Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 STRAIPsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ IR 20³ straipsniais įstatymas
1Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Biodujos – iš biomasės pagamintos dujos, įskaitant biometano dujas.“
2Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Biodujų gamybos įrenginys – technologinis įrenginys ar jų kompleksas, skirtas biodujų gamybai arba biometano dujų gamybai, kai yra naudojami biodujų valymo įrenginiai.“
3Papildyti 2 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Biometano dujos – išvalytos ir tiekimo į gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemas kokybės reikalavimus atitinkančios biodujos.“
4Papildyti 2 straipsnį 28¹ dalimi:
„28¹. Hibridinė elektrinė – tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba šios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginiai.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) 200 kW, kai leidimas gaminti elektros energiją gamintojui gamintojo elektrinė išduotas įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., nepaisant teisės į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą skatinimo priemonę įgijimo momento.“
1Pakeisti 6 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius, įskaitant hibridines elektrines, jungiant į elektros tinklus;“. 2.
2Pakeisti 6 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) tvirtina atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodiką, kurioje, vadovaujantis Direktyva (ES) 2018/2001, nurodoma atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies apskaičiavimo tvarka, kuro ir degalų energinės vertės, ir pažangiųjų biodegalų gamybai tinkamos naudoti žaliavos. ir nustatoma biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose 2020 metais. Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodika turi būti suderinta su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija;“. 4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 3 punktą. 3) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, o leistina generuoti suminė galia – kaip šių elektrinių leistinų generuoti galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių suminę įrengtąją suminę galią ir suminę leistiną generuoti galią savo interneto svetainėje.“
Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka
1Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. 2.
2Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos nemoka:
1) gaminantys vartotojai;
2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
3) aktyvieji elektros energijos vartotojai;
4) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos;
5) piliečių energetikos bendrijos;
6) gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui;
7) gamintojai, kurie laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu;
8) gamintojai, eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
9) gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. 8.
8Savivaldybės institucijos arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų. Gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 9. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija neįvykdo Vyriausybės nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją apie Vyriausybės nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės nustatyta tvarka. 10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją.“
1Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį, ir elektrinės įrengtąją galią ir leistiną generuoti galią. Pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų operatorius.“
2Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Statyti, ar įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą.
Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia.“
3Pakeisti 14 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį teikia Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai (toliau – Lietuvos energetikos agentūra) informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.“
4Pakeisti 14 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Elektros tinklų operatorius kas mėnesį teikia Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas gamintojams, gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas.“
1Pakeisti 20¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji leistina generuoti galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip 1MW. Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinosios leistinos naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1MW.“
2Papildyti 20¹ straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Elektros tinklų operatorius privalo prijungti gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrines prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į vartojo objektui suteiktą leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių elektrinių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, ir elektros tinklų operatoriaus elektros tinklų dalyse.“
3Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos dvejus metus (toliau – kaupimo laikotarpis);“. 4. Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
5Papildyti 20¹ straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.“
6Pakeisti 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Buitinių gaminančių vartotojų Naudojimosi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios leistinos generuoti galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios.“
7Pakeisti 20¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Buitiniai Gaminantis gaminantys vartotojas vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais rinktis vienanarę ar dvinarę naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Buitiniai Gaminantis gaminantys vartotojas vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.“
8Pakeisti 20¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokioje elektrinėje Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta susietos tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma elektrine valdomos elektrinės arba jos dalimi jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.“
9Papildyti 20¹ straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹.
Gaminantiems vartotojams, kurių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės (ar jos dalies) įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW arba mažesnė kaip 200 kW, kai gaminančio vartotojo elektrinė (ar jos dalis) įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą netaikoma. Už tokio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą finansiškai atsako tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Kitų gaminančių vartotojų atsakomybę už jų sukeltą disbalansą ir pareigas nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis.“
10Pakeisti 20¹ straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė leistina generuoti galia neturi viršyti 1GW 2 GW. Pasiekus 1 GW 2 GW gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę leistiną generuoti galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį gaminančių vartotojų elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl gaminančių vartotojų elektrinių įrengtosios suminės leistinos generuoti galios didinimo arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė gaminančių vartotojų elektrinių plėtra neturėtų būti skatinama.“
11Pakeisti 20¹ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, pažeidžiami vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, didinama su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, įskaitant atvejus, kai prijungiant elektros gamybos įrenginius arba didinant su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistiną generuoti galią ir (ar) elektrinės įrengtąją galią kartu didinama prijungtų prie skirstomųjų tinklų elektros vartojimo įrenginių leistina naudoti galia, vartotojai apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų; arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, pažeidžiami vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, didinama su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, įskaitant atvejus, kai prijungiant elektros gamybos įrenginius arba didinant su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistiną generuoti galią ir (ar) elektrinės įrengtąją galią kartu didinama prijungtų prie skirstomųjų tinklų elektros vartojimo įrenginių leistina naudoti galia, vartotojai apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų; arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį. 4) kai mažinama su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų.“
20² straipsnio pakeitimas Pakeisti 20² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20² straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygos ir bendrieji principai
1Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigtai viešajai įstaigai pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, kurios kurio veikla pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvių, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. Viešoji įstaiga Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu ar turėdamas vieną iš šių leidimų ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Viešųjų įstaigų įstatymas Konkretaus pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojantys įstatymai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai taikomas taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip tai neprieštarauja šiam įstatymui. 2.
2Viešosios įstaigos Pelno nesiekiantis juridinis asmuo, siekiančios siekiantis įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą ir jį įgijęs, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jo dalininkais dalyviais gali būti yra fiziniai asmenys, ir (ar) vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys ir (ar) savivaldybės ir (ar) savivaldybės valdomos įmonės ir viešosios įstaigos, iš kurių:;
1) ne mažiau kaip trys dalininkai yra fiziniai asmenys, turintys balsavimo teisę visuotiniame dalininkų susirinkime;
2) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų dalyvių susirinkime priklauso dalininkams šios dalies 1 punkte nurodytiems dalyviams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklausantį energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe.;
3) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų balsų kitos energetikos įmonės visuotiniame dalininkų susirinkime. Ši nuostata netaikoma savivaldybėms. pelno nesiekiančio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. 3.
3Viešąją įstaigą steigiant siekiant Pelno nesiekiančio juridinio asmens, siekiančio įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, viešosios įstaigos juridinio asmens steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose dokumentuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione, netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio 16–20 dalių nuostatos. 5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams parduoti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams dalyviams ar kitiems vartotojams tiekti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams dalyviams ar kitiems vartotojams parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme.
Už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytomis sąlygomis. 7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją savo dalyviams parduoti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 8. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais ar nepriklausomam elektros energijos tiekėjui. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies nuostatas, sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją galiojimo sustabdymo ar panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹ ir 36 straipsnių nuostatos. 10.
10Savivaldybės įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, veikianti kaip konkretus elektros energijos rinkos dalyvis, prisiima visas iš to kylančias teises ir pareigas, įtvirtintas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. 14. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų investicijos įsigyjant ir įrengiant naujus atsinaujinančius išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga, skatinamos iš šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje nurodytų paramos šaltinių. Skiriant paramą, jos didžiausią galimą dydį 1 kW įrenginio galios ir teikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 15. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviai nepraranda savo turimų elektros energijos vartotojo teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją, kuri gali būti apribota atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos įstatuose nustatyta tvarka balsuojant dėl teisės rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją. 16.
16Lietuvos energetikos agentūra parengia ir savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.“
Papildyti Įstatymą 20³ straipsniu:
„20³ straipsnis. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse
1Gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba vieną atsinaujinančių išteklių energijos rūšį naudojanti elektrinė kartu su į sistemą integruotu energijos kaupimo įrenginiu prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridines elektrines jų atskirų generatorių aktyviųjų galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų hibridinėse elektrinėse į elektros tinklus patiektos ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekių apskaita tvarkoma pagal bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške esančių elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis. 3.
3Elektros tinklų operatorius turi teisę iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų gauti informaciją teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti, įskaitant duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis. 4. Gamintojai, gaminantys arba planuojantys gaminti elektros energiją hibridinėse elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojamos kelios skirtingos atsinaujinančių išteklių rūšys, turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytomis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimo priemonėmis. 5. Šio straipsnio nuostatos dėl elektros energijos apskaitos pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis nėra taikomos asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus gamintojus, kuriems taikomas fiksuotas tarifas, arba gamintojus, vykdančius veiklą šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
Pakeisti 22 straipsnio 13 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nedidinti (neplėsti) leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos elektrinės įrengtosios ir leistinos generuoti galios ir teritorijos.“
1Pripažinti netekusiomis galios 30 straipsnio 1 ir 2 dalis. 1. Biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. 2. Biodujų supirkimo į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų sistemos) tvarką ir sąlygas nustato ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2.
2Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nustatant gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta, kad šių tarifų taikymas nebūtų diskriminacinis biodujų atžvilgiu., kai biodujos yra tiekiamos į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų sistemos).“
3Papildyti 30 straipsnį 5 dalimi:
„5. Dujų sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas biodujas tiekti į dujų sistemas.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų
1Dujų sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Biodujų gamybos įrenginiai privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi laikantis visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės, dujų slėgio ir kitų reikalavimų. 2.
2Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos pateikimo dienos išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius reikalavimus;
2) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo grafiką;
4) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką. apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas, kuriose nurodomi biodujų gamintojo įrenginių techniniai reikalavimai, preliminarus dujų sistemos plėtros (naujos atšakos statybos, esamos dujų sistemos rekonstravimo, remonto ar kitų darbų) poreikis, preliminarūs šių darbų atlikimo terminai ir preliminari su biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų darbais susijusių išlaidų suma. Preliminarios prijungimo sąlygos turi atitikti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintą dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą. Visais atvejais dujų sistemos operatorius ir biodujų gamintojas, planuojantis prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, keičiasi visa biodujų gamybos įrenginiams prijungti prie dujų sistemos reikalinga technine ir kita informacija. Preliminariose prijungimo sąlygose nurodomi preliminarūs biodujų gamintojo įrenginių prijungimo prie dujų sistemos reikalavimai yra skirti biodujų gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei biodujų gamintojui, nei dujų sistemos operatoriui jokių teisių ir pareigų. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. 3.
3Biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai. Biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, ir dujų sistemos operatoriui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius dujų sistemos gavimo dienos išduoda prijungimo sąlygas. Dujų sistemų operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktame prašyme nurodytą esamų ar planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus, prijungimo sąlygose nustato biodujų gamybos įrenginių prijungimo tašką. Prijungimo sąlygos yra privalomos biodujų gamintojui ir yra pagrindas sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį. Prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. 4. Dujų sistemų operatoriaus patirtas investicijų išlaidas, susijusias su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų, lygias rangovo, laimėjusio pagal dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai, apmoka biodujų gamintojas. Dujų sistemos operatorius per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo biodujų gamintojo prašymo sudaryti prijungimo sutartį gavimo dienos, turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui. 5. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbus dujų sistemų operatoriaus valdomų dujų tinklų dalyje atlieka (organizuoja) dujų sistemos operatorius.
Naujas biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę statyti (įrengti) ir organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tokiu atveju atlikti dujų sistemos statybos ir (ar) įrengimo darbai laikomi prijungimo prie dujų sistemų paslaugos dalimi ir, vadovaujantis šia nuostata, pastatytos ir (ar) įrengtos dujų sistemos, jų objektai ir (ar) atskiros dalys yra dujų sistemos operatoriaus nuosavybė. Rekonstruotų ar perkeltų dujų sistemos objektų nuosavybė nekeičiama. 6. Biodujų gamintojas, siekiantis prijungti prie dujų sistemų biodujų gamybos įrenginius, apmoka visas faktines su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų susijusias išlaidas. 7. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo paslaugos kaina yra lygi faktinių išlaidų, susijusių su dujų sistemos operatoriaus dujų sistemos (jos objektų ar atskirų dalių) statybos (įrengimo) darbais, kuriuos reikia atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, sumai.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
1Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. 2.
2Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais skystaisiais bioproduktais procesams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintiems nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams transporto degalams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų ypatybes. 3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 3.
3Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines. 4. Statomoms hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai;
2) jeigu hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus žemė išperkama;
3) hidroelektrinėse turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 6. 5.
5Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros;
2) vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Joms netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, nereikalingas leidimas statyti statybą leidžiantis dokumentas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Gretimuose gyvenamosios paskirties Žemės sklypuose, gretimuose sklypui, kuriame įrengta vėjo elektrinė, ir (ar) žemės sklypuose, besiribojančiuose su sklypu, kuriame įrengtos vėjo elektrinės, skleidžiama triukšmo lygis fizikinė tarša turi atitikti negali viršyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose teisės aktuose ir (ar) standartuose nustatytų triukšmo fizikinės taršos ribinių dydžių;. 3) teisės aktų nustatyta tvarka šie įrenginiai gali būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turi būti parengti dokumentai apie įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų buvimo vietoje. 7.
7Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio dokumento. 6. Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar) toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. 8. 7. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. 9. Statant 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų gamybos įrenginius esamų kitos (fermų) paskirties pastatų žemės sklypuose, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama ir šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba nėra numatoma teritorijų planavimo dokumentuose.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
1.
Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. 2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais skystaisiais bioproduktais procesams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintiems nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams transporto degalams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų ypatybes. 3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 3.
3Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines. 4. Statomoms hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai;
2) jeigu hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus žemė išperkama;
3) hidroelektrinėse turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 6. 5.
5Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros;
2) vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Joms netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, nereikalingas leidimas statyti statybą leidžiantis dokumentas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Gretimuose gyvenamosios paskirties Žemės sklypuose, gretimuose sklypui, kuriame įrengta vėjo elektrinė, ir (ar) žemės sklypuose, besiribojančiuose su sklypu, kuriame įrengtos vėjo elektrinės, skleidžiama triukšmo lygis fizikinė tarša turi atitikti negali viršyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose teisės aktuose ir (ar) standartuose nustatytų triukšmo fizikinės taršos ribinių dydžių;. 3) teisės aktų nustatyta tvarka šie įrenginiai gali būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turi būti parengti dokumentai apie įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų buvimo vietoje. 7.
7Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio dokumento. 6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima.
Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje. 7. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo.
Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 8. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informaciją apie numatomą vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytos teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas (savivaldybė, vietovė, gatvė, numeris); arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 9. Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar) toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. 8. 10. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones.
Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. 9. Statant 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų gamybos įrenginius esamų kitos (fermų) paskirties pastatų žemės sklypuose, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama ir šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba nėra numatoma teritorijų planavimo dokumentuose.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, šio įstatymo 4, 6, 11, 12, 13 ir 15 straipsnius, 7 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 2 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d. 3.
3Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 12 ir 13 straipsniai įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 5. Šio įstatymo 15 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus įgyvendinamuosius teisės aktus, numatytus šio įstatymo 13 straipsnyje, kurie turi būti priimti iki 2022 m. spalio 31 d. 7. Šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir po šio straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines. 8. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpio taikymo dvejus metus, taikomos gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 1 d. 9. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2022 m. liepos 31 d. 10. Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu.
Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta informavimo tvarka. 11. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų sutartis, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 12. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1571(2) lyginamasis variantas
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22,
2022 m. d. Nr. Vilnius
taip:
„9. Biodujos – iš biomasės pagamintos dujos, įskaitant biometano dujas.“
2Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Biodujų gamybos įrenginys
3Papildyti 2 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Biometano dujos – išvalytos ir tiekimo į gamtinių
dujų perdavimo ar skirstymo sistemas kokybės reikalavimus atitinkančios biodujos.“
4Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 15 dalį. 15. Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių
aktyviųjų galių suma. 5. Papildyti 2 straipsnį 28¹ dalimi: 28¹. Hibridinė elektrinė – tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba šios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai.“
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) 200 kW, kai leidimas gaminti elektros energiją gamintojui gamintojo elektrinė išduotas įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., nepaisant teisės į šio straipsnio 2 dalies
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) nustato Lietuvos Respublikos teritorinės jūros
ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtąsias leistinas generuoti galias;“. 4 straipsnis.
1Pakeisti 6 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius, įskaitant hibridines elektrines, jungiant į elektros tinklus;“. 2. Pakeisti 6 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) tvirtina atsinaujinančių energijos išteklių
dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodiką, kurioje, vadovaujantis Direktyva (ES) 2018/2001, nurodoma atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies apskaičiavimo tvarka, kuro ir degalų energinės vertės, ir pažangiųjų biodegalų gamybai tinkamos naudoti žaliavos. ir nustatoma biodegalų, pagamintų iš maistinių ir pašarinių augalų, procentinė dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu Lietuvos Respublikos kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose
išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodika turi būti suderinta su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija;“. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 7 punktą. 7) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
1Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių suminė elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, o leistina generuoti suminė galia – kaip šių elektrinių leistinų generuoti galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių suminę įrengtąją suminę galią ir suminę leistiną generuoti galią savo interneto svetainėje.“
2Papildyti 13 straipsnį 10 dalimi:
„10. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos
energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų.
Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose ketinimų protokoluose, leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi, suma. Į šią galią nėra įskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia. Pasiekus 2 GW suminę įrengtąją galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu: „13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka
išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gamintojus. 2.
įmokos nemoka:
1) gaminantys vartotojai;
2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
elektros energijos vartotojai;
išteklių energijos bendrijos;
energetikos bendrijos;
kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui;
kurie laimėjo šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą;
eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
9) gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama gamybos įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, administravimo ir išmokėjimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Energetikos ministerija, nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, ar gavusi šio straipsnio 13 dalyje nurodytą viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Jeigu įmokos administratorius per nustatytą terminą veiklos trūkumų nepašalina, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius funkcijas atlieka tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos gamybos įmokos lėšomis. 7. Gamybos įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 dienos. 8. Surinktas ir (ar) praėjusiais laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį išmoka šioms bendruomeninėms organizacijoms. 9.
9Projektai, kuriems skiriamos gamybos įmokos lėšos,
atrenkami įmokos administratoriaus vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, kurioje eksploatuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektrinės, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu negu 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių;
2) įgyvendinus projektus, bus teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas;
5) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti. 10. Bendruomeninių organizacijų gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip bendruomeninė organizacija naudoja gamybos įmokos lėšas. Jeigu įmokos administratorius nustato, kad bendruomeninė organizacija neįvykdo šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, jis įspėja bendruomeninę organizaciją apie nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jeigu bendruomeninė organizacija per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams.
Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 13. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja gamybos įmokos lėšas.
Jeigu viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra nustato, kad įmokos administratorius neužtikrino gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jeigu įmokos administratorius per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 14. Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai teikti gamybos įmokos lėšų panaudojimo ataskaitas.“
1Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmuo, planuojantis statyti ar įrengti elektrinę, turi
teisę, išskyrus atvejus, kai elektrinė statoma ar įrengiama jūrinėje teritorijoje, pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį, ir elektrinės įrengtąją galią ir leistiną generuoti galią. Pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų operatorius.“
2Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Statyti, ar įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, ir pateikia Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia.“
3Pakeisti 14 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį mėnesį teikia Energetikos
ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą bei išduotas išankstinės prijungimo sąlygas.“
4Pakeisti 14 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Elektros tinklų operatorius kas mėnesį teikia Energetikos ministerijai, Valstybinei
energetikos reguliavimo tarybai ir viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas gamintojams, gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas.“
pakeitimas
1Pakeisti 20¹straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji leistina generuoti galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip 1 MW. Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji leistina generuoti galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinosios leistinos naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1 MW.“
2Papildyti 20¹ straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Elektros tinklų operatorius privalo prijungti gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrines prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į vartotojo objektui suteiktą leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių elektrinių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui, gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, ir elektros tinklų operatoriaus elektros tinklų dalyse.“
jį išdėstyti taip:
„1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį
kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos 2 metus (toliau – kaupimo laikotarpis);“. 4.
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos
elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau, negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina. Gaminančiam vartotojui, nepasibaigus kaupimo laikotarpiui, keičiant elektros energijos tiekėją arba pasirenkant naują, sukaupto, bet nesuvartoto elektros energijos kiekio perkėlimas ir atsiskaitymas už jį atliekamas energetikos ministro nustatyta tvarka;“. 5. Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Gaminantis vartotojas Gaminantys vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme apibrėžtą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą nustatyta tvarka patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
dalimi:
„4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros
tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtina šias buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainas:
1) mokamą už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;
2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios;
3) išreikštą elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;
4) prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar
dvinarę naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis kainomis ir Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių arba per vieną mėnesį po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato naują naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio
vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos.
Tokioje elektrinėje Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta susietos tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma elektrine valdomos elektrinės arba jos dalimi jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gaminantis vartotojas gali priskirti kelias elektrines ar elektrinių dalis, nepaisant jų buvimo vietos.“
dalimi:
„7¹. Kai gaminančiam vartotojui nuosavybės
teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau negu viena elektros energijos vartojimo vieta, kuriose jis yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis su tuo pačiu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, šis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas užtikrina suminį atsiskaitymą už pagamintą ir į elektros energijos tinklus patiektą bei visose jo vartojimo vietose suvartotą elektros energijos kiekį.“
dalimi: ,,9¹. Gaminantiems vartotojams, kurių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės (ar jos dalies) įrengtoji galia yra mažesnė kaip
dalis) įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą netaikoma.
Už tokio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą finansiškai atsako tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Kitų gaminančių vartotojų atsakomybę už jų sukeltą disbalansą ir pareigas nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančius
išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė leistina generuoti galia neturi viršyti 1 2 GW. Pasiekus 1 2 GW gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę leistiną generuoti galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį gaminančių vartotojų elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl gaminančių vartotojų elektrinių įrengtosios suminės leistinos generuoti galios didinimo arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė gaminančių vartotojų elektrinių plėtra neturėtų būti skatinama.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, įskaitant atvejus, kai prijungiant elektros gamybos įrenginius arba didinant su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistiną generuoti galią ir (ar) elektrinės įrengtąją galią kartu didinama prijungtų prie skirstomųjų tinklų elektros vartojimo įrenginių leistina naudoti galia, vartotojai apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.;
4) kai mažinama su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų.“ 13.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, įskaitant atvejus, kai prijungiant elektros gamybos įrenginius arba didinant su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistiną generuoti galią ir (ar) elektrinės įrengtąją galią kartu didinama prijungtų prie skirstomųjų tinklų elektros vartojimo įrenginių leistina naudoti galia, vartotojai apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.;
4) kai mažinama su vartojimo vietos prijungimo tašku sutampančiame prijungimo prie skirstomųjų tinklų taške prijungtų elektros gamybos įrenginių leistina generuoti galia ir (ar) elektrinės įrengtoji galia, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų.“
straipsnio 13 dalį.
13Gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpis taikomas iki 2040 m.
balandžio 1 d. 10 straipsnis. 20² straipsnio pakeitimas Pakeisti 20² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20² straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygos ir bendrieji principai
energijos bendrijos statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigtai viešajai įstaigai pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, kurios kurio veikla pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvių, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. Viešoji įstaiga Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu jis atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo siekia įgyti išteklių energijos bendrijos statusą turėdamas leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą gaminti elektros energiją, jis Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje. Viešųjų įstaigų įstatymas Konkretaus pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojantys įstatymai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai taikomas taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip tai neprieštarauja šiam įstatymui. 2.
juridinis asmuo, siekiančios siekiantis įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą ir jį įgijęs, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jo dalininkais dalyviais gali būti yra fiziniai asmenys, ir (ar) vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, ir (ar) savivaldybės, ir (ar) savivaldybės valdomos įmonės ir viešosios įstaigos, iš kurių:;
1) ne mažiau kaip trys dalininkai yra fiziniai asmenys, turintys balsavimo teisę visuotiniame dalininkų susirinkime;
2) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų dalyvių susirinkime priklauso dalininkams šios dalies 1 punkte nurodytiems dalyviams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklausantį energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe.;
3) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų balsų kitos energetikos įmonės visuotiniame dalininkų susirinkime. Ši nuostata netaikoma savivaldybėms. pelno nesiekiančio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. 3.
nesiekiančio juridinio asmens, siekiančio įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, viešosios įstaigos juridinio asmens steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose dokumentuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione, netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio 16–20 dalių nuostatos. 5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams parduoti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams dalyviams ar kitiems vartotojams tiekti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams dalyviams ar kitiems vartotojams parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme.
Už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 46¹ straipsnio
teisę nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją savo dalyviams parduoti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 8. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais arba nepriklausomam elektros energijos tiekėjui. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Jeigu Atsinaujinančių atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus pažeidžia šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies nuostatas, sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją galiojimo sustabdymo ar panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹ ir 36 straipsnių nuostatos. 10.
svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Neteko galios nuo 2022-01-01. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, veikianti kaip konkretus elektros energijos rinkos dalyvis, prisiima visas iš to atsiradusias teises ir pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. 14. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų investicijos įsigyjant ir įrengiant naujus atsinaujinančius išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga, skatinamos iš šio įstatymo
didžiausią galimą dydį 1 kW įrenginio galios ir teikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo
dalyviai nepraranda savo turimų elektros energijos vartotojo teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją, kuri gali būti apribota atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos įstatuose nustatyta tvarka balsuojant dėl teisės rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją. 16.
interneto svetainėje paskelbia rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.“
Papildyti Įstatymą 20³ straipsniu: „20³ straipsnis. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse
gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ar šios elektrinės kartu su energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridinę elektrinę jos atskirų elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų hibridinėse elektrinėse į elektros tinklus patiektos ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške esančių elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis. 3.
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų gauti informaciją teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, įskaitant duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis. 4. Gamintojai, gaminantys arba planuojantys gaminti elektros energiją hibridinėse elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojamos kelios skirtingos atsinaujinančių išteklių rūšys, turi teisę pasinaudoti šio įstatymo
plėtros skatinimo priemonėmis. 5. Šio straipsnio nuostatos dėl elektros energijos apskaitos pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis nėra taikomos asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus gamintojus, kuriems taikomas fiksuotas tarifas, arba gamintojus, vykdančius veiklą šio įstatymo 20¹ straipsnio
1Papildyti 22 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹.Elektros tinklų galia ir pralaidumai rezervuojami 1,4
GW leistinos generuoti galios atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, iki leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo šiame straipsnyje nurodyto konkurso laimėtojui.“ 2.
Pakeisti 22 straipsnio 21 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nedidinti (neplėsti) leidime plėtrai ir eksploatacijai
numatytos elektrinės įrengtosios ir leistinos generuoti galios ir teritorijos;“
1Pripažinti netekusiomis galios 30 straipsnio 1 ir 2 dalis. 1. Biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. 2. Biodujų supirkimo į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo
sistemas (toliau – dujų sistemos) tvarką ir sąlygas nustato ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nustatant gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta,
kad šių tarifų taikymas nebūtų diskriminacinis biodujų atžvilgiu., kai biodujos yra tiekiamos į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų sistemos).“
2Papildyti 30 straipsnį 5 dalimi:
„5. Dujų sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas biodujas tiekti į
dujų sistemas.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų
biodujoms tiekti į dujų sistemas.
Biodujų gamybos įrenginiai privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi laikantis visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės, dujų slėgio ir kitų reikalavimų. 2. Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų pateikimo dienos išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius reikalavimus;
2) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo grafiką;
4) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką. apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas. 3. Dujų sistemos operatoriaus išduodamose preliminariose prijungimo sąlygose turi būti nurodoma su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame Dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše nurodyta informacija. 4. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Per šioje dalyje nustatytą galiojimo laikotarpį nesuderinus preliminarių prijungimo sąlygų su dujų sistemos operatoriumi, biodujų gamintojas netenka teisės teikti prašymo dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties sudarymo. 5. Visais atvejais dujų sistemos operatorius ir biodujų gamintojas, planuojantis prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, keičiasi visa biodujų gamybos įrenginiams prijungti prie dujų sistemos reikalinga technine ir kita informacija. 6.
preliminarūs biodujų gamintojo įrenginių prijungimo prie dujų sistemos reikalavimai yra skirti biodujų gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei biodujų gamintojui, nei dujų sistemos operatoriui jokių papildomų teisių ir pareigų, išskyrus biodujų gamintojo teisę kreiptis į dujų sistemos operatorių dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties sudarymo. 7.3. Biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai. Dujų sistemos operatoriui ir biodujų gamintojui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos pateikia biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir galutinių prijungimo sąlygų projektą. 8. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos tašką nustato dujų sistemos operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktame prašyme nurodytą esamų ar planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus. 9. Biodujų gamintojo prašymo išduoti preliminarias prijungimo sąlygas, prašymo sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį formos, kartu su prašymais pateikiamų dokumentų sąrašas nustatomas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame Dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše. 10. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbus dujų sistemų operatoriaus valdomų dujų tinklų dalyje atlieka (organizuoja) dujų sistemos operatorius.
Naujas biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir
(ar) statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje (jos objektuose ar atskirose jų dalyse) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teikiant prijungimo paslaugą, pastatytos ir (ar) įrengtos dujų sistemos, jų objektai ir (ar) atskiros jų dalys yra dujų sistemos operatoriaus nuosavybė, nekeičiant rekonstruotų ar perkeltų dujų sistemos objektų nuosavybės. 11. 4. Dujų sistemų operatoriaus patirtas investicijų išlaidas, susijusias su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų, lygias rangovo, laimėjusio pagal dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai, apmoka biodujų gamintojas. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų paslaugos kaina yra lygi faktinių išlaidų, susijusių su dujų sistemos operatoriaus dujų sistemos (jos objektų ar atskirų jų dalių) projektavimo ir statybos (įrengimo) darbais, kuriuos reikia atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, sumai. Visas faktines išlaidas, susijusias su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų, apmoka biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai yra prijungiami prie dujų sistemų. Biodujų gamintojo atlikti darbai, nurodyti šio straipsnio 10 dalyje, yra laikomi prijungimo prie dujų sistemų paslaugos dalimi.“
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
1.
Planuojant visuomeninės, pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. 2. Projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės, gyvenamosios paskirties pastatus (jų dalis), turi būti numatyta įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio leistina naudoti galia būtų ne mažesnė kaip vartotojo objektui suteikta leistina naudoti galia. Kai nurodytos leistinos generuoti galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiam elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti nėra techninių galimybių, nurodytos paskirties pastato (jo dalies) valdytojas turi užtikrinti, kad elektros energijos vartojimo poreikis būtų padengtas kitais pagrindais įsigyjama elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių. 3.2. Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis.
projektavimo ir statybos reikalavimai
gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų. 2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais skystaisiais bioproduktais procesams, ir iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintiems nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams transporto degalams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos išteklių naudojimo technologijų ypatybes. 3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 1 MW), naudojančių atsinaujinančius išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, nedidelės įrengtosios galios elektrinės, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, statomos nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines – (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;
2) vėjo elektrines – (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis);
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;
4) hibridines elektrines – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. 4. Statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), žemės ūkio paskirties sklypuose turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sutikime nenumatyta kitaip. 5.
šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. 6. Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. 7.4. Statomoms hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
hidroelektrinių statybai;
tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus žemė išperkama;
pašalinti hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
aktų nustatyta tvarka. 5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 1 MW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams ir vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 8.6.
kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis mažesnis ne didesnis kaip 30 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas procedūros;
2) vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Jiems netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūra procedūros, nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, jeigu tai neprieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Gretimuose žemės sklypuose vėjo elektrinės skleidžiama fizikinė tarša turi atitikti teisės aktuose nustatytus ribinius dydžius;. 3) teisės aktų nustatyta tvarka šie įrenginiai gali būti perkelti į kitą vietą.
Tokiu atveju turi būti parengti dokumentai apie įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų buvimo vietoje. 7. Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose nustatytų fizikinės taršos ribinių dydžių, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio dokumento, kai atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. 9. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus. 10.
užtikrinti, kai numatoma statyti šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą kitos nei šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. 11. Jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu, negu šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pastatų, patalpų ar teritorijų, bet ne arčiau negu
elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo. 12. Naujų šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir (ar) įrengimas ar teritorijų planavimas arčiau negu šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atstumu nuo pastatytų didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių galimas, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, naujų šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, patalpų statytojui ar asmeniui, planuojančiam nurodytas teritorijas, raštu įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Už šio įsipareigojimo nevykdymą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams neapribojant vėjo elektrinių veiklos nėra, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir (ar) įrengimas ar teritorijų planavimas negalimas. 13. Jeigu atlikus planuojamos elektros energijos gamybos didesnės kaip
sveikatai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams yra, naujų šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimas ar rekreacinių teritorijų planavimas tuose žemės sklypuose, esančiuose arčiau negu nurodytas atstumas nuo pastatytų elektrinių, bet ne arčiau, negu šio straipsnio 14 dalyje nurodytas atstumas, galimas. 14.
kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti susitarimą dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę. Raštu taip pat informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo. 15.
kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, taip pat privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti šioje dalyje nurodytą susitarimą. Rraštu taip pat informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo. Prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos gali pateikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu.
Prieštaravimą pateikę pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų planavimu, gali sudaryti susitarimą su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę, dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo arba, kai pradėtos vykdyti procedūros, susijusios su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu, dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su pradėtomis vykdyti procedūromis, atlyginimo tuo atveju, kai nėra galimybės užtikrinti atitikties sveikatos saugos reikalavimams. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 16. Jeigu šio straipsnio 14 ar 15 dalyje nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba žemės sklypo ir (ar) statinio savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informaciją apie numatomą vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, jeigu toks laikraštis leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį, galimi apribojimai dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų planavimo, taip pat teisę pateikti šio straipsnio 14 ir
(ar) 15 dalyse nurodytą prieštaravimą raštu per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo ir sudaryti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytus susitarimus su asmeniu, planuojančiu vėjo elektrinės statybą; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytą prieštaravimą raštu per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo ir sudaryti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytą susitarimą su asmeniu, planuojančiu vėjo elektrinės statybą.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietos laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų ir statinių, patenkančių į šio straipsnio 14 ir 15 dalyse nurodytą atstumą, savininkams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 17. Jeigu, atlikus šio straipsnio 14 ir 15 dalyse numatytas informavimo procedūras, gaunamas rašytinis prieštaravimas dėl planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos, vėjo elektrinės statyba negalima, išskyrus atvejus, kai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vykdymu didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje, ir asmuo, pateikęs prieštaravimą, sudaro šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytus susitarimus raštu.
Negavus prieštaravimo raštu per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų ir (ar) statinių, esančių šio straipsnio dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. 18. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžiui laikomas nereikšmingu, jeigu aukštesnės kaip
ar ne arčiau jų atstumu, kuris apskaičiuojamas prilyginant vieną metrą vėjo elektrinės aukščio (matuojant vėjo elektrinės stiebo aukštį) 10 metrų atstumui iki artimiausio kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taško vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose. Vertingiausiais kraštovaizdžio arealais laikomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtos ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijos ir ypač raiškūs kraštovaizdžio kompleksai. Vertingiausių kraštovaizdžių panoramų apžvalgos taškų, kurie nustatomi vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose, sąrašą tvirtina aplinkos ministras. 19.8.
19.8. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas, – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. 9.
įrenginius esamų kitos (fermų) paskirties pastatų žemės sklypuose, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama ir šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba nėra numatoma teritorijų planavimo dokumentuose.“
Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie sistemas ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą. ; taip pat rengia ir savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo ir standartines daugiabučio namo stogo nuomos (panaudos) sutarties sąlygas, kuriose taip pat turi būti nurodytos saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant stogo, eksploatavimo ir stogo naudojimo sąlygos, daugiabučio namo patalpų savininkų ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir saulės šviesos energijos elektrinės valdytojo teisės ir pareigos.“
1Šis įstatymas, išskyrus 3, 5, 7, 12, 13, 14, 15, 17 straipsnius,
8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 7, 9, 10 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 2 d. 2. Šio įstatymo 5 ir 12 straipsniai ir 8 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 5.
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija,
energetikos ministras, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turi būti priimti iki 2022 m. spalio 31 d. 6. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gauiantiems po 2023 m. liepos 1 d. 7. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpio taikymo 2 metus, taikomos gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 1 d. 8. Šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos prilyginimo pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d. 9. Šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 10. Šio įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų suminio atsiskaitymo už elektros energiją skirtinguose vartojimo objektuose įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 11. Iki šio įstatymo 16 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai.
Kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šio įstatymo16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatyta informavimo tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 2 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. 12. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų sutartis, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 13. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 41, 31, 39, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹ 22 ir 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1002 2, 4 IR 5 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹IR 20³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20¹,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 STRAIPSNIŲ, DVYLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 54 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-1001 5, 7 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 3 STRAIPSNIO, 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 50, 69, 84, 86 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ)
1 straipsnio 2 dalyje nurodytas šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą. Praktika rodo, kad kituose įstatymuose įtvirtintos nuostatos kai kuriais atvejais gali būti perteklinės arba lėtinančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą (pvz., saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių).
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, 25 punkte numatyta, kad viena iš pagrindinių strateginio atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) srities tikslo pasiekimo krypčių yra didinti vartojamos elektros energijos iš AEI dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 proc. 2030 metais ir 100 proc. 2050 metais. Vertinant technologijų vystymosi tendencijas prognozuojama, kad, gaminant elektros energiją iš AEI, iš vėjo energijos galėtų būti gaminama didžioji dalis – ne mažiau kaip 53 proc. elektros energijos, iš saulės šviesos energijos – 22 proc., likusi dalis naudojant kitas AEI technologijas. Pažymėtina, kad Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, 25 punkte numatyta, kad energijos gamybos ir tiekimo sektoriuose iki 2030 m. numatoma siekti, kad AEI dalis šalies bendrame galutinio energijos suvartojimo balanse sudarytų 45 proc. ir 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Aštuonioliktosios Vyriausybės programa), 159 punktas numato, kad bus plėtojama elektros energijos iš AEI gamyba, spartinama saulės ir vėjo elektrinių plėtra, bei planuojama 2025 m. turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo elektrinių ir 1 GW galios saulės elektrinių tinklą.
Atsižvelgiant į tai, būtina mažinti kliūtis atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai. Nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 14 d. vykdytų viešųjų konsultacijų metu identifikuotos pagrindinės AEI plėtrą stabdančios kliūtys, susijusios su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (toliau – AIE bendrija), elektros energiją gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) teisiniu reglamentavimu, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo bei teritorijų planavimo procedūromis, efektyviu elektros tinklo išnaudojimu ir savivaldos bei bendruomenių požiūriu plėtojant AEI. Viešųjų konsultacijų metu identifikuoti klausimai detaliau buvo nagrinėjami Energetikos ministerijos suformuotose darbo grupėse, kurių darbas truko nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taip pat papildomai atliekami kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
AIE generacijos plėtrą stabdančios priežastys:
1Elektrinės leistinos generuoti galios reglamentavimas. Šiuo metu galiojančio Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostatos nereglamentuoja elektrinės leistinos generuoti galios apibrėžties. 2. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas:
2.1. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje gaminantiems vartotojams.
Šiuo metu EEĮ numatyta išimtis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) ir leidimo gaminti elektros energiją išdavimo gaminantiems vartotojams, kurių planuojamos įrengti elektrinės galia ne didesnė kaip 30 kW. Toks reglamentavimas stabdo gaminančių vartotojų plėtrą, nes statant didesnės nei 30 kW galios elektrines gaminantiems vartotojams būtina gauti leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje ir mokėti leidimų išdavimo rinkliavas. 2.2. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje kaupimo įrenginiams. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja leidimų išdavimo tvarkos energijos kaupimo įrenginių plėtrai vykdyti ir generuoti energiją iš šių įrenginių, todėl kyla rizika dėl elektros tinklų galios pralaidumų rezervavimo ir jų efektyvaus panaudojimo. Taip pat nėra nustatyti reikalavimai asmenims, planuojantiems vykdyti šią veiklą, dėl ko gali kilti rizika elektros energetikos sistemos veikimui. 2.3. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje galiojimas ir diferencijavimas. Šiuo metu galiojančiame EEĮ leidimų plėtrai galiojimo ir šio leidimo pratęsimo terminai nėra diferencijuojami pagal technologiją, nors iš praktikos žinoma, kad saulės ir vėjo elektrinių statybos ir plėtros terminai yra skirtingi. 3. Leistinos generuoti galios viršijimas. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja asmenų atsakomybės už eksploatuojamų elektrinių leistinos generuoti galios viršijimus. Nesant tokios atsakomybės reglamentavimo, tinklų operatoriui kyla rizikos dėl elektros energijos kokybės užtikrinimo vartotojams. 4. Piliečių energetinių bendrijų reglamentavimas. Šiuo metu galiojantis piliečių energetikos bendrijų statuso suteikimo procesas yra sudėtingesnis ir neskatina tokių bendrijų steigimosi. 5. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis.
Šiuo metu galiojančiame EEĮ įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, taikomas elektrinėms, statomoms sausumos teritorijoje, buvo nustatytas dar 2011 m. priėmus Įstatymą. Nuo to laiko prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis nebuvo peržiūrėtas ar pakeistas. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ ir 20³ straipsniais įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
1AIE bendrijų plėtrą stabdančios priežastys:
1.1. Teisinė forma. Šiuo metu AIEĮ nustatyta teisinė forma (viešoji įstaiga) susiaurina savivaldybės galimybes dalyvauti AIE bendrijų veikloje. Taip pat susiaurinamos 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) nuostatos, kurios leidžia bet kokią teisinę formą, kuri gali jungti fizinius asmenis, mažas ir vidutines įmones bei vietos valdžios institucijas, įskaitant savivaldybes. 1.2. AIE bendrijos statuso suteikimo momentas. Kuo vėliau juridiniam asmeniui suteikiamas AIE bendrijos statusas, tuo sunkiau gauti paskolą, kadangi aiškus statusas pradiniame veiklos etape svarbus projekto rizikingumo vertinimui ir skiriant finansavimą. 1.3. AIE bendrijos dalyviai. AIEĮ apibrėžtas AIE bendrijos dalyvių sąrašas užkerta galimybę AIE bendrijos dalyviu būti kitiems pelno nesiekiantiems subjektams. Taip pat susiaurinamos Direktyvos 2018/2001 nuostatos, nurodančios, kad AIE bendrijos dalyviais gali būti vietos valdžios įstaigos. Tai gali būti ir savivaldybės įmonės ir biudžetinės įstaigos ir bet koks kitas juridinis asmuo. 1.4.
1.4. Kontrolinė sprendimų priėmimo teisė. AIEĮ įtvirtintas reglamentavimas riboja galimybę savivaldybėms inicijuoti AEI bendrijų steigimąsi, kadangi savivaldybės taryba nebus suinteresuota pritarti sprendimui tapti AIE bendrijos dalyve, jei neturės balsų daugumos. Taip pat dėl tokio ribojimo kyla rizika, kad bus dirbtinai įtraukiami fiziniai asmenys. 1.5. Veiklos ribojimas. Galiojančiame AIEĮ nustatyti teritorijos ribojimai ir ribojimas dalyviams neturėti daugiau kaip 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų susiaurina Direktyvos 2018/2001 nuostatas ir užkerta kelią AEI bendrijų plėtrai. 1.6. Informacijos apie AIE bendrijos veiklą trūkumas. Viena iš AIE bendrijų steigimąsi stabdančių kliūčių – informacijos apie AIE bendrijų statuso suteikimo veiklą trūkumas. 2. Gaminančių vartotojų plėtrą stabdančios priežastys: 2.1. Elektrinės galios ribojimai. Galiojančiame AIEĮ nustatyti elektrinės maksimalios galios ribojimai ir ribojimai, susiję su objektui sutekta leistina naudoti galia, riboja nebuitinių gaminančių vartotojų ir gaminančių vartotojų, kurie įsigyja nuotolinės elektrinės dalis parkuose, plėtrą. 2.2. Elektrinių galios paskirstymas. Galiojančiame AIEĮ nustatyti ribojimai, susiję su elektrinės galios paskirstymu vienam gaminančio vartotojo vartojimo objektui, ir veiklos reglamentavimo nebuvimas, kai nuotolinė elektrinė priskiriama vartojimo objektui, kuriame yra įrengta kita atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė, riboja gaminančių vartotojų teisę rinktis jiems ekonomiškai ir technologiškai tinkamiausią elektros energijos generavimo modelį. 2.3. Kaupimo laikotarpis. Gaminantys vartotojai per AIEĮ nustatytą gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpį nespėja optimaliai išnaudoti savo pagaminto ir į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio. 2.4. Naudojimosi elektros tinklais kaina. Galiojantis gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais kainos apskaičiavimo reglamentavimas stabdo nebuitinių gaminančių vartotojų plėtrą. 2.5.
2.5. Atsakomybė už pagamintos elektros energijos disbalansą. Galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja gaminančių vartotojų atsakomybės už pagamintos elektros energijos disbalansą ir sukelia neapibrėžtumą tiek gaminantiems vartotojams, tiek nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. 3. Hibridinių elektrinių plėtrą stabdančios priežastys:
Elektros energijos generacijos hibridinėse elektrinėse problematika. Galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja elektros generacijos hibridinėse elektrinėse. 4. Vietos bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų nepritarimas AEI plėtrai kyla dėl neapčiuopiamos naudos ir nereglamentuoto skatinimo mechanizmo. 5. Biodujų gamybos įrenginių prijungimą prie dujų sistemų stabdančios priežastys: 5.1. Šiuo metu biodujų gamybos įrenginių prijungimo sąlygos AIEĮ apibrėžtos nepakankamai aiškiai, trūksta nuostatų, numatančių konkrečias subjektų atsakomybes prijungiant biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, kai kurios nuostatos teisiškai neįgyvendinamos ir jas reikia suvienodinti su praktikoje vykdomais procesais. 5.2. Vienas iš labiausiai biodujų gamybos prijungimą prie dujų tinklų ribojančių veiksnių yra susijęs su prijungimo darbų organizavimu. Šiuo metu galiojančiame AIEĮ teisė atlikti prijungimo darbus suteikiama tik operatoriams, dėl ilgų viešųjų pirkimų procedūrų itin užsitęsia prijungimo procesas, kuris tam tikrais atvejais gali trukti ir kelerius metus. Tokie terminai stabdo investuotojų norą įgyvendinti projektus, todėl naudinga suteikti galimybę dalį prijungimo darbų atlikti ir pačiam biodujų gamintojui. 6. Tobulintinas vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas, sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimas ir atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių teritorijų planavimo reglamentavimas. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr.
I- 1495 3 straipsnio, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – PUVPAVĮ projektas) rengimą paskatino ši priežastis: Neaiškiai reglamentuoti reikalavimai dėl vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinių poveikio aplinkai vertinimo. Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PŪVPAVĮ) 2 priedu, atliekama atranka dėl vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo, kurios rezultatas gali būti sprendimas, kad būtina atlikti visą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Todėl vėjo elektrinių plėtotojams sudėtinga įvertinti, ar numatomoms plėtoti vėjo elektrinėms pakaks atlikti tik atrankos procedūrą ar reikės atlikti visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Tai pailgina vėjo elektrinių projektų įgyvendinimo trukmę. Atlikti saulės elektrinių poveikio aplinkai vertinimą reikalavimas aiškiai nenustatytas. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – SŽNSĮ projektas) rengimą paskatino ši priežastis:
Vėjo elektrinių plėtrą stabdančios sanitarinių apsaugos zonų nustatymo procedūros. Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SNŽSĮ) 51 straipsnio 1 dalimi, sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas SNŽSĮ 2 priede arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
Vadovaujantis SNŽSĮ, vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos nustatomos gavus visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimus. Žemės sklypų savininkams yra atlyginami nuostoliai (mokamos kompensacijos), kylantys iš nustatomų apribojimų dėl žemės naudojimo, numatytų SŽNSĮ 53 straipsnio 1 dalyje. SNŽSĮ numato išimtis dėl kompensacijų apskaičiavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką, tačiau nustatant sanitarines apsaugos zonas vėjo elektrinėms, kompensacijos dydis yra susitarimo tarp vėjo elektrinės vystytojo ir žemės, patenkančios į sanitarines apsaugos zonas, savininko objektas. Tuo atveju, kai ilgai nepavyksta susitarti dėl kompensacijos dydžio, vėjo elektrinių planavimas ir statyba užsitęsia. Be to, ne visada pavyksta rasti žemės sklypų savininkus ir gauti jų sutikimus. Taip pat praktikoje pasitaiko, kad susitarus su dauguma žemės sklypų savininkų, likusieji žemės savininkai, naudodamiesi tuo, kad jų sutikimai yra paskutiniai, reikalauja didesnių kompensacijų, o vėjo elektrinių vystytojai nesutinka dėl jų dydžio, todėl taip pat užsitęsia vėjo elektrinių statyba. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – TPĮ projektas) rengimą paskatino ši priežastis:
Privalomas vėjo elektrinių numatymas teritorijų planavimo dokumentuose.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – TPĮ) įtvirtinta teisė statyti statinius pagal savivaldybės lygmens bendruosius planus, tačiau TPĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys tik dėl saulės šviesos energijos elektrinių ir AIE įstatyme numatytų atvejų. Privalomumas numatyti vėjo elektrines teritorijų planavimo dokumentuose ilgina vėjo elektrinių plėtros trukmę ir stabdo vėjo energetikos plėtrą, nes ne visos savivaldybės turi teritorijų planavimo dokumentus, leidžiančius vėjo elektrinių plėtrą, o tokiems dokumentams parengti reikia laiko ir finansinių išteklių. Kiti pakeitimai:
1Praktikoje kylantys neaiškumai dėl dokumentų, kuriuos elektros energijos gamintojas (toliau – gamintojas) turi pateikti siekdamas su tinklų operatoriumi pasirašyti Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas). 2. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles šiuo metu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o leidimus išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). Tarybai vykdant leidimų išdavimo funkciją, kyla poreikis tikslinti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, o siekiant jas patikslinti, būtina keisti Vyriausybės nutarimą. Siekiant greičiau reaguoti į besikeičiančius poreikius dėl teisės akto tobulinimo, tikslinga, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles tvirtintų ir jomis vadovaudamasi leidimus išduotų ta pati institucija. Atskiri Tarybos padaliniai užtikrintų leidimų išdavimo ir leidimų išdavimo kontrolės funkcijas. 3. Praktikoje kyla klausimų, ar saulės šviesos energijos elektrinėms reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą. 4.
4Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinamajame teisės akte (statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“), todėl SŽNSĮ analogiškos nuostatos dėl saulės elektrinių įrengimo ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų, taip pat ant pastatų, kurie yra gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ar valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, dubliuoja galiojantį teisės aktą. 5. Neaiškiai reglamentuota įmonės, vykdančios centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą, paskyrimo tvarka. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės (grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, tel. 8 656 76 511, el. p. [email protected]) ir Energetikos konkurencingumo grupės (grupės vadovas Karolis Švaikauskas, tel. 8 670 39 352, el. p. [email protected]) specialistai:
Lina Sveklaitė, vyresn. patarėja, tel. 8 602 46 479, el. p. [email protected] (AIE bendrijų, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos reglamentavimo klausimai); Elena Mačiulaitytė, vyresn. patarėja, tel. 8 602 46 369, el. p. [email protected] (piliečių energetikos bendrijų ir kaupimo įrenginių veiklos reglamentavimo klausimai);
Jevgenija Jankevič, patarėja, tel. 8 602 47 359, el. p. [email protected] (atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo, vėjo elektrinių sanitarinių zonų reglamentavimo klausimai); Aurimas Salapėta, vyr. specialistas, tel.
8 602 46 552, el. p. [email protected] (biodujų gamybos ir prijungimo prie dujų sistemų klausimai); Sergej Garbar, vyr. specialistas, tel. 8 602 46 324, el. p. [email protected] (gaminančių vartotojų ir hibridinių elektrinių veiklos reglamentavimo klausimai). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. EEĮ
1Elektrinės leistinos generuoti galios reglamentavimas. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja elektrinės leistinos generuoti galios apibrėžties, todėl ši galia siejama su elektros energijos generavimo įrenginių galia. 2. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas:
2.1. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje gaminantiems vartotojams. Gaminantiems vartotojams, planuojantiems įrengti didesnės kaip 30 kW galios elektrines, būtina gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją. Statant mažesnės kaip 30 kW galios elektrines numatytos išimtys. EEĮ 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu asmuo numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, išskyrus AIEĮ 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.
Šio straipsnio 14 dalyje numatyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo numato statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus Įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, išskyrus Įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių. 2.2. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje kaupimo įrenginiams. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja leidimų išdavimo tvarkos kaupimo įrenginiams, todėl kyla rizika dėl elektros tinklų galios pralaidumų rezervavimo ir jų efektyvaus panaudojimo, taip pat elektros energetikos sistemos veikimui.
LITGRID AB 2022 m. vasario 28 d. rašte Nr. 22SD-911 nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įgyvendinant Europos Sąjungos Švarios energijos paketo (angl. Clean Energy Package) nuostatas daugelis EEĮ, Energetikos įstatymo (toliau – EĮ) sąvokų buvo papildytos energijos kaupimo veikla ar energijos kaupimo įrenginiu, numatant, kad energijos kaupimo įrenginys – lygiavertis energetikos objektas šalia kitų (pvz.: elektrinių, katilinių, tinklų ir kt.) (EĮ 2 straipsnio 10 dalis), tačiau galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai ir tiksliai reglamentuota energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų tvarka ir sąlygos. Šiuo metu energijos kaupimo įrenginių prijungimui taikoma vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka, detalizuota Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Energijos kaupimo įrenginius, iš kurių būtų siekiama patiekti į elektros tinklus sukauptą energiją, savo esme galima prilyginti elektros energijos gamybos įrenginiams, todėl situacija, kai energijos kaupimo įrenginiams ir elektros energijos gamybos įrenginiams (įskaitant AEI naudojančius gamybos įrenginius) taikomos skirtingos prijungimo sąlygos (šiuo metu jos palankesnės energijos kaupimo įrenginiams), gali būti traktuojama kaip diskriminuojanti skirtingus rinkos dalyvius.
Be to, energijos kaupimo įrenginiams taikant vartotojų elektros įrenginių prijungimo procedūras ir sąlygas, galimai gali susidaryti situacijos, kai elektros tinklai nebus efektyviai išnaudojami – prijungimo sąlygose nustatomas vartotojui priskirtas (rezervuotas) elektros tinklo pajėgumas (pralaidumas) galioja net 5 metus, o vartotojui nėra nustatytos ir taikomos įpareigojančios sąlygos per tam tikrą laiką prijungti savo įrenginius ir pradėti naudotis elektros tinklais bei susijusiomis paslaugomis, taip pat finansinės nuobaudos šių sąlygų neįvykdžius. Pastebėtina, kad EEĮ 16 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją, kurie turėtų būti taikomi ir asmenims, siekiantiems plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti iš jų elektros energiją į tinklą. Be to, manytina, kad turėtų vykti energijos kaupimo įrenginių plėtojimo procesui taikomų reikalavimų laikymosi verifikavimo procesas, kuris gali būti realizuotas Tarybai išduodant atitinkamus leidimus. 2.3. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje galiojimas ir diferencijavimas. Galiojančio EEĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimai plėtrai plėtojant visas AEI naudojančias elektrines galioja 36 mėnesius, o EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatyta šių leidimų pratęsimo tvarka ir terminai, kurie taip pat yra vienodi visoms AEI naudojančioms elektrinėms, – 6 mėnesiai, kai leidimai pratęsiami atlikus tam tikrus plėtros darbus. 3.
3Leistinos generuoti galios viršijimas. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja asmenų atsakomybės už eksploatuojamų elektrinių leistinos generuoti galios viršijimus. 4. Piliečių energetikos bendrijų reglamentavimas. Piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimą reglamentuoja EEĮ 22² straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad piliečių energetikos bendrijos statusas suteikiamas nustatytas sąlygas atitinkantiems juridiniams asmenims Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikus deklaraciją Tarybai. Tokia nuostata piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimą susieja su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta veiklos licencijavimo tvarka ir procedūromis, kurios skirtos suteikti teisę vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą. Vis dėlto piliečių energetikos bendrijos teisinio statuso suteikimas neatitinka teisės vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą suteikimo. 5. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis. EEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, tinklų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti elektrinės galią (kW) iš 15 eurų. 6. Neaiškumai dėl pateiktinų dokumentų, siekiant pasirašyti ketinimų protokolą. Šiuo metu galiojančio EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad gamintojas su tinklų operatoriumi sudarydamas ketinimų protokolą, be kita ko, privalo pateikti savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. 7. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdančios įmonės paskyrimo tvarka.
EEĮ 58 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri, be kita ko, reglamentuoja tokios įmonės pakeitimo procedūrą, paskirta įmonė. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo[¹] 17.2 papunktyje numatyta, kad elektros energijos gamintojai, įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifu (toliau – fiksuotas tarifas) ir kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, savo eksploatuojamose elektrinėse visą pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją turi teisę parduoti Energetikos ministerijos paskirtai elektros energetikos įmonei. Kiti elektros energijos gamintojai, įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, visą pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją turi teisę parduoti skirstomųjų tinklų operatoriui, aptarnaujančiam daugiau kaip 100 000 vartotojų. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo[²] 22¹ punkte nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius superkančiajai įmonei kompensuoja patirtus prekybos elektros energija, supirkta iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo[³] 7.1 papunktyje nurodytas paslaugas teikiančių gamintojų, įgijusių teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, nuostolius.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo[²] 22¹ punkte nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius superkančiajai įmonei kompensuoja patirtus prekybos elektros energija, supirkta iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo[³] 7.1 papunktyje nurodytas paslaugas teikiančių gamintojų, įgijusių teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, nuostolius. Pagal Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 22¹.3 papunktį kompensacijos suma apskaičiuojama pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš skirtumo tarp Valstybinės energetiko reguliavimo tarybos paskelbtos einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kainos ir superkančiosios įmonės Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos svertinio vidurkio ir prie šios sumos pridėjus superkančiosios įmonės per ataskaitinį laikotarpį turėtas prekybos biržoje įmokų sąnaudas ir kitas su supirktos elektros energijos pardavimu susijusias sąnaudas. Kitos su supirktos elektros energijos pardavimu susijusios sąnaudos, neįskaitant prekybos biržoje įmokų sąnaudų, negali būti didesnės kaip 26 066 eurai per metus. Šiuo metu AB „Ignitis gamyba“[⁴], vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu[⁵], laikinai vykdo paskirtosios įmonės funkcijas ir superka elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, iš gamintojų, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo tinklo ir kurie yra įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu. AIEĮ:
1AIE bendrijos:
1.1. Teisinė forma. Šiuo metu galiojančiame AIEĮ nustatyta, kad AEI bendrija gali būti tik tas juridinis asmuo, kurio teisinė forma viešoji įstaiga. 1.2.
1.2. AIE bendrijos statuso suteikimo momentas. Juridinis asmuo AEI bendrijos statusą įgauna, jei atitinka AIEĮ nustatytus reikalavimus leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu. 1.3. AIE bendrijos dalyviai. AIEĮ nurodoma, kad AIE bendrijos dalyviais gali būti fiziniai asmenys, vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, savivaldybės ir (ar) savivaldybės valdomos įmonės ir viešosios įstaigos. 1.4. Kontrolinė sprendimų priėmimo teisė. AIEĮ įtvirtintas reikalavimas, kad kontrolinę sprendimų priėmimo teisę turėtų fiziniai asmenys, veikiantys apibrėžtoje teritorijoje. 1.5. Veiklos ribojimas. Galiojančiame AIEĮ nustatytas vietos ribojimas fiziniams asmenims, turintiems kontrolinę sprendimų priėmimo teisę, numatant, kad ne mažiau kaip 51 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalyviams, kurie yra fiziniai asmenys ir kurių gyvenamoji vieta yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe. Taip pat reikalaujama, kad AEI bendrijos dalyviai neturėtų daugiau kaip 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų, išimtį taikant tik savivaldybei. 1.6. Informacijos apie AIE bendrijos veiklą trūkumas. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja informacijos apie AIE bendrijų veiklą sklaidos. 2. Gaminantys vartotojai: 2.1. Elektrinės galios ribojimai. Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 1 GW. 2.2. Elektrinių galios paskirstymas.
Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokiu atveju gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma viena elektrinė arba jos dalis gali būti susieta tik su to paties gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta. 2.3. Kaupimo laikotarpis. Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpis trunka nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos. 2.4. Naudojimosi elektros tinklais kaina. Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad gaminantis vartotojas moka Tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią ir yra diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas gaminančio vartotojo objektas, įtampą. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios. 2.5. Atsakomybė už pagamintos elektros energijos disbalansą. Galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja gaminančių vartotojų atsakomybės už pagamintos elektros energijos disbalansą. 2.6. Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 3.
3Hibridinių elektrinių plėtra: Galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja elektros generacijos hibridinėse elektrinėse. 4. Vietos bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų nepritarimas AEI plėtrai. Šiuo metu teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo AEI elektrinių vystytojams teikti bendruomenėms ar jų organizacijoms finansinį paskatinimą. 5. Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų:
5.1. Nebeaktualios nuostatos. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus AIEĮ pakeitimams buvo atsisakyta biodujų jėgainių prijungimo prie dujų sistemų nuolaidos, tačiau galiojančioje AIEĮ redakcijoje vis dar yra likusios nuostatos, susijusios su biodujų supirkimo tarifais. Šiuo metu biodujų gamyba skatinama tikslinėmis investicinėmis priemonėmis, todėl nuostatos, susijusios su biodujų supirkimo tarifais, šiuo laikotarpiu yra laikytinos perteklinėmis. 5.2. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo reglamentavimas. Šiuo metu AIEĮ numatyta pareiga dujų operatoriui pateikti išsamią prijungimo sąmatą per 30 d. nuo prašymo pateikimo dienos yra neįgyvendinama, nes tikslios prijungimo išlaidos yra žinomos tik suderinus rangos darbus, kurie derinami tik pasirašius prijungimo sutartį, o ne išdavus preliminarias prijungimo sąlygas. 5.3. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbų organizavimas. Dabartiniame AIEĮ teisė atlikti prijungimo darbus suteikiama tik dujų sistemų operatoriams ir tai prijungimo procesą gerokai pailgina dėl taikomų viešųjų pirkimų procedūrų. Pats gamintojas visiškai nedalyvauja prijungimo procese. 6. Vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo, sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimas ir atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių teritorijų planavimo reglamentavimas. 6.1. Vėjo ir saulės elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas Galiojantis PŪVPAVĮ 2 priedas nustato, kokiais atvejais atliekama atranka dėl vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo. Reikalavimas atlikti saulės šviesos energijos elektrinių poveikio aplinkai vertinimą nenustatytas.
6.2. Vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonų reglamentavimas. Galiojantis SŽNSĮ nustato, kad vėjo elektrinėms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, kurių dydžiai nurodyti įstatymo 2 priede, arba gali būti nustatomi asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Vadovaujantis SNŽSĮ, vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos nustatomos gavus visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimus. Žemės sklypų savininkams yra atlyginami nuostoliai (mokamos kompensacijos), kylantys iš nustatomų apribojimų dėl žemės naudojimo, numatytų SŽNSĮ 53 straipsnio 1 dalyje. Statybą leidžiantis dokumentas įrengiant saulės elektrines yra reikalingas, kai šios elektrinės statomos konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinamajame teisės akte (statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“). 6.3.Teritorijų planavimas saulės ir vėjo elektrinėms.
Vadovaujantis galiojančio TPĮ 20 straipsnio 4 dalimi, 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines ir kitas AIEĮ numatytas išimtis. Šiuo metu galiojanti AIEĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, kad, atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. AIEĮ 49 straipsnio 5 dalis nustato, kad kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. AIEĮ 49 straipsnio 9 dalis numato, kad, statant 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų gamybos įrenginius esamų kitos (fermų) paskirties pastatų žemės sklypuose, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama ir šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba nėra numatoma teritorijų planavimo dokumentuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl EEĮ projekto:
Elektrinės leistinos generuoti galios reglamentavimas. Siūloma nustatyti leistinos generuoti galios sąvoką.
Įtvirtinus šią sąvoką, elektrinės įrengtoji galia galės būti didesnė nei leistina generuoti galia, tačiau leistina generuoti galia negalės viršyti elektrinės įrengtosios galios. Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas:
Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje gaminantiems vartotojams. Siekiant gerinti gaminančių vartotojų veiklos sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai elektros energiją gamina išskirtinai savo reikmėms tenkinti (be galimybės ją parduoti), siūloma numatyti išimtį dėl leidimų veiklai elektros sektoriuje, nustatant, kad tokiai veiklai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nėra reikalingi. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje kaupimo įrenginiams. Šiuo metu asmenys, siekiantys plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, įskaitant atsinaujinančių energetikos išteklių vystytojus (gamintojus), privalo prašyti perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus išankstinių prijungimo sąlygų, sudaryti ketinimų protokolą (jo pagrindu rezervuojami tinklo pralaidumai), pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą (jis gali būti panaudotas vystytojui nevykdant ketinimų protokole nurodytų pareigų), gaunant leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, ir vėliau jau gauti prijungimo sąlygas.
Siekiant, kad elektros tinkai būtų efektyviai panaudojami ir būtų galimybė tai efektyviai ir pagrįstai planuoti trumpuoju laikotarpiu, taip pat siekiant suvienodinti energijos kaupimo įrenginių, iš kurių siekiama tiekti elektros energiją į tinką ir elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo sąlygas ir procesą, siūloma papildyti EEĮ 48² straipsnį nuostatomis, įtvirtinančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimo procedūrų seką, analogišką tai, kuri taikoma gamybos įrenginiams. Taip pat, siekiant suvienodinti sąlygas EEĮ 16 straipsnyje, siūloma nustatyti ir reglamentuoti energijos kaupimo įrenginiams šiuos leidimus: leidimą plėtoti energijos kaupimo įrenginius ir leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje galiojimas ir diferencijavimas. Atsižvelgiant į trumpesnius saulės šviesos elektrinių statybos terminus, palyginti su kitas atsinaujinančių išteklių rūšis naudojančių elektrinių statybos terminais, EEĮ projektu keičiamo EEĮ 16 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad leidimai plėtrai saulės šviesos energijos elektrinėms galioja 24 mėnesius, o keičiamo EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad pratęsiant leidimus plėtrai vėjo elektrinėms bei hibridinėms elektrinėms, kuriose naudojama ir vėjo energija, būtų taikomas 12 mėnesių pratęsimo laikotarpis.
Šie pakeitimai paskatintų saulės elektrinių plėtotojus greičiau vystyti saulės elektrines ir greičiau būtų pasiekti planavimo tikslai, numatyti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje. Leistinos generuoti galios viršijimas. Atsižvelgiant į AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktą informaciją apie elektros energijos gamintojų pažeidimus, susijusius su elektros energijos generavimo įrenginių leistina generuoti galia, siūloma nustatyti įkainį už leistinos generuoti galios viršijimus, kurį nustatys ir tvirtins tinklų operatorius. Piliečių energetikos bendrijų reglamentavimas. Siekiant dar labiau supaprasti EEĮ nustatytą piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo reguliavimą, siūloma EEĮ įtvirtinti pareigą Tarybai nustatyti piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo tvarką ir sąlygas ir vykdyti šią procedūrą. Kadangi viena iš Tarybos pareigų – tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti piliečių energetikos bendrijų vykdomas elektros energetikos sektoriaus veiklas, taip pat kontroliuoti, kaip užtikrinamos piliečių energetikos bendrijų teisės ir teisėti interesai, įskaitant nepagrįstų kliūčių ir apribojimų jų veiklai ir veiklos plėtrai šalinimą, siūloma papildyti EEĮ 22² straipsnį nauja dalimi ir nustatyti pareigą skirstomųjų tinklų operatoriui teikti Tarybai jos nustatyta tvarka duomenis apie piliečių energetikos bendrijų veiklą, reikalingus Tarybos funkcijoms atlikti.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis. Siekiant sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, EEĮ projektu keičiamo EEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, tinklų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti elektrinės galią (kW) iš 50 eurų. Šiuo metu galiojančiame EEĮ įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, taikomas elektrinėms, statomoms sausumos teritorijoje, buvo nustatytas dar 2011 m. priėmus Įstatymą. Nuo to laiko jis nebuvo peržiūrėtas ar pakeistas. Įvertinant infliacijos lygį nuo 2011 m. (virš 30 proc.) bei praktikoje susidariusią situaciją, kad ne visos elektrinės, net esant rezervuotiems tinklų pralaidumams, pastatomos (iki 20 proc. projektų yra neįgyvendinama), bei siekiant, jog tinklų galia iš pralaidumai būtų išnaudojami efektyviausiu būdu, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinimas iki 50 eurų už 1 kW. Neaiškumai dėl pateiktinų dokumentų, siekiant pasirašyti ketinimų protokolą.
Praktikoje kyla sunkumų įgyvendinant EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje numatytą nuostatą, pagal kurią gamintojai, pasirašydami ketinimų protokolą su tinklų operatoriumi, be kita ko, privalo pateikti savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. Skirtingos savivaldybės išduoda skirtingo turinio ir formos patvirtinimus. Kai kuriuose patvirtinimuose nurodomos sąlygos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų parengimu, kurias gamintojas turi įvykdyti, siekdamas įgyti galimybę statyti planuojamą elektrinę. Atsižvelgiant į tai, kad tinklų pralaidumai rezervuojami tik sudarius ketinimų protokolą, siekiant aiškumo būtina reglamentuoti, kokio turinio patvirtinimai yra tinkami, ir numatyti instituciją, kuri nustatytų patvirtinimo formą. EEĮ projekte keičiamame EEĮ 22 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad ketinimo protokolui pasirašyti, be kita ko, pateikiamas savivaldybės patvirtinimas, kad planuojamos galios ir tipo elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima arba bus galima parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą, taip pat nustatyti, kad Taryba tvirtintų savivaldybės patvirtinimo formą. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdančios įmonės paskyrimo tvarka. EEĮ projekte siūloma nustatyti, kad centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vykdančią įmonę skirtų Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu.
Paskiriama įmonė turėtų būti juridinis asmuo, kuris atitiktų, be kitų galiojančiame EEĮ įtvirtintų reikalavimų, EEĮ projekte siūlomus įtvirtinti reikalavimus: būtų valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo. Juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalės atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl paskirtos įmonės valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nustatomas reikalavimas paskirtai įmonei turėti darbuotojus veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos rinkos dalyviams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti, ir reikalavimas, kad paskirtos įmonės juridinio asmens vadovas būtų nepriekaištingos reputacijos ir turėtų pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Taip pat EEĮ projekte siūloma numatyti, kad dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka būtų kompensuojamos iš viešuosius interesas atitinkančių paslaugų lėšų, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrintų, prižiūrėtų ir kontroliuotų paskirtos įmonės patirtų sąnaudų pagrįstumą. Siūlomais pakeitimais siekiama įtvirtinti aiškesnį centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdančios įmonės paskyrimo tvarkos reglamentavimą. Dėl AIEĮ projekto:
1AIE bendrijos:
1.1. Teisinė forma.
Teisinė forma. Siūloma nustatyti, kad AIE bendrijos statusą gali įgyti bet kuris ne pelno siekiantis juridinis asmuo, nenurodant konkrečios teisinės formos ir užtikrinant, kad jo steigimo sutartyje ar įstatuose atsispindėtų pagrindinis AIE bendrijos tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. Taip būtų sukuriamos patrauklesnės ir lankstesnės sąlygos AEI bendrijų kūrimuisi išlaikant esminius AEI bendrijų veiklos principus. 1.2. AIE bendrijos statuso suteikimo momentas. Siūloma nustatyti, kad AEI bendrijai statusas galėtų būti suteikiamas leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus, leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu ar tuo atveju, kai juridinis asmuo jau turi bent vieną iš šių leidimų – pateikus Tarybai deklaraciją dėl atitikties AEI bendrijai keliamiems reikalavimams. Taip būtų palengvinamos sąlygos dėl paskolos gavimo, taip pat mažinama administracinė našta jau veikiantiems ir elektrines eksploatuojantiems juridiniams asmenims. 1.3. AIE bendrijos dalyviai. Siūloma nustatyti, kad AEI bendrijos dalyviais galėtų būti visos teisinės formos, kurios atitinka Direktyvoje 2018/2001 įtvirtintas nuostatas, kad tai yra mažos ir vidutinės įmonės, vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes. Toks reglamentavimas padidintų galimų AEI bendrijos dalyvių ratą bei suteiktų galimybę kitiems subjektams, pavyzdžiui, religinėms bendrijoms, daugiabučių bendrijoms ir kt., tapti AEI bendrijos dalyviu. 1.4. Kontrolinė sprendimų priėmimo teisė. Siūloma nustatyti, kad balsų dauguma priklauso fiziniams, juridiniams asmenims ir vietos institucijoms, veikiančioms apskrityje, kurioje stovi energijos gamybos įrenginys. Toks reglamentavimas sukurtų patrauklesnes sąlygas savivaldybėms inicijuoti AEI bendrijos steigimą.
Šiuo metu galiojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad kontrolinė sprendimų priėmimo teisė priklauso tik fiziniams asmenims, tačiau tai riboja galimybę savivaldybėms inicijuoti AIE bendrijos steigimą ir AIE bendrijos veiklą nukreipti į energetinio skurdo mažinimą. Vertinama, kad šis pasiūlymas yra lankstesnis ir neprieštarauja Direktyvos 2018/2001 nuostatoms. Atkreipiame dėmesį, kad poreikis bendrijos sudėtyje turėti atitinkamą skaičių fizinių asmenų, bus užtikrintas skiriant finansinę paramą. 1.5. Veiklos ribojimas. Siūloma nustatyti, kad kontrolinę sprendimų priėmimo teisę turintys subjektai veiktų apskrityje, taip būtų užtikrintos Direktyvos 2018/2001 nuostatos dėl teritorinio ribojimo, tačiau suteikta galimybė savivaldybėms kooperuotis kuriant AEI bendriją. Taip pat siūloma atsisakyti ribojimo AEI bendrijų dalyviams turėti daugiau kaip 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų. Tokiu būdu būtų atsisakyta perteklinių nuostatų, nesuteikiančių pridėtinės vertės. 1.6. Informacijos apie AIE bendrijos veiklą trūkumas. Siūloma nustatyti, kad Lietuvos energetikos agentūra parengtų ir savo interneto svetainėje skelbtų rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų. 2. Gaminantys vartotojai: 2.1. Elektrinės galios ribojimai. Siekiant gerinti gaminančių vartotojų veiklos sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai elektros energiją gamina išskirtinai savo reikmėms tenkinti (be galimybės ją parduoti), siūloma neriboti maksimalios elektrinės galios. Taip pat siūloma nustatyti, kad gaminančių vartotojų elektrinių, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį.
Taip pat siūloma didinti maksimalią gaminančių vartotojų suminę galią iki 2 GW. 2.2. Elektrinių galios paskirstymas. Siekiant užtikrinti gaminančių vartotojų teisę rinktis jiems ekonomiškai ir technologiškai tinkamiausią elektros energijos generavimo modelį, siūloma neriboti geografiškai nutolusių elektrinių, priskiriamų gaminančio vartotojo vartojimo objektui, skaičiaus. Papildomai siūloma nustatyti, kad gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės arba jų dalys gali būti susietos tik su to paties gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vieta, nepaisant, ar elektros energijos vartojimo vietoje yra įrengtas kitas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginys. 2.3. Kaupimo laikotarpis. Atsižvelgiant į klimatinių sąlygų svyravimus, kurie turi įtakos elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių išteklių kiekiams, ir siekiant sudaryti sąlygas gaminantiems vartotojams susigrąžinti visą sugeneruotą ir į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, siūloma ilginti kaupimo laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų, kuris būtų taikomas nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d. 2.4. Naudojimosi elektros tinklais kaina. Siekiant užtikrinti nediskriminacines veiklos sąlygas, taikomas nebuitiniams gaminantiems vartotojams, siūloma diferencijuoti naudojimosi elektros tinklais kainą, taikant ją buitiniams ir nebuitiniams elektros energijos vartotojams.
Atsižvelgiant į tai, kad nebuitiniai elektros energijos vartotojai vartodami elektros energiją už jos persiuntimą moka galios dedamąją, siūloma nustatyti, kad nebuitiniai gaminantys vartotojai už naudojimąsi elektros tinklais moka pagal jų pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą. Papildomai siūloma mažinti gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdų skaičių – atsisakyti atsiskaitymo būdo, kai už naudojimąsi elektros tinklais atsiskaitoma pagal III variantą, taikant dvinarę paslaugos kainą. 2.5. Atsakomybė už pagamintos elektros energijos disbalansą. Siūloma nustatyti, kad gaminantiems vartotojams atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą taikoma atsižvelgiat į elektrinės įrengtosios galios dydį ir įvedimo į eksploataciją laikotarpį taip, kaip nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis. Už gaminančio vartotojo, kuriam nėra taikoma atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą, sukeltą disbalansą atsakys tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. 2.6. Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 3. Hibridinių elektrinių plėtra:
Siūloma nustatyti terminą „hibridinė elektrinė“. Įtvirtinus šį terminą, asmenys galės įrengti kelias atsinaujinančių energijos išteklių rūšis naudojančias elektrines ir (ar) kaupimo įrenginius vienoje vietoje. Nustatomos hibridinių elektrinių veiklos sąlygos, kurios apima leidimų išdavimą, elektros energijos generacijos apskaitą, gamintojų ir tinklų operatoriaus teises ir pareigas.
Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros. 4. Vietos bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų nepritarimas AEI plėtrai. Siūloma nustatyti, kad AEI gamintojams, vykdantiems veiklą ir eksploatuojantiems saulės, vėjo ir biodujų elektrines komerciniais tikslais būtų taikoma fiksuota atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka, kuri priklausytų nuo gamybos kiekio. Išimtį siūloma nustatyti gamintojams, kurie elektros energiją gamina ne komerciniais tikslais, pvz.: gaminantiems vartotojams, AEI bendrijoms, AEI gamintojams, gaminantiems ir elektros energiją vartojantiems savo reikmėms, mažos galios AEI elektrinėms, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, saulės šviesos elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo, ir kt. Gauta įmoka būtų paskirstoma savivaldybėms arba seniūnijoms ir skiriama bendruomenių ar jų organizacijų vykdomiems projektams. Šie pakeitimai paskatintų bendruomenes ir jų organizacijas palankiau žiūrėti į AEI plėtrą jų teritorijoje. 5. Siūlomos nuostatos dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų reglamentavimo tobulinimo: 5.1. Siūloma atsisakyti biodujų supirkimo į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas tvarkos tvirtinimo ir biodujų gamybos, kaip viešuosius interesus atitinkančios paslaugos traktavimo. Tai suteiks teisinio aiškumo ir nesudarys neaiškumo investuotojams, kadangi biodujų gamyba yra finansuojama kitomis lėšomis. 5.2.
5.2. Siūloma keisti teisinį reglamentavimą ir numatyti, kad preliminariose sąlygose būtų numatyta tik preliminari prijungimo išlaidų suma, o konkreti prijungimo sąmata būtų nustatoma pasirašius prijungimo prie dujų sistemų sutartį su operatoriumi. Taip pat siūloma aiškiai ir nedviprasmiškai sureglamentuoti visą prijungimo procesą, identifikuojant atitinkamas šalių atsakomybes ir pagrindinius prijungimo principus ir terminus kiekvienam žingsniui. 5.3. Siūloma keisti reglamentavimą ir įtvirtinti galimybę, suderinus su operatoriumi, dalį prijungimo darbų organizuoti ir atlikti pačiam biodujų gamintojui, siekiančiam prijungti biodujų gamybos įrenginį prie dujų sistemų. Biodujų gamintojo įrengta dujų sistemos dalis po pridavimo būtų perduodama operatoriui valdyti ir jo nuosavybėn. Galimybė organizuoti dalį darbų pačiam biodujų gamintojui gerokai sutrumpintų prijungimo procesą ir padidintų investicijų patrauklumą. 6. Vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas, sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimas ir atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių teritorijų planavimo reglamentavimas. 6.1. Vėjo ir saulės elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas.
PŪVPAVĮ projektas: Siekiant aiškiai reglamentuoti atvejus, kada numatant statyti vėjo elektrines reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir kada atlikti visą poveikio aplinkai vertinimą, PŪVPAVĮ projekte keičiamo PŪVPAVĮ 1 priede, atsižvelgiant į rinkoje esančius vėjo elektrinių modelius, siūloma nustatyti, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas (1) Lietuvos jūrinėje teritorijoje statomoms numatomoms statyti bet kokios galios vėjo elektrinėms ir (2) sausumoje planuojamoms statyti vėjo elektrinėms, kai numatoma statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 230 m ar daugiau (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ir atstumas tarp jų, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti, yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp arčiausiai esančių vėjo elektrinių stiebų centrų). Taip pat PŪVPAVĮ projekte keičiamo PŪVPAVĮ 2 priede siūloma nustatyti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama (1) planuojant statyti 3 vėjo elektrines, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau ir atstumas tarp jų yra 2 km ar mažesnis arba šie dydžiai pasiekiami įvertinus jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines ir (2), kai vėjo elektrinė statoma arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos arba arčiau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui nevertinamas.
Įtvirtinus šiuos pakeitimus, vėjo elektrinių plėtotojams bus aiškūs kriterijai dėl atrankos ar viso poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir tai padės greičiau įgyvendinti vėjo elektrinių statybos projektus ir pasiekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje nustatytus tikslus. Siekiant aiškumo dėl saulės šviesos energijos poveikio aplinkai vertinimo reikalingumo, PŪVPAVĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad saulės šviesos energijos elektrinių poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, tačiau šios elektrinės turi būti projektuojamos, statomos ir eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. 6.2. Vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos reglamentavimas. SŽNSĮ projektas ir AIEĮ projektas:
SŽNSĮ projekte siūloma atsisakyti sanitarinių apsaugos zonų vėjo elektrinėms, vietoj to AIEĮ projekte nustatant prievolę vėjo elektrinių vystytojams statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu (vėjo elektrinės stiebo aukštis padaugintas iš 4) nuo sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, kalėjimų, pataisos darbų kolonijų, tardymo izoliatorių). Taip pat šio atstumo laikymąsi būtų privaloma užtikrinti įrengiant nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į pirmiau nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir nurodytos paskirties objektų statybai.
Jeigu šių pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės galėtų būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Vėjo elektrinę planuojantis statyti asmuo privalo informuoti žemės sklypų, esančių šioje dalyje nurodytu atstumu nuo planuojamų vėjo elektrinių, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę. AIEĮ projekte nustatoma informavimo ir prieštaravimų numatomai vykdyti veiklai pateikimo tvarka ir terminai. Naujų nurodytos paskirties pastatų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei užtikrinti atitikties šiems reikalavimams nėra galimybės, asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų Įtvirtinus siūlomus pakeitimus SŽNSĮ ir AIEĮ, būtų paskatinta vėjo elektrinių plėtra, greičiau vyktų vėjo elektrinių projektų įgyvendinimas, nes nereikėtų gauti visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimų.
SŽNSĮ projekte siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų, susijusių su draudimais įrengti saulės elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų, taip pat ant pastatų, kurie yra gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ar valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, nes jos dubliuoja galiojančius teisės aktus. 6.3. Teritorijų planavimas vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinėms.
AIEĮ projektas: AIEĮ projektu keičiamo AIEĮ 49 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines, nes jas statant ne visais atvejais galima vykdyti visas žemės ūkio veiklas), galima statyti bet kokios galios saulės šviesos energijos elektrines, vėjo elektrines, 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtis neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų teritorijų planavimo dokumentuose, bei prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių statybai bus galima naudoti didesnę Lietuvos teritoriją. Biodujų elektrinių statybos reglamentavimas teritorijų planavimo aspektu nekeičiamas, o tikslinamas redakciniu požiūriu, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas. Tikslinamas AIEĮ 49 straipsnio 5 dalies 2 punktas, jame nustatant, kad žemės sklypuose, gretimuose sklypui, kuriame įrengta vėjo elektrinė, ir (ar) žemės sklypuose, besiribojančiuose su sklypu, kuriame įrengtos vėjo elektrinės, skleidžiama fizikinė tarša negali viršyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose teisės aktuose ir (ar) standartuose nustatytų fizikinės taršos ribinių dydžiu. Taip siūloma užtikrinti, kad sklypuose, besiribojančiuose su sklypu, kuriame įrengta vėjo elektrinė, būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
TPĮ projektas: TPĮ projektu keičiamame TPĮ siūloma numatyti, kad vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Siūlomas pakeitimas paskatins vėjo elektrinių plėtrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Siūlomas AIE bendrijų reglamentavimas taps patrauklesnis verslo subjektams, tai galimai paskatins verslo subjektų iniciatyvą steigiant AEI bendrijas, kurių pagrindinis tikslas savo dalyviams ir teritorijai, kurioje ji veikia, teikti aplinkos apsaugos, socialinę ar ekonominę naudą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka sukurs nežymią finansinę naštą elektros energijos gamintojams, tačiau paspartins elektrinių statybos etapą ir pagerins vietos bendruomenių ir jų organizacijų požiūrį į elektrinių statybą. Tai leis greičiau gauti reikiamus leidimus, sumažins apskundimo procedūrų skaičių. Numatyti pakeitimai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms, vėjo elektrinių plėtotojams bus aišku, kada vėjo elektrinėms reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar visos apimties poveikio aplinkai vertinimas, o saulės šviesos energijos elektrinių plėtotojams bus žinoma, kad saulės šviesos energijos elektrinių poveikio aplinkai vertinimo atlikti nereikia.
Bus užtikrintas efektyvus tinklų pralaidumų panaudojimas, tinklai bus rezervuojami atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms plėtotojui įvertinus visas rizikas dėl elektrinės projekto įgyvendinimo, nes priešingu atveju prarandamas prievolių įvykdymo užtikrinimas. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių statybai bus galima naudoti didesnę Lietuvos teritoriją. Biodujų gamintojams sudarytos palankesnės sąlygos prijungi gamybos įrenginius prie dujų sistemų pagreitins projektų įgyvendinimo laikotarpį. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti derinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus:
Vyriausybė turės:
1) pripažinti netekusiomis galios Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Energetikos ministerijos teikimu paskirti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių; Lietuvos Respublikos energetikos ministras turės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“; Taryba turės:
1) pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimą Nr.
O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“;
2) pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. O3-435 „Dėl Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos ir neatgautos elektros energijos kainos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
3) nustatyti įkainio už leistinos generuoti galios viršijimą apskaičiavimo tvarką;
4) nustatyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras turės pakeisti 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministras turės:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) nustatyti aplinkosauginius reikalavimus saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Lietuvos energetikos agentūra turės parengti rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„atsinaujinanti energija“, „energijos gamyba“, „elektros energija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
[¹] Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [²] Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [³] Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁴] Ankstesnis pavadinimas – Lietuvos energijos gamyba, AB. [⁵] Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 1-3 „Dėl Lietuvos energijos gamyba, AB paskyrimo laikinai vykdyti paskirtosios įmonės funkcijas“.
2022-04-25 Nr. XIVP-1571 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti įstatymą 13¹ straipsniu, nustatančiu Atsinaujinančių išteklių elektros gamybos įmoką. Pagal straipsnio nuostatas šią įmoką mokėtų tam tikro tipo gamintojai, gaminantys elektros energiją saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. Įmoka būtų mokama Įmokos administratoriui, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gautas lėšas išmokėtų savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. Taigi teikiamu įstatymo projektu būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius: „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo
apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas); – valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei; pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu, tai yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo
nuostatas, negali būti nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio
pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 3 punktą.
Pastebėtina, kad 2022-07-01 įsigaliosiančio (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 punkto nuostatos nustato Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją tvirtinti didžiausios galimos sandorio kainos metodiką. Siūloma pripažinti netekusia galios nuostata (perbraukta lyginamajame variante) įtvirtinta 11 straipsnio 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. 3. Projekto 5 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 IR 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 4 straipsnyje dėstomą Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatą, pagal kurią gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas. 4. Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh.
Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Pažymime, kad nuostatos turinys yra nesuprantamas, nes neaišku, kaip mokant Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau - įmoka) už einamuosius metus turėtų būti atsižvelgiama į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Neaišku, ar įmoka mokama už einamuosius metus, ar visgi už praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Tuo atveju, jeigu mokama už praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo atveju, jeigu visgi mokama už einamaisiais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, turėtų būti nurodoma, kokiu būdu turi būti atsižvelgiama į praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, kaip tai įtakoja einamųjų metų įmoką. Priešingu atveju įmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal nežinomus, neaiškius kriterijus, priklausančius nuo atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus (toliau – įmokos administratorius) valios ir nuomonės. Tokia situacija nederėtų su konstituciniu teisinio aiškumo principu ir imperatyvu, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. 5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių. Pastebėtina, kad įmokos administratoriaus teikiamos paslaugos turėtų būti perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl siūloma nustatyti kitokią įmokų administravimo paslaugų teikėjo - įmokų administratoriaus parinkimo tvarką. 6. Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“. 7. Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo
proporcingumo principu.“ Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos turinys yra neaiškus, nes nesuprantama, koks proporcingumo principas turimas omenyje, neaišku kokiam konkrečiam dydžiui turi būti proporcinga išmoka. Vertintina, kad toks nuostatos turinys yra nesuderinamas su konstituciniais teisinio aiškumo ir įstatymo viršenybės principais, nes įstatymo turinys priklausys nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ar tam tikrų asmenų nuomonės. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje du kartus vartojama sąvoka „einamųjų metų“ galimai yra klaidinanti, nes neaišku, ar įmokos administratorius iki einamųjų metų kovo 1 d. turėtų išmokėti surinktas lėšas gautas tik už praėjusius metus, ar taip pat kartu ir einamaisiais metais iki kovo 1 d. gautas įmokas.
Taip pat pažymime, jog tuo atveju, jeigu nustatant, kad lėšos išmokamos „Vyriausybės nustatytomis sąlygomis“, turima omenyje, kad Vyriausybė, nesant įstatyminių kriterijų, pilna apimtimi nustatys lėšų išmokėjimo pagrindus, atvejus ir kriterijus, teigtina, kad toks reguliavimas neatitinka konstitucinio įstatymo viršenybės principo. Šiame kontekste taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad analizuojamo įstatymo straipsnio 8 dalyje nustatyti projektų atitikties reikalavimai „teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą“ yra pernelyg abstraktūs ir neaiškūs, kad jais remiantis būtų galima nustatyti lėšų išmokėjimo sąlygas. Manytina, kad šiuo atveju yra būtinas papildomas įstatyminis reguliavimas, įgalinantis Vyriausybę nustatyti tam tikras sąlygas. 8. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto 6 straipsniu siūlomo įstatymo 13¹ straipsnio 8 dalies turinio neaišku, koks asmuo ir kokiu būdu turėtų ir galėtų paskirstyti lėšas konkretiems atrinktiems projektams, jeigu surinktų lėšų nepakaktų visiems projektams įgyvendinti. Be to, neaišku kokia tvarka įgyvendinant projektus turėtų būti naudojamos gautos lėšos, nes nuostata reguliuoja tik „gautų ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotų“ lėšų naudojimą. Pažymėtina, jog toks reguliavimas, atsižvelgiant į tai, jog yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise gauti tam tikrą finansavimą, gali būti nustatytas tik įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. 9.
nustatyti: „Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.“ Atkreipiame dėmesį, kad tam tikro viešojo administravimo subjekto valdingus įgalinimus kitų subjektų atžvilgiu, tokių įgalinimų apimtį ir turinį galima nustatyti tik įstatyme, nes tokie įgalinimai tiesiogiai lemia tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtį. Pažymėtina, kad įgalinimai „tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti“ yra pernelyg plataus pobūdžio, kad Vyriausybė nedetalizuodama ir nekeisdama įstatymo turinio galėtų nustatyti tokių įgalinimų realizavimo tvarką. Todėl įmokos administratoriaus įgalinimų veikti kitų subjektų atžvilgių apimtis turi būti nustatyta įstatyme, nurodant konkrečias įmokos administratoriaus teises, pavyzdžiui, teisę reikalauti pateikti informaciją, duomenis, dokumentus tam tikrais terminais ir pan. 10. Projekto
nustatyti: „Savivaldybės institucijai arba seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad įstatyme siūloma nustatyti alternatyvą reikalauti grąžinti visą išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, kartu nenustatant jokio tokios alternatyvos pasirinkimų kriterijų ir sąlygų. Pažymime, kad tokios alternatyvos realizavimas tiesiogiai susijęs su asmenų teise ir pareiga disponuoti tam tikromis lėšomis ar jas grąžinti, todėl šios alternatyvos realizavimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad teikiamas reguliavimas, remiantis teisinio aiškumo principo reikalavimu, turėtų apimti ir daugiau nuostatų, pavyzdžiui, kokia tvarka skundžiami įmokos administratoriaus sprendimai, ar taikoma neteisminė tvarka, ar apskundimas teismui sustabdo administratoriaus reikalavimo grąžinti lėšas vykdymą, ar įmokos administratoriaus sprendimas pareikalauti grąžinti lėšas prilyginamas vykdomajam dokumentui, vykdytinam Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ar negrąžintos lėšos turėtų būti išieškomos bendra tvarka ir t.t. 11. Projekto 7 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Pagal projekto 16 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d. Pastebėtina, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
m. liepos 1 d.) kito turinio 14 straipsnio 5 dalies redakcija (be analizuojamu projektu siūlomo pakeitimo). Todėl kartu su projektu turėtų būti teikiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20-1, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1001 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 12.
nustatyti: „<…> Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.“ (pabraukta mūsų) Siekiant aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kas ir kokiais atvejais nusprendžia, kad vienai elektros energijos vartojimo vietai priskiriamos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. 13. Projekto 9 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20² straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti alternatyvų reguliavimą: „Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu ar turėdamas vieną iš šių leidimų ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.“(pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais atvejais pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės pateikti deklaraciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir kas tai nustatys. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 14. Projekto 11 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 22 straipsnis, nuostatos derintinos su 2022-07-01 dieną įsigaliosiančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos reguliuoja keletą teisinių santykių, todėl tekstas klampus ir sunkiai suprantamas.
Siekiant aiškumo, siūlytume 32 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kokie dokumentai (informacija) turi būti pateikti, o naujoje 3 dalyje nustatyti reikalavimus preliminarioms prijungimo sąlygoms. Atitinkamai taisytinos ir kitos straipsnio dalys, išdėstant teisės normas straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu. Be to, manytina, kad dalis projektu siūlomų sureguliuoti įstatymu santykių gali būti sureguliuoti poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: „tais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja įstatyminio tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių reguliavimo, šie santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan., tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). 16. Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos“. Neaišku, kokią reikšmę turi šio termino nustatymas – ar tai yra terminas preliminarių prijungimo sąlygų suderinimui, kaip tai nurodoma šio straipsnio 3 dalyje, ar jis skirtas kokių kitų veiksmų atlikimui, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės, ar šis terminas susijęs su straipsnio 3 dalyje nurodytu prašymu (pvz., ar prašymas turi būti pateiktas per 12 mėnesių, ar jis gali būti pateiktas pasibaigus šiam terminui) ir pan. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. 17.
32 straipsnio 3 dalies nuostatos, kiek tai susiję su prijungimo sąlygomis ir jų galiojimo 6 mėnesių terminu, tikslintinos, nes neaišku, kokie veiksmai turi būti atlikti per šį terminą, ar tai susiję (o jeigu taip, tai kaip) su teise pateikti 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės. Be to, 32 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje reikia ištaisyti klaidą – po žodžių „prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius“ įrašytinas žodis „prie“. 18. Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Dujų sistemos operatorius per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo biodujų gamintojo prašymo sudaryti prijungimo sutartį gavimo dienos, turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui.“ Taigi pagal projektą, biodujų gamintojas turės pateikti dujų sistemos operatoriui tik prašymą sudaryti prijungimo sutartį be jokių papildomų dokumentų (kaip ir kitose straipsnio dalyse). Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių. Įprasta, kad pateikiantis prašymą asmuo turi pateikti ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Pastebėtina, kad prašymų padavimo tvarka gali būti nustatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tačiau jeigu ši tvarka nustatoma įstatyme, ji turi būti aiški ir išsami. Be to, nuostata „turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui“ stokoja išsamumo. Kadangi esminės sutarties sąlygos neįvardijamos, lieka neaišku, ar sutartis sudaroma biodujų gamintojui akceptavus pasiūlymą sudaryti sutartį, ar sutarties projektas yra derybų objektas ir sutartis sudaroma šalims susitarus dėl jos sąlygų ir ją pasirašius. 19.
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostata: „Naujas biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę statyti (įrengti) ir organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Neaiški formuluotė „organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis)“, taip pat neaišku, kokių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis biodujų gamintojas atlieka biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos darbus. 20. Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje, siekiant tikslumo ir aiškumo, vietoje formuluotės „Biodujų gamintojas, siekiantis prijungti prie dujų sistemų biodujų gamybos įrenginius“ siūlytina įrašyti formuluotę „Biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų“ ir atitinkamai suredaguoti sakinio pabaigą. Be to, neaišku, koks šios dalies ir to paties straipsnio 7 dalies santykis, kiek tai susiję su faktinių išlaidų apmokėjimu – ar 6 dalyje nurodytos išlaidos įeina į biodujų gamybos įrenginių prijungimo paslaugos kainą, ar tai yra kažkokios papildomos faktinės išlaidos. Pastebėtina, kad pagal 32 straipsnio 5 dalį, biodujų gamintojo atlikti dujų sistemos statybos ir (ar) įrengimo darbai yra laikomi prijungimo prie dujų sistemos paslaugos dalimi. Projektas tikslintinas, kad būtų aišku, kokias išlaidas turės apmokėti biodujų gamintojas. 21.
straipsnį ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir
(ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, „išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“ (pabrauktas siūlomo pakeitimo turinys). Pažymime, kad siūlomas pakeitimas, sudarantis prielaidas nesilaikyti kitų specialiųjų įstatymų normų, kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas nėra ir negali būti laikomas svarbesnis, nei kiti įstatymai, todėl kelia abejonių, kad priėmus įstatymą būtų galima nesilaikyti specialiųjų įstatymų specialiųjų normų, reguliuojančių konkrečias teisinių santykių sritis. Teigtina, kad toks reguliavimas keičiamame įstatyme galėtų būti įtvirtinamas tik tuo atveju, jeigu būtų pakeisti nurodyti specialieji įstatymai, kuriuose būtų nustatyta konkreti išimtis, leidžianti tam tikrus teisinius santykius reguliuoti kitaip nei tai sureguliuota specialiuosiuose įstatymuose. Priešingu atveju, manytina, būtų pažeidžiamas teisės aktų subordinacijos principas. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“ Taip pat pažymėtina, kad siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su energetikos objektų apsaugos zonomis, nedera su Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis: „Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos.
Energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“ Pastebėtina, kad pagal Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, „Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui <...>“. Manytume, kad vertinamos nuostatos negalėtų būti laikomos „visuomeninių santykių ypatumais“, todėl jos turėtų būti derinamos su nurodytomis Energetikos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti neigiamų pasekmių - priėmus siūlomos redakcijos įstatymo pakeitimą būtų sukurta tiesioginė konkurencija tarp įstatymų normų, nesant galimybės taikyti vieną įstatymą nepažeidžiant kito įstatymo nuostatų. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 15 straipsniu teikiamos įstatymo 49 straipsnio redakcijos. 22.
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:“ (pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais būdais turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, kas būtų atsakingas, jog būtų laikomasi šios įstatymo nuostatos ir kokios būtų teisinės pasekmės (atsakomybė) asmenims už šios nuostatos. 23. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas yra norminis teisės aktas, kuriame teisės normos dėstomos straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 7, 8 dalyse tekstiniu būdu surašytas teisės normas dėstyti atskiromis savarankiškomis straipsnio dalimis, galimai net atskiruose straipsniuose su deramais pavadinimais. 24. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina:
didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrine, turi būti skaičiuojamas trumpiausias atstumas iki tam tikros paskirties pastatų, patalpų, žemės sklypų, teritorijų;
straipsnio dalyje kalbama apie didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines, ar apie kitokios įrengtos galios elektrines. Tuo atveju, jei kalbama apie tokios pat įrengtos galios elektrines, sąvokos vienodintinos arba aptartinas trumpinio vartojimas šioje dalyje.
Tuo atveju, jei kalbama apie skirtingos įrengtos galios vėjo elektrines, straipsnio dalis skaidytina į atskiras straipsnio dalis, reguliuojančias teisinius santykius, susijusius su skirtingomis elektrinėmis;
naudotojų „neprieštaravimas“, jei siekiama vėjo elektrines statyti mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų - ar taikoma šio straipsnio 7 dalis, ar kitokios nuostatos;
elektrinėje vykdymu, turi įsipareigoti užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams;
dokumentų pagrindu asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, arčiau nei šioje dalyje nurodytas minimalus atstumas iki vėjo elektrinės, galėtų teisiškai įrodyti, jog jis yra objektyviai suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, o ne tiesiog siekia pasipelnyti asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, sąskaita;
klausimas dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, jei asmenys nesusitaria. 25. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams“. Atkreipiame dėmesį, kad asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigojimui nekeliami jokie pagrindimo, įvykdymo užtikrinimo reikalavimai.
Todėl manytina, kad toks įsipareigojimo pobūdis iš esmės yra niekinis – neturintis jokios teisinės reikšmės. Todėl neaišku, kokios būtų tokio įsipareigojimo nesilaikymo teisinės pasekmės. Svarstytina, ar toks įsipareigojimas neturėtų būti grindžiamas konkrečiomis procedūromis, pavyzdžiui, nustatant privalomą planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimą, kad įsipareigojimas būtų grindžiamas objektyviais duomenimis, o ne asmens subjektyviu įsitikinimu, kad jis galės kažką užtikrinti. Be to, net ir tokiu atveju, įstatyme turėtų būti aptariamas asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą klausimas. 26. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje kalbama apie galimybę statyti naujus pastatus, patalpas arčiau nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 iki jau egzistuojančių pastatų. Tokia aplinkybė reiškia, jog asmuo laikydamasis įstatymo reikalavimų pastatęs elektrinę, vėliau galėtų būti įpareigotas mokėti tam tikras kompensacijas. Toks analizuojamos normos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principu.
Kita vertus, siūloma teisės norma labiau riboja vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje esančių pastatų savininkų teises statyti naujus pastatus šiose zonose nei galiojantys įstatymai. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sanitarinės apsaugos zonose, įskaitant vėjo elektrinių sanitarines apsaugos zonas, nedraudžiama planuoti teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje (projekto
naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. Tačiau pritarus projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimui, nurodytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos nebūtų taikomos. 27. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalyse atsisakytina teisės normų dėstymo skliaustuose. 28. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę <...>“. Atkreipiame dėmesį, kad straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad trumpiausias atstumas iki tam tikrų objektų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Be to, 6 dalyje nustatomi atvejai, kai šis atstumas gali būti mažesnis. Todėl analizuojamoje nuostatoje aiškiai nurodytina apie kokius atvejus – kokį konkrečiai atstumą joje kalbama.
Taip pat pastebėtina, kad vėliau nuostatoje kalbama ne apie atstumą, o apie tam tikrą teritoriją, o po to vėl grįžtama prie atstumo termino vartojimo, todėl siūlytina apsispręsti, ar nuostatoje siekiama kalbėti apie tam tikrą teritoriją ar apie atstumą. Kartu pastebėtina, kad nuostatoje turi būti nurodyta, ar joje kalbama apie bet kokios įrengtos galios vėjo elektrines, ar tik apie didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Be to, pažymėtina, jog šioje nuostatoje turi būti nurodomas informavimo būdas. 29. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nurodytina kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu gautas žemės sklypo savininko prieštaravimas planuojamai vėjo elektrinės statybai. 30. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalyse žodžiai „deklaruotą gyvenamąją vietą“ brauktini, nes deklaruota gyvenamoji vieta niekaip nėra susijusi su galimybe iš asmenų gauti tam tikrus duomenis. Būtina nurodyti tik kontaktinius duomenis, kurie sudarytų galimybę susisiekti su konkrečiu asmeniu. 31.
straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad: „Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.“ Atkreipiame dėmesį, kad šios nuostatos prasmė nėra suprantama, nes nei su pastato savininkų bendrijos ar kito bendrojo naudojimo objektų valdytojo informavimu, nei su vėlesniu pranešimu butų ir kitų patalpų savininkams, nesiejamos jokios teisinės pasekmės, nenustatomos jokie tokių teisinių pasekmių kilimo terminai, t. y. nėra suprantama, kokiu tikslu reikia informuoti nurodytus asmenis, jei informavimas nesiejamas nei su galimybe pareikšti prieštaravimą, nei su jokiais kitais veiksmais. Be to, šiame kontekste pažymime, jog tarp žemės sklypų savininkų ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra tokios apimties skirtumų, kad šiuos asmenis įstatymo požiūriu galima būtų vertinti skirtingai prieštaravimo dėl galimybės statyti elektrinę pareiškimo požiūriu. Todėl šiuo aspektu, jei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę pareikšti prieštaravimą dėl galimybės statyti elektrinę siekiama sąmoningai riboti, nuostatos turinys turėtų būti svarstomas dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, t. y. dėl derėjimo su Konstitucijos nuostatomis. Kartu pažymime, kad teisė pareikšti prieštaravimą turėtų būti suteikta ne tik žemės sklypų savininkams bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau ir visų kitų kategorijų, nurodomų šio straipsnio 6 dalyje, namų ir patalpų savininkams.
Be to, nustatant galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams pareikšti prieštaravimą dėl elektrinės statybos turi būti įvertintos Civilinio kodekso ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos dėl terminų, per kuriuos šie asmenys turi galimybę pareikšti prieštaravimą. 32. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio
informacijos pateikimo“ derinant nuostatos tekstą su šio straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgiant į loginį kontekstą, kuriame jis vartojamas, keistini į žodžius „dėl papildomos informacijos suteikimo“. 33. Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje žodžių junginys „leidžiamas nustatytos teritorijoje“ taisytinas logine prasme. 34. Projekto 16 straipsnio 10 dalies nuostata: „Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu“ (pabraukta mūsų) taisytina logine prasme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-06-21 Nr. XIVP-1571(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje yra įsivėlusi klaida – du kartus įrašytas tas pats įstatymas (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
DĖL
2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹,
2022-04-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinės Armonaitės pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas: Dainius Zebleckis, Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, atstovai: Tomas Daukantas, Jūratė Pravalackaitė, Vaida Dumčiutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-256 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti įstatymą 13¹ straipsniu, nustatančiu Atsinaujinančių išteklių elektros gamybos įmoką. Pagal straipsnio nuostatas šią įmoką mokėtų tam tikro tipo gamintojai, gaminantys elektros energiją saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse.
Įmoka būtų mokama Įmokos administratoriui, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gautas lėšas išmokėtų savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. Taigi teikiamu įstatymo projektu būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius: „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio
(Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas); – valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei; pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu, tai yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimas).“ Taigi pagal Konstitucijos nuostatas, negali būti nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai. Nepritarti Šiuo atveju svarbiausia
Atitinkamai, numatoma gamybos įmoka, įpareigojanti vystytojus pasidalinti gautu pelnu gerinant bendruomenių ekonominę ir socialinę padėtį bei aplinką, užtikrins socialinio teisingumo principą. O paskirtas gamybos įmokos surinkimo ir paskirstymo administratorius užtikrins skaidrumo ir subsidiarumo principus objektyviai ir pagrįstai nukreipdamas šias lėšas į bendruomenių gerbūvio gerinimą bei kitus ekonominius ar socialinius projektus. Pažymėtina ir tai , kad jau yra tokių analogijų. Pvz. savivaldybių infrastruktūros plėtros įmoka, kurios reglamentavimo tikslinimas buvo atliktas praeitais metais ir surinktos lėšos nekeliauja į valstybės biudžetą. Atkreiptinas dėmesys ir į skirtumus tarp įmokos ir mokesčio šiuo atveju. Įmoka Atlygintinumo požymis – skirta finansuoti gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenėms Abipusiškumas – elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai prisideda prie bendruomenių projektų finansavimo. Formuojamas teigiamas bendruomenių požiūris į tokios elektros energijos gamybos plėtrą. Nėra prievolės valstybei – įmoka per biudžetą nebūtų perskirstoma, ji bus skirta bendruomenių gerbūvio kūrimui. Mokestis Neatlygintinumo požymis – juos sumokėjus, valstybės įstaigai, priėmusiai šį mokestį, neatsiranda prievolės atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui. Vienašališkumas – nukreiptas tik į mokesčio mokėtojo visuotinę prievolę mokėti piniginę prievolę valstybei. Piniginė prievolė valstybei – mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį.
Pagal Biudžeto sandaros įstatymą visi mokesčiai perskirstomi per valstybės biudžetą arba savivaldybių biudžetus. 3. Komiteto sprendimas : Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. balandžio 25 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto 6 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, neprieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai. 4. Balsavimo rezultatai: už –3, prieš –1, susilaikė –3 (balsavimui teikta formuluotė, kad siūloma nuostata prieštarauja). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Nr. XIVP-1571 2022-05-25
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Laima Nagienė, Energetikos ministras Dainius Kreivys, Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vyresn. Patarėja Lina Sveklaitė, Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Jevgenija Jankevič, Tvarios energetikos politikos grupės vyr. specialistas Sergej Garbar, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narė Jelena Dilienė, Tarybos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Tarybos Techninės priežiūros departamento direktorius Andrius Daščioras, Tarybos Elektros skyriaus vedėja Anastasija Skunčikaitė, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas,
papildyti įstatymą 13¹ straipsniu, nustatančiu Atsinaujinančių išteklių elektros gamybos įmoką. Pagal straipsnio nuostatas šią įmoką mokėtų tam tikro tipo gamintojai, gaminantys elektros energiją saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. Įmoka būtų mokama Įmokos administratoriui, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gautas lėšas išmokėtų savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. Taigi teikiamu įstatymo projektu būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius: „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d.,); mokesčiai mokami esant nuolatiniam apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo
privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei; pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu, tai yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio
nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai. Nepritarti
konstitucijai, buvo vertinamas Teisės ir tvarkos komitete, kur buvo priimtas sprendimas, kad prieštaravimų Lietuvos Respublikos konstitucijai nėra.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra mokesčiui būdingų požymių, kuriuos apibrėžia ir LR Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., LR KT 2015-04-03 nutarimas) Neatlygintinumo požymis – juos sumokėjus, valstybės įstaigai, priėmusiai šį mokestį, neatsiranda prievolės atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui. Vienašališkumas – nukreiptas tik į mokesčio mokėtojo visuotinę prievolę mokėti piniginę prievolę valstybei. Piniginė prievolė valstybei – mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą visi mokesčiai perskirstomi per valstybės biudžetą arba savivaldybių biudžetus. Tačiau yra įmokai būdingų požymių:
Atlygintinumo požymis – skirta finansuoti gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenėms Abipusiškumas – elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai prisideda prie bendruomenių projektų finansavimo. Formuojamas teigiamas bendruomenių požiūris į tokios elektros energijos gamybos plėtrą Nėra prievolės valstybei – įmoka per biudžetą nebūtų perskirstoma, ji bus skirta bendruomenių gerbūvio kūrimui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
netekusiu galios 11 straipsnio 3 punktą.
Pastebėtina, kad 2022-07-01 įsigaliosiančio (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus
Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 punkto nuostatos nustato Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją tvirtinti didžiausios galimos sandorio kainos metodiką. Siūloma pripažinti netekusia galios nuostata (perbraukta lyginamajame variante) įtvirtinta 11 straipsnio 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio 30 d. Taip pat, kartu yra teikiamas Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20¹,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 IR 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 4 straipsnyje dėstomą Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatą, pagal kurią gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog kartu su vertinamu projektu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 71¹,
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai išduoti leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje bus nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką,. Be to, gaminantiems vartotojams iki šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo išduoti leidimai gaminti elektros energija nebus panaikinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Pažymime, kad nuostatos turinys yra nesuprantamas, nes neaišku, kaip mokant Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau - įmoka) už einamuosius metus turėtų būti atsižvelgiama į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Neaišku, ar įmoka mokama už einamuosius metus, ar visgi už praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.
Tuo atveju, jeigu mokama už praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo atveju, jeigu visgi mokama už einamaisiais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, turėtų būti nurodoma, kokiu būdu turi būti atsižvelgiama į praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, kaip tai įtakoja einamųjų metų įmoką. Priešingu atveju įmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal nežinomus, neaiškius kriterijus, priklausančius nuo atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus (toliau – įmokos administratorius) valios ir nuomonės. Tokia situacija nederėtų su konstituciniu teisinio aiškumo principu ir imperatyvu, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotųjų pasiūlymus dėl gamybos įmokos reglamentavimo komiteto siūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros
energijos gamybos įmoka
gamybos įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus gamintojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 2.
gamybos Gamybos įmokos nemoka:
1) gaminantys vartotojai;
2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
galia lygi nuliui;
paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą skatinimo laikotarpiu;
energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
9) gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo ir išmokėjimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 1013 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos Gamybos įmoka įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje mokama įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 d. 8.
laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms, esančioms ne didesniu nei 5 km atstumu nuo saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinių, kurių valdytojai šio straipsnio nustatyta tvarka moka atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką vadovaudamasis proporcingumo principu šioms bendruomeninėms organizacijoms. 9. Projektai, kuriems skiriama gamybos įmokos lėšos, atrenkami seniūnijos seniūno arba savivaldybės vykdomosios institucijos arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, nustatyta tvarka atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu nei 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, esančių tose savivaldybėse ar seniūnijose, projektus;
2) įgyvendinus projektus bus teikiama skirtus teikti aplinkos, ekonominę ekonominė arba socialinę visuomeninę naudą socialinė visuomeninė nauda bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti. 10.
organizacijų Gautos gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.9. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai bendruomeninė organizacija naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija bendruomeninė organizacija neįvykdo Vyriausybės šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją bendruomeninę organizaciją apie Vyriausybės nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai Bendruomeninei organizacijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos išmokėtas gamybos įmoką įmokos lėšas arba jos jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams,. Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus, rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų, arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 13.10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11.
administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie gamybos įmokos lėšų panaudojimą.“
departamentas,
straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių. Pastebėtina, kad įmokos administratoriaus teikiamos paslaugos turėtų būti perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl siūloma nustatyti kitokią įmokų administravimo paslaugų teikėjo - įmokų administratoriaus parinkimo tvarką. Nepritarti Įmokos administratoriaus pasirinkimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į jau šiuo metu energetiko srities teisiniame reglamentavime nustatytas administratoriaus skyrimo sąlygas, kaip pvz.: Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius (Elektros energetikos įstatymo 74 str. 8 d.), Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė (Alternatyviųjų degalų įstatymo 18 str. 6 d.). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo
„pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio
neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“. Pritarti
departamentas, 2022-04-256 7.
Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu.“ Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos turinys yra neaiškus, nes nesuprantama, koks proporcingumo principas turimas omenyje, neaišku kokiam konkrečiam dydžiui turi būti proporcinga išmoka. Vertintina, kad toks nuostatos turinys yra nesuderinamas su konstituciniais teisinio aiškumo ir įstatymo viršenybės principais, nes įstatymo turinys priklausys nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ar tam tikrų asmenų nuomonės. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje du kartus vartojama sąvoka „einamųjų metų“ galimai yra klaidinanti, nes neaišku, ar įmokos administratorius iki einamųjų metų kovo 1 d. turėtų išmokėti surinktas lėšas gautas tik už praėjusius metus, ar taip pat kartu ir einamaisiais metais iki kovo 1 d. gautas įmokas. Taip pat pažymime, jog tuo atveju, jeigu nustatant, kad lėšos išmokamos „Vyriausybės nustatytomis sąlygomis“, turima omenyje, kad Vyriausybė, nesant įstatyminių kriterijų, pilna apimtimi nustatys lėšų išmokėjimo pagrindus, atvejus ir kriterijus, teigtina, kad toks reguliavimas neatitinka konstitucinio įstatymo viršenybės principo. Šiame kontekste taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad analizuojamo įstatymo straipsnio 8 dalyje nustatyti projektų atitikties reikalavimai „teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą“ yra pernelyg abstraktūs ir neaiškūs, kad jais remiantis būtų galima nustatyti lėšų išmokėjimo sąlygas.
Manytina, kad šiuo atveju yra būtinas papildomas įstatyminis reguliavimas, įgalinantis Vyriausybę nustatyti tam tikras sąlygas. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotųjų pasiūlymus dėl gamybos įmokos reglamentavimo komiteto siūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros
energijos gamybos įmoka
gamybos įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus gamintojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 4.
gamybos Gamybos įmokos nemoka:
statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
galia lygi nuliui;
paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą skatinimo laikotarpiu;
energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo ir išmokėjimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 1013 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos Gamybos įmoka įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje mokama įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 d. 8.
laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms, esančioms ne didesniu nei 5 km atstumu nuo saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinių, kurių valdytojai šio straipsnio nustatyta tvarka moka atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką vadovaudamasis proporcingumo principu šioms bendruomeninėms organizacijoms. 9. Projektai, kuriems skiriama gamybos įmokos lėšos, atrenkami seniūnijos seniūno arba savivaldybės vykdomosios institucijos arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, nustatyta tvarka atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu nei 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, esančių tose savivaldybėse ar seniūnijose, projektus;
2) įgyvendinus projektus bus teikiama skirtus teikti aplinkos, ekonominę ekonominė arba socialinę visuomeninę naudą socialinė visuomeninė nauda bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti. 10.
organizacijų Gautos gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.9. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai bendruomeninė organizacija naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija bendruomeninė organizacija neįvykdo Vyriausybės šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją bendruomeninę organizaciją apie Vyriausybės nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai Bendruomeninei organizacijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos išmokėtas gamybos įmoką įmokos lėšas arba jos jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams,. Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus, rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų, arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 13.10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11.
administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie gamybos įmokos lėšų panaudojimą.“
departamentas,
straipsniu siūlomo įstatymo 13¹ straipsnio 8 dalies turinio neaišku, koks asmuo ir kokiu būdu turėtų ir galėtų paskirstyti lėšas konkretiems atrinktiems projektams, jeigu surinktų lėšų nepakaktų visiems projektams įgyvendinti. Be to, neaišku kokia tvarka įgyvendinant projektus turėtų būti naudojamos gautos lėšos, nes nuostata reguliuoja tik „gautų ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotų“ lėšų naudojimą. Pažymėtina, jog toks reguliavimas, atsižvelgiant į tai, jog yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise gauti tam tikrą finansavimą, gali būti nustatytas tik įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotųjų pasiūlymus dėl gamybos įmokos reglamentavimo komiteto siūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros
energijos gamybos įmoka
gamybos įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus gamintojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 6.
gamybos Gamybos įmokos nemoka:
statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
galia lygi nuliui;
paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą skatinimo laikotarpiu;
energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo ir išmokėjimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 1013 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos Gamybos įmoka įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje mokama įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 d. 8.
laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms, esančioms ne didesniu nei 5 km atstumu nuo saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinių, kurių valdytojai šio straipsnio nustatyta tvarka moka atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką vadovaudamasis proporcingumo principu šioms bendruomeninėms organizacijoms. 9. Projektai, kuriems skiriama gamybos įmokos lėšos, atrenkami seniūnijos seniūno arba savivaldybės vykdomosios institucijos arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, nustatyta tvarka atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu nei 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, esančių tose savivaldybėse ar seniūnijose, projektus;
2) įgyvendinus projektus bus teikiama skirtus teikti aplinkos, ekonominę ekonominė arba socialinę visuomeninę naudą socialinė visuomeninė nauda bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti. 10.
organizacijų Gautos gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.9. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai bendruomeninė organizacija naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija bendruomeninė organizacija neįvykdo Vyriausybės šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją bendruomeninę organizaciją apie Vyriausybės nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai Bendruomeninei organizacijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos išmokėtas gamybos įmoką įmokos lėšas arba jos jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams,. Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus, rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų, arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 13.10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11.
administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie gamybos įmokos lėšų panaudojimą.“
departamentas,
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.“ Atkreipiame dėmesį, kad tam tikro viešojo administravimo subjekto valdingus įgalinimus kitų subjektų atžvilgiu, tokių įgalinimų apimtį ir turinį galima nustatyti tik įstatyme, nes tokie įgalinimai tiesiogiai lemia tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtį. Pažymėtina, kad įgalinimai „tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti“ yra pernelyg plataus pobūdžio, kad Vyriausybė nedetalizuodama ir nekeisdama įstatymo turinio galėtų nustatyti tokių įgalinimų realizavimo tvarką. Todėl įmokos administratoriaus įgalinimų veikti kitų subjektų atžvilgių apimtis turi būti nustatyta įstatyme, nurodant konkrečias įmokos administratoriaus teises, pavyzdžiui, teisę reikalauti pateikti informaciją, duomenis, dokumentus tam tikrais terminais ir pan. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotųjų pasiūlymus dėl gamybos įmokos reglamentavimo komiteto siūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros
energijos gamybos įmoka
gamybos įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus gamintojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 8.
gamybos Gamybos įmokos nemoka:
statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
galia lygi nuliui;
paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą skatinimo laikotarpiu;
energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo ir išmokėjimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus
programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 1013 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos Gamybos įmoka įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje mokama įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 d. 8.
laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms, esančioms ne didesniu nei 5 km atstumu nuo saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinių, kurių valdytojai šio straipsnio nustatyta tvarka moka atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką vadovaudamasis proporcingumo principu šioms bendruomeninėms organizacijoms. 9. Projektai, kuriems skiriama gamybos įmokos lėšos, atrenkami seniūnijos seniūno arba savivaldybės vykdomosios institucijos arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, nustatyta tvarka atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu nei 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, esančių tose savivaldybėse ar seniūnijose, projektus;
2) įgyvendinus projektus bus teikiama skirtus teikti aplinkos, ekonominę ekonominė arba socialinę visuomeninę naudą socialinė visuomeninė nauda bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti. 10.
organizacijų Gautos gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.9. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai bendruomeninė organizacija naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija bendruomeninė organizacija neįvykdo Vyriausybės šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją bendruomeninę organizaciją apie Vyriausybės nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai Bendruomeninei organizacijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos išmokėtas gamybos įmoką įmokos lėšas arba jos jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams,. Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus, rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų, arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 13.10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11.
administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie gamybos įmokos lėšų panaudojimą.“
departamentas,
10Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Savivaldybės institucijai arba
seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad įstatyme siūloma nustatyti alternatyvą reikalauti grąžinti visą išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, kartu nenustatant jokio tokios alternatyvos pasirinkimų kriterijų ir sąlygų. Pažymime, kad tokios alternatyvos realizavimas tiesiogiai susijęs su asmenų teise ir pareiga disponuoti tam tikromis lėšomis ar jas grąžinti, todėl šios alternatyvos realizavimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme. Kartu atkreipiame dėmesį, kad teikiamas reguliavimas, remiantis teisinio aiškumo principo reikalavimu, turėtų apimti ir daugiau nuostatų, pavyzdžiui, kokia tvarka skundžiami įmokos administratoriaus sprendimai, ar taikoma neteisminė tvarka, ar apskundimas teismui sustabdo administratoriaus reikalavimo grąžinti lėšas vykdymą, ar įmokos administratoriaus sprendimas pareikalauti grąžinti lėšas prilyginamas vykdomajam dokumentui, vykdytinam Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ar negrąžintos lėšos turėtų būti išieškomos bendra tvarka ir t.t. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotųjų pasiūlymus dėl gamybos įmokos reglamentavimo komiteto siūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros
energijos gamybos įmoka
gamybos įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus gamintojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 10.Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos Gamybos įmokos nemoka:
statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
galia lygi nuliui;
paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą skatinimo laikotarpiu;
energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh.
Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo ir išmokėjimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 1013 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos Gamybos įmoka įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje mokama įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 d. 8.
laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms, esančioms ne didesniu nei 5 km atstumu nuo saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinių, kurių valdytojai šio straipsnio nustatyta tvarka moka atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką vadovaudamasis proporcingumo principu šioms bendruomeninėms organizacijoms. 9. Projektai, kuriems skiriama gamybos įmokos lėšos, atrenkami seniūnijos seniūno arba savivaldybės vykdomosios institucijos arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, nustatyta tvarka atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu nei 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, esančių tose savivaldybėse ar seniūnijose, projektus;
2) įgyvendinus projektus bus teikiama skirtus teikti aplinkos, ekonominę ekonominė arba socialinę visuomeninę naudą socialinė visuomeninė nauda bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti. 10.
organizacijų Gautos gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.9. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai bendruomeninė organizacija naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija bendruomeninė organizacija neįvykdo Vyriausybės šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją bendruomeninę organizaciją apie Vyriausybės nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai Bendruomeninei organizacijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos išmokėtas gamybos įmoką įmokos lėšas arba jos jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams,. Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus, rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų, arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 13.10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11.
tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie gamybos įmokos lėšų panaudojimą.“
departamentas,
pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Pagal projekto 16 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d. Pastebėtina, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 1 d.) kito turinio
pakeitimo). Todėl kartu su projektu turėtų būti teikiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20-1, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1001 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio 30 d. Taip pat, kartu yra teikiamas Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20¹,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-258 12.
Projekto 8 straipsnio 8 dalyje dėstomoje 20¹ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „<…> Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.“ (pabraukta mūsų) Siekiant aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kas ir kokiais atvejais nusprendžia, kad vienai elektros energijos vartojimo vietai priskiriamos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokioje elektrinėje Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta susietos tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma elektrine valdomos elektrinės arba jos dalimi jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gaminantis vartotojas gali būti priskirtos priskirti kelios kelias elektrinės elektrines ar elektrinių dalys dalis, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.“
departamentas, 2022-04-259 13.
Projekto 9 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20² straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti alternatyvų reguliavimą: „Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu ar turėdamas vieną iš šių leidimų ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.“(pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais atvejais pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės pateikti deklaraciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir kas tai nustatys. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo įstatymo 20² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigtai viešajai įstaigai pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, kurios kurio veikla pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvių, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. Viešoji įstaiga Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
Kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo siekia įgyti išteklių energijos bendrijos statusą ar turėdamas vieną iš šių leidimų leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą gaminti elektros energiją, jis ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs pateikia deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Viešųjų įstaigų įstatymas Konkretaus pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojantys įstatymai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai taikomas taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip tai neprieštarauja šiam įstatymui.“
departamentas,
įstatymo 22 straipsnis, nuostatos derintinos su 2022-07-01 dieną įsigaliosiančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio 30 d. Taip pat, kartu yra teikiamas Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20¹,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos. 15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-2513 15.
Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos reguliuoja keletą teisinių santykių, todėl tekstas klampus ir sunkiai suprantamas. Siekiant aiškumo, siūlytume 32 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kokie dokumentai (informacija) turi būti pateikti, o naujoje 3 dalyje nustatyti reikalavimus preliminarioms prijungimo sąlygoms. Atitinkamai taisytinos ir kitos straipsnio dalys, išdėstant teisės normas straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu. Be to, manytina, kad dalis projektu siūlomų sureguliuoti įstatymu santykių gali būti sureguliuoti poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: „tais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja įstatyminio tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių reguliavimo, šie santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan., tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
<...>
„2.
Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos pateikimo dienos išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius reikalavimus;
2) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo grafiką;
4) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką. apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas. 3. Biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai. Dujų sistemos operatoriaus išduodamose preliminariose prijungimo sąlygose turi būti nurodoma su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše nurodyta informacija.“
departamentas,
įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos“.
Neaišku, kokią reikšmę turi šio termino nustatymas – ar tai yra terminas preliminarių prijungimo sąlygų suderinimui, kaip tai nurodoma šio straipsnio 3 dalyje, ar jis skirtas kokių kitų veiksmų atlikimui, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės, ar šis terminas susijęs su straipsnio
mėnesių, ar jis gali būti pateiktas pasibaigus šiam terminui) ir pan. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Per šioje dalyje nustatytą galiojimo laikotarpį nesuderinus preliminarių prijungimo sąlygų su dujų sistemos operatoriumi, biodujų gamintojas netenka teisės teikti prašymo dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties sudarymo.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatos, kiek tai susiję su prijungimo sąlygomis ir jų galiojimo 6 mėnesių terminu, tikslintinos, nes neaišku, kokie veiksmai turi būti atlikti per šį terminą, ar tai susiję (o jeigu taip, tai kaip) su teise pateikti 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės. Be to, 32 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje reikia ištaisyti klaidą – po žodžių „prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius“ įrašytinas žodis „prie“. Pritarti Projektas patikslintas numatant, kad prijungimo sąlygos yra pagrindas sudaryti prijungimo sutartį, taigi prijungimo sąlygoms nebegaliojant prijungimo sutartis nebegalėtų būti sudaryta.
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Dujų sistemos operatoriui ir biodujų gamintojui suderinus
preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos pateikia biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir galutinių prijungimo sąlygų projektą.“
departamentas,
įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Dujų sistemos operatorius per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo biodujų gamintojo prašymo sudaryti prijungimo sutartį gavimo dienos, turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui.“ Taigi pagal projektą, biodujų gamintojas turės pateikti dujų sistemos operatoriui tik prašymą sudaryti prijungimo sutartį be jokių papildomų dokumentų (kaip ir kitose straipsnio dalyse). Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių. Įprasta, kad pateikiantis prašymą asmuo turi pateikti ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Pastebėtina, kad prašymų padavimo tvarka gali būti nustatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tačiau jeigu ši tvarka nustatoma įstatyme, ji turi būti aiški ir išsami. Be to, nuostata „turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui“ stokoja išsamumo.
Kadangi esminės sutarties sąlygos neįvardijamos, lieka neaišku, ar sutartis sudaroma biodujų gamintojui akceptavus pasiūlymą sudaryti sutartį, ar sutarties projektas yra derybų objektas ir sutartis sudaroma šalims susitarus dėl jos sąlygų ir ją pasirašius. Pritarti Siūlytina apjungti procedūras ir numatyti, kad per ilgesnį, 60 d. laikotarpį operatorius pateiktų ne tik prijungimo sąlygas, bet tuo pačiu parengtų ir pateiktų biodujų gamintojui derinti prijungimo sutarties projektą, kuris turėtų būti pasirašytas prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpiu (6 mėn.). Taip pat siūlytina 32 str. papildyti nuostatomis numatančiomis, kad prašymų formos ir pateikimas būtų nustatomas dujų operatoriaus tvarkose. Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 7–9 dalis ir jas išdėstyti taip:
„7. Dujų sistemos operatoriui ir biodujų gamintojui
suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos pateikia biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir galutinių prijungimo sąlygų projektą. 8. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos tašką nustato dujų sistemos operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktame prašyme nurodytą esamų ar planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus. 9.
gamintojo prašymo išduoti preliminarias prijungimo sąlygas, prašymo sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį formos, kartu su prašymais pateikiamų dokumentų sąrašas nustatomas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše.“
departamentas,
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostata: „Naujas biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę statyti (įrengti) ir organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Neaiški formuluotė „organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis)“, taip pat neaišku, kokių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis biodujų gamintojas atlieka biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos darbus. Pritarti iš dalies
yra numatyta, kad veiksmai, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų yra nustatomi energetikos ministro nustatyta tvarka, todėl siūloma tikslinti projektą tik ta dalimi, kuri susijusi su prijungimo darbų organizavimu. Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbus dujų sistemų operatoriaus valdomų dujų tinklų dalyje atlieka (organizuoja) dujų sistemos operatorius. Biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir (ar) atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje (jos objektuose ar atskirose jų dalyse) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Teikiant prijungimo paslaugą pastatytos ir (ar) įrengtos dujų sistemos, jų objektai ir (ar) atskiros dalys yra dujų sistemos operatoriaus nuosavybė, nekeičiant rekonstruotų ar perkeltų dujų sistemos objektų nuosavybės.“
departamentas,
įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje, siekiant tikslumo ir aiškumo, vietoje formuluotės „Biodujų gamintojas, siekiantis prijungti prie dujų sistemų biodujų gamybos įrenginius“ siūlytina įrašyti formuluotę „Biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų“ ir atitinkamai suredaguoti sakinio pabaigą. Be to, neaišku, koks šios dalies ir to paties straipsnio 7 dalies santykis, kiek tai susiję su faktinių išlaidų apmokėjimu
paslaugos kainą, ar tai yra kažkokios papildomos faktinės išlaidos. Pastebėtina, kad pagal 32 straipsnio 5 dalį, biodujų gamintojo atlikti dujų sistemos statybos ir (ar) įrengimo darbai yra laikomi prijungimo prie dujų sistemos paslaugos dalimi. Projektas tikslintinas, kad būtų aišku, kokias išlaidas turės apmokėti biodujų gamintojas. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo
prie dujų sistemų paslaugos kaina yra lygi faktinių išlaidų, susijusių su dujų sistemos operatoriaus dujų sistemos (jos objektų ar atskirų dalių) projektavimo ir statybos (įrengimo) darbais, kuriuos reikia atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, sumai.
Visas faktines išlaidas susijusias su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų apmoka biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai yra prijungiami prie dujų sistemų. Biodujų gamintojo atlikti, šio straipsnio 10 dalyje nurodyti darbai, yra laikomi prijungimo prie dujų sistemų paslaugos dalimi.“
departamentas,
įstatymo 49 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, „išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“ (pabrauktas siūlomo pakeitimo turinys). Pažymime, kad siūlomas pakeitimas, sudarantis prielaidas nesilaikyti kitų specialiųjų įstatymų normų, kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas nėra ir negali būti laikomas svarbesnis, nei kiti įstatymai, todėl kelia abejonių, kad priėmus įstatymą būtų galima nesilaikyti specialiųjų įstatymų specialiųjų normų, reguliuojančių konkrečias teisinių santykių sritis. Teigtina, kad toks reguliavimas keičiamame įstatyme galėtų būti įtvirtinamas tik tuo atveju, jeigu būtų pakeisti nurodyti specialieji įstatymai, kuriuose būtų nustatyta konkreti išimtis, leidžianti tam tikrus teisinius santykius reguliuoti kitaip nei tai sureguliuota specialiuosiuose įstatymuose.
Priešingu atveju, manytina, būtų pažeidžiamas teisės aktų subordinacijos principas. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir
(ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“ Taip pat pažymėtina, kad siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su energetikos objektų apsaugos zonomis, nedera su Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis: „Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“ Pastebėtina, kad pagal Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį,
„Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių
santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui <...>“. Manytume, kad vertinamos nuostatos negalėtų būti laikomos „visuomeninių santykių ypatumais“, todėl jos turėtų būti derinamos su nurodytomis Energetikos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti neigiamų pasekmių - priėmus siūlomos redakcijos įstatymo pakeitimą būtų sukurta tiesioginė konkurencija tarp įstatymų normų, nesant galimybės taikyti vieną įstatymą nepažeidžiant kito įstatymo nuostatų.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 15 straipsniu teikiamos įstatymo 49 straipsnio redakcijos. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos
įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:“ (pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais būdais turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, kas būtų atsakingas, jog būtų laikomasi šios įstatymo nuostatos ir kokios būtų teisinės pasekmės (atsakomybė) asmenims už šios nuostatos.
Pritarti iš dalies Ne visuose žemės ūkio paskirties sklypuose yra vykdoma žemės ūkio veikla. Tuo atveju, jei tokia veikla vykdoma, sklypo savininkas, duodamas sutikimą dėl vėjo, saulės ar hibridinės elektrinės vystymo, įvertina ar abi veiklos galėtų būti vykdomos. Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p. numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, todėl netikslinga papildomai numatyti kas kontroliuotų žemės naudojimą pagal jos pagrindinę paskirtį. Baudos už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą numatytos Administracinių nusižengimo kodekso 261 str. Papildomai žr. Seimo nario Dainiaus Kreivio 2022
departamentas,
teisės aktas, kuriame teisės normos dėstomos straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 7, 8 dalyse tekstiniu būdu surašytas teisės normas dėstyti atskiromis savarankiškomis straipsnio dalimis, galimai net atskiruose straipsniuose su deramais pavadinimais. Pritarti Įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22 bei pastabas Nr. bei Įstatymo projekto 15 straipsnio dalių numeraciją, pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 6–14 dalis ir jas išdėstyti taip: 7. 6.
elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyto atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą kitos, nei šio straipsnio 7 dalyje nurodytos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. 9. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu, nei nurodytas šio straipsnio 7 dalyje, atstumu nuo nurodytų pastatų, patalpų užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. 10.
statyba arčiau nei šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atstumu nuo pastatytų didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statytojui raštu įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Už šio įsipareigojimo nevykdymą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl vienkartinės kompensacijųkompensacijos, mokamosų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, kai šioje dalyje numatyta kompensacija jau buvo išmokėta, naujajam žemės sklypo, savininkui kompensacija nemokama. Pavyzdinę susitarimo dėl kompensacijos formą savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 11. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje. 12.
12Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku informuoti
žemės sklypų, esančių patenkančių į šio straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis), dėl papildomos informacijos pateikimosuteikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 13.
nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per
vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant (savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį), galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 14. Jei, atlikus šio straipsnio 12-13 dalyse numatytas informavimo procedūras, gaunamas prieštaravimas raštu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai, vėjo elektrinės statyba negalima.
Negavus prieštaravimo raštu per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Įstatymo projekto 15 straipsnio 9–10 dalis, laikyti atitinkamai 15–16 dalimis. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina:
Tuo atveju, jei kalbama apie skirtingos įrengtos galios vėjo elektrines, straipsnio dalis skaidytina į atskiras straipsnio dalis, reguliuojančias teisinius santykius, susijusius su skirtingomis elektrinėmis;
Įstatymo projekte siūloma sudaryti galimybę naujų pastatų, patalpų statytojams ir asmenims, suinteresuotiems elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitarti dėl kompensacijų, mokamų už teisės statyti naujus pastatus, patalpas praradimo, nesant galimybei užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų ir numatoma, kad nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Manytina, kad nepavykus ginčą išspręsti susitarimu, ginčas būtų sprendžiamas teismo tvarka ir tai sudarytų prielaidas išvengti nepagrįstų kompensacijų reikalavimo.
Įvertinant teiktus pasiūlymus, komiteto siūlymas pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 6–14 dalis ir jas išdėstyti taip: „7. 6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyto atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą kitos, nei šio straipsnio 7 dalyje nurodytos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. 9.
neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu, nei nurodytas šio straipsnio 7 dalyje, atstumu nuo nurodytų pastatų, patalpų užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. 10. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atstumu nuo pastatytų didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statytojui raštu įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Už šio įsipareigojimo nevykdymą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl vienkartinės kompensacijųkompensacijos, mokamosų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, kai šioje dalyje numatyta kompensacija jau buvo išmokėta, naujajam žemės sklypo, savininkui kompensacija nemokama. Pavyzdinę susitarimo dėl kompensacijos formą savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 11.
gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje. 12. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku informuoti žemės sklypų, esančių patenkančių į šio straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis), dėl papildomos informacijos pateikimosuteikimo.
Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 13. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per
vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant (savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį), galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 14. Jei, atlikus šio straipsnio 12-13 dalyse numatytas informavimo procedūras, gaunamas prieštaravimas raštu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai, vėjo elektrinės statyba negalima.
Negavus prieštaravimo raštu per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja.“ Įstatymo projekto 15 straipsnio 9–10 dalis, laikyti atitinkamai 15–16 dalimis. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams“. Atkreipiame dėmesį, kad asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigojimui nekeliami jokie pagrindimo, įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Todėl manytina, kad toks įsipareigojimo pobūdis iš esmės yra niekinis – neturintis jokios teisinės reikšmės. Todėl neaišku, kokios būtų tokio įsipareigojimo nesilaikymo teisinės pasekmės. Svarstytina, ar toks įsipareigojimas neturėtų būti grindžiamas konkrečiomis procedūromis, pavyzdžiui, nustatant privalomą planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimą, kad įsipareigojimas būtų grindžiamas objektyviais duomenimis, o ne asmens subjektyviu įsitikinimu, kad jis galės kažką užtikrinti. Be to, net ir tokiu atveju, įstatyme turėtų būti aptariamas asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą klausimas.
Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 6 dalį (dėl pasikeitusios dalių numeracijos įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22, dalies numeris yra 10) ir ją išdėstyti taip:
arčiau nei šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atstumu nuo pastatytų didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statytojui raštu įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Už šio įsipareigojimo nevykdymą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl vienkartinės kompensacijųkompensacijos, mokamosų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, kai šioje dalyje numatyta kompensacija jau buvo išmokėta, naujajam žemės sklypo savininkui kompensacija nemokama. Pavyzdinę susitarimo dėl kompensacijos formą savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-2515 26.
Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje kalbama apie galimybę statyti naujus pastatus, patalpas arčiau nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 iki jau egzistuojančių pastatų. Tokia aplinkybė reiškia, jog asmuo laikydamasis įstatymo reikalavimų pastatęs elektrinę, vėliau galėtų būti įpareigotas mokėti tam tikras kompensacijas. Toks analizuojamos normos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Kita vertus, siūloma teisės norma labiau riboja vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje esančių pastatų savininkų teises statyti naujus pastatus šiose zonose nei galiojantys įstatymai. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sanitarinės apsaugos zonose, įskaitant vėjo elektrinių sanitarines apsaugos zonas, nedraudžiama planuoti teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje (projekto 49 straipsnio 6 dalyje) nurodytos paskirties objektų statybai, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. Tačiau pritarus projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimui, nurodytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos nebūtų taikomos.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekte numatomi tik išimtiniai atvejai (kai norima statyti naujus pastatus mažesniu atstumu nuo vėjo elektrinių, nei 4 kart vėjo elektrinės bokšto aukštis), kuriais asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, turės mokėti kompensacijas nesant galimybei užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. T. y. tik tada, kai imperatyvios nuostatos dėl sveikatos reikalavimų nebus įmanoma užtikrinti, statyba bus negalima ir tik tada būtų taikoma siūloma nuostata dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Vėjo elektrinės statytojas, statydamas vėjo elektrines, prisiima riziką, kad jo vykdoma veikla gali turėti įtakos asmenų, kurių sklypai patenka į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti atstumą nuo vėjo elektrinių iki gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, sveikatai. Kompetentingai institucijai patvirtinus, kad tokia rizika sveikatai iš tikrųjų yra, pagrįsta, kad nauja statyba negalima, taikytinas tas pats konstitucinis asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. įtvirtinama naujų statinių statytojams teisė gauti kompensaciją (asmenys praras teisę vykdyti naujų pastatų statybą dėl elektrinės daromo poveikio sveikatai). Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 6 dalį (dėl pasikeitusios dalių numeracijos įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22, dalis išskirta į 7 ir 8 dalis) ir ją išdėstyti taip: „7. 6.
galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyto atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą kitos, nei šio straipsnio 7 dalyje nurodytos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.“
departamentas,
straipsnio 7 ir 8 dalyse atsisakytina teisės normų dėstymo skliaustuose. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalis (pasikeitus dalių numeracijai įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22, dalys 12 ir 13) ir jas išdėstyti taip: 7 12.
Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku informuoti žemės sklypų, esančių patenkančių į šio straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis), dėl papildomos informacijos pateikimosuteikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 8. 13.
straipsnio 12 dalyje nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informaciją apie numatomą vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant (savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį), galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-2515 28.
Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę <...>“. Atkreipiame dėmesį, kad straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad trumpiausias atstumas iki tam tikrų objektų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Be to, 6 dalyje nustatomi atvejai, kai šis atstumas gali būti mažesnis. Todėl analizuojamoje nuostatoje aiškiai nurodytina apie kokius atvejus – kokį konkrečiai atstumą joje kalbama. Taip pat pastebėtina, kad vėliau nuostatoje kalbama ne apie atstumą, o apie tam tikrą teritoriją, o po to vėl grįžtama prie atstumo termino vartojimo, todėl siūlytina apsispręsti, ar nuostatoje siekiama kalbėti apie tam tikrą teritoriją ar apie atstumą. Kartu pastebėtina, kad nuostatoje turi būti nurodyta, ar joje kalbama apie bet kokios įrengtos galios vėjo elektrines, ar tik apie didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Be to, pažymėtina, jog šioje nuostatoje turi būti nurodomas informavimo būdas. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 7 dalį (pasikeitus dalių numeracijai įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22, dalis 12 ) ir ją išdėstyti taip: 7 12.
Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku informuoti žemės sklypų, esančių patenkančių į šio straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis), dėl papildomos informacijos pateikimosuteikimo.Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-2515 29.
Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nurodytina kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu gautas žemės sklypo savininko prieštaravimas planuojamai vėjo elektrinės statybai. Pritarti Papildyti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomą įstatymo 49 straipsnį 14 dalimi:
informavimo procedūras, gaunamas prieštaravimas raštu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai, vėjo elektrinės statyba negalima. Negavus prieštaravimo raštu per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 7 ir 8 dalyse žodžiai „deklaruotą gyvenamąją vietą“ brauktini, nes deklaruota gyvenamoji vieta niekaip nėra susijusi su galimybe iš asmenų gauti tam tikrus duomenis. Būtina nurodyti tik kontaktinius duomenis, kurie sudarytų galimybę susisiekti su konkrečiu asmeniu. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalis (pasikeitus dalių numeracijai įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22, dalys 12 ir 13) ir jas išdėstyti taip: 7 12.
Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku informuoti žemės sklypų, esančių patenkančių į šio straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis), dėl papildomos informacijos pateikimosuteikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 8 13.
nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per
vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant (savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį), galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-2515 31.
Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad: „Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.“ Atkreipiame dėmesį, kad šios nuostatos prasmė nėra suprantama, nes nei su pastato savininkų bendrijos ar kito bendrojo naudojimo objektų valdytojo informavimu, nei su vėlesniu pranešimu butų ir kitų patalpų savininkams, nesiejamos jokios teisinės pasekmės, nenustatomos jokie tokių teisinių pasekmių kilimo terminai, t. y. nėra suprantama, kokiu tikslu reikia informuoti nurodytus asmenis, jei informavimas nesiejamas nei su galimybe pareikšti prieštaravimą, nei su jokiais kitais veiksmais. Be to, šiame kontekste pažymime, jog tarp žemės sklypų savininkų ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra tokios apimties skirtumų, kad šiuos asmenis įstatymo požiūriu galima būtų vertinti skirtingai prieštaravimo dėl galimybės statyti elektrinę pareiškimo požiūriu. Todėl šiuo aspektu, jei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę pareikšti prieštaravimą dėl galimybės statyti elektrinę siekiama sąmoningai riboti, nuostatos turinys turėtų būti svarstomas dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, t. y. dėl derėjimo su Konstitucijos nuostatomis. Kartu pažymime, kad teisė pareikšti prieštaravimą turėtų būti suteikta ne tik žemės sklypų savininkams bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau ir visų kitų kategorijų, nurodomų šio straipsnio 6 dalyje, namų ir patalpų savininkams.
Be to, nustatant galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams pareikšti prieštaravimą dėl elektrinės statybos turi būti įvertintos Civilinio kodekso ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos dėl terminų, per kuriuos šie asmenys turi galimybę pareikšti prieštaravimą. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalis (pasikeitus dalių numeracijai įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22, dalys 12 ir 13) ir jas išdėstyti taip:
gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku informuoti žemės sklypų, esančių patenkančių į šio straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja.
Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis), dėl papildomos informacijos pateikimosuteikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 8 13. Jeigu šio straipsnio 12 dalyje nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informaciją apie numatomą vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant (savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį), galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 14. Jei, atlikus šio straipsnio 12-13 dalyse numatytas informavimo procedūras, gaunamas prieštaravimas raštu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai, vėjo elektrinės statyba negalima.
Negavus prieštaravimo raštu per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 7 dalyje žodžiai „dėl papildomos informacijos pateikimo“ derinant nuostatos tekstą su šio straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgiant į loginį kontekstą, kuriame jis vartojamas, keistini į žodžius „dėl papildomos informacijos suteikimo“. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 7 dalį (pasikeitus dalių numeracijai įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22, dalis 12) ir jas išdėstyti taip:
gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku informuoti žemės sklypų, esančių patenkančių į šio straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo.
Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis), dėl papildomos informacijos pateikimosuteikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-2515 33.
Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje žodžių junginys „leidžiamas nustatytos teritorijoje“ taisytinas logine prasme. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 8 dalį (pasikeitus dalių numeracijai įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22, dalis 13) ir jas išdėstyti taip:
nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per
vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytoje teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant (savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį), galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 7 dalyje numatytos paskirties pastatų, patalpų statybos, galimybę susitarti dėl vienkartinės kompensacijos, mokamos už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34Projekto 16 straipsnio 10 dalies nuostata:
„Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų
sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu“ (pabraukta mūsų) taisytina logine prasme. Pritarti Projekto 16 str. 10 d.: 10.
10 d.:
gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šiuo esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkų informavimu ir neprieštaravimu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 12-13 dalyje dalyse nustatyta informavimo tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija 2022-05-0414 Dėl 14 str,. keičiančio 49 straipsnį Siūlome šio straipsnio p.3 papildyti: 3.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir nerengiant ar nekeičiant teritorijų planavimo dokumentų galima statyti: 1) saulės šviesos energijos elektrines; 2) vėjo elektrines; 3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose; Paaiškinimas: Siūlomą nuostatą prašome įrašyti todėl, kad reikalavimai ar nereikalavimai rengti teritorijų planavimo dokumentuose įvairiuose teisės aktuose formuluojami skirtingai. Tokia formuluotė leis išvengti šios labai svarbios įstatyminės nuostatos skirtingo traktavimo savivaldybės ir kitose valstybinės institucijose. Nepritarti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Analogišką reguliavimą siūloma įtvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo projekte dėl vėjo elektrinių. Todėl, papildymas laikytinas netikslingu. 2. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-04 2, 20³
<...>
Įstatymo papildymas 20³ straipsniu Atsižvelgiant į pastabų lentelės 1.1 papunktyje nurodytą pastabą:
1) siūlytina pripažinti netekusia galios elektrinės įrengtosios galios sąvoką ir jos apibrėžimą;
2) siekiant suderinti su siūlomu nauju įrengtosios galios sąvokos apibrėžimu, tikslinta 20³ str. 1 d., numatant, kad prijungiant hibridines elektrines jų atskirų generatorių vardinių galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia. Taip pat antrajame nuostatos sakinyje siūlytina nenurodyti, jog energijos kaupimo įrenginys yra integruotas į sistemą. Formuluotė su žodžiu „integruotas“ suponuoja, jog elektrinė ir energijos kaupimo įrenginys turi vieną įtampos keitiklį (inverterį). Pastebėtina, kad gali būti tokių atvejų, kai energijos kaupimo įrenginys turės atskirą įtampos keitiklį (inverterį) ir tokiu atveju formaliai ši nuostata nebūtų pritaikoma. 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
<...>
netekusia galios 2 straipsnio 15 dalį. 45. Papildyti 2 straipsnį 28¹ dalimi: <…>
Papildyti Įstatymą 20³ straipsniu: „20³ straipsnis. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse
1Gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys,
siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus.
Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba vieną atsinaujinančių išteklių energijos rūšį naudojanti elektrinė kartu su į sistemą integruotu energijos kaupimo įrenginiu prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridines elektrines jų atskirų generatorių aktyviųjų vardinių galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia.“ Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Panaikinti 2 straipsnio 15 dalį:
įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma.“ Atitinkamai 4 dalį laikyti 5 dalimi. Atsižvelgiant į pastabą ir hibridinės elektrinės patikslintą apibrėžtį, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu dėstomo įstatymo 20³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais
vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus.
Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba ar šios elektrinės vieną atsinaujinančių išteklių energijos rūšį naudojanti elektrinė kartu su į sistemą integruotu energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridines elektrines jų hibridinę elektrinę jos atskirų generatorių aktyviųjų elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia.“
skirstymo operatorius“, 2022-05-04 20¹1
Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW. Leistinos naudoti galios ribojimai buvo pakeisti 2022-03-31 pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20(1), 21, 22, 23, 26, 29,49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektui (nuostatos neįsigaliojusius), pagal kurį gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 1 MW. Nors teikiama nuostata siūloma apskritai atsisakyti gaminančių vartotojų leistinos generuoti galios ribojimo, Bendrovės vertinimu toks ribojimas turėtų būti išlaikytas, siekiant užtikrinti tvarią gaminančių vartotojų plėtrą. Neribojant galios, didesni gaminantys vartotojai (pvz., nebuitiniai) galėtų maksimaliai išnaudoti tinklo pajėgumus ir apribotų galimybes smulkesniems gaminantiems vartotojams pasinaudoti tinklu. Todėl, siūlytina išlaikyti gaminančių vartotojų leistinos naudoti galios ribojimą 1 MW, kaip ir buvo sutarta Energetikos ministerijos inicijuotų darbo grupių metu. Atsižvelgiant į EEĮ pakeitimo projekte siūlomą reglamentavimą dėl leistinos generuoti galios bei į tai, kad elektros tinklų rezervavimui svarbiausias parametras yra leistina generuoti galia, siūlytina patikslinti nuostatą numatant, jog gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, leistina generuoti galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1 MW.
Toks patikslinimas leistų gaminantiems vartotojams įsirengti didesnės įrengtosios galios elektros įrenginius, kuriuose pagaminta elektros energija, viršijanti suteiktą leistiną generuoti galią, galėtų būti suvartota vidaus tinkle. 8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių leistina generuoti galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip 1 MW. Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia leistina generuoti galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1 MW.“ Pritarti iš dalies Nepritarti dėl gaminančio vartotojo elektrinės įrengtosios galios ribojimo. Manytina, kad apribojus galią apribojama tam tikrų asmenų (pvz., didesnių, elektros energijai imlių įmonių) galimybė tapti gaminančiu vartotoju ir patenkinti savo vartojimo poreikius. Pritarti dėl leistinos generuoti galios. 4. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-04
1
20¹ straipsnio pakeitimas Projektu siūloma ilginti kaupimo laikotarpį nuo vienerių iki dvejų metų, kuris būtų taikomas visiems kalendoriniams metams, t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos dvejus metus. Atkreipiame dėmesį, jog Energetikos ministerijos darbo grupių svarstymų metu buvo nuspręsta nekeisti kaupimo laikotarpio periodiškumo, nes:
1) esamas kaupimo laikotarpio periodo reglamentavimas yra pakankamas ir užtikrinantis gaminančių vartotojų lūkesčius dėl elektros energijos susigrąžinimo kaupimo laikotarpiu;
2) nustatytas kaupimo laikotarpio periodas buvo išdiskutuotas ir pasirinktas atsižvelgiant į vidutines gamybos apimtis, t. y. elektros energijos gamyba saulės elektrinėse kovo mėnesį yra minimali, todėl tai yra tinkamas laikotarpis išnaudoti sukauptą elektros energijos kiekį;
3) ankstinant kaupimo laikotarpį visi gaminantys vartotojai savo vartojimo poreikį turės pasidengti pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Atitinkamai, siūlytina nekeisti minimos nuostatos. 8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas
20¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos dvejus metus (toliau – kaupimo laikotarpis);“. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
„8.
Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpio taikymo dvejus metus, taikomos gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 1 d.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nesiūloma ankstinti kaupimo laikotarpio. Kaupimo laikotarpį siūloma pailginti iki 2 metų atsižvelgiant į besikeičiančias klimatines sąlygas, vartotojų poreikius. 5. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-0416
pakeitimas Bendrovė pakartotinai atkreipia dėmesį, kad gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta reglamentavimo pokyčio įgyvendinimui numatytas laikas nėra pakankamas atsižvelgiant į šias priežastis: Pirma, AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. keičiama nuostata būtų nustatomas papildomas įpareigojimas Bendrovei atlikti reikšmingą informacinių ir apskaitos sistemų pertvarką, greta kitų, anksčiau priimtų ir šiuo metu įgyvendinamų pokyčių, tokių kaip elektros tiekimo rinkos liberalizavimas: remiantis
įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymu, Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamas elektros rinkos liberalizavimas. Perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo yra įgyvendinamas etapais. Nuo 2021 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos reguliavimo jau buvo atsisakyta daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartojo daugiau nei 5 000 kWh. Tokių vartotojų Lietuvoje yra apie 6 proc., tai yra apie 98 tūkst. Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. atsisakoma galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus yra daugiau nei 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 45 proc., tai yra 747 tūkst.
Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 49 proc., tai yra 792 tūkst. Bendrovė privalo adaptuoti sąskaitybos sistemas, kuriomis būtų užtikrinta tinkama elektros energijos apskaita, įgyvendinant rinkos liberalizacijos etapus. Kaip nurodyta, Bendrovė šiuo metu įgyvendina anksčiau priimtų teisės aktų reikalavimus, įgyvendinamų pokyčių mastas yra itin didelės apimties bei apima visos Lietuvos vartotojus, kas reikšmingai riboja Bendrovės galimybes įgyvendinti papildomus ir neprioritetinius pokyčius elektros energetikos sektoriuje. Antra, Bendrovė turi būti pasiruošusi laiku ir tinkamai įgyvendinti šiuo metu svarstomus pokyčius, skirtus infliacijos sukeltoms pasekmėms valdyti. Atkreiptinas dėmesys, šiuo metu yra svarstomas pateiktas infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas, kurį sudaro atitinkami Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² ir 19³straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimai projektai. Šiuo paketu iš esmės yra siekiama suvaldyti energijos kainų šoką galutiniams vartotojams. Planuojama, kad šie pakeitimai įsigaliotų kuo anksčiau, t. y. 2022 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² ir 19³straipsniais įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomas nuostatas, sudarant sąlygas sumažinti elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojų išlaidas – buitiniams vartotojams numatyti elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų išlaidų dalinį kompensavimą ir nebuitinių vartotojų (verslo) išlaidų už suvartotą elektros energiją ir (ar) suvartotas gamtines dujas dalies kompensavimą (19²ir 19³ straipsniais). Minėto įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už dalinio kompensavimo administravimą buitiniams vartotojams būtų atsakingas elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų (toliau kartu – administratorius) (19² str. 5 d.). Kaip nurodoma minėto paketo lydimojoje medžiagoje, administratoriumi elektros energijos ir gamtinių dujų rinkos didžiausias operatorius (AB „Energijos skirstymo operatorius“) pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis buitinių vartotojų įrenginių yra prijungti prie šio operatoriaus elektros tinklų ir
(ar) gamtinių dujų sistemų ir disponuoja informacija apie buitinių vartotojų elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų suvartojimo kiekius. Atitinkamai, Bendrovė per itin trumpą laikotarpį turės įdiegti didelės apimties naujus informacinių technologijų ir sąskaitybos sprendimus. Įvertinus, jog šis pakeitimas turės įtakos didelei daliai energijos vartotojų, minimu pakeitimu teikiami siūlymai yra prioritetiniai ir turi būti įgyvendinami skubos tvarka.
Trečia, AIEĮ pakeitimo projekte nustatomi papildomi įpareigojimai, skirti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių generacijos proveržiui, kurių įgyvendinimui Bendrovė taip pat turės atlikti atitinkamus sąskaitybos sistemos pakeitimus, pvz.:
a) keičiamas naudojimosi elektros tinklais kainos reglamentavimas: Siekiant užtikrinti nediskriminacines veiklos sąlygas, taikomas nebuitiniams gaminantiems vartotojams, AIEĮ pakeitimo siūloma diferencijuoti naudojimosi elektros tinklais kainą, taikant ją buitiniams ir nebuitiniams elektros energijos vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kad nebuitiniai elektros energijos vartotojai vartodami elektros energiją už jos persiuntimą moka galios dedamąją, siūloma nustatyti, kad nebuitiniai gaminantys vartotojai už naudojimąsi elektros tinklais moka pagal jų pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą. Papildomai siūloma mažinti gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdų skaičių – atsisakyti atsiskaitymo būdo, kai už naudojimąsi elektros tinklais atsiskaitoma pagal III variantą, taikant dvinarę paslaugos kainą. (Projekto 8 str. siūlomas 20¹ str. 4 d., 4¹d., 5 d., 6 d. keitimas). Atitinkamai, Bendrovė turės pakeisti sąskaitybos sistemos algoritmus;
energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse: įteisinus AIEĮ pakeitimo projektu teikiamus siūlymus, asmenys galės įrengti kelias atsinaujinančių energijos išteklių rūšis naudojančias elektrines ir (ar) kaupimo įrenginius vienoje vietoje. Nustatomos hibridinių elektrinių veiklos sąlygos, kurios apima leidimų išdavimą, elektros energijos generacijos apskaitą, gamintojų ir tinklų operatoriaus teises ir pareigas.
Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros (AIEĮ pakeitimo projekto 10 str.). Atitinkamai, Bendrovė turės pareigą ne tik adaptuoti sąskaitybos sistemas, tačiau taip ir peržiūrėti taikomus įrenginių prijungimo procesus. Ketvirta, Bendrovė 2022 m. balandžio 5 raštu Nr. 22KR-SD-3333 viešosios konsultacijos metu teiktose pastabose AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. taip pat buvo nurodžiusi, jog dėl kitų vykdomų svarbių projektų <...> apimties ir įtempto sistemų pokyčio grafiko, Bendrovė šiuo metu turi itin ribotas technines galimybes tokiam pokyčiai įgyvendinti šiais metais. Minėtos ribotos galimybės laiku įgyvendinti tokį pokytį yra grindžiamos tuo, jog Bendrovei reikėtų atlikti reikšmingus pokyčius sąskaitybos sistemose, kurie užtruktų ne trumpiau nei pusę metų. Galimybės paspartinti tokio pokyčio įgyvendinimą yra ribojimas techninėmis priežastimis, pvz. vienu metu sistemose gali būti atliekami tik tam tikros apimties, vienarūšiai pakeitimai, todėl papildomų rangovų pasitelkimas šiuo atveju nebūtų tinkama priemonė. Be to, rinkoje šiuo metu nėra pakankamai IT sistemų architektų, kurie galėtų nedelsiant pradėti reikiamus darbus atitinkamose sistemose. Siekiant užtikrinti kokybiškus rezultatus, nuo naujų specialistų pasitelkimo reikėtų bent pusės metų praktikos, susijusios su sistemų veikimu bei tarpusavio sąsajų kūrimu). Pabrėžtina, jog Bendrovės disponuojama sąskaitybos sistema yra kritinė IT infrastruktūra, nuo kurios priklauso visos šalies elektros energijos apskaita, turinti tiesioginės įtakos vartotojams, nepriklausomiems elektros tiekėjams ir kitiems rinkos dalyviams.
Dėl to, bet kokie įgyvendinami pokyčiai, susiję su šios sistemos programavimu reikalauja itin aukštos kompetencijos, atidumo bei planavimo, siekiant išvengti bet kokių klaidų ir
(ar) neigiamo poveikio visai Lietuvos elektros energetikos rinkai. Penkta, AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. siūlomų pakeitimų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo Bendrovės galimybių paruošti atitinkamus technologinius sprendimus ir sąskaitybos sistemų pokyčius, tačiau ir nuo nepriklausomų elektros tiekėjų galimybių prisitaikyti prie atliktų sisteminių pokyčių. Pažymėtina, jog nepriklausomi elektros tiekėjai nespės laiku pasiruošti minėtam pokyčiui, kadangi Bendrovei atlikus atitinkamus sisteminius pokyčius, nepriklausomi elektros tiekėjai turės adaptuotis prie pasikeitusios sąskaitybos sistemos architektūros, pritaikyti savo sistemas ir išrašomų sąskaitų formas. Praktikoje, toks adaptavimasis užtrunka bent 6 mėnesius. Todėl, AIEĮ pakeitimo projekto 16 str. 9 d. nustatytas Projekto 8 str. 8 d. įsigaliojimo terminas yra pernelyg ambicingas. Atsižvelgiant į tai, AIEĮ pakeitimo projekto 16 str. 9 d. neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 d. įtvirtinto proporcingumo principo, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Įvertinus aukščiau nurodytus įstatymo leidėjo priimtus ir šiuo metu įgyvendinamus įpareigojimus anksčiau priimtuose teisės aktuose, priėmus minimą AIEĮ pakeitimo projekto nuostatą viešų įpareigojimų mastas konkrečiame laiko periode neatitiktų siekiamų tikslų elektros energetikos sektoriuje, - tvaraus ir nuoseklaus atsinaujinančių išteklių plėtros Lietuvos elektros energetikos sektoriuje, t. y. skirstomųjų tinklų operatorius ir nepriklausomi elektros tiekėjai neturėtų galimybės tinkamai, kokybiškai ir laiku įgyvendinti anksčiau suplanuotų pokyčių. Atitinkamai minėta Projekto nuostata siūloma nustatyti neproporcingą reguliavimą laike, paneigiant ir keliant riziką kitiems įstatymo leidėjo suformuluotiems siekiams energetikos sektoriuje, bei reikalaujant atlikti pokyčius nepagrįstai anksti, kas suponuoja AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. neįgyvendinamumą (impossibilium nulla obligatio est). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina nukelti AIEĮ pakeitimo projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigaliojimą iki 2023 m. sausio 1 d. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2022 m. liepos 31 d. 2023 m. sausio 1 d. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų
kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2022 m. liepos 31 d. 2023 m. sausio 1 d.“
skirstymo operatorius“, 2022-05-04 20¹ 9¹
20¹ straipsnio pakeitimas AIEĮ pakeitimo projekto lydimojoje medžiagoje nurodoma, jog „galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja gaminančių vartotojų atsakomybės už pagamintos elektros energijos disbalansą ir sukelia neapibrėžtumą tiek gaminantiems vartotojams, tiek nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams“. Atitinkamai, AIEĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad gaminantiems vartotojams atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą taikoma atsižvelgiat į elektrinės įrengtosios galios dydį ir įvedimo į eksploataciją laikotarpį taip, kaip nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 <...> nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis. Už gaminančio vartotojo, kuriam nėra taikoma atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą, sukeltą disbalansą atsakys tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Bendrovės vertinimu, gaminantis vartotojas yra elektros energijos vartotojas, todėl, siekiant gaminančių vartotojų plėtros, būtina užtikrinti supaprastintą ir lengvatinį atsakomybės už disbalansą, tenkančios gaminantiems vartotojams, režimą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 str. 1 d., visi rinkos dalyviai yra atsakingi už savo pačių sukeltą sistemos disbalansą. Tuo tikslu rinkos dalyviai arba patys yra už balansą atsakingos šalys, arba pagal sutartį deleguoja savo atsakomybę pačių pasirinktai už balansą atsakingai šaliai. Atitinkamai, siūlytina numatyti, jog gaminančių vartotojų atveju, visais atvejais atsakomybė už disbalansą yra deleguojama trečiajai šaliai (pvz. nepriklausomam elektros energijos tiekėjui) pagal šalių sudarytą sutartį. Analogiškos nuostatos šiuo metu yra nustatytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.
1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 31 p., pagal kurį gaminančio vartotojo vartojimo objektą balansuoja tiekėjas, kuriam yra priskirtas šis vartotojo objektas. Suprantame tikslą šiuo pakeitimu apriboti elektros energijos tiekėjų prisiimamą riziką, tačiau atkreipiame dėmesį, kad: 1) taip perduodant balansavimo prievolę gaminančiam vartotojui, toks vartotojas turėtų balansuoti ne tik savo į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, o visą (t. y. ir iš tinklų paimtą ir į tinklus patiektą) elektros energijos kiekį, taip efektyviai panaikinant gaminančio vartotojo modelio pritaikymą; 2) antkainis, kurį tiekėjas galėtų nustatyti gaminančiam vartotojui už patiriamus balansavimo kaštus, yra tiekėjo ir kliento susitarimo reikalas. Liberalizavus rinką tai turėtų būti rinkos diktuojama tendencija bei konkurencijos tarp tiekėjų objektas. 8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas
straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Gaminantiems vartotojams, kurių nuosavybės teise ar kitais teisėtais
pagrindais valdomos elektrinės (ar jos dalies) įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW arba mažesnė kaip 200 kW, kai gaminančio vartotojo elektrinė (ar jos dalis) įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą netaikoma. Už tokio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą finansiškai atsako tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Kitų gaminančių vartotojų atsakomybę už jų sukeltą disbalansą ir pareigas nustato Reglamento (ES) Nr.
2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis.“ Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos dėl disbalanso atsakomybės yra įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 5 d. Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 5 straipsnyje, kuris valstybėms narėms taikomas tiesiogiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 9¹ dalyje išbraukti siūlomomis nuostatomis valstybė, įgyvendina jai minėtame reglamente suteiktą teisę suformuluoja išimtį (nukrypti leidžiančią nuostatą) dėl atsakomybės už disbalansą taikymo. 7. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-0432
straipsnio pakeitimas Atkreipiame dėmesį, jog nuostatos dalis, pagal kurią operatorius turėtų rengti dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą ir jį derinti su Taryba, nepagrįstai išplečia operatoriaus funkcijas bei suponuoja papildomą ir perteklinę administracinę naštą. Remiantis Energetikos įstatymo 6 str. 12 p., Energetikos ministerijai yra pavesta nustatyti tvarką, kurioje nustatytos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) techninės sąlygos. Atitinkamai, energetikos objektų (šiuo atveju dujų sistemų) prijungimo prie operatoriaus tinklų klausimus yra pavesta reglamentuoti Energetikos ministerijos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, teikiamas siūlymas operatoriui rengti ir su Taryba derinti dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą prieštarauja Energetikos įstatymui. Be kita ko, Bendrovės vertinimu, pareiga operatoriui rengti minėtą prijungimo tvarkos aprašą suponuos papildomą ir perteklinę administracinę naštą, todėl toks siūlymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 d. įtvirtinto proporcingumo principo.
Manyta, jog šiuo atveju, prijungimo teisinių klausimų reglamentavimas yra analogiškas šiuo metu Energetikos ministro priimtiems teisės aktams, reglamentuojantiems energetikos objektų prijungimą, pvz.: · Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 1-261 „Dėl Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 1-51 „Dėl Naujų buitinių vartotojų gamtinių dujų įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų skirstymo sistemos sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. Įvertinus tai, nėra pagrindo plėsti operatorių kompetencijos reglamentuojant energetikos objektų prijungimą, todėl nuostata tikslintina atitinkamai. 13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų
gamybos įrenginiai privalo būti prijungti prie dujų sistemų, laikantis visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės, dujų slėgio ir kitų reikalavimų. 2.
sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią informaciją apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas, kuriose nurodomi biodujų gamintojo įrenginių techniniai reikalavimai, preliminarus dujų sistemos plėtros (naujos atšakos statybos, esamos dujų sistemos rekonstravimo, remonto ar kitų darbų) poreikis, preliminarūs šių darbų atlikimo terminai ir preliminari su biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų darbais susijusių išlaidų suma. Preliminarios prijungimo sąlygos turi atitikti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintą Energetikos ministro patvirtintą dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą. Visais atvejais dujų sistemos operatorius ir biodujų gamintojas, planuojantis prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, keičiasi visa biodujų gamybos įrenginiams prijungti prie dujų sistemos reikalinga technine ir kita informacija. Preliminariose prijungimo sąlygose nurodomi preliminarūs biodujų gamintojo įrenginių prijungimo prie dujų sistemos reikalavimai yra skirti biodujų gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei biodujų gamintojui, nei dujų sistemos operatoriui jokių teisių ir pareigų. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Nepritarti Siūlytina nepritarti pasiūlymui kadangi įgyvendinant Energetikos įstatymo 6 str. nuostatas dar 2012 m. birželio 18 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr.
1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ kurio 22 p. jau tada numatė, kad naujų dujų įmonių objektai prie veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų prijungiami naujų dujų įmonių prašymu, o prašymo formą, baigtinį sąrašą dokumentų bei kitus reikalingus pateikti duomenis nustato būtent patys dujų sistemų operatoriai, suderinę su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). Taigi ši Įstatymu siūloma įtvirtinti prievolė neįneša operatoriams naujų, anksčiau negaliojusių, administracinių įpareigojimų. Manytina, kad prievolė derinti tokį tvarkos aprašą su Taryba turi būti įtvirtinta įstatyminiame lygmenyje. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojančiame AIEĮ 31 str. yra numatyta, kad Energetikos ministerija rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių techninių konstrukcijų ir eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės, dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos įrenginių prijungimui prie dujų sistemų, todėl operatorių kompetencijos, reglamentuojamos šiame įstatyme ir keliuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, nėra papildomai plečiamos, nes galutiniai reikalavimai yra įtvirtinti energetikos ministro tvirtinamuosiuose teisės aktuose.
Manytina, kad kiekvienas operatorius privalo pasitvirtinti prijungimo prie dujų sistemų tvarką, kurioje būtų nustatomi detalūs prijungimo aspektai, prijungimo prašymų padavimo tvarka, reikalingų dokumentų pateikimo sąrašas, prijungimo sutarties sudarymo terminai, atsiskaitymo už dujų perdavimą ar skirstymą sąlygos, tokie administraciniai aspektai neturėtų būti tvirtinami energetikos ministro. 8. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-04 Dėl Seimo nario Jurgio Razmos 2022-04-28 pasiūlymo LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹ ir 20³ straipsniais įstatymo projektui XIVP-1571 Pasiūlyme nurodyto modelio sukūrimas yra sudėtingas, reikalaujantis reikšmingų pokyčių, kurių skirstomųjų tinklų operatorius artimiausiu metu neturėtų galimybės įgyvendinti. Be kita ko, prieš jį įgalinant būtina kompleksiškai apgalvoti tokio modelio pritaikymą esamoje gaminančio vartotojo schemoje. Siekiant įgyvendinti siūlomą modelį, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus: 1.
Reikėtų panaikinti gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdus ir naudojimosi tinklais dedamąją prilyginti persiuntimo mokesčio dedamajai; arba leisti perkelti sukauptas kilovatvalandes tik tuo atveju, jeigu skirtinguose gaminančio vartotojo objektuose yra pasirinktas tas pats gaminančio vartojimo atsiskaitymo būdas. Tokiu būdu nebūtų sudaromos galimybės gaminančiam vartotoju išvengti naudojimosi tinklais mokesčio. 2. Bendro elektros energijos kaupimo modelyje reikėtų leisti dalyvauti tik tiems to paties gaminančio vartotojo objektams, kurie bent nuo einamojo mėnesio pradžios yra priskirti tam pačiam elektros energijos tiekėjui. 3. Išnaudojus sukauptą elektros energijos kiekį ir jį perkant iš elektros energijos tiekėjo, trūkstamą kiekį kiekvienam objektui reikėtų skaičiuoti atskirai, proporcingai einamą mėnesį kiekvieno objekto iš tinklų paimtam elektros energijos kiekiui lyginant su bendru gaminančio vartotojo iš tinklų paimtu elektros energijos kiekiu. Taip gaminančiam vartotojui būtų paliekama galimybė kiekviename objekte turėti skirtingą perkamos elektros energijos tarifą. 4. Siūlome įvertinti, kaip tai gali paveikti jau suteiktą bei planuojamą paramą elektrinėms įsirengti, nes gaminantys vartotojai galėtų perkelti jau sukauptas kilovatvalandes į objektus, kurie neatitinka reikalavimų paramai (pvz., privatus klientas galėtų naudoti saulės elektrinės sugeneruotą energiją negyvenamosios paskirties objektuose). Atkreipiame dėmesį, kad skirstomųjų tinklų operatorius neturi galimybių atskirti paramas gavusių subjektų. 5. Bendrovės vertinimu, į tokį modelį gaminantys vartotojai norės įtraukti ir tuos savo objektus, kurie neturi gaminančio vartotojo statuso (ir neturi automatizuotos elektros apskaitos).
Todėl reikalinga numatyti procesą, kaip vartotojas turėtų išreikšti norą, kad jo konkretus objektas būtų įtrauktas į bendro elektros energijos kaupimo modelį (be prašymo išduoti technines sąlygas ar išankstinio nutolusios elektrinės galios priskyrimo). Pabrėžiame, kad toks modelis neišvengiamai paliestų elektros energijos tiekėjų veiklą, tad, Bendrovės vertinimu, siekiant visapusiško klausimo išnagrinėjimo bei siekiant užtikrinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. numatytus atvirumo ir skaidrumo principus, į diskusiją dėl šio modelio įgyvendinimo galimybių turėtų būti tinkamai įtraukti ir šiuo metu rinkoje veikiantys nepriklausomi elektros energijos tiekėjai. Atkreipiame dėmesį, kad toks modelis iš esmės pakeistų elektros energijos rinkos sąskaitybą, tad reikėtų nusimatyti ilgą (bent metų) pasiruošimo laikotarpį, kad elektros energijos tiekėjai bei tinklų operatoriai spėtų jam pasiruošti. Taipogi atkreipiame dėmesį, kad toks modelis būtų aktualus tik itin mažai visų elektros energijos vartotojų daliai, kurie turi kelis elektros energiją vartojančius objektus. Turint omenyje kitas šiuo metu elektros energijos rinkoje vykstančias transformacijas ir prioritetinius projektus, siūlome nukelti šio modelio svarstymą vėlesniam laikui, kad jo įgyvendinimas neturėtų neigiamos įtakos kitų prioritetinių projektų eigai. Siūloma į papildomą siūlymą neatsižvelgti. Nepritarti Siūloma pritarti Seimo nario J. Razmos siūlymui. 9. Investuotojų forumas 2022-05-05 13¹ Siūlome atsisakyti naujo gamybos mokesčio įvedimo.
Pirma, tokio dydžio naujo mokesčio įvedimas nėra niekaip kompensuojamas kitomis priemonėmis ar mažinant kitus vystytojų kaštus, be to savivaldybės jau taiko gamybos mokesčio analogą, vėjo elektrines apmokestinant maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris siekia 3 proc. nuo statinio vertės ir yra identiško dydžio lyginant su siūloma nustatyti gamybos įmoka. Taigi, šis papildomas mokestis tik dar labiau mažina paskatas vystyti vėjo elektrinių parkus rinkos sąlygomis (t. y. be valstybės/elektros energijos vartotojų subsidijų) ir didina mokestinę naštą atsinaujinančių energijos išteklių vystytojams, dėl ko investicijos į atsinaujinančiąją energiją taptų nepatrauklios. Antra, tikėtina, kad naujo mokesčio schema yra sukurta atsižvelgiant į Vokietijoje taikomą modelį. Pažymėtina, kad Vokietijoje yra taikomas gamybos mokestis, kuris negali viršyti 0,002 EUR/kWh, tačiau: - tokį mokestį savivaldybėms moka tik elektros energijos gamintojai, kurie gauna fiksuotą (feed-in) tarifą iš valstybės; - sumokėtas gamybos mokestis elektros energijos gamintojui pasibaigus kalendoriniams metams yra grąžinamas tinklo operatoriaus. Taigi, Vokietijoje elektros energijos gamintojams sumokėtas gamybos mokestis yra kompensuojamas valstybės. Trečia, tikėtina, kad įstatyminė prievolė vystytojams mokėti tokį gamybos mokestį pažeistų konstitucines teises ir principus, nes tai gali reikšti nepagrįstai nevienodo požiūrio taikymą, palyginti su kitos infrastruktūros ir elektrinių vystytojais. Taip pat šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius: „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d.,); mokesčiai mokami esant nuolatiniam apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas);
Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimas).“ Taigi pagal Konstitucijos nuostatas, negali būti nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai. Taip pat pažymime, kad nuostatos turinys yra nesuprantamas, nes neaišku, kaip mokant Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką už einamuosius metus turėtų būti atsižvelgiama į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Neaišku, ar įmoka mokama už einamuosius metus, ar visgi už praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.
Tuo atveju, jeigu mokama už praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo atveju, jeigu visgi mokama už einamaisiais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, turėtų būti nurodoma, kokiu būdu turi būti atsižvelgiama į praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, kaip tai įtakoja einamųjų metų įmoką. Priešingu atveju įmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal nežinomus, neaiškius kriterijus, priklausančius nuo atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus (toliau – įmokos administratorius) valios ir nuomonės. Tokia situacija nederėtų su konstituciniu teisinio aiškumo principu ir imperatyvu, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta neatsisakyti šio naujo mokesčio įvedimo, siūloma jį ženkliai sumažinti, nes tai yra naujas mokestis atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, kuris, kaip pažymėta aukščiau, mažina paskatas vystyti atsinaujinančius energijos išteklius. Vystytojai, įvertinus esamą reguliavimą ir mokestinę bazę, praktikoje siūlo paramos schemas vietos bendruomenėms, kurių dydis yra lygus 0,00015 Eur/kWh. Siūloma atsisakyti AIEĮ projekto 13¹ str. numatytos įmokos: „3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Kaip alternatyvą siūlome ženkliai sumažinti mokesčio dydį: „3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 0,00015 Eur/kWh.
Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Pritarti iš dalies Nepritarti dėl mokesčio atsisakymo arba jo sumažinimo. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Nekilnojamojo turto mokestį reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, ir yra skirtas savivaldybei, o ne bendruomenėms. Dėl mažesnio įmokos dydžio Manytina, kad siūlomas įmokos dydis yra optimalus siekiant užtikrinti bendruomenių poreikius ir formuoti teigiamą jų požiūrį į AEI plėtrą. Dėl prieštaravimo konstitucijai siūloma spręsti pagrindiniame komitete. Patikslinti nuostatas dėl mokesčio apskaičiavimo. 10. Investuotojų forumas
3 Siūlome pakeisti AIEĮ projekto 49 str. 3 d. išbraukiant perteklines nuostatas, kurios jau yra įtvirtintos kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir dėl to jų nėra būtina pakartotinai numatyti dar ir šiame Įstatyme, ir kurios apsunkina tiek normos turinį, tiek ir daro ją neaiškią. Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 49 str. 3 d.: „3.
teritorijas) nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, numatančių šių statinių statybą, galima statyti (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti: 1) saulės šviesos energijos elektrines; 2) vėjo elektrines; 3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose; 4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“ Nepritarti Įvertinant tai, kad žemės ūkio paskirties sklypų pagrindinė paskirtis yra su žemės ūkiu susijusi veikla, tikslinga nustatyti, kad žemės ūkio paskirties sklypo savininkas nuspręstų dėl jo vykdomos veiklos suderinamumo su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statyba ir eksploatavimu ir pateiktų sutikimą dėl šių elektrinių statybos ir eksploatavimo. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad būtų užtikrintas žemės sklypo naudojimas pagal pagrindinę paskirtį. Siūlytina nepritarti nuostatų, nustatančių išimtis biodujų gamybos įrenginių statybai, išbraukimui. Nuostatos, leidžiančios nerengti teritorijų planavimo dokumentų ir nenumatyti biodujų gamybos įrenginių statybos teritorijų planavimo dokumentuose yra ypatingai reikšmingos Lietuvoje dar tik besivystančiai biometano dujų rinkai, todėl šiomis nuostatomis siekiama supaprastinti ne tik biodujų elektrinių, tačiau ir biometano dujų gamybos įrenginių statybą.
Priešingai nei argumentuoja pasiūlymo teikėjas, tokios išimtys nėra nustatytos jokiuose kituose teisės aktuose, todėl nėra laikytinos perteklinėmis. Pažymėtina, kad AIEĮ 49 str. yra taikomas visų atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių statybos reikalavimams nustatyti, o šiuo įstatymu siekiama proveržio ne tik elektros energetikos sektoriuje. 11. Investuotojų forumas 2022-05-05 Siūlome atsisakyti AIEĮ projekto 49 str. 6 d. pakeitimo, kuriuo siūloma nustatyti visoms vėjo elektrinėms standartizuotą zoną/perimetrą iki gyvenamųjų namų, kuriame neva vyrauja vėjo elektrinės sukeliamas poveikis, ar standartizuotą atstumą iki kiekvieno atskiro gyvenamojo namo, sodo namo ir pan. Pirma, vėjo elektrinių technologijos tobulėja ir jų poveikis mažėja, todėl nustatyti standartizuotus ribojimus/poveikio zonas/ribojimų perimetrus visoms vėjo elektrinėms yra nelogiška. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą yra tiriama konkreti teritorija, kiekvienos vėjo elektrinės atskirai bei šalia esamų ir planuojamų vėjo elektrinių suminis poveikis. Atliekant detalius skaičiavimus, analizes bei ekspertinius vertinimus yra nustatoma konkretaus vėjo elektrinių parko poveikio zona ir tikslios šios zonos ribos (pvz., triukšmo, šešėliavimo izolinijos) netoliese esamų gyvenamųjų teritorijų atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau
Atitinkamai, tie patys teisiniai santykiai neturėtų būti reguliuojami vienu metu skirtinguose teisės aktuose ir dar skirtingai. Tokia kolizija yra neleistina. Trečia, dar daugiau siūlomi nustatyti vėjo jėgainių konkretūs atstumai iki išvardintų pastatų yra netgi neadekvatūs ir neprotingi, nes gerokai per dideli ir realiai neįgyvendinami Lietuvos teritorijoje. Lietuvos teritorijoje yra labai mažai gyvenviečių ar kaimų, kurie būtų užstatyti tokiu retu tankumu. Palikus šį reikalavimą, vėjo elektrinių vystymasis Lietuvoje neabejotinai susidurs su sunkumais ir vietos stoka. Toks reguliavimas tikėtina sustabdys didelių vėjo elektrinių parkų vystymą Lietuvoje. Taigi poveikio zonos vėjo jėgainių statybos atveju turėtų būti nustatomos atliekant poveikio aplinkai ir (ar) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, nes poveikis yra ir gerokai mažesnis nei nurodyta siūlomo projekto 6 dalyje. Atitinkamai, siūlome nurodyti, kad atstumai iki pastatų turi būti nustatyti vadovaujantis SŽNSĮ ir jame įtvirtintomis procedūromis. Ketvirta, įtvirtinus galimybę statyti naujus pastatus, patalpas arčiau nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 iki jau egzistuojančių pastatų, susiklostytų situacija, jog asmuo laikydamasis įstatymo reikalavimų pastatęs elektrinę, vėliau galėtų būti įpareigotas mokėti tam tikras kompensacijas. Toks analizuojamos normos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad trumpiausias atstumas iki tam tikrų objektų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Be to, 6 dalyje nustatomi atvejai, kai šis atstumas gali būti mažesnis.
Todėl analizuojamoje nuostatoje aiškiai nurodytina apie kokius atvejus – kokį konkrečiai atstumą joje kalbama. Taip pat pastebėtina, kad vėliau nuostatoje kalbama ne apie atstumą, o apie tam tikrą teritoriją, o po to vėl grįžtama prie atstumo termino vartojimo, todėl siūlytina apsispręsti, ar nuostatoje siekiama kalbėti apie tam tikrą teritoriją ar apie atstumą. Siūloma atsisakyti AIEĮ projekto 49 str. 6 d. įtvirtintų naujos vėjo jėgainių apsaugos zonos, kurios dydis būtų siejamas su vėjo elektrinės stiebo aukščiu (t. y. padauginto iš 4), įvedimo. „6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Nepritarti Įstatymo projekte siūloma numatyti prievolę vėjo elektrinių vystytojams statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu (vėjo elektrinės stiebo aukštis padaugintas iš 4) nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinių apsaugos zonų vėjo elektrinėms. Pažymėtina, kad nustačius sanitarinės apsaugos zoną vėjo elektrinei sanitarinės apsaugos zonoje gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų statyba negalima.
Tuo tarpu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatomi tik išimtiniai atvejai (kai norima statyti naujus pastatus mažesniu atstumu nuo vėjo elektrinių, nei 4 kart vėjo elektrinės bokšto aukštis), kuriais asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, turės mokėti kompensacijas nesant galimybei užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. T. y. tik tada, kai imperatyvios nuostatos dėl sveikatos reikalavimų nebus įmanoma užtikrinti, statyba bus negalima ir tik tada būtų taikoma siūloma nuostata dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Vėjo elektrinės statytojas, statydamas vėjo elektrines, prisiima riziką, kad jo vykdoma veikla gali turėti įtakos asmenų, kurių sklypai patenka į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti atstumą nuo vėjo elektrinių iki gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, sveikatai.
Kompetentingai institucijai patvirtinus, kad tokia rizika sveikatai iš tikrųjų yra, pagrįsta, kad nauja statyba negalima, taikytinas konstitucinis asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. įtvirtinama naujų statinių statytojams teisė gauti kompensaciją (asmenys praras teisę vykdyti naujų pastatų statybą dėl elektrinės daromo poveikio sveikatai). . 12. Investuotojų forumas
5 Konkrečiai, siūlome numatyti panašią procedūrą, kokia šiuo metu yra nustatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 str. 5 d., t. y. kad: „ žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.
Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.“ Siūloma AIEĮ projekte papildomai numatyti naują nuostatą, įtvirtinančią, jog: „vėjo elektrinių statybos atveju kilus ginčams su žemės sklypų, patenkančių į vėjo jėgainės sanitarinių apsaugos zonų teritoriją, savininkais ar valdytojais, pastarieji gali reikšti pretenzijas ir inicijuoti teisminį procesą tik dėl jiems mokėtinų kompensacijų sumokėjimo ir (ar) jų dydžio, tačiau ginčai dėl paties statybos projekto įgyvendinimo galimybės negalimi.“ Pritarti iš dalies Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi įtvirtinti vėjo elektrinių statybos nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų atstumai nėra tapatūs savo turiniu sanitarinėms apsaugos zonoms. Pastabai kokiu būdu sprendžiamas klausimas dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, jei asmenys nesusitaria pritartina, numatant, kad nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 13.
forumas 2022-05-05 64¹ Vadovaujantis Vokietijoje taikoma praktika, siekiant labiau apsaugoti atsinaujinančių energijos išteklių vystytojus bei siekiant sukurti patrauklesnę investicinę aplinką į atsinaujinančių energijos išteklių sektorių, siūlome numatyti, kad vystytojui gavus leidimą plėtoti atsinaujinančius energijos gamybos išteklius, tretieji asmenys inicijuojantys skundus prieš vykdomą atsinaujinančių energijos išteklių projektą neturėtų galimybės reikalauti pritaikyti reikalavimo užtikrinimo/laikinąsias apsaugos priemones ar kitu būdu laikinai stabdyti išduotų leidimų galiojimą. Toks reguliavimas užtikrintų, jog pažengę projektai negalėtų būti stabdomi dėl galimai nepagrįstų aktyvistų skundų, nusiteikusių prieš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Vien nepagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas ir vystomo projekto laikinas sustabdymas sužlugdytų projektą, nors galiausia paaiškėtų, kad skundas buvo nepagrįstas. Dažniausiai tokie aktyvistai prisidengia įkurtomis asociacijomis, kurios neva atstovauja bendruomenių interesus, tačiau jokio turto ar galimybės atlyginti padarytą žalą neturi. Pažengusiais projektais būtų laikomi tokie projektai, kurie turi rezervavę tinklo pralaidumus, turi užsitikrinę žemės sklypus vėjo elektrinių statybai ir gavę teigiamą poveikio aplinkai vertinimą, t. y. yra gavę leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pažymėtina, jog esant pateiktam skundui teisme, vystytojas prisiima visišką riziką ir atsakomybę, jei skundas būtų patenkintas ir neteisėtai išduotas leidimas panaikinamas. Tokia praktika taikoma ir Vokietijoje. Siūlome papildyti AIEĮ projektą 64¹str. Trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimas „1.
Trečiųjų asmenų skundų, dėl vėjo energijos elektrinių parkams valstybės institucijų išduotų sprendimų ar leidimų panaikinimo, pagrindu pateikti prašymai, dėl priimtų valstybės institucijų sprendimų galiojimo sustabdymo iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje, negali būti tenkinami, jeigu yra išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.“ Nepritarti Skundų nagrinėjimo tvarka yra numatyta Energetikos įstatyme ir, manytina, teisinis reguliavimas yra pakankamas. 14. Elektra iš saulės gaminančių vartotojų asociacija (EISGVA)
9 Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio 1 dienos įvertina, ar šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas rodiklis neviršija 8 procentų, ir, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio 1 dienos kasmet iki liepos 1 dienos teikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo reikiamos VIAP paramos norint išlaikyti gaminančių vartotojų veiklos schemą ne trumpiau negu iki 20¹ straipsnyje nurodyto termino. Nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui. Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 15. Elektra iš saulės gaminančių vartotojų asociacija (EISGVA) 2022-05-05 20¹ 4;5 Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į persiuntimo paslaugos dydį netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios bei skirstymo tarifo dalies, kuri lygi gaminančio vartotojo vidutiniam vidiniam suvartojimui. Gautas dydis turi būti dauginamas iš vidutinio buitinio vartotojo ir gaminančio vartotojo efektyvumo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWH kiekis sunaudotas 1 kW leistinosios naudoti galios infrastruktūros. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas pilnai įvertins ir padengs operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas.. 2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
straipsnį 4¹ dalimi: „4¹.
Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali pasirinkti atsiskaityti pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą arba pasinaudojimo tinklais dydį, apskaičiuotą netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios ir gautą dydį padauginus iš vidutinio vartotojo ir verslo gaminančio vartotojo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWh kiekis sunaudotas 1 kW leistinos naudoti galios infrastruktūros.“ Alternatyvi redakcija: Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą jeigu buvo gauta parama elektrinės įsirengimui, arba 80% pasirinkto elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifo, jeigu nebuvo gauta parama saulės elektrinės įsirengimui. 6. Pakeisti 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Buitinių gaminančių vartotojų Naudojimosi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios leistinos generuoti galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios. 1 kW pasinaudojimo tinklais kaina apskaičiuojama padauginus vidutinį gaminančių vartotojų 1 kW atiduodamą į tinklus kiekį kWH ir padauginus iš 4 dalyje apskaičiuotų pasinaudojimo tinklais įkainių.“ Nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui. Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 16. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
5 Argumentai: AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertų pateiktu vertinimu – prie dabartinių elektros skirstymo tinklų Lietuvoje, net jų nestiprinant ir neplečiant, galima būtų prijungti daugiau nei 2 GW galios elektros gamybos, naudojančios atsinaujinančius išteklius, pajėgumų. 2022 – 03 - 31 d. duomenimis prie skirstymo tinklo buvo prijungta 0,586 GW bendros galios elektros gamybos pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius išteklius. AB Litgrid ekspertų pateiktu vertinimu – prie dabartinių elektros perdavimo tinklų Lietuvoje, net jų nestiprinant ir neplečiant (neskaičiuojant jūrinės vėjo energetikos plėtros), žemyninėje dalyje galima būtų prijungti apie 3,6 GW galios elektros gamybos, naudojančios atsinaujinančius išteklius, pajėgumų. VERT pateikiamais duomenimis – prie elektros perdavimo tinklo šiuo metu prijungta apie 1,5 GW bendros galios elektros gamybos, naudojant atsinaujinančius išteklius, pajėgumų, kuriems išduoti gamybos leidimai. Tai reiškia, kad galima ženkli vėjo ir saulės elektrinių galių plėtra be esminių pakeitimų elektros skirstymo ir perdavimo tinkluose, be problemų įgyvendinant Vyriausybės keliamą tikslą iki 2030 metų vėjo elektrinių galią sausumoje padidinti iki 3,6 GW, saulės elektrinių galią iki 2 GW.
Kita vertus – matoma, kad „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) viešai pateikiamame Transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapyje gamintojams ir AB Litgrid viešai pateikiamame elektros energiją generuojančių elektrinių prijungimo prie 110 kV perdavimo tinklo žemėlapyje, tinklo operatoriai rodo, kad absoliučioje daugumoje elektros perdavimo linijų ir transformatorių pastočių naujų elektros gamintojų prijungimo galimybių nėra. Viena iš priežasčių kodėl susiklostė tokia situacija - dauguma elektros perdavimo linijų ir transformatorinių pastočių pastaraisiais mėnesiais buvo
„rezervuotos“, taikant prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, numatytą
Elektros energetikos įstatyme. Tuo būtų galima tik pasidžiaugti, tikintis, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir tokiu būdu „rezervavę“ galimybę prijungti elektros gamybos įrenginius prie elektros tinklų, iš tiesų gaus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir per 36 mėnesius (su galimu pratęsimu 6 mėnesiams), numatytus Elektros energetikos įstatyme, per kuriuos galioja leidimas, pastatys planuojamas elektrines. Tai reikštų, kad vien skirstymo tinkluose elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumai per mažiau nei 3,5 mėnesio išaugs beveik 4 kartus, taip pat bus visiškai išnaudotas perdavimo tinklų 110 kV įtampoje naujų gamintojų prijungimo potencialas ir Vyriausybės tikslas, numatytas 2030 metams, bus pasiektas gerokai anksčiau. Deja, Energetikos ministerija bei atskiri rinkos dalyviai identifikuoja grėsmę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti.
Tokia grėsmė kyla iš to, kad pastebimas piktnaudžiavimas, kai rezervuojamos elektros perdavimo ir skirstymo linijos, nepasiruošus realiai įgyvendinti projektų, o tik siekiant įgyti pranašumą prieš rezervuoti elektros linijas nespėjusius, dažnai geriau pasiruošusius, projektų įgyvendinimui konkurentus, siekiant įgyti galimybę parduoti rezervaciją kitiems saulės ar vėjo elektrinių vystytojams. Susiklosto situacija, kad kol tinkle pralaidumus rezervavę asmenys ruošiasi statyti elektrines arba ieško kam parduoti rezervaciją, atsinaujinančios energetikos plėtra tampa smarkiai lėtesnė, nei būtų, jei asmenys, kurie yra pasiruošę ir realiai ketina statyti elektrines, turėtų leidimus jas statyti. Vyriausybės siūlymas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį nuo 15 eurų/kW iki 50 eurų/kW, siekiant tokiu būdu “atbaidyti” tinkle pralaidumų rezervavimo perpardavėjus turi trūkumų: Lietuvoje taikomas prievolių užtikrinimo dydis jau šiuo metu yra didžiausias regione (Lenkijoje banko garantas yra apie 7,5 Eur/kW, Latvijoje apie 3 Eur, o Estijoje - banko garantas nereikalingas visai), o jį dar labiau padidinus: · Sumažintų konkurenciją tarp investuotojų, nes smulkiam verslui, kuris tokio pobūdžio išlaidas turėtų dengti nuosavu kapitalu, o ne banko garantija, tai taptų pernelyg didele našta. Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtros sektoriuje yra vos 3-5 įmonės, kurios turi finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas. · Smarkiai pablogintų investicijų į didžiuosius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kurie ateityje būtų jungiami prie 330 kV įtampos elektros perdavimo tinklų, patrauklumą, lyginant su analogiškomis investicijomis gretimose valstybėse, netaikančiose tokio prievolių užtikrinimo dydžio arba taikančio gerokai mažesnį prievolių užtikrinimą.
Be to, vien tik pakėlus prievolių užtikrinimo dydį, nebus pasiektas pagrindinis tikslas – vėjo ir saulės elektrinių plėtra tokiu būdu nepagreitės. Todėl siūlome atsisakyti minties didinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį nuo 15 Eur/kW iki 50 Eur/kW, o tikslui pasiekti teikiami alternatyvūs pasiūlymai prievolių įvykdymo užtikrinimo didinimui. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad asmuo, kuris pasirašo ketinimo protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia prievolių užtikrinimo, naują prašymą pasirašyti ketinimo protokolą galėtų pateikti ne anksčiau, kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimo protokolo pasirašymo dienos. Tokiu būdu bus užtikrinta prevencija piktnaudžiavimui, kai tinkle pralaidumai rezervuojami iš viso nepateikiant jokio prievolių užtikrinimo, o pasibaigus terminui, per kurį privaloma pateikti prievolių užtikrinimą, iš karto pateikiamas dar vienas prašymas pasirašyti ketinimo protokolą, taip kartojant šį veiksmą eilę kartų ir per tą laiką ieškant “rezervacijos” pirkėjo. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 14 straipsnį 19 dalimi: 19.
Kai asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, pasirašo ketinimų protokolą, bet Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka elektros tinklų operatoriui nepateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo, tai toks asmuo naują prašymą pasirašyti ketinimų protokolą gali pateikti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimų protokolo pasirašymo dienos.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pasiūlymą dėl efektyvesnio tinko pralaidumų išnaudojimo ir atgrasymo priemonių nepagrįstai rezervuoti tinklo pralaidumus sudarant ketinimų protokolus pateikti pasiūlymą dėl Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-1570. Siūloma nepritarti pasiūlymui nekeisti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį paliekant
pakeitimų tikslai. 17. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
2 Argumentai: Atsinaujinančių išteklių įstatyme yra numatyta galimybė apmokestinti gaminančius vartotojus po to, kai gaminančių vartotojų ir gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, elektrinių įrengtoji suminė galia, palyginus su visų veikiančių elektrinių įrengtąja sumine galia, viršys 8 procentus. Tai didina teisinį investicijų, į elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių savo poreikiams padengti, rizikingumą ir teisinį neapibrėžtumą. Pagal šią schemą galimas net izoliuotai nuo tinklo dirbančių, atsinaujinančius išteklius naudojančių, elektros gamintojų/vartotojų apmokestinimas „nuodėmės mokesčiu“ Gaminančių vartotojų skatinimo schema yra su Europos Komisija suderinta valstybės pagalbos schema.
Todėl siūloma įstatymu numatyti, kad tokiu atveju, jei tiekėjai ateityje susidurtų su finansinėmis problemomis, aptarnaujant gaminančius vartotojus, jų finansinis šios veiklos rentabilumas turėtų būti užtikrinamas ne iš gaminančių vartotojų apmokestinimo, o iš visų vartotojų apmokestinimo per VIAP paramos schemą. Tokiu būdu, į nuosavą elektros gamybą, naudojant atsinaujinančius išteklius, bus paskatinti elektros vartotojai, kuriuos gąsdina apmokestinimo ateityje galimybė. Pasiūlymas:
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
taryba, remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio 1 dienos įvertina, ar šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas rodiklis neviršija 8 procentų, ir, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio 1 dienos kasmet iki liepos 1 dienos teikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo reikiamos VIAP paramos norint išlaikyti gaminančių vartotojų veiklos schemą ne trumpiau negu iki 20¹ straipsnyje nurodyto termino. Nepritarti Reikalavimas įtvirtintas perkeliant Direktyvos 2018/2001 nuostatas. 18.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
3 Argumentai: Gaminantys vartotojai, kurie per kaupimo laikotarpį nuo balandžio 1-os iki kovo 31 d. į tinklus patiekė daugiau elektros energijos, nei pasiėmė iš tinklo, už šį perteklių šiuo metu gali tikėtis elektros tiekėjo, su kuriuo yra sudaręs sutartį, kompensacijos, elektros perteklių paliekant elektros tiekėjui, taip sudarant tiekėjui galimybę šį perteklių parduoti kitiems elektros vartotojams, turintiems sutartis su šiuo tiekėju. Skirtingi elektros tiekėjai šiuo metu taiko skirtingus kompensacijos nustatymo mechanizmus, bet nei vienu atveju gaminantis vartotojas negali rinktis, o turi sutikti su tiekėjo siūlomu kompensacijos dydžiu. Šiuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimu būtų sukuriama galimybė gaminančiam vartotojui elektros perteklių parduoti kitiems tiekėjams arba elektros vartotojams, jei nesusitariama su savo tiekėju dėl kompensacijos. Tai iš esmės sustiprintų gaminančių vartotojų derybines pozicijas santykiuose su savo tiekėju. Taip pat, sudarytų galimybes gaminantiems vartotojams būti aktyvesniais elektros rinkos dalyviais, nei yra dabar, t.y. užtikrintų laisvą disponavimą savo sukuriama verte.
Pasiūlymas: Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalį 1 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį
kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos kovo 31 dienos dvejus metus (toliau – kaupimo laikotarpis);
4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, o gaminantis vartotojas turi teisę iki kaupimo laikotarpio pabaigos pasirinkti arba, kad už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir būdais parduoti šį elektros energijos kiekį po kaupimo laikotarpio pabaigos.
Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau, negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva yra pasirinkusi gaminančio vartotojo schemą, kai gaminančio vartotojo pagaminta ir nesuvartota elektros energija yra „kaupiama“ tinkluose, o esant poreikiui, atgaunama kaupimo laikotarpio eigoje arba už nesuvartotą elektros energiją išmokama kompensacija.
Sukauptos ir kaupimo laikotarpiu nesuvartotos elektros energijos pardavimas sąlygotų didesnes administracines procedūras gaminančiam vartotojui ir didintų mokestinę naštą – tikėtina, kad tokiu atveju gaminantis vartotojas turėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ar turėti kitą pagrindą ekonominei veiklai vykdyti, dėl ko, pagal galiojančius teisės aktus, kiltų mokestinė prievolė. 19. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
4 Argumentai: Siūloma, kad nustatant naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą gaminantiems vartotojams, būtų užtikrinama, kad tinklo operatoriaus vidutinės pajamos iš gaminančių vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, būtų kiek galima artimiau susijusios su elektros tinklo operatorių vidutinėmis pajamomis, gaunamomis iš visų elektros vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, taip išvengiant kryžminio subsidijavimo, kai viena vartotojų grupė subsidijuoja kitą vartotojų grupę. Taikant dabartinę kainodarą gaminantys vartotojai smarkiai subsidijuoja įprastus vartotojus.
Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos duomenimis, kuriuos jiems pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) specialistai, vidutinis įprastas buitinis vartotojas per metus savo įrengtąją leistiną vartoti galią išnaudoja vidutiniškai 4,2 % efektyvumu (čia 100% efektyvumas reikštų, kad vienas leistinos naudoti galios kW sąlygotų 8760 (valandų skaičius per metus) kWh elektros vartojimą), o prie dabartinio persiuntimo tarifo, tinkle operatoriaus pajamos iš tokio vartotojo siekia apie 23,4 Eur vienam įrengtam leistinos naudoti galios kW. Atitinkamai privatūs gaminantys vartotojai per metus savo įrengtąją leistiną vartoti galią išnaudoja vidutiniškai 14 % efektyvumu (čia skaičiuojama tik iš tinklo paimta elektros energija, nevertinant elektros suvartojimo gamybos metu), o prie dabartinės naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos, tinklo operatoriaus pajamos iš tokio vartotojo siekia apie 54,2 Eur vienam įrengtam leistinos naudoti galios kW. Taigi, gaminantys vartotojai dideliu mastu subsidijuoja įprastus vartotojus. Siūloma šios kryžminės subsidijos atsisakyti, sumažinant gaminančių vartotojų apmokestinimą Pasiūlymas:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai,
atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į persiuntimo paslaugos dydį netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios bei skirstymo tarifo dalies, kuri lygi gaminančio vartotojo vidutiniam vidiniam suvartojimui.
Gautas dydis turi būti dauginamas iš vidutinio buitinio vartotojo ir gaminančio vartotojo efektyvumo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWH kiekis sunaudotas 1 kW leistinosios naudoti galios infrastruktūros. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas pilnai įvertins ir padengs įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas., gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;. 2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“ Nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui.
Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 20. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
5 Argumentai: Siūloma, kad nustatant naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą gaminantiems vartotojams, būtų užtikrinama, kad tinklo operatoriaus vidutinės pajamos iš gaminančių vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, būtų kiek galima artimiau susijusios su elektros tinklo operatorių vidutinėmis pajamomis, gaunamomis iš visų elektros vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, taip išvengiant kryžminio subsidijavimo, kai viena vartotojų grupė subsidijuoja kitą vartotojų grupę. Taikant dabartinę kainodarą gaminantys vartotojai smarkiai subsidijuoja įprastus vartotojus. Siūloma šios kryžminės subsidijos atsisakyti, sumažinant gaminančių vartotojų apmokestinimą Pasiūlymas:
straipsnį 4¹ dalimi: „4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali pasirinkti atsiskaityti pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą arba pasinaudojimo tinklais dydį, apskaičiuotą netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios ir gautą dydį padauginus iš vidutinio vartotojo ir verslo gaminančio vartotojo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWh kiekis sunaudotas 1 kW leistinos naudoti galios infrastruktūros.“ Nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui. Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 21. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
6 Pasiūlymas:
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Buitinių gaminančių vartotojų Naudojimosi naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios leistinos generuoti galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios. 1 kW pasinaudojimo tinklais kaina apskaičiuojama padauginus vidutinį gaminančių vartotojų 1 kW atiduodamą į tinklus kiekį kWH ir padauginus iš 4 dalyje apskaičiuotų pasinaudojimo tinklais įkainių.“ Nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui. Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 22.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
7 Argumentai: Lietuvos kariuomenė yra parengusi Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapį, kuriame didelė dalis Lietuvos teritorijos yra įvardinta, kaip
„teritorija, kurioje vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad
energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas pasirašys su kariuomene sutartį dėl dalies investicijų ir kitų išlaidų nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti kompensavimo“ (žr. iliustraciją žemiau – geltonai pavaizduota Lietuvos teritorijos dalis): Deja, yra susiformavusi praktika, kai vėjo elektrinių vystytojams, kurie kreipiasi į kariuomenę dėl vėjo elektrinės statybos šiose zonose, prašydami pateikti sutarties variantą, kuriame būtų paskaičiuotos reikalingos kompensacijos, kariuomenė atsakymus siunčia per labai ilgą laiką, dažnai užtrunkantį kelis metus, o kartais atsakymas iš viso nėra pateikiamas. Šiuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo siūlymu įvedamas reikalavimas, kad kariuomenė turėtų derinti savo sąlygas su vėjo elektrinės vystytojo per Viešojo administravimo įstatyme numatytus terminus, kaip tai daro ir kitos institucijos. Toks pakeitimas smarkiai pagreitintų vėjo elektrinių plėtrą Lietuvos pasienio zonose ten, kur įmanoma suderinti kariuomenės radarų ir vėjo elektrinių veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“ Nepritarti Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi informacijos pateikimo ir derinimo terminai numatyti Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 23. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
10 Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones.
Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“ Nepritarti Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi informacijos pateikimo ir derinimo terminai numatyti Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 24.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
8 Argumentai: Siekiant pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, atleidžiant vėjo elektrinių vystytojus nuo reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą tais atvejais, kai vėjo elektrinės yra planuojamos teritorijoje, kuri vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (pvz.: savivaldybės specialiajame vėjo energetikos plėtros plane), kurio sudedamąja dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, yra numatyta kaip tinkama vėjo elektrinių statybai. Tai leistų išvengti poveikio aplinkai dubliavimo, kai rengiamas tiek strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tiek poveikio aplinkai vertinimas. Vėjo elektrinių plėtrą numatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimas taptų realiu savivaldybių įrankiu pritraukti investuotojus vėjo energetikai savivaldybėje vystyti. Lygiagrečiai teritorijose, kurios ankstesnių paukščių ir šikšnosparnių tyrimų metu yra įvardintos, kaip labai jautrios, vidutiniškai jautrios bei neištirtose teritorijose, įvedamas reikalavimas tokiais atvejais vykdyti paukščių ir šikšnosparnių tyrimus ir monitoringą, kurie turėtų būti pabaigti iki vėjo elektrinių statybos leidimo išdavimo ir turi būti taikomos žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, nustatytos šiais tyrimais ir monitoringu. Tokie pakeitimai, išvengiant vertinimo dubliavimo, leis stipriai pagreitinti vėjo elektrinių planavimo procedūras, nesukuriant rizikos aplinkai. Pasiūlymas:
Papildyti 49 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sudėtine dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tai tokioje teritorijoje įrengiamoms vėjo elektrinėms planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, tačiau asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, labai jautriose, vidutiniškai jautriose ir neištirtose teritorijose turi taikyti žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, statytojo nustatytas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos atliktais paukščių ir šikšnosparnių tyrimais ir monitoringu.“ Pritarti Neatsižvelgta į pasiūlymą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo tais atvejais, kai vėjo elektrinės statomos teritorijoje, kuriai parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kadangi rengiant teritorijų planavimo dokumentą nėra vertinami konkretūs vėjo elektrinių modeliai ir parametrai bei nenumatoma tiksli kiekvienos elektrinės vieta. Poveikio aplinkai vertinimas yra detalus procesas. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, be kita ko, nurodo ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu. Be to, specialiųjų planų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesai yra skirtingos apimties, jų tikslai ir atlikimo tvarkos yra skirtingos. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu vertinamos planų ar programų įgyvendinimo pasekmės aplinkai, o poveikio aplinkai vertinimo metu vertinamas konkrečios ūkinės veiklos poveikis aplinkos komponentams. 25.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2022-05-0916 10, 11 Argumentai: Siekiant išvengti situacijos, kai keičiant reguliavimą yra prarandamas iki įstatymo pakeitimo padaryto vėjo elektrinių projektų vystymo įdirbis, vystytojams prarandant visą įdirbį, rengiant specialiuosius planus, skaičiuojant ir derinant sanitarines apsaugos zonas (SAZ), gaunant žemės, patenkančios į SAZ savininkų sutikimus, o taip pat siekiant pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, numatant, kad tais atvejais, kai projektai yra pradėti (tai yra pradėtas rengti poveikio aplinkai vertinimas arba specialusis vėjo energetikos vystymo planas teritorijai, kurioje planuojama vėjo jėgainė), šiems projektams nėra taikomas reikalavimas vėjo elektrines įrengti taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Jau pradėti projektai gali būti baigti įgyvendinti, jei šie projektai yra vystomi, užtikrinant, kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų būtų ne mažesnis, nei specialiajame plane nustatytas ir su visuomene bei atsakingomis institucijomis suderintas atstumas. Jau pradėti projektai gali būti baigti įgyvendinti taip pat, jei atstumas nuo statomos vėjo jėgainės iki numatytos paskirties pastatų yra didesnis, nei jau patvirtinta sanitarinė apsaugos zona. Taip užtikrinama, kad statomos vėjo jėgainės nekenktų žmonių sveikatai, t.y., kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nustatytos paskirties namų, kuriuose nuolat būna žmonės, būtų didesnis, nei poveikio visuomenės sveikatai vertinime įvertinta sanitarinė apsaugos zona. Kartu nebūtų prarandamas vėjo jėgainių vystytojų įdirbis, rengiant specialiuosius planus, o taip pat, nustatant sanitarines apsaugos zonas pagal iki šiol galiojusius teisės aktus.
Pakeitimu įtvirtinama, kad žemės, kurios patenka į nustatytas sanitarines apsaugos zonas, įvertintas pagal iki įstatymo pakeitimo galiojusius teisės aktus, savininkų sutikimas su planuojamos vėjo jėgainės statyba būtų laikomas žemės savininkų informavimu, numatomu naujoje įstatymo redakcijoje. Taip išvengiant vėjo jėgainės vystytojo veiklos dubliavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį, ją išskirti į dvi dalis, 10 ir 11 dalis ir išdėstyti taip:
„10. Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo pradėtiems vėjo
elektrinių įrengimo projektams (projektas laikomas pradėtu, jeigu atitinkamoje teritorijoje yra pradėtas rengti vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas arba yra pradėta planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su vėjo elektrinių įrengimu, poveikio aplinkai vertinimo procedūra) nėra taikomi šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai, jeigu tokie projektai yra vystomi pagal rengiamus ar parengtus vėjo elektrinių plėtrą numatančius teritorijų planavimo dokumentus, nustatančius vėjo elektrinių atstumą iki gyvenamosios paskirties objektų.. 11. Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu.
Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio
informacija sanitarinės apsaugos zonos dydžio atstumu esančių žemės sklypų savininkams siunčiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 16 straipsnyje numatyta, kad iki įstatymo nuostatų, kuriomis siūloma įtvirtinti reikalavimą statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, patenkančių į nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 11-13 dalyse nustatyta informavimo tvarka. Siūlytina įstatymo projekte nustatyti, kad šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6-14 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2023 m. sausio 1 d. gautas teigiamas sprendimas dėl vėjo elektrinių veiklos leistinumo.
Tokiu būdu suteikiama galimybė užbaigti projektus pagal iki įstatymo pakeitimo galiojusį reguliavimą. Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 10 dalį, įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22 (pasikeitus Įstatymo projekto 15 straipsnio 6-8 dalių numeracijai į 7-14) ir ją išdėstyti taip:
„Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų
savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šiuo esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkų informavimu ir neprieštaravimu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7 12-13 dalyje dalyse nustatyta informavimo tvarka. Šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7-14 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2023 m. sausio 1 d. atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir gautas teigiamas sprendimas dėl vėjo elektrinių veiklos leistinumo. .“ 26.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
5 Argumentai: Siekiant sudaryti galimybę savivaldybės administracijai pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą tokiu būdu, kad būtų sudaryta galimybė naujai statomoms vėjo jėgainėms netaikyti reikalavimo išlaikyti ne mažesnį atstumą nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, o vietoje to užtikrinant, kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų būtų ne mažesnis, nei vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (specialiajame plane) nustatytas ir su visuomene bei atsakingomis institucijomis suderintas atstumas. Tai įprasmintų specialiųjų vėjo energetikos plėtros savivaldybėse rengimą, kaip priemonę, leidžiančią pritraukti daugiau investicijų į vėjo energetikos plėtrą savivaldybėse. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Didesnės Jeigu nėra parengto vėjo elektrinių plėtrą numatančio teritorijų planavimo dokumento, tai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, tai tokioje teritorijoje didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės iki nurodytų pastatų yra įrengiamos laikantis atstumo, nurodyto atitinkamame teritorijų planavimo dokumente. Šio atstumo Šių atstumų laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo arba strateginio pasekmių aplinkai procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Nepritarti Kartu su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas, kuriame siūloma įtvirtinti, kad vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumente. Tokia išimtimi siekiama spartinti vėjo energetikos plėtrą, o Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma įtvirtinti reikalavimą statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu nuo gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų, siekiant užtikrinti visuomenės teigiamą požiūrį į vėjo energetiką ir užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi. 27.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2022-05-0915 11, 12 Argumentai: Siekiant pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, atleidžiant vėjo elektrinių vystytojus nuo reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą tais atvejais, kai vėjo elektrinės yra planuojamos teritorijoje, kuri vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (pvz., savivaldybės specialiajame vėjo energetikos plėtros plane), kurio sudedamąja dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, yra numatyta, kaip tinkama vėjo elektrinių statybai. Tai leistų išvengti poveikio aplinkai dubliavimo, kai rengiamas tiek strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tiek poveikio aplinkai vertinimas. Vėjo elektrinių plėtrą numatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimas taptų realiu savivaldybių įrankiu pritraukti investuotojus vėjo energetikai savivaldybėje vystyti. Lygiagrečiai teritorijose, kurios ankstesnių paukščių ir šikšnosparnių tyrimų metu yra įvardintos, kaip labai jautrios, vidutiniškai jautrios bei neištirtose teritorijose, įvedamas reikalavimas tokiais atvejais vykdyti paukščių ir šikšnosparnių tyrimus ir monitoringą, kurie turėtų būti pabaigti iki vėjo elektrinių statybos leidimo išdavimo ir turi būti taikomos žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, nustatytos šiais tyrimais ir monitoringu. Tokie pakeitimai, išvengiant vertinimo dubliavimo, leis smarkiai pagreitinti vėjo elektrinių planavimo procedūras, nesukuriant rizikos aplinkai. Pasiūlymas:
Papildyti 49 straipsnį nauja 11 ir 12 dalimis ir jas išdėstyti taip: „11.
Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sudėtine dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tai tokioje teritorijoje įrengiamoms vėjo elektrinėms planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, tačiau asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, labai jautriose, vidutiniškai jautriose ir neištirtose teritorijose turi taikyti žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, statytojo nustatytas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos atliktais paukščių ir šikšnosparnių tyrimais ir monitoringu. 12. Kiekvienas vėjo elektrinių įrengimu suinteresuotas asmuo gali Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naudotis planavimo iniciatyvos teise ir teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, numatančių vėjo elektrinių plėtrą, rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.“ Nepritarti Neatsižvelgta į pasiūlymą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo tais atvejais, kai vėjo elektrinės statomos teritorijoje, kuriai parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kadangi rengiant teritorijų planavimo dokumentą nėra vertinami konkretūs vėjo elektrinių modeliai ir parametrai bei nenumatoma tiksli kiekvienos elektrinės vieta. Poveikio aplinkai vertinimas yra detalus procesas. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, be kita ko, nurodo ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu.
Be to, specialiųjų planų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesai yra skirtingos apimties, jų tikslai ir atlikimo tvarkos yra skirtingos. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu vertinamos planų ar programų įgyvendinimo pasekmės aplinkai, o poveikio aplinkai vertinimo metu vertinamas konkrečios ūkinės veiklos poveikis aplinkos komponentams. 28. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
3 Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad gamintojai jau šiuo metu į savivaldybių biudžetą tiesiogiai moka nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčius. Be to, dalis gamintojų turi ilgalaikius paramos mokėjimo vietos bendruomenėms susitarimus. Tai turėtų būti įvertinama, apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokų dydį. Atsižvelgiant į tai, būtų išlygintos gamintojų veiklos sąlygos skirtingose savivaldybėse, taikančiose skirtingus nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčių apskaičiavimo principus gamintojams. Be to, tai išlygintų sąlygas tiems gamintojams, kurie jau turi paramos susitarimus su vietos bendruomenėmis ir tiems gamintojams, kurie tokių susitarimų neturi arba parama yra tik simbolinė. Pasiūlymas:
energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh.
Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, iš gautos sumos atėmus gamintojo išlaidas nekilnojamo turto, infrastruktūros mokesčiams, mokamiems į savivaldybės biudžetą bei per metus sumokėtą paramą vietos bendruomenėms. Pritarti iš dalies Siūloma nustatyti, kad įmoka taikoma tik naujiems gamintojams. Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių
elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiems po šio
saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines.“
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
3 Argumentai: Siūlome gamybos įmoką skaičiuoti atsižvelgiant ne į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, bet pagal elektros energiją gaminančių įrenginių įrengtąją galią. Šio pasiūlymo pagrindinis motyvas yra tai, kad nėra aišku kokiais duomenimis remiantis bus apskaičiuojamas pagamintos elektros energijos kiekis hibridinėse elektrinėse. Jeigu kiekvienai energijos rūšiai apskaityti bus įrengti atskiri elektros apskaitos prietaisai, tai jų duomenys dėl fizikinių priežasčių (elektros energijos nuostolių elektrai tekant tinklu) skirsis nuo įvadinio apskaitos prietaiso duomenų. Todėl nėra aišku, ar hibridinėje elektrinėje pagamintos elektros energijos kiekis bus skaičiuojamas pagal įvadinio skaitiklio duomenis, ar pagal atskirų skaitiklių, įrengtų kiekvienai elektrinei, duomenis.
Skaičiuojant įmoką pagal elektrinės įrengtąją galią būtų labai supaprastintas įmokos apskaičiavimas ir kiekvienam elektros energijos gamintojui būtų aišku, kokio dydžio įmoką jis turi mokėti, be to, būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui dėl skirtingose elektrinėse pagamintos elektros energijos apskaitos. Pasiūlymas:
Pakoreguoti 6 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 13(1) straipsniu, 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį elektrinės įrengtąją galią.“ Pritarti iš dalies Nepritarti dėl įmokos skaičiavimo atsižvelgiant į įrengtąją galią. Manytina, kad elektros energijos gamybos įmoką tikslinga sieti su gamybos kiekiu, siekiant užtikrinti ne tik bendruomenių, tačiau ir gamintojų interesus, tuomet, kai dėl tam tikrų techninių priežasčių elektrinė negamina elektros energijos ar dėl klimatinių sąlygų pagamina mažai elektros energijos. Su faktiniu gamybos kiekiu siejama gamybos įmoka užtikrintų, kad gamintojas nepatirs neproporcingai didelės finansinės naštos esant minėtiems atvejams. Patikslinti nuostatas dėl įmokos apskaičiavimo. 30. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
3 Argumentai: Siekiant surinkti duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, elektrinių savininkai turės statyti atskirus skaitiklius, apskaičiuojančius kiekvienos energijos rūšies duomenis.
Tai papildoma našta verslui, be to, šių skaitiklių duomenys dėl elektros energijos praradimo tinkle skirsis nuo įvadinio skaitiklio duomenų, taigi, duomenys bus netikslūs. Taip pat, įstatymo projekte nėra apibrėžti reikalavimai duomenų teikimui - nėra aišku, ar galima teikti duomenis, kurie gauti ne iš metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų (pvz., užpildant laisvos formos deklaraciją). Nėra aišku, kaip bus apskaičiuota ir atskirta elektrinės savininko ne pagaminta, bet nupirkta elektros energija, kuri kaupiama hibridinės elektrinės kaupimo įrenginiuose. Todėl siūlome atsisakyti reikalavimo skaičiuoti hibridinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekį pagal naudojamas energijos rūšis, o elektros gamybos įmoką skaičiuoti nuo įrengtosios elektrinės galios (objektyvaus kriterijaus), o ne nuo pagaminto elektros energijos kiekio. Pasiūlymas:
Pakoreguoti 10 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 21(3) straipsniu, 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Elektros tinklų operatorius turi teisę iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų gauti informaciją teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti, įskaitant duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis.“ Nepritarti Manytina, kad siekiant statistinio tikslumo, atskirai turi būti apskaitoma hibridinėje elektrinėje pagaminta elektros energija. 31.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
5 Argumentai: Ši dalis taptų neaktuali, jeigu būtų atsisakyta įpareigojimo skaičiuoti hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis. Pasiūlymas: Išbraukti 10 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 21(3) straipsniu, 5 dalį: „5. Šio straipsnio nuostatos dėl elektros energijos apskaitos pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis nėra taikomos asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus gamintojus, kuriems taikomas fiksuotas tarifas, arba gamintojus, vykdančius veiklą šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Nepritarti Manytina, kad siekiant statistinio tikslumo, atskirai turi būti apskaitoma hibridinėje elektrinėje pagaminta elektros energija
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2022-05-0915 Argumentai: Siūloma aiškiau apibrėžti kompensacijos apskaičiavimo tvarką, kad būtų išvengta bylinėjimosi teisme, jeigu šalims nepavyktų susitarti dėl kompensacijos dydžio. Rinkos dalyvių rizika dėl kaimyninių sklypų nuostolių kompensavimo turi būti nuspėjama, ji negali būti beribė, kitu atveju būtų pažeisti rinkos dalyvių teisėti lūkesčiai. Žemės sklypų savininkų interesai turėtų būti subalansuoti taikant šiuo metu kitame įstatyme nustatytą teisingą žemės rinkos kainos nustatymo metodiką. Pasiūlymas:
Papildyti 15 straipsnį, kuriuo keičiamas 49 straipsnis, nauja 7 dalimi, 7-10 dalis laikyti 8-11 dalimis, 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Maksimali kompensacijos, nurodytos šio straipsnio 6 dalyje, už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo suma negali būti didesnė nei žemės sklypo dalies, patenkančios į 6 dalyje nurodytą atstumą, rinkos vertė. Rinkos vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsniu. Žemės sklypo vertinimą užsako ir turto vertinimo išlaidas apmoka asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu.“ Pritarti iš dalies Siūlytina palikti galimybę asmeniui, suinteresuotam naujų gyvenamosios ar panašios paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmeniui, suinteresuotam elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, tartis dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, tačiau nustatyti, kad pavyzdinę tokio susitarimo formą savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Nepavykus susitarti, ginčas būtų sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, manytina, bus sudarytos prielaidos nepiktnaudžiauti reikalaujant nepagrįsto dydžio kompensacijų. 33. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
3 Argumentai: Įstatymo projekte yra numatytas įpareigojimas užtikrinti pagrindinę žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, kai eksploatuojamos vėjo elektrinės. Manytina, kad toks reguliavimas nėra racionalus, nes vėjo elektrinės netrukdo naudoti žemės sklypo žemės ūkio reikmėms. Todėl atskiras „galimybės užtikrinimas“ būtų perteklinis. Be to, įstatymo projekte nėra aiškiai nurodyta, kokia forma ir kokiu būdu turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio reikmėms.
Įstatymo projekte nėra apibrėžta, kokios formos dokumentas (laisvos formos deklaracija ar kt.) turėtų patvirtinti, jog yra „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkiui. Taip pat nėra apibrėžta, kokiems asmenims turi būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę žemės ūkio reikmėms ir kokiu būdu šie asmenys turi būti informuojami apie tai. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projektą tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pastatyta vėjo elektrinė priklauso vėjo elektrinės savininkui, tai vėjo elektrinės savininkas turėtų pats sau
„užtikrinti galimybę“ naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės ūkio
paskirtį. Pasiūlymas: Pakoreguoti 14 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose ir jeigu yra užtikrinama galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“ Nepritarti Ne visuose žemės ūkio paskirties sklypuose yra vykdoma žemės ūkio veikla.
Tuo atveju, jei tokia veikla vykdoma, sklypo savininkas, duodamas sutikimą dėl vėjo, saulės ar hibridinės elektrinės vystymo, įvertina ar abi veiklos galėtų būti vykdomos. Tuo atveju, kai vėjo elektrinės statytojas nuosavybės teise ir valdo sklypą, kuriame numatoma statyti vėjo elektrinę, manytina, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostata nebūtų taikoma ta apimtimi, kiek tai susiję su savininko sutikimu dėl vėjo elektrinės statybos. Paminėtina, kad Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p. numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Baudos už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą numatytos Administracinių nusižengimo kodekso 261 str. 34.
energetikos asociacija 2022-05-0914 Dėl 14 str,. keičiančio 49 straipsnį Siūlome šio straipsnio p.3 papildyti: 3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir nerengiant ar nekeičiant teritorijų planavimo dokumentų galima statyti: 1) saulės šviesos energijos elektrines; 2) vėjo elektrines; 3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
Paaiškinimas: Siūlomą nuostatą prašome įrašyti todėl, kad reikalavimai ar nereikalavimai rengti teritorijų planavimo dokumentuose įvairiuose teisės aktuose formuluojami skirtingai. Tokia formuluotė leis išvengti šios labai svarbios įstatyminės nuostatos skirtingo traktavimo savivaldybės ir kitose valstybinės institucijose. Nepritarti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Analogišką reguliavimą siūloma įtvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo projekte dėl vėjo elektrinių. Todėl, papildymas laikytinas netikslingu. 35. UAB „IGNITIS
2022-05-096 Bendrovė pritaria, kad greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų vystymo teritorijų esančios bendruomenės turėtų būti skatinamos bei remiamos, o bendruomenės įmokos įforminimas įstatymo lygiu būtų tinkama priemonė skaidrumui užtikrinti.
Taip pat sutinka, kad tam tikras finansinis vystytojų prisidėjimas skatina atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą regionuose ir sukuria papildomą naudą vietos bendruomenėms. Bendrovė pritaria, kad bendruomenės įmokos įforminimas įstatymo lygiu būtų tinkama priemonė skaidrumui užtikrinti. Tačiau siūloma gamybos įmoka yra papildomas mokestis visiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų vystytojams, kuriems ir taip šiuo metu taikomi nekilnojamo turto, infrastruktūros ir kiti mokesčiai. Atsižvelgdami į tai, siūlome ne papildomą elektros energijos gamybos įmoką, o šiuo metu mokamo nekilnojamo turto mokesčio privalomos dalies skyrimą bendruomenėms. Šiuo metu savivaldybių tarybos dažnu atveju nustato maksimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą bei vidinę tvarką, kaip gali būti paskirstomos gautos lėšos. Toks nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydis yra taikomas apleistam ir nenaudojamam turtui bei vėjo elektrinėms. Todėl siūlome nustatyti vieną visoms savivaldybėms galiojantį (ir pagal poreikį/išimtis galimą mažinti, bet ne didinti) nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektams bei nustatyti privalomą to nekilnojamo turto mokesčio dalies dydį, kuris privalo būti skiriamas greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų esančioms bendruomenėms bei jų poreikiams. Bendra nekilnojamo turto mokesčio naudojimo tvarka gali būti nustatyta atskirose savivaldybių tvarkose arba nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu bus užtikrintas mokestinis stabilumas bei aiškios gautų lėšų paskirstymo gairės savivaldybėms bei bendruomenėms.
Atsisakyti siūlomos elektros energijos gamybos įmokos bei keisti šiuo metu mokamo nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį bei privalomą dalies šio mokesčio skyrimą bendruomenėms. Nepritarti Nekilnojamojo turto mokestį reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuris šiuo Įstatymų paketu nėra keičiamas. 36. UAB „IGNITIS
2022-05-09 6;16 Jeigu vis dėlto nebus gamybos įmoka pakeista į nekilnojamo turto mokesčio tarifo dalies mokėjimą bendruomenėms, Bendrovė siūlo netaikyti gamybos mokesčio saulės šviesos energijos elektrinėms. Įmoka yra kompensacinė priemonė aplinkinėms gyvenvietėms už jų patiriamus tam tikrus nepatogumus dėl atsiradusių atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektų aplinkinėse teritorijose, todėl saulės šviesos energijos projektams neturėtų būti taikoma. Taip pat, Bendrovės nuomone, svarbu aiškiai reglamentuoti, kad gamybos įmoka nebus taikoma gamintojams, kurie laimės konkursą, kuris yra planuojamas dėl jūrinės energetikos plėtros Lietuvoje, kadangi konkurso laimėtojas pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20(1), 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57,
pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymu Nr. XIV-1001 priimtą reglamentavimą ir taip turės prisiimti Vyriausybės nustatytus reikalavimus, susijusius su parama vietos bendruomenėms. Be to, šiuo metu nėra aišku, ar minėto konkurso laimėtojui bus apskritai skiriamas skatinimas ar ne. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti AIEĮ pakeitimo projektą aiškiai nurodant, kad minėto konkurso laimėtojas neturės mokėti gamybos įmokos. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu: „13¹ straipsnis.
energijos gamybos įmoka
gamybos įmoką moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. 2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos nemoka:
<...>
7) gamintojai, kurie laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu;
8) gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 22 straipsnyje numatytą konkursą eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
<...>
įgyvendinimas
<...>
atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir po šio straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines. Pritarti iš dalies Neatsižvelgta dėl nuostatos netaikymo saulės elektrinėms, kadangi didelės, prie perdavimo tinklo jungiamos elektrinės, veikia komerciniais tikslais. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad gamintojai, laimėję skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną elektros energiją parduoda rinkos sąlygomis, o papildomi mokesčiai didintų šiems gamintojams išmokamos paramos dalį, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo
20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą skatinimo laikotarpiu;“
2022-05-09 Įstatymo pakeitimas numato, kad gamybos įmoka turės būti sumokama iki einamųjų metų sausio 31 d., tačiau planuojamas įstatymo pakeitimo įsigaliojimas yra metų viduryje – 2023 m. liepos 1 d..
Todėl nėra aišku, už kokį laikotarpį turės būti mokama ir kada reikės atlikti pirmą mokėjimą, todėl siūlome šio straipsnio įsigaliojimą numatyti nuo 2024 sausio 1 d., kas užtikrins sklandų vystytojų planavimą ir aiškų įgyvendinimą. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m. liepos 2024 m. sausio 1 d. Nepritarti Atsižvelgiant į gautas pastabas siūloma patikslinti gamybos apskaičiavimo principus, taip pat nustatyti, kad gamybos įmoka taikoma tik elektrinėms, leidimus gaminti elektros energiją gavusioms po 2023 m. liepos 1 d. Manytina, kad šie pakeitimai pakankami teisinio reglamentavimo aiškumui užtikrinti. 38. UAB „IGNITIS
2022-05-09 Kraštovaizdžio vertinimas tam tikru atstumu, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtintu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, yra susijęs su vizualiniu poveikiu aplinkai (Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas), o ne su biologinės įvairovės saugomose teritorijose poveikiu. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis saugomoms, kultūros ar kitoms vertybėms atliekamas kitose planuojamos ūkinės veiklos ataskaitos dalyse, todėl siūlome apsiriboti tik atstumu iki saugomų teritorijų, kurios visada apima ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas. 14 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar) toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. Pritarti iš dalies Siekiant sudaryti palankias ir aiškias sąlygas vėjo elektrinių plėtrai, būtina įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui yra reikšmingas, todėl siūlytina tobulinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto formuluotę ir įstatymų projekto14 straipsnio 6 ir 15 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir
(ar) toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžiui laikomas nereikšmingu, jeigu aukštesni kaip
nearčiau jų atstumu, kuris apskaičiuojamas prilyginant vieną metrą statinio aukščio (matuojant vėjo elektrinės stiebo aukštį) 10 metrų atstumo iki artimiausio kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taško vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose. Vertingiausiais kraštovaizdžio arealais laikomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtos ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijos ir ypač raiškūs kraštovaizdžio kompleksai. Vertingiausių kraštovaizdžių panoramų apžvalgos taškų, kurie nustatomi vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose, sąrašą tvirtina aplinkos ministras. 39.
2022-05-09 14;15 Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių vystymas apima daug procedūrų, kuriuose dalyvauja visuomenė ir gali teikti savo pastabas bei prieštaravimus, todėl papildoma galimybė aplinkinių sklypų savininkų prieštaravimams teikti yra perteklinė. Motyvuotus nesutikimus, pastabas veiklai bei pasiūlymus, visuomenė galės teikti poveikio aplinkai vertinimo metu ir turės ilgą laikotarpį dalyvaujant visame procese kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas. Atsižvelgiant į tai, siūlome informuoti visuomenę apie planuojamą projektą 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, papildant ją skelbimu su projektu susijusių seniūnijų bei savivaldybių skelbimų lentose. . Papildomai savo iniciatyva vystytojas gali skelbti ir kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) bei informuoti kitais būdais (pvz., vykdyti apklausas, pritraukti žiniasklaidą, pranešimus išnešiojant į namus, išsiunčiant paštu, elektroniniu paštu ir kt.). Šiuo metu vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra 2 MW ir daugiau, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra reglamentuota 440 m dydžio sanitarinė apsaugos zona, kurioje yra draudžiama statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, kultūros pastatus ir kt. Svarbu paminėti, kad tas pats įstatymas leidžia šią zoną sumažinti atliekant poveikio aplinkai vertinimo arba poveikio visuomenės sveikatos vertinimo procedūras, t. y. įteisinti mažesnę nei 440 m sanitarinę apsaugos zoną. Praktikoje vystytojai atlieka šias procedūras ir dažnu atveju susimažina vėjo elektrinių parkų sanitarines apsaugos zonas iki 300 ar net 250 m atstumo nuo vėjo elektrinių.
Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reglamentavimą, galima teigti, kad 440 metrų yra atstumas, kuris užtikrina higienos normas bei saugų atstumą iki gyvenamųjų namų ar kitos viešosios paskirties pastatų. AIEĮ projektu siūlomas 49 straipsnio pakeitimas numato, kad leidžiamas atstumas nuo vėjo elektrinės iki gyvenamųjų bei kitos paskirties pastatų padidėja iki 650 metrų ir daugiau, kas iš esmės yra pusantro karto daugiau nei yra reglamentuota šiuo metu, net nevertinant praktinių sumodeliuotų/įteisintų sanitarinių apsaugos zonų dydžių, todėl dėl taip ženkliai padidėjusio atstumo gali sustoti šiuo metu vystomi projektai. Atsižvelgiant į tai bei į šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kuris užtikrina higienos normas gyvenamiesiems ir visuomeninės paskirties pastatams, siūlome daugiklį pakeisti į [2], kas jau užtikrintų didesnį atstumą negu yra dabar, tačiau ne taip ženkliai pablogintų situaciją. Taip pat siūlome, kad naujų nurodytos paskirties pastatų statyba arčiau nei nurodytu atstumu galima, jeigu juose bus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, tik atitiktį privalo užtikrinti statinio savininkas ar statytojas, kaip tai numatyta teisės aktuose. Vystytojas gali parengti parko planuojamos ūkinės veiklos ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kurio metu nustatoma riba ties kuria triukšmo lygis atitinka higienos normas, tačiau už pačio pastato projektavimą turi būti atsakingas savininkas arba statytojas. Pateikta informacija apie kompensaciją už patirtus nuostolius užtikrina žemės sklypų savininkų ir/ar būsimų pastatų savininkų piktnaudžiavimą.
Projektai vystomi teritorijose, kuriuose šiuo metu yra vykdoma žemės ūkio veikla, o vystomas vėjo parkas suteikia galimybes ir toliau ją vystyti, todėl nurodytos paskirties pastatų ar patalpų planavimas gali atsirasti tik iš noro gauti kompensacijas. Todėl siūlome atsižvelgti tik į visuomenės sveikatos saugos reikalavimų atitikimą, nustatytą remiantis poveikio aplinkai vertinimo ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų metu, t. y. tose teritorijose, kur reikalavimai atitinka, ten statyba galima, o kitose – ne. Siūlome papildyti rekreacinių teritorijų sąvoką. 14 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
vykdymu, privalo informuoti su projektu susijusių savivaldybių bei seniūnijų gyventojus žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo.
Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų, kaip jos apibrėžtos Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose, būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 2.
Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu aukščiau minėtų pastatų ir patalpų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo šiame straipsnyje nurodytų pastatų, patalpų ir rekreacinių teritorijų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei pastato savininkas gali užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir rekreacinių teritorijų įrengimas negalimas.
Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje. Nepritarti Įstatymo projekte numatyta, kad žemės sklypų, patenkančių į projekte nurodytą atstumą (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis), savininkai informuojami apie planuojamą statyti vėjo elektrinę ir numatoma, kad nepavykus rasti savininkų informacija apie numatomą vykdyti veiklą paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, todėl pasiūlymas informuoti visus su vėjo elektrinės statybos projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus laikytinas pertekliniu. Be to, informavimas apie numatomą vykdyti veiklą įvyks anksčiau (tik parinkus vietą numatomai vėjo elektrinės statybai), nei būtų pradedamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir su jomis susiję visuomenės informavimo procesai. Nesiūloma mažinti koeficiento, iš kurio dauginamas vėjo elektrinių stiebo aukštis siekiant apskaičiuoti atstumą nuo gyvenamųjų ar panašios paskirties pastatų iki planuojamų statyti vėjo elektrinių.
Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo vėjo elektrinėms, vietoj to Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatant tam tikrą atstumą, kuriuo vėjo elektrinės turi būti statomos iki tam tikros paskirties pastatų ir patalpų. Pažymėtina, kad vėjo elektrinių, kurios galia yra nuo 30 kW iki 300 kW, bokšto aukštis siekia nuo 28-50 m, vėjo elektrinių, kurių galia yra nuo 300 kW iki 2 MW, bokšto aukštis sudaro nuo 50 iki 115 m, galingesnių nei 2 MW vėjo elektrinių bokšto vidutinis aukštis sudaro 115-170 m. Atitinkamai, įvertinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatytą prievolę statyti vėjo elektrines atstumu, t. y. bokšto aukštis padaugintas iš 4, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi nustatyti atstumai būtų artimi šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte įtvirtintiems vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydžiams. Taip pat netikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame apibrėžta rekreacinės teritorijos sąvoka. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai vėjo elektrinė jau yra pastatyta ir žemės sklypo, patenkančio į norminį (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) atstumą, savininkas nusprendžia statyti naują gyvenamosios ar panašios paskirties pastatą toje teritorijoje, tai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamyba vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatoma nauja statyba būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, o nepavykus to atlikti, būtų susitariama dėl kompensacijų mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. 40.
2022-05-0915 Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių vystymas apima daug procedūrų, kuriuose dalyvauja visuomenė ir gali teikti savo pastabas bei prieštaravimus, todėl papildoma galimybė aplinkinių sklypų savininkų prieštaravimams teikti yra perteklinė. Motyvuotus nesutikimus, pastabas veiklai bei pasiūlymus, visuomenė galės teikti poveikio aplinkai vertinimo metu ir turės ilgą laikotarpį dalyvaujant visame procese kaip tai numato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, siūlome informuoti visuomenę apie planuojamą projektą 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, papildant ją skelbimu su projektu susijusių seniūnijų bei savivaldybių skelbimų lentose. . Papildomai savo iniciatyva vystytojas gali skelbti ir kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) bei informuoti kitais būdais (pvz., vykdyti apklausas, pritraukti žiniasklaidą, pranešimus išnešiojant į namus, išsiunčiant paštu, elektroniniu paštu ir kt.). 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
vykdymu, privalo informuoti savivaldybių bei seniūnijų, kurių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose planuojama įrengti vėjo elektrines, gyventojus žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo.
Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.
Nepritarti Įstatymo projekte numatyta, kad žemės sklypų, patenkančių į projekte nurodytą atstumą (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis), savininkai informuojami apie planuojamą statyti vėjo elektrinę ir numatoma, kad nepavykus rasti savininkų informacija apie numatomą vykdyti veiklą paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, todėl pasiūlymas informuoti visus su vėjo elektrinės statybos projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus laikytinas pertekliniu. Be to, informavimas apie numatomą vykdyti veiklą įvyks anksčiau (tik parinkus vietą numatomai vėjo elektrinės statybai), nei būtų pradedamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir su jomis susiję visuomenės informavimo procesai. 41. UAB „IGNITIS
2022-05-0915 Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau pateiktoje pastaboje siūlome informuoti visus su projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus, registruotų laiškų siuntimas žemės sklypų savininkams būtų perteklinis reikalavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad projektai vystomi žemės ūkio paskirties teritorijose, kur sklypai priklauso skirtingiems, dažnu atveju, neaiškios gyvenamosios vietos savininkams. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
8.
Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos, informaciją apie numatomą vykdyti veiklą Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia informaciją viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytos teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą bei savivaldybių bei seniūnijų, kurių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose planuojama įrengti vėjo elektrines, skelbimų lentose. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas (savivaldybė, vietovė, gatvė, numeris); arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą bei seniūnijų ir savivaldybių skelbimų lentose yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams ir kitiems aplinkinėse teritorijose esantiems gyventojams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Nepritarti Įstatymo projekte numatytos informavimo galimybės tiek registruotais laiškais, tiek skelbiant informaciją nacionaliniuose arba vietoje leidžiamuose laikraščiuose. 42. UAB „IGNITIS
2022-05-0915
49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar) toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. Pritarti iš dalies Siekiant sudaryti palankias ir aiškias sąlygas vėjo elektrinių plėtrai, būtina įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui yra reikšmingas, todėl siūlytina tobulinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto formuluotę ir įstatymų projekto14 straipsnio 6 ir 15 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir
(ar) toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžiui laikomas nereikšmingu, jeigu aukštesni kaip
nearčiau jų atstumu, kuris apskaičiuojamas prilyginant vieną metrą statinio aukščio (matuojant vėjo elektrinės stiebo aukštį) 10 metrų atstumo iki artimiausio kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taško vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose. Vertingiausiais kraštovaizdžio arealais laikomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtos ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijos ir ypač raiškūs kraštovaizdžio kompleksai. Vertingiausių kraštovaizdžių panoramų apžvalgos taškų, kurie nustatomi vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose, sąrašą tvirtina aplinkos ministras. 43.
2022-05-0915 Atsižvelgiant į vėjo elektrinių projektų įgyvendinimo laikotarpį bei jų vystymo poreikį, o taip pat vertinant, kad didelė dalis teritorijų Lietuvoje, kurios galėtų būti pritaikytos vėjo elektrinių projektų įgyvendinimui yra Lietuvos Kariuomenės apribotose teritorijose, siūlome AIEĮ projektą papildyti nuostata, kad jeigu Lietuvos Kariuomenė nepateikia savo atsakymo per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, būtų laikoma, kad kariuomenė vėjo elektrinių statybai neprieštarauja. Tokiu būdu būtų galima užtikrinti vėjo elektrinių projektų vystymo aplinkos gerinimą bei spartesnį jų įgyvendinimą. Papildomai siūlome visame teisės akte suvienodinti sąvokas. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
7Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas
Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės leistinos generuoti galios pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. Nepritarti Manytina, kad siūlomą nuostatą įtvirtinti netikslinga, kadangi informacijos pateikimo ir derinimo terminai numatyti Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr.
apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Be to, nuostatos, kad negavus Lietuvos kariuomenės atsakymo per nustatytą terminą, laikoma, kad Lietuvos kariuomenė neprieštarauja vėjo elektrinių statybai, įtvirtinimas gali turėti neigiamų pasekmių nacionalinio saugumo užtikrinimui. Nepritariama dėl siūlymo nurodyti leistinąją generuoti vietoj įrengtosios galios apskaičiuojat kompensacijas, nes vėjo elektrinių atveju nuo elektrinių modelio priklauso įrengtoji galia ir išorės parametrai, tarp jų ir elektrinės aukštis, kuris yra aktualus nacionalinio saugumo aspektu. 44. UAB „IGNITIS
2022-05-0916 Šiuo metu vystant vėjo elektrinių projektus remiantis galiojančiais teisės aktais turi būti gauti žemės sklypų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo. Sanitarinė apsaugos zona yra nustatoma remiantis teisės aktais arba planuojamos ūkinės veiklos ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų metu. Šiuo metu jokių gyvenamųjų namų sanitarinėje apsaugos zonoje negali būti, todėl surinkti sutikimai turėtų būti pripažinti tinkami ir kaip pastatų savininkų, jeigu žemės sklypo ir pastato savininkai yra tie patys. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
10.
Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, pastatų ir patalpų savininkų esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip (įvertinant projekto 15 straipsnio numeracijos pakeitimus): Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šiuo esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 67 dalyje nurodytą atstumą, savininkų informavimu ir neprieštaravimu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7 12-13 dalyje dalyse nustatyta informavimo tvarka. Šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7-14 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2023 m. sausio 1 d. atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir gautas teigiamas sprendimas dėl vėjo elektrinių veiklos leistinumo. 45.
1 9;17 Priėmus AIEĮ pakeitimo projektą, siūlome su juo sistemiškai suderinti 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių“ (toliau – LRV nutarimas) ir jame vartojamas sąvokas. LRV nutarimo 1 ir
bei teritorija, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, įsigalioja 2023 m. vasario 1 d. Patvirtintoje jūrinių vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Lietuvos jūrinėje teritorijoje poveikio aplinkai vertinimo programoje taip pat numatyta, kad vystytojas galėtų įrengti jūrinių vėjo elektrinių parką, kurio bendra galia būtų didesnė nei 700 MW, išlaikant poveikio aplinkai vertinime numatytus apribojimus darančius įtaką aplinkos poveikiui (pvz., vėjo elektrinių dydis, vėjo elektrinių skaičius) ir jeigu tai leis tuo metu galiojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad AIEĮ pakeitimo projektu įtvirtinama ir su jūrinių vėjo elektrinių susijusiame AIEĮ reguliavime vartojamas nauja leistinos generuoti galios sąvoka, sudaranti prielaidas optimizuoti jūrinių vėjo elektrinių parko galią ir optimaliai išnaudoti prijungimo infrastruktūrą bei tinklus, būtina LRV nutarime numatyti tikslingų plėtoti vėjo elektrinių leistiną generuoti galią ir šiuo LRV nutarimu neriboti įrengtosios galios.
Papildyti AIEĮ projektą nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiami 5 straipsnio 1 dalies 9 ir 17 punktai: „9) nustato Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtąsias leistinas generuoti galias;“
„17) tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos
Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimų ir kitų veiksmų, reikalingų Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalims, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtosioms leistinoms generuoti galioms nustatyti, atlikimo ir jų rezultatų skelbimo tvarkos aprašą;“ Pritarti iš dalies Siūlytina neatsisakyti įrengtosios galios nustatymo, taip nesukuriant prielaidos įrengti neribotos galios elektrinių. Pažymėtina, kad konkursų dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizavimui yra aktuali elektrinių įrengtoji galia, o pasirašant ketinimų protokolus – leistina generuoti galia, todėl siūlytina tikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektus. Papildyti Įstatymo projektą nauju straipsniu: „3 straipsnis.
5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) nustato Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos
Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtąsias bei leistinas generuoti galias;“ Atitinkamai buvusius 3–16 straipsnius laikyti 4–17 straipsniais. Taip pat atitinkamai patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIVP-1572
„1. Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio
teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, dėl kurių tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų ir leistinų generuoti galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti:
<...>
eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
<...>
2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės leistinai generuoti galiai;
<...>
23.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdo, jeigu:
<...>
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 21 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios leistinos generuoti galios elektrinė;
nesvarstyti Projekto 14 straipsnio dėl šių priežasčių:
straipsniu siūlomas įstatymo 49 straipsnio pakeitimas neįtraukia įrengimo nuostatų didesnėms nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms. Atsižvelgiant į tai, kad yra siūlomas esminis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XI11-2166 50 straipsnio pakeitimas, Projekto 14 straipsnis pažeidžia visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ir žemės savininkų teises. 1.2. Šis straipsnis neatitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje” nuostatų. Nepritarti Įstatymo projekto 49 straipsnyje siūloma nustatyti atstumą, kuriuo vėjo elektrinės gali būti statomos nuo gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų ir naujų nurodytos paskirties pastatų statyba leistina, jei užtikrinami visuomenės sveikatos saugos reikalavimai. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima.
Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. 47. VšĮ „Žiedinė ekonomika"
atsisakyti Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 9 punkto „9. Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar) toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui” dėl šių priežasčių:
dalis, kurioje siūloma nevertinti vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prieštarauja 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, ir PŪVPAVĮ, kuriuo perkeliama Direktyva 2011/92/ES. Aiškinamajame rašte nepateikiama jokių argumentų, pagrindžiančių šią nuostatą, tik nurodoma, kad „AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui nevertinamas". Direktyvos 2011/92/ES 3 straipsnyje yra nustatyta, kad vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju yra tinkamu būdu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas projekto poveikis ir išvardinami veiksniai, kurių atžvilgiu šis vertinimas atliekamas. Vienas iš nurodytų veiksnių yra kraštovaizdis.
Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir siekiant nuspręsti, ar turi būti vykdomas Direktyvos 2011/92/ES II priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimas, vadovaujamasi Direktyvos 2011/92/ES III priede nurodytais kriterijais. Direktyvos 2011/92/ES III priede 2 punkte nurodoma, kad svarstant geografinės vietovės, kuriai planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį, jautrumas 3 aplinkosaugos požiūriu turi būti svarstomas ypač kreipiant dėmesį ir į istorinės, kultūrinės ar archeologinės svarbos kraštovaizdžius ir vietoves. PŪVPAV įstatymo 4 straipsnio, kuriuo nustatomi poveikio aplinkai vertinimo tikslai, 1 punkte nurodomas tikslas: „1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;". 2.2. Siūlymas įstatyme įteisinti galimybę nevertinti poveikio kraštovaizdžiui atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimą prieštarauja aplinkos apsaugos politikos integravimo principui, nustatytam Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje 2015 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. Xll-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo". Šios strategijos antrame skyriuje įtvirtintas aplinkos apsaugos politikos integravimo principas, reiškiantis, kad norint, kad Lietuvos plėtra būtų darni, aplinkosaugos priemonės turi tapti visų šalies ūkio sektorių, teritorijų vystymo proceso dalimi ir negali būti nuo jo atsietos.
Taip pat pažymima, kad šiam tikslui pasiekti būtinas integruotas požiūris - tai yra šalies ūkio sektoriai (tarp jų ir energetikos) turi būti plėtojami taip, kad darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, didinant šių sektorių ekologinį efektyvumą, įtraukiant aplinkosaugos priemones į strateginius šių sektorių plėtros dokumentus, akcentuojamas poreikis siekti glaudaus ūkio sektorių bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo sprendžiant klimato kaitos, aplinkos oro taršos mažinimo, gamtos išteklių, aplinkos kokybės išsaugojimo ir gerinimo, atliekų mažinimo, biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo klausimus. 2.3. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 3 d. įstatymu Nr. IX-1115 „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo" ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją, kuriuo šalis prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu, planavimu ir pripažino, kad kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą ir yra viena pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo dalių. Tačiau pastaruoju metu dėl ekonomikos vystymosi kraštovaizdis sparčiai kinta, todėl jo kokybės palaikymo veiksmai tampa vis svarbesne bendrųjų tvaraus vystymosi, racionalaus teritorijos naudojimo siekių dalimi. Europos kraštovaizdžio konvencijos 5 straipsnio d) dalyje numatyta, kad kiekviena šalis įsipareigoja
„integruoti kraštovaizdį į savo regionų ir miestų planavimo politiką bei savo
kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį kraštovaizdžiui".
Europos kraštovaizdžio konvencijos aiškinamojoje ataskaitoje nurodoma, kad įgyvendinat šią nuostatą turi būti siekiama užtikrinti, kad kraštovaizdžio klausimai nebūtų priskiriami siaurai viešojo administravimo sričiai, o valdžios institucijos turi siekti, kad visuose susijusiuose viešojo gyvenimo sektoriuose būtų atsižvelgiama į kraštovaizdžio tikslus. To paties konvencijos straipsnio a) dalyje numatytas įsipareigojimas įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo įvairovės išraišką bei jų savasties pagrindą. Pažymime, kad nacionaliniu lygiu tikslas „išsaugoti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus ir jų geoekologinį potencialą, užtikrinant tinkamą jų tvarkymą, naudojimą, planavimą ir darnų vystymąsi" numatytas Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, kraštovaizdžio sąvoka įteisinta Saugomų teritorijų įstatyme, Statybos įstatyme įtvirtintas architektūrinis reikalavimas, kad statinys derėtų prie kraštovaizdžio. Kraštovaizdžio svarbos įteisinimas tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose sukuria teises ir pareigas visoms institucijoms ir piliečiams, todėl manome, kad norint išsaugoti šalies kraštovaizdžio kokybę ir jo įvairovę ateities kartoms, poveikio kraštovaizdžiui vertinimo analizė turi būti integruota į vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.
Svarbu pažymėti, kad Ministrų komiteto rekomendacijos
valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių 1 priede prie pateiktų Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo instrumentų pavyzdžių nurodoma, kad specifinė procedūra turėtų būti sukuriama net ir tiems planams 4 ir ūkinės veiklos projektams, kuriems nereikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimo ar strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. 2.4. Pastarąjį dešimtmetį atlikti reikšmingi darbai kraštovaizdžio analizės ir planavimo metodologijos srityse, kurie suteikia įvairių duomenų apie kraštovaizdį, jo pobūdį, raidą, funkcijas, gamtinius procesus ir sudaro sąlygas vertinti galimą poveikį kraštovaizdžiui: 2015 m. patvirtintas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas, kurio sprendiniai integruoti į 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 789 patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, jame pateikta informacija apie morfologinę, ekologinę, kultūrinę, vizualinę šalies kraštovaizdžio struktūrą, išskirti ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealai ir vietovės, kuriose turi būti taikomi vizualinės apsaugos reikalavimai ir užtikrinama apsauga nuo vizualinės taršos; 2016 m. parengta Vizualinės taršos nustatymo gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams metodika, kurioje pateiktos vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimo gairės; 2019 m. parengtos 35 valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemos ir jų aprašai.
Manome, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų, būtina ir toliau kaupti žinias ir metodikas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių poveikio kraštovaizdžiui srityje, skatinti jų mainus tarp vyriausybės, akademinės bendruomenės, specialistų ir visuomenės ir taip atsiliepti į pilietinės visuomenės brandą ir aktyvumo augimą spendžiant įvairius su aplinka ir gyvenimo kokybe susijusius klausimus. Svarbu paminėti, kad siekiant aiškaus reglamentavimo, vienodo PAV kriterijų taikymo visoms veikloms, tinkamo ypatingųjų statinių (tarp jų ir vėjo elektrinių) PAV detalizavimo reglamentavimo, ir atsižvelgiant į tai, kad eksploatuojant vėjo elektrines didžiausias tikėtinas poveikis galimas visuomenės sveikatai, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo", po ilgo derinimo proceso, buvo papildytas poveikio kraštovaizdžiui vertinimo principais ir vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašu.
Šie pakeitimai parengti norint atliepti veiklos plėtotojų skundus dėl skirtingo PAV procedūrų taikymo vertinant poveikį kraštovaizdžiui, užkirsti kelią subjektyvumui ir užtikrinti aiškesnį ir paprastesnį vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui vertinimą. Dokumentas patvirtintas 2022 m. kovo 10 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 - 67 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo”. Šiuo pakeitimu aiškiai reglamentuota, kada aukštų statinių poveikis laikytinas reikšmingu kraštovaizdžio vizualiniam potencialui. Nustačius, kad vėjo elektrinės nepatenka į ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves, labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (Al, Ali, AIII, AIV, Bl, B11, B111 ir BIV kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai) (toliau - YS kraštovaizdžio arealai) , bet ir nebus matomos vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų horizontalios apžvalgos lauke didesniu kaip 2,80° vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų, poveikio kraštovaizdžiui vertinimas bus baigtas priimant išvadą, kad planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo vizualinio poveikio kraštovaizdžiui. Manome, kad šie Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo papildymai palengvina poveikio kraštovaizdžiui vertinimą vizualiniams pokyčiams nejautriose teritorijose ir tuo pačiu sudaro sąlygas apsaugoti nuo vizualinės taršos unikalų šalies kraštovaizdį, kuris taip pat yra vertybė ir bendras išteklius. 2.5.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „RepowerEU“ niekaip teisiškai negali ir nesuteikia teisių pažeisti egzistuojančių direktyvų nurodymus susijusių su kraštovaizdžio vertinimu ir visuomenės interesu. Nepritarti Siekiant sudaryti palankias ir aiškias sąlygas vėjo elektrinių plėtrai, būtina įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui yra reikšmingas. 48. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija 2022-05-10
Teigiamai vertiname Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte (toliau – AIEĮ projektas) pateiktą hibridinių elektrinių koncepciją. Manome, kad tokios elektrinės įteisinimas duos labai teigiamų rezultatų subalansuojant elektros energijos rinką dėl saulės ir vėjo elektrinių generacijos skirtumų, tai užtikrins ne tik didesnę, bet ir stabilesnę elektros energijos generaciją. Taip pat siūlytume leisti toje pačioje elektros linijoje statyti hibridines elektrines, išlaikant atstumą tarp jų dalių, šiuo atveju saulės ir vėjo elektrinių. Geriausia natūrali vieta vėjo jėgainių parkui ne visada sutampa su geriausia vieta saulės modulių parkui, todėl siūlytume leisti statyti parkus naudojančius skirtingus atsinaujinančios energijos šaltinius toje pačioje linijoje, tačiau tam tikru atstumu viena nuo kitos. Tai dar labiau padidintų tinklo efektyvumą, o papildoma grėsmė tinklo saugumui ir stabilumui nenumatoma. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad hibridinės elektrinės vienas iš tikslų – išnaudoti esamus elektros energijos tinklus. Manytina, kad tas būtų užtikrinta tik skirtingus gamybos įrenginius jungiant tame pačiame taške, todėl skirtingos technologijos elektrinės, eksploatuojamos skirtingų vystytojų ir prijungtos skirtinguose taškuose, negali būti laikytinos kaip viena hibridinė elektrinė. 49.
elektrinių asociacija 2022-05-10 Taip pat atkreipiame dėmesį į Ministerijos siekį paspartinti vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje, įtraukiant vėjo jėgainių parkų kaimynystėje esančias bendruomenes, mokant joms atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau – Gamybos įmoka) ir taip kuriant aplinką, kurioje bendruomenės konkuruotų tarpusavyje, siekdamos pritraukti vėjo energetikos projektus į savo kaimynystę. Verta pažymėti, kad dauguma vėjo jėgainių parkų vystytojų jau dabar pasirašo bendruomenių rėmimo sutartis, kurių trukmė apima vėjo elektrinių eksploatavimo laikotarpį ar kitaip remia vietos bendruomenes pagal jų poreikius, taigi parama vietos bendruomenėms nėra nauja koncepcija vėjo energetikos plėtotojams. Nors neprieštaraujame tokios Gamybos įmokos taikymui, verta pažymėti, kad vėjo elektrinių parkų savininkai jau dabar moka didelius nekilnojamo turto mokesčius (toliau – NT mokestis), tad vėjo energetikos vystytojai palyginus su kitais AEI vystytojais yra papildomai ir neproporcingai apmokestinami, nes prie Gamybos įmokos turi mokėti ir NT mokesčius. Gamybos įmokos dydis taip pat turėtų būti proporcingas remiamos bendruomenės poreikiams. Asociacijos skaičiavimais, apie 70 MW parkas per metus mokėtų daugiau kaip 300 000 EUR gamybos įnašo bendruomenei, kurios metinis biudžetas šiandien siekia vos 20 000 EUR, taip yra sudaroma plati terpė korupcijai ar įtakos darymui siekiant palankių sprendimų (neegzistuojantis antikorupcinis AIEĮ Projekto vertinimas abejonių dėl šių rizikų egzistavimo nė kiek nesumažina) ir lėšų švaistymui bendruomenėse, juolab, kad Proveržio paketu nėra numatomas skaidrumo mechanizmas, kuris leistų įsitikinti gautų lėšų panaudojimo tikslingumu bei šių lėšų sukurtos vertės bendruomenėse rezultatais.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad panašaus dydžio parke pritaikius didžiausius leistinus NT mokesčio tarifus, elektros gamintojams per metus tenkantis NT mokestis siektų daugiau nei pusę milijono eurų, taigi vėjo gamintojams tenkanti mokesčių našta neproporcingai padidėja ir gali siekti beveik milijoną eurų per metus. Neįvertinant seniūnijų poreikių proporcingumo, bus pasiektas abejotinas naudos perskirstymo rezultatas, kuomet elektros energijos vartotojai mokės už galimą atskirų seniūnijų neproporcingą gerovės padidėjimą ir korupcijos lygio rizikos augimą. Verta pažymėti, kad didėjant elektros energijos gamybos iš vėjo sąnaudoms, tai atsispindės parduodamos elektros energijos kainoje ir lems elektros energijos kainų augimą rinkoje. Todėl tokio dydžio Gamybos įmokos taikymas AEI gamintojams, nepakeitus jo NT mokesčiu ar bent jo dalimi, tikėtina, kad bus neproduktyvus bandant suvaldyti elektros energijos kainų augimo krizę. Apsunkintas techninis naujo mokesčio įgyvendinimas ir užprogramuojama jo komercinė logika gali būti neaiški ir sukelti vietos bendruomenių nepasitenkinimą. Skirtinguose seniūnijose išdėstytos jėgainės mokės skirtingos įmokas, komercinę apskaitą bus reikalinga vykdyti pagal įrenginius, o įrenginiuose pagaminamas energijos kiekis skirsis dėl technologinių priežasčių. Be to, pagamintos elektros energija kiekis reikšmingai svyruos priklausomai nuo metų vėjingumo.
Taip pat nėra įvertinta gamintojo konfidencialios komercinės informacijos atskleidimo rizika ir galimos tokio atskleidimo pasekmės. Planuojama sukurti papildomą administracinės veiklos apimtį ir/arba administracinį vienetą, kuris vykdys naujo mokesčio funkciją, o šios veiklos biudžetas bus finansuojamas iš surenkamų lėšų. Pasigendama aiškesnio kaštų ir naudos įvertinimo lyginant su jau veikiančio mokesčių surinkimo mechanizmo alternatyva. Rezervuotais vertinimais veiklos kaštai gali sudaryti iki 4.5 mln. EUR per 15 metų. (Vertinimo prielaidos: vadovas su DU 3200 EUR/mėn. ir 3 specialistai su DU 2100 EUR/mėn., kitos veiklos sąnaudos tokios kaip įranga, patalpos ir t.t. lygios darbo užmokesčio fondui, infliacija 4%). Asociacija teikia keletą pasiūlymų dėl Gamybos įmokos taikymo:
Gamybos įmoka privalo būti taikoma tik ankstyviausiuose vystymo etapuose esantiems AEI projektams. Šiuo metu jau veikiantys ar greitai pradėsiantys veikti vėjo elektrinių parkai yra įvertinę savo sąnaudas bei fiksuotas metines išlaidas. Nemažai vidinio laiko ir finansinių išteklių skiriama projekto vystymo ir atsipirkimo skaičiavimams, projekto atsipirkimo laikotarpio įvertinimui, EEPS sandorių kainų nustatymui arba, jei reikia, sausumos AEI aukcionuose siūlomų kainų priemokų ir fiksuotų tarifų įvertinimui. Kaštai neįvertinti investuotojų verslo planuose blogins įmonių finansinę padėtį ir gali sukelti mokumo problemų santykiuose su kreditoriais ypatingai projektui prisiimant ilgalaikę rinkos kainų riziką. Tokio mokesčio įvedimas jau veikiančių ar vystomų vėjo elektrinių parkų atžvilgiu ne tik pažeistų teisėtų lūkesčių principą, tačiau ir sukeltų ženklių projekto valdymo bei finansinių kaštų bei galimai padidintų bendruomenių nepasitikėjimą dėl besikeičiančių paramos kriterijų, sąlygų bei (ne)aiškumo.
Tik užtikrinant mokestinės aplinkos stabilumą ir nuspėjamumą, galima kurti verslui ir jo plėtrai palankias sąlygas. Mokestinės aplinkos stabilumas yra vienas iš kertinių elementų analizuojant šalies tinkamumą užsienio investuotojams, todėl tikėtina, kad Gamybos įmokos įvedimas, kuris gerokai padidintų mokesčių naštą elektros energijos iš vėjo gamintojams, atbaidytų daugelį investuotojų ir galbūt turėtų priešingą poveikį – sutrikdytų vėjo elektrinių parkų vystymą Lietuvoje. Be to, žvelgiant iš investuotojų perspektyvos, atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos kainos visose Baltijos šalyse yra beveik vienodos, investuotojai rinksis investuoti šalyje, kurioje jų veikla mažiau apmokestinama, ir mes prarasime didelę dalį potencialių parkų vystytojų, išvykstančių į kaimynines šalis. Taip pat svarbu pažymėti, kad jei Gamybos įmokos tikslas yra skatinti vėjo energetikos plėtrą šalyje, skatinant bendruomenes konkuruoti tarpusavyje plėtojant savo projektus, netikslinga tokį mokestį taikyti jau veikiantiems ar netrukus pradėsiantiems veikti vėjo jėgainių parkams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad, kaip minėta pirmiau, didžioji dauguma veikiančių arba netrukus pradėsiančių veikti vėjo jėgainių jau yra sudariusios paramos sutartis. Papildoma finansinė našta gali apsunkinti ir sulėtinti šių projektų vystymą arba padaryti juos ekonomiškai nepatraukliais dėl galiojančių kitų projekto pareigų prieš žemės savininkus ir bendruomenes.
Siūlome, kad Gamybos įmoka turėtų būti pradedama taikyti kuo ankstesniame projekto vystymo etape ir tik naujai planuojamiems vystyti vėjo elektrinių parkams (pavyzdžiui, tiems, AEI projektams, kurie iki 2023 m. pabaigos nebus gavę leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus) tam, kad vystytojai galėtų atitinkamai įvertinti su juo susijusias sąnaudas, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas teisės akto negaliojimo atgal principas (šiuo metu AIEĮ projekte numatoma, kad ši įmoka bus taikoma veikiantiems ir po šio įstatymo įsigaliojimo pradėsiantiems veikti parkams). Tai taip pat prieštarauja tokio mokesčio įvedimo pagrindimui, kad jis turėtų skatinti bendruomenes konkuruoti tarpusavyje dėl AEI parkų plėtros, nes parkai tose vietovėse jau veikia arba greitai pradės veikti. Gamybos įmoka turi būti proporcinga bendruomenės poreikiams. Kaip buvo nurodyta pirmiau, siūlomas Gamybos įmokos dydis yra neproporcingai didelis metiniams eilinės bendruomenės poreikiams. Siūlome pakeisti Gamybos įmokos dydį, jei ji būtų taikoma, į tokią, kuri atspindėtų bendruomenių poreikius ir dešimteriopai neviršytų jų dabartinių metinių biudžetų. Siūlome taikyti 0,0003 Eur/kWh Gamybos įmokos dydį, kuri atitiktų 70 000 eurų per metus 70 MW parkui arba 2,1 mln. eurų per visą parko gyvavimo laikotarpį (30 metų);
Gamybos įmoka neturėtų dvigubai padidinti mokesčių naštos vėjo elektrinių parkų vystytojams. Jei Gamybos įmokos dydis nebus koreguojamas, siūlome jį išlaikyti tik šiais atvejais: (1) Nekilnojamojo turto mokesčio panaikinimo (šiuo atveju Gamybos įmoka galėtų būti renkama į savivaldybių biudžetus ir galėtų būti nurodyta jos dalis, privalomai skiriama šalia parkų esančioms bendruomenėms) (2) Nekilnojamojo turto mokesčio proporcingo sumažinimo atveju.
Išgryninti taikymo metodiką, kuomet įrenginiai bus įrengti skirtingų savivaldybių teritorijose, nustatant, kad įmoka būtų apskaičiuojama pagal gamybą tenkančią parko įrengtosios galios vidurkiui seniūnijos teritorijoje. Numatyti šių lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmą (panaudotų lėšų panaudojimo ataskaitų teikimą, numatant tokios ataskaitos standartinę formą) arba privalomą lėšų panaudojimo tikslą ar panaudojimo sritį. Tvirtai pasisakome prieš mokestinės naštos didinimą, to pasekmės gali lemti energetinės nepriklausomybės tikslų neįgyvendinimą ir ženkliai aukštesnes elektros energijos kainas rinkoje. Tačiau atkreipiame dėmesį ir kitam alternatyviam pasiūlymui, kur siūloma ne papildoma Gamybos įmoka, o šiuo metu mokamo NT mokesčio privalomos dalies skyrimą bendruomenėms. Šiuo metu savivaldybių tarybos dažnu atveju nustato maksimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą bei vidinę tvarką, kaip gali būti paskirstomos gautos lėšos. Toks nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydis yra taikomas apleistam ir nenaudojamam turtui bei vėjo elektrinėms. Todėl siūlome nustatyti vieną visoms savivaldybėms galiojantį (ir pagal poreikį/išimtis galimą mažinti, bet ne didinti) nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį (kurį nustatyti diskrecijos teise yra suteikta Lietuvos savivaldybėms pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio 6 straipsnio 2 dalį) atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektams bei nustatyti privalomą to nekilnojamo turto mokesčio dalies dydį, kuris privalo būti skiriamas greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų esančioms bendruomenėms bei jų poreikiams.
Bendra NT mokesčio naudojimo tvarka gali būti nustatyta atskirose savivaldybių tvarkose arba nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu bus užtikrintas mokestinis stabilumas bei aiškios gautų lėšų paskirstymo gairės savivaldybėms bei bendruomenėms. Argumentai už NT mokesčio mechanizmo adaptavimą: Tokia schema garantuos tikslą skatinti vietos gyventojų, savivaldos ir bendruomenių palaikymą;
Nebus sukuriamas neproporcingas apmokestinimo didinimas vystytojams, o vienodos tvarkos įvedimas visoje Lietuvoje pasitarnaus verslo aplinkos skaidrinimui; Aiškus techninis įgyvendinimas pagal įrenginio teritoriją; Nuoseklus taikymas seniems, vystomiems ir busimiems projektams. Galimybė lanksčiai valdyti ir/arba koreguoti tarifo dydį per procentą, minimalius dydžius ir koeficientų taikymą pagal parkų tipus ateityje;
Išnaudojamas turimas administravimo, kontrolės, patikinimo mokestinis mechanizmas. Taip pat verta paminėti, kad girdime argumentų, jog metinė Gamybos įmokos dalis elektros energijos gamintojo pajamose, esant dabartinėms elektros energijos kainoms, sudarytų tik 3 proc. vėjo jėgainės gaunamų pajamų. Tačiau verta pabrėžti, kad šiuo metu esami vėjo jėgainių parkai su vartotojais yra sudarę ilgalaikes elektros energijos supirkimo sutartis (tokios sutartys paprastai galioja 10-15 metų), kuriose nustatyta fiksuota elektros energijos supirkimo kaina.
Kadangi šios sutartys pasirašomos gana aktyvaus plėtros proceso metu, daugelis jų buvo pasirašytos, kai elektros energijos kainos dar nebuvo tokios aukštos, todėl sutartyse nurodytos kainos yra gerokai mažesnės nei elektros energijos biržoje esančios kainos. Todėl norėtume dar kartą pabrėžti, kad labai svarbu, jog Gamybos įmoka būtų nustatyta tik naujai pradėtiems vystyti projektams (tik tiems AEI projektams, kurie iki 2023 m. pabaigos nebus gavę leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus) taip leidžiant vystytojams realiai įvertinti naujo mokesčio atsiradimą. Jei visgi Gamybos įmoka būtų taikoma jau veikiantiems parkams arba greitai pradėsiantiems veikti parkams (pažeidžiant negaliojimo atgal principą), reikėtų patikslinti kaip turėtų būti nutraukiamos jau pasirašytos ir galiojančios bendruomenių rėmimo sutartys. Pritarti iš dalies Pritarti dėl gamybos įmokos taikymo tik naujiems gamintojams. Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiems po 2023 m. liepos 1 d.šio straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines.“
asociacija 2022-05-10
Papildomai norėtume atkreipti dėmesį į kitą AIEĮ projekte esantį pasiūlymą dėl minimalaus atstumo tarp vėjo jėgainių parkų ir nurodytos paskirties pastatų. AIEĮ projekto 15 straipsnio 49 straipsnio pakeitimo 6 dalis papildo įstatymą taip: „6.
Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima.
Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Trūksta aiškumo, kaip būtų traktuojamas suinteresuotumas statyti nurodytos paskirties pastatus (pvz., esamas pastato projektas, parengtas arba pradėtas rengti prieš gaunant informaciją apie planuojamus vėjo jėgainių parkus). Jei suinteresuotumas yra žodinis arba jei pastato projektas daromas „dėl vaizdo“ po to, kai buvo gauta informacija apie planuojamą vėjo jėgainių parką, tuomet dabartinė tvarka visiškai nesiskirtų nuo senosios tvarkos gauti 100 proc. į sanitarinę apsaugos zoną patenkančių žemių savininkų sutikimą, nes bet kas gali teigti, kad yra suinteresuotas nurodytos paskirties pastatų statyba, ir prašyti kompensacijos (kuriai netaikoma viršutinė riba). Be to, esama prievolė gauti žemės savininkų, kurių žemė patenka į 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą atstumą, neprieštaravimus dar labiau apsunkina vystytojų darbą.
Nors AIEĮ projekte nenumatyta prievolė mokėti kompensaciją dėl neprieštaravimo, praktikoje prievolė gauti neprieštaravimą reikštų tą patį, ką reikštų ir įpareigojimas gauti sutikimą, kadangi žvelgiant į šią normą lingvistiniu požiūriu, neprieštaravimas yra sutikimo sinonimas, t. y. turi tą pačią prasmę, todėl darytina pagrįsta išvada, jog palengvinimo vystytojui pakeitimu tikėtis būtų sunku. Įžvelgiame pagrįstą ir realia patirtimi paremtą riziką, kad žemės savininkai, duodami neprieštaravimą (ar sutikimą, kas reiškia tą patį), galimai reikalautų ar tikėtųsi tam tikros naudos (kompensacijos) prieš duodant neprieštaravimą, o jos negavę neprieštaravimo neduos. Pagrįstai manome, jog dėl šio pakeitimo padėtis tampa kaip tik blogesnė, nei buvo, nes priėmus tokį įstatymo pakeitimą, vystytojai turės gauti neprieštaravimus iš visų žemės savininkų, esančių nurodytu atstumu, ir turės derėtis dėl kompensacijos, nes priešingu atveju mažai tikėtina, kad jie gaus neprieštaravimus. Pagal dabartinę tvarką nustatant sanitarinę apsaugos zoną taip pat reikalaujama gauti visų žemės savininkų sutikimą ir sumokėti žemės savininkams kompensaciją. Po šių pakeitimų vis tiek reikės gauti sutikimus (neprieštaravimus), o norint gauti šiuos sutikimus, vis tiek reikės derėtis dėl kompensacijos. Keičiasi tik tai, kad dabar didėja atstumas, todėl ir sutikimų gavimo procesas taps sudėtingesnis, o parkai vystysis daug lėčiau nei dabar. Norėtume dar kartą pabrėžti, kad šis pakeitimas iš esmės nesprendžia problemų, egzistuojančių pagal dabartinę tvarką (žemės savininkų spaudimas gauti didesnę kompensaciją iš vystytojų, žinant, kad be jų sutikimo procesas užtruks), ir padidina privalomą atstumą, kuriame reikės derėtis dėl sutikimų vėjo jėgainių parkų vystytojams ir žemės savininkams.
Taigi papildomų iššūkių daugėja, o naudos nematyti, todėl šis pakeitimas gali ne paspartinti, o sulėtinti vėjo jėgainių parkų plėtrą Lietuvoje. Todėl siūlome aiškiai apibrėžti, kas yra suinteresuotumas nurodytos paskirties pastatų statyba, ir poįstatyminiuose teisės aktuose parengti tokių kompensacijų apskaičiavimo tvarką. Taip pat siūlome 49 straipsnio 6 dalyje nurodytam atstume palikti tik informavimą, be prievolės surinkti neprieštaravimus. Be to, teisės akto pakeitimas nenumato pereinamojo laikotarpio ir jo sąlygų (pavyzdžiui, SAZ išregistravimo momento ir pagrindo, žemės sklypų savininkų, kurių žemės sklypuose buvo suformuota SAZ pagal anksčiau pasirašytas sutartis, informavimo poreikis ir privalomumas ir kiti taikymo aspektai) tuo atveju, jeigu šis reikalavimas dėl neprieštaravimo dėl atstumų nuo nurodytų pastatų būtų taikomas ir šiuo metu jau vystomiems vėjo elektrinių parkams. Nepritarti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo vėjo elektrinėms, vietoj to Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatant tam tikrą atstumą, kuriuo vėjo elektrinės turi būti statomos iki tam tikros paskirties pastatų ir patalpų. Pažymėtina, kad vėjo elektrinių, kurios galia yra nuo 30 kW iki 300 kW, bokšto aukštis siekia nuo 28-50 m, vėjo elektrinių, kurių galia yra nuo 300 kW iki 2 MW, bokšto aukštis sudaro nuo 50 iki 115 m, galingesnių nei 2 MW vėjo elektrinių bokšto vidutinis aukštis sudaro 115-170 m.
Atitinkamai, įvertinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatytą prievolę statyti vėjo elektrines atstumu, t. y. bokšto aukštis padaugintas iš 4, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi nustatyti atstumai būtų artimi šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte įtvirtintiems vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydžiams. Paminėtina, kad tuo atveju, kai vėjo elektrinė jau yra pastatyta ir žemės sklypo, patenkančio į norminį (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) atstumą, savininkas nusprendžia statyti naują gyvenamosios ar panašios paskirties pastatą toje teritorijoje, tai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamyba vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatoma nauja statyba būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, o nepavykus to atlikti, būtų susitariama dėl kompensacijų mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma sudaryti galimybę naujų pastatų, patalpų statytojams ir asmenims, suinteresuotiems elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitarti dėl kompensacijų, mokamų už teisės statyti naujus pastatus, patalpas praradimo, nesant galimybei užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų ir numatoma, kad nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Manytina, kad nepavykus ginčą išspręsti susitarimu, ginčas būtų sprendžiamas teismo tvarka ir tai sudarytų prielaidas išvengti nepagrįstų kompensacijų reikalavimo. 51.
51Jaunius Jatautas,
2022-05-10 Bendros pastabos:
a) naujų mokesčių taikymas ne visada sąlygoja proveržį kurį iliustruoja šis įstatymų pakeitimų projektas, taigi, savivaldybes gauna nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokestį, tad ar reikia panaudoti trečiąjį skatinti jų palaikymą AE plėtros atžvilgiu? ar ne geriau jį naudoti elektros tinklų modernizavimui?
c) siūloma įvesti per einamąjį periodą ir teisinės aplinkos apsaugą projektams kurie jau pradėti vystyti leidžiant jiems toliau vystyti projektus pagal senas sąlygas nuo techninių prisijungimo sąlygų gavimo, kadangi jie jau buvo įsivertinę aplinką, nusipirkę arba išsinuomavę sklypus ir pradėjo vystyti projektus atsižvelgdami į tos dienos teisinį reguliavimą.
d) įstatymų pakeitimų projektus smulkmeniškai isdiskutuoti su kiekvienos srities ekspertais papildomai ir į juos atsižvelgti, nes kai kuriais atvejais nėra atsižvelgiama į šios rinkos dalyvių interesus be reikšmingos techninės, politinės ir ekonominės priežasties.
e) standartizuoti ir peržiūrėti kiekvienos susijusios institucijos leidimų ir pažymų išdavimo terminus, juos trumpinti bei užtikrinti terminų laikymosi kontrole. Jeigu per nustatyta laikotarpį institucijai to pateikti nepavyksta, traktuoti tai kaip išduotą leidimą/pažymą. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad gamybos įmoka skirta ne savivaldybei, o konkretiems bendruomenių projektams, kas padės gerinti AEI plėtros įvaizdį vietos bendruomenėse. Taip pat įsigaliojimo terminus siūloma koreguoti taip, kad būtų galima pasiruošti naujiems procesams. Diskusijos su rinkos dalyviais vyksta nuolatos. Sprendimai priimami įvertinus rinkos dalyvių pasiūlymus, tačiau tuo pačiu ir atsižvelgiant į viešąjį interesą. Manytina, kad leidimų ir pažymų išdavimo terminai yra nustatyti optimalūs. 52. AB „Amber grid“, 2022-05-23 Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 (toliau – Įstatymas) 2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 222, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 ir 203 straipsniais projektas Nr. XIVP-1571 (toliau – Projektas). Projekto kontekste AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) kaip gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui itin aktualūs Įstatymo 32 straipsnio pakeitimai, susiję su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų. Projekto derinimo su visuomene metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai adresuotu 2022-04-05 raštu Nr. 2022-04-05 Nr. 7-214-429 „Dėl pastabų ir pasiūlymų įstatymų projektams“ Bendrovė yra pritarusi Projektui, įskaitant ir jo 13 straipsnio dėl Įstatymo 32 straipsnio pakeitimo projektui. Vis tik atsižvelgiant į nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusį karą Ukrainoje, su tuo susijusius ribojimus, trūkinėjančias tiekimo grandines ir Bendrovėje pradėtus taikyti naujus techninius sprendinius, viešojoje Bendrovės internetinėje svetainėje paskelbtos biodujų gamintojams aktualios informacijos apimtis bei faktinę situaciją, kai iš Bendrovės praktikos matyti, jog galutinės prijungimo sąlygos šalių patvirtinamos ir galutinai suderinamos tik pasirašant prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį (nepriklausomai nuo ankstesnio jų suderinimo ir patvirtinimo), siūlome supaprastinti Projekte įtvirtintą biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų procesą atsisakant galutinių prijungimo sąlygų išdavimo iki prijungimo sutarties pasirašymo kaip atskiro etapo (laikant jį pertekliniu). Tokiu atveju biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų procesą sudarytų šie trys pagrindiniai etapai:
a) Preliminarių prijungimo sąlygų išdavimo etapas
b) Galutinių prijungimo sąlygų suderinimo ir prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties pasirašymo etapas.
c) Projektavimo ir statybos darbų vykdymo etapas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, Bendrovė siūlo iš dalies pakoreguoti Projekto 13 straipsnio projektą (žr. priedą). Pastebėtina, kad Bendrovės siūlomame Projekto 13 straipsnio projekto variante yra atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. balandžio 25 d. išvadoje Nr. XIVP-1571 pateiktas pastabas Projekto 13 straipsniui. 13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Biodujų gamybos įrenginių
prijungimas prie dujų sistemų
sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Biodujų gamybos įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi laikantis visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės, dujų slėgio ir kitų reikalavimų. 2. Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos pateikimo dienos išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius reikalavimus;
2) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo grafiką;
4) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką. apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas. 3.
preliminariose prijungimo sąlygose turi būti nurodoma su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše nurodyta informacija. 4. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Per šioje dalyje nustatytą galiojimo laikotarpį nesuderinus preliminarių prijungimo sąlygų su dujų sistemos operatoriumi, biodujų gamintojas netenka teisės teikti prašymo dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties sudarymo. 5. Visais atvejais dujų sistemos operatorius ir biodujų gamintojas, planuojantis prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, keičiasi visa biodujų gamybos įrenginiams prijungti prie dujų sistemos reikalinga technine ir kita informacija. 6. Preliminariose prijungimo sąlygose nurodomi preliminarūs biodujų gamintojo įrenginių prijungimo prie dujų sistemos reikalavimai yra skirti biodujų gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei biodujų gamintojui, nei dujų sistemos operatoriui jokių papildomų teisių ir pareigų, išskyrus biodujų gamintojo teisę kreiptis į dujų sistemos operatorių dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties sudarymo. 37. Biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai. Dujų sistemos operatoriui ir biodujų gamintojui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos pateikia biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir galutinių prijungimo sąlygų projektą. 8.
sistemos tašką nustato dujų sistemos operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktame prašyme nurodytą esamų ar planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus. 9. Biodujų gamintojo prašymo išduoti preliminarias prijungimo sąlygas, prašymo sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį formos, kartu su prašymais pateikiamų dokumentų sąrašas nustatomas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše. 10. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbus dujų sistemų operatoriaus valdomų dujų tinklų dalyje atlieka (organizuoja) dujų sistemos operatorius. Naujas biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir/ar statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje (jos objektuose ar atskirose jų dalyse) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teikiant prijungimo paslaugą pastatytos ir (ar) įrengtos dujų sistemos, jų objektai ir (ar) atskiros dalys yra dujų sistemos operatoriaus nuosavybė, nekeičiant rekonstruotų ar perkeltų dujų sistemos objektų nuosavybės. 11. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų paslaugos kaina yra lygi faktinių išlaidų, susijusių su dujų sistemos operatoriaus dujų sistemos (jos objektų ar atskirų dalių) projektavimo ir statybos (įrengimo) darbais, kuriuos reikia atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, sumai. Visas faktines išlaidas susijusias su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų apmoka biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai yra prijungiami prie dujų sistemų.
Biodujų gamintojo atlikti, šio straipsnio 10 dalyje nurodyti darbai, yra laikomi prijungimo prie dujų sistemų paslaugos dalimi.“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
energetikos reguliavimo taryba 2022-05-0313 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau ‒ Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. (1.20-05E)3-255 pateiktais išvadoms gauti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 41, 48², 49, 58, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – EEĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ir 20³ straipsniais įstatymo projektu (toliau – AIEĮ projektas) (toliau kartu – Projektai), 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. R2-(E)-2179 pateikė pastabas Projektams. Taryba, įvertinusi Projektų pastabų derinimo pažymą ir pagal pateiktas pastabas patikslintus Projektus, pakartotinai su argumentais ir pagrindimais teikia esmines pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. 1. Dėl patikslino AIEĮ projekto 6 straipsnio. Šiuo straipsniu siūloma numatyti naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13¹ straipsnį, kuriuo įvedamos įmokos už pagamintą elektros energiją gamintojams iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šių įmokų administravimą pagal AIEĮ projektą atliktų paskirtas įmokos administratorius.
Tuo pačiu siūloma numatyti Tarybai naują funkciją – Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. Pažymėtina, kad šiuo pakeitimu Tarybai yra priskiriamos reguliuotojui nebūdingos funkcijos. Pagal Tarybos nuostatus[¹], Taryba yra nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę. Tai įgyvendinama Tarybai nustatant reguliuojamas paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugų kainas (kaip tai, be kita ko, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67–69 straipsniuose), taip pat atliekant šių subjektų priežiūrą ir kontrolę. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 16¹ straipsnis ir Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies 2 punktas numato pareigą energetikos įmonėms, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas, atlikti jų patikrą bei pateikti auditoriaus patikrintas ataskaitas su išvadomis Tarybai.
Taryba analizuoja reguliuojamų įmonių sąnaudas, vertina jų pagrįstumą, tokiu būdu užtikrindama, kad į reguliuojamų paslaugų kainas būtų įskaičiuotos tik pagrįstos (būtinosios) veiklai sąnaudos, t. y. pati sąnaudų patikra ir kontrolė yra priemonė nustatyti objektyviai teisingas reguliuojamų paslaugų kainas. Tuo tarpu įmokos administratoriaus veiklos priežiūros rezultatas neatsispindėtų jokiose kainose, kadangi šis subjektas neteikia reguliuojamų energetikos paslaugų. Taip pat AIEĮ projektu numatoma, kad Taryba turi įvertinti, ar įmokos administratorius tuo pačiu laikėsi administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, t. y. Tarybai numatyta vertinti, ar įmokos administratorius efektyviai vykdė įmokų administravimą. Pažymėtina, kad įmokos administratoriaus patirtos išlaidos atliekant įmokų administravimą bus dengiamos iš pačių elektros energijos gamybos įmokos lėšų, o ne iš reguliuojamų paslaugų kainų. Šiuo atveju taip pat nėra aišku, kokiais būdais ir pagal kokius kriterijus turėtų būti įvertintas įmokos administratoriaus vykdomos veiklos efektyvumas. Tarybos vertinimu, numatomas įmokų administravimo mechanizmas turėtų būti kuriamas taip, kad užtikrintų sklandų įmokų panaudojimo procesą ir tuo pačiu kuo mažesnę administracinę naštą tiek pačiam įmokos administratoriui, tiek kitoms institucijoms ir būtų išvengta papildomų procedūrų, kurios nesukuria pridėtinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina išbraukti iš AIEĮ projekto Tarybai numatomas jai nebūdingas įmokos administratoriaus priežiūros funkcijas.
Tuo pačiu manytina ir siūlytina, kad siekiant AIEĮ projekte numatytų tikslų, efektyvesnis įmokos administratoriaus veiklos priežiūros būdas būtų kasmetinis veiklos rezultatų auditavimas, kuris taikomas visiems juridiniams asmenims. Siūlytina naujo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13¹ straipsnio 5 ir 10 dalis išdėstyti taip:
„5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti
atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant nustatytiems aplinkybių Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.“
„10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip
per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją . Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos gamybos įmokos administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Energetikos ministerijai teikti ataskaitas apie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų panaudojimą.“ Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu dėstomo įstatymo 13³ straipsnio 5 ir 10 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai.
Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.
<...>
Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti.
Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11. Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos gamybos įmokos administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos panaudojimą.“
energetikos reguliavimo taryba
patikslinto AIEĮ projekto 8 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tarpinstituciniu lygmeniu vyksta diskusijos dėl siūlymų buitiniams vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos kainą diferencijuoti į elektros energijos ir galios mokestį, buitiniams gaminantiems vartotojams susidarys analogiška situacija kaip ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams, kurie permoka už naudojimosi elektros tinklu, nes kaip gaminantys vartotojai turi mokėti už naudojimosi elektros tinklais paslaugą ir kaip vartotojai – galios dedamąją už persiuntimo paslaugą. Siekiant to išvengti, taip pat siekiant išvengti dažno Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimo, siūlome palikti Tarybos kompetencijai nustatyti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos būdus buitinių elektros energijos vartotojų atveju ir AIEĮ projekto 8 straipsnio 4–7 dalis išdėstyti taip:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Gaminantys vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą nustatyta tvarka patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
5Papildyti 20¹ straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai
už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.“
ir ją išdėstyti taip:
„5. Buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros
tinklais paslaugų kaina gali būti mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba buitiniams gaminantiems vartotojams gali patvirtinti naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, nustatytą vienu ar keliais iš šių būdų:
skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;
kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;
elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi
elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Kai naudojimosi elektros tinklais paslaugos kaina nustatoma keliais atsiskaitymo būdais, Buitiniai buitiniai gaminantys vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, jog gaminančių vartotojų atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos būdai turi būti nustatyti įstatymo lygmeniu ir į galimus pokyčius dėl vartotojams taikomos elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos diferencijavimo. 1. Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą nustatyta tvarka patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
ir ją išdėstyti taip:
„5. Buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina
gali būti mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtindama buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, ją nustato šiais būdais:
elektros energijos kiekio;
galios;
dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;
persiuntimo paslaugos tarifui.“
7Pakeisti 20¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Buitiniai Gaminantis gaminantys vartotojas vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais ir rinktis vienanarę ar dvinarę naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Buitiniai Gaminantis gaminantys vartotojas vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.“
energetikos reguliavimo taryba
3Dėl patikslinto AIEĮ projekto 14 straipsnio. Tarybos vertinimu, atsižvelgiant į tai,
kad naujoje Elektros energetikos įstatymo redakcijoje numatoma, jog leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus bei leidimai gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių nebus išduodami, taip pat siekiant mažinti administracinę naštą ir įvertinus tai, kad saulės šviesos energijos elektrinėms, kurių galia didesnė kaip 100 kW, nustatyti sudėtingesni prijungimo prie operatoriaus tinklo reikalavimai lyginant su saulės elektrinių nuo 30 kW iki 100 kW, siūloma nustatyti, kad supaprastinti reikalavimai būtų taikomi mažesnėms kaip 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, taip pat saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams. Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 14 straipsniu keičiamo AIEĮ 49 straipsnio 5 dalies preambulę išdėstyti taip: „5.
Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:“ Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį ir jas išdėstyti taip: „5. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai: <...>“ Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį ir jas išdėstyti taip: „6. 5. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
<...>“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Razma, 2022-04-28 20¹7 Argumentai: Nemaža dalis Lietuvos gyventojų disponuoja daugiau nei vienu gyvenamuoju objektu, kuris vartoja elektros energiją.
Suprasdami, kad pasirinkus skirtingus elektros tiekėjus iškiltų sunkumų apskaityti ir kompensuoti dalį ar visą iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, siūlome elektros vartotojui palikti alternatyvą: 1) iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą priskirti vienam elektros tiekėjui ir vienam vartotojo objektui; 2) kelių objektų naudojamą elektros energiją priskirti vienam tiekėjui, jei asmuo yra sudaręs sutartis su tuo pačiu elektros tiekėju. Tokiu būdu būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai atsinaujinančios elektros vartotojas privalo iš anksto fiksuoti konkrečius planuojamos suvartoti elektros energijos kiekius pagal kiekvieną atskirą elektrą naudojantį objektą, vietoje to jis galėtų (jei to pageidauja) taikyti suminę visų objektų, naudojančių atsinaujinančią elektros energiją, apskaitą. Tokia apskaita neapsunkintų ir elektros tiekėjo, nes jo kompiuterio ekrane, vartotojui mokant kas mėnesį už sunaudotą elektrą, matyti visi objektai, kuriems taikoma tokia suminė apskaita. Pasiūlymas: Pakeisti 20¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
“7. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio
vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio.
Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susietos tik to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės arba jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Jei vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros vartojimo vieta, tai elektros energijos tiekėjas privalo užtikrinti suminę pagamintos ir suvartotos elektros energijos apskaitą visiems tiekėjo aptarnaujamiems objektams, kuriems vartotojas su minėtu tiekėju yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis.” Jei vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros vartojimo vieta, tai elektros energijos tiekėjas privalo užtikrinti suminę pagamintos ir suvartotos elektros energijos apskaitą visiems tiekėjo aptarnaujamiems objektams, kuriems vartotojas su minėtu tiekėju yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis.” Pritarti Įstatymo projekto 8 straipsniu dėstomo įstatymo 20¹ straipsnį papildyti nauja 7¹ dalimi: „9. Papildyti 20¹ straipsnį 7¹ dalimi: „7¹.
Kai gaminančiam vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros energijos vartojimo vieta, kuriose jis yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis su tuo pačiu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, šis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas užtikrina suminį atsiskaitymą už pagamintą ir į elektros energijos tinklus patiektą bei visose jo vartojimo vietose suvartotą elektros energijos kiekį.““ Atitinkamai, Įstatymo projekto 9–11 dalis laikyti 10–12. Siūloma numatyti, kad šios dalies nuostatos įsigalioja nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Seimo narys Lukas Savickas, 2022-05-17 Argumentai:
Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) įtvirtinti gaminančių vartotojų tarifų nustatymo principus. Šiuo metu gaminantys vartotojai yra pernelyg apmokestinami ir tokiu būdu lėtėja gaminančių vartotojų plėtra. Svarbu pažymėti, kad gaminantys vartotojai sparčiai mažina degalų bei dujų sunaudojimą, nes yra linkę pereiti prie elektromobilių, namų šildymo elektra sistemų ir pan. Svarbu nustatant tarifo apskaičiavimo principą atsižvelgti į didesnį KW išnaudojimą ir absoliučią sumokamą sumą. Analogišką apskaičiavimo principą siūloma pritaikyti ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Gaminantys vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios bei pusės skirstymo vidutinės įtampos tarifo dalies bei užtikrinant, kad buitiniai gaminantys vartotojai nebūtų apmokestinami daugiau nei buitiniai vartotojai atsižvelgiant į didesnį gaminančių vartotojų efektyvumą bei vertinant per absoliučią (įskaitant kintamą ir pastoviąją dalį) sumokamą sumą infrastruktūros išlaikymui. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas pilnai įvertins ir padengs įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“ Nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui.
Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 3. Seimo narys Lukas Savickas, 2022-05-17 Argumentai: Atsižvelgiant į augančių bendruomenių aktyvumą ir didėjančią vietos savivaldos kompetenciją bei siekiant skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą bei didinti savivaldos finansinį savarankiškumą, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų administravimą pavesti savivaldai. Atkreiptinas dėmesys, kad gamintojai jau šiuo metu į savivaldybių biudžetą tiesiogiai moka nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčius. Todėl šis siūlomas reguliavimas nebūtų iššūkis savivaldai. Pažymėtina, kad tam tikri gamintojai jau dabar turi paramos susitarimus su vietos bendruomenėmis. Funkcijų, susijusių su gautų atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų paskirstomu ir skyrimu bendruomenių ar jų organizacijų vykdomiems projektams, delegavimas savivaldai paskatintų bendruomenes ir jų organizacijas palankiau žiūrėti į atsinaujinančius energetikos išteklių plėtrą jų teritorijoje. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros
energijos gamybos įmoka 1.
Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. 2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos nemoka:
1) gaminantys vartotojai;
2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
3) aktyvieji elektros energijos vartotojai;
4) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos;
5) piliečių energetikos bendrijos;
6) gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui;
7) gamintojai, kurie laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu;
8) gamintojai, eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
9) gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliota įstaiga skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. 8.
seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytomis sąlygomis, atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų. Gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos lėšos naudojamos Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 9. Įmokos administratorius Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija neįvykdo Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją apie Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją.“
Savickas, 2022-05-17 Argumentai: Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) numatyti, kad elektros energijos tiekėjo keitimo atveju suteikiama teisė gaminančiam vartotojui pasirinkti ar visą sukauptą elektros energijos kiekį perkelti pas naujai pasirinktą energijos tiekėją ar už šį kiekį gauti kompensaciją iš buvusio elektros energijos tiekėjo iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pasiūlymas:
Papildyti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnį 2¹ dalimi: „4. Papildyti 20¹ straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Gaminantis vartotojas, nutraukęs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirinkęs naują elektros energijos tiekėją, turi teisę visą sukauptą į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį perkelti pas naują elektros energijos tiekėją arba už šį kiekį gauti kompensaciją nutrauktoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Pritarti iš dalies Pateiktas siūlymas perteklinis, nes siūlomas reglamentavimas yra įgyvendinamas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., pagal šiuo metu galiojančių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 17¹punktą, kuriame numatytos sąlygos pakeitus elektros energijos tiekėją ar pasirinkus naują tiekėją. Siekiant aiškumo, siūloma papildyti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 201 straipsnį 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį
suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau, negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina.
Gaminančiam vartotojui, nepasibaigus kaupimo laikotarpiui, keičiant elektros energijos tiekėją arba pasirenkant naują, sukaupto, bet nesuvartoto elektros energijos kiekio perkėlimas ir atsiskaitymas už jį vykdomas Energetikos ministerijos nustatyta tvarka;“
Savickas, 2022-05-17 Argumentai: Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) numatyti, kad gaminančiam vartotojui būtų suteikta teisė už naudojimosi elektros tinklais paslaugą atsiskaityti natūra (pagaminta ir sukaupta elektros energija), taikant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą, kuris būtų ne didesnis kaip 20 proc. – todėl planuojantys įsirengti saulės elektrines turėtų palankias sąlygas įsigyti didesnės galios elektrinę ir dalį pagamintos ir sukauptos elektros energijos perleisti skirstomųjų tinklų operatoriui.
Tai leistų pasiekti, kad gaminantys vartotojai turėtų didesnes garantijas dėl patrauklių atsiskaitymo už pagamintą, sukauptą bei susigrąžintą elektros energiją sąlygų, gamindami didesnį elektros energijos už savo poreikį kiekį prisidėtų prie elektros energijos importo mažinimo, o skirstomųjų tinklų operatorius gautų elektros energiją, reikalingą technologiniams nuostoliams padengti. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pakeisti 20¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais
paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais arba už atgautą elektros energijos kiekį atsiskaityti gaminančio vartotojo sukauptu į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekiu, pagal taikant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio, bet ne didesnį kaip 20 procentų. Buitiniai gaminantys vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių arba per vieną mėnesį po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato naują naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.“ Nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai.
Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui. Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 6. Seimo narys Lukas Savickas, 2022-05-17 Argumentai:
Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) atsisakyti terminuoto gaminantiems vartotojams taikomo kaupimo laikotarpio, kurio taikymas yra apribotas iki 2040 m. balandžio 1 d., nes šiuo metu įrengiamiems saulės moduliams gamintojai jau taiko iki 30 m. siekiančią garantiją, t. y. net iki 2051 m. Pasiūlymas:
Pripažinti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 13 dalį netekusia galios: „12. Pripažinti netekusia galios 20¹straipsnio 13 dalį. „13.
„13. Gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpis taikomas iki 2040 m. balandžio 1 d.“ “ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu gaminančio vartotojo kaupimo laikotarpis, kuriuo gaminantiems vartotojams suteikiamos tam tikros privilegijos, pavyzdžiui, elektros energijos kaupimas tinkluose, atleidimas nuo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio, yra valstybės parama. Atitinkamai kiekviena paramos schema turi turėti pradžią ir pabaigą, siekiant panaikinti perteklinio finansavimo riziką. Gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpio galiojimo termino įtvirtinimas įstatymo lygmeniu užtikrina, kad bus pateisinti gaminančių vartotojų teisėti lūkesčiai dėl atliktų investicijų atsiperkamumo. 7. Seimo narys Dainius Kreivys, 2022-05-20 Siekiant užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, šios plėtros priežiūrą ir kontrolę būtina užtikrinti tikslinį elektros tinklų išnaudojimą efektyviausiu būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti plėtros ribas mažiau efektyvioms technologijoms bei šio plėtros peržiūros mechanizmą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 13 straipsnį 10 dalimi. „10. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi. Į šią galią nėra įskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai šių bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai yra savivaldybės ar savivaldybių įmonės, o jų pagrindinė paskirtis – mažinti energetinį skurdą ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia.
Pasiekus 2 GW suminės įrengtosios galios dydį, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros.“
Dainius Kreivys, 2022-05-20 Argumentai: Siekiant užtikrinti atsinaujinančios energetikos plėtros priežiūrą ir kontrolę bei laiku reaguoti į situacijas, kai atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės nėra plėtojamos, tačiau tinklų pralaidumai lieka rezervuoti, tikslinga dažniau nei kas ketvirtį pateikti informaciją Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai apie vykdomų projektų eigą ir ketinimų protokolų vykdymą. Taip pat siekiant skaidriai atlikti priežiūros ir kontrolės procedūras, tinklų operatoriai turi teikti informaciją ir apie išduotas elektrinėms išankstines prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį:
„16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį mėnesį teikia
Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai (toliau – Lietuvos energetikos agentūra) informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą bei išduotas išankstinės prijungimo sąlygas.“ Pritarti 9.
Seimo narys Dainius Kreivys, 2022-05-20 Argumentai: Savivaldybių bendrieji planai numato tam tikrų teritorijų, kuriose šiuo metu yra žemės ūkio paskirties sklypai, urbanizavimą. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę statyti vėjo elektrines žemės ūkio paskirties sklypuose, nedetalizuojant, kokiose teritorijose yra šie sklypai. Ši nuostata gali sukelti neaiškumų ir sunkumų įgyvendinant ją praktikoje, kadangi vėjo elektrinės turi būti statomos tam tikrais atstumais nuo gyvenamųjų namų dėl galimo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, o numačius galimybę jas statyti teritorijose, kurios ateityje bus urbanizuojamos, susidarys situacija, kad planuojama urbanizuoti teritorija negalės būti panaudota pastatų statybai. Todėl tikslinga numatyti, kad vėjo elektrinių statyba galima tik žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad hibridines elektrines gali sudaryti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginiai, ir siekiant skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, netikslinga riboti galimybių įrengti tik prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines žemės ūkio paskirties sklypuose. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama negalima), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas (sklypai) yra neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“
2Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį 4 dalimi:
„4. Statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas
elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines, turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemės ūkio paskirties sklypus pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių sklypų savininkai.“
laikyti 5–8 dalimis. Analogiškus pakeitimus atlikti Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalyje. 1. Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama negalima), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas (sklypai) yra neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“
2Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį 4 dalimi:
„4. Statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas
elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines, turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemės ūkio paskirties sklypus pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių sklypų savininkai.“
laikyti 5–11 dalimis. Pritarti
Dainius Kreivys, 2022-05-20 Argumentai: Lietuva turi dideles ambicijas atsinaujinančių išteklių energetikos srityje ir jau reikšmingai prisidėjo siekiant bendro Europos Sąjungos neutralumo – 2020 m. Lietuvos bendro galutinio energijos suvartojimo atsinaujinančių išteklių dalis sudarė 26,98 proc.
Lietuva, suprasdama klimato kaitos svarbą, iš esmės palaiko ambicingesnius Europos Komisijos tikslus ir siekius, siūlomus įtvirtinti atnaujinamoje 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – atnaujinama Direktyva). Pastebėtina, kad atnaujintoje Direktyvoje siūloma įtvirtinti atsinaujinančių išteklių tikslus pramonėje (atnaujinamos Direktyvos 22a straipsnis), kam iš esmės pritaria tiek Lietuva, tiek kitos valstybės narės. Siekiant spartesnės atsinaujinančių išteklių plėtros ir jau dabar pradėti pramonės ir komercijos perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, siūlytina jau dabar nustatyti sąlygas atsinaujinančių išteklių plėtrai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. 2. Projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės, gyvenamosios paskirties pastatus (jų dalis), turi būti numatyta įrengti atsinaujinančius išteklius naudojantį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio leistina naudoti galia būtų ne mažesnė kaip vartotojo objektui suteikta leistina naudoti galia.
Kai nurodytos leistinos generuoti galios atsinaujinančius išteklius naudojančiam elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti nėra techninių galimybių, nurodytos paskirties pastato (jų dalies) valdytojas turi užtikrinti, kad elektros energijos vartojimo poreikis būtų padengtas kitais pagrindais įsigyjama elektros energija iš atsinaujinančių išteklių. 2. 3. Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.“
Dainius Kreivys, 2022-05-20 Argumentai: Vertinant AB „Energijos skirstymo operatorius“ viešai skelbiamą transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapį gamintojams, matyti, kad laisvų galių skirstymo ir perdavimo tinkluose yra miestų teritorijose, kur atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ribota dėl urbanizuotų teritorijų, todėl siūlytina skatinti saulės šviesos energijos elektrines įrengti ant daugiabučių pastatų stogų. Vertintina, kad šiuo metu teisinis reguliavimas dėl saulės elektrinių įrengimo ant daugiabučių stogų yra pakankamas, tačiau trūksta praktikos ir gairių, kaip tai turėtų būti daroma. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą. Taip pat rengia ir savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo ir standartines daugiabučio namo stogo nuomos (panaudos) sutarties sąlygas, kuriose taip pat turi būti nurodytos saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant stogo, eksploatavimo ir stogo naudojimo sąlygos, daugiabučio namo patalpų savininkų ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir saulės šviesos energijos elektrinės valdytojo teisės ir pareigos.“
Nagienė, 2022-05-23 Argumentai: Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma pakeisti numatytas vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas, numatant trumpiausią galimą atstumą nuo didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės iki nurodytų pastatų ar teritorijų. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo 48 punkte yra reglamentuotas sanitarinės apsaugos zonos dydis (nuo 200 iki 440 metrų) diferencijuojant jį priklausomai nuo vėjo elektrinės įrengtosios galios. Tuo tarpu Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma nustatyti trumpiausią galimą atstumą (ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4) nuo didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, arba vėjo elektrinės, kuri yra didesnė negu 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), nepriklausomai nuo vėjo elektrinės galingumo, iki nurodytų pastatų ar teritorijų nediferencijuojant jo priklausomai nuo vėjo elektrinės įrengtosios galios. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIVP-1571 rengėjai pasirinkto numatomo atstumo neanalizuoja santykyje su neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai ir, atitinkamai, tokio savo pasirinkimo nepagrindžia. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių geroji patirtis (pavyzdžiui Danijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos teisinis reglamentavimas) pagrindžia, kad yra atsižvelgiama ne į vėjo elektrinės stiebo aukštį, o į bendrą vėjo jėgainės aukštį (t.y. įskaitant ir sparnuotės dydį). Be to, Projekte Nr. XIVP-1571 siūlomas teisinis reglamentavimas mažesnės negu 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, vėjo elektrinės galimą maksimalų aukštį skaičiuoja vadovaujantis bendru vėjo elektrinės aukščiu (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį). Šios vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Tuo tarpu didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms vėjo elektrinės aukštis, nuo kurio yra skaičiuojamas atstumas iki nurodytų pastatų ar teritorijų, skaičiuojamas tik vertinant elektrinės stiebo aukštį. Vadovaujantis techniniais vėjo elektrinių parametrais, vėjo elektrinės sparno ilgis prilygsta vidutiniškai pusei vėjo elektrinės stiebo ilgio. Pavyzdžiui, gamintojo pateikiamais duomenimis, 2 MW galios 90 metrų stiebo aukščio vėjo jėgainės sparnuotės aukštis yra 58 metrai. Atitinkamai atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytų pastatų ar teritorijų, skaičiuojant tik vėjo jėgainės stiebo aukštį, vadovaujantis siūlomu reglamentavimu, būtų 360 metrų, tuo tarpu atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytų pastatų ar teritorijų skaičiuojant pagal bendrą vėjo elektrinės aukštį būtų 592 metrų. Taigi, skaičiuojant tik vėjo jėgainės stiebo aukštį atstumas būtų 80 metrų mažesnis negu esančiame teisiniame reglamentavime nustatytose sanitarinės apsaugos zonos.
Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir esamame teisiniame reglamentavime numatytos vėjo jėgainių sanitarinės apsaugos zonos yra mažesnės negu kitų Europos Sąjungos valstybių, Europos Sąjungos komisijos pateikiamais duomenimis minimali sanitarinė apsaugos zona tokio galingumo jėgainėms yra 500 metrų. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atliktos analitinės medžiagos 22/44 „Sanitarinės apsaugos zonos, triukšmo ir kiti apribojimai statyti vėjo bei saulės elektrines Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje buvo analizuojamas teisinis reglamentavimas Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje, duomenimis minimalus numatomas atstumas yra vertinamas atsižvelgiant į jėgainės galingumą ir išskiriamą triukšmo lygį ir jis yra ne mažesnis negu 500 metrų, o daugelyje valstybių ir gerokai didesnis, be kita ko, savivaldybėms yra suteiktos teisės nustatyti didesnius atstumus ir nenumatytos tokio minimalaus atstumo išimtys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti visuomenės apsaugą nuo galimo neigiamo vėjo elektrinių poveikio bei vadovaujantis gerąja kitų valstybių, turinčių ilgametę vėjo jėgainių eksploatavimo patirtį, praktika, siūlome atstumą nuo vėjo jėgainių skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą vėjo jėgainės aukštį bei nustatyti minimalų galimą atstumą nuo vėjo jėgainių iki miestų ar miestelių ir pavienių gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų susijusių su apgyvendinimu, nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose bei rekreacinių teritorijų, bei suteikiant savivaldybėms teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą. Pažymėtina, kad Projekto Nr. XIVP-1571 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatose nurodyta išimtis leisti atlikti nurodytos paskirties naujų pastatų ar patalpų statybas, rekonstrukciją ar paskirties keitimą į nurodytos paskirties pastatus ar patalpas ir arčiau nurodyto trumpiausio atstumo. Ši išimtis siejama su poveikio aplinkai vertinimo išvadomis dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reglamentavimą poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas tik esant nustatytiems vėjo jėgainių kiekybiniams ir aukščio požymiams, t. y. ne kiekvienu vėjo elektrinės statybos atveju, poveikio aplinkai vertinimu grindžiama išimtis yra neaiški, gali lemti vėjo elektrinių vystytojų piktnaudžiavimus. Be to, kitose šalyse, turinčiose ilgametę vėjo energetikos plėtros patirtį, minimalaus atstumo išimčių nėra numatoma, priešingai - suteikiama teisė padidinti minimalų atstumą, pavyzdžiui, atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus ir fizikinę taršą. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų susijusių su apgyvendinimu, nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose bei rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį) metrais, padaugintas iš 4, bet ne mažesnis negu 1000 metrų iki miestų ar miestelių gyvenamųjų vietovių ir ne mažesnis negu 500 metrų iki pavienio gyvenamojo namo.
Savivaldybės turi teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant, atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra užtikrinama atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Pritarti iš dalies Vėjo elektrinių stiebo aukštis priklauso nuo vėjo elektrinės modelio. Vėjo elektrinių, kurios galia yra nuo 30 kW iki 300 kW, bokšto aukštis siekia nuo 28-50 m, vėjo elektrinių, kurių galia yra nuo 300 kW iki 2 MW, bokšto aukštis sudaro nuo 50 iki 115 m, galingesnių nei 2 MW vėjo elektrinių bokšto vidutinis aukštis sudaro 115-170 m.
Atitinkamai, įvertinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatytą prievolę statyti vėjo elektrines atstumu, t. y. bokšto aukštis padaugintas iš 4, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi nustatyti atstumai būtų artimi šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte įtvirtintiems vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydžiams. Tuo atveju, kai vėjo elektrinė jau yra pastatyta ir žemės sklypo, patenkančio į norminį (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) atstumą, savininkas nusprendžia statyti naują gyvenamosios ar panašios paskirties pastatą toje teritorijoje, tai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamyba vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatoma nauja statyba būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, o nepavykus to atlikti, būtų susitariama dėl kompensacijų mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. 13. Seimo narė Laima Nagienė, 2022-05-23 Argumentai:
Projektu Nr. XIVP-1571 siekiama iš esmės pakeisti esamą žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkų informavimo apie planuojamą statyti vėjo elektrinę tvarką. Esamas teisinis reglamentavimas (LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnis) numato, kad yra reikalinga gauti visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į vėjo elektrinėms nustatomą apsaugos zoną, rašytinius sutikimus.
Kartu pažymėtina, kad pagal esamą reglamentavimą yra numatyta tokio reglamentavimo išimtis - baigtinis viešą interesą tenkinančių atvejų sąrašas, kuomet minėtų subjektų sutikimų gauti nereikia, o jie yra informuojami LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje numatyta tvarka. Taip pat šiuo metu žemės sklypų, esančių vėjo elektrinės sanitarinėje zonoje, savininkams yra atlyginami nuostoliai, t.y. mokamos kompensacijos dėl nustatomų žemės apribojimų, numatytų LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje. Kompensacijos dydis yra susitarimo tarp vėjo elektrinės vystytojo ir žemės, patenkančios į sanitarinės apsaugos zonas, savininko objektas. Pažymėtina, kad LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytos išimtys, kuomet kompensacijos yra apskaičiuojamos pagal LR Vyriausybės nustatytą metodiką, LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Projektu Nr. XIVP-1571 siekiama nustatyti specialią tvarką, kuomet žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai yra informuojami kartu suteikiant jiems prieštaravimo būsimos vėjo elektrinės statybai galimybę. Numatyta tvarka žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai bus informuojami apie planuojamą statyti elektrinę ir jiems suteikiama galimybė pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Projekte Nr. XIVP-1571 nenurodomas būdas, kaip žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai turi būti informuojami.
Be kita ko, Projektu siūlomose įstatymo nuostatose nėra reglamentuoti atvejai, kuomet yra išreiškiamas prieštaravimas planuojamos vėjo elektrinės statybai, nors tokia galimybė žemės sklypo savininkui yra numatyta. Nėra aišku nei tai, dėl kokių priežasčių prieštaravimas gali būti išreiškiamas, nei tokio prieštaravimo nagrinėjimo ir įvertinimo tvarka. Toks teisinis reglamentavimas kelia susirūpinimą, kad Projektu siūloma informavimo tvarka tėra formalus tokių žemės sklypų savininkų informavimas, nesukuriantis jokios teisinės apsaugos. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sprendimo reikšmingumą ir sudėtingumą, galimiems prieštaravimams išreikšti paliktas terminas vertintinas kaip ypatingai trumpas. Vertinant kompensacijų klausimą, pažymėtina, kad Projekte Nr. XIVP-1571 (Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje) numatyta, kad kompensacijos už nuostolius yra galimos, tik jiems atsiradus dėl teisės statyti Projekte nurodytos paskirties naujus pastatus ir patalpas praradimo. Be kita ko, Projektu taip pat iš dalies panaikinami draudimai, numatyti LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra įmanoma užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Taigi, vadovaujantis siūlomu teisiniu reglamentavimu, žemės sklypų savininkai praranda iki šios turėtą aiškiai reglamentuotą teisę išreikšti sutikimą dėl planuojamos vėjo elektrinės ir gauti kompensaciją už patiriamus nuostolius, išskyrus galimybę gauti kompensaciją už nuostolius dėl teisės statyti Projekte nurodytos paskirties naujus pastatus ir patalpas praradimo.
Projekto rengėjai nurodo, kad tokiu būdu būtų paskatinta vėjo elektrinių plėtra, greičiau vyktų vėjo elektrinių projektų įgyvendinimas, nes nereikėtų gauti visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimų. Nepagrindžiamas nei žemės sklypų savininkų sutikimo išreiškimo, nei keičiamos kompensavimo tvarkos proporcingumas, nors ši tvarka yra keičiama iš esmės. Be kita ko, neatsižvelgiama ir į tai, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių vėjo elektrinėse galėtų būti vertintina kaip atitinkanti viešąjį interesą, bet kartu tai yra veikla, kuria siekiama pelno, t. y. tenkinamas privatus interesas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo projekto rengėjai skatindami vėjo elektrinių plėtrą ir taip siekdami užtikrinti viešąjį interesą dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių energetikos išteklių nesivadovauja gerąja, ilgametę praktiką vėjo elektrinių vystyme turinčių kitų valstybių patirtimi. Itin sėkmingas Danijos pavyzdys atskleidė, kad vėjo elektrinių vystymo efektyvumą ir visuomenės palaikymą lėmė tai, kad valstybiniu mastu buvo išskirtos palankiausios vėjo elektrinėms vystyti vietos, apie tai informuota visuomenė.
Šiuo atveju projekto rengėjai pasirenka lengviausią kelią, privačiam investuotojui sudarydami sąlygas išvengti esamo žemės sklypų savininkų sutikimo gavimo ir susitarimo dėl nuostolių atlyginimo proceso, nevertindami, kaip tokie pakeitimai prisidės prie darnios ir efektyvios vėjo elektrinių plėtros, maksimaliai užtikrinančios viešąjį interesą, o ne tik privačius ekonominius interesus. Todėl manome, kad Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma žemės sklypų, esančių nurodytame atstume iki vėjo elektrinių, savininkų informavimo tvarka, svarstytina tik išsaugant esamą LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje numatytą nuostatą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo vėjo elektrinėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlome aiškiai reglamentuoti, kaip yra informuojami žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai, be kita ko įpareigojant Vyriausybę nustatyti prieštaravimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, bei suteikiant teisę prieštaravimus pateikti per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Vyriausybės nustatyta tvarka asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus nekilnojamojo turto vystymo tuose žemės sklypuose apribojimus ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Prieštaravimai pateikiami ir nagrinėjami Vyriausybės nustatyta tvarka. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 15 straipsnis tikslintinas, numatant informavimo būdą (analogiško pobūdžio pastabą teikė ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas, pastaba Nr. 28), numatant, kad informuojama registruotu laišku.
Nesiūloma nustatyti atvejus, kada gali būti išreiškiamas prieštaravimas planuojamai statyti vėjo elektrinei, kadangi sąrašas tokių atvejų nebūtų baigtinis. Terminas prieštaravimo pateikimui, manytina, yra pakankamas ir nėra tikslinga nustatyti prieštaravimų nagrinėjimo tvarkos, siekiant nesudaryti sąlygų teisminiams ginčams dėl prieštaravimų pagrįstumo vertinimo. Kartu teikiamo Teritorijų planavimo įstatymo projekto, kuriame siūloma nustatyti, kad vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose, tikslas sudaryti palankias sąlygas vėjo elektrinių plėtrai ir spartinti vėjo energetikos vystymąsi, kadangi teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas yra imlus laikui ir gali trukti 1-2 metus. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pastabas bei Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūly mo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 N Argumentai: Siekiant suderinti įstatymo projektų Nr. XIVP-1570 ir Nr. XIVP-1571 terminologiją, siūlome atlikti nurodytus pakeitimus. Pasiūlymai Siūlome įstatymo projekto Nr. XIVP-1571 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Panaikinti 2 straipsnio 15 dalį:
galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma.“
straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Gintautas Paluckas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka [1] Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“.
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika, Antanas Čepononis (pavaduojantis Andrių Vyšniauską);
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 6(13¹) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti įstatymą 13¹ straipsniu, nustatančiu Atsinaujinančių išteklių elektros gamybos įmoką. Pagal straipsnio nuostatas šią įmoką mokėtų tam tikro tipo gamintojai, gaminantys elektros energiją saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. Įmoka būtų mokama Įmokos administratoriui, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gautas lėšas išmokėtų savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. Taigi teikiamu įstatymo projektu būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius: „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio
(Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas); – valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei; pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu, tai yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimas).“ Taigi pagal Konstitucijos nuostatas, negali būti nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai. Spręsti pagrindiniam komitetui. TTK
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 4(11)
straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 3 punktą.
Pastebėtina, kad 2022-07-01 įsigaliosiančio (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 punkto nuostatos nustato Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją tvirtinti didžiausios galimos sandorio kainos metodiką. Siūloma pripažinti netekusia galios nuostata (perbraukta lyginamajame variante) įtvirtinta 11 straipsnio 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Spręsti pagrindiniam komitetui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 5(13)
dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 IR 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 4 straipsnyje dėstomą Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatą, pagal kurią gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas. Spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 6(13¹)
dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad:
„Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro
už 1 kWh.
Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Pažymime, kad nuostatos turinys yra nesuprantamas, nes neaišku, kaip mokant Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau - įmoka) už einamuosius metus turėtų būti atsižvelgiama į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Neaišku, ar įmoka mokama už einamuosius metus, ar visgi už praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Tuo atveju, jeigu mokama už praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo atveju, jeigu visgi mokama už einamaisiais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, turėtų būti nurodoma, kokiu būdu turi būti atsižvelgiama į praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, kaip tai įtakoja einamųjų metų įmoką. Priešingu atveju įmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal nežinomus, neaiškius kriterijus, priklausančius nuo atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus (toliau – įmokos administratorius) valios ir nuomonės. Tokia situacija nederėtų su konstituciniu teisinio aiškumo principu ir imperatyvu, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 6(13¹)
dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių.
Pastebėtina, kad įmokos administratoriaus teikiamos paslaugos turėtų būti perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl siūloma nustatyti kitokią įmokų administravimo paslaugų teikėjo - įmokų administratoriaus parinkimo tvarką. Spręsti pagrindiniam komitetui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 6(13¹)
dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 6(3¹)
dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti:
„Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos
administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu.“ Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos turinys yra neaiškus, nes nesuprantama, koks proporcingumo principas turimas omenyje, neaišku kokiam konkrečiam dydžiui turi būti proporcinga išmoka. Vertintina, kad toks nuostatos turinys yra nesuderinamas su konstituciniais teisinio aiškumo ir įstatymo viršenybės principais, nes įstatymo turinys priklausys nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ar tam tikrų asmenų nuomonės.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje du kartus vartojama sąvoka „einamųjų metų“ galimai yra klaidinanti, nes neaišku, ar įmokos administratorius iki einamųjų metų kovo 1 d. turėtų išmokėti surinktas lėšas gautas tik už praėjusius metus, ar taip pat kartu ir einamaisiais metais iki kovo 1 d. gautas įmokas. Taip pat pažymime, jog tuo atveju, jeigu nustatant, kad lėšos išmokamos „Vyriausybės nustatytomis sąlygomis“, turima omenyje, kad Vyriausybė, nesant įstatyminių kriterijų, pilna apimtimi nustatys lėšų išmokėjimo pagrindus, atvejus ir kriterijus, teigtina, kad toks reguliavimas neatitinka konstitucinio įstatymo viršenybės principo. Šiame kontekste taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad analizuojamo įstatymo straipsnio 8 dalyje nustatyti projektų atitikties reikalavimai „teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą“ yra pernelyg abstraktūs ir neaiškūs, kad jais remiantis būtų galima nustatyti lėšų išmokėjimo sąlygas. Manytina, kad šiuo atveju yra būtinas papildomas įstatyminis reguliavimas, įgalinantis
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 6(13¹)
straipsnio 8 dalies turinio neaišku, koks asmuo ir kokiu būdu turėtų ir galėtų paskirstyti lėšas konkretiems atrinktiems projektams, jeigu surinktų lėšų nepakaktų visiems projektams įgyvendinti. Be to, neaišku kokia tvarka įgyvendinant projektus turėtų būti naudojamos gautos lėšos, nes nuostata reguliuoja tik
„gautų ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotų“ lėšų
naudojimą.
Pažymėtina, jog toks reguliavimas, atsižvelgiant į tai, jog yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise gauti tam tikrą finansavimą, gali būti nustatytas tik įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 6(13¹)
straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.“ Atkreipiame dėmesį, kad tam tikro viešojo administravimo subjekto valdingus įgalinimus kitų subjektų atžvilgiu, tokių įgalinimų apimtį ir turinį galima nustatyti tik įstatyme, nes tokie įgalinimai tiesiogiai lemia tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtį. Pažymėtina, kad įgalinimai
„tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti“ yra pernelyg plataus pobūdžio, kad
Vyriausybė nedetalizuodama ir nekeisdama įstatymo turinio galėtų nustatyti tokių įgalinimų realizavimo tvarką. Todėl įmokos administratoriaus įgalinimų veikti kitų subjektų atžvilgių apimtis turi būti nustatyta įstatyme, nurodant konkrečias įmokos administratoriaus teises, pavyzdžiui, teisę reikalauti pateikti informaciją, duomenis, dokumentus tam tikrais terminais ir pan. Pritarti
Teisės departamentas 2022-04-25 6(13¹)
Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti:
„Savivaldybės institucijai arba seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus
pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad įstatyme siūloma nustatyti alternatyvą reikalauti grąžinti visą išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, kartu nenustatant jokio tokios alternatyvos pasirinkimų kriterijų ir sąlygų. Pažymime, kad tokios alternatyvos realizavimas tiesiogiai susijęs su asmenų teise ir pareiga disponuoti tam tikromis lėšomis ar jas grąžinti, todėl šios alternatyvos realizavimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme. Kartu atkreipiame dėmesį, kad teikiamas reguliavimas, remiantis teisinio aiškumo principo reikalavimu, turėtų apimti ir daugiau nuostatų, pavyzdžiui, kokia tvarka skundžiami įmokos administratoriaus sprendimai, ar taikoma neteisminė tvarka, ar apskundimas teismui sustabdo administratoriaus reikalavimo grąžinti lėšas vykdymą, ar įmokos administratoriaus sprendimas pareikalauti grąžinti lėšas prilyginamas vykdomajam dokumentui, vykdytinam
išieškomos bendra tvarka ir t.t. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 7(1)
įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Pagal projekto 16 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d.
Pastebėtina, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
m. liepos 1 d.) kito turinio 14 straipsnio 5 dalies redakcija (be analizuojamu projektu siūlomo pakeitimo). Todėl kartu su projektu turėtų būti teikiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20-1, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1001 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Spręsti pagrindiniam komitetui. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 8(20¹) 8(7)
nustatyti: „<…> Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.“ (pabraukta mūsų) Siekiant aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kas ir kokiais atvejais nusprendžia, kad vienai elektros energijos vartojimo vietai priskiriamos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 9(20²)
Projekto 9 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20² straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti alternatyvų reguliavimą: „Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu ar turėdamas vieną iš šių leidimų ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.“(pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais atvejais pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės pateikti deklaraciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir kas tai nustatys. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 11(22)
14Projekto 11 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 22 straipsnis,
nuostatos derintinos su 2022-07-01 dieną įsigaliosiančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis. Spręsti pagrindiniam komitetui. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 13(32)
dalies nuostatos reguliuoja keletą teisinių santykių, todėl tekstas klampus ir sunkiai suprantamas. Siekiant aiškumo, siūlytume 32 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kokie dokumentai (informacija) turi būti pateikti, o naujoje 3 dalyje nustatyti reikalavimus preliminarioms prijungimo sąlygoms. Atitinkamai taisytinos ir kitos straipsnio dalys, išdėstant teisės normas straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu.
Be to, manytina, kad dalis projektu siūlomų sureguliuoti įstatymu santykių gali būti sureguliuoti poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: „tais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja įstatyminio tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių reguliavimo, šie santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan., tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“ (Konstitucinio Teismo
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 13(32)
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos“. Neaišku, kokią reikšmę turi šio termino nustatymas – ar tai yra terminas preliminarių prijungimo sąlygų suderinimui, kaip tai nurodoma šio straipsnio 3 dalyje, ar jis skirtas kokių kitų veiksmų atlikimui, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės, ar šis terminas susijęs su straipsnio 3 dalyje nurodytu prašymu (pvz., ar prašymas turi būti pateiktas per 12 mėnesių, ar jis gali būti pateiktas pasibaigus šiam terminui) ir pan. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 13(32)
Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatos, kiek tai susiję su prijungimo sąlygomis ir jų galiojimo 6 mėnesių terminu, tikslintinos, nes neaišku, kokie veiksmai turi būti atlikti per šį terminą, ar tai susiję (o jeigu taip, tai kaip) su teise pateikti 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės. Be to, 32 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje reikia ištaisyti klaidą – po žodžių „prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius“ įrašytinas žodis „prie“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 13(32)
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Dujų sistemos operatorius per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo biodujų gamintojo prašymo sudaryti prijungimo sutartį gavimo dienos, turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui.“ Taigi pagal projektą, biodujų gamintojas turės pateikti dujų sistemos operatoriui tik prašymą sudaryti prijungimo sutartį be jokių papildomų dokumentų (kaip ir kitose straipsnio dalyse). Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių. Įprasta, kad pateikiantis prašymą asmuo turi pateikti ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Pastebėtina, kad prašymų padavimo tvarka gali būti nustatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tačiau jeigu ši tvarka nustatoma įstatyme, ji turi būti aiški ir išsami. Be to, nuostata „turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui“ stokoja išsamumo. Kadangi esminės sutarties sąlygos neįvardijamos, lieka neaišku, ar sutartis sudaroma biodujų gamintojui akceptavus pasiūlymą sudaryti sutartį, ar sutarties projektas yra derybų objektas ir sutartis sudaroma šalims susitarus dėl jos sąlygų ir ją pasirašius.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 13(32)
dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostata: „Naujas biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę statyti (įrengti) ir organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Neaiški formuluotė „organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis)“, taip pat neaišku, kokių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis biodujų gamintojas atlieka biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos darbus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 13(32)
dalyje, siekiant tikslumo ir aiškumo, vietoje formuluotės „Biodujų gamintojas, siekiantis prijungti prie dujų sistemų biodujų gamybos įrenginius“ siūlytina įrašyti formuluotę „Biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų“ ir atitinkamai suredaguoti sakinio pabaigą. Be to, neaišku, koks šios dalies ir to paties straipsnio 7 dalies santykis, kiek tai susiję su faktinių išlaidų apmokėjimu
paslaugos kainą, ar tai yra kažkokios papildomos faktinės išlaidos. Pastebėtina, kad pagal 32 straipsnio 5 dalį, biodujų gamintojo atlikti dujų sistemos statybos ir (ar) įrengimo darbai yra laikomi prijungimo prie dujų sistemos paslaugos dalimi. Projektas tikslintinas, kad būtų aišku, kokias išlaidas turės apmokėti biodujų gamintojas.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 14(49)
šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir (ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, „išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“ (pabrauktas siūlomo pakeitimo turinys). Pažymime, kad siūlomas pakeitimas, sudarantis prielaidas nesilaikyti kitų specialiųjų įstatymų normų, kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas nėra ir negali būti laikomas svarbesnis, nei kiti įstatymai, todėl kelia abejonių, kad priėmus įstatymą būtų galima nesilaikyti specialiųjų įstatymų specialiųjų normų, reguliuojančių konkrečias teisinių santykių sritis. Teigtina, kad toks reguliavimas keičiamame įstatyme galėtų būti įtvirtinamas tik tuo atveju, jeigu būtų pakeisti nurodyti specialieji įstatymai, kuriuose būtų nustatyta konkreti išimtis, leidžianti tam tikrus teisinius santykius reguliuoti kitaip nei tai sureguliuota specialiuosiuose įstatymuose. Priešingu atveju, manytina, būtų pažeidžiamas teisės aktų subordinacijos principas. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas.
Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“ Taip pat pažymėtina, kad siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su energetikos objektų apsaugos zonomis, nedera su Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis: „Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“ Pastebėtina, kad pagal Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, „Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui <...>“. Manytume, kad vertinamos nuostatos negalėtų būti laikomos „visuomeninių santykių ypatumais“, todėl jos turėtų būti derinamos su nurodytomis Energetikos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti neigiamų pasekmių - priėmus siūlomos redakcijos įstatymo pakeitimą būtų sukurta tiesioginė konkurencija tarp įstatymų normų, nesant galimybės taikyti vieną įstatymą nepažeidžiant kito įstatymo nuostatų. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 15 straipsniu teikiamos įstatymo 49 straipsnio redakcijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-251415 3,3 22.
Projekto 14 straipsnio 3 dalyje ir projekto 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:“ (pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais būdais turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, kas būtų atsakingas, jog būtų laikomasi šios įstatymo nuostatos ir kokios būtų teisinės pasekmės (atsakomybė) asmenims už šios nuostatos. Pritarti. KRK teikia pasiūlymą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2515
23Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas yra norminis teisės aktas,
kuriame teisės normos dėstomos straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 7, 8 dalyse tekstiniu būdu surašytas teisės normas dėstyti atskiromis savarankiškomis straipsnio dalimis, galimai net atskiruose straipsniuose su deramais pavadinimais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 15(49)
Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina:
Tuo atveju, jei kalbama apie skirtingos įrengtos galios vėjo elektrines, straipsnio dalis skaidytina į atskiras straipsnio dalis, reguliuojančias teisinius santykius, susijusius su skirtingomis elektrinėmis;
dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams“. Atkreipiame dėmesį, kad asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigojimui nekeliami jokie pagrindimo, įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Todėl manytina, kad toks įsipareigojimo pobūdis iš esmės yra niekinis – neturintis jokios teisinės reikšmės.
Todėl neaišku, kokios būtų tokio įsipareigojimo nesilaikymo teisinės pasekmės. Svarstytina, ar toks įsipareigojimas neturėtų būti grindžiamas konkrečiomis procedūromis, pavyzdžiui, nustatant privalomą planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimą, kad įsipareigojimas būtų grindžiamas objektyviais duomenimis, o ne asmens subjektyviu įsitikinimu, kad jis galės kažką užtikrinti. Be to, net ir tokiu atveju, įstatyme turėtų būti aptariamas asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą klausimas. Pritarti
Teisės departamentas 2022-04-25 15(49)
dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje kalbama apie galimybę statyti naujus pastatus, patalpas arčiau nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 iki jau egzistuojančių pastatų. Tokia aplinkybė reiškia, jog asmuo laikydamasis įstatymo reikalavimų pastatęs elektrinę, vėliau galėtų būti įpareigotas mokėti tam tikras kompensacijas. Toks analizuojamos normos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principu.
Kita vertus, siūloma teisės norma labiau riboja vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje esančių pastatų savininkų teises statyti naujus pastatus šiose zonose nei galiojantys įstatymai. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sanitarinės apsaugos zonose, įskaitant vėjo elektrinių sanitarines apsaugos zonas, nedraudžiama planuoti teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje (projekto 49 straipsnio 6 dalyje) nurodytos paskirties objektų statybai, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. Tačiau pritarus projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimui, nurodytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos nebūtų taikomos. Spręsti pagrindiniam komitetui. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 15(49)
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 15(49)7
dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę <...>“. Atkreipiame dėmesį, kad straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad trumpiausias atstumas iki tam tikrų objektų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Be to, 6 dalyje nustatomi atvejai, kai šis atstumas gali būti mažesnis. Todėl analizuojamoje nuostatoje aiškiai nurodytina apie kokius atvejus – kokį konkrečiai atstumą joje kalbama.
Taip pat pastebėtina, kad vėliau nuostatoje kalbama ne apie atstumą, o apie tam tikrą teritoriją, o po to vėl grįžtama prie atstumo termino vartojimo, todėl siūlytina apsispręsti, ar nuostatoje siekiama kalbėti apie tam tikrą teritoriją ar apie atstumą. Kartu pastebėtina, kad nuostatoje turi būti nurodyta, ar joje kalbama apie bet kokios įrengtos galios vėjo elektrines, ar tik apie didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Be to, pažymėtina, jog šioje nuostatoje turi būti nurodomas informavimo būdas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 15(49)
nurodytina, kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu gautas žemės sklypo savininko prieštaravimas planuojamai vėjo elektrinės statybai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 15(49) (7, 8)
dalyse žodžiai „deklaruotą gyvenamąją vietą“ brauktini, nes deklaruota gyvenamoji vieta niekaip nėra susijusi su galimybe iš asmenų gauti tam tikrus duomenis. Būtina nurodyti tik kontaktinius duomenis, kurie sudarytų galimybę susisiekti su konkrečiu asmeniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 15(49)
Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad: „Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.“ Atkreipiame dėmesį, kad šios nuostatos prasmė nėra suprantama, nes nei su pastato savininkų bendrijos ar kito bendrojo naudojimo objektų valdytojo informavimu, nei su vėlesniu pranešimu butų ir kitų patalpų savininkams, nesiejamos jokios teisinės pasekmės, nenustatomos jokie tokių teisinių pasekmių kilimo terminai, t. y. nėra suprantama, kokiu tikslu reikia informuoti nurodytus asmenis, jei informavimas nesiejamas nei su galimybe pareikšti prieštaravimą, nei su jokiais kitais veiksmais. Be to, šiame kontekste pažymime, jog tarp žemės sklypų savininkų ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra tokios apimties skirtumų, kad šiuos asmenis įstatymo požiūriu galima būtų vertinti skirtingai prieštaravimo dėl galimybės statyti elektrinę pareiškimo požiūriu. Todėl šiuo aspektu, jei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę pareikšti prieštaravimą dėl galimybės statyti elektrinę siekiama sąmoningai riboti, nuostatos turinys turėtų būti svarstomas dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, t. y. dėl derėjimo su Konstitucijos nuostatomis. Kartu pažymime, kad teisė pareikšti prieštaravimą turėtų būti suteikta ne tik žemės sklypų savininkams bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau ir visų kitų kategorijų, nurodomų šio straipsnio 6 dalyje, namų ir patalpų savininkams.
Be to, nustatant galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams pareikšti prieštaravimą dėl elektrinės statybos turi būti įvertintos Civilinio kodekso ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos dėl terminų, per kuriuos šie asmenys turi galimybę pareikšti prieštaravimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 15(7)
žodžiai „dėl papildomos informacijos pateikimo“ derinant nuostatos tekstą su šio straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgiant į loginį kontekstą, kuriame jis vartojamas, keistini į žodžius „dėl papildomos informacijos suteikimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 15(49)
žodžių junginys „leidžiamas nustatytos teritorijoje“ taisytinas logine prasme. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25 16(10)
34Projekto 16 straipsnio 10 dalies nuostata: „Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės
sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
asociacija 2022-05-0414 Siūlomą nuostatą prašome įrašyti todėl, kad reikalavimai ar nereikalavimai rengti teritorijų planavimo dokumentuose įvairiuose teisės aktuose formuluojami skirtingai. Tokia formuluotė leis išvengti šios labai svarbios įstatyminės nuostatos skirtingo traktavimo savivaldybės ir kitose valstybinės institucijose. 1. Dėl 14 str,. keičiančio 49 straipsnį Siūlome šio straipsnio p.3 papildyti:
(išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir nerengiant ar nekeičiant teritorijų planavimo dokumentų galima statyti:
energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose; Nepritarti Bloginama žemės savininkų padėtis. 2. Investuotojų forumas 2022-05-0414 Siūlome pakeisti AIEĮ projekto 49 str. 3 d. išbraukiant perteklines nuostatas, kurios jau yra įtvirtintos kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir dėl to jų nėra būtina pakartotinai numatyti dar ir šiame Įstatyme, ir kurios apsunkina tiek normos turinį, tiek ir daro ją neaiškią. Konkrečiai siūlome šioje dalyje palikti ir akcentuoti tai, kas svarbiausia būtent šiai daliai, t. y. numatyti, kad išvardintų elektrinių statyba galima nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, numatančių jų statybą. Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 49 str. 3 d.: „3.
3 d.: „3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas) nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, numatančių šių statinių statybą, galima statyti (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“ Nepritarti Bloginama žemės savininkų padėtis. 3. Investuotojų forumas 2022-05-04 N Konkrečiai, siūlome numatyti panašią procedūrą, kokia šiuo metu yra nustatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 str. 5 d., t. y. kad: „<...> žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.
Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir
(ar) kito naudotojo sudarytas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.“ Siūloma AIEĮ projekte papildomai numatyti naują nuostatą, įtvirtinančią, jog:
„vėjo elektrinių statybos atveju kilus ginčams su
žemės sklypų, patenkančių į vėjo jėgainės sanitarinių apsaugos zonų teritoriją, savininkais ar valdytojais, pastarieji gali reikšti pretenzijas ir inicijuoti teisminį procesą tik dėl jiems mokėtinų kompensacijų sumokėjimo ir (ar) jų dydžio, tačiau ginčai dėl paties statybos projekto įgyvendinimo galimybės negalimi.“ Nepritarti. Bloginama žemės savininkų padėtis. 4. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-0915 Argumentai:
Siūloma aiškiau apibrėžti kompensacijos apskaičiavimo tvarką, kad būtų išvengta bylinėjimosi teisme, jeigu šalims nepavyktų susitarti dėl kompensacijos dydžio. Rinkos dalyvių rizika dėl kaimyninių sklypų nuostolių kompensavimo turi būti nuspėjama, ji negali būti beribė, kitu atveju būtų pažeisti rinkos dalyvių teisėti lūkesčiai. Žemės sklypų savininkų interesai turėtų būti subalansuoti taikant šiuo metu kitame įstatyme nustatytą teisingą žemės rinkos kainos nustatymo metodiką. Pasiūlymas:
Papildyti 15 straipsnį, kuriuo keičiamas 49 straipsnis, nauja 7 dalimi, 7-10 dalis laikyti 8-11 dalimis, 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Maksimali kompensacijos, nurodytos šio straipsnio 6 dalyje, už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo suma negali būti didesnė nei žemės sklypo dalies, patenkančios į 6 dalyje nurodytą atstumą, rinkos vertė. Rinkos vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsniu. Žemės sklypo vertinimą užsako ir turto vertinimo išlaidas apmoka asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu.“ Nepritarti Bloginama žemės savininkų padėtis. 5. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09143 Argumentai:
Įstatymo projekte yra numatytas įpareigojimas užtikrinti pagrindinę žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, kai eksploatuojamos vėjo elektrinės. Manytina, kad toks reguliavimas nėra racionalus, nes vėjo elektrinės netrukdo naudoti žemės sklypo žemės ūkio reikmėms. Todėl atskiras
„galimybės užtikrinimas“ būtų perteklinis. Be to, įstatymo projekte nėra
aiškiai nurodyta, kokia forma ir kokiu būdu turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio reikmėms. Įstatymo projekte nėra apibrėžta, kokios formos dokumentas (laisvos formos deklaracija ar kt.) turėtų patvirtinti, jog yra „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkiui. Taip pat nėra apibrėžta, kokiems asmenims turi būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę žemės ūkio reikmėms ir kokiu būdu šie asmenys turi būti informuojami apie tai.
Pažymėtina, kad pagal įstatymo projektą tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pastatyta vėjo elektrinė priklauso vėjo elektrinės savininkui, tai vėjo elektrinės savininkas turėtų pats sau „užtikrinti galimybę“ naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės ūkio paskirtį. Pasiūlymas: Pakoreguoti 14 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir
miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija
planavimo dokumentuose ir jeigu yra užtikrinama galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“ Nepritarti. Bloginama žemės savininkų padėtis. 6. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09153 Argumentai: Įstatymo projekte yra numatytas įpareigojimas užtikrinti pagrindinę žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, kai eksploatuojamos vėjo elektrinės. Manytina, kad toks reguliavimas nėra racionalus, nes vėjo elektrinės netrukdo naudoti žemės sklypo žemės ūkio reikmėms. Todėl atskiras
„galimybės užtikrinimas“ būtų perteklinis.
Be to, įstatymo projekte nėra aiškiai nurodyta, kokia forma ir kokiu būdu turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio reikmėms. Įstatymo projekte nėra apibrėžta, kokios formos dokumentas (laisvos formos deklaracija ar kt.) turėtų patvirtinti, jog yra „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkiui. Taip pat nėra apibrėžta, kokiems asmenims turi būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę žemės ūkio reikmėms ir kokiu būdu šie asmenys turi būti informuojami apie tai. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projektą tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pastatyta vėjo elektrinė priklauso vėjo elektrinės savininkui, tai vėjo elektrinės savininkas turėtų pats sau „užtikrinti galimybę“ naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės ūkio paskirtį. Pasiūlymas:
Pakoreguoti 15 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir
miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija
planavimo dokumentuose ir jeigu yra užtikrinama galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“ Nepritarti. Bloginama žemės savininkų padėtis. 7.
„Ignitis renewables“ 2022-05-0915 Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių vystymas apima daug procedūrų, kuriuose dalyvauja visuomenė ir gali teikti savo pastabas bei prieštaravimus, todėl papildoma galimybė aplinkinių sklypų savininkų prieštaravimams teikti yra perteklinė. Motyvuotus nesutikimus, pastabas veiklai bei pasiūlymus, visuomenė galės teikti poveikio aplinkai vertinimo metu ir turės ilgą laikotarpį dalyvaujant visame procese kaip tai numato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, siūlome informuoti visuomenę apie planuojamą projektą 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, papildant ją skelbimu su projektu susijusių seniūnijų bei savivaldybių skelbimų lentose. . Papildomai savo iniciatyva vystytojas gali skelbti ir kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) bei informuoti kitais būdais (pvz., vykdyti apklausas, pritraukti žiniasklaidą, pranešimus išnešiojant į namus, išsiunčiant paštu, elektroniniu paštu ir kt.). 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
vykdymu, privalo informuoti savivaldybių bei seniūnijų, kurių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose planuojama įrengti vėjo elektrines, gyventojus žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo.
Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Nepritarti. Bloginama žemės savininkų padėtis. 8.
„Ignitis renewables“ 2022-05-0915 Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau pateiktoje pastaboje siūlome informuoti visus su projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus, registruotų laiškų siuntimas žemės sklypų savininkams būtų perteklinis reikalavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad projektai vystomi žemės ūkio paskirties teritorijose, kur sklypai priklauso skirtingiems, dažnu atveju, neaiškios gyvenamosios vietos savininkams. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos, informaciją apie numatomą vykdyti veiklą Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia informaciją viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytos teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą bei savivaldybių bei seniūnijų, kurių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose planuojama įrengti vėjo elektrines, skelbimų lentose. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas (savivaldybė, vietovė, gatvė, numeris); arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo.
Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą bei seniūnijų ir savivaldybių skelbimų lentose yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams ir kitiems aplinkinėse teritorijose esantiems gyventojams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Nepritarti. Bloginama žemės savininkų padėtis. 9. UAB „Ignitis renewables“ 2022-05-0916 Šiuo metu vystant vėjo elektrinių projektus remiantis galiojančiais teisės aktais turi būti gauti žemės sklypų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo. Sanitarinė apsaugos zona yra nustatoma remiantis teisės aktais arba planuojamos ūkinės veiklos ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų metu. Šiuo metu jokių gyvenamųjų namų sanitarinėje apsaugos zonoje negali būti, todėl surinkti sutikimai turėtų būti pripažinti tinkami ir kaip pastatų savininkų, jeigu žemės sklypo ir pastato savininkai yra tie patys. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
10.
Iki šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, pastatų ir patalpų savininkų esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
savininkų padėtis. 10. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija 2022-05-1015
Papildomai norėtume atkreipti dėmesį į kitą AIEĮ projekte esantį pasiūlymą dėl minimalaus atstumo tarp vėjo jėgainių parkų ir nurodytos paskirties pastatų. AIEĮ projekto 15 straipsnio 49 straipsnio pakeitimo 6 dalis papildo įstatymą taip: „6. Didesnės kaip
trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.
Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo.
Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Trūksta aiškumo, kaip būtų traktuojamas suinteresuotumas statyti nurodytos paskirties pastatus (pvz., esamas pastato projektas, parengtas arba pradėtas rengti prieš gaunant informaciją apie planuojamus vėjo jėgainių parkus). Jei suinteresuotumas yra žodinis arba jei pastato projektas daromas „dėl vaizdo“ po to, kai buvo gauta informacija apie planuojamą vėjo jėgainių parką, tuomet dabartinė tvarka visiškai nesiskirtų nuo senosios tvarkos gauti 100 proc. į sanitarinę apsaugos zoną patenkančių žemių savininkų sutikimą, nes bet kas gali teigti, kad yra suinteresuotas nurodytos paskirties pastatų statyba, ir prašyti kompensacijos (kuriai netaikoma viršutinė riba). Be to, esama prievolė gauti žemės savininkų, kurių žemė patenka į 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą atstumą, neprieštaravimus dar labiau apsunkina vystytojų darbą.
Nors AIEĮ projekte nenumatyta prievolė mokėti kompensaciją dėl neprieštaravimo, praktikoje prievolė gauti neprieštaravimą reikštų tą patį, ką reikštų ir įpareigojimas gauti sutikimą, kadangi žvelgiant į šią normą lingvistiniu požiūriu, neprieštaravimas yra sutikimo sinonimas, t. y. turi tą pačią prasmę, todėl darytina pagrįsta išvada, jog palengvinimo vystytojui pakeitimu tikėtis būtų sunku. Įžvelgiame pagrįstą ir realia patirtimi paremtą riziką, kad žemės savininkai, duodami neprieštaravimą (ar sutikimą, kas reiškia tą patį), galimai reikalautų ar tikėtųsi tam tikros naudos (kompensacijos) prieš duodant neprieštaravimą, o jos negavę neprieštaravimo neduos. Pagrįstai manome, jog dėl šio pakeitimo padėtis tampa kaip tik blogesnė, nei buvo, nes priėmus tokį įstatymo pakeitimą, vystytojai turės gauti neprieštaravimus iš visų žemės savininkų, esančių nurodytu atstumu, ir turės derėtis dėl kompensacijos, nes priešingu atveju mažai tikėtina, kad jie gaus neprieštaravimus. Pagal dabartinę tvarką nustatant sanitarinę apsaugos zoną taip pat reikalaujama gauti visų žemės savininkų sutikimą ir sumokėti žemės savininkams kompensaciją. Po šių pakeitimų vis tiek reikės gauti sutikimus (neprieštaravimus), o norint gauti šiuos sutikimus, vis tiek reikės derėtis dėl kompensacijos. Keičiasi tik tai, kad dabar didėja atstumas, todėl ir sutikimų gavimo procesas taps sudėtingesnis, o parkai vystysis daug lėčiau nei dabar. Norėtume dar kartą pabrėžti, kad šis pakeitimas iš esmės nesprendžia problemų, egzistuojančių pagal dabartinę tvarką (žemės savininkų spaudimas gauti didesnę kompensaciją iš vystytojų, žinant, kad be jų sutikimo procesas užtruks), ir padidina privalomą atstumą, kuriame reikės derėtis dėl sutikimų vėjo jėgainių parkų vystytojams ir žemės savininkams.
Taigi papildomų iššūkių daugėja, o naudos nematyti, todėl šis pakeitimas gali ne paspartinti, o sulėtinti vėjo jėgainių parkų plėtrą Lietuvoje. Todėl siūlome aiškiai apibrėžti, kas yra suinteresuotumas nurodytos paskirties pastatų statyba, ir poįstatyminiuose teisės aktuose parengti tokių kompensacijų apskaičiavimo tvarką. Taip pat siūlome 49 straipsnio 6 dalyje nurodytam atstume palikti tik informavimą, be prievolės surinkti neprieštaravimus. Be to, teisės akto pakeitimas nenumato pereinamojo laikotarpio ir jo sąlygų (pavyzdžiui, SAZ išregistravimo momento ir pagrindo, žemės sklypų savininkų, kurių žemės sklypuose buvo suformuota SAZ pagal anksčiau pasirašytas sutartis, informavimo poreikis ir privalomumas ir kiti taikymo aspektai) tuo atveju, jeigu šis reikalavimas dėl neprieštaravimo dėl atstumų nuo nurodytų pastatų būtų taikomas ir šiuo metu jau vystomiems vėjo elektrinių parkams. Nepritarti. Bloginama pastatų savininkų padėtis. 11. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2022-05-17 Nr. :5-3043)
žemdirbystei ar miškininkystei skirtas žemes galima atiduoti saulės elektrinių statybai. Kas kita vėjo. Saulės elektrinės užima didesnius plotus, o po jų veikimo laiko nėra apspręsta, kaip jie bus rekultivuoti ir grąžinti į priedermę atsinaujinančią padėtį. 2. Saulės elektrinių įrengimui yra labai daug nenaudojamų apleistų žemių, o apleistų net 37000 ha, iš jų 9000 ha valstybinės žemės.
Ten jų įrengimas nesukels jokių emocijų žemę dirbantiems žmonėms, o jų nuoma valstybei, kaip ir apsileidusiems žmonėms, atneš papildomų pajamų. Tereikia iki tų sklypų įrengti jų (elektrinių) eksploatacijai reikalingą infrastruktūrą. Tam puikiai tiktų apie 20 mln. eurų, skirtų pelkių įrengimui. 3. Ūkiai, ypač stambūs gyvulininkystės kompleksai, naudotųsi ir įsirenginėtų biojėgaines, jei iš jų gaunamą energiją būtų galima naudoti ne tik savo, bet ir aplinkinių kaimų, miestelių gyventojų bei ten įsikūrusių ir veikiančių įmonių poreikiams, arba ją parduoti bendriems elektros tinklams. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma (2022-04-28) 20¹7 Argumentai: Nemaža dalis Lietuvos gyventojų disponuoja daugiau nei vienu gyvenamuoju objektu, kuris vartoja elektros energiją. Suprasdami, kad pasirinkus skirtingus elektros tiekėjus iškiltų sunkumų apskaityti ir kompensuoti dalį ar visą iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, siūlome elektros vartotojui palikti alternatyvą: 1) iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą priskirti vienam elektros tiekėjui ir vienam vartotojo objektui; 2) kelių objektų naudojamą elektros energiją priskirti vienam tiekėjui, jei asmuo yra sudaręs sutartis su tuo pačiu elektros tiekėju.
Tokiu būdu būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai atsinaujinančios elektros vartotojas privalo iš anksto fiksuoti konkrečius planuojamos suvartoti elektros energijos kiekius pagal kiekvieną atskirą elektrą naudojantį objektą, vietoje to jis galėtų (jei to pageidauja) taikyti suminę visų objektų, naudojančių atsinaujinančią elektros energiją, apskaitą. Tokia apskaita neapsunkintų ir elektros tiekėjo, nes jo kompiuterio ekrane, vartotojui mokant kas mėnesį už sunaudotą elektrą, matyti visi objektai, kuriems taikoma tokia suminė apskaita. Pasiūlymas:
Pakeisti 20¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: “7. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susietos tik to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės arba jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.
Jei vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros vartojimo vieta, tai elektros energijos tiekėjas privalo užtikrinti suminę pagamintos ir suvartotos elektros energijos apskaitą visiems tiekėjo aptarnaujamiems objektams, kuriems vartotojas su minėtu tiekėju yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis.” Spręsti pagrindiniam komitetui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ ir 20³ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-1571;
apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą teisės doktriną, žemės ūkio paskirties žemė turi ypatingos reikšmės žemės statusą, todėl netgi esant savininko sutikimui statyti saulės šviesos energijos, vėjo, biodujų arba hibridines elektrines visuose šios paskirties žemės sklypuose nekeičiant paskirties turėtų būti leidžiama tik žemesnio našumo žemėje. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 14 straipsnyje dėstomo 49 straipsnio 3 dalies preambulę siūlome išdėstyti taip: „3.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama, taip pat tose teritorijose, kuriose žemės ūkio naudmenų našumo balas viršija 32), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
paskirti pranešėjai: V. Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Petras Gražulis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Dainius Kreivys, viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, patarėjai Lina Sveklaitė, Jevgenija Jankevič, Elena Mačiulaitytė, Sergei Garbar, Seimo nariai Jurgis Razma, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Laima Nagienė, Simonas Gentvilas, VERT pirmininkas Renatas Pocius, Aplinkos ministerijos atstovės Algė Staniūnaitė-Tonkich ir Beata Vilimaitė Šilobritienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-256 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu, nustatančiu Atsinaujinančių išteklių elektros gamybos įmoką. Pagal straipsnio nuostatas šią įmoką mokėtų tam tikro tipo gamintojai, gaminantys elektros energiją saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse.
Įmoka būtų mokama Įmokos administratoriui, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gautas lėšas išmokėtų savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. Taigi teikiamu įstatymo projektu būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius: „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio
(Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas); – valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei; pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu, tai yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimas).“ Taigi pagal Konstitucijos nuostatas, negali būti nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai. Nepritarti
Lietuvos Respublikos konstitucijai, buvo vertinamas Teisės ir tvarkos komitete, kur buvo priimtas sprendimas, kad prieštaravimų Lietuvos Respublikos konstitucijai nėra.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra mokesčiui būdingų požymių, kuriuos apibrėžia ir LR Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., LR KT 2015-04-03 nutarimas) Neatlygintinumo požymis – juos sumokėjus, valstybės įstaigai, priėmusiai šį mokestį, neatsiranda prievolės atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui. Vienašališkumas – nukreiptas tik į mokesčio mokėtojo visuotinę prievolę mokėti piniginę prievolę valstybei. Piniginė prievolė valstybei – mokesčiai yra esminė valstybės finansų sistemos dalis, jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą visi mokesčiai perskirstomi per valstybės biudžetą arba savivaldybių biudžetus. Tačiau yra įmokai būdingų požymių:
Atlygintinumo požymis – skirta finansuoti gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenėms Abipusiškumas – elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai prisideda prie bendruomenių projektų finansavimo. Formuojamas teigiamas bendruomenių požiūris į tokios elektros energijos gamybos plėtrą Nėra prievolės valstybei – įmoka per biudžetą nebūtų perskirstoma, ji bus skirta bendruomenių gerbūvio kūrimui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-254
straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 3 punktą.
Pastebėtina, kad 2022-07-01 įsigaliosiančio (kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 punkto nuostatos nustato Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją tvirtinti didžiausios galimos sandorio kainos metodiką. Siūloma pripažinti netekusia galios nuostata (perbraukta lyginamajame variante) įtvirtinta 11 straipsnio 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio
energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20¹,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-255
dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹,
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 4 straipsnyje dėstomą Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatą, pagal kurią gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog kartu su vertinamu projektu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1570 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai išduoti leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje bus nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką,. Be to, gaminantiems vartotojams iki šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo išduoti leidimai gaminti elektros energija nebus panaikinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2573
dalyje siūloma nustatyti, kad: „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Pažymime, kad nuostatos turinys yra nesuprantamas, nes neaišku, kaip mokant Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau - įmoka) už einamuosius metus turėtų būti atsižvelgiama į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Neaišku, ar įmoka mokama už einamuosius metus, ar visgi už praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.
Tuo atveju, jeigu mokama už praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo atveju, jeigu visgi mokama už einamaisiais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, turėtų būti nurodoma, kokiu būdu turi būti atsižvelgiama į praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, kaip tai įtakoja einamųjų metų įmoką. Priešingu atveju įmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal nežinomus, neaiškius kriterijus, priklausančius nuo atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus (toliau – įmokos administratorius) valios ir nuomonės. Tokia situacija nederėtų su konstituciniu teisinio aiškumo principu ir imperatyvu, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotųjų pasiūlymus dėl gamybos įmokos reglamentavimo komiteto siūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka
įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gamintojus. 2.
nemoka:
statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
galia lygi nuliui;
paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu;
energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 1013 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos Gamybos įmoka įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje mokama įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 d. 8.
(ar) praėjusiais laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms, esančioms ne didesniu nei 5 km atstumu nuo saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinių, kurių valdytojai šio straipsnio nustatyta tvarka moka atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką vadovaudamasis proporcingumo principu šioms bendruomeninėms organizacijoms. 9.
įmokos lėšos, atrenkami įmokos administratoriaus arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, nustatyta tvarka atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje kurioje eksploatuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektrinės, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu nei 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, esančių tose savivaldybėse ar seniūnijose, projektus;
2) įgyvendinus projektus bus teikiama skirtus teikti aplinkos, ekonominę ekonominė arba socialinę visuomeninę naudą socialinė visuomeninė nauda bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas;
5) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti. 10. Bendruomeninių organizacijų Gautos gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.9. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai bendruomeninė organizacija naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.
Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija bendruomeninė organizacija neįvykdo Vyriausybės šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją bendruomeninę organizaciją apie Vyriausybės nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai Bendruomeninei organizacijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos išmokėtas gamybos įmoką įmokos lėšas arba jos jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams,. Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus, rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų, arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 13.10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11. Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie gamybos įmokos lėšų panaudojimą.“
Teisės departamentas 2022-04-256 5.
Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalimi siūloma nustatyti, kad Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių. Pastebėtina, kad įmokos administratoriaus teikiamos paslaugos turėtų būti perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl siūloma nustatyti kitokią įmokų administravimo paslaugų teikėjo - įmokų administratoriaus parinkimo tvarką. Nepritarti Įmokos administratoriaus pasirinkimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į jau šiuo metu energetiko srities teisiniame reglamentavime nustatytas administratoriaus skyrimo sąlygas, kaip pvz.: Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius (Elektros energetikos įstatymo 74 str. 8 d.), Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė (Alternatyviųjų degalų įstatymo 18 str. 6 d.). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-257
dalies 5 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas.
Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų."
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-257
dalyje siūloma nustatyti: „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu.“ Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos turinys yra neaiškus, nes nesuprantama, koks proporcingumo principas turimas omenyje, neaišku kokiam konkrečiam dydžiui turi būti proporcinga išmoka. Vertintina, kad toks nuostatos turinys yra nesuderinamas su konstituciniais teisinio aiškumo ir įstatymo viršenybės principais, nes įstatymo turinys priklausys nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ar tam tikrų asmenų nuomonės. Be to, atkreipiame dėmesį, kad nuostatoje du kartus vartojama sąvoka „einamųjų metų“ galimai yra klaidinanti, nes neaišku, ar įmokos administratorius iki einamųjų metų kovo 1 d. turėtų išmokėti surinktas lėšas gautas tik už praėjusius metus, ar taip pat kartu ir einamaisiais metais iki kovo 1 d. gautas įmokas.
Taip pat pažymime, jog tuo atveju, jeigu nustatant, kad lėšos išmokamos „Vyriausybės nustatytomis sąlygomis“, turima omenyje, kad Vyriausybė, nesant įstatyminių kriterijų, pilna apimtimi nustatys lėšų išmokėjimo pagrindus, atvejus ir kriterijus, teigtina, kad toks reguliavimas neatitinka konstitucinio įstatymo viršenybės principo. Šiame kontekste taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad analizuojamo įstatymo straipsnio 8 dalyje nustatyti projektų atitikties reikalavimai „teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą“ yra pernelyg abstraktūs ir neaiškūs, kad jais remiantis būtų galima nustatyti lėšų išmokėjimo sąlygas. Manytina, kad šiuo atveju yra būtinas papildomas įstatyminis reguliavimas, įgalinantis Vyriausybę nustatyti tam tikras sąlygas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 4 argumentą
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-257
dėmesį, kad iš projekto 6 straipsniu siūlomo įstatymo 13¹ straipsnio 8 dalies turinio neaišku, koks asmuo ir kokiu būdu turėtų ir galėtų paskirstyti lėšas konkretiems atrinktiems projektams, jeigu surinktų lėšų nepakaktų visiems projektams įgyvendinti. Be to, neaišku kokia tvarka įgyvendinant projektus turėtų būti naudojamos gautos lėšos, nes nuostata reguliuoja tik „gautų ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotų“ lėšų naudojimą. Pažymėtina, jog toks reguliavimas, atsižvelgiant į tai, jog yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise gauti tam tikrą finansavimą, gali būti nustatytas tik įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte.
Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 4 argumentą
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-257
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.“ Atkreipiame dėmesį, kad tam tikro viešojo administravimo subjekto valdingus įgalinimus kitų subjektų atžvilgiu, tokių įgalinimų apimtį ir turinį galima nustatyti tik įstatyme, nes tokie įgalinimai tiesiogiai lemia tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtį. Pažymėtina, kad įgalinimai „tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti“ yra pernelyg plataus pobūdžio, kad Vyriausybė nedetalizuodama ir nekeisdama įstatymo turinio galėtų nustatyti tokių įgalinimų realizavimo tvarką. Todėl įmokos administratoriaus įgalinimų veikti kitų subjektų atžvilgių apimtis turi būti nustatyta įstatyme, nurodant konkrečias įmokos administratoriaus teises, pavyzdžiui, teisę reikalauti pateikti informaciją, duomenis, dokumentus tam tikrais terminais ir pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 4 argumentą
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-257 10.
Projekto 6 straipsnyje dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Savivaldybės institucijai arba seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad įstatyme siūloma nustatyti alternatyvą reikalauti grąžinti visą išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, kartu nenustatant jokio tokios alternatyvos pasirinkimų kriterijų ir sąlygų. Pažymime, kad tokios alternatyvos realizavimas tiesiogiai susijęs su asmenų teise ir pareiga disponuoti tam tikromis lėšomis ar jas grąžinti, todėl šios alternatyvos realizavimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme. Kartu atkreipiame dėmesį, kad teikiamas reguliavimas, remiantis teisinio aiškumo principo reikalavimu, turėtų apimti ir daugiau nuostatų, pavyzdžiui, kokia tvarka skundžiami įmokos administratoriaus sprendimai, ar taikoma neteisminė tvarka, ar apskundimas teismui sustabdo administratoriaus reikalavimo grąžinti lėšas vykdymą, ar įmokos administratoriaus sprendimas pareikalauti grąžinti lėšas prilyginamas vykdomajam dokumentui, vykdytinam Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ar negrąžintos lėšos turėtų būti išieškomos bendra tvarka ir t.t. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 4 argumentą
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-258
straipsnio 5 dalį. Pagal projekto 16 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d.
Pastebėtina, kad
pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 1 d.) kito turinio
pakeitimo). Todėl kartu su projektu turėtų būti teikiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20-1, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1001 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio
įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20¹,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-259
vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.“ (pabraukta mūsų) Siekiant aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kas ir kokiais atvejais nusprendžia, kad vienai elektros energijos vartojimo vietai priskiriamos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.
Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pakeisti 20¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokioje elektrinėje Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieta susietos tik su viena to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma elektrine valdomos elektrinės arba jos dalimi jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai gaminantis vartotojas gali būti priskirtos priskirti kelios kelias elektrinės elektrines ar elektrinių dalys dalis, nepaisant jų buvimo vietos.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2510 13.
Projekto 9 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 20² straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti alternatyvų reguliavimą: „Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu ar turėdamas vieną iš šių leidimų ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.“(pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais atvejais pelno nesiekiantis juridinis asmuo turės pateikti deklaraciją Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir kas tai nustatys. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsniu dėstomo įstatymo 20² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos
statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigtai viešajai įstaigai pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, kurios kurio veikla pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvių, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. Viešoji įstaiga Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
Kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo siekia įgyti išteklių energijos bendrijos statusą ar turėdamas vieną iš šių leidimų leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą gaminti elektros energiją, jis ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikęs pateikia deklaraciją dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai veiklą planuoja vykdyti elektros energetikos sektoriuje, arba šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo metu, kai veiklą planuoja vykdyti šilumos sektoriuje, jei atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Viešųjų įstaigų įstatymas Konkretaus pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklą reglamentuojantys įstatymai atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai taikomas taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip tai neprieštarauja šiam įstatymui.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2512
14Projekto 11 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 22 straipsnis,
nuostatos derintinos su 2022-07-01 dieną įsigaliosiančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalimi, šios nuostatos įsigaliojimas numatytas 2022 m. birželio
energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20¹,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios pakeitimas, kuriuo keičiamos 11 straipsnio nuostatos. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2514 15.
Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos reguliuoja keletą teisinių santykių, todėl tekstas klampus ir sunkiai suprantamas. Siekiant aiškumo, siūlytume 32 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kokie dokumentai (informacija) turi būti pateikti, o naujoje 3 dalyje nustatyti reikalavimus preliminarioms prijungimo sąlygoms. Atitinkamai taisytinos ir kitos straipsnio dalys, išdėstant teisės normas straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu. Be to, manytina, kad dalis projektu siūlomų sureguliuoti įstatymu santykių gali būti sureguliuoti poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: „tais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja įstatyminio tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių reguliavimo, šie santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan., tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“ (Konstitucinio Teismo
Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
<...>
„2.
Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos pateikimo dienos išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius reikalavimus;
2) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo grafiką;
4) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką. apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas. 3. Biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai. Dujų sistemos operatoriaus išduodamose preliminariose prijungimo sąlygose turi būti nurodoma su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše nurodyta informacija.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2514
įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos“.
Neaišku, kokią reikšmę turi šio termino nustatymas – ar tai yra terminas preliminarių prijungimo sąlygų suderinimui, kaip tai nurodoma šio straipsnio 3 dalyje, ar jis skirtas kokių kitų veiksmų atlikimui, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės, ar šis terminas susijęs su straipsnio 3 dalyje nurodytu prašymu (pvz., ar prašymas turi būti pateiktas per 12 mėnesių, ar jis gali būti pateiktas pasibaigus šiam terminui) ir pan. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių
nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Per šioje dalyje nustatytą galiojimo laikotarpį nesuderinus preliminarių prijungimo sąlygų su dujų sistemos operatoriumi, biodujų gamintojas netenka teisės teikti prašymo dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties sudarymo.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2514
straipsnio 3 dalies nuostatos, kiek tai susiję su prijungimo sąlygomis ir jų galiojimo 6 mėnesių terminu, tikslintinos, nes neaišku, kokie veiksmai turi būti atlikti per šį terminą, ar tai susiję (o jeigu taip, tai kaip) su teise pateikti 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą, kokios šio termino pasibaigimo teisinės pasekmės. Be to, 32 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje reikia ištaisyti klaidą – po žodžių „prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius“ įrašytinas žodis „prie“. Pritarti Projektas patikslintas numatant, kad prijungimo sąlygos yra pagrindas sudaryti prijungimo sutartį, taigi prijungimo sąlygoms nebegaliojant prijungimo sutartis nebegalėtų būti sudaryta.
Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Dujų sistemos operatoriui ir biodujų gamintojui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos pateikia biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir galutinių prijungimo sąlygų projektą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2514
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Dujų sistemos operatorius per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo biodujų gamintojo prašymo sudaryti prijungimo sutartį gavimo dienos, turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui.“ Taigi pagal projektą, biodujų gamintojas turės pateikti dujų sistemos operatoriui tik prašymą sudaryti prijungimo sutartį be jokių papildomų dokumentų (kaip ir kitose straipsnio dalyse). Toks siūlomas reguliavimas kelia abejonių. Įprasta, kad pateikiantis prašymą asmuo turi pateikti ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Pastebėtina, kad prašymų padavimo tvarka gali būti nustatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tačiau jeigu ši tvarka nustatoma įstatyme, ji turi būti aiški ir išsami. Be to, nuostata „turi parengti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties projektą ir pateikti jį biodujų gamintojui“ stokoja išsamumo.
Kadangi esminės sutarties sąlygos neįvardijamos, lieka neaišku, ar sutartis sudaroma biodujų gamintojui akceptavus pasiūlymą sudaryti sutartį, ar sutarties projektas yra derybų objektas ir sutartis sudaroma šalims susitarus dėl jos sąlygų ir ją pasirašius. Pritarti Siūlytina apjungti procedūras ir numatyti, kad per ilgesnį, 60 d. laikotarpį operatorius pateiktų ne tik prijungimo sąlygas, bet tuo pačiu parengtų ir pateiktų biodujų gamintojui derinti prijungimo sutarties projektą, kuris turėtų būti pasirašytas prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpiu (6 mėn.). Taip pat siūlytina 32 str. papildyti nuostatomis numatančiomis, kad prašymų formos ir pateikimas būtų nustatomas dujų operatoriaus tvarkose. Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 7–9 dalis ir jas išdėstyti taip: „7. Dujų sistemos operatoriui ir biodujų gamintojui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos pateikia biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir galutinių prijungimo sąlygų projektą. 8. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos tašką nustato dujų sistemos operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktame prašyme nurodytą esamų ar planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus. 9.
preliminarias prijungimo sąlygas, prašymo sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį formos, kartu su prašymais pateikiamų dokumentų sąrašas nustatomas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame Dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-251410
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostata: „Naujas biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę statyti (įrengti) ir organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Neaiški formuluotė „organizuoti dujų sistemos operatoriaus dujų sistemą (jos objektus ar atskiras dalis)“, taip pat neaišku, kokių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis biodujų gamintojas atlieka biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos darbus. Pritarti iš dalies
siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų yra nustatomi energetikos ministro nustatyta tvarka, todėl siūloma tikslinti projektą tik ta dalimi, kuri susijusi su prijungimo darbų organizavimu. Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbus dujų sistemų
operatoriaus valdomų dujų tinklų dalyje atlieka (organizuoja) dujų sistemos operatorius. Biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir (ar) atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje (jos objektuose ar atskirose jų dalyse) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Teikiant prijungimo paslaugą pastatytos ir
(ar) įrengtos dujų sistemos, jų objektai ir (ar) atskiros jų dalys yra dujų sistemos operatoriaus nuosavybė, nekeičiant rekonstruotų ar perkeltų dujų sistemos objektų nuosavybės.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-251411
20Projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje,
siekiant tikslumo ir aiškumo, vietoje formuluotės „Biodujų gamintojas, siekiantis prijungti prie dujų sistemų biodujų gamybos įrenginius“ siūlytina įrašyti formuluotę „Biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų“ ir atitinkamai suredaguoti sakinio pabaigą. Be to, neaišku, koks šios dalies ir to paties straipsnio 7 dalies santykis, kiek tai susiję su faktinių išlaidų apmokėjimu – ar 6 dalyje nurodytos išlaidos įeina į biodujų gamybos įrenginių prijungimo paslaugos kainą, ar tai yra kažkokios papildomos faktinės išlaidos. Pastebėtina, kad pagal 32 straipsnio 5 dalį, biodujų gamintojo atlikti dujų sistemos statybos ir (ar) įrengimo darbai yra laikomi prijungimo prie dujų sistemos paslaugos dalimi. Projektas tikslintinas, kad būtų aišku, kokias išlaidas turės apmokėti biodujų gamintojas. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomo įstatymo 32 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų
paslaugos kaina yra lygi faktinių išlaidų, susijusių su dujų sistemos operatoriaus dujų sistemos (jos objektų ar atskirų dalių) projektavimo ir statybos (įrengimo) darbais, kuriuos reikia atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, sumai.
Visas faktines išlaidas susijusias su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų apmoka biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai yra prijungiami prie dujų sistemų. Biodujų gamintojo atlikti darbai, nurodyti šio straipsnio 10 dalyje, yra laikomi prijungimo prie dujų sistemų paslaugos dalimi.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
pakeisti įstatymo 49 straipsnį ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir
(ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, „išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“ (pabrauktas siūlomo pakeitimo turinys). Pažymime, kad siūlomas pakeitimas, sudarantis prielaidas nesilaikyti kitų specialiųjų įstatymų normų, kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas įstatymas nėra ir negali būti laikomas svarbesnis, nei kiti įstatymai, todėl kelia abejonių, kad priėmus įstatymą būtų galima nesilaikyti specialiųjų įstatymų specialiųjų normų, reguliuojančių konkrečias teisinių santykių sritis. Teigtina, kad toks reguliavimas keičiamame įstatyme galėtų būti įtvirtinamas tik tuo atveju, jeigu būtų pakeisti nurodyti specialieji įstatymai, kuriuose būtų nustatyta konkreti išimtis, leidžianti tam tikrus teisinius santykius reguliuoti kitaip nei tai sureguliuota specialiuosiuose įstatymuose.
Priešingu atveju, manytina, būtų pažeidžiamas teisės aktų subordinacijos principas. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“ Taip pat pažymėtina, kad siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su energetikos objektų apsaugos zonomis, nedera su Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis: „Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Energetikos objektų apsaugos zonų dydis ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos šiose zonose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“ Pastebėtina, kad pagal Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, „Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui <...>“. Manytume, kad vertinamos nuostatos negalėtų būti laikomos „visuomeninių santykių ypatumais“, todėl jos turėtų būti derinamos su nurodytomis Energetikos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas gali turėti neigiamų pasekmių - priėmus siūlomos redakcijos įstatymo pakeitimą būtų sukurta tiesioginė konkurencija tarp įstatymų normų, nesant galimybės taikyti vieną įstatymą nepažeidžiant kito įstatymo nuostatų.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 15 straipsniu teikiamos įstatymo 49 straipsnio redakcijos. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių
energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos ir
(ar) įrengimo darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25163
dalyje ir projekto 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:“ (pabraukta mūsų). Neaišku, kokiais būdais turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, kas būtų atsakingas, jog būtų laikomasi šios įstatymo nuostatos ir kokios būtų teisinės pasekmės (atsakomybė) asmenims už šios nuostatos.
Pritarti iš dalies Ne visuose žemės ūkio paskirties sklypuose yra vykdoma žemės ūkio veikla. Tuo atveju, jei tokia veikla vykdoma, sklypo savininkas, duodamas sutikimą dėl vėjo, saulės ar hibridinės elektrinės vystymo, įvertina ar abi veiklos galėtų būti vykdomos. Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p. numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, todėl netikslinga papildomai numatyti kas kontroliuotų žemės naudojimą pagal jos pagrindinę paskirtį. Baudos už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir
(ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą numatytos Administracinių nusižengimo kodekso 261 str. Papildomai žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo nario
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
normos dėstomos straipsniais, straipsnių dalimis ir punktais, o ne tekstiniu būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo
atskiromis savarankiškomis straipsnio dalimis, galimai net atskiruose straipsniuose su deramais pavadinimais. Pritarti Įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabą Nr. 22 bei pasikeitusią Įstatymo projekto 15 straipsnio dalių numeraciją, pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 9–17 dalis ir jas išdėstyti taip: 9. 6.
elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 11 dalyje. 10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą kitos, nei šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. 11.
ir raštu tai patvirtina, didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu, nei nurodytas šio straipsnio 9 dalyje, atstumu nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pastatų, patalpų ar teritorijų, bet ne arčiau nei 14 dalyje nurodytu atstumu, sudarant susitarimą su asmeniu, suinteresuotu elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. 12. Naujų šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir (ar) įrengimas ar teritorijų planavimas arčiau nei šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atstumu nuo pastatytų didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių galimi galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, naujų šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, patalpų statytojui ar asmeniui, planuojančiam nurodytas teritorijas, raštu įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Už šio įsipareigojimo nevykdymą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams neapribojant vėjo elektrinių veiklos, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir (ar) įrengimas ar teritorijų planavimas negalimi negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. 13.
elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje poveikio aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šio straipsnio 9 šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimas ar rekreacinių teritorijų planavimas tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių, bet ne arčiau, nei atstumu nurodytu šio straipsnio 14 dalyje, galima be susitarimo su asmeniu gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje. 14. 7. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė nei vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų planavimo, taip pat teisę ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti susitarimą dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios elektrinę.
Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė nei vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų planavimo, taip pat teisę ir galimybę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti susitarimą dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios elektrinę. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis), dėl papildomos informacijos suteikimo pateikimo.
Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. 15. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, taip pat privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų, jei tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkus apie planuojamą statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per
nurodytą susitarimą.
Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo. Prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos gali pateikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, jei tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu.
Prieštaravimą pateikę pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų planavimu, gali sudaryti susitarimą su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės nei 30 kW įrengtosios galios elektrinę dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo arba, kai pradėtos vykdyti procedūros, susijusios su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu, dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su pradėtomis vykdyti procedūromis, atlyginimo tuo atveju, kai nėra galimybės užtikrinti atitikties sveikatos saugos reikalavimams. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 16. 8. Jeigu šio straipsnio 14 ar 15 dalyse nurodyto registruoto laiško nepavyksta įteikti arba žemės sklypo ir (ar) statinio savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos informaciją apie numatomą vykdyti veiklą asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytoje nustatytos teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį (savivaldybė, vietovė, gatvė, numeris), galimi apribojimai dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų planavimo, taip pat teisę pateikti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytą prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo ir sudaryti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytus susitarimus su asmeniu, planuojančiu vėjo elektrinės statybą; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytą prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo ir sudaryti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytą susitarimą su asmeniu, planuojančiu vėjo elektrinės statybą.
Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas, nurodant savivaldybę, vietovę, gatvę, numerį (savivaldybė, vietovė, gatvė, numeris), galimi apribojimai dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų planavimo, taip pat teisę pateikti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytą prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo ir sudaryti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytus susitarimus su asmeniu, planuojančiu vėjo elektrinės statybą; arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytą prieštaravimą raštu per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo ir sudaryti šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytą susitarimą su asmeniu, planuojančiu vėjo elektrinės statybą. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą, yra laikoma, kad žemės sklypų ir statinių, patenkančių į šioje šio straipsnio 14 ir 15 dalyse nurodytą atstumą, savininkams pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. 17.
numatytas informavimo procedūras, gaunamas prieštaravimas raštu planuojamos didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai, vėjo elektrinės statyba negalima, išskyrus atvejus, kai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vykdymu didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje, ir asmuo, pateikęs prieštaravimą sudaro šio straipsnio 14 ir
(ar) 15 dalyse nurodytus susitarimus raštu. Negavus prieštaravimo raštu per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų ir (ar) statinių, esančių šio straipsnio dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai didesnės nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Įstatymo projekto 15 straipsnio 9–10 dalis, laikyti atitinkamai 18–19 dalimis. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
24Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje,
vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina:
įrengtosios galios vėjo elektrine, turi būti skaičiuojamas trumpiausias atstumas iki tam tikros paskirties pastatų, patalpų, žemės sklypų, teritorijų;
apie didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines, ar apie kitokios įrengtos galios elektrines. Tuo atveju, jei kalbama apie tokios pat įrengtos galios elektrines, sąvokos vienodintinos arba aptartinas trumpinio vartojimas šioje dalyje.
Tuo atveju, jei kalbama apie skirtingos įrengtos galios vėjo elektrines, straipsnio dalis skaidytina į atskiras straipsnio dalis, reguliuojančias teisinius santykius, susijusius su skirtingomis elektrinėmis;
„neprieštaravimas“, jei siekiama vėjo elektrines statyti mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų - ar taikoma šio straipsnio 7 dalis, ar kitokios nuostatos;
elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, turi įsipareigoti užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams;
asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, arčiau nei šioje dalyje nurodytas minimalus atstumas iki vėjo elektrinės, galėtų teisiškai įrodyti, jog jis yra objektyviai suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, o ne tiesiog siekia pasipelnyti asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, sąskaita;
kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo, jei asmenys nesusitaria. Pritarti Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
kita ko, siūloma nustatyti: „Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams“.
Atkreipiame dėmesį, kad asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigojimui nekeliami jokie pagrindimo, įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Todėl manytina, kad toks įsipareigojimo pobūdis iš esmės yra niekinis – neturintis jokios teisinės reikšmės. Todėl neaišku, kokios būtų tokio įsipareigojimo nesilaikymo teisinės pasekmės. Svarstytina, ar toks įsipareigojimas neturėtų būti grindžiamas konkrečiomis procedūromis, pavyzdžiui, nustatant privalomą planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimą, kad įsipareigojimas būtų grindžiamas objektyviais duomenimis, o ne asmens subjektyviu įsitikinimu, kad jis galės kažką užtikrinti. Be to, net ir tokiu atveju, įstatyme turėtų būti aptariamas asmens, suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą klausimas. Pritarti Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
kita ko, siūloma nustatyti: „Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje kalbama apie galimybę statyti naujus pastatus, patalpas arčiau nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 iki jau egzistuojančių pastatų. Tokia aplinkybė reiškia, jog asmuo laikydamasis įstatymo reikalavimų pastatęs elektrinę, vėliau galėtų būti įpareigotas mokėti tam tikras kompensacijas. Toks analizuojamos normos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Kita vertus, siūloma teisės norma labiau riboja vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje esančių pastatų savininkų teises statyti naujus pastatus šiose zonose nei galiojantys įstatymai. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo
elektrinių sanitarines apsaugos zonas, nedraudžiama planuoti teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje (projekto 49 straipsnio 6 dalyje) nurodytos paskirties objektų statybai, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms. Tačiau pritarus projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos nebūtų taikomos.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekte siūloma numatyti tik išimtinius atvejus (kai norima statyti naujus pastatus mažesniu atstumu nuo vėjo elektrinių, nei 4 kart vėjo elektrinės bokšto aukštis), kuriais asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, galės sudaryti susitarimą su asmeniu, pradėjusiu atitinkamas gyvenamojo ar panašios paskirties pastato statybos ir su tuo susijusias procedūras. T. y. tik tada, kai imperatyvios nuostatos dėl sveikatos reikalavimų nebus įmanoma užtikrinti, statyba bus negalima ir tik tada būtų taikoma siūloma nuostata sudaryti susitarimą dėl faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo. Vėjo elektrinės statytojas, statydamas vėjo elektrines, prisiima riziką, kad jo vykdoma veikla gali turėti įtakos asmenų, kurių sklypai patenka į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti atstumą nuo vėjo elektrinių iki gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, sveikatai. Kompetentingai institucijai patvirtinus, kad tokia rizika sveikatai iš tikrųjų yra, pagrįsta, kad nauja statyba negalima, taikytinas tas pats konstitucinis asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principas, t. y. įtvirtinama naujų statinių statytojams teisė į patirtų išlaidų atlyginimą. Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
atsisakytina teisės normų dėstymo skliaustuose. Pritarti Žr. formuluotės prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516 28.
Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę <...>“. Atkreipiame dėmesį, kad straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad trumpiausias atstumas iki tam tikrų objektų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Be to,
analizuojamoje nuostatoje aiškiai nurodytina apie kokius atvejus – kokį konkrečiai atstumą joje kalbama. Taip pat pastebėtina, kad vėliau nuostatoje kalbama ne apie atstumą, o apie tam tikrą teritoriją, o po to vėl grįžtama prie atstumo termino vartojimo, todėl siūlytina apsispręsti, ar nuostatoje siekiama kalbėti apie tam tikrą teritoriją ar apie atstumą. Kartu pastebėtina, kad nuostatoje turi būti nurodyta, ar joje kalbama apie bet kokios įrengtos galios vėjo elektrines, ar tik apie didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines. Be to, pažymėtina, jog šioje nuostatoje turi būti nurodomas informavimo būdas. Pritarti Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
kokios teisinės pasekmės kyla tuo atveju, jeigu gautas žemės sklypo savininko prieštaravimas planuojamai vėjo elektrinės statybai. Pritarti Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
„deklaruotą gyvenamąją vietą“ brauktini, nes deklaruota gyvenamoji vieta
niekaip nėra susijusi su galimybe iš asmenų gauti tam tikrus duomenis.
Būtina nurodyti tik kontaktinius duomenis, kurie sudarytų galimybę susisiekti su konkrečiu asmeniu. Pritarti Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
31Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, be kita ko,
siūloma nustatyti, kad: „Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.“ Atkreipiame dėmesį, kad šios nuostatos prasmė nėra suprantama, nes nei su pastato savininkų bendrijos ar kito bendrojo naudojimo objektų valdytojo informavimu, nei su vėlesniu pranešimu butų ir kitų patalpų savininkams, nesiejamos jokios teisinės pasekmės, nenustatomos jokie tokių teisinių pasekmių kilimo terminai, t. y. nėra suprantama, kokiu tikslu reikia informuoti nurodytus asmenis, jei informavimas nesiejamas nei su galimybe pareikšti prieštaravimą, nei su jokiais kitais veiksmais. Be to, šiame kontekste pažymime, jog tarp žemės sklypų savininkų ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra tokios apimties skirtumų, kad šiuos asmenis įstatymo požiūriu galima būtų vertinti skirtingai prieštaravimo dėl galimybės statyti elektrinę pareiškimo požiūriu.
Todėl šiuo aspektu, jei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisę pareikšti prieštaravimą dėl galimybės statyti elektrinę siekiama sąmoningai riboti, nuostatos turinys turėtų būti svarstomas dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, t. y. dėl derėjimo su Konstitucijos nuostatomis. Kartu pažymime, kad teisė pareikšti prieštaravimą turėtų būti suteikta ne tik žemės sklypų savininkams bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau ir visų kitų kategorijų, nurodomų šio straipsnio 6 dalyje, namų ir patalpų savininkams. Be to, nustatant galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams pareikšti prieštaravimą dėl elektrinės statybos turi būti įvertintos Civilinio kodekso ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos dėl terminų, per kuriuos šie asmenys turi galimybę pareikšti prieštaravimą. Pritarti Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
32Projekto 15 straipsniu teikiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje žodžiai „dėl papildomos informacijos pateikimo“
derinant nuostatos tekstą su šio straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgiant į loginį kontekstą, kuriame jis vartojamas, keistini į žodžius „dėl papildomos informacijos suteikimo“. Pritarti Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2516
junginys „leidžiamas nustatytos teritorijoje“ taisytinas logine prasme. Pritarti Žr. formuluotes prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 argumento. 34.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-251811
šio įstatymo 15 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu“ (pabraukta mūsų) taisytina logine prasme. Pritarti Atsižvelgiant į projekto straipsnių ir straipsnių dalių pasikeitusią numeraciją (ir korekcijas pagal Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos pastabą Nr. 27), pakeisti projekto 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šio įstatymo16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatyta informavimo tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 2 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos.
Atitinkamai siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu keičiamo 49 straipsnio, kuriame įtvirtinamas reikalavimas dėl vėjo elektrinių statybos tam tikru atstumu nuo gyvenamos ir panašios paskirties pastatų, įsigaliojimą nustatyti nuo 2022 m. liepos 2 d., taip pat tokią įsigaliojimo datą numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte Nr. XIVP-1574. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2022-05-0916
Siūlome šio straipsnio p.3 papildyti: 3.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir nerengiant ar nekeičiant teritorijų planavimo dokumentų galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose; Paaiškinimas: Siūlomą nuostatą prašome įrašyti todėl, kad reikalavimai ar nereikalavimai rengti teritorijų planavimo dokumentuose įvairiuose teisės aktuose formuluojami skirtingai. Tokia formuluotė leis išvengti šios labai svarbios įstatyminės nuostatos skirtingo traktavimo savivaldybės ir kitose valstybinės institucijose. Nepritarti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Analogišką reguliavimą siūloma įtvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo projekte dėl vėjo elektrinių. Todėl, papildymas laikytinas netikslingu. Papildomai žr. patikslintos formuluotės prie Seimo nario Dainiaus
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 (toliau - Įstatymas) 49 straipsnio keitimo įstatymo projektą XIVP-1571 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į tai, kad siekiant energetinės nepriklausomybės yra būtinas darnus atsinaujinančių energetikos išteklių vystymas, teikia pasiūlymus Projektui. Šie pasiūlymai užtikrina, kad vystant vėjo energetikos projektus nebūtų pažeisti visuomenės interesai, sveikatos saugos reikalavimai ir žemės savininkų teisės. Siūlome nesvarstyti Projekto 14 straipsnio dėl šių priežasčių:
įstatymo 49 straipsnio pakeitimas neįtraukia įrengimo nuostatų didesnėms nei 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms. Atsižvelgiant į tai, kad yra siūlomas esminis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50 straipsnio pakeitimas, Projekto 14 straipsnis pažeidžia visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ir žemės savininkų teises. 1.2. Šis straipsnis neatitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje” nuostatų. Nepritarti Įstatymo projekto 49 straipsnyje siūloma nustatyti atstumą, kuriuo vėjo elektrinės gali būti statomos nuo gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų. Naujų nurodytos paskirties pastatų statyba leistina, jei užtikrinami visuomenės sveikatos saugos reikalavimai. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl faktinių išlaidų, susijusių su pradėtomis procedūromis, atlyginimo. 3. VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2022-05-1016
Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 9 punkto „9.
Toliau kaip
Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui” dėl šių priežasčių:
nevertinti vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, prieštarauja 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, ir PŪVPAVĮ, kuriuo perkeliama Direktyva 2011/92/ES. Aiškinamajame rašte nepateikiama jokių argumentų, pagrindžiančių šią nuostatą, tik nurodoma, kad „AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui nevertinamas“. Direktyvos 2011/92/ES 3 straipsnyje yra nustatyta, kad vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju yra tinkamu būdu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas projekto poveikis ir išvardinami veiksniai, kurių atžvilgiu šis vertinimas atliekamas. Vienas iš nurodytų veiksnių yra kraštovaizdis. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir siekiant nuspręsti, ar turi būti vykdomas Direktyvos 2011/92/ES II priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimas, vadovaujamasi Direktyvos 2011/92/ES III priede nurodytais kriterijais.
Direktyvos 2011/92/ES III priede 2 punkte nurodoma, kad svarstant geografinės vietovės, kuriai planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį, jautrumas 3 aplinkosaugos požiūriu turi būti svarstomas ypač kreipiant dėmesį ir į istorinės, kultūrinės ar archeologinės svarbos kraštovaizdžius ir vietoves. PŪVPAV įstatymo 4 straipsnio, kuriuo nustatomi poveikio aplinkai vertinimo tikslai, 1 punkte nurodomas tikslas: „1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;“. 2.2. Siūlymas įstatyme įteisinti galimybę nevertinti poveikio kraštovaizdžiui atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimą prieštarauja aplinkos apsaugos politikos integravimo principui, nustatytam Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje 2015 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“. Šios strategijos antrame skyriuje įtvirtintas aplinkos apsaugos politikos integravimo principas, reiškiantis, kad norint, kad Lietuvos plėtra būtų darni, aplinkosaugos priemonės turi tapti visų šalies ūkio sektorių, teritorijų vystymo proceso dalimi ir negali būti nuo jo atsietos.
Taip pat pažymima, kad šiam tikslui pasiekti būtinas integruotas požiūris – tai yra šalies ūkio sektoriai (tarp jų ir energetikos) turi būti plėtojami taip, kad darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, didinant šių sektorių ekologinį efektyvumą, įtraukiant aplinkosaugos priemones į strateginius šių sektorių plėtros dokumentus, akcentuojamas poreikis siekti glaudaus ūkio sektorių bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo sprendžiant klimato kaitos, aplinkos oro taršos mažinimo, gamtos išteklių, aplinkos kokybės išsaugojimo ir gerinimo, atliekų mažinimo, biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo klausimus. 2.3. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 3 d. įstatymu Nr. IX-1115 „Dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos ratifikavimo“ ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją, kuriuo šalis prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su kraštovaizdžio apsauga, tvarkymu, planavimu ir pripažino, kad kraštovaizdis padeda formuoti vietos kultūrą ir yra viena pagrindinių Europos gamtos ir kultūros paveldo dalių. Tačiau pastaruoju metu dėl ekonomikos vystymosi kraštovaizdis sparčiai kinta, todėl jo kokybės palaikymo veiksmai tampa vis svarbesne bendrųjų tvaraus vystymosi, racionalaus teritorijos naudojimo siekių dalimi. Europos kraštovaizdžio konvencijos 5 straipsnio d) dalyje numatyta, kad kiekviena šalis įsipareigoja
„integruoti kraštovaizdį į savo regionų ir miestų planavimo politiką bei savo
kultūros, aplinkos, žemės ūkio, socialinę ir ekonominę politiką, taip pat į kiekvieną kitą politikos sritį, galinčią daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį kraštovaizdžiui“.
Europos kraštovaizdžio konvencijos aiškinamojoje ataskaitoje nurodoma, kad įgyvendinat šią nuostatą turi būti siekiama užtikrinti, kad kraštovaizdžio klausimai nebūtų priskiriami siaurai viešojo administravimo sričiai, o valdžios institucijos turi siekti, kad visuose susijusiuose viešojo gyvenimo sektoriuose būtų atsižvelgiama į kraštovaizdžio tikslus. To paties konvencijos straipsnio a) dalyje numatytas įsipareigojimas įteisinti kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, jų bendro kultūros ir gamtos paveldo įvairovės išraišką bei jų savasties pagrindą. Pažymime, kad nacionaliniu lygiu tikslas „išsaugoti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus ir jų geoekologinį potencialą, užtikrinant tinkamą jų tvarkymą, naudojimą, planavimą ir darnų vystymąsi“ numatytas Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, kraštovaizdžio sąvoka įteisinta Saugomų teritorijų įstatyme, Statybos įstatyme įtvirtintas architektūrinis reikalavimas, kad statinys derėtų prie kraštovaizdžio. Kraštovaizdžio svarbos įteisinimas tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose sukuria teises ir pareigas visoms institucijoms ir piliečiams, todėl manome, kad norint išsaugoti šalies kraštovaizdžio kokybę ir jo įvairovę ateities kartoms, poveikio kraštovaizdžiui vertinimo analizė turi būti integruota į vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.
Svarbu pažymėti, kad Ministrų komiteto rekomendacijos CM/REC(2008)3 valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių 1 priede prie pateiktų Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo instrumentų pavyzdžių nurodoma, kad specifinė procedūra turėtų būti sukuriama net ir tiems planams 4 ir ūkinės veiklos projektams, kuriems nereikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimo ar strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. 2.4. Pastarąjį dešimtmetį atlikti reikšmingi darbai kraštovaizdžio analizės ir planavimo metodologijos srityse, kurie suteikia įvairių duomenų apie kraštovaizdį, jo pobūdį, raidą, funkcijas, gamtinius procesus ir sudaro sąlygas vertinti galimą poveikį kraštovaizdžiui:
sprendiniai integruoti į 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 789 patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, jame pateikta informacija apie morfologinę, ekologinę, kultūrinę, vizualinę šalies kraštovaizdžio struktūrą, išskirti ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealai ir vietovės, kuriose turi būti taikomi vizualinės apsaugos reikalavimai ir užtikrinama apsauga nuo vizualinės taršos; 2016 m. parengta Vizualinės taršos nustatymo gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams metodika, kurioje pateiktos vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimo gairės; 2019 m. parengtos 35 valstybinių parkų kraštovaizdžio struktūros schemos ir jų aprašai.
Manome, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų, būtina ir toliau kaupti žinias ir metodikas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių poveikio kraštovaizdžiui srityje, skatinti jų mainus tarp vyriausybės, akademinės bendruomenės, specialistų ir visuomenės ir taip atsiliepti į pilietinės visuomenės brandą ir aktyvumo augimą spendžiant įvairius su aplinka ir gyvenimo kokybe susijusius klausimus. Svarbu paminėti, kad siekiant aiškaus reglamentavimo, vienodo PAV kriterijų taikymo visoms veikloms, tinkamo ypatingųjų statinių (tarp jų ir vėjo elektrinių) PAV detalizavimo reglamentavimo, ir atsižvelgiant į tai, kad eksploatuojant vėjo elektrines didžiausias tikėtinas poveikis galimas visuomenės sveikatai, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, po ilgo derinimo proceso, buvo papildytas poveikio kraštovaizdžiui vertinimo principais ir vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašu.
Šie pakeitimai parengti norint atliepti veiklos plėtotojų skundus dėl skirtingo PAV procedūrų taikymo vertinant poveikį kraštovaizdžiui, užkirsti kelią subjektyvumui ir užtikrinti aiškesnį ir paprastesnį vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui vertinimą. Dokumentas patvirtintas 2022 m. kovo 10 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1- 67 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”. Šiuo pakeitimu aiškiai reglamentuota, kada aukštų statinių poveikis laikytinas reikšmingu kraštovaizdžio vizualiniam potencialui. Nustačius, kad vėjo elektrinės nepatenka į ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves, labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (AI, AII, AIII, AIV, BI, BII, BIII ir BIV kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai) (toliau – YS kraštovaizdžio arealai) , bet ir nebus matomos vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų horizontalios apžvalgos lauke didesniu kaip 2,80º vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų, poveikio kraštovaizdžiui vertinimas bus baigtas priimant išvadą, kad planuojama ūkinė veikla nedarys reikšmingo vizualinio poveikio kraštovaizdžiui. Manome, kad šie Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo papildymai palengvina poveikio kraštovaizdžiui vertinimą vizualiniams pokyčiams nejautriose teritorijose ir tuo pačiu sudaro sąlygas apsaugoti nuo vizualinės taršos unikalų šalies kraštovaizdį, kuris taip pat yra vertybė ir bendras išteklius. 2.5.
Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „RepowerEU“ niekaip teisiškai negali ir nesuteikia teisių pažeisti egzistuojančių direktyvų nurodymus susijusių su kraštovaizdžio vertinimu ir visuomenės interesu. Nepritarti Siekiant sudaryti palankias ir aiškias sąlygas vėjo elektrinių plėtrai, būtina įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui yra reikšmingas. Žr. patikslintą formuluotę šios lentelės 39 p. 4. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-04 1,11
<...>
straipsniu Atsižvelgiant į pastabų lentelės 1.1 papunktyje nurodytą pastabą:
1) siūlytina pripažinti netekusia galios elektrinės įrengtosios galios sąvoką ir jos apibrėžimą;
2) siekiant suderinti su siūlomu nauju įrengtosios galios sąvokos apibrėžimu, tikslinta 20³ str. 1 d., numatant, kad prijungiant hibridines elektrines jų atskirų generatorių vardinių galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia. Taip pat antrajame nuostatos sakinyje siūlytina nenurodyti, jog energijos kaupimo įrenginys yra integruotas į sistemą. Formuluotė su žodžiu
„integruotas“ suponuoja, jog elektrinė ir energijos kaupimo įrenginys turi
vieną įtampos keitiklį (inverterį). Pastebėtina, kad gali būti tokių atvejų, kai energijos kaupimo įrenginys turės atskirą įtampos keitiklį (inverterį) ir tokiu atveju formaliai ši nuostata nebūtų pritaikoma. 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
<...>
4Pripažįstu netekusia galios 2 straipsnio 15 dalį. 45. Papildyti 2 straipsnį 28¹ dalimi:
<…>
Papildyti Įstatymą 20³ straipsniu:
„20³ straipsnis. Elektros energijos iš atsinaujinančių
išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse 1.
Gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba vieną atsinaujinančių išteklių energijos rūšį naudojanti elektrinė kartu su į sistemą integruotu energijos kaupimo įrenginiu prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridines elektrines jų atskirų generatorių aktyviųjų vardinių galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia.“ Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 15 dalį:
galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma.“ Atsižvelgiant į pastabą ir hibridinės elektrinės patikslintą apibrėžtį, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsniu dėstomo įstatymo 20³ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti
gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus.
Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba ar šios elektrinės vieną atsinaujinančių išteklių energijos rūšį naudojanti elektrinė kartu su į sistemą integruotu energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridines elektrines jų hibridinę elektrinę jos atskirų generatorių aktyviųjų elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia.“
pakeitimas Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW. Leistinos naudoti galios ribojimai buvo pakeisti 2022-03-31 pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20(1), 21, 22, 23, 26, 29,49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektui (nuostatos neįsigaliojusius), pagal kurį gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 1 MW. Nors teikiama nuostata siūloma apskritai atsisakyti gaminančių vartotojų leistinos generuoti galios ribojimo, Bendrovės vertinimu toks ribojimas turėtų būti išlaikytas, siekiant užtikrinti tvarią gaminančių vartotojų plėtrą. Neribojant galios, didesni gaminantys vartotojai (pvz., nebuitiniai) galėtų maksimaliai išnaudoti tinklo pajėgumus ir apribotų galimybes smulkesniems gaminantiems vartotojams pasinaudoti tinklu. Todėl, siūlytina išlaikyti gaminančių vartotojų leistinos naudoti galios ribojimą 1 MW, kaip ir buvo sutarta Energetikos ministerijos inicijuotų darbo grupių metu. Atsižvelgiant į EEĮ pakeitimo projekte siūlomą reglamentavimą dėl leistinos generuoti galios bei į tai, kad elektros tinklų rezervavimui svarbiausias parametras yra leistina generuoti galia, siūlytina patikslinti nuostatą numatant, jog gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, leistina generuoti galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1 MW.
Toks patikslinimas leistų gaminantiems vartotojams įsirengti didesnės įrengtosios galios elektros įrenginius, kuriuose pagaminta elektros energija, viršijanti suteiktą leistiną generuoti galią, galėtų būti suvartota vidaus tinkle. 8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas
taip:
„1. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais
vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių leistina generuoti galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip 1 MW. Gaminančių vartotojų ar asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia leistina generuoti galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį, bet negali būti didesnė kaip 1 MW.“ Pritarti iš dalies Nepritarti dėl gaminančio vartotojo elektrinės įrengtosios galios ribojimo. Manytina, kad apribojus galią apribojama tam tikrų asmenų (pvz., didesnių, elektros energijai imlių įmonių) galimybė tapti gaminančiu vartotoju ir patenkinti savo vartojimo poreikius. Pritarti dėl leistinos generuoti galios. 6. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-04 9,18
20¹ straipsnio pakeitimas Projektu siūloma ilginti kaupimo laikotarpį nuo vienerių iki dvejų metų, kuris būtų taikomas visiems kalendoriniams metams, t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos dvejus metus. Atkreipiame dėmesį, jog Energetikos ministerijos darbo grupių svarstymų metu buvo nuspręsta nekeisti kaupimo laikotarpio periodiškumo, nes:
1) esamas kaupimo laikotarpio periodo reglamentavimas yra pakankamas ir užtikrinantis gaminančių vartotojų lūkesčius dėl elektros energijos susigrąžinimo kaupimo laikotarpiu;
2) nustatytas kaupimo laikotarpio periodas buvo išdiskutuotas ir pasirinktas atsižvelgiant į vidutines gamybos apimtis, t. y. elektros energijos gamyba saulės elektrinėse kovo mėnesį yra minimali, todėl tai yra tinkamas laikotarpis išnaudoti sukauptą elektros energijos kiekį;
3) ankstinant kaupimo laikotarpį visi gaminantys vartotojai savo vartojimo poreikį turės pasidengti pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Atitinkamai, siūlytina nekeisti minimos nuostatos. 8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
„1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į
elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos dvejus metus (toliau – kaupimo laikotarpis);“. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
„8.
Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpio taikymo dvejus metus, taikomos gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 1 d.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nesiūloma ankstinti kaupimo laikotarpio. Kaupimo laikotarpį siūloma pailginti iki 2 metų atsižvelgiant į besikeičiančias klimatines sąlygas, vartotojų poreikius. 7. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-0418
pakeitimas Bendrovė pakartotinai atkreipia dėmesį, kad gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta reglamentavimo pokyčio įgyvendinimui numatytas laikas nėra pakankamas atsižvelgiant į šias priežastis: Pirma, AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. keičiama nuostata būtų nustatomas papildomas įpareigojimas Bendrovei atlikti reikšmingą informacinių ir apskaitos sistemų pertvarką, greta kitų, anksčiau priimtų ir šiuo metu įgyvendinamų pokyčių, tokių kaip elektros tiekimo rinkos liberalizavimas: remiantis
įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymu, Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamas elektros rinkos liberalizavimas. Perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo yra įgyvendinamas etapais. Nuo 2021 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos reguliavimo jau buvo atsisakyta daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartojo daugiau nei 5 000 kWh. Tokių vartotojų Lietuvoje yra apie 6 proc., tai yra apie 98 tūkst. Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. atsisakoma galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus yra daugiau nei 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 45 proc., tai yra 747 tūkst.
Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1
privalo adaptuoti sąskaitybos sistemas, kuriomis būtų užtikrinta tinkama elektros energijos apskaita, įgyvendinant rinkos liberalizacijos etapus. Kaip nurodyta, Bendrovė šiuo metu įgyvendina anksčiau priimtų teisės aktų reikalavimus, įgyvendinamų pokyčių mastas yra itin didelės apimties bei apima visos Lietuvos vartotojus, kas reikšmingai riboja Bendrovės galimybes įgyvendinti papildomus ir neprioritetinius pokyčius elektros energetikos sektoriuje. Antra, Bendrovė turi būti pasiruošusi laiku ir tinkamai įgyvendinti šiuo metu svarstomus pokyčius, skirtus infliacijos sukeltoms pasekmėms valdyti. Atkreiptinas dėmesys, šiuo metu yra svarstomas pateiktas infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketas, kurį sudaro atitinkami Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² ir 19³straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimai projektai. Šiuo paketu iš esmės yra siekiama suvaldyti energijos kainų šoką galutiniams vartotojams. Planuojama, kad šie pakeitimai įsigaliotų kuo anksčiau, t. y. 2022 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr.
IX-884 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 19² ir 19³straipsniais įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomas nuostatas, sudarant sąlygas sumažinti elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojų išlaidas – buitiniams vartotojams numatyti elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų išlaidų dalinį kompensavimą ir nebuitinių vartotojų (verslo) išlaidų už suvartotą elektros energiją ir (ar) suvartotas gamtines dujas dalies kompensavimą (19²ir 19³ straipsniais). Minėto įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už dalinio kompensavimo administravimą buitiniams vartotojams būtų atsakingas elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų (toliau kartu – administratorius) (19² str. 5 d.). Kaip nurodoma minėto paketo lydimojoje medžiagoje, administratoriumi elektros energijos ir gamtinių dujų rinkos didžiausias operatorius (AB „Energijos skirstymo operatorius“) pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis buitinių vartotojų įrenginių yra prijungti prie šio operatoriaus elektros tinklų ir (ar) gamtinių dujų sistemų ir disponuoja informacija apie buitinių vartotojų elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų suvartojimo kiekius. Atitinkamai, Bendrovė per itin trumpą laikotarpį turės įdiegti didelės apimties naujus informacinių technologijų ir sąskaitybos sprendimus. Įvertinus, jog šis pakeitimas turės įtakos didelei daliai energijos vartotojų, minimu pakeitimu teikiami siūlymai yra prioritetiniai ir turi būti įgyvendinami skubos tvarka.
Trečia, AIEĮ pakeitimo projekte nustatomi papildomi įpareigojimai, skirti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių generacijos proveržiui, kurių įgyvendinimui Bendrovė taip pat turės atlikti atitinkamus sąskaitybos sistemos pakeitimus, pvz.:
naudojimosi elektros tinklais kainos reglamentavimas: Siekiant užtikrinti nediskriminacines veiklos sąlygas, taikomas nebuitiniams gaminantiems vartotojams, AIEĮ pakeitimo siūloma diferencijuoti naudojimosi elektros tinklais kainą, taikant ją buitiniams ir nebuitiniams elektros energijos vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kad nebuitiniai elektros energijos vartotojai vartodami elektros energiją už jos persiuntimą moka galios dedamąją, siūloma nustatyti, kad nebuitiniai gaminantys vartotojai už naudojimąsi elektros tinklais moka pagal jų pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą. Papildomai siūloma mažinti gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdų skaičių – atsisakyti atsiskaitymo būdo, kai už naudojimąsi elektros tinklais atsiskaitoma pagal III variantą, taikant dvinarę paslaugos kainą. (Projekto 8 str. siūlomas 20¹ str. 4 d., 4¹d., 5 d., 6 d. keitimas). Atitinkamai, Bendrovė turės pakeisti sąskaitybos sistemos algoritmus;
energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse: įteisinus AIEĮ pakeitimo projektu teikiamus siūlymus, asmenys galės įrengti kelias atsinaujinančių energijos išteklių rūšis naudojančias elektrines ir (ar) kaupimo įrenginius vienoje vietoje. Nustatomos hibridinių elektrinių veiklos sąlygos, kurios apima leidimų išdavimą, elektros energijos generacijos apskaitą, gamintojų ir tinklų operatoriaus teises ir pareigas.
Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros (AIEĮ pakeitimo projekto 10 str.). Atitinkamai, Bendrovė turės pareigą ne tik adaptuoti sąskaitybos sistemas, tačiau taip ir peržiūrėti taikomus įrenginių prijungimo procesus. Ketvirta, Bendrovė 2022 m. balandžio 5 raštu Nr. 22KR-SD-3333 viešosios konsultacijos metu teiktose pastabose AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. taip pat buvo nurodžiusi, jog dėl kitų vykdomų svarbių projektų <...> apimties ir įtempto sistemų pokyčio grafiko, Bendrovė šiuo metu turi itin ribotas technines galimybes tokiam pokyčiai įgyvendinti šiais metais. Minėtos ribotos galimybės laiku įgyvendinti tokį pokytį yra grindžiamos tuo, jog Bendrovei reikėtų atlikti reikšmingus pokyčius sąskaitybos sistemose, kurie užtruktų ne trumpiau nei pusę metų. Galimybės paspartinti tokio pokyčio įgyvendinimą yra ribojimas techninėmis priežastimis, pvz. vienu metu sistemose gali būti atliekami tik tam tikros apimties, vienarūšiai pakeitimai, todėl papildomų rangovų pasitelkimas šiuo atveju nebūtų tinkama priemonė. Be to, rinkoje šiuo metu nėra pakankamai IT sistemų architektų, kurie galėtų nedelsiant pradėti reikiamus darbus atitinkamose sistemose. Siekiant užtikrinti kokybiškus rezultatus, nuo naujų specialistų pasitelkimo reikėtų bent pusės metų praktikos, susijusios su sistemų veikimu bei tarpusavio sąsajų kūrimu). Pabrėžtina, jog Bendrovės disponuojama sąskaitybos sistema yra kritinė IT infrastruktūra, nuo kurios priklauso visos šalies elektros energijos apskaita, turinti tiesioginės įtakos vartotojams, nepriklausomiems elektros tiekėjams ir kitiems rinkos dalyviams.
Dėl to, bet kokie įgyvendinami pokyčiai, susiję su šios sistemos programavimu reikalauja itin aukštos kompetencijos, atidumo bei planavimo, siekiant išvengti bet kokių klaidų ir (ar) neigiamo poveikio visai Lietuvos elektros energetikos rinkai. Penkta, AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. siūlomų pakeitimų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo Bendrovės galimybių paruošti atitinkamus technologinius sprendimus ir sąskaitybos sistemų pokyčius, tačiau ir nuo nepriklausomų elektros tiekėjų galimybių prisitaikyti prie atliktų sisteminių pokyčių. Pažymėtina, jog nepriklausomi elektros tiekėjai nespės laiku pasiruošti minėtam pokyčiui, kadangi Bendrovei atlikus atitinkamus sisteminius pokyčius, nepriklausomi elektros tiekėjai turės adaptuotis prie pasikeitusios sąskaitybos sistemos architektūros, pritaikyti savo sistemas ir išrašomų sąskaitų formas. Praktikoje, toks adaptavimasis užtrunka bent 6 mėnesius. Todėl, AIEĮ pakeitimo projekto 16 str. 9 d. nustatytas Projekto 8 str. 8 d. įsigaliojimo terminas yra pernelyg ambicingas. Atsižvelgiant į tai, AIEĮ pakeitimo projekto 16 str. 9 d. neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 d. įtvirtinto proporcingumo principo, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Įvertinus aukščiau nurodytus įstatymo leidėjo priimtus ir šiuo metu įgyvendinamus įpareigojimus anksčiau priimtuose teisės aktuose, priėmus minimą AIEĮ pakeitimo projekto nuostatą viešų įpareigojimų mastas konkrečiame laiko periode neatitiktų siekiamų tikslų elektros energetikos sektoriuje, - tvaraus ir nuoseklaus atsinaujinančių išteklių plėtros Lietuvos elektros energetikos sektoriuje, t. y. skirstomųjų tinklų operatorius ir nepriklausomi elektros tiekėjai neturėtų galimybės tinkamai, kokybiškai ir laiku įgyvendinti anksčiau suplanuotų pokyčių. Atitinkamai minėta Projekto nuostata siūloma nustatyti neproporcingą reguliavimą laike, paneigiant ir keliant riziką kitiems įstatymo leidėjo suformuluotiems siekiams energetikos sektoriuje, bei reikalaujant atlikti pokyčius nepagrįstai anksti, kas suponuoja AIEĮ pakeitimo projekto 8 str. 8 d. neįgyvendinamumą (impossibilium nulla obligatio est). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina nukelti AIEĮ pakeitimo projekto 8 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigaliojimą iki 2023 m. sausio 1 d. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2022 m. liepos 31 d. 2023 m. sausio 1 d. Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų
kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2022 m. liepos 31 d. 2023 m. sausio 1 d.“
20¹ straipsnio pakeitimas AIEĮ pakeitimo projekto lydimojoje medžiagoje nurodoma, jog „galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja gaminančių vartotojų atsakomybės už pagamintos elektros energijos disbalansą ir sukelia neapibrėžtumą tiek gaminantiems vartotojams, tiek nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams“. Atitinkamai, AIEĮ pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad gaminantiems vartotojams atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą taikoma atsižvelgiat į elektrinės įrengtosios galios dydį ir įvedimo į eksploataciją laikotarpį taip, kaip nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 <...> nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis. Už gaminančio vartotojo, kuriam nėra taikoma atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą, sukeltą disbalansą atsakys tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Bendrovės vertinimu, gaminantis vartotojas yra elektros energijos vartotojas, todėl, siekiant gaminančių vartotojų plėtros, būtina užtikrinti supaprastintą ir lengvatinį atsakomybės už disbalansą, tenkančios gaminantiems vartotojams, režimą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 str. 1 d., visi rinkos dalyviai yra atsakingi už savo pačių sukeltą sistemos disbalansą. Tuo tikslu rinkos dalyviai arba patys yra už balansą atsakingos šalys, arba pagal sutartį deleguoja savo atsakomybę pačių pasirinktai už balansą atsakingai šaliai. Atitinkamai, siūlytina numatyti, jog gaminančių vartotojų atveju, visais atvejais atsakomybė už disbalansą yra deleguojama trečiajai šaliai (pvz. nepriklausomam elektros energijos tiekėjui) pagal šalių sudarytą sutartį. Analogiškos nuostatos šiuo metu yra nustatytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.
1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 31 p., pagal kurį gaminančio vartotojo vartojimo objektą balansuoja tiekėjas, kuriam yra priskirtas šis vartotojo objektas. Suprantame tikslą šiuo pakeitimu apriboti elektros energijos tiekėjų prisiimamą riziką, tačiau atkreipiame dėmesį, kad: 1) taip perduodant balansavimo prievolę gaminančiam vartotojui, toks vartotojas turėtų balansuoti ne tik savo į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, o visą (t. y. ir iš tinklų paimtą ir į tinklus patiektą) elektros energijos kiekį, taip efektyviai panaikinant gaminančio vartotojo modelio pritaikymą;
2) antkainis, kurį tiekėjas galėtų nustatyti gaminančiam vartotojui už patiriamus balansavimo kaštus, yra tiekėjo ir kliento susitarimo reikalas. Liberalizavus rinką tai turėtų būti rinkos diktuojama tendencija bei konkurencijos tarp tiekėjų objektas. 8 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas
9Papildyti 20¹ straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Gaminantiems vartotojams, kurių nuosavybės teise
ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės (ar jos dalies) įrengtoji galia yra mažesnė kaip 400 kW arba mažesnė kaip 200 kW, kai gaminančio vartotojo elektrinė (ar jos dalis) įrengta ir pradedama eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d., atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą netaikoma. Už tokio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą finansiškai atsako tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Kitų gaminančių vartotojų atsakomybę už jų sukeltą disbalansą ir pareigas nustato Reglamento (ES) Nr.
2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis.“ Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad nuostatos dėl disbalanso atsakomybės yra įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 5 d. Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 5 straipsnyje, kuris valstybėms narėms taikomas tiesiogiai. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 9¹ dalyje išbraukti siūlomomis nuostatomis valstybė, įgyvendina jai minėtame reglamente suteiktą teisę suformuluoja išimtį (nukrypti leidžiančią nuostatą) dėl atsakomybės už disbalansą taikymo. 9. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-0414
Atkreipiame dėmesį, jog nuostatos dalis, pagal kurią operatorius turėtų rengti dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą ir jį derinti su Taryba, nepagrįstai išplečia operatoriaus funkcijas bei suponuoja papildomą ir perteklinę administracinę naštą. Remiantis Energetikos įstatymo 6 str. 12 p., Energetikos ministerijai yra pavesta nustatyti tvarką, kurioje nustatytos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) techninės sąlygos. Atitinkamai, energetikos objektų (šiuo atveju dujų sistemų) prijungimo prie operatoriaus tinklų klausimus yra pavesta reglamentuoti Energetikos ministerijos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, teikiamas siūlymas operatoriui rengti ir su Taryba derinti dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą prieštarauja Energetikos įstatymui. Be kita ko, Bendrovės vertinimu, pareiga operatoriui rengti minėtą prijungimo tvarkos aprašą suponuos papildomą ir perteklinę administracinę naštą, todėl toks siūlymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 d. įtvirtinto proporcingumo principo.
Manyta, jog šiuo atveju, prijungimo teisinių klausimų reglamentavimas yra analogiškas šiuo metu Energetikos ministro priimtiems teisės aktams, reglamentuojantiems energetikos objektų prijungimą, pvz.: · Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 1-261 „Dėl Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; · Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 1-51 „Dėl Naujų buitinių vartotojų gamtinių dujų įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų skirstymo sistemos sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. Įvertinus tai, nėra pagrindo plėsti operatorių kompetencijos reglamentuojant energetikos objektų prijungimą, todėl nuostata tikslintina atitinkamai. 13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie
dujų sistemų
sistemų, laikantis visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės, dujų slėgio ir kitų reikalavimų. 2.
gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią informaciją apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas, kuriose nurodomi biodujų gamintojo įrenginių techniniai reikalavimai, preliminarus dujų sistemos plėtros (naujos atšakos statybos, esamos dujų sistemos rekonstravimo, remonto ar kitų darbų) poreikis, preliminarūs šių darbų atlikimo terminai ir preliminari su biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų darbais susijusių išlaidų suma. Preliminarios prijungimo sąlygos turi atitikti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintą Energetikos ministro patvirtintą dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos aprašą. Visais atvejais dujų sistemos operatorius ir biodujų gamintojas, planuojantis prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, keičiasi visa biodujų gamybos įrenginiams prijungti prie dujų sistemos reikalinga technine ir kita informacija. Preliminariose prijungimo sąlygose nurodomi preliminarūs biodujų gamintojo įrenginių prijungimo prie dujų sistemos reikalavimai yra skirti biodujų gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei biodujų gamintojui, nei dujų sistemos operatoriui jokių teisių ir pareigų. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Nepritarti Siūlytina nepritarti pasiūlymui kadangi įgyvendinant Energetikos įstatymo 6 str. nuostatas dar 2012 m. birželio 18 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr.
1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ kurio 22 p. jau tada numatė, kad naujų dujų įmonių objektai prie veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų prijungiami naujų dujų įmonių prašymu, o prašymo formą, baigtinį sąrašą dokumentų bei kitus reikalingus pateikti duomenis nustato būtent patys dujų sistemų operatoriai, suderinę su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). Taigi ši Įstatymu siūloma įtvirtinti prievolė neįneša operatoriams naujų, anksčiau negaliojusių, administracinių įpareigojimų. Manytina, kad prievolė derinti tokį tvarkos aprašą su Taryba turi būti įtvirtinta įstatyminiame lygmenyje. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojančiame AIEĮ 31 str. yra numatyta, kad Energetikos ministerija rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių techninių konstrukcijų ir eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės, dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos įrenginių prijungimui prie dujų sistemų, todėl operatorių kompetencijos, reglamentuojamos šiame įstatyme ir keliuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, nėra papildomai plečiamos, nes galutiniai reikalavimai yra įtvirtinti energetikos ministro tvirtinamuosiuose teisės aktuose.
Manytina, kad kiekvienas operatorius privalo pasitvirtinti prijungimo prie dujų sistemų tvarką, kurioje būtų nustatomi detalūs prijungimo aspektai, prijungimo prašymų padavimo tvarka, reikalingų dokumentų pateikimo sąrašas, prijungimo sutarties sudarymo terminai, atsiskaitymo už dujų perdavimą ar skirstymą sąlygos, tokie administraciniai aspektai neturėtų būti tvirtinami energetikos ministro. 10. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-04 Dėl Seimo nario Jurgio Razmos 2022-04-28 pasiūlymo LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹ ir 20³ straipsniais įstatymo projektui XIVP-1571 Pasiūlyme nurodyto modelio sukūrimas yra sudėtingas, reikalaujantis reikšmingų pokyčių, kurių skirstomųjų tinklų operatorius artimiausiu metu neturėtų galimybės įgyvendinti. Be kita ko, prieš jį įgalinant būtina kompleksiškai apgalvoti tokio modelio pritaikymą esamoje gaminančio vartotojo schemoje. Siekiant įgyvendinti siūlomą modelį, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus: 1.
Reikėtų panaikinti gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdus ir naudojimosi tinklais dedamąją prilyginti persiuntimo mokesčio dedamajai; arba leisti perkelti sukauptas kilovatvalandes tik tuo atveju, jeigu skirtinguose gaminančio vartotojo objektuose yra pasirinktas tas pats gaminančio vartojimo atsiskaitymo būdas. Tokiu būdu nebūtų sudaromos galimybės gaminančiam vartotoju išvengti naudojimosi tinklais mokesčio. 2. Bendro elektros energijos kaupimo modelyje reikėtų leisti dalyvauti tik tiems to paties gaminančio vartotojo objektams, kurie bent nuo einamojo mėnesio pradžios yra priskirti tam pačiam elektros energijos tiekėjui. 3. Išnaudojus sukauptą elektros energijos kiekį ir jį perkant iš elektros energijos tiekėjo, trūkstamą kiekį kiekvienam objektui reikėtų skaičiuoti atskirai, proporcingai einamą mėnesį kiekvieno objekto iš tinklų paimtam elektros energijos kiekiui lyginant su bendru gaminančio vartotojo iš tinklų paimtu elektros energijos kiekiu. Taip gaminančiam vartotojui būtų paliekama galimybė kiekviename objekte turėti skirtingą perkamos elektros energijos tarifą. 4. Siūlome įvertinti, kaip tai gali paveikti jau suteiktą bei planuojamą paramą elektrinėms įsirengti, nes gaminantys vartotojai galėtų perkelti jau sukauptas kilovatvalandes į objektus, kurie neatitinka reikalavimų paramai (pvz., privatus klientas galėtų naudoti saulės elektrinės sugeneruotą energiją negyvenamosios paskirties objektuose). Atkreipiame dėmesį, kad skirstomųjų tinklų operatorius neturi galimybių atskirti paramas gavusių subjektų. 5. Bendrovės vertinimu, į tokį modelį gaminantys vartotojai norės įtraukti ir tuos savo objektus, kurie neturi gaminančio vartotojo statuso (ir neturi automatizuotos elektros apskaitos).
Todėl reikalinga numatyti procesą, kaip vartotojas turėtų išreikšti norą, kad jo konkretus objektas būtų įtrauktas į bendro elektros energijos kaupimo modelį (be prašymo išduoti technines sąlygas ar išankstinio nutolusios elektrinės galios priskyrimo). Pabrėžiame, kad toks modelis neišvengiamai paliestų elektros energijos tiekėjų veiklą, tad, Bendrovės vertinimu, siekiant visapusiško klausimo išnagrinėjimo bei siekiant užtikrinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. numatytus atvirumo ir skaidrumo principus, į diskusiją dėl šio modelio įgyvendinimo galimybių turėtų būti tinkamai įtraukti ir šiuo metu rinkoje veikiantys nepriklausomi elektros energijos tiekėjai. Atkreipiame dėmesį, kad toks modelis iš esmės pakeistų elektros energijos rinkos sąskaitybą, tad reikėtų nusimatyti ilgą (bent metų) pasiruošimo laikotarpį, kad elektros energijos tiekėjai bei tinklų operatoriai spėtų jam pasiruošti. Taipogi atkreipiame dėmesį, kad toks modelis būtų aktualus tik itin mažai visų elektros energijos vartotojų daliai, kurie turi kelis elektros energiją vartojančius objektus. Turint omenyje kitas šiuo metu elektros energijos rinkoje vykstančias transformacijas ir prioritetinius projektus, siūlome nukelti šio modelio svarstymą vėlesniam laikui, kad jo įgyvendinimas neturėtų neigiamos įtakos kitų prioritetinių projektų eigai. Siūloma į papildomą siūlymą neatsižvelgti. Nepritarti Siūloma pritarti Seimo nario J. Razmos siūlymui. 11. Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija, 2022
Šiuo metu gaminantys vartotojai (toliau – GV) yra per daug apmokestinami. Taip pat mažėja gyventojų pasitikėjimas kuomet VERT kasmet nustato naujas pasinaudojimo tinklais kainas arba išviso kelia diskusiją, kad reikalinga naikinti GV kainodarą ją prilyginant paprastiems vartotojams.
Tokiu būdu pažeidžiami teisėti esamų GV lūkesčiai, nes investavę nuosavas lėšas į saulės elektrinių plėtrą tikisi stabilios ir ilgalaikės kainos. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad GV turi papildomą teigiamą efektą – jie sparčiai mažina degalų bei dujų sunaudojimą, nes yra linkę daug greičiau pereiti prie elektromobilių ir šildymo šilumos siurbliais. Tai matosi iš statistikos, kuomet GV kartais daugiau suvartoja elektros už paprastą gaminantį vartotoją. Pavyzdžiui, GV vidutiniškai sunaudoja apie 1200 kWH vienam kW infrastruktūros (perdavimo ir skirstymo tinklo) lyginant su standartiniu vartotoju apie 350 kWH/kW- t.y. beveik keturis kartus daugiau negu standartinis vartotojas. Klientas Tarifas, ct/kwh Efektyvumas galios išnaudojimo, % Val per metus Sumokėta EUR 1 kW infrastruktūros Vidutinis standartinis vartotojas (verslas ir buitis)
Todėl labai svarbu, kad nustatant tarifą nebūtų tiesiog sulyginamas persiuntimas su pasinaudojimu tinklais, o būtų atsižvelgiama į didesnį KW išnaudojimą ir absoliučią sumokamą sumą. Taip pat dėl GV plėtros mažėja transformatorių apkrautumas, todėl yra teigiama įtaka infrastruktūros dėvėjimuisi, tačiau norint nustatyti konkretų mąstą, reikėtų atlikti atskirą tyrimą. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisingas GV prisidėjimas prie infrastruktūros išlaikymo ir nebūtų perteklinai apmokestinta. Siūlymas privatiems klientams:
Įstatymu įteisinti privataus GV pasinaudojimo tinklais tarifą, kuris padengtų infrastruktūros kaštus, tačiau ir nebūtų perteklinai apmokestinamas gaminantis vartotojas.
Siūlymas išskaičiuoti pasinaudojimo tinklais tarifą susiejant su persiuntimo tarifu, tik netaikant VIAP perdavimo tinklo galios dedamosios (nes saulės elektrinės nepadidina tinklo pikinių apkrautumų MW galios). Tokiu atveju pasinaudojimo tinklais tarifas būtų: . Pasinaudojimo tinklais tarifas = Tokiu būdu tiek gaminantis vartotojas tiek paprastas vartotojas vienodai prisidėtų prie infrastruktūros išlaikymo. KW mokestis būtų išvestinis dydis tiesiog suskaičiuojant kiek KWh tenka vienam KW generacijos. Skaičiavimo pvz: . Siūlymas verslo klientams:
Verslo klientams numatyti identišką apmokestinimo būdą kaip privatiems klientams, tik verslo gaminančių vartotojų efektyvumo lygį su vidutiniu tinklo išnaudojimu. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas turėtų būti apskaičiuojamas kaip: . Ir tokiu pačiu būdu išskaičiuojamas 1 kW mokestis kaip privatiems klientams: . Alternatyva: verslo klientų persiuntimo tarifas galėtų būti prilyginamas persiuntimui (paprastų vartotojų) tiems, kurie gavo paramą elektrinės įsirengimui, o tų, kurie negavo paramos, numatyti 80% persiuntimo tarifo. Pridedamas Projekto lyginamasis variantas priede Nr. 1. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: 9.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio 1 dienos įvertina, ar šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas rodiklis neviršija 8 procentų, ir, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio 1 dienos kasmet iki liepos 1 dienos teikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo reikiamos VIAP paramos norint išlaikyti gaminančių vartotojų veiklos schemą ne trumpiau negu iki 20¹ straipsnyje nurodyto termino. 4. Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į persiuntimo paslaugos dydį netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios bei skirstymo tarifo dalies, kuri lygi gaminančio vartotojo vidutiniam vidiniam suvartojimui. Gautas dydis turi būti dauginamas iš vidutinio buitinio vartotojo ir gaminančio vartotojo efektyvumo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWH kiekis sunaudotas 1 kW leistinosios naudoti galios infrastruktūros. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas pilnai įvertins ir padengs operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas..
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
dalimi: „4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali pasirinkti atsiskaityti pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą arba pasinaudojimo tinklais dydį, apskaičiuotą netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios ir gautą dydį padauginus iš vidutinio vartotojo ir verslo gaminančio vartotojo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWh kiekis sunaudotas 1 kW leistinos naudoti galios infrastruktūros.“ Alternatyvi redakcija: Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą jeigu buvo gauta parama elektrinės įsirengimui, arba 80% pasirinkto elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifo, jeigu nebuvo gauta parama saulės elektrinės įsirengimui. 6. Pakeisti 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Buitinių gaminančių vartotojų Naudojimosi
naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios leistinos generuoti galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios.
pasinaudojimo tinklais kaina apskaičiuojama padauginus vidutinį gaminančių vartotojų 1 kW atiduodamą į tinklus kiekį kWH ir padauginus iš 4 dalyje apskaičiuotų pasinaudojimo tinklais įkainių.“ Nepritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui. Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 12. Investors‘ forum, 2022-05-047 Siūloma atsisakyti AIEĮ projekto 13¹ str. numatytos įmokos: „3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Kaip alternatyvą siūlome ženkliai sumažinti mokesčio dydį: „3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 0,00015 Eur/kWh.
Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.“ Siūlome atsisakyti naujo gamybos mokesčio įvedimo. Pirma, tokio dydžio naujo mokesčio įvedimas nėra niekaip kompensuojamas kitomis priemonėmis ar mažinant kitus vystytojų kaštus, be to savivaldybės jau taiko gamybos mokesčio analogą, vėjo elektrines apmokestinant maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris siekia 3 proc. nuo statinio vertės ir yra identiško dydžio lyginant su siūloma nustatyti gamybos įmoka. Taigi, šis papildomas mokestis tik dar labiau mažina paskatas vystyti vėjo elektrinių parkus rinkos sąlygomis (t. y. be valstybės/elektros energijos vartotojų subsidijų) ir didina mokestinę naštą atsinaujinančių energijos išteklių vystytojams, dėl ko investicijos į atsinaujinančiąją energiją taptų nepatrauklios. Antra, tikėtina, kad naujo mokesčio schema yra sukurta atsižvelgiant į Vokietijoje taikomą modelį. Pažymėtina, kad Vokietijoje yra taikomas gamybos mokestis, kuris negali viršyti 0,002 EUR/kWh, tačiau:
gamintojams sumokėtas gamybos mokestis yra kompensuojamas valstybės. Trečia, tikėtina, kad įstatyminė prievolė vystytojams mokėti tokį gamybos mokestį pažeistų konstitucines teises ir principus, nes tai gali reikšti nepagrįstai nevienodo požiūrio taikymą, palyginti su kitos infrastruktūros ir elektrinių vystytojais.
Taip pat šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato valstybės nustatomų privalomų įmokų, kurios galėtų būti perskirstomos administratoriaus apeinant valstybės biudžetą. Pagal siūlomo reguliavimo esmę, teigtina, kad siūloma nustatyti ne įmoką, o naują valstybinį mokestį. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarime yra suformulavęs mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams (išskyrus rinkliavas) būdingus požymius: „– mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d.,); mokesčiai mokami esant nuolatiniam apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo
privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei; pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus gali nustatyti tik Seimas ir tik įstatymu, tai yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutarimas).“ Taigi pagal Konstitucijos nuostatas, negali būti nustatomi privalomi mokėjimai, atitinkantys valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų požymius, kurie būtų mokami ne į valstybės biudžetą, o tam tikram administratoriui. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, galimai prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui ir 127 straipsnio 3 daliai.
Taip pat pažymime, kad nuostatos turinys yra nesuprantamas, nes neaišku, kaip mokant Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką už einamuosius metus turėtų būti atsižvelgiama į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Neaišku, ar įmoka mokama už einamuosius metus, ar visgi už praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. Tuo atveju, jeigu mokama už praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Tuo atveju, jeigu visgi mokama už einamaisiais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, turėtų būti nurodoma, kokiu būdu turi būti atsižvelgiama į praėjusiais metais pagamintą elektros energijos kiekį, kaip tai įtakoja einamųjų metų įmoką. Priešingu atveju įmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal nežinomus, neaiškius kriterijus, priklausančius nuo atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus (toliau – įmokos administratorius) valios ir nuomonės. Tokia situacija nederėtų su konstituciniu teisinio aiškumo principu ir imperatyvu, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta neatsisakyti šio naujo mokesčio įvedimo, siūloma jį ženkliai sumažinti, nes tai yra naujas mokestis atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, kuris, kaip pažymėta aukščiau, mažina paskatas vystyti atsinaujinančius energijos išteklius. Vystytojai, įvertinus esamą reguliavimą ir mokestinę bazę, praktikoje siūlo paramos schemas vietos bendruomenėms, kurių dydis yra lygus 0,00015 Eur/kWh.
Pritarti iš dalies Nepritarti dėl mokesčio atsisakymo arba jo sumažinimo. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Nekilnojamojo turto mokestį reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, ir yra skirtas savivaldybei, o ne bendruomenėms. Dėl mažesnio įmokos dydžio Manytina, kad siūlomas įmokos dydis yra optimalus siekiant užtikrinti bendruomenių poreikius ir formuoti teigiamą jų požiūrį į AEI plėtrą. Dėl prieštaravimo konstitucijai žr. 1 argumentą. Patikslintos nuostatos dėl mokesčio apskaičiavimo žr. Teisės departamento 4 argumentą. 13. Investors‘ forum, 2022-05-04 Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 49 str. 3 d.:
„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus
miestų ir miestelių teritorijas) nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, numatančių šių statinių statybą, galima statyti (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“ Siūlome pakeisti AIEĮ projekto 49 str.
perteklines nuostatas, kurios jau yra įtvirtintos kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir dėl to jų nėra būtina pakartotinai numatyti dar ir šiame Įstatyme, ir kurios apsunkina tiek normos turinį, tiek ir daro ją neaiškią. Konkrečiai siūlome šioje dalyje palikti ir akcentuoti tai, kas svarbiausia būtent šiai daliai, t. y. numatyti, kad išvardintų elektrinių statyba galima nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, numatančių jų statybą. Nepritarti Įvertinant tai, kad žemės ūkio paskirties sklypų pagrindinė paskirtis yra su žemės ūkiu susijusi veikla, tikslinga nustatyti, kad žemės ūkio paskirties sklypo savininkas nuspręstų dėl jo vykdomos veiklos suderinamumo su atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statyba ir eksploatavimu ir pateiktų sutikimą dėl šių elektrinių statybos ir eksploatavimo. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad būtų užtikrintas žemės sklypo naudojimas pagal pagrindinę paskirtį.
Siūlytina nepritarti nuostatų, nustatančių išimtis biodujų gamybos įrenginių statybai, išbraukimui. Nuostatos, leidžiančios nerengti teritorijų planavimo dokumentų ir nenumatyti biodujų gamybos įrenginių statybos teritorijų planavimo dokumentuose yra ypatingai reikšmingos Lietuvoje dar tik besivystančiai biometano dujų rinkai, todėl šiomis nuostatomis siekiama supaprastinti ne tik biodujų elektrinių, tačiau ir biometano dujų gamybos įrenginių statybą. Priešingai nei argumentuoja pasiūlymo teikėjas, tokios išimtys nėra nustatytos jokiuose kituose teisės aktuose, todėl nėra laikytinos perteklinėmis. Pažymėtina, kad AIEĮ 49 str. yra taikomas visų atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių statybos reikalavimams nustatyti, o šiuo įstatymu siekiama proveržio ne tik elektros energetikos sektoriuje. Papildomai žr. Seimo nario Dainiaus Kreivio pasiūlymo įvertinimą 9 p. 14. Investors‘ forum, 2022-05-04 Siūloma atsisakyti AIEĮ projekto 49 str. 6 d. įtvirtintų naujos vėjo jėgainių apsaugos zonos, kurios dydis būtų siejamas su vėjo elektrinės stiebo aukščiu (t. y. padauginto iš 4), įvedimo. „6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.
Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo.
Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Siūlome atsisakyti AIEĮ projekto 49 str. 6 d. pakeitimo, kuriuo siūloma nustatyti visoms vėjo elektrinėms standartizuotą zoną/perimetrą iki gyvenamųjų namų, kuriame neva vyrauja vėjo elektrinės sukeliamas poveikis, ar standartizuotą atstumą iki kiekvieno atskiro gyvenamojo namo, sodo namo ir pan. Pirma, vėjo elektrinių technologijos tobulėja ir jų poveikis mažėja, todėl nustatyti standartizuotus ribojimus/poveikio zonas/ribojimų perimetrus visoms vėjo elektrinėms yra nelogiška. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą yra tiriama konkreti teritorija, kiekvienos vėjo elektrinės atskirai bei šalia esamų ir planuojamų vėjo elektrinių suminis poveikis. Atliekant detalius skaičiavimus, analizes bei ekspertinius vertinimus yra nustatoma konkretaus vėjo elektrinių parko poveikio zona ir tikslios šios zonos ribos (pvz., triukšmo, šešėliavimo izolinijos) netoliese esamų gyvenamųjų teritorijų atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau
Atitinkamai, tie patys teisiniai santykiai neturėtų būti reguliuojami vienu metu skirtinguose teisės aktuose ir dar skirtingai. Tokia kolizija yra neleistina. Trečia, dar daugiau siūlomi nustatyti vėjo jėgainių konkretūs atstumai iki išvardintų pastatų yra netgi neadekvatūs ir neprotingi, nes gerokai per dideli ir realiai neįgyvendinami Lietuvos teritorijoje. Lietuvos teritorijoje yra labai mažai gyvenviečių ar kaimų, kurie būtų užstatyti tokiu retu tankumu. Palikus šį reikalavimą, vėjo elektrinių vystymasis Lietuvoje neabejotinai susidurs su sunkumais ir vietos stoka. Toks reguliavimas tikėtina sustabdys didelių vėjo elektrinių parkų vystymą Lietuvoje. Taigi poveikio zonos vėjo jėgainių statybos atveju turėtų būti nustatomos atliekant poveikio aplinkai ir (ar) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, nes poveikis yra ir gerokai mažesnis nei nurodyta siūlomo projekto 6 dalyje. Atitinkamai, siūlome nurodyti, kad atstumai iki pastatų turi būti nustatyti vadovaujantis SŽNSĮ ir jame įtvirtintomis procedūromis. Ketvirta, įtvirtinus galimybę statyti naujus pastatus, patalpas arčiau nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 iki jau egzistuojančių pastatų, susiklostytų situacija, jog asmuo laikydamasis įstatymo reikalavimų pastatęs elektrinę, vėliau galėtų būti įpareigotas mokėti tam tikras kompensacijas. Toks analizuojamos normos turinys kelia abejonių dėl jo derėjimo su konstituciniu asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad trumpiausias atstumas iki tam tikrų objektų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Be to, 6 dalyje nustatomi atvejai, kai šis atstumas gali būti mažesnis.
Todėl analizuojamoje nuostatoje aiškiai nurodytina apie kokius atvejus – kokį konkrečiai atstumą joje kalbama. Taip pat pastebėtina, kad vėliau nuostatoje kalbama ne apie atstumą, o apie tam tikrą teritoriją, o po to vėl grįžtama prie atstumo termino vartojimo, todėl siūlytina apsispręsti, ar nuostatoje siekiama kalbėti apie tam tikrą teritoriją ar apie atstumą. Nepritarti Įstatymo projekte siūloma numatyti prievolę vėjo elektrinių vystytojams statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu (vėjo elektrinės stiebo aukštis padaugintas iš 4) nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinių apsaugos zonų vėjo elektrinėms. Pažymėtina, kad nustačius sanitarinės apsaugos zoną vėjo elektrinei sanitarinės apsaugos zonoje gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų statyba negalima. Tuo tarpu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima.. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma numatyti, kad asmuo pradėjęs naujo pastato statybai reikalingas procedūras galės pateikti prieštaravimą vėjo elektrinės statybai ir sudaryti susitarimą su vėjo elektrinės vystytoju dėl faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, jei nebus galimybės užtikrinti atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. 15.
Siūloma AIEĮ projekte papildomai numatyti naują nuostatą, įtvirtinančią, jog:
„vėjo elektrinių statybos atveju kilus ginčams su
žemės sklypų, patenkančių į vėjo jėgainės sanitarinių apsaugos zonų teritoriją, savininkais ar valdytojais, pastarieji gali reikšti pretenzijas ir inicijuoti teisminį procesą tik dėl jiems mokėtinų kompensacijų sumokėjimo ir (ar) jų dydžio, tačiau ginčai dėl paties statybos projekto įgyvendinimo galimybės negalimi.“ Konkrečiai, siūlome numatyti panašią procedūrą, kokia šiuo metu yra nustatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 str. 5 d., t. y. kad: „<...> žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tokiais atvejais šio įstatymo nustatyta tvarka žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą atlyginimo suma yra sumažinama projektą įgyvendinančios institucijos išlaidų, patirtų šalinant žemės savininko ir (ar) kito naudotojo sudarytas kliūtis tinkamai šiame įstatyme nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, dydžiu.“ Pritarti iš dalies Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi įtvirtinti vėjo elektrinių statybos nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų atstumai nėra tapatūs savo turiniu sanitarinėms apsaugos zonoms. Projekte numatoma susitarimų dėl veiklos sąlygų, atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimas ir (ar) faktinių išlaidų atlyginimo galimybė ir nustatoma, kad nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Žr. taip pat formuluotę prie Teisės departamento pastabos nr. 23. 16.
Siūlome papildyti AIEĮ projektą 64¹ str. Trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimas
„1. Trečiųjų asmenų skundų, dėl vėjo energijos
elektrinių parkams valstybės institucijų išduotų sprendimų ar leidimų panaikinimo, pagrindu pateikti prašymai, dėl priimtų valstybės institucijų sprendimų galiojimo sustabdymo iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje, negali būti tenkinami, jeigu yra išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.“ Vadovaujantis Vokietijoje taikoma praktika, siekiant labiau apsaugoti atsinaujinančių energijos išteklių vystytojus bei siekiant sukurti patrauklesnę investicinę aplinką į atsinaujinančių energijos išteklių sektorių, siūlome numatyti, kad vystytojui gavus leidimą plėtoti atsinaujinančius energijos gamybos išteklius, tretieji asmenys inicijuojantys skundus prieš vykdomą atsinaujinančių energijos išteklių projektą neturėtų galimybės reikalauti pritaikyti reikalavimo užtikrinimo/laikinąsias apsaugos priemones ar kitu būdu laikinai stabdyti išduotų leidimų galiojimą. Toks reguliavimas užtikrintų, jog pažengę projektai negalėtų būti stabdomi dėl galimai nepagrįstų aktyvistų skundų, nusiteikusių prieš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Vien nepagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas ir vystomo projekto laikinas sustabdymas sužlugdytų projektą, nors galiausia paaiškėtų, kad skundas buvo nepagrįstas. Dažniausiai tokie aktyvistai prisidengia įkurtomis asociacijomis, kurios neva atstovauja bendruomenių interesus, tačiau jokio turto ar galimybės atlyginti padarytą žalą neturi. Pažengusiais projektais būtų laikomi tokie projektai, kurie turi rezervavę tinklo pralaidumus, turi užsitikrinę žemės sklypus vėjo elektrinių statybai ir gavę teigiamą poveikio aplinkai vertinimą, t. y. yra gavę leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
Pažymėtina, jog esant pateiktam skundui teisme, vystytojas prisiima visišką riziką ir atsakomybę, jei skundas būtų patenkintas ir neteisėtai išduotas leidimas panaikinamas. Tokia praktika taikoma ir Vokietijoje. Nepritarti Skundų nagrinėjimo tvarka yra numatyta Energetikos įstatyme ir, manytina, teisinis reguliavimas yra pakankamas. 17. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09 Teikiame pasiūlymus „AEI proveržio paketo“ tobulinimui, t.y. · Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21(1), 22, 22(2), 23, 31, 39, 41, 48(2), 48(3), 48(4), 49, 58, 59, 67, 71(1), 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu įstatymo projektui · Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projektui · Kitiems pakete esantiems įstatymų pakeitimo projektams Labai prašome šiuos siūlymus išplatinti Komiteto nariams ir išnagrinėti Komiteto posėdyje Visi pasiūlymai sugrupuoti į atskirus paketus, siekiant skirtingų tikslų:
elektros linijų problemos sprendimai, nemažinant investicijų į elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius konkurencingumo, lyginant su gretimomis valstybėmis
vartotojų plėtros skatinimas
laikymasis derinimo procese, užtikrinant greitesnį vėjo ir saulės elektrinių planavimo procesą
laikotarpio sprendimai, leidžiantys greičiau užbaigti šiuo metu planavimo procese esančius vėjo elektrinių plėtros projektus 5.
Savivaldos įgalinimas, suteikiant galimybę savivaldybei taikyti specialiuosius planus, kaip priemonę, pagreitinančią vėjo energetikos plėtrą savivaldybėje, pritraukiant papildomas investicijas į savivaldybę
įmokos aiškesnis reglamentavimas
susitarimo dėl kompensacijos reguliavimas
prisijungimo sąlygų keitimo reguliavimas
suformuluoti įstatymo nuostatas dėl žemės paskirties žemės
investicijų į elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius konkurencingumo, lyginant su gretimomis valstybėmis
konfederacija, 2022-05-097 Argumentai: AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertų pateiktu vertinimu – prie dabartinių elektros skirstymo tinklų Lietuvoje, net jų nestiprinant ir neplečiant, galima būtų prijungti daugiau nei 2 GW galios elektros gamybos, naudojančios atsinaujinančius išteklius, pajėgumų. 2022 –
galios elektros gamybos pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius išteklius. AB Litgrid ekspertų pateiktu vertinimu – prie dabartinių elektros perdavimo tinklų Lietuvoje, net jų nestiprinant ir neplečiant (neskaičiuojant jūrinės vėjo energetikos plėtros), žemyninėje dalyje galima būtų prijungti apie 3,6 GW galios elektros gamybos, naudojančios atsinaujinančius išteklius, pajėgumų. VERT pateikiamais duomenimis – prie elektros perdavimo tinklo šiuo metu prijungta apie 1,5 GW bendros galios elektros gamybos, naudojant atsinaujinančius išteklius, pajėgumų, kuriems išduoti gamybos leidimai.
Tai reiškia, kad galima ženkli vėjo ir saulės elektrinių galių plėtra be esminių pakeitimų elektros skirstymo ir perdavimo tinkluose, be problemų įgyvendinant Vyriausybės keliamą tikslą iki 2030 metų vėjo elektrinių galią sausumoje padidinti iki 3,6 GW, saulės elektrinių galią iki 2 GW. Kita vertus – matoma, kad „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) viešai pateikiamame Transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapyje gamintojams ir AB Litgrid viešai pateikiamame elektros energiją generuojančių elektrinių prijungimo prie 110 kV perdavimo tinklo žemėlapyje, tinklo operatoriai rodo, kad absoliučioje daugumoje elektros perdavimo linijų ir transformatorių pastočių naujų elektros gamintojų prijungimo galimybių nėra. Viena iš priežasčių kodėl susiklostė tokia situacija - dauguma elektros perdavimo linijų ir transformatorinių pastočių pastaraisiais mėnesiais buvo „rezervuotos“, taikant prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, numatytą Elektros energetikos įstatyme. Tuo būtų galima tik pasidžiaugti, tikintis, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą ir tokiu būdu „rezervavę“ galimybę prijungti elektros gamybos įrenginius prie elektros tinklų, iš tiesų gaus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir per 36 mėnesius (su galimu pratęsimu
leidimas, pastatys planuojamas elektrines. Tai reikštų, kad vien skirstymo tinkluose elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumai per mažiau nei 3,5 mėnesio išaugs beveik 4 kartus, taip pat bus visiškai išnaudotas perdavimo tinklų 110 kV įtampoje naujų gamintojų prijungimo potencialas ir Vyriausybės tikslas, numatytas 2030 metams, bus pasiektas gerokai anksčiau.
Deja, Energetikos ministerija bei atskiri rinkos dalyviai identifikuoja grėsmę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti. Tokia grėsmė kyla iš to, kad pastebimas piktnaudžiavimas, kai rezervuojamos elektros perdavimo ir skirstymo linijos, nepasiruošus realiai įgyvendinti projektų, o tik siekiant įgyti pranašumą prieš rezervuoti elektros linijas nespėjusius, dažnai geriau pasiruošusius, projektų įgyvendinimui konkurentus, siekiant įgyti galimybę parduoti rezervaciją kitiems saulės ar vėjo elektrinių vystytojams. Susiklosto situacija, kad kol tinkle pralaidumus rezervavę asmenys ruošiasi statyti elektrines arba ieško kam parduoti rezervaciją, atsinaujinančios energetikos plėtra tampa smarkiai lėtesnė, nei būtų, jei asmenys, kurie yra pasiruošę ir realiai ketina statyti elektrines, turėtų leidimus jas statyti. Vyriausybės siūlymas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį nuo 15 eurų/kW iki 50 eurų/kW, siekiant tokiu būdu “atbaidyti” tinkle pralaidumų rezervavimo perpardavėjus turi trūkumų: Lietuvoje taikomas prievolių užtikrinimo dydis jau šiuo metu yra didžiausias regione (Lenkijoje banko garantas yra apie 7,5 Eur/kW, Latvijoje apie 3 Eur, o Estijoje - banko garantas nereikalingas visai), o jį dar labiau padidinus: · Sumažintų konkurenciją tarp investuotojų, nes smulkiam verslui, kuris tokio pobūdžio išlaidas turėtų dengti nuosavu kapitalu, o ne banko garantija, tai taptų pernelyg didele našta.
Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtros sektoriuje yra vos 3-5 įmonės, kurios turi finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas. · Smarkiai pablogintų investicijų į didžiuosius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kurie ateityje būtų jungiami prie 330 kV įtampos elektros perdavimo tinklų, patrauklumą, lyginant su analogiškomis investicijomis gretimose valstybėse, netaikančiose tokio prievolių užtikrinimo dydžio arba taikančio gerokai mažesnį prievolių užtikrinimą. Be to, vien tik pakėlus prievolių užtikrinimo dydį, nebus pasiektas pagrindinis tikslas – vėjo ir saulės elektrinių plėtra tokiu būdu nepagreitės. Todėl siūlome atsisakyti minties didinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį nuo 15 Eur/kW iki 50 Eur/kW, o tikslui pasiekti teikiami alternatyvūs pasiūlymai prievolių įvykdymo užtikrinimo didinimui. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad asmuo, kuris pasirašo ketinimo protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia prievolių užtikrinimo, naują prašymą pasirašyti ketinimo protokolą galėtų pateikti ne anksčiau, kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimo protokolo pasirašymo dienos.
Tokiu būdu bus užtikrinta prevencija piktnaudžiavimui, kai tinkle pralaidumai rezervuojami iš viso nepateikiant jokio prievolių užtikrinimo, o pasibaigus terminui, per kurį privaloma pateikti prievolių užtikrinimą, iš karto pateikiamas dar vienas prašymas pasirašyti ketinimo protokolą, taip kartojant šį veiksmą eilę kartų ir per tą laiką ieškant “rezervacijos” pirkėjo. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 14 straipsnį 19 dalimi:
19Kai asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje,
pasirašo ketinimų protokolą, bet Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka elektros tinklų operatoriui nepateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo, tai toks asmuo naują prašymą pasirašyti ketinimų protokolą gali pateikti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimų protokolo pasirašymo dienos.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pasiūlymą dėl efektyvesnio tinko pralaidumų išnaudojimo ir atgrasymo priemonių nepagrįstai rezervuoti tinklo pralaidumus sudarant ketinimų protokolus pateikti pasiūlymą Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-1570. Siūloma nepritarti pasiūlymui nekeisti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį paliekant 15 eurų/kW, kad būtų įgyvendinti nurodyti šio paketo įstatymų projektų pakeitimų tikslai. 19.
konfederacija, 2022-05-096 Gaminančių vartotojų plėtros skatinimas Argumentai: Atsinaujinančių išteklių įstatyme yra numatyta galimybė apmokestinti gaminančius vartotojus po to, kai gaminančių vartotojų ir gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, elektrinių įrengtoji suminė galia, palyginus su visų veikiančių elektrinių įrengtąja sumine galia, viršys 8 procentus. Tai didina teisinį investicijų, į elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių savo poreikiams padengti, rizikingumą ir teisinį neapibrėžtumą. Pagal šią schemą galimas net izoliuotai nuo tinklo dirbančių, atsinaujinančius išteklius naudojančių, elektros gamintojų/vartotojų apmokestinimas „nuodėmės mokesčiu“ Gaminančių vartotojų skatinimo schema yra su Europos Komisija suderinta valstybės pagalbos schema. Todėl siūloma įstatymu numatyti, kad tokiu atveju, jei tiekėjai ateityje susidurtų su finansinėmis problemomis, aptarnaujant gaminančius vartotojus, jų finansinis šios veiklos rentabilumas turėtų būti užtikrinamas ne iš gaminančių vartotojų apmokestinimo, o iš visų vartotojų apmokestinimo per VIAP paramos schemą. Tokiu būdu, į nuosavą elektros gamybą, naudojant atsinaujinančius išteklius, bus paskatinti elektros vartotojai, kuriuos gąsdina apmokestinimo ateityje galimybė. Pasiūlymas:
2Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
9.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, remdamasi šio straipsnio 8 dalyje nurodytais duomenimis ir informacija, kasmet iki gruodžio
neviršija 8 procentų, ir, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, nustato atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, skirtų elektros energijai gaminti savo reikmėms ir ūkio poreikiams, įtaką tinklams, ir nuo 2026 m. gruodžio 1 dienos kasmet iki liepos 1 dienos teikia Energetikos ministerijai pasiūlymus dėl elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros reguliavimo ir įrenginių, skirtų elektros energijai iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms ir ūkio poreikiams gaminti, apmokestinimo reikiamos VIAP paramos norint išlaikyti gaminančių vartotojų veiklos schemą ne trumpiau negu iki 20¹ straipsnyje nurodyto termino. Nepritarti Reikalavimas įtvirtintas perkeliant Direktyvos 2018/2001 nuostatas. 20. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-099 Argumentai:
Gaminantys vartotojai, kurie per kaupimo laikotarpį nuo balandžio 1-os iki kovo 31 d. į tinklus patiekė daugiau elektros energijos, nei pasiėmė iš tinklo, už šį perteklių šiuo metu gali tikėtis elektros tiekėjo, su kuriuo yra sudaręs sutartį, kompensacijos, elektros perteklių paliekant elektros tiekėjui, taip sudarant tiekėjui galimybę šį perteklių parduoti kitiems elektros vartotojams, turintiems sutartis su šiuo tiekėju. Skirtingi elektros tiekėjai šiuo metu taiko skirtingus kompensacijos nustatymo mechanizmus, bet nei vienu atveju gaminantis vartotojas negali rinktis, o turi sutikti su tiekėjo siūlomu kompensacijos dydžiu. Šiuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimu būtų sukuriama galimybė gaminančiam vartotojui elektros perteklių parduoti kitiems tiekėjams arba elektros vartotojams, jei nesusitariama su savo tiekėju dėl kompensacijos.
Tai iš esmės sustiprintų gaminančių vartotojų derybines pozicijas santykiuose su savo tiekėju. Taip pat, sudarytų galimybes gaminantiems vartotojams būti aktyvesniais elektros rinkos dalyviais, nei yra dabar, t.y. užtikrintų laisvą disponavimą savo sukuriama verte. Pasiūlymas: Pakeisti 20¹ straipsnio 2 dalį 1 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į
elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį tarp į elektros tinklus patiektos ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos kovo 31 dienos dvejus metus (toliau – kaupimo laikotarpis);
4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, o gaminantis vartotojas turi teisę iki kaupimo laikotarpio pabaigos pasirinkti arba, kad už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis, arba Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir būdais parduoti šį elektros energijos kiekį po kaupimo laikotarpio pabaigos.
Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau, negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva yra pasirinkusi gaminančio vartotojo schemą, kai gaminančio vartotojo pagaminta ir nesuvartota elektros energija yra „kaupiama“ tinkluose, o esant poreikiui, atgaunama kaupimo laikotarpio eigoje arba už nesuvartotą elektros energiją išmokama kompensacija.
Sukauptos ir kaupimo laikotarpiu nesuvartotos elektros energijos pardavimas sąlygotų didesnes administracines procedūras gaminančiam vartotojui ir didintų mokestinę naštą – tikėtina, kad tokiu atveju gaminantis vartotojas turėtų išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ar turėti kitą pagrindą ekonominei veiklai vykdyti, dėl ko, pagal galiojančius teisės aktus, kiltų mokestinė prievolė. 21. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-099 Argumentai:
Siūloma, kad nustatant naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą gaminantiems vartotojams, būtų užtikrinama, kad tinklo operatoriaus vidutinės pajamos iš gaminančių vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, būtų kiek galima artimiau susijusios su elektros tinklo operatorių vidutinėmis pajamomis, gaunamomis iš visų elektros vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, taip išvengiant kryžminio subsidijavimo, kai viena vartotojų grupė subsidijuoja kitą vartotojų grupę. Taikant dabartinę kainodarą gaminantys vartotojai smarkiai subsidijuoja įprastus vartotojus.
Lietuvos Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos duomenimis, kuriuos jiems pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) specialistai, vidutinis įprastas buitinis vartotojas per metus savo įrengtąją leistiną vartoti galią išnaudoja vidutiniškai 4,2 % efektyvumu (čia 100% efektyvumas reikštų, kad vienas leistinos naudoti galios kW sąlygotų 8760 (valandų skaičius per metus) kWh elektros vartojimą), o prie dabartinio persiuntimo tarifo, tinkle operatoriaus pajamos iš tokio vartotojo siekia apie 23,4 Eur vienam įrengtam leistinos naudoti galios kW. Atitinkamai privatūs gaminantys vartotojai per metus savo įrengtąją leistiną vartoti galią išnaudoja vidutiniškai 14 % efektyvumu (čia skaičiuojama tik iš tinklo paimta elektros energija, nevertinant elektros suvartojimo gamybos metu), o prie dabartinės naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos, tinklo operatoriaus pajamos iš tokio vartotojo siekia apie 54,2 Eur vienam įrengtam leistinos naudoti galios kW. Taigi, gaminantys vartotojai dideliu mastu subsidijuoja įprastus vartotojus. Siūloma šios kryžminės subsidijos atsisakyti, sumažinant gaminančių vartotojų apmokestinimą Pasiūlymas:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai,
atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į persiuntimo paslaugos dydį netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios bei skirstymo tarifo dalies, kuri lygi gaminančio vartotojo vidutiniam vidiniam suvartojimui.
Gautas dydis turi būti dauginamas iš vidutinio buitinio vartotojo ir gaminančio vartotojo efektyvumo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWH kiekis sunaudotas 1 kW leistinosios naudoti galios infrastruktūros. Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas pilnai įvertins ir padengs įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas., gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;. 2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“ Nepritarti Žr. Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos 11 argumentą 22.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-099 Argumentai: Siūloma, kad nustatant naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą gaminantiems vartotojams, būtų užtikrinama, kad tinklo operatoriaus vidutinės pajamos iš gaminančių vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, būtų kiek galima artimiau susijusios su elektros tinklo operatorių vidutinėmis pajamomis, gaunamomis iš visų elektros vartotojų vieno kW leistinosios vartoti galios, taip išvengiant kryžminio subsidijavimo, kai viena vartotojų grupė subsidijuoja kitą vartotojų grupę. Taikant dabartinę kainodarą gaminantys vartotojai smarkiai subsidijuoja įprastus vartotojus. Siūloma šios kryžminės subsidijos atsisakyti, sumažinant gaminančių vartotojų apmokestinimą Pasiūlymas:
5Papildyti 20¹ straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už
naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali pasirinkti atsiskaityti pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą arba pasinaudojimo tinklais dydį, apskaičiuotą netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios ir gautą dydį padauginus iš vidutinio vartotojo ir verslo gaminančio vartotojo santykio, kuris apskaičiuojamas kaip kWh kiekis sunaudotas 1 kW leistinos naudoti galios infrastruktūros.“ Nepritarti
gaminančių vartotojų asociacijos 11 argumentą
konfederacija, 2022-05-099 Pasiūlymas:
6Pakeisti 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Buitinių gaminančių vartotojų Naudojimosi naudojimosi
elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios leistinos generuoti galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios.
tinklais kaina apskaičiuojama padauginus vidutinį gaminančių vartotojų 1 kW atiduodamą į tinklus kiekį kWH ir padauginus iš 4 dalyje apskaičiuotų pasinaudojimo tinklais įkainių.“ Nepritarti
gaminančių vartotojų asociacijos 11 argumentą
konfederacija, 2022-05-0916 Terminų laikymasis derinimo procese, užtikrinant greitesnį vėjo ir saulės elektrinių planavimo procesą Argumentai: Lietuvos kariuomenė yra parengusi Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapį, kuriame didelė dalis Lietuvos teritorijos yra įvardinta, kaip „teritorija, kurioje vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas pasirašys su kariuomene sutartį dėl dalies investicijų ir kitų išlaidų nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti kompensavimo“ (žr. iliustraciją žemiau – geltonai pavaizduota Lietuvos teritorijos dalis):
Deja, yra susiformavusi praktika, kai vėjo elektrinių vystytojams, kurie kreipiasi į kariuomenę dėl vėjo elektrinės statybos šiose zonose, prašydami pateikti sutarties variantą, kuriame būtų paskaičiuotos reikalingos kompensacijos, kariuomenė atsakymus siunčia per labai ilgą laiką, dažnai užtrunkantį kelis metus, o kartais atsakymas iš viso nėra pateikiamas.
Šiuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo siūlymu įvedamas reikalavimas, kad kariuomenė turėtų derinti savo sąlygas su vėjo elektrinės vystytojo per Viešojo administravimo įstatyme numatytus terminus, kaip tai daro ir kitos institucijos. Toks pakeitimas smarkiai pagreitintų vėjo elektrinių plėtrą Lietuvos pasienio zonose ten, kur įmanoma suderinti kariuomenės radarų ir vėjo elektrinių veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“ Pritarti Žr. Seimo nario Romualdo Vaitkaus pasiūlymą 25.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-0916 Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“
konfederacija, 2022-05-0916 Pereinamo laikotarpio sprendimai, leidžiantys greičiau užbaigti šiuo metu planavimo procese esančius vėjo elektrinių plėtros projektus Argumentai: Siekiant pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, atleidžiant vėjo elektrinių vystytojus nuo reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą tais atvejais, kai vėjo elektrinės yra planuojamos teritorijoje, kuri vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (pvz.: savivaldybės specialiajame vėjo energetikos plėtros plane), kurio sudedamąja dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, yra numatyta kaip tinkama vėjo elektrinių statybai. Tai leistų išvengti poveikio aplinkai dubliavimo, kai rengiamas tiek strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tiek poveikio aplinkai vertinimas. Vėjo elektrinių plėtrą numatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimas taptų realiu savivaldybių įrankiu pritraukti investuotojus vėjo energetikai savivaldybėje vystyti. Lygiagrečiai teritorijose, kurios ankstesnių paukščių ir šikšnosparnių tyrimų metu yra įvardintos, kaip labai jautrios, vidutiniškai jautrios bei neištirtose teritorijose, įvedamas reikalavimas tokiais atvejais vykdyti paukščių ir šikšnosparnių tyrimus ir monitoringą, kurie turėtų būti pabaigti iki vėjo elektrinių statybos leidimo išdavimo ir turi būti taikomos žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, nustatytos šiais tyrimais ir monitoringu. Tokie pakeitimai, išvengiant vertinimo dubliavimo, leis stipriai pagreitinti vėjo elektrinių planavimo procedūras, nesukuriant rizikos aplinkai.
Pasiūlymas: Papildyti 49 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sudėtine dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tai tokioje teritorijoje įrengiamoms vėjo elektrinėms planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, tačiau asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, labai jautriose, vidutiniškai jautriose ir neištirtose teritorijose turi taikyti žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, statytojo nustatytas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos atliktais paukščių ir šikšnosparnių tyrimais ir monitoringu.“ Nepritarti Neatsižvelgta į pasiūlymą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo tais atvejais, kai vėjo elektrinės statomos teritorijoje, kuriai parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kadangi rengiant teritorijų planavimo dokumentą nėra vertinami konkretūs vėjo elektrinių modeliai ir parametrai bei nenumatoma tiksli kiekvienos elektrinės vieta. Poveikio aplinkai vertinimas yra detalus procesas. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, be kita ko, nurodo ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu. Be to, specialiųjų planų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesai yra skirtingos apimties, jų tikslai ir atlikimo tvarkos yra skirtingos.
Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo metu vertinamos planų ar programų įgyvendinimo pasekmės aplinkai, o poveikio aplinkai vertinimo metu vertinamas konkrečios ūkinės veiklos poveikis aplinkos komponentams. 27. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-0918 Argumentai:
Siekiant išvengti situacijos, kai keičiant reguliavimą yra prarandamas iki įstatymo pakeitimo padaryto vėjo elektrinių projektų vystymo įdirbis, vystytojams prarandant visą įdirbį, rengiant specialiuosius planus, skaičiuojant ir derinant sanitarines apsaugos zonas (SAZ), gaunant žemės, patenkančios į SAZ savininkų sutikimus, o taip pat siekiant pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, numatant, kad tais atvejais, kai projektai yra pradėti (tai yra pradėtas rengti poveikio aplinkai vertinimas arba specialusis vėjo energetikos vystymo planas teritorijai, kurioje planuojama vėjo jėgainė), šiems projektams nėra taikomas reikalavimas vėjo elektrines įrengti taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš
yra vystomi, užtikrinant, kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų būtų ne mažesnis, nei specialiajame plane nustatytas ir su visuomene bei atsakingomis institucijomis suderintas atstumas. Jau pradėti projektai gali būti baigti įgyvendinti taip pat, jei atstumas nuo statomos vėjo jėgainės iki numatytos paskirties pastatų yra didesnis, nei jau patvirtinta sanitarinė apsaugos zona.
Taip užtikrinama, kad statomos vėjo jėgainės nekenktų žmonių sveikatai, t.y., kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nustatytos paskirties namų, kuriuose nuolat būna žmonės, būtų didesnis, nei poveikio visuomenės sveikatai vertinime įvertinta sanitarinė apsaugos zona. Kartu nebūtų prarandamas vėjo jėgainių vystytojų įdirbis, rengiant specialiuosius planus, o taip pat, nustatant sanitarines apsaugos zonas pagal iki šiol galiojusius teisės aktus. Pakeitimu įtvirtinama, kad žemės, kurios patenka į nustatytas sanitarines apsaugos zonas, įvertintas pagal iki įstatymo pakeitimo galiojusius teisės aktus, savininkų sutikimas su planuojamos vėjo jėgainės statyba būtų laikomas žemės savininkų informavimu, numatomu naujoje įstatymo redakcijoje. Taip išvengiant vėjo jėgainės vystytojo veiklos dubliavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį, ją išskirti į dvi dalis, 10 ir 11 dalis ir išdėstyti taip: „10. Iki šio įstatymo
(projektas laikomas pradėtu, jeigu atitinkamoje teritorijoje yra pradėtas rengti vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas arba yra pradėta planuojamos ūkinės veiklos, susijusios su vėjo elektrinių įrengimu, poveikio aplinkai vertinimo procedūra) nėra taikomi šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai, jeigu tokie projektai yra vystomi pagal rengiamus ar parengtus vėjo elektrinių plėtrą numatančius teritorijų planavimo dokumentus, nustatančius vėjo elektrinių atstumą iki gyvenamosios paskirties objektų.. 11.
straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, esančių šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalis netaikoma, o taikomas sanitarinės apsaugos zonos dydžio atstumas, o informacija sanitarinės apsaugos zonos dydžio atstumu esančių žemės sklypų savininkams siunčiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 18 straipsnyje numatyta, kad iki įstatymo nuostatų, kuriomis siūloma įtvirtinti reikalavimą statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu nuo gyvenamosios ir panašios paskirties pastatų, įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, patenkančių į nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės nei
nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta informavimo tvarka.
Siūlytina įstatymo projekte nustatyti, kad nauji reikalavimai dėl atstumų, nustatomi keičiamame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnyje netaikomi tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 2 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. Tokiu būdu suteikiama galimybė užbaigti projektus pagal iki įstatymo pakeitimo galiojusį reguliavimą. Atsižvelgiant į projekto straipsnių ir straipsnių dalių pasikeitusią numeraciją, pakeisti projekto 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo
straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šio įstatymo16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 ir
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 2 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos.
Atitinkamai siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu keičiamo 49 straipsnio, kuriame įtvirtinamas reikalavimas dėl vėjo elektrinių statybos tam tikru atstumu nuo gyvenamos ir panašios paskirties pastatų, įsigaliojimą nustatyti nuo 2022 m. liepos 2 d., taip pat tokią įsigaliojimo datą numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte Nr. XIVP-1574. 28. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-0916 Savivaldos įgalinimas, suteikiant galimybę savivaldybei taikyti specialiuosius planus, kaip priemonę, pagreitinančią vėjo energetikos plėtrą savivaldybėje, pritraukiant papildomas investicijas į savivaldybę Argumentai:
Siekiant sudaryti galimybę savivaldybės administracijai pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą tokiu būdu, kad būtų sudaryta galimybė naujai statomoms vėjo jėgainėms netaikyti reikalavimo išlaikyti ne mažesnį atstumą nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, o vietoje to užtikrinant, kad atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytos paskirties pastatų būtų ne mažesnis, nei vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (specialiajame plane) nustatytas ir su visuomene bei atsakingomis institucijomis suderintas atstumas. Tai įprasmintų specialiųjų vėjo energetikos plėtros savivaldybėse rengimą, kaip priemonę, leidžiančią pritraukti daugiau investicijų į vėjo energetikos plėtrą savivaldybėse. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Didesnės Jeigu nėra parengto vėjo elektrinių plėtrą numatančio teritorijų planavimo dokumento, tai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, tai tokioje teritorijoje didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės iki nurodytų pastatų yra įrengiamos laikantis atstumo, nurodyto atitinkamame teritorijų planavimo dokumente. Šio atstumo Šių atstumų laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo arba strateginio pasekmių aplinkai procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Nepritarti Kartu su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas, kuriame siūloma įtvirtinti, kad vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumente. Tokia išimtimi siekiama spartinti vėjo energetikos plėtrą, o Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūloma įtvirtinti reikalavimą statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu nuo gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų, siekiant užtikrinti visuomenės teigiamą požiūrį į vėjo energetiką ir užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų laikymąsi. 29.
konfederacija, 2022-05-0916 Argumentai: Siekiant pagreitinti vėjo energetikos plėtrą, siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, atleidžiant vėjo elektrinių vystytojus nuo reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą tais atvejais, kai vėjo elektrinės yra planuojamos teritorijoje, kuri vėjo elektrinių plėtrą numatančiame teritorijų planavimo dokumente (pvz., savivaldybės specialiajame vėjo energetikos plėtros plane), kurio sudedamąja dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, yra numatyta, kaip tinkama vėjo elektrinių statybai. Tai leistų išvengti poveikio aplinkai dubliavimo, kai rengiamas tiek strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tiek poveikio aplinkai vertinimas. Vėjo elektrinių plėtrą numatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimas taptų realiu savivaldybių įrankiu pritraukti investuotojus vėjo energetikai savivaldybėje vystyti. Lygiagrečiai teritorijose, kurios ankstesnių paukščių ir šikšnosparnių tyrimų metu yra įvardintos, kaip labai jautrios, vidutiniškai jautrios bei neištirtose teritorijose, įvedamas reikalavimas tokiais atvejais vykdyti paukščių ir šikšnosparnių tyrimus ir monitoringą, kurie turėtų būti pabaigti iki vėjo elektrinių statybos leidimo išdavimo ir turi būti taikomos žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, nustatytos šiais tyrimais ir monitoringu. Tokie pakeitimai, išvengiant vertinimo dubliavimo, leis smarkiai pagreitinti vėjo elektrinių planavimo procedūras, nesukuriant rizikos aplinkai. Pasiūlymas:
Papildyti 49 straipsnį nauja 11 ir 12 dalimis ir jas išdėstyti taip: „11.
Jeigu yra parengtas vėjo elektrinių plėtrą numatantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sudėtine dalimi yra strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, tai tokioje teritorijoje įrengiamoms vėjo elektrinėms planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, tačiau asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, labai jautriose, vidutiniškai jautriose ir neištirtose teritorijose turi taikyti žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemones, statytojo nustatytas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos atliktais paukščių ir šikšnosparnių tyrimais ir monitoringu. 12. Kiekvienas vėjo elektrinių įrengimu suinteresuotas asmuo gali Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naudotis planavimo iniciatyvos teise ir teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, numatančių vėjo elektrinių plėtrą, rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.“ Nepritarti
argumentą
konfederacija, 2022-05-0918 Gamybos įmokos aiškesnis reglamentavimas Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad gamintojai jau šiuo metu į savivaldybių biudžetą tiesiogiai moka nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčius. Be to, dalis gamintojų turi ilgalaikius paramos mokėjimo vietos bendruomenėms susitarimus. Tai turėtų būti įvertinama, apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokų dydį. Atsižvelgiant į tai, būtų išlygintos gamintojų veiklos sąlygos skirtingose savivaldybėse, taikančiose skirtingus nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčių apskaičiavimo principus gamintojams. Be to, tai išlygintų sąlygas tiems gamintojams, kurie jau turi paramos susitarimus su vietos bendruomenėmis ir tiems gamintojams, kurie tokių susitarimų neturi arba parama yra tik simbolinė. Pasiūlymas: 3.
Pasiūlymas:
išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, iš gautos sumos atėmus gamintojo išlaidas nekilnojamo turto, infrastruktūros mokesčiams, mokamiems į savivaldybės biudžetą bei per metus sumokėtą paramą vietos bendruomenėms Pritarti iš dalies Siūloma nustatyti, kad įmoka taikoma tik naujiems gamintojams. Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gauiantiems po 2023 m. liepos
konfederacija, 2022-05-097 Argumentai: Siūlome gamybos įmoką skaičiuoti atsižvelgiant ne į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, bet pagal elektros energiją gaminančių įrenginių įrengtąją galią. Šio pasiūlymo pagrindinis motyvas yra tai, kad nėra aišku kokiais duomenimis remiantis bus apskaičiuojamas pagamintos elektros energijos kiekis hibridinėse elektrinėse. Jeigu kiekvienai energijos rūšiai apskaityti bus įrengti atskiri elektros apskaitos prietaisai, tai jų duomenys dėl fizikinių priežasčių (elektros energijos nuostolių elektrai tekant tinklu) skirsis nuo įvadinio apskaitos prietaiso duomenų. Todėl nėra aišku, ar hibridinėje elektrinėje pagamintos elektros energijos kiekis bus skaičiuojamas pagal įvadinio skaitiklio duomenis, ar pagal atskirų skaitiklių, įrengtų kiekvienai elektrinei, duomenis.
Skaičiuojant įmoką pagal elektrinės įrengtąją galią būtų labai supaprastintas įmokos apskaičiavimas ir kiekvienam elektros energijos gamintojui būtų aišku, kokio dydžio įmoką jis turi mokėti, be to, būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui dėl skirtingose elektrinėse pagamintos elektros energijos apskaitos. Pasiūlymas:
Pakoreguoti 6 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 13(1) straipsniu, 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį elektrinės įrengtąją galią.“ Pritarti iš dalies Nepritarti dėl įmokos skaičiavimo atsižvelgiant į įrengtąją galią. Manytina, kad elektros energijos gamybos įmoką tikslinga sieti su gamybos kiekiu, siekiant užtikrinti ne tik bendruomenių, tačiau ir gamintojų interesus, tuomet, kai dėl tam tikrų techninių priežasčių elektrinė negamina elektros energijos ar dėl klimatinių sąlygų pagamina mažai elektros energijos. Su faktiniu gamybos kiekiu siejama gamybos įmoka užtikrintų, kad gamintojas nepatirs neproporcingai didelės finansinės naštos esant minėtiems atvejams. Patikslintos nuostatos dėl įmokos apskaičiavimo žr. Teisės departamento
konfederacija, 2022-05-09113 Argumentai: Siekiant surinkti duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, elektrinių savininkai turės statyti atskirus skaitiklius, apskaičiuojančius kiekvienos energijos rūšies duomenis.
Tai papildoma našta verslui, be to, šių skaitiklių duomenys dėl elektros energijos praradimo tinkle skirsis nuo įvadinio skaitiklio duomenų, taigi, duomenys bus netikslūs. Taip pat, įstatymo projekte nėra apibrėžti reikalavimai duomenų teikimui - nėra aišku, ar galima teikti duomenis, kurie gauti ne iš metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų (pvz., užpildant laisvos formos deklaraciją). Nėra aišku, kaip bus apskaičiuota ir atskirta elektrinės savininko ne pagaminta, bet nupirkta elektros energija, kuri kaupiama hibridinės elektrinės kaupimo įrenginiuose. Todėl siūlome atsisakyti reikalavimo skaičiuoti hibridinėse elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekį pagal naudojamas energijos rūšis, o elektros gamybos įmoką skaičiuoti nuo įrengtosios elektrinės galios (objektyvaus kriterijaus), o ne nuo pagaminto elektros energijos kiekio. Pasiūlymas:
Pakoreguoti 10 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 21(3) straipsniu, 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Elektros tinklų operatorius turi teisę iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų gauti informaciją teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti, įskaitant duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis.“ Nepritarti Manytina, kad siekiant statistinio tikslumo, atskirai turi būti apskaitoma hibridinėje elektrinėje pagaminta elektros energija. 33.
konfederacija, 2022-05-0911 Argumentai: Ši dalis taptų neaktuali, jeigu būtų atsisakyta įpareigojimo skaičiuoti hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis. Pasiūlymas: Išbraukti 10 straipsnio, kuriuo Įstatymas pildomas 21(3) straipsniu, 5 dalį: „5. Šio straipsnio nuostatos dėl elektros energijos apskaitos pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis nėra taikomos asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus gamintojus, kuriems taikomas fiksuotas tarifas, arba gamintojus, vykdančius veiklą šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Nepritarti
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos 32 argumentą
konfederacija, 2022-05-0916 Aiškesnis susitarimo dėl kompensacijos reguliavimas Argumentai: Siūloma aiškiau apibrėžti kompensacijos apskaičiavimo tvarką, kad būtų išvengta bylinėjimosi teisme, jeigu šalims nepavyktų susitarti dėl kompensacijos dydžio. Rinkos dalyvių rizika dėl kaimyninių sklypų nuostolių kompensavimo turi būti nuspėjama, ji negali būti beribė, kitu atveju būtų pažeisti rinkos dalyvių teisėti lūkesčiai. Žemės sklypų savininkų interesai turėtų būti subalansuoti taikant šiuo metu kitame įstatyme nustatytą teisingą žemės rinkos kainos nustatymo metodiką. Pasiūlymas:
Papildyti 15 straipsnį, kuriuo keičiamas 49 straipsnis, nauja 7 dalimi, 7-10 dalis laikyti 8-11 dalimis, 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Maksimali kompensacijos, nurodytos šio straipsnio 6 dalyje, už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo suma negali būti didesnė nei žemės sklypo dalies, patenkančios į 6 dalyje nurodytą atstumą, rinkos vertė. Rinkos vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsniu. Žemės sklypo vertinimą užsako ir turto vertinimo išlaidas apmoka asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu.“ Nepritarti Žr. formuluotę prie Teisės departamento pastabos nr. 23. Nesiūloma nustatyti kompensacijos apskaičiavimo tvarkos, o siūloma suteikti galimybę vėjo elektrinių vystytojams sudaryti susitarimus su tais žemės sklypų ar statinių savininkais, kurie pateikia prieštaravimą vėjo elektrinių statybai. 35. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-0916 Aiškiau suformuluoti įstatymo nuostatas dėl žemės paskirties žemės Argumentai:
Įstatymo projekte yra numatytas įpareigojimas užtikrinti pagrindinę žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, kai eksploatuojamos vėjo elektrinės. Manytina, kad toks reguliavimas nėra racionalus, nes vėjo elektrinės netrukdo naudoti žemės sklypo žemės ūkio reikmėms. Todėl atskiras
„galimybės užtikrinimas“ būtų perteklinis. Be to, įstatymo projekte nėra
aiškiai nurodyta, kokia forma ir kokiu būdu turėtų būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio reikmėms. Įstatymo projekte nėra apibrėžta, kokios formos dokumentas (laisvos formos deklaracija ar kt.) turėtų patvirtinti, jog yra „užtikrinama galimybė“ naudoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkiui.
Taip pat nėra apibrėžta, kokiems asmenims turi būti „užtikrinama galimybė“ naudoti žemę žemės ūkio reikmėms ir kokiu būdu šie asmenys turi būti informuojami apie tai. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projektą tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pastatyta vėjo elektrinė priklauso vėjo elektrinės savininkui, tai vėjo elektrinės savininkas turėtų pats sau „užtikrinti galimybę“ naudoti žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės ūkio paskirtį. Pasiūlymas:
Pakoreguoti 14 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir
miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija
planavimo dokumentuose ir jeigu yra užtikrinama galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“ Nepritarti Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 22 argumentą ir Seimo nario Dainiaus Kreivio pasiūlymą nr. 9. 36. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-097
Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Bendrovė pritaria, kad greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų vystymo teritorijų esančios bendruomenės turėtų būti skatinamos bei remiamos, o bendruomenės įmokos įforminimas įstatymo lygiu būtų tinkama priemonė skaidrumui užtikrinti. Taip pat sutinka, kad tam tikras finansinis vystytojų prisidėjimas skatina atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą regionuose ir sukuria papildomą naudą vietos bendruomenėms. Bendrovė pritaria, kad bendruomenės įmokos įforminimas įstatymo lygiu būtų tinkama priemonė skaidrumui užtikrinti. Tačiau siūloma gamybos įmoka yra papildomas mokestis visiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų vystytojams, kuriems ir taip šiuo metu taikomi nekilnojamo turto, infrastruktūros ir kiti mokesčiai. Atsižvelgdami į tai, siūlome ne papildomą elektros energijos gamybos įmoką, o šiuo metu mokamo nekilnojamo turto mokesčio privalomos dalies skyrimą bendruomenėms. Šiuo metu savivaldybių tarybos dažnu atveju nustato maksimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą bei vidinę tvarką, kaip gali būti paskirstomos gautos lėšos. Toks nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydis yra taikomas apleistam ir nenaudojamam turtui bei vėjo elektrinėms. Todėl siūlome nustatyti vieną visoms savivaldybėms galiojantį (ir pagal poreikį/išimtis galimą mažinti, bet ne didinti) nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektams bei nustatyti privalomą to nekilnojamo turto mokesčio dalies dydį, kuris privalo būti skiriamas greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų esančioms bendruomenėms bei jų poreikiams. Bendra nekilnojamo turto mokesčio naudojimo tvarka gali būti nustatyta atskirose savivaldybių tvarkose arba nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu bus užtikrintas mokestinis stabilumas bei aiškios gautų lėšų paskirstymo gairės savivaldybėms bei bendruomenėms.
Atsisakyti siūlomos elektros energijos gamybos įmokos bei keisti šiuo metu mokamo nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį bei privalomą dalies šio mokesčio skyrimą bendruomenėms. Nepritarti Nekilnojamojo turto mokestį reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuris šiuo Įstatymų paketu nėra keičiamas. 37. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-097
Jeigu vis dėlto nebus gamybos įmoka pakeista į nekilnojamo turto mokesčio tarifo dalies mokėjimą bendruomenėms, Bendrovė siūlo netaikyti gamybos mokesčio saulės šviesos energijos elektrinėms. Įmoka yra kompensacinė priemonė aplinkinėms gyvenvietėms už jų patiriamus tam tikrus nepatogumus dėl atsiradusių atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektų aplinkinėse teritorijose, todėl saulės šviesos energijos projektams neturėtų būti taikoma. Taip pat, Bendrovės nuomone, svarbu aiškiai reglamentuoti, kad gamybos įmoka nebus taikoma gamintojams, kurie laimės konkursą, kuris yra planuojamas dėl jūrinės energetikos plėtros Lietuvoje, kadangi konkurso laimėtojas pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 20(1), 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymu Nr. XIV-1001 priimtą reglamentavimą ir taip turės prisiimti Vyriausybės nustatytus reikalavimus, susijusius su parama vietos bendruomenėms. Be to, šiuo metu nėra aišku, ar minėto konkurso laimėtojui bus apskritai skiriamas skatinimas ar ne. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti AIEĮ pakeitimo projektą aiškiai nurodant, kad minėto konkurso laimėtojas neturės mokėti gamybos įmokos. 6 straipsnis.
Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių
elektros energijos gamybos įmoka
išteklių elektros energijos gamybos įmoką moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. 2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos nemoka:
<...>
7) gamintojai, kurie laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu;
8) gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 22 straipsnyje numatytą konkursą eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
<...>
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, eksploatuojantiems jau veikiančias ir po šio straipsnio įsigaliojimo pradėsiančias veikti saulės šviesos energijos, vėjo ir biodujų elektrines. Pritarti iš dalies Neatsižvelgta dėl nuostatos netaikymo saulės elektrinėms, kadangi didelės, prie perdavimo tinklo jungiamos elektrinės, veikia komerciniais tikslais. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad gamintojai, laimėję skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną elektros energiją parduoda rinkos sąlygomis, o papildomi mokesčiai didintų šiems gamintojams išmokamos paramos dalį, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 20 straipsnio
įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą skatinimo laikotarpiu;“
Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Įstatymo pakeitimas numato, kad gamybos įmoka turės būti sumokama iki einamųjų metų sausio 31 d., tačiau planuojamas įstatymo pakeitimo įsigaliojimas yra metų viduryje – 2023 m. liepos 1 d.. Todėl nėra aišku, už kokį laikotarpį turės būti mokama ir kada reikės atlikti pirmą mokėjimą, todėl siūlome šio straipsnio įsigaliojimą numatyti nuo 2024 sausio 1 d., kas užtikrins sklandų vystytojų planavimą ir aiškų įgyvendinimą. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
3Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2023 m.
liepos 2024 m. sausio 1 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m. liepos 2024 m. sausio
Atsižvelgiant į gautas pastabas patikslinti gamybos apskaičiavimo principai, taip pat nustatyta, kad gamybos įmoka taikoma tik elektrinėms, leidimus gaminti elektros energiją gavusioms po 2023 m. liepos 1 d. Manytina, kad šie pakeitimai yra pakankami teisinio reglamentavimo aiškumui užtikrinti. 39. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-0916
straipsnio pakeitimas Kraštovaizdžio vertinimas tam tikru atstumu, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtintu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, yra susijęs su vizualiniu poveikiu aplinkai (Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas), o ne su biologinės įvairovės saugomose teritorijose poveikiu.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikis saugomoms, kultūros ar kitoms vertybėms atliekamas kitose planuojamos ūkinės veiklos ataskaitos dalyse, todėl siūlome apsiriboti tik atstumu iki saugomų teritorijų, kurios visada apima ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas. 14 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. Pritarti iš dalies Siekiant sudaryti palankias ir aiškias sąlygas vėjo elektrinių plėtrai, būtina įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui yra reikšmingas, todėl siūlytina tobulinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto formuluotę ir įstatymų projekto 16 straipsnio 18 dalį išdėstyti taip:
Toliau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos ir (ar) toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikis kraštovaizdžiui laikomas nereikšmingu, jeigu aukštesnės kaip 30 metrų vėjo elektrinės nestatomos vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose ar nearčiau jų atstumu, kuris apskaičiuojamas prilyginant vieną metrą vėjo elektrinės aukščio (matuojant vėjo elektrinės stiebo aukštį) 10 metrų atstumui iki artimiausio kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taško vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose. Vertingiausiais kraštovaizdžio arealais laikomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtos ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijos ir ypač raiškūs kraštovaizdžio kompleksai. Vertingiausių kraštovaizdžių panoramų apžvalgos taškų, kurie nustatomi vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose, sąrašą tvirtina aplinkos ministras. 40. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-0916
straipsnio pakeitimas Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių vystymas apima daug procedūrų, kuriuose dalyvauja visuomenė ir gali teikti savo pastabas bei prieštaravimus, todėl papildoma galimybė aplinkinių sklypų savininkų prieštaravimams teikti yra perteklinė.
Motyvuotus nesutikimus, pastabas veiklai bei pasiūlymus, visuomenė galės teikti poveikio aplinkai vertinimo metu ir turės ilgą laikotarpį dalyvaujant visame procese kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas. Atsižvelgiant į tai, siūlome informuoti visuomenę apie planuojamą projektą 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, papildant ją skelbimu su projektu susijusių seniūnijų bei savivaldybių skelbimų lentose. . Papildomai savo iniciatyva vystytojas gali skelbti ir kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) bei informuoti kitais būdais (pvz., vykdyti apklausas, pritraukti žiniasklaidą, pranešimus išnešiojant į namus, išsiunčiant paštu, elektroniniu paštu ir kt.). 14 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
vykdymu, privalo informuoti su projektu susijusių savivaldybių bei seniūnijų gyventojus žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo.
Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Nepritarti Įstatymo projekte numatyta, kad žemės sklypų, patenkančių į projekte nurodytą atstumą (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis), savininkai informuojami apie planuojamą statyti vėjo elektrinę ir numatoma, kad nepavykus rasti savininkų informacija apie numatomą vykdyti veiklą paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, todėl pasiūlymas informuoti visus su vėjo elektrinės statybos projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus laikytinas pertekliniu.
Be to, informavimas apie numatomą vykdyti veiklą įvyks anksčiau (tik parinkus vietą numatomai vėjo elektrinės statybai), nei būtų pradedamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir su jomis susiję visuomenės informavimo procesai. 41. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-0916
straipsnio pakeitimas Šiuo metu vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra 2 MW ir daugiau, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra reglamentuota 440 m dydžio sanitarinė apsaugos zona, kurioje yra draudžiama statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, kultūros pastatus ir kt. Svarbu paminėti, kad tas pats įstatymas leidžia šią zoną sumažinti atliekant poveikio aplinkai vertinimo arba poveikio visuomenės sveikatos vertinimo procedūras, t. y. įteisinti mažesnę nei 440 m sanitarinę apsaugos zoną. Praktikoje vystytojai atlieka šias procedūras ir dažnu atveju susimažina vėjo elektrinių parkų sanitarines apsaugos zonas iki 300 ar net 250 m atstumo nuo vėjo elektrinių. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį reglamentavimą, galima teigti, kad 440 metrų yra atstumas, kuris užtikrina higienos normas bei saugų atstumą iki gyvenamųjų namų ar kitos viešosios paskirties pastatų.
projektu siūlomas 49 straipsnio pakeitimas numato, kad leidžiamas atstumas nuo vėjo elektrinės iki gyvenamųjų bei kitos paskirties pastatų padidėja iki
reglamentuota šiuo metu, net nevertinant praktinių sumodeliuotų/įteisintų sanitarinių apsaugos zonų dydžių, todėl dėl taip ženkliai padidėjusio atstumo gali sustoti šiuo metu vystomi projektai. Atsižvelgiant į tai bei į šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kuris užtikrina higienos normas gyvenamiesiems ir visuomeninės paskirties pastatams, siūlome daugiklį pakeisti į [2], kas jau užtikrintų didesnį atstumą negu yra dabar, tačiau ne taip ženkliai pablogintų situaciją. Taip pat siūlome, kad naujų nurodytos paskirties pastatų statyba arčiau nei nurodytu atstumu galima, jeigu juose bus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, tik atitiktį privalo užtikrinti statinio savininkas ar statytojas, kaip tai numatyta teisės aktuose. Vystytojas gali parengti parko planuojamos ūkinės veiklos ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kurio metu nustatoma riba ties kuria triukšmo lygis atitinka higienos normas, tačiau už pačio pastato projektavimą turi būti atsakingas savininkas arba statytojas. Pateikta informacija apie kompensaciją už patirtus nuostolius užtikrina žemės sklypų savininkų ir/ar būsimų pastatų savininkų piktnaudžiavimą. Projektai vystomi teritorijose, kuriuose šiuo metu yra vykdoma žemės ūkio veikla, o vystomas vėjo parkas suteikia galimybes ir toliau ją vystyti, todėl nurodytos paskirties pastatų ar patalpų planavimas gali atsirasti tik iš noro gauti kompensacijas.
Todėl siūlome atsižvelgti tik į visuomenės sveikatos saugos reikalavimų atitikimą, nustatytą remiantis poveikio aplinkai vertinimo ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų metu, t. y. tose teritorijose, kur reikalavimai atitinka, ten statyba galima, o kitose – ne. Siūlome papildyti rekreacinių teritorijų sąvoką. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų, kaip jos apibrėžtos Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatuose, būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4 2. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai.
Jeigu aukščiau minėtų pastatų ir patalpų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo šiame straipsnyje nurodytų pastatų, patalpų ir rekreacinių teritorijų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei pastato savininkas gali užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba ir rekreacinių teritorijų įrengimas negalimas. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.
Nepritarti Nesiūloma mažinti koeficiento, iš kurio dauginamas vėjo elektrinių stiebo aukštis siekiant apskaičiuoti atstumą nuo gyvenamųjų ar panašios paskirties pastatų iki planuojamų statyti vėjo elektrinių. Pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo vėjo elektrinėms, vietoj to Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatant tam tikrą atstumą, kuriuo vėjo elektrinės turi būti statomos iki tam tikros paskirties pastatų ir patalpų. Pažymėtina, kad vėjo elektrinių, kurios galia yra nuo 30 kW iki 300 kW, bokšto aukštis siekia nuo 28-50 m, vėjo elektrinių, kurių galia yra nuo 300 kW iki 2 MW, bokšto aukštis sudaro nuo 50 iki 115 m, galingesnių nei 2 MW vėjo elektrinių bokšto vidutinis aukštis sudaro 115-170 m. Atitinkamai, įvertinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatytą prievolę statyti vėjo elektrines atstumu, t. y. bokšto aukštis padaugintas iš 4, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi nustatyti atstumai būtų artimi šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte įtvirtintiems vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydžiams. Taip pat netikslinga pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame apibrėžta rekreacinės teritorijos sąvoka.
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai žemės sklypo, patenkančio į norminį (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) atstumą, savininkas yra pradėjęs procedūras dėl naujo gyvenamosios ar panašios paskirties pastato statybos toje teritorijoje, tai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamyba vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatoma nauja statyba būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, o nepavykus to atlikti, būtų sudaromas susitarimas tarp šio asmens ir vėjo elektrinės vystytojo. 42. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-0916
straipsnio pakeitimas Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių vystymas apima daug procedūrų, kuriuose dalyvauja visuomenė ir gali teikti savo pastabas bei prieštaravimus, todėl papildoma galimybė aplinkinių sklypų savininkų prieštaravimams teikti yra perteklinė. Motyvuotus nesutikimus, pastabas veiklai bei pasiūlymus, visuomenė galės teikti poveikio aplinkai vertinimo metu ir turės ilgą laikotarpį dalyvaujant visame procese kaip tai numato Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, siūlome informuoti visuomenę apie planuojamą projektą 49 straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, papildant ją skelbimu su projektu susijusių seniūnijų bei savivaldybių skelbimų lentose. . Papildomai savo iniciatyva vystytojas gali skelbti ir kitose visuomenės susitelkimo vietose (pvz., visuomeninių organizacijų, parduotuvių, namų bendrijų skelbimų lentose) bei informuoti kitais būdais (pvz., vykdyti apklausas, pritraukti žiniasklaidą, pranešimus išnešiojant į namus, išsiunčiant paštu, elektroniniu paštu ir kt.). 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
vykdymu, privalo informuoti savivaldybių bei seniūnijų, kurių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose planuojama įrengti vėjo elektrines, gyventojus žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.
Nepritarti Įstatymo projekte numatyta, kad žemės sklypų, patenkančių į projekte nurodytą atstumą (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis), savininkai informuojami apie planuojamą statyti vėjo elektrinę ir numatoma, kad nepavykus rasti savininkų informacija apie numatomą vykdyti veiklą paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, todėl pasiūlymas informuoti visus su vėjo elektrinės statybos projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus laikytinas pertekliniu. Be to, informavimas apie numatomą vykdyti veiklą įvyks anksčiau (tik parinkus vietą numatomai vėjo elektrinės statybai), nei būtų pradedamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir su jomis susiję visuomenės informavimo procesai. 43. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-0916
straipsnio pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau pateiktoje pastaboje siūlome informuoti visus su projektu susijusių savivaldybių ir seniūnijų gyventojus, registruotų laiškų siuntimas žemės sklypų savininkams būtų perteklinis reikalavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad projektai vystomi žemės ūkio paskirties teritorijose, kur sklypai priklauso skirtingiems, dažnu atveju, neaiškios gyvenamosios vietos savininkams. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
8.
Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti arba savininko buvimo ar gyvenamoji vieta nežinoma, per 15 darbo dienų nuo šio laiško grąžinimo dienos, informaciją apie numatomą vykdyti veiklą Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, viešai paskelbia informaciją viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, jeigu toks leidžiamas nustatytos teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą bei savivaldybių bei seniūnijų, kurių teritorijoje esančiuose žemės sklypuose planuojama įrengti vėjo elektrines, skelbimų lentose. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veikla, unikalūs numeriai; adresas (savivaldybė, vietovė, gatvė, numeris); arba nuoroda, kur su planuojamos veiklos informacija galima susipažinti; konkretaus subjekto, į kurį galėtų būti kreipiamasi dėl papildomos informacijos suteikimo, pavadinimas, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodas, buveinė, kontaktiniai duomenys arba fizinio asmens vardas, pavardė, deklaruota gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys ir galimybė pateikti prieštaravimą per 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Kai ši informacija viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš vietinių laikraščių, kai toks leidžiamas teritorijoje, kurioje numatoma vykdyti veiklą bei seniūnijų ir savivaldybių skelbimų lentose yra laikoma, kad žemės sklypų, patenkančių į šioje dalyje nurodytą atstumą, savininkams ir kitiems aplinkinėse teritorijose esantiems gyventojams, pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Nepritarti Įstatymo projekte numatytos informavimo galimybės tiek registruotais laiškais, tiek skelbiant informaciją nacionaliniuose arba vietoje leidžiamuose laikraščiuose. 44. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-0916
49 straipsnio pakeitimas Žiūrėti pagrindimą prie pastabos Nr. 8. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
toliau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos planuojamos statyti, statomos ar pastatytos vėjo elektrinės laikomos nedarančiomis reikšmingo poveikio kraštovaizdžiui. Pritarti iš dalies
straipsnio pakeitimas Atsižvelgiant į vėjo elektrinių projektų įgyvendinimo laikotarpį bei jų vystymo poreikį, o taip pat vertinant, kad didelė dalis teritorijų Lietuvoje, kurios galėtų būti pritaikytos vėjo elektrinių projektų įgyvendinimui yra Lietuvos Kariuomenės apribotose teritorijose, siūlome AIEĮ projektą papildyti nuostata, kad jeigu Lietuvos Kariuomenė nepateikia savo atsakymo per 30 kalendorinių dienų laikotarpį, būtų laikoma, kad kariuomenė vėjo elektrinių statybai neprieštarauja. Tokiu būdu būtų galima užtikrinti vėjo elektrinių projektų vystymo aplinkos gerinimą bei spartesnį jų įgyvendinimą. Papildomai siūlome visame teisės akte suvienodinti sąvokas. 15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
<...>
7.
Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu į prašymą derinti vėjo elektrinių statybos vietą neatsakoma per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos yra priimtas teigiamas sprendimas dėl vėjo elektrinių statybos vietos. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės leistinos generuoti galios pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai. Nepritarti Manytina, kad siūlomą nuostatą įtvirtinti netikslinga, kadangi informacijos pateikimo ir derinimo terminai numatyti Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626 „Dėl informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Be to, nuostatos, kad negavus Lietuvos kariuomenės atsakymo per nustatytą terminą, laikoma, kad Lietuvos kariuomenė neprieštarauja vėjo elektrinių statybai, įtvirtinimas gali turėti neigiamų pasekmių nacionalinio saugumo užtikrinimui. Nepritariama dėl siūlymo nurodyti leistinai generuoti vietoj įrengtosios galios apskaičiuojat kompensacijas, nes vėjo elektrinių atveju nuo elektrinių modelio priklauso įrengtoji galia ir išorės parametrai, tarp jų ir elektrinės aukštis, kuris yra aktualus nacionalinio saugumo aspektu. 46. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-0918
Šiuo metu vystant vėjo elektrinių projektus remiantis galiojančiais teisės aktais turi būti gauti žemės sklypų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo. Sanitarinė apsaugos zona yra nustatoma remiantis teisės aktais arba planuojamos ūkinės veiklos ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų metu.
Šiuo metu jokių gyvenamųjų namų sanitarinėje apsaugos zonoje negali būti, todėl surinkti sutikimai turėtų būti pripažinti tinkami ir kaip pastatų savininkų, jeigu žemės sklypo ir pastato savininkai yra tie patys. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
<...>
savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi tinkamu žemės sklypų, pastatų ir patalpų savininkų esančių šio įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkų informavimu ir neprieštaravimu. Tuo atveju, kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, nei šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šiuo įstatymu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
Atsižvelgiant į projekto straipsnių ir straipsnių dalių numeracijos pasikeitimus (ir korekcijas pagal Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos pastabą Nr. 27), pakeisti projekto 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai.
Kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šio įstatymo16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatyta informavimo tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 2 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. 47. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-093 Priėmus AIEĮ pakeitimo projektą, siūlome su juo sistemiškai suderinti 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių“ (toliau – LRV nutarimas) ir jame vartojamas sąvokas. LRV nutarimo 1 ir 2 punktai, kurias nustatoma tikslingų plėtoti vėjo elektrinių įrengtoji galia bei teritorija, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, įsigalioja 2023 m. vasario 1 d.
Patvirtintoje jūrinių vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Lietuvos jūrinėje teritorijoje poveikio aplinkai vertinimo programoje taip pat numatyta, kad vystytojas galėtų įrengti jūrinių vėjo elektrinių parką, kurio bendra galia būtų didesnė nei 700 MW, išlaikant poveikio aplinkai vertinime numatytus apribojimus darančius įtaką aplinkos poveikiui (pvz., vėjo elektrinių dydis, vėjo elektrinių skaičius) ir jeigu tai leis tuo metu galiojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad AIEĮ pakeitimo projektu įtvirtinama ir su jūrinių vėjo elektrinių susijusiame AIEĮ reguliavime vartojamas nauja leistinos generuoti galios sąvoka, sudaranti prielaidas optimizuoti jūrinių vėjo elektrinių parko galią ir optimaliai išnaudoti prijungimo infrastruktūrą bei tinklus, būtina LRV nutarime numatyti tikslingų plėtoti vėjo elektrinių leistiną generuoti galią ir šiuo LRV nutarimu neriboti įrengtosios galios.
Papildyti AIEĮ projektą nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiami 5 straipsnio 1 dalies 9 ir 17 punktai:
„9) nustato Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos
Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtąsias leistinas generuoti galias;“
„17) tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos
Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimų ir kitų veiksmų, reikalingų Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalims, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtosioms leistinoms generuoti galioms nustatyti, atlikimo ir jų rezultatų skelbimo tvarkos aprašą;“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad konkursų dėl leidimų naudoti Lietuvos jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizavimui yra aktuali elektrinių įrengtoji galia, o pasirašant ketinimų protokolus – leistina generuoti galia, todėl siūlytina tikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektus. Papildyti Įstatymo projektą nauju straipsniu: „3 straipsnis.
Pakeisti 5 straipsnio 5 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) nustato Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtąsias leistinas generuoti galias;“ Taip pat atitinkamai patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIVP-1572
straipsnio pakeitimas
„1. Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo
5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, dėl kurių tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų leistinų generuoti galių nustatymo (toliau
<...>
teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
<...>
2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės leistinai generuoti galiai;
<...>
23.
Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdo, jeigu:
<...>
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 21 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu nurodyta ketinimų protokole, įrengtosios leistinos generuoti galios elektrinė;
Teigiamai vertiname Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte (toliau – AIEĮ projektas) pateiktą hibridinių elektrinių koncepciją. Manome, kad tokios elektrinės įteisinimas duos labai teigiamų rezultatų subalansuojant elektros energijos rinką dėl saulės ir vėjo elektrinių generacijos skirtumų, tai užtikrins ne tik didesnę, bet ir stabilesnę elektros energijos generaciją. Taip pat siūlytume leisti toje pačioje elektros linijoje statyti hibridines elektrines, išlaikant atstumą tarp jų dalių, šiuo atveju saulės ir vėjo elektrinių. Geriausia natūrali vieta vėjo jėgainių parkui ne visada sutampa su geriausia vieta saulės modulių parkui, todėl siūlytume leisti statyti parkus naudojančius skirtingus atsinaujinančios energijos šaltinius toje pačioje linijoje, tačiau tam tikru atstumu viena nuo kitos. Tai dar labiau padidintų tinklo efektyvumą, o papildoma grėsmė tinklo saugumui ir stabilumui nenumatoma. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad hibridinės elektrinės vienas iš tikslų – išnaudoti esamus elektros energijos tinklus.
Manytina, kad tas būtų užtikrinta tik skirtingus gamybos įrenginius jungiant tame pačiame taške, todėl skirtingos technologijos elektrinės, eksploatuojamos skirtingų vystytojų ir prijungtos skirtinguose taškuose, negali būti laikytinos kaip viena hibridinė elektrinė. 49. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2022-05-09
Taip pat atkreipiame dėmesį į Ministerijos siekį paspartinti vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje, įtraukiant vėjo jėgainių parkų kaimynystėje esančias bendruomenes, mokant joms atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau – Gamybos įmoka) ir taip kuriant aplinką, kurioje bendruomenės konkuruotų tarpusavyje, siekdamos pritraukti vėjo energetikos projektus į savo kaimynystę. Verta pažymėti, kad dauguma vėjo jėgainių parkų vystytojų jau dabar pasirašo bendruomenių rėmimo sutartis, kurių trukmė apima vėjo elektrinių eksploatavimo laikotarpį ar kitaip remia vietos bendruomenes pagal jų poreikius, taigi parama vietos bendruomenėms nėra nauja koncepcija vėjo energetikos plėtotojams. Nors neprieštaraujame tokios Gamybos įmokos taikymui, verta pažymėti, kad vėjo elektrinių parkų savininkai jau dabar moka didelius nekilnojamo turto mokesčius (toliau – NT mokestis), tad vėjo energetikos vystytojai palyginus su kitais AEI vystytojais yra papildomai ir neproporcingai apmokestinami, nes prie Gamybos įmokos turi mokėti ir NT mokesčius. Gamybos įmokos dydis taip pat turėtų būti proporcingas remiamos bendruomenės poreikiams.
Asociacijos skaičiavimais, apie 70 MW parkas per metus mokėtų daugiau kaip 300 000 EUR gamybos įnašo bendruomenei, kurios metinis biudžetas šiandien siekia vos 20 000 EUR, taip yra sudaroma plati terpė korupcijai ar įtakos darymui siekiant palankių sprendimų (neegzistuojantis antikorupcinis AIEĮ Projekto vertinimas abejonių dėl šių rizikų egzistavimo nė kiek nesumažina) ir lėšų švaistymui bendruomenėse, juolab, kad Proveržio paketu nėra numatomas skaidrumo mechanizmas, kuris leistų įsitikinti gautų lėšų panaudojimo tikslingumu bei šių lėšų sukurtos vertės bendruomenėse rezultatais. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad panašaus dydžio parke pritaikius didžiausius leistinus NT mokesčio tarifus, elektros gamintojams per metus tenkantis NT mokestis siektų daugiau nei pusę milijono eurų, taigi vėjo gamintojams tenkanti mokesčių našta neproporcingai padidėja ir gali siekti beveik milijoną eurų per metus. Neįvertinant seniūnijų poreikių proporcingumo, bus pasiektas abejotinas naudos perskirstymo rezultatas, kuomet elektros energijos vartotojai mokės už galimą atskirų seniūnijų neproporcingą gerovės padidėjimą ir korupcijos lygio rizikos augimą. Verta pažymėti, kad didėjant elektros energijos gamybos iš vėjo sąnaudoms, tai atsispindės parduodamos elektros energijos kainoje ir lems elektros energijos kainų augimą rinkoje. Todėl tokio dydžio Gamybos įmokos taikymas AEI gamintojams, nepakeitus jo NT mokesčiu ar bent jo dalimi, tikėtina, kad bus neproduktyvus bandant suvaldyti elektros energijos kainų augimo krizę. Apsunkintas techninis naujo mokesčio įgyvendinimas ir užprogramuojama jo komercinė logika gali būti neaiški ir sukelti vietos bendruomenių nepasitenkinimą. Skirtinguose seniūnijose išdėstytos jėgainės mokės skirtingos įmokas, komercinę apskaitą bus reikalinga vykdyti pagal įrenginius, o įrenginiuose pagaminamas energijos kiekis skirsis dėl technologinių priežasčių.
Be to, pagamintos elektros energija kiekis reikšmingai svyruos priklausomai nuo metų vėjingumo. Taip pat nėra įvertinta gamintojo konfidencialios komercinės informacijos atskleidimo rizika ir galimos tokio atskleidimo pasekmės. Planuojama sukurti papildomą administracinės veiklos apimtį ir/arba administracinį vienetą, kuris vykdys naujo mokesčio funkciją, o šios veiklos biudžetas bus finansuojamas iš surenkamų lėšų. Pasigendama aiškesnio kaštų ir naudos įvertinimo lyginant su jau veikiančio mokesčių surinkimo mechanizmo alternatyva. Rezervuotais vertinimais veiklos kaštai gali sudaryti iki 4.5 mln. EUR per 15 metų. (Vertinimo prielaidos: vadovas su DU 3200 EUR/mėn. ir 3 specialistai su DU 2100 EUR/mėn., kitos veiklos sąnaudos tokios kaip įranga, patalpos ir t.t. lygios darbo užmokesčio fondui, infliacija 4%). Asociacija teikia keletą pasiūlymų dėl Gamybos įmokos taikymo:
būti taikoma tik ankstyviausiuose vystymo etapuose esantiems AEI projektams. Šiuo metu jau veikiantys ar greitai pradėsiantys veikti vėjo elektrinių parkai yra įvertinę savo sąnaudas bei fiksuotas metines išlaidas. Nemažai vidinio laiko ir finansinių išteklių skiriama projekto vystymo ir atsipirkimo skaičiavimams, projekto atsipirkimo laikotarpio įvertinimui, EEPS sandorių kainų nustatymui arba, jei reikia, sausumos AEI aukcionuose siūlomų kainų priemokų ir fiksuotų tarifų įvertinimui. Kaštai neįvertinti investuotojų verslo planuose blogins įmonių finansinę padėtį ir gali sukelti mokumo problemų santykiuose su kreditoriais ypatingai projektui prisiimant ilgalaikę rinkos kainų riziką.
Tokio mokesčio įvedimas jau veikiančių ar vystomų vėjo elektrinių parkų atžvilgiu ne tik pažeistų teisėtų lūkesčių principą, tačiau ir sukeltų ženklių projekto valdymo bei finansinių kaštų bei galimai padidintų bendruomenių nepasitikėjimą dėl besikeičiančių paramos kriterijų, sąlygų bei (ne)aiškumo. Tik užtikrinant mokestinės aplinkos stabilumą ir nuspėjamumą, galima kurti verslui ir jo plėtrai palankias sąlygas. Mokestinės aplinkos stabilumas yra vienas iš kertinių elementų analizuojant šalies tinkamumą užsienio investuotojams, todėl tikėtina, kad Gamybos įmokos įvedimas, kuris gerokai padidintų mokesčių naštą elektros energijos iš vėjo gamintojams, atbaidytų daugelį investuotojų ir galbūt turėtų priešingą poveikį – sutrikdytų vėjo elektrinių parkų vystymą Lietuvoje. Be to, žvelgiant iš investuotojų perspektyvos, atsižvelgiant į tai, kad elektros energijos kainos visose Baltijos šalyse yra beveik vienodos, investuotojai rinksis investuoti šalyje, kurioje jų veikla mažiau apmokestinama, ir mes prarasime didelę dalį potencialių parkų vystytojų, išvykstančių į kaimynines šalis. Taip pat svarbu pažymėti, kad jei Gamybos įmokos tikslas yra skatinti vėjo energetikos plėtrą šalyje, skatinant bendruomenes konkuruoti tarpusavyje plėtojant savo projektus, netikslinga tokį mokestį taikyti jau veikiantiems ar netrukus pradėsiantiems veikti vėjo jėgainių parkams. Taip pat svarbu pabrėžti, kad, kaip minėta pirmiau, didžioji dauguma veikiančių arba netrukus pradėsiančių veikti vėjo jėgainių jau yra sudariusios paramos sutartis. Papildoma finansinė našta gali apsunkinti ir sulėtinti šių projektų vystymą arba padaryti juos ekonomiškai nepatraukliais dėl galiojančių kitų projekto pareigų prieš žemės savininkus ir bendruomenes.
Siūlome, kad Gamybos įmoka turėtų būti pradedama taikyti kuo ankstesniame projekto vystymo etape ir tik naujai planuojamiems vystyti vėjo elektrinių parkams (pavyzdžiui, tiems, AEI projektams, kurie iki 2023 m. pabaigos nebus gavę leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus) tam, kad vystytojai galėtų atitinkamai įvertinti su juo susijusias sąnaudas, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas teisės akto negaliojimo atgal principas (šiuo metu AIEĮ projekte numatoma, kad ši įmoka bus taikoma veikiantiems ir po šio įstatymo įsigaliojimo pradėsiantiems veikti parkams). Tai taip pat prieštarauja tokio mokesčio įvedimo pagrindimui, kad jis turėtų skatinti bendruomenes konkuruoti tarpusavyje dėl AEI parkų plėtros, nes parkai tose vietovėse jau veikia arba greitai pradės veikti. 2. Gamybos įmoka turi būti proporcinga bendruomenės poreikiams. Kaip buvo nurodyta pirmiau, siūlomas Gamybos įmokos dydis yra neproporcingai didelis metiniams eilinės bendruomenės poreikiams. Siūlome pakeisti Gamybos įmokos dydį, jei ji būtų taikoma, į tokią, kuri atspindėtų bendruomenių poreikius ir dešimteriopai neviršytų jų dabartinių metinių biudžetų. Siūlome taikyti 0,0003 Eur/kWh Gamybos įmokos dydį, kuri atitiktų 70 000 eurų per metus 70 MW parkui arba 2,1 mln. eurų per visą parko gyvavimo laikotarpį (30 metų);
neturėtų dvigubai padidinti mokesčių naštos vėjo elektrinių parkų vystytojams. Jei Gamybos įmokos dydis nebus koreguojamas, siūlome jį išlaikyti tik šiais atvejais: (1) Nekilnojamojo turto mokesčio panaikinimo (šiuo atveju Gamybos įmoka galėtų būti renkama į savivaldybių biudžetus ir galėtų būti nurodyta jos dalis, privalomai skiriama šalia parkų esančioms bendruomenėms) (2) Nekilnojamojo turto mokesčio proporcingo sumažinimo atveju. 4.
metodiką, kuomet įrenginiai bus įrengti skirtingų savivaldybių teritorijose, nustatant, kad įmoka būtų apskaičiuojama pagal gamybą tenkančią parko įrengtosios galios vidurkiui seniūnijos teritorijoje. 5. Numatyti šių lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmą (panaudotų lėšų panaudojimo ataskaitų teikimą, numatant tokios ataskaitos standartinę formą) arba privalomą lėšų panaudojimo tikslą ar panaudojimo sritį. Tvirtai pasisakome prieš mokestinės naštos didinimą, to pasekmės gali lemti energetinės nepriklausomybės tikslų neįgyvendinimą ir ženkliai aukštesnes elektros energijos kainas rinkoje. Tačiau atkreipiame dėmesį ir kitam alternatyviam pasiūlymui, kur siūloma ne papildoma Gamybos įmoka, o šiuo metu mokamo NT mokesčio privalomos dalies skyrimą bendruomenėms. Šiuo metu savivaldybių tarybos dažnu atveju nustato maksimalų nekilnojamo turto mokesčio tarifą bei vidinę tvarką, kaip gali būti paskirstomos gautos lėšos. Toks nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydis yra taikomas apleistam ir nenaudojamam turtui bei vėjo elektrinėms. Todėl siūlome nustatyti vieną visoms savivaldybėms galiojantį (ir pagal poreikį/išimtis galimą mažinti, bet ne didinti) nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydį (kurį nustatyti diskrecijos teise yra suteikta Lietuvos savivaldybėms pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio 6 straipsnio 2 dalį) atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos objektams bei nustatyti privalomą to nekilnojamo turto mokesčio dalies dydį, kuris privalo būti skiriamas greta atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos projektų esančioms bendruomenėms bei jų poreikiams. Bendra NT mokesčio naudojimo tvarka gali būti nustatyta atskirose savivaldybių tvarkose arba nacionaliniu lygiu. Tokiu būdu bus užtikrintas mokestinis stabilumas bei aiškios gautų lėšų paskirstymo gairės savivaldybėms bei bendruomenėms. Argumentai už NT mokesčio mechanizmo adaptavimą: 1.
Tokia schema garantuos tikslą skatinti vietos gyventojų, savivaldos ir bendruomenių palaikymą;
neproporcingas apmokestinimo didinimas vystytojams, o vienodos tvarkos įvedimas visoje Lietuvoje pasitarnaus verslo aplinkos skaidrinimui;
įgyvendinimas pagal įrenginio teritoriją;
seniems, vystomiems ir busimiems projektams. Galimybė lanksčiai valdyti ir/arba koreguoti tarifo dydį per procentą, minimalius dydžius ir koeficientų taikymą pagal parkų tipus ateityje;
administravimo, kontrolės, patikinimo mokestinis mechanizmas. Taip pat verta paminėti, kad girdime argumentų, jog metinė Gamybos įmokos dalis elektros energijos gamintojo pajamose, esant dabartinėms elektros energijos kainoms, sudarytų tik 3 proc. vėjo jėgainės gaunamų pajamų. Tačiau verta pabrėžti, kad šiuo metu esami vėjo jėgainių parkai su vartotojais yra sudarę ilgalaikes elektros energijos supirkimo sutartis (tokios sutartys paprastai galioja 10-15 metų), kuriose nustatyta fiksuota elektros energijos supirkimo kaina. Kadangi šios sutartys pasirašomos gana aktyvaus plėtros proceso metu, daugelis jų buvo pasirašytos, kai elektros energijos kainos dar nebuvo tokios aukštos, todėl sutartyse nurodytos kainos yra gerokai mažesnės nei elektros energijos biržoje esančios kainos. Todėl norėtume dar kartą pabrėžti, kad labai svarbu, jog Gamybos įmoka būtų nustatyta tik naujai pradėtiems vystyti projektams (tik tiems AEI projektams, kurie iki 2023 m. pabaigos nebus gavę leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus) taip leidžiant vystytojams realiai įvertinti naujo mokesčio atsiradimą. Jei visgi Gamybos įmoka būtų taikoma jau veikiantiems parkams arba greitai pradėsiantiems veikti parkams (pažeidžiant negaliojimo atgal principą), reikėtų patikslinti kaip turėtų būti nutraukiamos jau pasirašytos ir galiojančios bendruomenių rėmimo sutartys.
Pritarti iš dalies Pritarti dėl gamybos įmokos taikymo tik naujiems gamintojams. Nepritarti dėl kitų siūlymų. Žr. komentarą Nr. Investors‘ forum 12 argumentą
Papildomai norėtume atkreipti dėmesį į kitą AIEĮ projekte esantį pasiūlymą dėl minimalaus atstumo tarp vėjo jėgainių parkų ir nurodytos paskirties pastatų. AIEĮ projekto 15 straipsnio 49 straipsnio pakeitimo 6 dalis papildo įstatymą taip: „6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai.
Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Trūksta aiškumo, kaip būtų traktuojamas suinteresuotumas statyti nurodytos paskirties pastatus (pvz., esamas pastato projektas, parengtas arba pradėtas rengti prieš gaunant informaciją apie planuojamus vėjo jėgainių parkus).
Jei suinteresuotumas yra žodinis arba jei pastato projektas daromas „dėl vaizdo“ po to, kai buvo gauta informacija apie planuojamą vėjo jėgainių parką, tuomet dabartinė tvarka visiškai nesiskirtų nuo senosios tvarkos gauti 100 proc. į sanitarinę apsaugos zoną patenkančių žemių savininkų sutikimą, nes bet kas gali teigti, kad yra suinteresuotas nurodytos paskirties pastatų statyba, ir prašyti kompensacijos (kuriai netaikoma viršutinė riba). Be to, esama prievolė gauti žemės savininkų, kurių žemė patenka į 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą atstumą, neprieštaravimus dar labiau apsunkina vystytojų darbą. Nors AIEĮ projekte nenumatyta prievolė mokėti kompensaciją dėl neprieštaravimo, praktikoje prievolė gauti neprieštaravimą reikštų tą patį, ką reikštų ir įpareigojimas gauti sutikimą, kadangi žvelgiant į šią normą lingvistiniu požiūriu, neprieštaravimas yra sutikimo sinonimas, t. y. turi tą pačią prasmę, todėl darytina pagrįsta išvada, jog palengvinimo vystytojui pakeitimu tikėtis būtų sunku. Įžvelgiame pagrįstą ir realia patirtimi paremtą riziką, kad žemės savininkai, duodami neprieštaravimą (ar sutikimą, kas reiškia tą patį), galimai reikalautų ar tikėtųsi tam tikros naudos (kompensacijos) prieš duodant neprieštaravimą, o jos negavę neprieštaravimo neduos.
Pagrįstai manome, jog dėl šio pakeitimo padėtis tampa kaip tik blogesnė, nei buvo, nes priėmus tokį įstatymo pakeitimą, vystytojai turės gauti neprieštaravimus iš visų žemės savininkų, esančių nurodytu atstumu, ir turės derėtis dėl kompensacijos, nes priešingu atveju mažai tikėtina, kad jie gaus neprieštaravimus. Pagal dabartinę tvarką nustatant sanitarinę apsaugos zoną taip pat reikalaujama gauti visų žemės savininkų sutikimą ir sumokėti žemės savininkams kompensaciją. Po šių pakeitimų vis tiek reikės gauti sutikimus (neprieštaravimus), o norint gauti šiuos sutikimus, vis tiek reikės derėtis dėl kompensacijos. Keičiasi tik tai, kad dabar didėja atstumas, todėl ir sutikimų gavimo procesas taps sudėtingesnis, o parkai vystysis daug lėčiau nei dabar. Norėtume dar kartą pabrėžti, kad šis pakeitimas iš esmės nesprendžia problemų, egzistuojančių pagal dabartinę tvarką (žemės savininkų spaudimas gauti didesnę kompensaciją iš vystytojų, žinant, kad be jų sutikimo procesas užtruks), ir padidina privalomą atstumą, kuriame reikės derėtis dėl sutikimų vėjo jėgainių parkų vystytojams ir žemės savininkams. Taigi papildomų iššūkių daugėja, o naudos nematyti, todėl šis pakeitimas gali ne paspartinti, o sulėtinti vėjo jėgainių parkų plėtrą Lietuvoje. Todėl siūlome aiškiai apibrėžti, kas yra suinteresuotumas nurodytos paskirties pastatų statyba, ir poįstatyminiuose teisės aktuose parengti tokių kompensacijų apskaičiavimo tvarką. Taip pat siūlome 49 straipsnio 6 dalyje nurodytam atstume palikti tik informavimą, be prievolės surinkti neprieštaravimus.
Be to, teisės akto pakeitimas nenumato pereinamojo laikotarpio ir jo sąlygų (pavyzdžiui, SAZ išregistravimo momento ir pagrindo, žemės sklypų savininkų, kurių žemės sklypuose buvo suformuota SAZ pagal anksčiau pasirašytas sutartis, informavimo poreikis ir privalomumas ir kiti taikymo aspektai) tuo atveju, jeigu šis reikalavimas dėl neprieštaravimo dėl atstumų nuo nurodytų pastatų būtų taikomas ir šiuo metu jau vystomiems vėjo elektrinių parkams. Pritarti iš dalies Pritariama dėl siūlomų pakeitimų taikymo nuostatų tikslinimo, taip pat pasiūlymo aiškiai apibrėžti kaip nustatomas suinteresuotumas naujų pastatų statyba. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte siūloma atsisakyti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo vėjo elektrinėms, vietoj to Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatant tam tikrą atstumą, kuriuo vėjo elektrinės turi būti statomos iki tam tikros paskirties pastatų ir patalpų. Pažymėtina, kad vėjo elektrinių, kurios galia yra nuo 30 kW iki 300 kW, bokšto aukštis siekia nuo 28-50 m, vėjo elektrinių, kurių galia yra nuo 300 kW iki 2 MW, bokšto aukštis sudaro nuo 50 iki 115 m, galingesnių nei 2 MW vėjo elektrinių bokšto vidutinis aukštis sudaro 115-170 m. Atitinkamai, įvertinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatytą prievolę statyti vėjo elektrines atstumu, t. y. bokšto aukštis padaugintas iš 4, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi nustatyti atstumai būtų artimi šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte įtvirtintiems vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydžiams.
Paminėtina, kad tuo atveju, kai žemės sklypo, patenkančio į norminį (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) atstumą, savininkas yra pradėjęs procedūras, susijusias su naujo gyvenamosios ar panašios paskirties pastato statyba toje teritorijoje, tai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamyba vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatoma nauja statyba būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, o nepavykus to atlikti, būtų sudaromas susitarimas tarp šio asmens ir vėjo elektrinės vystytojo. Papildomai žr. formuluotes prie Lietuvos Respubliko Seimo Teisės departamento pastabos Nr. 23 ir Nr. 34. 51.
Bendros pastabos:
a) naujų mokesčių taikymas ne visada sąlygoja proveržį kurį iliustruoja šis įstatymų pakeitimų projektas, taigi, savivaldybes gauna nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokestį, tad ar reikia panaudoti trečiąjį skatinti jų palaikymą AE plėtros atžvilgiu? ar ne geriau jį naudoti elektros tinklų modernizavimui?
c) siūloma įvesti per einamąjį periodą ir teisinės aplinkos apsaugą projektams kurie jau pradėti vystyti leidžiant jiems toliau vystyti projektus pagal senas sąlygas nuo techninių prisijungimo sąlygų gavimo, kadangi jie jau buvo įsivertinę aplinką, nusipirkę arba išsinuomavę sklypus ir pradėjo vystyti projektus atsižvelgdami į tos dienos teisinį reguliavimą.
d) įstatymų pakeitimų projektus smulkmeniškai isdiskutuoti su kiekvienos srities ekspertais papildomai ir į juos atsižvelgti, nes kai kuriais atvejais nėra atsižvelgiama į šios rinkos dalyvių interesus be reikšmingos techninės, politinės ir ekonominės priežasties.
e) standartizuoti ir peržiūrėti kiekvienos susijusios institucijos leidimų ir pažymų išdavimo terminus, juos trumpinti bei užtikrinti terminų laikymosi kontrole. Jeigu per nustatyta laikotarpį institucijai to pateikti nepavyksta, traktuoti tai kaip išduotą leidimą/pažymą. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad gamybos įmoka skirta ne savivaldybei, o konkretiems bendruomenių projektams, kas padės gerinti AEI plėtros įvaizdį vietos bendruomenėse. Taip pat įsigaliojimo terminus siūloma koreguoti taip, kad būtų galima pasiruošti naujiems procesams. Diskusijos su rinkos dalyviais vyksta nuolatos. Sprendimai priimami įvertinus rinkos dalyvių pasiūlymus, tačiau tuo pačiu ir atsižvelgiant į viešąjį interesą. Manytina, kad leidimų ir pažymų išdavimo terminai yra nustatyti optimalūs. 52. AB „Amber grid“, 2022-05-2314 Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 (toliau
Grid“ (toliau – Bendrovė) kaip gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui itin aktualūs Įstatymo 32 straipsnio pakeitimai, susiję su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų. Projekto derinimo su visuomene metu Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai adresuotu 2022-04-05 raštu Nr. 2022-04-05 Nr. 7-214-429 „Dėl pastabų ir pasiūlymų įstatymų projektams“ Bendrovė yra pritarusi Projektui, įskaitant ir jo 13 straipsnio dėl Įstatymo
m. vasario 24 d. prasidėjusį karą Ukrainoje, su tuo susijusius ribojimus, trūkinėjančias tiekimo grandines ir Bendrovėje pradėtus taikyti naujus techninius sprendinius, viešojoje Bendrovės internetinėje svetainėje paskelbtos biodujų gamintojams aktualios informacijos apimtis bei faktinę situaciją, kai iš Bendrovės praktikos matyti, jog galutinės prijungimo sąlygos šalių patvirtinamos ir galutinai suderinamos tik pasirašant prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį (nepriklausomai nuo ankstesnio jų suderinimo ir patvirtinimo), siūlome supaprastinti Projekte įtvirtintą biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų procesą atsisakant galutinių prijungimo sąlygų išdavimo iki prijungimo sutarties pasirašymo kaip atskiro etapo (laikant jį pertekliniu). Tokiu atveju biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų procesą sudarytų šie trys pagrindiniai etapai:
b) Galutinių prijungimo sąlygų suderinimo ir prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties pasirašymo etapas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, Bendrovė siūlo iš dalies pakoreguoti Projekto 13 straipsnio projektą (žr. priedą). Pastebėtina, kad Bendrovės siūlomame Projekto 13 straipsnio projekto variante yra atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. balandžio 25 d. išvadoje Nr. XIVP-1571 pateiktas pastabas Projekto 13 straipsniui. 13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų
privalo sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Biodujų gamybos įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi laikantis visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės, dujų slėgio ir kitų reikalavimų. 2. Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos pateikimo dienos išduoti preliminarias prijungimo sąlygas gavimo dienos energetikos ministro nustatyta tvarka pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius reikalavimus;
2) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo grafiką;
4) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką. apie veiksmus, kurie turi būti atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, ir pateikia preliminarias prijungimo sąlygas. 3.
išduodamose preliminariose prijungimo sąlygose turi būti nurodoma su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše nurodyta informacija. 4. Preliminarios prijungimo sąlygos galioja 12 mėnesių nuo jų išdavimo biodujų gamintojui dienos. Per šioje dalyje nustatytą galiojimo laikotarpį nesuderinus preliminarių prijungimo sąlygų su dujų sistemos operatoriumi, biodujų gamintojas netenka teisės teikti prašymo dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties sudarymo. 5. Visais atvejais dujų sistemos operatorius ir biodujų gamintojas, planuojantis prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, keičiasi visa biodujų gamybos įrenginiams prijungti prie dujų sistemos reikalinga technine ir kita informacija. 6. Preliminariose prijungimo sąlygose nurodomi preliminarūs biodujų gamintojo įrenginių prijungimo prie dujų sistemos reikalavimai yra skirti biodujų gamintojo būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria nei biodujų gamintojui, nei dujų sistemos operatoriui jokių papildomų teisių ir pareigų, išskyrus biodujų gamintojo teisę kreiptis į dujų sistemos operatorių dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties sudarymo. 37. Biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai. Dujų sistemos operatoriui ir biodujų gamintojui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas, dujų sistemos operatorius per 60 kalendorinių dienų nuo biodujų gamintojo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos gavimo dienos pateikia biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutarties ir galutinių prijungimo sąlygų projektą. 8.
prijungimo prie dujų sistemos tašką nustato dujų sistemos operatorius, atsižvelgdamas į biodujų gamintojo pateiktame prašyme nurodytą esamų ar planuojamų biodujų gamybos įrenginių buvimo ar statybos (įrengimo) vietą ir įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus. 9. Biodujų gamintojo prašymo išduoti preliminarias prijungimo sąlygas, prašymo sudaryti biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartį formos, kartu su prašymais pateikiamų dokumentų sąrašas nustatomas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintame Dujų sistemos operatoriaus prijungimo prie dujų sistemos tvarkos apraše. 10. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbus dujų sistemų operatoriaus valdomų dujų tinklų dalyje atlieka (organizuoja) dujų sistemos operatorius. Naujas biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir/ar statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje (jos objektuose ar atskirose jų dalyse) biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teikiant prijungimo paslaugą pastatytos ir (ar) įrengtos dujų sistemos, jų objektai ir (ar) atskiros dalys yra dujų sistemos operatoriaus nuosavybė, nekeičiant rekonstruotų ar perkeltų dujų sistemos objektų nuosavybės. 11. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų paslaugos kaina yra lygi faktinių išlaidų, susijusių su dujų sistemos operatoriaus dujų sistemos (jos objektų ar atskirų dalių) projektavimo ir statybos (įrengimo) darbais, kuriuos reikia atlikti siekiant prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemos, sumai. Visas faktines išlaidas susijusias su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų apmoka biodujų gamintojas, kurio biodujų gamybos įrenginiai yra prijungiami prie dujų sistemų.
Biodujų gamintojo atlikti, šio straipsnio 10 dalyje nurodyti darbai, yra laikomi prijungimo prie dujų sistemų paslaugos dalimi.“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau ‒ Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. (1.20-05E)3-255 pateiktais išvadoms gauti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 41, 48², 49, 58, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – EEĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ir 20³ straipsniais įstatymo projektu (toliau – AIEĮ projektas) (toliau kartu – Projektai), 2022 m. balandžio 6 d. raštu Nr. R2-(E)-2179 pateikė pastabas Projektams. Taryba, įvertinusi Projektų pastabų derinimo pažymą ir pagal pateiktas pastabas patikslintus Projektus, pakartotinai su argumentais ir pagrindimais teikia esmines pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. 1. Dėl patikslino AIEĮ projekto 6 straipsnio. Šiuo straipsniu siūloma numatyti naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13¹ straipsnį, kuriuo įvedamos įmokos už pagamintą elektros energiją gamintojams iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šių įmokų administravimą pagal AIEĮ projektą atliktų paskirtas įmokos administratorius.
Tuo pačiu siūloma numatyti Tarybai naują funkciją – Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. Pažymėtina, kad šiuo pakeitimu Tarybai yra priskiriamos reguliuotojui nebūdingos funkcijos. Pagal Tarybos nuostatus[¹], Taryba yra nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę. Tai įgyvendinama Tarybai nustatant reguliuojamas paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugų kainas (kaip tai, be kita ko, numatyta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67–69 straipsniuose), taip pat atliekant šių subjektų priežiūrą ir kontrolę. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 16¹ straipsnis ir Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies 2 punktas numato pareigą energetikos įmonėms, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas, atlikti jų patikrą bei pateikti auditoriaus patikrintas ataskaitas su išvadomis Tarybai.
Taryba analizuoja reguliuojamų įmonių sąnaudas, vertina jų pagrįstumą, tokiu būdu užtikrindama, kad į reguliuojamų paslaugų kainas būtų įskaičiuotos tik pagrįstos (būtinosios) veiklai sąnaudos, t. y. pati sąnaudų patikra ir kontrolė yra priemonė nustatyti objektyviai teisingas reguliuojamų paslaugų kainas. Tuo tarpu įmokos administratoriaus veiklos priežiūros rezultatas neatsispindėtų jokiose kainose, kadangi šis subjektas neteikia reguliuojamų energetikos paslaugų. Taip pat AIEĮ projektu numatoma, kad Taryba turi įvertinti, ar įmokos administratorius tuo pačiu laikėsi administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, t. y. Tarybai numatyta vertinti, ar įmokos administratorius efektyviai vykdė įmokų administravimą. Pažymėtina, kad įmokos administratoriaus patirtos išlaidos atliekant įmokų administravimą bus dengiamos iš pačių elektros energijos gamybos įmokos lėšų, o ne iš reguliuojamų paslaugų kainų. Šiuo atveju taip pat nėra aišku, kokiais būdais ir pagal kokius kriterijus turėtų būti įvertintas įmokos administratoriaus vykdomos veiklos efektyvumas. Tarybos vertinimu, numatomas įmokų administravimo mechanizmas turėtų būti kuriamas taip, kad užtikrintų sklandų įmokų panaudojimo procesą ir tuo pačiu kuo mažesnę administracinę naštą tiek pačiam įmokos administratoriui, tiek kitoms institucijoms ir būtų išvengta papildomų procedūrų, kurios nesukuria pridėtinės vertės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina išbraukti iš AIEĮ projekto Tarybai numatomas jai nebūdingas įmokos administratoriaus priežiūros funkcijas.
Tuo pačiu manytina ir siūlytina, kad siekiant AIEĮ projekte numatytų tikslų, efektyvesnis įmokos administratoriaus veiklos priežiūros būdas būtų kasmetinis veiklos rezultatų auditavimas, kuris taikomas visiems juridiniams asmenims. Siūlytina naujo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13¹ straipsnio 5 ir 10 dalis išdėstyti taip:
„5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti
atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant nustatytiems aplinkybių Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.“ „10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją . Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos gamybos įmokos administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Energetikos ministerijai teikti ataskaitas apie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų panaudojimą.“ Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 13³ straipsnio 5, 13 ir 14 dalis ir jas išdėstyti taip:
„5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti
atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai.
Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.
<...>
Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti.
Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 14. Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos gamybos įmokos administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos panaudojimą.“
9
projekto 8 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tarpinstituciniu lygmeniu vyksta diskusijos dėl siūlymų buitiniams vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos kainą diferencijuoti į elektros energijos ir galios mokestį, buitiniams gaminantiems vartotojams susidarys analogiška situacija kaip ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams, kurie permoka už naudojimosi elektros tinklu, nes kaip gaminantys vartotojai turi mokėti už naudojimosi elektros tinklais paslaugą ir kaip vartotojai – galios dedamąją už persiuntimo paslaugą. Siekiant to išvengti, taip pat siekiant išvengti dažno Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimo, siūlome palikti Tarybos kompetencijai nustatyti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos būdus buitinių elektros energijos vartotojų atveju ir AIEĮ projekto 8 straipsnio 4–7 dalis išdėstyti taip:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Gaminantys vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą nustatyta tvarka patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
5Papildyti 20¹ straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba buitiniams gaminantiems vartotojams gali patvirtinti naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, nustatytą vienu ar keliais iš šių būdų:
už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;
už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios;
elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;
pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Kai naudojimosi elektros tinklais paslaugos kaina nustatoma keliais atsiskaitymo būdais, Buitiniai buitiniai gaminantys vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, jog gaminančių vartotojų atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos būdai turi būti nustatyti įstatymo lygmeniu ir į galimus pokyčius dėl vartotojams taikomos elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos diferencijavimo. 1. Pakeisti 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Gaminantis Gaminantys vartotojas vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme apibrėžtą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą nustatyta tvarka patvirtintą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais
paslaugų kaina gali būti mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtindama buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, ją nustato šiais būdais:
skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;
elektrinės leistinos generuoti galios;
energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;
pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.“
7Pakeisti 20¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Buitiniai Gaminantis gaminantys vartotojas vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais ir rinktis vienanarę ar dvinarę naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Buitiniai Gaminantis gaminantys vartotojas vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių arba per vieną mėnesį po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato naują naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.“ Atsižvelgiant į tai, jog Taryba pasinaudojimo tinklais kainas nustato rudenį ateinantiems metams ir siekiant, jog nebūtų formalaus poreikio keisti Tarybos priimtus pasinaudojimo 2022 m. tinklais. nutarimus, ir atsižvelgiant į tinklų operatorių poreikį pritaikyti IT sistemas prie naujo reguliavimo, siūloma numatyti, kad 20¹ straipsnio 5 dalies 4) punkto nuostatos įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1d. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba16
3Dėl patikslinto AIEĮ projekto 14 straipsnio.
Tarybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad naujoje Elektros energetikos įstatymo redakcijoje numatoma, jog leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus bei leidimai gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių nebus išduodami, taip pat siekiant mažinti administracinę naštą ir įvertinus tai, kad saulės šviesos energijos elektrinėms, kurių galia didesnė kaip 100 kW, nustatyti sudėtingesni prijungimo prie operatoriaus tinklo reikalavimai lyginant su saulės elektrinių nuo 30 kW iki 100 kW, siūloma nustatyti, kad supaprastinti reikalavimai būtų taikomi mažesnėms kaip 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, taip pat saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams. Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 14 straipsniu keičiamo AIEĮ 49 straipsnio 5 dalies preambulę išdėstyti taip: „5. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:“ Pritarti Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsniu dėstomo įstatymo 49 straipsnio 8 dalį ir jas išdėstyti taip:
„5. Mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios
vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai: <...>“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Argumentai: Nemaža dalis Lietuvos gyventojų disponuoja daugiau nei vienu gyvenamuoju objektu, kuris vartoja elektros energiją. Suprasdami, kad pasirinkus skirtingus elektros tiekėjus iškiltų sunkumų apskaityti ir kompensuoti dalį ar visą iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, siūlome elektros vartotojui palikti alternatyvą: 1) iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą priskirti vienam elektros tiekėjui ir vienam vartotojo objektui; 2) kelių objektų naudojamą elektros energiją priskirti vienam tiekėjui, jei asmuo yra sudaręs sutartis su tuo pačiu elektros tiekėju. Tokiu būdu būtų išvengta dabar galiojančios praktikos, kai atsinaujinančios elektros vartotojas privalo iš anksto fiksuoti konkrečius planuojamos suvartoti elektros energijos kiekius pagal kiekvieną atskirą elektrą naudojantį objektą, vietoje to jis galėtų (jei to pageidauja) taikyti suminę visų objektų, naudojančių atsinaujinančią elektros energiją, apskaitą. Tokia apskaita neapsunkintų ir elektros tiekėjo, nes jo kompiuterio ekrane, vartotojui mokant kas mėnesį už sunaudotą elektrą, matyti visi objektai, kuriems taikoma tokia suminė apskaita. Pasiūlymas: Pakeisti 20¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: “7. Elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Elektrinėje, kurios prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram gaminančiam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant gaminančio vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susietos tik to paties gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės arba jų dalys.
Vienai elektros energijos vartojimo vietai gali būti priskirtos kelios elektrinės ar elektrinių dalys, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Jei vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros vartojimo vieta, tai elektros energijos tiekėjas privalo užtikrinti suminę pagamintos ir suvartotos elektros energijos apskaitą visiems tiekėjo aptarnaujamiems objektams, kuriems vartotojas su minėtu tiekėju yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis.” Jei vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau nei viena elektros vartojimo vieta, tai elektros energijos tiekėjas privalo užtikrinti suminę pagamintos ir suvartotos elektros energijos apskaitą visiems tiekėjo aptarnaujamiems objektams, kuriems vartotojas su minėtu tiekėju yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis.” Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Įstatymo projekto 89straipsniu dėstomo įstatymo 20¹ straipsnį papildyti nauja 7¹ dalimi: „9. Papildyti 20¹ straipsnį 7¹ dalimi: „7¹. Kai gaminančiam vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklauso daugiau negu viena elektros energijos vartojimo vieta, kuriose jis yra sudaręs elektros energijos tiekimo sutartis su tuo pačiu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, šis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas užtikrina suminį atsiskaitymą už pagamintą ir į elektros energijos tinklus patiektą bei visose jo vartojimo vietose suvartotą elektros energijos kiekį.“ Siūloma numatyti, kad šios dalies nuostatos įsigalioja nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 2.
5 Argumentai: Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) įtvirtinti gaminančių vartotojų tarifų nustatymo principus. Šiuo metu gaminantys vartotojai yra pernelyg apmokestinami ir tokiu būdu lėtėja gaminančių vartotojų plėtra. Svarbu pažymėti, kad gaminantys vartotojai sparčiai mažina degalų bei dujų sunaudojimą, nes yra linkę pereiti prie elektromobilių, namų šildymo elektra sistemų ir pan. Svarbu nustatant tarifo apskaičiavimo principą atsižvelgti į didesnį KW išnaudojimą ir absoliučią sumokamą sumą. Analogišką apskaičiavimo principą siūloma pritaikyti ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 20¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gaminantys vartotojai, atitinkantys Elektros energetikos įstatyme įtvirtintą buitinio elektros energijos vartotojo sąvoką (toliau – buitiniai gaminantys vartotojai), moka Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, netaikant VIAP, perdavimo tarifo galios dedamosios bei pusės skirstymo vidutinės įtampos tarifo dalies bei užtikrinant, kad buitiniai gaminantys vartotojai nebūtų apmokestinami daugiau nei buitiniai vartotojai atsižvelgiant į didesnį gaminančių vartotojų efektyvumą bei vertinant per absoliučią (įskaitant kintamą ir pastoviąją dalį) sumokamą sumą infrastruktūros išlaikymui.
Tokiu būdu pasinaudojimo tinklais tarifas pilnai įvertins ir padengs įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti buitinių gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
2) diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas buitinio gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“ Nepritarti Komiteto argumentai: Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtinti pagrindiniai naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kainos nustatymo principai. Šios kainos nustatymo sąlygos detalizuotos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintoje metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva 2018/2001 numato, kad valstybės narės valstybės narės turi užtikrinti, kad gaminantys vartotojai subalansuotai ir tinkamai prisidėtų prie bendros elektros energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo sąnaudų paskirstymo sistemos, kai elektra teikiama tinklui.
Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma naudojimosi elektros energijos tinklais paslaugų kaina. 3. Seimo nariai Lukas Savickas, Tomas Tomilinas, Jonas PInskus 2022 05 177 Argumentai: Atsižvelgiant į augančių bendruomenių aktyvumą ir didėjančią vietos savivaldos kompetenciją bei siekiant skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą bei didinti savivaldos finansinį savarankiškumą, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų administravimą pavesti savivaldai. Atkreiptinas dėmesys, kad gamintojai jau šiuo metu į savivaldybių biudžetą tiesiogiai moka nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčius. Todėl šis siūlomas reguliavimas nebūtų iššūkis savivaldai. Pažymėtina, kad tam tikri gamintojai jau dabar turi paramos susitarimus su vietos bendruomenėmis. Funkcijų, susijusių su gautų atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų paskirstomu ir skyrimu bendruomenių ar jų organizacijų vykdomiems projektams, delegavimas savivaldai paskatintų bendruomenes ir jų organizacijas palankiau žiūrėti į atsinaujinančius energetikos išteklių plėtrą jų teritorijoje. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu: „13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka 1.
Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse. 2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos nemoka:
1) gaminantys vartotojai;
2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
3) aktyvieji elektros energijos vartotojai;
4) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos;
5) piliečių energetikos bendrijos;
6) gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui;
7) gamintojai, kurie laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu;
8) gamintojai, eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
9) gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliota įstaiga skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu. 8.
institucijos arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytomis sąlygomis, atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų. Gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos lėšos naudojamos Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 9. Įmokos administratorius Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija neįvykdo Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją apie Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Siūlomo reguliavimo tikslas įtvirtinti vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už centralizuotą gamybos įmokos lėšų surinkimą ir jų paskirstymą bendruomeninių organizacijų projektams. Taip būtų užtikrinamas didesnis lėšų panaudojimo ir paskirstymo skaidrumas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad projektų atrankos funkciją perduodant įmokos administratoriui, būtų užtikrintas projektų atrankos objektyvumas, vadovaujantis AIE įstatyme ir LRV nutarime nustatytais kriterijais ir tvarka. Taip pat būtų užtikrinta, kad skirtingose savivaldybėse bus taikomos vienodos, aiškios ir nediskriminuojančios projektų atrankos sąlygos bei procedūros. 4. Seimo narys Lukas Savickas, 2022 05 1794 Argumentai:
Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr.
XIVP-1571 (toliau
Papildyti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnį 2¹ dalimi: „4. Papildyti 20¹ straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Gaminantis vartotojas, nutraukęs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį
ir pasirinkęs naują elektros energijos tiekėją, turi teisę visą sukauptą į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį perkelti pas naują elektros energijos tiekėją arba už šį kiekį gauti kompensaciją nutrauktoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pateiktas siūlymas perteklinis, nes siūlomas reglamentavimas yra įgyvendinamas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., pagal šiuo metu galiojančių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 17¹punktą, kuriame numatytos sąlygos pakeitus elektros energijos tiekėją ar pasirinkus naują tiekėją. Siekiant aiškumo, siūloma papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnį 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau, negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina. Gaminančiam vartotojui, nepasibaigus kaupimo laikotarpiui, keičiant elektros energijos tiekėją arba pasirenkant naują, sukaupto, bet nesuvartoto elektros energijos kiekio perkėlimas ir atsiskaitymas už jį atliekamas energetikos ministro nustatyta tvarka;“
6 Argumentai: Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr.
XIVP-1571 (toliau
Pakeisti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pakeisti 20¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Buitiniai gaminantys vartotojai už naudojimosi
elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais arba už atgautą elektros energijos kiekį atsiskaityti gaminančio vartotojo sukauptu į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekiu, pagal taikant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio, bet ne didesnį kaip 20 procentų.
Buitiniai gaminantys vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių arba per vieną mėnesį po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato naują naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Nepritarti dėl nekintančio elektros energijos gamybos kiekio nustatymo, kuriuo gaminantys vartotojai galėtų atsiskaityti už elektros energiją. Žr. Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos argumentą Nr. 11 Pritarti dėl atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdo keitimo dažnumo. 1. Pakeisti 20¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6.Buitiniai Gaminantis gaminantys vartotojas vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas gali atsiskaityti šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais ir rinktis vienanarę ar dvinarę naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Buitiniai Gaminantis gaminantys vartotojas vartotojai gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių arba per vieną mėnesį po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato naują naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.“ 6.
Seimo narys Lukas Savickas, 2022 05 179 Argumentai: Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau
Pripažinti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 13 dalį netekusia galios:
„12. Pripažinti netekusia galios 20¹straipsnio 13 dalį. „13. Gaminančių vartotojų kaupimo
laikotarpis taikomas iki 2040 m. balandžio 1 d.“ “
Gedvilienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-206 Argumentai: Siekiant užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, šios plėtros priežiūrą ir kontrolę būtina užtikrinti tikslinį elektros tinklų išnaudojimą efektyviausiu būdu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti plėtros ribas mažiau efektyvioms technologijoms bei šio plėtros peržiūros mechanizmą. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo 13 straipsnį 10 dalimi. „10. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW.
Suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi. Į šią galią nėra įskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai šių bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai yra savivaldybės ar savivaldybių įmonės, o jų pagrindinė paskirtis – mažinti energetinį skurdą ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia. Pasiekus 2 GW suminės įrengtosios galios dydį, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Papildyti projekto 6 straipsnį 2 dalimi, ir išdėstyti ją taip:
2Papildyti 13 straipsnį 10 dalimi:
„10. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai neišduoda gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų.
Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose ketinimų protokoluose, leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose gamintojams, kuriems leidimai nėra reikalingi, suma. Į šią galią nėra įskaičiuojama atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms, piliečių energetikos bendrijoms ir gaminantiems vartotojams priskirta elektrinių įrengtoji galia. Pasiekus 2 GW suminę įrengtąją galią, Vyriausybės įgaliota institucija atlieka technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir, atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, teikia Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros.“
3 Argumentai: Siekiant užtikrinti atsinaujinančios energetikos plėtros priežiūrą ir kontrolę bei laiku reaguoti į situacijas, kai atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės nėra plėtojamos, tačiau tinklų pralaidumai lieka rezervuoti, tikslinga dažniau nei kas ketvirtį pateikti informaciją Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai apie vykdomų projektų eigą ir ketinimų protokolų vykdymą. Taip pat siekiant skaidriai atlikti priežiūros ir kontrolės procedūras, tinklų operatoriai turi teikti informaciją ir apie išduotas elektrinėms išankstines prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį: „16.
Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį mėnesį teikia Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai (toliau – Lietuvos energetikos agentūra) informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą bei išduotas išankstinės prijungimo sąlygas.“
3 Argumentai: Savivaldybių bendrieji planai numato tam tikrų teritorijų, kuriose šiuo metu yra žemės ūkio paskirties sklypai, urbanizavimą. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę statyti vėjo elektrines žemės ūkio paskirties sklypuose, nedetalizuojant, kokiose teritorijose yra šie sklypai. Ši nuostata gali sukelti neaiškumų ir sunkumų įgyvendinant ją praktikoje, kadangi vėjo elektrinės turi būti statomos tam tikrais atstumais nuo gyvenamųjų namų dėl galimo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, o numačius galimybę jas statyti teritorijose, kurios ateityje bus urbanizuojamos, susidarys situacija, kad planuojama urbanizuoti teritorija negalės būti panaudota pastatų statybai. Todėl tikslinga numatyti, kad vėjo elektrinių statyba galima tik žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad hibridines elektrines gali sudaryti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginiai, ir siekiant skatinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, netikslinga riboti galimybių įrengti tik prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines žemės ūkio paskirties sklypuose. Pasiūlymas:
taip: „3.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama negalima), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas (sklypai) yra neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“
2Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį 4 dalimi:
„4. Statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines, turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemės ūkio paskirties sklypus pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių sklypų savininkai.“
dalimis. Analogiškus pakeitimus atlikti Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalyje. 1. Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama negalima), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines;
2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas (sklypai) yra neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines.“
2Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį 4 dalimi:
„4. Statant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines, turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemės ūkio paskirties sklypus pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių sklypų savininkai.“
dalimis. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Siekiant užtikrinti galimybę statyti saulės, vėjo, biodujų ir hibridines elektrines žemės ūkio paskirties žemėje ir numatyti visas išimtis, susijusias su teritorijų planavimu, dėl saulės ir vėjo elektrinių, siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį ir papildyti naujomis 4 ir 5 dalimis ir patikslinti Teritorijų planavimo įstatymo projektą Nr.XIVP-1575.
Patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio 3-6 dalis ir jas išdėstyti taip:
ir neurbanizuojamose teritorijose Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama negalima), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines
2) vėjo elektrines - (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas (sklypai) yra neurbanizuotose ar neurbanizuojamose teritorijose;
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo mastas neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų statybos teritorijų planavimo dokumentuose - žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;
4) prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines - žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. 4.
elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), žemės ūkio paskirties sklypuose turi būti užtikrinta galimybė naudoti žemės ūkio paskirties sklypus žemę pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą. Už žemės naudojimą pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą atsako šių žemės sklypų savininkai ir kiti naudotojai, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sutikime nenumatyta kitaip. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytose teritorijose šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. 6. Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.“ Teritorijų planavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1575 pakeitimas:
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių
statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus vėjo elektrines, saulės šviesos energijos elektrines ir kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus).“
Gedvilienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-2015 Argumentai: Lietuva turi dideles ambicijas atsinaujinančių išteklių energetikos srityje ir jau reikšmingai prisidėjo siekiant bendro Europos Sąjungos neutralumo – 2020 m. Lietuvos bendro galutinio energijos suvartojimo atsinaujinančių išteklių dalis sudarė 26,98 proc.
Lietuva, suprasdama klimato kaitos svarbą, iš esmės palaiko ambicingesnius Europos Komisijos tikslus ir siekius, siūlomus įtvirtinti atnaujinamoje 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – atnaujinama Direktyva). Pastebėtina, kad atnaujintoje Direktyvoje siūloma įtvirtinti atsinaujinančių išteklių tikslus pramonėje (atnaujinamos Direktyvos 22a straipsnis), kam iš esmės pritaria tiek Lietuva, tiek kitos valstybės narės. Siekiant spartesnės atsinaujinančių išteklių plėtros ir jau dabar pradėti pramonės ir komercijos perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, siūlytina jau dabar nustatyti sąlygas atsinaujinančių išteklių plėtrai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. 2. Projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės, gyvenamosios paskirties pastatus (jų dalis), turi būti numatyta įrengti atsinaujinančius išteklius naudojantį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio leistina naudoti galia būtų ne mažesnė kaip vartotojo objektui suteikta leistina naudoti galia.
Kai nurodytos leistinos generuoti galios atsinaujinančius išteklius naudojančiam elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti nėra techninių galimybių, nurodytos paskirties pastato (jų dalies) valdytojas turi užtikrinti, kad elektros energijos vartojimo poreikis būtų padengtas kitais pagrindais įsigyjama elektros energija iš atsinaujinančių išteklių. 2. 3. Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.“ Pritarti Siūloma papildyti Įstatymo projektą nauju straipsniu ir tikslinti po jo dėstomų straipsnių numeraciją. 11. Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-2017 Argumentai: Vertinant AB „Energijos skirstymo operatorius“ viešai skelbiamą transformatorių pastočių laisvų galių žemėlapį gamintojams, matyti, kad laisvų galių skirstymo ir perdavimo tinkluose yra miestų teritorijose, kur atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ribota dėl urbanizuotų teritorijų, todėl siūlytina skatinti saulės šviesos energijos elektrines įrengti ant daugiabučių pastatų stogų. Vertintina, kad šiuo metu teisinis reguliavimas dėl saulės elektrinių įrengimo ant daugiabučių stogų yra pakankamas, tačiau trūksta praktikos ir gairių, kaip tai turėtų būti daroma.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą. Taip pat rengia ir savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant daugiabučio namo stogo ir standartines daugiabučio namo stogo nuomos (panaudos) sutarties sąlygas, kuriose taip pat turi būti nurodytos saulės šviesos energijos elektrinės įrengimo ant stogo, eksploatavimo ir stogo naudojimo sąlygos, daugiabučio namo patalpų savininkų ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir saulės šviesos energijos elektrinės valdytojo teisės ir pareigos.“ Pritarti
nauju 17 straipsniu
9 Argumentai: Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma pakeisti numatytas vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas, numatant trumpiausią galimą atstumą nuo didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės iki nurodytų pastatų ar teritorijų. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo 48 punkte yra reglamentuotas sanitarinės apsaugos zonos dydis (nuo 200 iki 440 metrų) diferencijuojant jį priklausomai nuo vėjo elektrinės įrengtosios galios. Tuo tarpu Projektu Nr.
Tuo tarpu Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma nustatyti trumpiausią galimą atstumą (ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4) nuo didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, arba vėjo elektrinės, kuri yra didesnė negu 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), nepriklausomai nuo vėjo elektrinės galingumo, iki nurodytų pastatų ar teritorijų nediferencijuojant jo priklausomai nuo vėjo elektrinės įrengtosios galios. Projekto Nr. XIVP-1571 rengėjai pasirinkto numatomo atstumo neanalizuoja santykyje su neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai ir, atitinkamai, tokio savo pasirinkimo nepagrindžia. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių geroji patirtis (pavyzdžiui Danijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos teisinis reglamentavimas) pagrindžia, kad yra atsižvelgiama ne į vėjo elektrinės stiebo aukštį, o į bendrą vėjo jėgainės aukštį (t.y. įskaitant ir sparnuotės dydį). Be to, Projekte Nr. XIVP-1571 siūlomas teisinis reglamentavimas mažesnės negu 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, vėjo elektrinės galimą maksimalų aukštį skaičiuoja vadovaujantis bendru vėjo elektrinės aukščiu (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį). Šios vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Tuo tarpu didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms vėjo elektrinės aukštis, nuo kurio yra skaičiuojamas atstumas iki nurodytų pastatų ar teritorijų, skaičiuojamas tik vertinant elektrinės stiebo aukštį. Vadovaujantis techniniais vėjo elektrinių parametrais, vėjo elektrinės sparno ilgis prilygsta vidutiniškai pusei vėjo elektrinės stiebo ilgio. Pavyzdžiui, gamintojo pateikiamais duomenimis, 2 MW galios 90 metrų stiebo aukščio vėjo jėgainės sparnuotės aukštis yra 58 metrai.
Atitinkamai atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytų pastatų ar teritorijų, skaičiuojant tik vėjo jėgainės stiebo aukštį, vadovaujantis siūlomu reglamentavimu, būtų 360 metrų, tuo tarpu atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytų pastatų ar teritorijų skaičiuojant pagal bendrą vėjo elektrinės aukštį būtų 592 metrų. Taigi, skaičiuojant tik vėjo jėgainės stiebo aukštį atstumas būtų 80 metrų mažesnis negu esančiame teisiniame reglamentavime nustatytose sanitarinės apsaugos zonos. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir esamame teisiniame reglamentavime numatytos vėjo jėgainių sanitarinės apsaugos zonos yra mažesnės negu kitų Europos Sąjungos valstybių, Europos Sąjungos komisijos pateikiamais duomenimis minimali sanitarinė apsaugos zona tokio galingumo jėgainėms yra 500 metrų. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atliktos analitinės medžiagos 22/44 „Sanitarinės apsaugos zonos, triukšmo ir kiti apribojimai statyti vėjo bei saulės elektrines Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje buvo analizuojamas teisinis reglamentavimas Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje, duomenimis minimalus numatomas atstumas yra vertinamas atsižvelgiant į jėgainės galingumą ir išskiriamą triukšmo lygį ir jis yra ne mažesnis negu 500 metrų, o daugelyje valstybių ir gerokai didesnis, be kita ko, savivaldybėms yra suteiktos teisės nustatyti didesnius atstumus ir nenumatytos tokio minimalaus atstumo išimtys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti visuomenės apsaugą nuo galimo neigiamo vėjo elektrinių poveikio bei vadovaujantis gerąja kitų valstybių, turinčių ilgametę vėjo jėgainių eksploatavimo patirtį, praktika, siūlome atstumą nuo vėjo jėgainių skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą vėjo jėgainės aukštį bei nustatyti minimalų galimą atstumą nuo vėjo jėgainių iki miestų ar miestelių ir pavienių gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų susijusių su apgyvendinimu, nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose bei rekreacinių teritorijų, bei suteikiant savivaldybėms teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą. Pažymėtina, kad Projekto Nr. XIVP-1571 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatose nurodyta išimtis leisti atlikti nurodytos paskirties naujų pastatų ar patalpų statybas, rekonstrukciją ar paskirties keitimą į nurodytos paskirties pastatus ar patalpas ir arčiau nurodyto trumpiausio atstumo. Ši išimtis siejama su poveikio aplinkai vertinimo išvadomis dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reglamentavimą poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas tik esant nustatytiems vėjo jėgainių kiekybiniams ir aukščio požymiams, t. y. ne kiekvienu vėjo elektrinės statybos atveju, poveikio aplinkai vertinimu grindžiama išimtis yra neaiški, gali lemti vėjo elektrinių vystytojų piktnaudžiavimus. Be to, kitose šalyse, turinčiose ilgametę vėjo energetikos plėtros patirtį, minimalaus atstumo išimčių nėra numatoma, priešingai - suteikiama teisė padidinti minimalų atstumą, pavyzdžiui, atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus ir fizikinę taršą. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų susijusių su apgyvendinimu, nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose bei rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį) metrais, padaugintas iš 4, bet ne mažesnis negu 1000 metrų iki miestų ar miestelių gyvenamųjų vietovių ir ne mažesnis negu 500 metrų iki pavienio gyvenamojo namo.
Savivaldybės turi teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant, atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra užtikrinama atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Vėjo elektrinių stiebo aukštis priklauso nuo vėjo elektrinės modelio. Vėjo elektrinių, kurios galia yra nuo 30 kW iki 300 kW, bokšto aukštis siekia nuo 28-50 m, vėjo elektrinių, kurių galia yra nuo 300 kW iki 2 MW, bokšto aukštis sudaro nuo 50 iki 115 m, galingesnių nei 2 MW vėjo elektrinių bokšto vidutinis aukštis sudaro 115-170 m.
Atitinkamai, įvertinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte numatytą prievolę statyti vėjo elektrines atstumu, t. y. bokšto aukštis padaugintas iš 4, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomi nustatyti atstumai būtų artimi šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte įtvirtintiems vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydžiams. Tuo atveju, kai numatoma statyti vėjo elektrinę, o žemės sklypo, patenkančio į norminį (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) atstumą, savininkas yra pradėjęs procedūras siekiant statyti naują gyvenamosios ar panašios paskirties pastatą toje teritorijoje, tai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamyba vėjo elektrinėje, turi užtikrinti, kad sklype, kur numatoma nauja statyba būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, o nepavykus to atlikti, būtų sudaromas atskiras susitarimas tarp šio asmens ir vėjo elektrinės vystytojo. 13. Seimo narė Laima Nagienė 2022-05-241615 Argumentai:
Projektu Nr. XIVP-1571 siekiama iš esmės pakeisti esamą žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkų informavimo apie planuojamą statyti vėjo elektrinę tvarką. Esamas teisinis reglamentavimas (LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnis) numato, kad yra reikalinga gauti visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į vėjo elektrinėms nustatomą apsaugos zoną, rašytinius sutikimus.
Kartu pažymėtina, kad pagal esamą reglamentavimą yra numatyta tokio reglamentavimo išimtis - baigtinis viešą interesą tenkinančių atvejų sąrašas, kuomet minėtų subjektų sutikimų gauti nereikia, o jie yra informuojami LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje numatyta tvarka. Taip pat šiuo metu žemės sklypų, esančių vėjo elektrinės sanitarinėje zonoje, savininkams yra atlyginami nuostoliai, t.y. mokamos kompensacijos dėl nustatomų žemės apribojimų, numatytų LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje. Kompensacijos dydis yra susitarimo tarp vėjo elektrinės vystytojo ir žemės, patenkančios į sanitarinės apsaugos zonas, savininko objektas. Pažymėtina, kad LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytos išimtys, kuomet kompensacijos yra apskaičiuojamos pagal LR Vyriausybės nustatytą metodiką, LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Projektu Nr. XIVP-1571 siekiama nustatyti specialią tvarką, kuomet žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai yra informuojami kartu suteikiant jiems prieštaravimo būsimos vėjo elektrinės statybai galimybę. Numatyta tvarka žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai bus informuojami apie planuojamą statyti elektrinę ir jiems suteikiama galimybė pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Projekte Nr. XIVP-1571 nenurodomas būdas, kaip žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai turi būti informuojami.
Be kita ko, Projektu siūlomose įstatymo nuostatose nėra reglamentuoti atvejai, kuomet yra išreiškiamas prieštaravimas planuojamos vėjo elektrinės statybai, nors tokia galimybė žemės sklypo savininkui yra numatyta. Nėra aišku nei tai, dėl kokių priežasčių prieštaravimas gali būti išreiškiamas, nei tokio prieštaravimo nagrinėjimo ir įvertinimo tvarka. Toks teisinis reglamentavimas kelia susirūpinimą, kad Projektu siūloma informavimo tvarka tėra formalus tokių žemės sklypų savininkų informavimas, nesukuriantis jokios teisinės apsaugos. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sprendimo reikšmingumą ir sudėtingumą, galimiems prieštaravimams išreikšti paliktas terminas vertintinas kaip ypatingai trumpas. Vertinant kompensacijų klausimą, pažymėtina, kad Projekte Nr. XIVP-1571 (Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje) numatyta, kad kompensacijos už nuostolius yra galimos, tik jiems atsiradus dėl teisės statyti Projekte nurodytos paskirties naujus pastatus ir patalpas praradimo. Be kita ko, Projektu taip pat iš dalies panaikinami draudimai, numatyti LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra įmanoma užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Taigi, vadovaujantis siūlomu teisiniu reglamentavimu, žemės sklypų savininkai praranda iki šios turėtą aiškiai reglamentuotą teisę išreikšti sutikimą dėl planuojamos vėjo elektrinės ir gauti kompensaciją už patiriamus nuostolius, išskyrus galimybę gauti kompensaciją už nuostolius dėl teisės statyti Projekte nurodytos paskirties naujus pastatus ir patalpas praradimo.
Projekto rengėjai nurodo, kad tokiu būdu būtų paskatinta vėjo elektrinių plėtra, greičiau vyktų vėjo elektrinių projektų įgyvendinimas, nes nereikėtų gauti visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimų. Nepagrindžiamas nei žemės sklypų savininkų sutikimo išreiškimo, nei keičiamos kompensavimo tvarkos proporcingumas, nors ši tvarka yra keičiama iš esmės. Be kita ko, neatsižvelgiama ir į tai, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių vėjo elektrinėse galėtų būti vertintina kaip atitinkanti viešąjį interesą, bet kartu tai yra veikla, kuria siekiama pelno, t. y. tenkinamas privatus interesas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo projekto rengėjai skatindami vėjo elektrinių plėtrą ir taip siekdami užtikrinti viešąjį interesą dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių energetikos išteklių nesivadovauja gerąja, ilgametę praktiką vėjo elektrinių vystyme turinčių kitų valstybių patirtimi. Itin sėkmingas Danijos pavyzdys atskleidė, kad vėjo elektrinių vystymo efektyvumą ir visuomenės palaikymą lėmė tai, kad valstybiniu mastu buvo išskirtos palankiausios vėjo elektrinėms vystyti vietos, apie tai informuota visuomenė.
Šiuo atveju projekto rengėjai pasirenka lengviausią kelią, privačiam investuotojui sudarydami sąlygas išvengti esamo žemės sklypų savininkų sutikimo gavimo ir susitarimo dėl nuostolių atlyginimo proceso, nevertindami, kaip tokie pakeitimai prisidės prie darnios ir efektyvios vėjo elektrinių plėtros, maksimaliai užtikrinančios viešąjį interesą, o ne tik privačius ekonominius interesus. Todėl manome, kad Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma žemės sklypų, esančių nurodytame atstume iki vėjo elektrinių, savininkų informavimo tvarka, svarstytina tik išsaugant esamą LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje numatytą nuostatą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo vėjo elektrinėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlome aiškiai reglamentuoti, kaip yra informuojami žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai, be kita ko įpareigojant Vyriausybę nustatyti prieštaravimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, bei suteikiant teisę prieštaravimus pateikti per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Vyriausybės nustatyta tvarka asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus nekilnojamojo turto vystymo tuose žemės sklypuose apribojimus ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Prieštaravimai pateikiami ir nagrinėjami Vyriausybės nustatyta tvarka. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Įstatymo projekto 16 straipsnis tikslintinas, numatant informavimo būdą (analogiško pobūdžio pastabą teikė ir Seimo Teisės departamentas, pastaba Nr. 28), numatant, kad informuojama registruotu laišku.
Siūloma nustatyti, kad prieštaravimas gali būti išreiškiamas tuo atveju, kai yra pradėtos procedūros, reikalingos naujo gyvenamo ar panašios paskirties pastato statybai ar teritorijų planavimui. Terminas prieštaravimo pateikimui, manytina, yra pakankamas ir nėra tikslinga nustatyti prieštaravimų nagrinėjimo tvarkos, siekiant nesudaryti sąlygų teisminiams ginčams dėl prieštaravimų pagrįstumo vertinimo. Patikslinti Teritorijų planavimo įstatymo projektą ir visas jame nurodytas išimtis su teritorijų planavimo dokumentų rengimu numatyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte Nr. XIVP-1571. 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus vėjo elektrines, saulės šviesos energijos elektrines ir kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus).“ Papildomai žr. Teisės departamento pastabą Nr. 23. 14.
19 Argumentai: Lietuvos kariuomenė yra parengusi Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapį, kuriame didelė dalis Lietuvos teritorijos yra įvardinta, kaip „teritorija, kurioje vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas pasirašys su kariuomene sutartį dėl dalies investicijų ir kitų išlaidų nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti kompensavimo“ (žr. iliustraciją žemiau – geltonai pavaizduota Lietuvos teritorijos dalis):
Deja, yra susiformavusi praktika, kai vėjo elektrinių vystytojams, kurie kreipiasi į kariuomenę dėl vėjo elektrinės statybos šiose zonose, prašydami pateikti sutarties variantą, kuriame būtų paskaičiuotos reikalingos kompensacijos, kariuomenė atsakymus siunčia per labai ilgą laiką, dažnai užtrunkantį kelis metus, o kartais atsakymas iš viso nėra pateikiamas. Šiuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo siūlymu įvedamas reikalavimas, kad kariuomenė turėtų derinti savo sąlygas su vėjo elektrinės vystytojo per Viešojo administravimo įstatyme numatytus terminus, kaip tai daro ir kitos institucijos. Toks pakeitimas smarkiai pagreitintų vėjo elektrinių plėtrą Lietuvos pasienio zonose ten, kur įmanoma suderinti kariuomenės radarų ir vėjo elektrinių veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“ Pritarti Patikslinti pagal pateiktą pasiūlymą 16 straipsnio 19 dalį 15.
Seimo narys Romualdas Vaitkus 2022-05-2416 Argumentai: žr. 1 pasiūlymą Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į
nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, o kai teritorijų planavimo dokumentas nerengiamas – iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ar leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 eurų už 1 kW.
Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip valstybės biudžeto asignavimai.“ Pritarti Pastaba neaktuali, kadangi įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2022 m. liepos 1 d. redakcijai, antrasis 49 str. pakeitimas tampa neaktualus. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 str. buvo siūloma keisti dviem straipsniais su skirtingais įsigaliojimo terminais. 16. Seimo narys Simonas Gentvilas 2022-05-2716 Argumentai:
Įstatymo tikslas užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, siūlymas padės greitesniam šios technologijos plėtrai, taip pat leis užtikrinti nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus – didinti vartojamos elektros energijos iš AEI dalį ir Vyriausybės programos tikslus. Siūlymas nekelia administracinės naštos, didina Lietuvos nepriklausomumą nuo iškastinio kuro. Pasiūlymas:
Pakeisti 14 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalies preambulę ir ją išdėstyti taip: „5. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:“ Pritarti Žr. formuluotę prie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pastabos Nr. 3 17.
3
2022-05-2716 Argumentai: Įstatymo tikslas užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, siūlymas padės greitesniam šios technologijos plėtrai, taip pat leis užtikrinti nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslus – didinti vartojamos elektros energijos iš AEI dalį ir Vyriausybės programos tikslus. Siūlymas mažina administracinę naštą, didina Lietuvos nepriklausomumą nuo iškastinio kuro. Pasiūlymas:
Pakeisti 15 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalies preambulę ir ją išdėstyti taip: „5. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), mažesnėms kaip 30 100 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:“ Pritarti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 str. buvo siūloma keisti dviem straipsniais su skirtingais įsigaliojimo terminais. Pastaba neaktuali, kadangi įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2022 m. liepos 1 d. redakcijai, antrasis 49 str. pakeitimas tampa neaktualus. 18. Sei
9 Argumentai: Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad atsinaujinančių išteklių elektros gamybos įmokų lėšos pasiektų būtent tas bendruomenes, kurios gali patirti vystomų vėjo elektrinių poveikį, bei siekiant įmokų lėšų paskirstymo objektyvumo ir tiesioginio bendruomenių dalyvavimo sprendimų priėmime, siūloma patikslinti Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą.
Siūloma įstatyme nurodyti, kokioms bendruomenėms yra skiriamos minėtos įmokos, o vietoje išimtinai savivaldybės institucijos ir seniūnijų seniūnų kompetencijos, numatyti, kad sprendimus dėl įmokų lėšų panaudojimo priima komisija, kurią sudaro šeši nariai - proporcingai savivaldybės, seniūnijos ir bendruomenių atstovai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą papildančio 13 (1) straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu seniūnijoje, kurioje ar nuo kurios ribų 5 kilometrų atstumu yra vystomos vėjo elektrinės, sudaroma komisija, kuri priima sprendimus dėl atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų, gautų už visas tos seniūnijos teritorijoje ar 5 kilometrų atstumu nuo jos ribų esančias vėjo elektrines, paskirstymo. Komisiją sudaro šeši nariai: savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, seniūnijos seniūnas, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotas atstovas ir trys bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovai.
Savivaldybės institucijos arba seniūnijų seniūnai Komisija, vadovaudamasi vadovaudamiesi Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų. Gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Projektų atrankos funkciją siūloma perduoti įmokos administratoriui. Manytina, kad įmokos administratorius galės užtikrinti projektų atrankos objektyvumą, vadovaujantis AIE įstatyme ir LRV nutarime nustatytais kriterijais ir tvarka. Taip pat būtų užtikrinta, kad skirtingose savivaldybėse bus taikomos vienodos, aiškios ir nediskriminuojančios projektų atrankos sąlygos bei procedūros. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų suinteresuotųjų pasiūlymus dėl gamybos įmokos reglamentavimo , komiteto siūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu: „13¹ straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka
įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus gamintojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. 4.
nemoka:
statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams; 12)aktyvieji elektros energijos vartotojai; 13)atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos; 14)piliečių energetikos bendrijos; 15)gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui; 16)gamintojai, kurie laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu; 17)gamintojai, eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
18) gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo ir išmokėjimo funkcijas.
Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai.
Esant nustatytiems Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 1013 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius. 6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis. 7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos Gamybos įmoka įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje mokama įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 d. 8.
(ar) praėjusiais laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms, esančioms ne didesniu nei 5 km atstumu nuo saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinių, kurių valdytojai šio straipsnio nustatyta tvarka moka atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką vadovaudamasis proporcingumo principu šioms bendruomeninėms organizacijoms. 9.
9Projektai, kuriems skiriama gamybos įmokos lėšos,
atrenkami įmokos administratoriaus arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis, nustatyta tvarka atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje kurioje eksploatuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektrinės, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu nei 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, esančių tose savivaldybėse ar seniūnijose, projektus;
2) įgyvendinus projektus bus teikiama skirtus teikti aplinkos, ekonominę ekonominė arba socialinę visuomeninę naudą socialinė visuomeninė nauda bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas;
5) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti. 10. Bendruomeninių organizacijų Gautos gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11.9. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai bendruomeninė organizacija naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas.
Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija bendruomeninė organizacija neįvykdo Vyriausybės šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją bendruomeninę organizaciją apie Vyriausybės nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai Bendruomeninei organizacijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos išmokėtas gamybos įmoką įmokos lėšas arba jos jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams,. Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus, rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų, arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 13.10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Lietuvos energetikos agentūrai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 11. Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie gamybos įmokos lėšų panaudojimą 19.
Seimo nariai Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Andrius Bagdonas 2022-06-079 Argumentai: Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) įtvirtinti gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinkslais tarifų maksimalius dydžius. Šiuo metu gaminantys vartotojai yra pernelyg apmokestinami ir tokiu būdu lėtėja gaminančių vartotojų plėtra. Svarbu pažymėti, kad gaminantys vartotojai sparčiai mažina degalų bei dujų sunaudojimą, nes yra linkę pereiti prie elektromobilių, namų šildymo elektra sistemų ir pan. Gaminantys vartotojai sunaudoja beveik 4 kartus daugiau elektros nei standartiniai vartotojai. Siūloma užtikrinti gaminančių vartotojų saugumą bei teisėtus lūkesčius nustatant maksimalią buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą. Saugi ir nuosekli teisinė aplinka skatins gaminančių vartotojų plėtrą ir investicijas į atsinaujinančią energetiką. Analogišką reguliavimą siūloma pritaikyti ir nebuitiniams gaminantiems vartotojams. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pakeisti 20¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tvirtindama buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą, ją nustato šiais būdais:
1) mokamą už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;
2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios;
3) išreikštą elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;
4) prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifo daliai, ne didesnei nei 80 procentų.“ Nepritarti Komiteto argumentai: AAK posėdžio metu pasiūlymas atsiimtas,
Stončaitis, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Andrius Bagdonas 2022-06-079 Argumentai: Žr. aukščiau Pasiūlymas: Papildyti 8 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnį 4¹ dalimi: „5. Papildyti 20¹ straipsnį 4¹ dalimi: „4¹. Kiti (nebuitiniai) gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugas atsiskaito pagal pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą taikant ne daugiau nei 80 procentų jo dydžio.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
AAK posėdžio metu pasiūlymas atsiimtas, Pasiūlymas susijęs su tų pačių Seimo narių pasiūlymu Nr. 19
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. balandžio 25 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto 6 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kuria būtų nustatyta įstatymo pagrindu privalomai mokama įmoka, administruojama ir išmokama kitiems asmenims tam tikro administratoriaus, neprieštarauja
2022-05-19 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1571 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė. Pritarti
9 Argumentai: Komisija siekia atkreipti dėmesį į projekto nuostatų, susijusių su gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta, pernelyg trumpą įsigaliojimo terminą. Skubotumas įgyvendinant Projekte siūlomą pokytį gali turėti neigiamą įtaką skirstomųjų tinklų operatoriaus teikiamų paslaugų kokybei ir jų atlikimui laiku bei paveikti visų prie skirstymo operatoriaus prijungtų elektros energijos vartotojų ir jų tiekėjų interesus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2022 m. liepos 31 d. 2023 m. sausio 1 d.“ Pritarti
Pritarti iniciatorių pateiktam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ ir 20³ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-1571; Siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė:
3 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą teisės doktriną, žemės ūkio paskirties žemė turi ypatingos reikšmės žemės statusą, todėl netgi esant savininko sutikimui statyti saulės šviesos energijos, vėjo, biodujų arba hibridines elektrines visuose šios paskirties žemės sklypuose nekeičiant paskirties turėtų būti leidžiama tik žemesnio našumo žemėje. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 14 straipsnyje dėstomo 49 straipsnio 3 dalies preambulę siūlome išdėstyti taip:
„3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus
miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama, taip pat tose teritorijose, kuriose žemės ūkio naudmenų našumo balas viršija 32), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines) ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties galima statyti:
Nepritarti Komiteto argumentai: Netikslinga numatyti, kad saulės, vėjo ir kitas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 16 str. 3 d. numatytas elektrines, galima statyti tik tam tikro žemės naudmenų našumo balo žemėje, siekiant suteikti galimybę pačiam žemės sklypo savininkui spręsti dėl veiklos, kuri bus vykdoma sklype, tuo labiau, kad išlieka prievolė naudoti žemę pagal jos pagrindinę paskirtį.
Žr. šios dalies pakeitimus prie Seimo narių
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių
energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32,
projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-081 Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau
išdėstyti taip:
„9. Biodujos - iš biomasės pagamintos dujos, įskaitant biometaną.“
2Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Biodujų gamybos įrenginys - technologinis įrenginys ar jų kompleksas, skirtas biodujoms
gaminti.“
3Papildyti 2 straipsnį 10¹ dalimi:
„10¹. Biometanas - išvalytos ir tiekimo į gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo
sistemas kokybės reikalavimus atitinkančios biodujos.“
dalimi: „28¹.
Hibridinė elektrinė
2 Aplinkos apsaugos komitetas, 2022-06-0812 Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą Nr. 4 Elektros energetikos įstatymo projektui Nr. XIVP-1570, projektas tikslintinas, numatant pareigą tinklų operatoriams rezervuoti tinklų pralaidumus Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomoms plėtoti atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 11 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 22 straipsnis nauja dalimi:
dalimi: „1¹.Elektros tinklų galia ir pralaidumai rezervuojami 1,4 GW leistinos generuoti galios atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, iki leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo šiame straipsnyje nurodyto konkurso laimėtojui.“ Analogiškai siūloma patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIVP-1572
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-1571 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė [1] Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“.