31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63,
projektų tikslai ir uždaviniai. 1. Priežastys, paskatinusios įtvirtinti ir tobulinti priemones, reikalingas efektyviai žvalgybos veiklai. Vykstantys globalūs politiniai, sociokultūriniai, ekonominiai ir technologiniai pokyčiai nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms kelia naujų, dažnai sunkiai prognozuojamų iššūkių ir uždavinių. Nuolat kinta grėsmių šaltiniai ir jų pobūdis, ženkliai išaugo hibridinės grėsmės, kurios suteikia pagrindą pažeisti pamatines asmens ir visuomenės vertybes, demokratinės ir teisinės valstybės principus. Šios aplinkybės reikalauja, kad žvalgybos institucijos gebėtų greitai ir efektyviai veikti, atsižvelgdamos į kintančias grėsmes, o tam ypač svarbu turėti tinkamus teisinius įrankius ir kuo įvairesnes prevencines priemones užkirsti kelią tokioms grėsmėms.
Šiame kontekste aktualu ir tai, kad pastaraisiais metais fiksuojamas didėjantis nacionalinio saugumo objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo, dažnai tam pasitelkiant bepiločius orlaivius, atvejų skaičius (objektų stebėjimas ir vaizdo fiksavimas atitinka užsienio valstybių žvalgybos veiklos metodus, o surinkta informacija gali būti panaudojama užsienio valstybių veiksmams, keliantiems grėsmę nacionaliniam saugumui), tačiau nėra teisinių įrankių, kurie leistų užkirsti kelią tokiai veiklai. Taigi, tokios priemonės, kaip draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus, vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš žvalgybos institucijų teritorijų įteisinimas leistų laiku užkirsti kelią asmenų veiklai, galimai keliančiai grėsmę nacionaliniam saugumui. Siekiant efektyviai įgyvendinti žvalgybos institucijoms pavestus uždavinius nuolat kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste, reikalinga ne tik įteisinti naujas priemones, bet ir tobulinti esamus teisinius įrankius. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme (toliau – Žvalgybos įstatymas) nepakankamai reglamentuotas tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančių dokumentų ir priemonių, kaip efektyvią žvalgybos veiklą užtikrinančio įrankio, institutas – Žvalgybos įstatymas tiesiogiai nesuteikia teisės žvalgybos institucijoms gaminti dokumentus, be to, nėra įpareigojimo kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą žvalgybos institucijoms šioms įgyvendinant teisę užšifruoti tapatybę ar tarnybinę priklausomybę, o be kitų institucijų pagalbos naudojimasis šia teise kartais tampa sunkiai įgyvendinamas.
Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsniu, žvalgybos institucijos, kaip kriminalinės žvalgybos subjektai, turi teisę gaminti ir naudoti dokumentus bei priemones kriminalinei žvalgybai, tačiau ši nuostata nesuteikia teisės kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ar priemones naudoti žvalgybai. Atsižvelgiant į tai, kad kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos objektai gali sutapti, tikslinga įteisinti galimybę kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus prireikus naudoti ir žvalgybai. Žvalgybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys iš viešąsias funkcijas atliekančių subjektų tvarkomų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami teikiant valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu tai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą. Tokia galimybė nėra nustatyta Žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje, reglamentuojančiame duomenų gavimą iš privačių subjektų, todėl, pasirašant duomenų teikimo sutartis su privačiais juridiniais asmenimis, jie gali sutikti teikti duomenis tik jiems priimtinais būdais, kurie dažnai sudaro prielaidas atskleisti žvalgybos objektą.
Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad banko paslaptį sudarančią informaciją žvalgybos institucijoms bankas teikia, jeigu šios informacijos reikia žvalgybos funkcijoms atlikti, tačiau Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu nustatoma, kad tokia informacija gali būti teikiama tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalimi, kitoms institucijoms, pavyzdžiui, atliekančioms mokesčių administravimo funkcijas, pinigų plovimo prevencijos funkcijas, banko paslaptį sudaranti informacija teikiama be teismo sankcijos, tikslinga suderinti šių įstatymų nuostatas ir Žvalgybos įstatyme atsisakyti nuostatos, jog banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tarptautines saugumo grėsmes, intensyvėja Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų bendradarbiavimas su užsienio valstybių partnerių žvalgybos institucijomis, tačiau Žvalgybos įstatymas nenumato žvalgybos institucijų teisės be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms organizacijoms, institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, nors to reikia siekiant įgyvendinti Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą žvalgybos institucijų teisę bendradarbiauti su šiomis institucijomis. Praktikoje išryškėjo ir kiti žvalgybos institucijoms suteiktų įgaliojimų realizavimo reglamentavimo trūkumai (pavyzdžiui, dėl galimybės kontroliuoti susižinojimo turinį). 2. Priežastys, paskatinusios tobulinti personalo garantijas ir personalo administravimą.
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, pabrėžiamas siekis tęsti žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų̨ (žmogiškųjų̨ išteklių ir techninių priemonių̨), kurie leistų laiku ir tiksliai nustatyti ir įvertinti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui, plėtrą. Kvalifikuoti ir patirtį turintys žvalgybos pareigūnai yra vienas iš esminių pajėgumų, be kurio neįmanoma efektyviai įgyvendinti žvalgybos institucijoms keliamų uždavinių, susijusių su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimu. Pažymėtina, kad žvalgybos pareigūnams keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jiems, palyginti su kitais statutiniais pareigūnais, taikomi patys griežčiausi draudimai ir apribojimai: žvalgybos pareigūnams ne tik draudžiama būti privataus ar viešojo juridinio asmens skiriamu (renkamu) valdymo organų nariu, tačiau netgi draudžiama būti juridinio asmens savininku, tikruoju nariu ar komanditoriumi, juridinio asmens steigėju, dalyviu, dirbti kituose juridiniuose asmenyse, taip pat draudžiama gauti kitą atlyginimą, jei tai nesusiję su žvalgybos institucijos interesais, draudžiama vykdyti ekonominę, ūkinę, komercinę arba individualią veiklą, gauti pajamų iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų, su jais susijusių sandorių ( Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Be to, žvalgybos pareigūnams yra taikomi ir kiti apribojimai, tokie kaip draudimas vykti į tam tikras užsienio valstybes (Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis), teisės į poilsį apribojimas nustatant, kad jų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių (Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalis), žvalgybos pareigūnų tarnybos pobūdis dėl žvalgybos institucijų veiklos specifikos neigiamai veikia jų sveikatą, asmeninį bei šeiminį gyvenimą. Kitiems Lietuvos Respublikos pareigūnams dauguma nurodytų apribojimų netaikomi. Tačiau nepaisant minėtų aplinkybių, šiuo metu žvalgybos pareigūnams nustatytas tarnybinis atlyginimas yra netgi mažesnis nei nustatytas pareigūnams, tarnaujantiems kitose institucijose, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyboje ar Vadovybės apsaugos tarnyboje.
Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į praktikoje susidariusią situaciją, kai dėl ypatingai padidėjusio darbo krūvio, pavyzdžiui hibridinių grėsmių metu, žvalgybos pareigūnams tenka dirbti maksimaliu leistinu režimu (t. y. suteikiant tik 11 valandų nepertraukiamo paros poilsio ir 35 valandas nepertraukiamo savaitės poilsio), o Žvalgybos įstatymas nenumato galimybės už ypatingai padidėjusį darbo krūvį gauti papildomą apmokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog kitos valstybės institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba turi galimybę mokėti papildomus priedus ne tik už padidėjusį darbo krūvį, bet ir už viršvalandžius, darbą poilsio ar švenčių dienomis. Tokia situacija ilgainiui demotyvuoja žvalgybos pareigūnus bei skatina svarstyti apie tarnybą kitose valstybės institucijose, kuriose tarnybinio atlyginimo sistema atrodo teisingesnė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą inter alia reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis atitiktų šių asmenų veiklos specifiką (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. KT16-N7/2019).
KT16-N7/2019). Statutinių pareigūnų tarnybos apmokėjimo tendencijos bei šalies ekonominė situacija sąlygoja būtinybę siekti, kad žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimas atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą. Dėl gerėjančios šalies ekonominės situacijos, taip pat dėl didėjančio tarnybos apmokėjimo ir socialinių garantijų kitose statutinėse institucijose, mokamų atlyginimų privačiame sektoriuje, žvalgybos institucijos susiduria su problema prisitraukti kvalifikuotą personalą ir joms tampa vis sunkiau išlikti patraukliomis darbo rinkoje. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių ar į kitas institucijas tiesiogiai atsiliepia žvalgybos institucijų atliekamoms funkcijoms. Akivaizdu, kad valstybė turi reaguoti į šalyje vykstančius procesus bei atlikti atitinkamus veiksmus, kurie padėtų jos institucijoms dirbti efektyviai bei pasiekti joms iškeliamus tikslus. Teikiamų projektų rengimą, be kita ko, paskatino ir poreikis peržiūrėti personalo garantijas. Atsižvelgiant į kintantį grėsmių pobūdį, didėja žvalgybos pareigūnų tarnybinė rizika ir grėsmės žvalgybos institucijose dirbantiems asmenims, todėl tarnyba ar darbas žvalgybos institucijose tampa vis mažiau patrauklūs. Siekiant užtikrinti kvalifikuoto, motyvuoto ir patikimo personalo pritraukimą, taip pat ir esamo personalo saugumą, kyla poreikis numatyti garantijas, užtikrinančias žvalgybos institucijų personalo ir jų šeimos narių apsaugą. Be to, praktikoje išryškėjo personalo administravimo problemos, susijusios su žvalgybos pareigūnų priėmimu į žvalgybos tarnybą, kvalifikuoto personalo pritraukimu (siekiant į žvalgybos tarnybą pritraukti kvalifikuotą ir patirties viešajame sektoriuje turintį personalą, tikslinga į žvalgybos tarnybos stažą įtraukti ir stažą valstybei), personalo ir jų šeimos narių apsauga, žvalgybos pareigūnų rezerve esančių pareigūnų statusu, tarnybinių rangų suteikimu, tarnybos laiko ypatumais ir kt.
Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymo
minimali paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė, tačiau dėl žvalgybos operacijų specifikos (kai žvalgybos operacijos vykdymas negali būti nei nutrauktas, nei perduotas kitam pareigūnui), ne visuomet įmanoma užtikrinti minimalaus poilsio garantiją. Žvalgybos pareigūnams trūksta reikšmingų socialinių garantijų, jų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir net valstybės tarnautojų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas kitoje vietovėje be jų sutikimo, taip sukeliant jiems nepatogumų ir papildomų finansinių išlaidų, tikslinga įteisinti galimybę tokiais atvejais kompensuoti arba kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal, arba būsto nuomos ir persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) į kitą gyvenamąją vietą išlaidas. Pažymėtina, kad garantijos perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju yra nustatytos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 58 straipsnio 7 dalis ir 59 straipsnio 7 dalis), vidaus tarnybos pareigūnams (Vidaus tarnybos statuto
įstatymą paaiškėjo, jog yra nepakankamas priėmimo į žvalgybos institucijų vadovų pareigas reguliavimas.
Žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimas į pareigas yra politinis, atitinkamai Respublikos Prezidento arba krašto apsaugos ministro priimamas sprendimas, todėl reikalavimas tokiais atvejais organizuoti atranką, kaip tai nustatyta Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnyje, ar riboti šių asmenų priėmimo į žvalgybos tarnybą amžių, kaip tai nustatyta Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nekoreliuoja su juos į pareigas skiriančių asmenų diskrecija pasirinkti, jų manymu, šioms pareigoms tinkamiausią kandidatą. Atsižvelgiant į praktinio taikymo problemas, taip pat kyla poreikis tikslinti Žvalgybos įstatymo 53 straipsnyje nustatytus atleidimo pagrindus. Vadovaujantis šio straipsnio 13 punktu, žvalgybos pareigūnas privalo būti atleistas iš tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, neatsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip galimą tolesnę jo ligos eigą, jo kompetencijas ir žvalgybos institucijos interesą. Pažymėtina, kad laikinasis nedarbingumas nėra pagrindas nutraukti darbo (tarnybos) santykių pagal Darbo kodeksą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar Vidaus tarnybos statutą, o Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą nustatoma tik galimybė (ne imperatyvus pagrindas) asmenį atleisti iš tarnybos dėl laikinojo nedarbingumo. Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad valdybos viršininkas ir valdybos viršininko pavaduotojas atleidžiami iš tarnybos pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui.
Žvalgybos įstatymas nenumato pareigos, pasibaigus skyrimo į žvalgybos institucijos valdybos viršininko ar jo pavaduotojo pareigas laikotarpiui, šiems asmenims pasiūlyti kitas pareigas ir jų neatleisti iš žvalgybos tarnybos. Tokia situacija neatitinka praktinio žvalgybos institucijų poreikio ir protingumo principo, nes aukštas kompetencijas ir patirtį turintys žvalgybos pareigūnai, pasibaigus jų skyrimo į pareigas laikotarpiui, galėtų eiti kitas pareigas, tačiau pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas jiems neprivalo būti pasiūlytos kitos pareigos ir jie gali būti atleidžiami iš tarnybos be teisės į išeitinę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliui iš valstybės ir savivaldybių biudžeto apmokamų asmenų kategorijų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, tikslinga šių garantijų teikimo principą suvienodinti ir nustatyti, kad žvalgybos pareigūnų kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad susidaro situacija, jog toje pačioje institucijoje pagal skirtingas tarnybos sutartis tarnaujantiems žvalgybos pareigūnams skirtingai reglamentuojamos atostogos, skiriasi jų trukmė, siūloma numatyti, kad Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atostogas, būtų be išimties taikomos ir žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis. Taip pat būtina suderinti Žvalgybos įstatymo 46 ir 64 straipsnių nuostatų taikymą, nes Žvalgybos įstatymo 64 straipsnis, įskaitant jo nuostatas dėl priedo už tarnybos stažą skaičiavimo, be išimties taikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, tačiau nenumatyta, kad jiems be išimties būtų taikomas 46 straipsnis, reglamentuojantis tarnybos stažo skaičiavimą.
Siekiant suvienodinti pagal skirtingas tarnybos sutartis tarnaujančių žvalgybos pareigūnų, kuriems laikinai pavesta atlikti kitas pareigas, apmokėjimą, taip pat perkėlimą į kitas pareigas, siūloma numatyti Žvalgybos įstatymo 50 ir 51 straipsnių taikymą pilna apimtimi žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis. Siekiant užtikrinti personalo saugumą, būtina garantuoti, kad jų priklausomybė žvalgybos institucijai būtų atskleidžiama tik išimtiniais atvejais, įvertinus, ar tokia informacija nepadarytų žalos žvalgybos institucijos veiklai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai prašoma pateikti duomenis apie žvalgybos pareigūnus į viešąsias informacines sistemas ir (ar) registrus, nors tai nėra būtina įstatymuose nustatytiems tikslams pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, žvalgybos institucijos kiekybinė ir personalinė sudėtis sudaro valstybės paslaptį, tačiau net ir atskirų žvalgybos pareigūnų priklausomybės žvalgybos institucijoms atskleidimas gali kelti grėsmę jų saugumui ir trikdyti žvalgybos institucijų veiklą. Be to, Žvalgybos įstatyme įtvirtinta, kad žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenys skelbiami viešai, tačiau tokia nuostata atskleidžia duomenis apie šiuos žvalgybos pareigūnus ir, atsižvelgiant į žvalgybos institucijų uždavinius ir veiklos specifiką, daro juos pažeidžiamus.
Svarbu pažymėti ir tai, kad kitų žvalgybos pareigūnų deklaracijos nėra skelbiamos viešai, siekiant užtikrinti, kad duomenys apie jų turtą, pajamas, artimus asmenis ir kita susijusi informacija nebūtų panaudoti imantis veiksmų prieš juos ir (ar) kad tokios informacijos viešinimas nekeltų jiems grėsmės. Priėmus Įstatymo projektą, žvalgybos institucijos direktorius ar jo pavaduotojas, pasibaigus jo skyrimo į pareigas laikotarpiui, galės būti skiriami į kitas žvalgybos pareigūno pareigas – tokiu būdu faktas, kad jo deklaracijų duomenys yra paviešinti, be kita ko, neatitiktų žvalgybos pareigūnų saugumo užtikrinimo principo. 3. Priežastys, paskatinusios atlikti kitus Žvalgybos įstatymo patikslinimus, atsižvelgiant į praktines šio įstatymo taikymo problemas. Teikiamų projektų rengimą taip pat lėmė poreikis tikslinti ir kitas Žvalgybos įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į praktines jų taikymo problemas. Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinta
„vidaus saugumo“ sąvoka, o tai lemia praktines problemas aiškinant žvalgybos
institucijų kompetenciją šioje srityje; nenumatyta ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui anonimiškumo arba dalinio anonimiškumo garantija, nors tokia garantija numatyta teisminio nagrinėjimo procese dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui. Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo praktika taip pat atskleidė tam tikrų Žvalgybos įstatymo reglamentavimo trūkumų. Pagal Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų.
Tokia įstatymo nuostata sąlygoja griežčiausių tarnybinių nuobaudų taikymą už minėtus pažeidimus, tačiau praktikoje, įvertinus visas susijusias aplinkybes, paaiškėja, kad už minėtus pažeidimus tam tikrais atvejais galėtų būti skiriamos ir švelnesnės nuobaudos, o griežčiausių tarnybinių nuobaudų taikymas nėra proporcingas. Taip pat, atsižvelgiant į kitų statutinių įstaigų patirtį, identifikuotas poreikis taikyti dar vieną tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas arba lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas. Be to, Žvalgybos įstatyme nėra įtvirtintas terminas, per kurį nuo nusižengimo padarymo dienos turi būti paskirta tarnybinė nuobauda. Praktinių taikymo problemų kelia ir Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apie sprendimą neteikti informacijos žvalgybos institucijų vadovai turi nedelsdami informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos. Pagal šį reglamentavimą žvalgybos institucijos jas kontroliuojančias institucijas privalo informuoti apie kiekvieną atsisakymą teikti informaciją bet kuriam subjektui, net ir tam, kuris akivaizdžiai neturi teisės gauti tokios informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos institucijos kasmet gauna dešimtis paklausimų pateikti informaciją, kurios šie subjektai neturi teisės gauti, toks reglamentavimas sukuria gana didelę administracinę naštą žvalgybos institucijoms, nors tokio informavimo tikslingumas, manytina, nėra pagrįstas. Teikiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių pakeitimo, priedo pakeitimo ir papildymo 2 priedu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti prielaidas efektyviai žvalgybos institucijų veiklai kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste bei spręsti su personalo administravimu susijusias problemas. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI‑2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KŽĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393, 557¹ ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir priedėlio pakeitimo projekto tikslas – Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą.
Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, Įstatymo projektu siekiama:
1) įtvirtinti ir tobulinti priemones, reikalingas efektyviai žvalgybos veiklai: draudimą vizualizuoti žvalgybos institucijoms priklausančius objektus (kartu teikiamu ANK pakeitimo projektu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už šių draudimų nesilaikymą); nustatyti žvalgybos institucijų teisę gaminti asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones bei žvalgybai ir kontržvalgybai naudoti kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ir priemones (atitinkamos nuostatos įtvirtinamos ir kartu teikiamame KŽĮ pakeitimo projekte), gauti banko paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos, duomenis iš privačių subjektų gauti saugiu būdu, be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms; suteikti teisę žvalgybos institucijoms įdiegti technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą, ne tik ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, bet ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas teikiančių ūkio subjektų infrastruktūroje;
2) didinti tarnybos žvalgybos institucijoje patrauklumą, tobulinti personalo garantijas ir personalo administravimą: pareiginės algos koeficientus įtvirtinti Žvalgybos įstatyme; įteisinti patarėjo pareigybę; įteisinti garantijas, užtikrinančias žvalgybos institucijų personalo ir jų šeimos narių apsaugą bei kompensacines garantijas žvalgybos pareigūno perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju; į žvalgybos tarnybos stažą įtraukti ir stažą valstybei; išsamiau reglamentuoti žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimą į pareigas, tarnybinių rangų suteikimą, atleidimo pagrindus, tarnybos laiko ypatumus, žvalgybos pareigūnų rezerve esančių asmenų statusą, nustatyti pareigą pasiūlyti kitas pareigas pasibaigus valdybos viršininko ar jo pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui; įteisinti pagrindą komandiruotės išlaidų apmokėjimui, taip pat įteisinti galimybę atsisakyti teikti asmens priklausomybę žvalgybos institucijoms atskleidžiančius duomenis į viešąsias informacines sistemas ir registrus bei įpareigojimo viešai skelbti žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenis; nustatyti, kad žvalgybos pareigūnų kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis;
3) atlikti kitus Žvalgybos įstatymo patikslinimus, atsižvelgiant į praktines šio įstatymo taikymo problemas: apibrėžti „vidaus saugumo“ sąvoką, numatyti galimybę ikiteisminiame tyrime liudytojo statusu dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui taikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą, tikslinti tarnybinių nusižengimų skirstymo į šiurkščius ir kitus nusižengimus kriterijus, įtvirtinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties terminą bei nustatyti naują tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas, atsisakyti žvalgybos institucijų pareigos apie sprendimą neteikti informacijos informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos, įtvirtinti nuostatas, kad yra būtinas žvalgybos pareigūno sutikimas jį perkeliant į lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.
Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis, Įstatymo projektu siekiama:
1) įtvirtinti ir tobulinti priemones, reikalingas efektyviai žvalgybos veiklai: draudimą vizualizuoti žvalgybos institucijoms priklausančius objektus (kartu teikiamu ANK pakeitimo projektu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už šių draudimų nesilaikymą); nustatyti žvalgybos institucijų teisę gaminti asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones bei žvalgybai ir kontržvalgybai naudoti kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ir priemones (atitinkamos nuostatos įtvirtinamos ir kartu teikiamame KŽĮ pakeitimo projekte), gauti banko paslaptį sudarančią informaciją be teismo sankcijos, duomenis iš privačių subjektų gauti saugiu būdu, be atskiro prašymo teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms; suteikti teisę žvalgybos institucijoms įdiegti technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą, ne tik ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, bet ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas teikiančių ūkio subjektų infrastruktūroje;
2) didinti tarnybos žvalgybos institucijoje patrauklumą, tobulinti personalo garantijas ir personalo administravimą: pareiginės algos koeficientus įtvirtinti Žvalgybos įstatyme; įteisinti patarėjo pareigybę; įteisinti garantijas, užtikrinančias žvalgybos institucijų personalo ir jų šeimos narių apsaugą bei kompensacines garantijas žvalgybos pareigūno perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju; į žvalgybos tarnybos stažą įtraukti ir stažą valstybei; išsamiau reglamentuoti žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo skyrimą į pareigas, tarnybinių rangų suteikimą, atleidimo pagrindus, tarnybos laiko ypatumus, žvalgybos pareigūnų rezerve esančių asmenų statusą, nustatyti pareigą pasiūlyti kitas pareigas pasibaigus valdybos viršininko ar jo pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui; įteisinti pagrindą komandiruotės išlaidų apmokėjimui, taip pat įteisinti galimybę atsisakyti teikti asmens priklausomybę žvalgybos institucijoms atskleidžiančius duomenis į viešąsias informacines sistemas ir registrus bei įpareigojimo viešai skelbti žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenis; nustatyti, kad žvalgybos pareigūnų kasmetinės atostogos būtų skaičiuojamos darbo dienomis;
3) atlikti kitus Žvalgybos įstatymo patikslinimus, atsižvelgiant į praktines šio įstatymo taikymo problemas: apibrėžti „vidaus saugumo“ sąvoką, numatyti galimybę ikiteisminiame tyrime liudytojo statusu dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui taikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą, tikslinti tarnybinių nusižengimų skirstymo į šiurkščius ir kitus nusižengimus kriterijus, įtvirtinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties terminą bei nustatyti naują tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas, atsisakyti žvalgybos institucijų pareigos apie sprendimą neteikti informacijos informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos, įtvirtinti nuostatas, kad yra būtinas žvalgybos pareigūno sutikimas jį perkeliant į lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas. 2.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius – Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymų projektai parengti bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos žvalgybos tarnybomis – Valstybės saugumo departamentu ir Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Žvalgybos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šis įstatymas be kitų sričių reglamentuoja ir žvalgybos pareigūnų statusą bei tarnybinį atlyginimą. Žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimas yra glaudžiai susijęs su žvalgybos pareigūnų teisiniu statusu. Žvalgybos pareigūnų tarnybinio atlyginimo sudėtines dalis reglamentuoja ne tik Žvalgybos įstatymas (64 straipsnis), bet ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, o pareiginės algos koeficientai įtvirtinti tik Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Siekiant išvengti situacijų, kai patikslinus su žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimu susijusias nuostatas būtina keisti du įstatymus, bei į paskutiniųjų metų tendenciją, kai pareigūnų pareiginės algos koeficientai reglamentuojami ne Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, tačiau specialiuose šių pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme), tikslinga nuostatas, susijusias su žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimu, reglamentuoti viename teisės akte – Žvalgybos įstatyme. Pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žvalgybos institucijos turi teisę stebėti ir fiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, susirašinėjimą ar kitokį asmenų susižinojimą.
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas įpareigoja ūkio subjektus, teikiančius elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, sudaryti techninę galimybę žvalgybos institucijoms įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tačiau dalis ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, norėdami užtikrinti reikiamų techninių priemonių (resursų) poreikį, tokių paslaugų teikimui naudojasi elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugomis. Tokiu būdu kai kuriais atvejais susidaro situacija, kai galimybę kontroliuoti informacijos turinį gali sudaryti tik elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas teikiantys ūkio subjektai, o ne ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas teikiantys ūkio subjektai. Taigi, Elektroninių ryšių įstatyme numatyta pareiga sudaryti technines galimybes kontroliuoti informacijos turinį tik ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, nėra pakankama. Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas suteikia teisę žvalgybos institucijoms gauti iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį.
Žvalgybos įstatymas nenustato įpareigojimo kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą žvalgybos institucijoms šioms įslaptinant asmenų tapatybę ar pareigūnų tarnybinę priklausomybę, o Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę gaminti ir naudoti dokumentus bei priemones tik kriminalinei žvalgybai. Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas suteikia teisę teikti žvalgybos informaciją tarptautinėms organizacijoms (institucijoms) ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms tik kai yra gautas prašymas pateikti informaciją. Žvalgybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys iš viešąsias funkcijas atliekančių subjektų tvarkomų valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami teikiant valstybės ir žinybinių registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu tai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą. Tokia galimybė nėra nustatyta Žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje, reglamentuojančiame duomenų gavimą iš privačių subjektų. Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apie sprendimą neteikti informacijos žvalgybos institucijų vadovai turi nedelsdami informuoti valstybės institucijas, kurioms žvalgybos institucijos yra atskaitingos.
Žvalgybos įstatymo 31 straipsnyje reglamentuotas skyrimas į žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas, o 32 straipsnyje – priėmimas į žvalgybos tarnybą, tačiau nei viename iš šių straipsnių nėra aptarti priėmimo į žvalgybos tarnybą ypatumai, kai asmuo skiriamas į žvalgybos institucijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas. Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnas teisminio nagrinėjimo procese gali dalyvauti kaip liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas, tačiau tokia garantija nenustatyta pareigūnui dalyvaujant ikiteisminiame tyrime. Žvalgybos įstatymo
žvalgybos pareigūnas privalo atlyginti su jo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias išlaidas. Žvalgybos įstatyme nenumatyta galimybė mažinti minėtas išlaidas proporcingai ištarnautiems metams. Tuo tarpu, žvalgybos pareigūnams, žvalgybos institucijose tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, atlygintinos išlaidos, susijusios su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu, mažinamos proporcingai žvalgybos institucijoje ištarnautiems metams. Žvalgybos įstatymo 44 straipsnyje, reglamentuojančiame žvalgybos pareigūnų rezervą, nustatyta, kad į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti perkeliami, kai jie skiriami dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis.
Šiame straipsnyje nėra įpareigojimo skirti užduotis žvalgybos pareigūnų rezerve esantiems asmenims, paskirtiems dirbti kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose. Žvalgybos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnui turi būti garantuota įstatymuose nustatyta minimali paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Įstatyme nėra reglamentuota, kaip žvalgybos institucijos turi elgtis, jeigu dėl objektyvių priežasčių ir žvalgybos institucijos veiklos specifikos tam tikrais atvejais nepavyksta užtikrinti minimalaus poilsio režimo. Žvalgybos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą įskaitomas tarnybos žvalgybos institucijoje ir nuo 1990 m. kovo
tarnyboje stažas. Šio straipsnio nuostatos be išimties netaikomos žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis. Žvalgybos įstatymo
institucijos vadovybės deklaracijų duomenys skelbiami viešai.
Pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 13 punktą žvalgybos pareigūnas privalo būti atleistas iš tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, o pagal 17 punktą valdybos viršininkas ir valdybos viršininko pavaduotojas privalo būti atleistas iš tarnybos pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui (Žvalgybos įstatymas nenumato pareigos pasibaigus skyrimo į žvalgybos institucijos valdybos viršininko ar jo pavaduotojo pareigas žvalgybos pareigūnui pasiūlyti kitas pareigas). Žvalgybos įstatymo 51 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos dėl laikino pavedimo atlikti kitas pareigas taikomos žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje numatytas didesnis apmokėjimas, jei pavedama atlikti aukštesnes pareigas, netaikomas. Pagal Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Žvalgybos įstatymas nenumato tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas, taip pat nenumato tarnybinės nuobaudos paskyrimo senaties termino. Žvalgybos įstatymo 62 straipsnis reglamentuoja tarnybinių rangų suteikimą, tačiau šiame straipsnyje nėra įtvirtinta tarnybinių rangų paskirtis. Nors šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybiniai rangai suteikiami Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, iš 5 dalyje nustatyto reguliavimo darytina prielaida, kad tarnybiniai rangai suteikiami ne žvalgybos pareigūnams, o priskiriami pareigoms, todėl reguliavimas nėra pakankamai aiškus.
Žvalgybos įstatymas nereglamentuoja žvalgybos pareigūnų komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarkos. Žvalgybos įstatymo
pareigūnams skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Šio straipsnio nuostatos netaikomos žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Kodeksas) nustatyta administracinė atsakomybė už karinių teritorijų filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitokiu būdu, taip pat už bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą virš šių teritorijų, tačiau nėra nustatyta administracinė atsakomybė už analogiškas veikas, vykdomas žvalgybos institucijoms priklausančių teritorijų atžvilgiu. Žvalgybos įstatymo priede patvirtintos Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties 4 punkte įtvirtintas žvalgybos pareigūno įsipareigojimas tarnauti žvalgybos institucijoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne mažiau kaip 5 metus nuo šios sutarties pasirašymo momento. Tačiau tos pačios sutarties 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutartis gali būti nutraukta Žvalgybos įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis, t. y. įskaitant ir įstatyme numatytą pagrindą nutraukti sutartį savo noru. Todėl Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties 4 punktas nesukuria teisiškai reikšmingo įsipareigojimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Nauju teisiniu reguliavimu siūloma papildyti galiojančio Žvalgybos įstatymo nuostatas, aiškiai įtvirtinant žvalgybos institucijų teisę gauti iš fizinių asmenų žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją, o iš visų juridinių asmenų, įskaitant finansų ir kredito įstaigas, bei valstybės įgaliotų asmenų – informaciją apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją (atitinkamai atsisakant nuostatos, kad tokia informacija iš finansų ir kredito įstaigų gaunama pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį), taip pat teisę ne tik naudoti, bet ir gaminti tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus ir priemones, tuo pačiu įtvirtinant ir pareigą kitoms valstybės institucijoms teikti pagalbą įgyvendinant minėtas teises. Įstatymo projektu taip pat nustatoma galimybė kriminalinei žvalgybai pagamintus dokumentus ar priemones naudoti ir žvalgybai, atitinkamas nuostatas įtvirtinant ir KŽĮ pakeitimo projekte. KŽĮ pakeitimo projekte, be kita ko, nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pagalbą žvalgybos institucijoms joms įgyvendinant Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytas teises bei gamina žvalgybai ir kontržvalgybai asmens tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančius dokumentus, dokumentų blankus ir jų rekvizitus, kitas priemones. Įstatymo projektu siūloma žvalgybos institucijoms suteikti galimybę teikti aktualią ir tarptautinėms organizacijoms (institucijoms) ir užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms svarbią žvalgybos informaciją, ir kai tokios informacijos pateikimo galimybės nenumato tarptautinės sutartys ar susitarimai. Tokia informacija pagal siūlomą reglamentavimą būtų teikiama valstybės ar tarnybos paslaptį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą asmenims filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, įskaitant jose esančius statinius, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba jei turimas žvalgybos institucijos vadovo išduotas leidimas. Žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš kurių draudžiama vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius, įsakymu, kuris bus skelbiamas teisės aktų registre, tvirtins žvalgybos institucijos vadovas, o patenkančių į karines teritorijas – krašto apsaugos ministras. Atsižvelgiant į tai, kad bepiločių orlaivių skrydžiai kelia grėsmę ne tik įskridę į konkrečią teritoriją, bet ir skrisdami jos prieigose, siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių skrydžiai taip pat draudžiami 200 metrų spinduliu aplink žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, o patenkančių į karines teritorijas – kaip nurodyta karinių teritorijų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atitinkamai Žvalgybos įstatymas papildomas nuostata, suteikiančia teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš bepilotį orlaivį, jei jo skrydis vykdomas nesilaikant nustatyto draudimo, o kartu teikiamu ANK pakeitimo projektu siūloma nustatyti baudas už neteisėtą žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų, įskaitant jose esančius statinius, filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą ir neteisėtą bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą, taip pat galimybę konfiskuoti surinktą informaciją ir tam naudotas priemones.
ANK pakeitimo projektu taip pat siūloma suteikti teisę Valstybės saugumo departamentui pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus minėtų pažeidimų atveju. Siekiant užtikrinti valstybės saugumo interesus bei žvalgybos institucijų galimybę gauti informaciją, reikalingą nustatytiems uždaviniams įgyvendinti, Įstatymo projekte numatyta pareiga sudaryti technines galimybes kontroliuoti susižinojimo turinį ne tik ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, bet ir ūkio subjektams, teikiantiems elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas. Žvalgybos įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kad duomenys iš privačių asmenų tvarkomų informacinių sistemų ir duomenų bazių žvalgybos institucijoms teikiami pateikiant jų tvarkomų informacinių sistemų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą, jeigu tai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą. Įtvirtinus tokią nuostatą, privatūs subjektai, žvalgybos institucijai kreipimesi nurodžius, kad siekiant užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą priimtinas tik toks duomenų teikimo būdas, privalės užtikrinti, kad duomenys būtų teikiami saugiu, t. y. nesudarančiu prielaidų atskleisti žvalgybos objektą, būdu.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti teisę žvalgybos institucijoms naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarką. Šį pasiūlymą nulėmė aplinkybė, kad lėšų naudojimas žvalgybai ir kontržvalgybai yra specifinis, palyginti su ūkinio pobūdžio reikmėms skirtų lėšų naudojimu. Pirmiausia, specifiškumą lemia Žvalgybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas specialusis žvalgybos institucijų veiklos principas – veiklos metodų neskelbtinumas. Žvalgybos institucijos vadovas, kaip subjektas, kuris yra atsakingas už piniginių išteklių, skirtų institucijai, efektyvų ir rezultatyvų naudojimą, įvertinęs veiklos specifiką, kompetentingai galėtų nustatyti pačias efektyviausias lėšų naudojimo taisykles, kurios užtikrintų sklandų žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymą bei tinkamą lėšų naudojimą. Įstatymo projekte nustatomos naujos žvalgybos institucijų personalo veiklos garantijos, įtvirtinant, kad žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų.
Įstatymo projekte taip pat nustatomos naujos kompensacinės garantijos žvalgybos pareigūno perkėlimo į pareigas kitoje vietovėje atveju – nustatoma, kad kai dėl žvalgybos pareigūno perkėlimo į kitas pareigas jo nuolatinė tarnybos vieta perkeliama į kitos savivaldybės teritoriją, taip pat žvalgybos pareigūnui laikinai pavedus atlikti kitas žvalgybos pareigūno pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, žvalgybos pareigūno prašymu atlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal bet kokios rūšies transportu arba gyvenamojo būsto nuomos išlaidos. Žvalgybos pareigūnui, kuris dėl tarnybos vietos pakeitimo keistų ir gyvenamąją vietą, būtų atlyginamos persikėlimo išlaidos ir būsto nuomos išlaidos. Vyriausybė nustatytų maksimalius nuomos išlaidų dydžius, maksimalų kompensuotinų persikėlimo išlaidų dydį, o kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat persikėlimo išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką bendru įsakymu nustatytų Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti patarėjo pareigybę. Ši pareigybė leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas. Viena iš jų susijusi su galimybe užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui. Žvalgybos įstatymas numato teisę perkelti žvalgybos pareigūnus į kitas institucijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tačiau pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijos susiduria su problema, kad vadovaujamas pareigas užėmusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypatingai kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas. Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis. Patarėjo pareigybė leistų spręsti šią problemą bei sudarytų galimybę efektyviam personalo administravimui. Atsižvelgiant į tai, kad patarėjams būtų priskirtos sudėtingos, kompleksinės užduotys, reikalaujančios didelės patirties ir kvalifikacijos, numatytas žvalgybos patarėjo pareiginės algos koeficiento intervalas, atitinkantis nuo skyriaus viršininko iki valdybos viršininko pavaduotojo pareiginės algos koeficientus. Atitinkamai tikslinami žvalgybos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai, t. y. numatoma galimybė atleisti valdybos viršininką ar jo pavaduotoją iš tarnybos žvalgybos institucijoje, kai pasibaigia jų skyrimo į pareigas laikotarpis ir jie atsisako būti perkelti į jiems siūlomas žemesnes pareigas žvalgybos institucijoje. Siekiant išvengti teisėtų asmens lūkesčių pažeidimo, Įstatymo projektu taip pat numatoma, kad žvalgybos pareigūno perkėlimas į lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, galimas tik jo sutikimu. Atsižvelgiant į skirtingą Žvalgybos įstatymo nuostatų traktavimą, Įstatymo projektu yra aiškiau apibrėžiami reikalavimai asmeniui, skiriamam žvalgybos institucijos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotoju, t. y. nurodomas baigtinis reikalavimų sąrašas.
Įstatymo projekte numatoma, kad į minėtas pareigas skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra nepriekaištingos reputacijos, atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bei turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Įstatymo projektu taip pat įtvirtinama galimybė, pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojų skyrimo į pareigas laikotarpiui, sudaryti galimybę jiems toliau tarnauti žvalgybos institucijoje, t. y. priimti juos į tarnybą netaikant Žvalgybos įstatyme nustatytų amžiaus apribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pasibaigus žvalgybos institucijos vadovų kadencijai, jie, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 17 punktu, turi būti atleisti ir tolesnei tarnybai žvalgybos institucijoje gali būti priimti tik taikant atrankos procedūras ir įvertinus, ar jie atitinka visus reikalavimus, taikomus asmenims, niekuomet netarnavusiems žvalgybos institucijoje, įskaitant ir reikalavimą dėl amžiaus, nustatytą Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Įstatymo projektu, be kita ko, tikslinami Žvalgybos įstatymo 53 straipsnyje nustatyti atleidimo pagrindai, šio straipsnio 13 punkte nustatytą atleidimo pagrindą dėl laikinojo nedarbingumo performuluojant į dispozityvią normą (žvalgybos institucijos vadovas, priimdamas sprendimą dėl žvalgybos pareigūno atleidimo, turėtų galimybę įvertinti galimą tolesnę jo ligos eigą, jo kompetencijas, žvalgybos institucijos interesą ar kitas reikšmingas aplinkybes), o šio straipsnio 17 punkte (pernumeravus 18 punktas) nustatant, kad valdybos viršininkas ir valdybos viršininko pavaduotojas atleidžiami iš tarnybos, pasibaigus jų skyrimo į pareigas laikotarpiui, tik jei jie atsisakė būti perkelti į žemesnes pareigas. Įstatymo projekte tikslinamos žvalgybos pareigūnų rezervą reglamentuojančios nuostatos: nustatoma, kad visiems rezerve esantiems pareigūnams skiriamos užduotys, numatoma galimybė perskaičiuoti jų stažą, be to, įtvirtinama nuostata, kad išbraukus asmenį iš žvalgybos pareigūnų rezervo ir jam vėl pradėjus tarnauti žvalgybos institucijoje, netaikomas įstatyme nustatytas priėmimo į žvalgybos instituciją amžius. Taip pat tikslinamos žvalgybos pareigūno tarnybos stažą reglamentuojančios nuostatos, įtvirtinant, kad į žvalgybos pareigūno stažą be tarnybos žvalgybos institucijoje, profesinėje karo tarnyboje ar tarnybos statutinėje valstybės tarnyboje stažo įskaitomas ir stažas Lietuvos valstybei.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad duomenys, atskleidžiantys asmens priklausomybę žvalgybos institucijai, į valstybės informacines sistemas ir (ar) registrus žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti neteikiami, jei tokių duomenų tvarkymas atitinkamoje informacinėje sistemoje ar registre galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai. Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalį siūloma pildyti nuoroda į 57 straipsnį, nes pagal 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 2 dalies redakciją, karių, turinčių žvalgybos pareigūno statusą, skatinimą turi nustatyti Žvalgybos įstatymas. Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis taip pat pildoma nuorodomis į 42, 46, 50, 51 ir 65 straipsnius, siekiant suvienodinti žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno sutartį ir tarnaujančių pagal profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos vertinimo laikotarpius ir sąlygas, tarnybos stažo skaičiavimą, perkėlimą į kitas pareigas, apmokėjimą už laikiną pavedimą atlikti kitas pareigas, atostogas. Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti Žvalgybos įstatymo nuostatas, susijusias su atlygintinomis mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidomis, atleidžiant iš tarnybos žvalgybos pareigūną – Žvalgybos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad minėtos išlaidos mažinamos proporcingai ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams.
Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę ikiteisminiame tyrime liudytojo statusu dalyvaujančiam žvalgybos pareigūnui taikyti anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą, taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo viešai skelbti žvalgybos institucijos vadovybės deklaracijų duomenis. Įstatymo projektu siūloma įvesti papildomą tarnybinės nuobaudos rūšį – perkėlimą į žemesnes pareigas, kuri galėtų būti skiriama už šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Šią nuobaudos rūšį siūloma įtvirtinti atsižvelgiant į praktinį poreikį, nes padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą turėtų būti taikomos pakankamai griežtos tarnybinės nuobaudos. Tam tikrais atvejais, įvertinus visas faktines aplinkybes, atleidimas iš tarnybos būtų per griežta ir neproporcinga tarnybinė nuobauda, o kitų tarnybinių nuobaudų (griežto papeikimo ar tarnybinio atlyginimo sumažinimo) skyrimas ne visada atitiktų pažeidimo pobūdį ir nepasiektų norimo tikslo. Skyrus griežtą papeikimą ar sumažinus tarnybinį atlyginimą, žvalgybos pareigūnas būtų paliktas dirbti tą patį darbą ir eiti tas pačias pareigas, nors pagal padaryto pažeidimo pobūdį toks pareigūnas neturėtų būti paliktas eiti tų pačių pareigų. Kartu siūloma nustatyti, kad prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų nebūtų priskiriamas neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, jeigu nėra nusikalstamos veikos požymių (tarnybinių pareigų neatlikimas).
Neatsargiai padarytų veikų, siejamų su netinkamu tarnybinių pareigų vykdymu, priskyrimas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų yra neproporcingai griežtas, todėl tokio pobūdžio veikos turėtų būti priskiriamos prie kitų tarnybinių nusižengimų. Taip pat Įstatymo projekte siūloma numatyti poveikio priemones už Žvalgybos pareigūno etikos kodekso pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad ir kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme) numatytas tarnybinių nuobaudų skyrimas už etikos normų pažeidimus, Įstatymo projektu siūloma pakartotinius Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso pažeidimus priskirti tarnybiniams nusižengimams ir numatyti galimybę už juos taikyti tarnybines nuobaudas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti tarnybinės nuobaudos senaties skyrimo terminą, įtvirtinant, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai. Trejų metų terminas pasirenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme įtvirtintą tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, taip pat į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą, kad per pastaruosius trejus metus nustatytos asmens savybės ir veiklos yra aktualios vertinant jo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei.
Taip pat, atsižvelgiant į kitų įstatymų (Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir kt.) atitinkamas nuostatas, siūloma žvalgybos pareigūnų kasmetines atostogas skaičiuoti darbo dienomis, jų trukmę suvienodinant su nustatytomis atostogomis vidaus tarnybos pareigūnams, nustatyti teisės į piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas apribojimą (ši teisė būtų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos). Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti papildomas žvalgybos pareigūnų garantijas (tokias kaip garantuojamos einamos pareigos ir tarnybinis atlyginimas, kai žvalgybos pareigūnas išvykęs į teismą ir pan.), kurios įtvirtintos ir kitiems valstybės pareigūnams ir net valstybės tarnautojams. Įstatymo projektu siūloma numatyti teisę žvalgybos pareigūnams, gavus žvalgybos institucijos vadovo pritarimą, užsiimti profesine praktine veikla, jeigu teisės aktuose įtvirtintas toks reikalavimas kvalifikacijai palaikyti ir jei ši kvalifikacija būtina žvalgybos pareigūno vykdomoms funkcijoms žvalgybos institucijoje. Siekiant sudaryti sąlygas į tarnybą pritraukti asmenis, kurie turi didelę praktinę patirtį, tačiau turi žemesnį, nei šiuo metu Žvalgybos įstatyme nustatytas išsilavinimas (pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai, turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą), siūloma šiek tiek mažinti išsilavinimo reikalavimą tam tikroms pareigybėms.
Pažymėtina, kad Žvalgybos įstatymas nustato minimalius išsilavinimo reikalavimus, todėl žvalgybos institucijos vadovas, tvirtindamas konkrečius pareiginius nuostatus, kiekvienu individualiu atveju sprendžia dėl išsilavinimo, būtino konkrečioms funkcijoms atlikti, ir gali nustatyti aukštesnį, nei įstatyme įtvirtintas minimalus reikalavimas. Įstatymo projekte numatoma ne tik iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus į Žvalgybos įstatymą, tačiau ir juos nustatyti tokius, kurie atitiktų žvalgybos pareigūnų tarnybos specifiką (taikomus draudimus, apribojimus, keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei vykdomų užduočių rizikingumą). Tai ne tik užtikrintų didesnę žvalgybos pareigūnų motyvaciją tarnauti žvalgybos institucijose, tačiau ir atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnams nustatyti didžiausi draudimai ir apribojimai, lyginant su kitais valstybės pareigūnais, bei įtvirtinamas specialus tarnybos režimas, t. y. nenormuotas tarnybos laikas, neteisinga ir nepagrįsta, kad žvalgybos pareigūnų atlyginimai šiuo metu yra mažesni už kitose institucijose (tokiose kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Vadovybės apsaugos tarnyba) tarnaujančių pareigūnų tarnybinius atlyginimus. Siekiant užtikrinti laipsnišką žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemos tobulinimą, Įstatymo projektu žvalgybos pareigūnų pareiginių algų koeficientus siūloma keisti trimis etapais: nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d.
Be to, siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principą, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, Žvalgybos įstatyme numatant priemokas: 1) už darbą, kai esant žvalgybos pareigūno sutikimui, raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas; 2) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti galimybę mokėti didesnę priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą (t. y. nuo 50 procentų pareiginės algos dydžio padidinti iki 100 procentų pareiginės algos dydžio). Taip institucijoms būtų sudaryta galimybė pritraukti ir išlaikyti išskirtinės kvalifikacijos ir patirties personalą, kurio atliekamos ypatingos specifikos funkcijos svariai prisideda prie institucijų pajėgumų plėtros ir veiklos efektyvumo. Kartu institucijos galėtų laiku reaguoti į nuolat kintančius poreikius pritraukti naują ar išlaikyti esamą personalą, turintį ypatingą, išskirtinę kompetenciją, patirties ir įgūdžių atlikti ypatingos specifikos funkcijas. Įstatymo projektu numatoma galimybė išskirtiniais atvejais, esant tarnybiniam būtinumui, kai neatidėliotinai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, pavesti žvalgybos pareigūnui vykdyti tarnybines užduotis jam priklausančio nepertraukiamo poilsio metu. Už tarnybą nepertraukiamo poilsio metu žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka būtų atlyginama laisvu nuo tarnybos laiku. Ši nuostata užtikrintų nepertraukiamą tarnybinių užduočių atlikimą, kai dėl tam tikros užduočių specifikos pradėtos svarbios užduoties vykdymo negali perimti kitas žvalgybos pareigūnas.
Be to, siūloma Žvalgybos įstatyme, vietoj į kitus įstatymus nukreipiančios normos, nustatyti minimalius žvalgybos pareigūnų poilsio reikalavimus: vienuolikos valandų iš eilės kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmę, trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmę ir dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmę, jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos. Įstatymo projektu taip pat siekiama pašalinti techninio pobūdžio netikslumus, išaiškėjusius taikant Žvalgybos įstatymo nuostatas. Tikimasi, kad priėmus siūlomą Įstatymo projektą bus efektyviau ir veiksmingiau kovojama su grėsmėmis nacionalinio saugumo interesams, laiku užkertamas kelias asmenų veiklai, galinčiai kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, o efektyvių teisinių įrankių turėjimas leis tikėtis sėkmingų rezultatų kovoje su hibridinėmis grėsmėmis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, numatomi šie teigiami rezultatai:
1) sukurtos papildomos priemonės efektyvesnei kovai su hibridinėmis grėsmėmis;
2) sudaromos papildomos prielaidos pritraukti naujus žvalgybos pareigūnus ar išlaikyti tarnaujančius;
3) sudarytos sąlygos efektyviau vykdyti žvalgybos institucijų personalo administravimą;
4) sudarytos sąlygos efektyviai išnaudoti tarnybą baigusių žvalgybos pareigūnų potencialą, stiprinant valstybės saugumą ir ginant valstybės interesus nuo išorės ir vidaus grėsmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti įstatymo projekto nuostatas, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų pagalbos, susijusios su tapatybės ir tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančių dokumentų ir priemonių gaminimu, teikimą žvalgybos institucijoms;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, keičiantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį maksimalius nuomos išlaidų ir maksimalų kompensuotiną persikėlimo išlaidų dydžius;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį išlaidų, susijusių su susižinojimo kontrolės įrangos išlaikymu, atlyginimo ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, kompensavimo tvarką ir sąlygas. Krašto apsaugos ministras kartu su Valstybės saugumo departamento direktoriumi, įgyvendindami Įstatymo projektą, turės nustatyti:
tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį;
jų apskaičiavimo tvarką.
Žvalgybos institucijų vadovai, įgyvendindami Įstatymo projektą, turės nustatyti:
1) žvalgybai ir kontržvalgybai skirtų lėšų naudojimo tvarką;
pareigūno tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, tvarką;
poilsio laiko, kompensavimo laisvu nuo tarnybos laiku tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projektui įgyvendinti Valstybės saugumo departamentui bus reikalingos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto – 2022 m. papildomai reikės apie 2,2 mln. eurų, o 2023 m. – apie 1,2 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – 2 mln. eurų, lyginant su
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės – 2022 m. apie 1,85 mln. eurų, 2023 m. – apie 0,73 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – papildomai 1,6 mln. eurų, lyginant su 2023 m. tačiau planuojama, kad šios lėšos bus skiriamos iš Krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Vidaus saugumas“,
„rezervo žvalgybos pareigūnas“, „pareiginės algos koeficientas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas Valdas Rakutis Dovilė Šakalienė Arvydas Pocius Raimundas Lopata
43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70
2022-05-03 Nr. XIVP-1603 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,Vidaus saugumas“ turėtų būti rašoma paryškintai. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata tikslintina, nes Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio 1 dalies 8 punktas. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punkte, kuriame numatyta žvalgybos institucijos teisė gauti paramą, nurodyti paramos teikėjai tikslintini pagal Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (šioje dalyje nenustatyta, kad parama pripažįstama, jeigu ją teikia tarptautinės institucijos). 4. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 15 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbrauktini teisės aktų trumpiniai. 5. Projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 13 straipsnio „Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus“ 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, kad informaciją iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą galima gauti tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį (taip pat siūloma atitinkamai pakeisti kitas susijusias šio straipsnio nuostatas). Pažymėtina, kad žvalgybos tikslais renkama informacija apie asmens atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gali būti susijusi su įvairiais asmens privatumo aspektais.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi požiūrio, kad asmens privatus gyvenimas yra plati kategorija, kurią sunku išsamiai ir tiksliai apibrėžti; ji apima, be kita ko, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninį ir šeimos gyvenimą, sveikatos būklę, santykius su kitais asmenimis ir išoriniu pasauliu (Didžiosios kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę; Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą ir šios teisės apsauga aiškintina plečiamai, remiantis dinaminio žmogaus teisių aiškinimo principu, atsižvelgiant inter alia į visuomenės raidą, mokslo ir technologijų pažangą, suteikiančią vis daugiau galimybių kištis į asmens privatų gyvenimą (2019 m. balandžio
apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Vertinant siūlymą panaikinti reikalavimą nurodytą informaciją apie asmens atliktas ūkines ar finansines operacijas rinkti tik gavus teismo leidimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir toliau būtų reikalaujama gauti teismo leidimą pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui, tačiau projektu siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos prielaidos, negavus teismo leidimo finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui realiu laiku, kiek vėliau be teismo leidimo gauti iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, kitų juridinių asmenų iš esmės tą pačią informaciją apie jau atliktas operacijas.
Pažymėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog, vadovaujantis Bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalimi, kitoms institucijoms banko paslaptį sudaranti informacija teikiama be teismo sankcijos, iš tiesų tai, ar informacijai apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir
(ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gauti reikalingas teismo leidimas, yra ne Bankų įstatymo, o tam tikrų institucijų veiklą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Toks reikalavimas yra nustatytas tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms (Kriminalinės žvalgybos įstatymo
155 straipsnis).
Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad informacija apie fizinių ar juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą „ir kita žvalgybos institucijų veiklai reikalinga informacija“ (žr. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę), galinti atskleisti įvairius asmens privataus gyvenimo aspektus, turėtų būti renkama tik gavus teismo leidimą, kurį suteikiant būtų įvertinamas prašomos gauti informacijos apimties proporcingumas siekiamiems tikslams. 6. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje formuluotę „Reikalavimas atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus“ siūlytume pakeisti formuluote „Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas“, atsižvelgiant į tai, kad nurodytame punkte yra nustatytas tik vienas reikalavimas, ir kartu atsisakant konstrukcijos „Reikalavimas atitikti <...> reikalavimus“. 7. Projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo
nepriekaištingos reputacijos, jeigu jo elgesys ar veikla nėra suderinama su žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais. Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl siūloma panaikinti šį nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijų, kartu nustatant mažiau tikslų ir aiškų reikalavimą „pagal savo asmenines, dalykines savybes tikti žvalgybos tarnybai“ (žr. projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą). 8.
straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje vertybes, kurioms gali kilti grėsmė, siūlytume vardyti pradedant didžiausiąja iš jų („gyvybei, sveikatai, turtui“), be to, atsižvelgiant į tai, kad gyvybė, sveikata ir turtas yra ne konstitucinės teisės, o konstitucinės vertybės, reikėtų pakoreguoti konstrukciją „ar kitoms konstitucinėms teisėms“. 9. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią žvalgybos pareigūnas privalėtų atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, „jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams“, yra neaiški, ją reikėtų suformuluoti suprantamiau. 10. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti jų sutikimu įtraukiami, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant atleidimo pagrindus, – atsižvelgiant į žvalgybos pareigūnams keliamą patikimumo reikalavimą, gali kilti abejonių dėl galimybės įtraukti į rezervą pareigūnus, atleidžiamus iš tarnybos pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 2–11 punktus.)
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnams paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė. Formuluotė „paprastai garantuojama“ yra ydinga, nes aplinkybė
„paprastai“ reiškia, kad „garantuojamos“ trukmės poilsis gali būti ir
nesuteikiamas, taigi šia aplinkybe iškreipiama pati garantijos esmė; tiksliau būtų nurodyti, kokios trukmės poilsis yra „paprastai suteikiamas“, o ne
„garantuojamas“. Kartu pabrėžtina, kad 2003 m.
lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p.
381) nustatytas reikalavimas valstybėms narėms imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiko per parą. 12. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 13. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje žodis „nesilaikant“ keistinas žodžiu „nepaisant“. 14. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje žodis „atstovybėse“ keistinas žodžiu „atstovybes“. 15. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes pareigas perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar šioje nuostatoje po žodžių „į aukštesnes pareigas“ nereikėtų įrašyti „ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas,“ (atkreiptinas dėmesys ir į tai, ar nereikėtų kartu atitinkamai papildyti ar patikslinti ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, projekto 22 straipsniu keičiamo 50 straipsnio nuostatų). 16. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 100 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Visų pirma pažymėtina, kad kiekvieno pareigūno vykdomų funkcijų specifika atsispindi jo pareigybės aprašyme, todėl, užtikrinant pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, į specifinių funkcijų atlikimą turėtų būti atsižvelgiama nustatant atitinkamą (adekvačią) pareiginę algą.
Antra, svarstytina, ar galimybė mokėti pagrindinei tarnybinio atlyginimo daliai – pareiginei algai – prilygstančią priemoką neiškreiptų hierarchinę pareigūnų sistemą atitinkančio jų tarnybinių atlyginimų dydžių diferencijavimo. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitiems statutinių įstaigų pareigūnams priemokos už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą įstatymuose arba apskritai nenumatytos, arba yra numatytos tik iki 1 bazinio dydžio (Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams). Todėl, siekiant sistemiškai reglamentuoti šiuos santykius ir užtikrinti socialinio teisingumo balansą, klausimas dėl statutinių pareigūnų priemokų už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą spręstinas kompleksiškai. 17. Pagal Rekomendacijų 112 punktą, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje, taip pat projekto 38 straipsnio 4 dalyje prieš krašto apsaugos ministro pareigų pavadinimą siūlytume išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 18. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių ,,vidutinio jų darbo užmokesčio“ įrašytini žodžiai ,,vidutinio jų tarnybinio atlyginimo“, atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnui mokamas tarnybinis atlyginimas, o ne darbo užmokestis. 19. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 15 dalyje vietoj žodžio „jais“ įrašytini žodžiai „žvalgybos pareigūnu“. 20. Projekto 35 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 2 priedu ir jame nustatyti didesnius nei šiuo metu galiojantieji žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus.
Be to, projekto 36 ir 37 straipsniais numatoma šiuos koeficientus dar padidinti nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d. Kartu projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūloma sumažinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytus žvalgybos pareigūnams keliamus kvalifikacinius (išsilavinimo) reikalavimus. Svarstytina, ar siūlomi žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientai yra proporcingi lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnų ar Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatytomis valstybės pareigūnų pareiginėmis algomis. Antai vyriausiojo specialisto (kuriam pagal projektą būtų keliamas aukštojo koleginio, iki 2009 metų įgyto aukštesniojo arba iki 1995 metų įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo reikalavimas) pareiginė alga, kurios koeficientą siūloma nustatyti 14,5–16 bazinių dydžių (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 15–16,5, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 16–17,5 bazinių dydžių), būtų didesnė nei, pavyzdžiui, Konstitucijoje numatytos valstybės institucijos – Valstybės kontrolės vadovo pareiginė alga, kurios koeficientas yra lygus 15,5 bazinių dydžių, arba žvalgybos institucijų veiklos kontrolę vykdančio žvalgybos kontrolieriaus pareiginė alga, kurios koeficientas – 14,5 bazinių dydžių.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jaunesniojo specialisto ir specialisto, kuriems pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų keliamas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos koeficientai (atitinkamai 11–12,5 ir 12–13,35, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 12,5–14 ir 13,5–15 bazinių dydžių) būtų didesni nei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytieji pareigybėms, kurioms užimti būtina turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareiginės algos koeficientas yra 12 bazinių dydžių, Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų – 9 baziniai dydžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į du Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos valstybės tarnybos klausimais aspektus.
Pirma, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius (2004 m. gruodžio 13 d., 2018 m. birželio 6 d., 2019 m. balandžio 18 d. ir kiti nutarimai); tai suponuoja gana didelius (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Antra, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo; tokiais atvejais būtų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. liepos 1 d.,
darbo apmokėjimo sąlygas vienai pareigūnų grupei iškreipiama bendra valstybės tarnyboje (plačiąja, konstitucine, jos prasme) pareigas einančių asmenų, tarp jų valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo sistema, pažeidžiami kitų valstybės pareigūnų grupių, taip pat kitų valstybės tarnautojų teisėti lūkesčiai gauti teisingą atlyginimą už tarnybą ir sukuriamas precedentas reikalauti padidinti atlyginimą atskiroms valstybės pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų grupėms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų patikslinti įstatymo projektą ir į jį perkelti galiojančias įstatymo nuostatas, kuriomis reguliuojamas žvalgybos pareigūnų atlyginimas už tarnybą, arba peržiūrėti visą valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą ir suderinti (suvienodinti) jiems taikomas normas, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus. 21. Projekto 38 straipsnio 8 dalyje po žodžio ,,keičiamo“ įrašytini žodžiai ,,Žvalgybos įstatymo“. 22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir šio pakeitimo įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Todėl siekiant, kad teikiamu projektu siūlomas pakeitimas liktų galioti, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
11, 12, 13, 15, 16, 18, 21, 24, 26, 29, 31, 32, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49,
2023-12-13 Nr. XIVP-1603(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgdami į tai, kad tiek pagal Žvalgybos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 23 straipsnį, tiek pagal Žvalgybos kontrolierių įstatymo 3 straipsnį, skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų nagrinėja žvalgybos kontrolieriai, siūlome atsisakyti projekto 11 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkto (kuriame nustatyta, kad Seimo komitetas nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų) kaip nederančio su žvalgybos kontrolierių kompetencijos teisiniu reguliavimu. 2. Projekto 14 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje tikslintina nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad Seime svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3187(3), kuriuo keičiamas šio įstatymo pavadinimas (jis bus vadinamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu) ir kurio įsigaliojimas, kaip ir vertinamo projekto, numatytas 2024 m. sausio 1 d. 3.
išdėstytame keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punkte nėra galiojančios redakcijos Žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatos „informuoja žvalgybos pareigūnus apie jų tarnybos sąlygas“, tačiau šis pakeitimas projekto lyginamajame variante neatsispindi (ši nuostata nėra perbraukta, projekto lyginamajame variante jos apskritai nėra, taigi jis parengtas ne galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos pagrindu), todėl neaišku, ar projektu siūloma šią nuostatą panaikinti, ar ne. 4. Atsižvelgdami į Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką „aukštasis universitetinis išsilavinimas“, siūlome projekto 16 straipsnio 4 dalyje išdėstytos keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte kaip perteklinius išbraukti žodžius ,,arba jam prilygintas“. 5. Projekto 20 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „netekto darbingumo“ įrašytini žodžiai „netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo)“, nes 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722, kuriuo sąvoka „netektas darbingumas“ keičiama sąvoka „netektas dalyvumas“. Be to, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, kartu turėtų būti tikslinami kiti keičiamo įstatymo straipsniai, kuriuose vartojamos sąvokos „neįgalusis“ (ji keičiama sąvoka „asmuo su negalia“) bei „darbingumo lygis“, t. y. turėtų būti keičiami keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 69 straipsnio 3 dalis (šioje dalyje reikėtų kartu patikslinti nurodytas „netekto darbingumo vienkartines kompensacijas“ ir „netekto darbingumo periodines kompensacijas“, atsižvelgiant į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-3195(2)) nurodytas „netekto dalyvumo vienkartines kompensacijas“ ir „netekto dalyvumo periodines kompensacijas“), 69 straipsnio 4 ir 7 dalys. 6. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 62 straipsnio nuostatas, pagal kurias yra suteikiami karių laipsniai, projekto 25 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 50 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „karinis laipsnis“ įrašytini žodžiai „kario laipsnis“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. +370 5 209 6552, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63,
(pavaduojanti Dainių Kreivį), Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio
paryškintai. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata tikslintina, nes Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio 1 dalies 8 punktas. Atsižvelgti. 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punkte, kuriame numatyta žvalgybos institucijos teisė gauti paramą, nurodyti paramos teikėjai tikslintini pagal Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (šioje dalyje nenustatyta, kad parama pripažįstama, jeigu ją teikia tarptautinės institucijos). Atsižvelgti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03 3,8
rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau
Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbrauktini teisės aktų trumpiniai. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
netekusia galios keičiamo įstatymo 13 straipsnio „Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus“ 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, kad informaciją iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą galima gauti tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį (taip pat siūloma atitinkamai pakeisti kitas susijusias šio straipsnio nuostatas).
Pažymėtina, kad žvalgybos tikslais renkama informacija apie asmens atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir
(ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gali būti susijusi su įvairiais asmens privatumo aspektais. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi požiūrio, kad asmens privatus gyvenimas yra plati kategorija, kurią sunku išsamiai ir tiksliai apibrėžti; ji apima, be kita ko, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninį ir šeimos gyvenimą, sveikatos būklę, santykius su kitais asmenimis ir išoriniu pasauliu (Didžiosios kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę; Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą ir šios teisės apsauga aiškintina plečiamai, remiantis dinaminio žmogaus teisių aiškinimo principu, atsižvelgiant inter alia į visuomenės raidą, mokslo ir technologijų pažangą, suteikiančią vis daugiau galimybių kištis į asmens privatų gyvenimą (2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.
Vertinant siūlymą panaikinti reikalavimą nurodytą informaciją apie asmens atliktas ūkines ar finansines operacijas rinkti tik gavus teismo leidimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir toliau būtų reikalaujama gauti teismo leidimą pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui, tačiau projektu siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos prielaidos, negavus teismo leidimo finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui realiu laiku, kiek vėliau be teismo leidimo gauti iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, kitų juridinių asmenų iš esmės tą pačią informaciją apie jau atliktas operacijas. Pažymėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog, vadovaujantis Bankų įstatymo
informacija teikiama be teismo sankcijos, iš tiesų tai, ar informacijai apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gauti reikalingas teismo leidimas, yra ne Bankų įstatymo, o tam tikrų institucijų veiklą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Toks reikalavimas yra nustatytas tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnis).
Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad informacija apie fizinių ar juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą „ir kita žvalgybos institucijų veiklai reikalinga informacija“ (žr. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę), galinti atskleisti įvairius asmens privataus gyvenimo aspektus, turėtų būti renkama tik gavus teismo leidimą, kurį suteikiant būtų įvertinamas prašomos gauti informacijos apimties proporcingumas siekiamiems tikslams. Nepritarti. Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 16¹ str. 1 ir 2 dalimis, žvalgybos institucijos renkamus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Šiais tikslais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, kuris įgyvendina 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vadovaujantis vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat įtvirtinta valstybės institucijų teisė gauti informaciją iš kredito įstaigų be teismo sankcijų.
Pažymėtina, kad teisė be teismo sankcijos gauti banko paslaptį sudarančią informaciją šiuo metu suteikta plačiam ratui institucijų, tokių kaip mokesčių administravimo, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos funkcijas vykdančios institucijos, taip pat notarams, antstoliams ir kitoms. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje formuluotę „Reikalavimas atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus“ siūlytume pakeisti formuluote „Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas“, atsižvelgiant į tai, kad nurodytame punkte yra nustatytas tik vienas reikalavimas, ir kartu atsisakant konstrukcijos „Reikalavimas atitikti <...> reikalavimus“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio
reputacijos, jeigu jo elgesys ar veikla nėra suderinama su žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais. Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl siūloma panaikinti šį nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijų, kartu nustatant mažiau tikslų ir aiškų reikalavimą
„pagal savo asmenines, dalykines savybes tikti žvalgybos tarnybai“ (žr. projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūlomą
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą). Atsižvelgti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 8.
Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje vertybes, kurioms gali kilti grėsmė, siūlytume vardyti pradedant didžiausiąja iš jų („gyvybei, sveikatai, turtui“), be to, atsižvelgiant į tai, kad gyvybė, sveikata ir turtas yra ne konstitucinės teisės, o konstitucinės vertybės, reikėtų pakoreguoti konstrukciją „ar kitoms konstitucinėms teisėms“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią žvalgybos pareigūnas privalėtų atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, „jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams“, yra neaiški, ją reikėtų suformuluoti suprantamiau. Atsižvelgti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti jų sutikimu įtraukiami, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant atleidimo pagrindus, – atsižvelgiant į žvalgybos pareigūnams keliamą patikimumo reikalavimą, gali kilti abejonių dėl galimybės įtraukti į rezervą pareigūnus, atleidžiamus iš tarnybos pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 2–11 punktus.) Apsispręsti pagrindiniame komitete. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnams paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė.
Formuluotė „paprastai garantuojama“ yra ydinga, nes aplinkybė „paprastai“ reiškia, kad
„garantuojamos“ trukmės poilsis gali būti ir nesuteikiamas, taigi šia
aplinkybe iškreipiama pati garantijos esmė; tiksliau būtų nurodyti, kokios trukmės poilsis yra „paprastai suteikiamas“, o ne „garantuojamas“. Kartu pabrėžtina, kad 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 381) nustatytas reikalavimas valstybėms narėms imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiko per parą. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje žodis „nesilaikant“ keistinas žodžiu „nepaisant“. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalyje žodis „atstovybėse“ keistinas žodžiu „atstovybes“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03 27,22
straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes pareigas perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
Svarstytina, ar šioje nuostatoje po žodžių „į aukštesnes pareigas“ nereikėtų įrašyti „ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas,“ (atkreiptinas dėmesys ir į tai, ar nereikėtų kartu atitinkamai papildyti ar patikslinti ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, projekto 22 straipsniu keičiamo 50 straipsnio nuostatų). Atsižvelgti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 100 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Visų pirma pažymėtina, kad kiekvieno pareigūno vykdomų funkcijų specifika atsispindi jo pareigybės aprašyme, todėl, užtikrinant pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, į specifinių funkcijų atlikimą turėtų būti atsižvelgiama nustatant atitinkamą (adekvačią) pareiginę algą. Antra, svarstytina, ar galimybė mokėti pagrindinei tarnybinio atlyginimo daliai – pareiginei algai – prilygstančią priemoką neiškreiptų hierarchinę pareigūnų sistemą atitinkančio jų tarnybinių atlyginimų dydžių diferencijavimo. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitiems statutinių įstaigų pareigūnams priemokos už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą įstatymuose arba apskritai nenumatytos, arba yra numatytos tik iki 1 bazinio dydžio (Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams).
Todėl, siekiant sistemiškai reglamentuoti šiuos santykius ir užtikrinti socialinio teisingumo balansą, klausimas dėl statutinių pareigūnų priemokų už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą spręstinas kompleksiškai. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03 30,38
nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo
krašto apsaugos ministro pareigų pavadinimą siūlytume išbraukti žodžius
„Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių ,,vidutinio jų darbo užmokesčio“ įrašytini žodžiai ,,vidutinio jų tarnybinio atlyginimo“, atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnui mokamas tarnybinis atlyginimas, o ne darbo užmokestis. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 15 dalyje vietoj žodžio „jais“ įrašytini žodžiai „žvalgybos pareigūnu“. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03 35, 36,37
keičiamą įstatymą 2 priedu ir jame nustatyti didesnius nei šiuo metu galiojantieji žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Be to, projekto 36 ir 37 straipsniais numatoma šiuos koeficientus dar padidinti nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d.
Kartu projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūloma sumažinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytus žvalgybos pareigūnams keliamus kvalifikacinius (išsilavinimo) reikalavimus. Svarstytina, ar siūlomi žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientai yra proporcingi lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnų ar Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatytomis valstybės pareigūnų pareiginėmis algomis. Antai vyriausiojo specialisto (kuriam pagal projektą būtų keliamas aukštojo koleginio, iki 2009 metų įgyto aukštesniojo arba iki 1995 metų įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo reikalavimas) pareiginė alga, kurios koeficientą siūloma nustatyti 14,5–16 bazinių dydžių (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 15–16,5, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 16–17,5 bazinių dydžių), būtų didesnė nei, pavyzdžiui, Konstitucijoje numatytos valstybės institucijos – Valstybės kontrolės vadovo pareiginė alga, kurios koeficientas yra lygus 15,5 bazinių dydžių, arba žvalgybos institucijų veiklos kontrolę vykdančio žvalgybos kontrolieriaus pareiginė alga, kurios koeficientas – 14,5 bazinių dydžių.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jaunesniojo specialisto ir specialisto, kuriems pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų keliamas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos koeficientai (atitinkamai 11–12,5 ir 12–13,35, o nuo 2024 m. sausio 1 d.
Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos valstybės tarnybos klausimais aspektus.
Pirma, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius (2004 m. gruodžio
suponuoja gana didelius (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Antra, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo; tokiais atvejais būtų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio
darbą (2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Pabrėžtina, kad nustatant išskirtines darbo apmokėjimo sąlygas vienai pareigūnų grupei iškreipiama bendra valstybės tarnyboje (plačiąja, konstitucine, jos prasme) pareigas einančių asmenų, tarp jų valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo sistema, pažeidžiami kitų valstybės pareigūnų grupių, taip pat kitų valstybės tarnautojų teisėti lūkesčiai gauti teisingą atlyginimą už tarnybą ir sukuriamas precedentas reikalauti padidinti atlyginimą atskiroms valstybės pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų grupėms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų patikslinti įstatymo projektą ir į jį perkelti galiojančias įstatymo nuostatas, kuriomis reguliuojamas žvalgybos pareigūnų atlyginimas už tarnybą, arba peržiūrėti visą valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą ir suderinti (suvienodinti) jiems taikomas normas, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus. Atsižvelgti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
,,keičiamo“ įrašytini žodžiai ,,Žvalgybos įstatymo“. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Seime yra svarstomas Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir šio pakeitimo įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Todėl siekiant, kad teikiamu projektu siūlomas pakeitimas liktų galioti, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti. 23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-032 Įvertinę Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-1603 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys asmenims neteikiami, jeigu jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams. Iš šios nuostatos nėra aišku, kokiems asmenims duomenys nebūtų teikiami – tretiesiems asmenims ir (ar) duomenų subjektams. Tuo atveju, jei norima apriboti duomenų subjekto teisę susipažinti su asmens duomenimis, toks apribojimas, priklausomai nuo to, kokiais tikslais ir koks duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) ir (arba) Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.
Vadovaujantis Reglamento 23 straipsnio 1 dalies a punktu, Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, teisėkūros priemone gali būti apribotos 12–22 straipsniuose ir 34 straipsnyje, taip pat 5 straipsnyje tiek, kiek jo nuostatos atitinka 12–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, nustatytos prievolės ir teisės, kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Reglamento 23 straipsnio 2 dalyje įvardyta, kas tokiose teisėkūros priemonėse turi būti nurodyta. Vadovaujantis Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol šis apribojimas, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Pastebėtina, kad ŽĮ 16¹ straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai valstybės informacines sistemas, registrus ir (ar) duomenų bazes valdo žvalgybos institucija nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalį nurodant, kokiam asmeniui valstybės informacinėse sistemose, registruose ir
(ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys neteikiami. Tuo atveju, jei duomenys būtų neteikiami duomenų subjektui, nuostatos turi būti tikslinamos pagal Reglamento ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalyje nėra aptarta, kas ir kokia tvarka nuspręstų, kad tam tikri duomenys nėra teiktini, kaip valstybės informacinių sistemų, registrų ir (ar) duomenų bazių valdytojams ar (ir) tvarkytojams būtų pranešama apie neteiktinus duomenis. Taip pat, siekiant išvengti neaiškaus teisinio reguliavimo ir atsižvelgiant į ŽĮ 5 straipsnio pavadinimą „Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą“, siūlytina Projekto
pobūdžio duomenys, tvarkomi valstybės informacinėse sistemose, registruose ir
(ar) duomenų bazėse, neteikiami, pvz., „duomenys apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą“ arba juos susieti su ŽĮ 5 straipsnio 1 dalyje įvardyta informacija. Atsižvlegti. 24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-033 1.
Projekto 3 straipsniu, kuriuo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 5 ir 6 punktais, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiama išplėsti žvalgybos subjektų teisę tvarkyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją, kuri apima ir įvairius fizinių asmenų asmens duomenis. Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žvalgybos institucijos turi teisę įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas, o pagal 4 punktą – gaunama informacija apie elektroninių ryšių įvykius. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto
formuluotė „asmenų susižinojimas“ neatitinka ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje vartojamų formuluočių, todėl neaiškus šios teisės turinys (pvz., ar bus stebimas ir fiksuojamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinys ar susirašinėjimas, gaunama informacija apie elektroninių ryšių įvykius). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei įvertinę Projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją siūlytume aptariamas Projekto nuostatas patikslinti.
Taip pat pažymėtina, kad ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, atžvilgiu yra taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tačiau jis netaikomas ūkio subjektų, teikiančių elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, atžvilgiu. Šiuo atveju aktualus Elektroninių ryšių įstatymo 96 straipsnis, kuriame papildomai reglamentuojami klausimai, susiję su Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu, todėl siūlytina įvertinti, ar Projektu numatomas reguliavimas dėl duomenų, gautų iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, bus išsamus. Atsižvelgti. 25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-0318 Projekto 18 straipsniu siūloma numatyti, kad „žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos – dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“ Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų valstybės narės yra įpareigojamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą (3 straipsnis) ir per kiekvieną septynių dienų laikotarpį kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 24 valandų nepertraukiamo poilsio laiką ir 3 straipsnyje nurodomas
(5 straipsnis). Taigi Projektu siūloma vertinamojo pobūdžio aplinkybė
„paprastai“ sudaro prielaidas nesilaikyti šio Direktyvoje 2003/88/EB
nustatyto reikalavimo. Direktyva yra taikoma visiems veiklos sektoriams, įskaitant tuos, kuriuose reaguojama į iš esmės neprognozuojamus įvykius, kaip antai ugniagesių arba civilinės saugos tarnybų darbą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad direktyvos taikymo srities išimtį galima daryti tik išskirtinių įvykių, tokių kaip „gamtinių arba technologinių katastrofų, pasikėsinimų, didelių nelaimingų atsitikimų arba kitų tokio pobūdžio įvykių“, atvejais[1]. Direktyvos 2003/88/EB 17 straipsnyje taip pat numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios, manytina, galėtų būti taikomos žvalgybos pareigūnams, tačiau pažymėtina, kad jos turi būti nustatomos taip, kad jų taikymo sritis būtų apribota tuo, kas būtiniausia norint apginti pagal tas nuostatas saugomus interesus[2], ir kad jų įgyvendinimas užtikrintų veiksmingą darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą[3].
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad žvalgybos pareigūnų darbo sąlygos turi būti gerinamos, žvalgybos pareigūnų tarnybos pobūdis dėl žvalgybos institucijų veiklos specifikos neigiamai veikia jų sveikatą, asmeninį bei šeiminį gyvenimą, tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir net valstybės tarnautojų, todėl turėtų būti papildomai įvertinta, ar liberalesnis darbo laiko reguliavimas ir galimybė nesilaikyti minimalaus poilsio laiko režimo nepažeis žvalgybos pareigūnų saugos ir sveikatos apsaugos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti pakaktų Projektu siūlomo ŽĮ
išbraukti žodį „paprastai“. Apsispręsti pagrindiniam komitetui. 26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
siūlomų reguliuoti teisinių santykių kompleksiškumą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 21 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas susipažino su užregistruotu pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 2 priedu projekto Nr. XIVP-1603 21 straipsnio pakeitimo, kuriuo siūloma įstatymą papildyti nuostata, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetas, susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei. Sistemiškai vertinant Žvalgybos įstatymo nuostatas, neaiškus siūlomos nuostatos santykis su Žvalgybos įstatymo 26 straipsnio nuostatomis. Žvalgybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia neįslaptintas veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis. Ši nuostata suponuoja, kad būtent žvalgybos institucijoms yra pavesta atsakomybė už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymą visuomenei. Ši nuostata taip pat suteikia žvalgybos institucijoms galimybę aktyviai reaguoti į besikeičiančias grėsmes ir pagal jas pasirinkti tinkamiausią visuomenės informavimo apie grėsmes nacionaliniam saugumui būdą bei laiką. Tačiau, įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad Seimo komitetas sprendžia dėl grėsmių vertinimo pristatymo visuomenei, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas visuomenei būtų susietas su žvalgybos institucijos veiklos ataskaita. Nors pasiūlymas argumentuojamas tuo, kad siūloma įstatyme aiškiau reglamentuoti sąlygas ir tvarką, kuria būtų vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl žvalgybos tarnybų rengiamo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei, tačiau pasiūlyme nėra numatyta jokių sąlygų ar tvarkos.
Priešingai, siūloma įtvirtinti abstrakčią nuostatą, kad Seimo komitetas „sprendžia dėl [...] pristatymo visuomenei“. Ši formuluotė gali būti suprantama ne tik kaip teisė nuspręsti dėl grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymo vietos ir laiko, bet ir kaip Seimo komitetui suteikta teisė spręsti dėl grėsmių vertinimo turinio, o tai pagal Žvalgybos įstatymo 26 straipsnį yra žvalgybos institucijų prerogatyva. Įvertinęs minėtas aplinkybes, Valstybės saugumo departamentas vertina, kad siūloma nuostata neturėtų teigiamos įtakos visuomenės informuotumui apie grėsmes nacionaliniam saugumui bei galimai sudarytų prielaidas reguliuoti žvalgybos institucijų veiklą srityje, kuri priskirta žvalgybos institucijų atsakomybei. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektui Nr.
XIVP-1603 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys asmenims neteikiami, jeigu jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams, tačiau iš šios nuostatos nėra aišku, kokie duomenys nebūtų teikiami, taip pat nėra aptarta, kaip duomenų valdytojai ir tvarkytojai sužinotų, kad tam tikri duomenys nėra teiktini. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina Projekto 2 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys, galintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija valstybės informacinės sistemos, registro ir (ar) duomenų bazės valdytoją ir tvarkytoją raštu informavo, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams.“ Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3,5 1.2.
978 3,5
pavestų uždavinių įgyvendinimo ir atsižvelgiant į tai, kad užsienio valstybių juridinių asmenų filialai, įsteigti Lietuvoje, neturi juridinio asmens statuso, bei siekiant apimti platesnį subjektų, iš kurių bei apie kuriuos žvalgybos institucijoms numatoma teisė gauti informaciją, ratą, siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) gauti iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;“. Atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Projekto 5 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį bei Žvalgybos įstatymo 11 straipsnio 4 punktą. Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3,4 1.3.
978 3,4
susižinojimas“ derintina su Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluote, todėl siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti.“ Atitinkamai tikslintina Projekto 4 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio pildoma 9 dalis. Pritarti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatoje, pagal kurią numatoma žvalgybos institucijos teisė žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, nėra pakankamai tiksliai apibrėžta, kuria apimtimi žvalgybos institucijai nėra taikomi bendrieji viešojo sektoriaus įstaigų veiklą reguliuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas ir kiti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą išdėstyti taip:
„13) lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti ir
teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, o jei žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas – žvalgybos institucijos vadovo nustatyta ir su asignavimų valdytoju suderinta tvarka;“.
Atitinkamai tikslintinas ir Žvalgybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo
žvalgybos informaciją teikia tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, o šio straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslinamas, panaikinant reikalavimą, kad informacijos pateikimo tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms galimybė būtų numatyta tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose. Pastebėtina, kad šiuose abiejuose punktuose, priešingai nei kituose Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių punktuose, nenumatytas informacijos teikimo tikslas ir (ar) atvejai. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos teikimas visais atvejais turi būti pagrįstas ir motyvuotas, siūlytina Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 3 dalies 2 punktą patikslinti, po žodžių
„kompetentingoms institucijoms“ įrašant žodžius „jeigu tokios informacijos
pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms vykdyti ir atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.“ Pritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1.6.
9788
nurodyta, kad „žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip“. Tarp teisės aktų išskirtinas ne tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kuris yra esminis valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą reglamentuojantis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 8 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.“ Pritarti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
keičiamo Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, ir siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje siūlytina atsisakyti vertinamojo pobūdžio aplinkybės
„paprastai“. Pritarti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1.8.
97822
straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žvalgybos pareigūnų perkėlimui į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnų teisių suvaržymai, įtvirtinti Žvalgybos įstatyme, taikomi tik esant tarnybinei būtinybei, siūlytina patikslinti Projekto 22 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai yra tarnybinė būtinybė, žvalgybos
pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.“ Pritarti. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
numatytas vienas iš atvejų, kada žvalgybos pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir sutartis su juo nutraukiama, – kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos reorganizavimo ar dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu, o 2 ir
prijungimas ir sujungimas, o skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas.
Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Toks draudimas nutraukti darbo santykius dėl įmonės reorganizavimo leidžia daryti išvadą, kad įmonės reorganizavimas suponuoja ne tik turtinių teisių ir pareigų perkėlimą naujai įsteigtai įmonei, bet ir darbuotojų, kurie dirbo atitinkamuose perkeliamuose padaliniuose, perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 23 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo
reorganizavimo ar“. Pritarti. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1.10. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Projekto 26 straipsniu keičiant Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą siekiama nustatyti proporcingą tarnybinių nuobaudų skyrimo dėl padarytų pažeidimų reglamentavimą, t. y. kad neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nebūtų priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų.
Tokie pažeidimai, jų nebepriskiriant prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų, turėtų būti priskiriami prie kitų tarnybinių nusižengimų, tačiau, vertinant tuo pačiu Projekto straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje pateiktą kitų tarnybinių nusižengimų apibrėžimą (pakartotiniai Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, taip pat šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių), darytina išvada, kad šių pažeidimų kiti tarnybiniai nusižengimai neapimtų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 26 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad kitu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomas ir neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas. Pritarti. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
35, 36,371928 1.11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimųjų teisės aktų projektų paketą (toliau – VTĮ paketas), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė
valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo), karių tarnybinio atlyginimo, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygio, kitų teisės aktuose nustatytų išmokų ir atlygio apskaičiavimui taikyti naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio vienetą, susiejant su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu
(bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis), bei keisti kitas su darbo apmokėjimu valstybinėje tarnyboje susijusias nuostatas, su šiais projektais turėtų būti suderintos ir Projekto nuostatos, todėl siūlytina pakeisti Projekto 30 straipsniu keičiamą Žvalgybos įstatymo 64 straipsnį, atsisakant priedų už tarnybos stažą, kario laipsnį ir tarnybinį rangą, priemokos už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą, bei nustatyti, kad kitų keičiamo Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemokų dydis negali būti mažesnis nei 10 procentų pareiginės algos. Taip pat siūlytina patikslinti Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad žvalgybos institucijos vadovas nustato žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, o žvalgybos pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal tarnybos apmokėjimo sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis.
Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio. Žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo
kriterijai (suteiktas kario laipsnis ar tarnybinis rangas, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Projekto 36 ir 37 straipsnių, o Projekto 35 straipsnyje nurodytą Žvalgybos įstatymo 2 priedą išdėstyti taip:
Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas nuo (baziniais dydžiais)
Kadangi siūloma atsisakyti priedo už tarnybos stažą, atitinkamai turi būti tikslinamas Projekto 19 straipsniu keičiamas Žvalgybos įstatymo 46 straipsnis: „46 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia.
Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas.“ Siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 28 straipsnį, išbraukiant nuostatas dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento didžiausio leistino žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių tvirtinimo atitinkamai krašto apsaugos ministro ar Seimo valdybos sprendimu, paliekant šią teisę įstaigų vadovams. Pritarti. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1.12. Projekto 31 straipsniu keičiamame Žvalgybos įstatymo 65 straipsnyje nurodyta, kad, esant tarnybiniam būtinumui, žvalgybos pareigūnas gali būti atšauktas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų dirbantiems asmenims galimybę realiai pasinaudoti šia teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas). Be kita ko, pažymėtina, kad vienas iš esminių tiek darbo santykių, tiek ir tarnybos santykių pamatinių principų yra darbo ir asmeninio /privataus gyvenimo balanso užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, Projekto 31 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„4. Esant tarnybiniam būtinumui, neatidėliotinais
atvejais, kai reikia užtikrinti žvalgybos institucijai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnas gali būti atšauktas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas.“ Pritarti. 13.
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
8
dalyje nurodyta, jog Projekto 30 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir žvalgybos pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio
perkeltiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atliekantiems kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai minėtas pareigas laikinai pavesta atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tokiu reglamentavimu nustatomas Žvalgybos įstatymo galiojimas atgal, nesilaikant teisinio reguliavimo srityje galiojančios taisyklės lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 38 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio įstatymo 30 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos
žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir tiems žvalgybos pareigūnams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., dėl tarnybinio būtinumo buvo perkelti į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atlieka kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai minėtas pareigas buvo pavesta laikinai atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šio įstatymo 30 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytų išlaidų kompensacijos šioje dalyje nurodytiems žvalgybos pareigūnams už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra išmokamos.“ Pritarti. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
9 1.14.
978389
principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į minėtą teisės doktriną bei siekiant apsaugoti teisėtus žvalgybos pareigūnų lūkesčius, siūloma papildyti Projekto 38 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos
pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas tarnybinis atlyginimas negali būti sumažinamas, kol jie eina tas pačias pareigas.“ Pritarti. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekte Nr. XIVP-1603, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1604 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393, 557¹ ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1605 (toliau – Įstatymų projektai) nustatyta jau praėjusi įsigaliojimo data 2022 m. liepos 1 d., todėl atsižvelgiant į galimybes įgyvendinti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas (priimti poįstatyminius teisės aktus, užtikrinti, kad įgyvendinimui bus skirtos papildomos valstybės biudžeto lėšos ir pan.), taip pat į tai, kad į VTĮ paketą įtrauktuose ir sistemiškai su Įstatymų projektais derančiuose projektuose: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
VIII-1904 pakeitimo projekte bei Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekte, numatyta įsigaliojimo data 2023 m. liepos 1 d., siūlyti Įstatymų projektuose nustatyti įsigaliojimo datą 2023 m. liepos 1 d. ir svarstyti Įstatymų projektus Seime kartu su VTĮ paketu. Pritarti. 16. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023 m. sausio 30 d. Argumentai:
Žvalgybos institucijos atlieka ypatingai svarbią funkciją užtikrinant nacionalinį saugumą. Nors žvalgybos tarnybų veikla didžiąja dalimi yra nevieša, tam tikra dalis jų surinktos informacijos ir jos pagrindu atliekami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai gali turėti itin svarbią reikšmę visai visuomenei, todėl atitinkamai parengus gali būti viešai pristatomi plačiajai visuomenei. Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) nuo 2014 m. teikia visuomenei viešą grėsmių vertinimą, o nuo 2016 m. VSD kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - AOTD) teikia bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tradiciškai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešas pristatymas rengiamas kovo mėn., prasidėjus Seimo pavasario sesijai. Visgi, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, 2022 m. VSD ir AOTD bendras viešas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas buvo parengtas, tačiau viešas pristatymas visuomenei nebuvo surengtas. Atsižvelgiant į tai, kad Žvalgybos įstatymo 21 straipsnis nustato žvalgybos institucijų parlamentinės kontrolės priemones, siūloma šiame straipsnyje aiškiau reglamentuoti sąlygas ir tvarką, kuria būtų vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl žvalgybos tarnybų rengiamo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo plačiajai visuomenei.
Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 21 straipsnis papildomas nauju punktu ir visą šį straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
institucijų parlamentinė kontrolė
kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. 2. Žvalgybos institucijos vadovas Seimo komitetui kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą. 2 3. Seimo komitetas:
1) kontroliuoja, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai įgyvendindami pavestus uždavinius laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų;
3) rengia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo;
4) nustato žvalgybos institucijų veiklos trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo. 5) susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei. 3 4.
svarstyti:
1) žvalgybos informacijos poreikius;
2) žvalgybos institucijų veiklos ataskaitas;
3) duomenis apie žvalgybos institucijų biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą;
4) žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;
5) kitą informaciją žvalgybos institucijų veiklos klausimais. 4. Žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą. 5. Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete. 17. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023 m. sausio 30 d. Argumentai:
Atsižvelgiant į ankstesnį pasiūlymą, papildyti projekto pavadinimą, įtraukiant 21 straipsnį. Pasiūlymas: Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 21, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70
Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-1603 (toliau – projektas) ir pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritaria. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė [1] 2005 m. liepos 14 d. Teismo nutartis byloje Personalrat der Feuerwehr Hamburg, C-52/04, ECLI:EU: C:2005:467, 54 punktas. [2] 2010 m. spalio 21 d. sprendimas Antonino Accardo ir kt., C-227/09, ECLI:EU:C:2010:624, 58 punktas; 2010 m. spalio 14 d. sprendimas Union syndicale Solidaires Isère, C-428/09, ECLI:EU: C:2010:612, 40 punktas [3] 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Landeshauptstadt Kiel, C-151/02, ECLI:EU:C:2003:437, 89 punktas; 2004 m. spalio 5 d. sprendimas Bernhard Pfeiffer ir kt., C-397/01–C-403/01, ECLI:EU: C:2004:584, 77 punktas
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63,
2023-11-08
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika ir pareigūnės Aistė Stakėnienė, Kristina Sakauskienė, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Dilbienė ir Teisės skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas Nortautas Statkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama sąvoka „Vidaus saugumas“ turėtų būti rašoma paryškintai. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03.
3
punkto nuostata tikslintina, nes Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio 1 dalies 8 punktas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
5) gauti iš juridinių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;
Keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) bendradarbiauti su juridiniais asmenimis, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialais ir atstovybėmis, valstybės įgaliotais asmenimis ir fiziniais asmenimis;“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 3
3
straipsnio 1 dalies 20 punkte, kuriame numatyta žvalgybos institucijos teisė gauti paramą, nurodyti paramos teikėjai tikslintini pagal Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (šioje dalyje nenustatyta, kad parama pripažįstama, jeigu ją teikia tarptautinės institucijos). Pritarti Keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punktą išdėstyti taip: „20) gauti paramą iš Lietuvos Respublikos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų, užsienio valstybių, ir tarptautinių organizacijų ir institucijų;“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 3
4Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų,
patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 15 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbrauktini teisės aktų trumpiniai.
Pritarti Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 15 punktą išdėstyti taip:
„15) tvarkyti žvalgybos metodų taikymo, teismo
sankcionuojamų ir nesankcionuojamų informacijos rinkimo veiksmų ar kriminalinės žvalgybos tyrimų atlikimo metu gautų pajamų ir materialiojo turto apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka ir naudoti žvalgybos institucijų veiklai;“ Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau
Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantys kariai turi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) nustatytą kario statusą. Jiems be išlygų taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalies, 32 ir
straipsnių, 54 straipsnio 2 dalies, 57, 64, 64¹ ir 65 straipsnių nuostatos, o kitos šio įstatymo nuostatos profesinės karo tarnybos kariams (toliau – karys) taikomos tiek, kiek jų statuso nenustato profesinę karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 4 (13)
5.
galios keičiamo įstatymo 13 straipsnio „Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus“ 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, kad informaciją iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą galima gauti tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį (taip pat siūloma atitinkamai pakeisti kitas susijusias šio straipsnio nuostatas). Pažymėtina, kad žvalgybos tikslais renkama informacija apie asmens atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gali būti susijusi su įvairiais asmens privatumo aspektais. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi požiūrio, kad asmens privatus gyvenimas yra plati kategorija, kurią sunku išsamiai ir tiksliai apibrėžti; ji apima, be kita ko, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninį ir šeimos gyvenimą, sveikatos būklę, santykius su kitais asmenimis ir išoriniu pasauliu (Didžiosios kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę; Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą ir šios teisės apsauga aiškintina plečiamai, remiantis dinaminio žmogaus teisių aiškinimo principu, atsižvelgiant inter alia į visuomenės raidą, mokslo ir technologijų pažangą, suteikiančią vis daugiau galimybių kištis į asmens privatų gyvenimą (2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.
Vertinant siūlymą panaikinti reikalavimą nurodytą informaciją apie asmens atliktas ūkines ar finansines operacijas rinkti tik gavus teismo leidimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir toliau būtų reikalaujama gauti teismo leidimą pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui, tačiau projektu siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos prielaidos, negavus teismo leidimo finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui realiu laiku, kiek vėliau be teismo leidimo gauti iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, kitų juridinių asmenų iš esmės tą pačią informaciją apie jau atliktas operacijas. Pažymėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog, vadovaujantis Bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalimi, kitoms institucijoms banko paslaptį sudaranti informacija teikiama be teismo sankcijos, iš tiesų tai, ar informacijai apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gauti reikalingas teismo leidimas, yra ne Bankų įstatymo, o tam tikrų institucijų veiklą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Toks reikalavimas yra nustatytas tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnis).
Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad informacija apie fizinių ar juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir
(ar) mokėjimo priemonių panaudojimą „ir kita žvalgybos institucijų veiklai reikalinga informacija“ (žr. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę), galinti atskleisti įvairius asmens privataus gyvenimo aspektus, turėtų būti renkama tik gavus teismo leidimą, kurį suteikiant būtų įvertinamas prašomos gauti informacijos apimties proporcingumas siekiamiems tikslams. Nepritarti Teisė be teismo sankcijos gauti banko paslaptį sudarančią informaciją šiuo metu suteikta plačiam ratui institucijų, tokių kaip mokesčių administravimo, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos funkcijas vykdančioms institucijoms, taip pat notarams, antstoliams ir kitoms. Šių institucijų sąrašas nurodytas nuo 2015 m. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies redakcijoje. Pažymėtina, kad Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 str. pakeitimo įstatymo (t.y. įtvirtinusio nuo 2015 m. įsigaliojusio 55 straipsnio redakciją) aiškinamajame rašte buvo atkreiptas dėmesys, kad kredito įstaigoms labai sunku įvertinti gaunamų prašymų suteikti informaciją teisinį pagrindą, nes nuostatos, kurios suteikia teisę gauti banko paslaptį sudarančią informaciją, yra ne viename, o daugelyje įstatymų ir šios nuostatos yra skirtingos. Todėl vienas iš Bankų įstatymo 55 straipsnio (reglamentuojančio banko paslaptį) pakeitimo tikslų buvo nurodytas siekis Bankų įstatyme apibrėžti atvejus, kada bankas privalės banko paslaptį sudarančią informaciją atskleisti be teismo nutarties.
Tarp pastarųjų institucijų buvo nurodytos ir žvalgybos institucijos, t. y. įstatymų leidėjas aiškiai išreiškė poziciją, kad banko paslaptį sudarančios informacijos teikimas žvalgybos institucijoms be teismo sankcijos yra proporcingas, atsižvelgiant į žvalgybos institucijų vykdomus uždavinius. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas nebuvo pakeistas, žvalgybos institucijos privalo gauti teismo sankciją ne tik gaunant banko paslaptį sudarančią informaciją iš kredito įstaigų, bet ir iš kitų juridinių asmenų gaunant informaciją apie bet kokias ūkines, finansines operacijas ar finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat įtvirtinta valstybės institucijų teisė gauti informaciją iš kredito įstaigų be teismo sankcijų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir kt. Kaip ne kartą yra akcentavę teismai, nacionalinis saugumas – didžiausia vertybė, todėl institucijoms, kurių pagrindinis uždavinys yra susijęs su šio gėrio užtikrinimu, turi būti suteikiami patys efektyviausi veiklos metodai, suteikiantys galimybę efektyviai ir savalaikiai reaguoti į galimas grėsmes ir rizikas. Vienas iš tokių įrankių – teisė operatyviai gauti informaciją, būtiną žvalgybos veiklai vykdyti, įskaitant ir informaciją apie ūkines, finansines operacijas ar banko paslaptį sudarančią informaciją.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siūlome suvienodinti Žvalgybos įstatymo nuostatas su Bankų įstatymo nuostatomis, Žvalgybos įstatyme panaikinant įpareigojimą gauti teismo sankciją dėl informacijos iš kredito įstaigų gavimo. Projektu nesiūloma suteikti žvalgybos institucijoms platesnių įgaliojimų nei numatyta Bankų įstatyme, t.y. nesiūloma panaikinti ir Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo gauti teismo nutartį, kai siekiama realiu laiku stebėti ir fiksuoti finansines operacijas. Toks Projekte numatytas reglamentavimas atitiktų ne tik teisėkūros sistemiškumo principą, tačiau, atsižvelgiant į žvalgybos institucijų vykdomus uždavinius, būtų visiškai proporcingas žmogaus teisių apsaugos aspektu. Tuo labiau, kad teisės aktai įtvirtina efektyvią žvalgybos institucijų gautos informacijos apsaugą bei kontrolę:
vidaus kontrolė – prieiga prie bet kokios žvalgybos institucijos gautos informacijos galima tik esant teisėtam pagrindui, susipažinimas su informacija fiksuojamas, duomenys saugomi, vykdoma kontrolė. 2. Išorinė kontrolė:
kontrolieriams suteikti platūs įgaliojimai, skirti užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą;
kontrolė – asmeniui (tarp jų ir kredito įstaigai) atsisakius pateikti žvalgybos institucijos prašomą informaciją, žvalgybos institucija turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti asmenį pateikti duomenis, reikalingus žvalgybos institucijų uždaviniams įgyvendinti (Žvalgybos įstatymo
nuostatos atitinka kitų užsienio valstybių praktiką – teisės žvalgybos institucijoms gauti banko paslaptį sudarančią informaciją numato ir kitų valstybių teisės aktai – pvz., Švedijoje, Estijoje, Suomijoje.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimui. 6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 10
straipsnio 4 dalyje formuluotę „Reikalavimas atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus“ siūlytume pakeisti formuluote „Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas“, atsižvelgiant į tai, kad nurodytame punkte yra nustatytas tik vienas reikalavimas, ir kartu atsisakant konstrukcijos „Reikalavimas atitikti <...> reikalavimus“. Pritarti Žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Žvalgybos institucijos direktoriumi ir direktoriaus
pavaduotojais skiriami ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį turintys asmenys ir atitinkantys šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 6 punktų ir 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Reikalavimas atitikti šŠio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punktoe nustatytas reikalavimuas netaikomas skiriant asmenis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 11
netekusiu galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą, pagal kurį asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jo elgesys ar veikla nėra suderinama su žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais.
Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl siūloma panaikinti šį nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijų, kartu nustatant mažiau tikslų ir aiškų reikalavimą „pagal savo asmenines, dalykines savybes tikti žvalgybos tarnybai“ (žr. projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą). Nepritarti Viena iš priežasčių, kodėl Projektu siūloma pripažinti Įstatymo nuostatą, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jo elgesys ir veikla nėra suderinama su žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais, yra tai, kad kol asmuo nepriimtas į tarnybą žvalgybos institucijoje, jam Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso nuostatos nėra taikomos ir net neaišku, kaip dauguma minėto etikos kodekso nuostatų galėtų būti pritaikytos (pvz., nuostatos dėl žvalgybos pareigūnų elgesio tarnybos metu, pareigūnų tarpusavio santykių ir pan.). Be to, pagal Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-216/1-87 patvirtinto Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso 2 punktą, šis kodeksas netaikomas žvalgybos institucijoje tarnaujantiems kariams. Todėl nepriekaištingą reputaciją siejant su Žvalgybos pareigūnų etikos kodeksu, lieka neapibrėžta situacija dėl AOTD tarnaujančių karių. Dėl minėtų priežasčių siūloma Įstatyme priėmimo į tarnybą žvalgybos instituciją sąlygą sieti ne su asmens atitikimu Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimams, bet su tarnybai žvalgybos institucijoje tinkamomis asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis.
Pažymėtina ir tai, kad kituose galiojančiuose teisės aktuose (pvz., Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme), reglamentuojančiuose pareigūnų atranką, taip pat yra įtvirtintos nuostatos, susijusios su asmenų asmeninių ir dalykinių savybių vertinimu. 8. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 14
straipsnio 7 dalyje vertybes, kurioms gali kilti grėsmė, siūlytume vardyti pradedant didžiausiąja iš jų („gyvybei, sveikatai, turtui“), be to, atsižvelgiant į tai, kad gyvybė, sveikata ir turtas yra ne konstitucinės teisės, o konstitucinės vertybės, reikėtų pakoreguoti konstrukciją „ar kitoms konstitucinėms teisėms“. Pritarti Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl žvalgybos pareigūno tarnybos ar darbuotojo darbo kyla reali grėsmė jų turtui, gyvybei, sveikatai, turtui, ar kitoms konstitucinėms teisėmsvertybėms, užtikrinama žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka iš žvalgybos institucijos lėšų. Žvalgybos institucijos vadovo sprendimu apsauga gali būti skiriama ir kitiems asmenims, per kuriuos tiesiogiai gali kilti grėsmė žvalgybos pareigūno ar darbuotojo saugumui.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 16
9.
16
straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią žvalgybos pareigūnas privalėtų atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias
proporcingai kiekvieniems ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams“, yra neaiški, ją reikėtų suformuluoti suprantamiau. Pritarti Žvalgybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Jeigu žvalgybos pareigūnas pašalinamas iš mokslo,
mokymo ar kitos įstaigos, į kurią buvo siųstas mokytis ar tobulinti kvalifikacijos arba atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 53 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytais pagrindais, jis privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems po mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams. Su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusios Iišlaidos neatlyginamos, jeigu žvalgybos pareigūnas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar netekto darbingumo arba dėl žvalgybos institucijos vadovo pripažintų svarbių ir nuo žvalgybos pareigūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių. Atlygintinų su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusių išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras bendru įsakymu.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 17
siūloma nustatyti, kad į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti jų sutikimu įtraukiami, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje.
Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant atleidimo pagrindus, – atsižvelgiant į žvalgybos pareigūnams keliamą patikimumo reikalavimą, gali kilti abejonių dėl galimybės įtraukti į rezervą pareigūnus, atleidžiamus iš tarnybos pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 2–11 punktus. Nepritarti Pagal Projektu keičiamo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas į žvalgybos pareigūnų rezervą asmenys gali būti įtraukiami juos atleidžiant iš tarnybos žvalgybos institucijoje, t.y. įstatymas nenumato pareigos visais atvejais atleidžiant asmenis iš tarnybos žvalgybos institucijoje juos įtraukti į žvalgybos pareigūnų rezervą – tai yra žvalgybos institucijos diskrecija. Todėl nėra tikslinga išvardinti atleidimo pagrindų, kuriems esant iš tarnybos atleidžiami žvalgybos pareigūnai įtraukiami į žvalgybos pareigūnų rezervą. 11. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 18
11.Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnams paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė. Formuluotė „paprastai garantuojama“ yra ydinga, nes aplinkybė
„paprastai“ reiškia, kad „garantuojamos“ trukmės poilsis gali būti ir
nesuteikiamas, taigi šia aplinkybe iškreipiama pati garantijos esmė; tiksliau būtų nurodyti, kokios trukmės poilsis yra „paprastai suteikiamas“, o ne
„garantuojamas“. Kartu pabrėžtina, kad 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p.
381) nustatytas reikalavimas valstybėms narėms imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiko per parą. Pritarti Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir
priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama vienuolikos 11 valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių 35 valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios
darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimąįvykdymą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 19
rašytinas paryškintomis raidėmis. Neaktuali Šio straipsnio pakeitimas priimtas 2023-05-25 įstatymu Nr. XIV-2017. 13. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 21
13.Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje žodis „nesilaikant“ keistinas žodžiu „nepaisant“. Pritarti Žvalgybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Žvalgybos pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus žvalgybos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat prieš bepilotį orlaivį, jeigu jo skrydis vykdomas nesilaikantnepaisant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 22
14.Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje žodis „atstovybėse“ keistinas žodžiu „atstovybes“. Pritarti Redakcinė pastaba. 15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 27
15.Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes pareigas perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar šioje nuostatoje po žodžių „į aukštesnes pareigas“ nereikėtų įrašyti „ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas,“ (atkreiptinas dėmesys ir į tai, ar nereikėtų kartu atitinkamai papildyti ar patikslinti ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, projekto 22 straipsniu keičiamo 50 straipsnio nuostatų). Pritarti Žvalgybos įstatymo 60 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „12. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas,
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 30
16.Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 100 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Visų pirma pažymėtina, kad kiekvieno pareigūno vykdomų funkcijų specifika atsispindi jo pareigybės aprašyme, todėl, užtikrinant pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, į specifinių funkcijų atlikimą turėtų būti atsižvelgiama nustatant atitinkamą (adekvačią) pareiginę algą. Antra, svarstytina, ar galimybė mokėti pagrindinei tarnybinio atlyginimo daliai – pareiginei algai – prilygstančią priemoką neiškreiptų hierarchinę pareigūnų sistemą atitinkančio jų tarnybinių atlyginimų dydžių diferencijavimo. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitiems statutinių įstaigų pareigūnams priemokos už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą įstatymuose arba apskritai nenumatytos, arba yra numatytos tik iki 1 bazinio dydžio (Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams). Todėl, siekiant sistemiškai reglamentuoti šiuos santykius ir užtikrinti socialinio teisingumo balansą, klausimas dėl statutinių pareigūnų priemokų už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą spręstinas kompleksiškai. Neaktuali Nauja žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema patvirtinta 2023-05-25 įstatymu Nr. XIV-2017. 17. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 30
17.
30
pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl projekto
projekto 38 straipsnio 4 dalyje prieš krašto apsaugos ministro pareigų pavadinimą siūlytume išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Neaktuali Šios įstatymo nuostatos priimtos 2023-05-25 įstatymu Nr. XIV-2017. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 30
18.Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių ,,vidutinio jų darbo užmokesčio“ įrašytini žodžiai ,,vidutinio jų tarnybinio atlyginimo“, atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnui mokamas tarnybinis atlyginimas, o ne darbo užmokestis. Pritarti Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Žvalgybos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio tarnybinio atlyginimo ir gautos ligos išmokos skirtumas.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 30
19.Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 15 dalyje vietoj žodžio „jais“ įrašytini žodžiai „žvalgybos pareigūnu“. Pritarti Redakcinė pastaba. 20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 35 20.Projekto 35 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 2 priedu ir jame nustatyti didesnius nei šiuo metu galiojantieji žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Be to, projekto 36 ir 37 straipsniais numatoma šiuos koeficientus dar padidinti nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d.
Kartu projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūloma sumažinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytus žvalgybos pareigūnams keliamus kvalifikacinius (išsilavinimo) reikalavimus. Svarstytina, ar siūlomi žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientai yra proporcingi lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnų ar Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatytomis valstybės pareigūnų pareiginėmis algomis. Antai vyriausiojo specialisto (kuriam pagal projektą būtų keliamas aukštojo koleginio, iki 2009 metų įgyto aukštesniojo arba iki 1995 metų įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo reikalavimas) pareiginė alga, kurios koeficientą siūloma nustatyti 14,5–16 bazinių dydžių (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 15–16,5, o nuo
nei, pavyzdžiui, Konstitucijoje numatytos valstybės institucijos – Valstybės kontrolės vadovo pareiginė alga, kurios koeficientas yra lygus 15,5 bazinių dydžių, arba žvalgybos institucijų veiklos kontrolę vykdančio žvalgybos kontrolieriaus pareiginė alga, kurios koeficientas – 14,5 bazinių dydžių.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jaunesniojo specialisto ir specialisto, kuriems pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų keliamas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos koeficientai (atitinkamai 11–12,5 ir 12–13,35, o nuo 2024 m. sausio 1 d.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytieji pareigybėms, kurioms užimti būtina turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareiginės algos koeficientas yra 12 bazinių dydžių, Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų – 9 baziniai dydžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į du Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos valstybės tarnybos klausimais aspektus.
Pirma, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius (2004 m. gruodžio 13 d., 2018 m. birželio 6 d., 2019 m. balandžio 18 d. ir kiti nutarimai); tai suponuoja gana didelius (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Antra, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo; tokiais atvejais būtų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio
darbą (2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Pabrėžtina, kad nustatant išskirtines darbo apmokėjimo sąlygas vienai pareigūnų grupei iškreipiama bendra valstybės tarnyboje (plačiąja, konstitucine, jos prasme) pareigas einančių asmenų, tarp jų valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo sistema, pažeidžiami kitų valstybės pareigūnų grupių, taip pat kitų valstybės tarnautojų teisėti lūkesčiai gauti teisingą atlyginimą už tarnybą ir sukuriamas precedentas reikalauti padidinti atlyginimą atskiroms valstybės pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų grupėms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų patikslinti įstatymo projektą ir į jį perkelti galiojančias įstatymo nuostatas, kuriomis reguliuojamas žvalgybos pareigūnų atlyginimas už tarnybą, arba peržiūrėti visą valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą ir suderinti (suvienodinti) jiems taikomas normas, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus. Neaktuali Nauja žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema patvirtinta 2023-05-25 įstatymu Nr. XIV-2017. 21. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 388 21.Projekto 38 straipsnio 8 dalyje po žodžio ,,keičiamo“ įrašytini žodžiai ,,Žvalgybos įstatymo“. Pritarti Redakcinė pastaba. 22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03. 22.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir šio pakeitimo įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Todėl siekiant, kad teikiamu projektu siūlomas pakeitimas liktų galioti, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Neaktuali
Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-03.
2
Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys asmenims neteikiami, jeigu jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams. Iš šios nuostatos nėra aišku, kokiems asmenims duomenys nebūtų teikiami – tretiesiems asmenims ir (ar) duomenų subjektams. Tuo atveju, jei norima apriboti duomenų subjekto teisę susipažinti su asmens duomenimis, toks apribojimas, priklausomai nuo to, kokiais tikslais ir koks duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) ir (arba) Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Vadovaujantis Reglamento
taikoma duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, teisėkūros priemone gali būti apribotos 12–22 straipsniuose ir 34 straipsnyje, taip pat 5 straipsnyje tiek, kiek jo nuostatos atitinka 12–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, nustatytos prievolės ir teisės, kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Reglamento 23 straipsnio 2 dalyje įvardyta, kas tokiose teisėkūros priemonėse turi būti nurodyta.
Vadovaujantis Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol šis apribojimas, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Pastebėtina, kad ŽĮ 16¹ straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai valstybės informacines sistemas, registrus ir (ar) duomenų bazes valdo žvalgybos institucija nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalį nurodant, kokiam asmeniui valstybės informacinėse sistemose, registruose ir
(ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys neteikiami. Tuo atveju, jei duomenys būtų neteikiami duomenų subjektui, nuostatos turi būti tikslinamos pagal Reglamento ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalyje nėra aptarta, kas ir kokia tvarka nuspręstų, kad tam tikri duomenys nėra teiktini, kaip valstybės informacinių sistemų, registrų ir (ar) duomenų bazių valdytojams ar (ir) tvarkytojams būtų pranešama apie neteiktinus duomenis.
Taip pat, siekiant išvengti neaiškaus teisinio reguliavimo ir atsižvelgiant į ŽĮ 5 straipsnio pavadinimą „Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą“, siūlytina Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalį patikslinti nurodant, kokio pobūdžio duomenys, tvarkomi valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse, neteikiami, pvz., „duomenys apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą“ arba juos susieti su ŽĮ 5 straipsnio 1 dalyje įvardyta informacija. Pritarti Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys, asmenims neteikiami, jeigugalintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija valstybės informacinės sistemos, registro ir (ar) duomenų bazės valdytoją ir tvarkytoją raštu informuoja, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams. 24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-03. 3
(9) (13)
(1) (9) Projekto 3 straipsniu, kuriuo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 5 ir 6 punktais, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiama išplėsti žvalgybos subjektų teisę tvarkyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją, kuri apima ir įvairius fizinių asmenų asmens duomenis.
Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žvalgybos institucijos turi teisę įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas, o pagal 4 punktą – gaunama informacija apie elektroninių ryšių įvykius. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto
formuluotė „asmenų susižinojimas“ neatitinka ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje vartojamų formuluočių, todėl neaiškus šios teisės turinys (pvz., ar bus stebimas ir fiksuojamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinys ar susirašinėjimas, gaunama informacija apie elektroninių ryšių įvykius). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei įvertinę Projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją siūlytume aptariamas Projekto nuostatas patikslinti. Taip pat pažymėtina, kad ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, atžvilgiu yra taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tačiau jis netaikomas ūkio subjektų, teikiančių elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, atžvilgiu.
Šiuo atveju aktualus Elektroninių ryšių įstatymo 96 straipsnis, kuriame papildomai reglamentuojami klausimai, susiję su Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu, todėl siūlytina įvertinti, ar Projektu numatomas reguliavimas dėl duomenų, gautų iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, bus išsamus. Pritarti Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti;“ Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių
tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, privalo sudaryti technines galimybes žvalgybos institucijoms stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti. Tam reikalinga įranga įsigyjama, įdiegiama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.“
Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-03. 18
Projekto 18 straipsniu siūloma numatyti, kad „žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos – dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“ Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų valstybės narės yra įpareigojamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą (3 straipsnis) ir per kiekvieną septynių dienų laikotarpį kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 24 valandų nepertraukiamo poilsio laiką ir 3 straipsnyje nurodomas 11 kasdienio poilsio valandų – t. y., 35 valandų nepertraukiamo poilsio laiką (5 straipsnis).
Taigi Projektu siūloma vertinamojo pobūdžio aplinkybė „paprastai“ sudaro prielaidas nesilaikyti šio Direktyvoje 2003/88/EB nustatyto reikalavimo. Direktyva yra taikoma visiems veiklos sektoriams, įskaitant tuos, kuriuose reaguojama į iš esmės neprognozuojamus įvykius, kaip antai ugniagesių arba civilinės saugos tarnybų darbą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad direktyvos taikymo srities išimtį galima daryti tik išskirtinių įvykių, tokių kaip „gamtinių arba technologinių katastrofų, pasikėsinimų, didelių nelaimingų atsitikimų arba kitų tokio pobūdžio įvykių“, atvejais. Direktyvos 2003/88/EB 17 straipsnyje taip pat numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios, manytina, galėtų būti taikomos žvalgybos pareigūnams, tačiau pažymėtina, kad jos turi būti nustatomos taip, kad jų taikymo sritis būtų apribota tuo, kas būtiniausia norint apginti pagal tas nuostatas saugomus interesus, ir kad jų įgyvendinimas užtikrintų veiksmingą darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad žvalgybos pareigūnų darbo sąlygos turi būti gerinamos, žvalgybos pareigūnų tarnybos pobūdis dėl žvalgybos institucijų veiklos specifikos neigiamai veikia jų sveikatą, asmeninį bei šeiminį gyvenimą, tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir net valstybės tarnautojų, todėl turėtų būti papildomai įvertinta, ar liberalesnis darbo laiko reguliavimas ir galimybė nesilaikyti minimalaus poilsio laiko režimo nepažeis žvalgybos pareigūnų saugos ir sveikatos apsaugos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti pakaktų Projektu siūlomo ŽĮ 45 straipsnio 3 dalies papildymo antru sakiniu, o pirmame sakinyje siūlytume išbraukti žodį „paprastai“. Pritarti Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra
apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama vienuolikos 11 valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių 35 valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios 24 valandos – dvidešimt keturių 24 valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė.
Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimąįvykdymą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“
Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-03. Atsižvelgiant į Projektu siūlomų reguliuoti teisinių santykių kompleksiškumą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada patvirtinta 2022-09-28 nutarimu Nr. 978. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, 2023-02-06, Nr. 18-1460 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas susipažino su užregistruotu pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 2 priedu projekto Nr.
straipsnio pakeitimo, kuriuo siūloma įstatymą papildyti nuostata, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetas, susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei. Sistemiškai vertinant Žvalgybos įstatymo nuostatas, neaiškus siūlomos nuostatos santykis su Žvalgybos įstatymo 26 straipsnio nuostatomis. Žvalgybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia neįslaptintas veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis. Ši nuostata suponuoja, kad būtent žvalgybos institucijoms yra pavesta atsakomybė už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymą visuomenei. Ši nuostata taip pat suteikia žvalgybos institucijoms galimybę aktyviai reaguoti į besikeičiančias grėsmes ir pagal jas pasirinkti tinkamiausią visuomenės informavimo apie grėsmes nacionaliniam saugumui būdą bei laiką. Tačiau, įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad Seimo komitetas sprendžia dėl grėsmių vertinimo pristatymo visuomenei, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas visuomenei būtų susietas su žvalgybos institucijos veiklos ataskaita. Nors pasiūlymas argumentuojamas tuo, kad siūloma įstatyme aiškiau reglamentuoti sąlygas ir tvarką, kuria būtų vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl žvalgybos tarnybų rengiamo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei, tačiau pasiūlyme nėra numatyta jokių sąlygų ar tvarkos. Priešingai, siūloma įtvirtinti abstrakčią nuostatą, kad Seimo komitetas „sprendžia dėl [...] pristatymo visuomenei“.
Ši formuluotė gali būti suprantama ne tik kaip teisė nuspręsti dėl grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymo vietos ir laiko, bet ir kaip Seimo komitetui suteikta teisė spręsti dėl grėsmių vertinimo turinio, o tai pagal Žvalgybos įstatymo 26 straipsnį yra žvalgybos institucijų prerogatyva. Įvertinęs minėtas aplinkybes, Valstybės saugumo departamentas vertina, kad siūloma nuostata neturėtų teigiamos įtakos visuomenės informuotumui apie grėsmes nacionaliniam saugumui bei galimai sudarytų prielaidas reguliuoti žvalgybos institucijų veiklą srityje, kuri priskirta žvalgybos institucijų atsakomybei. Nepritarti2 Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga, 2023-10-26,
tai, kad žvalgybos metodai patys savaime neturėtų būti laikomi slaptais, bet įslaptinta turėtų būti žvalgybos metodų taikymo tvarka, siūlome žvalgybos metodų nepriskirti įslaptinamai ir išslaptinamai informacijai. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą apsauga
Žvalgybos užduotys, žvalgybos informacija, informacija apie žvalgybos metodai metodų taikymą, informacija apie žvalgybos institucijų veiklą, žvalgybos slaptuosius bendradarbius, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą įslaptinama, išslaptinama ir tvarkoma įstatymų Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į AOTD pastabas, siūloma Žvalgybos įstatymo 5 str. išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų
veiklą apsauga 1.
Žvalgybos užduotys, žvalgybos informacija, žvalgybos metodai, informacija apie žvalgybos institucijų veiklą, žvalgybos slaptuosius bendradarbius, žvalgybos institucijų finansavimą, materialinį ir techninį aprūpinimą įslaptinama, išslaptinama ir tvarkoma įstatymų Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. 3 Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga, 2023-10-26,
kontrolierius inicijavo tyrimą dėl esminių žmogaus teisių problemų, susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų veikla, kuriame pažymėjo, kad tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusiu, tiek galiojančiu dabar teisiniu reguliavimu nėra nustatyta aiškiai apibrėžto maksimalaus termino priemonių, ribojančių asmenų privatų gyvenimą, tačiau nesankcionuojamų teismo, taikymui. Dėl to gali susidaryti tokios situacijos, kai priemonių, kuriomis įsiterpiama į privatų asmens gyvenimą, taikymas galėtų trukti nepagrįstai ilgą laiką, o jų taikymo būtinybė (proporcingumas) ir (arba) terminas nebūtų peržiūrimi nepriklausomo kompetentingo subjekto. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymo 4 str. 1 d. 11 p., žvalgybos informacija yra renkama pagal Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos tvirtintus žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus. Jų peržiūrėjimo ir tvirtinimo periodiškumo nustatymas Žvalgybos įstatyme aiškiai apibrėžtų terminą priemonių, ribojančių asmenų privatų gyvenimą, tačiau nesankcionuojamų teismo, taikymui. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žvalgyba ir kontržvalgyba vykdoma vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais ne rečiau kaip kartą per metus nustatomais ir tvirtinamais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, žvalgybos užduočių pagrindu.“
4 Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga, 2023-10-26,
Nustatant reikalavimą, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius nurodydamas konkrečius metodus konkrečiai žvalgybos užduočiai kartu nurodytų ir kiekvieno iš nustatytų žvalgybos metodų taikymo trukmę, būtų užtikrinami įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvardinti žvalgybos principai. Taikant dalį žvalgybos metodų yra renkami asmens duomenys (įskaitant atsitiktinį asmens duomenų rinkimą), todėl metodų taikymo termino nustatymas padėtų užtikrinti ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privatumą. Nustatant, kad žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau nei vykdoma žvalgybos užduotis būtų aiškiai susiejamas žvalgybos metodų taikymas su konkrečia užduotimi ir užkertamas kelias galimai taikyti žvalgybos metodus atsietai nuo žvalgybos užduočių. Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad Žvalgybos kontrolierius vertina žvalgybos metodų taikymo teisėtumą. Žvalgybos metodų taikymo trukmės apibrėžimas ir susiejimas su konkrečia žvalgybos užduotimi yra vienas iš pagrindų žvalgybos metodų taikymo teisėtumo vertinimui. Todėl siekiant teisinio aiškumo siūlome tai įtvirtinti Lietuvos žvalgybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnį, jį papildyti 2 ir 3 dalimis ir išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas taikant žvalgybos metodus
1Žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką,
terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė. 2.
departamento direktorius nustatydami žvalgybos užduotis, nurodo ir šių užduočių vykdymo metu taikytinus žvalgybos metodus. 3. Žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau negu vykdoma žvalgybos užduotis.“ Pritarti Atsižvelgiant į Žvalgybos kontrolierių įstaigos pasiūlymą, įstatymo projektas papildomas nauju (6) straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 12 straipsnį siūloma išdėstyti taip: „Pakeisti 12 straipsnį, jį papildyti 2 ir 3 dalimis ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Žvalgybos informacijos rinkimas taikant žvalgybos metodus
1Žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką,
terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė. 2. Krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius nustatydami žvalgybos užduotis, nurodo ir šių užduočių vykdymo metu taikytinus žvalgybos metodus. 3. Žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau negu vykdoma žvalgybos užduotis.“5 Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga, 2023-10-26,
Informacijos tvarkymas apima ir informacijos saugojimą. Nors žvalgybos informacijos rinkimo atveju, informacijos saugojimas dėl jos pobūdžio neturėtų būti apibrėžtas konkrečiu terminu, tačiau neterminuotas informacijos, ypač informacijos apie privatų asmens gyvenimą ir koreliuojančios su teise į privatumą, negali būti neterminuotas. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Rotaru prieš Rumuniją konstatavo, kad sistemingas žvalgybos informacijos apie asmenį rinkimas yra žmogaus privataus gyvenimo ribojimas. Tokia informacija turi būti saugoma pagal aiškiai nustatytus terminus ir procedūras (Liberty ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Ekimzhiev ir kiti prieš Bulgariją). Todėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme rekomenduota apibrėžti žvalgybos informacijos saugojimą ribojančią trukmę ir pateikti nuorodą į saugojimo tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žvalgybos informacija tvarkoma žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka ir saugoma tiek, kiek to reikia žvalgybos ir kontržvalgybos uždaviniams vykdyti.“
6 Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga, 2023-10-26,
Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 4 str. 2 d. 2 p. yra įtvirtinta, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra teisinis principas, kuriuo vadovaujantis yra organizuojama žvalgybos institucijų veikla. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 23 str. yra numatyta, kad fizinių ir juridinių asmenų pateiktus skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, nagrinėja žvalgybos kontrolieriai. Atsižvelgiant į žmogaus teisių užtikrinimo svarbą ir siekiant sudaryti sąlygas žvalgybos kontrolieriams koordinuotai atlikti tyrimus, žvalgybos institucijose taip pat turėtų atsirasti padalinys arba žvalgybos pareigūnas, atsakingas už žmogaus teisių apsaugos vertinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Siekdamas užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, žmogaus teisių apsaugą, žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas žvalgybos institucijos vidaus kontrolę vadovaujamoje institucijoje:
1) steigia sau tiesiogiai pavaldžius kontrolės padalinius ar paskiria atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atlieka veiklos, valdymo, atitikties, žmogaus teisių apsaugos, informacinių sistemų ir kitus įvertinimus;
2) nustato valstybės biudžeto ir kitų lėšų, skirtų žvalgybos metodams taikyti, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę.“ Pritarti Atsižvelgiant į Žvalgybos kontrolierių įstaigos pasiūlymą, įstatymo projektas papildomas nauju (12) straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 24 straipsnį siūloma išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos institucijos vadovas, Ssiekdamas
užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, žmogaus teisių apsaugą, žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas žvalgybos institucijos vidaus kontrolę vadovaujamoje institucijoje:
1) steigia sau tiesiogiai pavaldžius kontrolės padalinius ar paskiria atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atlieka veiklos, valdymo, atitikties, žmogaus teisių apsaugos, informacinių sistemų ir kitus įvertinimus;
2) nustato valstybės biudžeto ir kitų lėšų, skirtų žvalgybos metodams taikyti, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę.“7 Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, 2023-11-03, Nr. IS-2652
institucijoje priimti asmenis, ne vyresnius kaip 50 metų. Praktikoje žvalgybos tarnybos susiduria su situacija, kai ypatingai kompetentingi, didelę darbinę patirtį, būtiną žvalgybos institucijos veiklai, turintys vyresni nei 50 metų asmenys negali būti priimti į tarnybą žvalgybos institucijoje, nors jų kvalifikacija galėtų turėti didžiulę pridėtinę vertę tarnybai. Atsižvelgdami į tai, siūlome maksimalų priėmimo į tarnybą žvalgybos institucijoje amžių padidinti 5 metais, t.y. nuo 50 iki 55. Pasiūlymas:
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 50 55
metų (išskyrus asmenis, priimamus dirbti pagal darbo sutartį);“
8 Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, 2023-11-03, Nr. IS-2652
institucijoje tarnauja ir žvalgybos pareigūnai, kurie eina psichologo pareigas. Remiantis psichologo profesinės etikos kodeksu (2017), psichologas, siekdamas kokybiškai atlikti savo funkcijas, privalo nuolat gilinti profesines žinias, lavinti praktinius įgūdžius, plėsti turimas kompetencijas ir pats yra už tai atsakingas:
Psichologo veikla žvalgybos institucijose apsiriboja gana specifinėmis veiklos sritimis, todėl specialistas, siekdamas įgyvendinti psichologo profesinei veiklai keliamus reikalavimus, turi turėti galimybę kelti kvalifikaciją dirbant ir kituose kontekstuose.
Praktika rodo, kad kasdienėje veikloje psichologai neturi pakankamai galimybių visapusiškai tobulinti profesinių įgūdžių, todėl ilgainiui jie gali prarasti savo kvalifikaciją, o psichologo parengimas reikalauja daug laiko ir finansinių išteklių. Turėdami teisę papildomai užsiimti psichologo profesine veikla, psichologai įgytų daugiau patirties, tobulintų savo įgūdžius, o tai padėtų palaikyti reikiamą kvalifikaciją bei atitiktų psichologo profesinės etikos kodekso reikalavimus. Siekiant psichologams sudaryti geresnės profesinės realizacijos ir kvalifikacijos išlaikymo sąlygas siūlome numatyti jiems galimybę užsiimti psichologo profesine veikla. Pasiūlymas:
Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užsiimti kūrybine veikla, kurios rezultatams taikomas Lietuvos
Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, taip pat pedagogine ar psichologo profesine veikla;“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Nr. 978. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. SV-S-522 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
pritarti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektui Nr.
XIVP-1603 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 2
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys asmenims neteikiami, jeigu jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams, tačiau iš šios nuostatos nėra aišku, kokie duomenys nebūtų teikiami, taip pat nėra aptarta, kaip duomenų valdytojai ir tvarkytojai sužinotų, kad tam tikri duomenys nėra teiktini. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina Projekto 2 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys, galintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija valstybės informacinės sistemos, registro ir (ar) duomenų bazės valdytoją ir tvarkytoją raštu informavo, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams.“ Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: 2.
Valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys, asmenims neteikiami, jeigugalintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija valstybės informacinės sistemos, registro ir (ar) duomenų bazės valdytoją ir tvarkytoją raštu informuoja, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 3
(1) (1)
1.2.
Siekiant efektyvesnio žvalgybos institucijoms pavestų uždavinių įgyvendinimo ir atsižvelgiant į tai, kad užsienio valstybių juridinių asmenų filialai, įsteigti Lietuvoje, neturi juridinio asmens statuso, bei siekiant apimti platesnį subjektų, iš kurių bei apie kuriuos žvalgybos institucijoms numatoma teisė gauti informaciją, ratą, siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) gauti iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;“. Atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Projekto 5 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį bei Žvalgybos įstatymo 11 straipsnio 4 punktą.
Pritarti Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) gauti iš juridinių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;“ Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) bendradarbiauti su juridiniais asmenimis, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialais ir atstovybėmis, valstybės įgaliotais asmenimis ir fiziniais asmenimis;“ Projekto 5 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos
Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, valstybės įgalioti asmenys informaciją, kuri kaupiama, saugoma ir (ar) tvarkoma jų informacinėse sistemose, registruose ar duomenų bazėse, žvalgybos institucijoms teikia pagal prašymą ir (arba) atskiras sutartis. Kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijų veiklos saugumą ir tai nurodoma prašyme, privatūs juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialai ir atstovybės, valstybės įgalioti asmenys teikia jų tvarkomų informacinių sistemų, registrų ar duomenų bazių nuolat atnaujinamą išrašą.“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978.
teisinio aiškumo, Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio
Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluote, todėl siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti.“ Atitinkamai tikslintina Projekto 4 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio pildoma 9 dalis. Pritarti Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti;“ Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, privalo sudaryti technines galimybes žvalgybos institucijoms stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti. Tam reikalinga įranga įsigyjama, įdiegiama ir išlaikoma valstybės lėšomis.
Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.“
straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatoje, pagal kurią numatoma žvalgybos institucijos teisė žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, nėra pakankamai tiksliai apibrėžta, kuria apimtimi žvalgybos institucijai nėra taikomi bendrieji viešojo sektoriaus įstaigų veiklą reguliuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas ir kiti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą išdėstyti taip: „13) lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, o jei žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas – žvalgybos institucijos vadovo nustatyta ir su asignavimų valdytoju suderinta tvarka;“. Atitinkamai tikslintinas ir Žvalgybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
Pritarti Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą išdėstyti taip: „13) naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal žvalgybos institucijos vadovo nustatytą tvarkąlėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, o jeigu žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas
Žvalgybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) nustato valstybės biudžeto ir kitų lėšų, skirtų
žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę.“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 6
punktu naujai numatoma, kad žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją teikia tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, o šio straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslinamas, panaikinant reikalavimą, kad informacijos pateikimo tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms galimybė būtų numatyta tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose. Pastebėtina, kad šiuose abiejuose punktuose, priešingai nei kituose Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių punktuose, nenumatytas informacijos teikimo tikslas ir (ar) atvejai.
Atsižvelgiant į tai, kad informacijos teikimas visais atvejais turi būti pagrįstas ir motyvuotas, siūlytina Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 3 dalies 2 punktą patikslinti, po žodžių „kompetentingoms institucijoms“ įrašant žodžius „jeigu tokios informacijos pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms vykdyti ir atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.“ Pritarti Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių
kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms vykdyti ir atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.“ Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio
valstybių kompetentingoms institucijoms, jeigu tokios informacijos pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms atlikti ir tai atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus;“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 8
straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad
„žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos
darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip“.
Tarp teisės aktų išskirtinas ne tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kuris yra esminis valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą reglamentuojantis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 8 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.“ Pritarti Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 18 (45)
į tai, kad Projekto 18 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo
pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, ir siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje siūlytina atsisakyti vertinamojo pobūdžio aplinkybės „paprastai“. Pritarti Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra
apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama vienuolikos 11 valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių 35 valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios 24 valandos – dvidešimt keturių 24 valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimąįvykdymą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 22 (50)
straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žvalgybos pareigūnų perkėlimui į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnų teisių suvaržymai, įtvirtinti Žvalgybos įstatyme, taikomi tik esant tarnybinei būtinybei, siūlytina patikslinti Projekto 22 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kai yra tarnybinė būtinybė, žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.“ Pritarti Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Kai yra tarnybinė būtinybė, Žžvalgybos
pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 23 (53)
straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 15 punkte numatytas vienas iš atvejų, kada žvalgybos pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir sutartis su juo nutraukiama, – kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos reorganizavimo ar dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu, o 2 ir
prijungimas ir sujungimas, o skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas.
Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Toks draudimas nutraukti darbo santykius dėl įmonės reorganizavimo leidžia daryti išvadą, kad įmonės reorganizavimas suponuoja ne tik turtinių teisių ir pareigų perkėlimą naujai įsteigtai įmonei, bet ir darbuotojų, kurie dirbo atitinkamuose perkeliamuose padaliniuose, perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 23 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 15 punktą, išbraukiant jame žodžius „dėl žvalgybos institucijos reorganizavimo ar“. Pritarti Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 15 punktą išdėstyti taip: „15) kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos reorganizavimo ar dėl žvalgybos institucijos struktūrinių struktūros pertvarkymųos ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas;“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 26
1.10.
26
nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Projekto 26 straipsniu keičiant Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą siekiama nustatyti proporcingą tarnybinių nuobaudų skyrimo dėl padarytų pažeidimų reglamentavimą, t. y. kad neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nebūtų priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Tokie pažeidimai, jų nebepriskiriant prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų, turėtų būti priskiriami prie kitų tarnybinių nusižengimų, tačiau, vertinant tuo pačiu Projekto straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo
(pakartotiniai Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, taip pat šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių), darytina išvada, kad šių pažeidimų kiti tarnybiniai nusižengimai neapimtų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 26 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad kitu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomas ir neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas. Pritarti Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Kiti tarnybiniai nusižengimai – pakartotiniai žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, taip pat šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių, taip pat neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978.
353637 1.11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimųjų teisės aktų projektų paketą (toliau – VTĮ paketas), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė
valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo), karių tarnybinio atlyginimo, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygio, kitų teisės aktuose nustatytų išmokų ir atlygio apskaičiavimui taikyti naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio vienetą, susiejant su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu
(bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis), bei keisti kitas su darbo apmokėjimu valstybinėje tarnyboje susijusias nuostatas, su šiais projektais turėtų būti suderintos ir Projekto nuostatos, todėl siūlytina pakeisti Projekto 30 straipsniu keičiamą Žvalgybos įstatymo 64 straipsnį, atsisakant priedų už tarnybos stažą, kario laipsnį ir tarnybinį rangą, priemokos už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą, bei nustatyti, kad kitų keičiamo Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemokų dydis negali būti mažesnis nei 10 procentų pareiginės algos. Taip pat siūlytina patikslinti Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad žvalgybos institucijos vadovas nustato žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, o žvalgybos pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal tarnybos apmokėjimo sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis.
Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio. Žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (suteiktas kario laipsnis ar tarnybinis rangas, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Projekto 36 ir 37 straipsnių, o Projekto 35 straipsnyje nurodytą Žvalgybos įstatymo 2 priedą išdėstyti taip:
Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) Direktorius
atsisakyti priedo už tarnybos stažą, atitinkamai turi būti tikslinamas Projekto 19 straipsniu keičiamas Žvalgybos įstatymo 46 straipsnis: „46 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia.
Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas.“ Siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 28 straipsnį, išbraukiant nuostatas dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento didžiausio leistino žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių tvirtinimo atitinkamai krašto apsaugos ministro ar Seimo valdybos sprendimu, paliekant šią teisę įstaigų vadovams. Pasiūlymas nebeaktualus Nauja žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema patvirtinta 2023-05-25 įstatymu Nr. XIV-2017. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 31 (65)
straipsniu keičiamame Žvalgybos įstatymo 65 straipsnyje nurodyta, kad, esant tarnybiniam būtinumui, žvalgybos pareigūnas gali būti atšauktas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų dirbantiems asmenims galimybę realiai pasinaudoti šia teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas). Be kita ko, pažymėtina, kad vienas iš esminių tiek darbo santykių, tiek ir tarnybos santykių pamatinių principų yra darbo ir asmeninio /privataus gyvenimo balanso užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, Projekto 31 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį siūlytina išdėstyti taip: „4.
Esant tarnybiniam būtinumui, neatidėliotinais atvejais, kai reikia užtikrinti žvalgybos institucijai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnas gali būti atšauktas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas.“ Pritarti Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Esant tarnybiniam būtinumui, neatidėliotinais atvejais, kai
žvalgybos institucija turi užtikrinti įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas.“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 38
straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog Projekto 30 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir žvalgybos pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., dėl tarnybinio būtinumo perkeltiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atliekantiems kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai minėtas pareigas laikinai pavesta atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tokiu reglamentavimu nustatomas Žvalgybos įstatymo galiojimas atgal, nesilaikant teisinio reguliavimo srityje galiojančios taisyklės lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 38 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Šio įstatymo 30 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir tiems žvalgybos pareigūnams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., dėl tarnybinio būtinumo buvo perkelti į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atlieka kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai minėtas pareigas buvo pavesta laikinai atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šio įstatymo 30 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytų išlaidų kompensacijos šioje dalyje nurodytiems žvalgybos pareigūnams už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra išmokamos.“ Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje, LRSK Teisės departamento išvadoje, taip pat žvalgybos tarnybų pateiktų pastabų ir pasiūlymų visumą, keičiasi projekto straipsnių numeracija. Todėl pasiūlymo turinys tampa 37 str. 5 dalimi ir siūloma ją išdėstyti taip:
Žvalgybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo
straipsnio 10–19 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir tiems žvalgybos pareigūnams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., dėl tarnybinio būtinumo buvo perkelti į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atlieka kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai nurodytas pareigas buvo pavesta laikinai atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šio įstatymo 32 straipsnyje išdėstyto Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 10–19 dalyse numatytų išlaidų kompensacijos šioje dalyje nurodytiems žvalgybos pareigūnams už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra išmokamos.“
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 389 N 1.14.
389 N
principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į minėtą teisės doktriną bei siekiant apsaugoti teisėtus žvalgybos pareigūnų lūkesčius, siūloma papildyti Projekto 38 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas tarnybinis atlyginimas negali būti sumažinamas, kol jie eina tas pačias pareigas.“ Pasiūlymas nebeaktualus Nauja žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema patvirtinta 2023-05-25 įstatymu Nr. XIV-2017. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1604 ir Lietuvos
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1606 tikslui, tačiau siūlyti Seimui jo nesvarstyti, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo projektas, kuriam
pateiktas Seimui, sistemiškai dera su projektu Nr. XIVP-1606. Pasiūlymas nebeaktualus
m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 4. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekte Nr. XIVP-1603, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1604 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393, 557¹ ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1605 (toliau – Įstatymų projektai) nustatyta jau praėjusi įsigaliojimo data 2022 m. liepos 1 d., todėl atsižvelgiant į galimybes įgyvendinti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas (priimti poįstatyminius teisės aktus, užtikrinti, kad įgyvendinimui bus skirtos papildomos valstybės biudžeto lėšos ir pan.), taip pat į tai, kad į VTĮ paketą įtrauktuose ir sistemiškai su Įstatymų projektais derančiuose projektuose: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo projekte bei Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekte, numatyta įsigaliojimo data 2023 m. liepos 1 d., siūlyti Įstatymų projektuose nustatyti įsigaliojimo datą 2023 m. liepos 1 d. ir svarstyti Įstatymų projektus Seime kartu su VTĮ paketu. Pasiūlymas nebeaktualus Nauja žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema patvirtinta 2023-05-25 įstatymu Nr. XIV-2017. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978. 5.
į siūlomą Įstatymų projektų įsigaliojimo datą, Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos bus skiriamos iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o Valstybės saugumo departamentui bus svarstomos rengiant Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Pasiūlymas nebeaktualus Nauja žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema patvirtinta 2023-05-25 įstatymu Nr. XIV-2017. 20. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-01-30
Žvalgybos institucijos atlieka ypatingai svarbią funkciją užtikrinant nacionalinį saugumą. Nors žvalgybos tarnybų veikla didžiąja dalimi yra nevieša, tam tikra dalis jų surinktos informacijos ir jos pagrindu atliekami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai gali turėti itin svarbią reikšmę visai visuomenei, todėl atitinkamai parengus gali būti viešai pristatomi plačiajai visuomenei. Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) nuo 2014 m. teikia visuomenei viešą grėsmių vertinimą, o nuo 2016 m. VSD kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - AOTD) teikia bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tradiciškai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešas pristatymas rengiamas kovo mėn., prasidėjus Seimo pavasario sesijai. Visgi, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, 2022 m. VSD ir AOTD bendras viešas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas buvo parengtas, tačiau viešas pristatymas visuomenei nebuvo surengtas. Atsižvelgiant į tai, kad Žvalgybos įstatymo 21 straipsnis nustato žvalgybos institucijų parlamentinės kontrolės priemones, siūloma šiame straipsnyje aiškiau reglamentuoti sąlygas ir tvarką, kuria būtų vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl žvalgybos tarnybų rengiamo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo plačiajai visuomenei.
Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 21 straipsnis papildomas nauju punktu ir visą šį straipsnį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
kontrolė
statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. 2. Žvalgybos institucijos vadovas Seimo komitetui kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą. 2 3. Seimo komitetas:
1) kontroliuoja, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai įgyvendindami pavestus uždavinius laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų;
3) rengia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo;
4) nustato žvalgybos institucijų veiklos trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo. 5) susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei. 3 4.
3 4. Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti:
1) žvalgybos informacijos poreikius;
2) žvalgybos institucijų veiklos ataskaitas;
3) duomenis apie žvalgybos institucijų biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą;
4) žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;
5) kitą informaciją žvalgybos institucijų veiklos klausimais. 4. Žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą. 5. Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos.“ Pritarti iš dalies Pasiūlyta patikslinta keičiamo Žvalgybos įstatymo 21 str. 5 d. formuluotė:
„5) susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo
pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei sąlygų ir tvarkos."
Argumentai: Atsižvelgiant į ankstesnį pasiūlymą, papildyti projekto pavadinimą, įtraukiant 21 straipsnį. Pasiūlymas: Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
9, 13, 15, 18, 21, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46,
6Seimo paskirtų papildomų komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetas, 2023-02-15 Nr. 109-P-4 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr.
44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-1603 (toliau – projektas) ir pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos
pritaria. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto pateiktais pasiūlymais ir komiteto išvadai. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-08 Argumentai: atsižvelgiant į gautas Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, siūloma koreguoti Žvalgybos įstatymo 11 str. 4 p. Pasiūlymas: išdėstyti Žvalgybos įstatymo 11 str. 4 p. taip: „4) gaunant duomenis iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų ir (ar) fizinių asmenų.“
2 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-08 Argumentai: atsižvelgiant į gautas Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, siūloma koreguoti Žvalgybos įstatymo 24 str. 1 d. 2 p. Pasiūlymas: išdėstyti Žvalgybos įstatymo 24 str. 1 d.
1 d. 2 p. taip: „2) nustato valstybės biudžeto ir kitų lėšų, skirtų žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, panaudojimo tvarką ir pagal savo kompetenciją leidžia kitus vidaus teisės aktus, reglamentuojančius vidaus kontrolę.“
3 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-08 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2023-05-25 priimtu įstatymu Nr. XIV-2017, Seimo teisės departamento 17 pastaba tapo nebeaktuali, siūloma išbraukti projekto 38 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai pakeisti sekančių dalių numeraciją. Taip pat nebeaktualios tapo projekto 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, susijusios su įgyvendinimo datomis. Pasiūlymas: siūloma išbraukti projekto 38 straipsnio 1, 2, 3, ir 4 dalis ir atitinkamai pakeisti sekančių dalių numeraciją. Pritarti4 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-11-08 Argumentai:
į Vyriausybės pasiūlymus, turi būti koreguojamas įstatymo projekto pavadinimas, papildyti pavadinimą keičiamų straipsnių numeriais;
į tai, kad 2023-05-25 priimtu įstatymu Nr. XIV-2017, Seimo teisės departamento 12, 16, 17, 20, 22 pastabos tapo nebeaktualios, siūloma išbraukti projekto 19, 30, 35, 36, 37 straipsnius;
į L.Kasčiūno pasiūlymą, papildyti projekto pavadinimą 21 straipsniu;
į Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus pasiūlymus, papildyti pavadinimą keičiamų straipsnių numeriais; Pasiūlymas: pakeisti pavadinimą ir išdėstyti taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS
9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 21, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54,
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas. D. Šakalienė. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-1603(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro patarėjas Gediminas Kazėnas Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius