Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „13. Medžioklės plotų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.“
straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Medžioklės plotų vienetų sudarymas – teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Medžioklės plėtra, medžioklėtvarkos projektų rengimas, kai kurios medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo bei medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonės finansuojamos iš lėšų, gautų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, kuriuos moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, įgiję teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus bei studentų mokymą. Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dydis priklauso nuo medžioklės plotų vienete potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) medžiojamųjų gyvūnų išteklių kiekio ir apskaičiuojamas pagal medžioklės plotų dydį ir šių plotų tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.“
11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas;“. 4 straipsnis 13 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, tais atvejais, kai šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, turi teisę tapti šios asociacijos nariu, prisiimdamas visas asociacijos įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas (asociacija) priima sprendimą dėl šio savininko priėmimo į asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos.
Jeigu medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako šioje dalyje nurodytą privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius arba kai medžioklės plotų naudotojas nėra asociacija, šis savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl šiam privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo šiam privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių šioje dalyje nurodytos sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras. Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti šiam privačios žemės sklypo savininkui.
Tais atvejais, kai privačios žemės sklypo savininkas, pateikus medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) įgalioto organo sprendimą priimti jį į šios asociacijos narius, atsisako arba nevykdo sąlygų tapti medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) nariu, šios dalies nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) netaikomos.“
13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pavienis medžiotojas arba juridinį Juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, įsitikinusi, kad šį prašymą pateikęs medžiotojas ar pateikusi juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip
neuždrausta, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant esamų gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei.
Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Sudarant naują medžioklės plotų vienetą šioje dalyje nustatyta tvarka, kartu parengiamas ir patvirtinamas esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio plotas sumažėja dėl naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo, ribų pakeitimo projektas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius esamame gretimame medžioklės plotų vienete atitinkamai pakeičiamas ir išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šioje dalyje nustatyta tvarka sudaryto naujo medžioklės plotų vieneto naudotojas sutartiniais pagrindais kompensuoja esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio medžioklės plotų dalis buvo atskirta ar prijungta sudarant šį naują medžioklės plotų vienetą, naudotojui toje medžioklės plotų dalyje paliekamų stacionarių medžioklės įrenginių vertę.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo fiziniams asmenims išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galioja iki juose nustatytos galiojimo datos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Kęstutis Mažeika
ir uždaviniai: Atsižvelgiant į Antikorupcinio vertinimo išvadas dėl teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimą, panaikinimą ir medžioklės kontrolę, kad laukinių gyvūnų ištekliai yra valstybės turtas, kurio naudojimas turi būti atsparus korupcijai bei efektyviai kontroliuojamas, kartu pateikiant visuomenei visapusišką su medžiokle ir jos kontrole susijusią informaciją, būtina centralizuotai kaupti ir tvarkyti visą su medžiokle Lietuvos teritorijoje susijusią informaciją – nuo išduodamų, stabdomų ar naikinamų medžioklės leidimų, licencijų, medžiotojų bilietų, apie medžioklės plotų vienetus, kontroliuojamų medžioklės plotų ribas, medžiotojų būrelių ir juos vienijančių organizacijų sąrašo iki vykdomos medžioklės kontrolės procedūrų ir jų rezultatų, valstybės iš medžioklės valdymo gaunamas pajamas, kt. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teisinio reguliavimo ir juo numatomų aukščiau minėtų procedūrų skaidrumui ir atsparumui užtikrinti siūlom inicijuoti medžioklės informacinės sistemos, kurioje būtų centralizuotai tvarkomi visi su medžiokle susiję duomenys, kūrimo procedūras. Medžiotojų asociacija kasmet privalo valstybės įmonei Registrų centrui teikti metinį pranešimą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, veiklos ataskaitas. Taip pat pateikia vadovo, valdymo organuose dalyvaujančių asmenų duomenis. Tačiau medžioklės plotų vienetuose kuriuos naudoja fiziniai asmenys, jokių duomenų pateikti nereikia.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, privačios žemės sklypo savininkui, turinčiam medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdančiam ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės siekiant realizuoti teisę medžioti, vienu atveju kai medžioklės ploto naudotojas yra asociacija – sprendimą priima kolegialus valdymo organas visuotinis susitrinkimas arba valdyba, o kitu atveju kai medžioklės ploto vienetas priklauso fiziniam asmeniui – sprendimas vienasmenis. Siekiant užpildyti aukščiau minėtas teisines spragas siūloma suvienodinti medžioklės ploto vienetų valdymo formą. Vertinant, kad medžioklė yra bendruomeninė ir dažniausiai grupės žmonių vykdoma veikla, o sprendimai apie valstybės išteklių naudojimą nepriklausytų vienasmeniškai, siūloma atsisakyti fizinio asmens sąvokos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, o dabar fiziniams asmenims priklausantys medžioklės ploto vienetai, per nustatytą terminą turėtų sukurti asociacijas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 6, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) parengė ir teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami ne tik juridiniams bet ir fiziniams asmenims, tačiau taikytinos atsakomybės už pažeidimus aspektai analizuotuose teisės aktuose nėra atskirai aptarti, o teisinio reguliavimo nuoseklumui, aiškumui, skaidrumui ir vienareikšmiam taikymui užtikrinti, fizinių ir juridinių asmenų specialiųjų teisių apribojimai nėra reglamentuoti.
Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, privačios žemės sklypo savininkui, turinčiam medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdančiam ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės siekiant realizuoti teisę medžioti, vienu atveju kai medžioklės ploto naudotojas yra asociacija – sprendimą priima kolegialus valdymo organas visuotinis susitrinkimas arba valdyba, o kitu atveju kai medžioklės ploto vienetas priklauso fiziniam asmeniui – sprendimas vienasmenis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: įstatymo projektu siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai padės įgyvendinant Antikorupcinio vertinimo išvadas dėl teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimą, panaikinimą ir medžioklės kontrolę, kad laukinių gyvūnų ištekliai yra valstybės turtas, kurio naudojimas turi būti atsparus korupcijai bei efektyviai kontroliuojamas, kartu pateikiant visuomenei visapusišką su medžiokle ir jos kontrole susijusią informaciją bei vienodas galimybes asociacijoms priimant sprendimus dėl narystės arba teisės medžioti suteikimo privačios žemės sklypo savininkams valdantiems ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Antikorupcinio vertinimo išvadas dėl teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimą, panaikinimą ir medžioklės kontrolę, kad laukinių gyvūnų ištekliai yra valstybės turtas, kurio naudojimas turi būti atsparus korupcijai bei efektyviai kontroliuojamas, kartu pateikiant visuomenei visapusišką su medžiokle ir jos kontrole susijusią informaciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 11.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo parengs Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „medžioklė“
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 2, 6, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
2022-05-04 Nr. XIVP-1613 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Projektu siūloma riboti fizinių asmenų
neįstoję į medžiotojų asociaciją, būtų nubausti – pasibaigus jų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimui, jie nebegalėtų būti pavieniais medžioklės plotų naudotojais, jeigu neįsteigs medžiotojų asociacijos arba neįstos į veikiančią medžiotojų asociaciją. Toks siūlymas galimai prieštarauja Konstitucijos 35 ir 23 straipsnių nuostatoms. Konstitucijos 35 straipsnyje nustatyta:
„Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines
partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai“.
Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje (inter alia 2000 m. gruodžio 21 d., 2004 m. liepos 1 d., 2018 m. gegužės 4 d. nutarimai). Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai (2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2019 m. liepos 11 d. byloje pažymėjo: „<...> piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia asociacijas nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija (2006 m. balandžio 14 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti naudojimąsi asmens teisėmis ir laisvėmis galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2014 m. gegužės
ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (inter alia 2007 m. liepos 5 d., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai).“ Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog projektu siūloma „atsisakyti fizinio asmens sąvokos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme, o fiziniams asmenims priklausantys medžioklės ploto vienetai per nustatytą terminą turėtų sukurti asociacijas“. Toks siūlymas grindžiamas siekiu „centralizuotai kaupti ir tvarkyti visą su medžiokle Lietuvos teritorijoje susijusią informaciją“; „inicijuoti medžioklės informacinės sistemos, kurioje būtų centralizuotai tvarkomi visi su medžiokle susiję duomenys, kūrimo procedūras“ ir tokiu būdu užtikrinti procedūrų skaidrumą ir atsparumą korupcijai; „suvienodinti medžioklės ploto vienetų valdymo formą“.
Manytume, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai nėra pakankami, jog būtų ribojama asmens teisė laisvai vienytis į asociacijas, nes nėra pateikta duomenų, kaip ir kokiu mastu fiziniai asmenys - medžioklės plotų naudotojai trukdo pasiekti šį tikslą. Taigi siūlomas reguliavimas vertintinas kaip neproporcingas, asmens teises ribojantis labiau, negu būtina. Taip pat pastebėtina, kad pritarus projektui, privačios žemės savininkas jokiu atveju, net jeigu visa medžioklės plotų vieneto žemė priklausytų jam nuosavybės teise, negalėtų būti medžioklės plotų naudotoju, nebūdamas medžiotojų asociacijos nariu. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, medžioklės ploto naudotoju galėtų būti tik medžiotojų asociacija. Privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kaip ir pagal galiojantį įstatymą, turėtų teisę tapti medžiotojų asociacijos (šio medžioklės plotų vieneto naudotojo) nariu, prisiimdamas visas asociacijos įstatuose numatytas pareigas ir teises. Jeigu medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisakytų privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius, savininkas turėtų teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti), sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju.
Pagal projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, pavienis medžiotojas, kuris nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, pritarus projektui, netektų teisės pateikti galiojančio įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jo nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, ir negalėtų tapti tokio medžioklės plotų vieneto naudotoju neįsteigęs medžiotojų asociacijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo: „Valstybė, įgyvendindama konstitucinę priedermę rūpintis laukine gyvūnija ir užtikrinti laukinės gyvūnijos, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, apsaugą ir racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, gali nustatyti atitinkamą žemės sklypų, miškų, vandens telkinių naudojimo tvarką, kurios privalės laikytis visi asmenys, neišskiriant nė privačių žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkų.
Tačiau minėta tvarka neturi kitų asmenų, taip pat ir žemės sklypų, miškų, vandens telkinių privačių savininkų, teisių ir teisėtų interesų riboti daugiau negu yra būtina siekiant minėto visuomeniškai reikšmingo tikslo.“ Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, abejojame, ar projekto nuostatos, pagal kurias privačios žemės savininkas, neįsteigęs medžiotojų asociacijos ar neįstojęs į veikiančią medžiotojų asociaciją, jokiu atveju negalėtų būti medžioklės ploto naudotoju jam nuosavybes teise priklausančioje žemėje įsteigtame medžioklės plotų vienete vien dėl to, kad siekiama „centralizuotai kaupti ir tvarkyti visą su medžiokle Lietuvos teritorijoje susijusią informaciją“, „inicijuoti medžioklės informacinės sistemos, kurioje būtų centralizuotai tvarkomi visi su medžiokle susiję duomenys, kūrimo procedūras“, būtų proporcingas privačios žemės savininko teisių suvaržymas. Jeigu šiai pastabai būtų nepritarta, žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad medžioklės plotų naudotoju gali būti tik juridinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti yra dokumentas, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete; pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodami Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims; o pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą viena iš medžiotojo teisių yra „šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“. Atsižvelgiant į tai, kad projektu Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos nėra keičiamos, nėra aiškus nurodytų projektu siūlomų keisti ir galiojančio įstatymo nuostatų tarpusavio santykis, todėl projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Be to, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projektu turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios reikalavimus leidimo gavėjui, kai juo yra fizinis asmuo (pavyzdžiui, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 3.
straipsnio 1 dalies pakeitimus ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, kartu su projektu turėtų būti teikiami ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimai, nes šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete <…>”. 4. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūlomi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies pakeitimai nedera su keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkto ir 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. 5. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio nuostatų turinį, šio straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 6. Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo mechanizmas, t.y. neaišku, kokie veiksmai sektų pasibaigus pavieniam medžiotojui (fiziniam asmeniui) išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimui pagal projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas: neaišku, ar būtų sudaromas naujas medžioklės plotų vienetas; ar šį vienetą sudarantys medžioklės plotai būtų išskaidomi ir prijungiami prie jau esančių medžioklės plotų vienetų; ar šį medžioklės plotų vienetą ir toliau galėtų naudoti pavienis medžiotojas, įsteigęs medžiotojų asociaciją; ar būtų organizuojamas konkursas dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete ir kt. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis naujo teisinio reguliavimo taikymą. 7.
Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 2396546, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]