Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 28 straipsnį 15¹ dalimi:
„15¹. Fondo taryba motyvuotu sprendimu karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos metu ar paskelbus mobilizaciją gali remti ir šio straipsnio 14 dalyje nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų.“
Pakeisti 48 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, asmenys, vykdantys nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių, ar asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:“. 3 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Papildyti 50 straipsnio 3 dalį 10 punktu:
„10) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją, nurodytą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte.“
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos sustabdymas, arba nutraukimas ir prieigos prie viešosios informacijos pašalinimas
1.
Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą veikla gali būti laikinai sustabdyti sustabdoma arba nutraukti teismas nutraukiama šiame straipsnyje nustatytais atvejais, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalių nuostatas. 2. Priimdamas sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių – žurnalų redakcijoms. 2. Inspektoriaus prašymu Vilniaus apygardos administracinis teismas gali sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
1) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas ir už šį pažeidimą buvo taikytas įspėjimas ar kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
2) inspektorius raštu pranešė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
3) inspektorius viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos. 3.
3Kai inspektorius savo iniciatyva ar gavęs iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją nustato, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas skleidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytą informaciją, kuri kenkia ar kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, inspektorius turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo nesilaikydamas šio straipsnio 2 dalies punktuose nurodytų sąlygų. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, inspektorius pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, prašymo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Teismo sprendime gali būti duodami privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokių platinimo paslaugų teikėjams – privalomi nurodymai sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą. 35.
35Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jei per pastaruosius paskutinius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pakartotinai padaro šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą. 6. Inspektorius, sužinojęs apie internete skleidžiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktuose nurodytą informaciją ir atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudamas šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per 8 valandas nuo inspektoriaus pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės ją pasiekti, arba jei per 8 valandas nuo inspektoriaus pastebėto pažeidimo nėra galimybės nustatyti viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją, inspektorius duoda privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu. 7. Siekdamas gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą leidimą duoti privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, inspektorius privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį jį patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu inspektorius nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo teismo nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo inspektoriaus skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“
1Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos taikomos ir iki įstatymo įsigaliojimo pradėtoms viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo procedūroms, išskyrus atvejus, kai procedūra pradėta viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pažeidus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju pradėtos viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo procedūros turi būti nutraukiamos. 2. Pagal šio įstatymo 4 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 5 dalį vertinant, ar viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla buvo sustabdyta, įvertinami ir iki šio įstatymo įsigaliojimo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalies pagrindu priimti sprendimai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1463(2) lyginamasis variantas
28, 48, 50 IR 52
2022 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 28 straipsnį 15¹ dalimi: „15¹. Fondo taryba motyvuotu sprendimu karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją gali remti ir šio straipsnio 14 dalyje nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų perkeldama iki 20 procentų konkrečiai programai finansuoti skirtų lėšų į kitą programą (programas).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti
išdėstyti taip: „6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, asmenys, vykdantys nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių, ar asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:“. 3 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Papildyti 50 straipsnio 3 dalį 10 punktu:
„10) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų
teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti informaciją, nurodytą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte.“
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis.
Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos sustabdymas, arba nutraukimas ir prieigos prie viešosios informacijos pašalinimas
1Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus,
retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą veikla gali būti laikinai sustabdyti sustabdoma arba nutraukti teismas nutraukiama šiame straipsnyje nustatytais atvejais, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalių nuostatas. 2. Priimdamas sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių – žurnalų redakcijoms. 2. Inspektoriaus prašymu Vilniaus apygardos administracinis teismas gali sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
1) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas ir už šį pažeidimą buvo taikytas įspėjimas ar kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
2) inspektorius raštu pranešė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
3) inspektorius viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos. 3.
nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją nustato, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas skleidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją, kuri kenkia ar kelia pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, inspektorius turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo nesilaikydamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, inspektorius pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, prašymo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Teismo sprendime gali būti duodami privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokių platinimo paslaugų teikėjams – privalomi nurodymai sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą. 35.
nutraukiama tuo atveju, jeigu per pastaruosius paskutinius
kartą sustabdęs jo veiklą šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pakartotinai padaro šio įstatymo 19 straipsnio
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos nutraukimo priimamas mutatis mutandis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 6. Inspektorius, sužinojęs apie internete skleidžiamą šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytą neskelbtiną informaciją ir atsižvelgęs į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša apie tokią informaciją viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, reikalaudamas šią informaciją nedelsiant pašalinti arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per 8 valandas nuo inspektoriaus pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės ją pasiekti, arba jei per
nustatyti viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją, inspektorius duoda privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu. 7. Siekdamas gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytą leidimą duoti privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, inspektorius privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus.
Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį jį patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu inspektorius nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo inspektoriaus skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“
išdėstyto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtoms viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo procedūroms, išskyrus atvejus, kai šios procedūros pradėtos nustačius, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tokiais atvejais pradėtos viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo procedūros turi būti nutraukiamos. 2.
dienos Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo priimti sprendimai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą, laikoma, kad viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla jau buvo sustabdyta. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2022 m. vasario pabaigoje Europoje staiga pasikeitus geopolitinei ir saugumo situacijai dėl Rusijos Federacijos pradėtos atviros ir neišprovokuotos karinės agresijos Ukrainoje, Europos Sąjungos institucijoms imantis sprendimų dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje[¹], Lietuvos Respublikoje įvedus nepaprastąją padėtį iškilo būtinybė peržiūrėti visuomenės informavimo srities teisinį reglamentavimą, ypač įvertinant galimybę visuomenės informavimo srities priežiūros institucijoms operatyviai reaguoti į informaciją, keliančią grėsmę Lietuvos saugumo interesams. Nors pastaraisiais metais keičiant Visuomenės informavimo įstatymą buvo nuosekliai stiprinama priežiūra, susijusi su visuomenei pavojingos informacijos (pvz., kurstančios teroristinius nusikaltimus[²], keliančios rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui[³], dezinformacijos[⁴]) sklaida, informacinių grėsmių akivaizdoje ne visose visuomenės informavimo srityse teisinis reguliavimas yra pakankamas ir efektyvus (veiksmingas). Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti apribojimai skleisti draudžiamą informaciją mažiausiai veiksmingi internete, kur informacijos sklaidos mastas, greitis, intensyvumas ir galimas neigiamas poveikis yra didžiausi. Viešosios informacijos priežiūrą vykdančios kompetentingos institucijos taip pat susiduria su tam tikrų teisinių instrumentų trūkumu, nepakankamai aiškiomis įstatyme nustatytomis informacijos sklaidos ribojimo procedūromis.
Minėti trūkumai priežiūros institucijų įvardyti 2022 m. kovo 7 d. tarpinstituciniame pasitarime, kurį surengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, siekdama įvertinti teisinis reguliavimo efektyvumą. Pirmiau nurodytos priežastys lėmė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. I-1418 28, 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą. Įstatymo projekto tikslas – išspręsti praktinio pobūdžio problemas, kylančias taikant įstatymo nuostatas dėl draudžiamos skleisti informacijos, ypač keliančios rimtą pavojų visuomenės saugumui ir platinamos internete, nustatyti efektyvesnes priemones šią informaciją apriboti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2022 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tarpinstitucinio pasitarime (protokolas Nr. 11; klausimas Nr. 19), taip pat Kultūros ministerijos 2022 m. kovo 7 d. surengtame tarpinstituciniame pasitarime vykusias diskusijas, kuriose aptarta esama situacija dėl Visuomenės informavimo įstatymu draudžiamos skleisti informacijos skleidimo, ribojimo ir galimų poveikių priemonių taikymo bei teisinio reguliavimo tobulinimo. Įstatymo projektą parengė Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupė (grupės vadovas Deividas Velkas, tel. 8 608 45993, el. p. [email protected]). 3.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymu draudžiamos informacijos priežiūrą vykdo trys institucijos šio įstatymo nustatytos kompetencijos ribose:
1) Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija) prižiūri televizijos /radijo programų transliuotojų, retransliuotojų, šių programų platintojų internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą (Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 5 d., 47–48 str.);
2) žurnalistų etikos inspektorius ir jo vadovaujama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prižiūri viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus tuos, kuriuos prižiūri Komisija, veiklą (Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 5 d., 49–50 str.);
3) policija – įgaliota teikti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir tinklų paslaugų teikėjams dėl teroristinius nusikaltimus kurstančios informacijos (Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 9–12 d.). Komisija ir policijai Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka suteikti konkretūs įgaliojimai reaguoti į įstatyme nurodytais būdais (priemonėmis) skleidžiamą informaciją, kurią įstatymas draudžia skleisti, t. y. stabdyti ir nutraukti viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) veiklą, išduotų licencijų galiojimą; stabdyti neteisėtą veiklą; riboti ES šalių ir užsienio valstybių skleidžiamos informacijos (programų) laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje; duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigoms paslaugų teikėjams; skirti ekonominio pobūdžio sankcijas (baudas). Šių institucijų prižiūrimų subjektų ratas yra pakankamai apibrėžtas.
Kitaip yra su žurnalistų etikos inspektoriaus priežiūros sritimi, kuri apima iš esmės visus (likusius) viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus ir visą viešai skleidžiamą informaciją. Šiuo atveju prižiūrimų subjektų ratas nėra toks apibrėžtas, inspektoriaus įgaliojimų taikymas paremtas įstatyme nustatytų sprendimų priėmimu (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d.). Pagrindinė poveikio priemonė, kurią savo veikloje taiko žurnalistų etikos inspektorius – įspėjimas ir reikalavimas pašalinti nustatytą įstatymo pažeidimą (jei jį pašalinti yra galimybė). Nors inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks trukdymas inspektoriui įgyvendinti įstatymo jam suteiktas teises ar įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 19 d.), šios priemonės ne visada efektyvios, ypač kai informacija skleidžiama internete, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nėra žinomas. Įstatymas inspektoriui taip pat nesuteikia įgaliojimų duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigoms paslaugų teikėjams. Žurnalistų etikos inspektoriaus priežiūroje esančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos laikino stabdymo ir nutraukimo sąlygos bei procedūros nustatytos Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnyje (šios nuostatos praktikoje nė karto nebuvo taikytos – past.). Jame nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalių nuostatas.
Priimdamas sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių – žurnalų redakcijoms. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą. Šiame straipsnyje nustatytas reguliavimas nėra pakankamas ir veiksmingas, ypač tais atvejais, kai įstatymu draudžiama informacija skleidžiama internete. Šiuo atveju efektyvesnė (veiksmingesnė) priemonė yra ne veiklos stabdymas, bet prieigos prie draudžiamos informacijos pašalinimas.
Komisijos priežiūros atveju Visuomenės informavimo įstatymas nustato, kad Komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui (skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti) arba viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui (panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka) nustačiusi, kad televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklą, apie ją nepranešę Komisijai, pradėjo vykdyti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas. Kitų paslaugų teikėjų, kurių veikla internete būtų stabdoma nurodytu pagrindu (kai apie veiklą nėra pranešta Komisijai), Visuomenės informavimo įstatymas nenumato. Visuomenės informavimo įstatymas numato valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams (jų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams). Ši finansinė parama teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas) remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu[⁵] patvirtintais Valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatais (toliau – Bendrieji konkursų nuostatai). Juose nustatytos programų finansavimo proporcijos, kurių privalo laikytis Fondo taryba, priimanti sprendimus dėl konkursų rezultatų.
Įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas programų, pagal kuriuos finansuojami viešosios informacijos rengėjų projektai, šių projektų tematika ir programų finansavimo proporcijos riboja Fondo gyvybingumą, t. y. galimybes operatyviai reaguoti į pasikeitusią ar besikeičiančią visuomenės informavimo aplinką ir informacinę erdvę. Be kita ko, nuo 2022 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimui įvedus nepaprastąją padėtį[⁶] Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. balandžio 20 d. (iki nustos veikti nepaprastoji padėtis) Lietuvos policijai ir žurnalistų etikos inspektoriui suteikti įgaliojimai duoti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti visuomenės informavimo priemones, o leidinių pardavėjams, leidinių pristatymo ar kitokias platinimo paslaugas teikiantiems subjektams – privalomus nurodymus sustabdyti leidinių pardavimą, pristatymą ar platinimą, kai skleidžiama Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose nurodyta informacija, susijusi su aplinkybėmis, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis. Numatyta, kad šiuos privalomus nurodymus minėti pareigūnai gali duoti iki teismo sprendimo priėmimo, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu (1 straipsniu) siūloma nustatyti, kad Fondo taryba ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties atveju motyvuotu sprendimu gali remti ir Visuomenės informavimo įstatymo straipsnio 14 dalyje nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo Bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų.
Tokiu būdu Fondo tarybai būtų suteikiama teisė reaguoti į pasikeitusią visuomenės informavimo aplinką, sumažinti kylančias įtampas valstybės paramos reikalaujančiose visuomenės informavimo srityse. Įstatymo projektu (2 straipsniu) siūloma praplėsti subjektų sąrašą, kuriems nepranešus apie pradėtą vykdyti veiklą Komisijai, ji galėtų duoti atitinkamus privalomus nurodymus. Šie nurodymai būtų duodami (1) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir (2) asmenims, vykdantiems nelicencijuojamą televizijos programų transliavimo veiklą. Toks pakeitimas Komisijai leistų efektyviau naudotis suteiktais teisiniais instrumentais, kai internete platinamas netinkamas audiovizualinis turinys.
Įstatymo projektu (3 straipsniu) siūloma suteikti teisę žurnalistų etikos inspektoriui (priimti sprendimą) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytą draudžiamą informaciją, t. y. informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą (1 punktas) arba skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu (3 punktas). Tokiu būdu būtų nustatytos efektyvesnės reagavimo (poveikio) priemonės, kai internete skleidžiama draudžiama informacija. Šių nuostatų taikymas detalizuotas Įstatymo projekto 4 straipsnyje. Įstatymo projektu (4 straipsniu) siūloma patikslinti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos laikino sustabdymo ir nutraukimo procedūras, taip pat nustatyti prieigos prie viešosios informacijos pašalinimo procedūrą tose visuomenės informavimo srityse, kuriose priežiūrą atlieka žurnalistų etikos inspektorius.
Įstatymo projektu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2–4 dalyse numatomos įprastinė ir skubos procedūra, kuomet akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidus Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) stabdoma viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla. Skirtingai nuo įprastinės procedūros, skubiu atveju procedūra gali būti inicijuojama, kai pažeidimas padaromas pirmą (vieną) kartą, tačiau jo pasekmės sukelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą (skirtingo skubumo procedūros taip pat yra numatytos Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnyje, kuris reglamentuoja audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo laisvės apribojimus – past.). Numatoma, kad sprendimą dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo turėtų priimti Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam atitinkamą prašymą ir kitą būtiną medžiagą pateiktų žurnalistų etikos inspektorius. Teismo sprendimo priėmimo, nagrinėjimo terminai ir tvarka nustatomi analogiškai, kaip yra nustatyta kitais Visuomenės informavimo įstatymo atvejais (pvz., šio įstatymo 48 straipsnio 20 dalyje). Įstatymo projektu (4 straipsniu) keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje patikslinama nuostata, kad viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti nutraukiama, jei per paskutinius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą ir viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pakartotinai padaro įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
Skirtingai nuo esamo teisinio reguliavimo, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklos laikino sustabdymo ir nutraukimo sąlygas siūloma susieti tik su ta draudžiama informacija, kuri žalinga visuomenei bendrai, bet ne pavieniams asmenims. Todėl Įstatymo projekte kaip pagrindo stabdyti ar nutraukti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą siūloma atsisakyti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Įstatymo projektu (4 straipsniu) keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 6–7 dalyse aptariama prieigos prie viešosios informacijos pašalinimo internete procedūra; nustatomi nauji įgaliojimai žurnalistų etikos inspektoriui – sužinojus apie internete skleidžiamą Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktuose nurodytą informaciją ir jos nustatyta tvarka (per 8 val.) nepašalinus po pranešimo arba per nurodytą laiką nuo tokio sužinojimo nesant galimybių nustatyti viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją, būtų duodami privalomi nurodymai elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o privalomi nurodymai pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu.
Teismo leidimo išdavimo, apskundimo terminai ir tvarka nustatomi analogiškai, kaip yra nustatyta kitais Visuomenės informavimo įstatymo atvejais (pvz., šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje, 48 straipsnio 7 dalyje). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas, priimtas Įstatymo projekto pagrindu, neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Priešingai – teisėkūros iniciatyva siekiama efektyvesnės viešosios erdvės apsaugos, kuri susiklosčius nepalankiai geopolitinei ir saugumo regione situacijai, galės sumažinti dezinformacijos ir kitų informacinių grėsmių poveikį, eskalavimą ir visuomenėje keliamą įtampą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai, tačiau skatins griežčiau laikytis viešajai informacijai ir visuomenės informavimui įstatymo nustatytų reikalavimų. Įgyvendinus įstatymą, bus labiau suvienodinta institucinė priežiūra skirtingose visuomenės informavimo srityse, todėl tikėtinas lengvesnis verslo (žiniasklaidos verslo) subjektų prisitaikymas prie teisinio reguliavimo pokyčių. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos nesiūlomos. 11.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos dokumentams (teisės aktams). 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Kadangi Įstatymo projektu siekiama sukurti efektyvesnę priežiūrą visuomenės informavimo srityse suteikiant papildomus įgaliojimus žurnalistų etikos inspektoriui, įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomų biudžeto lėšų, kurių poreikis kol kas nėra žinomas. Kita vertus, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos asignavimai 2022 metais, palyginti su 2021 metais, didėjo 27 proc. (iš jų asignavimai darbo užmokesčiui didėjo 17 proc.). Todėl objektyvus papildomų lėšų poreikis vertintinas atsižvelgus į minėtą asignavimų padidėjimą, o prireikus, gali būti pateiktas planuojant kitų metų biudžetą, rengiant 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „žurnalistų etikos inspektorius“, „privalomi nurodymai“, „informacijos pašalinimas“, „veiklos laikinas sustabdymas“, „veiklos nutraukimas“. 16.
Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 20 d. nustos galioti Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo” Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis, kurioje be kitų apribojimų numatytas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose nurodytos informacijos skleidimo ribojimas ir nustatytas atitinkamas priežiūros mechanizmas, svarbu užtikrinti nepertraukiamą draudžiamos skleisti informacijos kontrolę. Siekiant išlaikyti priežiūros tęstinumą, Įstatymas turėtų įsigalioti nepasibaigus nepaprastosios padėties teisiniam režimui, todėl Įstatymo projektą siūloma svarstyti skubos tvarka. [¹] Žr. 2022 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (ES) 2022/350, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje ir 2022 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/351, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. [²] Žr. 2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1683. [³] Žr. 2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34-1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2088. [⁴] Žr. 2021 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34-1, 37, 38, 39, 40, 40-1, 40-3, 40-4, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32-1, 40-5 straipsniais, 34-2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-180. [⁵] Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimą Nr.
1190 „Dėl periodinių kultūros ir meno leidinių kultūrinių projektų įgyvendinimo paslaugų priskyrimo visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams pagal spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų patvirtinimo”. [⁶] Žr. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo” 2 straipsnio 2 ir 3 punktus.
2022-03-30 Nr. XIVP-1463 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
didžiosiomis raidėmis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų dalį sudaro valstybės dotacijos bei į tai, kad įstatyme nustatyti šių lėšų panaudojimo pagrindai, o lėšų naudojimo sąlygos ir proporcijos pagal programas tvirtinamos Vyriausybės, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15¹ dalyje neturėtų būti įtvirtinti tam tikri „saugikliai“, apsprendžiantys galimo nukrypimo nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų ribas ar įstatyme nenumatytų projektų finansavimo mastą. Nes pagal siūlomą reguliavimą, esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai, Fondo taryba būtų įgaliota, pvz., visą metinį Fondo biudžetą motyvuotu sprendimu skirti įstatyme nenumatytiems viešosios informacijos rengėjų projektams finansuoti. 3. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio
Visuomenės informavimo įstatyme nėra nei apibrėžta, nei vartojama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią sąvoką keisti ir suderinti su keičiamame įstatyme vartojama „viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo“ sąvoka. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 4 ir 6 dalims. 4.
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos nutraukimo priimamas mutatis mutandis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, jog privalomas nurodymas elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, gali būti duodamas tik vieną kartą. Tuo atveju, jei toks nurodymas galėtų būti duodamas pakartotinai, reikėtų aiškiai nurodyti pakartotinio nurodymo galimumo sąlygas. 6. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Šio įstatymo
įstatymo 52 straipsnio nuostatos taikomos“. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 2 dalį siūlome tikslinti, joje įtvirtinant ne galimai dispozityvią nuostatą, numatančią, kad vertinant konstatuojant, ar viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla buvo sustabdyta, iki šio įstatymo įsigaliojimo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalies pagrindu priimti sprendimai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą įvertinami, o aiškiai imperatyvią nuostatą, numatančią, kad tuo atveju, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo priimti sprendimai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą, konstatuojama, kad viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla jau buvo sustabdyta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS
2022-04-14 Nr. XIVP-1463(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 28, 48, 50 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-1463 2022-04-13
pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vaida Patiejūnienė. 3. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
didžiosiomis raidėmis. Pritarti
2022-03-301
į tai, kad pagrindinę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų dalį sudaro valstybės dotacijos bei į tai, kad įstatyme nustatyti šių lėšų panaudojimo pagrindai, o lėšų naudojimo sąlygos ir proporcijos pagal programas tvirtinamos Vyriausybės, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15¹ dalyje neturėtų būti įtvirtinti tam tikri „saugikliai“, apsprendžiantys galimo nukrypimo nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų ribas ar įstatyme nenumatytų projektų finansavimo mastą.
Nes pagal siūlomą reguliavimą, esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai, Fondo taryba būtų įgaliota, pvz., visą metinį Fondo biudžetą motyvuotu sprendimu skirti įstatyme nenumatytiems viešosios informacijos rengėjų projektams finansuoti. Pritarti Projekto 1 straipsnį patikslinti taip: „15¹. Fondo taryba motyvuotu sprendimu karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją gali remti ir šio straipsnio 14 dalyje nenumatytus viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, taip pat nukrypti nuo bendruosiuose konkursų nuostatuose patvirtintų programų finansavimo proporcijų perkeldama iki 20 procentų konkrečiai programai finansuoti skirtų lėšų į kitą programą (programas).“
2022-03-303
(4,6)
straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta sąvoka „interneto prieigos paslaugų teikėjas“ Visuomenės informavimo įstatyme nėra nei apibrėžta, nei vartojama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią sąvoką keisti ir suderinti su keičiamame įstatyme vartojama „viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo“ sąvoka. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 4 ir 6 dalims.
Pritarti Siūlytina įstatymo projekte vartoti terminą „viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas“
2022-03-304
informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos nutraukimo priimamas mutatis mutandis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pritarti Patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 5 dalį taip: „35. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jeigu per pastaruosius paskutinius
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pakartotinai padaro šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Sprendimas dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos nutraukimo priimamas mutatis mutandis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“
2022-03-304
nurodyti, jog privalomas nurodymas elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, gali būti duodamas tik vieną kartą. Tuo atveju, jei toks nurodymas galėtų būti duodamas pakartotinai, reikėtų aiškiai nurodyti pakartotinio nurodymo galimumo sąlygas. Nepritarti Konkrečiu atveju svarbu ne kiek kartų elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams arba interneto prieigos paslaugų teikėjams bus duodamas privalomas nurodymas, bet kiek laiko toks nurodymas galės būti taikomas.
Jei duodamas nurodymas apriboti prieigą prie informacijos ilgiau nei 72 val. arba nurodymas pašalinti informaciją (jei tokia galimybė yra), tokiam nurodymui reikalingas teismo leidimas. Pažymėtina, kad projektu siūloma taikyti iš esmės analogišką procedūrą, kokia yra nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 9–10 dalyse dėl šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos skleidimo internete. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
taikomos“ įrašytini žodžiai „Šio įstatymo 4 straipsniu išdėstyto Lietuvos
taikomos“. Pritarti
2
teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 2 dalį siūlome tikslinti, joje įtvirtinant ne galimai dispozityvią nuostatą, numatančią, kad vertinant konstatuojant, ar viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla buvo sustabdyta, iki šio įstatymo įsigaliojimo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalies pagrindu priimti sprendimai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą įvertinami, o aiškiai imperatyvią nuostatą, numatančią, kad tuo atveju, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo priimti sprendimai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą, konstatuojama, kad viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla jau buvo sustabdyta. Pritarti Projekto 5 straipsnio 2 dalį patikslinti taip: 2.
Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo priimti sprendimai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą, laikoma, kad viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla jau buvo sustabdyta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28, 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1463(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIVP-1463(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė