2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 53 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla. Studentų praktika, kuri privalomai atliekama valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, yra atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatytais tarifais. Visose privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat bet kokių formų kitokiuose privačiuosiuose subjektuose, studentų praktika gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatytais tarifais.“
mėn. 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Domas Griškevičius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio pakeitimo įstatymo tikslas – užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 48 str. 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, įstatymu valstybės ir savivaldybių subjektams įtvirtinant pareigą, o privatiems - sudarant galimybę, atlyginti studentams už jų atliekamą darbą, privalomųjų studentų praktikų metu, taip juos apsaugant nuo diskriminacijos, lyginant su kitais atlygintinai dirbančiais asmenimis, ir užtikrinant konstitucinio principo, kad už darbą turi būti teisingai atlyginama, įgyvendinimą. Projekto uždavinys – pažodžiui nustatyti, kad visos studentų praktikos, kurios yra atliekamos privaloma tvarka, nepriklausomai nuo to, kokioje valstybinėje įstaigoje ar organizacijose tos praktikos atliekamos, ir nepriklausomai nuo to subjekto, kuriame atliekama praktika, teisinės formos, turi būti teisingai atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir tarifais. Taip pat nustatyti, kad privačiose įmonėse, kuriose praktikos atliekamos, ir nepriklausomai nuo to subjekto, kuriame atliekama praktika, teisinės formos, gali būti teisingai atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir tarifais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Domas Griškevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymuose ir žemesnės galios teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos ir galimybės atlyginti studentams už darbą, kurį jie atlieka privalomųjų studentų praktikų metu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.
teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Konstitucijos 29 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtinta: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taigi galioja aiškus draudimas diskriminuoti asmenis vien dėl to, kad jie yra studentai, ir nėra nustatytos Konstitucijoje išimties, kuri leistų nemokėti teisingo atlyginimo už atliekamą darbą vien dėl to, kad darbą atlieka studentai jų privalomosios praktikos metu. Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos (2016/C 202/02) 21 str. 1 d. taip pat įtvirtintas bet kokios diskriminacijos draudimo principas, o šio straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta diskriminacija dėl pilietybės. Jungtinių Tautų 1948 m. Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 23 str. 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę gauti teisingą ir tinkamą atlyginimą, užtikrinantį jam ir jo šeimai žmogaus orumo vertą gyvenimą, jei reikia, papildomą kitomis socialinės apsaugos priemonėmis. 4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Priėmus siūlomą pataisą, būtų tinkamai įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių sutarčių kylantys įsipareigojimai, konkrečiai tie, kuriais įtvirtinamas reikalavimas mokėti teisingą atlyginimą už atliekamą darbą. Tiek iš Jungtinių Tautų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatų yra aišku, kad galioja darbo atlygintinumo principas, t.y. turi būti preziumuojama, kad kiekvienas atliekamas darbas turi būti atlyginamas.
Negali būti pateisinama situacija, kai studentai yra verčiami atlikti studentų praktiką, kurios metu jie atlieka darbo funkcijas, už kurias jiems niekas neatlygina. Primintina, kad ir Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 4 str. 2 d. įtvirtintas draudimas versti dirbti priverstinį ar privalomąjį darbą. Studentų atliekamas darbas privalomųjų praktikų metu turi du aspektus: edukacinį ir darbinį. Viena vertus, studentai įgyja žinių ir įgūdžių, mokosi darbo proceso metu. Kita vertus, studentai atlieka darbo funkciją, kuri teikia darbdaviui, pas kurį atliekama praktika, naudingų rezultatų. Taigi akivaizdu, kad už antrąjį aspektą – darbo funkcijos atlikimą – privalo būti atlyginama. LR Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Kaip išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, ši asmens teisė yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku; ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai). Dėl studentų praktikų metu atliekamo darbo pažymėtina, kad egzistuoja visos būtinosios darbo sutarties sąlygos, numatytos LR darbo kodekso (DK) 33 str. 2 dalyje, t.y. darbo funkcija, atlygintinumas (kuris turi būti preziumuojamas) ir darbovietė. DK 139 str. 3 d. imperatyviai įtvirtinta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais.
Tokia nuostata visiškai atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 95 dėl darbo užmokesčio apsaugos 1 straipsnyje įtvirtintą darbo užmokesčio sąvoką, reiškiančią atlyginimą arba uždarbį, kad ir kaip paskirtą arba apskaičiuotą, kurį galima išreikšti arba išreikštą pinigais, nustatytą abipusiu susitarimu arba pagal nacionalinius įstatymus ar kitus norminius aktus ir kurį darbdavys moka įdarbintam asmeniui rašytinės arba nerašytinės sutarties pagrindu už padarytą ar sutartą padaryti darbą arba už suteiktas ar sutartas suteikti paslaugas. Atsižvelgiant į TDO rekomendacijos Nr. 198, 13 straipsnio a punktą, pagrindinis kriterijus darbuotojo teisei į teisingą apmokėjimą už darbą atsirasti yra jo faktiškai atliekamas darbas, o ne tai, kaip įformintas (ar neįformintas) šalių susitarimas. Tokia nuostata atsispindi ir Lietuvos teismų praktikoje, pvz., iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2007 seka, kad ta aplinkybė, kad neturi reikšmės, ar tarp šalių buvo sudarytos darbo sutartys, ar jos buvo pripažintos negaliojančiomis, ieškovai dirbo ir už darbą turi būti atlyginta. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-06 sprendime byloje Nr. IV-1538-815/2012 taip pat išaiškino, kad svarbiausia nustatyti, ar asmuo faktiškai dirbo. O kitos galimos aplinkybės (pvz., kad darbdavio darbo apimtys, apyvarta sumažėjo ir t.t.) neturi reikšmės, kadangi minėti asmenys dirbo ir už darbą turi būti atlyginta. Taip pat neturi reikšmės ir Bendrovės žiniaraščių bei kitų su tuo susijusių dokumentų tikslinimas, kadangi neatlygintino darbo negali būti. Neatlygintinas darbas galėtų būti atliekamas tik labdaros ir paramos tikslais, numatytais Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, tačiau tokių aplinkybių nėra nustatyta ir tokių ketinimų tarp šalių niekad nebuvo išreikšta.
Taigi ir studentų darbas negali būti laikomas nei labdara, nei kitokiu savanorišku neatlygintinu darbu, kadangi tai yra privalomai, nepriklausomai nuo studento valios atliekamas darbas, ir jis negali būti neatlygintinas. Toks darbas didina darbdavio ekonominę gerovę studento sąskaita, kas yra nepateisinama. Pagal atliktą Lietuvos studentų sąjungos apklausą 89 proc. apklaustųjų studentų negavo jokio atlygio, o 92 proc. studentų turėjo išlaidų atliekant praktikos, kurios nebuvo kompensuojamos. [¹] Studentų praktikų atlygintinumo problema kasmet paliečia didelę dalį Lietuvos visuomenės, ypač jaunimo, kurių ekonominė gerovė ir taip nėra pakankama, ypač per covid-19 pandemijos sukeltą krizę, kai daugybė žmonių praranda darbus. Vilniaus Universiteto duomenys rodo, kiek šio universiteto studentų atliko praktikas : ● 2017-2018 m. m. - 4151 studentas; ● 2018-2019 m. m. - 4306 studentai; ● 2019-2020 m. m. - 4537 studentai. Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto duomenys rodo, kiek šio universiteto studentų atliko praktikas :
skaičius 1953. Kauno Technologijos Universiteto duomenys rodo, kiek šio universiteto studentų atliko praktikas (dauguma – privačiajame sektoriuje):
skaičius 1374. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto duomenys rodo, kiek šio universiteto studentų atliko praktikas (dauguma – viešajame sektoriuje): ●
2741; ●
skaičius 3066; ●
skaičius 3147.
Kaip rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas[²], net 65 % studentų Lietuvoje papildomai dirba, kadangi jie kitaip negali patenkinti savo pragyvenimo poreikių. Pagal atliktą Lietuvos studentų sąjungos apklausą darbui vidutiniškai skiria 31 val. ir daugiau valandų į savaitę[³]. Tai reiškia, kad studentai nepajėgūs kokybiškai užsiimti vien studijų veikla, papildomai pavargsta, jų studijų kokybė prastėja, dėl ko yra parengiami prastesni specialistai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Privalomųjų studentų praktikų apmokėjimas valstybės ir savivaldybių įstaigose ir galimybės apmokėti sudarymas privačiose įmonėse ne tik užtikrintų Konstitucinių imperatyvų laikymąsi, teisingumo ir lygybės principų įgyvendinimą, bet ir pagerintų studentų ekonominę padėtį, ypač per pandemijos sukeltą krizę, ir taip pat sumažintų studentų poreikį papildomai uždarbiauti, dėl ko jie galėtų skirti daugiau laiko studijoms ir tapti geresniais specialistais, generuojančiais daugiau BVP. Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7.
įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, nes teisingas ir sąžiningas studentų praktikų apmokėjimas, visų pirma, kels pačių praktikų kokybę, o geresnė studentų ekonominė padėtis leis jiems daugiau dėmesio skirti savo studijoms, todėl bus parengiami geresni specialistai, gebantys kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir didinti šalies BVP, lyginant su nekvalifikuotais ir menkaverčiais darbais, kuriuos šiuo metu privalo atlikti dauguma studentų, kad patenkintų savo būtiniausius poreikius. Praktikos atlygintinumas kels visų suinteresuotų šalių atsakingumo kartelę ir suinteresuotumą geresniais rezultatais. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y., be kita ko, nustatyti privalomųjų studentų praktikų apmokėjimo tvarką ir tarifus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja, projektu kaip tik siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. 11.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t.y., be kita ko, nustatyti privalomųjų studentų praktikų apmokėjimo tvarką ir tarifus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, manytina, kad gali pakakti ir jau turimų studentams (studijų organizavimui) skiriamų asignavimų, tinkamai juos paskirsčius. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Yra parengta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2021-01-22 analitinė apžvalga Nr. 21/04 (Studentų privalomosios praktikos apmokėjimas Europos Sąjungos institucijose ir valstybėse narėse) (toliau – LRS IKD TS analitinė apžvalga). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„studentas“, „atlyginimas už darbą“, „vienodas atlyginimas“, „vienodas darbo užmokestis“,
„vienodas vertinimas“, „praktinis mokymasis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Kaip matyti iš LRS IKD TS analitinės apžvalgos, Tarptautinė darbo organizacija ragina šalių vyriausybes reglamentuoti praktikos, stažuočių, pameistrystės teisinius santykius ir prižiūrėti atitinkamų reguliavimo priemonių įgyvendinimą.
Pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad nemokamų praktikantų darbu nebūtų pakeičiamas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių atlyginimą, darbas. Analitinėje apžvalgoje pažymėta, kad ES institucijose – Europos Parlamente (toliau – EP), ES Tarybos generaliniame sekretoriate – privalomoji studentų praktika yra apmokama kai kurioms praktikantų grupėms, pavyzdžiui, atliekantiems praktiką EP narių biuruose ar, ES Tarybos atveju, studentams, kuriems oficialiai nustatytas neįgalumo lygis, taip pat pretendavusiems tuo pat metu į abiejų rūšių – apmokamą ir privalomą – praktiką. ES valstybių narių praktika yra įvairi. Dalyje valstybių (Austrija, Čekija, Rumunija) studentų privalomosios praktikos laikotarpiu numatyta galimybė su jais sudaryti darbo sutartis ir mokėti atlygį. Kai kuriose valstybėse (Ispanija, Vokietija) studentus praktikai priimančiajam subjektui (įmonei, organizacijai ir kt.) leidžiama laisvu pasirinkimu mokėti sutartą sumą, kuri įvardijama ne atlyginimu, o, pavyzdžiui, išmoka ar pagrįstų išlaidų kompensavimu (žr. konkrečių valstybių analizę, pateiktą apžvalgoje).
JAV, ypatingai Kalifornijos valstijoje buvo pastebėta, jog studentai, kurie turėjo galimybė atlikti apmokamą praktiką turėjo 50 proc. daugiau darbo pasiūlymų nei studentai, kurie atliko neapmokamas praktikas.[⁴] Kanadoje atliekant praktikų tyrimų kūrybinėse industrijose konstatuota, jog neapmokamas praktikas priversti atlikti prastą socioekonominę padėtį turintys studentai, taip pat moterys ir kitos mažumos. [⁵] Europos Parlamentas, skatindamas užtikrinti veiksmingą ir geros kokybės Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, 2020 m. spalio 8 d. priimtoje rezoliucijoje pasmerkė neapmokamos praktikos, stažuočių ir pameistrysčių atvejus kaip išnaudojančius ir pažeidžiančius žmogaus teises bei paragino imtis sprendimų, siekiant įtvirtinti sąžiningo atlyginimo principą[⁶]. Analitinėje apžvalgoje taip pat pažymėtas EP biuro sprendimas nutraukti nemokamos praktikos (EP naudojamas terminas „stažuotė“, angl. traineeship) atlikimą EP narių biuruose ir nuo 2019 metų liepos mėnesio įvesti privalomą atlygį bei maksimalią stažuotės trukmę. Pagal Biuro patvirtintos tvarkos bendrąsias nuostatas, EP narys tuo pat metu gali turėti ne daugiau kaip tris stažuotojus, kurių pareiginės funkcijos jokiomis aplinkybėmis negali būti tapačios parlamentaro padėjėjo pareigoms, o stažuotojui skiriama išmoka (allowance) negali būti faktiškai užmaskuota atlyginimo forma[⁷].
Specialiosios nuostatos detalizuoja, jog EP nario pasirinkti praktiką EP ar nacionaliniuose biuruose atliekantys stažuotojai (pagal vieną iš sąlygų, EP biure stažuotis gali asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą ar baigę aukštesniojo mokslo programą, ar aukštojo mokslo įstaigų absolventai, o nacionaliniuose biuruose – taip pat mokiniai nuo 14 metų amžiaus) kas mėnesį, dirbdami visą darbo dieną, gauna visos stažuotės metu vienodą 822–1 348 Eur išmoką (tikslų dydį nustato pats EP narys)[⁸]. Šias išmokų ribas EP biuras kasmet peržiūri ir, esant reikalui, koreguoja[⁹]. [1] Lietuvos studentų sąjunga. Studentų studijų ir darbo derinimo analizė, 2021. http://www.lss.lt/wp-content/uploads/2021/02/Darbo-ir-studijutyrimo-analize-2021.pdf [2] https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai/studijos-ir-darbas-kaip-jie-dera-tarpusavyje [3] Lietuvos studentų sąjunga. Studentų studijų ir darbo derinimo analizė, 2021. http://www.lss.lt/wp-content/uploads/2021/02/Darbo-ir-studijutyrimo-analize-2021.pdf [4] Pay your Interns. Experience Doesn’t Pay the Bills in California. 2021: https://payourinterns.org/wp-content/uploads/2021/02/Experience-Doesnt-Pay-the-Bills-in-California.pdf?fbclid=IwAR3OszpKk0WC-EvB6z7tA28IsU0ZWxe7no9UF_kmZ2Q02x71cpgn7dpPzyk [5] Shade, L. R., & Jacobson, J. Hungry for the Job: Gender, Unpaid Internships, and the Creative Industries.
The Sociological Review, 63, 2015, 188–205. https://doi.org/10.1111%2F1467-954X.12249 [6] European Parliament resolution of 8 October 2020 on the Youth Guarantee: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0267_EN.pdf [7] Rules concerning members’ trainees – Bureau decision of 10 December 2018: https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/files/work-with-us/traineeships/home-page/en-mep-traineeships-rules.pdf [8] Traineeships in the European Parliament: https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/en/work-with-us/traineeships#:~:text=Trainees%20are%20awarded%20a%20monthly,for%20a%20full%2Dtime%20traineeship. [9] Rules concerning members’ trainees – Bureau decision of 10 December 2018: https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/files/work-with-us/traineeships/home-page/en-mep-traineeships-rules.pdf
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Mokslo ir studijų įstatymo NR. XI-242 53 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-04-15 Nr. XIVP-1507 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
praktika, kuri privalomai atliekama valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, yra atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatytais tarifais. Visose privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat bet kokių formų kitokiuose privačiuosiuose subjektuose, studentų praktika gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatytais tarifais“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad studentų atliekama praktika, kuri yra studijų programos dalis, negali būti prilyginama darbo santykiams, kurie yra apmokami teisės aktų nustatyta tvarka, o studentai, atliekantys praktiką, negali būti prilyginami atitinkamose darbo vietose dirbantiems asmenims. Studentai, atliekantys praktiką, dar neturi tai darbo vietai reikalingos kvalifikacijos, būtinų kompetencijų ir įgūdžių. Studentų praktikos esmė yra ne atlikti darbdaviui kažkokios pridėtinės vertės turinčių funkcijų (kokias atlieka nustatyta tvarka į darbą priimti kvalifikuoti darbuotojai), o sudaryti sąlygas studentui susipažinti su realiomis su jo studijų programa susijusiomis galimo darbo sąlygomis, įgyti pirminės darbo patirties.
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad studentai praktikos vietoje tiesiog objektyviai neturi galimybės tinkamai atlikti darbdaviui reikalingų darbo funkcijų, projekto aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai, kad studentams turi būti teisingai apmokama už darbą ir jie neturi būti diskriminuojami kitų darbuotojų atžvilgiu, nėra pakankamai pagrįsti. Antra, pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra jokių nuostatų, kurios įpareigotų studentus privalomai atlikti praktiką būtent valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Trečia, studentai praktikas atlieka pagal studijų programas, kurioms įgyvendinti remiantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 25 dalimi numatomi visi reikalingi ištekliai, įskaitant finansavimą. Ketvirta, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kam konkrečiai turėtų būti atlyginama už studentų praktiką, kadangi studentai praktikas atlieka pagal praktinio mokymo sutartis, sudarytas tarp įmonės, įstaigos, organizacijos ir studento bei aukštosios mokyklos (žr. keičiamo įstatymo 53 straipsnio 16 dalies pirmąjį sakinį). Penkta, nėra aišku, kokie subjektai turima omenyje vartojamose formuluotėse ,,privačios įmonės, įstaigos ir organizacijos” bei ,,privatūs subjektai“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme vartojama sąvoka ,,įmonė, įstaiga, organizacija“, kuri apima tiek privačius, tiek viešus juridinius asmenis, kaip jie suprantami pagal Civilinio kodekso 2.34 straipsnį. Be to, sąvoka „kitos viešąsias paslaugas teikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos“ savo turiniu gali apimti ir projekte minimas privačias įmones, įstaigas ir organizacijas.
Galbūt tikslinga būtų tiesiog išskirti viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė. Šešta, projekte vartojama formuluotė ,,gali būti atlyginama“ teisinio turinio prasme yra ydinga, nes ji neįtvirtina jokio įpareigojimo subjektui, kuriam šis reguliavimas yra skirtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas. 2. Projekto
mokslo ministro pareigybė keistina į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybę, o prieš žodį „Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Be to, šioje dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir jos nustatytais tarifais“, nes Vyriausybės tvirtinama tvarka praktikos atlyginimo tvarka apimtų visus atlyginimo aspektus. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj skaičiaus ir žodžio ,,16 dalies papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“, o pakeitimo esmėje vietoj žodžio ,,Papildyti“ įrašytinas žodis ,,Pakeisti“. 5.
įstatymo 14 straipsnyje nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reiktų valstybės biudžeto lėšų bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, dėl šio projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Mokslo ir studijų įstatymo NR. XI-242 53 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-1507 2022-11-23
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Domas Griškevičius, Ministrės pirmininkės patarėja Aistė Kairienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Andrius Zalitis, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-151 Projekto
įstatymas) 53 straipsnio 16 dalyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad ,,studentų praktika, kuri privalomai atliekama valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, yra atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatytais tarifais. Visose privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat bet kokių formų kitokiuose privačiuosiuose subjektuose, studentų praktika gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatytais tarifais“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad studentų atliekama praktika, kuri yra studijų programos dalis, negali būti prilyginama darbo santykiams, kurie yra apmokami teisės aktų nustatyta tvarka, o studentai, atliekantys praktiką, negali būti prilyginami atitinkamose darbo vietose dirbantiems asmenims. Studentai, atliekantys praktiką, dar neturi tai darbo vietai reikalingos kvalifikacijos, būtinų kompetencijų ir įgūdžių. Studentų praktikos esmė yra ne atlikti darbdaviui kažkokios pridėtinės vertės turinčių funkcijų (kokias atlieka nustatyta tvarka į darbą priimti kvalifikuoti darbuotojai), o sudaryti sąlygas studentui susipažinti su realiomis su jo studijų programa susijusiomis galimo darbo sąlygomis, įgyti pirminės darbo patirties. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad studentai praktikos vietoje tiesiog objektyviai neturi galimybės tinkamai atlikti darbdaviui reikalingų darbo funkcijų, projekto aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai, kad studentams turi būti teisingai apmokama už darbą ir jie neturi būti diskriminuojami kitų darbuotojų atžvilgiu, nėra pakankamai pagrįsti. Antra, pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra jokių nuostatų, kurios įpareigotų studentus privalomai atlikti praktiką būtent valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Trečia, studentai praktikas atlieka pagal studijų programas, kurioms įgyvendinti remiantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 25 dalimi numatomi visi reikalingi ištekliai, įskaitant finansavimą. Ketvirta, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kam konkrečiai turėtų būti atlyginama už studentų praktiką, kadangi studentai praktikas atlieka pagal praktinio mokymo sutartis, sudarytas tarp įmonės, įstaigos, organizacijos ir studento bei aukštosios mokyklos (žr. keičiamo įstatymo 53 straipsnio 16 dalies pirmąjį sakinį).
Penkta, nėra aišku, kokie subjektai turima omenyje vartojamose formuluotėse ,,privačios įmonės, įstaigos ir organizacijos” bei ,,privatūs subjektai“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme vartojama sąvoka ,,įmonė, įstaiga, organizacija“, kuri apima tiek privačius, tiek viešus juridinius asmenis, kaip jie suprantami pagal Civilinio kodekso 2.34 straipsnį. Be to, sąvoka „kitos viešąsias paslaugas teikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos“ savo turiniu gali apimti ir projekte minimas privačias įmones, įstaigas ir organizacijas. Galbūt tikslinga būtų tiesiog išskirti viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra valstybė. Šešta, projekte vartojama formuluotė ,,gali būti atlyginama“ teisinio turinio prasme yra ydinga, nes ji neįtvirtina jokio įpareigojimo subjektui, kuriam šis reguliavimas yra skirtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-04-151 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 16 dalyje nurodyta švietimo ir mokslo ministro pareigybė keistina į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigybę, o prieš žodį „Vyriausybės“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Be to, šioje dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir jos nustatytais tarifais“, nes Vyriausybės tvirtinama tvarka praktikos atlyginimo tvarka apimtų visus atlyginimo aspektus. Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-04-152 Projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų
įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-04-151 Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj skaičiaus ir žodžio
esmėje vietoj žodžio ,,Papildyti“ įrašytinas žodis ,,Pakeisti“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-04-15 Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reiktų valstybės biudžeto lėšų bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, dėl šio projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos studentų sąjunga, 2022-06-20 Lietuvos studentų sąjunga (toliau - LSS) įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados projektą dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1507 ir jam nepritaria. LSS palaiko apmokamų privalomų studentų praktikų idėją.
Europos Parlamentas, skatindamas užtikrinti veiksmingą ir geros kokybės Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, 2020 m. spalio 8 d. priimtoje rezoliucijoje pasmerkė neapmokamos praktikos, stažuotės ir pameistrystės atvejus, kaip išnaudojančius ir pažeidžiančius žmogaus teises bei paragino imtis sprendimų, siekiant įtvirtinti sąžiningo atlyginimo principą. Minėtoje pozicijoje raginama sukurti teisinius instrumentus, kad praktikos būtų atlygintos. Studentai atlikdami privalomąją praktiką susiduria su papildomomis nenumatytomis išlaidomis, kas turi neigiamos įtakos ir taip sudėtingai jų finansinei padėčiai. Eurostudent VII tyrimo duomenimis (2021), 59% apklaustų studentų savo finansinę padėtį vertina labai sunkiai, sunkiai ir vidutiniškai. 55% studentų, kurių tėvai (globėjai) nėra pasiturintys, vertina savo finansinę būklę kaip (labai) sunkią. LSS apklausos duomenimis (2022), 92 proc. studentų atlikdami privalomąją praktiką patyrė finansinių išlaidų, kurios nebuvo kompensuojamos. Pavyzdžiui, kuro ar viešojo transporto išlaidos, būsto nuoma ar maitinimas. Studentams tenka patiems susimokėti ir už praktikos metu reikalingas priemones, kaip speciali apranga, avalynė, kanceliarinės prekės, laboratorijų ir tyrimų įrankiai, spausdinimo paslaugos ir t. t. Kadangi privalomoji praktika įprastai atliekama vasaros laikotarpiu, per studentų atostogas, tenka rinktis: ar atsisakyti sezoninio darbo ir papildomų pajamų, ar derinti praktiką ir darbą. Banko „Swedbank“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė studentų Lietuvoje dirba tam, kad galėtų pragyventi. Pagal LSS atliktą analizę, studentai darbui vidutiniškai skiria 31 ir daugiau valandų per savaitę. Tokios tendencijos reiškia, kad studentas bus labiau linkęs daugiau dėmesio skirti nekvalifikuotam darbui, kuris suteikia papildomas pajamas, nei specialybės praktinių įgūdžių tobulinimui, už kuriuos nebus apmokama.
Darbo ir praktikos derinimas gali ne tik neigiamai atsiliepti praktikos kokybei, bet ir studento sveikatai: sukelti papildomą nuovargį ar stresą. Jeigu suderinti privalomos praktikos ir darbo nepavyksta, studentas yra priverstas sumažinti savo darbo valandas arba išvis išeiti iš darbo. Tai reiškia prarastas pajamas, skirtas pragyvenimui, mokesčiui už studijas, dėl ko ir yra atliekama praktika, ir kitas neigiamas pasekmes. Tai ypač aktualu studentams, kuriems tėvai (globėjai) ar kiti artimi asmenys negali užtikrinti pakankamos finansinės pagalbos. LSS atlikta studentų apklausa parodė, kad dažnai praktikos metu studentų atliekamos funkcijos ir atsakomybės prilygsta toms, už kurias įstaigoje dirbantys asmenys gauna finansinį atlygį. LR Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. LR Seimo Kanceliarijos informacijos ir komunikacijos tyrimo skyriaus analitinėje apžvalgoje nurodoma, kad Tarptautinė darbo organizacija ragina šalių Vyriausybes reglamentuoti praktikos, stažuočių, pameistrystės teisinius santykius ir prižiūrėti atitinkamų reguliavimo priemonių įgyvendinimą. Pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad nemokamų praktikantų darbu nebūtų pakeičiamas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių atlyginimą, darbas. Pasak apklaustų studentų, neretai vadovai ar mentoriai naudojasi praktikantais ir skiria užduotis, kurias turėtų atlikti patys. Verta atkreipti dėmesį ir tai, kad įmonėje ar įstaigoje įdarbinus naują darbuotoją jis yra apmokomas ir už tai gauną atlygį. Nepritarti Komitetas pritaria Vyriausybės išvadai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-09 Nepritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1507 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
mokymo sutartis, sudarytas tarp įmonės, įstaigos, organizacijos ir studento bei aukštosios mokyklos. Pažymėtina ir tai, kad studentai praktiką atlieka pagal studijų programas, kurioms įgyvendinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 25 dalimi, numatomi visi reikalingi ištekliai, įskaitant ir finansinius. 2. Įstatymo projektu siūloma, be kita ko, nustatyti, kad „studentų praktika, kuri privalomai atliekama valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, yra atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatytais tarifais. Visose privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat bet kokių formų kitokiuose privačiuosiuose subjektuose studentų praktika gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos nustatytais tarifais“. Pažymėtina, kad studentų praktika yra studijų programos dalis, todėl negali būti prilyginama darbo santykiams, kai už darbą apmokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Studentai, atliekantys praktiką, negali būti prilyginami atitinkamose darbo vietose dirbantiems asmenims. Studentai, atliekantys praktiką, neturi visų reikiamų kompetencijų, žinių, įgūdžių ir gebėjimų konkrečiai pareigybei nustatytoms funkcijoms atlikti.
Studentų praktikos paskirtis nėra teikti pridėtinės vertės turinčias funkcijas konkrečiai pareigybei, bet sudaryti sąlygas studentui įgyti praktinių įgūdžių su jo studijų programa susijusioms galimo darbo funkcijoms bei įgyti pirminės darbo patirties. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus Įstatymo projektą, galėtų susidaryti situacija, kai valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat kitos viešąsias paslaugas teikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos ims vengti priimti studentus į praktiką dėl imperatyvaus reikalavimo, kad visais atvejais ši praktika būtų apmokama, nes atsirastų papildomų lėšų poreikis praktiką atliksiančio studento darbo vietai parengti bei praktikos vadovo darbui apmokėti. 4. Pažymėtina, kad priimtas Įstatymo projektas galėtų sukurti precedentą ir kitų švietimo įstaigų, pvz., profesinio mokymo, mokiniams reikalauti praktikos apmokėjimo. 5. Pažymėtina, kad ir šiuo metu studentas turi galimybę būti įdarbintas pagal darbo sutartį ir už darbą gauti atlygį Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka, o aukštoji mokykla studento įgytą patirtį gali įskaityti kaip atliktą praktiką, suteikusią studentui galimybę papildyti teorinį mokymąsi su karjera susijusia patirtimi. Pritarti
pasiūlymai: nėra. 7.
7Komiteto sprendimas:
Komitetas atsižvelgęs į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, kad mokomoji studentų praktika yra studijų dalis, kurios metu įgyjamos darbui reikalingos kompetencijos, o ne kvalifikuotas darbas sukuriantis pridėtinę vertę, įvertinęs tai, kad studentus į praktiką priimančios įstaigos gali vengti juos priimti, jei turėtų atlyginti studentui už praktikos laiką, ir tai, kad su studijomis susijos išlaidos yra apmokamos pagal Mokslo ir studijų įstatymą, akcentuodamas, kad ir dabar darbdaviai, siekiantys pritraukti jaunus specialistus, darbina praktikantus, siūlo projektą atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 3, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė