Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 11 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms. “
2. Papildyti 11 straipsnį 22 dalimi: „2
2. Geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, naudojami keleiviams geležinkeliais vežti, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės
(ES) 2019/772 , nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms. “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2 . Susisiekimo ministras iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3 .
3. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
nauja 6 dalimi: „6. Riboto judumo asmuo
2Buvusias 2 straipsnio 6–19 dalis laikyti atitinkamai 7–20 dalimis. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.“
dalimi: „2
1. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms .“
dalimi: „2
2. Geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, naudojami keleiviams geležinkeliais vežti, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772 , nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms .“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Susisiekimo ministras iki 2022 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NR. I-1863
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai L ietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I -1863
Įstatymo projektas) rengimą paskatino šios priežastys ir tikslai:
1. užtikrinti neįgaliųjų ir kitų riboto judumo asmenų visavertį judumą ir galimybę naudotis viešojo transporto priemonėmis (toliau – VTP);
2. įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto pateiktą rekomendaciją [1] : „<...> įtraukti <...> standartizavimo nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad universalaus dizaino principai vis plačiau būtų taikomi <...> transportui miesto ir kaimo vietovėse, taip pat būtų numatytas prieinamumas visiems neįgaliesiems“;
3. įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pateiktą rekomendaciją [2] : „Siekiant įsigyti asmenims su negalia pritaikytas VTP ar susisiekimo paslaugas, užtikrinti, kad teisės aktuose būtų įtvirtinti transporto prieinamumo asmenims su negalia kriterijai, kuriais turi vadovautis savivaldybės (3-iasis pagrindinis audito rezultatas)“. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Susisiekimo ministerija. Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės (vadovas – Gražvydas Jakubauskas, tel. 239 3990, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Artūras Kuprijanas (tel. 239 3803, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
[3] , Lietuva įsipareigojo imtis priemonių, kad užtikrintų fizinės aplinkos prieinamumą neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis.
Tačiau konkrečios priemonės ar reikalavimai, kaip VTP pritaikyti neįgaliesiems, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nėra numatyti. Lietuvos Respublikos teisės aktais nėra nustatyta konkrečių reikalavimų, kaip automobilių ir vandens kelių VTP turi būti pritaikytos neįgaliesiems. Todėl savivaldybės ir kiti VTP įsigyjantys asmenys patys sprendžia, kaip ir kokia dalimi atliepti neįgaliųjų poreikius. 2019 m. Lietuvoje neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims buvo pritaikyta 35 proc. VTP. Reikalavimai dėl geležinkelių riedmenų pritaikymo neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims yra nustatyti Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 [4] . 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad pirmą kartą registruojamos VTP, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, privalo būti pritaikytos neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims, t. y. jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims reikalavimus. Įsigaliojus įstatymui ir poįstatyminiam teisės aktui laukiama, kad pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamos VTP, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, pagal nustatytus reikalavimus bus pritaikytos neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims. Taip laipsniškai visas Lietuvos VTP parkas bus pritaikytas neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims. Bus užtikrintas neįgaliųjų ir kitų riboto judumo asmenų visavertis judumas ir galimybė naudotis VTP.
Kad nesumažėtų Lietuvos vežėjų konkurencingumas ir nebūtų ribojama Europos Sąjungos transporto rinka, Įstatymo projekto nuostatos netaikomos tarptautiniam susisiekimui (oro, jūrų, automobilių kelių) naudojamoms VTP. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, įvertinus, kad geležinkelių riedmenų pritaikymo neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims sąlygos ir tvarka nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 , Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geležinkelių riedmenys, naudojami keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims vežti Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kadangi Įstatymo projektu nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos teisinis reguliavimas, Įstatymo projekto įsigaliojimo terminas nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta „dviejų datų“ taisykle. Taip pat Įstatymo projekte nustatyta, kad atitinkami reikalavimai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms VTP, vežančioms keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą galimai didės VTP kaina, kadangi jos turės būti labiau pritaikytos neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims, jose turės būti įrengtos tam skirtos priemonės. Siekiant paskatinti savivaldybes ir kitus vežėjus greičiau atliepti įstatymo nuostatas yra derinami VTP įsigijimo finansavimo (iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), Europos Sąjungos fondų) planai.
Įstatymo projektu nenustatomi informaciniai įpareigojimai ūkio subjektams (administracinė našta nedidės). 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas Įstatymo projektas iš dalies turės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi pritaikytos VTP kainuoja brangiau nei nepritaikytos, tačiau planuojama, kad finansavimas iš fondų (RRF, ES) padengs skirtumą įsigyjant dalį VTP. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams . 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų priimti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nenustatoma. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12 .
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, iki 2022 m. liepos 31 d. (t. y. dar iki įstatymo įsigaliojimo dienos), susisiekimo ministras turės patvirtinti viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims reikalavimus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Neįgalieji“, „riboto judumo asmenys“, „viešojo transporto priemonės“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] 2016-04-20 Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos, 22 punkto a dalis https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/11136_neigaliuju-teisiu-komiteto-rekomendacijos-lietuvai.pdf [2] 2020-09-07 Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-9 „Asmenų su negalia socialinė integracija“,
https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/Download/3882 [3] 2010-05-27 Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.373548 [4] 2014-11-18 Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019-05-16 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/774.
2022-04-13 Nr. XIVP-1492 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje vartojama sąvoka ,,riboto judumo asmenys”, kurios turinys nei šiame, nei kituose įstatymuose nėra atskleistas. Pažymėtina, kad sąvokos ,,riboto judumo asmenys“ apibrėžtis pateikiama Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87 ,,Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo patvirtinimo“. Šių taisyklių 2.5. papunktyje numatyta, kad riboto judumo asmenys – asmenys, turintys tam tikrų sunkumų naudojantis viešuoju transportu, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, asmenis su jutimo sutrikimais ir besinaudojančiuosius neįgaliųjų vežimėliais, nėščias moteris ir asmenis, lydinčius mažus vaikus. Tačiau pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad į statymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu , o ne žemesnės galios teisės aktu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Pastebėtina ir tai, kad projekte pateiktoje nuorodoje į 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr.
1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772 , nustatytomis sąlygomis ir tvarka, yra pateikiama ,,neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų“ apibrėžtis, pagal kurią neįgalieji ir riboto judumo asmenys– asmenys, turintys nuolatinį arba laikiną fizinį, psichikos, intelekto arba jutimo sutrikimą, kuris esant įvairioms kliūtims gali jiems trukdyti visapusiškai ir veiksmingai naudotis transportu vienodomis sąlygomis su kitais keleiviais, arba asmenys, kurių judumą naudojantis transportu riboja amžius. Tačiau Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje nėra numatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos minėtame Komisijos reglamente. Todėl siekiant kuo didesnio teisės akto nuostatų aiškumo, vienodo visiems subjektams šios sąvokos supratimo, taikymo ir vengiant skirtingo interpretavimo, siūlytina apibrėžti ir pateikti sąvoką ,,riboto judumo asmenys“ . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO
2022-05 -25 Nr. XIVP-1492(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
NR
2022-05-11
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai: Agnė Vaiciukevičiūtė – viceministrė, Artūras Kuprijanas – vyr. specialistas darnaus judumo klausimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės: Daiva Zabarauskienė – Tikslinės pagalbos grupės vadovė, Rita Zilnienė – Tikslinės pagalbos grupės patarėja, Eglė Čaplikienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-13 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-1492: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje vartojama sąvoka ,,riboto judumo asmenys”, kurios turinys nei šiame, nei kituose įstatymuose nėra atskleistas.
Pažymėtina, kad sąvokos ,,riboto judumo asmenys“ apibrėžtis pateikiama Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87 ,,Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo patvirtinimo“. Šių taisyklių
tikrų sunkumų naudojantis viešuoju transportu, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, asmenis su jutimo sutrikimais ir besinaudojančiuosius neįgaliųjų vežimėliais, nėščias moteris ir asmenis, lydinčius mažus vaikus. Tačiau pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad į statymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu , o ne žemesnės galios teisės aktu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Pastebėtina ir tai, kad projekte pateiktoje nuorodoje į 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772 , nustatytomis sąlygomis ir tvarka, yra pateikiama ,,neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų“ apibrėžtis, pagal kurią neįgalieji ir riboto judumo asmenys– asmenys, turintys nuolatinį arba laikiną fizinį, psichikos, intelekto arba jutimo sutrikimą, kuris esant įvairioms kliūtims gali jiems trukdyti visapusiškai ir veiksmingai naudotis transportu vienodomis sąlygomis su kitais keleiviais, arba asmenys, kurių judumą naudojantis transportu riboja amžius. Tačiau Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje nėra numatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos minėtame Komisijos reglamente. Todėl siekiant kuo didesnio teisės akto nuostatų aiškumo, vienodo visiems subjektams šios sąvokos supratimo, taikymo ir vengiant skirtingo interpretavimo, siūlytina apibrėžti ir pateikti sąvoką ,,riboto judumo asmenys“ . Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-05-11 Argumentai: 1.
Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kreipėmės į LR Seimo kanceliarijos Terminijos komisiją dėl naujo termino (įstatymo sąvokos) – „riboto judumo asmuo“ – aprobavimo, ir gavę jos išvadą, kad terminas aprobuotas Lietuvos Respublikos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, siūlome juo papildyti įstatymo projektą (siūlome papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu, o buvusius 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais);
keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis ne tik neįgaliesiems, bet ir riboto judumo asmenims, siūlome šia nuostata papildyti įstatymo projektą (siūlome papildyti įstatymo projekto
3 dalimis);
(pavyzdžiui, riboto judumo asmuo sugipsuota koja), siūlome vietoje žodžių
„neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims“ vartoti žodžius „neįgaliesiems
ir riboto judumo asmenims“ (siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbraukti žodį „kitiems“);
straipsnio 3 dalies nuorodą (siūlome joje nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas). Pasiūlymai: Siūlome pakeisti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip: „
nauja 6 dalimi: „6.
Riboto judumo asmuo
atitinkamai 7–20 dalimis. 12 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
taip:
„2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi
būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims .“
dalimi: „21 . Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms.“
dalimi: „22 . Geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, naudojami keleiviams geležinkeliais vežti, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772 , nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.“23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Susisiekimo ministras iki
1
12 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas“
1Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Monika Ošmianskienė. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
2022-05-18
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Susisiekimo ministerijos kancleris R.Dilba, Susisiekimo ministerijos atstovai A.Kuprijanas ir N.Abukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-13 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje vartojama sąvoka ,,riboto judumo asmenys”, kurios turinys nei šiame, nei kituose įstatymuose nėra atskleistas. Pažymėtina, kad sąvokos ,,riboto judumo asmenys“ apibrėžtis pateikiama Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87 ,,Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo patvirtinimo“. Šių taisyklių 2.5. papunktyje numatyta, kad riboto judumo asmenys – asmenys, turintys tam tikrų sunkumų naudojantis viešuoju transportu, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, asmenis su jutimo sutrikimais ir besinaudojančiuosius neįgaliųjų vežimėliais, nėščias moteris ir asmenis, lydinčius mažus vaikus.
Tačiau pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad į statymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu , o ne žemesnės galios teisės aktu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Pastebėtina ir tai, kad projekte pateiktoje nuorodoje į 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772 , nustatytomis sąlygomis ir tvarka, yra pateikiama ,,neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų“ apibrėžtis, pagal kurią neįgalieji ir riboto judumo asmenys– asmenys, turintys nuolatinį arba laikiną fizinį, psichikos, intelekto arba jutimo sutrikimą, kuris esant įvairioms kliūtims gali jiems trukdyti visapusiškai ir veiksmingai naudotis transportu vienodomis sąlygomis su kitais keleiviais, arba asmenys, kurių judumą naudojantis transportu riboja amžius.
Tačiau Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnyje nėra numatyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos minėtame Komisijos reglamente. Todėl siekiant kuo didesnio teisės akto nuostatų aiškumo, vienodo visiems subjektams šios sąvokos supratimo, taikymo ir vengiant skirtingo interpretavimo, siūlytina apibrėžti ir pateikti sąvoką ,,riboto judumo asmenys“ . Pritarti. Įstatymo projektą siūloma papildyti nauja sąvoka „Riboto judumo asmuo“, kuri yra suderinta su kompetentingomis institucijomis ir LRS terminijos komisija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas, 2022-05-11 Argumentai: 1.
Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kreipėmės į LR Seimo kanceliarijos Terminijos komisiją dėl naujo termino (įstatymo sąvokos) – „riboto judumo asmuo“ – aprobavimo, ir gavę jos išvadą, kad terminas aprobuotas Lietuvos Respublikos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, siūlome juo papildyti įstatymo projektą (siūlome papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu, o buvusius 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais);
keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis ne tik neįgaliesiems, bet ir riboto judumo asmenims, siūlome šia nuostata papildyti įstatymo projektą (siūlome papildyti įstatymo projekto
3 dalimis);
(pavyzdžiui, riboto judumo asmuo sugipsuota koja), siūlome vietoje žodžių
„neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims“ vartoti žodžius „neįgaliesiems
ir riboto judumo asmenims“ (siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbraukti žodį „kitiems“);
straipsnio 3 dalies nuorodą (siūlome joje nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas). Pasiūlymai: Siūlome pakeisti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip: „
nauja 6 dalimi: „6.
Riboto judumo asmuo
atitinkamai 7–20 dalimis. 12 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
taip:
„2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi
būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims .“
dalimi: „21 . Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms.“
dalimi: „22 . Geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, naudojami keleiviams geležinkeliais vežti, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/772 , nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir kitiems riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.“23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2. Susisiekimo ministras iki
1
12 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas“ . Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Ieva Pakarklytė, Arvydas Nekrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris