rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Individuali veikla
Ypač daug tokių asmenų Lietuvos kaime, kur žmonės ieško papildomų darbo pajamų prie gaunamų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 10 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant suvienodinti mokestines sąlygas tarp asmenų, dirbančių pagal daugiau nei vieną darbo sutartį (jiems taikoma „lengvata“), bei tarp asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal pažymą ir kartu dirbančių pagal darbo sutartį (jie „lengvatos“ neturi, bet įmokų moka dažniausiai net daugiau). Įstatymo projektu numatoma, kad individualią veiklą vykdantys asmenys ir mokantys pakankamas socialinio draudimo įmokas (t. y. ne mažiau nei nuo MMA), kurie kartu dirba ir pagal darbo sutartį, valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėtų taip pat kaip ir asmenys, dirbantys pagal dvi darbo sutartis, t. y. jiems negaliotų „įmokų“ grindys darbo sutarčiai. Numatomu atveju, individualią veiklą vykdantys asmenys turėtų deramą pensijų draudimą (nes jau moka įmokas nuo MMA iš individualiosios veiklos pajamų) bei jaustųsi saugiau vykdydami veiklą ir papildomai dirbdami pagal darbo sutartį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Projekte aptarti teisiniai santykiai šiuo metu yra reguliuojami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje.
Šio straipsnio 7 dalyje yra apibrėžiama, kad, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu MMA, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka tiek apdraustojo, tiek draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip MMA ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis. Tačiau tokia galimybė nėra numatyta asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir kartu dirbantiems pagal darbo santykius, kuomet tokie asmenys vykdydami individualią veiklą moka valstybinio socialinio draudimo įmokas kartą per mėnesį nuo MMA. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą papildyti nuostata „arba vykdė individualią veiklą ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos“, nustatant, kad individualią veiklą vykdantys asmenys kartu dirbdami ir pagal darbo sutartį valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėtų taip pat kaip ir asmenys, dirbantys pagal dvi darbo sutartis.
Tikimasi, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir norintiems užsiimti kita veikla pagal darbo sutartį, bus sumažinta finansinė našta, suvienodintos mokestinės sąlygos su tais asmenimis, kurie turi ne vienus darbo santykius, bei, kad tai bus papildoma paskata individualią veiklą šešėlyje vykdantiems asmenis, įregistruoti savo verslą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas mažins paskatas šešėliniam verslui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms, paskatins sąžiningą ir atsakingą verslo plėtrą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr.
patvirtinto 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą
„Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti
Lietuvos demografinę padėtį“. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos jau galiojančios sąvokos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priimtam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, o įmokų netekimą kompensuos šešėlio mažėjimas.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „individuali veikla“ ir „valstybinis socialinis draudimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Tomas Tomilinas