Projekto lyginamasis variantas
ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹ STRAIPSNIU
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią fizinis (fiziniai) arba juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) sutinka iš elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo tiesiogiai pirkti elektros energiją, o gamintojas – ją parduoti.“
2Pakeisti 2 straipsnio 54 ir 55 dalis ir jas išdėstyti taip:
„54. Elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją perka įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų. 55. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas, kuriuo gamintojas šis asmuo įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.“
3Papildyti 2 straipsnį 82¹ dalimi:
„82¹.
Leistina generuoti galia – didžiausia aktyvioji galia, kuri gali būti patiekiama iš tinklų naudotojų elektros įrenginių į perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklus prijungimo taške ir kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose.“
4Pakeisti 2 straipsnio 83 dalį ir ją išdėstyti taip:
„83. Leistina naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose, ir kurią vartotojas tinklų naudotojas gali vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu.“
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3) nustato piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką;
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) nustato prašymų dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo pateikimo ir šio statuso suteikimo tvarką ir sąlygas, taip pat skirstomųjų tinklų operatoriaus Tarybai teikiamos informacijos apie piliečių energetikos bendrijas ir aktyviuosius vartotojus apimtį ir šios informacijos teikimo tvarką;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 53 punktu:
„53) derina tinklų operatoriaus parengtą įkainio už leistinos generuoti galios viršijimą apskaičiavimo tvarką;“. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 16 straipsnio 1 dalį 9 ir 10 punktais:
„9) plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
10) generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių.“
2Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–7 10 punktuose, išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba.“
3Pakeisti 16 straipsnį 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, leidimus tiesti tiesioginę liniją, leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje, ir leidimus modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį“
4Pakeisti 16 straipsnį 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, leidimai ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. leidimai Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
5.
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
6Pakeisti 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Leidimai gaminti elektros energiją, generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.“
7Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Leidimas Leidimai gaminti elektros energiją ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išduodamas išduodami šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 8 dalyje nustatytą reikalavimą ir:
1) kurių pastatytas naujas ar rekonstruotas elektros energetikos objektas yra užbaigtas Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis;
2) kurių elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai yra išbandyti ir tinkami eksploatuoti;
3) kurie yra pajėgūs kaupti ar palaikyti rezervinio kuro atsargas, jeigu technologiniai elektros energijos gamybos pajėgumai viršija elektrinę ir (ar) šiluminę 5 MW galią, išskyrus atvejus, kai elektros energija yra gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti tokių energijos išteklių;
4) kurių pastatytas energetikos objektas, kuriame kaip kuras energijai gaminti planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, Vyriausybės pripažintas valstybinės reikšmės objektu;
5) pateikusiems rašytinį įsipareigojimą nugriauti ar išmontuoti elektrinę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai įsigalioja Tarybos sprendimas panaikinti leidimo gaminti elektros energiją galiojimą. Įsipareigojime taip pat turi būti nustatyta leidimo turėtojo prievolė nugriauti ar išmontuoti elektrinės prijungimui reikalingus elektros tinklus ir nugriovimą ar išmontavimą vykdyti pagal tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas griovimo ar išmontavimo projektui rengti. Elektrinė gali būti nenugriauta ar neišmontuota, jeigu ją numatoma naudoti kitiems tikslams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus.
Šio punkto nuostata taikoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams; 5¹6) pateikusiems rašytinį įsipareigojimą nugriauti ar išmontuoti elektrinę, įrengtą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kai leidimas gaminti elektros energiją šioje elektrinėje netenka galios šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Elektrinės, įrengtos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, nugriovimo ar išmontavimo tvarką ir terminus, taip pat elektrinės prijungimui reikalingų elektros tinklų ir kitos infrastruktūros nugriovimo ir išmontavimo tvarką ir atvejus, kai elektrinė ir (ar) jos prijungimui reikalingi elektros tinklai ir kita infrastruktūra gali būti nenugriauti ar neišmontuoti, nustato Vyriausybė;
67) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai;
78) kurie turi leidimą modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį, kai leidimo turėtojas įvykdė šios dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus.“
8Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu:
1) gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
2) jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, kurių leistina generuoti galia lygi 0,;
3) taip pat jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“
9Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,:
1) gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
2) jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus o leistina generuoti galia lygi nuliui,;
3) taip pat jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“
10Papildyti 16 straipsnį 14² dalimi:
„14².
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“
11Papildyti 16 straipsnį 15² dalimi:
„15². Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas ir joje elektros energija gaminama tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.“
12Pakeisti 16 straipsnio 19¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„19¹. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8 punktuose dalyje, tikslinami reorganizavus juridinį asmenį. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją tikslinamas, kai siekiama sumažinti leidime nurodytą elektrinės įrengtąją galią.
Leidimas gaminti elektros energiją taip pat tikslinamas, kai numatoma veikiančiuose elektros energijos gamybos įrenginiuose jų nerekonstruojant elektros energijos gamybai naudoti kitą, negu nurodyta galiojančiame leidime, kurą. Leidimų tikslinimo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.“
13Papildyti 16 straipsnį 27–29 dalimis:
„27. Asmuo gali statyti ar įrengti hibridinę elektrinę ir gaminti elektros energiją gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją. Šie leidimai išduodami, jeigu asmuo atitinka šiame straipsnyje jam nustatytus reikalavimus ir sąlygas, taip pat reikalavimus ir sąlygas dėl leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, kai asmuo stato ar įrengia hibridinę elektrinę, įskaitant energijos kaupimo įrenginius. Išduodamuose leidimuose Tarybos nustatyta tvarka nurodoma hibridinės elektrinės bendra įrengtoji galia, kuri lygi elektrinės generatorių įrengtųjų galių sumai arba elektrinės generatoriaus ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios sumai, kiekvieno elektrinės generatoriaus įrengtoji galia pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis, kaupimo įrenginių galia ir hibridinės elektrinės leistina generuoti galia. 28. Esami energijos kaupimo įrenginio pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji energijos kaupimo įrenginiai naujoje vietoje įrengiami šio įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus atvejus, kai toks leidimas nereikalingas. 29.
29Leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios energijos kaupimo įrenginį tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, tai yra kai leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat jeigu asmuo generuoja iš energijos kaupimo įrenginio elektros energiją, pagamintą ne didesnės kaip 30 kW elektros energijos įrengtosios galios iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kai energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ne didesnės kaip 30 kW.“
Papildyti 17 straipsnį 5³–5⁵ dalimis:
„5³. Leidime gaminti elektros energiją, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidime naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai yra nurodoma elektrinės įrengtoji galia ir leistina generuoti galia, atitinkančios šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. 5⁴. Leidimuose plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių yra nurodoma energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ir leistina generuoti galia, taip pat leistina naudoti galia. 5⁵.
5⁵. Siekdamas pakeisti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ir energijos kaupimo įrenginio įrengtąją galią arba leistiną generuoti galią, tinklų naudotojas privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka, o leidimų gaminti elektros energiją, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių turėtojas taip pat privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą.“
Pakeisti 20 straipsnio 4¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių ir norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui ar vartotojams, vadovaudamasis šio įstatymo 46¹ straipsniu, su vartotoju ar vartotojais privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu:
„20¹ straipsnis. Leistinos generuoti galios apribojimai
1Tinklų naudotojai, eksploatuodami prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios. 2. Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia gali būti didesnė už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės ar tinklų naudotojo įrenginių įrengtosios galios sumos. 3. Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“
21¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21¹ straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai
1Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 50 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 75 eurų už 1 kW.
Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 2.
2Jeigu gamintojas užbaigia ketinimų protokole numatytos įrengtosios galios elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją arba jeigu gamintojas, dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse, nelaimi šio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono ar konkurso arba atsisako jame dalyvauti, tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. 3.
3Jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios leistinos generuoti galios elektrinę arba jeigu leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 25 dalyje numatytais pagrindais arba gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, arba atsisako leidimo plėtrai ir eksploatacijai, tinklų operatorius pasinaudoja visu šio gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės. Tais atvejais, kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, gamintojas pateikia tinklų operatoriui dokumentus, įrodančius, kad yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. 4.
4Jeigu gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,0123 0,0246 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išreikšto dienomis. Šios nuostatos netaikomos, kai ketinimų protokolas pasirašomas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimo įvykdymą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį. 5. Jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės galios elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė negu buvo įsipareigojęs pagal nurodyta ketinimų protokolą, turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia. Tokiu atveju tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. Elektrinės faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime gaminti elektros energiją nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. 6. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos, išskyrus atvejus, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse, įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas.“
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Gamintojų elektros įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai keičiama elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia ar įrengtoji galia, taikoma gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos, išskyrus reikalavimą pateikti ketinimų protokolą keičiant elektrinės įrengtąją galią.“
2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
3Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Parengti ir elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti:
1) gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, išskyrus gaminantį vartotoją, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantį į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 1 MW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistina naudoti galia ir kai šis gamintojas neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia lygi nuliui, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams ar pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, atsinaujinančių išteklių energijos bendriją, neketinančią dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, ir gamintoją, ketinantį modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginius, nedidinant elektrinės ar elektros energijos įrenginio įrengtųjų galių;
2) gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, arba gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse.“
4Pakeisti 22 straipsnio 9 dalis 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) planuojamos statyti elektrinės leistina generuoti galia ir naudojama energijos rūšis;“. 5.
5Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;“. 6. Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma Ketinimų ketinimų protokolo pavyzdinę formą pavyzdinė forma ir šio straipsnio 9 dalies 9 punkte numatyto savivaldybės patvirtinimo forma tvirtina Taryba.“
1Pakeisti 22² straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais ar nariais gali būti fiziniai asmenys, taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 22² straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija, siekianti įgyti įgyja piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikdama pateikusi prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar gaminti elektros energiją išdavimo ar turėdama vieną iš šių leidimų, pateikia Tarybai deklaraciją dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo atitikties šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytiems reikalavimams, steigimo sutarties ir (ar) įstatų kopiją ir įsipareigoja, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, sudaryti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį.“
3Pakeisti 22² straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Jeigu piliečių energetikos bendrija per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad piliečių energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse Tarybos nustatyta tvarka.“
4Papildyti 22² straipsnį 17 dalimi:
„17. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai duomenis apie piliečių energetikos bendrijų veiklą. Taryba pateiktus duomenis naudoja teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad elektros energijos gamintojų, skirstomųjų tinklų operatorių ir vartotojų tinklų naudotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų sąlygos atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nebūtų diskriminacinės.“
Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. Taip pat perdavimo sistemos operatorius tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią.“
Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama.
Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. Taip pat skirstomųjų tinklų operatorius tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartotojai perka elektros energiją iš tiekėjų, gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, aktyviųjų vartotojų, piliečių energetikos bendrijų ir asmenų, nurodytų šio įstatymo 44 straipsnyje, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Vartotojams, išskyrus vartotojus, sudariusius atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama su nepriklausomu tiekėju, aktyviuoju vartotoju ar piliečių energetikos bendrija sutarta kaina šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka arba visuomenine elektros energijos kaina šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis arba užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka. Vartotojams, sudariusiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama šioje sutartyje nustatyta elektros energijos kaina.“
1Papildyti 48² straipsnį 3¹dalimi:
„3¹. Tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius nuo statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens ir tinklų operatoriaus energijos kaupimo įrenginio prijungimo paslaugos sutarties pasirašymo dienos arba per prijungimo paslaugos sutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį energijos kaupimo įrenginio savininkas planuoja statyti ar įsipareigoja įrengti energijos kaupimo įrenginį, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, prijungti šį įrenginį prijungimo taške, nurodytame energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygose.
Tinklų operatorius energijos kaupimo įrenginius prijungia, vadovaudamasis energijos kaupimo įrenginių prijungimą reguliuojančiais Europos Sąjungos reglamentais ir (ar) pagal Tarybos nustatytas sąlygas jo parengtomis ir Tarybos patvirtintomis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo nuostatomis, reguliuojančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimą, įvertinęs specialiuosius reikalavimus ir energijos kaupimo įrenginį prijungti planuojančiam asmeniui sutikus su nustatytomis pasinaudojimo elektros tinklais sąlygomis.“
2Papildyti 48²straipsnį 8–18 dalimis:
„8. Energijos kaupimo įrenginio prijungimo tašką parenka ir išankstinėse prijungimo sąlygose nustato tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiamas energijos kaupimo įrenginys, pagal statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį pageidaujančio asmens pateiktą prašymą, įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal Tarybos patvirtintą tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. 9. Išduodamose energijos kaupimo įrenginio išankstinėse prijungimo prie elektros tinklų sąlygose, prijungimo sąlygose ir (ar) sutartyje nurodoma įrengtoji galia, leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia. 10.
10Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai generuojamai į elektros tinklą elektros energijai persiųsti, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Pasirašęs ketinimų protokolą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti generacijos iš kaupimo įrenginių pajėgumų dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 11.
11Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą, kuriame privalo būti nurodyta:
1) planuojamos statyti kaupimo įrenginio įrengtoji galia, prijungimo taške leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia;
2) terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti kaupimo įrenginį, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių gauti;
3) asmens įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, parengti kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
5) asmens įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
6) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas;
7) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
8) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos.
Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą, kuriame privalo būti nurodyta:
1) planuojamos statyti kaupimo įrenginio įrengtoji galia, prijungimo taške leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia;
2) terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti kaupimo įrenginį, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių gauti;
3) asmens įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, parengti kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
5) asmens įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
6) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas;
7) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
8) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos. 12.
12Tinklų operatorius, kai asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, jei toks yra privalomas, ir suderintą techninį projektą, pasirašo energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį. 13. Ketinimo protokolo dėl energijos kaupimo įrenginio prijungimo pavyzdinė forma nustatoma tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. 14. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo užbaigia ketinimų protokole numatytos leistinos generuoti galios iš kaupimo įrenginių energijos kaupimo įrenginio statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir tokiam asmeniui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių, tinklų operatorius, gavęs kaupimo įrenginį pastačiusio ar įrengusio asmens prašymą, atsisako savo teisių pagal prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. 15. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,0246 euro už 1 kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis. 16. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams.
Faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. 17. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas. 18. Šio straipsnio 3¹, 8–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi. Kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi ir energijos kaupimo įrenginys įrengiamas nekeičiant objektui, kurio vidaus tinkle įrengiamas energijos kaupimo įrenginys, suteiktos leistinos naudoti ir leistinos generuoti galios, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų supaprastinta tvarka – pateikiant tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytos formos deklaraciją apie įrengtą energijos kaupimo įrenginį.
Kitais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šių tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygomis.“
Papildyti 48³ straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir perdavimo tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir yra naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms vykdyti, o ne energijai kaupti.“
Papildyti 48⁴ straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir skirstomųjų tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir bus naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms vykdyti, o ne energijai kaupti.“
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkais dalyviais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais;“. 19 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri reglamentuoja tokios įmonės pakeitimo procedūrą, Vyriausybės Energetikos ministerijos teikimu paskirta įmonė. Informacija apie paskirtosios įmonės atranką skelbiama viešai ir paskirtąją įmonę atrenka energetikos ministro įsakymu sudaryta komisija.
Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir šiame straipsnyje nurodyto skirstomųjų tinklų operatoriaus, ir paskirtosios įmonės vartotojams.
Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl paskirtosios įmonės valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) 1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos;
3) 2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
4) 3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;
5) 4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
6) 5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;
7) turi darbuotojų veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos rinkos dalyviams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas.
Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl paskirtosios įmonės valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) 1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos;
3) 2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
4) 3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;
5) 4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
6) 5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;
7) turi darbuotojų veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos rinkos dalyviams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų;
9) 6) įmonė įsipareigoja atlikti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Ankstesnioji paskirtoji įmonė atlieka funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.“
2Papildyti 58 straipsnį 7 ir 8 dalimis:
„7. Dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų. 8. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja paskirtos įmonės patirtų sąnaudų pagrįstumą.“
Pakeisti 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta rinkos dalyvio atsakomybė už disbalansą gali būti netaikoma tik šiame įstatyme ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytais atvejais. Už rinkos dalyvio, kuriam taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas ir kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, sukeltą disbalansą finansiškai atsako tinklų operatorius, prie kurio tinklų yra prijungti rinkos dalyvio įrenginiai, jeigu rinkos dalyvio pagamintą elektros energiją centralizuotai superka paskirtoji įmonė ar skirstomųjų tinklų operatorius. Su tokia finansine atsakomybe susijusios tinklų operatorių patirtos sąnaudos kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Perdavimo sistemos operatorius atsiskaitymus su paskirtąja įmone už rinkos dalyvio, kurio įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo ir kuris įstatymų atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, suplanuotos ir faktiškai pagamintos elektros energijos kiekio skirtumo pirkimą ir pardavimą vykdo šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 6 punkte nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai rinkos dalyvio, kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, pagaminta elektros energija nėra centralizuotai superkama, rinkos dalyvis vykdo veiksmus, kad būtų užtikrintas jo pagamintos elektros energijos balansas elektros energijos rinkoje, o su jais susijusios rinkos dalyvio pagrįstos išlaidos yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gamintojai, prijungiantys elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius prijungimo taške, sutampančiame su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, kai prijungiamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia neviršija vartojimo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip didžiausia gaminantiems vartotojams leidžiamos įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės įrengtoji galia, taip pat gamintojai, didinantys leistiną naudoti galią, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, o kiti gamintojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;“. 22 straipsnis. 71¹ straipsnio pakeitimas
Papildyti 71¹ straipsnio 6 dalį 5 punktu:
„5) gamintojui viršijus leistiną generuoti galią.“
1Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą, įskaitant persiuntimo paslaugos teikimą, tiems tinklų naudotojams, kurie savo veika sukelia trikdžius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, taip pat tinklų naudotojams viršijus leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta su tinklų operatoriumi sudarytoje elektros įrenginių prijungimo paslaugos sutartyje, jeigu šie tinklų naudotojai, gavę rašytinį įspėjimą, per 5 dienas nenutraukia šios veikos, arba nedelsdamas ir be išankstinio įspėjimo, jeigu dėl tinklų naudotojų veiksmų kyla perdavimo ar skirstomųjų tinklų avarijos grėsmė arba kenkiama elektros energetikos sistemos saugumui ir patikimumui.“
2Papildyti 72 straipsnį 4 dalimi:
„4. Elektros energijos persiuntimą nutraukus dėl leistinos generuoti galios viršijimo, tinklų naudotojo elektros įrenginiams elektros persiuntimas atnaujinamas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, nustatyta tvarka, atlyginus perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius nekompensuoja tinklų naudotojo patirtų išlaidų dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo tinklų naudotojui viršijus leistiną generuoti galią.“
1Pakeisti 74 straipsnio 5¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„5¹.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai ir (ar) jos dalininkams dalyviams už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams, surinktos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos kompensuojamos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 74 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant numatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai.
Nustačiusi, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo tvarkos aprašo ir kitų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas administratorius.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 7 dalį, šio įstatymo 19 ir 20 straipsnius, įsigalioja 2022 m. liepos 2 d. 2.
2Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja 2022 m. liepos 2 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 2 d. 3. Asmenys, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir (ar) leidimas gaminti elektros energiją yra išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, siekdami turimuose leidimuose nurodyti elektrinės leistiną generuoti galią, gali kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą su prašymu patikslinti turimus leidimus. Elektrinės leistina generuoti galia leidime nustatoma, o jeigu asmuo dėl leidimo pakeitimo nesikreipia – laikoma tokia, kokia nurodyta tinklų operatoriaus išduotose elektrinės prijungimo sąlygose arba nuosavybės ribų akte. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos hidroakumuliacinėms elektrinėms išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra prilyginami leidimams plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, o leidimai gaminti elektros energiją – leidimams generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių. 4. Asmenys, sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Šio įstatymo nuostatos dėl ketinimų protokolų taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo sudaromiems ketinimų protokolams bei kitiems prijungimo dokumentams ir atitinkamai pagal naujas įstatymo nuostatas pakeistiems ketinimų protokolams bei jų lydimiesiems dokumentams, sudarytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6.
6Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai išduoti leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1570(2) lyginamasis variantas
17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 41¹, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹,
dalimi: „34¹. Elektros energijos gamybos įrenginys – įrenginys ar įrenginių visuma elektros energijai gaminti ir jai patiekti į elektros tinklus.“
dalimi: „34². Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas – sąvoka atitinka Reglamento (ES) 2016/631 2 straipsnio 16 punkte apibrėžtą sąvoką „didžiausias pajėgumas (Pmax).“
taip: „54. Elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją perka įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų.“
išdėstyti taip: „55. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas, kuriuo gamintojas tinklų naudotojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.“
išdėstyti taip:
„59. Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų
naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ar ketina juos prijunti prie šių tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ 6.
Papildyti 2 straipsnį 72¹ dalimi: „72¹. Įrengtoji galia – elektros energijos gamybos įrenginio (generatoriaus, generuojančio šaltinio) ar energijos kaupimo įrenginio aktyvioji vardinė galia (iki keitiklio, kai jis yra įrengtas). Elektrinės įrengtoji galia yra šią elektrinę sudarančių elektros energijos gamybos įrenginių (generatorių, generuojančių šaltinių) aktyviųjų vardinių galių suma.“
7Papildyti 2 straipsnį 82¹ dalimi:
„82¹. Leistina generuoti galia – didžiausia aktyvioji galia, kuri gali būti
patiekiama iš tinklų naudotojų elektros įrenginių į perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklus prijungimo taške ir nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose.“
išdėstyti taip: „83. Leistina naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose ir kurią vartotojas tinklų naudotojas gali vartoti iš elektros tinklų bet kuriuo metu.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 3) nustato piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką;3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas 1.
37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) nustato prašymų dėl piliečių energetikos
bendrijos statuso suteikimo pateikimo ir šio statuso suteikimo tvarką ir sąlygas, taip pat skirstomųjų tinklų operatoriaus Tarybai teikiamos informacijos apie piliečių energetikos bendrijas ir aktyviuosius vartotojus apimtį ir šios informacijos teikimo tvarką;“. 2. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 53 punktu: ,,53) derina tinklų operatoriaus parengtą įkainio už leistinos generuoti galios viršijimą apskaičiavimo tvarką.“4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 16 straipsnio 1 dalį 9 ir 10 punktais:
„9) plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
10) generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių.“
2Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–7
sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina ir leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Taryba.“
3Pakeisti 16 straipsnį 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Veiklos elektros energetikos sektoriuje
leidimai išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, leidimus tiesti tiesioginę liniją, leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje, ir leidimus modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį.“
išdėstyti taip: „4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW, ir leidimai tiesti tiesioginę liniją išduodami
gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW, išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. leidimai Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
5Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimų tiesti tiesioginę liniją, leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimų modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį galiojimo terminas pratęsiamas tokia tvarka:
1) neribotą kartų skaičių valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių;
2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės negu 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
6Pakeisti 16 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Leidimai gaminti elektros energiją, leidimai generuoti elektros
energiją iš energijos kaupimo įrenginių, leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimai tiesti tiesioginę liniją išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.“
7Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Leidimas Leidimai gaminti elektros energiją ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išduodamas išduodami šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 8 dalyje nustatytą reikalavimą ir:
1) kurių pastatytas naujas ar rekonstruotas elektros energetikos objektas yra užbaigtas Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis;
2) kurių elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo įrenginiai yra išbandyti ir tinkami eksploatuoti;
3) kurie yra pajėgūs kaupti ar palaikyti rezervinio kuro atsargas, jeigu technologiniai elektros energijos gamybos pajėgumai viršija elektrinę ir (ar) šiluminę 5 MW galią, išskyrus atvejus, kai elektros energija yra gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti tokių energijos išteklių;
4) kurių pastatytas energetikos objektas, kuriame kaip kuras energijai gaminti planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, Vyriausybės pripažintas valstybinės reikšmės objektu;
5) pateikusiems rašytinį įsipareigojimą nugriauti ar išmontuoti elektrinę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai įsigalioja Tarybos sprendimas panaikinti leidimo gaminti elektros energiją galiojimą. Įsipareigojime taip pat turi būti nustatyta leidimo turėtojo prievolė nugriauti ar išmontuoti elektrinės prijungimui reikalingus elektros tinklus ir nugriovimą ar išmontavimą vykdyti pagal tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas griovimo ar išmontavimo projektui rengti, o skirstomųjų tinklų nugriovimo ar išmontavimo atveju informuoti skirstomųjų tinklų operatorių apie numatomą nugriovimą ar išmontavimą. Elektrinė gali būti nenugriauta ar neišmontuota, jeigu ją numatoma naudoti kitiems tikslams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus.
Šio punkto nuostata taikoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams; 5¹6) pateikusiems rašytinį įsipareigojimą nugriauti ar išmontuoti elektrinę, įrengtą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kai leidimas gaminti elektros energiją šioje elektrinėje netenka galios šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Elektrinės, įrengtos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, nugriovimo ar išmontavimo tvarką ir terminus, taip pat elektrinės prijungimui reikalingų elektros tinklų ir kitos infrastruktūros nugriovimo ir išmontavimo tvarką ir atvejus, kai elektrinė ir (ar) jos prijungimui reikalingi elektros tinklai ir kita infrastruktūra gali būti nenugriauti ar neišmontuoti, nustato Vyriausybė;
67) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai;
78) kurie turi leidimą modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį, kai leidimo turėtojas įvykdė šios dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu:
1) gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
2) jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui,;
3) taip pat jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“
9Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,:
1) gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
2) jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus o leistina generuoti galia lygi nuliui,;
3) taip pat jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip
gamybos įrenginius, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio
išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“
dalimi: ,,14².
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“
straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išduodamas, jeigu Taryba, atsižvelgdama į konkrečiu atveju taikomus energetikos, statybos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos sričių teisės aktų reikalavimus, įvertinusi įvertina asmens pateiktus dokumentus, ir nustato, kad asmuo atitinka šio įstatymo reikalavimus ir jo planuojama vykdyti veikla atitinka visas šias sąlygas, tai yra:
1) elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, taip pat neturės neigiamos įtakos elektros tinklams, prie kurių šie įrenginiai prijungti, ar nesudarys prielaidų tokiai neigiamai įtakai atsirasti;
2) neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti;
3) atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus;
4) atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus;
5) atitiks energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;
6) atitiks asmens technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą;
7) atitiks naudojamo kuro parinkimo reikalavimus;
8) planuojamas statyti ar modernizuoti energetikos objektas, kuriame kaip kuras energijai gaminti planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, Vyriausybės pripažintas valstybinės reikšmės objektu;
9) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „15².
Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas ir joje elektros energija gaminama tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo
atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW.“
išdėstyti taip:
„19¹. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8
punktuose dalyje, tikslinami reorganizavus juridinį asmenį. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją tikslinamas, kai siekiama sumažinti leidime nurodytą elektrinės įrengtąją ar leistiną generuoti galią. Leidimas gaminti elektros energiją taip pat tikslinamas, kai numatoma veikiančiuose elektros energijos gamybos įrenginiuose jų nerekonstruojant elektros energijos gamybai naudoti kitą, negu nurodyta galiojančiame leidime, kurą. Leidimų tikslinimo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.“
14Pakeisti 16 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25.
Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8–10 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai arba pateikti duomenys yra neteisingi, taip pat jeigu jų nepakanka nustatyti, ar dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo registravimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos praneša asmeniui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Asmuo trūkstamus dokumentus ar informaciją pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu asmuo per nustatytą terminą pateikia trūkstamus dokumentus ar informaciją, taip pašalindamas aplinkybes, trukdančias išduoti leidimą, leidimas išduodamas per šio įstatymo
15Papildyti 16 straipsnį 27–29 dalimis:
„27. Asmuo gali statyti ar įrengti hibridinę
elektrinę ir gaminti elektros energiją tik gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, kai tokie leidimai nėra reikalingi. Šie leidimai išduodami, jeigu asmuo atitinka šiame straipsnyje jam nustatytus reikalavimus ir sąlygas, taip pat reikalavimus ir sąlygas dėl leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, kai asmuo stato ar įrengia hibridinę elektrinę, įskaitant energijos kaupimo įrenginius. Išduodamuose leidimuose Tarybos nustatyta tvarka nurodoma hibridinės elektrinės bendra įrengtoji galia, lygi hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių sumai, kiekvienos elektrinės įrengtoji galia, energijos kaupimo įrenginių įrengtoji galia ir hibridinės elektrinės prijungimo taške leistina generuoti galia. 28.
kaupimo įrenginiai naujoje vietoje įrengiami šio įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus atvejus, kai toks leidimas nereikalingas. 29. Leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios energijos kaupimo įrenginį tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, tai yra kai leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat jeigu asmuo generuoja iš energijos kaupimo įrenginio elektros energiją, pagamintą ne didesnės kaip 100 kW elektros energijos įrengtosios galios iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kai energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ne didesnės kaip 100 kW.“5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„4¹. Veiklos vykdymo teritorija, nurodyta
leidime gaminti elektros energiją, leidime generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių ir leidime tiesti tiesioginę liniją, negali būti keičiama.“
išdėstyti taip:
„4². Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos
pajėgumus, leidimai gaminti elektros energiją, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimai generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, leidimai tiesti tiesioginę liniją ir leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį keičiami pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma leidimu reguliuojama veikla, duomenims šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „5¹.
Teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. Asmens, kuris numato pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, veikla iki pakeitimų atlikimo turi atitikti visas šias sąlygas:
nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti;
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
išdėstyti taip:
„5². Kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą
išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimo turėtojas privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytiems reikalavimams. Taryba įvertina pateiktus dokumentus ir per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą išduoda pakeistą leidimą arba pateikia motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti.“
dalimis: „5³.
Leidime gaminti elektros energiją, leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidime naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai yra nurodoma elektrinės įrengtoji galia ir leistina generuoti galia, atitinkančios šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. 5⁴. Leidimuose plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidime generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių yra nurodoma energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ir leistina generuoti galia, taip pat leistina naudoti galia. 5⁵. Tinklų naudotojas, siekdamas pakeisti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ir energijos kaupimo įrenginio įrengtąją galią arba leistiną generuoti galią, privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo Energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka, o leidimo gaminti elektros energiją, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių turėtojas taip pat privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą.“6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojai, prijungiant jų įrenginius prie perdavimo ir
(ar) skirstomųjų tinklų ir juos eksploatuodami, turi laikytis Europos Sąjungos reglamentų, reglamentuojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų bei perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytų techninių sąlygų.
Naujų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai gaminti, projektavimo ir statybos reikalavimus nustato šis įstatymas, Statybos įstatymas, Energetikos įstatymas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Elektros energijos gamybos įrenginio kaip elektros energijos gamybos modulio, apibrėžto Reglamente (ES) 2016/631, tipas, vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, nustatomas prijungimo sąlygose arba tinklų operatoriaus ir elektros energijos gamybos objekto savininko susitarimu pagal elektros energijos gamybos modulio didžiausią pajėgumą.“
2Pakeisti 20 straipsnio 4¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių ir norintis parduoti elektros energiją tiesiogiai vartotojui ar vartotojams, vadovaudamasis šio įstatymo 46¹ straipsniu, su vartotoju ar vartotojais privalo sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo dienos informuoti Tarybą apie elektros energijos tiekimo veiklos vykdymą.“
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Leistinos generuoti galios apribojimai
elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios. 2.
įrenginio įrengtoji galia gali būti didesnė už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtosios galios. 3. Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, negu nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui baudą už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“
Pakeisti 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21¹straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai
dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Jeigu gamintojas pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas nutraukiamas, o gamintojas 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 50 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamų įrengti elektrinės pajėgumų planuojamos įrengti elektrinės numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 75 eurų už 1 kW. Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti
plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15
galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 2.
įrengtosios galios elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją arba jeigu gamintojas, dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse, nelaimi šio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono ar konkurso arba atsisako jame juose dalyvauti, tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. 3.
gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios leistinos generuoti galios elektrinę arba jeigu leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 25 dalyje numatytais pagrindais arba gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, arba atsisako leidimo plėtrai ir eksploatacijai, arba ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, kai gamintojas neįvykdo šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius pasinaudoja visu šio gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės. Tais atvejais, kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, gamintojas pateikia tinklų operatoriui dokumentus, įrodančius, kad yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. 4.
leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi sumai, apskaičiuojamai apskaičiuojama 0,0123 0,041 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išreikšto dienomis. Šios nuostatos netaikomos, kai ketinimų protokolas pasirašomas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimo įvykdymą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį. 5. Jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės galios elektrinę, kurios leistina generuoti galia turi būti sumažinta, kad atitiktų šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir sumažinta leistina generuoti galia yra mažesnė negu buvo įsipareigojęs pagal nurodyta ketinimų protokolą protokole, tokiu atveju tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams leistinos generuoti galios sumažinimo dydžiui. 6. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos, išskyrus atvejus, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse, įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas.“9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „22 straipsnis.
Gamintojų elektros energijos gamybos įrenginių prijungimas prie elektros tinklų“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tinklų operatoriai, išduodami elektros energijos gamybos įrenginių išankstines prijungimo sąlygas, prijungimo sąlygas ir (ar) prijungimo paslaugos sutartį, nurodo elektros energijos gamybos modulio didžiausią pajėgumą. Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas taip pat nurodomas leidime plėtoti elektros energijos pajėgumus ir leidime gaminti elektros energiją.“
išdėstyti taip: „3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
4Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Parengti ir elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti:
1) gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, išskyrus gaminantį vartotoją, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantį į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 1 MW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistina naudoti galia ir kai šis gamintojas neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia lygi nuliui, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams ar pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, atsinaujinančių išteklių energijos bendriją, neketinančią dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, piliečių energetikos bendriją, planuojančią įrengti ar statyti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį (netaikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju), ir gamintoją, ketinantį modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginius, nedidinant elektrinės ar elektros energijos įrenginio įrengtųjų galių;
2) gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, arba gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse.“ 5.
Parengti ir elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti:
1) gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, išskyrus gaminantį vartotoją, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantį į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 1 MW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistina naudoti galia ir kai šis gamintojas neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia lygi nuliui, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams ar pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, atsinaujinančių išteklių energijos bendriją, neketinančią dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, piliečių energetikos bendriją, planuojančią įrengti ar statyti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį (netaikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju), ir gamintoją, ketinantį modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginius, nedidinant elektrinės ar elektros energijos įrenginio įrengtųjų galių;
2) gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, arba gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse.“
5Papildyti 22 straipsnį 8¹ dalimi:
„8¹.
Kai keičiama elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia, tačiau nėra keičiama leistina generuoti galia, taikoma gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos, išskyrus reikalavimą pateikti ketinimų protokolą.“
6Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių
dienų 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą, išskyrus šio įstatymo 73² straipsnyje nurodytu atveju. Kai šio įstatymo 73² straipsnyje nustatytą atvejį turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros.
Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:
1) planuojamos statyti elektrinės įrengtoji galia, leistina generuoti galia ir naudojama energijos rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti;
3) gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba pateikti prašymą dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, jeigu asmuo ketina statyti ar įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines ir pasinaudoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytomis skatinimo priemonėmis;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas išduoti prijungimo sąlygas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo gamintojo teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo išduoti šias sąlygas pateikimo dienos;
5) gamintojo įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo tinklų operatoriui pateikti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas. Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl gamintojo pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Gamintojas, per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, įvertina pateiktas pastabas ir pateikia tinklų operatoriui patikslintą techninį projektą.
Patikslintą techninį projektą tinklų operatorius turi suderinti per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį;
6) gamintojo įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
47) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
58) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, pasirašyti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
69) gamintojo įsipareigojimas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti elektrinės prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo; 710) tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus; 811) gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
12) teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę.
Patikslintą techninį projektą tinklų operatorius turi suderinti per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį;
6) gamintojo įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
47) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
58) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, pasirašyti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
69) gamintojo įsipareigojimas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti elektrinės prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo; 710) tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus; 811) gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
12) teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę. Gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti.
Teritorijos vertinimo kriterijai nustatomi tinklų operatoriaus Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše; 913) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo plėtoti elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi;. Savivaldybės administracija patvirtinimą gamintojui ir tinklų operatoriui privalo pateikti per 10 darbo dienų nuo gamintojo prašymo gavimo dienos. Jeigu per 10 darbo dienų savivaldybės administracija nepateikia patvirtinimo ar argumentuoto prieštaravimo, laikoma, kad planuojamos plėtoti elektrinės įrengimas ar statyba yra galimi; 1014) Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
7Papildyti 22 straipsnį 9¹–9⁴ dalimis:
„9¹. Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo
asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui. 9². Šio straipsnio 9 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos. Jeigu gamintojas neįvykdo šių esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą, apie tai informuoja Tarybą, kuri panaikina gamintojui išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą. 9³.
9³. Gamintojas, kurio gamybos įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą kartu privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai gamintojas yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję asmenys, gamintojas privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus. 9⁴. Gamintojas, gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad gamintojas vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad gamintojo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, informuoja Tarybą. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo.“
8Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Ketinimų protokolo pavyzdinę formą pavyzdinė
forma ir šio straipsnio 9 dalies 13 punkte numatyto savivaldybės patvirtinimo forma tvirtina Taryba nustatoma tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše.“
Pakeisti 22² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22² straipsnis. Piliečių energetikos bendrijos
1.
Piliečių energetikos bendrija yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar arba Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu įsteigtas juridinis asmuo ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, kuris pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams, ar nariams ar dalyviams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą. 2. Piliečių energetikos bendrijos veikla yra pagrįsta savanorišku ir atviru dalininkų, ar narių ar dalyvių, atitinkančių šio straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. 3. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, ar nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. 4.
4Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų
savininkų bendrijų įstatymas, ar Sodininkų bendrijų įstatymas ar kitas konkrečios teisinės formos juridinį asmenį reglamentuojantis įstatymas piliečių energetikos bendrijai atitinkamai taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, ar nariais ar dalyviais gali būti fiziniai asmenys, taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais ar nariais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, ar nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 6.
kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, ar sodininkų bendrija ar kitos teisinės formos juridiniai asmenys, kurie pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantys asmenys, siekianti įgyti įgyja piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikdama pateikę prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar gaminti elektros energiją išdavimo ar turėdama vieną iš šių leidimų, pateikia Tarybai deklaraciją dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo atitikties šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytiems reikalavimams, steigimo sutarties ir (ar) įstatų kopiją ir įsipareigoja, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, sudaryti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį. 7. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose ar kituose juridinio asmens steigimo dokumentuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme, Asociacijų įstatyme, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, ar Sodininkų bendrijų įstatyme ar kitame konkrečios teisinės formos juridinį asmenį reglamentuojančiame įstatyme nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos elektros energijos realizavimo;
2) dėl elektros energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant elektros energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 8. Piliečių energetikos bendrija, siekdama vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų. 9.
Taikydamas Tarybos nustatytas nediskriminacines jo teikiamų paslaugų kainas ir (ar) tarifus, skirstomųjų tinklų operatorius bendradarbiauja su piliečių energetikos bendrijomis, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos persiuntimui piliečių energetikos bendrijose. 10. Piliečių energetikos bendrijos yra finansiškai atsakingos už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje. Pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį jos yra už balansą atsakingos šalys ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba pagal atsakomybės už balansą perdavimo sutartį savo atsakomybę už balansą perduoda kitai už balansą atsakingai šaliai. Perdavimo sistemos operatorius teikia Tarybai informaciją apie tokios sutarties sudarymą ir nutraukimą. 11. Piliečių energetikos bendrijos tiesiogiai arba per paklausos telkėjus turi teisę dalyvauti kituose elektros energijos rinkos segmentuose. 12.
parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams, ar nariams ar dalyviams šiomis sąlygomis:
1) piliečių energetikos bendrijos su savo dalininkais, ar nariais ar dalyviams turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;
2) piliečių energetikos bendrijos savo dalininkams, ar nariams ar dalyviams parduoda pagamintą energiją sutartyse nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui;
3) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, ar nariais ar dalyviais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
4) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, ar nariais ar dalyviais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
5) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, ar nariais ar dalyviais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 13.
parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją vartotojams, kurie nėra jos dalininkai, ar nariai ar dalyviais, šiomis sąlygomis:
1) piliečių energetikos bendrija su vartotojais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;
2) piliečių energetikos bendrija turi atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus ir gauti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą leidimą;
3) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito vartotojai šio įstatymo
3 dalyje nustatyta tvarka;
4) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
5) jeigu su vartotojais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 14. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar piliečių energetikos bendrijos atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus.
Tarybos vykdomai piliečių energetikos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹, 25 ir 36 straipsnių nuostatos. 15. Jeigu piliečių energetikos bendrija per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad piliečių energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse Tarybos nustatyta tvarka. 16. Piliečių energetikos bendrija tuo pačiu metu negali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija. 17. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai duomenis apie piliečių energetikos bendrijų veiklą. Taryba pateiktus duomenis naudoja teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad elektros energijos gamintojų, skirstomųjų tinklų operatorių ir vartotojų tinklų naudotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų sąlygos atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nebūtų diskriminacinės.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama.
Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką.“
2Papildyti 31 straipsnį 2¹–2⁵ dalimis:
„2¹. Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo panaudojimo principų laikymąsi. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones.
Prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) teisės aktuose ir (ar) programavimo lygmens planavimo dokumentuose (atitinkamų metų nacionalinėje energetikos plėtros programoje, Vyriausybės programoje ir
(ar) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane) nustatytiems atsinaujinančius išteklius naudojantiems objektams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įskaitant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
dokumentuose nurodytiems energetikos objektams, prisidedantiems prie elektros energetikos sistemos darbo stabilumo, patikimumo ir (ar) saugumo, prijungti numatytu laiku;
2) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
3) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;
4) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
5) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti;
6) vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, išskyrus šios dalies 1–5 punktuose numatytus atvejus, kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti.
Prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) teisės aktuose ir (ar) programavimo lygmens planavimo dokumentuose (atitinkamų metų nacionalinėje energetikos plėtros programoje, Vyriausybės programoje ir
(ar) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane) nustatytiems atsinaujinančius išteklius naudojantiems objektams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įskaitant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
dokumentuose nurodytiems energetikos objektams, prisidedantiems prie elektros energetikos sistemos darbo stabilumo, patikimumo ir (ar) saugumo, prijungti numatytu laiku;
2) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
3) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;
4) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
5) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti;
6) vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, išskyrus šios dalies 1–5 punktuose numatytus atvejus, kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti. 2².
2². Pralaidumų rezervavimo tvarka, atsižvelgiant į Tarybos nustatytus pagrįstus principus ir (ar) kriterijus, gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes, elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios ar prijungimo taške suteikiamos leistinos generuoti galios dydį, taip pat pagal esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį, kai įvertinus prie tinklo prijungtų elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalyje ir 48² straipsnio 3 dalyje numatyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Taryba užtikrina, kad Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos priėmimo, persiuntimo ir perskirstymo tvarką. Be to, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią. 2³. Vyriausybės sprendimu Tarybos nustatytomis sąlygomis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše gali būti nustatyta pralaidumų rezervavimo aukcionų organizavimo tvarka įrenginiams prijungti.
Vyriausybė nustato pralaidumų paskirstymo proporcijas šio straipsnio 2¹ dalies 1–5 punktuose nustatytiems prioritetams ir pralaidumų dalį, skirtą paskirstyti aukciono būdu šio straipsnio 2¹ dalies 6 punkte nurodytiems įrenginiams. Aukciono metu tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas. Šios lėšos turi būti skirtos elektros tinklų plėtrai, kuri užtikrintų didesnes galimybes prijungti prie elektros tinklų atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius. 2⁴.
2⁴. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir per pagrįstą laiką pasikeitus skelbiamiems duomenims atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) esamą laisvą elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje, taip pat galimą elektros tinklų pralaidumų pokytį įgyvendinus planuojamą elektros tinklų plėtrą ir (ar) rekonstrukciją pagal perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, informaciją apie prijungtus elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius, taip pat planuojamus prijungti tokius įrenginius: pagal ketinimų protokolus šiems įrenginiams rezervuotus pralaidumus ir ketinimų protokolų galiojimo terminą, laisvus pralaidumus, numatytus įrenginiams, kai yra išduotos tų įrenginių išankstinės prisijungimo sąlygos, nurodant asmenis, kuriems išduoti ketinimų protokolai ir (ar) išankstinės prisijungimo sąlygos. 2⁵. Perdavimo sistemos operatorius stebi, ar gamintojas ir energijos kaupimo įrenginių savininkas vykdo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus leistą vykdyti veiklą (toliau šiame straipsnyje – leidime nurodyta veikla), atsako už ketinimų protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo laiku priežiūrą ir kontrolę. Vykdydamas šias pareigas, perdavimo sistemos operatorius numato ir vykdo veiksmus, kad įsitikintų, kad ketinimų protokolą pasirašęs asmuo leidime nurodytą veiklą vykdo nuolat.
Asmuo, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo teikti perdavimo sistemos operatoriaus nurodytais terminais nustatytą informaciją ir (ar) dokumentus, kuriais pagrįstai įrodoma, kad leidime nurodyta veikla yra vykdoma.“13 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką.“
2Papildyti 39 straipsnį 2¹–2⁵ dalimis:
„2¹. Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo išnaudojimo principų laikymąsi.
Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones.
Prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai šių bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai yra savivaldybės ar savivaldybių įmonės, o jų pagrindinė paskirtis – mažinti energetinį skurdą ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
2) fizinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir fizinių ar juridinių asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
4) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame prijungimo taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;
5) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
6) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame prijungimo taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms prijungti, išskyrus šios dalies 1–5 punktuose numatytus atvejus ir kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti.
Prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai šių bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai yra savivaldybės ar savivaldybių įmonės, o jų pagrindinė paskirtis – mažinti energetinį skurdą ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
2) fizinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir fizinių ar juridinių asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
4) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame prijungimo taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;
5) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
6) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame prijungimo taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms prijungti, išskyrus šios dalies 1–5 punktuose numatytus atvejus ir kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti. 2².
2². Pralaidumų rezervavimo tvarka, atsižvelgiant į Tarybos nustatytus pagrįstus principus ir (ar) kriterijus, gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes, elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios ar prijungimo taške suteikiamos leistinos generuoti galios dydį, taip pat pagal esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį, kai, įvertinus prie tinklo prijungtų elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalyje ir 48² straipsnio 3 dalyje numatyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Taryba užtikrina, kad Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos priėmimo, persiuntimo ir perskirstymo tvarką. Be to, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią. 2³. Vyriausybės sprendimu Tarybos nustatytomis sąlygomis skirstomųjų tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše gali būti nustatyta pralaidumų rezervavimo aukcionų organizavimo tvarka įrenginiams prijungti.
Vyriausybė nustato pralaidumų paskirstymo proporcijas šio straipsnio 2¹ dalies 1–5 punktuose nustatytiems prioritetams ir pralaidumų dalį, skirtą paskirstyti aukciono būdu šio straipsnio 2¹ dalies 6 punkte nurodytiems įrenginiams. Aukciono metu tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas. Šios lėšos turi būti skirtos elektros tinklų plėtrai, kuri užtikrintų didesnes galimybes prijungti prie elektros tinklų atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius. 2⁴.
2⁴. Skirstomųjų tinklų operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir per pagrįsta laiką pasikeitus skelbiamiems duomenims atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas skirstomųjų elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) esamą laisvą elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje, taip pat galimą elektros tinklų pralaidumų pokytį įgyvendinus planuojamą elektros tinklų plėtrą ir (ar) rekonstrukciją pagal 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, informaciją apie prijungtus elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius, taip pat planuojamus prijungti tokius įrenginius: pagal ketinimų protokolus šiems įrenginiams rezervuotus pralaidumus ir ketinimų protokolų galiojimo terminą, laisvus pralaidumus numatytus įrenginiams, kai yra išduotos tų įrenginių išankstinės prisijungimo sąlygos, nurodant asmenis, kuriems išduoti ketinimų protokolai ir (ar) išankstinės prisijungimo sąlygos. 2⁵. Skirstomųjų tinklų operatorius stebi, ar gamintojas ir energijos kaupimo įrenginių savininkas vykdo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus leistą vykdyti veiklą (toliau šiame straipsnyje – leidime nurodyta veikla), atsako už ketinimų protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo laiku priežiūrą ir kontrolę. Vykdydamas šias pareigas, skirstomųjų tinklų operatorius numato ir vykdo veiksmus, kad įsitikintų, kad ketinimų protokolą pasirašęs asmuo leidime nurodytą veiklą vykdo nuolat.
Asmuo, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo teikti skirstomųjų tinklų operatoriaus nurodytais terminais nustatytą informaciją ir (ar) dokumentus, kuriais pagrįstai įrodoma, kad leidime nurodyta veikla yra vykdoma.“
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartotojai perka elektros energiją iš tiekėjų, gamintojų, elektros energiją
gaminančių iš atsinaujinančių išteklių, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, aktyviųjų vartotojų, piliečių energetikos bendrijų ir asmenų, nurodytų šio įstatymo 44 straipsnyje, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vartotojams, išskyrus vartotojus, sudariusius atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama su nepriklausomu tiekėju, aktyviuoju vartotoju ar piliečių energetikos bendrija sutarta kaina šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka arba visuomenine elektros energijos kaina šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis arba užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka. Vartotojams, sudariusiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, elektros energija tiekiama šioje sutartyje nustatyta elektros energijos kaina.“
Papildyti 41¹ straipsnį 4 dalimi: „4.
Rašytiniu bendrijos pirmininko, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pritarimu elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelės prijungiamos prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų, nerengiant daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų balsavimo.“16 straipsnis. 48² straipsnio pakeitimas
1Papildyti 48² straipsnį 3¹dalimi:
„3¹. Tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius nuo statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens ir tinklų operatoriaus energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo dienos arba per šioje sutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį energijos kaupimo įrenginio savininkas planuoja statyti ar įsipareigoja įrengti energijos kaupimo įrenginį, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, prijungti šį įrenginį prijungimo taške, nurodytame energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygose. Tinklų operatorius energijos kaupimo įrenginius prijungia, vadovaudamasis energijos kaupimo įrenginių prijungimą reguliuojančiais Europos Sąjungos reglamentais ir (ar) pagal Tarybos nustatytas sąlygas jo parengtomis ir Tarybos patvirtintomis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo nuostatomis, reguliuojančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimą, įvertinęs specialiuosius reikalavimus ir energijos kaupimo įrenginį prijungti planuojančiam asmeniui sutikus su nustatytomis pasinaudojimo elektros tinklais sąlygomis.“
2Papildyti 48²straipsnį 8–22 dalimis:
„8.
Energijos kaupimo įrenginio prijungimo tašką parenka ir išankstinėse prijungimo sąlygose nustato tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiamas energijos kaupimo įrenginys, pagal statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį pageidaujančio asmens pateiktą prašymą, įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal Tarybos patvirtintą tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. 9. Išduodamose energijos kaupimo įrenginio išankstinėse prijungimo prie elektros tinklų sąlygose, prijungimo sąlygose ir (ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nurodoma įrengtoji galia, leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia. 10. Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam į elektros tinklą generuojamos elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Ketinimų protokolą pasirašęs statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW.
Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas nutraukiamas ir šis asmuo 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 11. Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą, išskyrus šio įstatymo 73² straipsnyje nurodytus atvejus. Kai šio įstatymo 73² straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros.
Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:
1) planuojamos statyti kaupimo įrenginio įrengtoji galia, prijungimo taške leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia;
2) terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti kaupimo įrenginį, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių gauti;
3) asmens įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas išduoti prijungimo sąlygas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo asmens teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo išduoti šias sąlygas pateikimo dienos;
5) asmens įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo tinklų operatoriui pateikti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas. Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl asmens pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Asmuo per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, įvertina pateiktas pastabas ir pateikia tinklų operatoriui patikslintą techninį projektą.
Patikslintą techninį projektą tinklų operatorius turi suderinti per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį;
6) asmens įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
7) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, parengti kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
8) asmens įsipareigojimas per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
9) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo;
10) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
11) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos. 12.
tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui. 13. Šio straipsnio 11 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo neįvykdo šių esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą ir apie tai informuoja Tarybą, kuri panaikina šiam asmeniui išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimą. 14. Tinklų operatorius, kai statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, jeigu toks yra privalomas, ir suderintą techninį projektą, pasirašo energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį. 15. Ketinimų protokolo dėl energijos kaupimo įrenginio prijungimo pavyzdinė forma nustatoma tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. 16. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo užbaigia ketinimų protokole numatytos leistinos generuoti galios iš kaupimo įrenginių energijos kaupimo įrenginio statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir tokiam asmeniui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių, tinklų operatorius, gavęs kaupimo įrenginį pastačiusio ar įrengusio asmens prašymą, atsisako savo teisių pagal prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. 17.
asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,041 euro už 1 kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis. 18. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. Faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. 19. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas. 20. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus. 21. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, gavęs leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad šis asmuo vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad šio asmens leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, informuoja apie tai Tarybą. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus panaikinimo. 22. Šio straipsnio 3¹, 8–21 dalys netaikomos, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi.
Kai, vadovaujantis šio įstatymo
generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi ir energijos kaupimo įrenginys įrengiamas nekeičiant objektui, kurio vidaus tinkle įrengiamas energijos kaupimo įrenginys, suteiktos leistinos naudoti ir leistinos generuoti galios, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų supaprastinta tvarka – pateikiant tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytos formos deklaraciją apie įrengtą energijos kaupimo įrenginį. Kitais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šių tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygomis.“17 straipsnis. 48³ straipsnio pakeitimas Papildyti 48³ straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir perdavimo tinklų operatorius neprivalo
Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir yra naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms atlikti, o ne energijai kaupti.“18 straipsnis. 48⁴ straipsnio pakeitimas Papildyti 48⁴ straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir skirstomųjų tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir bus naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms vykdyti, o ne energijai kaupti.“19 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkais dalyviais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais;“. 20 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta
naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri reglamentuoja tokios įmonės pakeitimo procedūrą, Vyriausybės Energetikos ministerijos teikimu paskirta įmonė. Informacija apie paskirtosios įmonės atranką skelbiama viešai ir paskirtąją įmonę atrenka energetikos ministro įsakymu sudaryta komisija.
Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir šiame straipsnyje nurodyto skirstomųjų tinklų operatoriaus vartotojams, ir paskirtosios įmonės vartotojams.
Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl paskirtosios įmonės valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) 1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos;
3) 2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
4) 3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;
5) 4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
6) 5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;
7) turi darbuotojų veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos rinkos dalyviams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas.
Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl paskirtosios įmonės valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) 1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos;
3) 2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
4) 3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;
5) 4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
6) 5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;
7) turi darbuotojų veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos rinkos dalyviams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų;
9) 6) įmonė įsipareigoja atlikti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Ankstesnioji paskirtoji įmonė atlieka funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.“
2Papildyti 58 straipsnį 7 ir 8 dalimis:
„7. Dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos
išteklių prekybos patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų. 8. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja paskirtos įmonės patirtų sąnaudų pagrįstumą.“
Pakeisti 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta rinkos dalyvio atsakomybė už disbalansą gali būti netaikoma tik šiame įstatyme ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytais nustatytais atvejais. Už rinkos dalyvio, kuriam taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas ir kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, sukeltą disbalansą finansiškai atsako tinklų operatorius, prie kurio tinklų yra prijungti rinkos dalyvio įrenginiai, jeigu rinkos dalyvio pagamintą elektros energiją centralizuotai superka paskirtoji įmonė ar skirstomųjų tinklų operatorius. Su tokia finansine atsakomybe susijusios tinklų operatorių patirtos sąnaudos kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Perdavimo sistemos operatorius atsiskaitymus su paskirtąja įmone už rinkos dalyvio, kurio įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo ir kuris įstatymų atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, suplanuotos ir faktiškai pagamintos elektros energijos kiekio skirtumo pirkimą ir pardavimą vykdo šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 6 punkte nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai rinkos dalyvio, kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, pagaminta elektros energija nėra centralizuotai superkama, rinkos dalyvis vykdo veiksmus, kad būtų užtikrintas jo pagamintos elektros energijos balansas elektros energijos rinkoje, o su jais susijusios rinkos dalyvio pagrįstos išlaidos yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gamintojai, prijungiantys elektros energijos iš
atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius prijungimo taške, sutampančiame su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, kai prijungiamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia neviršija vartojimo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip didžiausia gaminantiems vartotojams leidžiamos įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės įrengtoji galia, taip pat gamintojai, didinantys leistiną naudoti galią, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, o kiti gamintojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;“. 23 straipsnis. 71¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 71¹ straipsnio 6 dalį 5 punktu: ,,5) gamintojui viršijus leistiną generuoti galią.“
taip: „1.
Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą, įskaitant persiuntimo paslaugos teikimą, tiems tinklų naudotojams, kurie savo veika sukelia trikdžius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, taip pat tinklų naudotojams viršijus leistiną generuoti galią ilgiau ir
(ar) didesniu galios dydžiu, negu nustatyta tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, jeigu šie tinklų naudotojai, gavę rašytinį įspėjimą, per 5 dienas nenutraukia šios veikos, arba nedelsdamas ir be išankstinio įspėjimo, jeigu dėl tinklų naudotojų veiksmų kyla perdavimo ar skirstomųjų tinklų avarijos grėsmė arba kenkiama elektros energetikos sistemos saugumui ir patikimumui.“
2Papildyti 72 straipsnį 4 dalimi:
„4. Elektros energijos persiuntimą nutraukus dėl leistinos generuoti galios viršijimo,
tinklų naudotojo elektros įrenginiams elektros energijos persiuntimas atnaujinamas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, nustatyta tvarka, atlyginus perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius nekompensuoja tinklų naudotojo patirtų išlaidų dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo tinklų naudotojui viršijus leistiną generuoti galią.“
73² straipsniu Papildyti Įstatymą 73² straipsniu: „73² straipsnis.
Elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumų plėtotojų patikra Siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir saugumą, kai šioje sistemoje planuojami plėtoti elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumai, galintys daryti reikšmingą įtaką jos veikimui, tai yra, kai gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas pateikia tinklų operatoriui prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamybos įrenginių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių prijungimo, kai prijungimo taške numatoma leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesų. Kai atlikus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytus veiksmus priimamas sprendimas, patvirtinantis, kad šis asmuo ir (ar) ketinimų protokolo pasirašymas kelia riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, prašymas pasirašyti ketinimų protokolą netenkinamas ir ketinimų protokolas nepasirašomas.“
ir ją išdėstyti taip: „5¹. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai ir (ar) jos dalininkams dalyviams už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams, surinktos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos kompensuojamos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 74 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant numatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Energetikos ministerija, nustačiusi Nustačiusi, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo tvarkos aprašo ir kitų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Jeigu viešuosius Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui administratorius per nustatytą terminą nepašalinus nepašalina veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius vykdo funkcijas atlieka tol, kol bus paskirtas naujas administratorius.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 19 ir 20 straipsnius ir šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2022 m. liepos 2 d. 2. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja 2022 m. liepos 2 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 2 d. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja kitą darbo dieną po Energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. 3. Asmenys, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir (ar) leidimas gaminti elektros energiją yra išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, siekdami turimuose leidimuose nurodyti elektrinės leistiną generuoti galią, gali kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą su prašymu patikslinti turimus leidimus. Elektrinės leistina generuoti galia leidime nustatoma, o jeigu asmuo dėl leidimo pakeitimo nesikreipia, – laikoma tokia, kokia nurodyta tinklų operatoriaus išduotose elektrinės prijungimo sąlygose arba nuosavybės ribų akte. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos hidroakumuliacinėms elektrinėms išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra prilyginami leidimams plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, o leidimai gaminti elektros energiją – leidimams generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių. 4. Asmenys, sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. 5.
nuostatos dėl ketinimų protokolų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas, taikomos pagal po šio įstatymo įsigaliojimo pateiktus prašymus sudaryti ketinimų protokolą sudaromiems ketinimų protokolams bei kitiems prijungimo dokumentams. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti prašymai išduoti leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusius Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryti ketinimų protokolai netenka galios, jeigu per 270 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra parengtas ir tinklų operatoriui pateiktas techninis projektas, jeigu toks projektas yra privalomas, ir (ar) jeigu po 24 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos gamintojas neturi statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, kai iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos yra likę mažiau negu 12 mėnesių. Jeigu per 30 kalendorinių dienų po šio įstatymo įsigaliojimo dienos gamintojas tinklų operatoriui pateikia prašymą dėl sudaryto ketinimų protokolo nutraukimo, sudarytas ketinimų protokolas netenka galios, o operatorius atsisako savo teisių į gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui. 9. Tinklų operatoriai iki 2022 m. rugsėjo 1 d. atlieka elektros energijos gamybos įrenginiams suteiktų pralaidumų ir esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų įvertinimą, atsižvelgdami į faktiškai išnaudojamus elektros tinklų pralaidumus, ir patikslina galimų suteikti laisvų elektros tinklų pralaidumų dydį.
Jeigu nustatomas reikšmingas skirtumas tarp esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų ir įvertintų galimų suteikti laisvų elektros tinklų pralaidumų, tinklų operatoriai suteikia pralaidumus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2¹ dalyje ar 39 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta prioriteto tvarka ir (ar) Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2³ dalyje ar 39 straipsnio 2³ dalyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
NR. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 41, 31, 39, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 21¹ 22 ir 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1002 2, 4 IR 5 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹IR 20³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 14, 16, 18, 20, 20¹,21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 STRAIPSNIŲ, DVYLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 54 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-1001 5, 7 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 3 STRAIPSNIO, 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 50, 69, 84, 86 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ)
1 straipsnio 2 dalyje nurodytas šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą. Praktika rodo, kad kituose įstatymuose įtvirtintos nuostatos kai kuriais atvejais gali būti perteklinės arba lėtinančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą (pvz., saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių).
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, 25 punkte numatyta, kad viena iš pagrindinių strateginio atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) srities tikslo pasiekimo krypčių yra didinti vartojamos elektros energijos iš AEI dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 proc. 2030 metais ir 100 proc. 2050 metais. Vertinant technologijų vystymosi tendencijas prognozuojama, kad, gaminant elektros energiją iš AEI, iš vėjo energijos galėtų būti gaminama didžioji dalis – ne mažiau kaip 53 proc. elektros energijos, iš saulės šviesos energijos – 22 proc., likusi dalis naudojant kitas AEI technologijas. Pažymėtina, kad Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, 25 punkte numatyta, kad energijos gamybos ir tiekimo sektoriuose iki 2030 m. numatoma siekti, kad AEI dalis šalies bendrame galutinio energijos suvartojimo balanse sudarytų 45 proc. ir 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos būtų iš AEI. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Aštuonioliktosios Vyriausybės programa), 159 punktas numato, kad bus plėtojama elektros energijos iš AEI gamyba, spartinama saulės ir vėjo elektrinių plėtra, bei planuojama 2025 m. turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo elektrinių ir 1 GW galios saulės elektrinių tinklą.
Atsižvelgiant į tai, būtina mažinti kliūtis atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai. Nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 14 d. vykdytų viešųjų konsultacijų metu identifikuotos pagrindinės AEI plėtrą stabdančios kliūtys, susijusios su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų (toliau – AIE bendrija), elektros energiją gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) teisiniu reglamentavimu, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo bei teritorijų planavimo procedūromis, efektyviu elektros tinklo išnaudojimu ir savivaldos bei bendruomenių požiūriu plėtojant AEI. Viešųjų konsultacijų metu identifikuoti klausimai detaliau buvo nagrinėjami Energetikos ministerijos suformuotose darbo grupėse, kurių darbas truko nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taip pat papildomai atliekami kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
AIE generacijos plėtrą stabdančios priežastys:
1Elektrinės leistinos generuoti galios reglamentavimas. Šiuo metu galiojančio Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostatos nereglamentuoja elektrinės leistinos generuoti galios apibrėžties. 2. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas:
2.1. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje gaminantiems vartotojams.
Šiuo metu EEĮ numatyta išimtis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) ir leidimo gaminti elektros energiją išdavimo gaminantiems vartotojams, kurių planuojamos įrengti elektrinės galia ne didesnė kaip 30 kW. Toks reglamentavimas stabdo gaminančių vartotojų plėtrą, nes statant didesnės nei 30 kW galios elektrines gaminantiems vartotojams būtina gauti leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje ir mokėti leidimų išdavimo rinkliavas. 2.2. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje kaupimo įrenginiams. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja leidimų išdavimo tvarkos energijos kaupimo įrenginių plėtrai vykdyti ir generuoti energiją iš šių įrenginių, todėl kyla rizika dėl elektros tinklų galios pralaidumų rezervavimo ir jų efektyvaus panaudojimo. Taip pat nėra nustatyti reikalavimai asmenims, planuojantiems vykdyti šią veiklą, dėl ko gali kilti rizika elektros energetikos sistemos veikimui. 2.3. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje galiojimas ir diferencijavimas. Šiuo metu galiojančiame EEĮ leidimų plėtrai galiojimo ir šio leidimo pratęsimo terminai nėra diferencijuojami pagal technologiją, nors iš praktikos žinoma, kad saulės ir vėjo elektrinių statybos ir plėtros terminai yra skirtingi. 3. Leistinos generuoti galios viršijimas. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja asmenų atsakomybės už eksploatuojamų elektrinių leistinos generuoti galios viršijimus. Nesant tokios atsakomybės reglamentavimo, tinklų operatoriui kyla rizikos dėl elektros energijos kokybės užtikrinimo vartotojams. 4. Piliečių energetinių bendrijų reglamentavimas. Šiuo metu galiojantis piliečių energetikos bendrijų statuso suteikimo procesas yra sudėtingesnis ir neskatina tokių bendrijų steigimosi. 5. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis.
Šiuo metu galiojančiame EEĮ įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, taikomas elektrinėms, statomoms sausumos teritorijoje, buvo nustatytas dar 2011 m. priėmus Įstatymą. Nuo to laiko prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis nebuvo peržiūrėtas ar pakeistas. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ ir 20³ straipsniais įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
1AIE bendrijų plėtrą stabdančios priežastys:
1.1. Teisinė forma. Šiuo metu AIEĮ nustatyta teisinė forma (viešoji įstaiga) susiaurina savivaldybės galimybes dalyvauti AIE bendrijų veikloje. Taip pat susiaurinamos 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) nuostatos, kurios leidžia bet kokią teisinę formą, kuri gali jungti fizinius asmenis, mažas ir vidutines įmones bei vietos valdžios institucijas, įskaitant savivaldybes. 1.2. AIE bendrijos statuso suteikimo momentas. Kuo vėliau juridiniam asmeniui suteikiamas AIE bendrijos statusas, tuo sunkiau gauti paskolą, kadangi aiškus statusas pradiniame veiklos etape svarbus projekto rizikingumo vertinimui ir skiriant finansavimą. 1.3. AIE bendrijos dalyviai. AIEĮ apibrėžtas AIE bendrijos dalyvių sąrašas užkerta galimybę AIE bendrijos dalyviu būti kitiems pelno nesiekiantiems subjektams. Taip pat susiaurinamos Direktyvos 2018/2001 nuostatos, nurodančios, kad AIE bendrijos dalyviais gali būti vietos valdžios įstaigos. Tai gali būti ir savivaldybės įmonės ir biudžetinės įstaigos ir bet koks kitas juridinis asmuo. 1.4.
1.4. Kontrolinė sprendimų priėmimo teisė. AIEĮ įtvirtintas reglamentavimas riboja galimybę savivaldybėms inicijuoti AEI bendrijų steigimąsi, kadangi savivaldybės taryba nebus suinteresuota pritarti sprendimui tapti AIE bendrijos dalyve, jei neturės balsų daugumos. Taip pat dėl tokio ribojimo kyla rizika, kad bus dirbtinai įtraukiami fiziniai asmenys. 1.5. Veiklos ribojimas. Galiojančiame AIEĮ nustatyti teritorijos ribojimai ir ribojimas dalyviams neturėti daugiau kaip 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų susiaurina Direktyvos 2018/2001 nuostatas ir užkerta kelią AEI bendrijų plėtrai. 1.6. Informacijos apie AIE bendrijos veiklą trūkumas. Viena iš AIE bendrijų steigimąsi stabdančių kliūčių – informacijos apie AIE bendrijų statuso suteikimo veiklą trūkumas. 2. Gaminančių vartotojų plėtrą stabdančios priežastys: 2.1. Elektrinės galios ribojimai. Galiojančiame AIEĮ nustatyti elektrinės maksimalios galios ribojimai ir ribojimai, susiję su objektui sutekta leistina naudoti galia, riboja nebuitinių gaminančių vartotojų ir gaminančių vartotojų, kurie įsigyja nuotolinės elektrinės dalis parkuose, plėtrą. 2.2. Elektrinių galios paskirstymas. Galiojančiame AIEĮ nustatyti ribojimai, susiję su elektrinės galios paskirstymu vienam gaminančio vartotojo vartojimo objektui, ir veiklos reglamentavimo nebuvimas, kai nuotolinė elektrinė priskiriama vartojimo objektui, kuriame yra įrengta kita atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė, riboja gaminančių vartotojų teisę rinktis jiems ekonomiškai ir technologiškai tinkamiausią elektros energijos generavimo modelį. 2.3. Kaupimo laikotarpis. Gaminantys vartotojai per AIEĮ nustatytą gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpį nespėja optimaliai išnaudoti savo pagaminto ir į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio. 2.4. Naudojimosi elektros tinklais kaina. Galiojantis gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais kainos apskaičiavimo reglamentavimas stabdo nebuitinių gaminančių vartotojų plėtrą. 2.5.
2.5. Atsakomybė už pagamintos elektros energijos disbalansą. Galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja gaminančių vartotojų atsakomybės už pagamintos elektros energijos disbalansą ir sukelia neapibrėžtumą tiek gaminantiems vartotojams, tiek nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. 3. Hibridinių elektrinių plėtrą stabdančios priežastys:
Elektros energijos generacijos hibridinėse elektrinėse problematika. Galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja elektros generacijos hibridinėse elektrinėse. 4. Vietos bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų nepritarimas AEI plėtrai kyla dėl neapčiuopiamos naudos ir nereglamentuoto skatinimo mechanizmo. 5. Biodujų gamybos įrenginių prijungimą prie dujų sistemų stabdančios priežastys: 5.1. Šiuo metu biodujų gamybos įrenginių prijungimo sąlygos AIEĮ apibrėžtos nepakankamai aiškiai, trūksta nuostatų, numatančių konkrečias subjektų atsakomybes prijungiant biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, kai kurios nuostatos teisiškai neįgyvendinamos ir jas reikia suvienodinti su praktikoje vykdomais procesais. 5.2. Vienas iš labiausiai biodujų gamybos prijungimą prie dujų tinklų ribojančių veiksnių yra susijęs su prijungimo darbų organizavimu. Šiuo metu galiojančiame AIEĮ teisė atlikti prijungimo darbus suteikiama tik operatoriams, dėl ilgų viešųjų pirkimų procedūrų itin užsitęsia prijungimo procesas, kuris tam tikrais atvejais gali trukti ir kelerius metus. Tokie terminai stabdo investuotojų norą įgyvendinti projektus, todėl naudinga suteikti galimybę dalį prijungimo darbų atlikti ir pačiam biodujų gamintojui. 6. Tobulintinas vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas, sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimas ir atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių teritorijų planavimo reglamentavimas. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr.
I- 1495 3 straipsnio, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – PUVPAVĮ projektas) rengimą paskatino ši priežastis: Neaiškiai reglamentuoti reikalavimai dėl vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinių poveikio aplinkai vertinimo. Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PŪVPAVĮ) 2 priedu, atliekama atranka dėl vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo, kurios rezultatas gali būti sprendimas, kad būtina atlikti visą poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Todėl vėjo elektrinių plėtotojams sudėtinga įvertinti, ar numatomoms plėtoti vėjo elektrinėms pakaks atlikti tik atrankos procedūrą ar reikės atlikti visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Tai pailgina vėjo elektrinių projektų įgyvendinimo trukmę. Atlikti saulės elektrinių poveikio aplinkai vertinimą reikalavimas aiškiai nenustatytas. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50, 69, 84, 86 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – SŽNSĮ projektas) rengimą paskatino ši priežastis:
Vėjo elektrinių plėtrą stabdančios sanitarinių apsaugos zonų nustatymo procedūros. Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SNŽSĮ) 51 straipsnio 1 dalimi, sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas SNŽSĮ 2 priede arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
Vadovaujantis SNŽSĮ, vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos nustatomos gavus visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimus. Žemės sklypų savininkams yra atlyginami nuostoliai (mokamos kompensacijos), kylantys iš nustatomų apribojimų dėl žemės naudojimo, numatytų SŽNSĮ 53 straipsnio 1 dalyje. SNŽSĮ numato išimtis dėl kompensacijų apskaičiavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką, tačiau nustatant sanitarines apsaugos zonas vėjo elektrinėms, kompensacijos dydis yra susitarimo tarp vėjo elektrinės vystytojo ir žemės, patenkančios į sanitarines apsaugos zonas, savininko objektas. Tuo atveju, kai ilgai nepavyksta susitarti dėl kompensacijos dydžio, vėjo elektrinių planavimas ir statyba užsitęsia. Be to, ne visada pavyksta rasti žemės sklypų savininkus ir gauti jų sutikimus. Taip pat praktikoje pasitaiko, kad susitarus su dauguma žemės sklypų savininkų, likusieji žemės savininkai, naudodamiesi tuo, kad jų sutikimai yra paskutiniai, reikalauja didesnių kompensacijų, o vėjo elektrinių vystytojai nesutinka dėl jų dydžio, todėl taip pat užsitęsia vėjo elektrinių statyba. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – TPĮ projektas) rengimą paskatino ši priežastis:
Privalomas vėjo elektrinių numatymas teritorijų planavimo dokumentuose.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – TPĮ) įtvirtinta teisė statyti statinius pagal savivaldybės lygmens bendruosius planus, tačiau TPĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys tik dėl saulės šviesos energijos elektrinių ir AIE įstatyme numatytų atvejų. Privalomumas numatyti vėjo elektrines teritorijų planavimo dokumentuose ilgina vėjo elektrinių plėtros trukmę ir stabdo vėjo energetikos plėtrą, nes ne visos savivaldybės turi teritorijų planavimo dokumentus, leidžiančius vėjo elektrinių plėtrą, o tokiems dokumentams parengti reikia laiko ir finansinių išteklių. Kiti pakeitimai:
1Praktikoje kylantys neaiškumai dėl dokumentų, kuriuos elektros energijos gamintojas (toliau – gamintojas) turi pateikti siekdamas su tinklų operatoriumi pasirašyti Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas). 2. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles šiuo metu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o leidimus išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba). Tarybai vykdant leidimų išdavimo funkciją, kyla poreikis tikslinti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, o siekiant jas patikslinti, būtina keisti Vyriausybės nutarimą. Siekiant greičiau reaguoti į besikeičiančius poreikius dėl teisės akto tobulinimo, tikslinga, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles tvirtintų ir jomis vadovaudamasi leidimus išduotų ta pati institucija. Atskiri Tarybos padaliniai užtikrintų leidimų išdavimo ir leidimų išdavimo kontrolės funkcijas. 3. Praktikoje kyla klausimų, ar saulės šviesos energijos elektrinėms reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą. 4.
4Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinamajame teisės akte (statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“), todėl SŽNSĮ analogiškos nuostatos dėl saulės elektrinių įrengimo ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų, taip pat ant pastatų, kurie yra gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ar valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, dubliuoja galiojantį teisės aktą. 5. Neaiškiai reglamentuota įmonės, vykdančios centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą, paskyrimo tvarka. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės (grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, tel. 8 656 76 511, el. p. [email protected]) ir Energetikos konkurencingumo grupės (grupės vadovas Karolis Švaikauskas, tel. 8 670 39 352, el. p. [email protected]) specialistai:
Lina Sveklaitė, vyresn. patarėja, tel. 8 602 46 479, el. p. [email protected] (AIE bendrijų, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos reglamentavimo klausimai); Elena Mačiulaitytė, vyresn. patarėja, tel. 8 602 46 369, el. p. [email protected] (piliečių energetikos bendrijų ir kaupimo įrenginių veiklos reglamentavimo klausimai);
Jevgenija Jankevič, patarėja, tel. 8 602 47 359, el. p. [email protected] (atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo, vėjo elektrinių sanitarinių zonų reglamentavimo klausimai); Aurimas Salapėta, vyr. specialistas, tel.
8 602 46 552, el. p. [email protected] (biodujų gamybos ir prijungimo prie dujų sistemų klausimai); Sergej Garbar, vyr. specialistas, tel. 8 602 46 324, el. p. [email protected] (gaminančių vartotojų ir hibridinių elektrinių veiklos reglamentavimo klausimai). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. EEĮ
1Elektrinės leistinos generuoti galios reglamentavimas. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja elektrinės leistinos generuoti galios apibrėžties, todėl ši galia siejama su elektros energijos generavimo įrenginių galia. 2. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas:
2.1. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje gaminantiems vartotojams. Gaminantiems vartotojams, planuojantiems įrengti didesnės kaip 30 kW galios elektrines, būtina gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją. Statant mažesnės kaip 30 kW galios elektrines numatytos išimtys. EEĮ 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu asmuo numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo numato gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, išskyrus AIEĮ 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.
Šio straipsnio 14 dalyje numatyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu asmuo numato statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus Įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, išskyrus Įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių. 2.2. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje kaupimo įrenginiams. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja leidimų išdavimo tvarkos kaupimo įrenginiams, todėl kyla rizika dėl elektros tinklų galios pralaidumų rezervavimo ir jų efektyvaus panaudojimo, taip pat elektros energetikos sistemos veikimui.
LITGRID AB 2022 m. vasario 28 d. rašte Nr. 22SD-911 nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įgyvendinant Europos Sąjungos Švarios energijos paketo (angl. Clean Energy Package) nuostatas daugelis EEĮ, Energetikos įstatymo (toliau – EĮ) sąvokų buvo papildytos energijos kaupimo veikla ar energijos kaupimo įrenginiu, numatant, kad energijos kaupimo įrenginys – lygiavertis energetikos objektas šalia kitų (pvz.: elektrinių, katilinių, tinklų ir kt.) (EĮ 2 straipsnio 10 dalis), tačiau galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai ir tiksliai reglamentuota energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų tvarka ir sąlygos. Šiuo metu energijos kaupimo įrenginių prijungimui taikoma vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka, detalizuota Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Energijos kaupimo įrenginius, iš kurių būtų siekiama patiekti į elektros tinklus sukauptą energiją, savo esme galima prilyginti elektros energijos gamybos įrenginiams, todėl situacija, kai energijos kaupimo įrenginiams ir elektros energijos gamybos įrenginiams (įskaitant AEI naudojančius gamybos įrenginius) taikomos skirtingos prijungimo sąlygos (šiuo metu jos palankesnės energijos kaupimo įrenginiams), gali būti traktuojama kaip diskriminuojanti skirtingus rinkos dalyvius.
Be to, energijos kaupimo įrenginiams taikant vartotojų elektros įrenginių prijungimo procedūras ir sąlygas, galimai gali susidaryti situacijos, kai elektros tinklai nebus efektyviai išnaudojami – prijungimo sąlygose nustatomas vartotojui priskirtas (rezervuotas) elektros tinklo pajėgumas (pralaidumas) galioja net 5 metus, o vartotojui nėra nustatytos ir taikomos įpareigojančios sąlygos per tam tikrą laiką prijungti savo įrenginius ir pradėti naudotis elektros tinklais bei susijusiomis paslaugomis, taip pat finansinės nuobaudos šių sąlygų neįvykdžius. Pastebėtina, kad EEĮ 16 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją, kurie turėtų būti taikomi ir asmenims, siekiantiems plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti iš jų elektros energiją į tinklą. Be to, manytina, kad turėtų vykti energijos kaupimo įrenginių plėtojimo procesui taikomų reikalavimų laikymosi verifikavimo procesas, kuris gali būti realizuotas Tarybai išduodant atitinkamus leidimus. 2.3. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje galiojimas ir diferencijavimas. Galiojančio EEĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimai plėtrai plėtojant visas AEI naudojančias elektrines galioja 36 mėnesius, o EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje numatyta šių leidimų pratęsimo tvarka ir terminai, kurie taip pat yra vienodi visoms AEI naudojančioms elektrinėms, – 6 mėnesiai, kai leidimai pratęsiami atlikus tam tikrus plėtros darbus. 3.
3Leistinos generuoti galios viršijimas. Šiuo metu EEĮ nuostatos nereglamentuoja asmenų atsakomybės už eksploatuojamų elektrinių leistinos generuoti galios viršijimus. 4. Piliečių energetikos bendrijų reglamentavimas. Piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimą reglamentuoja EEĮ 22² straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad piliečių energetikos bendrijos statusas suteikiamas nustatytas sąlygas atitinkantiems juridiniams asmenims Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikus deklaraciją Tarybai. Tokia nuostata piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimą susieja su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta veiklos licencijavimo tvarka ir procedūromis, kurios skirtos suteikti teisę vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą. Vis dėlto piliečių energetikos bendrijos teisinio statuso suteikimas neatitinka teisės vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą suteikimo. 5. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis. EEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, tinklų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti elektrinės galią (kW) iš 15 eurų. 6. Neaiškumai dėl pateiktinų dokumentų, siekiant pasirašyti ketinimų protokolą. Šiuo metu galiojančio EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad gamintojas su tinklų operatoriumi sudarydamas ketinimų protokolą, be kita ko, privalo pateikti savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. 7. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdančios įmonės paskyrimo tvarka.
EEĮ 58 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri, be kita ko, reglamentuoja tokios įmonės pakeitimo procedūrą, paskirta įmonė. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo[¹] 17.2 papunktyje numatyta, kad elektros energijos gamintojai, įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifu (toliau – fiksuotas tarifas) ir kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, savo eksploatuojamose elektrinėse visą pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją turi teisę parduoti Energetikos ministerijos paskirtai elektros energetikos įmonei. Kiti elektros energijos gamintojai, įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, visą pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją turi teisę parduoti skirstomųjų tinklų operatoriui, aptarnaujančiam daugiau kaip 100 000 vartotojų. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo[²] 22¹ punkte nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius superkančiajai įmonei kompensuoja patirtus prekybos elektros energija, supirkta iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo[³] 7.1 papunktyje nurodytas paslaugas teikiančių gamintojų, įgijusių teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, nuostolius.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo[²] 22¹ punkte nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius superkančiajai įmonei kompensuoja patirtus prekybos elektros energija, supirkta iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo[³] 7.1 papunktyje nurodytas paslaugas teikiančių gamintojų, įgijusių teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu, nuostolius. Pagal Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 22¹.3 papunktį kompensacijos suma apskaičiuojama pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš skirtumo tarp Valstybinės energetiko reguliavimo tarybos paskelbtos einamųjų kalendorinių metų elektros energijos rinkos kainos ir superkančiosios įmonės Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos svertinio vidurkio ir prie šios sumos pridėjus superkančiosios įmonės per ataskaitinį laikotarpį turėtas prekybos biržoje įmokų sąnaudas ir kitas su supirktos elektros energijos pardavimu susijusias sąnaudas. Kitos su supirktos elektros energijos pardavimu susijusios sąnaudos, neįskaitant prekybos biržoje įmokų sąnaudų, negali būti didesnės kaip 26 066 eurai per metus. Šiuo metu AB „Ignitis gamyba“[⁴], vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu[⁵], laikinai vykdo paskirtosios įmonės funkcijas ir superka elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, iš gamintojų, kurių elektros energijos gamybos įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo tinklo ir kurie yra įgiję teisę pasinaudoti fiksuotu tarifu. AIEĮ:
1AIE bendrijos:
1.1. Teisinė forma. Šiuo metu galiojančiame AIEĮ nustatyta, kad AEI bendrija gali būti tik tas juridinis asmuo, kurio teisinė forma viešoji įstaiga. 1.2.
1.2. AIE bendrijos statuso suteikimo momentas. Juridinis asmuo AEI bendrijos statusą įgauna, jei atitinka AIEĮ nustatytus reikalavimus leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu. 1.3. AIE bendrijos dalyviai. AIEĮ nurodoma, kad AIE bendrijos dalyviais gali būti fiziniai asmenys, vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, savivaldybės ir (ar) savivaldybės valdomos įmonės ir viešosios įstaigos. 1.4. Kontrolinė sprendimų priėmimo teisė. AIEĮ įtvirtintas reikalavimas, kad kontrolinę sprendimų priėmimo teisę turėtų fiziniai asmenys, veikiantys apibrėžtoje teritorijoje. 1.5. Veiklos ribojimas. Galiojančiame AIEĮ nustatytas vietos ribojimas fiziniams asmenims, turintiems kontrolinę sprendimų priėmimo teisę, numatant, kad ne mažiau kaip 51 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalyviams, kurie yra fiziniai asmenys ir kurių gyvenamoji vieta yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe. Taip pat reikalaujama, kad AEI bendrijos dalyviai neturėtų daugiau kaip 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų, išimtį taikant tik savivaldybei. 1.6. Informacijos apie AIE bendrijos veiklą trūkumas. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja informacijos apie AIE bendrijų veiklą sklaidos. 2. Gaminantys vartotojai: 2.1. Elektrinės galios ribojimai. Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, turi teisę įsirengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios ir nėra didesnė kaip 500 kW. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 1 GW. 2.2. Elektrinių galios paskirstymas.
Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad elektros energija gali būti gaminama gaminančio vartotojo elektrinėje, kuri yra geografiškai nutolusi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos. Tokiu atveju gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma viena elektrinė arba jos dalis gali būti susieta tik su to paties gaminančio vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta. 2.3. Kaupimo laikotarpis. Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpis trunka nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos. 2.4. Naudojimosi elektros tinklais kaina. Galiojančio AIEĮ 20¹ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad gaminantis vartotojas moka Tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią ir yra diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas gaminančio vartotojo objektas, įtampą. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio ir už 1 kW elektrinės įrengtosios galios. 2.5. Atsakomybė už pagamintos elektros energijos disbalansą. Galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja gaminančių vartotojų atsakomybės už pagamintos elektros energijos disbalansą. 2.6. Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 3.
3Hibridinių elektrinių plėtra: Galiojančio AIEĮ nuostatos nereglamentuoja elektros generacijos hibridinėse elektrinėse. 4. Vietos bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų nepritarimas AEI plėtrai. Šiuo metu teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo AEI elektrinių vystytojams teikti bendruomenėms ar jų organizacijoms finansinį paskatinimą. 5. Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų:
5.1. Nebeaktualios nuostatos. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus AIEĮ pakeitimams buvo atsisakyta biodujų jėgainių prijungimo prie dujų sistemų nuolaidos, tačiau galiojančioje AIEĮ redakcijoje vis dar yra likusios nuostatos, susijusios su biodujų supirkimo tarifais. Šiuo metu biodujų gamyba skatinama tikslinėmis investicinėmis priemonėmis, todėl nuostatos, susijusios su biodujų supirkimo tarifais, šiuo laikotarpiu yra laikytinos perteklinėmis. 5.2. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo reglamentavimas. Šiuo metu AIEĮ numatyta pareiga dujų operatoriui pateikti išsamią prijungimo sąmatą per 30 d. nuo prašymo pateikimo dienos yra neįgyvendinama, nes tikslios prijungimo išlaidos yra žinomos tik suderinus rangos darbus, kurie derinami tik pasirašius prijungimo sutartį, o ne išdavus preliminarias prijungimo sąlygas. 5.3. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo darbų organizavimas. Dabartiniame AIEĮ teisė atlikti prijungimo darbus suteikiama tik dujų sistemų operatoriams ir tai prijungimo procesą gerokai pailgina dėl taikomų viešųjų pirkimų procedūrų. Pats gamintojas visiškai nedalyvauja prijungimo procese. 6. Vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo, sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimas ir atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių teritorijų planavimo reglamentavimas. 6.1. Vėjo ir saulės elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas Galiojantis PŪVPAVĮ 2 priedas nustato, kokiais atvejais atliekama atranka dėl vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo. Reikalavimas atlikti saulės šviesos energijos elektrinių poveikio aplinkai vertinimą nenustatytas.
6.2. Vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonų reglamentavimas. Galiojantis SŽNSĮ nustato, kad vėjo elektrinėms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, kurių dydžiai nurodyti įstatymo 2 priede, arba gali būti nustatomi asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Vadovaujantis SNŽSĮ, vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos nustatomos gavus visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimus. Žemės sklypų savininkams yra atlyginami nuostoliai (mokamos kompensacijos), kylantys iš nustatomų apribojimų dėl žemės naudojimo, numatytų SŽNSĮ 53 straipsnio 1 dalyje. Statybą leidžiantis dokumentas įrengiant saulės elektrines yra reikalingas, kai šios elektrinės statomos konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinamajame teisės akte (statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“). 6.3.Teritorijų planavimas saulės ir vėjo elektrinėms.
Vadovaujantis galiojančio TPĮ 20 straipsnio 4 dalimi, 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines ir kitas AIEĮ numatytas išimtis. Šiuo metu galiojanti AIEĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, kad, atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. AIEĮ 49 straipsnio 5 dalis nustato, kad kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. AIEĮ 49 straipsnio 9 dalis numato, kad, statant 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų gamybos įrenginius esamų kitos (fermų) paskirties pastatų žemės sklypuose, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama ir šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba nėra numatoma teritorijų planavimo dokumentuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl EEĮ projekto:
Elektrinės leistinos generuoti galios reglamentavimas. Siūloma nustatyti leistinos generuoti galios sąvoką.
Įtvirtinus šią sąvoką, elektrinės įrengtoji galia galės būti didesnė nei leistina generuoti galia, tačiau leistina generuoti galia negalės viršyti elektrinės įrengtosios galios. Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas:
Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje gaminantiems vartotojams. Siekiant gerinti gaminančių vartotojų veiklos sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai elektros energiją gamina išskirtinai savo reikmėms tenkinti (be galimybės ją parduoti), siūloma numatyti išimtį dėl leidimų veiklai elektros sektoriuje, nustatant, kad tokiai veiklai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nėra reikalingi. Leidimai veiklai elektros energetikos sektoriuje kaupimo įrenginiams. Šiuo metu asmenys, siekiantys plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, įskaitant atsinaujinančių energetikos išteklių vystytojus (gamintojus), privalo prašyti perdavimo ar skirstomųjų tinklų operatoriaus išankstinių prijungimo sąlygų, sudaryti ketinimų protokolą (jo pagrindu rezervuojami tinklo pralaidumai), pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą (jis gali būti panaudotas vystytojui nevykdant ketinimų protokole nurodytų pareigų), gaunant leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, ir vėliau jau gauti prijungimo sąlygas.
Siekiant, kad elektros tinkai būtų efektyviai panaudojami ir būtų galimybė tai efektyviai ir pagrįstai planuoti trumpuoju laikotarpiu, taip pat siekiant suvienodinti energijos kaupimo įrenginių, iš kurių siekiama tiekti elektros energiją į tinką ir elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo sąlygas ir procesą, siūloma papildyti EEĮ 48² straipsnį nuostatomis, įtvirtinančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimo procedūrų seką, analogišką tai, kuri taikoma gamybos įrenginiams. Taip pat, siekiant suvienodinti sąlygas EEĮ 16 straipsnyje, siūloma nustatyti ir reglamentuoti energijos kaupimo įrenginiams šiuos leidimus: leidimą plėtoti energijos kaupimo įrenginius ir leidimą generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių. Leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje galiojimas ir diferencijavimas. Atsižvelgiant į trumpesnius saulės šviesos elektrinių statybos terminus, palyginti su kitas atsinaujinančių išteklių rūšis naudojančių elektrinių statybos terminais, EEĮ projektu keičiamo EEĮ 16 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad leidimai plėtrai saulės šviesos energijos elektrinėms galioja 24 mėnesius, o keičiamo EEĮ 16 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad pratęsiant leidimus plėtrai vėjo elektrinėms bei hibridinėms elektrinėms, kuriose naudojama ir vėjo energija, būtų taikomas 12 mėnesių pratęsimo laikotarpis.
Šie pakeitimai paskatintų saulės elektrinių plėtotojus greičiau vystyti saulės elektrines ir greičiau būtų pasiekti planavimo tikslai, numatyti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje. Leistinos generuoti galios viršijimas. Atsižvelgiant į AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktą informaciją apie elektros energijos gamintojų pažeidimus, susijusius su elektros energijos generavimo įrenginių leistina generuoti galia, siūloma nustatyti įkainį už leistinos generuoti galios viršijimus, kurį nustatys ir tvirtins tinklų operatorius. Piliečių energetikos bendrijų reglamentavimas. Siekiant dar labiau supaprasti EEĮ nustatytą piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo reguliavimą, siūloma EEĮ įtvirtinti pareigą Tarybai nustatyti piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo tvarką ir sąlygas ir vykdyti šią procedūrą. Kadangi viena iš Tarybos pareigų – tikrinti, prižiūrėti ir kontroliuoti piliečių energetikos bendrijų vykdomas elektros energetikos sektoriaus veiklas, taip pat kontroliuoti, kaip užtikrinamos piliečių energetikos bendrijų teisės ir teisėti interesai, įskaitant nepagrįstų kliūčių ir apribojimų jų veiklai ir veiklos plėtrai šalinimą, siūloma papildyti EEĮ 22² straipsnį nauja dalimi ir nustatyti pareigą skirstomųjų tinklų operatoriui teikti Tarybai jos nustatyta tvarka duomenis apie piliečių energetikos bendrijų veiklą, reikalingus Tarybos funkcijoms atlikti.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis. Siekiant sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, EEĮ projektu keičiamo EEĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, tinklų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti elektrinės galią (kW) iš 50 eurų. Šiuo metu galiojančiame EEĮ įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, taikomas elektrinėms, statomoms sausumos teritorijoje, buvo nustatytas dar 2011 m. priėmus Įstatymą. Nuo to laiko jis nebuvo peržiūrėtas ar pakeistas. Įvertinant infliacijos lygį nuo 2011 m. (virš 30 proc.) bei praktikoje susidariusią situaciją, kad ne visos elektrinės, net esant rezervuotiems tinklų pralaidumams, pastatomos (iki 20 proc. projektų yra neįgyvendinama), bei siekiant, jog tinklų galia iš pralaidumai būtų išnaudojami efektyviausiu būdu, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinimas iki 50 eurų už 1 kW. Neaiškumai dėl pateiktinų dokumentų, siekiant pasirašyti ketinimų protokolą.
Praktikoje kyla sunkumų įgyvendinant EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje numatytą nuostatą, pagal kurią gamintojai, pasirašydami ketinimų protokolą su tinklų operatoriumi, be kita ko, privalo pateikti savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi. Skirtingos savivaldybės išduoda skirtingo turinio ir formos patvirtinimus. Kai kuriuose patvirtinimuose nurodomos sąlygos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų parengimu, kurias gamintojas turi įvykdyti, siekdamas įgyti galimybę statyti planuojamą elektrinę. Atsižvelgiant į tai, kad tinklų pralaidumai rezervuojami tik sudarius ketinimų protokolą, siekiant aiškumo būtina reglamentuoti, kokio turinio patvirtinimai yra tinkami, ir numatyti instituciją, kuri nustatytų patvirtinimo formą. EEĮ projekte keičiamame EEĮ 22 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad ketinimo protokolui pasirašyti, be kita ko, pateikiamas savivaldybės patvirtinimas, kad planuojamos galios ir tipo elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima arba bus galima parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą, taip pat nustatyti, kad Taryba tvirtintų savivaldybės patvirtinimo formą. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdančios įmonės paskyrimo tvarka. EEĮ projekte siūloma nustatyti, kad centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vykdančią įmonę skirtų Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu.
Paskiriama įmonė turėtų būti juridinis asmuo, kuris atitiktų, be kitų galiojančiame EEĮ įtvirtintų reikalavimų, EEĮ projekte siūlomus įtvirtinti reikalavimus: būtų valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo. Juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalės atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl paskirtos įmonės valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nustatomas reikalavimas paskirtai įmonei turėti darbuotojus veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos rinkos dalyviams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti, ir reikalavimas, kad paskirtos įmonės juridinio asmens vadovas būtų nepriekaištingos reputacijos ir turėtų pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Taip pat EEĮ projekte siūloma numatyti, kad dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka būtų kompensuojamos iš viešuosius interesas atitinkančių paslaugų lėšų, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrintų, prižiūrėtų ir kontroliuotų paskirtos įmonės patirtų sąnaudų pagrįstumą. Siūlomais pakeitimais siekiama įtvirtinti aiškesnį centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdančios įmonės paskyrimo tvarkos reglamentavimą. Dėl AIEĮ projekto:
1AIE bendrijos:
1.1. Teisinė forma.
Teisinė forma. Siūloma nustatyti, kad AIE bendrijos statusą gali įgyti bet kuris ne pelno siekiantis juridinis asmuo, nenurodant konkrečios teisinės formos ir užtikrinant, kad jo steigimo sutartyje ar įstatuose atsispindėtų pagrindinis AIE bendrijos tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. Taip būtų sukuriamos patrauklesnės ir lankstesnės sąlygos AEI bendrijų kūrimuisi išlaikant esminius AEI bendrijų veiklos principus. 1.2. AIE bendrijos statuso suteikimo momentas. Siūloma nustatyti, kad AEI bendrijai statusas galėtų būti suteikiamas leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus, leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu ar tuo atveju, kai juridinis asmuo jau turi bent vieną iš šių leidimų – pateikus Tarybai deklaraciją dėl atitikties AEI bendrijai keliamiems reikalavimams. Taip būtų palengvinamos sąlygos dėl paskolos gavimo, taip pat mažinama administracinė našta jau veikiantiems ir elektrines eksploatuojantiems juridiniams asmenims. 1.3. AIE bendrijos dalyviai. Siūloma nustatyti, kad AEI bendrijos dalyviais galėtų būti visos teisinės formos, kurios atitinka Direktyvoje 2018/2001 įtvirtintas nuostatas, kad tai yra mažos ir vidutinės įmonės, vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes. Toks reglamentavimas padidintų galimų AEI bendrijos dalyvių ratą bei suteiktų galimybę kitiems subjektams, pavyzdžiui, religinėms bendrijoms, daugiabučių bendrijoms ir kt., tapti AEI bendrijos dalyviu. 1.4. Kontrolinė sprendimų priėmimo teisė. Siūloma nustatyti, kad balsų dauguma priklauso fiziniams, juridiniams asmenims ir vietos institucijoms, veikiančioms apskrityje, kurioje stovi energijos gamybos įrenginys. Toks reglamentavimas sukurtų patrauklesnes sąlygas savivaldybėms inicijuoti AEI bendrijos steigimą.
Šiuo metu galiojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad kontrolinė sprendimų priėmimo teisė priklauso tik fiziniams asmenims, tačiau tai riboja galimybę savivaldybėms inicijuoti AIE bendrijos steigimą ir AIE bendrijos veiklą nukreipti į energetinio skurdo mažinimą. Vertinama, kad šis pasiūlymas yra lankstesnis ir neprieštarauja Direktyvos 2018/2001 nuostatoms. Atkreipiame dėmesį, kad poreikis bendrijos sudėtyje turėti atitinkamą skaičių fizinių asmenų, bus užtikrintas skiriant finansinę paramą. 1.5. Veiklos ribojimas. Siūloma nustatyti, kad kontrolinę sprendimų priėmimo teisę turintys subjektai veiktų apskrityje, taip būtų užtikrintos Direktyvos 2018/2001 nuostatos dėl teritorinio ribojimo, tačiau suteikta galimybė savivaldybėms kooperuotis kuriant AEI bendriją. Taip pat siūloma atsisakyti ribojimo AEI bendrijų dalyviams turėti daugiau kaip 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų. Tokiu būdu būtų atsisakyta perteklinių nuostatų, nesuteikiančių pridėtinės vertės. 1.6. Informacijos apie AIE bendrijos veiklą trūkumas. Siūloma nustatyti, kad Lietuvos energetikos agentūra parengtų ir savo interneto svetainėje skelbtų rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų. 2. Gaminantys vartotojai: 2.1. Elektrinės galios ribojimai. Siekiant gerinti gaminančių vartotojų veiklos sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai elektros energiją gamina išskirtinai savo reikmėms tenkinti (be galimybės ją parduoti), siūloma neriboti maksimalios elektrinės galios. Taip pat siūloma nustatyti, kad gaminančių vartotojų elektrinių, kurios yra geografiškai nutolusios Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, įrengtoji galia neribojama atsižvelgiant į vartotojo objektui suteiktos leistinos naudoti galios dydį.
Taip pat siūloma didinti maksimalią gaminančių vartotojų suminę galią iki 2 GW. 2.2. Elektrinių galios paskirstymas. Siekiant užtikrinti gaminančių vartotojų teisę rinktis jiems ekonomiškai ir technologiškai tinkamiausią elektros energijos generavimo modelį, siūloma neriboti geografiškai nutolusių elektrinių, priskiriamų gaminančio vartotojo vartojimo objektui, skaičiaus. Papildomai siūloma nustatyti, kad gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos elektrinės arba jų dalys gali būti susietos tik su to paties gaminančio vartotojo elektros energijos vartojimo vieta, nepaisant, ar elektros energijos vartojimo vietoje yra įrengtas kitas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginys. 2.3. Kaupimo laikotarpis. Atsižvelgiant į klimatinių sąlygų svyravimus, kurie turi įtakos elektros energijos generacijos iš atsinaujinančių išteklių kiekiams, ir siekiant sudaryti sąlygas gaminantiems vartotojams susigrąžinti visą sugeneruotą ir į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, siūloma ilginti kaupimo laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų, kuris būtų taikomas nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d. 2.4. Naudojimosi elektros tinklais kaina. Siekiant užtikrinti nediskriminacines veiklos sąlygas, taikomas nebuitiniams gaminantiems vartotojams, siūloma diferencijuoti naudojimosi elektros tinklais kainą, taikant ją buitiniams ir nebuitiniams elektros energijos vartotojams.
Atsižvelgiant į tai, kad nebuitiniai elektros energijos vartotojai vartodami elektros energiją už jos persiuntimą moka galios dedamąją, siūloma nustatyti, kad nebuitiniai gaminantys vartotojai už naudojimąsi elektros tinklais moka pagal jų pasirinktą elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifą. Papildomai siūloma mažinti gaminančių vartotojų atsiskaitymo būdų skaičių – atsisakyti atsiskaitymo būdo, kai už naudojimąsi elektros tinklais atsiskaitoma pagal III variantą, taikant dvinarę paslaugos kainą. 2.5. Atsakomybė už pagamintos elektros energijos disbalansą. Siūloma nustatyti, kad gaminantiems vartotojams atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą taikoma atsižvelgiat į elektrinės įrengtosios galios dydį ir įvedimo į eksploataciją laikotarpį taip, kaip nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Elektros energetikos įstatymo 59 straipsnis. Už gaminančio vartotojo, kuriam nėra taikoma atsakomybė už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą, sukeltą disbalansą atsakys tiekėjas, su kuriuo gaminantis vartotojas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. 2.6. Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. 3. Hibridinių elektrinių plėtra:
Siūloma nustatyti terminą „hibridinė elektrinė“. Įtvirtinus šį terminą, asmenys galės įrengti kelias atsinaujinančių energijos išteklių rūšis naudojančias elektrines ir (ar) kaupimo įrenginius vienoje vietoje. Nustatomos hibridinių elektrinių veiklos sąlygos, kurios apima leidimų išdavimą, elektros energijos generacijos apskaitą, gamintojų ir tinklų operatoriaus teises ir pareigas.
Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros. 4. Vietos bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų nepritarimas AEI plėtrai. Siūloma nustatyti, kad AEI gamintojams, vykdantiems veiklą ir eksploatuojantiems saulės, vėjo ir biodujų elektrines komerciniais tikslais būtų taikoma fiksuota atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka, kuri priklausytų nuo gamybos kiekio. Išimtį siūloma nustatyti gamintojams, kurie elektros energiją gamina ne komerciniais tikslais, pvz.: gaminantiems vartotojams, AEI bendrijoms, AEI gamintojams, gaminantiems ir elektros energiją vartojantiems savo reikmėms, mažos galios AEI elektrinėms, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, saulės šviesos elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo, ir kt. Gauta įmoka būtų paskirstoma savivaldybėms arba seniūnijoms ir skiriama bendruomenių ar jų organizacijų vykdomiems projektams. Šie pakeitimai paskatintų bendruomenes ir jų organizacijas palankiau žiūrėti į AEI plėtrą jų teritorijoje. 5. Siūlomos nuostatos dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemų reglamentavimo tobulinimo: 5.1. Siūloma atsisakyti biodujų supirkimo į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas tvarkos tvirtinimo ir biodujų gamybos, kaip viešuosius interesus atitinkančios paslaugos traktavimo. Tai suteiks teisinio aiškumo ir nesudarys neaiškumo investuotojams, kadangi biodujų gamyba yra finansuojama kitomis lėšomis. 5.2.
5.2. Siūloma keisti teisinį reglamentavimą ir numatyti, kad preliminariose sąlygose būtų numatyta tik preliminari prijungimo išlaidų suma, o konkreti prijungimo sąmata būtų nustatoma pasirašius prijungimo prie dujų sistemų sutartį su operatoriumi. Taip pat siūloma aiškiai ir nedviprasmiškai sureglamentuoti visą prijungimo procesą, identifikuojant atitinkamas šalių atsakomybes ir pagrindinius prijungimo principus ir terminus kiekvienam žingsniui. 5.3. Siūloma keisti reglamentavimą ir įtvirtinti galimybę, suderinus su operatoriumi, dalį prijungimo darbų organizuoti ir atlikti pačiam biodujų gamintojui, siekiančiam prijungti biodujų gamybos įrenginį prie dujų sistemų. Biodujų gamintojo įrengta dujų sistemos dalis po pridavimo būtų perduodama operatoriui valdyti ir jo nuosavybėn. Galimybė organizuoti dalį darbų pačiam biodujų gamintojui gerokai sutrumpintų prijungimo procesą ir padidintų investicijų patrauklumą. 6. Vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas, sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimas ir atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių teritorijų planavimo reglamentavimas. 6.1. Vėjo ir saulės elektrinių poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas.
PŪVPAVĮ projektas: Siekiant aiškiai reglamentuoti atvejus, kada numatant statyti vėjo elektrines reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir kada atlikti visą poveikio aplinkai vertinimą, PŪVPAVĮ projekte keičiamo PŪVPAVĮ 1 priede, atsižvelgiant į rinkoje esančius vėjo elektrinių modelius, siūloma nustatyti, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas (1) Lietuvos jūrinėje teritorijoje statomoms numatomoms statyti bet kokios galios vėjo elektrinėms ir (2) sausumoje planuojamoms statyti vėjo elektrinėms, kai numatoma statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis 230 m ar daugiau (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ir atstumas tarp jų, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti, yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp arčiausiai esančių vėjo elektrinių stiebų centrų). Taip pat PŪVPAVĮ projekte keičiamo PŪVPAVĮ 2 priede siūloma nustatyti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama (1) planuojant statyti 3 vėjo elektrines, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau ir atstumas tarp jų yra 2 km ar mažesnis arba šie dydžiai pasiekiami įvertinus jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti vėjo elektrines ir (2), kai vėjo elektrinė statoma arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos arba arčiau kaip 3 km nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad atliekant vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vėjo elektrinių poveikis kraštovaizdžiui nevertinamas.
Įtvirtinus šiuos pakeitimus, vėjo elektrinių plėtotojams bus aiškūs kriterijai dėl atrankos ar viso poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir tai padės greičiau įgyvendinti vėjo elektrinių statybos projektus ir pasiekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje nustatytus tikslus. Siekiant aiškumo dėl saulės šviesos energijos poveikio aplinkai vertinimo reikalingumo, PŪVPAVĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad saulės šviesos energijos elektrinių poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas, tačiau šios elektrinės turi būti projektuojamos, statomos ir eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. 6.2. Vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonos reglamentavimas. SŽNSĮ projektas ir AIEĮ projektas:
SŽNSĮ projekte siūloma atsisakyti sanitarinių apsaugos zonų vėjo elektrinėms, vietoj to AIEĮ projekte nustatant prievolę vėjo elektrinių vystytojams statyti vėjo elektrines tam tikru atstumu (vėjo elektrinės stiebo aukštis padaugintas iš 4) nuo sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, kalėjimų, pataisos darbų kolonijų, tardymo izoliatorių). Taip pat šio atstumo laikymąsi būtų privaloma užtikrinti įrengiant nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į pirmiau nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir nurodytos paskirties objektų statybai.
Jeigu šių pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės galėtų būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Vėjo elektrinę planuojantis statyti asmuo privalo informuoti žemės sklypų, esančių šioje dalyje nurodytu atstumu nuo planuojamų vėjo elektrinių, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę. AIEĮ projekte nustatoma informavimo ir prieštaravimų numatomai vykdyti veiklai pateikimo tvarka ir terminai. Naujų nurodytos paskirties pastatų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei užtikrinti atitikties šiems reikalavimams nėra galimybės, asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų Įtvirtinus siūlomus pakeitimus SŽNSĮ ir AIEĮ, būtų paskatinta vėjo elektrinių plėtra, greičiau vyktų vėjo elektrinių projektų įgyvendinimas, nes nereikėtų gauti visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimų.
SŽNSĮ projekte siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų, susijusių su draudimais įrengti saulės elektrines ant pastatų, kurie yra kultūros paveldo objektai, stogų ir (ar) fasadų, taip pat ant pastatų, kurie yra gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ar valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, nes jos dubliuoja galiojančius teisės aktus. 6.3. Teritorijų planavimas vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinėms.
AIEĮ projektas: AIEĮ projektu keičiamo AIEĮ 49 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba draudžiama), užtikrinant galimybę naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą ir gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant žemės naudojimo paskirties (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines, nes jas statant ne visais atvejais galima vykdyti visas žemės ūkio veiklas), galima statyti bet kokios galios saulės šviesos energijos elektrines, vėjo elektrines, 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtis neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, nenumatant jų teritorijų planavimo dokumentuose, bei prie skirstomųjų tinklų jungiamas hibridines elektrines. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių statybai bus galima naudoti didesnę Lietuvos teritoriją. Biodujų elektrinių statybos reglamentavimas teritorijų planavimo aspektu nekeičiamas, o tikslinamas redakciniu požiūriu, atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas. Tikslinamas AIEĮ 49 straipsnio 5 dalies 2 punktas, jame nustatant, kad žemės sklypuose, gretimuose sklypui, kuriame įrengta vėjo elektrinė, ir (ar) žemės sklypuose, besiribojančiuose su sklypu, kuriame įrengtos vėjo elektrinės, skleidžiama fizikinė tarša negali viršyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose teisės aktuose ir (ar) standartuose nustatytų fizikinės taršos ribinių dydžiu. Taip siūloma užtikrinti, kad sklypuose, besiribojančiuose su sklypu, kuriame įrengta vėjo elektrinė, būtų užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.
TPĮ projektas: TPĮ projektu keičiamame TPĮ siūloma numatyti, kad vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Siūlomas pakeitimas paskatins vėjo elektrinių plėtrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Siūlomas AIE bendrijų reglamentavimas taps patrauklesnis verslo subjektams, tai galimai paskatins verslo subjektų iniciatyvą steigiant AEI bendrijas, kurių pagrindinis tikslas savo dalyviams ir teritorijai, kurioje ji veikia, teikti aplinkos apsaugos, socialinę ar ekonominę naudą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka sukurs nežymią finansinę naštą elektros energijos gamintojams, tačiau paspartins elektrinių statybos etapą ir pagerins vietos bendruomenių ir jų organizacijų požiūrį į elektrinių statybą. Tai leis greičiau gauti reikiamus leidimus, sumažins apskundimo procedūrų skaičių. Numatyti pakeitimai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms, vėjo elektrinių plėtotojams bus aišku, kada vėjo elektrinėms reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar visos apimties poveikio aplinkai vertinimas, o saulės šviesos energijos elektrinių plėtotojams bus žinoma, kad saulės šviesos energijos elektrinių poveikio aplinkai vertinimo atlikti nereikia.
Bus užtikrintas efektyvus tinklų pralaidumų panaudojimas, tinklai bus rezervuojami atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms plėtotojui įvertinus visas rizikas dėl elektrinės projekto įgyvendinimo, nes priešingu atveju prarandamas prievolių įvykdymo užtikrinimas. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių statybai bus galima naudoti didesnę Lietuvos teritoriją. Biodujų gamintojams sudarytos palankesnės sąlygos prijungi gamybos įrenginius prie dujų sistemų pagreitins projektų įgyvendinimo laikotarpį. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti derinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus:
Vyriausybė turės:
1) pripažinti netekusiomis galios Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Energetikos ministerijos teikimu paskirti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių; Lietuvos Respublikos energetikos ministras turės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“; Taryba turės:
1) pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimą Nr.
O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“;
2) pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. O3-435 „Dėl Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos ir neatgautos elektros energijos kainos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
3) nustatyti įkainio už leistinos generuoti galios viršijimą apskaičiavimo tvarką;
4) nustatyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras turės pakeisti 2005 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministras turės:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) nustatyti aplinkosauginius reikalavimus saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Lietuvos energetikos agentūra turės parengti rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„atsinaujinanti energija“, „energijos gamyba“, „elektros energija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
[¹] Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [²] Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [³] Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [⁴] Ankstesnis pavadinimas – Lietuvos energijos gamyba, AB. [⁵] Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 1-3 „Dėl Lietuvos energijos gamyba, AB paskyrimo laikinai vykdyti paskirtosios įmonės funkcijas“.
6, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴,
2022-04-25 Nr. XIVP-1570 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti ne vienas, o keli asmenys, t. y. gali būti sutarties šalių daugetas. Pastebėtina, kad sutarties šalių daugetas gali būti sudarant ir kitas civilines sutartis, tačiau sutarties apibrėžtyje tai nėra nurodoma, nes tai nėra sutarties ypatybė. Siūlytina šio pakeitimo atsisakyti. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje žodžių „šis asmuo“ įrašyti žodžius „tinklų naudotojas“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje yra pateikta elektros tinklų naudotojo sąvoka: „Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad siūloma 2 straipsnio 55 dalies nuostata „elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas“ (pabraukta mūsų) nedera su 2 straipsnio 59 dalimi, todėl tobulinant projektą reikėtų suderinti nurodytas 2 straipsnio dalis tarpusavyje. 3.
3Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, jog leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti
tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui“. Neaišku, kuo galėtų būti pateisinamas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas. Projekto aiškinamajame rašte diferencijuotas reguliavimas pagrįstas tik saulės šviesos elektrinių atžvilgiu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, pagal kurią „konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio
grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Be to, neaišku, kodėl nustatoma, jog gali būti pratęsiamas tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas.
Pastebėtina, kad leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus taip pat terminuotas – galioja 36 mėnesius (16 straipsnį 4¹ dalis), o projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48² straipsnio
statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams.“ (pabraukta mūsų). Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 4. Projekto 4 straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyti, jog leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas „gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų), o to paties straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 14 dalies 1 punkte - leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas
„gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30
dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytų straipsnių formuluotes, kiek tai susiję su gaminančiais vartotojais, suvienodinti. Kitu atveju būtų neaišku, kokie kiti gaminantys vartotojai nei apibrėžti įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje turimi omenyje 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte. Be to, šios dalies 2 punkte kalbant apie leistiną generuoti galią vartojamas skaitmuo „0“, kai tuo tarpu kitur įstatymo projekte šis skaitmuo užrašomas žodžiu „nulis“.
Atsižvelgiant į teisės akto sistemiškumo reikalavimą, siūlytina pasirinkti vientisą skaičiaus žymėjimo būdą visame įstatymo projekte. Taip pat manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vartojant šį skaičių analizuojamoje nuostatoje ir kitur įstatymo projekte, greta jo turėtų būti naudojamas žymuo, nurodantis apie kokio pobūdžio dydį kalbama, pavyzdžiui, „kW“ ar kitą, nurodantį šio skaičiaus prasmę. 5. Projekto 4 straipsnio 11 dalyje vietoje nuostatos „Papildyti 16 straipsnį 15² dalimi:” įrašytina nuostata „Pakeisti 16 straipsnio 15² dalį ir ją išdėstyti taip:“. Be to, siūlytina 16 straipsnio 15² dalyje, siekiant teisės normos glaustumo, vietoje nuostatos „gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas“ įrašyti nuostatą
„gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas“. 6. Projektu papildomai turėtų būti keičiamos galiojančio įstatymo 16
straipsnio 25 dalies nuostata „Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai“ ir 17 straipsnio 4 dalies nuostata „Leidimų, nurodytų šio įstatymo
straipsniu siūloma pakeisti 16 straipsnio 19¹ dalį). 7. Svarstytina, ar atsižvelgiant į 4 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 16 straipsnio pakeitimus (papildyti straipsnį nuostatomis dėl leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių) nereikėtų atitinkamai patikslinti galiojančio įstatymo 17 straipsnio nuostatų, kiek tai susiję su veiklos vykdymo teritorija. 8.
20¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“ Svarstytina, ar šiuo atveju tinkamai parinktas terminas „įkainis“. Pastebėtina, kad įprastinė termino „įkainis“ reikšmė - nustatyta paslaugos, prekės ar darbo mato vieneto kaina. Tuo tarpu projektu siūloma įkainiu vadinti pinigų sumą, kurią turi sumokėti asmuo, viršijęs leistiną generuoti galią. Pagal projekto 2 straipsnio 82¹ dalį, leistina generuoti galia yra nurodoma perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose. Tinklų naudotojui dėl leistinos generuoti galios viršijimo gali būti nutrauktas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimas ir iš jo gali būti pareikalauta atlyginti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas (keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio
tinklų operatoriaus patirtoms išlaidoms atlyginti ir galėtų būti laikomas bauda (netesybomis). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį, netesybos – „tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti termino
„įkainis“ ir vietoje jo vartoti terminą „bauda“ ar „netesybos“. 9. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos,
nurodant, kokiame dokumente „turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia“. 10.
straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio 2 dalimi, kuri įsigalios 2023-01-01, Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija be projektu siūlomo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, papildomai reikėtų pateikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kitu atveju projektu siūlomas pakeitimas 2023-01-01 neteks galios. 11. Projekto 19 straipsniu siūlomo įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“. 12. Projekto 25 straipsnio 2 dalį reikia papildyti nuostata, nustatančia subjektą, kuris, gavus Europos Komisijos pritarimą, informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹,
2022-06-21 Nr. XIVP-1570(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 53 punktu, kuriame įtvirtinama Tarybos konkreti funkcija: „derina tinklų operatoriaus parengtą įkainio už leistinos generuoti galios viršijimą apskaičiavimo tvarką.“ Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 52 punkte yra įtvirtinta bendroji Tarybos funkcija – atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu ir ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi pavestas funkcijas. Pagal teisės technikos taisykles, nustatant institucijų kompetenciją, pirmiausia yra vardijamos konkrečios jos funkcijos, o bendroji funkcija – atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas – rašoma paskutiniame punkte. Atsižvelgus į tai, siūlytina aukščiau nurodytą projektu siūlomą naują funkciją įtvirtinti kitame punkte, pavyzdžiui, 51¹ ar 9¹ punkte. 2. Projekto 6 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj „4¹“ įrašytina „1“. 3.
įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalies turinys būtų aiškesnis, o teisinis reguliavimas – nuoseklesnis, jeigu šios dalies pirmajame sakinyje dėstoma teisės norma „nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų“, atitinkamai ją suredagavus, būtų išdėstyti naujame šios dalies antrajame sakinyje (panašiai kaip siūloma nustatyti projekto 16 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 48² straipsnio 10 dalyje). Be to, derinant analizuojamo straipsnio 1 ir 3 dalis tarpusavyje, 1 dalyje vietoje formuluotės „ketinimų protokolas nutraukiamas“ įrašytina formuluotė „ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas“. 4. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinime, šio straipsnio 1, 3, 8 dalyse gamintojų elektros įrenginius siūloma pervadinti į gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių, kuriose vartojama formuluotė „gamintojų elektros įrenginiai“ nesiūloma keisti. Vadovaujantis teisės technikos reikalavimais sąvokos, kurių turinys yra tapatus, visame įstatymo tekste turi būti vartojamos vienodai. Kitu atveju įstatymas neatitinka teisinio aiškumo principo. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 5. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8¹ dalyje siūloma nustatyti: „8¹.
Kai keičiama elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia, tačiau nėra keičiama leistina generuoti galia, taikoma gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos, išskyrus reikalavimą pateikti ketinimų protokolą.“ (pabraukta mūsų) Pastebėtina, kad projekto 5 straipsnyje dėstomo 17 straipsnio 5⁵ dalyje minima „Energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka“, o projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48² straipsnio 22 dalyje – „tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos“. Taigi neaišku, kokia (kieno patvirtinta) gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos turima omenyje analizuojamoje 22 straipsnio dalyje. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas. 6. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2¹ dalies 1 punkte vartojama formuluotė
„bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai“ yra neaiški, t. y.
neaišku, kokiais kriterijais remiantis bus nustatoma, kurie bendrijos nariai, dalininkai ar dalyviai yra pagrindiniai, o kurie nepagrindiniai. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, projektas tikslintinas, nurodant tokius kriterijus. 7. Projekto 15 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 41¹ straipsnį 4 dalimi: „4.
Rašytiniu bendrijos pirmininko, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pritarimu elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelės prijungiamos prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų, nerengiant daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų balsavimo.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekte vartojama formuluotė „nerengiant daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų balsavimo“ netiksli ir neaiški. Įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos savininkų teisės ir pareigos, šiuo atveju turi būti aiškiai nustatyta, ar elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelių prijungimui prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų reikalingas pastato savininkų sutikimas ar toks sutikimas nereikalingas. Pastebėtina, kad elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelių prijungimas prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų nėra teisės aktais priskirtas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Pažymėtina ir tai, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius atstovauja butų ir kitų patalpų savininkus jų santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl neaišku, kokiu pagrindu jie galėtų pritarti ar nepritarti elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelių prijungimui prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų, jeigu savininkų valia dėl šių veiksmų atlikimo nežinoma. Projekto nuostatos derintinos su nurodytomis Civilinio kodekso nuostatomis. Kitu atveju svarstytina, ar siūlomas reguliavimas derėtų su Konstitucijos garantuojama nuosavybės teisių apsauga, t. y. ar siūlomas nuosavybės teisių ribojimas yra būtinas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka galėtų kreiptis į bendrijos pirmininką, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį arba bendrojo naudojimo objektų administratorių dėl pritarimo elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelės prijungimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų, kokiais kriterijais turėtų būti vadovaujamasi priimant sprendimą dėl pritarimo. 8. Projekto 16 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 48² straipsnio 10 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant kieno valia ketinimų protokolas nutraukiamas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A.
Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
22, 22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika, Antanas Čepononis (pavaduojantis Andrių Vyšniauską);
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 1(2)
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti ne vienas, o keli asmenys, t. y. gali būti sutarties šalių daugetas. Pastebėtina, kad sutarties šalių daugetas gali būti sudarant ir kitas civilines sutartis, tačiau sutarties apibrėžtyje tai nėra nurodoma, nes tai nėra sutarties ypatybė. Siūlytina šio pakeitimo atsisakyti. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 1(2) 2(55)
dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje žodžių „šis asmuo“ įrašyti žodžius „tinklų naudotojas“.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje yra pateikta elektros tinklų naudotojo sąvoka: „Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad siūloma 2 straipsnio 55 dalies nuostata „elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir
(arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas“ (pabraukta mūsų) nedera su 2 straipsnio 59 dalimi, todėl tobulinant projektą reikėtų suderinti nurodytas 2 straipsnio dalis tarpusavyje. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25)45
3Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti,
jog leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui“. Neaišku, kuo galėtų būti pateisinamas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas. Projekto aiškinamajame rašte diferencijuotas reguliavimas pagrįstas tik saulės šviesos elektrinių atžvilgiu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, pagal kurią „konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio
grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Be to, neaišku, kodėl nustatoma, jog gali būti pratęsiamas tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas. Pastebėtina, kad leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus taip pat terminuotas – galioja 36 mėnesius (16 straipsnį 4¹ dalis), o projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48² straipsnio 16 dalyje nustatoma:
„Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per
leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams.“ (pabraukta mūsų). Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 4(16) 8(10)
Projekto 4 straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyti, jog leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas „gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų), o to paties straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 14 dalies 1 punkte - leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas „gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytų straipsnių formuluotes, kiek tai susiję su gaminančiais vartotojais, suvienodinti. Kitu atveju būtų neaišku, kokie kiti gaminantys vartotojai nei apibrėžti įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje turimi omenyje 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte. Be to, šios dalies 2 punkte kalbant apie leistiną generuoti galią vartojamas skaitmuo „0“, kai tuo tarpu kitur įstatymo projekte šis skaitmuo užrašomas žodžiu „nulis“. Atsižvelgiant į teisės akto sistemiškumo reikalavimą, siūlytina pasirinkti vientisą skaičiaus žymėjimo būdą visame įstatymo projekte. Taip pat manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vartojant šį skaičių analizuojamoje nuostatoje ir kitur įstatymo projekte, greta jo turėtų būti naudojamas žymuo, nurodantis apie kokio pobūdžio dydį kalbama, pavyzdžiui, „kW“ ar kitą, nurodantį šio skaičiaus prasmę. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 4(16)11
„Papildyti 16 straipsnį 15² dalimi:” įrašytina nuostata
„Pakeisti 16 straipsnio 15² dalį ir ją išdėstyti taip:“.
Be to, siūlytina 16 straipsnio 15² dalyje, siekiant teisės normos glaustumo, vietoje nuostatos „gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas“ įrašyti nuostatą „gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 4(16)25
įstatymo 16 straipsnio 25 dalies nuostata „Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai“ ir 17 straipsnio 4 dalies nuostata „Leidimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8 punktuose“ (atitinkamai, kaip projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 16 straipsnio 19¹ dalį). Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25)4
keičiamo įstatymo 16 straipsnio pakeitimus (papildyti straipsnį nuostatomis dėl leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių) nereikėtų atitinkamai patikslinti galiojančio įstatymo 17 straipsnio nuostatų, kiek tai susiję su veiklos vykdymo teritorija. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 7(20¹)
galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“ Svarstytina, ar šiuo atveju tinkamai parinktas terminas „įkainis“. Pastebėtina, kad įprastinė termino „įkainis“ reikšmė - nustatyta paslaugos, prekės ar darbo mato vieneto kaina.
Tuo tarpu projektu siūloma įkainiu vadinti pinigų sumą, kurią turi sumokėti asmuo, viršijęs leistiną generuoti galią. Pagal projekto
perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose. Tinklų naudotojui dėl leistinos generuoti galios viršijimo gali būti nutrauktas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimas ir iš jo gali būti pareikalauta atlyginti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas (keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taigi įkainis nėra skirtas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtoms išlaidoms atlyginti ir galėtų būti laikomas bauda (netesybomis). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį, netesybos – „tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti termino „įkainis“ ir vietoje jo vartoti terminą „bauda“ ar „netesybos“. Spręsti pagrindiniam komitetui. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 8(21¹)
įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant, kokiame dokumente „turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia“. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 12(31)
įstatymo 31 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
XIVP-627 20 straipsnio 2 dalimi, kuri įsigalios 2023-01-01, Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija be projektu siūlomo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, papildomai reikėtų pateikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kitu atveju projektu siūlomas pakeitimas 2023-01-01 neteks galios. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 19(58)
patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-25) 25(2)
nuostata, nustatančia subjektą, kuris, gavus Europos Komisijos pritarimą, informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (2022-05-16, Nr. 22-01-16/001) * Saulės elektrines diegusioms įmonėms jau kurį laiką pagalbą tiesė Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), o pernai tokią priemonę įvedė ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tačiau ūkininkai būdami fiziniais asmenims negali pretenduoti į šių fondų administruojamus projektus. Siūlome ūkininkus prilyginti juridiniams asmenims ir leisti vienodomis sąlygomis dalyvauti diegiant atsinaujinančius šaltinius savo ūkiuose.
Tai būtų prisidėta prie daug tikslų:
CO2 emisijas.
gyvybiškai reikalinga auginant gyvulius, saugant maisto produktus. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Pinskus (2022-05-17) 9(22)
Įprasti atvejai, kai tinklo operatoriai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas vėjo elektrinės vystytojui, kai prie tos pačios elektros linijos yra prijungtos saulės elektrinės arba atvirkščiai.
Tokiu būdu nevertinamas vėjo ir saulės elektrinių gamybos nevienalaikiškumas, nevertinama, kad saulės elektrinės daugiausiai elektros į tinklą teikia saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinės paprastai generuoja mažiau elektros, o vėjo elektrinės daugiausiai elektros generuoja vėjuotomis rudens, žiemos ir pavasario dienomis ir naktimis, kai saulės elektrinės gamina mažiau elektros arba jos negamina iš viso. Tai dirbtinai mažina galimybes prijungti naujus gamintojus prie tinklo, nors tinkle operatorius gali išduoti prisijungimo sąlygas su sąlyga, kad susiklosčius tokioms retai pasitaikančioms aplinkybėms, kai ir saulės, ir vėjo elektrinės gamina ir į tinklą tiekia didelį kiekį elektros energijos, gamintojo tiekiama į tinklą elektros energija galėtų būti tinkle operatoriaus dirbtinai sumažinama, apsaugant tinklą nuo perkrovimo. Dar didesnis nevienalaikiškumas gali būti tinkle įrengus elektros kaupimo įrengimus. Atsinaujinančių išteklių energetikos proveržio pakete įvedama „hibridinės elektrinės“ sąvoka pilnai šios problemos neišsprendžia, nes dažnu atveju vėjo ir saulės elektrines vysto skirtingi vystytojai (gamintojai), jungia jas prie skirtingų tos pačios linijos taškų. Šiuo metu tinkle operatoriams suteikiama galimybė išduoti sąlygines prisijungimo sąlygas, tačiau ne visi tinklo operatoriai ta galimybe naudojasi. Siūlomu Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įpareigoti tiekėjus įvertinti skirtingų gamintojų gamybos nevienalaikiškumą ir prijungti gamintojus Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto XIVP-1570 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo arba Energetikos ministerijos nustatytais atvejais, kai yra galimas skirtingų rūšių elektros energijos gamybos nevienalaikiškumas, Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius . Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“ Spręsti pagrindiniam komitetui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21(1), 22, 22(2), 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1570;
apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Pranckietis. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
22², 23, 31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴,
2022-05-18
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Jūratė Pravalackaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyresn. patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėja Jevgenija Jankevič, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėjas Aurimas Salapėta, Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vyr. specialistas Sergej Garbar, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Švaikauskas, Energetikos Energetikos konkurencingumo grupės vyresn. patarėja Elena Mačiulaitytė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narė Jelena Dilienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vedėja Anastasija Skunčikaitė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patarėja Laima Kasparavičiūtė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Techninės priežiūros departamento direktorius Andrius Daščioras, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Leidimų skyriaus vedėja Ramunė Laukevičienė, AB
„Energijos skirstymo operatorius“ Tinklų plėtros skyriaus vadovas Donatas
Kiltinavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos EISGVA valdybos pirmininkas Vytautas Milėnas, asociacijos Investors’ Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir advokatas Audrius Petkevičius, VšĮ "Žiedinė ekonomika" direktorius Domantas Tracevičius. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti ne vienas, o keli asmenys, t. y. gali būti sutarties šalių daugetas. Pastebėtina, kad sutarties šalių daugetas gali būti sudarant ir kitas civilines sutartis, tačiau sutarties apibrėžtyje tai nėra nurodoma, nes tai nėra sutarties ypatybė. Siūlytina šio pakeitimo atsisakyti. Pritarti Atsisakyti Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Atitinkamai, buvusias 2–4 dalis laikyti 1–3 dalimis. 2, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje žodžių
„šis asmuo“ įrašyti žodžius „tinklų naudotojas“. Be to, atkreiptinas dėmesys,
kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje yra pateikta elektros tinklų naudotojo sąvoka: „Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad siūloma 2 straipsnio 55 dalies nuostata
„elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar
įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas“ (pabraukta mūsų) nedera su 2 straipsnio 59 dalimi, todėl tobulinant projektą reikėtų suderinti nurodytas 2 straipsnio dalis tarpusavyje.
Pritarti Komiteto pasiūlymai: 1.Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
ir jas ją išdėstyti taip: „54. Elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją perka įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų.“
įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi:
taip: „55. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas, kuriuo gamintojas šis asmuo tinklų naudotojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.“
įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 4 dalimi:
taip:
„59. Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų
naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ar ketina juos prijunti prie šių tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ 5.Atitinkamai pakeisti 1 straipsnio 3-4 dalių numerius. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 3.
Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, jog leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui“. Neaišku, kuo galėtų būti pateisinamas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas. Projekto aiškinamajame rašte diferencijuotas reguliavimas pagrįstas tik saulės šviesos elektrinių atžvilgiu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, pagal kurią
„konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu
tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai)“; „diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Be to, neaišku, kodėl nustatoma, jog gali būti pratęsiamas tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas.
Pastebėtina, kad leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus taip pat terminuotas – galioja 36 mėnesius (16 straipsnį 41 dalis), o projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 482 straipsnio 16 dalyje nustatoma: „Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams.“ (pabraukta mūsų). Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad leidimų pratęsimo terminai nustatyti atsižvelgiant į trumpesnius saulės elektrinių statybos terminus, lyginant su kitų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybos terminais. Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pastabos antrąją pastraipą siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
ir jį ir ją išdėstyti taip: „6.
Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimų tiesti tiesioginę liniją, leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimų modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį galiojimo terminas pratęsiamas tokia tvarka:
1) neribotą kartų skaičių valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ir
(ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių;
2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
departamentas,
8
straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyti, jog leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas
„gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais
vartotojais“ (pabraukta mūsų), o to paties straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 14 dalies 1 punkte - leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas „gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų).
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytų straipsnių formuluotes, kiek tai susiję su gaminančiais vartotojais, suvienodinti. Kitu atveju būtų neaišku, kokie kiti gaminantys vartotojai nei apibrėžti įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje turimi omenyje 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte. Be to, šios dalies
tuo tarpu kitur įstatymo projekte šis skaitmuo užrašomas žodžiu „nulis“. Atsižvelgiant į teisės akto sistemiškumo reikalavimą, siūlytina pasirinkti vientisą skaičiaus žymėjimo būdą visame įstatymo projekte. Taip pat manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vartojant šį skaičių analizuojamoje nuostatoje ir kitur įstatymo projekte, greta jo turėtų būti naudojamas žymuo, nurodantis apie kokio pobūdžio dydį kalbama, pavyzdžiui, „kW“ ar kitą, nurodantį šio skaičiaus prasmę. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,:
vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus o leistina generuoti galia lygi nuliui,;
asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip
gamybos įrenginius, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio
išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“
departamentas,
11
straipsnio 11 dalyje vietoje nuostatos „Papildyti 16 straipsnį 15² dalimi:” įrašytina nuostata „Pakeisti 16 straipsnio 15² dalį ir ją išdėstyti taip:“.
Be to, siūlytina 16 straipsnio 15² dalyje, siekiant teisės normos glaustumo, vietoje nuostatos „gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas“ įrašyti nuostatą „gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Papildyti 16 straipsnį 15² dalimi Pakeisti 16 straipsnio 15² dalį ir ją išdėstyti taip:
„15². Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją
gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas ir joje elektros energija gaminama tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.“
departamentas,
papildomai turėtų būti keičiamos galiojančio įstatymo 16 straipsnio 25 dalies nuostata „Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai“ ir 17 straipsnio 4 dalies nuostata „Leidimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 ir
straipsnio 19¹ dalį). Pritarti Komiteto pasiūlymai:
ją išdėstyti taip: „13.
Pakeisti 16 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1
dalies 1–5 ir 8–10 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai arba pateikti duomenys yra neteisingi, taip pat jeigu jų nepakanka nustatyti, ar dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo registravimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos praneša asmeniui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Asmuo trūkstamus dokumentus ar informaciją pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu asmuo per nustatytą terminą pateikia trūkstamus dokumentus ar informaciją, taip pašalindamas aplinkybes, trukdančias išduoti leidimą, leidimas išduodamas per šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytą terminą.“
2Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio dalių numeraciją. 7. Seimo kanceliarijos Teisės
departamentas,
atsižvelgiant į 4 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 16 straipsnio pakeitimus (papildyti straipsnį nuostatomis dėl leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių) nereikėtų atitinkamai patikslinti galiojančio įstatymo 17 straipsnio nuostatų, kiek tai susiję su veiklos vykdymo teritorija. Pritarti Komiteto pasiūlymai:
dalimis: „1. Pakeisti 17 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „4¹. Veiklos vykdymo teritorija, nurodyta leidime gaminti elektros energiją, leidime generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių ir leidime tiesti tiesioginę liniją, negali būti keičiama.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4².
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimai gaminti elektros energiją, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimai generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, leidimai tiesti tiesioginę liniją ir leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį keičiami pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma leidimu reguliuojama veikla, duomenims šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
įstatymo projekto 5 straipsnio dalių numeraciją. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“ Svarstytina, ar šiuo atveju tinkamai parinktas terminas „įkainis“. Pastebėtina, kad įprastinė termino „įkainis“ reikšmė - nustatyta paslaugos, prekės ar darbo mato vieneto kaina. Tuo tarpu projektu siūloma įkainiu vadinti pinigų sumą, kurią turi sumokėti asmuo, viršijęs leistiną generuoti galią. Pagal projekto 2 straipsnio 82¹ dalį, leistina generuoti galia yra nurodoma perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose. Tinklų naudotojui dėl leistinos generuoti galios viršijimo gali būti nutrauktas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimas ir iš jo gali būti pareikalauta atlyginti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas (keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Taigi įkainis nėra skirtas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtoms išlaidoms atlyginti ir galėtų būti laikomas bauda (netesybomis). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį, netesybos – „tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti termino „įkainis“ ir vietoje jo vartoti terminą „bauda“ ar „netesybos“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu:
„20¹ straipsnis. Leistinos generuoti galios apribojimai
naudotojai, eksploatuodami prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios. 2. Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia gali būti didesnė už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės ar tinklų naudotojo įrenginių įrengtosios galios sumos. 3. Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį baudą už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-04-258 9.
Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant, kokiame dokumente „turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus
galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės galios elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė negu buvo įsipareigojęs pagal nurodyta ketinimų protokolą, turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia. Tokiu atveju tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. Elektrinės faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime gaminti elektros energiją nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20¹ straipsnio
departamentas,
straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio 2 dalimi, kuri įsigalios 2023-01-01, Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija be projektu siūlomo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, papildomai reikėtų pateikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kitu atveju projektu siūlomas pakeitimas 2023-01-01 neteks galios. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pateikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. 11.
departamentas,
18
straipsniu siūlomo įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų;“
departamentas,
2
straipsnio 2 dalį reikia papildyti nuostata, nustatančia subjektą, kuris, gavus Europos Komisijos pritarimą, informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja 2022 m. liepos 2 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 2 d. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja kitą darbo dieną po Energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos saulės energetikos asociacija,
4 Lietuvos saulės energetikos asociacija prašo padaryti šiuos įstatymų projektų pakeitimus: Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatyme:
išdėstyti taip:
„4. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai
išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, leidimus tiesti tiesioginę liniją ir leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant mažesnės nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami 24 mėnesių laikotarpiui.
Leidimai gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje išduodami Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai pagrindu ir galioja iki šio leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 16 straipsnį 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei
atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
saulės energetikos asociacija,
5
straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW leistinosios generuoti galios saulės šviesos ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Paaiškinimas, kodėl leidimų plėtoti termino saulės elektrinėms sutrumpinimas iki 24 mėnesių yra nepriimtinas:
Vystant didesnes nei 5 MW praktiškai neįmanoma spėti į numatytą terminą.
Nes nuosekliai vykstantis procesas atrodo taip: · Leidimo plėtrai gavimas po ketinimų protokolo sudarymo (2 mėnesiai); · Techninių sąlygų gavimas (1-2 mėnesiai); · Projektavimas ir statybos leidimo gavimas (apie 9 mėnesiai); · Įrangos užsakymas ir pristatymas (apie 18 mėnesių) – šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgiausiai užtrunka ne saulės panelės ir konstrukcijos, tačiau pastotės ir transformatoriaus gamyba. Taip pat negalima lygiagretinti šios veiklos, nes pastotė ir transformatorius yra užsakomas individualiai pagal projektą. · Elektrinės testavimas ir pridavimas (apie 4 mėnesiai) – reikalingos 3 skirtingos komisijos. Iš viso gaunasi 35 mėnesiai didesnės saulės elektrinės statybai, jeigu viskas gerai. Dažnu atveju atsiranda iššūkių dėl poveikio aplinkai vertinimo/atrankos, teritorijų planavimo dokumentų ir pan. Taip pat saulės elektrinių statyboms milžinišką įtaką padarė karas Ukrainoje, nes: · Didelė dalis saulės elektrinių konstrukcijų buvo gaminama iš Mariupolio plieno; · Antra didžiausia Europoje transformatorių gamykla, aprūpinusi didžiausią dalį rytų ir centrinėje Europoje, yra Zaparožėje.
Todėl ir siūloma iki 5 MW saulės elektrinėms trumpinti terminą iki 24 mėnesių, o didesnėms palikti 36 mėnesius. 5 MW riba nustatyta, nes tokių nestandartinių transformatorių, naudojamų Lietuvoje, gamyba prasideda nuo 6,3 MW galios. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant
leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ 3.
Lietuvos saulės energetikos asociacija,
1 Dėl 8 straipsnio, keičiančio 21¹ straipsnį Pakeisti 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo sumokėti prijungimo avansą pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo Prijungimo avanso dydis apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 15 eurų už 1 kW.
Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Paaiškinimas kodėl netikslinga didinti galios rezervavimo mokesčio Garantijos užtikrinimo prievolių padidinimas nuo 15 iki 50 EUR/kW stipriai pabrangina AEI elektrinių vystymą. Taip pat šis pokytis stipriai sumažins konkurenciją, kadangi Lietuvoje yra tik 3-5 įmonės, kurios turi bankinį finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas. Lietuva taptų viena brangiausių šalių AEI vystymui, nes Lenkijoje banko garantas yra apie 7,5 EUR/kW, Latvijoje apie 3 EUR, o Estijoje išviso banko garantas nereikalingas. Norint sumažinti perteklinės ir piktybiškos galios rezervacijos atvejų siūlymas: taikyti alternatyvą projektams nuo 5 MW – leisti gamintojui rezervuoti galią parengus prijungimo techninį projektą, sudarius prijungimo sutartį ir apmokėjus 50% jos vertės. Tokiu atveju tikriems AEI vystytojams elektrinių vystymas nepabrangs (nes prijungimas vis tiek yra įtraukiamas į projekto sąmatą), o „spekuliantai“ nesiryš mokėti ženklių investicijų. Ir padės suvaldyti plėtrą, nes norint parengti projektą reikalinga: · Rasti tinkamą sklypą ir jį įsigyti arba išsinuomoti. · Investuoti apie 500 tūkstančių eurų projektavimui (šios išlaidos nebus grąžinamos). Taip pat reikalingos techninės žinios, kad parengti tokį dokumentą, nes prijungimo sutartis parengiama tik po projekto suderinimo. · Sumokėti apie 2-3 mln. EUR pasirašius prijungimo sutartį ir apmokant 50% darbų kainos (visa kaina 5-6 mln. EUR). Šie skaičiai taikomi 330 kV tinklui.
dienos, o ESO retas projektas didesnis negu 10 MW. Nepritarti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti. 4. Lietuvos saulės energetikos asociacija,
5
straipsnio, keičiančio 22 straipsnį
išdėstyti taip:
„9) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar
įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytais atvejais ir (ar) statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;“. Paaiškinimas: Tik Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra aiškiai nurodyta, kuriais atvejais taikomos teritorijų planavimo įstatymų nuostatos, o kada netaikomos. Neįrašius siūlomos pataisos tampa nebeaišku, kuriuo įstatymu savivaldybės turės vadovautis, priimant sprendimą dėl leidimų išdavimo arba neišdavimo. Tuo pačiu bus išvengta įstatymo nuostatų traktavimo savivaldybės pareigūno nuožiūra. Nepritarti Papildymas nuoroda į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą yra perteklinis. Visos savivaldybės turi bendruosius planus, kuriuose nurodyta savivaldybės teritorijoje galima veikla.
Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines ir kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus), t. y. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos aiškiai nurodo, kokios taikomos išimtys ir kuriame įstatyme jos įtvirtintos. 5. Asociacija Investors’ Forum,
5 Siekiant išvengti papildomos administracinės naštos ir suteikiant daugiau tikrumo užtikrintumo didelių vėjo elektrinių parkų vystytojams, siūlome numatyti, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turėtų būti pratęsiamas vadovaujantis vieninteliu objektyviu kriterijumi, t. y., jei vystytojas pateikia statybą leidžiantį dokumentą, kas savo ruožtu reiškia, kad laiko atžvilgiu 3/4 projekto darbų yra jau užbaigta ir panaikinti reikalavimą pateikti kitus dokumentus, įrodančius, kad atlikti ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų. Aiškesnės ir paprastesnės sąlygos plėtros leidimo termino pratęsimui yra būtinos ypač šiuo metu, kai dėl COVID-19 ir karo sukeltų pasekmių „trūkinėja" tiekim o grandinės, neproporcingai pailgėja įrenginių gamybos procesai bei pristatymo terminai, kas nepriklauso nuo vystytojų valios. Šiuo metu rinkoje kyla nemažai diskusijų, kaip reikėtų interpretuoti teisės aktuose numatytas dvi sąlygas pratęsti plėtros leidimą (Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių
bei (ii) atlikta ne mažiau, kaip 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų.
Praktikoje, didelių vėjo elektrinių parkų vystymas (reikiamų leidimų ir sutikimų gavimas) užima iki trijų-ketverių metų ir sudaro nemažą dalį kaštų, o statyba trunka iki 9 mėnesių. Taigi iš teisės aktų nuostatų nėra aišku, ar yra kalbama apie faktiškai atliktus fizinius statybos darbus, ar įtraukiami ir projekto vystymo darbai bei kaštai (kaip, pvz., poveikio aplinkai vertinimo atlikimas, žemių užtikrinimas, įvairių sutikimų surinkimas, techninių projektų parengimas, kitų leidimų gavimas ir pan.). Taip pat nėra aišku kaip auditorius turi vertinti investicijų atlikimo faktą, pvz., ar turi būti sudarytos sutartys su įrangos/darbų tiekėjais, kuriomis vystytojas įsipareigoja atlikti virš 50 proc. projekto investicijų, kai bus pristatyta įranga ar atlikti darbai, ar jau tu ri būti faktiškai atlikta (apmokėta) 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų. Daugiau, kaip 50 proc. investicijų atlikimas (apmokėjimas) iki projekto užbaigimo prieštarauja verslo logikai, nes didžioji dalis investicijų yra apmokamos, kai vėjo elektrinės yra pastatomos ir priduodamos. Iš principo, iki galutinio vėjo elektrinių parko pridavimo šalys savo įsipareigojimus užtikrina pateikdamos banko garantijas. Atsižvelgiantį aukščiau išdėstytą, plėtros leidimo procedūros supaprastinimas bei administracinės naštos mažinimas leistų užtikrinti sklandesnį projektų įgyvendinimą esamomis nenuspėjamomis rinkos sąlygomis ir leistų lengviau vystytojams prisiimti rizikas dėl didelių vėjo elektrinių parkų vystymo. Siūloma pakeisti EEĮ projekto 16 str. 6 d.
6 d. 2 p: „2 ) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, - vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų." Iš dalies pritarti Statybą leidžiančio dokumento turėjimas nereiškia, kad elektrinės statyba ar įrengimas vyksta, todėl siekiant įsitikinti, jog statyba vykdoma, tikslinga numatyti ir dokumentus, įrodančius statybos darbų vykdymą, kurie būtų vertinami pratęsiant leidimus. Galiojančio Elektros energetikos įstatymo 16 str. 7 dalyje numatyta, kad reikalavimų dėl leidimų pratęsimo taikymo ir įvertinimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, t.y. įstatymą įgyvendinančiame teisės akte bus detalizuojama, kokie dokumentai turi būti pateikti, siekiant įrodyti statybos darbų vykdymą.
Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei
hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija,
4 Argumentai: Siūloma netrumpinti didelių, galingesnių nei 5 MW saulės elektrinių leidimų plėtoti elektros energijos gamybos įrenginius galiojimo laikotarpio. Vystant didesnes nei 5 MW elektrines, praktiškai neįmanoma spėti per siūlomą 24 mėnesių terminą, nes nuosekliai vykstantis procesas atrodo taip:
Leidimo plėtrai gavimas po ketinimų protokolo sudarymo (2 mėnesiai); Techninių sąlygų gavimas (1-2 mėnesiai); Projektavimas ir statybos leidimo gavimas (apie 9 mėnesiai); Įrangos užsakymas ir pristatymas (apie
panelės ir konstrukcijos, tačiau pastotės ir transformatoriaus gamyba. Taip pat negalima lygiagretinti šios veiklos, nes pastotė ir transformatorius yra užsakomas individualiai pagal individualų projektą.
Elektrinės testavimas ir pridavimas (apie 4 mėnesiai) – reikalingos 3 skirtingos komisijos. Iš viso 35 mėnesiai (didesnės saulės elektrinės statybai), jeigu viskas vyksta sklandžiai. Dažnu atveju atsiranda iššūkių dėl poveikio aplinkai vertinimo/ atrankos, teritorijų planavimo dokumentų ir pan. Siūlymas: iki 5 MW saulės elektrinėms trumpinti terminą iki 24 mėnesių, o didesnėms palikti 36 mėnesius. 5 MW riba nustatyta, nes tokių nestandartinių transformatorių, naudojamų Lietuvoje, gamyba prasideda nuo 6,3 MW galios. Pasiūlymas:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai
išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, leidimus tiesti tiesioginę liniją ir leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant mažesnės nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami 24 mėnesių laikotarpiui.
Leidimai gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje išduodami Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai pagrindu ir galioja iki šio leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 16 straipsnį 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei
modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija,
5 Argumentai: Siūloma įvertinti, kad statant didesnes nei 5 MW galios saulės elektrines, paprastai užtrunka transformatorinių pastočių, gaminamų pagal individualų užsakymą, pristatymo ir įrengimo terminai, todėl tokių stambių saulės elektrinių planavimo, projektavimo ir statybos laikas nėra trumpesnis, nei vėjo elektrinių. Pasiūlymas: 5.
Pasiūlymas:
straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant
leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW leistinos generuoti galios ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant
leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-095 Argumentai: Siūlomos nuostatos įtraukimas leistų užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą keičiantis įstatymams ir išvengti rizikos, kad asmenims, kurie turi leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, tačiau dar neturi prisijungimo sąlygų, būtų išduotos prisijungimo sąlygos leidžiančios statyti tokią elektrinę, kokia numatyta leidime plėtoti elektros energijos pajėgumus.
Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnio 5(5) dalį ir ją išdėstyti taip: „5⁵. Siekdamas pakeisti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ir energijos kaupimo įrenginio įrengtąją galią arba leistiną generuoti galią, tinklų naudotojas privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka. Kreipiantis į tinklų operatorių dėl įrengtosios galios keitimo, elektros tinklų operatorius išduoda ne blogesnių parametrų prijungimo sąlygas nei nurodyta elektrinės, kurios įrengtoji generuoti galia keičiama, prijungimo sąlygose ir leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Leidimų, o leidimų gaminti elektros energiją, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių turėtojas taip pat privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą.“ Nepritarti Prijungimo sąlygos išduodamos pagal pasirašytame ketinimų protokole nurodytus parametrus, taip pat pagal tai išduotame leidime. Teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą užtikrina Projekto 25 straipsnyje dėstomos įstatymo įsigaliojimo nuostatos. 9.
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija,
1 Argumentai: Siūloma nedidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio, kadangi jau ir šiuo metu Lietuvoje taikomas prievolių užtikrinimo dydis yra smarkiai didesnis, nei taikomas kitose regiono valstybėse (Lenkijoje apie 7,5 Eur/kW, Latvijoje apie 3 Eur, o Estijoje netaikomas visiškai), o jį dar labiau padidinus: · Sumažintų konkurenciją tarp investuotojų, nes smulkiam verslui, kuris tokio pobūdžio išlaidas turėtų dengti nuosavu kapitalu, o ne banko garantija, tai taptų pernelyg didele našta. Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtros sektoriuje yra vos 3-5 įmonės, kurios turi finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas. · Smarkiai pablogintų investicijų į didžiuosius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kurie ateityje būtų jungiami prie 330 kV įtampos elektros perdavimo tinklų, patrauklumą, lyginant su analogiškomis investicijomis gretimose valstybėse, netaikančiose tokio prievolių užtikrinimo dydžio arba taikančio gerokai mažesnį prievolių užtikrinimą. Siūlomos alternatyvios priemonės, kurios sumažintų galimybę piktnaudžiauti elektros linijų prijungimų galios rezervacija, siekiant ją perparduoti, taip lėtinant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Numatyti galimybę gamintojams, plėtojantiems naujas elektrines, kaip prievolių užtikrinimą panaudoti gamintojo sumokamą avansinį mokestį elektros tinklo operatoriui už naujų įrenginių prijungimą prie tinklo. Tokiu būdu bus padidintas investicijų į naujas vėjo bei saulės elektrines Lietuvoje patrauklumas, išvengiant dvigubo mokesčio, kartu užtikrinant, kad projektas tikrai bus įgyvendintas, nes gamintojas, sumokėdamas avansinį mokėjimą už jo planuojamų įrenginių prijungimą, jau savaime nenorėdamas prarasti padarytos investicijos, finansiškai įsipareigoja šį įrenginį pastatyti. Pasiūlymas:
Pakeisti 21¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip „1.
Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 5015 eurų už
galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 5015 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Prievolių užtikrinimo garantija yra netaikoma, jeigu gamintojas parengia ir suderina su tinklų operatoriumi prijungimo projektą, pasirašo prijungimo sutartį bei atlieka 50 procentų avansinį mokėjimą. Tokiu atveju techninės sąlygos turi būti išduodamos po išankstinių sąlygų pateikimo ir papildomo rašytinio prašymo iš gamintojo.“ Nepritarti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma.
Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, taip pat kompensuojamos dėl neefektyvaus elektros tinklų naudojimo (kai elektros tinklų pralaidumai laiku nepradedami naudoti) negaunamos pajamos. 10. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija,
2 Argumentai: Įprasti atvejai, kai tinklo operatoriai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas vėjo elektrinės vystytojui, kai prie tos pačios elektros linijos yra prijungtos saulės elektrinės arba atvirkščiai. Tokiu būdu nevertinamas vėjo ir saulės elektrinių gamybos nevienalaikiškumas, nevertinama, kad saulės elektrinės daugiausiai elektros į tinklą teikia saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinės paprastai generuoja mažiau elektros, o vėjo elektrinės daugiausiai elektros generuoja vėjuotomis rudens, žiemos ir pavasario dienomis ir naktimis, kai saulės elektrinės gamina mažiau elektros arba jos negamina iš viso. Tai dirbtinai mažina galimybes prijungti naujus gamintojus prie tinklo, nors tinkle operatorius gali išduoti prisijungimo sąlygas su sąlyga, kad susiklosčius tokioms retai pasitaikančioms aplinkybėms, kai ir saulės, ir vėjo elektrinės gamina ir į tinklą tiekia didelį kiekį elektros energijos, gamintojo tiekiama į tinklą elektros energija galėtų būti tinkle operatoriaus dirbtinai sumažinama, apsaugant tinklą nuo perkrovimo. Dar didesnis nevienalaikiškumas gali būti tinkle įrengus elektros kaupimo įrengimus.
Atsinaujinančių išteklių energetikos proveržio pakete įvedama „hibridinės elektrinės“ sąvoka pilnai šios problemos neišsprendžia, nes dažnu atveju vėjo ir saulės elektrines vysto skirtingi vystytojai (gamintojai), jungia jas prie skirtingų tos pačios linijos taškų. Šiuo metu tinkle operatoriams suteikiama galimybė išduoti sąlygines prisijungimo sąlygas, tačiau ne visi tinklo operatoriai ta galimybe naudojasi. Siūlomu Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įpareigoti tiekėjus įvertinti skirtingų gamintojų gamybos nevienalaikiškumą ir prijungti gamintojus. Pasiūlymas:
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti
prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo arba Energetikos ministerijos nustatytais atvejais, kai yra galimas skirtingų rūšių elektros energijos gamybos nevienalaikiškumas. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti pasiūlymui, kad tinklų operatoriai turi vertinti prie konkrečioje elektros tinklo vietoje prijungtų ir planuojamų prijungti elektros energijos gamybos įrenginių gamybos nevienalaikiškumą ir sudaryti galimybes prisijungti pagal apriboto prijungimo sąlygas. Toks reguliavimas jau yra nustatytas EEĮ 31 str. 2 dalyje ir 39 str.
2 dalyje ir 39 str. 2 dalyje, kur yra nurodoma, kad tinklų operatoriai „Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“, be to, „Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką“. Taigi, pagal esamą reglamentavimą tokio riboto prijungimo tvarka tinklų operatorių pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti nustatyta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, o ne Energetikos ministerijos nustatytomis sąlygomis. Siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio. 2 dalyje dėstomas nuostatas, kad ribotos prijungimo sąlygos nustatomos įvertinant prie tinklo prijungtų įrenginių generavimo nevienalaikiškumą ir kitas elektros tinklo savybes. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Taryba, nustatydama Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo rengimo sąlygas, užtikrina, kad, rezervuojant pralaidumus, prioritetas būtų suteikiamas AIE bendrijoms, kurias steigia savivaldybės ar jų įmonės ir kurių tikslas - mažinti energetinį skurdą ir (ar) padėti pažeidžiamiems vartotojams.
Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija,
7 Argumentai: Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad asmuo, kuris pasirašo ketinimo protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia prievolių užtikrinimo, naują prašymą pasirašyti ketinimo protokolą galėtų pateikti ne anksčiau, kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimo protokolo pasirašymo dienos. Tokiu būdu bus užtikrinta prevencija piktnaudžiavimui, kai tinkle pralaidumai rezervuojami iš viso nepateikiant jokio prievolių užtikrinimo, o pasibaigus terminui, per kurį privaloma pateikti prievolių užtikrinimą, iš karto pateikiamas dar vienas prašymas pasirašyti ketinimo protokolą, taip kartojant šį veiksmą eilę kartų ir per tą laiką ieškant “rezervacijos” pirkėjo. Taip pat, Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įtvirtinti įpareigojimą tinklo operatoriui sudaryti gamintojų, siekiančių prijungti naujus gamybos galingumus prie elektros linijos, eilę, taip užtikrinant, kad vienam gamintojui neįvykdžius savo įsipareigojimo (pavyzdžiui per nustatytą laiką pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą), iš karto į jo vietą stotų eilėje po jo esantis gamintojas, pateikęs prašymą pasirašyti ketinimo protokolą. Ši eilė turėtų būti vieša ir tai iš esmės išspręstų minėtą piktnaudžiavimo galimybę.
Pasiūlymas: Papildyti 9 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi:
sudaryti viešą gamintojų, pateikusių prašymus pasirašyti ketinimų protokolą, eilės sąrašą pagal atitinkamų prašymų gavimo datą. Gavęs naujus prašymus tokį eilės sąrašą tinklų operatorius privalo atnaujinti. Jeigu su pirmuoju eilės sąraše esančiu gamintoju dėl bet kokių priežasčių ketinimų protokolas nėra sudaromas arba sudarytas ketinimų protokolas netenka galios, tai tinklų operatorius privalo pasiūlyti ketinimų protokolą sudaryti su paskesniu eilėje esančiu gamintoju. Gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, bet šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka elektros tinklų operatoriui nepateikęs prievolių įvykdymo užtikrinimo, su nauju prašymu pasirašyti ketinimų protokolą gali kreiptis ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Visi tokio gamintojo prašymai pasirašyti ketinimų protokolą yra anuliuojami iš visų tinklų operatorių eilės sąrašų.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete Iš esmės pritartina pasiūlymui, kad turi būti nustatytos atgrasančios priemonės asmenis piktnaudžiauti elektros tinklų pralaidumų rezervavimu ir nustatyti, kad asmenys (gamintojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai), pasirašę ketinimų protokolą, tačiau nepateikę prievolių įvykdymo užtikrinimo, turi prarasti teisę pasirašyti ketinimų protokolą tam tikrą laiką. Tačiau pagal iš tinklų operatorių gautą informaciją tokia priemonė gali sudaryti sunkumų savivaldybėms (savivaldybių įstaigoms, įmonėms) plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kadangi būtent savivaldybėse užtrunka sprendimų priėmimas ir prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimas. Todėl siūloma įvertinti visus argumentus ir Pagrindiniam komitetui nuspręsti dėl siūlomos ar alternatyvios atgrasančios priemonės nustatymo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, analogiška priemonė turėtų būti nustatoma ir energijos kaupimo įrenginių savininkams. 12. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija,
5 Argumentai: Dalis tinklų pajėgumų pastaraisiais mėnesiais buvo rezervuota asmenų, kurie šiuo metu neturi galimybės vystyti saulės ir vėjo elektrinių, nes nedisponuoja žeme, kurioje galima vykdyti tokią veiklą, nėra praėję atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros, nesusitarę su gretimų sklypų savininkais dėl jų sutikimo dėl greta vystomų projektų, tačiau šie asmenys tikisi, kad, įsigaliojus AEI proveržio paketo įstatymų pakeitimams, smarkiai palengvės reikalavimai vėjo ir saulės elektrinių vystytojams ir jie, anksčiau rezervavę elektros tinklų pralaidumus, tikisi tokiu būdu aplenkti tuos vystytojus, kurie yra geriau pasirengę vėjo ir saulės elektrinių plėtrai, tačiau nespėjo rezervuoti elektros linijų pralaidumų. Pakeitus įstatymus ir nebelikus eilės reikalavimų vystytojams, tokiu būdu šie asmenys turės galimybę neskubant parduoti rezervaciją, kaip vertę. Šie asmenys dažnai yra jau pasirašę ketinimų protokolą, sumokėję šiuo metu įstatymu numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, tačiau dėl susidariusios didelės eilės, VERT išduodant plėtros leidimus, negavę plėtros leidimo. Nepaisant to, tokia situacija jiems leidžia išlaikyti tinklų rezervaciją, net negavus plėtros leidimo, kurio jie, neatitikdami dabar įstatymuose nustatytų reikalavimų, negalėtų gauti. Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad tokie asmenys, kurie pasirašė ketinimų protokolą prieš įstatymo pakeitimą, turėtų vykdyti reikalavimus, kurie galiojo iki įstatymo pakeitimo. O tokių reikalavimų neatitinkant, jų rezervacija turėtų būti naikinama, sudarant galimybes tinklą rezervuoti geriau pasiruošusiems vystytojams.
Pasiūlymas: Papildyti 25 straipsnį nauja 5 dalimi, pakeisti likusių dalių numeraciją ir 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo
dienos su elektros tinklų operatoriumi pasirašiusiems ketinimų protokolą, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti išduodamas tik tais atvejais, jeigu planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba buvo galimas pagal ketinimų protokolo pasirašymo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus. Jeigu ketinimų protokolo pasirašymo metu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai negaliojo arba juose nebuvo numatyta planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba, tai ketinimų protokolas netenka galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Pritarti iš dalies
„Ignitis renewables“, 2022-05-09412 EEĮ projekte siūloma įtvirtinti naujas sąvokas, todėl siekdami aiškumo, siūlome sistemiškai suderinti teisės normas, jog jos derėtų tarpusavyje. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas <...>
straipsnio 19¹ dalį ir ją išdėstyti taip: 19¹. Leidimai, nurodyti šio straipsnio
juridinį asmenį. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją tikslinamas, kai siekiama sumažinti leidime nurodytą elektrinės įrengtąją ar leistiną generuoti galią. Leidimas gaminti elektros energiją taip pat tikslinamas, kai numatoma veikiančiuose elektros energijos gamybos įrenginiuose jų nerekonstruojant elektros energijos gamybai naudoti kitą, negu nurodyta galiojančiame leidime, kurą. Leidimų tikslinimo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse. Pritarti 14.
„Ignitis renewables“, 2022-05-09151015 Siūlome suvienodinti teisinį reguliavimą, taikomą prijungiant elektros energijos gamybos įrenginius (21¹ straipsnio 1 dalis) ir energijos kaupimo įrenginius, t. y. suvienodinti prievolių įvykdymo pateikimo trukmę darbo dienomis. Taip pat EEĮ projekte siūloma įtvirtinti naujas sąvokas, todėl siekdami aiškumo, siūlome sistemiškai suderinti teisės normas, jog jos derėtų tarpusavyje. 15 straipsnis. 48² straipsnio pakeitimas
<...>
straipsnį 8–18 dalimis:
<...>
įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai generuojamai į elektros tinklą elektros energijai persiųsti, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Pasirašęs ketinimų protokolą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti generacijos iš kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios pajėgumų dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais.
<...>
15.
Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,0246 euro už 1 kW leistinos generuoti galios dydį dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis.
<...>
„Žiedinė ekonomika“,
2 VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 221(2) straipsnio keitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1570 (toliau- Projektas) ir atsižvelgdama į iškeltus Lietuvos tikslus siekti energetinės nepriklausomybės bei sparčiai pereiti prie energijos gaminimo iš atsinaujinančių išteklių teikia pasiūlymą projektui. Šis pasiūlymas siekia paskatinti piliečių energetinių bendrijų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų kūrimąsi Lietuvoje. Siūlome pakeisti Projekto 10 straipsnio 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„ Pakeisti 22² straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Viešoji įstaiga, asociacija, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija įgyja piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikusi prašymą dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo.“ Bendruomenės Lietuvoje veikia pagal galiojantį asociacijų įstatymą, todėl teisinio statuso išplėtimas, leidžiantis asociacijoms tapti piliečių energetikos bendrijomis, sumažintų administracinę naštą bendruomenėms ar gyventojams siekiantiems įsteigti atsinaujinančių išteklių energijos bendriją,
16Lietuvos vėjo elektrinių asociacija,
1 Teigiamai vertiname daugumą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo projekte (toliau – EEĮ projektas) siūlomų pakeitimų. Tačiau mes abejojame sprendimu prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį pakelti iki 50 EUR už kW. Suprantame galimą tokio pasiūlymo pagrindimą, t. y. siekį užtikrinti, kad tinklai būtų rezervuojami tik tiems projektams, kurių sėkmės tikrumas yra didesnis. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad rezervuodami tinklus projektų vykdytojai dažnai negali būti tikri dėl projekto sėkmės, kuri retai būna nulemta nuo jų priklausančių aplinkybių. Daugeliu atvejų vienu metu plėtojami keli projektai, iš kurių tik vienas būna sėkmingas. Padidinus užstato dydį iki 50 EUR už kW, tikėtina, kad kai kurie projektai, kurie galėjo būti pradėti vystyti, nebus vystomi dėl padidėjusių neigiamų neįgyvendinimo pasekmių. Padidinus užstato dydį taip pat bus sudarytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos tarp didelių vėjo energetikos įmonių ir mažesnių įmonių, kurios neturi tokios lengvos prieigos prie kapitalo ir kurioms nesėkmingo projekto plėtojimo rizika būtų neproporcingai didesnė nei didelėms įmonėms.
Taip pat stokojame pagrindimo, kokiais kriterijais remiantis prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis yra didinamas daugiau nei dvigubai. Manytina, kad dydis, kuriuos yra didinamas šis dydis, turėtų būti atspindėtas kitos logiškai suvokiamos priežasties, kuri iššaukia finansinę įtaką projekto vystymui turinčio rodiklio – šiuo atveju, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio – padidinimą būtent nuo 15 iki 50 Eur, tačiau, deja, tokia priežastis nėra nurodoma. Tuo pačiu, stokojame ir tikslo, kurio yra siekiama didinant prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, kadangi viešųjų klausymų Lietuvos Respublikos Seime metu, pristatant Proveržio Paketo pataisas, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio padidinimas buvo motyvuojamas siekiu mažinti „pralaidumų tinkle prekybą“ nenurodant tokios „prekybos“ pavyzdžių ar praktikos.
Tuo tarpu, aiškinamajame rašte dėl Proveržio Paketo įstatymų projektų yra nurodomas kita priežastis prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio didinimui – „Siekiant sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, EEĮ projektu keičiamo EEĮ 201 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, tinklų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti elektrinės galią (kW) iš 50 eurų.“ Šiuo metu, siekiant garantuoti perdavimo tinklo pralaidumą, rinkos dalyvis (vystytojas) privalo pateikti prašymą pasirašyti ketinimų protokolą bei sumokėti prievolių įvykdymo užtikrinimą – tą gali padaryti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys asmenys, kurie prieš tai yra atlikę reikalingus veiksmus (gavęs išankstines prisijungimo sąlygas, gavęs savivaldybės administracijos patvirtinimą apie statybų galimumą, Lietuvos kariuomenės ir
(arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimą). Maža to, ketinimų protokolo pasirašymas ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumokėjimas suponuoja tolesnių privalomų veiksmų atlikimą – kreipimąsi dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti bei kreipimąsi galutinėms prijungimo sąlygoms gauti, o to nepadarius vystytojui yra numatyta sankcija – rezervuotų tinklo pralaidumo netekimas bei dalies prievolių įvykdymo užtikrinimo netekimas (0,0123 Eur/kW už kiekvieną dieną).
Perdavimo sistemos operatorius bei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), kurių veikla yra griežtai apibrėžta ir reguliuojama teisės aktais, į leidimų, prisijungimo sąlygų ir ketinimo protokolų išdavimą, iš turimos praktikos, žiūri pakankamai griežtai, todėl sunkiai yra tikėtinas leidimų išdavimas ar ketinimų protokolų pasirašymas su asmenims, neatitinkančiais teisės aktais keliamų reikalavimų. Net ir tuo atveju, jeigu vystytojai garantuoja pralaidumą tinkle ir vystomą projektą vėliau parduoda kitam rinkos dalyviui (taip pat vystytojui) (arba sekant teisės akto projekto rengėjų logiką, vykdo „pralaidumų prekybą“), tai automatiškai nesuponuoja neteisėtos veiklos, kadangi rinkos dalyvis, perėmęs visas vystomo projekto teises ir pareigas, ir toliau privalo laikytis teisės aktų reikalavimų bei vystyti projektą pagal teisės aktuose numatytas procedūras, t. y. jo veikla ir toliau yra griežtai prižiūrima. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projektų finansinės rizikos padidinimas nekoreliuoja su projektų sėkmingumu bei negarantuoja savalaikio projektų įgyvendinimo, kadangi net pasirašius ketinimų protokolą ir sumokėjus prievolių įvykdymo užtikrinimą, vėjo elektrinių parko vystytojai prisiima tolesnius įsipareigojimus – gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gauti galutines prijungimo sąlygas bei pasirašyti prijungimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi.
Šių žingsnių sėkmingas įgyvendinimas priklauso nuo daugelio aspektų ir daugybės trečiųjų šalių (rangovų, perdavimo sistemos operatoriaus, VERT) veiksmų, todėl ir didesnę finansinę riziką (dėl padidėjusio prievolių įvykdymo užtikrinimo) galintis prisiimti bei skaidriai savo veiklą vykdantis vystytojas nebūtinai patirs sėkmę savo vystomo projekto eigoje. Tuo pačiu suprantame, kad ekonominės sąlygos per laikotarpį nuo 2011 m. yra pasikeitusios ir siūlytume, kad EEĮ projekte nustatytas užstato lygis būtų padidintas nuo šiuo metu galiojančio, pritaikant infliacijos koeficientą ir lygus 20 EUR už kW (pagal infliacijos skaičiuoklę http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/nuo 2011-01-01 iki 2020-03-01 pokytis sudarė 35,1%, kas sudaro 15 EUR/kW * 1,35 = 20.25 EUR/kW). Siekiant sisteminio požiūrio, atsižvelgus į šią pastabą, manome, kad analogišku principu turėtų būti įvertintas ir EEĮ projekto 9 straipsnio 4 dalimi mokesčio, mokamo gamintojui nutraukus ketinimų protokolą (šiuo metu yra nustatytas 0,0123 Eur/kW dydis, vietoje to siūloma 0,0246 Eur/kW, t. y. dvigubai), apskaičiavimo principas. Nepritarti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma.
Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti. 17. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija,
5 Teigiamai vertiname EEĮ projekte esančią nuostatą, kad „9) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;“. Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9 punkte ir Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros energijos perdavimo tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 "Dėl LITGRID AB Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo derinimo"17. 2 punkte nustatyta, kad gamintojas, teikdamas prašymą sudaryti ketinimų protokolą, perdavimo sistemos operatoriui pateikia savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima įrengti ar statyti planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinę.
Tačiau manome, kad tokia nuostata teisės aktuose iš esmės yra perteklinė, nes atitiktis teritorijų planavimo dokumentams vertinama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektas, kuriuo visada yra miesto arba rajono, kuriame planuojama ūkinė veikla, savivaldybė, turi pateikti motyvuotą išvadą, ir išduodant statybos leidimą, kurį taip pat išduoda savivaldybė, todėl pakartotinis savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad plėtra pagal teritorijų planavimo dokumentus yra leistina, yra pridėtinės vertės nekuriantis veiksmas, kuris, be to, eikvoja laiko išteklius, itin svarbius projekto rengimo metu. Tad siūlytume išvis atsisakyti reikalavimo gauti savivaldybės, kurioje vystomas projektas, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima arba numatyti automatinį pritarimą tuo atveju, kai per įstatyme nustatytą dienų skaičių atitinkama savivaldybės administracija nepateiktų tokio pritarimo. Alternatyviai, siūlytina įvertinti šį pakeitimą sistemiškai su kitais to paties Proveržio Paketo teisės aktų projektais ir papildomai reglamentuoti tuos atvejus, kuomet savivaldybės administracijos pritarimo yra reikalaujama, nors vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas iš to paties paketo).
Nepritarti Manytina, kad savivaldybės patvirtinimas, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar juos pakeitus per ketinimų protokolo galiojimo terminą, atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės statyba yra galima, reikalingas. Tai suteiks aiškumo tiek tinklų operatoriams, tiek vystytojams. Įvertinant tai, kad ketinimų protokolu, pateikus Elektros energetikos įstatymo 21¹ str. numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, rezervuojami tinklų pralaidumai, o nepastačius elektrinės per ketinimų protokole ir leidime plėtrai numatytą terminą, prievolių įvykdymo užtikrinimas atitenka tinklų operatoriui. Siekiant išvengti ginčų dėl to, kad tinklų operatorius pasinaudojo prievolių įvykdymo užtikrinimu dėl to, kad elektrinės plėtros etape paaiškėja, kad teritorijų planavimo dokumentas nenumato galimybės statyti atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ar šis dokumentas nerengiamas ar neparengtas ar net negali būti parengtas. Taip pat nepritariama pasiūlymui numatyti automatinį pritarimą, nes tai prieštarautų nuostatos tikslui. 18. Jaunius Jatautas,
4 Įstatymo pakeitimo projektas XIVP-1570 Pasiūlymas: dėl 4 straipsnio pakeičiančio 16 straipsnį 4¹ dalį išdėstyti taip: 4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 5 mgw leistinosios generuoti galios išduodami 24 mėnesių, virš 5 mgw 36 mėnesių laikotarpiui. Argumentai:
a) numanoma jog šiuo punktu politikos formuotojai bando spręsti tinklų rezervacijų problemą ir spekuliacijas jomis, taigi, tą reikia spręsti naikinant tiesiogines to priežastis - peržiūrint ketinimo protokolo pasirašymo ir galiojimo procedūras nes toks siūlymas tik sukurs papildomus finansinius barjerus sąžiningiems elektrinių vystytojams;
b) normaliomis rinkos sąlygomis įsirengti 5 mgw saulės elektrinę užtrunka gerokai virš 2 metų, todėl termino sutrumpinimas sąlygotu problemas didesnės apimties elektrinių vystytojams;
c) nutrūkusios tiekimo grandinės ir nestabili rinkos situacija turi ženklią įtaką elektrinių vystymo terminams d) jau buvo bandoma spręsti tinklo rezervavimo problemą taikant gamintojų prievolių užtikrinimo mokestį, tačiau rinkoje toliau sėkmingai spekuliuojama rezervacijomis netgi nemokant jokio mokesčio, tad tai tik sukurs papildomas vystymo kliūtis stabdančias proveržį energetinio saugumo aspektu nes didieji saulės parkai ženkliai prisideda prie šio visuomeninio intereso stiprinimo.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 16 straipsnį 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei
modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
Jatautas,
52 Pasiūlymas: Dėl 5 straipsnio pakeičiančio 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui saulės elektrinėms iki 5 mgw, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, arba saulės energija virš 5 mgw leistinos generuoti galios – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Argumentai:
a) pradėti vystyti AE elektrinių projektai nesukelia rizikos dėl netinkamo elektros tinklų galios rezervacijos panaudojimo;
b) esant rinkų nestabilumui ir problemoms susijusioms su įrangos tiekimu bei jos kaina reikalinga papildoma priemonė mažinti rizikas laiku neužbaigti projekto rangos darbų.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant
leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
Jatautas,
1 Pasiūlymas: dėl 8 straipsnio.
21¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21¹ straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai
1Gamintojas,
pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimo mokestis nesumokamas, vystytojas praranda rezervacija ir siekdamas toliau vystyti elektrinę turi naujai pildyti prašymą išankstinėms prisijungimo sąlygoms gauti. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW.
Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per
įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis nekeičiamas bet turi būti įrodomas fizinis jo išvystymo faktas ne mažiau 50 proc.. kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais.“ Argumentai:
a) bandymas spręsti rezervavimo problemą įvedant prievolių užtikrinimo mokestį praktikoje davė neigiamą rezultatą - sąžiningi vystytojai užšaldo nemenkas investicijas projektui vystyti bei dabar siūloma jį padidinti trigubai argumentuojant infliacija kuri per dešimtmetį siekė 30 proc. o rezervacijomis spekuliuojama ir toliau nemokant jokio mokesčio dėl paliktų ketinimo protokolo pateikimo ir galiojimo reguliavimo spragų;
b) spręsti spekuliavimo problemą reikia panaikinant galimybę pakartotinai teikti prašymus dėl ketinimo protokolo pasirašymo o ne papildomai apsunkinant elektrinių vystymo sąlygas.
Pritarti iš dalies Pritarti, kad turi būti nustatytos atgrasančios priemonės manipuliuoti elektros tinklų pralaidumų rezervavimu, kai ketinimų protokolas pasirašomas, tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimas nėra pateikiamas laiku. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. Taip pat jis didinamas tuo tikslu, kad praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma.
Didesniu prievolių užtikrinimo dydžiu siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, taip pat juo kompensuojamos dėl neefektyvaus elektros tinklų naudojimo (kai elektros tinklų pralaidumai laiku nepradedami naudoti) negaunamos pajamos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,
projekto 4 straipsnio. Tarybos vertinimu, siekiant mažinti administracinę naštą ir įvertinus tai, kad elektros energijos gamybos įrenginiams, kurių galia didesnė kaip 100 kW, nustatyti sudėtingesni prijungimo prie operatoriaus tinklo reikalavimai lyginant su reikalavimais gamybos įrenginiams nuo 30 kW iki 100 kW, siūloma leidimus plėtoti elektros energijos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją bei leidimus plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išduoti nuo 100 kW. Siūloma pakeisti EEĮ projekto 4 straipsniu keičiamo EEĮ 16 straipsnio 14, 14² ir15²dalis ir jas išdėstyti taip: „14.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas:
1) gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
2) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui;
3) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio
„14². Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės
kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“ „15² .
Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas, taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio
energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW.“ Pritarti Komiteto pasiūlymas:
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Papildyti įstatymą 14²dalimi: ,,14².
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“
Teisės departamento pastabos Nr. 5. 2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,
įrengtoji galia“ nepakankamai aiški ir jos bei naujai įvedamos sąvokos
„Leistina į tinklą generuoti galia“ nepakanka apibūdinti naujai atsirandančių
elektros energiją generuojančių įrenginių charakteristikų bei su reguliuojama sritimi susijusių poreikių. Siūlytina sąvoką „Elektrinės įrengtoji galia“ patikslinti ir EEĮ papildyti sąvokomis „Elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė galia“ ir „Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax)“. Paaiškiname, kad šie pakeitimai siūlomi suteiks teisinio aiškumo Verslo paramos agentūrai, kuri, vadovaudamasi 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-114 priemonės „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr.
2, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1-250, paramą saulės šviesos elektrinių įrengimui skiria pagal saulės šviesos energijos elektrinės įrengtąją galią nuolatinės srovės tinkle, bei elektros energijos gamybos plėtotojams, elektros tinklo operatoriams nustatant elektrinės tipą pagal naujai įvedamą sąvoką „elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas“. Taip pat siūlomi EEĮ pakeitimai sąlygotų aiškumą prijungimo, techninės būklės vertinimo, leidimų išdavimo ir kt. procesuose. Poįstatyminiuose teisės aktuose siūlytina numatyti, jog operatoriaus išduodamose prijungimo sąlygose, leidimuose plėtoti ir leidimuose gaminti elektros energiją turi būti nurodoma: elektrinės įrengtoji galia, elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė aktyvioji galia, elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas, leistina generuoti į tinklą galia. Atkreiptinas dėmesys, jog Taryba privalo užtikrinti, kad prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką.
Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti EEĮ pakeitimo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas EEĮ 2 straipsnis, jame papildomai numatant šias sąvokas ir jų apibrėžimus: Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių arba elektros energijos generuojančių įrenginių (saulės šviesos energijos modulių arba specialios dangos) vardinių aktyviųjų galių suma. Elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė aktyvioji galia – didžiausia aktyvioji galia, kurią generuoti įprastinėmis veikos sąlygomis generatorius arba elektros energiją generuojantis įrenginys (saulės šviesos energijos modulis arba speciali danga) yra sukonstruotas ir kuri yra nurodyta generatoriaus ar elektros energiją generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) techninių duomenų patvirtinime. Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax) – sinchroninio elektros energijos gamybos modulio arba elektros jėgainių parko modulio didžiausia ilgalaikė aktyvioji galia, kurią gali užtikrinti elektros energijos gamybos modulis, atėmus į tinklą netiekiamą tik to elektros energijos gamybos modulio veikimui užtikrinti būtiną galią, nustatyta prijungimo susitarimu arba atitinkamo sistemos operatoriaus ir elektros energijos gamybos objekto savininko susitarimu, vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, kuriais nustatomas elektrinės tipas.
Pritarti iš dalies Pagal pateiktą pasiūlymą nėra aišku, kuriose Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostatose turėtų būti naudojamos siūlomos sąvokos „Elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė galia“, „Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax)“. Kadangi EEĮ plačiai naudojamos sąvokos „elektros energijos gamybos įrenginys“ ir „įrengtoji galia“, kurios nėra apibrėžtos, o Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – AIEĮ) apibrėžta sąvoka „elektrinės įrengtoji galia“ nėra tiksli ir tiksliai kaip vientisa sąvoka naudojama AIEĮ ir EEĮ formuluotėse (pavyzdžiui, AIEĮ 13 str. 8 dalies 3 punkte: „gaminančių vartotojų elektrinių, didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios, ir didesnių kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinių“), taip pat atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma įvesti leistinos generuoti galios sąvoką ir koncepciją, kuri savo esme atitinka pateikto pasiūlymo esmę, siūloma AIEĮ atsisakyti sąvokos „elektrinės įrengtoji galia“, o EEĮ 2 straipsnį papildyti naujomis sąvokomis ir jų apibrėžtimis. Komiteto pasiūlymai:
1Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymus Nr.1 ir Nr.2. 2. Atitinkamai siūlome įstatymo projekto Nr. XIVP-1571 1 straipsnį
papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Panaikinti 2 straipsnio 15 dalį: 15.
Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma.“ 3.Atitinkamai Projekto Nr. XIVP-1571
taryba,
leidimų išdavimo reglamentavimo. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės), kuriomis vadovaujantis Taryba išduoda leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Atkreipiame dėmesį, kad Taryba jau anksčiau teikė siūlymus Energetikos ministerijai, kad Taisyklių tvirtinimas, kaip ir leidimų išdavimas, turi būti priskirtas Tarybos kompetencijai siekiant tobulinti teisinį reglamentavimą: operatyviau reaguoti į nuolat besikeičiančios (socialines, technologinės, ekonominės) aplinkos pokyčius, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams, ketinantiems vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Pažymime, kad Taryba, vykdanti leidimų išdavimo funkciją, dažnai susiduria su poreikiu tikslinti Taisykles, o pagal esamą teisinį reglamentavimą tai galima atlikti tik priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimą dėl minimų Taisyklių pakeitimo. Kaip jau buvo pažymėta, Taryba yra nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę. Taryba reguliuoja ūkio subjektų veiką jai pavestose srityse ne tik reguliuodama kainodarą, tačiau ir įstatymų nustatytais atvejais išduodama veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimus. Todėl logiška būtų, jei reguliavimo priemonių (šiuo atveju – Taisyklių), kuriais Taryba įgyvendina jai pavestas funkcijas, įgyvendinimas būtų pavestas būtent Tarybai.
Tuo atveju, jeigu Taisyklių tvirtinimas būtų perduotas Tarybai, būtų įgyvendinti vieno langelio ir efektyvumo principai, kiti geresnio reglamentavimo aspektai. Pirminiame pateiktame derinimui su interesuotomis institucijomis EEĮ projekte, atsižvelgiant į Tarybos teiktus siūlymus, buvo numatyta pavesti Tarybai tvirtinti Taisykles, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 369 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame patikslintame EEĮ projekte minėta nuostata panaikinta. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome EEĮ projektą papildyti 9 straipsnio 3 dalį nuostata, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisykles tvirtina Taryba. Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės grupės siūlymus, kad veiklos elektros sektoriuje leidimų išdavimo tvarką turėtų tvirtinti Vyriausybė, nes Taryba išduoda leidimus, prižiūri įmonių veiklą, kontroliuoja. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jonas Pinskus,
2 Argumentai. Įprasti atvejai, kai tinklo operatoriai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas vėjo elektrinės vystytojui, kai prie tos pačios elektros linijos yra prijungtos saulės elektrinės arba atvirkščiai. Tokiu būdu nevertinamas vėjo ir saulės elektrinių gamybos nevienalaikiškumas, nevertinama, kad saulės elektrinės daugiausiai elektros į tinklą teikia saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinės paprastai generuoja mažiau elektros, o vėjo elektrinės daugiausiai elektros generuoja vėjuotomis rudens, žiemos ir pavasario dienomis ir naktimis, kai saulės elektrinės gamina mažiau elektros arba jos negamina iš viso.
Tai dirbtinai mažina galimybes prijungti naujus gamintojus prie tinklo, nors tinkle operatorius gali išduoti prisijungimo sąlygas su sąlyga, kad susiklosčius tokioms retai pasitaikančioms aplinkybėms, kai ir saulės, ir vėjo elektrinės gamina ir į tinklą tiekia didelį kiekį elektros energijos, gamintojo tiekiama į tinklą elektros energija galėtų būti tinkle operatoriaus dirbtinai sumažinama, apsaugant tinklą nuo perkrovimo. Dar didesnis nevienalaikiškumas gali būti tinkle įrengus elektros kaupimo įrengimus. Atsinaujinančių išteklių energetikos proveržio pakete įvedama
„hibridinės elektrinės“ sąvoka pilnai šios problemos neišsprendžia, nes dažnu
atveju vėjo ir saulės elektrines vysto skirtingi vystytojai (gamintojai), jungia jas prie skirtingų tos pačios linijos taškų. Šiuo metu tinkle operatoriams suteikiama galimybė išduoti sąlygines prisijungimo sąlygas, tačiau ne visi tinklo operatoriai ta galimybe naudojasi. Siūlomu Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įpareigoti tiekėjus įvertinti skirtingų gamintojų gamybos nevienalaikiškumą ir prijungti gamintojus Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto XIVP-1570 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo arba Energetikos ministerijos nustatytais atvejais, kai yra galimas skirtingų rūšių elektros energijos gamybos nevienalaikiškumas, Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius . Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti pasiūlymui, kad tinklų operatoriai turi vertinti prie konkrečioje elektros tinklo vietoje prijungtų ir planuojamų prijungti elektros energijos gamybos įrenginių gamybos nevienalaikiškumą ir sudaryti galimybes prisijungti pagal apriboto prijungimo sąlygas. Toks reguliavimas jau yra nustatytas EEĮ 31 str. 2 dalyje ir 39 str. 2 dalyje, kur yra nurodoma, kad tinklų operatoriai „Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“, be to, „Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką“.
Taigi, pagal esamą reglamentavimą tokio riboto prijungimo tvarka tinklų operatorių pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti nustatyta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, o ne Energetikos ministerijos nustatytomis sąlygomis. Siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio. 2 dalyje dėstomas nuostatas, kad ribotos prijungimo sąlygos nustatomos įvertinant prie tinklo prijungtų įrenginių generavimo nevienalaikiškumą ir kitas elektros tinklo savybes. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Taryba, nustatydama Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo rengimo sąlygas, užtikrina, kad, rezervuojant pralaidumus, prioritetas būtų suteikiamas atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms, kurias steigia savivaldybės ar jų įmonės ir kurių tikslas - mažinti energetinį skurdą ir (ar) padėti pažeidžiamiems vartotojams.
Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
narys Lukas Savickas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21(1), 22, 22(2), 23, 31, 39, 41, 48(2), 48(3), 48(4), 49, 58, 59, 67, 71(1), 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsniu įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) atsisakyti sutrumpinto leidimo saulės elektrinėms plėtoti termino nustatymo. Vystant didesnės nei 5 MW saulės elektrinės statybas 24 mėnesių terminas nėra pakankamas. Turi būti gauti leidimai plėtrai, techninės sąlygos, statybos leidimai, teritorijų planavimo dokumentai ir kiti reikalingi dokumentai, vertinamas poveikis aplinkai, o taip pat atliekami projektavimo, statybos, testavimo ir pridavimo darbai. Pasiūlymas:
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 16 straipsnį 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami
išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 16 straipsnį 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei
modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
narys Lukas Savickas,
5 Pasiūlymas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant
leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW saulės šviesos leistinos galios ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų
plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad vykdomi statybos darbai atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Ekonomikos komiteto, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir kitus pasiūlymus ir pastabas, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas,
2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos tarybos 2022-05-03 pateiktą pastabą Nr. 2, kurioje nurodoma, kad šiuo metu AEIĮ esanti sąvoka „Elektrinės įrengtoji galia“ nepakankamai aiški ir jos bei naujai įvedamos sąvokos „Leistina į tinklą generuoti galia“ nepakanka apibūdinti naujai atsirandančių elektros energiją generuojančių įrenginių charakteristikų bei su reguliuojama sritimi susijusių poreikių. Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti naujomis sąvokomis:
„Elektros energijos gamybos įrenginys“ ir „Įrengtoji galia“
dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 34¹ dalimi: „34¹. Elektros energijos gamybos įrenginys – įrenginys ar nedaloma įrenginių visuma, gebanti gaminti elektros energiją ir patiekti ją į elektros tinklus.“
komitetas,
3
išdėstyti taip: „3. Papildyti 2 straipsnį 72¹ dalimi: „72¹. Įrengtoji galia – didžiausia elektros energijos gamybos įrenginio ar energijos kaupimo įrenginio aktyvioji vardinė galia elektros energijos gamybos įrenginio ar energijos kaupimo įrenginio kintamosios srovės dalyje. Elektrinės atveju įrengtoji galia yra ją sudarančių elektros energijos gamybos įrenginių įrengtųjų galių suma.“
straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
komitetas,
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos 2022-05-09 pateiktą pasiūlymą Nr.
12, taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimai plėtrai išduodami asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, o ne tik turintiems galimybę statyti planuojamą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, siūlome papildyti įstatymo projekto 25 straipsnį 5 dalimi. Pasiūlymai:
1Papildyti įstatymo projekto 25 straipsnį 5 dalimi:
„5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Paluckas ir Andrius Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Petras Gražulis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Dainius Kreivys, viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, patarėjai Lina Sveklaitė, Jevgenija Jankevič, Elena Mačiulaitytė, Sergei Garbar, Seimo nariai Jurgis Razma, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Laima Nagienė, Simonas Gentvilas, VERT pirmininkas Renatas Pocius, Aplinkos ministerijos atstovės Algė Staniūnaitė-Tonkich ir Beata Vilimaitė Šilobritienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti ne vienas, o keli asmenys, t. y. gali būti sutarties šalių daugetas. Pastebėtina, kad sutarties šalių daugetas gali būti sudarant ir kitas civilines sutartis, tačiau sutarties apibrėžtyje tai nėra nurodoma, nes tai nėra sutarties ypatybė.
Siūlytina šio pakeitimo atsisakyti. Pritarti Atsisakyti Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Atitinkamai, buvusias 2–4 dalis laikyti 1–3 dalimis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25
dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje žodžių „šis asmuo“ įrašyti žodžius „tinklų naudotojas“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje yra pateikta elektros tinklų naudotojo sąvoka: „Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad siūloma 2 straipsnio 55 dalies nuostata „elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas“ (pabraukta mūsų) nedera su 2 straipsnio 59 dalimi, todėl tobulinant projektą reikėtų suderinti nurodytas 2 straipsnio dalis tarpusavyje. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
jas ją išdėstyti taip:
„54. Elektros energijos vartotojas (toliau
Atsižvelgiant į pastabą siūloma papildyti Projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi:
taip: „55.
Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas (toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas, kuriuo gamintojas šis asmuo tinklų naudotojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti gamintojo šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.“ Atsižvelgiant į pastabą siūloma papildyti Projekto 1 straipsnį nauja 4 dalimi:
taip:
„59. Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų
naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ar ketina juos prijunti prie šių tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-254
3Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti,
jog leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui“. Neaišku, kuo galėtų būti pateisinamas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas. Projekto aiškinamajame rašte diferencijuotas reguliavimas pagrįstas tik saulės šviesos elektrinių atžvilgiu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, pagal kurią „konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d.,
reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Be to, neaišku, kodėl nustatoma, jog gali būti pratęsiamas tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas. Pastebėtina, kad leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus taip pat terminuotas – galioja 36 mėnesius (16 straipsnį 4¹ dalis), o projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 48² straipsnio
ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams.“ (pabraukta mūsų). Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad leidimų pratęsimo terminai nustatyti atsižvelgiant į trumpesnius saulės elektrinių statybos terminus, lyginant su kitų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybos terminais.
Atsižvelgiant į pastabos antrąją pastraipą siūloma Projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
ir jį ir ją išdėstyti taip:
„6. Išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos
pajėgumus, leidimų tiesti tiesioginę liniją, leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimų modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį galiojimo terminas pratęsiamas tokia tvarka:
1) neribotą kartų skaičių valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ir
(ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių;
2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2549 4.
Projekto 4 straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyti, jog leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas
„gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais
vartotojais“ (pabraukta mūsų), o to paties straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 14 dalies 1 punkte - leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas „gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytų straipsnių formuluotes, kiek tai susiję su gaminančiais vartotojais, suvienodinti. Kitu atveju būtų neaišku, kokie kiti gaminantys vartotojai nei apibrėžti įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje turimi omenyje 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte. Be to, šios dalies 2 punkte kalbant apie leistiną generuoti galią vartojamas skaitmuo „0“, kai tuo tarpu kitur įstatymo projekte šis skaitmuo užrašomas žodžiu „nulis“. Atsižvelgiant į teisės akto sistemiškumo reikalavimą, siūlytina pasirinkti vientisą skaičiaus žymėjimo būdą visame įstatymo projekte. Taip pat manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vartojant šį skaičių analizuojamoje nuostatoje ir kitur įstatymo projekte, greta jo turėtų būti naudojamas žymuo, nurodantis apie kokio pobūdžio dydį kalbama, pavyzdžiui, „kW“ ar kitą, nurodantį šio skaičiaus prasmę. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma Projekto 4 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
9Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,:
1) gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
2) jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus o leistina generuoti galia lygi nuliui,; taip pat jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25912
straipsnio 11 dalyje vietoje nuostatos „Papildyti 16 straipsnį 15² dalimi:” įrašytina nuostata „Pakeisti 16 straipsnio 15² dalį ir ją išdėstyti taip:“.
Be to, siūlytina 16 straipsnio 15² dalyje, siekiant teisės normos glaustumo, vietoje nuostatos „gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas“ įrašyti nuostatą „gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma Projekto 4 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:
dalimi Pakeisti 16 straipsnio 15² dalį ir ją išdėstyti taip:
„15². Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių
elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas ir joje elektros energija gaminama tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas valdo gaminantis vartotojas ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25413
galiojančio įstatymo 16 straipsnio 25 dalies nuostata „Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai“ ir 17 straipsnio 4 dalies nuostata „Leidimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8 punktuose“ (atitinkamai, kaip projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 16 straipsnio 19¹ dalį). Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma papildyti Projekto 4 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip: 13.
Pakeisti 16 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25. Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8–10 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai arba pateikti duomenys yra neteisingi, taip pat jeigu jų nepakanka nustatyti, ar dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo registravimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos praneša asmeniui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Asmuo trūkstamus dokumentus ar informaciją pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu asmuo per nustatytą terminą pateikia trūkstamus dokumentus ar informaciją, taip pašalindamas aplinkybes, trukdančias išduoti leidimą, leidimas išduodamas per šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytą terminą.“ Siūloma atitinkamai pakeisti Projekto 4 straipsnio dalių numeraciją. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2552
siūlomus keičiamo įstatymo 16 straipsnio pakeitimus (papildyti straipsnį nuostatomis dėl leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių) nereikėtų atitinkamai patikslinti galiojančio įstatymo 17 straipsnio nuostatų, kiek tai susiję su veiklos vykdymo teritorija. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma Projekto 5 straipsnį papildyti naujomis 1 ir 2 dalimis:
1Pakeisti 17 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Veiklos vykdymo teritorija, nurodyta leidime gaminti elektros energiją,
leidime generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių ir leidime tiesti tiesioginę liniją, negali būti keičiama.“
2Pakeisti 17 straipsnio 4² dalį ir ją išdėstyti taip:
„4².
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimai gaminti elektros energiją, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimai generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, leidimai tiesti tiesioginę liniją ir leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį keičiami pasikeitus teritorijos, kurioje vykdoma leidimu reguliuojama veikla, duomenims šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-257
20¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“ Svarstytina, ar šiuo atveju tinkamai parinktas terminas „įkainis“. Pastebėtina, kad įprastinė termino „įkainis“ reikšmė - nustatyta paslaugos, prekės ar darbo mato vieneto kaina. Tuo tarpu projektu siūloma įkainiu vadinti pinigų sumą, kurią turi sumokėti asmuo, viršijęs leistiną generuoti galią. Pagal projekto 2 straipsnio 82¹ dalį, leistina generuoti galia yra nurodoma perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose. Tinklų naudotojui dėl leistinos generuoti galios viršijimo gali būti nutrauktas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimas ir iš jo gali būti pareikalauta atlyginti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas (keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Taigi įkainis nėra skirtas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtoms išlaidoms atlyginti ir galėtų būti laikomas bauda (netesybomis). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį, netesybos – „tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti termino „įkainis“ ir vietoje jo vartoti terminą „bauda“ ar „netesybos“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma pakeisti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Leistinos generuoti galios apribojimai
tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios. 2. Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia gali būti didesnė už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės ar tinklų naudotojo įrenginių įrengtosios galios sumos. 3. Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį baudą už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-258 9.
Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant, kokiame dokumente „turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia“. Pritarti Žr. keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalies nuostatų dėstymą Seimo nario D. Kreivio pasiūlyme Nr. 7, kuriam komitetas pritarė. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25
straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio 2 dalimi, kuri įsigalios 2023-01-01, Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija be projektu siūlomo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, papildomai reikėtų pateikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kitu atveju projektu siūlomas pakeitimas 2023-01-01 neteks galios. Pritarti
įstatymo projektas Nr. XIVP-1700, kuris prijungiamas prie šio paketo
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-252058
straipsniu siūlomo įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą siūloma pakeisti Projekto 19 straipsnio 1 dalyje dėstomą Įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir ją išdėstyti taip: „8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas.
Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-25272
straipsnio 2 dalį reikia papildyti nuostata, nustatančia subjektą, kuris, gavus Europos Komisijos pritarimą, informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Siūloma išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja 2022 m. liepos 2 d., kai yra
gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus
Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 2 d. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja kitą darbo dieną po Energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2022-05-044
ją išdėstyti taip: „4.
Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai išduodami neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, leidimus tiesti tiesioginę liniją ir leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant mažesnės nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. Leidimai gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje išduodami Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai pagrindu ir galioja iki šio leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos.“ 5.
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o
pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW leistinosios generuoti galios saulės šviesos ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Paaiškinimas, kodėl leidimų plėtoti termino saulės elektrinėms sutrumpinimas iki 24 mėnesių yra nepriimtinas:
Vystant didesnes nei 5 MW praktiškai neįmanoma spėti į numatytą terminą. Nes nuosekliai vykstantis procesas atrodo taip:
Taip pat negalima lygiagretinti šios veiklos, nes pastotė ir transformatorius yra užsakomas individualiai pagal projektą.
poveikio aplinkai vertinimo/atrankos, teritorijų planavimo dokumentų ir pan. Taip pat saulės elektrinių statyboms milžinišką įtaką padarė karas Ukrainoje, nes:
Zaparožėje. Todėl ir siūloma iki 5 MW saulės elektrinėms trumpinti terminą iki 24 mėnesių, o didesnėms palikti 36 mėnesius. 5 MW riba nustatyta, nes tokių nestandartinių transformatorių, naudojamų Lietuvoje, gamyba prasideda nuo 6,3 MW galios. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai.
4.Pakeisti 16 straipsnį 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus,
išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW, išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. leidimai Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“ 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei
elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ 2.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW leidimai, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, nei 6 MW, išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. leidimai Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“ 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei
elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
Dėl 8 straipsnio, keičiančio 21¹ straipsnį Pakeisti 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo sumokėti prijungimo avansą pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos.
Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo Prijungimo avanso dydis apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 15 eurų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Paaiškinimas kodėl netikslinga didinti galios rezervavimo mokesčio Garantijos užtikrinimo prievolių padidinimas nuo 15 iki 50 EUR/kW stipriai pabrangina AEI elektrinių vystymą. Taip pat šis pokytis stipriai sumažins konkurenciją, kadangi Lietuvoje yra tik 3-5 įmonės, kurios turi bankinį finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas. Lietuva taptų viena brangiausių šalių AEI vystymui, nes Lenkijoje banko garantas yra apie 7,5 EUR/kW, Latvijoje apie 3 EUR, o Estijoje išviso banko garantas nereikalingas.
Norint sumažinti perteklinės ir piktybiškos galios rezervacijos atvejų siūlymas: taikyti alternatyvą projektams nuo 5 MW – leisti gamintojui rezervuoti galią parengus prijungimo techninį projektą, sudarius prijungimo sutartį ir apmokėjus 50% jos vertės. Tokiu atveju tikriems AEI vystytojams elektrinių vystymas nepabrangs (nes prijungimas vis tiek yra įtraukiamas į projekto sąmatą), o „spekuliantai“ nesiryš mokėti ženklių investicijų. Ir padės suvaldyti plėtrą, nes norint parengti projektą reikalinga: · Rasti tinkamą sklypą ir jį įsigyti arba išsinuomoti. · Investuoti apie 500 tūkstančių eurų projektavimui (šios išlaidos nebus grąžinamos). Taip pat reikalingos techninės žinios, kad parengti tokį dokumentą, nes prijungimo sutartis parengiama tik po projekto suderinimo. · Sumokėti apie 2-3 mln. EUR pasirašius prijungimo sutartį ir apmokant 50% darbų kainos (visa kaina 5-6 mln. EUR). Šie skaičiai taikomi 330 kV tinklui. 110 kV taip ar taip bus rezervuotas iki liepos 1 dienos, o ESO retas projektas didesnis negu 10 MW. Nepritarti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti. 3. Lietuvos saulės energetikos asociacija, 2022-05-04999 Dėl 9 straipsnio, keičiančio 22 straipsnį 5.
Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
9) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytais atvejais ir (ar) statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;“. Paaiškinimas: Tik Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra aiškiai nurodyta, kuriais atvejais taikomos teritorijų planavimo įstatymų nuostatos, o kada netaikomos. Neįrašius siūlomos pataisos tampa nebeaišku, kuriuo įstatymu savivaldybės turės vadovautis, priimant sprendimą dėl leidimų išdavimo arba neišdavimo. Tuo pačiu bus išvengta įstatymo nuostatų traktavimo savivaldybės pareigūno nuožiūra. Nepritarti Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines ir kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus), t. y. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos aiškiai nurodo, kokios taikomos išimtys ir kuriame įstatyme jos įtvirtintos. Siūlytina patikslinti nuostatą pagal Seimo nario Dainiaus Kreivio pasiūlymą
6 VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 22(2) straipsnio keitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1570 (toliau – Projektas) ir atsižvelgdama į iškeltus Lietuvos tikslus siekti energetinės nepriklausomybės bei sparčiai pereiti prie energijos gaminimo iš atsinaujinančių išteklių teikia pasiūlymą Projektui.
Šis pasiūlymas siekia paskatinti piliečių energetinių bendrijų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų kūrimąsi Lietuvoje. Siūlome pakeisti Projekto 10 straipsnio 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „Pakeisti 22² straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešoji įstaiga, asociacija, daugiabučių
gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija įgyja piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikusi prašymą dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo.“ Bendruomenės Lietuvoje veikia pagal galiojantį asociacijų įstatymą, todėl teisinio statuso išplėtimas, leidžiantis asociacijoms tapti piliečių energetikos bendrijomis, sumažintų administracinę naštą bendruomenėms ar gyventojams siekiantiems įsteigti atsinaujinančių išteklių energijos bendriją. Pritarti iš dalies Pritarti pateiktam siūlymui ir papildyti juridinių asmenų teisines formas, kurias gali įgyti piliečių energetikos bendrija, asociacija. Taip pat siūloma išplėsti teisinių formų, kurias gali turėti piliečių energetikos bendrija ir kitomis teisinėmis formomis, kurias turintys juridiniai asmenys, pagal jas reguliuojančius teisės aktus nėra pelno siekiantys asmenys. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-041 68¹
Šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta elektros įrengtosios galios sąvoka yra dviprasmiška, neatspindi prijungimui prie elektros tinklų svarbių elektrotechninių elektrinės vertinimo parametrų bei neapima energijos kaupimo įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovė teikė siūlymus dėl sąvokos tobulinimo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai 2022-04-05 raštu Nr.
22KR-SD-3333. Atsižvelgiant į tarpinstitucinių susitikimų rezultatus, Bendrovė siūlo įrengtosios galią sąvoką papildomai patobulinti bei supaprastinti. Siūlytina įrengtosios galios sąvoką sieti su vardine galia elektros įrenginio kintamosios srovės dalyje, kadangi:
įtaką elektros tinklui daro būtent kintamosios srovės dalis. Atsižvelgiant į tai, kad įrengtosios galios sąvoka yra aktuali ne tik atsinaujinančių energijos išteklių kontekste, siūlyta įrengtosios galios sąvoka papildyti Elektros energetikos įstatymą, o Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą elektros įrengtosios galios sąvoką pripažinti netekusia galios. 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
<...>
3Papildyti 2 straipsnį 68¹ dalimi:
„68¹. Įrengtoji galia – didžiausia elektros energijos gamybos įrenginio ar
energijos kaupimo įrenginio vardinė galia elektros energijos gamybos įrenginio ar energijos kaupimo įrenginio kintamosios srovės dalyje.“ Buvusią 1 straipsnio 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis. Pritarti iš dalies
operatorius“, 2022-05-04410
Projekto nuostatomis visiškai liberalizuojamas gaminančių vartotojų veiklos reguliavimas leidimais.
Kaip nurodoma lydimojoje medžiagoje, tokiu būdu yra siekiama gerinti gaminančių vartotojų veiklos sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad gaminantys vartotojai elektros energiją gamina išskirtinai savo reikmėms tenkinti (be galimybės ją parduoti), siūloma numatyti išimtį dėl leidimų veiklai elektros sektoriuje, nustatant, kad tokiai veiklai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nėra reikalingi. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 39 str. 1 d., skirstomųjų tinklų operatorius turi pareigą Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas bei vartotojo ir gamintojo pageidavimu pateikti detalią informaciją apie skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudas. Manytina, jog, siekiant užtikrinti energijos gamybos įrenginių atitiktį techniniams reikalavimams, visiškas leidimais reguliuojamos veiklos atsisakymas gaminančių vartotojų atžvilgių apribotų galimybę užtikrinti patikimą elektros įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą, laikantis aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Siekiant užtikrinti tinkamą gaminančių vartotojų energiją gaminančių įrenginių priežiūrą, atestavimą bei atitiktį galiojančių teisės aktų reikalavimams, bet tuo pačiu ir palengvinti prijungimo procesą, siūlytina užtikrinti gaminančių vartotojų veiklos reguliavimą leidimais, jei gaminančio vartotojų elektrinės galia lygi ar didesnė nei 100 kW. Atitinkamai, siūlytina koreguoti kitas leidimus reglamentuojančias nuostatas, atsisakant 30 kW ribojimo ir jį didinant iki mažesnio nei 100 kW. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
8Pakeisti 16 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas:
1) gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, kurių elektrinės galia yra mažesnė nei 100 kW;
2) asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW mažesnės nei 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia lygi 0;
3) asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio
9Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus
nereikalingas:
1) gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, kurių elektrinės galia yra mažesnė nei 100 kW;
2) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW mažesnė nei 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui;
3) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio
10Papildyti 16 straipsnį 14² dalimi:
„14².
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW mažesnės nei 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30100 kW ar didesnės įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“
11Papildyti 16 straipsnį 15² dalimi:
„15². Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių
elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW mažesnė nei 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas , taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW mažesnė nei 100 kW.“
13Papildyti 16 straipsnį 27–29 dalimis:
<...>
29.
Leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW mažesnės nei
ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, tai yra, kai leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat jeigu asmuo generuoja iš energijos kaupimo įrenginio elektros energiją, pagamintą ne didesnės kaip
galios iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kai energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ne didesnės kaip 30 kW mažesnės nei 100 kW.“ Pritarti iš dalies Nepritarti dėl siūlymo išduodant leidimus nustatyti 100 kW ribą gaminantiems vartotojams. Atsižvelgiant į „REPowerEU“ komunikate (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52022DC0108&from=EN) išdėstytą argumentaciją, svarbu supaprastinti ir sutrumpinti leidimų išdavimą. Lietuva turi ambicingus tikslus gaminančių vartotojų srityje, todėl siekiant paspartinti gaminančių vartotojų plėtrą, svarbu atsisakyti perteklinių administracinių kliūčių. Pritarti dėl galios ribos didinimo kitiems asmenims, kuriems leidimas nėra privalomas:
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, jeigu:
1) gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
2) jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, kurių leistina generuoti galia lygi 0,;
3) taip pat jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“
9Pakeisti 16 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,:
3) gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
4) jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus o leistina generuoti galia lygi nuliui,;
5) taip pat jeigu asmuo asmenims, numato numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka apie tai privalo informuoti tinklų operatorių.“
10Papildyti 16 straipsnį 14² dalimi:
„14².
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio
elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“
Teisės departamento pastabos Nr. 5. 13. Papildyti 16 straipsnį 27–29 dalimis:
<...>
elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 kW 100 kW įrengtosios galios energijos kaupimo įrenginį tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, tai yra, kai leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat jeigu asmuo generuoja iš energijos kaupimo įrenginio elektros energiją, pagamintą ne didesnės kaip 30 kW 100 kW elektros energijos įrengtosios galios iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kai energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ne didesnės kaip 30 kW 100 kW.“
operatorius“, 2022-05-04475
Atsižvelgiant į tai, kad nugriaunant ar išmontuojant elektrinę nėra atliekama elektros tinklų plėtra, skirstomųjų tinklų operatoriui nėra poreikio išduoti prijungimo sąlygų elektrinės prijungimui reikalingų elektros tinklų nugriovimui ar išmontavimui.
Atsižvelgiant į tai, siekiant palengvinti administracinę naštą, siūlytina panaikinti perteklinį reikalavimą išduoti prijungimo sąlygas ir vietoje jo nustatyti reikalavimą informuoti skirstomųjų tinklų operatorių apie numatomą nugriovimą ar išmontavimą. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
7Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Leidimai gaminti elektros energiją ir generuoti elektros energiją
iš energijos kaupimo įrenginių išduodami šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis asmenims, atitinkantiems šio straipsnio 8 dalyje nustatytą reikalavimą ir:
<...>
16) pateikusiems rašytinį įsipareigojimą nugriauti ar išmontuoti elektrinę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai įsigalioja Tarybos sprendimas panaikinti leidimo gaminti elektros energiją galiojimą. Įsipareigojime taip pat turi būti nustatyta leidimo turėtojo prievolė nugriauti ar išmontuoti elektrinės prijungimui reikalingus elektros tinklus ir nugriovimą ar išmontavimą vykdyti pagal tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas griovimo ar išmontavimo projektui rengti, o skirstomųjų tinklų nugriovimo ar išmontavimo atveju informuoti skirstomųjų tinklų operatorių apie numatomą nugriovimą ar išmontavimą. Elektrinė gali būti nenugriauta ar neišmontuota, jeigu ją numatoma naudoti kitiems tikslams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus. Šio punkto nuostata taikoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams;“ Pritarti 6.
Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
<...>
5) pateikusiems rašytinį įsipareigojimą nugriauti ar išmontuoti elektrinę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kai įsigalioja Tarybos sprendimas panaikinti leidimo gaminti elektros energiją galiojimą. Įsipareigojime taip pat turi būti nustatyta leidimo turėtojo prievolė nugriauti ar išmontuoti elektrinės prijungimui reikalingus elektros tinklus ir nugriovimą ar išmontavimą vykdyti pagal tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas griovimo ar išmontavimo projektui rengti, o skirstomųjų tinklų nugriovimo ar išmontavimo atveju informuoti skirstomųjų tinklų operatorių apie numatomą nugriovimą ar išmontavimą. Elektrinė gali būti nenugriauta ar neišmontuota, jeigu ją numatoma naudoti kitiems tikslams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus. Šio punkto nuostata taikoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams;
operatorius“, 2022-05-04413
Vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu nėra draudžiama pastatyti mažesnės galios elektrinę nei nurodyta leidime plėtoti elektros energijos pajėgumus, todėl, Bendrovės vertinimu, reikalavimas tikslinti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus siekiant sumažinti leidime nurodytą įrengtąją galią yra perteklinis. Siekiant teisinio aiškumo bei reglamentavimo nuoseklumo siūlytina nurodyti, kad leidimai gaminti elektros energiją turi būti tikslinami siekiant sumažinti leistiną generuoti galią. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
12Pakeisti 16 straipsnio 19¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„19¹. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje,
tikslinami reorganizavus juridinį asmenį.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją tikslinamas, kai siekiama sumažinti leidime nurodytą elektrinės įrengtąją ar leistiną generuoti galią. Leidimas gaminti elektros energiją taip pat tikslinamas, kai numatoma veikiančiuose elektros energijos gamybos įrenginiuose jų nerekonstruojant elektros energijos gamybai naudoti kitą, negu nurodyta galiojančiame leidime, kurą. Leidimų tikslinimo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.“ Pritarti Komiteto siūlymas:
13Pakeisti 16 straipsnio 19¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„19¹. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje,
tikslinami reorganizavus juridinį asmenį. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją tikslinamas, kai siekiama sumažinti leidime nurodytą elektrinės įrengtąją ar leistiną generuoti galią. Leidimas gaminti elektros energiją taip pat tikslinamas, kai numatoma veikiančiuose elektros energijos gamybos įrenginiuose jų nerekonstruojant elektros energijos gamybai naudoti kitą, negu nurodyta galiojančiame leidime, kurą. Leidimų tikslinimo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.“
operatorius“, 2022-05-04414
Nuostata suponuoja, jog, jei energija generuojama hibridinės generacijos būdu, tokia veikla visais atvejais būtų reguliuojama leidimais.
Atsižvelgiant į šiuo paketu siūlomą leidimais reguliuojamų veiklų supaprastinimą, siekiant mažinti administracinę naštą bei užtikrinant teisinį aiškumą, minima nuostata turėtų reglamentuoti ne visus atvejus, kai energija generuojama hibridinės generacijos būdu, tačiau tik tuos atvejus, kai energija gaminama hibridinės generacijos būdu ir, jei tokia generacija suponuoja asmens pareigą turėti atitinkamą leidimą, t. y. asmens veikla yra leidimais reguliuojama kitų Elektros energetikos įstatymo nuostatų pagrindu. Papildomai pažymime, jog siekiant teisinio aiškumo, EEĮ pakeitimo projekto 16 straipsnio 27 dalyje nurodytina, kad hibridinėms elektrinėms išduodamuose leidimuose nurodoma kaupimo įrenginių įrengtoji galia. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
13Papildyti 16 straipsnį 27–29 dalimis:
„27. Asmuo gali statyti ar įrengti hibridinę elektrinę ir
gaminti elektros energiją gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, kai tokie leidimai nėra reikalingi. Šie leidimai išduodami, jeigu asmuo atitinka šiame straipsnyje jam nustatytus reikalavimus ir sąlygas, taip pat reikalavimus ir sąlygas dėl leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, kai asmuo stato ar įrengia hibridinę elektrinę, įskaitant energijos kaupimo įrenginius, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, kai tokie leidimai nėra reikalingi.
Išduodamuose leidimuose Tarybos nustatyta tvarka nurodoma hibridinės elektrinės bendra įrengtoji galia, kuri lygi elektrinės generatorių įrengtųjų galių sumai arba elektrinės generatoriaus ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios sumai, kiekvieno elektrinės generatoriaus įrengtoji galia pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis, kaupimo įrenginių įrengtoji galia ir hibridinės elektrinės leistina generuoti galia. Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti pagal pateiktą pasiūlymą, taip pat atsižvelgiant į siūlomą sąvokos įrengtoji galia įvedimą ir siekiant patikslinti formuluotes atsisakant neapibrėžtos sąvokos (generatorius) Projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 16 straipsnio 27 dalį. Komiteto pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 27 dalį ir išdėstyti taip:
13Papildyti 16 straipsnį 27–29 dalimis:
„27. Asmuo gali statyti ar įrengti hibridinę elektrinę ir gaminti elektros energiją tik gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, kai tokie leidimai nėra reikalingi.
Šie leidimai išduodami, jeigu asmuo atitinka šiame straipsnyje jam nustatytus reikalavimus ir sąlygas, taip pat reikalavimus ir sąlygas dėl leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir leidimo generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių, kai asmuo stato ar įrengia hibridinę elektrinę, įskaitant energijos kaupimo įrenginius, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, kai tokie leidimai nėra reikalingi. Išduodamuose leidimuose Tarybos nustatyta tvarka nurodoma hibridinės elektrinės bendra įrengtoji galia, kuri lygi elektrinės generatorių hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių sumai arba elektrinės generatoriaus ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios sumai, kiekvieno kiekvienos elektrinės generatoriaus įrengtoji galia pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis, energijos kaupimo įrenginių įrengtoji galia ir hibridinės elektrinės prijungimo taške leistina generuoti galia. 10. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-045
Siūlytina nenustatyti reikalavimo leidimuose plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nurodyti leistiną naudoti galią, kadangi leidimai yra išduodami siekiant reguliuoti ir apskaityti generuojamą į elektros tinklą galią (leistina naudoti galia nėra susijusi su šių leidimų išdavimo tikslu). 5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 5³–5⁵ dalimis:
<...>
5⁴.
Leidimuose plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių yra nurodoma energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ir leistina generuoti galia, taip pat leistina naudoti galia. Nepritarti
operatorius“, 2022-05-0472
straipsniu 20¹ str. 2 d. formuluotės dalis „ar tinklų naudotojo įrenginių“ gali klaidingai suponuoti, kad turi būti vertinama visų tinklų naudotojo elektros įrenginių įrengtoji galia. Pastebėtina, kad šios nuostatos atveju yra aktuali tik elektros įrenginių, kurie generuoja elektros energiją į elektros tinklą, įrengtoji galia. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 20¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Leistinos generuoti galios apribojimai
<...>
įrenginio įrengtoji galia gali būti didesnė už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar tinklų naudotojo įrenginių energijos kaupimo įrenginio įrengtosios galios sumos. Pritarti Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji
galia gali būti didesnė už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar tinklų naudotojo įrenginių ar energijos kaupimo įrenginio įrengtosios galios.“
operatorius“, 2022-05-048
16) Siekiant aiškumo bei nuoseklumo (derinant su 20¹ str. siūlomu reglamentavimu), siūlytina 21¹ str.
„reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti“
vartoti „reikalingi visai įrenginiuose pagamintai leistinai generuoti galiai persiųsti“ (analogiška pastaba taikytina ir 48²str. 10 d.; patikslinimas siūlomas pastabų lentelės 1.9 papunktyje). 2) Siekiant teisėkūros aiškumo bei nuoseklumo, 21¹ str. 1 d. ketvirtojo sakinio formuluotė suderintina su trečiojo sakinio formuluote. 3) Siekiant teisėkūros nuoseklumo bei siekiant išvengti nuostatų prieštaravimo, 21¹ str. 2 d. nuostata suderintina su kitomis straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinama, jog ketinimų protokole nurodoma leistina generuoti galia. 4) Siekiant teisinio aiškumo, 21¹ str. 5 d. tikslintina nurodant, kur nustatoma mažesnė leistina generuoti galia tuo atveju, jei gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė negu nurodyta ketinimų protokole. Manytina, jog turėtų būti nurodyta, jog tokiu atveju mažesnė lestina generuoti galia nustatoma leidime gaminti elektros energiją. 8 straipsnis. 21¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21¹straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai
1.
ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai leistinai generuoti galiai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamų įrengti elektrinės pajėgumų dydį planuojamos įrengti elektrinės leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 75 eurų už 1 kW. Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per
įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas.
Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 2. Jeigu gamintojas užbaigia ketinimų protokole numatytos įrengtosios leistinos generuoti galios elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją arba jeigu gamintojas, dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse, nelaimi šio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono ar konkurso arba atsisako jame dalyvauti, tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. <....> 5.
Jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė negu nurodyta ketinimų protokolą protokole, leidime gaminti elektros energiją turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia. Tokiu atveju tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. Elektrinės faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime gaminti elektros energiją nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą.“ Pritarti iš dalies Pritarti dėl keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalies siūlomo pakeitimo. Nepritarti dėl keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 2 dalies siūlomo pakeitimo, kadangi ketinimų protokole bus nurodyta ir elektrinės įrengtoji galia, o būtent šis dydis yra susietas su elektrine, kaip statomu objektu.
Dėl keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 5 dalies siūlomo pakeitimo pritarti iš dalies ir žr. į Seimo nario D. Kreivio pasiūlymą Nr. 7, kuriam komitetas pritarė. 13. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-0416
pakeitimas
16) Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai energijos kaupimo įrenginys įrengimas esamo elektros energijos vartotojo vidaus tinkle, prijungimo sąlygose turėtų būti nurodoma ne atskirai energijos kaupimo įrenginio, o visų prijungimo taške prijungtų elektros įrenginių (t. y. viso vartotojo objekto) leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia, atsižvelgiant į tai, jog poveikio elektros tinklams požiūriu yra aktuali visa prijungimo taškui taikytina leistina vartoti ir leistina generuoti galia. Siūlytina atitinkamai tikslinti 48²str. 9 d. 2) Siekiant teisinio aiškumo bei derinant su likusia nuostatos dalimi, siūlytina 48²str. 10 d. vietoje „apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti generacijos iš kaupimo įrenginių pajėgumų“ vartoti
„apskaičiuojamas numatomų įrengti kaupimo įrenginių leistinos generuoti
galios dydį (kW) dauginant iš“. 3) Atsižvelgiant į tai, kad 48² str. 17 d. yra susijusi su šio straipsnio 8–16 d. nurodytu reglamentavimu, manytina, kad jai taip pat turėtų būti taikoma 48² str. 18 d. numatyta išimtis. 15 straipsnis. 48² straipsnio pakeitimas
2Papildyti 48²straipsnį 8–18 dalimis:
<...>
prie elektros tinklų sąlygose, prijungimo sąlygose ir (ar) sutartyje nurodoma energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia, taip pat leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia prijungimo taške. 10.
10Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo,
gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai generuojamai leistinai generuoti galiai į elektros tinklą elektros energijai persiųsti, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Pasirašęs ketinimų protokolą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną leistinos generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti generacijos iš kaupimo įrenginių pajėgumų leistinos generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais.
<...>
netaikomos tais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi.
Kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi ir energijos kaupimo įrenginys įrengiamas nekeičiant objektui, kurio vidaus tinkle įrengiamas energijos kaupimo įrenginys, suteiktos leistinos naudoti ir leistinos generuoti galios, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų supaprastinta tvarka – pateikiant tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytos formos deklaraciją apie įrengtą energijos kaupimo įrenginį. Kitais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šių tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygomis.“ Pritarti iš dalies Siūloma pritarti pateiktiems tikslinamojo pobūdžio pakeitimams. Žr. į Komiteto pasiūlymą prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr. 11. 14. AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-05-0418
pakeitimas Siekiant išvengti netinkamo nuostatos aiškinimo (išvengti nepagrįstų sąsajų Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodoma balansavimo sąvoka), siūlytina vietoje „reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti“ vartoti techniškai tikslesnį (aiškesnį) apibūdinimą „reaktyviai galiai ir elektros energijos srautams valdyti“. 17 straipsnis. 48⁴ straipsnio pakeitimas Papildyti 48⁴straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir skirstomųjų tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir bus naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti reaktyviai galiai ir elektros energijos srautams valdyti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms vykdyti, o ne energijai kaupti.“ Nepritarti Siūloma nepritarti pateiktiems siūlymams, kadangi siūloma keisti formuluotė nurodo tikslą, o pasiūlyme pateiktas būdas kuris gali susiaurinti tikslo pasiekimo užtikrinimą. 15. AB „Energijos skirstymo operatorius“,
8
Bendrovės vertinimu, siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo, atsižvelgiant į tai, kad ketinimų protokolai sudaromi tik su asmenimis, kurie turi gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją, ketinimų protokolų neturėtų būti reikalaujama pateikti taip pat ir asmenų, numatančių statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio
šiais atvejais nereikalingas (100 kW riba nurodoma atsižvelgiant į lentelės
<...>
3Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Parengti ir elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti:
1) gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, išskyrus gaminantį vartotoją, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantį į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 1 MW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistina naudoti galia ir kai šis gamintojas neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia lygi nuliui, gamintoją, planuojantį pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, atsinaujinančių išteklių energijos bendriją, neketinančią dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, ir gamintoją, ketinantį modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginius ir gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį (netaikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju);
2) gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, arba gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse. Pritarti iš dalies Pritarti pateiktiems siūlymams, kuriais papildytas komiteto pasiūlymas prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr. 8. Žr. Seimo nario D. Kreivio pasiūlymą Nr. 8. 16.
52 Siūloma pakeisti EEĮ projekto 16 str. 6 d. 2 p:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o
pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Siekiant išvengti papildomos administracinės naštos ir suteikiant daugiau tikrumo/užtikrintumo didelių vėjo elektrinių parkų vystytojams, siūlome numatyti, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus turėtų būti pratęsiamas vadovaujantis vieninteliu objektyviu kriterijumi, t. y., jei vystytojas pateikia statybą leidžiantį dokumentą, kas savo ruožtu reiškia, kad laiko atžvilgiu 3/4 projekto darbų yra jau užbaigta ir panaikinti reikalavimą pateikti kitus dokumentus, įrodančius, kad atlikti ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų. Aiškesnės ir paprastesnės sąlygos plėtros leidimo termino pratęsimui yra būtinos ypač šiuo metu, kai dėl COVID-19 ir karo sukeltų pasekmių „trūkinėja“ tiekimo grandinės, neproporcingai pailgėja įrenginių gamybos procesai bei pristatymo terminai, kas nepriklauso nuo vystytojų valios. Šiuo metu rinkoje kyla nemažai diskusijų, kaip reikėtų interpretuoti teisės aktuose numatytas dvi sąlygas pratęsti plėtros leidimą (Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 40 p.): (i) atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų bei (ii) atlikta ne mažiau, kaip 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų.
Praktikoje, didelių vėjo elektrinių parkų vystymas (reikiamų leidimų ir sutikimų gavimas) užima iki trijų-ketverių metų ir sudaro nemažą dalį kaštų, o statyba trunka iki 9 mėnesių. Taigi iš teisės aktų nuostatų nėra aišku, ar yra kalbama apie faktiškai atliktus fizinius statybos darbus, ar įtraukiami ir projekto vystymo darbai bei kaštai (kaip, pvz., poveikio aplinkai vertinimo atlikimas, žemių užtikrinimas, įvairių sutikimų surinkimas, techninių projektų parengimas, kitų leidimų gavimas ir pan.). Taip pat nėra aišku kaip auditorius turi vertinti investicijų atlikimo faktą, pvz., ar turi būti sudarytos sutartys su įrangos/darbų tiekėjais, kuriomis vystytojas įsipareigoja atlikti virš 50 proc. projekto investicijų, kai bus pristatyta įranga ar atlikti darbai, ar jau turi būti faktiškai atlikta (apmokėta) 50 proc. projekto sąmatoje numatytų investicijų. Daugiau, kaip 50 proc. investicijų atlikimas (apmokėjimas) iki projekto užbaigimo prieštarauja verslo logikai, nes didžioji dalis investicijų yra apmokamos, kai vėjo elektrinės yra pastatomos ir priduodamos. Iš principo, iki galutinio vėjo elektrinių parko pridavimo šalys savo įsipareigojimus užtikrina pateikdamos banko garantijas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, plėtros leidimo procedūros supaprastinimas bei administracinės naštos mažinimas leistų užtikrinti sklandesnį projektų įgyvendinimą esamomis nenuspėjamomis rinkos sąlygomis ir leistų lengviau vystytojams prisiimti rizikas dėl didelių vėjo elektrinių parkų vystymo.
Nepritarti Statybą leidžiančio dokumento turėjimas nereiškia, kad elektrinės statyba ar įrengimas vyksta, todėl siekiant įsitikinti, jog statyba vykdoma, tikslinga numatyti ir dokumentus, kurie būtų vertinami pratęsiant leidimus. Dokumentai detalizuojami įstatymą įgyvenamajame teisės akte. 17. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-09164 Užimtų elektros linijų problemos sprendimai, nemažinant investicijų į elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius konkurencingumo, lyginant su gretimomis valstybėmis Argumentai:
Siūloma netrumpinti didelių, galingesnių nei 5 MW saulės elektrinių leidimų plėtoti elektros energijos gamybos įrenginius galiojimo laikotarpio. Vystant didesnes nei 5 MW elektrines, praktiškai neįmanoma spėti per siūlomą 24 mėnesių terminą, nes nuosekliai vykstantis procesas atrodo taip: · Leidimo plėtrai gavimas po ketinimų protokolo sudarymo (2 mėnesiai); · Techninių sąlygų gavimas (1-2 mėnesiai); · Projektavimas ir statybos leidimo gavimas (apie 9 mėnesiai); · Įrangos užsakymas ir pristatymas (apie 18 mėnesių) – atkreiptinas dėmesys, kad ilgiausiai užtrunka ne saulės panelės ir konstrukcijos, tačiau pastotės ir transformatoriaus gamyba. Taip pat negalima lygiagretinti šios veiklos, nes pastotė ir transformatorius yra užsakomas individualiai pagal individualų projektą. · Elektrinės testavimas ir pridavimas (apie 4 mėnesiai) – reikalingos 3 skirtingos komisijos. Iš viso 35 mėnesiai (didesnės saulės elektrinės statybai), jeigu viskas vyksta sklandžiai. Dažnu atveju atsiranda iššūkių dėl poveikio aplinkai vertinimo/atrankos, teritorijų planavimo dokumentų ir pan.
Siūlymas: iki 5 MW saulės elektrinėms trumpinti terminą iki 24 mėnesių, o didesnėms palikti 36 mėnesius. 5 MW riba nustatyta, nes tokių nestandartinių transformatorių, naudojamų Lietuvoje, gamyba prasideda nuo 6,3 MW galios. Pasiūlymas:
4Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai išduodami
neterminuotam laikui, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, leidimus tiesti tiesioginę liniją ir leidimus gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant mažesnės nei 5 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. Leidimai gaminti elektros energiją elektrinėse, įrengtose Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje išduodami Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai pagrindu ir galioja iki šio leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos.“ Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Saulės energetikos asociacijos 1 pasiūlymo 18.
energetikos konfederacija, 2022-05-09452 Argumentai: Siūloma įvertinti, kad statant didesnes nei 5 MW galios saulės elektrines, paprastai užtrunka transformatorinių pastočių, gaminamų pagal individualų užsakymą, pristatymo ir įrengimo terminai, todėl tokių stambių saulės elektrinių planavimo, projektavimo ir statybos laikas nėra trumpesnis, nei vėjo elektrinių. Pasiūlymas: 5.
Pasiūlymas:
5Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW leistinos generuoti galios ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, ir aukščiau pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai, o didesnių nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinių – 36 mėnesiai, tikslintini didesnių nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai.
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW leistinos generuoti galios ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, ir aukščiau pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai, o didesnių nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinių – 36 mėnesiai, tikslintini didesnių nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai. 5.Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų
plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ 19.
energetikos konfederacija, 2022-05-0981 Argumentai: Siūloma nedidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio, kadangi jau ir šiuo metu Lietuvoje taikomas prievolių užtikrinimo dydis yra smarkiai didesnis, nei taikomas kitose regiono valstybėse (Lenkijoje apie 7,5 Eur/kW, Latvijoje apie 3 Eur, o Estijoje netaikomas visiškai), o jį dar labiau padidinus: · Sumažintų konkurenciją tarp investuotojų, nes smulkiam verslui, kuris tokio pobūdžio išlaidas turėtų dengti nuosavu kapitalu, o ne banko garantija, tai taptų pernelyg didele našta. Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtros sektoriuje yra vos 3-5 įmonės, kurios turi finansavimą banko garantijoms, o kitiems reikia tiesiog užšaldyti lėšas. · Smarkiai pablogintų investicijų į didžiuosius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kurie ateityje būtų jungiami prie 330 kV įtampos elektros perdavimo tinklų, patrauklumą, lyginant su analogiškomis investicijomis gretimose valstybėse, netaikančiose tokio prievolių užtikrinimo dydžio arba taikančio gerokai mažesnį prievolių užtikrinimą. Siūlomos alternatyvios priemonės, kurios sumažintų galimybę piktnaudžiauti elektros linijų prijungimų galios rezervacija, siekiant ją perparduoti, taip lėtinant atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Numatyti galimybę gamintojams, plėtojantiems naujas elektrines, kaip prievolių užtikrinimą panaudoti gamintojo sumokamą avansinį mokestį elektros tinklo operatoriui už naujų įrenginių prijungimą prie tinklo. Tokiu būdu bus padidintas investicijų į naujas vėjo bei saulės elektrines Lietuvoje patrauklumas, išvengiant dvigubo mokesčio, kartu užtikrinant, kad projektas tikrai bus įgyvendintas, nes gamintojas, sumokėdamas avansinį mokėjimą už jo planuojamų įrenginių prijungimą, jau savaime nenorėdamas prarasti padarytos investicijos, finansiškai įsipareigoja šį įrenginį pastatyti. Pasiūlymas:
Pakeisti 21¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip „1. Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti
užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 5015 eurų už 1 kW.
Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 5015 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Prievolių užtikrinimo garantija yra netaikoma, jeigu gamintojas parengia ir suderina su tinklų operatoriumi prijungimo projektą, pasirašo prijungimo sutartį bei atlieka 50 procentų avansinį mokėjimą. Tokiu atveju techninės sąlygos turi būti išduodamos po išankstinių sąlygų pateikimo ir papildomo rašytinio prašymo iš gamintojo.“ Nepritarti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma. Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, taip pat kompensuojamos dėl neefektyvaus elektros tinklų naudojimo (kai elektros tinklų pralaidumai laiku nepradedami naudoti) negaunamos pajamos. 20. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2022-05-0993 Argumentai:
Įprasti atvejai, kai tinklo operatoriai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas vėjo elektrinės vystytojui, kai prie tos pačios elektros linijos yra prijungtos saulės elektrinės arba atvirkščiai.
Tokiu būdu nevertinamas vėjo ir saulės elektrinių gamybos nevienalaikiškumas, nevertinama, kad saulės elektrinės daugiausiai elektros į tinklą teikia saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinės paprastai generuoja mažiau elektros, o vėjo elektrinės daugiausiai elektros generuoja vėjuotomis rudens, žiemos ir pavasario dienomis ir naktimis, kai saulės elektrinės gamina mažiau elektros arba jos negamina iš viso. Tai dirbtinai mažina galimybes prijungti naujus gamintojus prie tinklo, nors tinkle operatorius gali išduoti prisijungimo sąlygas su sąlyga, kad susiklosčius tokioms retai pasitaikančioms aplinkybėms, kai ir saulės, ir vėjo elektrinės gamina ir į tinklą tiekia didelį kiekį elektros energijos, gamintojo tiekiama į tinklą elektros energija galėtų būti tinkle operatoriaus dirbtinai sumažinama, apsaugant tinklą nuo perkrovimo. Dar didesnis nevienalaikiškumas gali būti tinkle įrengus elektros kaupimo įrengimus. Atsinaujinančių išteklių energetikos proveržio pakete įvedama
„hibridinės elektrinės“ sąvoka pilnai šios problemos neišsprendžia, nes dažnu
atveju vėjo ir saulės elektrines vysto skirtingi vystytojai (gamintojai), jungia jas prie skirtingų tos pačios linijos taškų. Šiuo metu tinkle operatoriams suteikiama galimybė išduoti sąlygines prisijungimo sąlygas, tačiau ne visi tinklo operatoriai ta galimybe naudojasi. Siūlomu Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įpareigoti tiekėjus įvertinti skirtingų gamintojų gamybos nevienalaikiškumą ir prijungti gamintojus. Pasiūlymas:
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo arba Energetikos ministerijos nustatytais atvejais, kai yra galimas skirtingų rūšių elektros energijos gamybos nevienalaikiškumas. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti pasiūlymui, kad tinklų operatoriai turi vertinti prie konkrečioje elektros tinklo vietoje prijungtų ir planuojamų prijungti elektros energijos gamybos įrenginių gamybos nevienalaikiškumą ir sudaryti galimybes prisijungti pagal apriboto prijungimo sąlygas. Toks reguliavimas jau yra nustatytas EEĮ 31 str. 2 dalyje ir 39 str. 2 dalyje, kur yra nurodoma, kad tinklų operatoriai „Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“, be to, „Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką“. Taigi, pagal esamą reglamentavimą tokio riboto prijungimo tvarka tinklų operatorių pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti nustatyta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, o ne Energetikos ministerijos nustatytomis sąlygomis. Žr. Komiteto pasiūlymus prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr. 8, 10 ir 11. 21.
energetikos konfederacija, 2022-05-099 Argumentai: Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad asmuo, kuris pasirašo ketinimo protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia prievolių užtikrinimo, naują prašymą pasirašyti ketinimo protokolą galėtų pateikti ne anksčiau, kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimo protokolo pasirašymo dienos. Tokiu būdu bus užtikrinta prevencija piktnaudžiavimui, kai tinkle pralaidumai rezervuojami iš viso nepateikiant jokio prievolių užtikrinimo, o pasibaigus terminui, per kurį privaloma pateikti prievolių užtikrinimą, iš karto pateikiamas dar vienas prašymas pasirašyti ketinimo protokolą, taip kartojant šį veiksmą eilę kartų ir per tą laiką ieškant
“rezervacijos” pirkėjo. Taip pat, Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įtvirtinti
įpareigojimą tinklo operatoriui sudaryti gamintojų, siekiančių prijungti naujus gamybos galingumus prie elektros linijos, eilę, taip užtikrinant, kad vienam gamintojui neįvykdžius savo įsipareigojimo (pavyzdžiui per nustatytą laiką pateikti prievolių vykdymo užtikrinimą), iš karto į jo vietą stotų eilėje po jo esantis gamintojas, pateikęs prašymą pasirašyti ketinimo protokolą. Ši eilė turėtų būti vieša ir tai iš esmės išspręstų minėtą piktnaudžiavimo galimybę. Pasiūlymas:
Papildyti 9 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Papildyti 22 straipsnį 12 dalimi:
sudaryti viešą gamintojų, pateikusių prašymus pasirašyti ketinimų protokolą, eilės sąrašą pagal atitinkamų prašymų gavimo datą. Gavęs naujus prašymus tokį eilės sąrašą tinklų operatorius privalo atnaujinti. Jeigu su pirmuoju eilės sąraše esančiu gamintoju dėl bet kokių priežasčių ketinimų protokolas nėra sudaromas arba sudarytas ketinimų protokolas netenka galios, tai tinklų operatorius privalo pasiūlyti ketinimų protokolą sudaryti su paskesniu eilėje esančiu gamintoju.
Gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, bet šio įstatymo
nepateikęs prievolių įvykdymo užtikrinimo, su nauju prašymu pasirašyti ketinimų protokolą gali kreiptis ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo paskutinio ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Visi tokio gamintojo prašymai pasirašyti ketinimų protokolą yra anuliuojami iš visų tinklų operatorių eilės sąrašų.“ Pritarti iš dalies Iš esmės siūloma pritarti pasiūlymui numatyti, kad turi būti nustatytos atgrasančios priemonės asmenis piktnaudžiauti elektros tinklų pralaidumų rezervavimu ir nustatyti, kad asmenys, pasirašę ketinimų protokolą, tačiau nepateikę prievolių įvykdymo užtikrinimo, turi prarasti teisę pasirašyti ketinimų protokolą tam tikrą laiką. Žr. Seimo nario D. Kreivio pasiūlymą Nr. 7, kuriam pritarė komitetas
energetikos konfederacija, 2022-05-09255 Argumentai: Dalis tinklų pajėgumų pastaraisiais mėnesiais buvo rezervuota asmenų, kurie šiuo metu neturi galimybės vystyti saulės ir vėjo elektrinių, nes nedisponuoja žeme, kurioje galima vykdyti tokią veiklą, nėra praėję atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros, nesusitarę su gretimų sklypų savininkais dėl jų sutikimo dėl greta vystomų projektų, tačiau šie asmenys tikisi, kad, įsigaliojus AEI proveržio paketo įstatymų pakeitimams, smarkiai palengvės reikalavimai vėjo ir saulės elektrinių vystytojams ir jie, anksčiau rezervavę elektros tinklų pralaidumus, tikisi tokiu būdu aplenkti tuos vystytojus, kurie yra geriau pasirengę vėjo ir saulės elektrinių plėtrai, tačiau nespėjo rezervuoti elektros linijų pralaidumų.
Pakeitus įstatymus ir nebelikus eilės reikalavimų vystytojams, tokiu būdu šie asmenys turės galimybę neskubant parduoti rezervaciją, kaip vertę. Šie asmenys dažnai yra jau pasirašę ketinimų protokolą, sumokėję šiuo metu įstatymu numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, tačiau dėl susidariusios didelės eilės, VERT išduodant plėtros leidimus, negavę plėtros leidimo. Nepaisant to, tokia situacija jiems leidžia išlaikyti tinklų rezervaciją, net negavus plėtros leidimo, kurio jie, neatitikdami dabar įstatymuose nustatytų reikalavimų, negalėtų gauti. Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad tokie asmenys, kurie pasirašė ketinimų protokolą prieš įstatymo pakeitimą, turėtų vykdyti reikalavimus, kurie galiojo iki įstatymo pakeitimo. O tokių reikalavimų neatitinkant, jų rezervacija turėtų būti naikinama, sudarant galimybes tinklą rezervuoti geriau pasiruošusiems vystytojams. Pasiūlymas:
Papildyti 25 straipsnį nauja 5 dalimi, pakeisti likusių dalių numeraciją ir 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų operatoriumi pasirašiusiems ketinimų protokolą, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti išduodamas tik tais atvejais, jeigu planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba buvo galimas pagal ketinimų protokolo pasirašymo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus. Jeigu ketinimų protokolo pasirašymo metu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai negaliojo arba juose nebuvo numatyta planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba, tai ketinimų protokolas netenka galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad leidimai plėtrai išduodami asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, o ne tik turintiems galimybę statyti planuojamą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, būtina tikslinti nuostatą, numatant, kad prašymai dėl leidimų plėtrai nagrinėjami pagal iki įstatymo projekto priėmimo galiojusius teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad pasirašant ketinimų protokolą privalo pateikti savivaldybės patvirtinimą dėl galimybės statyti atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę. Žr. komiteto pasiūlymą prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr. 13, kuriam komitetas pritarė
energetikos konfederacija, 2022-05-095 5⁵ Aiškesnis prisijungimo sąlygų keitimo reguliavimas Argumentai: Siūlomos nuostatos įtraukimas leistų užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą keičiantis įstatymams ir išvengti rizikos, kad asmenims, kurie turi leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, tačiau dar neturi prisijungimo sąlygų, būtų išduotos prisijungimo sąlygos leidžiančios statyti tokią elektrinę, kokia numatyta leidime plėtoti elektros energijos pajėgumus.
Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnio 5(5) dalį ir ją išdėstyti taip:
„5⁵. Siekdamas pakeisti elektrinės, įskaitant hibridinę
elektrinę, ir energijos kaupimo įrenginio įrengtąją galią arba leistiną generuoti galią, tinklų naudotojas privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka. Kreipiantis į tinklų operatorių dėl įrengtosios galios keitimo, elektros tinklų operatorius išduoda ne blogesnių parametrų prijungimo sąlygas nei nurodyta elektrinės, kurios įrengtoji generuoti galia keičiama, prijungimo sąlygose ir leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Leidimų, o leidimų gaminti elektros energiją, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių turėtojas taip pat privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą.“ Nepritarti Prijungimo sąlygos išduodamos pagal pasirašytame ketinimų protokole nurodytus parametrus, taip pat pagal tai išduotame leidime. Teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą užtikrina Projekto 25 straipsnyje dėstomos įstatymo įsigaliojimo nuostatos. 24. AB „Ignitis gamyba“, 2022-05-042011
<...>
Bendrovė neprieštarauja siūlymui, kad EEĮ projekte būtų nustatyti reikalavimai Vyriausybės Energetikos ministerijos teikimu paskirtai (toliau – Paskirtoji įmonė), pagal kuriuos ji būtų atrinkta. Tačiau Bendrovė siekia atkreipti dėmesį, kad vienas iš siūlomų reikalavimų, kad Paskirtąja įmone gali būti tik valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo, galimai yra diskriminacinio pobūdžio, nes nustatant tokį reikalavimą yra dirbtinai suteikiama privilegija tam tikrai ir, pabrėžtina, labai siaurai ir specifinei grupei ūkio subjektų, kai tuo pačiu metu visi kiti ūkio subjektai (t. y. absoliučiai visi energetikos srityje veikiantys privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys kitus objektyvius reikalavimus) yra diskriminuojami, sukuriant neįveikiamą barjerą bei apribojant juos nuo galimybės vykdyti veiklą. Bendrovė pažymi, kad kartu su EEĮ projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra paaiškinta, kodėl yra siūloma įtvirtinti visiškai naują kriterijų dėl valstybės tiesioginės ar netiesioginės paskirtosios įmonės kontrolės. Siūlome atsisakyti EEĮ projekto 19 straipsniu siūlomo 58 straipsnio
Įvertinant tai, kad vykdant centralizuotą prekybą elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, negaunamas pelnas, manytina, kad kiti subjektai nėra diskriminuojami, nustatant reikalavimą, jog paskirtąja įmone gali būti valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo. 25. AB „Ignitis gamyba“, 2022-05-04202
<...>
Šiuo metu maksimali Paskirtosios įmonės funkcijoms apmokėti skirta fiksuotos metinės kaina, numatyta Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr.
1157, yra ne daugiau kaip 26 066 Eur. Ši kaina nebeatitinka realiai Paskirtosios įmonės patiriamų sąnaudų dėl infliacijos ir vidutinio darbo užmokesčio augimo lyginant su 2013 m., todėl įstatymu turi būti nustatyta nauja maksimali fiksuota metinė kaina ir jos perskaičiavimo galimybė. Jei įstatymas nenumatys konkrečios galimos kompensuoti sumos, Paskirtajai įmonei būtų užkrauta didelė administracinė naštą įrodinėjant patirtų sąnaudų pagrįstumą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba), ypač atsižvelgiant į tai, kad Tarybos siekis yra kaip įmanoma labiau mažinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Taigi, gali susiklostyti dažnos situacijos, kuomet išlaidų pagrįstumas būtų ginčijamas net ir pateikus patirtas išlaidas įrodančius dokumentus, o Paskirtajai įmonei atsirastų nepagrįsta našta įrodinėti veiklos efektyvumą, kurios vertinimas būtų subjektyvus. Siūlome pakeisti EEĮ projekto 19 straipsniu siūlomo 58 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių
prekybos patirtos sąnaudos, kurių dydis negali viršyti 150 000 eurų per metus be PVM, kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų. Maksimalus kompensuojamų sąnaudų dydis kiekvienais metais yra perskaičiuojamas vadovaujantis metiniu Lietuvos vartotojų kainų indekso padidėjimu (infliacija).“ Nepritarti Elektros energetikos įstatymo projekte numatyta, kad centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdančią įmonę (paskirtąją įmonę) atrinks energetikos ministro įsakymu sudaryta komisija.
Komisija turės įvertinti atrankoje dalyvaujančių įmonių nurodytus paskirtosios įmonės funkcijoms atlikti kaštus ir vadovautis mažiausios naštos galutiniams elektros energijos vartotojams principu. Priėmus įstatymą taip pat turės būti pakeistas ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157. 26. AB „Ignitis gamyba“, 2022-05-0420
<...>
Įstatymo nuostatoje nurodyti principai, kuriais privaloma vadovautis, nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra paaiškinti, todėl yra subjektyviai vertinami ir labai plačiai interpretuojami. Dėl to praktinis šių principų įgyvendinimas yra labai problematiškas ir sukelia neaiškumą bei neužtikrintumą Paskirtosios įmonės funkcijas vykdančiam asmeniui taip pat sukuria pagrindą ginčams su reguliatoriumi bei sankcijų taikymui. Manytina, kad toks reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto aiškumo principo, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 1.
siūlomo 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. <...> Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais šio straipsnio 9 dalyje nustatyta prekybos pasiūlymų teikimo kainodara. <...>.“
dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Prekybos pasiūlymai parduoti „diena prieš“ biržoje turi
būti teikiami kainą neformuojančiais pasiūlymais, o prekybos pasiūlymai
„dienos eigos“ biržoje – už 10 procentų padidintą „dienos prieš“ biržoje
susiformavusią kainą, jei tai pirkimo pasiūlymas, arba už 10 procentų sumažintą kainą, jei tai pardavimo pasiūlymas.“ Nepritarti Elektros energetikos įstatymo projekte nustatomi prekybos principai, kurie galės būti detalizuojami įstatymą įgyvendinamajame teisės akte. 27. UAB „Ignitis Renewables“,
13
<...>
EEĮ projekte siūloma įtvirtinti naujas sąvokas, todėl siekdami aiškumo, siūlome sistemiškai suderinti teisės normas, jog jos derėtų tarpusavyje. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas <...>
taip: 19¹. Leidimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tikslinami reorganizavus juridinį asmenį. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją tikslinamas, kai siekiama sumažinti leidime nurodytą elektrinės įrengtąją ar leistiną generuoti galią. Leidimas gaminti elektros energiją taip pat tikslinamas, kai numatoma veikiančiuose elektros energijos gamybos įrenginiuose jų nerekonstruojant elektros energijos gamybai naudoti kitą, negu nurodyta galiojančiame leidime, kurą.
Leidimų tikslinimo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo tvarka nustatoma Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse. Pritarti Pritarti pateiktam siūlymui ir atitinkamai pakoreguoti Projektą pagal UAB „Ignitis Renewables“ pateiktą siūlymą. 28. UAB „Ignitis Renewables“, 2022-05-0916
<...>
Siūlome suvienodinti teisinį reguliavimą, taikomą prijungiant elektros energijos gamybos įrenginius (21¹ straipsnio 1 dalis) ir energijos kaupimo įrenginius, t. y. suvienodinti prievolių įvykdymo pateikimo trukmę darbo dienomis. Taip pat EEĮ projekte siūloma įtvirtinti naujas sąvokas, todėl siekdami aiškumo, siūlome sistemiškai suderinti teisės normas, jog jos derėtų tarpusavyje. 15 straipsnis. 48² straipsnio pakeitimas
<...>
2Papildyti 48² straipsnį 8–18 dalimis:
<...>
10Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo,
gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai generuojamai į elektros tinklą elektros energijai persiųsti, vadovaudamasis šio įstatymo 22 straipsnio
darbo dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW.
Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti generacijos iš kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios pajėgumų dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais.
<...>
asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,0246 euro už 1 kW leistinos generuoti galios dydį dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis.
<...>
Pritarti Pritarti tikslinamojo pobūdžio pakeitimams, kuriais papildytas komiteto pasiūlymas. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr. 11. 29. Lietuvos vėjo energetikos asociacija, 2022-05-098
Teigiamai vertiname daugumą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo projekte (toliau – EEĮ projektas) siūlomų pakeitimų. Tačiau mes abejojame sprendimu prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį pakelti iki 50 EUR už kW. Suprantame galimą tokio pasiūlymo pagrindimą, t. y. siekį užtikrinti, kad tinklai būtų rezervuojami tik tiems projektams, kurių sėkmės tikrumas yra didesnis.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad rezervuodami tinklus projektų vykdytojai dažnai negali būti tikri dėl projekto sėkmės, kuri retai būna nulemta nuo jų priklausančių aplinkybių. Daugeliu atvejų vienu metu plėtojami keli projektai, iš kurių tik vienas būna sėkmingas. Padidinus užstato dydį iki 50 EUR už kW, tikėtina, kad kai kurie projektai, kurie galėjo būti pradėti vystyti, nebus vystomi dėl padidėjusių neigiamų neįgyvendinimo pasekmių. Padidinus užstato dydį taip pat bus sudarytos nesąžiningos konkurencijos sąlygos tarp didelių vėjo energetikos įmonių ir mažesnių įmonių, kurios neturi tokios lengvos prieigos prie kapitalo ir kurioms nesėkmingo projekto plėtojimo rizika būtų neproporcingai didesnė nei didelėms įmonėms. Taip pat stokojame pagrindimo, kokiais kriterijais remiantis prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis yra didinamas daugiau nei dvigubai. Manytina, kad dydis, kuriuos yra didinamas šis dydis, turėtų būti atspindėtas kitos logiškai suvokiamos priežasties, kuri iššaukia finansinę įtaką projekto vystymui turinčio rodiklio – šiuo atveju, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio – padidinimą būtent nuo 15 iki 50 Eur, tačiau, deja, tokia priežastis nėra nurodoma. Tuo pačiu, stokojame ir tikslo, kurio yra siekiama didinant prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį, kadangi viešųjų klausymų Lietuvos Respublikos Seime metu, pristatant Proveržio Paketo pataisas, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio padidinimas buvo motyvuojamas siekiu mažinti „pralaidumų tinkle prekybą“ nenurodant tokios „prekybos“ pavyzdžių ar praktikos.
Tuo tarpu, aiškinamajame rašte dėl Proveržio Paketo įstatymų projektų yra nurodomas kita priežastis prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio didinimui – „Siekiant sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, EEĮ projektu keičiamo EEĮ 201 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, tinklų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti elektrinės galią (kW) iš 50 eurų.“ Šiuo metu, siekiant garantuoti perdavimo tinklo pralaidumą, rinkos dalyvis (vystytojas) privalo pateikti prašymą pasirašyti ketinimų protokolą bei sumokėti prievolių įvykdymo užtikrinimą – tą gali padaryti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys asmenys, kurie prieš tai yra atlikę reikalingus veiksmus (gavęs išankstines prisijungimo sąlygas, gavęs savivaldybės administracijos patvirtinimą apie statybų galimumą, Lietuvos kariuomenės ir (arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimą). Maža to, ketinimų protokolo pasirašymas ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumokėjimas suponuoja tolesnių privalomų veiksmų atlikimą – kreipimąsi dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti bei kreipimąsi galutinėms prijungimo sąlygoms gauti, o to nepadarius vystytojui yra numatyta sankcija – rezervuotų tinklo pralaidumo netekimas bei dalies prievolių įvykdymo užtikrinimo netekimas (0,0123 Eur/kW už kiekvieną dieną).
Perdavimo sistemos operatorius bei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), kurių veikla yra griežtai apibrėžta ir reguliuojama teisės aktais, į leidimų, prisijungimo sąlygų ir ketinimo protokolų išdavimą, iš turimos praktikos, žiūri pakankamai griežtai, todėl sunkiai yra tikėtinas leidimų išdavimas ar ketinimų protokolų pasirašymas su asmenims, neatitinkančiais teisės aktais keliamų reikalavimų. Net ir tuo atveju, jeigu vystytojai garantuoja pralaidumą tinkle ir vystomą projektą vėliau parduoda kitam rinkos dalyviui (taip pat vystytojui) (arba sekant teisės akto projekto rengėjų logiką, vykdo „pralaidumų prekybą“), tai automatiškai nesuponuoja neteisėtos veiklos, kadangi rinkos dalyvis, perėmęs visas vystomo projekto teises ir pareigas, ir toliau privalo laikytis teisės aktų reikalavimų bei vystyti projektą pagal teisės aktuose numatytas procedūras, t. y. jo veikla ir toliau yra griežtai prižiūrima. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projektų finansinės rizikos padidinimas nekoreliuoja su projektų sėkmingumu bei negarantuoja savalaikio projektų įgyvendinimo, kadangi net pasirašius ketinimų protokolą ir sumokėjus prievolių įvykdymo užtikrinimą, vėjo elektrinių parko vystytojai prisiima tolesnius įsipareigojimus – gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gauti galutines prijungimo sąlygas bei pasirašyti prijungimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi.
Šių žingsnių sėkmingas įgyvendinimas priklauso nuo daugelio aspektų ir daugybės trečiųjų šalių (rangovų, perdavimo sistemos operatoriaus, VERT) veiksmų, todėl ir didesnę finansinę riziką (dėl padidėjusio prievolių įvykdymo užtikrinimo) galintis prisiimti bei skaidriai savo veiklą vykdantis vystytojas nebūtinai patirs sėkmę savo vystomo projekto eigoje. Tuo pačiu suprantame, kad ekonominės sąlygos per laikotarpį nuo 2011 m. yra pasikeitusios ir siūlytume, kad EEĮ projekte nustatytas užstato lygis būtų padidintas nuo šiuo metu galiojančio, pritaikant infliacijos koeficientą ir lygus 20 EUR už kW (pagal infliacijos skaičiuoklę http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/nuo 2011-01-01 iki 2020-03-01 pokytis sudarė 35,1%, kas sudaro 15 EUR/kW * 1,35 = 20.25 EUR/kW). Siekiant sisteminio požiūrio, atsižvelgus į šią pastabą, manome, kad analogišku principu turėtų būti įvertintas ir EEĮ projekto 9 straipsnio 4 dalimi mokesčio, mokamo gamintojui nutraukus ketinimų protokolą (šiuo metu yra nustatytas 0,0123 Eur/kW dydis, vietoje to siūloma 0,0246 Eur/kW, t. y. dvigubai), apskaičiavimo principas. Nepritarti Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma.
Taip siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti. 30. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2022-05-099
Teigiamai vertiname EEĮ projekte esančią nuostatą, kad „9) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;“. Šiuo metu Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 9 punkte ir Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros energijos perdavimo tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 "Dėl LITGRID AB Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo derinimo"17. 2 punkte nustatyta, kad gamintojas, teikdamas prašymą sudaryti ketinimų protokolą, perdavimo sistemos operatoriui pateikia savivaldybės, kurioje numatoma statyti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus galima įrengti ar statyti planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinę.
Tačiau manome, kad tokia nuostata teisės aktuose iš esmės yra perteklinė, nes atitiktis teritorijų planavimo dokumentams vertinama planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektas, kuriuo visada yra miesto arba rajono, kuriame planuojama ūkinė veikla, savivaldybė, turi pateikti motyvuotą išvadą, ir išduodant statybos leidimą, kurį taip pat išduoda savivaldybė, todėl pakartotinis savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad plėtra pagal teritorijų planavimo dokumentus yra leistina, yra pridėtinės vertės nekuriantis veiksmas, kuris, be to, eikvoja laiko išteklius, itin svarbius projekto rengimo metu. Tad siūlytume išvis atsisakyti reikalavimo gauti savivaldybės, kurioje vystomas projektas, administracijos patvirtinimą, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima arba numatyti automatinį pritarimą tuo atveju, kai per įstatyme nustatytą dienų skaičių atitinkama savivaldybės administracija nepateiktų tokio pritarimo. Alternatyviai, siūlytina įvertinti šį pakeitimą sistemiškai su kitais to paties Proveržio Paketo teisės aktų projektais ir papildomai reglamentuoti tuos atvejus, kuomet savivaldybės administracijos pritarimo yra reikalaujama, nors vėjo elektrinės neturi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimas ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas iš to paties paketo).
Nepritarti Manytina, kad savivaldybės patvirtinimas, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar juos pakeitus per ketinimų protokolo galiojimo terminą, atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės statyba yra galima, reikalingas. Tai suteiks aiškumo tiek tinklų operatoriams, tiek vystytojams. Įvertinant tai, kad ketinimų protokolu, pateikus Elektros energetikos įstatymo 21¹ str. numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, rezervuojami tinklų pralaidumai, o nepastačius elektrinės per ketinimų protokole ir leidime plėtrai numatytą terminą, prievolių įvykdymo užtikrinimas atitenka tinklų operatoriui. Siekiant išvengti ginčų dėl to, kad tinklų operatorius pasinaudojo prievolių įvykdymo užtikrinimu dėl to, kad elektrinės plėtros etape paaiškėja, kad teritorijų planavimo dokumentas nenumato galimybės statyti atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ar šis dokumentas nerengiamas ar neparengtas ar net negali būti parengtas. Taip pat nepritariama pasiūlymui numatyti automatinį pritarimą, nes tai prieštarautų nuostatos tikslui. Žr. SN D.Kreivio pasiūlymą Nr.8
AE proveržio paketas turi sveikintinų nuostatų reikšmingai prisidedančių prie plėtros, tačiau yra ir smulkių trūkumų į kuriuos derėtų atsižvelgti. Jiems ištaisyti pateikiami šie pasiūlymai. Įstatymo pakeitimo projektas XIVP-1570 pasiūlymas: dėl 4 straipsnio pakeičiančio 16 straipsnį 4¹ dalį išdėstyti taip: 4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 5 mgw leistinosios generuoti galios išduodami 24 mėnesių , virš 5 mgw 36 mėnesių laikotarpiui. argumentai: a) numanoma jog šiuo punktu politikos formuotojai bando spręsti tinklų rezervacijų problemą ir spekuliacijas jomis, taigi, tą reikia spręsti naikinant tiesiogines to priežastis - peržiūrint ketinimo protokolo pasirašymo ir galiojimo procedūras nes toks siūlymas tik sukurs papildomus finansinius barjerus sąžiningiems elektrinių vystytojams. b) normaliomis rinkos sąlygomis įsirengti 5 mgw saulės elektrinę užtrunka gerokai virš 2 metų, todėl termino sutrumpinimas sąlygotu problemas didesnės apimties elektrinių vystytojams. c) nutrūkusios tiekimo grandinės ir nestabili rinkos situacija turi ženklią įtaką elektrinių vystymo terminams d) jau buvo bandoma spręsti tinklo rezervavimo problemą taikant gamintojų prievolių užtikrinimo mokestį, tačiau rinkoje toliau sėkmingai spekuliuojama rezervacijomis netgi nemokant jokio mokesčio, tad tai tik sukurs papildomas vystymo kliūtis stabdančias proveržį energetinio saugumo aspektu nes didieji saulės parkai ženkliai prisideda prie šio visuomeninio intereso stiprinimo. pasiūlymas:
Dėl 5 straipsnio pakeičiančio 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui saulės elektrinėms iki 5 mgw, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, arba saulės energija virš 5 mgw leistinos generuoti galios – vieną kartą
termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ argumentai: a) pradėti vystyti AE elektrinių projektai nesukelia rizikos dėl netinkamo elektros tinklų galios rezervacijos panaudojimo. b) esant rinkų nestabilumui ir problemoms susijusioms su įrangos tiekimu bei jos kaina reikalinga papildoma priemonė mažinti rizikas laiku neužbaigti projekto rangos darbų.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui., Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 5 mgw leistinosios generuoti galios išduodami 24 mėnesių , virš 5 mgw 36 mėnesių laikotarpiui. argumentai: a) numanoma jog šiuo punktu politikos formuotojai bando spręsti tinklų rezervacijų problemą ir spekuliacijas jomis, taigi, tą reikia spręsti naikinant tiesiogines to priežastis - peržiūrint ketinimo protokolo pasirašymo ir galiojimo procedūras nes toks siūlymas tik sukurs papildomus finansinius barjerus sąžiningiems elektrinių vystytojams. b) normaliomis rinkos sąlygomis įsirengti 5 mgw saulės elektrinę užtrunka gerokai virš 2 metų, todėl termino sutrumpinimas sąlygotu problemas didesnės apimties elektrinių vystytojams. c) nutrūkusios tiekimo grandinės ir nestabili rinkos situacija turi ženklią įtaką elektrinių vystymo terminams d) jau buvo bandoma spręsti tinklo rezervavimo problemą taikant gamintojų prievolių užtikrinimo mokestį, tačiau rinkoje toliau sėkmingai spekuliuojama rezervacijomis netgi nemokant jokio mokesčio, tad tai tik sukurs papildomas vystymo kliūtis stabdančias proveržį energetinio saugumo aspektu nes didieji saulės parkai ženkliai prisideda prie šio visuomeninio intereso stiprinimo. pasiūlymas:
Dėl 5 straipsnio pakeičiančio 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui saulės elektrinėms iki 5 mgw, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, arba saulės energija virš 5 mgw leistinos generuoti galios – vieną kartą
termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ argumentai: a) pradėti vystyti AE elektrinių projektai nesukelia rizikos dėl netinkamo elektros tinklų galios rezervacijos panaudojimo. b) esant rinkų nestabilumui ir problemoms susijusioms su įrangos tiekimu bei jos kaina reikalinga papildoma priemonė mažinti rizikas laiku neužbaigti projekto rangos darbų. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie Saulės energetikos asociacijos 1 pasiūlymo 32.
Jaunius Jatautas, 2022-05-10 pasiūlymas: dėl 8 straipsnio. 21¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21¹straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai
momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytu principu rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi visai įrenginiuose pagamintai elektros energijai persiųsti, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu prievolių įvykdymo užtikrinimo mokestis nesumokamas, vystytojas praranda rezervacija ir siekdamas toliau vystyti elektrinę turi naujai pildyti prašyma išansktinėms prisijungimo sąlygoms gauti. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 25 eurų už 1 kW.
Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per
įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis nekeičiamas bet turi būti įrodomas fizinis jo išvystymo faktas ne mažiau 50 proc.. kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. argumentai:
a) bandymas spręsti rezervavimo problemą įvedant prievolių užtikrinimo mokestį praktikoje davė neigiamą rezultatą - sąžiningi vystytojai užšaldo nemenkas investicijas projektui vystyti bei dabar siūloma jį padidinti trigubai argumentuojant infliacija kuri per dešimtmetį siekė 30 proc. o rezervacijomis spekuliuojama ir toliau nemokant jokio mokesčio dėl paliktų ketinimo protokolo pateikimo ir galiojimo reguliavimo spragų. b) spręsti spekuliavimo problemą reikia panaikinant galimybę pakartotinai teikti prašymus dėl ketinimo protokolo pasirašymo o ne papildomai apsunkinant elektrinių vystymo sąlygas.
Pritarti iš dalies Pritarti, kad turi būti nustatytos atgrasančios priemonės manipuliuoti elektros tinklų pralaidumų rezervavimu, kai ketinimų protokolas pasirašomas, tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimas nėra pateikiamas laiku. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis keičiamas atsižvelgiant į tai, kad jo dydis nebuvo peržiūrėtas nuo 2011 m. Taip pat jis didinamas tuo tikslu, kad praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kad, nepaisant AEI vystytojo sumokėto prievolių įvykdymo užtikrinimo, kai elektros tinklų pralaidumas rezervuojamas 3 metams, o elektrinė, kuriai rezervuoti pralaidumai, taip ir nepastatoma.
Didesniu prievolių užtikrinimo dydžiu siekiama sumažinti tikimybę, kad tinklų pralaidumai, rezervuoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybai, nebus išnaudoti, taip pat juo kompensuojamos dėl neefektyvaus elektros tinklų naudojimo (kai elektros tinklų pralaidumai laiku nepradedami naudoti) negaunamos pajamos. Žr. Seimo nario D. Kreivio pasiūlymą Nr.7 ir 11, kuriems pritarė komitetas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba4
4Dėl patikslinto EEĮ projekto 4 straipsnio. Tarybos vertinimu, siekiant mažinti administracinę naštą ir įvertinus tai,
kad elektros energijos gamybos įrenginiams, kurių galia didesnė kaip 100 kW, nustatyti sudėtingesni prijungimo prie operatoriaus tinklo reikalavimai lyginant su reikalavimais gamybos įrenginiams nuo 30 kW iki 100 kW, siūloma leidimus plėtoti elektros energijos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją bei leidimus plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių išduoti nuo 100 kW. Siūloma pakeisti EEĮ projekto 4 straipsniu keičiamo EEĮ 16 straipsnio 14, 14² ir15²dalis ir jas išdėstyti taip: „14.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas:
1) gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais;
2) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui;
3) asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį.“ „14². Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“ „15² .
Leidimas modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį nereikalingas, kai didinamas elektrinės, kurios įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui, naudingumas, taip pat jeigu iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio
gaminančios elektrinės ar elektros energijos gamybos įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 100 kW.“ Pritarti Dėl 14 dalies pakeitimo žr. argumentus dėl Teisės departamento pastabos Nr. 4 14²siūloma išdėstyti taip: ,,14².
Asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmuo, numatantis statyti ar įrengti ne didesnės kaip 30 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį, tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo kreiptis į tinklų operatorių dėl prijungimo sąlygų išdavimo.“
dėl Teisės departamento pastabos Nr. 5
2
patikslinto EEĮ projekto 1 straipsnio. Šiuo metu AEIĮ esanti sąvoka „Elektrinės įrengtoji galia“ nepakankamai aiški ir jos bei naujai įvedamos sąvokos
„Leistina į tinklą generuoti galia“ nepakanka apibūdinti naujai atsirandančių
elektros energiją generuojančių įrenginių charakteristikų bei su reguliuojama sritimi susijusių poreikių. Siūlytina sąvoką „Elektrinės įrengtoji galia“ patikslinti ir EEĮ papildyti sąvokomis „Elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė galia“ ir „Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax)“. Paaiškiname, kad šie pakeitimai siūlomi suteiks teisinio aiškumo Verslo paramos agentūrai, kuri, vadovaudamasi 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.1.1-LVPA-V-114 priemonės „Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 2, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.
1-250, paramą saulės šviesos elektrinių įrengimui skiria pagal saulės šviesos energijos elektrinės įrengtąją galią nuolatinės srovės tinkle, bei elektros energijos gamybos plėtotojams, elektros tinklo operatoriams nustatant elektrinės tipą pagal naujai įvedamą sąvoką „elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas“. Taip pat siūlomi EEĮ pakeitimai sąlygotų aiškumą prijungimo, techninės būklės vertinimo, leidimų išdavimo ir kt. procesuose. Poįstatyminiuose teisės aktuose siūlytina numatyti, jog operatoriaus išduodamose prijungimo sąlygose, leidimuose plėtoti ir leidimuose gaminti elektros energiją turi būti nurodoma: elektrinės įrengtoji galia, elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė aktyvioji galia, elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas, leistina generuoti į tinklą galia. Atkreiptinas dėmesys, jog Taryba privalo užtikrinti, kad prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti EEĮ pakeitimo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas EEĮ 2 straipsnis, jame papildomai numatant šias sąvokas ir jų apibrėžimus:
Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių arba elektros energijos generuojančių įrenginių (saulės šviesos energijos modulių arba specialios dangos) vardinių aktyviųjų galių suma.
Elektrinės generatoriaus arba elektros energijos generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) vardinė aktyvioji galia – didžiausia aktyvioji galia, kurią generuoti įprastinėmis veikos sąlygomis generatorius arba elektros energiją generuojantis įrenginys (saulės šviesos energijos modulis arba speciali danga) yra sukonstruotas ir kuri yra nurodyta generatoriaus ar elektros energiją generuojančio įrenginio (saulės šviesos energijos modulio arba specialios dangos) techninių duomenų patvirtinime. Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax) – sinchroninio elektros energijos gamybos modulio arba elektros jėgainių parko modulio didžiausia ilgalaikė aktyvioji galia, kurią gali užtikrinti elektros energijos gamybos modulis, atėmus į tinklą netiekiamą tik to elektros energijos gamybos modulio veikimui užtikrinti būtiną galią, nustatyta prijungimo susitarimu arba atitinkamo sistemos operatoriaus ir elektros energijos gamybos objekto savininko susitarimu, vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, kuriais nustatomas elektrinės tipas.
Pritarti iš dalies Pagal pateiktą pasiūlymą nėra aišku, kuriose Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostatose turėtų būti naudojamos siūlomos naujos sąvokos, todėl siūloma pasinaudoti pateiktomis apibrėžtimis ir apibrėžti tokias EEĮ naudojamas sąvokas kaip įrengtoji galia ir elektros energijos gamybos įrenginys, taip pat papildomai įvesti naują sąvoką elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas ir papildyti Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį susijusiomis nuostatomis dėl šio dydžio naudojimo. Žr. komiteto pasiūlymą Nr. 1. Atitinkamai siūloma Projekto Nr. XIVP-1571 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
4Panaikinti 2 straipsnio 15 dalį:
įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma. Atitinkamai Projekto Nr. XIVP-1571 1 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba93
energetikos sektoriuje leidimų išdavimo reglamentavimo. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės), kuriomis vadovaujantis Taryba išduoda leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje.
Atkreipiame dėmesį, kad Taryba jau anksčiau teikė siūlymus Energetikos ministerijai, kad Taisyklių tvirtinimas, kaip ir leidimų išdavimas, turi būti priskirtas Tarybos kompetencijai siekiant tobulinti teisinį reglamentavimą: operatyviau reaguoti į nuolat besikeičiančios (socialines, technologinės, ekonominės) aplinkos pokyčius, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams, ketinantiems vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Pažymime, kad Taryba, vykdanti leidimų išdavimo funkciją, dažnai susiduria su poreikiu tikslinti Taisykles, o pagal esamą teisinį reglamentavimą tai galima atlikti tik priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimą dėl minimų Taisyklių pakeitimo. Kaip jau buvo pažymėta, Taryba yra nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę. Taryba reguliuoja ūkio subjektų veiką jai pavestose srityse ne tik reguliuodama kainodarą, tačiau ir įstatymų nustatytais atvejais išduodama veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimus. Todėl logiška būtų, jei reguliavimo priemonių (šiuo atveju – Taisyklių), kuriais Taryba įgyvendina jai pavestas funkcijas, įgyvendinimas būtų pavestas būtent Tarybai. Tuo atveju, jeigu Taisyklių tvirtinimas būtų perduotas Tarybai, būtų įgyvendinti vieno langelio ir efektyvumo principai, kiti geresnio reglamentavimo aspektai. Pirminiame pateiktame derinimui su interesuotomis institucijomis EEĮ projekte, atsižvelgiant į Tarybos teiktus siūlymus, buvo numatyta pavesti Tarybai tvirtinti Taisykles, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr.
patikslintame EEĮ projekte minėta nuostata panaikinta. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome EEĮ projektą papildyti 9 straipsnio 3 dalį nuostata, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisykles tvirtina Taryba. Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės grupės siūlymus, kad veiklos elektros sektoriuje leidimų išdavimo tvarką turėtų tvirtinti Vyriausybė, nes Taryba išduoda leidimus, prižiūri įmonių veiklą, kontroliuoja. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jonas Pinskus,
3 Argumentai. Įprasti atvejai, kai tinklo operatoriai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas vėjo elektrinės vystytojui, kai prie tos pačios elektros linijos yra prijungtos saulės elektrinės arba atvirkščiai. Tokiu būdu nevertinamas vėjo ir saulės elektrinių gamybos nevienalaikiškumas, nevertinama, kad saulės elektrinės daugiausiai elektros į tinklą teikia saulėtomis dienomis, kai vėjo elektrinės paprastai generuoja mažiau elektros, o vėjo elektrinės daugiausiai elektros generuoja vėjuotomis rudens, žiemos ir pavasario dienomis ir naktimis, kai saulės elektrinės gamina mažiau elektros arba jos negamina iš viso.
Tai dirbtinai mažina galimybes prijungti naujus gamintojus prie tinklo, nors tinkle operatorius gali išduoti prisijungimo sąlygas su sąlyga, kad susiklosčius tokioms retai pasitaikančioms aplinkybėms, kai ir saulės, ir vėjo elektrinės gamina ir į tinklą tiekia didelį kiekį elektros energijos, gamintojo tiekiama į tinklą elektros energija galėtų būti tinkle operatoriaus dirbtinai sumažinama, apsaugant tinklą nuo perkrovimo. Dar didesnis nevienalaikiškumas gali būti tinkle įrengus elektros kaupimo įrengimus. Atsinaujinančių išteklių energetikos proveržio pakete įvedama „hibridinės elektrinės“ sąvoka pilnai šios problemos neišsprendžia, nes dažnu atveju vėjo ir saulės elektrines vysto skirtingi vystytojai (gamintojai), jungia jas prie skirtingų tos pačios linijos taškų. Šiuo metu tinkle operatoriams suteikiama galimybė išduoti sąlygines prisijungimo sąlygas, tačiau ne visi tinklo operatoriai ta galimybe naudojasi. Siūlomu Elektros energetikos įstatymo pakeitimu siūloma įpareigoti tiekėjus įvertinti skirtingų gamintojų gamybos nevienalaikiškumą ir prijungti gamintojus Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto XIVP-1570 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo arba Energetikos ministerijos nustatytais atvejais, kai yra galimas skirtingų rūšių elektros energijos gamybos nevienalaikiškumas, Energetikos ministerijos nustatyta tvarka suteikiant prioritetą, prijungiant atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančius energijos gamybos įrenginius . Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinės įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Iš esmės pritarti pasiūlymui, kad tinklų operatoriai turi vertinti prie konkrečioje elektros tinklo vietoje prijungtų ir planuojamų prijungti elektros energijos gamybos įrenginių gamybos nevienalaikiškumą ir sudaryti galimybes prisijungti pagal apriboto prijungimo sąlygas. Toks reguliavimas jau yra nustatytas EEĮ 31 str. 2 dalyje ir 39 str. 2 dalyje, kur yra nurodoma, kad tinklų operatoriai „Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“, be to, „Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką“.
Taigi, pagal esamą reglamentavimą tokio riboto prijungimo tvarka tinklų operatorių pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti nustatyta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, o ne Energetikos ministerijos nustatytomis sąlygomis. Siūloma atsižvelgti iš dalies į pasiūlymą, kad prioriteto tvarka suteikti tinklo pralaidumą AEI bendrijoms, tačiau tokį prioritetą siūloma nustatyti bendrijoms, kurios skirtos spręsti energetinį skurdą patiriančių asmenų problemas. Žr. į Komiteto pasiūlymus prie Seimo nario D. Kreivio ir kt. Seimo narių pasiūlymų Nr. 8, 9 ir 10. 2. Seimo narys Lukas Savickas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į ambicingus Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslus atsinaujinančių energetikos išteklių ir ypač saulės energetikos naudojimą namų ūkiuose bei siekiant sukurti stabilią, prognozuojamą ir patrauklią teisinę bazę gaminančių vartotojų veiklai, siūloma Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21(1), 22, 22(2), 23, 31, 39, 41, 48(2), 48(3), 48(4), 49, 58, 59, 67, 71(1),
projekte (toliau – Įstatymo projektas) atsisakyti sutrumpinto leidimo saulės elektrinėms plėtoti termino nustatymo. Vystant didesnės nei 5 MW saulės elektrinės statybas 24 mėnesių terminas nėra pakankamas.
Turi būti gauti leidimai plėtrai, techninės sąlygos, statybos leidimai, teritorijų planavimo dokumentai ir kiti reikalingi dokumentai, vertinamas poveikis aplinkai, o taip pat atliekami projektavimo, statybos, testavimo ir pridavimo darbai. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 16 straipsnį 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „4¹. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos galios saulės šviesos energijos elektrines, ir tiesti tiesioginę liniją išduodami 36 mėnesių laikotarpiui. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant didesnes nei 5 MW leistinos galios saulės šviesos energijos elektrines išduodami
išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, siūlytina nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai. Siūloma pakeisti 16 straipsnio 4¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „4¹.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, negu 6 MW ir leidimai tiesti tiesioginę liniją išduodami
plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė, negu 6 MW, išduodami 24 mėnesių laikotarpiui. Leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.“
3Seimo narys Lukas Savickas,
52 Pasiūlymas Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant
leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnę nei 5 MW saulės šviesos leistinos galios ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad elektrinės, kurių galia yra iki 6 MW, paprastai yra jungiamos prie skirstomųjų tinklų, ir tai, kad siūloma nustatyti, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines iki 6 MW leistinos generuoti galios galiojimo terminas būtų 24 mėnesiai.
Atitinkamai, įvertinant tai, kad leidimai plėtrai statant ar įrengiant didesnės nei 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinės galiotų 36 mėnesius, tikslintini šių elektrinių leidimų plėtrai pratęsimo terminai.
Siūloma pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų
plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę, didesnės negu 6 MW leistinos generuoti galios saulės šviesos energijos elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.“
4Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė,
11 Argumentai. Prieš išduodant leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, kaip ir leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus atveju, turėtų būti įvertinta, ar planuojama vykdyti veikla atitinka energetikos, statybos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos sričių teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti 12 dalimi, kuria keičiama Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 15 dalis: „15.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išduodamas, jeigu Taryba, atsižvelgdama į konkrečiu atveju taikomus energetikos, statybos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos sričių teisės aktų reikalavimus, įvertinusi įvertina asmens pateiktus dokumentus, ir nustato, kad asmuo atitinka šio įstatymo reikalavimus ir jo planuojama vykdyti veikla atitinka visas šias sąlygas, tai yra:
1) elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, taip pat neturės neigiamos įtakos elektros tinklams, prie kurių šie įrenginiai prijungti, ar nesudarys prielaidų tokiai neigiamai įtakai atsirasti;
2) neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti;
3) atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus;
4) atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus;
5) atitiks energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;
6) atitiks asmens technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą;
7) atitiks naudojamo kuro parinkimo reikalavimus;
8) planuojamas statyti ar modernizuoti energetikos objektas, kuriame kaip kuras energijai gaminti planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, Vyriausybės pripažintas valstybinės reikšmės objektu;
9) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“ Pritarti Pagal patikslintą numeraciją – papildoma 4 straipsnio 11 dalimi 5.
Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus išduodamas, jeigu Taryba, atsižvelgdama į konkrečiu atveju taikomus energetikos, statybos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos sričių teisės aktų reikalavimus, įvertinusi įvertina asmens pateiktus dokumentus, ir nustato, kad asmuo atitinka šio įstatymo reikalavimus ir jo planuojama vykdyti veikla atitinka visas šias sąlygas, tai yra:
1) elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, taip pat neturės neigiamos įtakos elektros tinklams, prie kurių šie įrenginiai prijungti, ar nesudarys prielaidų tokiai neigiamai įtakai atsirasti;
2) neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti;
3) atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus;
4) atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus;
5) atitiks energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;
6) atitiks asmens technologinį, finansinį ir vadybinį pajėgumą;
7) atitiks naudojamo kuro parinkimo reikalavimus;
8) planuojamas statyti ar modernizuoti energetikos objektas, kuriame kaip kuras energijai gaminti planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, Vyriausybės pripažintas valstybinės reikšmės objektu;
9) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“ Pritarti
straipsnio 11 dalimi
5Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė,
Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-205 3,4 Argumentai.
Kad rinkos dalyviai, siekiantys vykdyti panašią veiklą, nebūtų diskriminuojami, siūloma nustatyti vienodus reikalavimus keisti teritoriją leidimuose plėtoti energijos kaupimo pajėgumus kaip ir leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kai įrenginių prijungimo taškas nėra keičiamas. Pasiūlymas: 1.Įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti nauja 1 dalimi, kuria keičiama Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 5¹ dalis:
„1. Pakeisti 17 straipsnio 5¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„5¹. Teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. Asmens, kuris numato pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, veikla iki pakeitimų atlikimo turi atitikti visas šias sąlygas:
1) neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti;
2) atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus;
3) atitinka žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus;
4) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
keičiama Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 5² dalis: „5².
Kai numatoma pakeisti teritoriją, nurodytą išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, leidimo turėtojas privalo pateikti Tarybai prašymą išduoti pakeistą leidimą ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 5¹ dalyje nustatytiems reikalavimams. Taryba įvertina pateiktus dokumentus ir per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą išduoda pakeistą leidimą arba pateikia motyvuotą atsisakymą leidimą pakeisti.“ Pritarti
straipsnio 3 ir 4 dalimis
6Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė,
Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-2014 Argumentai: Siekiama numatyti paprastesnę elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo tvarką daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse ir taip skatinti elektromobilių naudojimą ir jiems reikalingos infrastruktūros plėtrą. Vis labiau šalyje populiarėjant elektromobiliams, juos įsigyja ne tik asmenys, gyvenantys individualiuose namuose, bet ir asmeny, gyvenantys daugiabučiuose namuose, todėl elektromobilių įkrovimo galimybė tampa aktuali ir šalia daugiabučių namų bei jiems priklausančiose automobilių aikštelėse. Kadangi daugiabučiame name individualios automobilių statymo vietos yra antžeminėse arba požeminėse aikštelėse, kurios yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, elektros tinklo, reikalingo stotelei prijungti, nutiesimas iki įkrovimo stotelės per bendras konstrukcijas turėtų būti derinamas su minėtais bendraturčiais. Elektromobilių naudojimo skatinimas ir jiems reikalingos infrastruktūros plėtra numatyti 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, todėl tikslinga sudaryti kuo paprastesnes sąlygas asmenims įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles.
Kalbant apie elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą, pagal bendrą taisyklę sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmuo, norintis prijungti prie elektros tinklų jam nuosavybės teise priklausančioje automobilio statymo vietoje įrengtą elektromobilio įkrovimo stotelę, turėtų gauti daugumos butų savininkų sutikimą. Tai labai apsunkintų šį procesą. Kai asmuo yra ne tik daugiabučio automobilių aikštelės bendraturtis, bet ir turi jam skirtą konkrečią vietą (pvz., nustatyta naudojimosi aikštele tvarka ar parduodant nurodyta kiekvieno savininko konkreti automobilio statymo vieta), galima teigti, kad yra nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka ir pasiektas bendraturčių susitarimas dėl bendro daikto naudojimo, todėl papildomi bendraturčių sutikimai dėl stotelės įrengimo asmeniui priskirtoje automobilio statymo vietoje nereikalingi. Tokiu atveju reikia tik suderinti elektros tinklo nutiesimą iki įkrovimo stotelės per bendras konstrukcijas. Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendro turto priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi, įstatyme gali būti numatyta kitokia sprendimų dėl bendro daikto priėmimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymą nauja nuostata, kuri leistų paprasčiau suderinti elektromobilių įkrovimo stotelės įrengimą daugiabučio namo automobilių aikštelėje. Pasiūlymas:
Papildyti 41¹ straipsnį 4 dalimi: „4.
Rašytiniu bendrijos pirmininko, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pritarimu elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelės prijungiamos prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų, nerengiant daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų balsavimo.“ Pritarti
straipsniu ir pakeisti kitų straipsnių numeraciją
7Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė,
Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-208 Argumentai: Pastaruoju metu dažnai pasirodo informacija, kad elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimo procedūros nėra pakankamai aiškios ir leidžia abejoti jų skaidrumu. Taip pat minima, kad rezervuotos tinklų galios (pralaidumai) neretai tampa komercinių santykių objektu tarp atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) vystytojų ir elektros tinklų galias rezervavusių subjektų. Be to, Energetikos ministerijos atstovai, Ekonomikos komiteto posėdyje taip pat pažymėjo, kad šiuo metu įstatymuose įtvirtintas tinklų galios rezervavimo modelis turi trūkumų, todėl turi būti tobulinamas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Elektros energetikos įstatymo 21 straipsnį dėl šių priežasčių:
operatorių skelbiami žemėlapiai apie laisvus tinklų pralaidumus yra visiškai neinformatyvūs ir nesuteikia išsamios informacijos.
Šiuose žemėlapiuose turi būti pateikiama informacija ne tik apie linijų esamus pajėgumus (pralaidumą), bet ir informacija apie (1) transformatorių pastotėse rezervuotus ir laisvus pajėgumus; (2) šiuo metu prijungtus generavimo šaltinius, nurodant, kokį energijos išteklių naudoja, kokios galios elektros energijos generavimo įrenginiai įrengti, subjektą, valdantį, generavimo įrenginį; (3) analogiška informacija apie planuojamus statyti generavimo šaltinius, kuriems rezervuoti elektros tinklų pajėgumai pasirašius ketinimų protokolus; (4) laisvą elektros tinklų galią (linijose ir transformatorių pastotėse); (5) kaip atrodys tinklo pajėgumai įgyvendinus dešimtmečiame plane nusimatytus tinklo plėtros ir (ar) rekonstrukcijos darbus. 2) Tikslas, kad AEI vystytojai, taip pat ir kiti elektros energetikos sektoriaus asmenys veiktų skaidrioje aplinkoje ir atsakingai naudotųsi valstybės turtu – sukurta elektros tinklų infrastruktūra. Tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas visiškai neužtikrina šio principo, kadangi nėra nustatyti aiškūs tarpiniai kontrolės etapai AEI bei kitų elektros energetikos objektų vystymo projekto eigoje. Taip pat atsakomybė vystytojams dėl neįgyvendintos plėtos atsiranda tik pasibaigus plėtros leidimo galiojimo terminui, todėl dažnu atveju tinklai yra rezervuojami, tačiau AEI projektas pradedamas vystyti daug vėliau. Tam, kad AEI ar kitų elektros energetikos objektų projektų stebėsena būtų vykdoma nuo tinklo pralaidumų rezervavimo pasirašius ketinimų protokolą, turi būti reglamentuoti aiškūs ir pamatuotini plėtros etapai su aiškiomis atsakomybėmis ir pasekmėmis vystytojams ir operatoriams.
Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad prievolių įvykdymo laiku nepateikęs asmuo 6 mėnesius praranda teisę kreiptis dėl ketinimų protokolo pasirašymo. 3) Išgryninus visus būtinus atlikti veiksmus (operatoriams ir AEI vystytojams) nuo išankstinių sąlygų išdavimo iki leidimo gaminti elektros energiją gavimo, matyti, kad kai kurių etapų procesų terminai, įtvirtinti įstatymuose, yra ganėtinai ilgi, pvz., numatytas mėnesis laiko AEI vystytojui pasirašyti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, tačiau prijungimo sąlygų išdavimo procesas galėtų prasidėti jau nuo ketinimų protokolo pasirašymo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo. Ilgi terminai stabdo AEI plėtrą ir nespartina projektų eigos, todėl turėtų būti trumpinami terminai operatoriams parengti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, o vystytojams ją pasirašyti. 4) Kaip minėta, siekis yra, kad tiek vystytojai, tiek operatoriai atsakingai naudotųsi valstybės turtu, – sukurta elektros tinklų infrastruktūra, todėl laisvi tinklų pralaidumai pirmiausia turėtų būti paskirstomi valstybės nustatytiems siektiniems tikslams įgyvendinti ir numatytoms priemonėms įvykdyti aiškiose prioritetinėse kryptyse. Atsižvelgiant į tai, įstatymo lygiu siūlome įtvirtinti valstybės prioritetus rezervuojant elektros tinklų galią ir pajėgumus, kad šiais prioritetais vadovautųsi operatoriai paskirstydami tinklų pralaidumus. 5) Siekdami aiškumo, siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimą dėl laisvų elektros tinklų pajėgumų aukciono galimybės, kai tinklų galia ir pralaidumai paskirstyti nustatytiems prioritetams. Taip pat siūlome numatyti, kad gautos lėšos naudojamos elektros tinklų plėtros ar rekonstrukcijos darbams.
Be to, siūlome aiškiau reglamentuoti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatomos pralaidumų rezervavimo tvarkos rengimo sąlygas, numatant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pareigą nustatyti principus ir kriterijus, pagal kuriuos būtų rezervuojami pralaidumai. 6) Siekdami užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir saugumą bei atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, siūlome numatyti pareigą operatoriams įsitikinti prieš rezervuojant tinklų galią ir palaidumus didelės galios AEI ir kitų elektros energetikos objektų (kurių įrengtoji galia nuo 50 MW) projektų vystytojams, ar vystytojai nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Taip pat, siekdami skaidrumo, siūlome numatyti pareigą elektrinių, kurių galia didesnė kaip 6 MW, vystytojams teikti informaciją operatoriams apie galutinius projektą vystančio subjekto naudos gavėjus. 7) Siekdami, kad asmenys, kurie įstatymo įsigaliojimo metu turi galiojančius pasirašytus ketinimų protokolus, realiai įgyvendintų planuotus projektus, siūlome nustatyti, kad ketinimų protokolai netektų galios, jeigu per nurodytą laiką po įstatymo įsigaliojimo nebūtų parengtas ir pateiktas tinklų operatoriui elektros tinklų dalies techninis projektas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: Pakeisti 21¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21¹straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai
1.
8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, nuo kurio pasirašymo momento tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuojami elektros tinklų pralaidumai, reikalingi sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Jeigu gamintojas pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas nutraukiamas, o gamintojas 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatomą numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 50 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamų įrengti elektrinės pajėgumų planuojamos įrengti elektrinės numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 75 eurų už 1 kW.
Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 15 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 2.
numatytos įrengtosios galios elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas gaminti elektros energiją arba jeigu gamintojas, dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
paskirstymo aukciono ar konkurso arba atsisako jame dalyvauti, tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. 3.
energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos įrengtosios leistinos generuoti galios elektrinę arba jeigu leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 25 dalyje numatytais pagrindais arba gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį užtikrinti, arba atsisako leidimo plėtrai ir eksploatacijai, arba ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, kai gamintojas neįvykdo šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius pasinaudoja visu šio gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės. Tais atvejais, kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, gamintojas pateikia tinklų operatoriui dokumentus, įrodančius, kad yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. 4.
4Jeigu gamintojas nutraukia ketinimų protokolą,
atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi didesnei sumai, apskaičiuojamai apskaičiuojama 0,0123 0,0246 0,041 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išreikšto dienomis arba ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusį prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį padauginus iš leistinos generuoti galios. Šios nuostatos netaikomos, kai ketinimų protokolas pasirašomas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimo įvykdymą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį. 5. Jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės galios elektrinę, kurios leistina generuoti galia turi būti sumažinta, kad atitiktų šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir sumažinta leistina generuoti galia yra mažesnė negu buvo įsipareigojęs pagal nurodyta ketinimų protokolą protokole, turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia. Tokiu tokiu atveju tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams leistinos generuoti galios sumažinimo dydžiui. Elektrinės faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime gaminti elektros energiją nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. 6.
užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos, išskyrus atvejus, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse, įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pritarti iš esmės šiam siūlymui, tačiau patikslinti siūlomą EEĮ 21¹ straipsnio 4 dalies formuluotę, nurodant, kad gamintojui nutraukus ketinimų protokolą, suma, kuria pasinaudoja tinklų operatorius skaičiuojama vienu būdu – prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis dauginamas iš 0,041 Eur/kW ir iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą. Siūloma atsisakyti kito pasiūlyto skaičiavimo būdo (kai ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusį prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį padauginamas iš leistinos generuoti galios), kuris buvo skirtas atvejams, kai nutraukiamas iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas ketinimų protokolas. Siūloma Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 21¹ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi didesnei sumai, apskaičiuojamai apskaičiuojama 0,0123 0,0246 0,041 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išreikšto dienomis arba ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusį prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį padauginus iš leistinos generuoti galios.
Šios nuostatos netaikomos, kai ketinimų protokolas pasirašomas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimo įvykdymą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnį. 8. Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-209 Argumentai:
Žr. į argumentus eilutėje Nr. 5. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip:
22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojų elektros įrenginiai prijungiami prie
elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai keičiama elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia ar įrengtoji galia, taikoma gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos, išskyrus reikalavimą pateikti ketinimų protokolą keičiant elektrinės įrengtąją galią. 2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti
prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo.
Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinėselektros gamybos įrenginių įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
taip: „8.
Parengti ir elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti:
1) gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, išskyrus gaminantį vartotoją, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantį į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 1 MW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistina naudoti galia ir kai šis gamintojas neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia lygi nuliui, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams ar pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, atsinaujinančių išteklių energijos bendriją, neketinančią dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, piliečių energetikos bendriją, planuojančią įrengti ar statyti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius, ir gamintoją, ketinantį modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginius, nedidinant elektrinės ar elektros energijos įrenginio įrengtųjų galių;
2) gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, arba gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse.“
straipsnį 8¹ dalimi: „8¹.
Kai keičiama elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia, tačiau nėra keičiama leistina generuoti galia, taikoma gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos, išskyrus reikalavimą pateikti ketinimų protokolą.“
išdėstyti taip:
prašymo pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą, išskyrus šio įstatymo 73² straipsnyje nurodytu atveju. Kai šio įstatymo 73² straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros.
Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:
1) planuojamos statyti elektrinės įrengtoji galia, leistina generuoti galia ir naudojama energijos rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti;
3) gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba pateikti prašymą dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, jeigu asmuo ketina statyti ar įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines ir pasinaudoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytomis skatinimo priemonėmis;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos išduoti prijungimo sąlygas;
5) gamintojo įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo parengti ir su tinklų operatoriumi suderinti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas.
Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl gamintojo pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį;
6) gamintojo įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
47) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
58) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, pasirašyti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
69) gamintojo įsipareigojimas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti elektrinės prijungimo išlaidas; 710) tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus; 811) gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
12) teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę.
Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl gamintojo pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį;
6) gamintojo įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
47) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
58) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, pasirašyti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
69) gamintojo įsipareigojimas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti elektrinės prijungimo išlaidas; 710) tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus; 811) gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
12) teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę. Gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti; 5.
Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: 913) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo plėtoti elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;. Savivaldybės administracija patvirtinimą gamintojui ir tinklų operatoriui privalo pateikti per 10 darbo dienų nuo gamintojo prašymo gavimo dienos. Jeigu per 10 darbo dienų savivaldybės administracija nepateikia patvirtinimo ar argumentuoto prieštaravimo, laikoma, kad planuojamos plėtoti elektrinės įrengimas ar statyba yra galimi; 1014) Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
straipsnį 9¹–9⁴ dalimis:
„9¹. Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo
asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui. 9². Šio straipsnio 9 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos. Jeigu gamintojas neįvykdo šių esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą. 9³.
9³. Gamintojas, kurio gamybos įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą kartu privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai gamintojas yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję juridiniai asmenys, gamintojas privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus.“ 9⁴. Gamintojas, gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ne rečiau kaip kas ketvirtį, tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad gamintojas vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad gamintojo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, informuoja Tarybą. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo.“
7Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros
tinklais tvarkos apraše nustatoma Ketinimų ketinimų protokolo pavyzdinę formą pavyzdinė forma ir šio straipsnio 9 dalies 9 punkte numatyto savivaldybės patvirtinimo forma tvirtina Taryba.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Iš esmės pritariant Seimo nario D. Kreivio pasiūlymui, taip pat atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymo Nr.
operatorius“ 2022-05-04 pasiūlymą Nr. 15 dėl atleidimo nuo pareigos sudaryti ketinimų protokolą gamintojų, kurių įrenginių įrengtoji galia ne didesnė kaip
straipsniu keičiamas Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio nuostatas, siekiant nustatyti elektros energijos gamybos modulio didžiausio pajėgumo naudojimą, taip pat aiškiau nustatyti ketinimų protokolo turinį, taip pat informacijos pateikimą apie susijusius asmenis. Taip pat siūloma patikslinti 22 straipsnio pavadinimą ir atlikti redakcinius taisymus šio straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į pakeitimus turi būti patikslinta Įstatymo projekto 9 straipsnio dalių numeracija. Siūloma Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip:
22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Gamintojų elektros energijos gamybos
įrenginių prijungimas prie elektros tinklų“. 12. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai keičiama elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia ar įrengtoji galia, taikoma gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos, išskyrus reikalavimą pateikti ketinimų protokolą keičiant elektrinės įrengtąją galią. Tinklų operatoriai, išduodami elektros energijos gamybos įrenginių išankstines prijungimo sąlygas, prijungimo sąlygas ir (ar) prijungimo paslaugos sutartį, nurodo elektros energijos gamybos modulio didžiausią pajėgumą.
Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas taip pat nurodomas leidime plėtoti elektros energijos pajėgumus ir leidime gaminti elektros energiją. 23. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti
prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektrinėselektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
34Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Parengti ir elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti:
1) gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, išskyrus gaminantį vartotoją, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantį į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 1 MW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistina naudoti galia ir kai šis gamintojas neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia lygi nuliui, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams ar pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, atsinaujinančių išteklių energijos bendriją, neketinančią dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, piliečių energetikos bendriją, planuojančią įrengti ar statyti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį (netaikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju), ir gamintoją, ketinantį modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginius, nedidinant elektrinės ar elektros energijos įrenginio įrengtųjų galių;
2) gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, arba gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse.“ 45.
Parengti ir elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti:
1) gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, išskyrus gaminantį vartotoją, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantį į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 1 MW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistina naudoti galia ir kai šis gamintojas neketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia lygi nuliui, gamintoją, planuojantį gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams ar pagamintą elektros energiją persiųsti tiesiogine linija prijungtiems vartotojo objektams šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, atsinaujinančių išteklių energijos bendriją, neketinančią dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, piliečių energetikos bendriją, planuojančią įrengti ar statyti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius, gamintoją, kurio elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį (netaikoma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju), ir gamintoją, ketinantį modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginius, nedidinant elektrinės ar elektros energijos įrenginio įrengtųjų galių;
2) gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, arba gamintojas, siekiantis dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytame konkurse.“
dalimi: „8¹.
Kai keičiama elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia, tačiau nėra keičiama leistina generuoti galia, taikoma gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos, išskyrus reikalavimą pateikti ketinimų protokolą.“
išdėstyti taip:
prašymo pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą, išskyrus šio įstatymo 73² straipsnyje nurodytą atvejį. Kai šio įstatymo 73² straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros.
Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:
1) planuojamos statyti elektrinės įrengtoji galia, leistina generuoti galia ir naudojama energijos rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti;
3) gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba pateikti prašymą dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, jeigu asmuo ketina statyti ar įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines ir pasinaudoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytomis skatinimo priemonėmis;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas išduoti prijungimo sąlygas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo gamintojo teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo išduoti šias sąlygas pateikimo dienos išduoti prijungimo sąlygas;
5) gamintojo įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo parengti ir su tinklų operatoriumi suderinti tinklų operatoriui pateikti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas. Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl gamintojo pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Gamintojas, per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, įvertina pateiktas pastabas ir pateikia tinklų operatoriui patikslintą techninį projektą.
Patikslintą techninį projektą tinklų operatorius turi suderinti per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį;
6) gamintojo įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
47) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
58) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, pasirašyti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
69) gamintojo įsipareigojimas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti elektrinės prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo; 710) tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus; 811) gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
12) teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę.
Patikslintą techninį projektą tinklų operatorius turi suderinti per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį;
6) gamintojo įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
47) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
58) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, pasirašyti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
69) gamintojo įsipareigojimas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti elektrinės prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo; 710) tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus; 811) gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
12) teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę. Gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti.
Teritorijos vertinimo kriterijai nustatomi tinklų operatoriaus Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše;
išdėstyti taip: 913) savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo plėtoti elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi arba bus galimi parengus ar pakeitus teritorijų planavimo dokumentą per ketinimo protokolo galiojimo terminą;. Savivaldybės administracija patvirtinimą gamintojui ir tinklų operatoriui privalo pateikti per 10 darbo dienų nuo gamintojo prašymo gavimo dienos. Jeigu per 10 darbo dienų savivaldybės administracija nepateikia patvirtinimo ar argumentuoto prieštaravimo, laikoma, kad planuojamos plėtoti elektrinės įrengimas ar statyba yra galimi; 1014) Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“
dalimis:
„9¹. Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo
asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui. 9². Šio straipsnio 9 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos.
Jeigu gamintojas neįvykdo šių esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą, apie tai informuoja Tarybą, kuri panaikina gamintojui išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimą. 9³. Gamintojas, kurio gamybos įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą kartu privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai gamintojas yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip
asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję juridiniai asmenys, gamintojas privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus. 9⁴. Gamintojas, gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ne rečiau kaip kas ketvirtį, tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad gamintojas vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad gamintojo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, informuoja Tarybą. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus panaikinimo.“
78Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Ketinimų protokolo pavyzdinė forma ir šio straipsnio
forma nustatoma.“
9Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė,
Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-2012 Argumentai: Žr. į argumentus eilutėje Nr. 5. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnį išdėstyti taip:
ir ją išdėstyti taip: ,,2. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir
Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. Taip pat perdavimo sistemos operatorius tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią. 2. Papildyti 31 straipsnį 2¹–2⁵ dalimis:
„2¹. Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos
apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka.
Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo panaudojimo principų laikymąsi. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones.
Prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) teisės aktuose ir (ar) programavimo lygmens planavimo dokumentuose (energetikos srities nacionalinėje plėtros programoje, Vyriausybės programoje ir (ar) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane) nustatytiems atsinaujinančius išteklius naudojantiems objektams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, prijungti numatytu laiku ir energetikos objektams, prisidedantiems prie elektros energetikos sistemos darbo stabilumo, patikimumo ir (ar) saugumo prijungti numatytu laiku;
2) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
4) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
5) vėjo elektrinėms prijungti;
elektrinėms prijungti, išskyrus atvejus, numatytus 2 ir 4 šio straipsnio punktuose;
7) kitoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms prijungti. 2².
2². Pralaidumų rezervavimo tvarka, atsižvelgiant į Tarybos nustatytus pagrįstus principus ir (ar) kriterijus, gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes, elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios ar prijungimo taške suteikiamos leistinos generuoti galios dydį, taip pat pagal esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį, kai įvertinus prie tinklo prijungtų elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalyje ir 48² straipsnio 3 dalyje numatyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Taryba užtikrina, kad pasinaudojimo elektros tinklais tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. Taip pat perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią. 2³. Vyriausybės sprendimu Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše gali būti nustatyta pralaidumų rezervavimo aukcionų organizavimo tvarka įrenginių prijungimui, kurie nėra prioritetų sąraše. Aukciono metu tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas.
Šios lėšos turi būti skirtos elektros tinklų plėtrai, kuri užtikrintų didesnes galimybes prijungti prie elektros tinklų atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius. 2⁴. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir per pagrįstą laiką pasikeitus skelbiamiems duomenims atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) esamą
(laisvą) elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje, taip pat galimą elektros tinklų pralaidumų pokytį įgyvendinus planuojamą elektros tinklų plėtrą ir (ar) rekonstrukciją pagal perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, informaciją apie prijungtus elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius, taip pat planuojamus prijungti tokius įrenginius: pagal ketinimų protokolus šiems įrenginiams rezervuotus pralaidumus ir ketinimų protokolų galiojimo laiką, laisvus pralaidumus, numatytus įrenginiams, kai yra išduotos tų įrenginių išankstinės prisijungimo sąlygos, nurodant asmenis, kuriems išduoti ketinimų protokolai ir (ar) išankstinės prisijungimo sąlygos. 2⁵. Perdavimo sistemos operatorius stebi, ar gamintojas ir energijos kaupimo įrenginių savininkas vykdo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus leistą vykdyti veiklą (toliau šiame straipsnyje – leidime nurodyta veikla), atsako už ketinimų protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo laiku priežiūrą ir kontrolę.
Vykdydamas šias pareigas jis numato ir vykdo veiksmus, kad įsitikintų, kad ketinimų protokolą pasirašęs asmuo leidime nurodytą veiklą vykdo nuolat. Asmuo, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo teikti perdavimo sistemos operatoriaus nurodytais terminais nustatytą informaciją ir
(ar) dokumentus, kuriais pagrįstai įrodoma, kad leidime nurodyta veikla yra vykdoma. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Energetinė nepriklausomybė yra pagrindinis Lietuvos tikslas, todėl įstatyminiu lygiu turi būti labai aiškiai nurodyta, ne tik tai, kad rezervuojant tinklų galią ir pralaidumus vėjo elektrinėms jūroje būtų suteikiamas aukščiausias prioritetas, bet taip pat turi būti aiškus įpareigojimas tinklų operatoriams užtikrinti, kad planuojama plėtra Baltijos jūroje būtų įgyvendinta. Atitinkamai, siūlome tikslinti Seimo nario D. Kreivio pasiūlymą ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą aiškiai įpareigojant operatorius užtikrinti vėjo elektrinių Baltijos jūroje prijungimą prie sausumos tinklų. Taip pat tarp numatytų prioritetų, kuriais remiantis tinklų operatorius rezervuoja tinklų galią ir pralaidumus, nėra numatytų hibridinių elektrinių. Kadangi efektyvaus tinklo išnaudojimo prasme hibridinės elektrinės yra naudingesnės nei plėtojant atskirai saulės ar vėjo elektrines, siūlome suteikti prioritetą hibridinėms elektrinėms. Be to, turi būti leidžiama visoms elektros energijos gamybos technologijoms pasinaudoti tinklo galia.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kas siūloma, jog visos elektros energijos gamybos technologijos yra numatytos prioretizavimo eilėje, tikslinga numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl tinklą galios ir pralaidumų „aukcionavimo“, turi priimti sprendimą dėl elektros energijos gamybos technologijų, kurios bus taikoma aukcionų tvarka. Siūloma:
2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. Taip pat perdavimo sistemos operatorius tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią. 2. Papildyti 31 straipsnį 2¹–2⁵ dalimis:
„2¹. Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše
nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka.
Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo panaudojimo principų laikymąsi. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones.
Prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) teisės aktuose ir (ar) programavimo lygmens planavimo dokumentuose (atitinkamų metų nacionalinėje energetikos plėtros programoje, Vyriausybės programoje ir (ar) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane) nustatytiems atsinaujinančius išteklius naudojantiems objektams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įskaitant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nurodytus objektus, prijungti numatytu laiku, ir taip pat šiuose dokumentuose nurodytiems energetikos objektams, prisidedantiems prie elektros energetikos sistemos darbo stabilumo, patikimumo ir (ar) saugumo prijungti numatytu laiku;
2) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;
4) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
5) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti;
56) vėjo elektrinėms, prijungti;
6) saulės šviesos energijos elektrinėms prijungti, išskyrus šios dalies 1-5 punktuose numatytus atvejus;
7) kitoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti.
Prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) teisės aktuose ir (ar) programavimo lygmens planavimo dokumentuose (atitinkamų metų nacionalinėje energetikos plėtros programoje, Vyriausybės programoje ir (ar) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane) nustatytiems atsinaujinančius išteklius naudojantiems objektams Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, įskaitant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nurodytus objektus, prijungti numatytu laiku, ir taip pat šiuose dokumentuose nurodytiems energetikos objektams, prisidedantiems prie elektros energetikos sistemos darbo stabilumo, patikimumo ir (ar) saugumo prijungti numatytu laiku;
2) asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;
4) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
5) hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti;
56) vėjo elektrinėms, prijungti;
6) saulės šviesos energijos elektrinėms prijungti, išskyrus šios dalies 1-5 punktuose numatytus atvejus;
7) kitoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti. 2².
2². Pralaidumų rezervavimo tvarka, atsižvelgiant į Tarybos nustatytus pagrįstus principus ir (ar) kriterijus, gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes, elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios ar prijungimo taške suteikiamos leistinos generuoti galios dydį, taip pat pagal esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį, kai įvertinus prie tinklo prijungtų elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalyje ir 48² straipsnio 3 dalyje numatyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Taryba užtikrina, kad šia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943
operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo ir perskirstymo tvarką. Be to, perdavimo sistemos operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią. 2³. Vyriausybės sprendimu Tarybos nustatytomis sąlygomis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše gali būti nustatyta pralaidumų rezervavimo aukcionų organizavimo tvarka įrenginiams prijungti, kurie nėra prioritetų sąraše.
Vyriausybė nustato pralaidumų paskirstymo proporcijas šio straipsnio 2¹ dalies 1–5 punktuose nustatytiems prioritetams ir pralaidumų dalį, skirtą paskirstyti aukciono būdu šio straipsnio 2¹ dalies 6 punkte nurodytiems įrenginiams. Aukciono metu tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant perdavimo paslaugų kainų viršutines ribas. Šios lėšos turi būti skirtos elektros tinklų plėtrai, kuri užtikrintų didesnes galimybes prijungti prie elektros tinklų atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius. 2⁴.
2⁴. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir per pagrįstą laiką pasikeitus skelbiamiems duomenims atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) esamą
(laisvą) elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje, taip pat galimą elektros tinklų pralaidumų pokytį įgyvendinus planuojamą elektros tinklų plėtrą ir (ar) rekonstrukciją pagal perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, informaciją apie prijungtus elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius, taip pat planuojamus prijungti tokius įrenginius: pagal ketinimų protokolus šiems įrenginiams rezervuotus pralaidumus ir ketinimų protokolų galiojimo terminą, laisvus pralaidumus, numatytus įrenginiams, kai yra išduotos tų įrenginių išankstinės prisijungimo sąlygos, nurodant asmenis, kuriems išduoti ketinimų protokolai ir (ar) išankstinės prisijungimo sąlygos. 2⁵. Perdavimo sistemos operatorius stebi, ar gamintojas ir energijos kaupimo įrenginių savininkas vykdo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus leistą vykdyti veiklą (toliau šiame straipsnyje – leidime nurodyta veikla), atsako už ketinimų protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo laiku priežiūrą ir kontrolę. Vykdydamas šias pareigas, perdavimo sistemos operatorius numato ir vykdo veiksmus, kad įsitikintų, kad ketinimų protokolą pasirašęs asmuo leidime nurodytą veiklą vykdo nuolat.
Asmuo, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo teikti perdavimo sistemos operatoriaus nurodytais terminais nustatytą informaciją ir (ar) dokumentus, kuriais pagrįstai įrodoma, kad leidime nurodyta veikla yra vykdoma. 10. Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-2013 Argumentai:
Žr. į argumentus eilutėje Nr. 5. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip:
1Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. Taip pat skirstomųjų tinklų operatorius tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią.“
dalimis: „2¹.
Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo išnaudojimo principų laikymąsi. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones.
Prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai šių bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai yra savivaldybės ar savivaldybių įmonės, o jų pagrindinė paskirtis – mažinti energetinį skurdą ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir fizinių ar juridinių asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
3) elektros energijos kaupimo įrenginiams prijungti;
4) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
5) vėjo elektrinėms prijungti;
6) saulės šviesos energijos elektrinėms prijungti, išskyrus atvejus, numatytus 1, 2 ir 4 šio straipsnio punktuose;
7) kitoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms prijungti. 2².
2². Pralaidumų rezervavimo tvarka, atsižvelgiant į Tarybos nustatytus pagrįstus principus ir (ar) kriterijus, gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes, elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios ar prijungimo taške suteikiamos leistinos generuoti galios dydį, taip pat pagal esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį, kai, įvertinus prie tinklo prijungtų elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalyje ir 48² straipsnio 3 dalyje numatyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Taryba užtikrina, kad pasinaudojimo elektros tinklais tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. Taip pat skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią. 2³. Vyriausybės sprendimu skirstomųjų tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše gali būti nustatyta pralaidumų rezervavimo aukcionų organizavimo tvarka įrenginių prijungimui, kurie nėra prioritetų sąraše. Aukciono metu tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.
Šios lėšos turi būti skirtos elektros tinklų plėtrai, kuri užtikrintų didesnes galimybes prijungti prie elektros tinklų atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius. 2⁴. Skirstomųjų tinklų operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir per pagrįsta laiką pasikeitus skelbiamiems duomenims atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas skirstomųjų elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) esamą
(laisvą) elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje, taip pat galimą elektros tinklų pralaidumų pokytį įgyvendinus planuojamą elektros tinklų plėtrą ir (ar) rekonstrukciją pagal 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, informaciją apie prijungtus elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius, taip pat planuojamus prijungti tokius įrenginius: pagal ketinimų protokolus šiems įrenginiams rezervuotus pralaidumus ir ketinimų protokolų galiojimo laiką, laisvus pralaidumus numatytus įrenginiams, kai yra išduotos tų įrenginių išankstinės prisijungimo sąlygos, nurodant asmenis, kuriems išduoti ketinimų protokolai ir (ar) išankstinės prisijungimo sąlygos. 2⁵. Skirstomųjų tinklų operatorius stebi, ar gamintojas ir energijos kaupimo įrenginių savininkas vykdo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus leistą vykdyti veiklą (toliau šiame straipsnyje – leidime nurodyta veikla), atsako už ketinimų protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo laiku priežiūrą ir kontrolę.
Vykdydamas šias pareigas jis numato ir vykdo veiksmus, kad įsitikintų, kad ketinimų protokolą pasirašęs asmuo leidime nurodytą veiklą vykdo nuolat. Asmuo, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo teikti skirstomųjų tinklų operatoriaus nurodytais terminais nustatytą informaciją ir
(ar) dokumentus, kuriais pagrįstai įrodoma, kad leidime nurodyta veikla yra vykdoma.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Kaip ir prie perdavimo tinklų, taip ir prie skirstymo tinklų tarp nurodytų prioritetų, kuriais remiantis tinklų operatorius rezervuoja tinklų galią ir pralaidumus, nėra išskirta prioritetu hibridinių elektrinių. Kadangi hibridinės elektrinės efektyviau išnaudoja tinklą, siūlome suteikti prioritetą hibridinėms elektrinėms. Taip pat atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ar piliečių energetikos bendrijoms, atsižvelgiant į jų teikiamą visuomeninę naudą, rezervuojant tinklų galią turėtų būti išskirtos prioritetu. Be to, turi būti leidžiama visoms elektros energijos gamybos technologijoms pasinaudoti tinklo galia. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kas siūloma, jog visos elektros energijos gamybos technologijos yra numatytos prioritetizavimo eilėje, tikslinga numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl tinklą galios ir pralaidumų aukcionavimo, turi priimti sprendimą dėl elektros energijos gamybos technologijų, kurios bus taikoma aukcionų tvarka. Atitinkamai, siūlome tikslinti Seimo nario D. Kreivio pasiūlymą Nr. 10. 1. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje. Taryba užtikrina, kad šia tvarka nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir 13 straipsnių ir šio įstatymo nuostatomis, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše taip pat nustato elektros energijos priėmimo ir persiuntimo bei perskirstymo tvarką. Taip pat skirstomųjų tinklų operatorius tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią.“
2Papildyti 39 straipsnį 2¹–2⁵ dalimis:
„2¹. Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše
nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo išnaudojimo principų laikymąsi.
Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones.
Prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai šių bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai yra savivaldybės ar savivaldybių įmonės, o jų pagrindinė paskirtis – mažinti energetinį skurdą ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir fizinių ar juridinių asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
34) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;
45) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
56) hibridinėms elektrinėms, kaip tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti;
5) 6) vėjo elektrinėms prijungti;,
7) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
6) 8) saulės šviesos energijos elektrinėms prijungti, prijungti, išskyrus šios dalies 1-5 punktuose; numatytus atvejus ir
7) 9) kitoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti.
Prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
1) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų, kai šių bendrijų pagrindiniai nariai, dalininkai ar dalyviai yra savivaldybės ar savivaldybių įmonės, o jų pagrindinė paskirtis – mažinti energetinį skurdą ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir fizinių ar juridinių asmenų ant pastatų stogų planuojamiems įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
34) elektros energijos kaupimo įrenginiams ar hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai, prijungti;
45) juridinių asmenų, kurie yra gaminantys vartotojai ar siekia jais tapti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
56) hibridinėms elektrinėms, kaip tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti;
5) 6) vėjo elektrinėms prijungti;,
7) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti;
6) 8) saulės šviesos energijos elektrinėms prijungti, prijungti, išskyrus šios dalies 1-5 punktuose; numatytus atvejus ir
7) 9) kitoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti. 2².
2². Pralaidumų rezervavimo tvarka, atsižvelgiant į Tarybos nustatytus pagrįstus principus ir (ar) kriterijus, gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes, elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios ar prijungimo taške suteikiamos leistinos generuoti galios dydį, taip pat pagal esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį, kai, įvertinus prie tinklo prijungtų elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalyje ir 48² straipsnio 3 dalyje numatyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Taryba užtikrina, kad pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat, kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 12 ir
Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos priėmimo, persiuntimo ir perskirstymo tvarką. Be to, skirstomųjų tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustato elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygas, kai tinklų naudotojo elektros įrenginių patiekiama į elektros tinklus aktyvioji galia viršija leistiną generuoti galią. 2³. Vyriausybės sprendimu Tarybos nustatytomis sąlygomis skirstomųjų tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše gali būti nustatyta pralaidumų rezervavimo aukcionų organizavimo tvarka įrenginiams prijungti. kurie nėra prioritetų sąraše.
Vyriausybė nustato pralaidumų paskirstymo proporcijų šio straipsnio 2¹ dalies 1-5 punktuose nustatytiems prioritetams ir pralaidumų dalies, skirtos paskirstyti aukciono būdu šio straipsnio 2¹ dalies 6 punkte nurodytiems įrenginiams. Aukciono metu tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas. Šios lėšos turi būti skirtos elektros tinklų plėtrai, kuri užtikrintų didesnes galimybes prijungti prie elektros tinklų atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius. 2⁴.
2⁴. Skirstomųjų tinklų operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir per pagrįsta laiką pasikeitus skelbiamiems duomenims atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas skirstomųjų elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) esamą
(laisvą) elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje, taip pat galimą elektros tinklų pralaidumų pokytį įgyvendinus planuojamą elektros tinklų plėtrą ir (ar) rekonstrukciją pagal 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, informaciją apie prijungtus elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius, taip pat planuojamus prijungti tokius įrenginius: pagal ketinimų protokolus šiems įrenginiams rezervuotus pralaidumus ir ketinimų protokolų galiojimo terminą, laisvus pralaidumus numatytus įrenginiams, kai yra išduotos tų įrenginių išankstinės prisijungimo sąlygos, nurodant asmenis, kuriems išduoti ketinimų protokolai ir (ar) išankstinės prisijungimo sąlygos. 2⁵. Skirstomųjų tinklų operatorius stebi, ar gamintojas ir energijos kaupimo įrenginių savininkas vykdo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus leistą vykdyti veiklą (toliau šiame straipsnyje – leidime nurodyta veikla), atsako už ketinimų protokole numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo laiku priežiūrą ir kontrolę. Vykdydamas šias pareigas, skirstomųjų tinklų operatorius numato ir vykdo veiksmus, kad įsitikintų, kad ketinimų protokolą pasirašęs asmuo leidime nurodytą veiklą vykdo nuolat.
Asmuo, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo teikti skirstomųjų tinklų operatoriaus nurodytais terminais nustatytą informaciją ir (ar) dokumentus, kuriais pagrįstai įrodoma, kad leidime nurodyta veikla yra vykdoma.“
11Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė,
Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-2016 Argumentai: Žr. į argumentus eilutėje Nr. 5. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:
1Papildyti 48² straipsnį 3¹dalimi:
„3¹. Tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius nuo statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens ir tinklų operatoriaus energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo dienos arba per šioje sutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį energijos kaupimo įrenginio savininkas planuoja statyti ar įsipareigoja įrengti energijos kaupimo įrenginį, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, prijungti šį įrenginį prijungimo taške, nurodytame energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygose. Tinklų operatorius energijos kaupimo įrenginius prijungia, vadovaudamasis energijos kaupimo įrenginių prijungimą reguliuojančiais Europos Sąjungos reglamentais ir (ar) pagal Tarybos nustatytas sąlygas jo parengtomis ir Tarybos patvirtintomis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo nuostatomis, reguliuojančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimą, įvertinęs specialiuosius reikalavimus ir energijos kaupimo įrenginį prijungti planuojančiam asmeniui sutikus su nustatytomis pasinaudojimo elektros tinklais sąlygomis.“
2Papildyti 48²straipsnį 8–18 dalimis:
„8.
Energijos kaupimo įrenginio prijungimo tašką parenka ir išankstinėse prijungimo sąlygose nustato tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiamas energijos kaupimo įrenginys, pagal statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį pageidaujančio asmens pateiktą prašymą, įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal Tarybos patvirtintą tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. 9. Išduodamose energijos kaupimo įrenginio išankstinėse prijungimo prie elektros tinklų sąlygose, prijungimo sąlygose ir
(ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nurodoma įrengtoji galia, leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia. 10. Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą,. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam į elektros tinklą generuojamos elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Ketinimų protokolą pasirašęs statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW.
Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti generacijos iš kaupimo įrenginių pajėgumų dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 11. Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 73² straipsnyje. Kai šio įstatymo 73² straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros.
Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:
1) planuojamos statyti kaupimo įrenginio įrengtoji galia, prijungimo taške leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia;
2) terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti kaupimo įrenginį, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių gauti;
3) asmens įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos išduoti prijungimo sąlygas;
5) asmens įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo parengti ir su tinklų operatoriumi suderinti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas.
Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl asmens pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį;
6) asmens įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
7) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, parengti kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
8) asmens įsipareigojimas per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
9) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas;
10) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
11) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos.
Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl asmens pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį;
6) asmens įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
7) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, parengti kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
8) asmens įsipareigojimas per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
9) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas;
10) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
11) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos. 12. Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui. 13.
nustatytos sąlygos yra esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo neįvykdo šių esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą. 14. Tinklų operatorius, kai statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, jei toks yra privalomas, ir suderintą techninį projektą, pasirašo energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį. 15. Ketinimų protokolo dėl energijos kaupimo įrenginio prijungimo pavyzdinė forma nustatoma tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. 16. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo užbaigia ketinimų protokole numatytos leistinos generuoti galios iš kaupimo įrenginių energijos kaupimo įrenginio statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir tokiam asmeniui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių, tinklų operatorius, gavęs kaupimo įrenginį pastačiusio ar įrengusio asmens prašymą, atsisako savo teisių pagal prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. 17. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,0246 euro už 1 kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis. 18.
įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. Faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. 19. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas. 20. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję juridiniai asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus. 21.
įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, gavęs leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad šis asmuo vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad šio asmens leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, informuoja apie tai Tarybą. Taryba įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus panaikinimo. 22. Šio straipsnio 3¹, 8–21 dalys netaikomos tais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi. Kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi ir energijos kaupimo įrenginys įrengiamas nekeičiant objektui, kurio vidaus tinkle įrengiamas energijos kaupimo įrenginys, suteiktos leistinos naudoti ir leistinos generuoti galios, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų supaprastinta tvarka – pateikiant tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytos formos deklaraciją apie įrengtą energijos kaupimo įrenginį. Kitais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šių tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygomis.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo nario D.
Kreivio pasiūlymą, Komiteto pasiūlymą prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr 8, tikslinantį gamintojų ketinimų protokolo sudarymo ir gamintojų gamybos įrenginių prijungimo bei kitas sąlygas, nuostatas dėl informacijos pateikimo apie susijusius asmenis, taip pat į Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, 2022-05-09 pasiūlymą Nr.21, Jauniaus Jatauto 2022-05-10 pasiūlymą Nr. 32 (dėl atgrasančių sąlygų manipuliuoti ketinimų protokolų sudarymu) siūloma patikslinti nuostatas dėl ketinimų protokolo ir energijos kaupimo įrenginių prijungimo sąlygų, taip pat energijos kaupimo įrenginius planuojantiems įrengti asmenis kaip ir energijos gamintojams nustatyti atgrasančias priemones manipuliuoti elektros tinklų pralaidumų rezervavimu, kai ketinimų protokolas pasirašomas, tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimas nėra pateikiamas laiku ir nustatyti, kad toks asmuo praranda teisę prašyti pasirašyti ketinimų protokolą 6 mėnesius; nustatyti analogiškas sąlygas dėl tinklų operatoriui paliekamos sumos, kai ketinimų protokolas nutraukiamas. Taip pat atsižvelgiant į UAB „Ignitis Renewables“ 2022-05-09 pasiūlymą Nr. 28, kuriam komitetas pritarė, pagal pasiūlymą tikslintina keičiamo įstatymo 48² straipsnio 10 dalies formuluotė nurodant, kad prievolių įvykdymo užtikrinimui pateikti skiriama 10 darbo, o ne kalendorinių dienų. Siūloma Įstatymo projekto 16 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip:
1Papildyti 48² straipsnį 3¹dalimi:
„3¹.
Tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius nuo statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens ir tinklų operatoriaus energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo dienos arba per šioje sutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį energijos kaupimo įrenginio savininkas planuoja statyti ar įsipareigoja įrengti energijos kaupimo įrenginį, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, prijungti šį įrenginį prijungimo taške, nurodytame energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygose. Tinklų operatorius energijos kaupimo įrenginius prijungia, vadovaudamasis energijos kaupimo įrenginių prijungimą reguliuojančiais Europos Sąjungos reglamentais ir (ar) pagal Tarybos nustatytas sąlygas jo parengtomis ir Tarybos patvirtintomis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo nuostatomis, reguliuojančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimą, įvertinęs specialiuosius reikalavimus ir energijos kaupimo įrenginį prijungti planuojančiam asmeniui sutikus su nustatytomis pasinaudojimo elektros tinklais sąlygomis.“
2Papildyti 48²straipsnį 8–22 dalimis:
„8. Energijos kaupimo įrenginio prijungimo tašką parenka ir
išankstinėse prijungimo sąlygose nustato tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiamas energijos kaupimo įrenginys, pagal statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį pageidaujančio asmens pateiktą prašymą, įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal Tarybos patvirtintą tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. 9. Išduodamose energijos kaupimo įrenginio išankstinėse prijungimo prie elektros tinklų sąlygose, prijungimo sąlygose ir
(ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nurodoma įrengtoji galia, leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia. 10.
planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam į elektros tinklą generuojamos elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Ketinimų protokolą pasirašęs statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių darbo dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už
asmuo pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas nutraukiamas, o šis asmuo 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti generacijos iš energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios pajėgumų dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. 11.
11Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje
nurodyto prašymo pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą, išskyrus šio įstatymo 73² straipsnyje nurodytus atvejus. Kai šio įstatymo 73² straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros. Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:
1) planuojamos statyti kaupimo įrenginio įrengtoji galia, prijungimo taške leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia;
2) terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti kaupimo įrenginį, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių gauti;
3) asmens įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas išduoti prijungimo sąlygas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo asmens teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo išduoti šias sąlygas pateikimo dienos išduoti prijungimo sąlygas;
5) asmens įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo parengti ir su tinklų operatoriumi suderinti tinklų operatoriui pateikti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas. Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl asmens pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Asmuo per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, įvertina pateiktas pastabas ir pateikia tinklų operatoriui patikslintą techninį projektą.
Patikslintą techninį projektą tinklų operatorius turi suderinti per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį;
6) asmens įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas;
7) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, parengti kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
8) asmens įsipareigojimas per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
9) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo;
10) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
11) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos. 12.
išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui. 13. Šio straipsnio 11 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo neįvykdo šių esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą ir apie tai informuoja Tarybą, kuri panaikina šiam asmeniui išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimą. 14. Tinklų operatorius, kai statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, nurodytas šio straipsnio 10 dalyje, pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, jeigu toks yra privalomas, ir suderintą techninį projektą, pasirašo energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį. 15. Ketinimų protokolo dėl energijos kaupimo įrenginio prijungimo pavyzdinė forma nustatoma tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. 16. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo užbaigia ketinimų protokole numatytos leistinos generuoti galios iš kaupimo įrenginių energijos kaupimo įrenginio statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir tokiam asmeniui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių, tinklų operatorius, gavęs kaupimo įrenginį pastačiusio ar įrengusio asmens prašymą, atsisako savo teisių pagal prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. 17.
įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,0246 0,041 euro už 1 kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis. 18. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams. Faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą. 19. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas. 20. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję juridiniai asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus. 21. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, gavęs leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad šis asmuo vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad šio asmens leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, informuoja apie tai Tarybą. Taryba įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus panaikinimo. 22. Šio straipsnio 3¹, 8–21 dalys netaikomos, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi.
Kai, vadovaujantis šio įstatymo
generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi ir energijos kaupimo įrenginys įrengiamas nekeičiant objektui, kurio vidaus tinkle įrengiamas energijos kaupimo įrenginys, suteiktos leistinos naudoti ir leistinos generuoti galios, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų supaprastinta tvarka – pateikiant tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytos formos deklaraciją apie įrengtą energijos kaupimo įrenginį. Kitais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šių tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygomis.“
12Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė,
Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-2025 Argumentai: Žr. į argumentus eilutėje Nr. 5. Pasiūlymas:
papildyti nauju 24 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
straipsniu Papildyti Įstatymą 73² straipsniu: „73² straipsnis.
Elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumų plėtotojų patikra Siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir saugumą, kai šioje sistemoje planuojami plėtoti elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumai, galintys daryti reikšmingą įtaką jos veikimui, tai yra, kai gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas pateikia tinklų operatoriui prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamybos įrenginių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių prijungimo, kai prijungimo taške numatoma leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesų. Kai atlikus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytus veiksmus priimamas sprendimas, patvirtinantis, kad šis asmuo ir (ar) ketinimų protokolo pasirašymas kelia riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, prašymas pasirašyti ketinimų protokolą nėra tenkinamas ir ketinimų protokolas nėra pasirašomas.“.“
13Seimo nariai Dainius Kreivys, Aistė Gedvilienė,
Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius 2022-05-2027 Argumentai: Žr. į argumentus eilutėje Nr. 5. Pasiūlymas:
1Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
dalis, šio įstatymo 19 ir 20 straipsnius, įsigalioja 2022 m. liepos 2 d. 2. Įstatymo projekto 25 straipsnį papildyti 8 ir 9 dalimis: 8.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti ketinimų protokolai netenka galios, jeigu per 180 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra parengtas ir su tinklų operatoriumi suderintas techninis projektas, jeigu toks projektas yra privalomas. Jei per
operatoriui pateikia prašymą dėl sudaryto ketinimų protokolo nutraukimo, sudarytas ketinimų protokolas netenka galios, o operatorius atsisako savo teisių į gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui. 9. Tinklų operatoriai iki 2022 m. rugsėjo 1 d. atlieka elektros energijos gamybos įrenginiams suteiktų pralaidumų ir esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų įvertinimą, atsižvelgdami į faktiškai išnaudojamus elektros tinklų pralaidumus, ir patikslina galimų suteikti laisvų elektros tinklų pralaidumų dydį. Jeigu nustatomas reikšmingas skirtumas tarp esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų ir įvertintų galimų suteikti laisvų elektros tinklų pralaidumų, tinklų operatoriai suteikia pralaidumus atitinkamai Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2¹ dalyje ar 39 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta prioriteto tvarka ir (ar) Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2³ dalyje ar 39 straipsnio 2³ dalyje nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Šiuo metu tinklų operatoriai aktyviai sudarinėja ketinimų protokolus su gamintojais. Ketinimų protokolams sudarytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti taikomos tokios pat įgyvendinimo sąlygos ir reikalavimai kaip ketinimų protokolams, kurie bus sudaromi po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, numatant pakankamą terminą reikalavimų įgyvendinimui.
Naujai sudaromiems ketinimų protokolams ir jau sudarytiems ketinimų protokolams turi būti suvienodinti procedūriniai reikalavimai dėl techninio projekto pateikimo ir statybą leidžiančio dokumento turėjimo, todėl siūloma patikslinti įstatymo projekto 25 straipsnio 8 dalį numatant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti ketinimų protokolai netenka galios, jeigu per 270 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos tinklų operatoriui nėra pateiktas techninis projektas, taip pat po 24 mėnesių po šio įstatymo įsigaliojimo turi būti įgytas statybą leidžiantis dokumentas, kai iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus dienos yra likę ne mažiau nei 12 mėnesių. Taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos pagal po įstatymo įsigaliojimo pateiktus prašymus sudaromiems ketinimų protokolams, išskyrus 8 dalyje nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad 25 straipsnio 7 ir 8 dalys turi įsigalioti priėmus įstatymą, tikslintina 25 straipsnio 1 dalis. Siūloma išdėstyti taip:
įgyvendinimas
ir 20 straipsnius ir šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalis, įsigalioja 2022 m. liepos 2 d. 2. Šio įstatymo 19 ir 20 straipsniai įsigalioja 2022 m. liepos 2 d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus
Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 2 d. 3.
pajėgumus ir (ar) leidimas gaminti elektros energiją yra išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, siekdami turimuose leidimuose nurodyti elektrinės leistiną generuoti galią, gali kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą su prašymu patikslinti turimus leidimus. Elektrinės leistina generuoti galia leidime nustatoma, o jeigu asmuo dėl leidimo pakeitimo nesikreipia – laikoma tokia, kokia nurodyta tinklų operatoriaus išduotose elektrinės prijungimo sąlygose arba nuosavybės ribų akte. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos hidroakumuliacinėms elektrinėms išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus yra prilyginami leidimams plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, o leidimai gaminti elektros energiją – leidimams generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių. 4. Asmenys, sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias teisės aktų nuostatas. 5. Šio įstatymo nuostatos dėl ketinimų protokolų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas, taikomos pagal po šio įstatymo įsigaliojimo pateiktus prašymus sudaryti ketinimų protokolą sudaromiems ketinimų protokolams bei kitiems prijungimo dokumentams ir atitinkamai pagal naujas įstatymo nuostatas pakeistiems ketinimų protokolams bei jų lydimiesiems dokumentams, sudarytiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti prašymai išduoti leidimus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusius Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8.
netenka galios, jeigu per 180 270 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra parengtas ir su tinklų operatoriumi suderintas operatoriui pateiktas techninis projektas, jeigu toks projektas yra privalomas, ir (ar) jeigu po 24 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos gamintojas neturi statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, kai iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos yra likę mažiau negu 12 mėnesių. Jeigu per 30 kalendorinių dienų po šio įstatymo įsigaliojimo dienos gamintojas tinklų operatoriui pateikia prašymą dėl sudaryto ketinimų protokolo nutraukimo, sudarytas ketinimų protokolas netenka galios, o operatorius atsisako savo teisių į gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui. 9. Tinklų operatoriai iki 2022 m. rugsėjo 1 d. atlieka elektros energijos gamybos įrenginiams suteiktų pralaidumų ir esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų įvertinimą, atsižvelgdami į faktiškai išnaudojamus elektros tinklų pralaidumus, ir patikslina galimų suteikti laisvų elektros tinklų pralaidumų dydį. Jeigu nustatomas reikšmingas skirtumas tarp esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų ir įvertintų galimų suteikti laisvų elektros tinklų pralaidumų, tinklų operatoriai suteikia pralaidumus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2¹ dalyje ar 39 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta prioriteto tvarka ir (ar) Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2³ dalyje ar 39 straipsnio 2³ dalyje nustatyta tvarka. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2022-05-19
energetikos įstatymo Nr.
31, 39, 41, 48², 48³, 48⁴, 49, 58, 59, 67, 71¹, 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1570;
patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
2022-05-19 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1570 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems
Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Ekonomikos komiteto, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir kitus pasiūlymus ir pastabas, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
1 N Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos tarybos 2022-05-03 pateiktą pastabą Nr. 2, kurioje nurodoma, kad šiuo metu AEIĮ esanti sąvoka „Elektrinės įrengtoji galia“ nepakankamai aiški ir jos bei naujai įvedamos sąvokos „Leistina į tinklą generuoti galia“ nepakanka apibūdinti naujai atsirandančių elektros energiją generuojančių įrenginių charakteristikų bei su reguliuojama sritimi susijusių poreikių. Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti naujomis sąvokomis: „Elektros energijos gamybos įrenginys“ ir „Įrengtoji galia“ . Pasiūlymai
dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 34¹ dalimi: „34¹.
Elektros energijos gamybos įrenginys – įrenginys ar nedaloma įrenginių visuma, gebanti gaminti elektros energiją ir patiekti ją į elektros tinklus.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į šį Ekonomikos komiteto pasiūlymą ir Valstybinės energetikos tarybos 2022-05-03 pateiktą pastabą Nr. 2 siūloma Elektros energetikos įstatyme įtvirtinti šias tris sąvokas: elektros energijos gamybos įrenginys, įrengtoji galia ir elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas, patikslinti jų apibrėžtis ir papildyti Elektros energetikos įstatymo
nuostatomis dėl elektros energijos gamybos modulio didžiausio pajėgumo naudojimo prijungimo sąlygose, išankstinėse prijungimo sąlygose ir (ar) prijungimo paslaugos sutartyje. Siūloma patikslinta sąvoka pateikta AAK pasiūlyme Nr.1
6
įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 2 straipsnį 72¹ dalimi: „72¹. Įrengtoji galia – didžiausia elektros energijos gamybos įrenginio ar energijos kaupimo įrenginio aktyvioji vardinė galia elektros energijos gamybos įrenginio ar energijos kaupimo įrenginio kintamosios srovės dalyje. Elektrinės atveju įrengtoji galia yra ją sudarančių elektros energijos gamybos įrenginių įrengtųjų galių suma.“
dalių numeraciją. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
patikslinta sąvoka pateikta AAK pasiūlyme Nr.1
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos 2022-05-09 pateiktą pasiūlymą Nr.
12, taip pat atsižvelgiant į tai, kad leidimai plėtrai išduodami asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, o ne tik turintiems galimybę statyti planuojamą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, siūlome papildyti įstatymo projekto 25 straipsnį 5 dalimi. Pasiūlymai:
1Papildyti įstatymo projekto 25 straipsnį 5 dalimi:
„5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai
išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nagrinėjami taikant jų pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus ir tvarką.“ 2.Atitinkamai, įstatymo projekto 25 straipsnio 5–7 dalis laikyti 6–8 dalimis. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Komiteto siūloma 27 straipsnio, tame tarpe ir siūlomos (pagal naują numeraciją – 6 dalies) redakcija išdėstyta prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr. 13. Teritorijų planavimo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymuose leidimų vykdyti veiklą išdavimo tvarka nėra reglamentuojama
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 21(1), 22, 22(2), 23, 31, 39, 41, 48(2), 48(3), 48(4), 49, 58, 59, 67, 71(1), 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1) straipsni įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-081 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos tarybos 2022-05-03 pateiktą pastabą Nr.
2, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022-05-04 pateiktą pastabą Nr. 1 ir Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 4 siūloma Elektros energetikos įstatyme įtvirtinti šias tris sąvokas: elektros energijos gamybos įrenginys, įrengtoji galia ir elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas (Pmax) ir papildyti Elektros energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio
pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas pateiktas per pakomisės posėdį. Siūlymas:
nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 35¹ dalimi:
„35¹. Elektros energijos gamybos įrenginys – įrenginys ar įrenginių visuma
elektros energijai gaminti ir jai patiekti į elektros tinklus.“
nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 2 straipsnį 35² dalimi:
„35². Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas – sąvoka atitinka
Reglamento (ES) 2016/631 2 straipsnio 16 punkte apibrėžtą sąvoką „didžiausias pajėgumas (Pmax).“
įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 2 straipsnį 72¹ dalimi: „72¹. Įrengtoji galia – elektros energijos gamybos įrenginio (generatoriaus, generuojančio šaltinio) ar energijos kaupimo įrenginio aktyvioji vardinė galia (iki keitiklio, kai jis yra įrengtas). Elektrinės įrengtoji galia yra šią elektrinę sudarančių elektros energijos gamybos įrenginių (generatorių, generuojančių šaltinių) aktyviųjų vardinių galių suma.“
atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio buvusių 2-4 dalių numeraciją. 4. Siūlome papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Gamintojai, prijungiant jų įrenginius prie perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir juos eksploatuodami, turi laikytis Europos Sąjungos reglamentų, reglamentuojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų bei perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytų techninių sąlygų. Naujų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai gaminti, projektavimo ir statybos reikalavimus nustato šis įstatymas, Statybos įstatymas, Energetikos įstatymas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Elektros energijos gamybos įrenginio kaip elektros energijos gamybos modulio, apibrėžto Reglamente (ES) 2016/631, tipas, vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/631 nustatytais kriterijais ir reikalavimais, nustatomas prijungimo sąlygose arba tinklų operatoriaus ir elektros energijos gamybos objekto savininko susitarimu pagal elektros energijos gamybos modulio didžiausią pajėgumą.“.“
atitinkamai įstatymo projekto
papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 22 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Gamintojų elektros energijos gamybos įrenginių prijungimas prie elektros tinklų“.
(Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr. 8)
pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį, laikyti ją 2 dalimi ir išdėstyti taip:
„12. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame
įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Kai keičiama elektros energijos gamybos įrenginių leistina generuoti galia ar įrengtoji galia, taikoma gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos, išskyrus reikalavimą pateikti ketinimų protokolą keičiant elektrinės įrengtąją galią. Tinklų operatoriai, išduodami elektros energijos gamybos įrenginių išankstines prijungimo sąlygas, prijungimo sąlygas ir (ar) prijungimo paslaugos sutartį, nurodo elektros energijos gamybos modulio didžiausią pajėgumą. Elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas taip pat nurodomas leidime plėtoti elektros energijos pajėgumus ir leidime gaminti elektros energiją.“.“ (Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo Nr. 8)
Argumentai: Atsižvelgiant į VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pasiūlymą, siūloma praplėsti juridinių asmenų, kurie gali įgyti piliečių energetikos bendrijų statutą, teisines formas asociacijos teisine forma, taip pat kitomis juridinių asmenų teisinėmis formomis, kurios pagal esamą tos teisinės formos reguliavimą yra pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Dėl šių pakeitimų turi būti pakeista daugiau nei pusė keičiamo įstatymo 22² straipsnio dalių todėl keičiamo įstatymo 22² straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Siūlymas:
Projekto 10 straipsnį siūloma išdėstyti taip: „Pakeisti 22² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22² straipsnis. Piliečių energetikos bendrijos
1.
Piliečių energetikos bendrija yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu įsteigtas juridinis asmuo, ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, kuris pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams, ar nariams ar dalyviams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą. 2. Piliečių energetikos bendrijos veikla yra pagrįsta savanorišku ir atviru dalininkų, ar narių ar dalyvių, atitinkančių šio straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. 3. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, ar nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. 4.
paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, ar Sodininkų bendrijų įstatymas ar kitas konkrečios teisinės formos juridinį asmenį reglamentuojantis įstatymas piliečių energetikos bendrijai atitinkamai taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, ar nariais ar dalyviais gali būti fiziniai asmenys, taip pat labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės ir (ar) savivaldybių įstaigos, kai dalininkais, ar nariais ar dalyviais nedraudžia būti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, ar nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. 6.
gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, ar sodininkų bendrija ar kitos teisinės formos juridinis asmenys, kurie pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmenys, siekianti įgyti įgyja piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis teikdama pateikusi pateikę prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar gaminti elektros energiją išdavimo ar turėdama vieną iš šių leidimų, pateikia Tarybai deklaraciją dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo atitikties šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytiems reikalavimams, steigimo sutarties ir (ar) įstatų kopiją ir įsipareigoja, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, sudaryti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atsiskaitymo už disbalansą ar atsakomybės už balansą perdavimo sutartį.“
ir (ar) įstatuose ar kituose juridinio asmens steigimo dokumentuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme, Asociacijų įstatyme, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, ar Sodininkų bendrijų įstatyme ar kitame konkrečios teisinės formos juridinį asmenį reglamentuojančiame įstatyme nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos elektros energijos realizavimo;
2) dėl elektros energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant elektros energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 8. Piliečių energetikos bendrija, siekdama vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų. 9.
Tarybos nustatytas nediskriminacines jo teikiamų paslaugų kainas ir (ar) tarifus, bendradarbiauja su piliečių energetikos bendrijomis, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos persiuntimui piliečių energetikos bendrijose. 10. Piliečių energetikos bendrijos yra finansiškai atsakingos už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje. Pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį jos yra už balansą atsakingos šalys ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba pagal atsakomybės už balansą perdavimo sutartį savo atsakomybę už balansą perduoda kitai už balansą atsakingai šaliai. Perdavimo sistemos operatorius teikia Tarybai informaciją apie tokios sutarties sudarymą ir nutraukimą. 11. Piliečių energetikos bendrijos tiesiogiai arba per paklausos telkėjus turi teisę dalyvauti kituose elektros energijos rinkos segmentuose. 12.
teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams, ar nariams ar dalyviams šiomis sąlygomis:
1) piliečių energetikos bendrijos su savo dalininkais, ar nariais ar dalyviams turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;
2) piliečių energetikos bendrijos savo dalininkams, ar nariams ar dalyviams parduoda pagamintą energiją sutartyse nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui;
3) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, ar nariais ar dalyviais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
4) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, ar nariais ar dalyviais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
5) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, ar nariais ar dalyviais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 13.
teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją vartotojams, kurie nėra jos dalininkai, ar nariai ar dalyviais, šiomis sąlygomis:
1) piliečių energetikos bendrija su vartotojais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;
2) piliečių energetikos bendrija turi atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus ir gauti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą leidimą;
3) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito vartotojai šio įstatymo
straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
4) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
5) jeigu su vartotojais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 46¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. 14. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar piliečių energetikos bendrijos atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus.
Tarybos vykdomai piliečių energetikos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 24¹, 25 ir 36 straipsnių nuostatos. 15. Jeigu piliečių energetikos bendrija per
energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse Tarybos nustatyta tvarka. 16. Piliečių energetikos bendrija tuo pačiu metu negali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija. 17. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai duomenis apie piliečių energetikos bendrijų veiklą. Taryba pateiktus duomenis naudoja teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.“
1 Argumentai: Įstatymo projekto
dalis siūloma nustatyti, kad laikas ir (ar) galios dydis, kuriuo tinklų naudotojams viršijus leistiną generuoti galią tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą, būtų nurodomas su tinklų operatoriumi sudarytoje elektros įrenginių prijungimo paslaugos sutartyje.
Pažymėtina, kad laikas ir (ar) galios dydis, kuriuo tinklų naudotojams viršijus leistiną generuoti galią tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą, turėtų būti nustatomas vadovaujantis vienodais visiems tinklų naudotojams principais ir atitinkamai nustatytas bendrose taisyklėse, kuriose nustatomos kitos pasinaudojimo elektros tinklais sąlygos. Siūloma nustatyti, kad minėti dydžiai yra nustatomi tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. Siūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą, įskaitant persiuntimo paslaugos teikimą, tiems tinklų naudotojams, kurie savo veika sukelia trikdžius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, taip pat tinklų naudotojams viršijus leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, negu nustatyta su tinklų operatoriumi sudarytoje elektros įrenginių prijungimo paslaugos sutartyje operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, jeigu šie tinklų naudotojai, gavę rašytinį įspėjimą, per 5 dienas nenutraukia šios veikos, arba nedelsdamas ir be išankstinio įspėjimo, jeigu dėl tinklų naudotojų veiksmų kyla perdavimo ar skirstomųjų tinklų avarijos grėsmė arba kenkiama elektros energetikos sistemos saugumui ir patikimumui.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo nario D Kreivio pasiūlymą Nr.
įstatymą 73² straipsniu siūloma patikslinti Projekto pavadinimą. Siūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
41, 41¹, 48², 48³, 48⁴, 49, 58,
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo nario D. Kreivio pasiūlymą Nr. 9 įstatymo projektu siūloma papildyti Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnį, kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. bus pakeistas priimtu Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio 2 dalyje išdėstytomis nuostatomis, kurios neapima pasiūlymo. Siūlymas:
Siūloma papildyti Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo
įstatymo Nr. XIV-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1700. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-1570 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė