Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 4 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi:
„18. Mažas šilumos gamintojas – nepriklausomas šilumos gamintojas, gaminantis šilumą vartotojo pastate ar jo priklausiniuose įrengtais ne didesnės kaip 100 kW galios šilumos gamybos įrenginiais, kurie tiesiogiai sujungti su pastato šildymo ir karšto vandens sistema ir skirti vien tik šio vartotojo šilumos poreikiams tenkinti.“
2Buvusias 2 straipsnio 18-56 dalis laikyti atitinkamai 19-57 dalimis. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, deginant atliekas, taip pat iš geoterminės , aeroterminės ir hidroterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas ir vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemas . Šis supirkimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
“ 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu (ši nuostata dėl šilumos reikiamo kiekio gaminimo ir (ar) supirkimo aukciono būdu netaikoma, jei tokioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas mažas šilumos gamintojas) . Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma, atitinkanti kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus.
Taryba tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Taryba, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Šilumos tiekėjas mažo šilumos gamintojo prašymu superka jo pagamintą ir į pastato šildymo ir karšto vandens sistemą perduotą šilumos kiekį, bet ne daugiau nei reikalingas kiekis pastato šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gamintojo pasiūlyta kaina, tačiau ne didesne kaip 90 procentų šilumos tiekėjo į pastato įvadą patiektos šilumos kainos. Parduodamas iš mažo šilumos gamintojo supirktos šilumos kiekį vartotojui, šilumos tiekėjas turi teisę prie šilumos supirkimo kainos pridėti antkainį, ne didesnį kaip 30 procentų skirtumo tarp šilumos tiekėjo į pastato įvadą patiektos šilumos kainos ir šilumos supirkimo kainos ( visos šilumos kainos be PVM) . “
ją išdėstyti taip: „3.
Nepriklausomiems šilumos gamintojams , išskyrus mažus šilumos gamintojus, yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir šilumos tiekėjams, jei yra bent viena iš šių sąlygų:
1) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinės plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija;
2) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomoje kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje termofikaciniu režimu pagaminta elektros energija yra remiama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis;
3) nepriklausomas šilumos gamintojas kartu su šilumos tiekėju priklauso susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą arba nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą, grupė vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino pastaruoju metu vis didėjančios šilumos kainos ir neišspęstos konkurencijos šilumos gamyboje problemos. Be to, pastebėtina, kad šilumos gamyboje vis dar nepakankamai panaudojamos atsinaujinančių energijos šaltinių (aeroterminė, hidroterminė energija) galimybės. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą. Įstatymo projekto uždaviniai: § užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamyboje, § plėsti ekologiškų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimą šilumos gamyboje ir taip sumažinti šilumos kainas vartotojams, § sumažinti vartotojų nepasitenkinimą šilumos tiekimo sistemomis ir jas apsaugoti nuo destruktyvių vartotojų atsijungimų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nenumato iš aeroterminės ar hidroterminės energijos pagamintos šilumos supirkimo į šilumos tiekimo sistemas, kaip skatintino ir atitinkančios viešuosius interesus paslaugos. Taip pat minėtame įstatyme nereglamentuota pas vartotoją įrengtais šilumos gamybos įrenginiais pagamintos šilumos supirkimas, kaip papildomas šaltinis iš šilumos tiekėjo perkamai šilumai. 4. Kokios siūlomos naujo teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikimo Įstatymo projekto esmė grindžiama tokiomis nuostatomis:
gamyba organizuojama pas vartotoją.
Investuotojas – verslo subjektas (siūlomas naudoti pavadinimas – mažas šilumos gamintojas) sudaro sutartį su namo (butų) savininkais ir investuoja į nedidelio galingumo (ne daugiau 100 kW) šilumos gamybos įrenginius. Investuotojas savo lėšomis juos įrengia pas vartotoją ir eksploatuoja. Pagamintą šilumą mažas šilumos gamintojas perduoda į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemą, tuo būdu išvengiama šilumos perdavimo sąnaudų. Įrengiami 1-2 šilumos skaitikliai, apskaitantys perduotos šilumos kiekius. Už mažo šilumos gamintojo pagamintą ir perduotą į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemą šilumos kiekį vartotojas apmoka sutartine kaina, kuri turi būti mažesnė negu šilumos tiekėjo patiektos šilumos kaina vartotojo įvade; ii) mažas šilumos gamintojas eksploatuoja savo lėšomis įrengtus šilumos gamybos įrenginius sutartinį metų skaičių – paprastai ne daugiau kaip 10 metų. Per šį laikotarpį jis atgauna investicijų vertę, uždirba tam tikrą pelną ir pasitraukia. Dar tinkami eksploatuoti įrengimai lieka vartotojui, kuris gali sudaryti naują sutartį su buvusiu eksploatuotoju arba pasamdyti kitą operatorių, arba eksploatuoti savo jėgomis. Likęs eksploatuojamų pagrindinių įrengimų darbo laikas apytikriai sudaro nuo 2-5 metų (dujų katilai) iki 10 metų (šilumos siurbliai, saulės kolektoriai), po kurio juos reikia pakeisti; iii) vartotojas neatsijungia nuo šilumos tiekimo tinklo. Maža šilumos gamyba naudojama kaip alternatyvus arba papildomas šilumos šaltinis, o palankiomis aplinkybėmis ir kaip pagrindinis šilumos šaltinis. Atpigus šilumai, pagerėja vartotojų padėtis ir atitinkamai sumažėja nepasitenkinimas šilumos tiekėju, kuris šiandien gana aiškiai išreikštas. 5.
rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi sumažės šilumos kainos vartotojui, taip pat paskatins įmones investuoti į šilumos gamybą tiesiai pas vartotojus, įgalins efektyviau panaudoti atsinaujinančius ir ekologiškus energijos šaltinius. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, nereikės priimti, pakeisti ar panaikinti kitų įstatymų. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo. Įstatymo projekte apibrėžiama nauja sąvoka „mažas šilumos gamintojas“. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12.
teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų priimti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties tarp mažo šilumos gamintojo ir šilumos vartotojų standartinių sąlygų aprašą, taip pat, atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, turėtų būti atlikti atitinkami pakeitimai Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Pirminis Įstatymo projektas, kuris buvo Lietuvos Respublikos Seime registruotas 2014 m., buvo derintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija . 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai: „mažas šilumos gamintojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
2022-04-07 Nr. XIVP-1488 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį” įrašytinas žodis „nauja”. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo
pastato šildymo ir karšto vandens sistema“ (ji apibrėžta galiojančio įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje), o projekto 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje – „vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemos“. Neaišku, ar šių sąvokų turinys tapatus. Jeigu taip, tai pagal juridinės technikos taisykles, jos turėtų būti suvienodintos. Jeigu netapatus, tai tobulinant projektą reikėtų apibrėžti sąvoką „vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemos“. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad šios dalies nuostata dėl šilumos reikiamo kiekio gaminimo ir (ar) supirkimo aukciono būdu netaikoma, jei tokioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas mažas šilumos gamintojas. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos supirkimo aukcionas yra taikomas tuomet, kai aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas. Todėl pakeitus nuostatą siūlomu būdu, tais atvejais, kai aprūpinimo šiluma sistemoje veiks nors vienas mažas šilumos gamintojas, įstatyme neliks šilumos tiekėjo pareigos supirkti kitų nepriklausomų tiekėjų pagamintą šilumą, nes vieno mažo šilumos gamintojo egzistavimas naikins šilumos aukciono tvarką visiems kitiems nepriklausomiems šilumos gamintojams. Manytina, kad tokiu būdu bus mažinama konkurencija šilumos gamybos sferoje.
Be to, naikinant šilumos aukciono sistemą, kai aprūpinimo šiluma sistemoje veiks nors vienas mažas šilumos gamintojas, bus esmingai pažeistos visų kitų nepriklausomų šilumos gamintojų teisės, nes jų gaminama šiluma nebebūtų privalomai superkama. 4. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto
reikalavimas, kad šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma turi atitikti kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Netaikant mažiems šilumos gamintojams šilumos aukciono tvarkos, jiems nebūtų taikomas ir šis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su vartotojų ir visuomenės interesų užtikrinimu, manome, kad toks reikalavimas turi būti taikomas visiems šilumos gamintojams, įskaitant ir mažus šilumos gamintojus. 5. Atsižvelgiant į siūlomame pakeisti įstatyme įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją, manytina, jog dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 1 Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt