DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TURTO PERDAVIMO SAVIVALDYBIŲ NUOSAVYBĖN ĮSTATYMO NR. VIII-546 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektų
1Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą (toliau – Įstatymas) ir išdėstyti jį nauja redakcija savivaldybių nuosavybėn perimamo valstybės turto sąraše nurodant savivaldybių nuosavybėn priskirtą, bet iki šiol nebaigtą perduoti valstybės turtą ir iš naujo reguliuojant šio turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn bei savivaldybių nuosavybės teisių įregistravimo į jį Nekilnojamojo turto registre procesus. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Antrasis įstatymo projektas) tikslas – pasikeitus Įstatymo pavadinimui, atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio 1 dalį. Keitimas redakcinio pobūdžio Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
1Įstatymas priimtas, kai po nepriklausomybės atgavimo, 1995 m., įsteigtos savivaldybės. Šio Įstatymo pagrindu savivaldybėms turėjo būti perduota dalis iki tol valstybei nuosavybės teise priklausiusio turto. Įstatyme aiškiai nenurodyta, tačiau nustatytas laikotarpis, per kurį savivaldybėms turėjo būti perduotas turtas, patvirtina, kad Įstatymo tikslas – savivaldybėms perduoti iki jo įsigaliojimo savivaldybių teritorijose buvusį ir valstybei nuosavybės teise priklausiusį turtą.
Naujai sukurtas ar įgytas valstybės turtas pagal šį Įstatymą savivaldybėms neperduotinas. Įstatymu priskiriant turtą savivaldybių nuosavybėn, aiškiai išreikšta valstybės valia ir sutikimas, kad Įstatyme nurodytas turtas (Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas aiškus baigtinis savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto sąrašas) priklausytų savivaldybėms. Savivaldybės šį turtą faktiškai valdo dar iki perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo. Valstybės institucijos Įstatymu savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto nevaldo, neprižiūri ir neapskaito apskaitoje. Dažniausiai šis turtas neregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir valstybės institucijos informacijos apie jį neturi. Savivaldybės turtą inventorizuoja, apskaito ir rengia bei Vyriausybės įgaliotam asmeniui teikia pasirašyti to turto perdavimo–priėmimo aktus. Vadovaujantis galiojančio Įstatymo 4 straipsniu, visi į savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto sąrašą (Įstatymo 3 straipsnis) patenkantys turto objektai kiekvienai savivaldybei perduodami perdavimo–priėmimo aktais, kuriuos pasirašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad perdavimo–priėmimo aktų pasirašymas yra tik formalus veiksmas. Jis ne tik ištęsia turto perėmimo procedūras, bet ir didina administracinę naštą tiek savivaldybių administracijoms, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam pasirašyti aktus asmeniui bei jo atstovaujamai institucijai. 2. Per paskutinius penkerius metus savivaldybėms perdavimo–priėmimo aktais perduodamas tik Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardintas turtas.
Kita dalis Įstatymo 3 straipsnyje nurodyto turto jau baigta perduoti savivaldybių nuosavybėn.
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės ilgą laiką nesikreipė dėl dalies Įstatyme nurodyto turto perdavimo jų nuosavybėn, į tai, kad pagal Įstatymą savivaldybėms turėjo būti perduotas tik iki Įstatymo įsigaliojimo savivaldybių teritorijose jau buvęs turtas (tai yra, perduodamų objektų skaičius buvo ribotas) ir į tai, kad vadovaujantis dabartiniu teisiniu reguliavimu, pastatus, jų dalis ir atskiras patalpas, kuriuose yra savivaldybių institucijos arba kurie reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, savivaldybėms turėtų perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas VĮ Turto bankas, Aplinkos ministerija ir Finansų ministerija, su kuria buvo tartasi rengiant Įstatymo projektą, mano, kad reikėtų išbraukti dalį Įstatymo 3 straipsnyje nurodyto turto (valstybei nuosavybės teise priklausęs įmonių, kurių steigėjos yra savivaldybės ir kurių iki 2000-ųjų metų nenumatyta nei akcionuoti, nei privatizuoti, turtas bei savivaldybių įmonės, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, kurias patikėjimo teise valdė savivaldybės; valstybės turtas (pagrindinės priemonės, materialinės vertybės, piniginės lėšos ir kitas turtas), kurį valdė įstatyme nurodytos savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos; želdynuose esantys statiniai ir įrenginiai; dekoratyviniai augalai, skirti miestų bendros paskirties objektams apželdinti, dekoratyvinių augalų oranžerijos; sąvartynuose esantys statiniai bei įrenginiai ir privažiavimo keliai; nebaigti statyti objektai (su jų projektais, sąmatomis ir kitais dokumentais), reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti; savivaldos institucijų patikėjimo teise valdytas kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos; apskričių viršininkų, kitų valstybės institucijų, miškų urėdijų, valstybinių parkų administracijų valdomi valstybei nuosavybės teise priklausantys vietinės reikšmės viešieji keliai, kiti kilnojamieji daiktai).
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės ilgą laiką nesikreipė dėl dalies Įstatyme nurodyto turto perdavimo jų nuosavybėn, į tai, kad pagal Įstatymą savivaldybėms turėjo būti perduotas tik iki Įstatymo įsigaliojimo savivaldybių teritorijose jau buvęs turtas (tai yra, perduodamų objektų skaičius buvo ribotas) ir į tai, kad vadovaujantis dabartiniu teisiniu reguliavimu, pastatus, jų dalis ir atskiras patalpas, kuriuose yra savivaldybių institucijos arba kurie reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, savivaldybėms turėtų perduoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas VĮ Turto bankas, Aplinkos ministerija ir Finansų ministerija, su kuria buvo tartasi rengiant Įstatymo projektą, mano, kad reikėtų išbraukti dalį Įstatymo 3 straipsnyje nurodyto turto (valstybei nuosavybės teise priklausęs įmonių, kurių steigėjos yra savivaldybės ir kurių iki 2000-ųjų metų nenumatyta nei akcionuoti, nei privatizuoti, turtas bei savivaldybių įmonės, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, kurias patikėjimo teise valdė savivaldybės; valstybės turtas (pagrindinės priemonės, materialinės vertybės, piniginės lėšos ir kitas turtas), kurį valdė įstatyme nurodytos savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos; želdynuose esantys statiniai ir įrenginiai; dekoratyviniai augalai, skirti miestų bendros paskirties objektams apželdinti, dekoratyvinių augalų oranžerijos; sąvartynuose esantys statiniai bei įrenginiai ir privažiavimo keliai; nebaigti statyti objektai (su jų projektais, sąmatomis ir kitais dokumentais), reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti; savivaldos institucijų patikėjimo teise valdytas kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos; apskričių viršininkų, kitų valstybės institucijų, miškų urėdijų, valstybinių parkų administracijų valdomi valstybei nuosavybės teise priklausantys vietinės reikšmės viešieji keliai, kiti kilnojamieji daiktai). Dalis Įstatymo projekte išvardyto savivaldybių nuosavybėn perimamo turto pervadinta pagal šiuo metu naudojama tokį turtą apibrėžiančias sąvokas.
3Įstatymu savivaldybių nuosavybėn priskirto turto perdavimo procesas vykdomas nuo 1998 m. Savivaldybių nuosavybėn priskirto turto sąrašas platus, į jį patenka itin didelis skaičius turto objektų visoje Lietuvoje (įskaitant inžinerinius tinklus, gatves ir vietinės reikšmės kelius bei kitą Įstatymo 3 straipsnyje nurodytą turtą). Nors didelė savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto dalis jau perduota savivaldybėms perdavimo–priėmimo aktais, daug Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų nekilnojamojo turto objektų (tokių, kaip vietinės reikšmės keliai ir gatvės, vandentiekio lauko inžinerinis tinklas, nuotekų tinklai ir kt.) savivaldybės dar neperėmė ir neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Beveik visų į Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytą turto sąrašą patenkančių nekilnojamojo turto objektų kadastriniai matavimai neatlikti arba atlikti labai seniai ir turėtų būti tikslinami, šie turto objektai neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, prieš turtą perimant nuosavybėn, atlieka savivaldybės. Kadastro duomenų nustatymas trunka ilgai ir iš savivaldybių reikalauja didelių finansinių išteklių. Dėl lėšų ir žmogiškųjų išteklių stygiaus savivaldybėse, savivaldybių prašymu, jau ne kartą buvo pratęstas terminas, per kurį savivaldybių nuosavybėn turi būti perduotas visas Įstatymu joms priskirtas turtas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarime Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad Įstatymu savivaldybių nuosavybėn priskirto turto perdavimo procedūros turi būti baigtos iki 2025 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į VĮ Registrų centro atliktos informacijos apie Nekilnojamojo turto registre registruotinus, bet vis dar neįregistruotus objektus analizės duomenis, kuriuos įmonė 2021 m. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, labai tikėtina, kad dėl jau minėtų priežasčių savivaldybės iki numatyto termino nepajėgs atlikti visų jų nuosavybėn priskirtų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, būtinų turtui perimti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Aplinkos ministerija mano, kad būtų tikslinga atsisakyti Įstatyme įtvirtinto reikalavimo valstybės turtą savivaldybėms perduoti per Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą terminą ir leisti savivaldybėms turto perėmimo procesą vykdyti savarankiškai. Vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 12 punktu ir atsižvelgdama į aukščiau nurodytas priežastis, Aplinkos ministerija parengė Įstatymo projektą, kuriame siūloma nustatyti, kad savivaldybės Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytam turtui priskiriamus valstybės turto objektus perima savivaldybės tarybos sprendimu. Įstatymo projekto pagrindu priimtas savivaldybės tarybos sprendimas būtų pripažįstami tinkamu pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti savivaldybių nuosavybės teises į joms priskirtus valstybės nekilnojamojo turto objektus. Priimtas Įstatymo projektas supaprastintų ir pagreitintų Įstatymu savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto perdavimo savivaldybėms procesą bei sumažintų, dėl būtinybės tokį turtą savivaldybėms perduoti perdavimo–priėmimo aktais, institucijoms kylančią administracinę naštą.
Kaip laikomasi priimto Įstatymo projekto, prižiūrėtų Vyriausybės atstovai, kuriems Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi priskirta atlikti savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatyme nustatyta, kad savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise. Įstatymo 3 straipsnyje pateiktas baigtinis savivaldybių nuosavybėn priskiriamo valstybės turto sąrašas, į kurį vis dar įtrauktas savivaldybėms jau perduotas turtas. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytam turtui priskiriamus valstybės turto objektus kiekvienai savivaldybei perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioti asmenys. Valstybės turtas savivaldybėms perduodamas pagal perdavimo–priėmimo aktus. Įstatyme nurodyta aktuose privaloma pateikti informacija. Įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta, kad perduodant 3 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose bei 5 dalyje nurodytą turtą, privalo būti atlikta to turto techninė inventorizacija (kadastriniai matavimai). Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad turto perdavimo–priėmimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
VIII-729 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja „valstybės turtu, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperduotas jų nuosavybėn. Jeigu savivaldybės atsisako perimti nuosavybėn joms perduodamą valstybės turtą, Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus, Įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas tik iki 1998 m. (1998 m. sausio 16 d. įsigaliojo Įstatymas) savivaldybių teritorijose buvęs valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas, kurį apskaito ir valdo ir /ar faktiškai valdo savivaldybės. 1998 m. įtraukimas į Įstatymo projektą užtikrina, kad bus išlaikytas pirminis įstatymo rengėjų tikslas (savivaldybėms perduoti tik iki Įstatymo įsigaliojimo savivaldybių teritorijose buvusį ir valstybei nuosavybės teise priklausiusį turtą) ir savivaldybės pagal šį Įstatymo projektą neperims vėliau sukurto turto. Siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodytam turtui priskiriamus valstybės turto objektus savivaldybės perima savivaldybės tarybos sprendimu. Priėmus Įstatymo projektą, šis įstatymas ir savivaldybės tarybos sprendimas perimti savivaldybės nuosavybėn priskirtą valstybės turtą būtų laikomas teisiniu pagrindu įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre registruoti savivaldybės nuosavybės teises į šį turtą. Nuosavybės teisės į Įstatymo projektu savivaldybių nuosavybėn priskirtą valstybės turtą, savivaldybėms pereitų nuo savivaldybės tarybos sprendimo perimti turtą savivaldybės nuosavybėn įsigaliojimo.
Įstatymo projekte iš savivaldybių nuosavybėn perimamo valstybės turto sąrašo išbrauktas turtas, kuris pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybių nuosavybėn neturėtų būti perduodamas Įstatyme bei Įstatymo projekte nustatyta tvarka (pavyzdžiui, valstybei priklausančios lėšos) ir turtas, kuris jau baigtas perduoti savivaldybių nuosavybėn. Įstatymo projekte naudojamos sąvokos atitinka kituose teisės aktuose apibrėžtas ir naudojamas sąvokas. Dėl pastatų (negyvenamosios paskirties), jų dalių ir atskirų patalpų, kuriuose yra savivaldybių institucijos arba kurie reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, bet nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybės bendra tvarka kreiptųsi į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją VĮ Turto banką. Laukiami siūlomų naujų nuostatų teigiami rezultatai:
1Atsisakius valstybės turto perdavimo–priėmimo aktų, sumažės valstybės ir savivaldybės institucijoms tenkanti administracinė našta;
2Sumažėjus valstybės turto objektų perėmimo savivaldybių nuosavybėn proceso dalyvių skaičiui, sutrumpės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn ir turto teisinei registracijai būtinų dokumentų rengimo trukmė;
3Valstybės institucijoms nereikės reguliariai rengti teisės aktų projektų valstybės turto perdavimo procedūrų galutiniam terminui pratęsti;
4Įstatymo projekto nuostatos aiškesnės, konkretesnės nei šiuo metu galiojančio Įstatymo ir suderintos su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Antruoju įstatymo projektu atliekamas redakcinio pobūdžio keitimas, kuriuo siekiama suderinti teisinio reguliavimo nuostatas.
Pasikeitus Įstatymo pavadinimui ir atsižvelgiant į galiojančią bendrą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio 1 dalį nurodant, kad savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja „valstybės turtu, kuris pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar neperimtas jų nuosavybėn. Jeigu savivaldybės atsisako perimti nuosavybėn joms priskirtą valstybės turtą, Vyriausybės nustatyta tvarka šis turtas gali būti perduotas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Pridedama numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcinio pobūdžio keitimas, minėto įstatymo keitimo projektas teikiamas kartu); panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 870 „Dėl Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 45 / 173 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentų formų patvirtinimo“. 10. Ar įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų neaprobuotų sąvokų Įstatymų projektuose nėra. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų įstatymų įgyvendinimas nereikalauja. 14.
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Savivaldybių nuosavybėn priskirtas valstybės turtas, turto perėmimas savivaldybės nuosavybėn. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-04-19 Nr. XIVP-1513 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) dėstomas nauja redakcija. Projektu atsisakoma galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, kad įstatyme nurodytas turtas perduodamas savivaldybėms priėmimo – perdavimo aktais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės pačios inventorizuotų valstybės joms perduotiną turtą, o savivaldybių tarybos priimtų sprendimus dėl turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn. Pažymėtina, kad valstybės institucijos faktiškai nedalyvautų valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn procese, neturėtų duomenų apie perduodamo savivaldybėms valstybės turto kiekį, vertę ir panašiai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekte dėstomame keičiamame įstatyme nėra išreiškiama valstybės valia dėl atitinkamo valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn, o tik siūloma reglamentuoti, kokia tvarka savivaldybės perima valstybės turtą. Svarstytina, ar projekte, neturėtų išlikti nuostatos dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybėms perduodant atitinkamą valstybės turtą, Vyriausybės įgalioti asmenys, prieš pasirašydami valstybės turto perdavimo – priėmimo aktus, kiekvienu atveju įvertina, ar perduodamas savivaldybėms turtas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, vykdytų Vyriausybės atstovai apskrityse.
Svarstytina, ar tokia kontrolės forma, įvertinus savivaldybių perimamo turto apimtis bei pakankamai didelį savivaldybių skaičių, būtų pakankama ir efektyvi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
principus. 2. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių nuosavybėn šiuo įstatymu perimami gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Atkreipiame dėmesį, kad Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, pagal Kelių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą visi vietinės reikšmės keliai yra savivaldybių nuosavybė. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas gatvės ir vietinės reikšmės keliai, kurie ,,faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų“, yra valstybės nuosavybė, ir tik, esant savivaldybės tarybų sprendimams, tokie keliai ir gatvės pereitų savivaldybių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėtomis Kelių įstatymo nuostatomis arba atitinkamai turėtų būti keičiamas Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Siekiant, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus, Įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas tik iki 1998 m. (1998 m. sausio 16 d. įsigaliojo Įstatymas) savivaldybių teritorijose buvęs valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas, kurį apskaito ir valdo ir /ar faktiškai valdo savivaldybės“.
Atsižvelgiant į tai, bei siekiant konkretumo ir tikslumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos ,,iki 1998 metų“ nereikėtų įrašyti ,,iki 1998 m. sausio 16 d.”. Tokiu atveju būtų aišku, iki kurios konkrečiai datos savivaldybių teritorijose sukurtas valstybės turtas būtų perduodamas savivaldybių nuosavybėn. 4. Projektu keičiamo įstatymo
dalyse siūloma reglamentuoti platesnį santykių ratą nei nurodoma straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas tikslintinas. 5. Projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,įgyvendinimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. 6. Projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, atkreipiame dėmesį, kad taškas keičiamo įstatymo 2 straipsnio pavadinimo pabaigoje neturėtų būti dedamas. 7. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-06-17 Nr. XIVP-1513(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, kad įstatyme nurodytas turtas perduodamas savivaldybėms priėmimo – perdavimo aktais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės pačios inventorizuotų valstybės joms perduotiną turtą, o savivaldybių tarybos priimtų sprendimus dėl turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn. Pažymėtina, kad nei viena valstybės institucija nedalyvautų valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn procese, neturėtų duomenų apie savivaldybių perimamo valstybės turto kiekį, vertę ir panašiai. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybėms perduodant atitinkamą valstybės turtą, Vyriausybės įgalioti asmenys, prieš pasirašydami valstybės turto perdavimo – priėmimo aktus, kiekvienu atveju įvertina, ar perduodamas savivaldybėms turtas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, vykdytų Vyriausybės atstovai apskrityse. Lietuvos Respublikoje yra 60 savivaldybių. Abejotina, ar tokia kontrolės forma, įvertinus savivaldybių perimamo turto apimtis bei pakankamai didelį savivaldybių skaičių, būtų pakankama ir efektyvi. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal 1997 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-746 6 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybėms buvo perduodamas tik toks valstybės turtas, apie kurį savivaldybė buvo pateikusi Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatytą informaciją.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėjo teisę sustabdyti ar nutraukti valstybei nuosavybės teise priklausančių turto perdavimą, jeigu paaiškėja, jog savivaldybės pateikė neteisingą informaciją ar suklastojo duomenis apie joms perduodamą turtą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (inter alia 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatyta valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimai). Pažymėtina, kad projekte valstybės turto perdavimo savivaldybėms procedūrų nėra numatyta, savivaldybės savo nuožiūra galėtų perimti vieną ar kitą keičiamame įstatyme nurodytą valstybės turtą, o apie perimtą turtą net neturėtų pareigos informuoti atitinkamas valstybės institucijas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, o keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyti papildomi valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn kontrolės mechanizmai, pavyzdžiui, tokie, kurie buvo nustatyti 1997 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-746 6 straipsnyje, taip pat valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarka, o ne vien tik vienašališkas savivaldybės tarybos sprendimas dėl valstybės turto perėmimo. 2. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – „2022 m. liepos 1 d.“ yra reali. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-05-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos kanclerė Sigita Vasiljevaitė, Aplinkos ministerijos Valstybės turto ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Dovilė Montvilaitė, Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Justina Maslinskaitė, Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė Daiva Kerekeš, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, VĮ Registrų centro Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus vyr. teisininkė Giedrė Ledienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-19
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuosavybėn įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) dėstomas nauja redakcija. Projektu atsisakoma galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, kad įstatyme nurodytas turtas perduodamas savivaldybėms priėmimo – perdavimo aktais.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės pačios inventorizuotų valstybės joms perduotiną turtą, o savivaldybių tarybos priimtų sprendimus dėl turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn. Pažymėtina, kad valstybės institucijos faktiškai nedalyvautų valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn procese, neturėtų duomenų apie perduodamo savivaldybėms valstybės turto kiekį, vertę ir panašiai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekte dėstomame keičiamame įstatyme nėra išreiškiama valstybės valia dėl atitinkamo valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn, o tik siūloma reglamentuoti, kokia tvarka savivaldybės perima valstybės turtą. Svarstytina, ar projekte, neturėtų išlikti nuostatos dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybėms perduodant atitinkamą valstybės turtą, Vyriausybės įgalioti asmenys, prieš pasirašydami valstybės turto perdavimo – priėmimo aktus, kiekvienu atveju įvertina, ar perduodamas savivaldybėms turtas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, vykdytų Vyriausybės atstovai apskrityse. Svarstytina, ar tokia kontrolės forma, įvertinus savivaldybių perimamo turto apimtis bei pakankamai didelį savivaldybių skaičių, būtų pakankama ir efektyvi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-19
12 2.
Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių nuosavybėn šiuo įstatymu perimami gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Atkreipiame dėmesį, kad Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, pagal Kelių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą visi vietinės reikšmės keliai yra savivaldybių nuosavybė. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas gatvės ir vietinės reikšmės keliai, kurie ,,faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų“, yra valstybės nuosavybė, ir tik, esant savivaldybės tarybų sprendimams, tokie keliai ir gatvės pereitų savivaldybių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėtomis Kelių įstatymo nuostatomis arba atitinkamai turėtų būti keičiamas Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-19
2
3Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Siekiant,
kad teisinis reguliavimas būtų aiškus, Įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas tik iki 1998 m. (1998 m. sausio 16 d. įsigaliojo Įstatymas) savivaldybių teritorijose buvęs valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas, kurį apskaito ir valdo ir /ar faktiškai valdo savivaldybės“. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant konkretumo ir tikslumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos ,,iki 1998 metų“ nereikėtų įrašyti ,,iki 1998 m. sausio 16 d.”. Tokiu atveju būtų aišku, iki kurios konkrečiai datos savivaldybių teritorijose sukurtas valstybės turtas būtų perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-19
4.
Projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, nes straipsnio 1-4 dalyse siūloma reglamentuoti platesnį santykių ratą nei nurodoma straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas tikslintinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-19
atkreipiame dėmesį, kad taškas keičiamo įstatymo 2 straipsnio pavadinimo pabaigoje neturėtų būti dedamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti Argumentai: 2022-05-10 pateikta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-3998. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-06 * Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su <...> Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1513 (nauja redakcija), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII‑729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1514 <...> ir informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų šiems teisės aktų projektams neturi.
<...>
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-05-10 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymais, atliko Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1513 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1513) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1514 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1514) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Dėl Projekto Nr. XIVP-1513 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas:
neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir /ar pasiūlymai: Priešingai nei nustatyta galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme (toliau – Įstatymas), Projektu nenumatomas joks valstybinės kontrolės dėl valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn mechanizmas. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad pagal Projektą savivaldybės nuosavybėn gali perimti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantį valstybės turtą (pavyzdžiui: turtą, kuris faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų), o sprendimus dėl valstybinio turto (apie kurį, be to, valstybės institucijos gali nežinoti) vienašališkai priims savivaldybės tarybos.
Tačiau iš Projekto nėra aišku kaip ir kas užtikrins, kad įgyvendinant Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą bus perimamas tik toks nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybės turtas. Nors Projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad „kaip laikomasi priimto Įstatymo projekto prižiūrėtų Vyriausybės atstovai“, Specialiųjų tyrimų tarnyba abejoja, ar minėta valstybės institucija visais atvejais užtikrins valstybės turto perėmimo procedūrų vykdymo priežiūrą pilna apimtimi (pavyzdžiui: visais atvejais patikrins perimamo valstybės turto atitiktį Projektu siūlomo įstatymo kriterijams). Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad svarstytina, ar Projektas neturėtų būti tobulinamas. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
<...>
Atlikusi Projektų antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad Projektais Nr. XIVP-1513 ir Nr. XIVP-1514 siūlomas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ta apimtimi, kad nereglamentuoja su savivaldybių sprendimais (dėl atsisakymo perimti savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą, kuris pagal įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei) susijusių klausimų. Antikorupciniu požiūriu tokia situacija vertintina kaip ydinga, kadangi atskirais atvejais galimai sudarytų sąlygas nesąžiningam elgesiui (valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu neprisiimant su tuo susijusių pareigų) ir galimai neužtikrintų Turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų įgyvendinimo. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nebus pasiekta esminio pokyčio siekiant iš naujo sureguliuoti iki 1998 m. savivaldybių teritorijose buvusio valstybei nuosavybės teise priklausiusio turto, kurį apskaito ir (ar) faktiškai valdo savivaldybės, perėmimo ir kitus su perėmimu susijusius procesus, nes naujoje redakcijoje eliminuojamas valstybės – tikrojo turto savininko – vaidmuo, tuo tarpu Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą turi būti numatytos turtą perduodančios institucijos, jų įgaliojimai, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka, taip pat nelieka datos – momento laike – iki kada turtas turi būti perduotas, nenumatyta reali turto perėmimo proceso kontrolė, nes Vyriausybės atstovų įstaiga neturi poveikio priemonių kontroliuoti savivaldybių taryboms perduotino turto perėmimo, ir nelieka subjekto, atsakingo už perėmimo dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą, ko pasekoje turto perdavimo procesas gali vykti tik dar vangiau, nes jis taps visiškai neapibrėžtas ir nekontroliuojamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra būtina tobulinti dabartinį teisinį iki šiol nebaigto perduoti valstybės turto perdavimo proceso reglamentavimą, identifikuoti, kiek ir kokio yra valstybės perduotino turto, surinkti patikimus duomenis apie tokio perduotino turto būklę ir jo vertę, išgryninti baigtinį perduodamo turto sąrašą ir nustatyti tiek skatinamąsias, tiek sankcionuojančias priemones, užtikrinsiančias, kad turto perdavimo procesas vyktų sparčiau ir būtų užbaigtas, siūlyti Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1513 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zigmantas Balčytis. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja (ES) Eglė Jonevičienė)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-19)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldybių nuosavybėn įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) dėstomas nauja redakcija. Projektu atsisakoma galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, kad įstatyme nurodytas turtas perduodamas savivaldybėms priėmimo – perdavimo aktais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės pačios inventorizuotų valstybės joms perduotiną turtą, o savivaldybių tarybos priimtų sprendimus dėl turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn. Pažymėtina, kad valstybės institucijos faktiškai nedalyvautų valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn procese, neturėtų duomenų apie perduodamo savivaldybėms valstybės turto kiekį, vertę ir panašiai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekte dėstomame keičiamame įstatyme nėra išreiškiama valstybės valia dėl atitinkamo valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn, o tik siūloma reglamentuoti, kokia tvarka savivaldybės perima valstybės turtą. Svarstytina, ar projekte, neturėtų išlikti nuostatos dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybėms perduodant atitinkamą valstybės turtą, Vyriausybės įgalioti asmenys, prieš pasirašydami valstybės turto perdavimo – priėmimo aktus, kiekvienu atveju įvertina, ar perduodamas savivaldybėms turtas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, vykdytų Vyriausybės atstovai apskrityse. Svarstytina, ar tokia kontrolės forma, įvertinus savivaldybių perimamo turto apimtis bei pakankamai didelį savivaldybių skaičių, būtų pakankama ir efektyvi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-19) 1(3)
nustatyti, kad savivaldybių nuosavybėn šiuo įstatymu perimami gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Atkreipiame dėmesį, kad Kelių įstatymo 4 straipsnio
nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, pagal Kelių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą visi vietinės reikšmės keliai yra savivaldybių nuosavybė. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas gatvės ir vietinės reikšmės keliai, kurie ,,faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų“, yra valstybės nuosavybė, ir tik, esant savivaldybės tarybų sprendimams, tokie keliai ir gatvės pereitų savivaldybių nuosavybėn.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėtomis Kelių įstatymo nuostatomis arba atitinkamai turėtų būti keičiamas Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-19) 1(3)
teisinis reguliavimas būtų aiškus, Įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas tik iki 1998 m. (1998 m. sausio 16 d. įsigaliojo Įstatymas) savivaldybių teritorijose buvęs valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas, kurį apskaito ir valdo ir /ar faktiškai valdo savivaldybės“. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant konkretumo ir tikslumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos ,,iki 1998 metų“ nereikėtų įrašyti ,,iki 1998 m. sausio 16 d.”. Tokiu atveju būtų aišku, iki kurios konkrečiai datos savivaldybių teritorijose sukurtas valstybės turtas būtų perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-19) 1(4)
straipsnio turiniu, nes straipsnio 1-4 dalyse siūloma reglamentuoti platesnį santykių ratą nei nurodoma straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas tikslintinas. Pritarti. Projekto iniciatorius Aplinkos ministerija siūlo tokį 4 straipsnio pavadinimą: „Savivaldybių nuosavybėn perimamo turto įgijimas ir registracija“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-19)2
įrašytinas žodis ,,taikymas“. Pritarti. 6.
kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-19)2
dėmesį, kad taškas keičiamo įstatymo 2 straipsnio pavadinimo pabaigoje neturėtų būti dedamas. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2022-04-19)
nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Atsižvelgti. LR specialiųjų tyrimų tarnybos išvada pateikta. 8. LR specialiųjų tyrimų tarnyba (2022-05-10, Nr. 4-01-3998)111 Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Dėl Projekto Nr. XIVP-1513 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas:
antikorupcinių pastabų ir /ar pasiūlymų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir /ar pasiūlymai: Priešingai nei nustatyta galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme (toliau – Įstatymas), Projektu nenumatomas joks valstybinės kontrolės dėl valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn mechanizmas. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad pagal Projektą savivaldybės nuosavybėn gali perimti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantį valstybės turtą (pavyzdžiui: turtą, kuris faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų), o sprendimus dėl valstybinio turto (apie kurį, be to, valstybės institucijos gali nežinoti) vienašališkai priims savivaldybės tarybos. Tačiau iš Projekto nėra aišku kaip ir kas užtikrins, kad įgyvendinant Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą bus perimamas tik toks nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybės turtas.
Nors Projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad „kaip laikomasi priimto Įstatymo projekto prižiūrėtų Vyriausybės atstovai“, Specialiųjų tyrimų tarnyba abejoja, ar minėta valstybės institucija visais atvejais užtikrins valstybės turto perėmimo procedūrų vykdymo priežiūrą pilna apimtimi (pavyzdžiui: visais atvejais patikrins perimamo valstybės turto atitiktį Projektu siūlomo įstatymo kriterijams). Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad svarstytina, ar Projektas neturėtų būti tobulinamas. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikusi Projektų antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad Projektais Nr. XIVP-1513 ir Nr. XIVP-1514 siūlomas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ta apimtimi, kad nereglamentuoja su savivaldybių sprendimais (dėl atsisakymo perimti savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą, kuris pagal įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei) susijusių klausimų. Antikorupciniu požiūriu tokia situacija vertintina kaip ydinga, kadangi atskirais atvejais galimai sudarytų sąlygas nesąžiningam elgesiui (valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu neprisiimant su tuo susijusių pareigų) ir galimai neužtikrintų Turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų įgyvendinimo. Atsižvelgti. Pritarti. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2022-05-05 raštas Nr.:(20)-SD-297) * Pastabų ir pasiūlymų šiam teisės akto projektui neturi. Atsižvelgti. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-1513;
Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
2022-05-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos kanclerė Sigita Vasiljevaitė, Aplinkos ministerijos Valstybės turto ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Dovilė Montvilaitė, Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Justina Maslinskaitė, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjas Vaclovas Medišauskas, Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas, Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse Julius Arlauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, VĮ Registrų centro Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji teisininkė Giedrė Ledienė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-191 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuosavybėn įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) dėstomas nauja redakcija. Projektu atsisakoma galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, kad įstatyme nurodytas turtas perduodamas savivaldybėms priėmimo – perdavimo aktais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės pačios inventorizuotų valstybės joms perduotiną turtą, o savivaldybių tarybos priimtų sprendimus dėl turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn. Pažymėtina, kad valstybės institucijos faktiškai nedalyvautų valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn procese, neturėtų duomenų apie perduodamo savivaldybėms valstybės turto kiekį, vertę ir panašiai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekte dėstomame keičiamame įstatyme nėra išreiškiama valstybės valia dėl atitinkamo valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn, o tik siūloma reglamentuoti, kokia tvarka savivaldybės perima valstybės turtą. Svarstytina, ar projekte, neturėtų išlikti nuostatos dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybėms perduodant atitinkamą valstybės turtą, Vyriausybės įgalioti asmenys, prieš pasirašydami valstybės turto perdavimo – priėmimo aktus, kiekvienu atveju įvertina, ar perduodamas savivaldybėms turtas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, vykdytų Vyriausybės atstovai apskrityse.
Svarstytina, ar tokia kontrolės forma, įvertinus savivaldybių perimamo turto apimtis bei pakankamai didelį savivaldybių skaičių, būtų pakankama ir efektyvi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Nepritarti Pažymėtina, kad valstybės valia dėl atitinkamo valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn išreikšta įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytas „savivaldybių nuosavybėn šiuo įstatymu perimamas“ valstybės turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių nuosavybėn perimamas valstybės turtas yra savivaldybių apskaitoje registruotas ir valdomas arba faktiškai valdomas iki perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, kad už turto perdavimui reikalingų dokumentų parengimą ir juose nurodytos informacijos teisingumą atsako pačios savivaldybės, daroma išvada, kad įstatymu savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo–priėmimo aktų pasirašymas yra tik formalus veiksmas, sukuriantis institucijoms papildomą administracinę naštą ir ilginantis valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn procesą. Priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę įgyvendintų Vyriausybės atstovai, kuriems Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi priskirta atlikti savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
perimami gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
Atkreipiame dėmesį, kad Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, pagal Kelių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą visi vietinės reikšmės keliai yra savivaldybių nuosavybė. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas gatvės ir vietinės reikšmės keliai, kurie ,,faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų“, yra valstybės nuosavybė, ir tik, esant savivaldybės tarybų sprendimams, tokie keliai ir gatvės pereitų savivaldybių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėtomis Kelių įstatymo nuostatomis arba atitinkamai turėtų būti keičiamas Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Pritarti iš dalies Kelių įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kad visi vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms nėra pakankamas pagrindas įregistruoti šio turto daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, nes savivaldybės neturi jų nutiesimą ar perėmimą savivaldybių nuosavybėn patvirtinančių dokumentų, kurie turi būti pateikti VĮ Registrų centrui kartu su prašymu įregistruoti juridinį faktą. Šis įstatymas ir jo pagrindu priimtas savivaldybės tarybos sprendimas perimti savivaldybės nuosavybėn priskirtą turtą būtų pripažįstami teisiniu pagrindu įstatymų nustatyta tvarka registruoti turtą Nekilnojamojo turto registre. Siūlome pagal Kelių įstatymą patikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes Kelių įstatyme numatyta, kad vietinės reikšmės keliai gali būti viešieji ir vidaus. Šis įstatymas turėtų apimti tik viešuosius vietinės reikšmės kelius. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gatvės ir vietinės reikšmės viešieji keliai;“.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
,,Siekiant, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus, Įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas tik iki 1998 m. (1998 m. sausio 16 d. įsigaliojo Įstatymas) savivaldybių teritorijose buvęs valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas, kurį apskaito ir valdo ir /ar faktiškai valdo savivaldybės“. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant konkretumo ir tikslumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos ,,iki 1998 metų“ nereikėtų įrašyti ,,iki 1998 m. sausio 16 d.”. Tokiu atveju būtų aišku, iki kurios konkrečiai datos savivaldybių teritorijose sukurtas valstybės turtas būtų perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Nepritarti Pažymėtina, kad dienos tikslumu praktiškai neįmanoma nustatyti, kada savivaldybių teritorijose atsirado vienas ar kitas objektas. Kadastriniai matavimai yra pagrindinis dokumentas nustatant nekilnojamojo turto objektų statybos laikotarpį, kuris paprastai nurodomas tiesiog metais. Atsižvelgiant į šį faktą, manytina, kad netikslinga įstatyme numatyti konkrečią datą su mėnesiu ir diena. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, nes straipsnio 1-4 dalyse siūloma reglamentuoti platesnį santykių ratą nei nurodoma straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas tikslintinas. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vietoj žodžio ,,įgyvendinimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-04-192 6.
Projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, atkreipiame dėmesį, kad taškas keičiamo įstatymo 2 straipsnio pavadinimo pabaigoje neturėtų būti dedamas. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą (žr. išvados 4 d. „4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:“ 1 p.)
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-06 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstomais įstatymų projektais: Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1513 (nauja redakcija), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII‑729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu
pasiūlymų šiems teisės aktų projektams neturi. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-05-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymais, atliko Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1513 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1513) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1514 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1514) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Dėl Projekto Nr. XIVP-1513 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas:
neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir /ar pasiūlymai: Priešingai nei nustatyta galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme (toliau – Įstatymas), Projektu nenumatomas joks valstybinės kontrolės dėl valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn mechanizmas. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad pagal Projektą savivaldybės nuosavybėn gali perimti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantį valstybės turtą (pavyzdžiui: turtą, kuris faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų), o sprendimus dėl valstybinio turto (apie kurį, be to, valstybės institucijos gali nežinoti) vienašališkai priims savivaldybės tarybos.
Tačiau iš Projekto nėra aišku kaip ir kas užtikrins, kad įgyvendinant Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą bus perimamas tik toks nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybės turtas. Nors Projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad „kaip laikomasi priimto Įstatymo projekto prižiūrėtų Vyriausybės atstovai“, Specialiųjų tyrimų tarnyba abejoja, ar minėta valstybės institucija visais atvejais užtikrins valstybės turto perėmimo procedūrų vykdymo priežiūrą pilna apimtimi (pavyzdžiui: visais atvejais patikrins perimamo valstybės turto atitiktį Projektu siūlomo įstatymo kriterijams). Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad svarstytina, ar Projektas neturėtų būti tobulinamas. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
[...]
Atlikusi Projektų antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad Projektais Nr. XIVP-1513 ir Nr. XIVP-1514 siūlomas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ta apimtimi, kad nereglamentuoja su savivaldybių sprendimais (dėl atsisakymo perimti savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą, kuris pagal įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei) susijusių klausimų. Antikorupciniu požiūriu tokia situacija vertintina kaip ydinga, kadangi atskirais atvejais galimai sudarytų sąlygas nesąžiningam elgesiui (valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu neprisiimant su tuo susijusių pareigų) ir galimai neužtikrintų Turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų įgyvendinimo.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą už turto perdavimui reikalingų dokumentų parengimą ir juose nurodytos informacijos teisingumą atsako pačios savivaldybės, daroma išvada, kad įstatymu savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo–priėmimo aktų pasirašymas yra tik formalus veiksmas, nes Vyriausybės įgalioti asmenys neturi jokių papildomų duomenų apie šį turtą ar jo vertę ir vadovaujasi savivaldybių pateikta informacija. Priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę įgyvendintų Vyriausybės atstovai, kurių įgaliojimų įgyvendinimas išskirtinai susijęs tik su savivaldybių tarybų sprendimų teisėtumo priežiūra. Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, prižiūri savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos. Daroma išvada, kad įstatymo vykdymo kontrolė būtų pakankama. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1 Argumentai: Siūloma tiksliau apibrėžti savivaldybių nuosavybėn perimamo valstybės turto kriterijus. Iš pateiktos formuluotės neaišku, koks turtas perimamas savivaldybių nuosavybėn – ar jis gali būti registruotas apskaitoje ir faktiškai valdomas, ar turtas gali būti neregistruotas apskaitoje, bet faktiškai valdomas ir pan., todėl siūlome nustatyti, kad galimi du variantai: 1) turtas yra registruotas apskaitoje ir valdomas; arba
2) turtą faktiškai valdo savivaldybė (nors jis ir nėra registruotas apskaitoje ar valdomas pagal teisės aktus). Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybių nuosavybėn šiuo įstatymu perimamas
šis savivaldybių apskaitoje registruotas ir valdomas ir (ar) arba savivaldybių faktiškai valdomas valstybės turtas:
1) neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys;
2) gatvės ir vietinės reikšmės viešieji keliai;
3) gyvenamųjų vietovių apšvietimo tinklai, statiniai ir įrenginiai;
4) vandens telkinių statiniai ir įrenginiai;
5) vandenvietės, vandentiekio lauko inžinerinis tinklas, vandens siurbimo stotys ir valymo įrenginiai, nuotekų tinklai;
6) upių krantinės, jų įrenginiai, tėkmės reguliavimo statiniai;
7) paplūdimiuose esantys statiniai ir įrenginiai, skęstančiųjų gelbėjimo stotys ir postai;
8) kapinėse esantys pastatai, statiniai ir įrenginiai;
9) paminklai, skulptūros, fontanai, memorialiniai akmenys;
10) katilinės ir šilumos tinklai;
11) sporto statiniai ir įrenginiai.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Andrius
Bagdonas – pavaduojantis Simoną Gentvilą, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-191 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldybių nuosavybėn įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) dėstomas nauja redakcija. Projektu atsisakoma galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, kad įstatyme nurodytas turtas perduodamas savivaldybėms priėmimo – perdavimo aktais. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės pačios inventorizuotų valstybės joms perduotiną turtą, o savivaldybių tarybos priimtų sprendimus dėl turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn. Pažymėtina, kad valstybės institucijos faktiškai nedalyvautų valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn procese, neturėtų duomenų apie perduodamo savivaldybėms valstybės turto kiekį, vertę ir panašiai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekte dėstomame keičiamame įstatyme nėra išreiškiama valstybės valia dėl atitinkamo valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn, o tik siūloma reglamentuoti, kokia tvarka savivaldybės perima valstybės turtą. Svarstytina, ar projekte, neturėtų išlikti nuostatos dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybėms perduodant atitinkamą valstybės turtą, Vyriausybės įgalioti asmenys, prieš pasirašydami valstybės turto perdavimo – priėmimo aktus, kiekvienu atveju įvertina, ar perduodamas savivaldybėms turtas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, vykdytų Vyriausybės atstovai apskrityse. Svarstytina, ar tokia kontrolės forma, įvertinus savivaldybių perimamo turto apimtis bei pakankamai didelį savivaldybių skaičių, būtų pakankama ir efektyvi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Spręsti pagrindiniame komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
nustatyti, kad savivaldybių nuosavybėn šiuo įstatymu perimami gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Atkreipiame dėmesį, kad Kelių įstatymo 4 straipsnio
nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, pagal Kelių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą visi vietinės reikšmės keliai yra savivaldybių nuosavybė. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas gatvės ir vietinės reikšmės keliai, kurie ,,faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų“, yra valstybės nuosavybė, ir tik, esant savivaldybės tarybų sprendimams, tokie keliai ir gatvės pereitų savivaldybių nuosavybėn.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėtomis Kelių įstatymo nuostatomis arba atitinkamai turėtų būti keičiamas Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Spręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisinis reguliavimas būtų aiškus, Įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas tik iki 1998 m. (1998 m. sausio 16 d. įsigaliojo Įstatymas) savivaldybių teritorijose buvęs valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas, kurį apskaito ir valdo ir /ar faktiškai valdo savivaldybės“. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant konkretumo ir tikslumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos ,,iki 1998 metų“ nereikėtų įrašyti ,,iki 1998 m. sausio 16 d.”. Tokiu atveju būtų aišku, iki kurios konkrečiai datos savivaldybių teritorijose sukurtas valstybės turtas būtų perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio turiniu, nes straipsnio 1-4 dalyse siūloma reglamentuoti platesnį santykių ratą nei nurodoma straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas tikslintinas.] Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytinas žodis ,,taikymas“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-192 6.
Projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, atkreipiame dėmesį, kad taškas keičiamo įstatymo 2 straipsnio pavadinimo pabaigoje neturėtų būti dedamas. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Atsižvelgti. LR specialiųjų tyrimų tarnybos išvada pateikta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-06 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstomais įstatymų projektais: Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1513 (nauja redakcija), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII‑729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1514 [...] ir informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų šiems teisės aktų projektams neturi. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-05-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymais, atliko Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1513 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1513) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1514 (toliau – Projektas Nr. XIVP-1514) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Dėl Projekto Nr. XIVP-1513 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas:
neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir /ar pasiūlymai: Priešingai nei nustatyta galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme (toliau – Įstatymas), Projektu nenumatomas joks valstybinės kontrolės dėl valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn mechanizmas. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad pagal Projektą savivaldybės nuosavybėn gali perimti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantį valstybės turtą (pavyzdžiui: turtą, kuris faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų), o sprendimus dėl valstybinio turto (apie kurį, be to, valstybės institucijos gali nežinoti) vienašališkai priims savivaldybės tarybos.
Tačiau iš Projekto nėra aišku kaip ir kas užtikrins, kad įgyvendinant Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą bus perimamas tik toks nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybės turtas. Nors Projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad „kaip laikomasi priimto Įstatymo projekto prižiūrėtų Vyriausybės atstovai“, Specialiųjų tyrimų tarnyba abejoja, ar minėta valstybės institucija visais atvejais užtikrins valstybės turto perėmimo procedūrų vykdymo priežiūrą pilna apimtimi (pavyzdžiui: visais atvejais patikrins perimamo valstybės turto atitiktį Projektu siūlomo įstatymo kriterijams). Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad svarstytina, ar Projektas neturėtų būti tobulinamas. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.
[...]
Atlikusi Projektų antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad Projektais Nr. XIVP-1513 ir Nr. XIVP-1514 siūlomas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ta apimtimi, kad nereglamentuoja su savivaldybių sprendimais (dėl atsisakymo perimti savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą, kuris pagal įstatymą priskirtas savivaldybių nuosavybei) susijusių klausimų. Antikorupciniu požiūriu tokia situacija vertintina kaip ydinga, kadangi atskirais atvejais galimai sudarytų sąlygas nesąžiningam elgesiui (valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtu neprisiimant su tuo susijusių pareigų) ir galimai neužtikrintų Turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo principų įgyvendinimo. Spręsti pagrindiniame komitete. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1513. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
DĖL
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos: kanclerė Sigita Vasiljevaitė; patarėja Justina Maslinskaitė, vedėja Dovilė Montvilaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-191
turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas (toliau – keičiamas įstatymas) dėstomas nauja redakcija. Projektu atsisakoma galiojančio keičiamo įstatymo nuostatų, kad įstatyme nurodytas turtas perduodamas savivaldybėms priėmimo
Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekte dėstomame keičiamame įstatyme nėra išreiškiama valstybės valia dėl atitinkamo valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn, o tik siūloma reglamentuoti, kokia tvarka savivaldybės perima valstybės turtą. Svarstytina, ar projekte, neturėtų išlikti nuostatos dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybėms perduodant atitinkamą valstybės turtą, Vyriausybės įgalioti asmenys, prieš pasirašydami valstybės turto perdavimo – priėmimo aktus, kiekvienu atveju įvertina, ar perduodamas savivaldybėms turtas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, jo vykdymo kontrolę, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, vykdytų Vyriausybės atstovai apskrityse. Svarstytina, ar tokia kontrolės forma, įvertinus savivaldybių perimamo turto apimtis bei pakankamai didelį savivaldybių skaičių, būtų pakankama ir efektyvi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Nepritarti. Pažymėtina, kad valstybės valia perduoti įstatymo projekte nurodytą turtą savivaldybėms aiškiai išreiškiama Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytas savivaldybių nuosavybėn priskiriamas turtas, be to, reglamentuojamas savivaldybių nuosavybės teisių įgijimas į minėtą valstybės turtą.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės taip pat pačios inventorizuoja ir priima sprendimus savo apskaitose registruoti įstatymu joms priskirtą valstybės turtą, atlieka jo kadastrinius matavimus, rengia turto perdavimo–priėmimo aktus ir Aplinkos ministerijai teikia visą su perimamu turtu susijusią informaciją. Ministerija (ar kuri nors kita valstybės institucija) jokių papildomų duomenų apie šį turtą ar jo vertę neturi ir vadovaujasi savivaldybių pateikta informacija, todėl perdavimo–priėmimo aktų pasirašymas yra daugiau techninė funkcija. Įvertinus papildomų rizikų dėl turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn atsiradimo tikimybę, įstatymo projekte numatyti papildomi perimamam turtui taikomi kriterijai, dar labiau sukonkretinantys turto perėmimo sąlygas. Manome, kad tokiu atveju ex post kontrolė, kurią vykdytų Vyriausybės atstovai, būtų pakankama. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-19312
straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių nuosavybėn šiuo įstatymu perimami gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Atkreipiame dėmesį, kad Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Taigi, pagal Kelių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą visi vietinės reikšmės keliai yra savivaldybių nuosavybė. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas gatvės ir vietinės reikšmės keliai, kurie ,,faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų“, yra valstybės nuosavybė, ir tik, esant savivaldybės tarybų sprendimams, tokie keliai ir gatvės pereitų savivaldybių nuosavybėn.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėtomis Kelių įstatymo nuostatomis arba atitinkamai turėtų būti keičiamas Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas. Nepritarti. Įstatymo projektu savivaldybių nuosavybėn priskirti tik iki 1998 m. nutiesti vietinės reikšmės keliai ir gatvės. Iki nepriklausomybės atgavimo ir dar kurį laiką po to Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta tik valstybės nuosavybės teisė. Visas iki tol sukurtas turtas, jei jis nebuvo kam nors perduotas, iki šiol yra laikomas valstybės nuosavybe. Šiuo principu savo praktikoje vadovaujasi ir teismai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projektą savivaldybių nuosavybėn perimami vietinės reikšmės keliai ir gatvės teisiškai vis dar yra valstybės nuosavybė. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje vietinės reikšmės keliai ir gatvės taip pat įtraukti į savivaldybių nuosavybėn perduotino turto sąrašą ir sudaro didelę dalį savivaldybėms perdavimo–priėmimo aktais perduodamo turto. Nors Kelių įstatyme nurodyta, kad visi vietinės reikšmės keliai ir gatvės yra savivaldybių nuosavybė, faktiškai savivaldybės negali įregistruoti nuosavybės teisių į įstatymo projekte nurodytus kelius ir gatves, nes neturi jų nutiesimą ar perėmimą savivaldybių nuosavybėn patvirtinančių dokumentų, kurie turi būti pateikti VĮ Registrų centrui kartu su prašymu įregistruoti juridinį faktą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sudaryti sąlygas savivaldybėms įregistruoti savivaldybių nuosavybės teises į iki 1998 m. nutiestus vietinės reikšmės kelius ir gatves, šie objektai įtraukti į įstatymo projekte nurodytą savivaldybių nuosavybėn priskiriamo valstybės turto sąrašą. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-1932
nurodyta, kad ,,Siekiant, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus, Įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad savivaldybių nuosavybėn perduodamas tik iki
buvęs valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas, kurį apskaito ir valdo ir /ar faktiškai valdo savivaldybės“. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant konkretumo ir tikslumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos ,,iki 1998 metų“ nereikėtų įrašyti ,,iki 1998 m. sausio 16 d.”. Tokiu atveju būtų aišku, iki kurios konkrečiai datos savivaldybių teritorijose sukurtas valstybės turtas būtų perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Nepritarti. Pažymėtina, kad absoliučios daugumos savivaldybių nuosavybėn įstatymo projektu priskiriamo turto dokumentai (statybos ir kiti) iki šių dienų neišliko, todėl dienos tikslumu nustatyti, kada savivaldybių teritorijose atsirado vienas ar kitas objektas, faktiškai beveik neįmanoma. Ar nekilnojamojo turto objektai atitinkamu laikotarpiu jau buvo savivaldybių teritorijose paprastai sprendžiama iš jų statybos metų. Nekilnojamojo turto objektų statybos laikotarpį nustato matininkai, atlikdami to turto kadastrinius matavimus, tačiau data yra apytikslė, paprastai nurodoma tiesiog metais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad netikslinga įstatyme numatyti konkrečią datą (su mėnesiu ir diena). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-194
straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu, nes straipsnio 1-4 dalyse siūloma reglamentuoti platesnį santykių ratą nei nurodoma straipsnio pavadinime. Atsižvelgus į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas tikslintinas. Pritarti.
Pritarti. Atsižvelgiant į pastabą, siūlytina 4 straipsnio pavadinimą tikslinti į „Savivaldybių nuosavybėn perimamo turto įgijimas ir registracija“ Savivaldybių nuosavybėn perimamo turto įgijimo momentas . 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-192
vietoj žodžio ,,įgyvendinimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-192
technikos požiūriu, atkreipiame dėmesį, kad taškas keičiamo įstatymo 2 straipsnio pavadinimo pabaigoje neturėtų būti dedamas. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-19
nereikėtų prašyti atlikti projekto antikorupcinio vertinimo. Atsižvelgti Pažymėtina, kad įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas yra atliktas projektą rengusio viešojo administravimo subjekto (atliko Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius), kaip to reikalaujama Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vertinimo metu korupcijos rizikų nenustatyta. Projekto nuostatos yra aiškios, numatytos procedūros yra būtinos, nustatyta išsami jų taikymo tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvada gauta, jį įvertinta ir suderinta su išvados autoriais (STT). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba, 2022-05-10 Dėl Projekto Nr. XIVP-1513 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas:
pasiūlymų neturime. 2.
pasiūlymai: Priešingai nei nustatyta galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme (toliau – Įstatymas), Projektu nenumatomas joks valstybinės kontrolės dėl valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn mechanizmas. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad pagal Projektą savivaldybės nuosavybėn gali perimti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantį valstybės turtą (pavyzdžiui: turtą, kuris faktiškai buvo savivaldybių teritorijose iki 1998 metų), o sprendimus dėl valstybinio turto (apie kurį, be to, valstybės institucijos gali nežinoti) vienašališkai priims savivaldybės tarybos. Tačiau iš Projekto nėra aišku kaip ir kas užtikrins, kad įgyvendinant Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą bus perimamas tik toks nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybės turtas. Nors Projekto aiškinamajame rašte ir nurodoma, kad „kaip laikomasi priimto Įstatymo projekto prižiūrėtų Vyriausybės atstovai“, Specialiųjų tyrimų tarnyba abejoja, ar minėta valstybės institucija visais atvejais užtikrins valstybės turto perėmimo procedūrų vykdymo priežiūrą pilna apimtimi (pavyzdžiui: visais atvejais patikrins perimamo valstybės turto atitiktį Projektu siūlomo įstatymo kriterijams). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą manytume, kad Projektas (arba Projektas Nr. XIVP-1513) turėtų būti tobulinamas atskleidžiant su savivaldybės atsisakymu perimti nuosavybėn joms priskirtą valstybės turtą susijusį teisinį reglamentavimą. 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepritarti. Tikrinimas ar savivaldybės laikosi įstatymų ir ar jų priimti teisės aktai neprieštarauja įstatymams priskiriamas Vyriausybės atstovų kompetencijai. Vyriausybės atstovai savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka vadovaudamiesi specialiuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu.
Siūlomas įstatymo projektas nesukuria naujų pareigų minėtai institucijai, todėl punktas, nurodantis, kad savivaldybių tarybų priimtų sprendimų atitikimą įstatymui tikrins Vyriausybės atstovai, būtų laikytinas pertekline teisės norma. Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiu bendruoju reguliavimu, savivaldybių kontrolę taip pat vykdo savivaldybių kontrolieriai, Valstybės kontrolė, todėl egzistuojantis priežiūros mechanizmas yra pakankamas tinkamai įstatymo projekto įgyvendinimo kontrolei užtikrinti. Naujo valstybės turto perėmimo procedūrų vykdymo priežiūros mechanizmo kūrimas arba šių procedūrų vykdymo priežiūros priskyrimas dar vienai valstybinei institucijai kaip papildoma funkcija, sukurtų neproporcingą siekiamam tikslui administracinę naštą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-05-12 Pritarti iniciatorių pateiktam Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-1513;
įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. Visi pasiūlymai ir pastabos įvertinti. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-05-113 iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1513 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.
Argumentai: Siūloma tiksliau apibrėžti savivaldybių nuosavybėn perimamo valstybės turto kriterijus. Iš pateiktos formuluotės neaišku, koks turtas perimamas savivaldybių nuosavybėn – ar jis gali būti registruotas apskaitoje ir faktiškai valdomas, ar turtas gali būti neregistruotas apskaitoje, bet faktiškai valdomas ir pan., todėl siūlome nustatyti, kad galimi du variantai: 1) turtas yra registruotas apskaitoje ir valdomas; arba
2) turtą faktiškai valdo savivaldybė (nors jis ir nėra registruotas apskaitoje ar valdomas pagal teisės aktus). Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybių nuosavybėn šiuo įstatymu perimamas šis savivaldybių apskaitoje registruotas ir valdomas ir (ar) arba savivaldybių faktiškai valdomas valstybės turtas:
1) neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys;
2) gatvės ir vietinės reikšmės viešieji keliai;
3) gyvenamųjų vietovių apšvietimo tinklai, statiniai ir įrenginiai;
4) vandens telkinių statiniai ir įrenginiai;
5) vandenvietės, vandentiekio lauko inžinerinis tinklas, vandens siurbimo stotys ir valymo įrenginiai, nuotekų tinklai;
6) upių krantinės, jų įrenginiai, tėkmės reguliavimo statiniai;
7) paplūdimiuose esantys statiniai ir įrenginiai, skęstančiųjų gelbėjimo stotys ir postai;
8) kapinėse esantys pastatai, statiniai ir įrenginiai;
9) paminklai, skulptūros, fontanai, memorialiniai akmenys;
10) katilinės ir šilumos tinklai;
11) sporto statiniai ir įrenginiai.“ Pritarti.
3 Audito komitetas, 2022-05-18 atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nebus pasiekta esminio pokyčio siekiant iš naujo sureguliuoti iki 1998 m. savivaldybių teritorijose buvusio valstybei nuosavybės teise priklausiusio turto, kurį apskaito ir (ar) faktiškai valdo savivaldybės, perėmimo ir kitus su perėmimu susijusius procesus, nes naujoje redakcijoje eliminuojamas valstybės – tikrojo turto savininko – vaidmuo, tuo tarpu Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą turi būti numatytos turtą perduodančios institucijos, jų įgaliojimai, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka, taip pat nelieka datos – momento laike – iki kada turtas turi būti perduotas, nenumatyta reali turto perėmimo proceso kontrolė, nes Vyriausybės atstovų įstaiga neturi poveikio priemonių kontroliuoti savivaldybių taryboms perduotino turto perėmimo, ir nelieka subjekto, atsakingo už perėmimo dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą, ko pasekoje turto perdavimo procesas gali vykti tik dar vangiau, nes jis taps visiškai neapibrėžtas ir nekontroliuojamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra būtina tobulinti dabartinį teisinį iki šiol nebaigto perduoti valstybės turto perdavimo proceso reglamentavimą, identifikuoti, kiek ir kokio yra valstybės perduotino turto, surinkti patikimus duomenis apie tokio perduotino turto būklę ir jo vertę, išgryninti baigtinį perduodamo turto sąrašą ir nustatyti tiek skatinamąsias, tiek sankcionuojančias priemones, užtikrinsiančias, kad turto perdavimo procesas vyktų sparčiau ir būtų užbaigtas, siūlyti Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr.
3 Audito komitetas, 2022-05-18 atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nebus pasiekta esminio pokyčio siekiant iš naujo sureguliuoti iki 1998 m. savivaldybių teritorijose buvusio valstybei nuosavybės teise priklausiusio turto, kurį apskaito ir (ar) faktiškai valdo savivaldybės, perėmimo ir kitus su perėmimu susijusius procesus, nes naujoje redakcijoje eliminuojamas valstybės – tikrojo turto savininko – vaidmuo, tuo tarpu Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą turi būti numatytos turtą perduodančios institucijos, jų įgaliojimai, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka, taip pat nelieka datos – momento laike – iki kada turtas turi būti perduotas, nenumatyta reali turto perėmimo proceso kontrolė, nes Vyriausybės atstovų įstaiga neturi poveikio priemonių kontroliuoti savivaldybių taryboms perduotino turto perėmimo, ir nelieka subjekto, atsakingo už perėmimo dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą, ko pasekoje turto perdavimo procesas gali vykti tik dar vangiau, nes jis taps visiškai neapibrėžtas ir nekontroliuojamas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra būtina tobulinti dabartinį teisinį iki šiol nebaigto perduoti valstybės turto perdavimo proceso reglamentavimą, identifikuoti, kiek ir kokio yra valstybės perduotino turto, surinkti patikimus duomenis apie tokio perduotino turto būklę ir jo vertę, išgryninti baigtinį perduodamo turto sąrašą ir nustatyti tiek skatinamąsias, tiek sankcionuojančias priemones, užtikrinsiančias, kad turto perdavimo procesas vyktų sparčiau ir būtų užbaigtas, siūlyti Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1513 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Nepritarti. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Be to, pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (inter alia 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai); tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu būdus ir sąlygas (1996 m. spalio 22 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Konstitucijos, inter alia jos 128 straipsnio 2 dalies, suponuojamus reikalavimus, yra konstatavęs, kad: konstitucinis imperatyvas, kad nuosavybė įpareigoja, adresuotinas ne tik privačios nuosavybės teisės subjektams, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, turintiems įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymais nustatyti tokį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, kad šis turtas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei; nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas turi vadovautis Konstitucija ir nepažeisti nei valstybės, kaip nuosavybės teisės subjekto, nei kitų asmenų konstitucinių teisių (2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ne tik šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytais, bet ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis minėtomis Konstitucijos ir Civilinio kodekso nuostatomis ir nustato nuosavybės teisių į Įstatymo projekte nurodytam turto sąrašui priskiriamus turto objektus perėjimo savivaldybėms pagrindą, sąlygas ir tvarką.
Įstatymo projektu savivaldybėms priskirto turto perėmimo tempas priklauso nuo savivaldybių pajėgumo atlikti perimamų turto objektų kadastrinius matavimus, kurių pagrindu toks turtas yra apskaitomas, inventorizuojamas, registruojamos daiktinės teisės į jį. Įstatymo projektu savivaldybėms priskirto turto perėmimo galutinis terminas vis pratęsiamas daugiau nei 20 metų, todėl akivaizdu, kad šis procesas yra tęstinis ir viso savivaldybėms priskirto turto vienu metu identifikuoti ir perimti savivaldybės nėra pajėgios. Atsižvelgiant į tai, turto perėmimo termino nustatymas sukuria papildomą administracinę naštą teisės aktų rengėjams, bet nėra efektyvus siekiant paspartinti turto perėmimo procesą. Įstatymo projekto tikslas yra ne sankcionuoti savivaldybes dėl iki šiol neperimto valstybės turto, kurį savivaldybės ir dabar prižiūri ir tvarko savo lėšomis, bet supaprastinti ir sutrumpinti projekte nurodyto turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn procedūras ir taip paskatinti savivaldybes greičiau susitvarkyti perimamo turto dokumentus bei įregistruoti nuosavybės teises į juos. Turto perėmimo kontrolę užtikrina ne tik Įstatymo projekte išvardintos savivaldybėms priskiriamo turto rūšys, nustatyti aiškūs turto atitikties kriterijai, bet ir valstybės turto perdavimo ir valdymo kontrolės mechanizmai, nustatyti kituose įstatymuose: Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. 4 Biudžeto ir finansų komitetas, 2022-05-19 Pritarti iniciatorių pateiktam Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1513. Pritarti.
Pritarti. Siūloma pritarti ne iniciatorių pateiktam, bet komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris