Lyginamasis variantas
2022
Papildyti 6 straipsnį 5 dalimi:
„5. Statant naujus visuomeninės paskirties
pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, juose privaloma įrengti slėptuves, užtikrinančias žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo pataisas paskatino Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje paaiškėjusi kritinė situacija dėl specialiosios paskirties statinių arba specialiai įrengtų patalpa gyventojams – slėptuvių, turinčių užtikrinti gyventojų gyvybės ir sveikatos apsaugą karo, ekstremalios ir žmonių sveikatai pavojingos situacijos metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose vietos numatytos maždaug 1,2 mln. (44 proc.) šalies gyventojų. Lietuvoje kolektyvinės apsaugos statiniais dažniausiai yra priskirti darželiai, mokyklos, sporto, kultūros centrai ir panašūs statiniai. Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo specialistai teigia, kad tokie kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip mokyklos, darželiai ir panašūs pastatai, kurie dažniausiai yra be rūsių, karo atveju nuo pavojų neapsaugos. Esant ekstremaliai situacijai ar karui slėptuvė turi užtikrinti tinkamas sąlygas joje žmonėms saugiai slėptis dvi-tris savaites. Slėptuvės turi būti apsaugotos nuo šalčio, vėjo, lietaus, radiacinės grėsmės bei oro antskrydžių ir kitų pavojų. Suomijoje visuose pastatuose, kur nuolat būna, dirba ar mokosi žmonės turi būti atominės slėptuvės, kuriose tilptų pastate esantys žmonės. Jų įrengimui nustatyti tam tikri reikalavimai. Slėptuvės su išlygomis gali būti numatytos ir požeminėse automobilių saugyklose, tačiau pastato operatorius turi turėti galimybę per dvi valandas modifikuoti suplanavimą taip, kad dalis patalpos būtų pritaikoma žmonių poreikiams: su visomis inžinerinėmis sistemomis, lovomis, antklodėmis ir vandens atsargomis kelioms paroms.
7 milijonams Švedijos gyventojų yra įkurta 65 000 slėptuvių (šiuo metu Švedijoje yra virš 10 mln. gyventojų). Slėptuvių daugiausia įrengta didžiuosiuose šalies miestuose ir miestuose, kuriuos gali būti sunku evakuoti. Slėptuvės, esančios daugiabučių ir biurų kvartaluose, garažuose ir pastatytos kalnuose, yra skirtos užtikrinti, kad Švedijos gyventojai būtų saugūs karo atveju. Europoje Švedija ir Suomija yra geriausiai pasirengusios apsaugoti pakankamą skaičių savo gyventojų. Švedija turi slėptuvių 80 proc., o Suomija – 70 proc. savo šalies populiacijos apsaugai. Šiandien Lietuvoje statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kurie gali talpinti didelį kiekį žmonių ir apsaugoti juos ekstremalių situacijų bei karo metu, nėra reikalavimo juose įrengti žmonių apsaugai pritaikytas patalpas – slėptuves. Todėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo pataisomis siekiama:
a) užtikrinti pakankamą Lietuvos gyventojų civilinę saugą ekstremalių situacijų ir karo metu;
b) užtikrinti pakankamą tinkamai įrengtų, nuo ekstremalių situacijų ir karo pavojaus apsaugančių slėptuvių plėtrą. Šiems tikslams pasiekti siūloma papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymą 6 straipsniu ir juo numatyti, kad, statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, juose privaloma įrengti slėptuves, užtikrinančias žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Jonauskas. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Statybos įstatyme nėra prievolės, statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, įrengti slėptuves, užtikrinančias žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnį 5 dalimi ir joje numatyti, kad, statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, juose privaloma įrengti slėptuves, užtikrinančias žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Tokiu būdu, statant naujus visuomeniniams poreikiams naudojamus pastatus, bus plečiamas civilinei apsaugai reikalingų slėptuvių skaičius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Statybų reikalavimai“,
„Civilinė sauga“, „Slėptuvės“, „Slėptuvės visuomeninės paskirties pastatuose“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
2022-04-06 Nr. XIVP-1487 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, juose privaloma įrengti slėptuves, užtikrinančias žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad galimi atvejai, kai iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų pradėta naujų visuomeninės paskirties pastatų statyba, taip pat parengti, patvirtinti tokių pastatų projektai, išduoti statybą leidžiantys dokumentai, bet konkretūs statybos darbai dar nepradėti. Iš projekto turinio nėra aišku, ar įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos ir tokiems pastatams, kurie iki įstatymo įsigaliojimo dar nėra baigti statyti arba yra patvirtinti tokių pastatų statybos projektai ar išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kai faktiniai statybos darbai, įsigaliojus įstatymui, dar nėra pradėti. Siekiant išvengti galimo nevienodo įstatymo nuostatų taikymo jam įsigaliojus, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalinti šie neaiškumai. Antra, projekte siūloma nustatyti reikalavimą visuomeninės paskirties pastatuose įrengiamoms slėptuvėms, t. y. slėptuvės turi užtikrinti žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nurodyti valstybės instituciją, kuri priimtų poįstatyminį teisės aktą, detalizuojantį aukščiau minėtą reikalavimą, nustatydama konkrečius reikalavimus slėptuvių įrengimui. Trečia, nėra pakankamai aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad slėptuvės būtų įrengiamos tik tokiuose visuomeninės paskirties pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip šimtas, o ne didesnis ar mažesnis skaičius žmonių. Reikėtų įvertinti, ar toks reikalavimas atitinka proporcingumo principą. Ketvirta, projekte vartojami terminai ,,visuomeninės paskirties pastatas“, ,,slėptuvė“ keičiamame įstatyme neapibrėžti. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti pateiktos terminų ,,visuomeninis paskirties pastatas“ ir ,,slėptuvė“ sąvokos. 2. Atsižvelgiant į keičiamame įstatymą nustatytą Vyriausybės kompetenciją statybų teisinio reglamentavimo srityje, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]