rašte minėta teisinio neapibrėžtumo situacija, kurią sąlygoja dabartinis reglamentavimas, gali paskatinti ir neteisėtą antrinę migraciją į kitas Europos Sąjungos valstybes. Šiame kontekste pastebėtina, kad UTPĮ 140²² straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo nustatytas kaip specialioji norma, taikytina karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu kaip viena iš atgrasomąjį poveikį turinčių priemonių. Vis dėlto, šiuo metu yra įgyvendinamos kitos priemonės, įskaitant fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, kurios lemia, jog neteisėtos migracijos srautai iš esmės yra suvaldyti. Tai leidžia teigti, kad UTPĮ 140²² straipsnyje įtvirtintas reguliavimas negali būti laikomas būtina ir proporcinga priemone siekiant užkardyti neteisėtą migraciją.
Siekiant išvengti potencialiai galinčių kilti esminių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų ir spręsti susidariusią teisinio neapibrėžtumo situaciją, palaikome siūlymą suteikti užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę dirbti, praėjus
informacinėje sistemoje dienos. Pritarti 2.2 Seimo kontrolierių įstaiga
teisės dirbti Pasiūlymu taip pat siūloma UTPĮ 140¹³straipsnyje nustatyti, kad UTPĮ 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai įgyja teisę dirbti, jeigu per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės, arba praėjus 9 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau. Pastebėtina, kad prieglobsčio prašytojų teisė dirbti jau yra reglamentuota UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuris numato, jog tokia teisė įgyjama, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, ši nuostata galioja ir tuomet, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (tai įtvirtinta 140¹³ straipsnio 1 dalyje). Taigi, lyginant su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, siūloma nustatyti ilgesnį terminą (9 mėnesius vietoje jau numatytų 6 mėnesių nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos) iki teisės dirbti įgijimo, kas lemtų prieglobsčio prašytojų teisinės padėties pabloginimą.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume nekeisti esamo teisinio reguliavimo, pagal kurį prieglobsčio prašytojas įgyja teisę dirbti praėjus 6 mėnesiams nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, jei Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Pritarti
siūlymą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
Susipažinę su įstatymo projektu, manome, kad įstatymo projektą būtina patobulinti keletu aspektų, kurie sukurtų prielaidas Lietuvai iš ties tapti konkurencingai įdarbinant kritiškai reikalingus darbuotojus iš trečiųjų šalių:
įstatymo projekte yra trumpinami mėnesiu (skirtingais atvejais vietoje keturių mėnesių prašymai būtų nagrinėjami tris mėnesius; vietoje trijų mėnesių - du mėnesius; vietoje dviejų mėnesių - vieną mėnesį). Manome, kad reikalingas ambicingesnis terminų trumpinimas, ypatingai tai atvejais, kai numatoma prašymus išduoti Leidimą laikinai gyventi nagrinėti du ar tris mėnesius. Toks ištęstas procesas reiškia, kad iš ties paklausūs, kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiai dienai yra kritiškai reikalingi Lietuvos darbo rinkai, rinksis įsidarbinti kaimyninėse šalyse. Skatiname siekti, kad visais atvejais prašymų išduoti Leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminas neviršytų vieno mėnesio termino. 2.
Migracijos departamentui sudaryti sutartis su Išorės paslaugų tiekėjais. Visgi, būtina užtikrinti, kad Migracijos departamentas nuolatos konsultuosis su verslu - po įstatymo priėmimo ir ateityje - tvirtinant sąrašą valstybių, kuriose bus numatoma sudaryti sutartis su išorės paslaugų tiekėjais. 3. Siūlome įstatymo projekte tobulinti nuostatas dėl Laikino įdarbinimo įmonių, įstatymo projektu siekiama Lietuvoje veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas su kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiomis laikinojo įdarbinimo įmonėmis. Šiam tikslui pasiekti reikalinga: a. taikyti laikinojo įdarbinimo įmonėms tas pačias trečiųjų šalių piliečius įdarbinimo sąlygas, kurios bus taikomos ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams, numatant 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje saugiklį - siūlome įrašyti „Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje".
Taip pat pažymime, kad saugikliai dėl atlyginimo mokėjimo jau yra įtvirtinti šiuo metu - įdarbinant piliečius iš trečiųjų šalių: UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta kad: „Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pastą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį". b. tiek darbdaviams, tiek laikinojo įdarbinimo įmonėms taikyti tuos pačius siūlomus kriterijus dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo (pasirenkant, ar įrodyti užsieniečio iš trečiųjų šalių kvalifikaciją, ar darbo patirtį, ar darbdaviui mokėti tam tikro dydžio darbo užmokestį).
Nustačius kriterijų dėl privalomo vidutinio VDU mokėjimo tik laikinojo įdarbinimo įmonėms, kaip numatyta projekto 44.2 straipsnio b) dalyje, o kitiems darbdaviams Įstatyme pasiūlius alternatyvą rinktis (arba kvalifikaciją, arba darbo patirtį, ar vidutinį BDU), Lietuvoje ir toliau bus pasirenkami užsieniečių komandiravimo modeliai, nemokant mokesčių Lietuvoje ir apeinant čia veikiančias įmones, c. nediskriminuoti Lietuvoje įregistruotų skaidriai veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių ir 62 straipsnio 7 dalį leidimu darbinti tiek 44 (su leidimu laikinai gyventi darbuotojai), 441 (aukštos kvalifikacijos darbuotojai),
kitų šalių darbuotojai) bei 621 (sezoniniai darbuotojai) šio įstatymo straipsnių pagrindais. Įstatymo projekto 62 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas netikslingas ir perteklinis.
Numatoma, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Tai perteklinis ribojimas ir suvaržymas. 13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi
būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti: ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis.
užsieniečiui, kuris ketina dirbti
ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šio punkto sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, ir leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 3. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 4. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. 5. Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas
sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. 3. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. 4.
gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. 5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Jeigu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį ne mažesnį nei Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. 6.
Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. 7. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte 44, 44¹, 58, 62¹ straipsnių nustatytuais pagrinduais. 8. Darbdavys, arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 9. Kai užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.“ Spręsti pagrindiniame komitete 2.
Lietuvos Raudonasis Kryžius 2022-06-08 Lietuvos Raudonasis Kryžius – organizacija, dirbanti žmogaus teisių apsaugos srityje – susipažino su Seimo nario Mindaugo Lingės pasiūlymu dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1648 (toliau – Pasiūlymas) ir teikia pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Suprantame kylančius iššūkius ir pabrėžiame tai, kad šioje srityje dirbančios organizacijos padeda valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius, tačiau taip pat tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant kritinei situacijai. Neišsprendus neapibrėžtam laikotarpiui ir neapibrėžtu teisiniu statusu Lietuvos teritorijoje ir jurisdikcijoje likusių užsieniečių prieigos prie darbo rinkos klausimo, potencialiai būtų pažeidžiamos pagrindinės žmonių teisės, ypatingai sudėtingose situacijose atsirastų pažeidžiami žmonės: vaikai ir nelydimi nepilnamečiai, nėščios moterys, žmonės su negalia ar sergantys lėtinėmis ligomis.
Pasibaigus migracinėms procedūroms, neturėdami teisės dirbti ir, tokiu būdu, galimybės pasirūpinti savimi, ypač jeigu nėra sprendžiamas jų apgyvendinimo ir materialinio aprūpinimo klausimai, užsieniečiai, kurių išsiuntimo iš Lietuvos vykdymas nėra įmanomas, šiuo metu atsiduria teisinio neapibrėžtumo situacijoje. Tokia situacija gali potencialiai sąlygoti tiek neteisėtą antrinę migraciją, tiek neteisėtą darbą, kas, neabejotina, nėra valstybės tikslas, kaip neturėtų būti ir palikimas savo žinioje žmonių be jokio pragyvenimo šaltinio ir galimybės patenkinti bent minimalius žmogiškuosius poreikius. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), atsižvelgdamas į Sąjungos teisės garantuojamo pagrindinių teisių apsaugos lygį ir vertindamas, ar esama sisteminių ar bendrųjų trūkumų arba trūkumų, paliečiančių tam tikras asmenų grupes, konstatavo, kad tokie sisteminiai trūkumai į ES Pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnio, kuris atitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnį ir kurio esmė ir aprėptis pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį yra tokia pati, kaip nustatyta minėtoje konvencijoje, taikymo sritį patenka tik tada, kai pasiekia ypač aukštą reikšmingumo ribą.
Anot ESTT, ši ypač aukšta reikšmingumo riba būtų pasiekta tuomet, kai dėl valstybės narės institucijų abejingumo visiškai nuo valstybės pagalbos priklausomas asmuo, nepriklausomai nuo savo valios ir asmeninio pasirinkimo, patektų į nepaprastai sunkią materialinę padėtį, dėl kurios negalėtų patenkinti elementariausių savo poreikių, pavyzdžiui, visų pirma pavalgyti, nusiprausti ir turėti būstą, ir kuri kenktų jo fizinei ar psichinei sveikatai ir ją pablogintų taip, kaip nesuderinama su žmogaus orumu (žr. ESTT 2019 m. kovo 19 d. sprendimą byloje C-163/17, ECLI:EU:C:2019:218, 90-92 p.). Manome, kad asmenų palikimas ilgam laikotarpiui su neapibrėžtu teisiniu statusu, nesuteikiant jiems teisės dirbti, pasiektų ESTT minimą aukštą reikšmingumo ribą bei sąlygotų ES Pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnio ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad dar 2014 m. Komunikate dėl ES grąžinimo politikos Europos Komisija, vertindama asmenų, kurių neįmanoma grąžinti, padėtį, pažymėjo, kad „užsitęsusios situacijos“ turi būti vengtinos ir žmonės, kurių neįmanoma grąžinti, neturėtų būti paliekami neribotą laiką be pagrindinių teisių. Dar 2011 m. Pagrindinių teisių agentūra rekomendavo valstybėms narėms sukurti procedūras, kurios leistų išvengti situacijų, kuomet žmonės, kurių neįmanoma grąžinti, lieka teisinio neapibrėžtumo situacijoje ilgą laiką.
Mūsų vertinimu, UTPĮ 132 straipsnio mechanizmas, leidžiantis tokiems asmenims išduoti leidimą laikinai gyventi, yra puikus gerosios praktikos ir veiksmingo problemos sprendimo būdo pavyzdys. Vis dėlto, UTPĮ 140²² straipsnis, numatantis kitokį reglamentavimą asmenų atvykusių į Lietuvą įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, iš esmės neleidžia taikytį šio veikiančio mechanizmo, o šiuo metu sąlygoja naujas diskusijas ir naujų būdų spręsti tas pačias problemas paieškas. Visų pirma pažymime, kad sveikiname Seimo nario iniciatyvą išspręsti užsieniečių, kurie negali būti grąžinti į kilmės valstybes net ir priėmus galutinius sprendimus dėl jų teisinės padėties, bei pritariame išsakytiems argumentams. Toliau pateikiame savo komentarus dėl siūlomų priemonių (UTPĮ pakeitimų) bei pasiūlymus dėl tolimesnių būtinų veiksmų sprendžiant identifikuotas problemas. Dėl prieglobsčio prašytojų teisės dirbti Pasiūlymu siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai įgyja teisę dirbti, jeigu per
departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, arba praėjus 9 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau. Atkreipiame dėmesį, kad prieglobsčio prašytojų teisė dirbti reglamentuota UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuris numato, jog tokia teisė įgyjama, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.
Ši nuostata taikytina ir tuomet, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (žr. 140¹³ straipsnio 1 dalį). Nors UTPĮ 140¹³ straipsnio 2 dalis leidžia tam tikrais atvejais laikinai ir proporcingai apriboti kai kurias prieglobsčio prašytojų teisės, įskaitant teisę dirbti, tačiau Pasiūlymu šios dalies keisti nesiūloma. Atitinkamai, Pasiūlymas numato ilgesnį terminą (9 mėn. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos), lyginant su jau egzistuojančia nuostata (6 mėn. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos), kuri nesikeičia ir lieka galioti, tokiu būdu sukuriamas dvigubas konfliktuojantis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, raginame nebloginti prieglobsčio prašytojų padėties bei neilginti termino, po kurio jie įgyja teisę dirbti. Kartu sveikiname iniciatyvą numatyti alternatyvų atskaitos tašką – praėjus 9 mėnesiams nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, tačiau, siekiant išvengti dvigubo reglamentavimo ir dvigubų standartų, manome, kad visų prieglobsčio prašytojų prieigos prie darbo rinkos sąlygos turi būti nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Taigi, esant poreikiui, alternatyvus būdas įgyti teisę dirbti šiai užsieniečių kategorijai turi būti reglamentuotas UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, o ne atskiroje nuostatoje, skirtoje specifinėms situacijoms.
Dėl užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisės dirbti Pasiūlymu siūloma nustatyti, kad užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę dirbti praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Šią teisę siūloma realizuoti, išduodant tokiems asmenims užsieniečio registracijos pažymėjimus, kuriuose būtų nurodyta, jog užsienietis turi teisę dirbti. Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas savaime nesuteikia asmeniui visų teisių, susijusių su pasinaudojimu teise dirbti. Pvz., galiojančio kelionės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturintis užsienietis negali atidaryti sąskaitos banke, į kurią būtų pervedamas atlyginimas, o tai savo ruožtu padarytų jo faktinį (legalų) įdarbinimą praktiškai neįmanomu. Taigi, net jeigu užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtintų asmens teisę dirbti, neturint kito galiojančio dokumento jo galimybės pasinaudoti šia teise būtų ypatingai ribotos. Nepaisant to, palaikome Seimo nario iniciatyvą bei manome, kad pasiūlymas suteikti užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę dirbti praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos yra pagrįstas ir tikslingas. Papildomi pasiūlymai dėl aktualaus reglamentavimo tobulinimo Manome, kad vienintelis veiksmingas būdas išspręsti visas identifikuotas problemas, nesukuriant papildomų teisinių statusų ir nekomplikuojant teisinio reglamentavimo, būtų taikyti jau egzistuojantį ir veikiantį teisinį mechanizmą, įtvirtintą UTPĮ 132 straipsnyje.
Ši nuostata yra skirta būtent aprašytoms situacijoms, kuomet dėl užsieniečio yra priimtas sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, tačiau šis sprendimas nėra įvykdomas, spręsti, bei praktiškai veikia Lietuvoje jau daugelį metų. Vienintelė kliūtis, neleidžianti veiksmingai pasinaudoti UTPĮ 132 straipsnio mechanizmu, yra UTPĮ 140²² straipsnis, numatantis kitokį reglamentavimą asmenims, atvykusiems į Lietuvą įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad UTPĮ X² skyriaus nuostatos iš esmės yra skirtos optimizuoti valstybės resursus suvaldant užsieniečių antplūdžio sąlygotą spaudimą ir kitus padarinius Lietuvos migracijos sistemai. Šiame kontekste UTPĮ 140²²straipsnio nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su situacijos suvaldymu bei veikia priešingai – dar labiau prailgina dėl antplūdžio susidariusią situaciją. Galiausiai pažymime, kad leidimo laikinai gyventi išdavimas UTPĮ 132 straipsnio pagrindu padėtų išspręsti daugybę problemų – jis neskatintų nei nelegalaus darbo, nei neteisėtos antrinės migracijos, nei paskesnių prašymų suteikti prieglobstį pateikimo su tikslu likti „sistemoje“ bei neprarasti prieglobsčio prašytojams taikomų garantijų. Be to, tokiems asmenims (teisėtai) nuvykus į kitą ES valstybę ir pažeidus laikino buvimo joje tvarką, jie būtų grąžinami į Lietuvą, tačiau netaptų papildoma našta Lietuvos migracijos sistemai, kadangi jų teisinė padėtis būtų jau apibrėžta ir nesąlygotų naujų procedūrų poreikio.
Siekiant išspręsti Pasiūlyme identifikuotas problemas bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome panaikinti UTPĮ 140²² straipsnį, apribojantį užsieniečių, kurių neįmanoma išsiųsti į kilmės šalį, prieigą prie darbo rinkos, bei taikyti jiems bendrą UTPĮ 132 straipsnyje nustatytą mechanizmą, suteikianti jiems galimybę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Kartu pažymėtina, kad esama UTPĮ 132 straipsnio formuluotė negali būti veiksmingai taikoma šiuo metu Lietuvoje esantiems užsieniečiams, kurių nėra įmanoma išsiųsti. UTPĮ 132 straipsnis numato, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu priežastys, dėl kurių jo išsiuntimas nėra vykdomas, neišnyko „per vienerius metus nuo sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo“. Remiantis Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 62 punktu, jeigu, priėmus sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo, paaiškėja aplinkybės, dėl kurių sustabdomas sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas, ir šios aplinkybės neišnyksta per 5 darbo dienas nuo jų paaiškėjimo dienos, tai nedelsiant priimamas sprendimas sustabdyti sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymo. Būtent tokio sprendimo dėl išsiuntimo vykdymo sustabdymo priėmimas yra atskaitos taškas skaičiuojant UTPĮ 132 straipsnyje minimą vienerių metų terminą. Nagrinėjamu atveju, mūsų žiniomis, tokio pobūdžio sprendimai nėra priimami (nors minėtas tvarkos aprašas nenumato išimčių) ir sprendimų dėl užsieniečių išsiuntimo vykdymas nėra stabdomas, nors aplinkybės, dėl kurių toks vykdymas nėra įmanomas, buvo akivaizdžios dar priimant sprendimus dėl išsiuntimo.
Tokiu būdu, tam, kad UTPĮ 132 straipsnio mechanizmas būtų veiksmingas, institucijos turėtų stabdyti sprendimo išsiųsti asmenį vykdymą, kai išsiuntimas nėra įmanomas. Šiuo metu susidariusi situacija, kai išsiuntimo vykdymas nėra formaliai sustabdomas ir UTPĮ 132 straipsnyje minimas vienerių metų terminas nepradedamas skaičiuoti. Siekiant pašalinti šį trūkumą bei priartinti teisinį reglamentavimą prie faktinės situacijos, kartu siūlome pakeisti UTPĮ 132 straipsnį, skaičiuojant vienerių metų terminą nuo galutinio sprendimo išsiųsti užsienietį, ir išdėstyti jį taip: „132 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kai sprendimo dėl jo išsiuntimo kurio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas negali būti vykdomas
sprendimo sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas negali būti vykdomas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, šios aplinkybės per vienerius metus nuo galutinio sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko ir užsienietis nėra sulaikytas, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.“ Manome, kad siūlomi pakeitimai padėtų išspręsti Pasiūlyme identifikuotas problemas bei padėtų išvengti galiojančio reglamentavimo sąlygojamų ilgalaikių neigiamų padarinių tiek neapibrėžtoje situacijoje atsidūrusiems asmenims, tiek valstybei.
Papildomai pažymime, kad siūlomi pakeitimai nereikalautų iš valstybės papildomų išlaidų. Suprantame kylančius iššūkius bei stengiamės padėti valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius, tačiau tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant kritinėms situacijoms. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto
atstovybė (toliau – VU SA), reaguodama į LR Vyriausybės parengtą Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo projektą nr. XIVP-1648, išreiškia pastebėjimus ir pasiūlymus, kurie yra susiję su užsieniečius studentus liečiančiais įstatymo aspektais:
Palaikome pasiūlymą atsisakyti
apribojimo ir sudaryti galimybes visiems užsieniečiams pagal poreikius lygiavertiškai, be papildomų diskriminacinių nuostatų dalyvauti darbo rinkoje bei užsitikrinti pajamas pragyvenimo išlaidoms studijų laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį į 46 straipsnio 2 dalį, kuria yra numatoma laikinai gyventi leidimo išdavimo trukmė.
Palaikome siūlymą pratęsti išdavimo ar keitimo laikotarpį po studijų laikotarpio iki 6 mėnesių ir taip pat manome, kad studijų atveju, šią nuostatą būtų galima įtvirtinti kaip vienintelę, neišskiriant nei studijų pagal pakopas, nei pagal rūšis bei nepagrįstai nepaliekant trumpesnio, nei studijų laikotarpis, leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos. Dėl šiuo punktu numatytų aplinkybių visų pakopų studentams, įskaitant studijuojančius doktorantūroje bei rezidentūroje, yra apsunkinamos sąlygos ir keliami papildomi reikalavimai studijų laikotarpiu prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat apsunkinama galimybė rinktis ištęstinę studijų formą. LR Mokslo ir studijų įstatymas studentams iš užsienio numato lygias galimybes įgyti išsilavinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose bei pasirinkti norimą studijų formą, Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnyje numatyta, jog nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai. Tačiau 40 studijų kreditų per vienerius studijų metus apribojimo taikymas užsieniečiams sudaro nelygias galimybes skirtingų studijų formų studentams bei studentams, besirenkantiems individualų studijų planą ir pritaikantiems studijas pagal savo poreikius. Negana to, studijų proceso eigoje studentas turi galimybę kartoti atsiskaitymus, o jų laikymo laikotarpis aukštosiose mokyklose gali būti organizuojamas ir ne tais pačiais studijų metais, o po einamųjų semestrų pabaigos. Naudodamasi LR Konstitucijoje numatyta autonomija aukštosios mokyklos nusimato savo studijų organizavimo tvarką, kurios pagrindu numatomos ir studentų šalinimo nuostatos. Atsižvelgiant į Šiuo Įstatymu numatytas nuostatas egzistuoja reali galimybė, kai studentas, surinkęs mažiau nei 40 studijų kreditų per vienerius studijų metus nėra laikomas nepažangiu aukštojoje mokykloje, tačiau leidimas gyventi šalyje jam gali būti panaikinamas.
Siekiant išvengti situacijos, kai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka studentas turėtų tęsti studijas, tačiau dėl per griežto teisinio reguliavimo šalyje netenka galimybės įgyti išsilavinimo, siūlome atsisakyti ir nuostatos įgyti ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per vienerius studijų metus. Atsisakant aukščiau minėtų dalių, siūlome 46 str. 2 dalį formuluoti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomam studijų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo
dalyje nurodyta išimtimi). Analogiškai pakeisti 50 str. 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1 1 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“.
Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, jog praktikoje užsienio studentai susiduria su problemomis laukdami leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, kai procesai ir prašymų nagrinėjimai užsitęsia ar vėluoja. Siekiant užtikrinti saugią aplinką ir sąlygas sklandžiai tęsti studijas, siūlome prašymo nagrinėjimo laikotarpiu studentams nemokamai išduoti ekvivalentų dokumentą teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje arba 28 str. 2 dalyje numatyti teisę užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Spręsti pagrindiniame komitete 3.2 Vilniaus universiteto studentų atstovybė 2022-06-1342 Karo Ukrainoje kontekste atkreipiame dėmesį į 71 str. 2 dalies pakeitimo siūlymą, apibrėžiantį nepilnamečių prieglobsčio prašytojų teises ir pareigas. Šiuo metu straipsnyje nėra numatoma teisė nepilnamečiams mokytis aukštosiose mokyklose, o vien šiuo laikotarpiu tarp nuo Ukrainos karo bėgančių ir atvykstančių į Lietuvą asmenų, yra septyniolikmečių, jau pasirašiusių sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Dėl to siūlome papildyti 71 str. 2 dalies keitimą ir jį išdėstyti taip: „2.
Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo ar aukštojo mokslo pirmosios pakopos bei vientisųjų studijų programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo ar aukštojo mokslo pirmosios pakopos bei vientisųjų studijų programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo ar aukštojo mokslo pirmosios pakopos bei vientisųjų studijų arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.“ Siekiant gerinti užsieniečių studentų padėtį Lietuvoje ir toliau atkreipiame dėmesį, jog laikiną leidimą gyventi ar vizą turintys studentai nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, o patys savo lėšomis turi pasirūpinti privačiu sveikatos draudimu. Tokios aplinkybės kelia papildomą finansinę naštą bei administracinius iššūkius. Siūlome inicijuoti ir LR Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, numatant visiems užsieniečiams studentams privalomojo sveikatos draudimo apmokėjimą valstybės lėšomis studijų laikotarpiui. Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Mindaugas Lingė 2022-05-2043 Argumentai: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1648 (toliau – Įstatymo projektas) 43 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) IV skyriaus ketvirtojo
skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga (toliau – užsieniečiai), laikinosios apsaugos laikotarpiu turi teisę gauti mėnesinę kompensaciją už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečiams ne visada pavyksta iškart nuo leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo dienos leisti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas dėl vietų jose trūkumo, todėl užsieniečiai negali gauti kompensacijos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą 6 mėnesius. Be to, neturėdami kur palikti vaikų, užsieniečiai, gavę leidimą laikinai gyventi, negali pradėti dirbti. Todėl, siekiant sukurti užsieniečiams palankesnes sąlygas ieškotis darbo ir dirbti, siūlytina tikslinti keičiamo UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punktą, patikslinant nuo kada skaičiuojamas 6 mėnesių terminas. Pasiūlymas:
Keičiamo UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2
ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta kompensacija mokama ne ilgiau daugiau kaip už 6 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą pradžios ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas;“. Spręsti pagrindiniame komitete
Mindaugas Lingė 2022-05-2046 Argumentai: UTPĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi teisę gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti. Šią teisę turi ir užsieniečiai, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 108 str. 5 d.). Ši formuluotė yra klaidinanti, nes Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – ŠĮ) naudojama ne ugdymo išlaidų, o mokymo lėšų sąvoka.
ŠĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos. Be to, mokymo lėšos, remiantis ŠĮ 67 straipsniu, skiriamos iš valstybės ir/ar savivaldybių biudžetų. Vaikų maitinimo, vežimo išlaidos, remiantis ŠĮ, nėra laikomos mokymo lėšomis. Pagal ŠĮ 70 straipsnio 11 dalį, atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (kitų mokyklų). Į šį atlyginimo dydį paprastai įskaičiuojamos maitinimo išlaidos ir ugdymo reikmių mokestis (savivaldybėse jis gali būti vadinamas įvairiai arba apskritai neskaičiuojamas). Siekiant, kad užsieniečiams būtų kompensuojamos vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą, išlaikymo išlaidos (įskaitant ir maitinimo išlaidas bei ugdymo reikmių mokestį), kurias jie moka švietimo tiekėjui , siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 46 straipsniu keičiamą UTPĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 46 straipsnį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
1.
jį išdėstyti taip:
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti; atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti; 1.2. Pripažinti netekusia galios 108 straipsnio 5 dalį. 5. Užsieniečiai, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas teises. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo dienos. 2.3. Pakeisti 108 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiame straipsnyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos šiame straipsnyje
nurodytų užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
Mindaugas Lingė
Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai, net ir priėmus galutinius sprendimus dėl jų teisinės padėties, dar kurį laiką gali likti Lietuvos Respublikoje (kol bus įvykdyti sprendimai dėl grąžinimo ar išsiuntimo), be to, dalies jų gali nepavykti išsiųsti dėl susitarimo tarp šalių nebuvimo, UTPĮ projekte (140¹³straipsnyje) siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai įgytų teisę dirbti po 9 mėnesių nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, o užsieniečiai, kurie nėra ar nebėra prieglobsčio prašytojai – po 12 mėnesių nuo jų užregistravimo MIGRIS.
Tokiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris patvirtintų užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikoje ir teisę dirbti, tačiau nesuteiktų teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kadangi Europos Sąjungos fondai finansavimo neteisėtai migracijai per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną nebeskiria papildomų lėšų, šiam siūlymui pritarus, sumažėtų našta valstybės biudžetui, nes migrantų išlaikymas centruose (apgyvendinimas, aprūpinimas ir maitinimas) kainuoja labai brangiai (40 mln. per metus). Be to, dirbančių migrantų mokami mokesčiai, kaip tik prisidėtų prie valstybės biudžeto papildymo. Pasiūlymas:
I. Pakeisti UTPĮ 140¹³ straipsnį jį išdėstyti taip:
3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo
piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti, jeigu per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės arba praėjus 9 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau. 2.
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje;
2) turi teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti, praėjus 12 mėnesiams nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. II.
II. Papildyti Įstatymo X² skyriaus trečiąjį skirsnį nauju straipsniu: „Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties. 2. Šio Įstatymo 64 straipsnio 4 punkto nuostata dėl neteisėto darbo arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma.“ III. Papildyti Įstatymo projekto 53 straipsnį pereinamąją nuostata: „10. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, šio Įstatymo 140¹³straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodyti terminai skaičiuojami nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad prieglobsčio prašytojų teisė dirbti reglamentuota UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuris numato, jog tokia teisė įgyjama, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Ši nuostata taikytina ir tuomet, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (žr. 140¹³ straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo nebloginti prieglobsčio prašytojų padėties bei neilginti termino, po kurio jie įgyja teisę dirbti. Žr. Komiteto siūlymus. 4.
Justas Džiugelis, Algirdas Sysas 2022-05-3113
Argumentai: Prašymų išduoti Leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo visi terminai įstatymo projekte trumpinami mėnesiu, tačiau jie vis tiek yra pakankamai ilgi – užtruks 2-3 mėnesius. Todėl išties paklausūs, kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiai dienai yra kritiškai reikalingi Lietuvos darbo rinkai, rinksis įsidarbinti kaimyninėse šalyse. Siūlome dar trumpinti nagrinėjimo terminus, kad visais atvejais prašymų išduoti Leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminas neviršytų vieno mėnesio termino. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą
gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti: ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“ Spręsti pagrindiniame komitete 5.
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“
Gudauskas 2022-05-3143 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančio įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 94 straipsnio, kurį įstatymo projektu siūloma keisti ir tobulinti, 1 dalies 2 punktą užsieniečiai turi teisę nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje.
Šiuo tikslu jiems nemokamai gali būti pasiūlytos valstybės ar savivaldybės laikinai nenaudojamos ar šiam tikslui tinkamos apgyvendinimo vietos. Tačiau praktikoje, dėl per didelės administracinės naštos, papildomų žmogiškųjų resursų ir (ar) kitų aplinkybių, apgyvendinimas valstybei priklausančiose apgyvendinimo vietose valstybės turto valdytojams sukelia sunkumų, ypatingai siekiant užtikrinti apgyvendinimą bet kuriuo paros metu. Dėl to kyla poreikis laikinai nenaudojamą valstybės turtą perduoti panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis savivaldybėms, koordinuojančioms užsieniečių apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos nepakankamai aiškiai reglamentuoja valstybės turto perdavimo pagal panaudą pagrindus ir nepakankamai aiškiai nurodo šio perdavimo tikslus, be kita ko, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, kurį aktualu tikslinti, siejant jį su įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties siūlomomis pataisomis, 14 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose reglamentuojama, kad pagal panaudą perduotas turtas negali būti išnuomotas ar kitaip perduotas tretiesiems asmenims. Be to, nemokamai apgyvendinus užsieniečius valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose, susidaro komunalinės išlaidos, kurias turi apmokėti valstybės ar savivaldybės turto valdytojas ar panaudos gavėjas, jeigu turtas perduotas pagal panaudą, tačiau siūlomos įstatymo projekto nuostatos nenumato šių susidariusių išlaidų, kurioms lėšos nėra suplanuotos, kompensavimo.
Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 43 straipsniu keičiamo ir nauja redakcija dėstomo IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;“
Gudauskas 2022-05-3143 Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto
skirsnio 94 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją
apsaugą, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, turintiems teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinti, pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas. Spręsti pagrindiniame komitete
2022-06-0718 Argumentai: Įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamas 44 straipsnis numato, kad tuo atveju jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, laikotarpiais tarp siuntimų jam mokamas ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 76 straipsnyje Lietuvos darbuotojams laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami. Taip nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas užsieniečiams ir Lietuvos piliečiams yra akivaizdi piliečių diskriminacija tautybės ir kilmės pagrindais.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti
užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Tuo atveju jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės, ne dažniau kaip kartą per mėnesį, neapmokami.
Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti užsieniečiui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent užsienietis atsisakė dirbti darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.;“ Spręsti pagrindiniame komitete 8.1 Seimo narys Justas Džiugelis 2022-06-1442 Argumentai:
Yra pateiktas pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1648, kuriame siūloma suteikti teisę dirbti prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kuriems prieglobstis nesuteiktas (toliau – pasiūlymas UTPĮ projektui). Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą.
Dauguma prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas, neturi asmens tapatybės ar kitų tinkamų dokumentų, todėl negali atsidaryti mokėjimo sąskaitos ir gauti mokėjimo kortelę. Šiems užsieniečiams išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, tačiau jis neatitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir Mokėjimų įstatymo reikalavimų norint atidaryti mokėjimo sąskaitą. Jeigu būtų pritarta pasiūlymui UTPĮ projektui, būtina prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kuriems prieglobstis nesuteiktas, padaryti išimtį suteikiant galimybę gauti darbo užmokestį grynais pinigais, nes kitu atveju jie negalės pasinaudoti teise dirbti. Todėl reikia keisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Darbo kodekso nuostatas. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Jeigu prieglobsčio prašytojas, įgijęs teisę dirbti,
dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti mokamos nesilaikant Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.“ Pritarti 8.2 Seimo narys Justas Džiugelis 2022-06-14 140¹³
dėstomą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹³ straipsnį papildyti nauja 5 dalimi (buvusią atitinkamai laikyti 6) ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, įgiję teisę dirbti, dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti mokamos nesilaikant Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.“ Pritarti 9.1 Seimo narys Justas Džiugelis 2022-06-14 140¹³ (N), X²skyrius Argumentai:
Dėl užsieniečių, kuriems prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas ar kurie prieglobsčio nesiprašė, priimami sprendimai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau išsiuntimo sprendimų įgyvendinimas užtrunka ir ne vienerius metus dėl įvairių objektyvių priežasčių (užsieniečiai neturi asmens dokumentų, nėra diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, šalys nebendradarbiauja, nėra readmisijos sutarčių), todėl užsieniečiai, kol toks sprendimas bus įvykdytas, ir toliau gyvena Lietuvoje valstybės išlaikomose apgyvendinimo vietose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieglobsčio prašytojams mokama pašalpa yra tik apie 12 EUR per mėnesį, jeigu gyvena apgyvendinimo centruose, o užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, iš viso nemokama jokia piniginė pašalpa. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, gyventi centruose gali tik, jeigu jie yra teismo sulaikyti arba jiems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė (daugiausiai 18 mėn.).
Siekiant mažinti valstybės išlaidas, o taip pat įvertinant tai, kad tokie užsieniečiai neturės jokios galimybės patys išsilaikyti, reikėtų numatyti galimybę užsieniečiams dirbti. Teisė dirbti sudarys galimybę užsieniečiams patiems išsilaikyti bei apsigyventi savarankiškai savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, taip pat nesukurs situacijos, kuri skatintų nelegalų darbą ar nusikalstamą veiklą. Priešingu atveju, sukurtume situaciją, kuomet neteisėtai sieną kirtę ir neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai turėtų patys pasirūpinti gyvenamąją vieta, maitinimusi, nors negauna nei jokių pašalpų, nei turi teisę dirbti. Būtent ši situacija ir sukurtų grėsmę viešajai tvarkai bei visuomenei ir net valstybės saugumui, nes tokių užsieniečių bus keletas tūkstančių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹³straipsnį ir nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kuriems prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas ar kurie prieglobsčio nesiprašė, įgytų teisę dirbti po 18 mėnesių nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). Tokiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris patvirtintų užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikoje ir teisę dirbti, tačiau nesuteiktų teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. 18 mėnesių terminas tiek prieglobsčio prašytojams, tiek užsieniečiams, kuriems prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas ar kurie prieglobsčio nesiprašė, siūlomas atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių ilgiausias sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas gali būti ne ilgiau kaip 18 mėnesių.
Taigi, praėjus šiam terminui, visi užsieniečiai turės teisę neribotai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą (toliau – UTPĮ projektas) 140¹³ straipsnio pakeitimu ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas „140¹³ straipsnis. Užsieniečių teisės
3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 2¹ dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti praėjus 18 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, jeigu ji nebuvo įgyta šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju. 2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir
prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3.
dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje;
2) turi teisę dirbti, praėjus 18 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“ Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad prieglobsčio prašytojų teisė dirbti reglamentuota UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuris numato, jog tokia teisė įgyjama, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Ši nuostata taikytina ir tuomet, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (žr. 140¹³ straipsnio 1 dalį). Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo nebloginti prieglobsčio prašytojų padėties bei neilginti termino, po kurio jie įgyja teisę dirbti. Žr, Komiteto siūlymus.
Žr, Komiteto siūlymus. 9.2 Seimo narys Justas Džiugelis 2022-06-14 140²⁴ (N), X²skyrius Argumentai: Kadangi teisę dirbti įgytų tik užsieniečiai, atvykę įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, suteikus teisę dirbti užsieniečiams, būtina nustatyti, kad užsieniečio, įgijusio teisę dirbti ir turinčio tai pavirtinantį užsieniečio registracijos pažymėjimą, darbas yra teisėtas. Siūloma nauju straipsniu papildyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ X² skyrių, nes šis straipsnis bus taikomas tik įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, o tokiu atveju įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 64 straipsnis nebūtų taikomas. Papildyti UTPĮ projektą naujo 140²⁴ straipsnio papildymu ir jį išdėstyti taip:
„140²⁴straipsnis. Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties. 2. Šio Įstatymo 64 straipsnio 4 punkto nuostata dėl neteisėto darbo arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma.“ Pritarti 9.3 Seimo narys Justas Džiugelis 2022-06-1453 Siekiant tinkamo nuostatų taikymo ir įgyvendinimo, siūloma papildyti UTPĮ projekto 53 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“ pereinamąja nuostata ir ją išdėstyti taip: „9.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹³straipsnio
prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė.“
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių, Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos Raudonojo kryžiaus bei Komiteto pasiūlymus, kuriems pritarta ir pritarti Komiteto išvadoms. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
1
Reaguodamas į Seimo nario M. Lingės pasiūlymą, kuriuo siekiama nustatyti, kada prieglobsčio prašytojai įgyja teisę dirbti, Komitetas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisė dirbti reglamentuota UTPĮ 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kuris numato, jog tokia teisė įgyjama, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.
Ši nuostata taikytina ir tuomet, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (žr. 140¹³straipsnio
straipsnio 2 dalis leidžia tam tikrais atvejais laikinai ir proporcingai apriboti kai kurias prieglobsčio prašytojų teisės, įskaitant teisę dirbti, tačiau Pasiūlymu šios dalies keisti nesiūloma. Atitinkamai, Pasiūlymas numato ilgesnį terminą (9 mėn. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos), lyginant su jau egzistuojančia nuostata (6 mėn. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos), kuri nesikeičia ir lieka galioti, tokiu būdu sukuriamas dvigubas konfliktuojantis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, siūlome nebloginti prieglobsčio prašytojų padėties bei neilginti termino, po kurio jie įgyja teisę dirbti. Pasiūlymas:
Siūlome papildyti įstatymo 71 straipsnio 1 d. 10 p. iš šį punktą išdėstyti taip: ,,10) dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės; arba praėjus 6 mėnesiams nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau;“
sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Tomas Vytautas Raskevičius. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2022-06-01
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Seimo narys Justas Džiugelis, Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Užsienio reikalų ministerijos Šengeno skyriaus vedėja Dalija Ignatavičiūtė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, atstovė Trišalėje Taryboje Aurelija Maldutytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-16 6,7 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 6 ir 7 straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio „Papildymas“ įrašytini žodžiai „Įstatymo papildymas“, o šiuose straipsniuose nurodytoje pakeitimų esmėje po žodžio
„Papildyti“ įrašytinas žodis „Įstatymą“. Pritarti
2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-169
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytume formuluoti vartojant vienaskaitos formas: „Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa
straipsnio dalių nuostatomis). Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
tikslintina pakeitimo esmė – vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas skaičius „2“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1618
Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas skaičius „2“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1618
skaičius „3“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1619 (44¹)
pakeisti žodžiu „vidutinio“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1619 (44¹)
Projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 44¹ straipsnio 3 dalies nuostatą „Ši tvarka netaikoma užsieniečiams, ketinantiems dirbti juridinių asmenų vadovais ar juridinių asmenų vadovų pavaduotojais“ siūlytume formuluoti vartojant vienaskaitos formas: „Ši tvarka netaikoma užsieniečiui, ketinančiam dirbti juridinio asmens vadovu ar vadovo pavaduotoju“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1624
Įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje po žodžių „laikinoji apsauga“ išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikoje“ (plg. su šio straipsnio pavadinimu, taip pat su projekto 43 straipsniu keičiamo Įstatymo IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis). Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1626
(7¹)
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7¹ punkte žodis „įmonės“ keistinas žodžiu „startuolio“ (plg. su 45¹ straipsnio 1 dalimi), taip pat svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų keisti ir žodžių „fiktyvi įmonė“ (plg. su 28 straipsnio 5 dalimi). Pritarti iš dalies Terminas
„fiktyvi įmonė“ yra apibrėžtas įstatymo 2 straipsniu, todėl esamas teisinis
reguliavimas yra aiškus ir suprantamas, todėl poreikio jį patikslinti nėra. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1626
„2“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1626
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje vietoj žodžio „vienas“ įrašytina „vieno“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1628
Įstatymo 53 straipsnio 10 dalies antrasis sakinys suformuluotas nesuprantamai ir turėtų būti pataisytas. Atsižvelgti 13.
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1632
Įstatymo 57 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „paskutinio paskelbto“ reikia įrašyti žodžius „paskutinis paskelbtas“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1638 (61¹)
„44“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1639
Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje žodis „atsiųstas“ keistinas žodžiu „komandiruojamas“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1639
Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje“ vartotinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvestas trumpinys „paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį BDU“, o vietoj formuluotės „Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje“ – trumpinys „paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU“ (dukart). Nepritarti Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje kalbama apie kitą dydį nei naudojamas Įstatymo 44 straipsnyje - Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis ir Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1639
17.
Projekto 39 straipsniu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje po žodžio „kodekse“ išbrauktinas perbrauktas taškas, o šio straipsnio 8 dalyje išbrauktini perbraukti žodžiai „arba“ ir „atsiųstą“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1640
straipsnio 2 dalies 7 punkte išbrauktinas perbrauktas žodis „darbdavys“. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1642
Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje žodis „formaliojo“ rašytinas neparyškintai, o perbraukti žodžiai „ar profesinio mokymo“ ir „arba profesinio mokymo“ išbrauktini. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1644
straipsnio 2 dalyje žodis „atsiųstą“ keistinas žodžiu „komandiruotą“ (plg. su
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekto straipsnių įsigaliojimo išimtis apima ir 24, 43, 46–48, 51 straipsnius, tačiau šių straipsnių įsigaliojimo data kitose projekto 53 straipsnio nuostatose nenumatyta. Nepritarti Pastaboje minimų projekto straipsnių įsigaliojimo data neatidedama, t. y., šios nuostatos įsigalioja bendrąja tvarka. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
22Projekto 53 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičių „6,
6–8“ įrašytini skaičiai „5–8“ (plg. su šio straipsnio 1 dalies ir 9 dalies 1,
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Lietuvos verslo taryba (kurią sudaro
„Investors' Forum", Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos
pramonininkų konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymu reg. Nr. 22-4545(4) (toliau - įstatymo projektas). Visų pirma norime pasidžiaugti, jog buvo sureaguota į verslo bendruomenės kvietimą tobulinti sąlygas įdarbinti piliečius iš trečiųjų šalių. Verslo apklausos įvardija migracijos procedūras kaip vieną iš daugiausiai dėmesio reikalaujančių sričių. Lietuvos verslo taryba norėtų pastebėti, kad įstatymo projekto parengimas yra sklandaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais rezultatas. Vyriausybė išgirdo verslo problemas, sudarė darbo grupę, rengė tiek ekspertinio, tiek politinio lygio diskusijas su socialiniais partneriais, kartu buvo ieškota visoms pusėms priimtinų sprendimų ir kompromisų. Rengiant įstatymo projektą buvo atsižvelgta į nemažai verslo bendruomenės siūlymų, o įstatymo projekto derinimas vyko sklandžiai ir konstruktyviai. Manome, kad šio įstatymo parengimo procesas prisideda prie tvarios teisėkūros ir sprendimų, kurie atliepia šios dienos verslo ir visuomenės poreikius. įstatymo projektu siūlomi verslui itin reikalingi sprendimai: 1. Matome aiškų progresą siūlomame aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procese. Perkėlus ES Mėlynosios kortelės direktyvos nuostatas atsirado prielaidos greitesniems aukštos kvalifikacijos užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo terminams bei lankstesniems, geriau rinkos poreikius atitinkantiems kriterijams. Tikime, kad tai turėtų sudaryti galimybes į Lietuvą pritraukti daugiau kvalifikuotų talentų ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės kūrimu pagrįstos ekonomikos. 2.
žingsnis yra ribojimų užsieniečiams studentams iš trečiųjų šalių panaikinimas (naikinamas ribojimas užsieniečiams studentams dirbti tik 20 valandų per savaitę; sprendimas pratęsti terminą (iki 10 metų nuo studijų užbaigimo) baigusiems studijas Lietuvoje užsieniečiams netaikyti leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimų dėl kvalifikacijos ir darbo stažo; sprendimas išduoti leidimus laikinai gyventi darbo paieškos tikslu užsieniečiams, baigusiems formalaus profesinio mokymo studijas Lietuvoje; leidimas užsieniečiui stažuotis Lietuvoje nebūtinai toje pačioje srityje kaip jo studijos). Naujas reglamentavimas netik prisidės prie darbo rinkos papildymo itin reikalingais kvalifikuotais darbuotojais, bet ir gerins Lietuvos švietimo sistemos įvaizdį, patikimumą. 3. Pritariame sudaromai galimybei Migracijos departamentui pasirinkti ir sudaryti sutartis su Išorės paslaugų teikėjais, kurie priimtų užsieniečių prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo; manome, kad tai prisidės prie ilgų eilių Lietuvos ambasadose ir konsulatuose problemos sprendimo. 4. Iki šiol darbdaviai susidurdavo su problema, kai kompetentingų darbuotojų iš trečiųjų šalių negalėdavo įdarbinti dėl perteklinio dokumentų reikalavimo (prašyta užsieniečių įrodyti tiek kvalifikaciją, tiek darbo patirtį). Todėl manome, kad įstatymo projektu supaprastinami reikalavimai užsieniečio kvalifikaciniams dokumentams yra kritiškai reikalingas sprendimas (įstatymo projekte numatyta, kad būtų leidžiama pateikti arba įrodymus dėl užsieniečio kvalifikacijos, arba dėl užsieniečio darbo patirties, arba dėl darbdavio numatomo mokėti mėnesinio darbo užmokesčio ne mažesnio nei Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto metinio šalies ūkio BDU dydis). 5. Manome, kad geras sprendimas yra naikinti „Patvirtintų įmonių sąrašą". Reikalinga ne kurti išimtis, lengvinančias įdarbinimo iš trečiųjų šalių procesus, bet sistemą supaprastinti kompleksiškai.
Visgi, susipažinę su įstatymo projektu, manome, kad įstatymo projektą būtina patobulinti keletu aspektų, kurie sukurtų prielaidas Lietuvai iš ties tapti konkurencingai įdarbinant kritiškai reikalingus darbuotojus iš trečiųjų šalių: 1. Prašymų išduoti Leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminai įstatymo projekte yra trumpinami mėnesiu (skirtingais atvejais vietoje keturių mėnesių prašymai būtų nagrinėjami tris mėnesius; vietoje trijų mėnesių - du mėnesius; vietoje dviejų mėnesių - vieną mėnesį). Manome, kad reikalingas ambicingesnis terminų trumpinimas, ypatingai tai atvejais, kai numatoma prašymus išduoti Leidimą laikinai gyventi nagrinėti du ar tris mėnesius. Toks ištęstas procesas reiškia, kad iš ties paklausūs, kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiai dienai yra kritiškai reikalingi Lietuvos darbo rinkai, rinksis įsidarbinti kaimyninėse šalyse. Skatiname siekti, kad visais atvejais prašymų išduoti Leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminas neviršytų vieno mėnesio termino. 2. Kaip jau buvo minėta aukščiau, skatiname ir pritariame sprendimui Migracijos departamentui sudaryti sutartis su Išorės paslaugų tiekėjais. Visgi, būtina užtikrinti, kad Migracijos departamentas nuolatos konsultuosis su verslu - po įstatymo priėmimo ir ateityje - tvirtinant sąrašą valstybių, kuriose bus numatoma sudaryti sutartis su išorės paslaugų tiekėjais. 3. Siūlome įstatymo projekte tobulinti nuostatas dėl Laikino įdarbinimo įmonių, įstatymo projektu siekiama Lietuvoje veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas su kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiomis laikinojo įdarbinimo įmonėmis.
Šiam tikslui pasiekti reikalinga: a. taikyti laikinojo įdarbinimo įmonėms tas pačias trečiųjų šalių piliečius įdarbinimo sąlygas, kurios bus taikomos ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams, numatant 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje saugiklį - siūlome įrašyti „Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje". Taip pat pažymime, kad saugikliai dėl atlyginimo mokėjimo jau yra įtvirtinti šiuo metu - įdarbinant piliečius iš trečiųjų šalių: UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta kad: „Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pastą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį". b. tiek darbdaviams, tiek laikinojo įdarbinimo įmonėms taikyti tuos pačius siūlomus kriterijus dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo (pasirenkant, ar įrodyti užsieniečio iš trečiųjų šalių kvalifikaciją, ar darbo patirtį, ar darbdaviui mokėti tam tikro dydžio darbo užmokestį).
Nustačius kriterijų dėl privalomo vidutinio VDU mokėjimo tik laikinojo įdarbinimo įmonėms, kaip numatyta projekto 44.2 straipsnio b) dalyje, o kitiems darbdaviams Įstatyme pasiūlius alternatyvą rinktis (arba kvalifikaciją, arba darbo patirtį, ar vidutinį BDU), 3 Lietuvoje ir toliau bus pasirenkami užsieniečių komandiravimo modeliai, nemokant mokesčių Lietuvoje ir apeinant čia veikiančias įmones, c. nediskriminuoti Lietuvoje įregistruotų skaidriai veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių ir 62 straipsnio 7 dalį leidimu darbinti tiek 44 (su leidimu laikinai gyventi darbuotojai), 44¹ (aukštos kvalifikacijos darbuotojai), 58 (su leidimu nuolat gyventi, dirbantys nuotolinį darbą, Japonijos, JAV ir kitų šalių darbuotojai) bei 621 (sezoniniai darbuotojai) šio įstatymo straipsnių pagrindais. Įstatymo projekto 62 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas netikslingas ir perteklinis.
Numatoma, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Tai perteklinis ribojimas ir suvaržymas. Spręsti pagrindiniame komitete Komiteto nuomone, norint dar labiau paspartinti prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje išdavimo terminus, būtina maksimaliai didinti išvadų dėl grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui teikimo pajėgumus ir iš esmės peržiūrėti tokių išvadų pateikimo algoritmus. Taip pat žr. Komiteto 1 pasiūlymą ir argumentus (6.2 papunktis). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Mindaugas Lingė, 2022-05-1943
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1648 (toliau – Įstatymo projektas) 43 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga (toliau – užsieniečiai), laikinosios apsaugos laikotarpiu turi teisę gauti mėnesinę kompensaciją už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečiams ne visada pavyksta iškart nuo leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo dienos leisti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas dėl vietų jose trūkumo, todėl užsieniečiai negali gauti kompensacijos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą 6 mėnesius. Be to, neturėdami kur palikti vaikų, užsieniečiai, gavę leidimą laikinai gyventi, negali pradėti dirbti. Todėl, siekiant sukurti užsieniečiams palankesnes sąlygas ieškotis darbo ir dirbti, siūlytina tikslinti keičiamo UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punktą, patikslinant nuo kada skaičiuojamas 6 mėnesių terminas. Pasiūlymas:
Keičiamo UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta kompensacija mokama ne ilgiau daugiau kaip už 6 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą pradžios ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas;“. Spręsti pagrindiniame komitete Komiteto nuomone, pasiūlymas nėra susijęs su nacionalinio saugumo klausimais. 2. Seimo narys Mindaugas Lingė, 2022-05-1946
UTPĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi teisę gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti. Šią teisę turi ir užsieniečiai, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 108 str. 5 d.). Ši formuluotė yra klaidinanti, nes Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – ŠĮ) naudojama ne ugdymo išlaidų, o mokymo lėšų sąvoka.
ŠĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos. Be to, mokymo lėšos, remiantis ŠĮ 67 straipsniu, skiriamos iš valstybės ir/ar savivaldybių biudžetų. Vaikų maitinimo, vežimo išlaidos, remiantis ŠĮ, nėra laikomos mokymo lėšomis. Pagal ŠĮ 70 straipsnio 11 dalį, atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (kitų mokyklų). Į šį atlyginimo dydį paprastai įskaičiuojamos maitinimo išlaidos ir ugdymo reikmių mokestis (savivaldybėse jis gali būti vadinamas įvairiai arba apskritai neskaičiuojamas). Siekiant, kad užsieniečiams būtų kompensuojamos vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą, išlaikymo išlaidos (įskaitant ir maitinimo išlaidas bei ugdymo reikmių mokestį), kurias jie moka švietimo tiekėjui , siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 46 straipsniu keičiamą UTPĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 46 straipsnį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
1.
ir jį išdėstyti taip:
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti; atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti;
laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas teises. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo dienos. 2.3. Pakeisti 108 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6Šiame straipsnyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos šiame straipsnyje nurodytų užsieniečių integracijai teikimo
sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Spręsti pagrindiniame komitete Komiteto nuomone, pasiūlymas nėra susijęs su nacionalinio saugumo klausimais. 3. Seimo narys Mindaugas Lingė, 2022-05-30 N (140¹³) Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai, net ir priėmus galutinius sprendimus dėl jų teisinės padėties, dar kurį laiką gali likti Lietuvos Respublikoje (kol bus įvykdyti sprendimai dėl grąžinimo ar išsiuntimo), be to, dalies jų gali nepavykti išsiųsti dėl susitarimo tarp šalių nebuvimo, UTPĮ projekte (140¹³straipsnyje) siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai įgytų teisę dirbti po 9 mėnesių nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, o užsieniečiai, kurie nėra ar nebėra prieglobsčio prašytojai
Tokiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris patvirtintų užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikoje ir teisę dirbti, tačiau nesuteiktų teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kadangi Europos Sąjungos fondai finansavimo neteisėtai migracijai per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną nebeskiria papildomų lėšų, šiam siūlymui pritarus, sumažėtų našta valstybės biudžetui, nes migrantų išlaikymas centruose (apgyvendinimas, aprūpinimas ir maitinimas) kainuoja labai brangiai (40 mln. per metus). Be to, dirbančių migrantų mokami mokesčiai, kaip tik prisidėtų prie valstybės biudžeto papildymo. Pasiūlymas:
I. Pakeisti UTPĮ 140¹³ straipsnį jį išdėstyti taip:
nurodyti prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 2¹ dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti, jeigu per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės arba praėjus 9 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau. 2.
nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje;
2) turi teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti, praėjus 12 mėnesiams nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. II.
II. Papildyti Įstatymo X² skyriaus trečiąjį skirsnį nauju straipsniu: „Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties. 2. Šio Įstatymo 64 straipsnio 4 punkto nuostata dėl neteisėto darbo arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma.“ III. Papildyti Įstatymo projekto 53 straipsnį pereinamąją nuostata:
„10. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo
pateiktas prašymas suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, šio Įstatymo 140¹³straipsnio
prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė.“ Nepritarti Komitetas, nuosekliai pritardamas siekiui nesukurti papildomų nelegalios migracijos traukos faktorių, kuriais savo komunikacijoje gali pasinaudoti priešiškos Lietuvai jėgos ir kartu su jomis veikiantys migrantų gabentojai, siūlo užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi asmens tapatybės dokumentų, kuriems nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir kurių atžvilgiu yra priimti sprendimai juos išsiųsti ar grąžinti, nesuteikti teisės dirbti Lietuvoje, kol negaus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris išduodamas tik tada, kai užsieniečio neįmanoma grąžinti ar išsiųsti.
Komitetas atkreipia dėmesį, kad užsieniečio pažymėjimas, remiantis UTPĮ 78 str., yra išduodamas teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui ir suteikia teisę dirbti, tačiau kai tokia teisė įgyjama (pats registracijos pažymėjimas šios teisės nesuteikia). Esamas teisinis reguliavimas yra subalansuotas ir pagrįstas nacionaliniu įsipareigojimu tinkamai saugoti Šengeno erdvę. 4. Seimo narys Jonas Gudauskas, 2022-05-3043
užsieniečių teisinės padėties 94 straipsnio, kurį įstatymo projektu siūloma keisti ir tobulinti, 1 dalies 2 punktą užsieniečiai turi teisę nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje. Šiuo tikslu jiems nemokamai gali būti pasiūlytos valstybės ar savivaldybės laikinai nenaudojamos ar šiam tikslui tinkamos apgyvendinimo vietos.
Tačiau praktikoje, dėl per didelės administracinės naštos, papildomų žmogiškųjų resursų ir (ar) kitų aplinkybių, apgyvendinimas valstybei priklausančiose apgyvendinimo vietose valstybės turto valdytojams sukelia sunkumų, ypatingai siekiant užtikrinti apgyvendinimą bet kuriuo paros metu. Dėl to kyla poreikis laikinai nenaudojamą valstybės turtą perduoti panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis savivaldybėms, koordinuojančioms užsieniečių apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos nepakankamai aiškiai reglamentuoja valstybės turto perdavimo pagal panaudą pagrindus ir nepakankamai aiškiai nurodo šio perdavimo tikslus, be kita ko, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, kurį aktualu tikslinti, siejant jį su įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties siūlomomis pataisomis, 14 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose reglamentuojama, kad pagal panaudą perduotas turtas negali būti išnuomotas ar kitaip perduotas tretiesiems asmenims. Be to, nemokamai apgyvendinus užsieniečius valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose, susidaro komunalinės išlaidos, kurias turi apmokėti valstybės ar savivaldybės turto valdytojas ar panaudos gavėjas, jeigu turtas perduotas pagal panaudą, tačiau siūlomos įstatymo projekto nuostatos nenumato šių susidariusių išlaidų, kurioms lėšos nėra suplanuotos, kompensavimo. 1.
straipsniu keičiamo ir nauja redakcija dėstomo IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;“ Spręsti pagrindiniame komitete Komiteto nuomone, pasiūlymas nėra susijęs su nacionalinio saugumo klausimais. 5. Seimo narys Jonas Gudauskas, 2022-05-3043
straipsniu keičiamo ir nauja redakcija dėstomo IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, turintiems teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinti, pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Komiteto nuomone, pasiūlymas nėra susijęs su nacionalinio saugumo klausimais. 6. Seimo narys Justas Džiugelis, Seimo narys Algirdas Sysas, 2022-05-3013
Prašymų išduoti Leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo visi terminai įstatymo projekte trumpinami mėnesiu, tačiau jie vis tiek yra pakankamai ilgi – užtruks 2-3 mėnesius. Todėl išties paklausūs, kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiai dienai yra kritiškai reikalingi Lietuvos darbo rinkai, rinksis įsidarbinti kaimyninėse šalyse. Siūlome dar trumpinti nagrinėjimo terminus, kad visais atvejais prašymų išduoti Leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminas neviršytų vieno mėnesio termino.
Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti
leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti: ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“ Nepritarti Komiteto nuomone, norint dar labiau paspartinti prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje išdavimo terminus, būtina maksimaliai didinti išvadų dėl grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui teikimo pajėgumus ir iš esmės peržiūrėti tokių išvadų pateikimo algoritmus.
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“ Nepritarti Komiteto nuomone, norint dar labiau paspartinti prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje išdavimo terminus, būtina maksimaliai didinti išvadų dėl grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui teikimo pajėgumus ir iš esmės peržiūrėti tokių išvadų pateikimo algoritmus. Taip pat žr.
Taip pat žr. Komiteto 1 pasiūlymą ir argumentus (6.2 papunktis). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam projektui Nr. XIVP-1648 ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Komiteto pritarė, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-06-012
Argumentai: Pakeitus galiojantį UTPĮ ir padidėjus trečiųjų šalių piliečių srautui į Lietuvos Respubliką, būtina užtikrinti, kad užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui būtų tinkamai įvertintos. Projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad atsižvelgiant į trumpinamus prašymų išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo terminus, trumpinamas ir Valstybės saugumo departamento, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamo užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo ilgiausias terminas. Komiteto nuomone, skubos tvarkos išvadoms pateikti taikymas ir bendro termino (28 kalendorinių dienų) išvadoms pateikti trumpinimas kelia rizikas nacionaliniam saugumui. Manome, kad Projektu trumpinami prašymų leidimo gyventi nagrinėjimo terminai (atsižvelgiant į Verslo tarybos siūlymus) nėra pakankamas pagrindas trumpinti užsieniečio keliamos grėsmės vertinimo trukmę. Be to, sutrumpinus patikros laiką, būtų reikalingos papildomos valstybės investicijos automatizuoti patikros procedūras, o kreipiantis į užsienio partnerius dėl išvadoms pateikti reikalingų duomenų ar dokumentų pateikimo 7 kalendorinių dienų terminas nebūtų pakankamas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį, kuriuo keičiama UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis, išdėstyti taip: „4.
Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per
gyventi išdavimo ar keitimo kreipiamasi skubos tvarka. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų 21 kalendorinės dienos nuo prašymo gavimo dienos.“ Pritarti Komiteto nuomone, dabar galiojančios UTPĮ 4 str. 4 dalies redakcijos nereikia keisti. 2.
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-06-013
Argumentai: Galiojančio UTPĮ 4 straipsnio 5 dalyje šiuo metu nustatyta, kad „Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“. Manome, kad 14 kalendorinių dienų terminas panaikinti užsieniečiui išduotą dokumentą, kai yra nustatyta grėsmė nacionaliniam saugumui, nėra pagrįstas ir procesas užkardyti tokius asmenis turėtų būti operatyvesnis, atsižvelgiant ir į tai, kad užsienietis yra informuojamas apie priimtą sprendimą, neprašant jo pateikti paaiškinimus. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį papildyti nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 7 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“ Pritarti 3.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-06-017 (20³)
į tai, kad Vizų kodekse yra numatyta, kad tik išimtiniais atvejais vizos gali būti išduotos sienos perėjimo punktuose, manome, kad siekiant teisinio reguliavimo aiškumo dėl atvejų, kada Šengeno viza gali būti išduota pasienyje, būtų tikslinga patikslinti vizų išdavimo teisinį reglamentavimą, jį susiejant su Vizų kodeksu. Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 yra patvirtinta vizos išdavimo tvarka (ne atvejai), todėl būtų tikslinga atitinkamai patikslinti ir ministrų kompetenciją reglamentuojančias nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu įtvirtinamo 20³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais nustatyta atvejais tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-06-017 (20³)
Šengeno sienų kodekse yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos ir leidimas nuo jų nukrypti trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka vienos ar kelių nurodytų sąlygų, valstybei narei leidus atvykti į savo teritoriją dėl humanitarinių motyvų, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai valstybės interesai yra svarbus ekonominio-socialinio valstybės gyvenimo faktorius, turintis didelės reikšmės ir valstybės saugumo interesams, siekiant valdyti situacijas, kai valstybiniai sprendimai primetami remiantis siaurais žinybiniais interesais, manome, kad dėl atvykimo į Lietuvą remiantis nacionaliniais interesais sistemos turi būti nuspręsta bendrai. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 7 straipsniu įtvirtinamo 20³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. Išduodant Šengeno vizą dėl humanitarinių motyvų, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų vadovaujamasi vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka.“
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-06-017 (20³)
keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, būtina patikslinti subjektus, su kuriais konsultuojamasi dėl Šengeno vizų išdavimo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsniu įtvirtinamo 20³ straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „4. Vizų kodekse nustatytais atvejais sprendimas dėl Šengeno vizos išdavimo užsieniečiui priimamas tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis ir nacionalinėmis institucijomis. 5. Konsultacijų dėl Šengeno vizų išdavimo su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis nacionalinėmis institucijomis tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. 6. Išorės paslaugų teikėjų atrankos Vizų kodekso 43 straipsnio 6 dalyje nustatytoms užduotims atlikti tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Andrius Mazuronis. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas NSGK biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2022-06-01
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Juozas Baublys (pavaduojantis Joną Varkalį), Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras:
Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vytautas Šilinskas – viceministras, Martynas Šiurkus – viceministras, Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Jelena Polijančuk – Darbo teisės grupės vyresn. patarėja, Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Vitalij Dmitrijev – viceministras, Rūta Jasulaitienė – Migracijos politikos grupės vyresn. patarėja, Danutė Petrauskienė – Migracijos politikos grupės patarėja, Evelina Gudzinskaitė – Migracijos departamento direktorė, Šarūnas Orlavičius – Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas, Inga Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, Mantas Gudas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Aurelija Maldutytė – Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-16 6,7 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 6 ir 7 straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio „Papildymas“ įrašytini žodžiai „Įstatymo papildymas“, o šiuose straipsniuose nurodytoje pakeitimų esmėje po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Įstatymą“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-169
keičiamo Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytume formuluoti vartojant vienaskaitos formas: „Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba)), 8, 10,
nuostatomis). Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1617
dalyje tikslintina pakeitimo esmė – vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas skaičius „2“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1618
straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas skaičius „2“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1618
straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje išbrauktinas perbrauktas skaičius „3“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1619 (44¹⁾
Projekto 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte žodį „vidutinis“ reikia pakeisti žodžiu „vidutinio“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1619 (44¹)
straipsnio 3 dalies nuostatą „Ši tvarka netaikoma užsieniečiams, ketinantiems dirbti juridinių asmenų vadovais ar juridinių asmenų vadovų pavaduotojais“ siūlytume formuluoti vartojant vienaskaitos formas: „Ši tvarka netaikoma užsieniečiui, ketinančiam dirbti juridinio asmens vadovu ar vadovo pavaduotoju“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1624
straipsnio 1 dalyje po žodžių „laikinoji apsauga“ išbrauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikoje“ (plg. su šio straipsnio pavadinimu, taip pat su
projekto 43 straipsniu keičiamo Įstatymo IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis). Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1626
straipsnio 1 dalies 7¹ punkte žodis „įmonės“ keistinas žodžiu „startuolio“ (plg. su 45¹ straipsnio 1 dalimi), taip pat svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų keisti ir žodžių „fiktyvi įmonė“ (plg. su 28 straipsnio 5 dalimi). Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1626
straipsnio 1 dalies 18 punkte išbrauktinas perbrauktas skaičius „2“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1626
straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje vietoj žodžio „vienas“ įrašytina „vieno“. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1628
straipsnio 10 dalies antrasis sakinys suformuluotas nesuprantamai ir turėtų būti pataisytas. Pritarti. 13.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1632
straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „paskutinio paskelbto“ reikia įrašyti žodžius „paskutinis paskelbtas“. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1638 (61¹)
straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perbrauktas skaičius „44“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1639
straipsnio 1 dalyje žodis „atsiųstas“ keistinas žodžiu „komandiruojamas“ (plg. su šio straipsnio 8 dalies nuostatomis). Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1639
straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje“ vartotinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvestas trumpinys „paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį BDU“, o vietoj formuluotės „Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje“ – trumpinys „paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU“ (dukart). Nepritarti. Siūlome nepritarti, kadangi Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje kalbama apie kitą dydį nei naudojamas Įstatymo 44 straipsnyje - Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis ir Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1639
17.
Projekto 39 straipsniu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje po žodžio „kodekse“ išbrauktinas perbrauktas taškas, o šio straipsnio 8 dalyje išbrauktini perbraukti žodžiai „arba“ ir „atsiųstą“. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1640
o šio straipsnio 2 dalies 7 punkte išbrauktinas perbrauktas žodis „darbdavys“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1642
straipsnio 2 dalyje žodis „formaliojo“ rašytinas neparyškintai, o perbraukti žodžiai „ar profesinio mokymo“ ir „arba profesinio mokymo“ išbrauktini. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-1644
straipsnio 2 dalyje žodis „atsiųstą“ keistinas žodžiu „komandiruotą“ (plg. su Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatomis). Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnių įsigaliojimo išimtis apima ir 24, 43, 46–48, 51 straipsnius, tačiau šių straipsnių įsigaliojimo data kitose projekto 53 straipsnio nuostatose nenumatyta. Nepritarti. Siekiant kuo greitesnio nuostatų įsigaliojimo, pastaboje minimų projekto straipsnių įsigaliojimo data neatidedama, t. y., šios nuostatos įsigalioja nuo įstatymo priėmimo Atsižvelgiant į tai, siūlome neatsižvelgti į šią pastabą. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
skaičiai „5–8“ (plg. su šio straipsnio 1 dalies ir 9 dalies 1, 3 punktų nuostatomis). Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
Susipažinę su įstatymo projektu, manome, kad įstatymo projektą būtina patobulinti keletu aspektų, kurie sukurtų prielaidas Lietuvai iš ties tapti konkurencingai įdarbinant kritiškai reikalingus darbuotojus iš trečiųjų šalių:
įstatymo projekte yra trumpinami mėnesiu (skirtingais atvejais vietoje keturių mėnesių prašymai būtų nagrinėjami tris mėnesius; vietoje trijų mėnesių - du mėnesius; vietoje dviejų mėnesių - vieną mėnesį). Manome, kad reikalingas ambicingesnis terminų trumpinimas, ypatingai tai atvejais, kai numatoma prašymus išduoti Leidimą laikinai gyventi nagrinėti du ar tris mėnesius. Toks ištęstas procesas reiškia, kad iš ties paklausūs, kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiai dienai yra kritiškai reikalingi Lietuvos darbo rinkai, rinksis įsidarbinti kaimyninėse šalyse. Skatiname siekti, kad visais atvejais prašymų išduoti Leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminas neviršytų vieno mėnesio termino. 2. Kaip jau buvo minėta aukščiau, skatiname ir pritariame sprendimui Migracijos departamentui sudaryti sutartis su Išorės paslaugų tiekėjais. Visgi, būtina užtikrinti, kad Migracijos departamentas nuolatos konsultuosis su verslu - po įstatymo priėmimo ir ateityje - tvirtinant sąrašą valstybių, kuriose bus numatoma sudaryti sutartis su išorės paslaugų tiekėjais. 3. Siūlome įstatymo projekte tobulinti nuostatas dėl Laikino įdarbinimo įmonių, įstatymo projektu siekiama Lietuvoje veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas su kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiomis laikinojo įdarbinimo įmonėmis.
Šiam tikslui pasiekti reikalinga: a. taikyti laikinojo įdarbinimo įmonėms tas pačias trečiųjų šalių piliečius įdarbinimo sąlygas, kurios bus taikomos ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams, numatant 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje saugiklį - siūlome įrašyti „Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje". Taip pat pažymime, kad saugikliai dėl atlyginimo mokėjimo jau yra įtvirtinti šiuo metu - įdarbinant piliečius iš trečiųjų šalių:
UTPĮ 62 straipsnio 3 dalyje nustatyta kad: „Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pastą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį". b. tiek darbdaviams, tiek laikinojo įdarbinimo įmonėms taikyti tuos pačius siūlomus kriterijus dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo (pasirenkant, ar įrodyti užsieniečio iš trečiųjų šalių kvalifikaciją, ar darbo patirtį, ar darbdaviui mokėti tam tikro dydžio darbo užmokestį).
Nustačius kriterijų dėl privalomo vidutinio VDU mokėjimo tik laikinojo įdarbinimo įmonėms, kaip numatyta projekto 44.2 straipsnio b) dalyje, o kitiems darbdaviams Įstatyme pasiūlius alternatyvą rinktis (arba kvalifikaciją, arba darbo patirtį, ar vidutinį BDU), Lietuvoje ir toliau bus pasirenkami užsieniečių komandiravimo modeliai, nemokant mokesčių Lietuvoje ir apeinant čia veikiančias įmones, c. nediskriminuoti Lietuvoje įregistruotų skaidriai veikiančių laikinojo įdarbinimo įmonių ir 62 straipsnio 7 dalį leidimu darbinti tiek 44 (su leidimu laikinai gyventi darbuotojai), 441 (aukštos kvalifikacijos darbuotojai),
kitų šalių darbuotojai) bei 621 (sezoniniai darbuotojai) šio įstatymo straipsnių pagrindais. Įstatymo projekto 62 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas netikslingas ir perteklinis.
Numatoma, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Tai perteklinis ribojimas ir suvaržymas. 13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi
būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti: ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos:
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44 straipsnis.
užsieniečiui, kuris ketina dirbti
ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.
Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šio punkto sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, ir leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį. 3. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. 4. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. 5. Kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 6. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 7. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas
sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. 2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. 3. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. 4.
gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. 5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Jeigu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį ne mažesnį nei Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. 6.
Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai. 7. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte 44, 44¹, 58, 62¹ straipsnių nustatytuais pagrinduais. 8. Darbdavys, arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. 9.
straipsnio 1 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams šio Įstatymo 61¹ straipsnio 2 dalies 7 ar 9 punkte nustatytu pagrindu, darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, gali pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo dienos.“ Nepritarti Vyriausybės Seimui pateiktame projekte siūloma trumpinti prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminus 1 mėnesiu ir numatoma, kad tokiam siūlymui įgyvendinti reikės 657 tūkst. eurų kasmet (steigiamos papildomos pareigybės Migracijos departamente (38) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (2)). Siekiant dar labiau trumpinti terminus, turi būti iš naujo vertinamos visų migracijos procedūrose dalyvaujančių institucijų – Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos departamento ir Valstybės saugumo departamento galimybės įvertinti užsieniečio prašymą bei užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei ir laiku priimti reikiamus sprendimus. Pažymėtina, kad vertinant užsieniečio keliamą grėsmę, laikas, per kurį priimamas sprendimas priklauso ne tik nuo vertinimą atliekančios institucijos, bet ir nuo užsienio institucijų. Minėtus vertinimus atliekančios institucijos linkusios nepritarti net ir Įstatymo projekte siūlomam išvadų teikimo termino trumpinimui nuo 28 dienų iki 21 d., tokiu atveju Migracijos departamentui sprendimo priėmimui liktų 9-10 dienų.
Preliminariais skaičiavimais, jeigu terminai būtų trumpinami ne taip drąstiškai – 2 ir 1 mėn. vien tik Migracijos departamentui reikėtų papildomų 270 500 eurų kasmet papildomiems 17 etatų bei apie 110 000 eurų naujų patalpų įsigijimui ir įrengimui. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Bulgarijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje) galioja draudimas įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, taikomi griežti reikalavimai (net ir licencijavimas) laikinojo įdarbinimo įmonėms. Siekiama, kad laikiniesiems darbuotojams siuntimų metu būtų mokamas būtent darbo užmokestis ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o ne Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį dydį, nes paskutinis paskelbtas ketvirčio mėnesinis BDU apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje 2021 m. IV ketv. buvo 1 090,6 Eur, pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklos sektoriuje – 1 204, 7 Eur, statybos sektoriuje – 1 473, 9 Eur, o tai yra mažiau už paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį BDU dydį, todėl siūlomas reikalavimas dėl darbo užmokesčio prisidėtų prie darbo užmokesčio didėjimo tuose sektoriuose.
UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad visais atvejais užsieniečiui, kuris įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, turės būti išduodamas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos rinkos poreikiams net ir tais atvejais, kai užsieniečio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis sąrašą. Jeigu trečiosios šalies pilietis būtų įdarbinamas kaip laikinasis darbuotojas į sektorių, kuriame paskutinis paskelbtas ketvirčio mėnesinis BDU yra didesnis už paskutinį paskelbtą kalendorinių metų mėnesinį BDU (pvz., informacija ir ryšiai 2021 m. IV ketv.
Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Įprastai pagal šią darbo sutartį dirba nekvalifikuoti, žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, ją renkamasi tuomet, kai nepavyksta įsidarbinti pagal kitas darbo sutarties rūšis, įprasta susitarti dėl ne viso darbo. Laikotarpiai tarp siuntimų iki penkių darbo dienų iš eilės ne dažniau kaip kartą per mėnesį gali būti neapmokami pagal Darbo kodekso 76 straipsnį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2021 m. vid. mėn. pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, darbuotojo, įdarbinto pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį, buvo 472,70 Eur (pagal terminuotą laikinojo darbo sutartį – 195,07 Eur), 2020 m. atitinkamai 406,01 Eur ir 175,88 Eur, 2019 m. – 261,60 Eur ir 166,77 Eur, 2018 m. – 148,72 Eur ir 102,66 Eur. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Mindaugas Lingė 2022-05-2043 Argumentai: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1648 (toliau – Įstatymo projektas) 43 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) IV skyriaus ketvirtojo
skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga (toliau – užsieniečiai), laikinosios apsaugos laikotarpiu turi teisę gauti mėnesinę kompensaciją už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad užsieniečiams ne visada pavyksta iškart nuo leidimo laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu išdavimo dienos leisti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas dėl vietų jose trūkumo, todėl užsieniečiai negali gauti kompensacijos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą 6 mėnesius. Be to, neturėdami kur palikti vaikų, užsieniečiai, gavę leidimą laikinai gyventi, negali pradėti dirbti.
Todėl, siekiant sukurti užsieniečiams palankesnes sąlygas ieškotis darbo ir dirbti, siūlytina tikslinti keičiamo UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punktą, patikslinant nuo kada skaičiuojamas 6 mėnesių terminas. Pasiūlymas: Keičiamo UTPĮ IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2
ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta kompensacija mokama ne ilgiau daugiau kaip už 6 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą pradžios ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas;“. Pritarti. 2. Seimo narys Mindaugas Lingė 2022-05-2046 Argumentai:
UTPĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi teisę gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti. Šią teisę turi ir užsieniečiai, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 108 str. 5 d.). Ši formuluotė yra klaidinanti, nes Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – ŠĮ) naudojama ne ugdymo išlaidų, o mokymo lėšų sąvoka.
ŠĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos. Be to, mokymo lėšos, remiantis ŠĮ 67 straipsniu, skiriamos iš valstybės ir/ar savivaldybių biudžetų. Vaikų maitinimo, vežimo išlaidos, remiantis ŠĮ, nėra laikomos mokymo lėšomis. Pagal ŠĮ 70 straipsnio 11 dalį, atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (kitų mokyklų). Į šį atlyginimo dydį paprastai įskaičiuojamos maitinimo išlaidos ir ugdymo reikmių mokestis (savivaldybėse jis gali būti vadinamas įvairiai arba apskritai neskaičiuojamas). Siekiant, kad užsieniečiams būtų kompensuojamos vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą, išlaikymo išlaidos (įskaitant ir maitinimo išlaidas bei ugdymo reikmių mokestį), kurias jie moka švietimo tiekėjui , siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 46 straipsniu keičiamą UTPĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 46 straipsnį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas
1.
jį išdėstyti taip:
5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti; atlyginimui švietimo teikėjui už vaiko, ugdomo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą apmokėti; 1.2. Pripažinti netekusia galios 108 straipsnio 5 dalį. 5. Užsieniečiai, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas teises. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo dienos. 2.3. Pakeisti 108 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šiame straipsnyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos šiame straipsnyje
nurodytų užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Pritarti. 3. Seimo narys Mindaugas Lingė
Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai, net ir priėmus galutinius sprendimus dėl jų teisinės padėties, dar kurį laiką gali likti Lietuvos Respublikoje (kol bus įvykdyti sprendimai dėl grąžinimo ar išsiuntimo), be to, dalies jų gali nepavykti išsiųsti dėl susitarimo tarp šalių nebuvimo, UTPĮ projekte (140¹³straipsnyje) siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai įgytų teisę dirbti po 9 mėnesių nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, o užsieniečiai, kurie nėra ar nebėra prieglobsčio prašytojai – po 12 mėnesių nuo jų užregistravimo MIGRIS.
Tokiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris patvirtintų užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikoje ir teisę dirbti, tačiau nesuteiktų teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kadangi Europos Sąjungos fondai finansavimo neteisėtai migracijai per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną nebeskiria papildomų lėšų, šiam siūlymui pritarus, sumažėtų našta valstybės biudžetui, nes migrantų išlaikymas centruose (apgyvendinimas, aprūpinimas ir maitinimas) kainuoja labai brangiai (40 mln. per metus). Be to, dirbančių migrantų mokami mokesčiai, kaip tik prisidėtų prie valstybės biudžeto papildymo. Pasiūlymas:
I. Pakeisti UTPĮ 140¹³ straipsnį jį išdėstyti taip:
3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo
piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti, jeigu per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės arba praėjus 9 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau. 2.
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir
prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims. 3. Šio Įstatymo 140⁸straipsnio 3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises, nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje;
2) turi teisę dirbti, praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. 4. Teisę dirbti, praėjus 12 mėnesiams nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. 5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. II.
II. Papildyti Įstatymo X² skyriaus trečiąjį skirsnį nauju straipsniu: „Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) atitinka šio Įstatymo 64 straipsnio 1–3 punktuose nustatytus atvejus;
2) yra prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties. 2. Šio Įstatymo 64 straipsnio 4 punkto nuostata dėl neteisėto darbo arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma.“ III. Papildyti Įstatymo projekto 53 straipsnį pereinamąją nuostata: „10. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį ar užsienietis užregistruotas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, šio Įstatymo 140¹³straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodyti terminai skaičiuojami nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ar užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių aplinkybių yra ankstesnė. Pritarti iš dalies Siūlome pritarti Seimo nario pasiūlymui, tačiau pasiūlyme pateiktą 140¹³ straipsniu keičiamą 140⁸straipsnio 3 dalies 2 punktą patikslinti - vietoje 9 mėnesių įrašant 12 mėnesių ir šią pasiūlymo dalį išdėstyti taip:
„2) teisę dirbti, jeigu per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti
prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės arba praėjus 9 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueina pirmiau.“ 4.
Seimo nariai Justas Džiugelis, Algirdas Sysas 2022-05-3013
Argumentai: Prašymų išduoti Leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo visi terminai įstatymo projekte trumpinami mėnesiu, tačiau jie vis tiek yra pakankamai ilgi – užtruks 2-3 mėnesius. Todėl išties paklausūs, kvalifikuoti darbuotojai, kurie šiai dienai yra kritiškai reikalingi Lietuvos darbo rinkai, rinksis įsidarbinti kaimyninėse šalyse. Siūlome dar trumpinti nagrinėjimo terminus, kad visais atvejais prašymų išduoti Leidimus laikinai gyventi nagrinėjimo terminas neviršytų vieno mėnesio termino. Pasiūlymas:
Patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą
gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti: ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“ Nepritarti.
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
d) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo
a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2¹ ir 2² punktuose nustatytais pagrindais;
e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.“ Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių (Vyriausybės) Įstatymo projekte pateiktiems terminams.
Gudauskas 2022-05-3143 Argumentai: Pagal šiuo metu galiojančio įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 94 straipsnio, kurį įstatymo projektu siūloma keisti ir tobulinti, 1 dalies 2 punktą užsieniečiai turi teisę nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje. Šiuo tikslu jiems nemokamai gali būti pasiūlytos valstybės ar savivaldybės laikinai nenaudojamos ar šiam tikslui tinkamos apgyvendinimo vietos. Tačiau praktikoje, dėl per didelės administracinės naštos, papildomų žmogiškųjų resursų ir (ar) kitų aplinkybių, apgyvendinimas valstybei priklausančiose apgyvendinimo vietose valstybės turto valdytojams sukelia sunkumų, ypatingai siekiant užtikrinti apgyvendinimą bet kuriuo paros metu. Dėl to kyla poreikis laikinai nenaudojamą valstybės turtą perduoti panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis savivaldybėms, koordinuojančioms užsieniečių apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos nepakankamai aiškiai reglamentuoja valstybės turto perdavimo pagal panaudą pagrindus ir nepakankamai aiškiai nurodo šio perdavimo tikslus, be kita ko, atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, kurį aktualu tikslinti, siejant jį su įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties siūlomomis pataisomis, 14 straipsnio 6 dalies nuostatas, kuriose reglamentuojama, kad pagal panaudą perduotas turtas negali būti išnuomotas ar kitaip perduotas tretiesiems asmenims. Be to, nemokamai apgyvendinus užsieniečius valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose, susidaro komunalinės išlaidos, kurias turi apmokėti valstybės ar savivaldybės turto valdytojas ar panaudos gavėjas, jeigu turtas perduotas pagal panaudą, tačiau siūlomos įstatymo projekto nuostatos nenumato šių susidariusių išlaidų, kurioms lėšos nėra suplanuotos, kompensavimo.
Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 43 straipsniu keičiamo ir nauja redakcija dėstomo IV skyriaus ketvirtojo skirsnio 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;“ Pritarti. 6. Seimo narys Jonas Gudauskas 2022-05-3143 Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto
skirsnio 94 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją
apsaugą, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, turintiems teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinti, pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas. Pritarti iš dalies Siūlome patikslinti Seimo nario pasiūlymą ir jį išdėstyti taip:
„5. Užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga,
nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje.
Su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, turintiems teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti, pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti ar apmokėjimui už socialines paslaugas.“ 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus bei Komiteto pasiūlymą, kuriems pritarta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2022-06-0119 (44¹)
Argumentai: Šiuo metu galioja reikalavimas užsieniečiui mokėti 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį. Šiuo metu tai sudaro apie 2 500 eurų, o atskaičius mokesčius – darbo užmokestis yra apie 1 500 eurų. Įstatymo projektu siūloma taikyti 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio reikalavimą, bruto darbo užmokestis būtų 1881 euro, darbo užmokestis atskaičius mokesčius būtų apie 1 173 eurus. Siūlome palikti dabar galiojantį dydį – 1,5. Pasiūlymas: Patikslinti 19 straipsniu keičiamo 44¹straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 44¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „44¹straipsnis. Leidimo laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynosios kortelės) išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą 1.
Leidimas laikinai gyventi (Europos Sąjungos mėlynoji kortelė) gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinis mėnesinio BDU dydžio; Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Justas Džiugelis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė