Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-188143 straipsniO pakeitimo įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) 2022 m. liepos 1 d. – visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh, išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus, kurie laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. bent kartą buvo įgiję pažeidžiamo vartotojo statusą. Visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, taip pat pažeidžiamiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Nepasirinkus tiekėjo, visuomeninis tiekėjas tiekia elektros energijos tiekimą vartotojams neribotą laiką. Visuomeninis tiekėjas elektros tiekimą turi teikti už valstybės reguliuojamą kainą. „3) 20223 m. liepos 1 d. – visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh, išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus, kurie laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 20223 m. birželio 30 d. bent kartą buvo įgiję pažeidžiamo vartotojo statusą;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Valius Ąžuolas Dainius Kepenis Aušrinė Norkienė Asta Kubilienė Ligita Girskienė Giedrius Surplys Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys Rimantė Šalaševičiūtė Deividas Labanavičius
projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, iki šių metų liepos 1 dienos (elektros rinkos liberalizavimo II etape) nepriklausomą elektros energijos tiekėją (toliau – nepriklausomas tiekėjas) turi pasirinkti tie buitiniai vartotojai, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės
turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Po I-ojo rinkos liberalizavimo etapo, visi nepriklausomi tiekėjai siūlė brangesnę elektros kainą. Rinkoje reguliuojama elektros kaina 17 cnt už kw., o nepriklausomų tiekėjų nustatyta kaina apie 30 cnt. už kw. Europos sąjungos teisės aktai siūlo tik sudaryti galimybę pasirinkti kitą elektros tiekėją, nenaudojant perteklinės prievartos vartotojų atžvilgiu, nustatant tam tikrą terminą. Nėra reglamentuota, kad valstybinis tiekėjas yra reguliuojamas, apsaugant vartotojus nuo drastiškų elektros kainų šuolio. Visi nepriklausomi tiekėjai, yra nereguliuojami valstybės ir ypač buitiniai elektros vartotojai yra neapsaugoti rinkos dalyviai. Tai sukelia didelę riziką, juos įstumiant į energetinį skurdą. Pasiūlymu siūloma sudaryti galimybes vartotojams grįžti į valstybės reguliuojamą elektros tiekimą. Taip vartotojai būtų apsaugoti nuo energetinio skurdo ir drastiškų elektros kainų svyravimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Valius Ąžuolas. 3.
teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas šių metų liepos 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma panaikinti Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą ir nustatyti, kad visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, taip pat pažeidžiamiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Nepasirinkus tiekėjo, visuomeninis tiekėjas tiektų elektros energijos tiekimą vartotojams neribotą laiką. Visuomeninis tiekėjas elektros tiekimą turi teikti už valstybės reguliuojamą kainą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Projekto nuostatos galimai gali turėti tam tikros neigiamos įtakos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektu numatytas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas nepriklausomiems tiekėjams ir toliau kokybiškai aptarnauti buitinius vartotojus. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Valius Ąžuolas Dainius Kepenis Aušrinė Norkienė Asta Kubilienė Ligita Girskienė Giedrius Surplys Algimantas Dumbrava Gintautas Kindurys Rimantė Šalaševičiūtė Deividas Labanavičius
2022-03-31 Nr. XIVP-1481 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal teisės technikos taisykles, viena straipsnio dalimi galima keisti tik vieną straipsnio dalį ar dalies punktą, todėl siekiant pakeisti du straipsnio dalies punktus, jų pakeitimai turi būti dėstomi atskiromis straipsnio dalimis. Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamos straipsnio 1 dalies esmė kalba apie visuomeninio tiekėjo pareigą nutraukti elektros energijos tiekimą „nurodytais terminais“. Kadangi siūlomas keisti šios dalies 2 punktas nenustato jokio termino iki kurio reikėtų nutraukti elektros energijos tiekimą ir net įpareigoja tęsti elektros energijos tiekimą, t. y. siūlomas pakeitimas jokiais loginiais ir sisteminiais ryšiais nesusijęs su keičiama straipsnio dalimi, jis negali būti dėstomas kaip 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Manytina, jog ši nuostata galėtų būti dėstoma atskira straipsnio dalimi. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus nustatant, kad „Visuomeninis tiekėjas privalo sudaryti sutartis ir tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina visiems jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems buitiniams vartotojams, taip pat pažeidžiamiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Nepasirinkus tiekėjo, visuomeninis tiekėjas tiekia elektros energijos tiekimą vartotojams neribotą laiką. Visuomeninis tiekėjas elektros tiekimą turi teikti už valstybės reguliuojamą kainą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, siūlomos keisti įstatymo 43 straipsnio nuostatos yra glaudžiai susijusios su galiojančia įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią skirstomųjų tinklų operatorius, kai jo turimoje elektros energijos skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje kitam asmeniui neišduota visuomeninio tiekimo veiklos licencija, privalo vykdyti ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą iki 2023 m. sausio 1 d. Taigi pritarus siūlomam pakeitimui, neaišku, kaip jis galėtų būti įgyvendinamas po 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kartu su
kartu neturėtų būti keičiamas ir galiojančio įstatymo 60 straipsnis, nustatantis elektros energijos rinkos liberalizavimo tvarką. Antra, projekto nuostatos nedera su galiojančio įstatymo 44 straipsnio nuostata, pagal kurią vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, užtikrinamas garantinis tiekimas 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kartu su 43 straipsniu turėtų būti keičiamas ir 44 straipsnis. Trečia, pastebėtina, kad projekte aptariami tik tie atvejai, kai tam tikri vartotojai nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra nemažai vartotojų, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, todėl daliai vartotojų nustatant galimybę nepasirinkti nepriklausomo tiekėjo, tie vartotojai, kurie nepriklausomą tiekėją jau pasirinko, būtų diskriminuojami, nesudarant jiems galimybės grįžti pas visuomeninį tiekėją.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomos įstatymo nuostatos nebūtų taikomos ir tais atvejais, kai vartotojo pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal siūlomas projekto nuostatas šiais atvejais vartotojas negalėtų sudaryti sutarties su visuomeniniu tiekėju, jam turėtų būti taikomas garantinis tiekimas 44 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pastebėtina, kad garantinio tiekimo kaina apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25. Vertinant vienų ir kitų vartotojų grupių skirtumus, pažymėtina, kad tarp šių vartotojų grupių teisinio statuso nėra tokios apimties skirtumų, kad jiems būtų galima taikyti iš esmės skirtingą teisinį reguliavimą. Todėl tuo atveju, jei nuostatoje iš tiesų siekiama nustatyti, kad reguliavimas taikomas tik tiems vartotojams, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ir netaikomas tiems vartotojams, kurie nepriklausomą tiekėją pasirinko, bet savo ar nepriklausomo tiekėjo iniciatyva nutraukia elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir nori grįžti pas visuomeninį elektros energijos tiekėją, turėtų būti svarstomas siūlomos nuostatos derėjimas su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu. Ketvirta, projekto nuostatos pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad visuomeninis tiekėjas privalo tiekti elektros energiją visuomenine elektros energijos kaina, o paskutiniame sakinyje - visuomeninis tiekėjas elektros tiekimą turi teikti už valstybės reguliuojamą kainą.
Nurodytos nuostatos derintinos tarpusavyje ir su galiojančio įstatymo 67 ir 69 straipsnių nuostatomis. Penkta, pažymėtina, kad keičiama straipsnio dalis yra tiesiogiai susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis, nustatančiomis imperatyvius, su konkrečiais terminais susijusius reikalavimus visuomeniniam tiekėjui, skirstomųjų tinklų operatoriui, nepriklausomiems tiekėjams, susijusius su informacijos perdavimu, duomenų tvarkymu, vartotojų informavimu. Todėl pakeitus tik siūlomą keisti straipsnio dalį, ji būtų nesuderinta su kitomis straipsnio dalimis ir sukurtų teisės normų koliziją, nebūtų aišku kaip įmanoma laikytis visų įstatymo reikalavimų, paminėti asmenys turėtų atlikti veiksmus, neturinčius jokių teisinių pasekmių. Be to, atkreipiame dėmesį, kad dalis šių reikalavimų jau yra (gali būti) įvykdyti, pavyzdžiui, susiję su vartotojų informavimu apie būtinybę pasirinkti nepriklausomą tiekėją, todėl keičiant analizuojamą straipsnio dalį, būtina kartu sistemiškai keisti ir susijusį reguliavimą, kad vartotojai nebūtų klaidinami įstatymo pagrindu, taip pat nustatyti įsigaliojusios nuostatos taikymo taisykles. Šešta, atkreipiame dėmesį, kad galiojantis įstatymo turinys yra sietinas su Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau - Strategija). Strategijoje yra įtvirtintas siekis „Palaipsniui atsisakyti mažmeninių elektros energijos kainų reguliavimo.
Siekti, kad mažmeninių elektros energijos kainų reguliavimas, taikant tam tikrus reikalavimus atitinkančius socialinius tarifus, bus galimas tik išskirtiniais atvejais, taip siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamus elektros energijos vartotojus ir nedidinti energetinio skurdo šalyje.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog nors analizuojamo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams“, tačiau manytina, kad siūlomas pakeitimas nedera su Strategijos tikslu. 3. Atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijas, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]