501 Įstatymo projektas Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas XIVP-1631(2) 2022-06-23 Priimtas teisės aktas

Lyginamasis variantas

2022-05-05 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymo Nr. I-301 30 STRAIPSNIO pakeitimo

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų, gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, reglamentuojamos pagal šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus, kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai.“

2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų, gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, reglamentuojamos pagal šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus, kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai.“

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2022-06-23 · oficialus registras ↗

lyginamasis Projekto Nr. XIVP-1631(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ

TERITORIJŲ įstatymo Nr. I-301 30

STRAIPSNIO pakeitimo

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų, gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, reglamentuojamos pagal šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus, valstybinę kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai, ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai.“

2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų, gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, reglamentuojamos pagal šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus, valstybinę kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai, ir statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai.“³ straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos

Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška

Aiškinamasis raštas

2022-05-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ĮGYVENDINANT YPATINGOS VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTUS ĮSTATYMO NR. XI-1307 2, 5, 7, 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės ĮSIGIJIMO įstatymo Nr. IX-1314 PAKEITIMO ĮSTATYMO 3, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 2, 3 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 45 ir 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4, 4¹, 5, 13 ir 15 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO NR. VIII-1764 1 ir 4 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XIII-2895 4, 6, 10 ir 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAJŪRIO JUOSTOS ĮSTATYMO NR.

IX-1016 6 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 9 IR 23¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ UŽ VALSTYBĖS IŠPERKAMĄ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ DYDŽIO, ŠALTINIŲ, MOKĖJIMO TERMINŲ BEI TVARKOS, TAIP PAT VALSTYBĖS GARANTIJŲ IR LENGVATŲ, NUMATYTŲ PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME, ĮSTATYMO NR. VIII-792 8 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VANDENS ĮSTATYMO NR. VIII-474 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-661 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.

XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 14 punkto nuostatas, numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus, įgyvendinant šios programos 133.1 papunkčio nuostatas, numatančias iš naujo nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą, nestabdydama visuomenei reikalingų iniciatyvų, įgyvendinant šios programos 157.4 papunkčio nuostatas, numatančias, žemės naudojimo politikos formavimą perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – AM), o NŽT funkcijas – savivaldai, įgyvendinant šios programos 178 punkto nuostatas, numatančias savivaldybėms suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą bei įgyvendinant šios programos 191.4 papunkčio nuostatas, numatančias aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti procesus, sudarančius sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, racionaliam inžinerinės, socialinės infrastruktūros planavimui, viešųjų erdvių tvarkymui, teritorijų pritaikymui visiems visuomenės nariams ir kitų Vyriausybės programoje bei galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų siekių įgyvendinimui. Teikiamais pertvarkos sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei.

Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolę, mažinti administracinę naštą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai) yra konstatavęs, kad:

• valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas;
• įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises;
• neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys:

1Neefektyvus politikos formavimas.

Teritorijų planavimo, urbanistikos ir statybos sritys priskiriamos AM politikos formavimo ir šių procesų koordinavimo kompetencijai, tačiau su šių procesų įgyvendinimu susijusią politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse formuoja Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) – procesas vienas, o politiką formuoja dvi ministerijos. AM formuojant politiką aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros, kitose srityse, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, panaudojant valstybinę geodezinės ir kartografinės veiklos produkciją sukuriama dauguma Lietuvos erdvinės informacijos duomenų, tačiau šios srities politiką formuoja ŽŪM, įgyvendina jai pavaldžios institucijos. Susiformuoja praktika, kai turime atskirus duomenis, apimančius tą pačią informaciją, bet nėra šių duomenų valdymo ir naudojimo vienodumo bei glaudžiai susijusių sričių teisinio reguliavimo nuoseklumo. Procesą valdant vienai institucijai, galima sukaupti vertingesnių duomenų, jie bus pritaikomi efektyviau. Taip pat bus nustatomi tarpusavyje suderinti, nuoseklūs, tikslingi reikalavimai, vykdoma sisteminga jų įgyvendinimo stebėsena, operatyviai reaguojama į praktikoje pasireiškiančias problemas. Neefektyvaus politikos formavimo fiksuojama ir statybos srityje, pavyzdžiui – skirtingas pastatų aukščių reglamentavimas, nesuderinti sublokuotų gyvenamųjų namų projektavimo ir kadastrinių matavimų reikalavimai ir kt. Neaiškus, prieštaringas teisinis reguliavimas praktikoje kelia ginčus tiek dėl sprendimų teisėtumo, tiek dėl atestuotų specialistų atsakomybės. Nuosekliai formuojant statinių statybos ir su ja susijusių procesų reguliavimą vienoje ministerijoje, tokie nesutapimai būtų išspręsti jiems dar nepatekus į praktiką.

Teritorijų planavime tarpusavyje nesuderinto politikos formavimo pavyzdžių dar daugiau. Teritorijų planavimo įstatymas numato, kad teritorijų planavimas – tai procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Iš esmės visi teritorijų planavimo sprendimai yra susiję su žemės valdymu ir naudojimu, tad neturėdamos įgaliojimų priimti šiuos sprendimus, savivaldybės negali pilnavertiškai įgyvendinti joms patikėtų darnios aplinkos formavimo uždavinių ir atvirkščiai – su nurodytomis visuomenės vertybėmis nesuderinti valstybinės žemės valdymo sprendimai negali būti laikomi racionaliais ir efektyviais. Teisinio reguliavimo nenuoseklumo, neracionalumo atvejai taip pat nustatomi ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams, valstybei svarbių projektų įgyvendinimo ir kitose srityse, dalis šių atvejų buvo atspindėta ir teikiamų įstatymų projektų derinimo pastabose. Visa tai pagrindžia sistemingo, konsoliduotai vykdomo politikos formavimo glaudžiai susijusiose srityse poreikį. 2. NŽT kontroliuoja savo sprendimų teisėtumą, o tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (žr. 1 lentelė). Šiuo metu NŽT priežiūrą ir kontrolę vykdantys subjektai

Šiuo metu savivaldybių priežiūrą ir kontrolę vykdantys subjektai

Po pertvarkos savivaldybių priežiūrą ir kontrolę vykdantys subjektai

1Nacionalinės žemės tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija. 1.

1Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. 1. Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. 2. Pagrindiniai antikorupcinės politikos ir antikorupcinės vadybos sistemos formavimo ir įgyvendinimo subjektai: Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu paskirtas antikorupcinės atitikties funkcijos vykdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinių padalinių vadovai. 2. Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. 2. Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. 3. Nacionalinės žemės tarnybos metinio veiklos plano įgyvendinimo kontrolę atlieka Nacionalinės žemės tarnybos direktorius arba jo sudaryta darbo grupė. 3. Prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas – Valstybės kontrolė. 3. Kaip atliekamos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijos – Nacionalinė žemės tarnyba. 4. Kontrolę ir priežiūrą vykdo pareigūnai specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Seimo kontrolieriai, prokurorai, STT pareigūnai ir t. t.)

4Kontrolę ir priežiūrą vykdo pareigūnai specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (prokurorai, STT pareigūnai ir t. t.)

4Prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas – Valstybės kontrolė. 5. Kontrolę ir priežiūrą vykdo pareigūnai specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (prokurorai, STT pareigūnai ir t. t.)

1 Lentelė. NŽT ir savivaldybių priežiūrą ir kontrolę vykdantys subjektai.

Akivaizdu, kad jau pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą NŽT daugeliu atvejų numatyta savireguliacija ir kontrolė, o savivaldybėms paskirti savarankiški ir atskiri priežiūros ir kontrolės subjektai. Neefektyviai ginamas viešasis interesas, kuris reguliuojamoje srityje apima ne tik valstybinės žemės valdymą, bet ir minėtus skirtingų visuomenės interesų derinimo tikslus. Sutelkus valstybinės žemės valdymo ir šioje srityje priimamų sprendimų kontrolės funkcijas vienoje institucijoje, atskyrus jas nuo kompleksinių plėtros sprendimų, nesudaromos sąlygos užtikrinti ir suderinti visuomenės interesus. Pavyzdžiui, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurių tikslas suformuoti žemės sklypus esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, NŽT teritorinis padalinys yra projektų rengimo reikalavimus išduodanti ir derinanti institucija, o šiuos projektus tikrina NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą. Valstybės kontrolės audito 2016 m. spalio 10 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-6-18 „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ pažymima, kad žemė – didžiausią vertę turintis valstybės turtas – turi būti valdoma ir naudojama rūpestingai. Tačiau žemės tvarkymo politiką formuojanti Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) valstybinės žemės valdymo neįvardija kaip veiklos prioriteto, nenumato svarbiausių darbų šioje srityje.

Daugiausia dėmesio skiriama nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės perleidimui nuosavybėn, tačiau nenumatoma priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad šios žemės naudojimas duotų tiesioginę naudą valstybei, leistų uždirbti daugiau pajamų, nenumatoma, kaip geriau panaudoti laisvos valstybinės žemės plotus, neskaičiuojama, kokia pridėtinė vertė sukuriama valdant valstybinę žemę; neskatina šią politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų nukreipti savo veiklą į visas problemines žemės valdymo ir administravimo sritis ir nevertina pasiektų rezultatų, dėl to negalima pamatuoti institucijų veiklos efektyvumo; neskatina kokybės pokyčių, pažangos ir visuomenės poreikių patenkinimo, atliekant žemės tvarkymo ir administravimo funkcijas. 3. Vykdoma valstybinės žemės valdymo politika mažina investuotojų ar finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, atitinkamai, mažėja investicijų pritraukimas į savivaldybes, prastėja sąlygos įgyvendinti vietos gyventojų poreikius. Tai lemia kompleksinio požiūrio reikalaujančių sprendimų formalus priėmimas, sudaromos kliūtys naujų objektų vystymui: laiku negaunami reikiami sutikimai, ilgai derinami projektai, institucijų keliami prieštaringi reikalavimai ir pan. Prie tokios situacijos prisideda nesuderintas, skirtingų ministerijų kuruojamas teisinis reguliavimas, dėl kurio, net ir esant pagrįstam poreikiui bei nekeliant žalos valstybės interesams, nesudaromos valstybinės žemės nuomos sutarčių su pastatus įsigijusiais savininkais (pvz. kai nesutampa žemės sklypo naudojimo būdas su jame esančio pastato), taip pat neduodami sutikimai perleisti ar įkeisti nuomos teises, rengti formavimo ir pertvarkymo projektus, keisti žemės naudojimo būdą ir t.t.

Už racionalų teritorijų naudojimą bei darnų jų vystymą neatsakinga NŽT nesuinteresuota inicijuoti teisės aktų pakeitimų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, o vykdoma politika ženkliai mažina ekonomikos augimą ir riboja kitų visuomenės poreikių tenkinimą. 4. Ilgos, perteklinės, administracinę naštą kuriančios valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros, stabdančios teritorijų planavimo ir statybos procesus. 1 Schemoje vaizduojamas sudėtingas procesas, nors pati NŽT vykdoma funkcija yra konkreti ir aiški. Schemoje nurodytų procedūrų gali būti išvengiama savivaldybių atžvilgiu, jei savivaldybės taps valstybinės žemės patikėtiniais (procedūros vykdymo laikas galimai sutrumpėtų nuo 35 iki 75 d. d.) 1 Schema. NŽT vykdomų perteklinių procedūrų pavyzdys. Glaudžiai susijusius sprendimus miestų administracinėse ribose perdavus į vienas – vietos savivaldos rankas, kartu užtikrinus valstybinę šių sprendimų kontrolę, bus galima išvengti besidubliuojančių procedūrų, formalaus susirašinėjimo bei turėti aiškiai įvardintas už galutinius rezultatus atsakingas institucijas. Pažymėtina, kad valstybinės žemės valdymo poreikį ir pasirengimą prisiimti atsakomybę už kompleksinius sprendimus dar 2017 m. išsakė savivaldybių vyriausieji architektai jų kasmetinės konferencijos rezoliucijoje, pritardami valstybinės žemės valdymo perdavimui vietos savivaldai[¹].

Grindžiant platesnių patikėjimo teisių savivaldybėms perdavimą, remiamasi Konstitucinio Teismo nutarimais, kuriuose nurodoma, kad kiekviena iš viešosios valdžios sistemų (tiek centrinė valdžia, tiek vietos savivalda – past.) įgyvendina jai būdingas funkcijas. Kita vertus, savavaldi teritorinė bendruomenė yra visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos dalis, todėl savivaldybių – teritorinių bendruomenių viešojo intereso negalima priešpriešinti visos valstybinės bendruomenės viešajam interesui, kurį pagal savo kompetenciją turi garantuoti ir valstybės institucijos. Tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti inter alia tuo, kad centralizuotas valstybės valdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose yra derinamas su decentralizacija, tuo, kad įstatymuose yra įtvirtinamas centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimas, tuo, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat tuo, kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2000 m. birželio 13 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Taigi, centralizuoto ir decentralizuoto valdymo derinimas yra valstybės valdymo būdas, kuris gali būti efektyvesnis už vien centralizuotą valstybės valdymą, ypač atsižvelgiant į konkrečių visuomeninių santykių ypatumus, šiuo atveju – būtinumą derinti priimamus valstybinės žemės valdymo ir naudojimo sprendimus su teritorijų planavimo, statybos, infrastruktūros plėtros ir kitais sprendimais, sprendimus priimančių institucijų iniciatyvumą, poreikį pažinti visuomenės interesus, informacijos valdymą ir kitus aspektus, nuo kurių priklauso kiek efektyviai ir racionaliai bus naudojama valstybinė žemė. Pertvarkos sprendimai priimami pripažįstant, kad išplėtus savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės ribas miestuose, bus sudarytos geresnės sąlygos efektyvesniems valstybinės žemės tvarkymo sprendimams, naudos visuomenei kūrimui, racionalesniam valstybės turto tvarkymui, o vienodą praktiką savivaldybėse užtikrins norminis atliekamų procedūrų ir priimamų sprendimų teisinis reguliavimas, kontrolės mechanizmai, taip pat valstybės institucijų įgyvendinamos metodinės, konsultavimo, mokymų ir kitos priemonės, kaip tai šiuo metu atliekama kitose savivaldybių kuruojamose, visai šalies visuomenei svarbiose srityse.

Formuluojant siūlomus sprendimus vertinama ir tai, kad stiprinant vietos savivaldos įgaliojimus, neturi nukentėti valstybės interesai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad vietos savivalda suponuoja tam tikrą veiklos laisvę ir savarankiškumą, nepriklausomumą nuo valstybės valdžios institucijų, tačiau ši laisvė nėra beribė, o savarankiškumas nereiškia galimybės ignoruoti valstybės interesus. Todėl ypač svarbus yra savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas. Vienu atveju tai reiškiasi valstybei įvairiais būdais ir formomis remiant savivaldybes, kitu – koordinuojant bendrus veiksmus, kai siekiama reikšmingų socialinių tikslų, trečiu – valstybei įstatymo apibrėžtomis formomis prižiūrint savivaldybių veiklą (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Valstybės interesų užtikrinimui įstatymų projektuose įtvirtinamos atitinkamos priemonės: savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės apribojimai, sustiprinta patikėtinių veiklos ir žemės naudojimo kontrolė, patikėjimo teisės neperdavimas bei perduotos teisės pasibaigimas tais atvejais, kai valstybinė žemės yra reikalinga valstybei svarbiems projektams, ir kitos priemonės.

Vietos savivaldos įstatymas teritorijų planavimą ir jo sprendinių įgyvendinimą apibrėžia kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją, taip pat šis įstatymas įpareigoja savivaldybes įgyvendinti visą eilę socialinių, kultūrinių, ekologinių, ekonominių ir kitų vietos bendruomenės interesų bei derinti šiuos interesus su valstybės ir atskirų gyventojų interesais. Savivaldybėms turint tik ribotas valstybinės žemės valdymo apimtis, įgyvendinti įstatymuose nustatytus uždavinius tampa sudėtinga arba neįmanoma, dėl ko nukenčia vietos gyventojų poreikiai, neužtikrinami nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu keliami darnios plėtros uždaviniai, nepakankamas savivaldos savarankiškumas, o tai kuria neigiamą efektą ir kitose visuomeninių santykių srityse. Tik suteikus savivaldybėms visaverčius įgaliojimus ir efektyvias priemones jiems įgyvendinti, galima reikalauti pilnos atsakomybės už joms deleguotų uždavinių vykdymą. Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai:

1Aiškiai atskirti dviejų institucijų – ŽŪM ir AM funkcijas (nuo 2023-01-01). Siekiant efektyvesnio valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, kad šios žemės naudojimas duotų didesnę tiesioginę naudą valstybei, numatoma perskirstyti institucijų funkcijas žemės naudojimo politikos formavimo srityje – siūloma konsoliduoti su teritorijų planavimo ir statybos veiklomis susijusias sritis.

AM formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą (toliau – žemės valdymo ir naudojimo politika). Atitinkamai pakeičiamas NŽT pavaldumas iš ŽŪM į AM. ŽŪM formuotų valstybės politiką žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą. 2. Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitime (nuo 2023-05-01) nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtiniai: „<...> savivaldybės – visos savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;“. Siekiama skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą ir suteikti vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją užtikrinant, kad savivaldybės visoje šalies teritorijoje veiktų vieningai (netaikytų skirtingų tvarkų ir standartų žemėtvarkos srityje, sprendimus priimtų vadovaudamosi kompleksiniu požiūriu į įstatymų keliamus uždavinius).

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, šalyje yra 103 miestai ir 252 miesteliai. Motyvai, paskatinę miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduoti savivaldybėms patikėjimo teise:

1Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnyje nurodomas Lietuvos gyvenamųjų vietovių skirstymas į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Taigi, teisės aktais aiškiai nubrėžiama takoskyra tarp gyvenamųjų vietovių, kas palengvina savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtiniams, priimant sprendimus. 2. Miesteliams priskirtose teritorijose didžiausią dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai ar žemės ūkio veiklai naudojami valstybinės žemės plotai. Užstatyta teritorija sudaro mažąją dalį visos miestelių teritorijos. Skaičiuojama, kad miesteliuose 85 proc. visos teritorijos užima žemės ūkio veiklai naudojama žemė (54 tūkst. ha sudaro privati, 8 tūkst. ha – valstybinė). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, prieš parduodant žemės ūkio paskirties žemę, NŽT nustato pirmumo teisę pirkti pageidaujančių asmenų sąrašą ir jį pateikia pardavėjui. Duomenis ir teisinį reglamentavimą įvertinus, ūkininkui ar kitam potencialiam žemės ūkio paskirties žemės naudotojui, siekiančiam spręsti žemės nuomos ir/ar klausimus, kaimo gyvenamosiose vietovėse tikslinga išlaikyti esamą sistemą, kuria bus išvengta administracinės naštos didinimo. 3.

3Miesteliai, kaip minėta aukščiau, priskiriami kaimo gyvenamosioms teritorijoms, kuriose žemės sklypai formuojami rengiant bendrą visos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tokiuose projektuose taip pat nustatomi laisvos valstybinės žemės plotai, suteikiami laikinam naudojimuisi. Taigi, visai kadastro vietovei taikoma vieninga teritorijos planavimo procedūra, aiškiai reglamentuota ir veikianti laisvos valstybinės žemės plotų apskaita. 4. Miesteliai turi nustatytas administracines ribas, kurios tapatinamos su miestelių adresų registro duomenimis. Pasitaiko atvejų, kai miestelių administracinės ribos skiriasi nuo adresų registro duomenų, skirtingų savivaldybių ribose nesutampa su žemės sklypų ar inžinerinių statinių ribomis, eina per nesuformuotos valstybinės žemės plotus, taip pat miestelių administracinė riba yra nustatyta vietinėje koordinačių sistemoje, kas reikalauja tikslesnių matavimų vietoje ir koordinačių perskaičiavimo. Šie pavyzdžiai leidžia numanyti apie galimai ateityje kilsiančius ginčus, veikiant ir priiminėjant sprendimus savivaldybei miesteliuose kaip valstybinės žemės patikėtiniui. 5. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą valstybinės žemės sklypai savivaldybėms patikėjimo teise yra perduodami NŽT sprendimais. Pagal statistinius duomenis dauguma priimamų sprendimų perduoti valstybinę žemę savivaldybėms yra išskirtinai miestuose. Pavyzdžiui, pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondas 2022 m. sausio 1 d. pateiktus duomenis, iki 2022 m. sausio 1 d. valstybinės žemės sklypų, įregistruotų patikėjimo teise buvo: Vilniaus miesto savivaldybės – 11 žemės sklypų (32,85 ha), Viliaus rajono sav. – 3 (1,02 ha), Kauno miesto sav. – 77 (714,17 ha), Kauno raj. sav. – 1 (0,38 ha), Klaipėdos miesto sav. - 64 (143,13 ha), Klaipėdos rajono sav. – 1 (3,11 ha), Šiaulių miesto sav. - 26 (95 ha), Šiaulių raj. sav. - 1 (10,49 ha), Alytaus miesto sav. - 12 (18,77 ha), Alytaus raj. sav. – 1 (5,94 ha).

Taigi, darytina išvada, kad savivaldybės rodo didesnį poreikį miestuose valdyti valstybinę žemę patikėjimo teise. 6. Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 157.4 papunktyje numatyta, jog “Įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos – savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais.

Apibendrintai galima pasakyti, kad šiuo siūlymu vietos savivaldai miestuose būtų suteikiama galimybė efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Suteikiant (išplečiant) savivaldybėms patikėjimo teisę miestuose, kartu įtvirtinamos valstybės interesus apsaugančios ir atitiktį Konstitucijai užtikrinančios nuostatos:

• Savivaldybėms suteikiama patikėjimo teisė neapima teisės disponuoti valstybine žeme;
• Savivaldybėms patikėjimo teise perduodama valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu ir numatoma galimybė Vyriausybei priimti sprendimus dėl savivaldybių patikėjimo teisės pasibaigimo valstybei svarbiais atvejais;
• Savivaldybėms kaip patikėtiniams neperduodama valstybei svarbiems projektams reikalinga valstybinė žemė;
• Sustiprinta savivaldybių kaip patikėtinių veiklos kontrolė;
• Sustiprinta žemės naudojimo valstybinė kontrolė;

Siekiant užtikrinti ne tik tam tikros visuomenės, jos dalies ar atskirų suinteresuotų pusių interesus, bet ir užtikrinti miesto miškų kaip visuotinės vertybės išsaugojimą ateities kartoms bei racionalų jų tvarkymą bei naudojimą, kas kartu yra viešojo intereso dalis, bei siekiant teisinės pusiausvyros tarp įvairių suinteresuotų grupių, papildomai nustatoma (ŽĮ 23 straipsnio (redakcija nuo 2023-05-01) 8 dalis), kad inicijuoti patikėjimo teise perduotų miesto miškų pertvarkymą (keisti žemės sklypo ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis) galima tik gavus Vyriausybės pritarimą. 3.

3Atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių, administracinę naštą didinančių NŽT procedūrų - valstybinės žemės naudojimo kontrolės ir žemėtvarkos projektų valstybinės priežiūros funkcijas perskirstant taip, kad būtų geriausiai įgyvendinami subsidiarumo, vieno langelio, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kiti viešojo administravimo principai. NŽT centriniame padalinyje esantis skyrius atlieka žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, taip pat žemės valdų (žemės konsolidacijos projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei žemės reformos žemėtvarkos projektų) valstybinę priežiūrą. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM (toliau – VTPSI), kurioje šią veiklą vykdo ne teritoriniu principu veikiantis Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas. VTPSI taip pat vykdo statybos valstybinę priežiūrą, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, NŽT teritorinis padalinys, rengiant minėtus projektus, dalyvauja išduodant reikalavimus, juos derinant. Taigi, NŽT centrinis padalinys ir NŽT teritorinis padalinys būdami kaip viena institucija projektų rengime dalyvauja ir kaip sprendimus priimantis, ir kaip kontroliuojantis subjektas. Praktikoje dažnai pasitaiko, jog VTPSI ir NŽT bendradarbiaujant, vykdomi planiniai ar neplaniniai statybos patikrinimai ar žemės naudojimo valstybinė kontrolė, siekiant kuo efektyviau bei greičiau išaiškinti valstybinės žemės užėmimo savavališkai pastatytais statiniais atvejus, šių statinių šalinimo klausimus, organizuojami bendri patikrinimai, dalijamasi informacija apie nustatytus pažeidimus ar jų pašalinimą bei suteikiama kita reikiama tarnybinė pagalba.

Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant eliminuoti funkcijų dubliavimąsi, numatoma žemės naudojimo valstybinę kontrolės ir žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijas perduoti VTPSI. Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. I. Pirmajame etape įstatymų projektai parengti siekiant, jog AM nuo 2023-01-01 formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse bei NŽT taptų pavaldi AM. Pirmojo etapo įstatymų projektuose taip pat nurodoma, jog nuo 2023-05-01 savivaldybės - valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) miestų administracinėse ribose. ŽŪM formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. VĮ ŽIC – visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis, kuris negalės disponuoti valstybiniais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. VĮ ŽIC suteikiama teisė perduoti neatlygintinai naudotis bei nuomoti patikėjimo teise valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus tretiesiems asmenims bei suteikiamos funkcijos toje apimtyje, kokioje buvo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo. II. Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas.

Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais. Antrojo etapo uždavinių įgyvendinimo (teisės aktų pakeitimų pateikimo derinimui) data – iki 2023-05-01. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerija. 3.

3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu: · ŽŪM formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse. · AM formuoja valstybės politiką aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos statybos ir jos priežiūros bei kitose srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. · Šiuo metu valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: o Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; o savivaldybės - valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais Žemės įstatymo 7 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis; o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, arba kai valstybinė žemė yra reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti; o Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) yra valstybinės žemės valdytoja (patikėtinis) valstybinės žemės sklypų, Žemės įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemė

s konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti; o Kiti Žemės įstatymo ir kitų įstatymų numatyti subjektai. · Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise tik Vyriausybės nustatyta tvarka įstatymuose nurodytoms reikmėms. · NŽT pavaldi ŽŪM. · NŽT priskirtos funkcijos:

1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;

2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;

3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo p

rojektams įgyvendinti, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;

6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;

11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių

funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo.

Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu: · ŽŪM formuoja valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse. · AM formuoja valstybės politiką aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos statybos ir jos priežiūros bei kitose srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. · Šiuo metu valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: o Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; o savivaldybės - valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais Žemės įstatymo 7 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis; o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, arba kai valstybinė žemė yra reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti; o Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) yra valstybinės žemės valdytoja (patikėtinis) valstybinės žemės sklypų, Žemės įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės k

onsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti; o Kiti Žemės įstatymo ir kitų įstatymų numatyti subjektai. · Valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise tik Vyriausybės nustatyta tvarka įstatymuose nurodytoms reikmėms. · NŽT pavaldi ŽŪM. · NŽT priskirtos funkcijos:

1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;

2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;

3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo proj

ektams įgyvendinti, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;

6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;

9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

10) atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;

11) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

13) išduoda kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

14) organizuoja žemės išteklių naudojimo stebėseną;

15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių fu

nkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

16) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. · Valstybės žemės fondas:

1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;

2) tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;

3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;

4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

6) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. · Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės

sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. · Daug perteklinių, besidubliuojančių procedūrų, stabdančių teritorijų planavimo ir statybos procesus, apribojančių sąlygas racionaliai naudoti ir darniai vystyti teritorijas, užtikrinti visuomenės poreikių tenkinimą.

Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;

16) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas. · Valstybės žemės fondas:

1) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;

2) tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;

3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;

4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

6) vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. · Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

8) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. · Daug perteklinių, besidubliuojančių procedūrų, stabdančių teritorijų planavimo ir statybos procesus, apribojančių sąlygas racionaliai naudoti ir darniai vystyti teritorijas, užtikrinti visuomenės poreikių tenkinimą. Pavyzdžiai: o STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.

Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo (tolia – Reglamentas), 50 punkte nustatyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Reglamento 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą vykdo savivaldybė.

Šio proceso metu reikalingas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, sutikimas statyti statinius nesilaikant privalomo minimalaus atstumo iki valstybinės žemės sklypo ribos nei numato teisės aktai, tačiau pati NŽT vėl kreipiasi į savivaldybę, kurioje yra vykdomas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas. Procedūros vykdymo laikas galėtų būti trumpesnis iki 60 d. d. (žr. 2 schemą). 2 Schema. Administracinės naštos pavyzdys, vykdant vieną iš procedūrų. o Šiuo metu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka 2 institucijos: VTPSI ir NŽT. VTPSI perėmus valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą iš NŽT, teritorijų planavimo valstybinė priežiūra ir valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra bus koncentruotos vienoje institucijoje. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad statybos patikrinimus atlieka VTPSI pareigūnai. Į statybos patikrinimus gali būti kviečiami kitų institucijų pareigūnai. Dažniausiai į VTPSI patikrinimus kviečiami pareigūnai iš NŽT. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: 3 Schema. Siūloma pertvarka. NŽT pertvarkos kryptys ir terminai:

Nuo 2023-01-01:

1Žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimas iš ŽŪM pereina į AM;

2ŽŪM atsiskiria su žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srities politikos formavimu;

3NŽT pavaldumas iš ŽŪM pereina AM. Nuo 2023-05-01:

1.

Nuo 2023-05-01:

1Savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;

2Žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą kontrolę vykdys VTPSI;

3Savivaldybių ir VĮ Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdys NŽT Žemės įstatymo VI¹ skyriuje nustatyta tvarka. 4. Numatomos papildomas nuostatos, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį. 5. valstybės įmonė Žemės informacijos centras - visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus, esančių miestų administracinėse ribose) patikėtinis. Žemės įstatymas keičiamas, išdėstant jį nauja redakcija. Žemės įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti galiojančio Žemės įstatymo 7 straipsnį ir nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektu nustatyti savivaldybę (vietoje NŽT) – 7 str. 1 d. 2 p. Žemės įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) – savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams <...>.

Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnyje 13 dalyje (redakcija nuo 2023-05-01) siūloma nustatyti, kad kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama NŽT, o kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau ji reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama NŽT. Tokiu atveju viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį, reikalingą viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o NŽT raštu apie tai informuoja savivaldybę ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu laikoma NŽT. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiomis nuostatomis nustatomas savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės perdavimo valstybinei institucijai tvarka. Žemės įstatymo pakeitimo projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 papunktyje aptariamas valstybinės žemės pardavimas. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą visais atvejais priims ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei priėmimo-perdavimo aktą pasirašys Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė, perduota patikėjimo teise savivaldybei, nusprendus ją parduoti, turės būti perduodama NŽT Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis modelis pasirinktas todėl, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“, reiškia, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimai).

Taigi pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną būtent valstybės, o ne savivaldybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus disponuojant valstybės turtu. Vadovaujantis Konstitucinio teismo suformuota doktrina savivaldybės negali sudaryti ir pasirašyti, t. y. būti pirkimo-pardavimo, turto priėmimo-perdavimo akto šalimi, nes joms nesuteikiama teise disponuoti patikėjimo teise valdoma valstybine žeme. Žemės įstatymo pakeitimo projekte patikslintas Žemės įstatymo 32 straipsnio pavadinimas į „Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant žemės santykius“. Nuo 2023-05-01 keičiama 32 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija, išskiriant Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotų institucijų, NŽT, savivaldybių ir Valstybės įmonės Žemės informacijos centro funkcijas. Nuo 2023-05-01 savivaldybėms, kaip valstybinės žemės patikėtiniams, pagal Žemės įstatymo pakeitimo projekto 32 straipsnio 5 dalį priskiriamos šios funkcijos: 5.

Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

4) išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

5) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

6) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

7) teikia pasiūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

8) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

9) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas.

Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą;

3) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;

4) išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

5) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

6) sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus;

7) teikia pasiūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

8) organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

9) atlieka kitų įstatymų joms nustatytas funkcijas. Nuo 2023-05-01 žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir žemėtvarkos planavimo dokumentų kontrolę vietoje NŽT vykdys VTPSI.

Nuo 2023-05-01 savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą ir kontrolę vykdys NŽT, Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto VI¹ skyriuje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (žr. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį). Atsižvelgiant į žemės ūkio politiką formuojančios Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus, Žemės įstatymas (nuo 2023-05-01) yra papildomas/patikslinamas šiomis nuostatomis:

I. Žemės įstatymo 7 straipsnis tikslinamas valstybės įmonės Žemės informacijos centro (toliau – VĮ ŽIC) patikėjimo teisės apibrėžtimi. VĮ ŽIC tampa valstybinės žemės patikėtinis - visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (išskyrus, esančių miestų administracinėse ribose), taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų valstybės įmonės Žemės informacijos centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti. Numatoma, kad VĮ ŽIC valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėjimo teisė perduodama įstatymu. Pagal projektą kiti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai išliktų tie patys, kaip ir galiojančiame Žemės įstatyme, išskyrus valstybės įmonę Valstybės žemės fondą (jo funkcijas nuo 2023-01-01 perima valstybės įmonė Žemės informacijos centras).

Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 15 dalyje (redakcija nuo 2023-05-01) siūloma nustatyti, kad kai valstybinis žemės ūkio paskirties sklypas reikalingas Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, valstybės įmonei Žemės informacijos centrui patikėjimo teise perduotas valstybinis žemės ūkio paskirties žemės sklypas perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo priėmimo ar kito atitinkamo sprendimo raštu apie tai informuoja valstybės įmonę Žemės informacijos centrą ir pateikia Vyriausybei nutarimo dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė. II. Žemės įstatymo 23 straipsnis papildomas nuostatomis, nurodant saugiklius keičiant žemės ūkio paskirties žemės paskirtį kaimo vietovėje.

Kai žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas per vienus kalendorinius metus viršija vieną procentą bendro konkrečios savivaldybės teritorijos kaimo gyvenamojoje vietovėje esančios žemės ūkio paskirties žemės ploto, asmenys, inicijuojantys žemės ūkio paskirties keitimą, privalo į valstybės ir savivaldybių biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, lygią keičiamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, apskaičiuotos atliekant žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir (arba) individualiu vertinimo būdu. III.

III. Žemės įstatymo 32 straipsnyje patikslinta VĮ ŽIC kompetencija, nurodant, kad VĮ ŽIC:

1) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;

2) rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;

3) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;

4) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5) veikia valstybės vardu jai paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus miestų administracinėse ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

6) atlieka kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla. IV. VĮ ŽIC kaip valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinio priežiūrą ir kontrolę vykdys Nacionalinė žemės tarnyba. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo pakeitimus, susijusius su valstybinės žemės patikėjimo teisių turinio savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro atžvilgiu pasikeitimu, atitinkamai patikslinti visi Žemės įstatymo straipsniai, patikslinant savivaldybių ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro funkcijas ir įgalinimus, kurie suteikiami išplečiant patikėjimo teisių turinį.

Geodezijos ir kartografijos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Miškų įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, Vandens įstatymas, Geležinkelių transporto kodeksas, Želdynų įstatymas, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas, Teritorijų planavimo įstatymas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Pajūrio juostos įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Kelių įstatymas keičiami, atsižvelgiant į tai, kad AM perduodamas valstybės politikos formavimas žemės tvarkymo: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, o įgyvendinimas – įstaigoms prie Aplinkos ministerijos. NŽT nuo 2023-01-01 taps pavaldi ne ŽŪM, o AM.

Priėmus siūlomus įstatymų projektų pakeitimus laukiami teigiami rezultatai: Aiškiai atskirtos institucijų funkcijos – su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu, teritorijų planavimu ir statybos sritimis susijusių sričių politikos formavimas bus konsoliduotas pagal kompetenciją vienoje institucijoje – Aplinkos ministerijoje. Nuoseklus politikos formavimas – formuojama vieninga valstybės politika aplinkosaugos, valstybinės žemės valdymo ir naudojimo, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros srityse (konsoliduoti ir efektyviau naudojami valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, informacinių technologijų ištekliai, efektyvi valstybinių erdvinių duomenų ir jiems teikti skirtų el. paslaugų kūrimo, palaikymo ir vystymo politika). AM perdavus valstybės politikos formavimą nekilnojamojo turto kadastro srityje, bus visapusiškai užbaigta darbų sekos grandinė pradedant nuo žemės sklypo suformavimo (teritorijų planavimo politika), statinio ar pastato suprojektavimo (architektūros ir urbanistikos ir jų priežiūros politika), statinio ar pastato statybos (statybos ir jos priežiūros politika) ir baigiant darbų seką nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Vietos savivalda atliks ne formalų, o realų valstybinės žemės šeimininko vaidmenį ir bus labiau motyvuota racionaliai ir efektyviai naudoti teritorijas. Kaip minėta, teritorijų planavimas ir savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, yra savarankiška savivaldybės funkcija. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad ir kokiu mastu tam tikros funkcijos vykdymas būtų perduotas savivaldybėms, valstybei pagal Konstituciją išlieka pareiga užtikrinti, kad ši funkcija būtų tinkamai vykdoma.

Įstatymų projektais atskiriamos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijos, o antrajame pertvarkos etape bus sukurtas aiškus ir skaidrus žemės naudojimo valstybinės kontrolės mechanizmas (valstybinės žemės patikėtiniai nekontroliuos savo pačių priimamų sprendimų teisėtumo). Antrajame pertvarkos etape, atlikus NŽT atliekamų funkcijų analizę, planuojami atlikti kokybiniai procedūrų ir vykdomų funkcijų pokyčiai. Sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus sklandesnis, kas užtikrins visuomeninę naudą, sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingoms iniciatyvoms, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektais keičiamų funkcijų ir atsakomybių perskirstymas, užtikrinant sprendimų priėmimo ir kontrolės funkcijų atskyrimą, sprendimus priimančių institucijų kompetenciją bei atsakomybę, taip pat kitas projektuose numatytas priemones, sumažins ar iš esmės eliminuos galimybes pasireikšti korupcijai žemės valdymo ir naudojimo srityje. 7.

7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įgyvendinus šių įstatymų projektų nuostatas, bus sudaromos palankesnės sąlygos ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai, skatinama naujų investicijų pritraukimas, užtikrinama sklandesnis projektų įgyvendinimas, neabejotinai sudaromos stabilios ir patikimos sąlygos vystyti perspektyvius, ilgalaikius, ekonomiškai ir kitais požiūriais vertingus projektus. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ir (ar) priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus:

11999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;

2.

1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;

31997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“;

42003 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“;

52004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“;

62008 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 81 „Dėl Nacionalinės žemės konsolidacijos strategijos patvirtinimo“;

71999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“;

82000 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo aukcione“;

91993 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“,

102002 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“;

112005 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“;

121998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;

132000 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“;

14.

2005 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;

152017 m. gruodžio 13 d. Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;

162000 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 730 „Dėl Piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, ir piliečių, kuriems atlyginama pinigais, kai jie atsisako perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos aprašo“;

171995 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“;

181996 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“;

192002 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“;

202003 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“;

211999 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“;

221998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr.

738 „Dėl žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo“;

231994 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“;

242002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;

252004 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“;

262005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;

272004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;

282001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“;

292003 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;

302007 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“;

312007 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

322011 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“;

332014 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 97 „Dėl Atlyginimo asmenims už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemę taisyklių patvirtinimo“;

342015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1250 „Dėl Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo“;

352014 m. kovo 5 d. nutarimą Nr.

208 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės perdavimo valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir ja disponuoti turto patikėjimo teise“;

36Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Atitinkamai bus keičiami žemės ūkio ministro įsakymai, priimti vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:

Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama. Pagal pateiktus duomenis iš viso NŽT dirba 954 asmenys. NŽT atliekant valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą 2021 m. patikrinti 8383 žemėtvarkos planavimo dokumentai, iš jų 8210 per ŽPDRIS elektroninę sistemą ir 173 spausdintine forma. Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę per 2021 metus NŽT atliko 10 290 patikrinimų, per 2020 metus – 12 064. Preliminariai skaičiuojama, kad VTPSI perdavus funkcijas, žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūrą vykdyti reikalinga iš NŽT perduoti 15 pareigybių (etatų), o žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje numatoma, kad iš NŽT į VTPSI reikalingas perduoti pareigybių (etatų) skaičius galėtų būti apie 112, kadangi šioje srityje savo darbo laiką skiria įvairių sričių specialistai (teisininkai, geodezininkai ir kt.).

Skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties numatoma nemažinti ir planuojama, kad jų pakaks. NŽT, vykdydama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas ir sudarydama palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai kaip valstybinės žemės patikėtinis:

• per 2021 metus sudarė 21 657 sutarčių numatant parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn bei išnuomoti valstybinę žemę.
• 2021 metais išdavė 23 217 sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius, laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu ir statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. 2021 metais elektroniniu būdu, t. y. naudojantis Portale esančia elektronine sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo paslauga, išduoti 21 692 sutikimai. Įvertinus, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. perdavus valstybinės žemės patikėjimą savivaldybėms miestų administracinėse ribose, numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti.

Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 298 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje bus reikalingi 2-4 darbuotojai, didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai). Tikslesni skaičiavimai dėl darbuotojų pokyčių bus analizuojami ir atliekami antrame etape. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „valstybinė žemė“ „patikėtinis“, „Savivaldybė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra. [¹] LAR_2017-05-18_LT-sav-vyr-architektų-konferencijos-rezoliucija.pdf (architekturumai.lt).

Teisės departamento išvada

2022-05-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ

TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-05-16 Nr. XIVP-1631 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės

priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalis ir siekiant aiškumo, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „institucijų ir“ įrašytini žodžiai „institucijų pareigūnai“, po kurių dėtinas kablelis. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nuo 2023 m. gegužės 1 d. atsisakyti nuostatų, kad žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose vykdytų valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra nustatytos ir Pajūrio juostos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės, kurią vykdo valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusiu Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1638) (toliau – projektas Nr. XIVP-1638) minėtos Pajūrio juostos įstatymo nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai žemės naudojimo kontrolę pajūrio juostoje, į kurią patenka ir kai kurios saugomos teritorijos, galėtų vykdyti, tačiau kitose saugomose teritorijose šios kontrolės negalėtų vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1625) nuostatos dėl subjekto, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. organizuotų ir vykdytų žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat nėra aiškios, nes pagal projekto reg. Nr.

Nr. XIVP-1625 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir 36 straipsnį šią kontrolę nuo 2023 m. sausio 1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o pagal projekto reg. Nr. XIVP-1625 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą šią kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tačiau Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. nėra keičiama. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto, projekto reg. Nr. XIVP-1625 ir projekto reg. Nr. XIVP-1638 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Be to, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatos toje apimtyje, kurioje kalbama apie žemės naudojimo kontrolę derintinos su projekto reg. Nr. XIVP-1625 nuostatomis, kuriose vartojama formuluotė „žemės naudojimo valstybinė kontrolė“. 3. Projekto

3 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį“

įrašytini žodžiai „Šio įstatymo 1 straipsnis“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2022-06-23 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-06-28 Nr. XIVP-1631(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2022-05-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301

30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1631

2022-06-08 Nr. 110-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Viktoras Pranckietis, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-16) 1(30) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio

3 ir 4 dalis ir siekiant aiškumo, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo

įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „institucijų ir“ įrašytini žodžiai „institucijų pareigūnai“, po kurių dėtinas kablelis. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-16) 2(30)

• (1) 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje

siūloma nuo 2023 m. gegužės 1 d. atsisakyti nuostatų, kad žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose vykdytų valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra nustatytos ir Pajūrio juostos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės, kurią vykdo valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusiu Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1638) (toliau – projektas Nr. XIVP-1638) minėtos Pajūrio juostos įstatymo nuostatos nėra keičiamos.

Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai žemės naudojimo kontrolę pajūrio juostoje, į kurią patenka ir kai kurios saugomos teritorijos, galėtų vykdyti, tačiau kitose saugomose teritorijose šios kontrolės negalėtų vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1625) nuostatos dėl subjekto, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. organizuotų ir vykdytų žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat nėra aiškios, nes pagal projekto reg. Nr. XIVP-1625 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir 36 straipsnį šią kontrolę nuo 2023 m. sausio

1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o pagal

projekto reg. Nr. XIVP-1625 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą šią kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tačiau Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. nėra keičiama. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto, projekto reg. Nr. XIVP-1625 ir projekto reg. Nr. XIVP-1638 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Be to, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatos toje apimtyje, kurioje kalbama apie žemės naudojimo kontrolę derintinos su projekto reg. Nr. XIVP-1625 nuostatomis, kuriose vartojama formuluotė „žemės naudojimo valstybinė kontrolė“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2022-05-16)³¹

3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje vietoj

žodžių „Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį“ įrašytini žodžiai „Šio įstatymo

1 straipsnis“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p.

1. Lietuvos profesinių

sąjungų konfederacija (2022-05-10 Nr. 053)¹ Prašome grąžinti Įstatymų projektus rengėjams, įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus perduoti Įstatymų projektų rengimą kompetentingai institucijai Žemės ūkio ministerijai, ir atitinkamai įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus įvertinti NŽT reformą, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintais principais, parengti NŽT reformos kaštų ir naudos analizę ir pagrįsti šios reformos efektyvumą konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, taip pat, vadovaujantis Reglamento 18 ir 25 punktais, Įstatymų projektus pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms (raštas pridėtas prie įstatymo projekto Nr. XIVP-1625 medžiagos). Pritarti iš dalies. Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą tobulinti pagrindiniam komitetui. 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM darbuotojų profesinė sąjunga

(2022-05-25 NŽT PR – 20220525, 2022-05-25 NZT PR -

20220525A)¹ Prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas. Prašome gražinti rengėjams Įstatymų pataisų paketą tobulinti apjungiant žemėtvarkos I ir II etapus į vieną išbaigtą, racionalų ir labai aiškų paketą, apimantį tiek struktūrines, institucines permainas, tiek ir efektyvesnių, tobulesnių žemėtvarkinių procesų, racionalesnių žemėtvarkos algoritmų sprendinius. Pritarti iš dalies. Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą tobulinti pagrindiniam komitetui. 3.

3. Nacionalinė žemės tarnyba prie

Žemės ūkio ministerijos (2022-05-27 Nr.:1SD-1361-(3.3 E.))¹ Prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas. Pritarti iš dalies. Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą tobulinti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1631;

6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė

Komiteto išvada

2022-05-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 30

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1631

2022-06-08 Nr. 109-P-29

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas

Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-05-16 Nr. XIVP-1631 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio

3 ir 4 dalis ir siekiant aiškumo, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo

įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „institucijų ir“ įrašytini žodžiai „institucijų pareigūnai“, po kurių dėtinas kablelis. Pritarti

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento

2022-05-16 Nr. XIVP-1631

2. Projekto 2

straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nuo 2023 m. gegužės 1 d. atsisakyti nuostatų, kad žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose vykdytų valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra nustatytos ir Pajūrio juostos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės, kurią vykdo valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusiu Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr.

IX-1016 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1638) (toliau – projektas Nr. XIVP-1638) minėtos Pajūrio juostos įstatymo nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai žemės naudojimo kontrolę pajūrio juostoje, į kurią patenka ir kai kurios saugomos teritorijos, galėtų vykdyti, tačiau kitose saugomose teritorijose šios kontrolės negalėtų vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1625) nuostatos dėl subjekto, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. organizuotų ir vykdytų žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat nėra aiškios, nes pagal projekto reg. Nr. XIVP-1625 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir 36 straipsnį šią kontrolę nuo 2023 m. sausio 1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o pagal projekto reg. Nr. XIVP-1625 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą šią kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tačiau Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. nėra keičiama. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto, projekto reg. Nr. XIVP-1625 ir projekto reg. Nr. XIVP-1638 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Be to, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatos toje apimtyje, kurioje kalbama apie žemės naudojimo kontrolę derintinos su projekto reg. Nr. XIVP-1625 nuostatomis, kuriose vartojama formuluotė „žemės naudojimo valstybinė kontrolė“. Atsižvelgti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento

2022-05-16 Nr. XIVP-1631

3. Projekto 3 straipsnio

1 dalyje vietoj žodžių „Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį“ įrašytini

žodžiai „Šio įstatymo 1 straipsnis“. Pritarti 3.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo

projektui ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, A. Butkevičius, A. Čepononis. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėjas M. Pečiulis

Komiteto išvada

2022-05-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS

APSAUGOS KOMITETAS

PAPILDOMO

KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projektO

NR. XIVP-1631

2022-06-22 Nr. 107-P-23

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas

Adomaitis, Arūnas Valinskas pavaduojantis Agnę Bilotaitę, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str.
• d. p. 1. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2022-05-16 1,²

1. Įvertinę

projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalis ir siekiant aiškumo, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių

„institucijų ir“ įrašytini žodžiai „institucijų pareigūnai“, po kurių dėtinas

kablelis. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2022-05-16 1,²

2. Projekto 2

straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nuo 2023 m. gegužės 1 d. atsisakyti nuostatų, kad žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose vykdytų valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra nustatytos ir Pajūrio juostos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės, kurią vykdo valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusiu Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr.

Nr. XIVP-1638) (toliau

• projektas Nr. XIVP-1638) minėtos Pajūrio juostos įstatymo nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai žemės naudojimo kontrolę pajūrio juostoje, į kurią patenka ir kai kurios saugomos teritorijos, galėtų vykdyti, tačiau kitose saugomose teritorijose šios kontrolės negalėtų vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Lietuvos

Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1625) nuostatos dėl subjekto, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. organizuotų ir vykdytų žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat nėra aiškios, nes pagal projekto reg. Nr. XIVP-1625 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir 36 straipsnį šią kontrolę nuo 2023 m. sausio

1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o pagal

projekto reg. Nr. XIVP-1625 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą šią kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tačiau Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. nėra keičiama. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto, projekto reg. Nr. XIVP-1625 ir projekto reg. Nr. XIVP-1638 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Be to, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatos toje apimtyje, kurioje kalbama apie žemės naudojimo kontrolę derintinos su projekto reg. Nr. XIVP-1625 nuostatomis, kuriose vartojama formuluotė „žemės naudojimo valstybinė kontrolė“. Pritarti

3. Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2022-05-16³

1

3. Projekto 3

straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį“ įrašytini žodžiai „Šio įstatymo 1 straipsnis“. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos

iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1631 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Biuro patarėja Jolita Jakučionytė

Komiteto išvada

2022-06-23 · oficialus registras ↗

išvados projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ

ĮSTATYMO NR. I-301

30 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-1631

2022-06-22

Nr. 113-P-26

Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Justinas Urbanavičius, Respublikos Prezidento patarėja Aplinkos ir infrastruktūros grupėje Agnė Jakstienė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Erika Giedraitienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Jurgita Augutienė, žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir nekilnojamojo politikos departamento direktorė Aura Šalugienė, energetikos viceministrė Inga Žilienė, Energetikos ministerijos Energetikos saugumo grupės vyresnysis patarėjas Gediminas Karalius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento vyresnioji patarėja Gina Jaugielavičienė, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyriausiasis specialistas Darius Sriubas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Saulius Mocevičius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Staniulienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento vyresnioji specialistė Zita Kvietkienė, VĮ Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis, VĮ Registrų Centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento vadovė Aušra Kalantaitė, VĮ Registrų centro Teisės departamento vadovas Žydrūnas Radišauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisininkė Aistė Pakutkienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Justinas Urbanavičius, Respublikos Prezidento patarėja Aplinkos ir infrastruktūros grupėje Agnė Jakstienė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Erika Giedraitienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Jurgita Augutienė, žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir nekilnojamojo politikos departamento direktorė Aura Šalugienė, energetikos viceministrė Inga Žilienė, Energetikos ministerijos Energetikos saugumo grupės vyresnysis patarėjas Gediminas Karalius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento vyresnioji patarėja Gina Jaugielavičienė, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyriausiasis specialistas Darius Sriubas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Saulius Mocevičius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Staniulienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento vyresnioji specialistė Zita Kvietkienė, VĮ Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis, VĮ Registrų Centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento vadovė Aušra Kalantaitė, VĮ Registrų centro Teisės departamento vadovas Žydrūnas Radišauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis, AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisininkė Aistė Pakutkienė. 2.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų

išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-16 1,² Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant

į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalis ir siekiant aiškumo, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „institucijų ir“ įrašytini žodžiai „institucijų pareigūnai“, po kurių dėtinas kablelis. Pritarti

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-16 1,²

2. Projekto

2 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nuo 2023 m. gegužės 1 d. atsisakyti nuostatų, kad žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose vykdytų valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra nustatytos ir Pajūrio juostos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės, kurią vykdo valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai. Pažymėtina, kad su teikiamu projektu susijusiu Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1638) (toliau – projektas Nr. XIVP-1638) minėtos Pajūrio juostos įstatymo nuostatos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai žemės naudojimo kontrolę pajūrio juostoje, į kurią patenka ir kai kurios saugomos teritorijos, galėtų vykdyti, tačiau kitose saugomose teritorijose šios kontrolės negalėtų vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.

Nr. XIVP-1625) nuostatos dėl subjekto, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. organizuotų ir vykdytų žemės naudojimo valstybinę kontrolę, taip pat nėra aiškios, nes pagal projekto reg. Nr. XIVP-1625 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir 36 straipsnį šią kontrolę nuo 2023 m. sausio 1 d. vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o pagal projekto reg. Nr. XIVP-1625

2 straipsnio 9 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą

šią kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tačiau Žemės įstatymo 36 straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. nėra keičiama. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto, projekto reg. Nr. XIVP-1625 ir projekto reg. Nr. XIVP-1638 nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Be to, projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatos toje apimtyje, kurioje kalbama apie žemės naudojimo kontrolę derintinos su projekto reg. Nr. XIVP-1625 nuostatomis, kuriose vartojama formuluotė „žemės naudojimo valstybinė kontrolė“. Pritarti Pritarti siūlymui suvienodinti sąvokas. Pritarti pastabai dėl Žemės įstatymo 36 straipsnio formuluotės keitimo Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose priimto įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Papildyta ir patikslinta formuluotė įdėta į Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1625(2)

2 straipsnio 24 dalį. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-05-16³

1

3. Projekto

3 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį“

įrašytini žodžiai „Šio įstatymo 1 straipsnis“. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir į tai, kad projektas yra Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1625(2) lydintysis projektas, tikslinamos projekto atskirų straipsnių įsigaliojimo datos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis

įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja

2023 m. sausio 1 2 d. 2. Šio įstatymo

2 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2024 m. sausio 1 d.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2022-05-10 Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) profesinė sąjunga (toliau - Profsąjunga) teikia šį prašymą, siekdama atkreipti dėmesį į NZT vykdomą pertvarką ir prašo objektyviai įvertinti Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 452 (toliau - Nutarimas), kuriuo pritarta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I446 pakeitimo įstatymo (TAIS Nr. XIVP-1625) ir kitų įstatymų projektų paketui (toliau - Įstatymų projektai), kuriais siūloma pakeisti NZT pavaldumą ir perduoti dalį funkcijų kitoms institucijoms, taip pat įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, vadovaujantis teisės aktais, iš naujo derinti Įstatymų projektus su suinteresuotomis institucijomis ir atlikti šios pertvarkos kaštų ir naudos analizę. Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" (toliau - Programa), 133.1 papunktyje viena iš iniciatyvų yra:

„paprastesnis verslo administravimas. Efektyvinsime verslo priežiūros

sistemą, atsisakydami perteklinio reguliavimo ir besidubliuojančių valstybės institucijų reikalavimų taikymo įmonėms. Konsoliduosime verslo priežiūros institucijas.

Lengvinsime galimybes pradėti ir administruoti naują verslą (mažinsime įstatinio kapitalo ribą, taikysime mokestines priemones, stiprinsime mažųjų akcininkų teises ir įmonių restruktūrizavimo/bankroto procedūras). Bus iš naujo nustatomi valstybės institucijų (visų pirma - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų." Programos 157.4 papunktyje įtvirtinta iniciatyva „įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos - savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais." Taigi remiantis iš esmės šiais dviem ir dar keliais Programos punktais, numatančiais daugiau galių savivaldybėms, buvo pradėta NŽT reforma.

2022 m. kovo 9 d. į Teisės aktų informacinę sistemą

buvo įkeltas įstatymų, reglamentuojančių NŽT veiklą, pakeitimų projektų paketas, kuriuo siūloma pertvarkyti NŽT tiek LIETUVOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ KONFEDERACIJA Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-05-10 Nr. G-2022-4156 pakeičiant jos pavaldumą iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją, tiek perduodant NŽT funkcijas kitiems subjektams (TAIS Nr. 22-3265 ir kiti šio paketo įstatymų projektai). Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta beveik visų nurodytų principų. Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas) teigiama, kad papildomų biudžeto lėšų neprireiks, nes bus naudojamos tos lėšos, kurios šiuo metu skirtos. Tačiau šis teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais skaičiavimais.

Aiškinamajame rašte aprašyta, kiek ir kokių paslaugų ir funkcijų atlieka NŽT ir kiek galimai gali prireikti darbuotojų toms funkcijoms atlikti, tačiau apie papildomų lėšų poreikį neužsimenama, kas akivaizdžiai verčia abejoti vykdomos NŽT pertvarkos skaidrumu ir efektyvumu. Pažymėtina, kad nei Aiškinamajame rašte, nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonės Žemės informacijos centro (reorganizuojamų įmonių), kurioms planuojama perduoti Tarnybos funkcijas, veiklą. Taip pat nėra pridėta jokių finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimo, susijusio su Tarnybos pertvarkymu. Atitinkamai yra pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus. Aplinkos ministerijos viceministre, pristatydama RPF NŽT reformą, patvirtino, kad tikslūs skaičiavimai (kaštų ir naudos analizė) nebuvo atlikti ir bus atlikti, kai NŽT pavaldumas pereis Aplinkos ministerijai, t. y. kai jau bus priimti Įstatymų projektai ir juos reikės įgyvendinti, kas prieštarauja ankščiau išvardytiems principams, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įvardytiems valstybės turto valdymo principams, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Pažymėtina, kad net nebuvo svarstoma išlaikyti Tarnybos pasiektų rezultatų įvertinant galimus Tarnybos pokyčius ir nepertvarkant esamos sistemos.

Vienas iš esminių principų yra ateities vertinimo principas, kuris reiškia, kad strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims. Šiuo atveju Įstatymų projektai buvo rengiami nesivadovaujant šiuo principu, kadangi vertinimai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Įstatymų projektai parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aiškinamajame rašte nurodytais žemės politikos efektyvinimo tikslais, kurie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais duomenimis, verčia abejoti ir tai, kad NŽT reforma vykdoma dviem etapais, kas tikrai nelaikytina efektyvumu, nusimatyti terminai yra neadekvatūs, nes per laikotarpį, nuo Įstatymų projektų priėmimo iki jų įsigaliojimo reikės pakeisti, kaip nurodyta Aiškinamajame rašte, 36 Vyriausybės nutarimus, panaikinti daugybę žemės ūkio ministro įsakymų ir atitinkamai priimti aplinkos ministro įsakymus, taip pat pakeisti visus NZT direktoriaus įsakymus, kurių yra labai didelis skaičius, ir tik todėl, kad keičiasi NZT pavaldumas. Antruoju etapu, kuris iš esmės prasidės priėmus Įstatymų projektus, bus peržiūrimos NZT funkcijos ir siekiama patobulinti teisinį reguliavimą, sumažinti administracinę naštą.

Taigi tai reiškia, kad antruoju etapu vėl turės būti rengiami tų pačių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų projektai ir tai turės būti padaryta ir projektai patvirtinti iki 2023-05-01. Taigi, pirmiausia bus eikvojami žmogiškieji ištekliai ir atitinkamai valstybės biudžeto lėšos neefektyviam ir pertekliniam darbui, teisės aktų keitimui, susijusiam su NZT pavaldumo pakeitimu, ir atitinkamai dėl to, gali nukentėti tiesioginių NZT funkcijų vykdymas, kita vertus, tuo pačiu laikotarpiu dar turės būti atliekamas ir teisės aktų projektų rengimas siekiant patobulinti teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerijos atstovė, pristatydama NZT reformą NZT darbuotojams, negalėjo atsakyti, ar Aplinkos ministerija turi pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų įvykdyti tokio masto ir apimties reformą. Tai tik patvirtina, kad skubota ir nepasverta reforma atliekama neturint vizijos ir pagrindimo. Kitas labai svarbus klausimas, susijęs su Įstatymų projektų rengėjų kompetencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (toliau - Nutarimas dėl sričių) 1.14.3 ir

1.14.4 papunkčiuose nustatyta, kad žemės ūkio ministro valdymo sričiai

priskiriamos šios sritys: žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritys. Nutarimo dėl sričių 1.1 papunktyje įvardytos aplinkos ministrui priskirtinos veiklos sritys: teritorijų planavimas ir priežiūra, teritorinė sanglauda, urbanistika ir architektūra, statyba ir jos priežiūra, gyvenamųjų pastatų valdymas, priežiūra ir atnaujinimas (modernizavimas), taip pat gamtos ištekliai ir aplinkos apsauga ir taršos prevencija.

Taigi aplinkos ministro sričiai Nutarime dėl sričių nėra pavesta spręsti su žemės tvarkymu ir administravimų susijusių klausimų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse, o ne Aplinkos ministerija, todėl tik Žemės ūkio ministerija turėtų rengti teisės aktus, susijusius su šios srities pertvarkymu. Manytina, kad šiuo atveju Aplinkos ministerija viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to labai abejotina, ar institucija, kuri nėra kompetentinga rengti teisės aktų projektus žemės tvarkymo ir administravimo srityje ir formuoti šioje srityje politiką, gali parengti kokybiškus teisės aktų projektus. Ypač svarbu paminėti ir tai, kad reforma siekiama tik perskirstyti funkcijas, tačiau teisės aktų nuostatos, kurios turėtų užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą ir naudojimą, nekeičiamos.

Pakeitus struktūrinį pertvarkymą ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijas perdavus kitiems subjektams, pastarieji tas pačias funkcijas turės vykyti pagal tuos pačius teisės aktus, todėl akivaizdu, kad įstatymų projektų rengėjai užtikrinti efektyvesnį žemės valdymą teikiamais įstatymo projektais neketina ir neturi vizijos, kaip tai atlikti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 18 punktą parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau - išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau - TAIS). Reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. Pažymėtina, kad derinimui suinteresuotoms institucijoms buvo teikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymas ir susiję įstatymų projektai (žr. TAIS Nr. 22-3242), kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo Seimui pateiktų Įstatymų projektų. Pirmajame Įstatymų projektų variante buvo suplanuota NZT likviduoti ir jos funkcijas išskirstyti šešioms įstaigoms ir įmonėms.

Seimui pateiktame Įstatymų projektų pakete atsisakoma likviduoti NZT, o tik pakeisti jos pavaldumą ir numatyti, kad valstybės politiką žemės tvarkymo srityje formuos Aplinkos ministerija, o antruoju pertvarkos etapu planuojama peržiūrėti NZT atliekamas funkcijas ir jas tobulinti, tačiau neatmetama galimybė, kad būtent antruoju etapu NZT gali būti likviduota kaip institucija išskirsčius jos atliekamas funkcijas kitoms įstaigoms ir valstybės įmonėms. Pažymėtina, kad nei vienas Įstatymų projektų paketas nebuvo derintas su NZT, neatsižvelgiant į tai, NZT pateikė savo pastabas. NZT pertvarka vykdoma paskubomis, NZT darbuotojams 2022-05-02 buvo pristatytas kitoks NZT pertvarkos variantas lyginant su tuo, kuris pateiktas Vyriausybei ir Seimui ir vėliau 2022-05-05 atitinkamai pristatytas Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos federacijai (toliau - RPF). Tokia skuba ir atsisakymas išdiskutuoti ir įvertinti Įstatymų projektus, pateiktus Seimui, kelia abejonių reformos skaidrumu, rezultatų efektyvumu ir keliamais reformos tikslais, kurie iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais, matavimais ar stebėjimu. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymų projektai nebuvo pakartotinai teikti derinti suinteresuotoms institucijoms, manome, kad tokiu būdu buvo pažeisti Reglamento 18 ir 25 punktai ir yra didelė tikimybė, kad Įstatymų projektai nebus parengti tinkamai, nebus išdiskutuoti ir įvertinti teikti pasiūlymai.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome grąžinti Įstatymų projektus rengėjams, įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus perduoti Įstatymų projektų rengimą kompetentingai institucijai Žemės ūkio ministerijai, ir atitinkamai įpareigoti Įstatymų projektų rengėjus įvertinti NŽT reformą, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintais principais, parengti NŽT reformos kaštų ir naudos analizę ir pagrįsti šios reformos efektyvumą konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais, taip pat, vadovaujantis Reglamento 18 ir 25 punktais, Įstatymų projektus pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms. Nepritarti Projekte atliekami pakeitimai atsižvelgiant į Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1625 nuostatas. Projekte nekalbama apie NŽT likvidavimą. Projektas 2022 m. kovo 9 d. paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje. Paskelbus įstatymo projektą TAIS, su juo galėjo susipažinti suinteresuotos institucijos ir visuomenė. Pastabų ir pasiūlymų įstatymų projektų paketui, į kurį įeina ir šis projektas, pateikė 9 ministerijos: Žemės ūkio, Teisingumo, Finansų, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Kultūros. Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba, įstaigos prie ministerijų (NŽT, VTPSI), valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir fizinis asmuo Liudvikas Ragauskis. AM teigimu, organizuoti pasitarimai su visomis suinteresuotomis institucijomis dėl pateiktų pastabų ir pasiūlymų aptarimo, parengta derinimo pažyma. Suorganizuotas susitikimas su Vyriausybės atstovų įstaiga.

Papildomi darbiniai pasitarimai vyko su NŽT, Susisiekimo, Energetikos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, AB Litgrid ir AB

„Ignitis grupė“. Po vykusių projekto derinimo procedūrų projektas

iš esmės nebuvo pakeistas. 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM darbuotojų profesinė sąjunga 2022-05-25 Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) profesinė sąjunga (toliau - Profsąjunga), atliekanti ir NŽT Darbo tarybos funkcijas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir dar 19-os jį lydinčių įstatymų pataisų (toliau - Įstatymų). Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" (toliau - LRV programa),

133.1 papunktyje nustatyta, kad viena iš pagrindinių iniciatyvų yra

„paprastesnis verslo administravimas. Bus iš naujo nustatomi valstybės

institucijų (visų pirma - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) tikslai, kad jos užtikrintų visuomeninę naudą nestabdydamos visuomenei reikalingų privačių iniciatyvų." LRV programos 157.4 papunktyje nustatyta, kad „įgalinsime savivaldą kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius. Padėsime savivaldybėms numatyti strategines miesto vystymo zonas, infrastruktūros koridorius, viešąsias erdves, visuomeninių pastatų vietas ir žaliąją infrastruktūrą visuomenės poreikiams tenkinti. Skubiai ir aiškiai reglamentuosime nekilnojamojo turto plėtrą nuomojamoje valstybinėje žemėje.

Inicijuosime, kad žemės naudojimo politika būtų perduota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos funkcijos - savivaldai. Miesto teritorijose esančią valstybinę žemę perduosime savivaldybėms patikėjimo teise. Gyventojai taps savo gyvenamosios vietos savininkais, jiems perduosime daugiau nuosavybės ir teisių spręsti žaliųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių, automobilių stovėjimo vietų klausimus. Miestų ir susisiekimo infrastruktūra bus planuojama kompleksiškai, įtraukiant visas darnias judėjimo priemones ir vadovaujantis universalaus dizaino principais." Pažymėtina, kad LRV programa yra vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų (Lietuvos Respublikos strateginio planavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktas), todėl tiek LRV programos planavimas, tiek ir jos įgyvendinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Strateginio planavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais strateginio valdymo sistemos principais: darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grindžiamo valdymo, efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, ateities vertinimo. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju rengiant Įstatymų projektus buvo nesilaikyta nurodytų principų. Įrodymais grindžiamo valdymo principas reiškia, kad viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu.

Nei Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau - Aiškinamasis raštas), nei prie Įstatymų projektų pridėtuose dokumentuose nėra jokio pasiektų rezultatų stebėsenos duomenų vertinant tiek Tarnybos veiklą, tiek savivaldybių, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) ir įmonių, kurios reorganizuojamos į Žemės informacijos centrą, kurioms planuojama perduoti didžiąją dalį Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - Tarnybos) funkcijų, veiklą. Atitinkamai yra 2 pažeidžiamas ir efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo principas, pagal kurį viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Įstatymų projektai yra parengti pažeidžiant Strateginio valdymo įstatyme įtvirtintus strateginio valdymo sistemos principus. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad valstybinės žemės valdymo decentralizavimas gali ne tik sukelti eilę neigiamų pasekmių, bet ir prieštarauti aukščiausios galios teisės aktams. Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema. Valstybės valdymas ir vietos savivalda - tai dvi Konstitucijoje numatytos viešosios valdžios sistemos, kurios nėra tapačios. Vietos savivalda yra formuojama ir funkcionuoja kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais. Kiekviena iš minėtų viešosios valdžios sistemų įgyvendina jai būdingas funkcijas.

Konstituciškai negali būti pateisinama, kad savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų - valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei. Konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus Konstitucinis Teismas yra priėmęs 2003.09.30, 2005.07.08 ir 2007.07.05. Siekis valstybinės žemės valdymą miestuose perduoti savivaldybėms neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos, kadangi perdavus savivaldybėms valdyti miestuose esančią valstybinę žemę yra didelė rizika, kad valstybinė žemė nebus naudojama visos visuomenės gerovei, o tik vienos ar kelių socialinių grupių interesams. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad negalima savivaldos institucijoms priskirti tokių funkcijų, kurių jos nebūtų pajėgios vykdyti (Konstitucinio Teismo 2002.01.14, 2005.07.08 nutarimai).

Valstybinės žemės, kaip riboto kiekio ištekliaus (valstybės turto), valdymas, naudojimas ir disponavimas negali būti išskaidytas 60-iai vietos savivaldos institucijų, nes tokiu būdu atsirastų realios prielaidos savivaldybėms priimti neprognozuojamus, skirtingus, tik vietinius poreikius atitinkančius sprendimus, neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis savivaldybės yra pripažįstamos, kaip labiausiai korumpuotos viešajame sektoriuje, o nepotizmo lygis savivaldybėse siekia net iki 20 proc. įdarbintų giminystės ryšiais susijusių asmenų. Valstybės kontrolė ne kartą yra nustačiusi ir savo auditu išvadose paskelbusi apie savivaldybėms perduoto valstybinio turto ydingą valdymą bei naudojimą. Savivaldybės šiuo metu turi teisę gauti patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus, reikalingus viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui, viešojo naudojimo poilsio objektams, gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti, gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti, ūkinei komercinei veiklai. Teisės aktuose yra numatyti visi instrumentai, leidžiantys savivaldybėms vystyti įvairius projektus ir pritraukti investicijas. Taip pat savivaldybės visada turėjo teritorijų planavimo dokumentų organizatoriaus funkciją miestų teritorijose ir per šią funkciją turėjo ir tebeturi teisę planuoti miestų teritorijas įvairioms veikloms taip, kad jos būtų palankios verslo investicijoms, atitiktų darnios visuomenės 3 vystymą, žaliųjų erdvių kūrimą. Su šia funkcija savivaldybės turi galimybę įgyvendinti Jūsų Vyriausybės iškeltus tikslus. Nors savivaldybės šiuo metu turi pakankamai daug įrankių savo funkcijoms vykdyti valstybinėje žemėje, tačiau menkai jais naudojasi.

Atkreiptinas dėmesys, kad teiginiai dėl neefektyviai ginamo viešojo intereso ir skirtingų visuomenės interesų derinimo yra deklaratyvus ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Panašiais teiginiais yra paremta visa vykdoma žemėtvarkos reforma. Nėra aišku, kokiais atvejais Tarnyba netinkamai gina viešąjį interesą, taip pat, kad negeba suderinti skirtingų visuomenės interesų. Pažymėtina, kad Tarnyba vykdo teisės aktuose įtvirtintas funkcijas ir neturi teisės nukrypti tiek nuo teisinio reguliavimo, tiek nuo formuojamos teismų praktikos tam, kad patenkintų vienos ar kitos visuomenės grupės interesus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Žemės ūkio ministerijos tikslų yra formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi būtent Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga formuoti politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos ir kartografijos srityse. Tačiau Įstatymų pataisas parengė Aplinkos ministerija ir, galimai dėl to, įstatymų pataisose įžvelgiama gausybė pavojų sklandžiam žemėtvarkos procesų, jos algoritmų tęstinumui ir tvariam žemėtvarkos funkcijų užtikrinimui ateityje. Pabrėžtina, kad kyla labai rimtų abejonių dėl Įstatymų projektų kokybės, kadangi Įstatymų projektus parengė nekompetentinga institucija, t. y. institucija, kuri veikia visiškai kitoje veiklos srityje.

Be to, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad visi teiginiai, nurodyti Aiškinamajame rašte, kaip grindžiantys neefektyvų politikos formavimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Pabrėžtina, kad institucijos, formuojančios politiką, t. y. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija, turi visus įrankius suderinti politiką atitinkamoje srityje vadovaudamosi Teisėkūros pagrindų įstatymu, LRV darbo reglamentu ir kitais teisės aktais, t. y. aktyviai ir glaudžiai bendradarbiauti rengiant teisės aktų projektus ir remiantis kiekvienos iš šių institucijų patirtimi, parengti kokybiškus teisės aktus. Taigi šiuo atveju nėra būtina perduoti Tarnybos pavaldumą Aplinkos ministerijai vien todėl, kad institucijos, formuojančios politiką, atitinkamose veiklos srityse, negeba tinkamai parengti teisės aktų. Žemės įstatymo projekte numatyta, kad miestuose esančių valstybinės žemės plotų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir kiti patikėtiniai. Minėtoje Žemės įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nėra apibrėžiama, pagal kokius duomenis bus identifikuojami savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės plotai, kuriuose nėra suformuoti žemės sklypai, ir kaip jie bus atskiriami nuo kitų patikėtinių valdomų valstybinės žemės plotų. Todėl kyla pagrįsta abejonė dėl galimybės įgyvendinti minėtą nuostatą.

Pažymėtina, kad perduodant savivaldybėms valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pastebimas savivaldybių siekis perdavimą įgyvendinti paprastesne tvarka, t. y. perdavimą įforminti Tarnybos sprendimais, suderintais su Žemės ūkio ministerija, kadangi Vyriausybės nutarimų projektų parengimas ir sprendimų priėmimas užtrunka žymiai ilgiau nei perduodant valstybinės žemės sklypus Tarnybos sprendimais. Siūlymas valstybinę žemę perduoti savivaldybėms su Aplinkos ministerija suderintu Vyriausybės nutarimu ir perdavimo priėmimo-perdavimo aktais reikšmingai pailgins proceso trukmę. Taigi nebus pasiekti 4 Aiškinamajame rašte deklaruojamas administracinės naštos mažinimas, palankesnių sąlygų ilgalaikei ir darniai ekonomikos plėtrai sudarymas. Įstatymų pakeitimų Aiškinamajame rašte deklaruojama vieningesnė ir efektyvesnė žemėtvarkos politika Lietuvoje, tačiau žemėtvarkinės funkcijos išskaidomos tarp 103 patikėtinių savivaldoje ir dar 3 patikėtinių centrinės valdžios institucijose. Toks deklaruojamų vertybių, numatomų tikslų bei rezultatų neatitikimas su realiai planuojamos struktūrinėmis permainomis kelia pagrįstus nuogąstavimus dėl žemėtvarkos reformos perspektyvos. Be to, biurokratinės procedūros išnuomojant, parduodant arba suteikiant panaudai valstybinę žemę pagal siūlomus Įstatymų pataisose numatytus pakeitimus ir algoritmus ne sutrumpės, bet priešingai - pailgės. Atsiras papildoma administracinė našta visiems gyventojams. NŽT profesinė sąjunga ne kartą kreipėsi į LR Vyriausybę, LR žemės ūkio ministeriją ir LR Aplinkos ministeriją dėl NŽT profsąjungos narių ir žemėtvarkos specialistų įtraukimo į Įstatymų pataisų rengimo procesą, į darbo grupes žemėtvarkos reformai parengti, tačiau į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje yra apie 1,7 mln. žemės savininkų, tiek fizinių asmenų tiek ir juridinių.

Tokiu būdu žemėtvarkos pertvarka tiesiogiai palies labai didelį ratą asmenų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta prašome gražinti rengėjams Įstatymų pataisų paketą tobulinti apjungiant žemėtvarkos I ir II etapus į vieną išbaigtą, racionalų ir labai aiškų paketą, apimantį tiek struktūrines, institucines permainas, tiek ir efektyvesnių, tobulesnių žemėtvarkinių procesų, racionalesnių žemėtvarkos algoritmų sprendinius. Nepritarti Projekte atliekami pakeitimai atsižvelgiant į Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1625 nuostatas. Projekte nekalbama apie NŽT likvidavimą. Pagal pateiktą įstatymų projektų paketą, į kurį įeina ir šis projektas, pokyčius planuojama įgyvendinti dviem etapais. Pirmame etape įstatymų projektai parengti siekiant, kad AM nuo 2023 m. sausio 2 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo srityse ir pasikeistų NŽT pavaldumas (iš ŽŪM pereitų AM). Antrajame etape planuojamas sisteminis valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT ir kitų įstaigų atliekamų funkcijų ir vykdomų procedūrų vertinimas bei teisinio reguliavimo tobulinimas. Antrojo etapo metu bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos ir pasiūlymai, susiję su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu, teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu, kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

1Dėl Įstatymų projektų derinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.

728

„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau

• LRV darbo reglamentas), 18 punkte nustatyta, kad parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS). LRV darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų,

Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų. Pažeidžiant LRV darbo reglamento nuostatas, Tarnybai, kaip tiesiogiai su Įstatymų projektais siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu susijusiai institucijai, ir kitoms suinteresuotoms institucijoms nebuvo pateiktas derinti Seimui perduotas Įstatymų projektų paketas, todėl manome, kad būtina Įstatymų projektų paketą grąžinti rengėjams pakartotinai derinti su suinteresuotomis institucijomis. Nepritarti Projektas 2022 m. kovo 9 d. paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje. Paskelbus projektą TAIS, su juo galėjo susipažinti suinteresuotos institucijos ir visuomenė. Pastabų ir pasiūlymų įstatymų projektų paketui, į kurį įeina ir šis projektas, pateikė 9 ministerijos: Žemės ūkio, Teisingumo, Finansų, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Kultūros.

Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba, įstaigos prie ministerijų (NŽT, VTPSI), valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir fizinis asmuo Liudvikas Ragauskis. Po vykusių projekto derinimo procedūrų, projektas nebuvo pakeistas iš esmės. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

2022-05-27

12. Dėl įstatymų projektų kaštų

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (19 psl. ,,13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“) nurodyta, kad „Įstatymų įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama.“, „Preliminariai skaičiuojama, kad VTPSI perdavus funkcijas, žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūrą vykdyti reikalinga iš NŽT perduoti 15 pareigybių (etatų), o žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityje numatoma, kad iš NŽT į VTPSI reikalingas perduoti pareigybių (etatų) skaičius galėtų būti apie 112“, „numatoma, kad dalis kompetentingų ir didelę patirtį turinčių NŽT darbuotojų bus perkeliami į savivaldybių administracijas deleguotoms funkcijoms vykdyti. Preliminariai skaičiuojama, kad valstybinės žemės sklypų perdavimui neatlygintinai naudoti (panaudai), nuomai, sprendimams dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, nuosavybės teisių atkūrimo, sutikimų, derinimų ir kt. funkcijų vykdymui gali būti perkeliama nuo 206 iki 428 darbuotojų (preliminariai skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekviename mieste bus reikalingi 2-4 darbuotojai, o didmiesčiuose – 5-6 darbuotojai).

Tikslesni skaičiavimai bus atliekami antrame etape.“ Vertinant Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytą informaciją ir Įstatymų projektų pakeitimus, galima teigti, kad visiškai neįvertinti kaštai, nes įvyks dalies Tarnybos darbuotojų (954 etatų) perskirstymas tarp institucijų, dalies darbuotojų atleidimas /priėmimas, kas pareikalaus papildomų lėšų. Teisės aktų projektų įgyvendinimas vien dėl darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimo – išeitinių kompensacijų išmokėjimo – iš valstybės biudžeto pareikalaus maždaug 2 mln. Eur išlaidų, neįskaitant nedarbo išmokų, kurias taip pat turėtų mokėti įgaliota institucija. Taip pat neanalizuota, kiek kainuos informacinių sistemų, infrastruktūros pertvarkymas. Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra nuolat automatizuojami taip užtikrinant sklandų Tarnybai pavestų uždavinių atlikimą ir funkcijų vykdymą. Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (DVS) jau yra realizuotos integracinės sąsajos su išorinėmis informacinėmis sistemomis:

Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema (ŽPDRIS), Lietuvos erdvinės informacijos portalu (www.geoportal.lt), Elektroninio archyvo informacine sistema (EAIS), Teisės aktų registru (TAR), E. pristatymo sistema, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“.

Įgyvendinus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, šiuo metu automatizuoti Tarnybos veiklos procesai būtų perduoti skirtingų institucijų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis kompetencijai, kas suponuoja, kad bus apsunkintas, o kartais ir neįmanomas, minėtų integracinių sąsajų su skirtingomis dokumentų valdymo sistemomis realizavimas, tai didins kaštus, skirtus sistemų priežiūrai ir tobulinimui, atnaujinimo darbai užims daug laiko, pareikalaus nemažai žmogiškųjų resursų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad šiuo metu Tarnybos veiklos ir dokumentų valdymo procesai yra įgyvendinami bendrose informacinėse sistemose, manytina, kad Įstatymų projektuose siūlomų pakeitimų įgyvendinimas modernizuojant Tarnybos valdomas ir tvarkomas informacines sistemas apsunkins sklandų ir efektyvų elektroninių paslaugų teikimą bei sudarys prielaidas korupcijos pasireiškimo tikimybei. Jeigu Tarnybai tektų perduoti dalį savo funkcijų kitoms institucijoms, ji turėtų perduoti ir DVS sudarytų ir gautų dokumentų skaitmenines kopijas, elektroninius dokumentus bei dokumentų popierinius originalus, saugomus Tarnybos centrinio padalinio ir 50-ies teritorinių skyrių patalpose. Šių dokumentų perkėlimas į kitų institucijų dokumentų valdymo sistemas bei popierinių dokumentų išskirstymas pagal Tarnybos funkcijas ir pervežimas į kitų institucijų patalpas pareikalautų milžiniškų laiko ir finansinių išteklių.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba disponuoja 105 archyvavimo patalpomis, kurios yra visoje Lietuvoje, bendras archyvų plotas sudaro 3 198,35 kv. m. Jeigu prireiktų archyvus kraustyti į kitas patalpas, tai pareikalautų didelių finansinių išlaidų. Archyvo perkraustymo į kitas patalpas, esančias tame pačiame mieste, kainuotų apie 30 Eur su PVM už 1 kv. m (kainą sudaro: archyvinių dokumentų pervežimas, archyvinių stelažų demontavimas ir sumontavimas). Taip pat neįvertinta, kiek laiko išteklių kainuos naujų teisės aktų rengimas (Įstatymų projektų aiškinamajame rašte (17–18 psl.) nurodoma, kad vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikės keisti 36, be jų keistini ir kiti teisės aktai) ir kt. Realiai tokios pertvarkos sukelia didžiulį chaosą, kuris gali tęstis ne vienerius metus, kol institucijos sugebės suderinti savo veiklas. Pažymėtina, kad tai yra tik dalis pastabų, kurias per trumpą laiką, įvertinus pateiktus Įstatymų projektus, Tarnybai pavyko nustatyti, tačiau Įstatymų projektai reikalauja gilesnės analizės, siekiant, kad jie būtų parengti tinkamai, išdiskutuoti visi galimi tinkamo, efektyvaus, atitinkančio Strateginio valdymo įstatyme, Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus principus, teisinio reguliavimo variantai ir priimtas sprendimas dėl teisinio reguliavimo atitiktų tiek valstybės, tiek ir visuomenės interesus. Akivaizdu, kad Aiškinamajame rašte deklaruojami žemės administravimo reformos tikslai nebus pasiekti ir įgyvendinti, ypač tai atskleidžia reformos vykdymo skubotumas ir Įstatymų projektuose paliktos spragos.

Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta šiame rašte, prašome Lietuvos Respublikos Seimo įvertinti Įstatymų projektus ir grąžinti juos rengėjams tikslinti, įpareigojant Įstatymų projektus dar kartą derinti su suinteresuotomis institucijomis. Tarnyba suvokia siūlomos žemės administravimo reformos reikšmę ir yra pasirengusi bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis institucijomis dalyvauti rengiant šiai reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus, kad būtų pasiektas visuomenės interesus atitinkantis šios pertvarkos tikslas. Nepritarti NŽT nėra likviduojama, todėl darbuotojų atleidimas reformos metu nenumatomas. Reformos nauda buvo vertinama, tik ji yra daugiau nematerialaus pobūdžio. Darytina išvada, kad laukiama nauda nusveria galimus kaštus. Rengiantis reformai buvo atliekamos visos reikalingos analizės, įvertinti reformos kaštai. Planuojama, kad pokyčiams įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks, tam numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei dabar skiriama atitinkamų funkcijų vykdymui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-22 * Pasiūlymas: Pritarti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1631 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį pagal

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti

2. Biudžeto ir finansų komitetas

2022-06-08 * Pasiūlymas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. Pritarti 3.

Pritarti

3. Kaimo reikalų komitetas

2022-06-08 * Pasiūlymas: Sprendimas: pritarti Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1631. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti

7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto

patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1631(2) ir Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-1631(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė