straipsnio papildymo 99 dalimi ir ketvirtojo skirsnio papildymo 18 straipsniu projekto nr. VIII-2043 LYGINAMASIS VARIANTAS
Papildyti 2 straipsnį nauja 99 dalimi ir išdėstyti ją taip: „99. Elektrinis paspirtukas – elektra varoma dviratė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 500 vatų ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h.” Ketvirtojo skirsnio papildymas nauju 18 straipsniu Papildyti ketvirtąjį skirsnį nauju 18 straipsniu ir išdėstyti jį taip:
paspirtukų vairuotojams. 1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, specialiai pritaikytais keliais ar dviračių takais paspirtuku leidžiama važiuoti asmenims ne jaunesniems nei 16 metų, o išklausiusiems Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. 2. Leidžiama važiuoti tik su veikiantį stabdį, baltos spalvos priekyje ir raudonos spalvos gale žibintus turinčiu paspirtuku. Važiuoti elektriniu paspirtuku leidžiama tik su įjungtu priekiniu ir galiniu žibintais. Elektriniu paspirtuku važiuojantis asmuo privalo dėvėti galvą dengiantį šalmą, o tamsiu paros metu ir liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. 3. Elektriniu paspirtuku leidžiama važiuoti kelio dalimi ne toliau nei 0,5 metro nuo kelkraščio, dviračių ir specialiai elektriniams paspirtukams pritaikytais takais. 4. Elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama:
a) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais
b) važiuoti šaligatviais ir pėsčiųjų takais
c) važiuoti per perėjas
d) vežti keleivius
e) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose
reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams nustatyti KET. Šis įstatymas, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
nariai
Stončaitis 3.
aiškinamasis raštas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti elektrinių paspirtukų sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku yra laikoma dviratė transporto priemone varoma elektra, kurios galia negali viršyti
leisti važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims, o kai yra išklausomas specialusis kursas – 14 metų. Siūloma, kad būtų galima judėti tik su tvarkingas šviesas, stabdį turinčiu elektrinių paspirtuku, o jo vairuotojai privalėtų dėvėti jų saugumą didinančias priemones. Be to, siūloma numatyti, kad šiomis transporto priemonėmis būtų leidžiama važiuoti tik vienam asmeniui ir tik keliais bei specialiai pritaikytais takais, būtų draudžiama jais kirsti perėjas. Įstatymo projektu tikimąsi ženkliai padidinti elektrinių paspirtukų vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą, aiškiai apibrėžiant transporto priemonę ir pagrindinius judėjimo ja šalies keliais principus. Projekto rengimą paskatino vis didėjantis šių transporto priemonių šalies keliuose paplitimas ir su šia plėtra susijusių eismo įvykių, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimas. Nepaisant to, kad šios transporto priemonės turi vis didesnę reikšmę, tačiau jų judėjimas vis dar nėra reglamentuotas nei šiame, nei kituose įstatymuose ar kelių eismo taisyklėse. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai skaičius nuolatos auga.
Visiškai tikslios statistikos apie tokius eismo įvykius gauti nėra įmanoma, kadangi, ženkli jų dalis nėra įskaitiniai, tačiau Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenimis 2019 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 67 žmonės,
įvykiai, kurių metu nukentėjo net 209 žmonės. Vadinasi, didelių įvykių, kurie yra susisiję su elektriniais paspirtukais tik daugėja. Daug eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai nėra registruojami, kadangi į juos nėra kviečiama policija. Nepaisant to, tokiose įvykiuose nukenčia ne tik turtas, bet ir patys elektrinių paspirtukų vairuotojai. Nemažiau svarbu paminėti, kad įvykiai, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai yra nepaprastai pavojingi jų dalyviams, nes sukelia ypatingai sunkias traumas su ilgalaikėmis, o kartais ir nepagydomomis pasekmėmis. Nors Higienos institutas Lietuvoje neturi atskiro klasifikatoriaus eismo įvykiams, kuriuose dalyvauja paspirtukai, tačiau galima remtis atskirų medicinos įstaigų statistika ir pastebėjimais. Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Greitosios pagalbos priimamojo duomenimis, vien per pastaruosius metus į jų įstaiga kreipėsi 575 asmenys iš kurių 243 patyrė daugybinius sužalojimus (po kelis sužalojimus) ir
7 buvo gyvybei pavojingos smegenų traumos. Fiksuoti ir 59 krūtinės ląstos, pilvo ir dubens sužalojimai, tarp kurių buvo tokių traumų, dėl kurių asmenys buvo dalinai paralyžiuoti. Taip pat gydyti ir 396 galūnių sužalojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vien patirtos galūnių traumos reiškė beveik 1000 nedarbingumo savaičių pacientams, kas rodo ne tik didelius skausmus, išgyvenimus ir nepatogumus pacientams, bet ir didelę finansinę naštą valstybei.
Viena dažniausiu elektrinių paspirtukų įvykiuose patiriamų traumų
VU Žalgirio klinikų informaciją, maždaug 40 procentų pacientų į gydymo įstaigą pristatomi apsvaigę nuo alkoholio arba narkotikų, o sudėtingiausias galvos traumas patyrė pacientai nei vienu atveju nedėvėjo šalmo. Poreikį geriau reglamentuoti elektrinių paspirtukų eismą mato didžioji dauguma Europos Sąjungos šalių, kurios jau turi arba artimiausiu metu planuoja įvesti didesnius arba mažesnius ribojimus judėjimui su elektriniais paspirtukais. Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra ribojama elektrinių paspirtukų galia, kuri svyruoja nuo 250 vatų (pavyzdžiui, Airijoje, Ispanijoje, Švedijoje) iki 1 kilovato (pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje). Taip pat yra ribojamas ir jų greitis, kuris šalyse neviršija 25 km/val., tačiau yra ir šalių, kuriuose paspirtukams leidžiama judėti ne didesniu nei 20 km/val greičiu. Pavyzdžiui, Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Vokietijoje maksimalus elektrinių paspirtukų leidžiamas greitis yra 20 km/val., tuo tarpu Prancūzijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Estijoje, Belgijoje ir Airijoje šis greitis yra 25 km/val.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos policija objektyviai neturi pajėgumų kontroliuoti elektrinių paspirtukų greičio, manytina, kad efektyviausia priemonė reguliuoti šių transporto priemonių greitį, taip mažinant eismo įvykių riziką, būtų riboti eisme dalyvaujančių transporto priemonių galią ir greitį. Praktiškai visose šalyse, kuriuose yra apibrėžta elektrinių paspirtukų sąvoka yra numatytas imperatyvus draudimas judėti šaligatviais ir pėsčiųjų takais. Nors Lietuvoje draudžiama judėti pėsčiųjų takais pritaikant visai kitiems eismo dalyviams numatytas taisykles, tačiau praktika rodo, kad dažnu atveju iš kitų taisyklių išplaukiančio draudimo elektrinių paspirtukų vairuotojai šio draudimo nesilaiko. Pėsčiųjų takais ir šaligatviais elektriniais paspirtukais judėti yra draudžiama Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, kad elektriniai paspirtukai turi didelį pagreitį yra ypatingai manevringi ir išvysto gana didelį greitį, manytina, kad šios priežastys lemia būtinybę atsakingai jas valdyti. Todėl be galo svarbu be greičio ir galios ribojimų numatyti ir papildomas saugos priemones ne tik technikai, bet ir jų vairuotojams. Atsižvelgiant į tai, siūloma leisti elektrinį paspirtuką vairuoti nuo 16 metų, o išklausius specialųjį kursą – nuo
jų priežastis nėra, visgi, praktikoje yra vykdyti keli didelės apimties tyrimai. Pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūtį JAV medicinos žurnale „Journal of Clinical Medicine“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 80 procentų elektrinių paspirtukų vairuotojų patyrė sužalojimus kai krito ir nedėvėjo galvą apsaugančio šalmo.
Tame pačiame tyrime pastebėta, kad daugiausia sužalojimų įvyksta vakaro metu. Jungtinės Karalystės Transporto departamento 2021 m. publikuotoje eismo įvykių statistikoje taip pat galima matyti panašias tendencijas – avaringumo pikas prasideda vakarėjant (temstant). Danijoje leidžiamo žurnalo „Danish Medical Journal“ duomenimis net 46,9 proc. į incidentus patenkančių elektrinių paspirtukų vairuotojų patiria galvos traumas. Panašią statistiką skelbia ir Švedijoje veikiančios „Folksam Insurance Group“ publikuotas tyrimas iš kurio matyti, kad šioje šalyje taip pat didžioji dalis (virš
galvos traumos. Vadinasi, galima pagrįstai manyti, kad nemaža dalis patiriamų sužeidimų yra pakankamai sunkūs ir pavojingi, pasibaigiantis daugybinėmis galvos traumomis ar lūžiais, o didžioji dalis eismo įvykių su elektriniais paspirtukais nutinka vakaro metu. Atsižvelgiant į tai yra siūloma įpareigoti elektrinių paspirtukų vairuotojus tamsiu paros metu dėvėti šalmą ir liemenę ir vairuoti tik tinkamus ir gerai matomus žibintus turinčius paspirtukus. Taip pat neleisti elektriniu paspirtuku važiuoti daugiau nei vienam asmeniui. Galiausiai, atsižvelgiant į gana didelį paspirtukų pagreitėjimą ir vidutinį greitį, svarbu pažymėti, kad atsiranda būtinybė riboti elektrinių paspirtukų judėjimą perėjose. Greitai pagreitėdami ir išvystydami sąlyginai didelį vidutinį greitį, paspirtukų vairuotojai kelia grėsmę perėją kertantiems pestiesiems, o taip pat ir sau, nes kitos transporto priemonės vairuotojams, atsižvelgiant į elektrinio paspirtuko greitį, yra nepaprastai sudėtinga laiku sureaguoti į pesčiųjų perėją kertantį elektrinį paspirtuką. 2.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu transporto priemonės, kurias siūloma reglamentuoti šiuo projektu nėra reguliuojami jokiu teisės aktu. Tokioms priemonėms yra taikomos tos pačios taisyklės kaip ir mechaniniu būdu (kojų jėga) varomiems dviračiams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma apibrėžti elektrinio paspirtuko sąvoką, taip pat numatyti būtinuosius reikalavimus šioms transporto priemonėms, jų vairuotojams ir judėjimo jomis pagrindinius principus. Manytina, kad priėmus šį teisės aktą ženkliai padidėtų elektrinių paspirtukų vairuotojų, pesčiųjų ir kitų eismo dalyvių saugumas. Taip pat, eismo priežiūrą vykdantys pareigūnai galėtų paprasčiau ir aiškiau vykdyti judančių šiomis transporto priemonėmis eismo priežiūrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Prognozuotina, kad priėmus šį įstatymo projektą dalinai bus galima tikėtis mažesnio eismo įvykių skaičiaus, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai, nei tuo atveju, jei šį transporto priemonė ir jos naudojimas toliau liktų nereglamentuotas teisės aktuose. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Manytina, kad siūlomu būdu reglamentavus elektrinius paspirtukus sumažėtų ar išnyktų itin galingų ir didelį greitį išvystančių elektrinių paspirtukų importavimas ir pardavimas Lietuvoje, tačiau tikėtina, kad šį poveikį kompensuos išaugę mažesnės galios elektrinių paspirtukų pardavimai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Susisiekimo ministerija turės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimus dėl elektrinių paspirtukų eksplotavimo šalies keliuose. 10.Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11.Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Susisiekimo ministerija iki 2022 birželio 30 dienos turės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimus dėl elektrinių paspirtukų eksplotavimo šalies keliuose.
13.Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14.Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15.Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „elektriniai paspirtukai“, „elektrinių paspirtukų reguliavimas“. 16.Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai
2022-03-31 Nr. XIVP-1462 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suderinti įstatymo projektą su galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo nuostatomis, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19¹ dalyje elektrinio paspirtuko galią išreikšti ne vatais, o kilovatais. Atitinkamai, vietoje formuluotės „500 vatų“ turėtų būti įrašyta „0,5 kW“. 2. Įstatymo straipsniai su novela paprastai dėstomi prie to įstatymo straipsnio be novelos, kuris turinio prasme yra labiausiai susijęs. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamą įstatymą pildyti ne 18¹ straipsniu, o 17¹ straipsniu[[1]]. 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „asmenims ne jaunesniems nei 16 metų“ keistina formuluote „ne jaunesniems kaip 16 metų asmenis“ (plg. žr. galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 12 dalį). 4. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio
pačiame įstatymo projekte, nei galiojančios redakcijos keičiamame įstatyme. Siekiant išvengti galimo nevienodo jos traktavimo, siūlytina įstatymo projekte atskleisti šios sąvokos turinį. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalyje kalbama apie „specialiai pritaikytus kelius“, o 18¹ straipsnio 3 dalyje – apie „specialiai elektriniams paspirtukams pritaikytus takus“. Neaišku, ar vartojant šias dvi sąvokas omenyje turimi tie patys keliai (takai). Jeigu taip, tuomet formuluotės turėtų būti vienodinamos. 5.
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „elektrinis paspirtukas“, o ne tiesiog „paspirtukas“. 6. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti reikalavimą, jog leidžiama važiuoti tik su veikiantį stabdį turinčiu paspirtuku. Vertinant aptariamą įstatymo projekto nuostatą sistemiškai pastebėtina, jog galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus dviračių vairuotojams, 2 dalyje yra įtvirtinta, kad dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį turinčiu dviračiu. Sąvokos „veikiantis stabdis” ir „tvarkingas stabdis”, manytina, nėra tapataus turinio, kadangi tvarkingas stabdis visada turėtų būti ir veikiantis stabdis, tačiau veikiantis stabdis nebūtinai turi būti tvarkingas stabdis (pvz., stabdis gali būti iš esmės veikiantis, tačiau deformuotas ir dėl to netvarkingas). Svarstytina, ar šiuo atžvilgiu įstatymo projektas neturėtų būti derinamas su galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 2 dalyje žodis „įjungtu” turėtų būti keičiamas žodžiu „įjungtais”, o žodis „tamsiu”
Anksčiau minėtame galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 17 straipsnyje yra įtvirtintas platesnis draudimų, taikomų dviračių vairuotojams, sąrašas, o kai kurie iš šių draudimų, manytina, būtų aktualūs ir elektrinių paspirtukų vairuotojams – pvz., draudimas važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, draudimas vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, draudimas važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones ir t. t. Taigi svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalis neturėtų būti pildoma. 10. Taip pat svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ir atitinkamų Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pavyzdžiui, galėtų būti keičiamos:
paspirtukų vairuotojams už Kelių eismo taisyklėse nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą;
paspirtukų vairuotojams už elektrinio paspirtuko vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės);
paspirtukų vairuotojams už elektrinio paspirtuko vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo. 11. Remiantis tuo, jog pagal galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto prašyti Vyriausybės išvados. 12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas tikslintinas: 12.1. įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip”;
projekto 2 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis;
projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti Įstatymą 18¹ straipsniu:“; 12.4. įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio pavadinime prieš straipsnio numerį žymintį skaičių „18¹“ atidaromosios kabutės rašytinos neparyškintai, o įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio teksto pabaigoje turėtų būti rašomos uždaromosios kabutės; 12.5. įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies punktai numeruotini arabiškais skaitmenimis, o kiekvieno punkto pabaigoje turėtų būti dedamas kabliataškis; 12.6. įstatymo projekto lyginamasis variantas turėtų būti tobulinamas iš esmės (reikia surašyti įstatymo projekto lyginamojo varianto straipsnių numerius, suderinti keičiamas įstatymo nuostatas su įstatymo projektu, patikslinti įstatymo projekto lyginamojo varianto pavadinimą ir pan.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] [1] Keičiamo įstatymo 17 straipsnis numato reikalavimus dviračių vairuotojams, o 18 straipsnis – reikalavimus vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams bei raiteliams.