Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
kodekso
paKEITIMO
2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 207¹ straipsniu:
„207¹ straipsnis. Atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos
pažeidimas
ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems fiziniams asmenims nuo trijų šimtų iki devynių šimtų eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems fiziniams asmenims nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
1Pakeisti 589 straipsnio 1 dalies 32 punktą ir jį išdėstyti taip:
„32) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 188, 193, 198, 205, 207¹ straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214,
straipsnio 1, 2 dalyse, 342⁴ straipsnio 1, 2 dalyse,
numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
jį išdėstyti taip: „66) Valstybinės mokesčių inspekcijos – dėl šio kodekso 93, 95, 96¹, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 180, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 194, 198¹, 205, 207, 207¹ straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 362¹, 431, 449, 449¹, 450, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos ADMINisTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ kodekso 589 STRAIPSNIO paKEITIMO ir kodekso PAPILDYMO 207¹
2022 m. d. Nr. Vilnius
papildymas 207¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 207¹ straipsniu: „207¹ straipsnis. Atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas
ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 3. Atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija nuo penkiasdešimties iki penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 4.
straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. 5. Atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija penkiais šimtais ir daugiau bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.“
1Pakeisti 589 straipsnio 32 punktą ir jį išdėstyti taip:
„32) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 95, 99, 127, 143, 150, 155, 158, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 168, 171, 172, 173, 174, 176, 185, 186, 187, 188, 193, 198, 205 straipsniuose, 207 straipsnio 1, 2 dalyse, 207¹ straipsnyje,
straipsnio 1, 2 dalyse, 342³ straipsnio 1, 2 dalyse, 342⁴ straipsnio 1, 2 dalyse, 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4, 4¹ dalyse, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
jį išdėstyti taip: „66) Valstybinės mokesčių inspekcijos – dėl šio kodekso 93, 95, 96¹, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 180, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 194, 198¹, 205, 207, 207¹ straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 362¹, 431, 449, 449¹, 450, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais teisiškai apribojama viena iš „šešėlinės ekonomikos” egzistavimo sąlygų – atsiskaitymai, kiti mokėjimai pagal sandorius grynaisiais pinigais. Dar 2015 metais buvo parengtas lydimasis įstatymo projektas, nustatantis atitinkamą atsakomybę už tokius pažeidimus. Tačiau jis negali būti toliau svarstomas, nes neteko galios keičiamas įstatymas, todėl atsirado būtinybė parengti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą teikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Seimo narys Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse nėra nustatytos atsakomybės už atsiskaitymų, kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Seime svarstomais Projektais (Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627(3) ir Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1285(3)) siūloma įteisinti draudimą atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 3000 eurų. Siekiant užtikrinti, kad šie apribojimai asmenims tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais pinigais būtų realiai praktiškai taikomi, yra siūloma nustatyti ir administracinę atsakomybę už atsiskaitymų, kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Tikėtina, kad priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Projekto priėmimas sudarys prielaidas kriminogeninės situacijos gerėjimui, korupcijos sumažinimui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus Seime svarstomus įstatymų projektus ir šį lydimąjį projektą, nustatantį administracinę atsakomybę, sumažės prielaidos šešėlinei ekonomikai, padidės sandorių, kitų atsiskaitymų ir mokėjimų skaidrumas, kas sudarys palankesnes sąlygas sąžiningai konkurencijai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Pritarus įstatymo projektui, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 11.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Pritarus įstatymo projektui priimti naujų įstatymų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios esamus nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu konsultuotasi su Finansų ministerijos specialistais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Stasys Šedbaras
2022-04-26 Nr. XIVP–1608 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nurodytas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, kurį siūloma keisti, o tik po to straipsnis, kuriuo ANK siūloma papildyti. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje ANK straipsnio numerį žymintis skaičius „207¹“ rašytinas neparyškintai. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžiant galimus administracinio nusižengimo subjektus vartojama formuluotė „juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams“. Pastebėtina, kad skliaustuose vartojamas žodis „filialų“ yra perteklinis, kadangi filialas yra viena iš juridinio asmens padalinių rūšių (Civilinio kodekso 2.53 straipsnis). Teikiamo įstatymo projekto kontekste pakanka nurodyti, kad atsakomybėn gali būti traukiami, be kita ko, juridinių asmenų arba jų padalinių vadovai. 4. Galiojančios redakcijos ANK 589 straipsnis turi tik vieną dalį, kuri nenumeruotina, todėl įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmėje brauktini skaitmuo ir žodis „1 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
2022-07-14 Nr. XIVP–1608(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymu Nr. XIV-1165 (pvz., žr. šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą[1]), siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 207¹ straipsnyje sąvokas „atsiskaitymai“ ir
„bet kokie kiti mokėjimai“ tarpusavyje atskirti vartojant ne jungtuką „ir“, o
jungtuką „ar“. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio 3 ir 5 dalių dispozicijų gramatinės konstrukcijos, apibūdinančios administracinio nusižengimo dalyko piniginę išraišką baziniais bausmių ir nuobaudų dydžiais (toliau – BBND), tobulintinos. Asmenys pagal įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio 1 dalį atsakomybėn būtų traukiami tuo atveju, jeigu „atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“, t. y. žodis „iki“ reiškia, kad maksimali administracinio nusižengimo dalyko piniginė išraiška yra „leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais suma+50 BBND“ (pvz., žr. galiojančios redakcijos ANK 205 straipsnio 3 ir 4 dalis).
Tuo tarpu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio 3 dalis galėtų būti inkriminuojama tada, kai „atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija nuo penkiasdešimties iki penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“, - šiuo atveju minimali administracinio nusižengimo dalyko piniginė išraiška sutampa su įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio 1 dalyje numatytu maksimaliu administracinio nusižengimo dalyko dydžiu ir siekia „leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą+50 BBND“. Analogiškai maksimalus ir minimalus administracinio nusižengimo dalyko dydžiai sutampa atitinkamai įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio 3 bei 5 dalyse. Toks teisinis reguliavimas prieštarauja nullum crimen sine lege certa principui, kadangi lieka neaišku, pagal kokią įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojama asmens veika, kai administracinio nusižengimo dalyko piniginė vertė atitinka keliose skirtingose įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio dalyse įtvirtintas administracinių nusižengimų sudėtis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje išvadoje, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio 3 ir 5 dalių dispozicijų formuluotes, apibūdinančias šio administracinio nusižengimo dalyką, dėstyti taip:
straipsnio 3 dalis: „atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau negu penkiasdešimt, bet neviršija daugiau negu penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“;
straipsnio 5 dalis: „atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau negu penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“. 3. 2022 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 101, 393, 448, 450, 451, 452, 453, 454, 456, 459, 463, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1358 (įsigaliojimo data – 2022 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas ANK 589 straipsnio 66 punktas. Jeigu Respublikos Prezidentas nurodytą įstatymą pasirašys, tuomet vertinamo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 589 straipsnio 66 punktas turės būti tikslinamas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S.
Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] „tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų <...>“.
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Ireną Haasę pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Rūta Bilkšytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-26 Y Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinime pirmiau turėtų būti nurodytas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, kurį siūloma keisti, o tik po to straipsnis, kuriuo ANK siūloma papildyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje ANK straipsnio numerį žymintis skaičius „207¹“ rašytinas neparyškintai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-261 3.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 207¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžiant galimus administracinio nusižengimo subjektus vartojama formuluotė „juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams“. Pastebėtina, kad skliaustuose vartojamas žodis „filialų“ yra perteklinis, kadangi filialas yra viena iš juridinio asmens padalinių rūšių (Civilinio kodekso 2.53 straipsnis). Teikiamo įstatymo projekto kontekste pakanka nurodyti, kad atsakomybėn gali būti traukiami, be kita ko, juridinių asmenų arba jų padalinių vadovai. Pritarti
redakcijos ANK 589 straipsnis turi tik vieną dalį, kuri nenumeruotina, todėl įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmėje brauktini skaitmuo ir žodis „1 dalies“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-05-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 207(1) straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1608 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų Įstatymo projektui neturime. Kartu norime atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektu XIIP-2627(3) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1285(3). Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi, 282 straipsnio 5 dalimi bei 1998 m. birželio 29 d.
Tarybos sprendimo dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos centriniu banku teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnio
bet kurio teisės akto projekto nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, inter alia, dėl mokėjimo priemonių. Pažymėtina, kad Europos centrinis bankas 2014 m. sausio 17 d. pateikė nuomonę CON/2014/4 dėl pirminių atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus numatančių teisės aktų projektų, tačiau dėl vėliau atliktų nuostatų pakeitimų pirminiuose projektuose, siūlytume dėl parengto Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto XIIP-2627(3), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1285(3) ir Įstatymo projekto pakartotinai konsultuotis su Europos centriniu banku. Atsižvelgti
dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu paketo, kuriame siūloma visuotinai riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir nurodoma 10 000 eurų suma, paliekant galimybę valstybėms narėms nusistatyti žemesnę ribą nacionaliniu lygmeniu. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627, kuris iš esmės nesiskiria nuo XIIP2627(3), 2014 m. buvo suderintas su Europos centriniu banku. Atsižvelgiant į tai, Komiteto nuomone, dėl projekto nėra būtinybės konsultuotis su Europos centriniu banku. 6. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė21 Atsižvelgiant į Seimo priimto įstatymo Nr. XIV-1083 nuostatas koreguotina projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 32 punkto redakcija, papildant nuoroda į 207 straipsnio 1, 2 dalis. Pritarti 7.
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė22 Atkreiptinas dėmesys į Seime svarstomo projekto Nr. XIVP-1595(2) 12 straipsnio 6 dalį, kuria yra keičiamas ANK 589 straipsnio 66 punktas. Jeigu būtų priimtas šis projektas, įstatymas įsigaliotų 2022-08-01, todėl atitinkamai turėtų būti koreguojamas svarstomo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo
straipsnio 66 punktas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija 2022-05-02 Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK), viena didžiausių verslą vienijančių organizacijų Lietuvoje, dėkoja Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Seimui dėl grįžimo prie atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo klausimo ir teikia pasiūlymą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų draudimo. Atkreipiame dėmesį, jog šį pasiūlymą esam e pateikę Finansų ministerijai, jo pagrindu Finansų ministerija suformulavo tikslą ir įtraukė jį į Vyriausybės patvirtintą Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą. Vis dėlto, Finansų ministerija svarsto atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų tik riboti. Mūsų manymu, siekiant išvengti aukščiau aprašytų atvejų, yra tikslinga visiškai drausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų, nes leidžiant netgi itin smulkius atsiskaitymus grynaisiais pinigais (~50 Eur), išlieka galimybė sukčiauti ir išvengti tiek PVM, tiek akcizo, pavyzdžiui, kaimo parduotuvei atsiskaitant už vieną dėžę alkoholinių gėrimų.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad darbdaviams esant imperatyvui darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat dienpinigius ir komandiruotės išlaidų kompensacijas mokėti pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, nėra jokios argumentais grįstos priežasties, kodėl atsiskaitymai grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų vis dar yra leidžiami. Kaip konkrečiai mūsų pasiūlymas mažintų šešėlinę ekonomiką, sumažintų PVM atotrūkį ir „įkaitais" nebelaikytų skaidriai veikiančio verslo? 1. Pasitaiko praktika, kuomet smulkus aludaris parduoda alų smulkiam prekybininkui arba barui alų už grynuosius be pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų. Tai gali daryti tik maži rinkos veikėjai, kuomet alaus daryklos savininkas pristato alų pats arba jo patikimas asmuo parduotuvei/barui, kurioje prekes priima ir parduoda pats savininkas arba jam artimi/patikimi darbuotojai. To negalima padaryti, kuomet vienoje ar kitoje pusėje yra daug samdomų darbuotojų, nes tada tie darbuotojai pasidalintų naudą, o savininkams liktų tik atsakomybė. Mokesčio vengimo schema veikia taip: į kaimo parduotuvę yra atvežamos prekės, yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, kaimo parduotuvė parduoda alkoholį už grynuosius pinigus, jais atsiskaito smulkiam aludariui ir sunaikina sutartį, lyg jos nebūtų. Rezultate
Šis klausimas yra itin jautrus kalbant apie akcizines prekes, nes išvengiama daug didesnio apmokestinimo ir yra sukuriamos dar didesnės paskatos sukčiauti; dar prastesnės rinkos sąlygos sąžiningai veikiantiems rinkos veikėjais. Šiai mokesčių vengimo schemai užkardyti reikalingas visiškas atsiskaitymų grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų draudimas, nes atsiskaitymai tarp parduotuvės ir smulkaus aludario gali vykti itin mažomis sumomis. 2. Skundų iš smulkiųjų aludarių apie jų konkurentų praktiką esame gavę daug. Prieš keletą metų skambėjo „Biržų alaus" byla, kurioje įmonės kaltinamos taikiusios mūsų aprašytą schemą (žr. išnašą).1. 3. Pabrėžtina, kad piktnaudžiavimo grynaisiais pinigais siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio atvejų pasitaiko ir kalbant apie įvairias prekes, už kurias galima atsiskaityti perkant jas vietoje. Pavyzdžiui, mėsininkai, perkantys galvijus, susiduria su problema, kuomet juos parduodantys ūkininkai neretai prašo mokėti grynais, o jeigu mėsininkas nesutinka - ūkininkas neparduoda galvijų. Tokiu būdu ūkininkas siekia išvengti pridėtinės vertės mokesčio, taip pat pajamų apskaitos. Tad tikėtina, jog platesnį atsiskaitymo tarp juridinių asmenų grynaisiais pinigais draudimą palaikytų ne tik alkoholinių gėrimų gamintojai, bet ir mėsininkai, pienininkai bei kitų plataus vartojimo prekių gamintojai ir platintojai. 4. Galiausiai, grynieji pinigai sukuria daug nepatogumų ir kaštų įmonėms. Prekes pristatantys darbuotojai (vairuotojai ar prekybos agentai) įvairiuose sektoriuose neturėtų dirbti inkasatoriais. Prekes pristatantys darbuotojai nėra profesionalūs inkasatoriai ir grynieji pinigai sukelia daug rizikų ir nepatogumų. Įmonės neturėtų prisiimti didesnių kaštų tik dėl to, kad viena iš sandorio pusių išvengtų mokesčių ir pajamų apskaitos.
Teikiame du alternatyvius pasiūlymus, kaip būtų galima įgyvendinti mūsų pasiūlymą drausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų:
Įstatymo projektas) nustatyti atskirą reguliavimą juridiniams asmenims, paliekant galioti dabar esančias Įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatas fiziniams asmenims ir atskiru straipsniu reguliuojant, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų yra draudžiami. 2. Galima keisti Civilinio kodekso (CK) 6.929 straipsnį, taip pat numatant atsakomybę už atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 207 straipsnyje, nustatant sankcijas abiem neteisėtus veiksmus atlikusioms šalims. Atitinkamai, siūlome išdėstyti CK 6.929 straipsnį ir ANK 207 straipsnį taip: „6.929 straipsnis. Atsiskaitymas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais
komercine veikla, gali būti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. 2. Atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka—ir grynaisiais pinigais. 3. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais atliekamas per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos. 4. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja čekių ir vekselių įstatymai." „207 straipsnis. Atsiskaitymų tvarkos pažeidimas 1.
Informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas pavėluotas pateikimas arba klaidingos informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki septynių šimtų trisdešimt eurų. 2. Informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas nepateikimas užtraukia baudą nuo septynių šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Pinigų nurašymo ir išdavimo iš mokėtojų sąskaitų tvarkos pažeidimas užtraukia būdą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų. 4. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas užtraukia mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, baudą nuo trijų šimtų iki devynių šimtų eurų, o mokančių ir mokėjimą priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams - nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, baudą nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų, o mokančių ir mokėjimą priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams - nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų." Atsižvelgiant į klausimo aktualumą, maloniai kviečiame apsvarstyti mūsų pasiūlymą. Esame pasirengę plačiau pristatyti šį pasiūlymą ir dėl jo diskutuoti. Nepritarti Lietuvos verslo konfederacijos pastabos buvo teiktos rengiant projektą Finansų ministerijai. Projektai Vyriausybėje yra patobulinti ir pateikti Seimui. BFK ir TTK jau yra priėmę sprendimus dėl pagrindinio projekto Nr. XIIP-2627 ir lydinčiojo CK pakeitimo projekto Nr.XIIP-1285 juos patobulino ir Seimas jiems yra pritaręs po svarstymo.
Šiuo metu yra likusi priėmimo stadija, todėl pateikti pasiūlymai negali būti svarstomi. Kadangi svarstomas ANK pakeitimo projektas yra lydimasis minėtų dviejų projektų, atitinkamai turėtų būti derinamas prie patobulintų ir Seime apsvarstytų įstatymų projektų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Finansų ministerija 2022-06-27 Lietuvos Respublikos finansų ministerija informuoja, kad 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (toliau – Komitetas), svarstant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 207¹ straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1608 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl šio Projekto (žr.: Vyriausybės 2022 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 622), paprašyta konkretizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą („siūlytina svarstyti tikslingumą diferencijuoti administracinę atsakomybę tiek fiziniams asmenims, tiek juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams, įvertinus administracinio nusižengimo pavojingumą, t. y. atsižvelgus į atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais sumą, nustatyti ne tik pagrindinę, bet ir kvalifikuojančias administracinių nusižengimų sudėtis, numatant žymiai didesnes baudas už tokius atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus, kai pažeidžiant nustatytą tvarką atsiskaitoma didelėmis grynųjų pinigų sumomis“) ir iki 2022 m. birželio 29 d. pateikti Komitetui konkrečius pasiūlymus dėl to, kokia konkreti administracinė teisinė atsakomybė turėtų būti nustatyta už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtąjį Komiteto prašymą, Finansų ministerija parengė ir darbo tvarka suderino su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija konkretų pasiūlymą dėl Projekto tobulinimo (toliau – Pasiūlymas). Pasiūlyme siūloma diferencijuoti administracinę teisinę atsakomybę, priklausomai nuo to, kokia grynųjų pinigų suma, pažeidžiant atsiskaitymų tvarką, buvo atsiskaityta (pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir
(ar) kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma viršija leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; ši suma siekia 50-500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; ši suma viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), taip pat priklausomai nuo to, ar atsiskaitymų tvarka buvo pažeista pirmą kartą, ar pakartotinai; Pasiūlyme taip pat nustatomos konkrečios, atgrasančios, proporcingos baudos už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus. Apibendrintai, siūlome tokią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 207¹ straipsnio redakciją: „207¹ straipsnis. Atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas 1.
Atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma viršija leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 3. Atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma viršija leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą nuo penkiasdešimties iki penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. 5.
pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma viršija leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą penkiais šimtais ir daugiau bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos
2022 m. birželio 15 d. Nr. 6221 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. SV-S-481 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1, 2 ir 7 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. SV-S-494 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
nusižengimų kodekso papildymo 207¹straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1608, tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
atsiskaitymų ir (ar) kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimai.
Pavyzdžiui, vieni asmenys, pažeisdami nustatytą tvarką, už panaudoto automobilio pirkimą–pardavimą atsiskaitys 4 000 eurų suma grynaisiais pinigais, tačiau kiti asmenys tarpusavio atsiskaitymams pagal sandorius naudos daug didesnes grynųjų pinigų sumas –
mokėjimų pagal sandorius tvarkos pažeidimai gali būti labai skirtingi. Dėl šios priežasties teisės taikytojas (Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai) turi turėti teisines galimybes skirti nedideles baudas esant lengvesniems administraciniams nusižengimams ir didesnes baudas, kai asmenų padaryti administraciniai nusižengimai, atsižvelgiant į aktualias teisines ir faktines aplinkybes, yra daug pavojingesni. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina svarstyti tikslingumą diferencijuoti administracinę atsakomybę tiek fiziniams asmenims, tiek juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams, įvertinus administracinio nusižengimo pavojingumą, t. y. atsižvelgus į atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais sumą, nustatyti ne tik pagrindinę, bet ir kvalifikuojančias administracinių nusižengimų sudėtis, numatant žymiai didesnes baudas už tokius atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus, kai pažeidžiant nustatytą tvarką atsiskaitoma didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Pritarti Atsižvelgiant į LRV išvadoje pateiktą idėją ir Finansų ministerijos suformuluotą pasiūlymą, ANK 207¹ straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo mokėjimams panaudotos leistinos grynųjų pinigų sumos viršijimo dydžio (iki 50 BBND; nuo 50 iki 500 BBDN; virš 500 BBND ir atitinkamai nustatant atsakomybę už pakartotinumą. Pasiūlymas:
ANK 207¹straipsnis dėstytinas taip: „207¹ straipsnis.
sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas
pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma viršija leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą iki penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 3. Atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma viršija leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą nuo penkiasdešimties iki penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. 5.
pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma viršija leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą penkiais šimtais ir daugiau bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.“
2022 m. birželio 15 d. Nr. 6221
fizinis asmuo, įvestas sąvokos „fizinis asmuo“ trumpinys „asmuo“, todėl Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose, nustatant administracinę atsakomybę fiziniam asmeniui, kuris nėra juridinio asmens vadovas ar kitas specialų statusą turintis asmuo, vartojama „asmens“ sąvoka. Dėl šios priežasties siūlytina tikslinti Administracinių nusižengimų kodekso 207¹ straipsnio sankcijų formuluotes, išbraukiant žodį „fiziniams“. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė